lt anÞelika krikÐtaponienË tarno samprata k pdf/353.pdf · bos, pagyrimo ir amþinojo atly-gio....

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedo tema:mylëtiartimà

Nr. 16 (353) 2011 m. rugpjûèio 20 d. Kaina 3,30Lt

John ir Paula Sanford,Norman Bowman

Dvasinë pusiausvyraper atleidimà................5 p.

Joyce Meyer

Te Dievo meilëpadeda bendrauti....8 p.

C. S. Lewis

Artimo meilë.................5 p.

Nukelta á 2 p.

Harold A. Netland

Vienas Vieðpats irGelbëtojasvisiems? (VII) .........11 p.

Kevin Vanhoozer

Gerai sureþisuotaspasaulis?......................10 p.

Aurelija Umbrasienë

Palaiminta tarpmoterø................................9 p.

Tarno samprataANÞELIKA KRIKÐTAPONIENË Kiekvienas kûrinys

paðauktas atliktitai, kuo jis buvo pa-

ðauktas bûti: paukðtis – skristi,þuvis – plaukti; þmogui (kaip pa-stebi Jobas) skirta sunkiai gim-ti ir dirbti taip, kaip kibirkðèiailemta kilti aukðtyn. Nors þmo-nës yra tos paèios prigimties, vistik esama skirtingø paðaukimø:karaliams duota valdyti, ðeimi-ninkams – mokyti ir ásakinëti,tarnams – paklusti. Ið tiesø tar-nai paðaukti trims dalykams:dirbti, kæsti kantriai sunkumusir tarnauti.

Straipsná pradëjau iðtraukaið Tomo Fosseto tarno pareigøþinyno Tarnø pareigos arbatarnø paðaukimas ir padëtis(The Servant‘s Duty; or, theCalling and Condition of Ser-vants), iðspausdinto Anglijoje1613 m. Nors ðios mintys arti-mos Ðventojo Raðto nuosta-toms, ðiandien jos mums galinuskambëti neáprastai, net rëþtiausá. Vaizduotëje iðkyla sunkûs

Ar lengva paklusti Die-vui?

Tomas

Sveikas, Tomai. Á tavoklausimà „Ar lengva

paklusti Dievui“ galiu atsakytitaip: ir lengva, ir nelengva.Lengva, kai myli Dievà, myliJo þodá, supranti, kà Jis dël ta-væs padarë. „Nes Dievas taippamilo pasaulá, jog atidavë sa-vo viengimá Sûnø, kad kiekvie-nas, kuris Já tiki, nepraþûtø, betturëtø amþinàjá gyvenimà“(Evangelija pagal Jonà 3, 16).Kai matai Jo kasdiená rûpestá,atsakytas maldas, viskas, ro-dos, taip lengva. Taèiau kar-tais atsakymai á maldas uþ-trunka, atrodytø, kad Dievasnebegirdi, norisi ant Jo pykti irtada labai sunku Jo klausyti. Ið

prigimties mes nesame klus-nûs. Labiau linkæ maiðtauti beidaryti tai, kas mums atrodo ge-riau. Jau pirmoji þmoniø poranepakluso Dievui Kûrëjui, irtas nenoras paklusti Dievuipersiduoda þmonëms ið kartosá kartà. Kristus Jëzus savo pa-vyzdþiu mums parodo, kaipreikia paklusti Dievui. Sun-kaus iðbandymo valandà Jismeldë: „Mano Tëve, jeiguámanoma, teaplenkia mane ðitaurë. Taèiau ne kaip Að noriu,bet kaip Tu!“ (Evangelija pagalMatà 26, 39).

Mes kasdien susidursimesu pasirinkimu: paklusti Dievuiarba elgtis pagal savo norus,daryti, tai, kas paèiam atrodogeriausia. Todël labai svarbusaugoti ðirdá, kad joje nebûtøásiskaudinimo ar pykèio Dievo

atþvilgiu. Nors Jis ne visada at-sako á maldas taip, kaip þmo-gus tikisi, svarbu tikëti, kad Jisvisada atsakys taip, kaip tamþmogui yra geriausia. Jis yra ta-vo Kûrëjas ir vienintelis taip to-bulai tave paþásta. Tikëjimas

Apie paklusnumà Dievui

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

gimsta ið Dievo þodþio. Taiyra Dievo dovana. Tikëjimasbræsta meldþiantis. Að linkiutau, Tomai, laikytis Vieðpatieskelio, nes jis tiesus ir palaimin-tas.

Pastorius Darius Venslovas

Nu

otr.

R. W

alto

n

Nr. 16 (353) 2011 m. rugpjûèio 20 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Nuo

tr. G

. Tum

ulio

privilegijuotøjø ir paþemintøjøvisuomenës sluoksniø santy-kiai, skaudûs istorijos vingiai.Pasaulis neatpaþástamai pasi-keitë... Tarnø ir ðeimininkø gy-venimas nugrimzdo uþmarðtin.Apie jø blyðkius siluetus, cha-rakterius, skirtingus gyvenimusir santykius skaitome tik knygo-se arba þiûrime ðiomis temomissukurtus istorinius filmus.

Vis dëlto „tarno nuostatos irdvasios“ atgarsiai mus pasiekiair kitais pavidalais. Godþiame,savanaudiðkai nusiteikusiamematerialistiniø siekiø pasaulyjevis garsiau nûdien kalbamaapie „tarno modelio vadovavi-mà“. Ieðkoma, kas galëtø „pagy-dyti“ dehumanizuotus galingøkorporacijø ar „laukinius“ dar-bo rinkos santykius. Kas prag-matiðkà, rafinuotà pelno siekágalëtø nors kiek „sudvasinti“?

Juo labiau mums, tikintie-siems, pasiðventusiems Dievui,negali nerûpëti tarnystës nuo-stata. Ðio straipsnio tikslas – su-sigrumti su individualistinëmistendencijomis ir pralauþti sava-naudiðkumo uþtvaras protuose,kurias pastato egoistinë prigim-tis. Krikðèionio sàmonëje turëtøásitvirtinti Dievo karalystës tar-no mentalitetas. Noriu mus vi-sus paskatinti toliau puoselëtitarnystës dvasià.

Kur pasimokyti tarnosampratos?Gyvenant laisvø þmoniø

laisvame pasaulyje, kuriame nëraponø ir tarnø, tik laisvi darbda-viai ir dar laisvesni darbuotojai,suvokti tarno mentalitetà nëra taippaprasta. Tarno màstymasmums nenatûralus, nes daugu-mai nuo vaikystës diegiama„ypatingøjø“ samprata. Ypatin-gieji trokðta uþkariauti ir valdyti,bet ne kaþkam tarnauti. Su tarnosàvoka beveik nesusiduriamekasdieniniame gyvenime. O jeiguji pasitaiko, tai vartojama metafo-riðkai, perkeltine prasme.

Ðtai valstybiniame sektoriujeyra samdomi valstybës tarnauto-jai – ðis þodis kyla ið þodþio tar-nas. Taigi tarnautojas turëtø no-riai, atsakingai ir nuolankiai pa-tarnauti kiekvienam pilieèiui, be-sikreipianèiam á valstybines ins-titucijas pagalbos, patarimo, para-mos. Taèiau tikrovëje, deja, susi-duriame su visiðkai prieðingureiðkiniu. Tarnautojai neretai vieð-patauja, piktnaudþiauja savo pa-dëtimi. Kaip daþnai þmonës ið jønepelnytai sulaukia piktø, atgra-siø þodþiø lavinos, o ne malonauspatarnavimo. O kas nëra patyræs„kryþiaus keliø“ biurokratijos ko-ridoriais, kai eini nuo vienø durøprie kitø, skambini vienam, ant-ram, treèiam „specialistø specia-

listui“ ieðkodamas pagalbos?Tarno sàvokà labai pamëgo

ir komercinis pasaulis ir puikiau-siai disponuoja ja reklaminiaistikslais. Beje, ne þmonëms apibû-dinti, o daiktams: valikliams,skalbimo milteliams, visai buiti-nei technikai. Ðie „tarnai“, þino-ma, negali mums atskleisti tarnomentaliteto.

Tradicinëje baþnytinëje sfero-je vartojama „baþnyèios tarno“sàvoka, taèiau ir ji daþnai praran-da biblinæ reikðmæ. Tarnavimodvasià sunku „apèiuopti“ ðiuolai-kinëje visuomenëje. Labiau akcen-tuojama individo saviraiðka, sa-vivertë ir savirealizacija.

Tarno samprataNaujajame Testamenteir graikø – romënøkultûrojeStraipsnio apimtis neleidþia

paþvelgti á tarno sampratà viso-je Biblijoje, todël labiau sutelksi-me dëmesá á Naujàjá Testamentàir jo socialinæ – kultûrinæ aplinkà.Naujajame Testamente daugkalbama apie tarnus: gerus irnedorus, darbðèius ir tingius, ið-tikimus ir neiðtikimus, iðmintin-gus ir paikus. Tarnystës darbasnëra nuvertinimas, prieðingai,geras Dievo tarnas vertas pagar-bos, pagyrimo ir amþinojo atly-gio. Apie tarnus kalbama ir tie-siogine prame, ir metaforiðkai.Tarno metafora pritaikoma netpaèiam Dievo sûnui Jëzui:

Ðtai mano iðrinktasis tarnas,mano mylimasis, kuriuo gërisimano siela. Að duosiu Jam sa-vo Dvasià, ir Jis skelbs pagonimsteisingumà. Jis nesiginèys, ne-ðauks, ir niekas gatvëje negirdësJo balso. Jis nenulauð palûþusiosnendrës ir neuþgesins rusenanèiodagèio, kol nenuves teisingumoá pergalæ; o Jo vardas teiks viltápagonims! (Mt 12, 18 – 21).

Tokiais þodþiais perteiktasástabus tarno paveikslas. Já visiðkaiir tobulai ákûnijo Jëzus. Ðiuo didin-gu neþemiðku ðedevru gërisi patsDievas – Jëzus yra gerasis Tarnas.

Tarno metaforas naudojo irpats Jëzus savo palyginimuose, irapaðtalai pamokymuose baþny-èioms, tiksliai apibûdindami ti-kinèiøjø gyvenimo þemëje paskirtá– esame paðaukti ne karaliauti, nevieðpatauti, bet tarnauti:

Jûs þinote, kad pagoniø val-dovai jiems vieðpatauja ir didiejijuos valdo. Bet tarp jûsø taip ne-turi bûti. Kas ið jûsø nori bûtididþiausias, tebûnie jûsø tarnas,ir kas nori bûti pirmas tarp jû-sø, tebûnie jûsø vergas. Ir Þmo-gaus Sûnus atëjo, ne kad Jam tar-nautø, bet pats tarnauti ir savogyvybës atiduoti kaip iðpirkos uþdaugelá (Mt 20, 25-28).

Tai fundamentali Raðto eilutë,bylojanti apie Kristaus sekëjø tar-nystës nuostatà. Kristus savo tar-nams priskiria negarbingà tarnoávaizdá.

Tarnai graikø – romënø kul-tûroje, kurioje gimë ir formavosikrikðèionybë, egzistavo kaip socia-linis sluoksnis. Visuomenæ sudarëlaisvieji ir vergai, ðeimininkai irtarnai. Manoma, jog ankstyvojojeRomos imperijos stadijoje vienatreèioji gyventojø buvo vergai.Þmonës jais tapdavo ávairiais bû-dais. Kai kurie buvo pavergti ki-tose tautose per romënø karus, ki-ti tapo vergais „savanoriðkai“,ástatymo potvarkiais, kai ekonomi-niø sunkumø slegiami tëvai par-duodavo savo vaikus arba savevergijon. Taèiau dauguma gimda-vo vergais tëvams jau vergaujant.

Akivaizdu, kad Naujojo Testa-mento autoriai Kristui ir Jo sekëjamssàmoningai priskiria tarno (vergo)ávaizdá. Tai aiðkiai bylojo to meto vi-suomenei, jog krikðèioniø gyveni-mas ðiame pasaulyje – „maþøjø“,o ne „didþiøjø“; nusiþeminimo, one pasiaukðtinimo; meilës, bet ne sa-vanaudiðkumo; tarnystës, o ne vieð-patavimo kelias.

Kelios graikiðkos „tarno“sàvokos,atskleidþianèios tarnosampratà NaujajameTestamenteAntikinë visuomenë buvo

susiskirsèiusi á klases, todël vergo-vë egzistavo kaip socialinis reið-kinys. Vergo statusas, be abejo, bu-vo þemesnis nei laisvojo. Tarno(vergo) samprata turëjo keletà as-pektø. Buvo kuriami namø kodek-sai, apibûdinantys visø namøûkio nariø vaidmenis. Ávairiosgraikiðkos tarno sàvokos pateko irá Naujojo Testamento teologináþodynà.

Ðtai kelios ið jø.Doulos – „vergas, suriðtas

tarnas“. Tai asmuo, kuris visiðkaipriklausë savo ðeimininkui irvykdë jo valià visur ir visada.Ankstyvieji krikðèionys mato ðiàparalelæ tarp ðeimininko ir vergobei Dievo ir tikinèiojo, pabrëþda-mi visiðkà savo priklausomybænuo Dievo, kaip Ðeimininko, ir Jovalios: Elkitës kaip laisvi; ne kaiptie, kurie laisve pridengia blogá,

bet kaip Dievo tarnai [vergai –doulos]“ (1 Pt 2, 16). Paradoksalu– tikintieji yra laisvi, bet tuo paèiuir „suriðti“, Dievo vergai. Laisvinuo blogio, nuodëmës panèiø, bettapæ Dievo vergais, ásipareigojævykdyti Jo valià. Todël apaðtalasragina tikinèiuosius nedangstytidvasine ar socialine laisve mora-linio blogio.

Ar mes ðiandien daþnai pa-galvojame apie save kaip tokius,kurie esame „suriðti“ su Dievu irJo valia? O gal daþniau esamelinkæ Dievà „pririðti“ prie savæs irvedþiotis kaip prijaukintà gyvû-nëlá, kuris vykdo mûsø ásaky-mus?

Oiketes – tai doulos atitik-muo, taèiau pabrëþiantis „namøvergo“ statusà. Þodis kyla ið oi-keo – „pasilikti“, oikos reiðkia„namai“. Senajame, taip pat irRomos, pasaulyje namø ûká su-darë ne tik tëvas, motina, vyras irþmona, vaikai, bet ir tarnai, ver-gai. Oiketes apibûdina artimesnávergo santyká su ðeimininku, nesjis gyveno ir dirbo namø ûkyje kaipðeimos narys. Neretai namø ver-gø ekonominë ir padëtis buvo ge-resnë nei, pavyzdþiui, laisvøjøvalstieèiø, kurie versdavosi sun-kiai. Namø vergo sàvokà apaðta-las Paulius vartoja Laiðke romie-èiams: Kas tu toks, kad drásti teistikito tarnà [oiketes – namø ver-gà]?! Ar jis stovi, ar krenta – taisavajam Vieðpaèiui. Bet jis sto-vës, nes Dievas turi galià já ið-laikyti (Rom 14, 4). Apaðtalasmoko tikinèiuosius neteisti vienaskito, nesmerkti, neapkalbinëti. Juknamø tarnai yra labai artimi ðei-mininkui ir esti vien jo valdþioje.Panaðiai ir Dievas yra visø mûsøðeimininkas, kurio namuose visitarnaujame kaip Jo namø tarnai.Jis turi asmeniná ryðá su kiekvienuið savo tarnø ir Jis gali iðlaikyti sa-vo tarnà nenupuolusá. O jei tas nu-puola, tai Dievui, o ne mûsø teis-mui ir apkalboms. Nevalia apkal-binëti Ðeimininkui artimø tarnøir plakti lieþuviais tarnystës ben-draþygiø!

Therapon – „tarnauti“, „gy-dyti“. Tai ateinantis á namus ir ly-dintis kelionëse tarnas, orus ir lais-vas. Ið ðio graikiðko þodþio kilo þo-dis „terapija“ – „gydymas“. IrMozë buvo iðtikimas visuose jonamuose kaip tarnas [therapon],kad paliudytø tai, kas ateityje tu-rëjo bûti pasakyta. O Kristuskaip Sûnus vieðpataus Jo namuo-se, ir tie namai esame mes, jei pa-sitikëjimà ir tvirtà vilties pasigy-rimà iðsaugosime iki galo (Hbr 3,5-6). Laiðko hebrajams autoriuspabrëþia, jog Mozës, kaip tarno,statusas buvo itin garbingas, „gy-dantis“ tautà. Bet Jëzaus tarnavi-mas dar prakilnesnis. Jei Mozësiðtikimas tarnavimas taip aukðtaivertinamas, tai kà pasakyti apieKristaus, Dievo Sûnaus, tarnystæmums, Jo namams?

Taigi tarnystë gali bûti ir gy-

danti, gelbstinti.Diakonos – tai vienas ið po-

puliariausiø þodþiø, apibûdinan-èiø tarnà Naujajame Testamente.Ávairiomis formomis jis pavarto-tas net 100 kartø. Ið ðio þodþio kylair naujatestamentinë diakonø tar-nystë. Kita vertus, þodþiu diako-nos apibûdinmas ir Kristus, ir Josekëjai. Tai savanoriðka tarnystëið meilës kitam. Diakonos kyla iðdviejø graikiðkø þodþiø: prieðdë-lio dia („per“) ir daiktavardþiokonis – „dulkë“. Taigi diakonas– tai þmogus, skubantis „per dul-kes“, kad patarnautø kitam iðmeilës. Tai energingo, uolaus, tar-navimo ávaizdis. Apie toká tarna-vimà Jëzus kalbëjo savo moki-niams: Bet tarp jûsø taip netu-ri bûti [kaip valdovai vieðpataujair didieji valdo]. Kas ið jûsø noribûti didþiausiais, tebûnie jûsø tar-nas [diakonos] (Mt 20, 26). Bûki-me ir mes tokie tarnai – skubantysper ðio gyvenimo kelio dulkes tar-nauti kitiems...

Ðios Naujajame Testamentevartojamos vergø ir tarnø sàvokosatskleidþia, jog krikðèionys nepre-tendavo á aukðtus, garbingus vi-suomenës statusus, bet pasirinkoþemiausios klasës ávaizdá, nes se-kë savo mokytojo Kristaus pëdo-mis:

Jei tad Að – Vieðpats ir Mo-kytojas – nuploviau jums kojas,tai ir jûs turite vieni kitiems kojasplauti. Að jums daviau pavyzdá,kad Jûs darytumëte, kaip Aðjums dariau. <...> tarnas ne di-desnis uþ savo ðeimininkà ir pa-siuntinys ne didesnis uþ savoSiuntëjà. Jeigu tai suprantate, pa-laiminti esate, taip elgdamiesi (Jn13, 14-17).

Taigi aptaræ I a. baþnyèiosgyvenime vartotas tarno ir vergosàvokas, galime suformuluoti ke-letà pastebëjimø, kurie padësapibrëþti Dievo tarno sampratà.

Dievo tarnas yra tas, kurissavanoriðkai trokðta daryti gerakitam, nuolankiai tarnauja iðmeilës, uoliai ir energingai, ne-teisdamas þmoniø, bet juos at-jausdamas, „gydydamas“.

Tarno dëmesio centre yraðeimininkas ir jo valia, o ne jispats. Todël tarnavimas Dievuituri bûti kristocentriðkas tarna-vimas, o ne egocentriðkas.

Vidinæ tarno motyvacijàskatina ne þemiðki dalykai (at-lyginimas, iðlaikymas, padëtis,statusas, galia), bet Kristaus pa-siaukojantis pavyzdys. Bûda-mas Dievas, Jis nesilaikë pasig-lemþæs savo lygybës su Dievu,bet apiplëðë save ir esybe tapotarnu ir panaðus á þmones (Fil2, 6-7).

Kristaus tarnas gaus atlygáið Dievo. Kur að esu, ten bus irmano tarnas. Kas man tarnau-ja, tà pagerbs mano Tëvas (Jn12, 26).

Tarno samprata

Pastorë Anþelika Krikðtaponienë

Nr. 16 (353) 2011 m. rugpjûèio 20 d. Dvasia ir þodis 3

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Sveiki, noriu paklausti, kokáTëvo vardà Jëzus Kristus apreið-kë, paskelbë þmonëms (Jn 17,6. 26)?

Að apreiðkiau Tavo var- dà þmonëms, kuriuos

man davei ið pasaulio. <...> Aðpaskelbiau jiems Tavo vardà ir darskelbsiu, kad meilë, kuria manepamilai, bûtø juose ir Að juose“(Jn 17, 6. 26).

Ðventajame Raðte yra uþra-ðytas ne vienas Dievo vardas,kaip antai: Jahvë Rafa – gydan-tis Vieðpats (Ið 15, 26), Jahvë Ða-lom – Vieðpats yra ramybë (Ts6, 24), Jahvë Ra-ah – Vieðpatsyra ganytojas (Ps 23,1), JahvëTsidkenu – Vieðpats mûsø teisu-mas (Jer 23, 6) ir dar keletas kitø.Taèiau greièiausiai Kristus turiomenyje ne kurá nors vienà iððiø vardø. Verta þvilgtelëti, koksoriginalo tekste vartojamas þo-dis yra verèiamas „vardo“ reikð-

me. Pasirodo, jog tai graikiðkasþodis onoma, kurio reikðmës to-kios: „Vardas, pavadinimas,charakteris, reputacija, padëtis,statusas“. Taigi ðiuo atveju „var-dà“ galima suprasti platesne ne-gu tikrinio daiktavardþio pras-me. Todël, kai Jëzus sako: „ap-reiðkiau/paskelbiau Tavo var-dà“, manau, Jis kalba apie Tëvoasmená ir Jam bûdingø bruoþøvisumà. Sàvoka „Dievo var-das“, „Vieðpaties vardas“ yragana daþna visoje Biblijoje ir jàvartojant turimas omenyje Die-vo asmuo:

„Vieðpatie, mûsø Valdove,koks ástabus Tavo vardas visojeþemëje!“ (Ps 8,1); „GiedokiteDievui! Girkite Jo vardà!“ (Ps68,4); „Að iðkëliau tave, kad pa-rodyèiau savo jëgà tau ir kadmano vardas bûtø skelbiamasvisoje þemëje“ (Rom 9,17).

Apreikðdamas Tëvo vardà,Jëzus tiesiog atskleidë daug iki

Sveiki, norëjau papraðytipatarimo, kaip iðmintingai pa-sielgti. Praëjo metai po manomamos mirties. Mano mamabuvo katalikë. Laidojom pagalkatalikø apeigas. Dabar jau at-ëjo laikas paminëti mirties me-tines, ir mamos seserys nori,kad uþ jà bûtø uþpirktos miðios.Að pati jau seniai esu átikëju-si á Kristø ir suprantu, kad mi-ðios mano mamai kaip ir nie-ko „nekeièia“... Iki mirties ma-ma gyveno su manimi. Manosupratimas amþinybës klausimuremiasi evangelikø, „Tikëjimoþodþio“ baþnyèios mokymu.Kaip man iðmintingai pasielgtitetø ir kitø giminaièiø atþvil-giu, kai jie ðiuo klausimu lai-kosi katalikø baþnyèios moky-mo? Bandþiau kalbëtis ir aið-kinti, bet likau nesuprasta. Ne-noriu nieko skaudinti ar niekin-ti... Kaip pasielgti? Aèiû uþ pa-tarimà.

Violeta

Jûsø apraðyta situacija iðtiesø nëra iðskirtinë ar reta.

Gyvenant Lietuvoje ir laikantiskiek kitokiø (nei katalikiðkos)krikðèioniðkø paþiûrø, anksèiauar vëliau neiðvengiamai susidu-riame su tam tikrais iððûkiais,kai, atrodytø, reikia tas paþiûrasapginti, átvirtinti ir t.t.

Manyèiau, jog geriausiu pa-vyzdþiu iðdëstytoje situacijojegali bûti pats mûsø Vieðpats.Kai Kristus pradëjo skelbti savomokymà, Izraelyje gyvavo giliaiásiðaknijusios religinës tradicijosir paþiûros. Jëzus labiau nei kaskitas matë ðiø tradicijø ir savo

mokymo skirtumus, taèiau Jisnë vieno þmogaus nevertë pri-mygtinai (ar jëga) paklusti Jomokymui. Jis gerbë kiekvienoþmogaus laisvà pasirinkimà irJo klausantiems teikë vis gilesnásavo þinios iðaiðkinimà, o prieð-taraujanèius palikdavo jø paèiøir dangiðkojo Tëvo valiai.

Þvelgiant á jûsø, Violeta, ap-linkybes, manau, jog jûsø ma-mos seserys turëtø bûti jau su-laukusios garbaus amþiaus. Pa-keisti tokio amþiaus þmogausásitikinimus yra itin sunku (þino-ma, Dievui viskas ámanoma).Manyèiau, jog bandydama pa-sikalbëti ir paaiðkinti (viliuosi,romiai ir nuolankiai) tokiø ritu-alø/tradicijos „naudà“ ir reika-lingumà, padarëte viskà, kà ga-lëjote. Ir jeigu jûsø giminaièiai vistiek laikosi savo ásitikinimø, te-gu jie ir elgiasi pagal savo ásiti-kinimus.

Metiniø paminëjimo ðven-tëje galima áþvelgti ir „naudoskruopelæ“ – galimybæ visai gi-minei susirinkti ir pabûti kartu,pabendrauti, prisiminti ir pa-ryðkinti dievotus iðëjusio anapi-lin þmogaus charakterio bruo-þus, gyvà tikëjimà liudijanèiusgyvenimo ávykius, pasirinki-mus (jei tokiø bûta).

Dievo ramybës!Pastorius Romanas Semaðka

Pastebëjau, kad Vilniausbaþnyèioje „Tikëjimo þodis“ yradu pastoriai – asistentai. Kokiasfunkcijas atlieka pastoriai –asistentai, kuo jie skiriasi nuopastoriø?

Dëkui, kad domitës irklausiate. Esu vienas

ið pastoriø – asistentø, tai ir atsa-kysiu.

Dvasine prasme pastoriai– asistentai Vilniaus bendruo-menëje yra tokie pat pastoriaikaip ir visi kiti mûsø Bendrijo-je áðventinti pastoriai. Tai, kadesame neetatiniai baþnyèiostarnautojai ir baþnyèioje dar-buojamës savanorystës pagrin-dais „reikalo“ negadina.

„Asistentas“ daugiau at-spindi funkciná, administraci-ná pasitvarkymà mûsø ben-

druomenëje – mes esame vyr.pastoriaus pastoriai – padëjë-jai. Ið dalies mano ir pastoriausAndriaus Bernoto funkcijos su-tampa (pamokslavimas, rûpes-tis namø grupelëmis, konsul-tavimas), taèiau ir ðiek tiek ski-riasi. Pavyzdþiui, Andriusdaugiau gilinasi á administra-cinius, juridinius, finansiniusbei ûkinius baþnyèios reikalus,mano sritis – mokymas, pasto-racinë globa, rûpestis Aukðtai-tijos (Vilniaus) kraðto bendruo-meniø reikalais, raðymas ir ki-ta.

Tarnaudami kaip viena ko-manda, galime vienas kità pa-vaduoti, pasitarti ir geriau at-likti Vieðpaties patikëtà tarnys-tæ.

Pastorius (asistentas) DariusÐirvys

Raðau diplominá darbà apiekrikðèioniðkas vertybes ir no-rëèiau uþduoti klausimà: arkrikðèioniðkos vertybës yra kaþ-kaip apibrëþtos, ar tai Dekalo-gas, o gal kiekvienoje epocho-je jos skyrësi?

Rasa

Miela, Rasa,

Su vertybëmis ðiandien,kaip sakoma, striuka...

Tad Jûsø darbo tema labai aktu-ali ir „á deðimtukà“.

Nors didaktiniais sumeti-

tol þydams nepaþintø Dievobruoþø, Jo valià þmonëms. Taipastebima ið jø reakcijø, kai jieklausosi Jëzaus pamokymø apieDievo vertybes, Jo santyká áþmones, poþiûrá á esamàjá ir bû-simàjá gyvenimà, supratimàapie tikràjá dievotumà ir t.t. – jieir stebisi, ir dvejoja, ir prieðtarau-ja, ir ginèijasi, nes taip netikëta irnauja yra tai, kà atskleidþiaKristus. Jei bandytume apiben-drinti Kristaus apreiðkiamà Të-vo paveikslà vienu þodþiu, tur-bût geriausiai tiktø þodis „mei-lë“: „Að paskelbiau jiems Tavovardà ir dar skelbsiu, kad meilë,kuria mane pamilai, bûtø juoseir Að juose“ (Jn 17, 26).

Pastorius MindaugasSakalauskas

Apie Dievo Tëvo vardà

„

Apie krikðèioniðkas vertybes

Mirties metinës

Pastoriai asistentai

mais krikðèioniðkos vertybës ga-li bûti vienaip ar kitaip apibrë-þiamos, sisteminamos, pastebë-siu, kad jokie, net patys iðsa-miausi „sàraðai“ neturëtø uþ-imti Ðventojo Raðto, svarbiausiokrikðèioniðko tikëjimo bei dva-singumo ðaltinio, vietos.

Kita vertus, nepaprastaisvarbu tiek patá Raðtà, Dekalo-gà, moralinius aspektus bei vi-sà krikðèionybës istorijà vertintiir aiðkinti per Jëzaus Kristausasmenybës, mokymo ir pasiau-kojanèio gyvenimo prizmæ, nes

Jis mums, krikðèionims, yra to-bulumo ásikûnijimas, apreiðki-mas ir visa ko kulminacija, tadir pats geriausias krikðèioniðkøvertybiø „apibrëþimas“. BeKristaus visa „krikðèioniðka“moralë tampa stoiðka, ástaty-miðka, sausa, tad gal net ir be-prasmiðka.

Pastorius Darius Ðirvys

Evangelijos pagal Matà 8skyriaus 11 eilutëje Jëzus pasa-koja apie dangaus karalystæ irpranaðauja. O 12 eilutëje kal-ba apie karalystës vaikus, ku-rie bus iðmesti laukan á praga-rà. Man vis kyla klausimas, kàgalëtø reikðti karalystës vaikai?Ar Dievas èia kalba apie Dan-gaus karalystæ?

Aèiû uþ atsakymà.

Jûsø minimos eilutës yrapasakojimo apie ðimtinin-

ko tarno iðgydymà dalis, tad iðsi-reiðkimo „karalystës vaikai“prasmæ reikëtø aiðkintis visos ið-traukos, Mt 8,5-13, kontekste.Skaitome, jog pas Jëzø ateina pa-galbos praðyti ðimtininkas – ro-mënø karininkas, vadovaujantis100-ui kariø. Nors jis ir pagonis,taèiau, pasirodo, labai gyvai ir

Karalystës vaikainuoðirdþiai tiki Jëzaus dieviðku-mu, o tai Já labai maloniai nuste-bina. Jëzus stebisi, kad ðis pago-nis Juo tiki labiau nei Izraelis,Dievo tauta, kuri vienintelë tuo-met turëjo privilegijà paþinti tik-ràjá Dievà ir Jam atstovauti þemë-je, kuri buvo gavusi Mesijo atëji-mo paþadà ir jo laukë. TuometJëzus pranaðauja, jog taip giliai ti-kinèiø pagoniø bus ne vienas, jøbus gausu rytuose ir vakaruose,ir jie dangaus karalystëje sësis ða-lia Izraelio patriarchø kaip teisëtikaralystës paveldëtojai. Tuo tarpukaralystës vaikai bus iðmesti lau-kan.

Greièiausiai „karalystësvaikais“ Jëzus vadina judëjus,kuriems karalystë yra tarsi „re-zervuota“ dël jø protëviø iðrin-kimo. Ið Dievo malonës jie labaiarti jos: turi ásûnystæ, ðlovæ, san-

doras, ástatymà, tarnavimà Die-vui, paþadus, ið jø – tëvai, ið jøkûno atþvilgiu yra kilæs Kristus(þr. Rom 9, 4-5). Vis dëlto, kaipmatome, privilegijuotos judëjið-kos kilmës nepakanka, reikia as-meninio gyvo tikëjimo, kurio Jë-zus labai pasigenda: „Ir Jis ste-bëjosi jø netikëjimu“(Mk 6, 6).

Tad átikëjæ Kristumi toli nuokaralystës esantys pagonys áeisá karalystæ, o savo iðskirtinumuDievo planuose besididþiuojan-tiems, pagal paveldëjimà artikaralystës esantiems, taèiaunuolankiai asmeniðkai nesie-kiantiems paþinti Dievo judë-jams karalystë bus nepasiekia-ma. O kad kalbama apie dan-gaus karalystæ, aiðku ið 11-os ei-lutës: „Todël sakau jums: dauge-lis ateis ið rytø ir vakarø ir susësdangaus karalystëje su Abrao-mu, Izaoku ir Jokûbu.“

Pastorius MindaugasSakalauskas

Nuo

tr. G

. Dijo

koN

uot

r. D

. Pra

nska

us

Nr. 16 (353) 2011 m. rugpjûèio 20 d.4 Naujienos

UþsiprenumeruokiteGANYTOJÀ likusiems ðiø metømënesiamsTai galite padaryti bet kuriame Lietuvos paðtoskyriuje.

GANYTOJO prenumeratos kaina:1 mën. – 6 Lt. 3 mën. – 18 Lt.

Artëjant Vilties festiva-liui vyksta ávairûs pa-

sirengimo darbai, skirtingø ko-mitetø organizuojami semina-rai, susitikimai. Birþelio 18 d.Kaune ávykæs antrasis maldosseminaras buvo parengiamøjøfestivalio darbø dalis, kurá orga-nizavo festivalio maldos komi-tetas.

Pats Billy Grahamas ir Vil-niuje rudená pamokslausiantisjo sûnus Franklinas maldà ver-tina kaip vienà svarbiausiø fes-tivalio sëkmës faktoriø. Organi-zatoriai tiki maldos galia ir sie-kia, kad ðalyje, kurioje rengia-mas festivalis, kuo daugiaukrikðèioniø susijungtø vieningaimaldai uþ evangelizaciná rengi-ná. Ðiai paraginimo þiniai skleis-ti ir yra skirti maldos seminarai.

Á maldos seminarà, vykusáKauno krikðèioniø baþnyèioje,susirinko apie 40 tikinèiøjø iðKauno, Këdainiø, Ariogalos,Druskininkø, Vilniaus ir Rasei-niø. Tokiuose susitikimuoseþmonës ne tik raginami uþtartifestivalá, bet ir supaþindinamisu bûdais, kaip kiekvienas tikin-tysis gali prisidëti prie ðio darbo.Pirmiausia visi krikðèionys yraraginami uþtarti evangelizacinárenginá savo asmeninëmis mal-domis. Siekiant sustiprinti as-meninæ maldà, siûloma kiekvie-nà vakarà, 22 valandà, visiems

Maldos seminaras Kaune – kvietimas vieningai maldaiRÛTA PUIÐYTË

nurimti, kad visi kartu vienumetu galëtume melstis dël vienotikslo. Tikintieji skatinami uþtar-ti festivalá ir savo baþnyèiø mal-dos ar namø grupëse.

Ilgametë festivalio organiza-toriø patirtis rodo, kad festivaliuiartëjant, iðkyla ávairiausiø orga-nizaciniø sunkumø, tad rengë-jai nori bûti pasiruoðæ tokiemsnenumatytiems atvejams. Jø ási-tikinimu, atsakymas á staiga ið-kilusias problemas turëtø bûtivieninga daugelio krikðèioniømalda. Todël Lietuvos tikintiejikvieèiami domëtis maldos po-reikiais, uþsiregistruoti á maldi-ninkø bûrá, kad, iðkilus ypatin-gam atvejui, apie maldos poreikábûtø galima praneðti skambu-èiu ar þinute. Tikimasi, kad tokápraneðimà gavæ tikintieji praneðapie tai savo bièiuliams, para-gindami melstis ir juos.

Maldos poreikiø sàraðà ga-lima rasti Vilties festivalio tinkla-pyje www.viltiesfestivalis.lt, taippat veikia maldos palaikymo te-lefonas, kuriuo paskambinus ga-lima iðklausyti informacijà, dëlko festivalio organizatoriai ragi-na melstis konkreèiu metu (tele-fonas Vilniuje: 8 5 259 56 55).

Likus savaitei iki festivalio,organizatoriai planuoja suvie-nyti krikðèionis nepertraukia-mai maldai. Jie kvieèia visosLietuvos evangeliniø baþnyèiø

krikðèionis pasiskirstyti laikà iruþtarti festivalá dienà ir naktá, t.y. visas 168 valandas. Festivaliorengëjai laukia ir tikinèiøjø, ku-rie bûtø pasiryþæ uþtarti festivalátomis valandomis, kai jis vyks„Siemens“ arenoje spalio 29-30dienomis. Tad reikëtø þmoniø,kurie atvykæ á renginio vietà dalásavo laiko praleistø „maldoskambarëlyje“.

Áþanginá seminaro þodá tarëKauno krikðèioniø baþnyèios

pastorius Rytis Berûkðtis. Ragi-nimà nepailsti melstis pastoriusparëmë keliais bibliniais pavyz-dþiais. Vienas ið jø – SenajameTestamente apraðyta istorija apiepranaðà Eliziejø ir Izraelio kara-liø Jehoaðà (2 Kar 13, 15-19).Pastorius ragino tikinèiuosiuspasimokyti ið ðios istorijos ir, fes-tivaliui artëjant, padaryti viskà,kà galime ir dar daugiau, – sie-kime ne dalinës, o visiðkos per-galës.

Seminaro pradþia ir pabaigabuvo palydëta nuostabaus Kau-no krikðèioniø baþnyèios garbin-tojø giedojimo. Po seminaro or-ganizatoriai ir sveèiai buvo pa-kviesti bendrystei prie kavospuodelio.

Pirmasis maldos seminarasávyko geguþës mënesá Panevë-þyje. Liepos 16 d. maldos semi-naras vyko Klaipëdoje, o rugpjû-èio 27 d. bus surengtas Ðiauliuo-se.

Nuo

tr. W

end

y

Liepos 27 d. Londonemirë visame pasauly-

je þymus evangelikø dvasinin-kas, evangelistas ir teologasJohnas Stottas – apie tai prane-ðë organizacijos „John Stott Mi-nistries“ prezidentas Benjami-nas Homanas.

B. Homanas sakë, kad ke-lias savaites prieð mirtá J. Stot-tas blogai jautësi, o mirtiesprieþastis – sveikatos kompli-kacijos dël senyvo amþiaus.

J. Stottas mirë sulaikæs 90-ies metø. Ið vieðo tarnavimo jispasitraukë 2007 m., bûdamas86-eriø. Laikà jis leido Lingfiel-de, á pensijà iðëjusiø anglikonødvasininkø rezidencijoje.

Anglijoje gyvenæs angliko-nø dvasininkas pagarbà pelnësavo gyvenimu, kuris buvopaðvæstas tarnavimui. Evan-gelistas Billy Grahamas yraapibûdinæs J. Stottà kaip „la-biausiai pagarbos nusipelniusádvasininkà ðiø dienø pasauly-je“.

J. Stottas, kuris ákûrë orga-nizacijà „Langham Partners-hip International“, buvo áðven-tintas anglikonø dvasininku1936 m. ir nuo tuo laiko daly-vavo ávairioje veikloje bei dau-gelyje organizacijø. 1967-1984m. jis pirmininkavo Anglijosbaþnyèios evangelikø tarybai,taip pat buvo dviejø átakingøkrikðèioniø organizacijø prezi-dentu: „Scripture Union“ (Jung-tinës Karalystës padalinio) – 1965-1974 m. ir Evangelikø al-janso 1973-1974 m.

Pagrindinës J. Stotto tarna-vimo kryptys buvo Evangeli-jos skelbimas ir bûsimø krikð-èioniø vadovø ugdymas – jisdalyvavo Krikðèioniðkoje uni-versitetø ir kolegijø brolijoje, o1961-1982 m. buvo jos prezi-dentu. 1959-1991 m. jis tarna-vo Karalienës kapelionu, o1991 m. jam buvo suteiktasYpatingojo kapeliono titulas.

Vienas svarbiausiø J. Stottodarbø, kuriais jis prisidëjo priepasaulio evangelizavimo, buvo1974 m. Lozanoje (Ðveicarijoje)surengtas Tarptautinis pasau-linës evangelizacijos kongresas.J. Stottas buvo vienas ið pagrin-diniø Lozanos konvencijos au-toriø. Lozanos konvencijoje pa-dëti teologiniai ir istoriniai pa-grindai, skirti denominacijoms,dvasininkams ir atskiriems as-menims dalytis Jëzaus KristausEvangelija.

Pagal http:///www.christian-post.com parengë Dalia Januðai-

tienë

Þ I N I O S I Ð S V E T U R

Mirë þymus evangelikø teologas Johnas Stottas

��

�� !��"��#��$�� %&��%�� '��'��()�� *�� '��'��+��%�� ,��-�%��&��&��&��%��.�&��/�� -�%�� -��%�� -�,�� 0��1�� "��!� ��#��2��!�� 3��4��&��5�� .��

��&�� %��6�� /�� !��(�� 0�� %��%�� #�� .�&�"��#��7�� .��"��#�� 4��8��2��%��,��

)��.�� "��'#� ��4�� .�&� �� "��#�%��(�� %�� *0� ��

�� %�� &��.�&�� !��&�� %��2.��&��.�&��8��.�&��%�� *��9��- �%�� *��,��,��.��%��"��#��,�� .��,��

)��.�� '�� %�� "��#� �� 4��.�� 5�� %�� 4�� )�� ,:�� ;�� '�� ,� � �%&�&� �� !&�� ,�� .��*��<%��'��,�%��&��5�� ,�� %��4�!��!�� +�� *�� %�� *�� "�� #�� (=��:�� ,� �

��%��*�� ,0��2�� '��%��%��(�� 0��(�� 0��.��'��*�� *��%��

;��!� �� %�� !�� %�� %�� ,� ��!�� "��#��!��"�� '#��=��%�� %�� " ��#5��!�� %��&��*�� &�� %&��*��-�� ,��

4�� ;��!�� .�� %�� &5�� &�� '��%�� '��5�� !��%� �� % ��%��

$�� .��4��%��.�&�� .��6�%�� %�� &��.�� &��

$�� %.��%�� %�� !�� .��*��%�� ,�� 3��,��*�%� �'�� *��,��,�

��%��*"��#��!� �� %��&�� %�� %�� .�� %��%�� +�� ,��>�� ,��?�1�� ;�� )�� 9�� '�:�"+��%��!��,�� ,� �� !�?#�1��'��

1 �� ,��&��.�&��+��)�� %�� '�5� �� !��%�� +��+��,�� .��*��"6��;�� *��,#�+�� +��6�� &�� &�� 2��,�� :��.�&�� +��!��+�� .�&�� 5�� %�� &��&�� &� ��+��

��

��

��

��

�� !��"��!�� !�� #�"��!��"��#��" �#��!�� !��

!��#��$�%��&'()�(��*+��,�� -

9�� 3 �� .�&�� )��!�� !�� :� �� % ��!��&�� &��1� �� 3 �� @�

6�� ,��. ��*��&� ��

3 ,��+�-� �� ;�� *��,��$��!�� +�-��+�� .�&��*�� * ��+�� +�� +�� )�� !�� .�� !��

�� %*�� %��%��-��

�� ;�� ,�*��,��A�� .�� +�� %*�� +�-�� .�� 4�� %&�+�-�� .�&�� &� �� ,��%��,��A�� %�� &�=�� %*��+�-&��&�. ��%�� +��,�� ,��+�� &�� &��

�� %�� 9��-�%��

�� '�� +�� .��%�� A��*�� ,��!�� *�� 4�� !&�� &� ��&�

�� %&��9�� &��4��,�� %��* ��!�� *�� ,��+� -��.�&�� ,�� %��

+�� .��

�� !� �� "#��"$��% ��&��% �

��

�� !�!��"

)��7��2�

� ��

#�� /��

�� "�� #�� #��#�� !��$� �!� �� (/��BC��DE0�

A��%��%��&��,��*��*�� +�-�� +��&��+��% �� &�%��&�� &��=��;�� .�&��'�� ,�� =��%��*��1��,��%��,��*��4��'��

6.�&� �� %�� .��*�!��8��.�&�3F��;�� &��&�*�!&��+�� .��*��,��,��*��

9�� '�� * ��!��A��&�� 8�� %�� '��'��!��.��.�&��&�&�*�� ;�� *��+��,��!��*��

7��.�� &�� .�&��A�� &��.�&� �!&�� &�

)��

6�� +�-�� 6.�&�� *��

��"G��9��.��.�� .!�� *��G��

�.��'�� ,��&��)�� .�&��&%��%&� �� :�"+�� +�� '��#�

9��%�� %'�� 9��,�� *%��'�� .%��*��,:�"1�� #��4�� ,�� %�� '��.�&��,��H�

��";�,��,�� %��,�� *� � �� G��,�� 4�!��*%�� ,:�"9�� 9��&��)� �� '�� I�#4�� %�� 1�� :�"+��&�� #�

��"��.�&�*�� $��,�� G��,�� %�� +��*��!�� *�� ,� ��!��+�-&�� %��&�� &��9��,�� &�� &�%��,�� :�"+�-��%� ��#�

4�� %�� J�� %��.��&�� * ��!&��%�� ;�� '��=��*�� ;�� #�

4�� ,��,�� )��.��!�� -�� .�&��3�,�*��6.�&��,��

��%�� 4�� %�� &��'�

��*��,� � ��!��+�-&��:";�� 1��%� ��#�

��'��%�� +�-�� .�� %�� .�� &��!&��.�&� �� &��*��%�� %��%�� .�&�� 3�� .�&�� &�� .�� *��&��,��+�-�� :�(��#��#��"��"��0��!�� "�� "�� "��!��#��#��1�� !��"�� 0��!�� "��!��"�� "��!�� 1�� "��!� �� 2��%�� 1�� "��!�� (+��BD��DC DE0�

��.�&�� . �� &�� ,�� =�� +��.�� %�� -�� 6�� 1��9��:�"4��% ��'�� %�� *��'� ��,��,��*��,�� '��I#��.�� %��

��.�&��%��.�&��. �� 4��.�&��%��.�� 4� � ��*��.�&��

$��%��4�� ,

��

��*�%��'�� ,��&�� &�� !&�

G��&��*�� +*��+��*�� &��,��%��,��,��%��4��+�� *��*�� -��!�� 3�� ,��;�� %��+��&��.�&��

'�� 1��(��!�� !�� !�� "��1��(��!�� !�� "��3��)� #�� "�� (G��D��DK0��(��1�� !��(G��L��DC0�

��+�-�� ,��*��,�� %��-�� 9�� &�� '��!��!��*�� ,��,��,�

+�-�� %��*��+��'�*�� *��,�

��&M��

��&�*��&��%�� "��#��%��;�� .�&��%��!��% ��!��+�� ;�� *��*�� *��&��%��!��&�� /�� #� �� #� !��"��#�!�� !��(B�9��N��B D0�

+� �� *� ��,��*��,��*��,��&��&��+��'��,%��.��%��A�� )��*��%�� %*�� !��

;�� %�� +��%��&�

+�� %��!�� %��,�� ;�� !��$� ��%&��,�� :�"1�� ;�� !��*�� !�� *��?#�;�� ;�� ,�� *��,��2��J��*��*� �� :�4�� (B��O��BC0�

+�� ,�� 4�� .�&��%��,��%��%��A�� ;�� &�� *��,��&�� ,��*� ��,�

6�� ,��. ��,�� *� �� ;�� +��%��,�� *�� &�� '��

1�� :�� &�%��&��*��;�� !:�(��"��!�� !�� !��"��!�� "��"��#�� #��(B�9��N��O0�

+��&��;�� !�� !��%��,�� %� �*�� +��%�� ;�� *��!��%�� ,�� *��;�� &��=�� ,��,��.��!�� -�%��4�� !��%��

%�� 5��

��

��

��!��%��

�%��,�� %��&�� 9�� %��-�� "7��#��G��%�� ,� ��7�� '�� *��*��*�� %��*��G�� *�� %�� G�� !,��'�4��-�� ,�� *��G�� '��G��

4�� %�� ;�� !�� %&��%�� 4�� ,��%&��1� �� %��9�%��%��,� ��%��!�� *�� ?�4�� '��*��% �� .� ��%�� %��%��*��

��64� �� 9��6��.�� 9�� &��&��&��*�� ,��4� ��

�� '��6��.�� %��%��6�� '��1�� %�� 9�� 4��,��H�

%�� 6�� %�

��%�� %*��)��,��&�� .�&�� ,�� ,��6��,��

6.�&� �� !&��9��, �� %�� 7,�� DKP��.�&� ��QKP�� ,�� %��.�&� ��"��#��&�� &��

7�� ,�� 6��'�� *� ��,��'�� &�� .�&�� &� ��%��!&�� %�� *��.�&� �� *��,��'�

6�� &� ��,�� .�&��

��.��*�� 9�� .�&�� *� ��&��%��%�� .�&��,��

��,�� &�*��%�� %� ��,� ��*�$�� .�� A�� % ��%�&� ��&�� &��+�� %��

1�� %*��&?�+�� '�� %��'��*�� '�� '� �&� ��&��+��,��R%��'�� ,�%��%�� *�� /��!�� 7�� 8��9��9:��0�� (+��E��BC0�

��%�� A�� *�� 4��*��,��'��,��,��%��%'�� 4�� *�� .��

'� ��!�� 9�3F��

�� &��-� 3�� (��

��A�� %�� &0��&��% �.�� 3�� ?� 4�� A��,�9��A�� *��'��A�� .�&��,��&� �� %�� %�� &��&�� &�� !�� 4�� +�-��:�+�� "�!%��"�� %��"�� "��(6��BK��NC0�

��*��.�&��,�� ;�� +�� *��.�&��&�� .�&��+��'��.�&�� 6��A��. �&�� 4� � �� &��

��A�� !��.�&��+�� ,��J�� ,� ��

$��&��A��,��.�&�� 3��*�+�� !,��*��A�� . ��.�&��.�� +�� %��. �&��&�%�-��

4�� ,��,��9��!�� %��!�� &�+&� ��%��4�� 7��,��,��A�� *� �,��'� �� ,� ��*��,��

)�� &� ��&�� ,��,�� %��*��,��+.�� 8�� ,��A�� ,�� !�� 4�� -�� 2.��

��$��,�� &��;�� !��9��

��%�� &��% �.�� .�&� ��%��.�� &�� %�&� ��&��&�

��"�� 9�� *%��:�"�� %��%��?��,�� ?#�$�� &� �� 9�� 6�� ,�� .�&��+�� ,�� *��

4�� 9�� *�%�� !��A�� 9��A�� 9��,�� ,��!�� %� �%�� S:�1�� #��#�"��/��"�!��3�� !�"��1��"��!�� #�"��#��(M8�N��BE BO0H�

��"4�� *��,�� *��*�� *�� %��%�� &� ��9�� .�� %�� *�� %��&��%&�� &��*��4�!��*% �� =��*��A�� %��&��*� �&��%&��*��+&�� :�"1��%��I#��"1�� I#��+��.�� %'� ��,��&��&��%��%�� +�� %�� ,��#�

��'��('��')*��)�

(%�� $�� !��!��")�� *"

� ��

G��&�� & �� '�� &�� &��

��.�� %�� % ��!��G��&��.�&��,��%�� ,��4�!�� %��. �&��.��

1�� !� ��&��&� ��+�-��:�(�� "�� T�� '�� U�(+��BN��NL0�� *�� ,� ��3��,�� %��.�,�

$�� 2��

�� '�� !��9�� &��,��,�� &� ��%��

6��,��*%'��8� ��3��)��*��,�� %.�� 1�� '�

�� .�� '��4�!�� '�� .�� %��*��

9�� !�� 1�� %��*��*�� /� �� %��*�� !,� �� "4� ��!�� :��+�� ?#�/.��

4�� :�"1�� ?�� +��'��1�� A��,�� '��%�� I#

A��3��

� �� 4�� '��%�� %�� 6��%�,�� .�&�� 4�� (B��BN��L0�

+�� '��*��%�� &� ��6.�&�� .�� !��%�� %�� +�-��-��'�� !&��!��&��&��%�� *%�� .�&�� .�&�� !��/��!�� 9� ��:�� 3�� "��T��U�� "��T ��U� �� T��.�&��.�� %��U� ��!�� !��!�� ,�� "�� 1��1�� "�� ;�� (��N��BD BC0�

;��.�� ,� �� .�&��%�� &��%��.�&��.�� 2�� *��.�&�3F��*�� ,��,�� 4�� 4�!��4��&��

9�� !�� &��&��&��

��3��(B� 4�� L�� DN DC0�� A��!�� .��*�� *��,��,�

#+�� ;��.��

��'��.�� 2��:�,�� !�� T��.�U��!�� T��U�� 3��T�� U��"��(D��BN��BB0�

4��%��*��,��9��&�� %��.��1��%��.�&�� .!��

�� !&��&��&��*��-��,��*�� *��%��!,�� %.��8�� !��&��;��,��,��!�� A��,�,��,�� !,:�"+��3�� ,�� ,��*��&��%��8��V��W��4��&�&��#�

>I�� I�7� �� &�� 4�!��%�� &��.�&��.��&� ��&�2��:�)�!�� !�� !� ��T�.�&�� U�� #�� !� ��

(G��D��BL0��)��%&� ��&�

1��%��. �&�� .�&�� !,��'��=�� 8��&��!�� ,�� +�� ;�� +�� *��%��

#��

��.�� &� ��1�� &� ��%��,� �� %�,� �� %��&�� 0��%�� "��#�

9��*��&�� %��8,��4,��,��9��&��&��.�& � �� ,�� :�";�� #�

�� ,��+�� ,�� :��")�� 6�� 6�� #��4�� *%�� $�� 8��%��:�"4� ��"1��,�� #��4�� !�� ,�� %��'#��A�� I�$��&�� &��&��

4�� %�� :"1��!�� *��,��4��4��4��*��%�� ;�� ?#

�� *� ��,:�"+��&%�� &�� *�� ,��&��+�� &��'��4� !�� #�

A�� .�&�� &�� %�� ,%��&�� &�+��A��,��+�� &� �� 4��

��+��%�+��

)��

�� !�� "%�� ,��!��+�� -.��+"

�� +��

��9��:�+��!��"�� "�!��(9��N��DO0�+�� %�� '�� &��

��<��"�� !��

��"��"��#T �%�� U�(B�4��L��BD0��6��,�� 3�,�� .�&� �� 8�� %��%�� &� ��

�� ;�� !��% �� 6�� &�%��&��$�� &� �� '�� &�� &��<��,��,��/��!��:�,�� 0��"��+�!� �� +�� !��T�� 5��.�� '(��.��.��% ��'0��!�� &� �� .��.��)� ��'��.�� U�(J��BD�BE0�� %��%�� .�� '� � �� &�� .�&�

M�� .�� .�� ,��1��!�� %��.�&��&��. ��6�� +�� &� ��.� �&�� &��4�� %��+��

1��,��%�� .��&��&��&��&��)� �'� �� .�&�� .��%��*��.�&��,��%��

��,��-�)��.�� ('�/01223�(��4�-56)�7�4��5�8

9��)��:��)'�;4��

)��9��G��

��

��!��/�� 0 ��<��;��

�� -�%��6��'�� &��,�� ,��

��%�,�� 7.�&�6�� >��%�� &��*�� ,��,�� ,�(��6�� ,�� F��3��3��0��4��6�� ,��'�� ,�� ,�� 4��%��%��%��*��,�%��&�� (4�! ��=�>��:�/��B��CE��LL0�

4�!�� !�� %�� ':��.��6� �� !� ��#(/��B��DX0�� *� ��

7��%�� 6�� %�:��,��'�A�� J��. �'�� 1 ��-�� "��#�+�� :�� !� ��(/��B��NQ0�

�� ;�� !�� ?�1��,��,��A��,�*�J��,��%��,��!��?�(+��6�� I0

4� � �� *�*�� M�% ��6�� '��1 ��,�� ?�4��%�� .�� !�� +�� :��.��")��

��,#��,�� .��4� !��!�� ,��&�� ,�(�� M�% ��!�� ,�Y�3F��,��6��!�� ,0�� 6�� ,��+��%�� 4�� 9��%� �%�:�?��!� ��"��"��0��"�� "�� "��"�� (B�9��B��BK0��7�� 4�� ,��,��*�G��,�� %�� !� �� :�� &� �� !&�� I

Z��*%��,� � ��,�� !&��;�� *��

1��!��!�� 6��

��*�� ,�� ,��+��!�� A�� ;�� %��+��

G��.��,��%�� !�� ;�� +�� ,��,�� %,��,��9��.��*� ��%�� ?�� &��&��,��

=��;�� %��6�� %�

�,� �� ,�� %��+��%�� %*��*��

4�!��.��;�� %�� .�&� ��6�� .�� (W��C��Q0��<�� "��%�� #�� "%��#��*��&�*�. �%&�� &�� %&�� ,��,�� %�� %��+��.��.�&�� (��&0��,�

)�� .��1� �� )��.�� !��6�� +�-� � �� M��.��&�� +��!��%��+��. ��>��+�� 4� ��

6�� -��4�� ,��

1�� 6��

��4��4�� %��;��

M�� ,��+�-�� +*��*�� ,:�1�� !��"��

(6��BD��LK0��1��+�-��%� �%��+��,6��,?�)��4��!�� A��+�� '�� .��

4�!�� ,��,�� ,� �� *� ��.��;�� '�� &� ��3��?� 6�� :� ��&��&�� &��'�?�1�� *�� &��,��&��&��?

6�� - �� %��'�� =��.��,��,�� +�-�� ,��4� ��4�!�� &� ��

4�� )�� &��.� �� ,��&�%��*�� %��&�� 4�!��.�&�� ,� ;�� )�� .��

9�� *�� ,�� !�� *��*��%��!,��,�� *��4�!�� "��*� ��,#��%��*�� 2�� *�� 4�� :�� *��&�� !�� +�� . ��

7�� 6� ��:�� "��?�A*�� *��*��!�� ,��,��.��!&�%��,�

G��6�� %��.��!�� 6��3��[�\:�";�� :�� *� ��,� �'��&�� -��#�J��"�� #�� *��,� �'��+��*�� %��,��,��,��+�-��'��4��(��.�� %��:/��D��LB0�

4� ��&�� %�� &� �� !��%�� %�� .��;�� ,�� . ��+��4� ��

6��. �� %��&��;��

��

6��6�� %�� (�� %��0�� -�*�+��+�-&��*�!��. ��+*�%��+��. ��4� �� . �� %�� &�� +��%�� 6�� +*��

4��6� �� -�%� ��,�� ,�� . ��;�� %��%�� .�&��&�� ;�� 1�� &�;�� &�� %�� A�� J��(�� 6�� M�%��0�� %��

=��*�6��,� (�+�-� ,0� �� '�(��'0�;�� +��+�� :�1�� !��%��"��!��($-�EE�BN05�(��"��"�� $��!� ��@��(D��E��BQ0�

�� <��+��A5�*B5C-

!�� !%&� ��=

$�� %�� !��

Nr. 16 (353) 2011 m. rugpjûèio 20 d.10 Evangelija ir kultûra

KEVIN VANHOOZER

Gerai sureþisuotas pasaulis?Teologija, kultûra ir hermeneutika

Apie gamtà ir ugdymà,kosmosà ir kultûràGamtos ir humanitariniø

mokslø skirtingumas atskleidþiakultûros, kaip socialinio reiðkinio,prigimtá. Kultûra ir visuomenë tu-ri bûti aiðkinama hermeneutiðkai,o ne deterministiðkai. Gamtosmokslai, kaip jau suprantame iðpaties pavadinimo, tyrinëja gam-tà. Nuo Kanto laikø áprasta atskirtigamtos sferà nuo laisvës. Gamtavaldoma dësniø, prieþastingai sà-lygojanèiø, kas vyksta erdvëje irlaike. Gamta paþenklinta tam tik-ra neiðvengiamybe: jëga visuo-met lygi masei, padaugintai ið pa-greièio, kad ir koks bûtø klimatasar ðalis. Taigi gamtos mokslai sie-kia nustatyti tuos prieþastiniusdësnius, kurie paaiðkina, kas nuo-lat vyksta gamtoje. Mokslininkaigali „skaityti“ gamtos knygà ir jàsuvokti tik pasitelkæ matematiniusprieþastinius dësnius, valdanèius„mechaninës“ visatos funkciona-vimà.

Gamtos dësniai þmonëmsturi átakos tik dalinai. Prieþasti-niams dësniams gali bûti paval-dus þmogaus kûnas, bet ne þmo-gaus dvasia. Teniso kamuoliukasnegali pasirinkti savo „likimo“, oþmogus dþiaugiasi tam tikra lais-ve. Þmonës turi ateitá – realias ga-limybes, kokiø neturi mechaniz-mai, molekulës ir marmuras.Þmonës taip pat turi praeitá. Iðtiesistorija yra lapas, kuriame raðolaisvë. O istorijos knygos – þmo-gaus laisvës apraðymo – nesupra-si aiðkindamas deterministiðkai.Istorikas yra humanitaras, tai yramokslininkas, kuris tyrinëja þmo-nes, o istorija kartu su kitais hu-manitariniais mokslais labiau sie-kia supratimo, o ne paaiðkinimo.1

Tarkime, biologo, tyrinëjanèioþmones kaip gamtos reiðkiná, po-þiûriu, þmonija yra vienarûðë. Bio-logas visus þmones priskiria taipaèiai rûðiai. Taèiau istorikui (taippat ir kultûros antropologui arbasociologui) þmonija yra daugialy-pë. Joks dësniø rinkinys, kad irkoks sudëtingas, negali paaiðkintiþmoniø ir jø veiksmø. Jokiø uni-fikuotø mokslo srièiø teorijos diag-rama neámanoma pavaizduotiþmogaus laisvës kreivës. Taèiauið to nereikia daryti iðvados, kadþmogus ir þmonijos istorija nesu-

prantami. Vilhelmas Diltëjus(Wilhelm Dilthey) pateikë ir argu-mentavo metodologijà, kuri tyri-nëtø þmones moksliðkai, tuo pa-èiu gerbdama þmogaus individu-alybæ, laisvæ ir unikalumà.2 Diltë-jus labiau siekë supratimo, o ne pa-aiðkinimo. Suprasti – tai vël iðgy-venti prieð mus gyvenusiø irmàsèiusiø individø patirtá irmàstymo procesus. Anot Diltë-jaus, istorijos studijavimas ámano-mas todël, kad þmonës „objekty-vizuoja“ arba iðreiðkia savo min-tis ir vertybes (savo „dvasià“) persavo darbus. Taigi istorija, tiriantiþmoniø veiksmus praeityje, tam-pa þenklø nagrinëjimu ir pëdsakøaiðkinimu. Polas Rikeras (Paul Ri-coeur) taip apibendrina Diltëjauspozicijà: „Istorija tampa herme-neutikos sritimi“.3 Istorija yra sce-na, skirta þmogaus dvasios pasi-rodymams ir iðëjimams.

Kultûra yra konkreèiø þmo-niø, gyvenanèiø (gyvenusiø) kon-kreèiu laiku ir konkreèioje vietoje,dvasios objektyvizacija, josiðreiðkimas þodþiais ir darbais.Amþiaus dvasia (Zeitgeist) toligraþu nëra nematoma, prieðingai,– ji nuolatos reiðkiasi konkreèio-mis formomis. Kultûra – tai þmo-gaus dvasios pastangos iðreikðtisave kuriant ir ákûnijant vertybesbei ásitikinimus tam tikromis for-momis (pvz., katedros, koliziejai,kapinës, kino teatrai, koledþai,bankomatai, automobiliø plovyk-los ir t.t.). Kultûra yra procesas (irrezultatas), per kurá formai ir turi-niui laisvai suteikiamas materia-lumas.4 Voro voratinklis nërakultûrinis produktas, nes jis nëralaisvas darbas. Voratinklis, nepai-sant jo painumo, nëra vertybiø irásitikinimø deklaravimas ar ið-raiðka. Joks voragyvis negali su-kurti ekvivalentø mûsø gotiðkam,ðvietimo amþiaus ar romantizmo(jau nekalbant apie kubizmà) kul-tûriniam stiliui. Voratinklis neturijokios prasmës; jo paskirtis – in-strumentinë. Voratinklio audimugali þavëtis, bet jo negali aiðkinti.

Kultûra yra þmogaus laisvës

iðraiðka gamtoje ir gamtos atþvil-giu. Kitaip nei kokios kitos rûðys,þmonija iðreiðkia save gamtoje pa-likdama prasmingas þymes –nuo maþø brûkðtelëjimø juodu ra-ðalu ant balto popieriaus iki di-dþiulio dangoraiþio po saulëtudangumi. Plaèiàja prasme kultûraatspindi „þmogiðkosios prasmëspasaulá“.5 Kultûros þenklai, eta-lonai ir þymûs ávykiai turi prasmæ.Juos reikia greièiau suprasti, o nepaaiðkinti. Taèiau kaip? „Graikøkultûra paliko savo þenklà Vaka-rø civilizacijoje“ – na ir puiku! Betkaip mums suprasti tà „þenklà“,graikø kultûrà, arba Romos didy-bæ?

Rikeras apibûdina herme-neutikà kaip „tekstø aiðkinimo irsupratimo teorijà “.6 Hermeneu-tika, aiðkinimo menas ir mokslas,visø pirma siekia suprasti ir ásisa-vinti tekstø prasmæ. Keletas màs-tytojø praplëtë „teksto“ sàvokà,kad ði apimtø ir sapnus (Zigmun-das Froidas (Sigmund Freud)), irfilmus, madà (Rolanas Bartas (Ro-land Barthes)) ir kultûrà kaip vi-sumà (Reimondas Viljamsas(Raymond Williams)). O gamtosmokslai, þinoma, jau nuo seno lai-ko kosmosà „gamtos knyga“.

Rikeras teigia, kad humanita-riniai mokslai yra hermeneuti-niai, jeigu jø tyrinëjimo objektas –teksto savybës, o tyrinëjimo meto-dika orientuota tekstø aiðkinimui.Taèiau kuo kultûros ir kultûriniaidarbai yra panaðûs á tekstus?Tekstas yra rinkinys þenklø (þo-dþiø), fiksuojanèiø autoriausprasmæ. Autoriaus posakis galipranykti laike, bet þenklai ir pras-më lieka. Panaðiai ir veiksmas ga-li palikti þenklà. Ir þmogaus þo-dþiai, ir darbai perteikia prasmæ.Anot Makso Vëberio (Max We-ber), humanitariniø mokslø objek-tas – „prasmingai orientuotas el-gesys“. Tad prasmingø þmogausveiksmø nagrinëjimas yra kaip

teksto skaitymas.7 Ávykius gali-ma paaiðkinti deterministiðkai, oþmogaus veiksmus reikia supras-ti. Veiksmai yra prasmingi darbai,iðausti istorijos arba gamtos dro-bëje.

Kultûra iðreiðkia prasmingusindivido, grupës arba visos visuo-menës veiksmus. Kultûroje atsi-spindi tie þmoniø darbai, kurie ob-jektyvia forma iðreiðkia þmogauslaisvës vertæ arba suteikia pavida-là, prasmæ ar kryptá klaidþiojan-èiai þmogaus dvasiai. Kultûrayra ne beasmenis kosmosas, oprasmingas pasaulis. Gamta in-diferentiðka þmogui ir jo rûpes-èiams, o kultûra „augina“, lavinaþmogø. Jei prasmingas veiksmasgali bûti prilyginamas tekstui,tuomet kultûra yra biblioteka, ku-rioje ðie tekstai klasifikuojami pa-gal vertæ ir dedami á kolektyvinësatminties lentynas.

Kultûra iðreiðkia visumà to,kà vertina þmoniø grupë. Kaip irknyga, kultûra turi tam tikrà siu-þeto arba temos vienovæ. Viljam-sas (Williams) mano, kad kultûrayra þenklø sistema, kuri perteikiair atkuria visuomeninæ bûklæ ávai-riomis prasmingomis priemonë-mis: menais, filosofija, þurnalisti-ka, reklama, mada ir panašiai.8 Per savo darbus (tekstus) – pa-veikslus, paminklus, simfonijas –mes stengiamës iðreikðti, kas esa-me, ir kodël esame vertingi. To-kios kultûrinës antologijos gali bû-ti geriausia priemonë siekti kultû-rinës antropologijos. Kultûrinëhermeneutika aiðkinasi, kà ðiosávairios þenklø iðraiðkos ið tikrøjøreiðkia. Aiðkindami kultûrà, messtengiamës aptikti dvasià kultû-ros iðraiðkos þenkluose. Kultûrinëhermeneutika studijuoja þmoniøpoþiûrius apie gyvenimo prasmæ,þmogiðkosios bûties klausimus.

Kultûra yra þenklø sistema,objektyviomis formomis iðreið-kianti tai, kà þmonës laiko verty-bëmis, kurios áprasmina þmo-gaus laisvæ ir jà palaiko. Kokskultûros aspektas yra reikðmin-giausias? Kenetas Klarkas (Ken-neth Clark) teigia, kad architektû-ra geriausiai atspindi civilizacijospobûdá. Anot Hanso Rukmakerio(Hans Rookmaaker), kultûrosnuotaikà labiausiai atskleidþia ta-pybos kûriniai. Natanas Skotas(Nathan Scott) pirmenybæ teikia li-teratûrai, T. S. Eliotas (Eliot) – po-ezijai. Labai sunku nuspræsti, kuri

ið ðiø pozicijø teisingiausia. Rike-ro (Ricoeur) nuomone, pakankapasakyti, kad kultûra, prieðingainei ekonomika (turëjimas) arba po-litika (valdþia), tarpsta vaizduotëslygmenyje. Kultûra apjungia so-cialinæ grupæ, nes grupë individømato tà patá ásivaizduojamà pa-saulá, turi tà paèià svarbiausiøvertybiø vizijà ir supratimà, kaipsocialinis pasaulis turëtø bûtitvarkomas. Visuomenës arba ci-vilizacijos esmë yra pasakojimas;tai apysaka, istorija ar drama, kuripaaiðkina visuomenës atsiradi-mà ir likimà bei nubrëþia ateitiesperspektyvà. Vieni ðá pasakojimàvadina „metapasakojimu“, kiti –„mitu“. Kad ir kaip pavadintume,manau, kad teologijai taip pat tu-rëtø bûti leista papasakoti ir argu-mentuoti savo metapasakojimoapie pasaulá versijà. Teologijosprivilegija ir atsakomybë – ásikiðtiá konfliktinæ diskusijà dël þmoni-jos egzistencijos ir pateikti atsaky-mus, kaip geriausiai jà áprasmin-ti.9

Kultûra yra besitæsianti isto-rinë drama. Pasaulio scena ap-ima daug kultûrø, daug metapa-sakojimø, istorijø ir darbø, atsklei-dþianèiø ávairias vizijas ir spren-dimus, kaip tvarkyti gyvenimà.Tradiciðkai kultûra vertinamakaip bûtiniausia priemonë þmo-gaus dvasios ugdymui. VeikaloLiteratûra ir dogmos (Literatu-re and Dogma, 1873) áþangojeMetjusas Arnoldas (Matthew Ar-nold) kultûrà apibûdino kaip „su-sipaþinimà su geriausia, kas pa-saulyje suþinota ir pasakyta, taiyra susipaþinimà su þmogausdvasios istorija“. Arnoldui rûpëjoindivido tobulëjimas. Bet, kaip pa-stebëjo T. S. Eliotas, þodis kultûragali bûti vartojamas kalbant ir apieindividus, grupes ar klases arbavisuomenæ kaip visumà. Kaip tikpastarajame lygmenyje kultûrosstudijø ir socialinës teorijos konflik-tuoja, ir teologijos „balsas“ èia ne-paprastai reikalingas, nes augachoras balsø, sakanèiø „ne“, ne-igianèiø, kad kultûroje yra kaþkasvertinga. Prieðtaraudami Arnoldosiekiui ieðkoti to, kas geriausia,daugelis ðiandien teigia, jog tai, kàankstesnës kultûros laikë „geriau-sia“, tebuvo vyrø dominavimas,politinis imperializmas ar netgirasizmas. Kà reiðkia bûti þmogið-kam? Kaip þmogus turëtø siektitikrosios laisvës? Tai nûdienosdiskusijø klausimai. Teologija, tu-rëdama Dievo þodþio ir kultûrinámandatà, turi iðdrásti áþengti á ðiokritinio diskurso arenà ir ðalia ki-tø socialiniø teorijø pateikti savoversijà apie kultûrà.

9 Abrahamas Kuyperis teigë, kadkalvinizmas kartu su pagonybe,islamu, Romos katalikybe irmodernizmu, yra viena ið penkiøpagrindiniø minties sistemøcivilizacijos istorijoje (Lectures onCalvinism [Grand Rapids, Mich.:Eerdmans, 1931], p. 32).

1 Istorija siekia supratimo, nes jostyrinëjimo objektas yra konkretusindividas, o ne individas kaipuniversalaus ir neiðvengiamodësnio atskiras atvejis.Tyrinëdamas istorijà suvoki, kadviskas galëjo vykti ir kitaip.

2 Þr. Raymond Williams, Culture(London: Fontana, 1981), pp. 15-16, ir Paul Ricoeur, Hermeneuticsand the Human Sciences (Cambridge:Cambridge University Press, 1981),1-2 sk.3 Ricoeur, Hermeneutics and theHuman Sciences, p. 52.4 Herman Dooyeweerd sako:„Kultûrinë veikla visuometneatsiejama nuo formos suteikimomaterijai laisvai tà materijàtvarkant“. (Roots of Western Culture:Pagan, Secular and Christian Options[Toronto: Wedge, 1979], p.64).

5 Julian Hartt, A Christian Critique ofAmerican Culture (New York:Harper & Row, 1967), p. 49.6 Ricoeur, Hermeneutics and theHuman Sciences, p. 43.

7 Þr. Ricoeur, “The Model of theText: Meaningful ActionConsidered as a Text,” 8 sk.Hermeneutics and the HumanSciences.8 Raymond Williams, Culture(London: Fontana, 1981), p. 13.

Tæsinys. Pradþia Nr. 15 (352)

Kevin Vanhoozer

Nr. 16 (353) 2011 m. rugpjûèio 20 d. Apologetika 11

Vienas Vieðpats ir Gelbëtojas visiems?Tæsinys. Pradþia Nr. 10 (347)

HAROLD A. NETLAND

Kas yra Jëzus?

Dai

l. V

. Bor

ovik

ovsk

i

Jëzus buvo monoteistasKiekviena religinë figûra tu-

ri bûti vertinama, atsiþvelgiantá istoriná to laiko kontekstà. Jëzusbuvo þydas, gyvenæs visuome-nëje, kurioje buvo pripaþástamasJahvës – vienintelio Dievo kûrë-jo – realumas. Kaip ir Jo amþi-ninkai, Jëzus buvo monoteistas– Jis priëmë Senojo Testamentopoþiûrá, kad tik Jahvë, IzraelioDievas, yra tikrasis Dievas, visako kûrëjas ir Vieðpats. Monoteiz-mo svarbà atskleidþia Shema:„Klausyk, Izraeli! Vieðpats, mû-sø Dievas, yra vienintelis Die-vas!“ (Ást 6, 4). Religijos þinovopaklaustas, koks yra didþiausiasásakymas, Jëzus atsakë cituoda-mas Shema bei pridëjo ásaky-mus mylëti Dievà ir savo artimà(Mk 12, 28-31). Nëra jokiø istori-niø árodymø, kad Jëzus kvestio-navo Dievo egzistavimà; prie-ðingai, Dievo realumas supo-nuojamas visuose Jëzaus þo-dþiuose ir veiksmuose.

Kai kurie religiniai lyderiai,pavyzdþiui, Mohamedas, taip patbuvo monoteistai, taèiau daugu-ma – ne. Bûta daug diskusijø dëlKonfucijaus poþiûrio á Dievà ar

dievus. Vieni aiðkina Konfucijauspoþiûrá kaip tam tikrà teizmo at-mainà, o kiti laiko já agnostiku.1

Buda atmetë brahmanizmo mo-kymà apie Brahmano (kuris hin-duizme laikomas aukðèiausiàjareligine esybe) buvimà, ir budiz-mas apskritai turi bûti vertinamaskaip neigiantis Dievo kûrëjo idëjà.Vakaruose áprasta laikyti budiz-mà tiesiog agnostiniu mokymuapie Dievà, taèiau tai klaidingasmodernus aiðkinimas. Daugumabudizmo tradicijø istoriðkai yraateistinës. Ðri Lankos budizmo þi-novas K.N. Jayatilleke pastebi,kad, jei þodþiu „Dievas“ apibûdi-name aukðèiausiàjà esybæ ir kûrë-jà, tuomet „Buda yra ateistas, o abibudizmo formos – ir Teravada, irMahajana – taip pat yra ateis-tinës. [...] Jeigu neigiama, kad vi-sata yra sukurta Dievo ir Jis jà nu-mato sunaikinti laikø pabaigoje,tuomet budizmas yra ateizmo for-ma.“2 Paulas Williamsas, þymus

budizmo specialistas ir buvæsbudistas, atsivertæs á Romos ka-talikø tikëjimà, teigia, kad „[...]budistai netiki Dievo buvimu.Dël ðito neverta net diskutuoti.Praktikuojant budizmà nekalba-ma apie Dievà, nëra numatytaDievo vaidmens, o budistø rað-tuose nesunku rasti tekstø , nei-gianèiø Dievo – visagalio visa-tos kûrëjo – egzistavimà.“3

Taigi vienas dalykas, ski-riantis Jëzø nuo kai kuriø religi-niø lyderiø, yra aiðkus Jo ásitiki-nimas amþinojo kûrëjo Dievo eg-zistavimu.

Pagrindinæ þmonijosproblemà Jëzus ávardijakaip nuodëmæ, o kiti,pavyzdþiui, Gautama, ðiaproblema laikonepaþinimàJau pastebëjome, kad visos

didþiosios religijos tvirtina, jogyra tam tikra esminë problema,kuri veikia visà þmonijà ir kos-mosà. Religijos siûlo ávairiasðios problemos diagnozes ir skir-tingus jos sprendimo bûdus. Jë-zaus þodþiais tariant, pagrindi-në mûsø problema yra nuodëmë,sàmoningas teisiø Dievo keliøatmetimas (Mk 7, 1-22). Þmoni-jos ligà lemia ne „nepaþinimas“ar kaþkoks kosminis disbalan-sas. Tai sugedusi þmogaus ðir-dis, arba iðkreipti vidiniai polin-kiai, ir taip „[...] kiekvienas, kasdaro nuodëmæ, yra nuodëmësvergas“ (Jn 8, 34). Nuodëmë nëratiesiog moralinis nuosmukis –nuodëmë visada turi bûti verti-nama kaip nusikaltimas prieððventà ir teisø Dievà. Kitaip ta-riant, nuodëmë yra sàvoka, kuriágyja prasmæ tik teistiniame kon-tekste.

Be to, nors Jëzus nuolat ragi-no kitus atgailauti (Mt 4,17), Jisniekada neatgailavo dël jokiosnuodëmës. Jëzus ne tik ávardijaþmonijos problemà kaip nuodë-

mæ ir nusako nuodëmës pasek-mes, bet ir prisiima galià darytitai, kà gali tiktai Dievas, – atleistinuodëmes (Jn 8, 46; Mk 2, 1-12).

Buda teigë, kad pagrindinëþmonijos problema yra tikrosiosrealybës prigimties nepaþini-mas. Budizmo ekspertas Wal-pola Rahula pastebi: „Budizmenëra „nuodëmës“ sàvokos taprasme, kokia ji suprantama kaikuriose kitose religijose. Visoblogio ðaknis yra nepaþinimas(avijja) ir neteisingas poþiûris(micchaditthi)“.4 Todël neturistebinti tai, kad budizme nesa-ma biblinës nuodëmës sampra-tos, nes ðioje religijoje nëra ðven-to ir teisaus Dievo, prieð kuráþmogus gali nusidëti. Kitos in-dø religijos, tokios kaip hindu-zimas ir dþainizmas, svarbiau-sia þmonijos problema taip patlaiko nepaþinimà, tik kitaip neibudizmas traktuoja ðio nepaþi-nimo prieþastá.

Naujajame TestamenteJëzus Kristusapibûdinamas kaipásikûnijæs Dievas – tikrasDievas ir tikras þmogusKrikðèionys tvirtina, kad

Naujajame Testamente iðsamiaiir aiðkiai atskleidþima tai, jogamþinasis Dievas prisiëmëþmogiðkàjà prigimtá þmoguje Jë-zuje ið Nazareto: Dievas ásikûni-jo Jëzuje, kuris yra tikras Dievasir tikras þmogus. Ásikûnijimas –aukðèiausioji Dievo apsireiðki-mo þmonijai forma.

Laiðke Hebrajams raðoma:„Daugel kartø ir ávairiais bûdaispraeityje Dievas yra kalbëjæs të-vams per pranaðus, o ðiomispaskutinëmis dienomis prakal-bo mums per Sûnø, kurá paskyrëvisa ko paveldëtoju ir per kurásutvërë pasaulius“ (Hbr 1,1-2).Evangelijoje pagal Jonà Jëzusapibûdinamas kaip Þodis (Lo-gos), buvæs pradþioje, kuris „bu-vo pas Dievà ir [...] buvo Die-vas“ ir per kurá „visa atsirado“.O tada tvirtinama, kad „Þodistapo kûnu ir gyveno tarp mû-sø“ (Jn 1,1-4.14). Visame Nauja-jame Testamente kai kur aiðkiai,o daþniau netiesiogiai atsklei-dþiami precedento neturintys Jë-zaus santykiai ir tapatybë suJahve – Senojo Testamento am-þinuoju Dievu kûrëju. Jëzus pri-statomas kaip turintis valdþiàdaryti tokius dalykus, kuriuosgali daryti tik Dievas, pavyz-dþiui, atleisti nuodëmes (Mk 2,5-11), teisti pasaulá (Mt 19, 28;

25, 31-46), suteikti gyvenimà netpo mirties (Jn 5, 21. 25-29; 11,17-44). Jëzus teigia, kad kiekvienas,kuris matë Já, matë Tëvà (Jn 14, 9)– tai itin svarbus teiginys judëjømonoteizmo kontekste. Jëzus ta-patina save su „Að Esu“ (pagalIð 3,14) – ið ðio teiginio amþinin-kai suprato, kad Jis tapatina sa-ve su Dievu (Jn 8, 58). ApaðtalasPaulius pabrëþia, kad Jëzaus as-menyje yra visa Dievo „pilnat-vë“ (pleroma):„Jame kûniðkaigyvena visa Dievybës pilnatvë“(Kol 1,19; 2, 9). Atsiþvelgiant ápirmojo amþiaus judëjø mono-teizmo kontekstà, tvirtinimas,kad Jëzuje ið Nazareto vieninte-lis amþinasis Dievas tapo þmo-gumi, yra „áþûliai“ iðskirtinis irneturintis atitikmenø kitose reli-gijose.

Kartais sakoma, kad pats Jë-zus niekada nemokë nieko pa-naðaus á tai, ko apie Ásikûnijimàmoko ortodoksinë krikðèionybë,ir kad tai yra vëlesnë krikðèioniøbaþnyèios ávesta doktrina. EsàJëzus, kurá Jo sekëjai ið pradþiølaikë tik didþiu mokytoju ar net-gi Mesiju, laikui bëgant graikø fi-losofijos átakoje buvo sudievin-tas – buvo suformuota metafizi-në Jo, kaip Dievo sûnaus, sam-prata, o galiausiai – ir kaip ant-rojo Ðventos Trejybës asmenskoncepcija sudëtingoje Trejybësformuluotëje.

Atsakant á toká teiginá bûtøgalima pateikti daug kontraar-gumentø, taèiau mes susitelksi-me á du susijusius dalykus. Pir-ma, Naujojo Testamento uþraðy-mo laikas tokiai dramatiðkai Jë-zaus traktavimo „evoliucijai“yra tiesiog per trumpas. Antra,nors ir galima atsekti tam tikrusNaujojo Testamento raðtø for-mavimosi etapus, „aukðtojikristologija“, pagal kurià Jëzustapatinamas su Jahve, Dievu kû-rëju, aptinkama jau anksèiau-siuose krikðèioniø tikëjimo ið-paþinimuose ir kituose raðtuose.

Kaip jau buvo paminëta, vi-si Naujojo Testamento raðtai bu-vo baigti maþdaug 90 m. poKristaus (dauguma ið jø – anks-èiau), taigi nuo Jëzaus mirtiesiki paskutiniosios Naujojo Tes-tamento knygos uþraðymo pra-ëjo maþdaug 60 metø. Tiek laikonepakanka, kad taip drastiðkaipasikeistø Jëzaus traktavimas –nuo ypatingo þmogaus ikiþmogumi tapusio Dievo kûrëjo.Naujojo Testamento ekspertasC.F.D. Mouleu teigia, jog prielai-da, kad „aukðtoji“ kristologijalaikui bëgant iðsivystë ið primi-tyvios „þemosios“ kristologijos,

1 Þr., pavyzdþiui, Julia Ching,Confucianism and Christianity: AComparative Study (Tokyo:Kodansha International, 1977).2 K. N. Jayatilleke, The Message ofthe Buddha (ed. Ninian Smart;New York: Free Press, 1974), 105.

3 Paul Williams, The UnexpectedWay: On Converting FromBuddhism to Catholicism(Edinburgh: T&T Clark, 2002), 25Daugiau apie budistinæ teizmokritikà rasite: GunapalaDharmasiri, A Buddhist Critique ofthe Christian Concept of God(Antioch, CA: Golden Leaves,1988); ir Paul Williams, „AquinasMeets the Buddhists: Prolegomenonto an Authentically Thomas-istBasis for Dialogue“, in Aquinas inDialogue: Thomas for the Twenty-First Century (ed. James Fodor andChristian Bauerschmidt; Oxford:Blackwell, 2004), 87–117.

4 Walpola Rahula, What theBuddha Taught, 3. Nukelta á 12 p.

Nr. 16 (353) 2011 m. rugpjûèio 20 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ -Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ - Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ - ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Stoties 10 (2 a.) sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës 32 (2 a.) sekmadieniais 10 val.

treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto 30/2 sekmadieniais 14 val.ZARASUOSE—Ðiauliø 32/61 sekmadieniais 12

val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—J. Biliûno g. 7, (áëjimas ið kiemopusës), sekmadieniais 10 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25(3a.) sekmadieniais

12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Þemutinë 35b-28, sekmadieniais

10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—Vytauto pr. 3/ M. K. Èiurlionio g. 5, áëjimas

ið M. K. Èiurlionio g. sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18.30 val.

JONAVOJE—Sodø 19 (áëjimas ið kiemo pusës) sek-madieniais 10 val., antradieniais 18.30 val.

ALYTUJE—ATÁ, 4 a. (Naujoji 17) sekmadieniais 11 val.,treèiadieniais 18.30 val.

MARIJAMPOLËJE—Vytauto 32 treèiadieniais 18 val.,sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës 14 sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—V. Krëvës 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Rungos 14 (2 a.) sekmadieniais

11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø 83 sekmadieniais

11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës 20 sekmadieniais

11 val.

© „Ganytojas“. ISSN 2029-5030. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 400 egz. Spausdino UAB „Logotipas“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëEdita DidenkienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais 11val.

TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Laiþuvos 3-10 antradieniais 20 val.JURBARKE—Dariaus ir Girëno 120A sekmadieniais

15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.SKAUDVILËJE —Tauragës g. 53, sekmadieniais

10 val.

UÞSIENYJEDUBLINAS, AIRIJA—Evangeliðka Dublino lietuviø

bendruomenë. 28A Pearse Str., sekmadieniais14 val.

Atkelta ið 11 p.

tiesiog neatitinka faktø. AnotC.F.D. Mouleu, Naujajame Tes-tamente esantys skirtingi Jëzausapibûdinimai visai nereiðkia„kristologijos evoliucijos“, o ið es-mës yra tik bandymai apraðytitai, kas Jis buvo nuo pradþiø. Tainëra sëkmingi bandymai pridëtikaþkà naujo, bet apibrëþimas irsuformulavimas to, kas jau bu-vo. C F.D. Mouleu tvirtina:

„Jëzus nuo pradþios buvoTas, kuris anksèiau ar vëliau bu-vo adekvaèiai apibûdintas Nau-jajame Testamente, pavyzdþiui,

kaip „Vieðpats“ ar netgi tamtikra prasme „Dievas“.5 Kai ku-rie svarbiausi kristologiniai tei-giniai ir aiðkiausias Kristausdieviðkumo patvirtinimas ap-tinkami Pauliaus laiðkuose, ku-rie visuotinai pripaþástami kaipanksèiausieji Naujojo Testa-mento dokumentai (Rom 9, 5; Fil2, 5-11; Kol 1, 15-17. 19; 2, 9).

Nustatyti ankstyvàjá poþiûrá

kristologijos klausimu galima netik iðtiriant kalbà, kuria Jëzus api-bûdinamas Naujajame Testa-mente, bet ir ankstyvøjø krikðèio-niø bendruomeniø tikëjimo prak-tikà. Larry Hurtado pabrëþia, kaduþuominos apie Jëzaus garbini-mà tarp krikðèioniø pastebimosjau anksèiausiuose Naujojo Testa-mento raðtuose ir kad jau pirmiejisekëjai, kuriø dauguma buvo þy-dai, garbino Jëzø kaip Dievà netgianksèiau, negu ðie raðtai buvo uþ-raðyti.6 L. Hurtado teigia, kad jauper pirmuosius pora krikðèioniø

judëjimo deðimtmeèiø „Jëzus bu-vo laikomas asmeniu, vertu reli-ginio garbinimo, ir buvo garbina-mas kaip Dievas“.7

„Þinios apie Jëzaus garbini-mà yra tokios ankstyvos, jog betkoks tvirtinimas, kad Jëzaus tapa-tybës traktavimas keitësi bëgantlaikui, istoriðkai yra klaidingas.Jau ankstyviausiuose krikðèioniøraðtuose, datuojamuose maþdaug50-60 m., galima rasti nuorodø,jog kriðèionys Jëzø garbino, ir taibuvo visø krikðèioniø grupiø ski-riamasis bruoþas (1 Kor 1, 2). Be to,verta pastebëti, jog Jëzus anksty-vøjø kriðèioniø buvo garbinamaskaip Dievas tvirtai ásigalëjusiamemonoteizmo kontekste.“8

6 Larry W. Hurtado, Lord JesusChrist: Devotion to Jesus in Earliest

Vienas Vieðpats ir Gelbëtojas visiems?Christianity (Grand Rapids:Eerdmans, 2003); and idem, How onEarth Did Jesus Become a God?Historical Questions about EarliestDevotion to Jesus (Grand Rapids:Eerdmans, 2005). 7 Kaip tokio garbinimo poþymius jisnurodo tradicijà ðauktis JëzausKristaus vardo, kai tikintiejisusirinkdavo drauge (1 Kor 1, 2);tai, kad himnø giedojimas JëzuiKristui buvo nuolatinë krikðèioniøpamaldø dalis (Fil 2, 5–11); maldàDievui „per“ Jëzø (Rom 1, 8) irtiesioginæ maldà paèiam Jëzui (Apd7, 59-60; 2 Kor 12, 8-9; 1 Tes 3, 11-13; 2 Tes 2, 16-17); formuluotës„Maranata!“ („Mûsø Vieðpatie,ateik!“) naudojimà (1 Kor 16,22);gydymà ir demonø iðvarymà Jëzausvardu (Apd 3,16; 16,18), taip patkrikðtà (Apd 2, 38) ir Vieðpatiesvakarienës ðventimà (1 Kor 11, 17-34).8 Larry Hurtado, How on Earth DidJesus Become a God?, 25.

Kas yra Jëzus?

5 C. F. D. Moule, The Origin ofChristology (Cambridge:Cambridge University Press,1977), 2–4

lt anÞelika krikÐtaponienË tarno samprata k pdf/353.pdf · bos, pagyrimo ir amþinojo atly-gio....

Documents