LĖTINI Ų NEINFEKCINI Ų LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIAI

Žmonija susidūrė su dar viena iš rimtų grėsmių savo išlikimui – lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Lėtinių neinfekcinių ligų terminas klinikinėje praktikoje imtas vartoti praeito šimtmečio viduryje. Jis apima su žmonių gyvenimo būdu susijusias ligas, pavyzdžiui: širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, vėžį, diabetą, lėtines plaučių ligas, nutukimą ir kt.

Nuo šių ligų pasaulyje kasmet miršta apie 36 milijonus žmonių. Jos sudaro daugiau kaip 63 proc. visų mirčių. Europoje lėtinės neinfekcinės ligos sukelia apie 86 proc. visų mirčių, jos sudaro apie 77 − proc. ligų, kuriomis serga europiečiai. Dar didesnį nerimą kelia prognozės, kad keturi pagrindiniai sveikatą nulemiantys veiksniai – tabako rūkymas, neracionali ir nesveika mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas – per artimiausius dvidešimt metų nulems dar didesnį šių ligų augimą.

Lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai bei gydymui skiriamos didžiulės lėšos. Nepaisant to, statistiniai duomenys rodo toliau blogėjančią epidemiologinę situaciją. Šią problemą galėtų padėti išspręsti visuomenės sveikatos biurų specialistai kuo daugiau propaguodami fizinį aktyvumą bei didindami sveikatinimo žinių sklaidą tarp jaunimo.

Švietimo ir mokslo ministerija irgi neskiria pakankamo dėmesio sveikų ir fiziškai aktyvių vaikų ugdymui, − naujų ugdymo programų diegimui. − Trūksta visų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo propaguojant sveiko gyvenimo būdą tarp įvairių visuomenės grupių.

Žinoma labai daug LNL formų. Jų pavyzdžiais gali būti vėžys, astma, cukrinis diabetas, širdies ligos, alerginės reakcijos ir kt. Šių ligų priežastis yra žalingas gyvenimo būdas, nesuderinami su organizmo fiziologinėmis funkcijomis gyvenamosios aplinkos pokyčiai, besikeičiančių mitybos įpročių ypatumai ir t. t.

Nors LNL nėra infekcinės, tačiau, su gyvybinėmis funkcijomis nesuderinamiems pokyčiams pasiekus genetinį lygį, jos gali būti perduodamos tėvų savo vaikams.

Nuo LNL pasaulyje kas metai miršta 36 milijonai žmonių ir tai yra daugiau kaip 63 proc. visų mirties atvejų. Europoje šios ligos sukelia net 86 proc. visų mirčių ir sudaro 77 proc. visų ligų, kuriomis serga europiečiai.

Dar didesnį nerimą kelia tai, jog prognozės rodo, kad dėl keturių pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – tabako rūkymo, prastos mitybos, alkoholio vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo – per artimiausius dvidešimt metų sergamumas LNL tik didės (žinoma, jeigu artimiausiu metu nepasikeis šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijos).

Ši LNL grėsmė visame pasaulyje sukėlė didžiulį žmonių susirūpinimą. Vykusioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje "Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“ pasaulio valstybių lyderiai priėmė rezoliuciją, kurioje akcentavo neatidėliotinų koordinuotų kovos su LNL priemonių būtinumą. Kalbėdamas šioje sesijoje J T generalinis sekretorius Ban Ki Munas pabrėžė, jog JT istorijoje tai tik antras kartas, kai pačiu aukščiausiu lygiu nagrinėjamos pasaulio žmonių sveikatos problemos. Taip yra todėl, kad iškilo realus pavojus tolimesnei žmonijos raidai ir net jos išlikimui. Jeigu artimiausiu laiku nebus užkirstas kelias LNL, tai jau nuo 2030 m. šios ligos per metus nusineš 52 milijonus gyvybių.

Tačiau netekčių demografija dar nėra pats baisiausias dalykas. Baisiau yra tai, kad nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmones, kad jos sukelia didelį nedarbingumą, negalias ir labai blogina gyvenimo kokybę. Per praėjusius metus mirė net 9 milijonai žmonių, kuriems dar nebuvo sukakę 60 metų. Visa tai kelia didžiulį susirūpinimą ir rodo, jog neatidėliotinai reikia imtis priemonių, kad kuo greičiau nacionaliniu, regioniniu ir globaliu mastu būtų sprendžiama ši jau epidemijos pobūdį įgavusi, problema. Vienas iš svarbiausių geros sveikatos veiksnių yra fizinis aktyvumas, įvairaus pobūdžio sportavimas. Pozityvi fizinė ir socialinė aplinka, tinkamas darbo ir poilsio režimas, psichologinė aplinka šeimoje ir darbe, tinkama mityba, grūdinimasis, psichofizinės treniruotės − visa tai sukuria sveiką ir kokybišką žmogaus gyvenimo pamatą. Vis didėja žmonių atotrūkis nuo natūralių sveikam gyvenimui užtikrinti reikalingų sąlygų. Siekiant užkirsti kelią neinfekcinių ligų plitimui būtina visų pirma keisti žmonių gyvenimo būdą. Tai galima pasiekti tik visais lygiais koordinuojant įvairių gamybos ir paslaugų pramonės sričių veiklą, žmonių vartojimo kultūrą ir jų gyvenimo įpročius.

ĮVADAS

Vienas esmingiausių šiuolaikinės visuomenės bruožų – ne tik įveikti ligas, bet ir rasti bendrą dvasinę pusiausvyrą, kuri yra neabejotinai geros savijautos sąlyga. Sveikata neegzistuoja pati savaime. Ja žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Dabartinis gyvenimo būdas, urbanizacija, tobulėjanti technika iškėlė naujų problemų. Padažnėjo lėtinių neinfekcinių ligų: širdies ir kraujagyslių, plaučių, vėžio. cukrinio diabeto, judamojo aparato ir kitų. Lėtinių neinfekcinių ligų priežastys yra labai įvairios ir kiekvienai iš jų atsirasti turi įtakos daug nepalankių sąlygų, arba taip vadinamų rizikos veiksnių. Daugelis rizikos veiksnių vienodai skatina vystytis kelias ligas. Pavyzdžiui, rūkymas didina riziką susirgti širdies ligomis, vėžiu, taip pat lėtinėmis plaučių ligomis. Dėl padidėjusio kūno svorio gali sutrikti medžiagų apykaita, prasidėti įvairios ligos. Sveikata neegzistuoja pati savaime. Ja žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Reikia gerai žinoti rizikos veiksnius, didinančius tikimybę sirgti įvairiomis ligomis, bloginančiais žmogaus sveikatą, trumpinančiais jo gyvenimą.

LĖTINĖS NEINFEKCINĖS LIGOS

Sveikatą lemia gyvenimo būdas. Sveikas gyvenimo būdas yra glaudžiai susijęs su gamtinėmis, biologinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis aplinkos sąlygomis. Norint suformuoti sveiką gyvenimo būdą, reikia gerų socialinių sąlygų. Kiekvienoje visuomenėje yra žmonių, kurie dėl tam tikrų socialinių veiksnių (rizikos faktorių) turi daugiau galimybių susirgti viena ar kita liga. Pavyzdžiui, rūkymas, per didelė kūno masė, hipertenzija, nepakankamas fizinis aktyvumas yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai, lemiantys gyventojų sergamumą jomis, invalidumą ir mirštamumą. Beje, daugumą socialinių veiksnių sukuria pats žmogus.

RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS ŠIRDIES LIGOS

Kai kurios ligos, pavyzdžiui, vainikinių kraujagyslių ligos, aterosklerozė gali vystytis labai lėtai ir nesukelti jokių aiškių širdies veiklos sutrikimų. Aterosklerozė – tai kraujagyslių

sienelių reakcija į padidintą riebalų kiekį kraujyje. Kaupiantis riebalams, kraujagyslių sienelės sustandėja bei išopėja. Riebalų kraujyje gali padidėti per daug jų vartojant su maistu, ypač kai valgoma daug gyvulinės kilmės riebalų. Jie linkę kauptis kraujagyslių sienelėse ir pastarųjų spindis susiaurėja. Bet koks nervinis įtempimas, įvairūs pergyvenimai bei stresinės situacijos padidina riebalų koncentraciją kraujyje, ir tuo pačiu didėja galimybė susirgti išemine širdies liga. Aterosklerozei ir išeminei širdies ligoms atsirasti svarbu yra ir paveldėjimas. Ypač daug žalos širdžiai daro žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio, kavos besaikis vartojimas. Miokardo infarktu dažniau suserga rūkantieji. Kardiomiopatijos – širdies raumens neuždegiminės ligos. Joms įtakos, be kitokių veiksnių, daro įvairūs toksiniai faktoriai – alkoholis, pesticidai, švinas, anglies tetrachloridas. Antrines kardiomiopatijas gali sukelti nutukimas, endokrininių liaukų ligos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai, badavimas, vitaminų stoka, fizikiniai faktoriai – elektrotrauma, žaibas, šilumos smūgis, nušalimai, radiacija. Fizinio judėjimo stoka arba, priešingai, fizinis pertempimas gali labai neigiamai paveikti širdies raumenį. Išeminės širdies ligos priežastis – širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Tai pati dažniausia širdies liga. Svarbiausi išemijos rizikos veiksniai, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, yra šie: 1. Padidėjęs arterinis kraujospūdis 2. Riebalų apykaitos sutrikimai 3. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje 4. Rūkymas 5. Per didelė kūno masė 6. Mažas fizinis aktyvumas. Širdies nepakankamumas –tai širdies susitraukimo funkcijos nusilpimas, dėl kurio širdis nepajėgi varinėti reikalingo kraujo kiekio įprastai žmogaus veiklai užtikrinti. Širdies nepakankamumą gali sukelti įvairios širdies ligos (tame tarpe toli pažengusios lėtinės ligos). Be to, dešinioji širdies pusė, pervarginta lėtinių plaučių ligų, vėliau taip pat gali nusilpti. Širdies nepakankamumą sukelia: 1. Sunkus fizinis darbas 2. Nepalankūs aplinkos faktoriai 3. Netinkama mityba 4. Alkoholinių gėrimų per didelis vartojimas 5. Emocinės krizės. 6. Aukštas arterinis kraujospūdis. RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS S ĄNARIŲ LIGOS

Reumatoidinį artrit ą gali sukelti ne tik lėtinės infekcijos. Susirgti reumatoidiniu artritu svarbūs ir išoriniai bei vidiniai veiksniai. Iš išorinių veiksnių reikšminga: klimatas – dažniau sergama tose šalyse, kur žemesnė metinė temperatūra ir didesnis oro drėgnumas, praeityje buvę sumušti ar nestipriai užgauti sąnariai, ko žmogus ir nepastebėjo, bet vėliau liga greičiau paliečia pažeistą sąnarį. Iš vidinių veiksnių reumatoidiniam artritui išsivystyti turi įtakos lytis ir amžius. Šia liga moterys serga dažniau nei vyrai. Dažniau serga 40-50 metų moterys, kai persitvarko hormonų

sistema, susilpnėja organizmas ir jo atsparumas. Tam tikras vaidmuo tenka ir paveldėjimui, bet žmogus paveldi ne ligą, o tik polinkį sirgti viena ar kita liga. Labai svarbu ir žmogaus nervų sistemos būklė.

Reumatoidiniu artritu dažniau suserga tie žmonės, kurie praeityje turėjo didelių nervinių pergyvenimų ar psichinių sukrėtimų. Ligai atsirasti įtaką daro ir rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas bei kiti žalingi įpročiai. Daug rečiau šia liga suserga stiprios nervų sistemos žmonės. Bechterevo liga – labiausiai pažeidžiami stuburo smegenys. Ligos priežastis – praeityje buvusios stuburo traumos, fizinis ar psichinis pervargimas, o kartais ir lėtinės infekcijos židiniai bei persišaldymas. Deformuojanti osteoartrozė – labiausiai paplitusi lėtinė sąnarių liga, kai atsiranda kaulinių išaugų arba ataugų. Ji vystosi iš lėto. Deformuojančia osteoartroze dažniau serga vyresni (40-50 metų) žmonės, ypač moterys. Jai išsivystyti turi įtakos nemaža išorinių ir vidinių veiksnių: 1) per didelis sąnarių fizinis krūvis, susijęs su sunkiu fiziniu darbu, ilgu varginančiu stovėjimu, vaikščiojimu ar lankstymusi; 2) vienkartinis ar kartotinis ir ilgalaikis sąnarių traumavimas (kai nuolat sąnariai užgaunami, pavyzdžiui, sportininkų); 3) tam tikrą įtaką turi paveldėjimo veiksnys, t.y. polinkis sirgti šia liga; 4) medžiagų apykaitos sutrikimas – dažniausiai suserga aptukę žmonės, mėgstantys riebų maistą su aštriais prieskoniais, taip pat alkoholinius gėrimus; 5) vietiniai kraujagyslių mitybos ir nervinės reguliacijos sutrikimai gali būti kaip papildomas veiksnys susirgti šia sąnarių liga.

RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS KV ĖPAVIMO ORGAN Ų LIGOS

Kvėpavimo takų ligos iki šiol tebeužima vyraujančią vietą tarp kitų žmogaus negalių. Šiomis ligomis ypač linkę sirgti vyresni ir senesni žmonės. Kvėpavimo ligų progresą skatina pirmiausia mus supančios atmosferos užterštumas. Stinga gryno oro ir deguonies. Nepaisant to, žmonės dar teršia plaučius tabako dūmais. Lėtin į bronchitą sukeliantys veiksniai aplinkoje yra nuolat, su jais žmogus „gyvena“ darbe ir buityje. Tai užterštos dulkėmis ar cheminėmis medžiagomis bei jų garais darbo patalpos, nuolatinis rūkymas. Bronchinę astmą sukelia lėtinis kvėpavimo takų dirglumo padidėjimas, dėl kurio be jokios akivaizdžios priežasties atsiranda mažųjų bronchų spazmas bei patinsta gleivinė. Kai kuriuos žmones astmos priepuolis ištinka dėl mažiausio dirgiklio, pavyzdžiui, žiedadulkių, šalčio, rūko arba paprasčiausio fizinio krūvio. Už šių reakcijų slypi lėtinis bronchų sienelių uždegimas. Maždaug pusei astma sergančių ligonių dusulio atakas sukelia alergenai – žiedadulkės, namų dulkės arba gyvūnų plaukai. Taip pat astma sergančių ligonių priepuolį sukelia ne alergenai, o nespecifiniai sveiko žmogaus neveikiantys dirgikliai – šaltis, tabakas, dūmai, tam tikri vaistai. Tačiau ir šia liga sergant, bronchų sienelių jautrumo padidėjimas taip pat būna susijęs su lėtiniu uždegimu, kuris dažnai būna susijęs ir su įvairiais aplinkos veiksniais. Galiausiai pasitaiko žmonių, kuriems didesnis bronchų sistemos jautrumas yra įgimtas. Manoma, kad bronchinė astma ir alerginių reakcijų gausėjimas susijęs su kenksmingomis ore esančiomis medžiagomis, ypač su automobilių išmetamosiomis dujomis. Bronchinę astmą gali sukelti ir profesijos. Tai susiję su nuolatiniais kontaktais su

konkrečia visą laiką įkvepiamame ore esančia medžiaga. Šiandien daugiau kaip 40 proc. žmonių, kurių darbas susijęs su miltais, suserga profesine liga, vadinamąja „kepėjo astma“. Dažniausiai šiems žmonėms alergines reakcijas sukelia ne miltų dulkės.

NEINFEKCINI Ų LIGŲ SOCIALINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI

Žmogaus sveikatą veikiančius socialinius veiksnius galima suskirstyti į grupes: socialiniai-ekonominiai, urbanizacija, stresas, gamybinė aplinka, šeimos padėtis, gyvenamosios sąlygos, mityba ir sveikatai kenksmingi įpročiai

Socialiniai veiksniai žmogaus sveikatą gali veikti įvairiai: stiprinti ją, sukelti ligas, provokuoti ar stiprinti kitų etiologinių veiksnių patogeninį veikimą. Be to, pats socialinis veiksnys kitaip veikia įvairius gyventojų sluoksnius, suaugusiuosius, paauglius ir vaikus, vyrus ir moteris, įvairių profesijų darbuotojus. Socialinė-ekonominė padėtis daro įtaką žmonių sveikatai, formuoja jų gyvenimo būdą. Vykstant ekonominiams svyravimams ir krizėms, didėja nedarbas, smunka pragyvenimo lygis, daugėja stresinių situacijų. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai daro įtaką asmeninei ir visuomeninei sveikatai. Dėl urbanizacijos, industrializacijos, rūkymo, profesinių veiksnių, piktnaudžiavimo alkoholiu didėja darbingo amžiaus žmonių mirtingumas, kurį daugiausia sąlygoja širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Nemažai įtakos turi cheminių medžiagų naudojimas maisto pramonėje ir ūkyje. Su urbanizacija susiję tokie rizikos veiksniai kaip triukšmas, gyvenimo tempas, oro užterštumas, dulkės, stresinės situacijos, kenksmingi gamybos veiksniai. Ypač nepalankiai sveikatą veikia stresas. Žmonės, kontaktuodami su aplinka, daugiau ar mažiau susiduria su stresoriais. Dažniausiai streso poveikis būna neigiamas. Stresas – daugelio ligų pirminė priežastis. Stresas gali sukelti neurozes, išeminę širdies ligą, alkoholizmą, tam tikras psichines ligas. Sveikatą neigiamai veikia ir didelę įtaką susirgti neinfekcinėmis ligomis turi kenksmingos darbo sąlygos, naktinis ir sunkus fizinis darbas, protinis pervargimas, psichologinis ir emocinis krūvis. Gyvenamoji aplinka taip pat veikia žmonių sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Bloga ventiliacija, dulkės sukelia kvėpavimo sistemos ligas, astmą. Prastos buities sąlygos sukelia psichologinį diskomfortą, iš ko kyla įvairios lėtinės ligos. Netinkama mityba – kaloringas maistas, polinkis persivalgyti, nutukimas, badavimas sukelia įvairias lėtines neinfekcines ligas.

ELEKTR ĖNŲ SAVIVALDYB ĖS GYVENTOJŲ LIGOTUMAS IR MIRTINGUMAS D ĖL

LĖTINI Ų NEINFEKCINI Ų LIGŲ.

Elektrėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 –

2016 m. padidėjo (1 lent., 1 pav.)

1 lentelė. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 –

2016 metais (abs. sk.)

LNL 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Širdies ir kraujagyslių ligos

6301 6784 7043 7270 7060 7128

Piktybiniai navikai 1507 1539 1634 1769 1806 1730 Kvėpavimo sistemos ligos

7739 7189 8422 7528 8132 8305

Cukrinis diabetas 888 984 1021 1119 1133 1161 Jungiamojo audinio ir sąnarių ligos

4417 4948 5231 5406 5519 5671

Psichikos ir elgesio sutrikimai

1363 1149 1281 1600 1573 1510

Šaltinis: Higienos institutas. 1 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 – 2016 metais (abs. sk.)

Šaltinis: Higienos institutas.

6301

1507

7739

888

4417

1363

6784

1539

7189

984

4948

1149

7043

1634

8422

1021

5231

1281

7270

1769

7528

1119

5406

1600

7060

1806

8132

1133

5519

1573

7128

1730

8305

1161

5671

1510

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000

Širdies ir kraujagyslių ligos.

Piktybiniai navikai.

Kvėpavimo sistemos ligos.

Cukrinis diabetas.

Jungiamojo audinio ir sąnarių ligos.

Psichikos ir elgesio sutrikimai.

2016 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m. 2012 m. 2011 m.

2 lentelė. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 – 2016 metais pagal lytį (abs. sk.) 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

mot. vyr. mot. vyr. mot. vyr. mot. vyr. mot. vyr. mot. vyr. Širdies ir kraujagyslių ligos

3913 2388 4166 2618 4284 2759 4408 2862 4302 2758 4274 2854

Piktybiniai navikai

1015 492 1035 498 1085 549 1197 572 1210 596 1153 577

Kvėpavimo sistemos ligos

4311 3428 3936 3253 4660 3762 4107 3421 4346 3786 4431 3874

Cukrinis diabetas

575 313 628 356 648 373 713 406 714 419 733 428

Jungiamojo audinio ir sąnarių ligos

2664 1753 2988 1960 3085 2146 3229 2177 3210 2309 3286 2385

Psichikos ir elgesio sutrikimas

904 459 741 408 740 541 986 614 1011 562 962 548

Šaltinis: Higienos institutas 2 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 – 2016 metais pagal lytį (abs. sk.; moterys / vyrai)

Šaltinis: Higienos institutas

3913

2388

4166

2618

4284

2759

4408

2862

4302

2758

4274

2854

1015

492

1035

498

1085

549

1197

572

1210

596

1153

577

4311

3428

3936

3253

4660

3762

4107

3421

4346

3786

4431

3874

575

313

628

356

648

373

713

406

714

419

733

428

2664

1753

2988

1960

3085

2146

3229

2177

3210

2309

3286

2385

904

459

741

408

740

541

986

614

1011

562

962

548

2 0 1 1 m. 2 0 1 2 m. 2 0 1 3 m. 2 0 1 4 m. 2 0 1 5 m. 2 0 1 6 m.

Širdies ir kraujagyslių ligos. Piktybiniai navikai.

Kvėpavimo sistemos ligos. Cukrinis diabetas.

Jungiamojo audinio ir sąnarių ligos. Psichikos ir elgesio sutrikimai.

1. Širdies ir kraujagyslių ligos.

2011 – 2016 metų laikotarpyje ligotumas širdies ir kraujagyslių ligomis užaugo 827

atv., iš jų: 361 atv. – moterys, 466 atv. – vyrai. Daugiausiai ligotumas šiomis ligomis buvo užaugęs

2012 metais – 483 atv., iš jų: 253 atv. – moterys, 230 atv. – vyrai. 2015 metais ligotumas širdies ir

kraujagyslių ligomis sumažėjo 210 atv., iš jų 106 atv. – moterys, 104 atv. – vyrai. 2016 metais moterų

ligotumas sumažėjo 28 atv., vyrų – užaugo 96 atv.

2016 metais buvo užregistruota 4274 moterų ligotumo širdies ir kraujagyslių ligomis

atvejų ir 3874 atvejai vyrų ligotumo (3 pav.)

3 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas širdies ir kraujagyslių ligomis 2011

– 2016 m. pagal lytį (abs. sk.)

Šaltinis: Higienos institutas.

2. Piktybiniai navikai. 2011 – 2016 metų laikotarpyje registruotas ligotumas piktybiniais navikais – 223 atv.,

iš jų 138 atv. – moterys, 85 atv. – vyrai.

Didžiausias ligotumas piktybiniais navikais fiksuojamas 2014 metais -135 atv., iš jų 13

atv. – moterys, 24 atv. – vyrai. 2016 metais matomas šitų rodiklių mažėjimas - 76 atvejų.

2016 metais buvo užregistruota 1153 moterų piktybinių navikų ligotumo atvejų ir 577

atvejai vyrų ligotumo (4 pav.)

3913

41664284

44084302 4274

2388

26182759

28622758

2854

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Moterys Vyrai

4 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas piktybiniais navikais 2011 – 2016 m.

pagal lytį (abs. sk.)

Šaltinis: Higienos institutas.

3. Kvėpavimo sistemos ligos.

2011 – 2016 metų laikotarpyje ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis fiksuojamas 566

atv. didesnis, iš jų moterų ligotumas padidėjo 120 atv., vyrų – 446 atv.

Didžiausias ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis registruotas 2013 metais: 8422

atvejai, iš jų 4660 – moterys, 3762 – vyrai. Mažiausias – 2012 metais :7189 atv., iš kurių moterys –

3936, vyrai – 3253.

2016 metais buvo užregistruota 8305 atvejų kvėpavimo sistemos ligų, iš jų 4431 –

moterys, 3874 – vyrai (5 pav.)

5 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 2011 –

2016 m. pagal lytį (abs. sk.)

Šaltinis: Higienos institutas.

1015

492

1035

498

1085

549

1197

572

1210

596

1153

577

Moterys Vyrai

2016 m.

2015 m.

2014 m.

2013 m.

2012 m.

2011 m.

43113936

4660

41074346 4431

3428 32533762

34213786 3874

0500

100015002000250030003500400045005000

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Moterys Vyrai

4. Cukrinis diabetas.

2011 – 2016 metais ligotumas cukriniu diabetu užaugo 273 atv., iš jų 158 atv. – moterų

ligotumas, 115 – vyrų.

Didžiausias ligotumas cukrinių diabetu registruotas 2016 metais – 1161 atv., iš jų 733

– moterys, 428 – vyrai; mažiausias – 2011m. (888 atv., iš jų 575 – moterys, 313 – vyrai) Kasmet

sergančiųjų cukrinių diabetu gyventojų skaičius didėja (6 pav.)

6 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 2011 –

2016 m. pagal lytį (abs. sk.)

Šaltinis: Higienos institutas.

5. Jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto ligos.

Nuo 2011 iki 2016 metų ligotumas jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto ligomis

padidėjo 1254 atv., iš jų 622 – moterų, 632 – vyrų.

Didžiausia šito rodiklio reikšmė užfiksuota 2016 metais: 5671 atv., iš jų 3286 atv. –

moterys, 2385 – vyrai. Mažiausias - 2011 metais. Kasmet sergančiųjų jungiamojo audinio, raumenų

bei skeleto ligomis gyventojų skaičiai tik didėja (7 pav.)

7 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas jungiamojo audinio, raumenų bei

skeleto ligomis 2011 – 2016 m. pagal lytį (abs. sk.)

Šaltinis: Higienos institutas.

575

628

648

713

714

733

313

356

373

406

419

428

0 100 200 300 400 500 600 700 800

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Vyrai Moterys

2664 2988 3085 3229 3210 3286

17531960 2146 2177 2309 2385

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Moterys Vyrai

6. Psichikos ir elgesio sutrikimai.

2011 – 2016 metų laikotarpyje gyventojų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais

Padidėjo 147 atv., iš jų 58 atv. – moterys, 89 – vyrai.

Daugiausiai sergančiųjų buvo užregistruota 2014 metais – 1600 atv., iš jų 986 atv. –

moterų, 614 – vyrų, mažiausiai – 20012 metais: 1149 atv., iš jų 741 – moterys, 408 – vyrai.

2016 metais buvo užregistruota 1510 atv., iš jų 962 sergančių moterų, 548 – vyrų. Jau

du metai – nuo 2014 m. – stebimas psichikos ir elgesio sutrikimais sergančių gyventojų skaičiaus

mažėjimą (8 pav.)

8 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais 2011

– 2016 m. pagal lytį (abs. sk.)

Šaltinis: Higienos institutas.

Elektrėnų savivaldybės gyventojų mirtingumo nuo lėtinių neinfekcinių ligų dažniausia

priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos,

cukrinis diabetas (3 lent., 9 pav.)

3 lentelė. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo lėtini ų neinfekcinių ligų pagal

diagnozių grupes 2011 – 2016 metais (abs. sk.)

LNL 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Piktybiniai navikai

66 61 54 52 65 69

Cukrinis diabetas

1 3 2 3 - 4

Psichikos ir elgesio sutrikimas

1 - - 1 - 1

Širdies ir kraujagyslių ligos

166 192 165 193 197 191

904741 740

986 1011 962

459408 541

614 562 548

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Moterys Vyrai

Lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos.

7 5 2 3 7 4

Šaltinis: Higienos institutas

9 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo lėtini ų neinfekcinių ligų

pagal diagnozių grupes 2011 – 2016 metais.

Šaltinis: Higienos institutas.

IŠVADOS

Sergamumo įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis viena svarbiausių

priežasčių yra ta, kad daugelio žmonių gyvenimo būdas prieštarauja pačiai žmogaus prigimčiai.

Nemažos dalies lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai yra tokie patys arba panašūs:1.

Neteisinga gyvensena:

1.1. rūkymas

1.2. netinkama mityba,

1.3. gausus alkoholio vartojimas

1.4. mažas fizinis aktyvumas,

1.5. nervinė įtampa

1.6. stresas

66

1

1

166

7

61

3

0

192

5

54

2

0

165

2

52

3

1

193

3

65

0

0

197

7

69

4

1

191

4

0 50 100 150 200 250

Piktybiniai navikai

Cukrinis diabetas

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Širdies ir kraujagyslių ligos.

Lėtinės apatinių kvėpavimo takųligos

2016 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m. 2012 m. 2011 m.

2. Įvairiais tyrimo metodais nustatomi rizikos veiksniai:

2.1. padidėjęs kraujospūdis,

2.2. nutukimas,

2.3. padidėjęs riebalų kiekis, sutrikęs jų santykis,

2.4. padidėjęs kraujo gliukozės kiekis.

3. Nuo žmogaus nepriklausantys rizikos veiksniai:

3.1. amžius,

3.2. lytis,

3.3. paveldimumas.

Kadangi daugelis gyventojų turi vieną ar kelis aprašytus rizikos veiksnius, tai didžioji

gyventojų dalis rizikuoja susirgti įvairiomis ligomis. Turint galvoje, kad daugelio rizikos veiksnių

priežastis – netaisyklingas gyvenimo būdas, aišku, kad norint išsaugoti sveikatą, patiems reikia

kovoti su žalingais įpročiais bei patiems gerai žinoti rizikos veiksnius ir stengtis, kiek įmanoma, jų

vengti.

Lietuvos mokslininkai, vykdantys epidemiologinius tyrinėjimus nuo 1970 metų,

nustatė, kad tokie rizikos veiksniai kaip arterinė hipertenzija, rūkymas ir padidėjęs cholesterolio

kiekis kraujyje, antsvoris ir nepakankamas fizinis aktyvumas žymiai sutrumpina Lietuvos gyventojų

amžių. Be to, neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimas tarp suaugusių ir tarp mokyklinio

amžiaus vaikų yra didelis. Taigi buvo padaryta išvada, kad pirminė lėtinių neinfekcinių ligų

profilaktika visų pirma turi būti nukreipta į svarbiausių rizikos veiksnių pašalinimą.

Tikimės, kad prevencijos programa, įgyvendinama nuo vaikystės, per penkerius metus

jauniems (iki 24 metų amžiaus) žmonėms padės visiškai išvengti rūkymo, padidėjusio AKS,

antsvorio arba visų šių trijų rizikos veiksnių. Taip pat tarsime, kad šie asmenys ir naujai užaugę

jauni žmonės niekada nebeįgis minėtųjų rizikos veiksnių. Taigi užaugs nauja, be rizikos veiksnių,

gyventojų tauta.

LITERATŪRA 1. Cernaj Ingeborg. Patarimai ir pagalba bronchine astma sergantiems ligoniams. – Vilnius, „Avicena“, 1998 2. Gailevičius P. Alerginės dermatozės. – Vilnius, „Mokslas“, 1992 3. Kempinas A. Vėžys – klastinga liga. – „Mokslas“, 1990 4. Kolitzus H. Vyrai gėrė, vyrai gers. – Vaga, 1992

5 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija. Apolinaras Zaborskis, Jurgita

Buivydienė, „Visuomenės sveikata‘