mama.ir.tetis.2011.03.003.lt

Patarimai vyrams apie mad

Vandens pramogos

Mano vaikas autsaideris. II dalis

Graiame kne - sveika siela!

Kur dovanas renkasi Kald Senelis

Meningitas. Svarbiausia atidumas ir laikas

2011 Gruodis / Nr.3NEMOKAMAS

MAMA ir TTIS urnalas visai eimai

Leidia OUREDUS, UAB Redakcijos adresas: Savanori pr. 197 Vilnius, LT-02300 Tel./faks.: 8-(5)-253-1275, 8-6055-6444 el.patas: [email protected] [email protected]

Direktorius Laurynas Pilka Redaktor Ringail Stulpinait

RedakcijaJurgita Plenkovskien, Mantas Mautaviius, Just ovinyt, Audrius Vakeviius, Indr Dauskordait, Ula Valentait, Ligita olinien, Aura Matulaityt, Linas Alekseviius

MaketasVitolis Vala

urnale panaudotos nuotraukos: Shutterstock, asmeniniai archyvai, VB Photography studija.

Tiraas 25 000

Primename, kad gydytoj patarimai urnale neatstoja konsultacijos gydymo staigoje. U reklam turin ir klaidas redakcija neatsako. Rankraiai ir nuotraukos negrinami. Autori teiss saugomos. Perspausdinti straipsn galima, tik gavus ratik redakcijos sutikim.

Spausdino Lietuvos ryto spaustuv, Sod g. 83, Skaidiks, 13274 Vilniaus rajonas

Redakcijosodisaltais, tyliais iemos vakarais, gerai siklausius, galima igirsti,

kaip ididiu, tvirtu ingsniu artja vents. Jos artja labai labai tyliai ir, regis, nepastebimai, taiau mes visi jauiam jas, girdim ir kantriai laukiam. Prie ventes daniausiai susikaupiam ir, net pa-tys nesusimstydami, tampam geresni, dmesingesni vieni kitiems. Didiosios met vents paskleidia stebukling aur... Tvai diaugiasi vaikais, vaikai laukia Kald senelio ir kalno dovan po egle... vents suartina ir diugina kiekviena smulkmena: kart bandeli kvapas, brendant per sniegus, namuose pasitinkanti monos ar vyro ypsena, vaik urmulys. Kiekvienas tio kilsteljimas virun, kad maylis galt ukabinti aisliuk ant Kald egluts, nes btent ten, auktai, jis atrodo graiausiai... O eglut juk turi bti papuota ypatingai, su meile, nes, kaip pasakoja moiuts, zylut iri per lang ir visk, k mato, papasakoja Kald seneliui... Svarbiausia eimos tradicija, kai visa eima susirenka prie v. Ki stalo ir nuoirdiai diaugiasi, kad turi vieni kitus...

O kaipgi dovanos?.. Dovanos rpi visiems, nuo ma vaikui iki proseneli, kantriai mezgani iltas kojinaites eimynai. Tik tos dova-nos kartais skiriasi, jos bna neapiuopiamos, bet paios mieliausios, - tai dmesys, geras odis artimam mogui, ypsena praeiviui, senelio apkabinimas. O ir visos neskms ar nuoskaudos igaruoja tarsi n nebuv. Matyt, tai ir yra paios tikriausios v. Kaldos.

urnalo Mama ir Ttis kolektyvas visus skaitytojus sveikina su artjaniomis ventmis ir linki namuose sukurti pai iliausi atmosfer, dalintis gera nuotaika, meile ir dmesiu. Branginkime vieni kitus.

Elgdamiesi su artimaisiais taip, tarsi jie bt geresni negu i tikrj, priveriame juos tapti geresniais.

Johanas Volfgangas Gt


Vandens pramogos




Meningitas. Svarbiausia atidumas ir laikas

2011 Gruodis / Nr.3NEMOKAMASMirT_Nr3.indd 1 2011.12.05 23:04:27

Dl urnamo Mama ir ttis nemokamos prenumeratos, visus atsiuntusius anketas informuosime gruodio 15d.-25d.

Turinys 2011 Gruodis Psichologija

Mama, a bijau tamsos...


lapios vaikui naktys

Svajoni namo statybos puoselja vaiko asmenyb

SveikataMeningitas. Svarbiausia atidumas ir laikas

Nra blogo oro, kai yra gera avalyn!

Jei maylis uspringo


Santykiai Ar tikrai yra Kald Senelis?


Tveliai, nepamirkite aisti su savo vaikais!

Ms rpesiai Kaldos artja Kald senelio belaukiant


7 idjos, kaip neprati Kaldins kartligs metu

Dovan idjos

Laisvalaikis Vandens pramogos Keliaujame su vaikais

Aktyvus laisvalaikis iem

Kryiaodis, sudoku

domu 12 domybi ventiniai receptai

Nuspalvink (vaikuiams)

22242048

12322318

061640

1044141734

46083050

363825

Kvieiame fotokonkurse dalyvauti visas Vilniaus dareli grupes, darelinuk tvelius ir aukltojas!

K galima laimti?Laimkite savo darelio grupei nuostabi ekskursij autobusu po graiausias sostins gatves!Js mayliai ne tik smagiai praleis laik, bet ir suinos daug linksm ir domi dalyk!

Padovanokite savo vaikuio grupei nepamirtamas nuostabias akimirkas!Ekskursijos po Vilni atviru autobusu-kabrioletu tai UAB Valandls Jums siloma paslauga.

Kaip galima laimti?Visa eima, visa grupe skaitykite urnal Mama ir Ttis, aminkite tai ir siskite mums savo nuotraukas.

Laimtojas Vilniaus darelio grup, i kurios sulauksime daugiausiai nuotrauk! Nuotraukas siskite el.patu: [email protected] Temoje nurodykite: Fotokonkursas Mes skaitome urnal Mama ir Ttis Laike nurodykite: Js darel, grups pavadinim, nuotraukoje esani dalyvi vardusLaimtoj paskelbsime ir susisieksime sausio mnes. O ivykti ekskursij galsite iki 2012m. birelio 30d.

Po dviej mnesi, aktyviausi konkurso dalyviai: Darelis PABIRUIAI KIKUI grup; Lopelis darelis EMUOGL SKAMBALIUK grup; Darelis KARUSL - grup GINTARLIS rdelis.

Tsiasi fotokonkursas dareli grupms Mes skaitome urnal Mama ir ttis

Konkursas vyksta iki 2011-12-31

LAPKRIIO MNESIO KONKURSO LAIMTOJAI

Dkojame visiems dareliams u Js atsistus puikius eileratukus, u Js krybikum. Konkurs laimjo darelio Gandriukas, Nyktuk grup. Eilratuk rasite 7 puslapyje.

Sveikiname nugaltojus! Linkime smagi pramog Nyktuk grupei ir visam darelio Gandriukas kolektyvui!

Su laimtojais susisieksime.

LAPKRIIO MNESIO KONKURSO LAIMTOJAI

Dkojame visiems dareliams u Js atsistus puikius eileratukus, u Js krybikum. Konkurs laimjo darelio Gandriukas, Nyktuk grup. Eilratuk rasite 7 puslapyje.

Sveikiname nugaltojus! Linkime smagi pramog Nyktuk grupei ir visam darelio Gandriukas kolektyvui!

Su laimtojais susisieksime.

Kur gyvena Kald Senelis?

Kald Senelio gimtin yra Jolu-pukio kaimas, sikrs ant poliarinio rato ribos. Ivertus i suomi kalbos Joulupukki reikia Kald oys. Taigi Kald Senelis gyvena Laplandijoje nesibaigiani stebukl ir iemos alyje, kur galima grtis iaurs pavaiste ir tai ino visi mai ir dideli. Visi, kurie tiki Kald Sene-liu ir kiekvienais metais nekantriai jo laukia.

Kiek Kald Seneliui met?

klausim atsakyti labai sunku, net pats Kald Senelis neino ti-kro atsakymo. Vien kart, kai per poilsio pertraukl atsisdo savo

jauk supamj krsl ir band suskaiiuoti, kiek Kald prisimena, umigo. Taiau jis turt bti pak-ankamai senas, nes j prisimena mano mama, mano moiut ir net moiuts moiut. Bet ne toks senas, jog negalt usiropti ant aukiausio namo stogo ir paneti pilno maio dovan.

Koks Kald Senelio gis?

Kald Senelio gis nra pastovus, jis nuolat kinta, nes kitaip Senelis negalt pralsti pro pat siauriausi kamin, ar niekieno nepastebtas Kald nakt islinti i nam. Taiau manoma, jog Kald Senelis yra auktesnis u aukiausi savo padjj elf, bet emesnis nei se-

niausia ir graiausia puis Laplandi-joje.

Kald Senelio pagalbininkai

Didiausieji Kald Senelio pagalbi-ninkai yra elniai bei elfai. Tikriausiai visi inote raudonnos elni Rudolf? Jis yra pats didiausias Kald Sene-lio pagalbininkas, kuris moko visus elnius skraidyti. Deja, Kald Senelio elniai gali skraidyti tik stebuklingj Kald nakt, visas kitas dienas, jie ganosi laukuose. Maieji pagalbininkai elfai darbuo-jasi visus metus, jie ne tik padeda Seneliui skaityti vaik laikus, bet ir stebi vaikus itisus metus vairiuose pasaulio kampeliuose, slapta urainja visus gerus ir blogus j

Ar tikrai yra Kald Senelis?Ar tikrai yra Kald Senelis?

06 MAMA ir TTIS 2011 Gruodis

Nra graesns iemos u t, kuri gyvena ms vaikysts prisiminimuose, kai u lango velniai krenta snaigs, namai

kvepia cinamonu, mandarinais ir ventiniu pyragu. Kai visa eima sdasi prie stalo, o vaikai dega nekantrumu kuo greiiau sulaukti Kald

Senelio. Artjant graiausioms met ventms vis daniau pagalvojame apie t nepailstant keliautoj, apsirengus raudonu kostiumu, skriejant pakinkytomis elni

rogmis. Ties pasakius, a j prisimenu itisus metus, pavyzdiui, kai prisireikia stebuklo, ar pastebiu, jog mamai reikia nauj pirtini, o tiui ilto aliko, tada mintimis raau laik Kald Seneliui, ir Kald ryt artimj norai isipildo.

O ar Js inote, kur gyvena Kald Senelis ir kas yra didiausi jo pagalbininkai?

Daug berniuk ir mergaiiTarsi princ, karalaiiSkuba kartais nesuspja Nyktuk mokykll.

Bt linksma ir jaukuTiktai Lukas nelaiku ratel ms atjo,Dar ir Gytautas nespjo.

Na palauksime tiek to,Paskui nepains jie O.Ir Gabriel atskubjo,Bet pasimanktint nespjo.ino ji ne tik viena -Mankta kasdien btina!

Taip! Prasideda veiklaDaug mums naujo nedama.Taria Rapolas seninasiandien ms tema: Gyvnai.

A ir nuotrauk turiuSu savuoju kaiuku! Pritaria guvi Kamil.J visi vaikai pagyr.

Pusrytliai jau ant stalo! Kol atjome sualom!Taria Saulita staiga: Jauiat, kvepia arbata!

Prisivalg skanios kosJie susdo atsilo.iandien daug paint ketina Ir galvel pamanktina.

Sdi dvylika berniuk! Jau suskait Arvydukas. Ir vienuolika mergaii!Daili kaip mike liepaii,Mokysis painti AB ir C ir netgi E.

Abclje gyvena A pirmoji! Pralemena Dominykas ididiai,Nes jam sekasi gerai. pagalb skuba Audrius: B ir C kaimyns, draugs. Nepamirkite ir E! Drsiai taria Darja.

darbus. Taiau elfus galima pama-tyti tik tada, kai jie patys to nori, jie vi-sais bdais stengiasi saugoti Kald paslapt, todl yra labai paslaptingi.

Kald Senelio patas

Kiekvienais metais Senelis sulaukia kalno vaik laik i viso pasaulio, ypa daug laik atkeliauja prie Kaldas, jau nuo spalio mnesio, tad visi Laplandijoje turi labai daug darbo. Kald Senelis perskaito vi-sus vaik laikus ir sidmi j norus. Taiau jei vaikas ir neparao laiko, Senelis ino, ko tas vaikas nori gauti dovan, nes elfai turi slaptus sraus, kur surayti visi vaik norai. Senelis labai diaugiasi, kai vaikai prao dovan ne tik sau, bet ir ar-timiesiems, gailisi dl savo idaig ir paada kitais metais bti geresni-ais. Visus vaik laikus Kald Sene-lis saugo slaptame seife, kad niekas negalt perskaityti vaik paslapi.

Kodl svarbu tikti Kald Sene-liu?

Kald Senelis visus metus gyvena ms irdyse, kai darome gerus dar-bus, ypsoms, mylime, atleidiame, svajojame ir visai nesvarbu, koks jo gis, svoris, barzdos ilgis ir kokio dydio batus jis neioja, kaip nes-varbu ir jo aki spalva, ar var-das, kuriuo vadiname (kiekviena alis turi skirting Kald Senelio pavadinim). Stebuklai egzistuoja ne tik per Kaldas, bet ir tada, kai labiausiai jais tikime. Tad tikkime ir patys darykime stebuklus.

Pareng Aura Matulaityt

2011 Gruodis MAMA ir TTIS 07

Jauniui sekasi skaiiuoti,O Rugilei Z. dainuoti.Plastilin Laimis raito,Net delniukai jam sukaito.

Gerai skaito Aleksandras,Bet nei ididus, nei mandras.Skuba jis visiems padti,Linki niekam netingti.

O ukrimt mandarinAr saldij apelsinJie kiem ibildjoaist visi kartu pradjo.

Gaudo Gustav, Skirgail,Nepagauna Justei gaila.Kai Otilija paslydoDominykas j pagydo.Apkabina ir nuluostoSri aar nuo skruosto.

Adrijus vis trypinja,Virsta kliais, okinjaPrisidk valiasBga vl patalpas.

eiminink pilsto sriub.Praustis Adriana skuba.Paskui j visi draugai.varios rankos btinai!Turi bt pas NyktukusTik tada sveiki jie bus.

Prisivalg valiasNea tuias lkteles.Jauia jau kiekvienas vaikas Pogulio atjo laikas.

Seka Rita pasakaitApie ragan, nalait.iri Nora jau usndo.Ir Rugilei J. pandoPamiegot saldiai greiiau, Traukia pagalv ariau.

Ir Otilija umigo,O u lango, jau prisnigo.Kai nubudo NyktukliaiLauke tarsi pasakljBalta, balta ir iemaGreit neklauada bus ia.

Bet gertis nr kada.Vl darbai naujieji laukia krepin Audra aukia.Saln ms vikruoliai traukiaPrakait nuo kaktos braukia.Kamuol nutvr aidiaAuktyn mto ir nuleidia.ia netingi anei vienas -Mato tai Gandriuko sienos.

Prisportav valiasNusiplov rankelesVakariens maiai skubaGal jiems iandien silo sriub.Adriana ragaut skuba Tai bandels su razinom!!!Tik Anel puikiai inoReikia gerti ilt pien,Alkano neliks nei vieno.

Taip prajo i diena.aidm, mokms gana.Jau mamyt pro langelKvieia namus snel.tai u dur Luko ttis,Reikia namus skubti.

***

Tyli mekis ir kikiukas,Lidi alkanas uniukasIr knygut uverstaLidi, nes visur tyla.Laukia kantriai kito ryto.Llei aara nukrito.Pasiilgo jie Nyktuk Ir mergaii ir berniuk.Laukia ryto, kol pravisIr visi jie vl sugr.

Nyktukmokykll

Laisvalaikis

Amius ne klitis keliauti, daniausiai taip teigia nepailstan-tys keliautojai tveliai, eilin kart susiruo kelion su vaikais, ir dar priduria, jog nei u k maj negalt palikti namuose su sene-liais kankint nerimas, graut sin ir atostogos bt sugadintos, todl eimos renkasi keliones, kuri metu dar geriau pasta vieni kitus bei patiria begal nuotyki. Kelions naudingos ir vaikams, moko painti pasaul, jras, kalnus, suvokti kultrinius bei kalbinius skirtumus, jie patiria tiek spdi, jog varto nuotrauk album ir apie buvusi kelion iauka itisus metus. Apie smagias atostogas visai eimai kalbame su Graina Endriukaite, kelioni agentros Keliautoj klu-bas savininke, kelioni organiza-tore, apkeliavusia daugel pasaulio ali ir jau penkeri metai keliones vykstania kartu su dukrele. Taigi, silome Jums kelet patarim, kokias keliones geriausiai rinktis iem bei kaip tinkamai joms pasiruoti.

Kaip tinkamai susiplanuoti kelion?

Keliaujant su vaikais svarbiausia - patogumas bei kruoptus pasirengi-mas. kelion btinai pasiimkite skirtingo iltumo drabui, patogios avalyns, drgn servetli, maylio maisto, nes kai kuri produkt usienyje gali ir nebti, taip pat nepamirkite ir geriamo vandens, ir vaistinls, i anksto kruopiai susi-planuokite, kokius vaistus sidsite kelion.Jei Js vaikas danai serga, verta susimstyti apie poilsins kelions draudim, kuris kainuos nuo 3-4 procent kelions kainos, taiau li-gos atveju atgausite 90 procent ar net visus sumoktus pinigus u eimos kelion.

Poilsins kelions

iemos sezono metu eimos su ikimokyklinio amiaus vaikais daniausiai skrenda iltus kratus, ren-kasi poils Tenerifje, Egipte bei Kanar salyne. Leistis toki kelion patogu, nes viebuiuose daniausiai bna animatoriai (kai kurie viebuiai turi animatori, kuris kalba su vaikais lietuvi kalba, taiau toki viebui nra daug), vaik aidim kambariai, baseinai bei atskiras meniu vaikams, todl tveliai gali be rpesi mgautis poilsiu, inodami, kad j vaikais bus tinkamai pasirpinta. toki kelion rekomenduojama vykti deimiai dien, kad vaikai spt priprasti prie klimato skirtum, adaptuotis naujoje aplinkoje. Nepamirkite, jog mayliai greitai pavargsta, pasidaro irzls, todl po skrydio leiskite jiems pailsti ir pir-momis dienomis saikingai lepinkits saule bei maudynmis. Svarbu atkreipti dmes ir temperatr skirtum, kartais temperatra nemenkai skiriasi nuo mums prastos. Vaik imunitetas greiiau nusilpsta nei suaugusij, todl, jei grus i poilsins kelions, lauke vyrauja minusin temperatra, leiskite vaikui por dien pabti namuose, tik trum-pam iveskite lauk, kad pamau vl priprast prie alto oro.

Slidinjimo kelions

Tokios kelions gali bti smagia pramoga visai eimai, taiau, prie renkantis toki kelion, btina atkreipti dmes kelet svarbi dalyk. Pirmiausia, paklauskite savs, ar js vaikas jau pasirengs slidinti ir ar tursite pakanka-mai kantrybs, jei vaikas nenors

slidinti ir didij laiko dal teks praleisti su juo. Kai kuriems vai-kams sunku nugalti slidinjimo baim, taiau yra specials kaln slidinjimo vaik dareliai (vaikams nuo trej met), kuri kaina savaitei gali siekti iki 350 eur, ten mayliai gali praleisti vis dien, taiau jie yra ne visuose regionuose, todl prie vykstant svarbu pasidomti, ar bus galimyb usisakyti tok darel.Vyresniems vaikams rekomenduo-jamos slidinjimo mokyklls, ia vaikai gali praleisti tris valandas per dien: i ryto, per pietus, arba po piet. Taiau mokyklls vaikams gali tapti tikru ibandymu tvams. Daniausiai jie vis tiek nerimau-ja, seka vaikui i paskos, padeda susikalbti vaikui ir instruktoriui. Kai kurie tveliai elgiasi labai iradingai, urao ant korteli svarbiausias frazes ir paduoda jas instruktoriui, kad jis galt bent iek tiek supra-sti vaik, nemokant usienio kalbos. Kiti deda vaikams telefon, kad bet kuriuo metu galt paskambinti ir atlikti vertjo vaidmen. Taiau dl kalbos barjero baimintis nevertt, vaikai labai greitai adaptuojasi, su-siranda draug i vairi pasaulio ali ir kakokiu stebuklingu bdu netgi sugeba su jais susikalbti, o po savaits jau drsiai leidiasi slidinjimo trasomis.

Paintins kelions autobusu ar nuosavu automobiliu

Leidiantis kelion autobusu, rekomenduojama kartu su savimi

Keliaujame su vaikais


pasiimti vaikus nuo eeri met amiaus. I pradi patariama rinktis trumpesnes kelions, kuriose bt pramog vaikams, pavyzdiui, atrakcionai ar vandens pramog parkai, nes dauguma paintini objekt nra pritaikyti maiesiems keliautojams. Daug vaikiodami jie greitai pavargsta, tampa nerams, tada ilga kelion autobusu gali virsti tikra kania ne tik vaikams, bet ir visiems kelions dalyviams. Keliaujant automobiliu, rekomen-duojama ivykti anksti ryte, o gal net ir nakt, kad vaikai galt miegoti automobilyje ir ilga kelion jiems taip greitai nepabost. Dienos metu kas 2-3 valandas darykite pertrau-kas, ilipkite i automobilio iek tiek pasivaikioti, apirkite apylinkes, nulipdykite sniego sen, padarykite mankt ar paokite, ir vl leiskits keli.Btinai apgalvokite vaik pramogas kelions metu, negalima leisti, kad jaunieji keliauninkai nuobodiaut, todl aiskite aidimus, sekite pas-akas, dainuokite dainas, skaitykite knygeles, irkite filmukus (ia labai pravers neiojamas kompiuteris ir animacini film kolekcija). Jei pasiryote tokiai kelionei, svar-biausia iankstinis planavimas, (marruto, nakvyns, pinigini ilaid ir pan.) pasitikjimas ir tikjimas, kad viskas bus gerai.

Roges ruok vasar, o vasaros kelionms ruokis iem

Nemgstantiems keliauti iem, jau pats laikas planuoti vasaros ke-liones, nes prasidjo vasaros sezono kelioni ipardavimas. Kai kurie kelioni organizatoriai teigia, jog paskutins minuts kelioni kai-nos nebus pigesns nei silomos per ipardavim, tad jau dabar, sumokj pradin mok, galsite bti rams, inodami, jog jau turite vasaros kelion eimai ir pamau galite planuoti visas kelions smulk-menas.

Pareng Aura Matulaityt

Vokietijoje Kald vent lauki-ama su dideliu nekantrumu ir dideliais lkesiais. Tai ne tik visos eimos, kuomet ji susirenka drauge, bet ir dideli pasiruoim reikalau-janti vent. Vokietijos Federacinje Respublikoje, kuri susideda i 16 atskir emi, skirtingai veniamos ir Kaldos. Tik nedaugelis i emi gyventoj i vent vadina ventosiomis Kaldomis ir skiria iai ventei religin reikm dau-gumai tai yra eimos, linksmybi ir bendruomens vent.

Kaip minta, Kaldoms pradeda-ma ruotis i anksto pirmiausia pra-sideda Kaldinio turgaus lankymas, kur galima sigyti daug rank darbo droini, lankstinuk bei papuoal Kald tema. Miest centrai kvieia kiekvien ne tik ipuotais pasta-tais, bet ir viliojaniais pasilymais

Sveioj alyje


karusels maiesiems, pirkini parduotuvs tveliams susibrimo vieta seniai nesimaiusiems. Labai pamgta iuo Advento laikotarpiu aplankyti skirting miest Kaldinius turgus, kurie vienas nuo kito dl mies-to architektros, puoybos ypatum ir silom skanst tradicij labai skiriasi.

Taip pat neatsiejamas atributas Advento kalendorius. Jis daniausiai daromas rankomis, nors prekybos centrai sksta j pertekliuje... is maas diaugsmas, kuris kiekvien dien leidia spindti ne tik vaik, bet ir suaugusij akims (io kalen-doriaus dovanojimas yra tarsi tradicija jaunam ir senam), leidia kiekvienam giliai panerti savo fantazij, nes kiekviename langelyje yra paslpta kakas neprasto ne tik saldumynai, bet ir mai papuoalai,

Kaldosartja...

knyguts bei aidimai yra paskutin mada io savo rankomis sukurto kalendoriaus.

Labai svarbi diena Advento metu gruodio 6-oji, v. Mikalojaus (Nikolaus). Tai vent visiems vai-kams, kurie i vakaro sudj variai

siiebus pirmosioms kaldinms lemputms, po paskutinio sekmadienio prie pirmj Advento sekmadien, Vokietijoje minimu sekmadieniu mirusie-siems (evangelikas paprotys), vis miest ir miesteli senamiesiai padvel-

kia kartojo vyno ir kepint migdol kvapu... Kaldos artja!


nuvalytus batukus laukia, kol ateis v. Mikalojus ir j batukus pripildys saldumynais bei paims Kald sene-liui skirtus laikus...

Labai sena ir beveik kiekvienoje eimoje sutinkama tradicija Adven-to vainikas. Dar ilg laik jis buvo da-romas rankomis, daniausiai i egls arba puies ak, jas papuoiant aisliukais ir viduryje komponuojant keturias vakes kiekviena vak udegama kiekvien Advento sekmadien. iuo metu mons labi-au link pirkti jau paruotus vainikus i glinink arba parduotuvs, kurie tarnauja ne vienerius metus. Adven-to sekmadieniai taip pat iskiriami, kadangi prie udegtos vaks renka-si artimiausi gimins arba draugai, smaguriaujama kaldiniais kepini-ais, kvapnia arbata bei punu. Dar ir dabar namuose kepami kaldiniai kepiniai, kuri svarbiausios sudeda-mosios dalys marcipanai bei cina-monas. Galima sivaizduoti, kaip visi namai kvepia artjaniomis Kaldomis...

O k kalbti apie nam puoyb, jau nuo seno vokieiai garsja kaldinmis girliandomis, besi-taikaniais nam kaminus papulti kaldiniais seneliais bei el-fais, laukianiais prie nam dur. Nam fasadai tarsi konkuruoja tar-pusavyje, kuris labiau pasiruos su-tikti Kaldas! Interjero dekoravimui taip pat skiriamas didelis dmesys, taiau tai daniausiai daroma Ki vakar. stebukling vakar puoiama Kaldin eglute, languose kabinamos vieianios vaigds ir daugyb vaki. Taip pat kiekvienas regionas turi skirtingus puoybos ypatumus iaurinse Vokieti-jos emse dominuoja Kaldins vaigds ir maos figrles, kurias pietuose pakeiia isipust Kald nyktukai, snieguols bei elfai. Katalikikose eimose neapsieinama be prakartls, Jzaus gimimo at-vaizdavimo tiek popieriuje, tiek i medio pai padarytose ar pirk-tose prakartlse. Paskutiniais me-

tais vis labiau populiarja Kaldins prakartls vaikams, kurias jie patys gali surinkti ir visas dalis pastatyti joms priklausanias vie-tas. Rdini kaln regione paplitusi medini mogeliuk smilkalini, piramidi, rieut gliaudikli gamyba, kuri yra ne tik neatsiejamas io krato amatas, bet ir iskirtinis puoybos elementas Kald belau-kiant.

O ki vakaras sutinkamas ramiai, eimos rate, prie ventikai papuoto stalo, daniausiai besimgaujant vienu pagrindiniu patiekalu. Kiekvienoje Federacinje emje ie patiekalai irgi skirtingi mgstamas tradicinis fon-diu, Bavarikos baltos derels su bulvi miraine arba raudonaisiais kopstais bei virt bulvi kukuliais, taip pat populiari trokinta vriena, trokinti rauginti kopstai. Tik nedaugelis eim laikosi katalikik tradicij ir Ki vakarui ruoia uvies patiekalus. Skaniai pavalg vakarien visi laukia Kald senelio, kuris kiekvienoje eimoje pasirodo skirtingai. Paias Kaldas vokieiai venia gan kukliai, vaiinamasi tradiciniais pyragais eimos ir draug rate, verdama Kaldin ar-bata su gvazdikli aromatu, nuo kurio kvepia visi namai. Vaikai dain-uoja kaldines dainas ir diaugiasi naujomis dovanomis.

Vokietijoje priekaldinis ir Ad-vento metas daug spdingesnis ir labiau kerintis, negu paios Kaldos. ios dvi ventins dienos praeina taip greitai, kaip ir taip greitai nurimsta kaldini varp gaudesiai ipuotuose kaldiniuose turguose, parduotuvi vitrinos greitai pakeiia savo ivaizd ir vilioja pavasarikais pasilymais, advento kalendoriaus langeliai visi jau atversti ir keturios vainiko vaks seniai ugesusios...

Pareng Aist Clauss

- Nepaprastai skaudu, kai pasaul palieka vaikai ir jauni-mas... Tuo metu, kai jiems reikt diaugtis atradimais ir kryktauti aismingai pramogaujant, i pasal puola pavojinga liga. Gy-dytojau, papasakokite kas yra toji meningokokin infekcija, iemet i ms pasiglemusi jau ne vien gyvyb?

- Infekcins ligos sukelia apie 25 procentus vis miri pasaulyje. Viena klastingiausi bakterinis meningitas. Tai smegen dangal udegimas, kur sukelia smegen skysio infekcija. Sunkiausios klinikins formos aibinis sep-sis (kraujo ukrtimas) ar plingas meningitas (galvos ir nugaros smegen dangal udegimas). Bak-teriniai meningitai skirstomi spon-taninius visuomenje gytus (svar-biausia ris) ir sukeltus medicinini intervencij ar traum. i infekcija paplitusi visame pasaulyje, susir-gimai danesni altuoju sezonu: rudens, iemos, pavasario mnesiais. Ja sergama vairaus amiaus peri-odais, taiau daniausiai - vaikai iki 5 met.

- Kokie patys pirmieji ios paslaptin-gos ir aibikai mjanios infekci-jos simptomai? Kaip juos pastebti ir skubti kreiptis medikus?

- Pradioje staigiai pakyla temperatra, atsiranda bendri nega-lavimai: altkrtis, dirglumas, galvos, raumen skausmas, kaklo raumen rigidikumas (sustingimas), pyki-nimas, vmimas, viesos, triukmo baim, o visa tai, kas blogiausia, bdinga daugeliui lig ir sunku diag-nozuoti tikrj. Tik gerai apirjus od, galite sitikinti ar tai aibikai mjanti infekcija. Iskirtinis men-ingito poymis odos brimas (smulkus, maais ploteliais, udelsus pereinantys susijungianias vio-letines dmes). Prispaudus prie ibertos vietos skaidri stiklin, oda aplink brim pabla, taiau pats brimas neinyksta. Btina skubti pas medikus, jeigu brimas greitai plinta. Laiku paskyrus antibiotikus, veikianius meningokokus, nuo ios ligos visikai pasveikstama. Pirmieji kdiki meningito poymiai pasi-kartojantys neramumo priepuoliai, vaikas loiasi atgal, pulsuojantis bei isipts momenlis, brimas (ypa ant skruost, sdmen, koj). Itin

pavojinga aibin forma, kuomet li-gonio bkl blogja valandomis, dl sudting ligos vystymosi reikini atsiranda inkst nepakankamu-mas, plaui udegimas ir liga daniausiai baigiasi mirtimi.

- Kaip plinta meningokokin infek-cija ir kur ja galima usikrsti?

- Infekcija plinta oro laeliniu bdu, imls asmenys artimo kontakto metu usikreia per kvpavimo takus. aplink meningokokai isiskiria su smulkiausiais seili laeliais kal-bant, buiuojantis, kosint arba iaudint, geriant i to paties indo. Infekcija neplinta per aplinkos dai-ktus, nes meningokokai neatspars aplinkos poveikiui. Kartais visikai sveiki mons kelias savaites neioja meningokokus nosiaryklje, nejaus-dami joki klinikini simptom ir to net neinodami. Ukrsti gali tiek ser-gantis asmuo, tiek sveikas bakterij neiotojas. Inkubacinis periodas yra nuo 2 iki 10 dien (vidutinikai 4 di-enos). Ar mogus susirgs, priklauso nuo jo imuniteto ir infekcijos for-mos. Ligoniui reikt kuo maiau kontaktuoti su sveikaisiais, laikytis asmens higienos. Taiau jei jau

Meningokokin infekcija. Svarbiausia atidumas ir laikas

Sveikata


Pasaulins sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje meningokokine infekcija usikreia apie 500 tkst. moni, i kuri 50 tkst. mirta. Lietuvos Ukreiamj lig ir AIDS centras pranea, jog 2011 me-tais jau 56 mons susirgo ia infekcija, i j 6 atvejai baigsi mirtimi ir netekome 5 vaik. Prajusiais metais i infekcija pasiglem 4 jaunas gyvybes. Neseniai nuo meningokokins infekcijos mir penkiolikmetis Vilniaus J. Basanaviiaus gimnazijos moksleivis. Ilgiau nei savait tik slogavs paauglys kreipsi medikus, taiau staigiai blogjant savijautai berniuko gyvybs igelbti nebepavyko. Medikai tvirtina, kad i infekcija - reta ir labai klastinga, nes jos poymiai - temperatra, kosulys ir sloga - bdingi daugeliui lig.

Nordami detaliau atkreipti dmes pirmuosius ios klastingos ligos simptomus bei nuraminti, kad tai visikai pagydoma liga, reikalaujanti tik atidumo ir budrumo, kalbiname Kauno Naujosios klinikos eimos gydytoj Edmund Mikalausk.

2011 Lapkritis MAMA ir TTIS 19

Mama ir Ttis Skaitytojo antketa: 1. Vardas, pavard, amius:

2. Kiek turite vaik, kokio jie amiaus:

3. Adresas, telefonas, el. patas:

4. Labiausiai patik io numerio straipsniai:

5. Kokius straipsnius nortumte matyti kituose numeriuose:

6. Noriau dti savo skelbim rubrikoje Privats skelbimai:Nurodykite telefono numer ir miest

7. Noriau pasidalinti savo istorija su skaitytojais:

MP3 grotuv laimjo Aura Nemirien i Vilniaus

Visi atsiunt upildytas anketas gali laimti redakcijos priz: Redgroove MP3 grotuv. Laimtojas bs paskelbtas sekaniame numeryje.

Anketas galite sisti redakcijos adresu: Mama ir Ttis Savanori pr. 197, Vilnius, LT02300 arba el. patu: [email protected]. Asmenine Js informacija nebus dalijamasi su treiosiomis alimis.

to neivengte, kontaktavusiems btina antimikrobin profi laktika.

- K silytumt daryti, kad ivengtume ios klastingos ligos?

- Labai gaila, taiau patikim meningokokins infekcijos profi lak-tikos priemoni iki iol nra. Kakiek gelbja skiepai, taiau vakcina tik sumaina rizik susirgti meningo-kokine infekcija, bet visikai ios rizikos nepaalina, nes n viena i iuo metu turim vakcin nestiprina imuniteto, apsauganio nuo B tipo meningokok sukeliam lig, kurios yra gana paplitusios Lietuvoje.

- Taiau nejaugi situacija tokia beviltika? Galbt kakaip patys galtumm pagelbti sau?

- Prastai vdinamose, anktose patalpose, kur bna daug moni, susidaro palankios slygos bak-terijoms plisti lainiu bdu, tad stenkits jas kuo daniau pravdinti, danai valyti patalpas, inventori bei aislus. Tai turt danai dary-ti vaik dareli, mokykl dar-buotojai. Visais manomais bdais stiprinkite imunitet vartokite visavert maist, stengdamiesi jame isaugoti kuo daugiau vitamin, nepamirdami veiksming liaud-ies medicinos priemoni, danai plaukite rankas, grdinkits, sportu-okite, kuo daugiau laiko praleiskite gryname ore, venkite streso.

sidmkite ir bkite budrs: i liga nra nepagydoma, taiau la-bai svarbu, jai vystantis aibikai, skubiai kreiptis medikus ir kuo greiiau pradti vartoti reikalin-gus vaistus.

Pareng Ligita olinien


Ms rupesiai


Viskas prasidjo nuo asmenins Mamos ir Tio patirties, raant apie Kubiko rub. Jeigu tai domu ir dide-liems, ir maiems, tai gal yra ir daugiau toki paslapting, taiau traukiani aisl. O juk artjant graiausiai met ventei, v. Kaldoms, kiekvi-enoje eimoje girdisi vaik vis daniau uduodamas klausimas: K iemet man padovanos Kald Senelis? Mama, tti, ar js jau inote, k gaus js atala per ias Kaldas? Jei ne, silome apsilankyti Galvoski pas-aulyje, vietoje, kurioje dovanas geba isirinkti net pats Kald Senelis. ia apsilank ir Mama ir Ttis, iekodami neprast bei domi aisl savo maiesiems.

i iem parduotuvi tink-las Galvoski pasaulis su savo itikimiausiais klientais, tarp kuri yra ir Kald Senelis, vs jau penktsias v. Kaldas. Per iuos penkerius metus klient nuolat gausja, nes, kaip teigia parduotuvi tinklo Galvoski pasaulis direktor Virginija Gelinien: mons mielai renkasi ms produkcij, kuri yra skirta ne tik vaikams, bet ir visai eimai, draugams, kolegoms, be to, ms klien-tai ino, kad pas mus gali rasti tai, ko nra kitur: tai ne tik iskirtiniai lauko, sta-lo ir loginiai aidimai, vairios dlions, doms konstruktoriai, bet ir gausyb galvoski. Tai mus itin sudomino, nes eim suartina ne tik svarbiausios met vents, bet ir bendra veikla, aidimai kartu su vaikais, artimas bendravimas.

Apsidair sitikiname, kad net noringiausias klientas, apsilanks Galvoski pasaulio parduotuvse, liks patenkintas, nes ia gals sigyti tai,

kas jam patinka. Siekiant, kad klien-tai, sigij prek, nelikt nusivyl, visose Galvoski pasaulio parduotuvse jiems siloma iskirtin galimyb daugel aidim galima ibandyti tuojau pat, parduotuvje, prie speci-aliai tam paruot stal, kur patyr dar-buotojai paaikins visas aidim subti-lybes ir pads isirinkti kiekvienam pat tinkamiausi, pasakoja Virginija.

Nereikia pamirti, kad vaikams mokyklose bei dareliuose tenka ne-menkas protinis krvis, daug sudting uduoi, kurias norint veikti, reikia lavinti vairius vaik gebjimus. Nudiugome ir mes, nes Galvoski pasaulio parduotuvse galima sigyti vairi logini aidim, kurie lavina vaik motorik, ugdo strategin ir login mstym, taip pat atmint, erdvs ir vaizdo suvokim. ia galite sigyti aidim, skirt vairaus amiaus vaikams: pradedant vieneri metuk kdikiams skirtais aislais ir baigiant paaugliams skirtais aidimais, kuriuos gali aisti ir suaugusieji. Visi ie aidimai padeda tvams uimti savo atalas domia ir naudinga veikla.

V. Gelinien diaugiasi, kad j silom produkcij jau vertino ne tik tveliai, bet ir ikimokyklinio ugdymo staig bei mokykl vadovai. Anot jos, pedagogai teigia, kad ie aidimai leidia vaikams ne tik daryti tai, kas jiems itin patinka aisti, bet ir skatina vaiko vystymsi, intelektin tobuljim, lavina vaizduot ir krybikum.

Nors pirmoji Galvoski pasau-lio parduotuv atsivr tik 2007 me-tais, iuo metu jos jau yra penkiuose didiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipdoje, iauliuose

ir Panevyje. Parduotuvi tink-las pltsi didjant moni poreiki-ams. Tai rodo, jog tveliai vis atsak-ingiau iri vaik auginim ir skatina mauosius usiimti kuo naudingesne, i n t e l e k t u a l e s n e veikla, o ne tik ki-urksoti itisomis di-enomis, sispitrijus

televizoriaus ekran. Taigi, ioms Kaldoms Galvoski pasaulio vadov rekomenduoja sigyti belg kompanijos SMART gaminius. i mon gamina ypa populiarius, auktos kokybs me-dinius, plastikinius loginius aidimus, ku-rie skirti vaikams jau nuo 2 met, o iais metais jau gali pasilyti ir magnetinius konstruktorius, kurie tinka ir 1 metuk mayliams.

Dl didelio dmesio vaik intelektini gdi formavimui daugu-ma SMART aidim yra laimj vairi tarptautini apdovanojim jie nuolat dalyvauja vairiose parodose, kadan-gi tai yra pirmaujantys, lavinamojo pobdio aidim gamintojai.

Svarbiausia, kad aislai bt ne tik doms vaikams, bet ir praktiki. Dauge-lis SMART aidim pasiymi ypatinga savybe - jie puikiai tinka kelionms. aidim dalis galima susidti dut arba special maiel, todl juos galima pasiimti kelion arba tiesiog sudti vai-kui krepel, kad jis galt nusineti darel.

SMART aidimai aikiai suskirstyti pagal amiaus grupes, kad atitikt vaik gebjimus. Maiausiems skirti aidimai lavina vaik smulkij motorik, moko painti spalvas, daikt formas, o taip pat moko vaikus disciplinos, susikaup-imo, kadangi vaikai visk turi dlioti lygiai taip, kaip parodyta uduotlje. aidimams sudtingjant, nebelieka pradinio atkartojimo principo, taigi, jau yra lavinamas ne tik disciplinos lai-kymosi jausmas, taiau ir erdvinis su-vokimas, loginis mstymas, atmintis. Kiekviename aidime yra daug skirting lygi uduoi, kurios pareikalauja vis didesni pastang ir kartais tampa ikiu visai eimai.

Beje, populiariausiems SMART aidimams yra ileisti papildymai. sigij aidim, js gaunate vidutinikai apie 48 uduotis. Tuo tarpu sigijus papildym su viena papildoma detale, js gaunate dar 60 uduoi. Taigi, taip sigyjate nauj aidim dvigubai pigiau.

Kadangi mes buvome labai smalss, t norjome ibandyti ir patys. Mums mielai sutiko padti parduotuvs vadov, leidusi prisiminti vaikyst, pasinerti aidim pasaul ir, inoma, pairti, kuris gudresnis, kuris uduot veiks pirmas. Savo iniomis pasidalinsime ir su Jumis. tai keletas pai populiariausi aidim, kuriuos Galvoski pasaulis rekomenduoja js vaikams:

Kur dovanas renkasiKald Senelis?


Taigi, visk apirj, pakalbj ir pasitar, kaip tie kikiai pasakoje, nusprendme, kad su savo mayliais grime ia dar ne kart. Smagu, kai aisti gali visa eima.Taip pat gruodio mnes visus kvieiame dalyvauti konkurse, kur organizuoja Galvoski pasaulis savo socialinio tinklapio Facebook puslapyje. Konkurso metu galite sisti nuotraukas, kuriose js vaikai aidia su Galvoski pasaulio aislais ir laimti prizus.

Pareng Linas Alekseviius

Trucky 3Tai aidimas, kuris auga kartu su besivystaniais js vaiko gdiais. Mayliai aidia su sunkveimiukais, pripildydami juos ir vl itutindami, stum-dydami juos kaip paprastas aislines mainytes. iek tiek vyresni vaikai gali aisti aidim keliaudami per 48 uduotles, kurios po truput vis sunkja.

Castle LogixVaikai nuo trij iki keturi metuk jau gali pradti aisti unikal login aidim, kuriame yra septyni skirtingi mediniai bokteliai ir kaladls, o i viso j sudaro 48 uduotys (nuo lengviausios iki sunkiausios). Diaugms ir mes, kad sugebjome veikti sudtingiausio lygio uduot ir pastatyti pil !

IQ puzzlerLoginis 2D ir 3D aidimas, kuris vysto erdvin vaik suvokim, lavina atmint ir skatina dmesio koncentracij. Linksma aisti tiek vienam, tiek su draugais. Loginis aidimas ir jaunam, ir senam. aidimas labai kompaktikas, todl j puikiai galima aisti ir kelionse.

Penguins on iceAr gali sudti ledo lytis taip, kad jos visos tilpt ir kad visi pingviniukai bt savo vietose? Tai labai linksmas loginis aidimas su penkiomis form keiianiomis detalmis, kur sudaro net 60 vairaus sudtingumo uduoi.

Comoufl ageSudk visas dalis taip, kad poliarins mekos bt sausumoje, o uvys vandenyje. Tai unikalus aidimas - galvoskis, kur sudaro eios detals su gyvnais. 48 uduotys.

Anti-VirusPriversk savo imunin sistem dirbti ir atsikratyk viruso, kol jis nepakenk. Anti-Virus, tai smagus aidimas-galvoskis. Tikslas - istumdyti detales taip, kad rastumte virusui ijim. Detals gali judti ir po vien, ir grupmis. Penki sunkumo lygiai, 60 uduoi, kurios pads lavinti mstym.

Road BlockGaudyns prasideda: ublokuok visus galimus pabgimo ke-lius. Neleisk automobili vagiui tavs apgauti. Su 60 uduoi, Road Blockas jums utikrins valand valandas linksmybi. Ar gali sivaizduoti ir numatyti vis automobili vietas, vos tik ivyds uduot? Kaip policinink ir nusikaltli gaudyns fi lme, tik geriau!

1. Palikite nieking rpest savo gerai apmokamiems stilistams ir dizaineri-ams. Jei toki neturite, skaitykite toliau.

2. Negalvokite apie mad per daug, nes js jos niekada nesuprasite! Ir tai reikia, kad esate normalus.

3. Nebandykite kopijuoti pion. Puotis - j paaukimas.

4. U drabuius reikia mokti! Kaip bebt gaila, atidkite atlyginimo dal aprangos atnaujinimui du kartus per metus. Tai neivengiama taip pat, kaip ilaidos kurui, alui, internetui, ildymui.

5. Rbai neperkami visam gyvenimui ia jums ne salos, vilos ir net ne auto-mobiliai.

6. Isirinkite kelet patikim (t.y. daug met dirbani, nekeiiani stiliaus, tam tikro mados nam vardo) ir jums tinkam parduotuvi. Ten visada rasite svarbiausias stiliaus linijas klasikin ir laisvalaikio. Aprangos a (klasikin darbo kostium, por markini, laisva-laikio leidimui skirt vark, dinsus, megztin ar demper ir palt) turi sud-aryti komplektai i pasirinkt brandini parduotuvi.

7. Likusi aprangos dalis gali bti su-komplektuota i pigesni, bet stilistikai tinkam drabui. Toki drabui isirinkimas panaus pigesni automobilini detali paiek nedaug kas usakinja savo automobiliui Mer-sedes naujas detales, bet Golfo dali irgi nenaudoja.

8. Rinkdamiesi drabuius, naudokits monos pagalba - jai ne tas pats, kaip js atrodote ir ji turi uosl, iekodama ipardavim.

9. Prie praddami rpintis spalv derme bei stiliumi, pasirpinkite svar-biausiu dalyku: kad js rbai bt nenublukusi spalv, vars, tinkamo jums dydio (niekur nekabot ir nieko

nevert). Pasitikrinkite: jei neiojate striuk tris sezonus ir jos dar nei karto nevalte - js bendradarbi kolek-tyvas tai uuodia. (Ir neklauskite to pavaldini, paklauskite virininks).

10. Dauguma vyr atspalvius skiria prasiau nei moterys (taiau yra gar-siausi tapytojai). Tad jei visai pasimette derindami aprangos spalvas - daug nevarkite rinkits ne daugiau kaip dvi klasikines vyrikas spalvas ir laisvai jomis manipuliuokite. Ton gali bti daugiau. Tai reikia, kad ta pati spalva gali bti ir viesesnio, ir tamsesnio atspalvio. Pavyzdiui, kai maiote daus sien daymui, nordami paviesinti spalv pilate balt da. Jei pilsite gelton si-enos irgi paviess, bet pasikeis ir atspal-vis.

11. Nebijokite ryki spalv akcent, bet geriausia rinktis k nors vien: alik, pirtines, batus, rankin ar kepur.

12. Stori, vilnoniai, spalvingi alikai iem gelbs nuo alio ir cepelino vaizdio.

13. Pasitikkite pasirinktu mados vardu. Ten plua imtai dizaineri, ku-rie utikrins js iuolaikik vaizd. Taiau matuodamiesi parduotuvje drabuius, patys sitikinkite, kad i nuga-ros rbas taip pat gerai guli, kaip ir i priekio. Neklauskite patarimo jaunui pardavj joms ir Johnny Deppas tik naudinga ikasena.

14. Su netvarkinga avalyne nieka-da neatrodysite gerai. Atsikratykite nusidvjusi ir suplyusi bat.

15. Geras plauk kirpimas svarbesnis vyrams nei moterims jis visada ma-tomas, nes js daniausiai negalite su-sisukti kuodeli. Ne taip baisu ilinds varkas i po sportins striuks, kaip beform vakarykt ukuosena. Dizainer Renata Maldutien

Patarimai suaugusiems vyrams.

KAIP PRISIJAUKINTI

MAD?


Idja Nr. 1 mogui, kuris turi visk, kuriam nereikia materiali buitini dovan. i dovan galima bt pavadinti GEROS NUOTAIKOS GARANTAS. aras i nuotraukos. mogelis net nesuinos, kad jam buvo ruoiamas toks siurprizas, taiau gavs, pirmiausiai juoksis iki nugriuvimo, o paskui pasikabins ant sienos ir, kas kart pakls j akis, nusiypsos. Ar ne to ir reikia?

Idjos Nr. 1 variacijos. T pat ar galima udti ant puodelio, markinli ar virtuvins prijuosts. Kiekvienas daiktas, papuotas aru privers nusijuokti kas kart, j pamus rankas.

Idja Nr. 2 labai tinkama dovana seneliams, tvams ar giminaiiams. KALENDORIUS SU NUOTRAUKOMIS. Puiku, kai vi-sus metus seneliai gals diaugtis ankli ir vaik nuotraukomis. Kas mnes atvertus kit puslap, ak diugins vis kiti ilti vaizdai.

Idja Nr. 3 maiktumas, panaudotas buitikai. MAIKTS MARKINLIAI. Ant j galima udti k tik nori... Ir juoking fraz, ir i koto veriant vaizd. Bet kokiu atveju, markinliai bus neiojami, gal sporto salje gal namuose, o gal ir vakarlyje :)

Idja Nr. 4 GERAS LAIKAS. Elementarus, bet tikrai iltas sprendi-mas laikrodis su nuotraukomis ar kitu specialiai sukurtu dizainu. Vis pirma, tai bus vienintelis toks laikrodis visame pasaulyje! O jei dar mogus vluojantis? Jam tai bus ypatinga dovana!

Idja Nr. 5 VARDINIS NUMERLIS. Puikus sprendimas, kai reikia nepareigojaios, nebrangios, bet linksmos dovanos. Numerliai yra maesni u originalius, pagaminti i plastiko. Todl tinka dovanoti net ir vaikams. Puikus sprendimas ant veimli, lovyts, dur, dviraio...

Idja Nr. 6 KAVOS PERTRAUKLEI. Puodelis gali bti su nuo-trauka ar bet kokiu asmenikai pritaikytu paveikslliu. Tiks ir ma-mai, ir bendradarbiui, o nuotaik pakels kas kart geriant kav ar arbat :)

Idja Nr. 7 PKUOTOS DOVANOS. Ar gi nenudiugins minktas, iltas ir dar pkuotas? Tikrai jam neliks abjingas nei maas, nei senas. Tigro ar lito imitacinis kailis prabangiai ders prie bet kokio interjero. Ar tai bus vaik kambarys, ar sutuoktini miegamasis...


7 IDJOS, KAIP NEPRATI KALDINS KARTLIGS METUKada pradti iekoti dovan Kaldoms? Vieni t daro itisus metus, kiti atideda paskutinei minutei. Vieni t daro i irdies, kiti, perka kas pakliva...O kaip geriau? Puikiomis idjomis, kaip pamaloninti tuos, kurie tikisi, o gal kartais ir nesitiki dovan po eglute , pasidalino SVEIKINK LT portalo krjai.

Visas ias dovanasgalima rasti internete,puslapiuose:www.lipdyk.ltwww.sveikink.ltwww.sarzas.com


Graiame kne- sveika siela!

Susikprinusi nugara, atkiti priek peiai, dubusi krtins lsta - tai tik keli netaisyklingos laiky-senos poymiai. Ydinga laikysena sukelia nugaros, sprando, strn ir koj skausmus. Dl silpnesni raumen daniau jauiamas nu-ovargis. Visos ios problemos pra-sideda jau ankstyvoje vaikystje, laiku nesusirpinus taisyklinga maylio laikysena. Kokie yra pirmieji netaisyklingos laikyse-nos poymiai? Kaip i problem sprsti? Ar galima j igydyti? vi-sus klausimus mums atsakys kir-pyklos ir masao centro Pukis specialistai.

Pirmieji netaisyklingos laikyse-nos signalai

Vaik kirpyklos ir masao centro Pukis takinio masao ir tempimo pratim specialistas Romaldas Ky-bartas sako, kad vaiko kprinimasis, iekojimas nestandartini sdjimo poz, reikia, kad jo raumenukai nusilp ir jis ieko patogesni atra-mos tak. Tokiu atveju tveliai jau turt susirpinti savo atalos laikysena: iandien sunku mokyk-loje surasti vaik, kuris neturt koki nors sveikatos problem. T lemia pasikeits gyvenimo bdas. Anksiau vaikai savo laisvalaik praleisdavo lauke, juddavo, bgiodavo, aisdavo, o dabar visi aidia kompiuteriais. Judjimo stoka negali praeiti be pasekmi. Anot masao specialisto, vaikai nori judti, tik juos reikia motyvuo-ti. Pavyzdiui, mergaits mgsta okinti per okdyn, lenktyniauti,

lankstytis, todl joms reikia sugal-voti panaaus pobdio uduoi. Vaikus motyvuoja konkuravimas su bendraamiais, todl atliekant fizin-ius pratimus galima fiksuoti geriau-siai pasiekt rezultat per tam tikr laik.

Viskas prasideda nuo eimos

Masao ir tempimo pratim spe-cialistas tikina, kad visos sveikatos problemos prasideda nuo eimos: Jeigu tvai sdi ant sofos, rko ir val-go trakuius, o savo vaikams liepia sportuoti, tai tikrai nieko neieis. Vaikai elgiasi taip, kaip j tvai, todl suaugusieji savo ataloms turi rodyti ger pavyzd. Jeigu eima propaguoja aktyv gyvenimo bd, tuomet vaikai labiau juda ir neturi ikrypusi stuburiuk, inoma, jeigu tai nra gimta. R.Kybartas tikina, kad reikia nuolat judti, vaikioti ir manktintis, tokiu bdu bus lavina-mos visos raumen grups, kurios padeda laikyti kn taisyklingoje padtyje. Nesudtingus tempimo pratimus galima daryti ir namuose: pavyzdiui, pakelti rank ir stengtis pirt galais pasiekti kuo auktesn tak, tuomet paskui rank tempiasi ir stuburas.

Manktos ir masa nauda

R.Kybartas pasakoja, kad jis masauodamas daro ir tempimo pratimus, nes tik toks kompleksas duoda greit rezultat: Vienas masaas be fizini pratim neduoda tokio efekto. Masaas suaktyvina kraujotak, o mankta ir tempimo pratimai koreguoja netaisykling laikysen, garantuoja ger kno form ir gerina savijaut. Visada monms parodau, kokius reikia daryti tempimo pratimus, kad

Sveikata

ilaikyt taisykling laikysen. Masao specialistas juokauja, kad vairs egzotiki masaai, nors ir atrodo viliojaniai, taiau nra la-bai naudingi: Norint pajusti toki masa naud juos reikt atlikti daugyb kart. A manau, kad to-kie masaai yra kaip namai be pamat. I tolo matosi graus sto-gas, bet prijus i ariau, iri, kad nra pamat. Todl mons atj vaik kirpyklos ir masao centr Pu-kis gauna takin, klasikin ir sportin masa bei tempimo pratimus vi-enu metu. Bna kai klientas nori, kad padaryiau atpalaiduojant masa, taiau jeigu matau, kad yra tam tikr stuburo problem, vi-suomet pasisilau pirmiausia sut-varkyti jas.

Mylkime save

Anot R.Kybarto, mogus ne-gali apleisti savo kno. Stuburas yra mogaus sveikatos pamatas. Todl reikia puoselti sveik ir ties stubur, nes tik tuomet atrodysime jauni ir gras. Jeigu stuburas yra ikryps, anksiau ar vliau kils svei-katos problem. Masao specialistas juokauja, kad norint mankt atidti kitai dienai, reikt atidti ir savo pusryius, mieg ar poils: mogaus raumenys turi nuolat dirbti. Visi gali daryti fizinius manktos pratimus. Viena moteris skundsi, kad jai neieina padaryti atsispaudim, bet a rodiau, kad ji t puikiausiai sug-eba. Prijau prie sienos ir pasiliau daryti atsispaudimus nuo jos, po savaits pasiliau daryti nuo kds, o dar vliau nuo ems. Viskas vyksta po truput, visada darykite tiek fizini pratim kiek galite, negalima lygiuo-tis profesionalus ir norti padaryti tiek kiek jie, nes tikrai neieis. Reikia suprasti, kad ir tas profesionalas toki rezultat pasiek po daugybs treniruoi. Todl bet kokius fizin-ius pratimus reikia daryti jauiant malonum ir nedidel skausm, ne-reikia persistengti, nes kiekvienas turi savo galimybi rib.

Sveikatos ir groio namai

Vaik kirpyklos ir masao centro Pukis vadov Asta Rimkeviien sako, kad masaai suaugusiems atsirado dl specialisto R. Kybarto: Pradioje galvojome visas paslau-gas teikti vaikams, taiau masao specialistas Romaldas suavjo savo atsidavimu darbui bei ilgamete patirtimi. alia Romaldo mes visi isitiesiam ir pasitempiam. Todl taip atsirado masaai ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tveliai atj su vaikuiais gali taip suderinti laik, kad tuo metu, kai juos masauoja, j vaikuius kerpa, arba tvelius ir j maylius masauoja tuo paiu metu. A.Rimkeviien pasakoja, kad Pukio centre visos paslaugos mayliams atliekamos aismingai: Kirpimas ir masaas atliekamas aidimo forma, mes stengiams prisitaikyti ir aisti su vaiku. Jeigu vaikutis pradeda verk-ti, palaukiame ir nuraminame j ir tik vliau tsiame kirpim ar masa. Vaikas turi jausti malonum, o ne spaudim, todl labai rpestingai at-renkame kolektyv. Kineziterapeut Viktorija Paltanaviit sako, kad masauojant maylius reikia atsivelgti j poreikius: Visada sten-giuosi prisitaikyti prie vaikuio, jeigu matau, kad maylis labai judrus, tu-omet patiesiu kiliml, duodu aisl ir tol, kol jis aidia, darau masa ant ems. Stengiuosi niekada neversti vaiko atsigult, jeigu jis to neori, nes tuomet tikrai nieko neieis. Masao metu reikia bendrauti su vaiku, rodyti jam dmes.

Vaik masao ir kirpyklos cen-tras Pukis yra mayli sveikatos ir groio namai, kuriuose lauki-ami visi vaikuiai ir j tveliai. aisminga aplinka ir profesionali darbuotoj komanda pads js mayliui jaustis lyg namuose, kuriuos jis nors sugrti. Jeigu norite bti sveiki ir gras Pukio komanda laukia js!

Pareng Indr Dauskordait

Enurez danai slygoja vairios sveikatos problemos. Viena i j nesubrendusi lapimo psl, kuri netelpa lapimas, susikaups per nakt. Kita prieastis lapimo ne-laikymo refl ekso ugdymas. Anksty-vame amiuje refl eks valdo nuga-ros smegenys. Kai lapimo psl bna pilnai pripildyta, siuniamas signalas nerv sistemai, kuri at-palaiduoja lapimo psls rauk. Dl ios prieasties vaikas neva-lingai prisilapina. Toliau, vaikui augant, u lapinimosi refl eks at-sakingais tampa nerv centrai. Jie yra smegen kamiene ir smegen ievje. Nuo to laiko vaikas pats kon-troliuoja lapinimsi ir nakt jau gali pats pabuds nueiti tualet. Taip yra todl, kad pilna lapimo psl siunia signal smegenims. Jeigu i funkcija sutrinka dl nerv siste-mos nebrandumo, tada signalai jau nebesiuniami. Dl ios prieasties atsiranda enurez.

Dar vienas dalykas, dl kurio vai-kai lapinasi naktimis labai gilus miegas. Miego metu organizme vyksta nervini signal slopinimas smegenis ir vaikas nejauia, kad psl yra prisipildiusi.

lapinimsi naktimis gali lemti ir

sutrik hormonai. Tas atsitinka todl, kad kai kuri vaik organizme nesu-sidaro antidiuretinio hormono tiek, kad jis sultint lapimo susidarym nakt. Enurez taip pat gali lemti ir padidjs lapimo psls jautrumas ar lapimo infekcijos. lapimo infek-cijos metu maylis ne tik lapinasi naktimis, bet ir t daro skausmingai. Enurez gali atsirasti dar ir dl diabe-to ar ltinio viduri ukietjimo. Dl lapimo nelaikymo takos gali turti ir paveldimumas: jei vienas i tv yra sirgs naktine enureze, tikimyb, kad ir vaikas ja susirgs, lygi 45%. O jeigu sutrikim turjo abu tvai, tikimyb, kad maylis nakt lapinsis lov dar didesn 75 - 80%.

Kita enurezs prieastis psi-chologiniai veiksniai. Vaikai, kurie patiria daug streso, tampos, nu-sivylimo ir kit panai emocij, daug daniau turi problem dl lapinimosi nakt. Daniausiai vai-kas, gavs neigiamas emocijas, jas kaupia savyje. Toki emocij prieastis gali bti aplinkos pasike-itimas, pavyzdiui, gyvenimo vietos, miegojimas ne namuose ar jimas darel. Daugeliui vaik blogos emo-cijos atsiranda ir tada, kai pasaul ateina sesyt ar broliukas, vaikui

skiriama maiau dmesio. J labai stipriai gali paveikti ir pablogj tv tarpusavio santykiai, barniai ir kiti panas dalykai. Jei vaikas jauia, kad tv ilumos yra per maai, dl to irgi gali atsirasti enurez.

Tvai neretai per anksti pradeda mayl mokyti sstis ant puoduko. Tai vlgi gali paskatinti enurezs atsiradim. Kodl taip yra? Jeigu maylis nepadaro to, k liepia tveliai, gali pradti jausti nerim, kuris paskatina lapinimsi nakt.

Taip pat danas per ankstyvas tveli jaudinimasis dl to, kad k tik pradjs miegoti be sauskelni, vaikas vis dar lapinasi lovyt. Gy-dytojai teigia, kad jeigu vaikui yra trys ar keturi metukai ir jis vis dar lapinasi naktimis, tai nra enurez. Verta paminti, kad vaikai paprastai iauga i ios problemos, tad nereikia per anksti pulti nerimauti.

Kaip vaikams padti susido-roti su ia problema?

Vaikams, kurie lapinasi nakt, la-bai svarbus tv supratingumas, pa-laikymas ir pagalba. Tad kaipgi tvai gali padti savo atalai?


Psichologija

lapios vaikui naktysMamyte, atsitiko nelaim patemps lp ir nuleids akytes prie dur stovi vai-kas. Kakur matyta ir girdta situacija? Tuomet ir js turbt namuose turite ma paslapt, kuri neduoda ramybs -js vaikel kankina naktinis lapimo nelaikymas. Kokia tai bda: liga ar psichologins problemos?

Kodl vaikuiai lapinasi naktimis?Vaik lapinimasis naktimis - danas sutrikimas. Tai natralu madaug iki penkeri metuk. Kas penktas vaikas, sulauks tokio amiaus, naktimis vis dar lapinasi lov. Tai vadinama enureze. Enurezs liga laikyti nereikia, nes is sutrikimas gali bti susijs su paveldimumu ar su vaiko psichologinmis problemomis.

Pirmas svarbus ingsnis - tinkamai paaikinti vaikui apie jo problem. Tai suinojus jam palengvja, kad ia ne jo kalt. vykus nelaimei, ne-galima vaiko gdyti ir bausti. Tas gali tik pabloginti situacij. Kitas dalykas, kur reikt padaryti - prie mieg neduoti vaikui gerti daug skysi ir paraginti nueiti tualet prie gulant lovyt. Situacij pagerinti pads skatinimas reiau lapintis dienos metu - truput pakentti. Tokiu bdu bus treniruojama lapimo psl, kad galt ilaikyti didesn lapimo kiek. lapinimosi sutrikimas gali atsirasti dl streso, tad svarbu utikinti vaiko ramyb.

inoma, yra vairiausi oleli, padedani gydyti lapinimsi: jonaols arbatos, brukni lapai. Taiau reikt nepamirti, kad tai yra skysiai, skatinantys lapinimsi.

Dar vienas bdas, kuris pads susidoroti su ia problema lapinimosi kalendorius. Jo paskirtis labai paprasta: kai vaikas atsikelia ryte, jis pats turi nupieti saulut, jeigu atsikl sausas. Na, o jeigu lapias - debesl. Toks kalendo-rius gali sukelti vaiko susidomjim, kas labai palengvina io sutrikimo gydym.

Kai kurie tvai pamat, kad vai-kelis nakt apsilapino, vaik ima adinti. Taip elgtis - nepatartina, nes neleidiama vaikui isimiegoti, o pabuds jis gali nesiorientuoti nei aplinkoje, nei laike, todl neretai ir isigsta. Yra ir kita prieastis, kodl negalima vaiko adinti tas trukdo susiformuoti normaliam lapinimosi refl eksui.

Enurez gydyti pads perspjimo sistema - drgms aliarmai. Tai ne-dideli renginiai, kurie turi drgmei jautr klot. Jis tvirtinamas prie kelnaii ar piamos. Kai jis sudrksta, pasigirsta aliarmas. Vai-kas ugirs gars ir pabus. Taip jis gals nueiti tualet. inoma, poveikis at-siranda tik prajus tam tikram laiko tarpui, o pirmieji pokyiai - madaug po dviej savaii. Jeigu is gydymo metodas pasiteisina, vaikas lapintis lov nustoja madaug iki dvylikos savaii. Drgms aliarm efektyvu-mas yra apie 70%.

Kada kreiptis gydytoj?

Daniausiai su laiku vaikai nus-toja lapintis lov. gydytoj dert kreiptis tokiu atveju, jeigu vaikui jau ei metukai, o jis vis lapinasi nak-timis. gydytoj kreiptis reikt ir tu-

omet, kada prie tai nesusidrs su tokiomis problemomis vaikas ima nelaikyti lapimo naktimis. Taip pat, jeigu kankina nuolatinis trokulys, atsiranda knarkimas arba pasikeiia lapimo spalva.

Dl naktins enurezs gydo-mi vyresni nei penki met vai-kai. Gydymas gali bti skiriamas ir maesniems nei penki met vaikams, taiau tik tokiu atveju, jeigu vaikas dl ios problemos jauia didel fi zin ir psichologin nepatogum. Jam sudaroma spe-ciali dieta, kuri neleidia vartoti daug kofeino, produkt, kurie turi cukraus, citrusini vaisi, pieno bei jo gamini.

Net ir negydant naktins enurezs vaikai, daugeliu atvej, pasveiksta. Taiau, jei vyresnis nei penki met vaikas lapinasi naktimis lov, patartina j gydyti, nes is sutriki-mas gali sukelti rimt socialini bei psichologini problem.

Pareng Just ovinyt


eiametis Aleksas drsiai vaikto po mik, ramiai jauiasi vienkiemio sodyboje ar gausioje suaugusij kompanijoje. Taiau is drsuolis va-kare vienas nenori lipti savo nam antr aukt (nesako, kad bijo, bet nelipa), prie einant miegoti mama turi j palydti tualet, nors visur dega viesos. Panikos baims nra, bet i i poelgi matau, kad mano maasis vyrukas bijo tamsos, - pasakoja berni-uko mama. Manau, kad tai priklau-so nuo matyt animacini filmuk, igirstos pasakos ir nuo vaizduots, kuri pagalba vaikas matytus vaiz-dus perkelia realyb (pavyzdiui, sivaizduoja kok nors baisuol). Nortsi kakaip susidraugauti su tamsa, taiau neinau kaip.

Vaik ir paaugli psichiatras psi-choterapeutas Dalius Klimaviius teigia, kad daugelis vaik jauia tam-sos baim. 9 met Emilis bijo tamsos, nes, anot jo, prisigalvoja, kad yra visoki pabais ir vaiduokli. Trimet Paulina sako, kad kai tamsu, visuom-et norisi mamos, o 11 met Laura tuomet jauiasi nesaugiai. Kdikiai ir ikimokyklinio amiaus vaikai link bijoti dalyk, kuri jie nesupranta ir negali kontroliuoti. i vaik labai laki vaizduot ir danai jie nesugeba atskirti realybs nuo fantazijos. Tai gali pasireikti tuo, kad kambaryje ugesinama viesa ir vaikai pradeda galvoti, jog po lova ar spintoje gali bti pasislpus pabaisa, kuri laukia pava-sario. Jei iuo atveju nieko nebus daro-ma, tai gali sutrikdyti vaiko jimo mie-goti ritual ir pat mieg, - kuo alinga tamsos baim aikina D. Klimaviius. Vaikai bijo ne tamsos, o to, kas slypi joje ir yra nematomas, bet kada galin-tis padaryti kak negero, - sitikinusi dviej maamei vaik mama Irut. - A pati tamsos bijau nuo vaikysts, o tai yra mano paslaptis - juk ne-

galiu isiduoti kako bijanti ir turiu drsinti vaikus. Tamsa baugina, nes nieko nematai ir tuomet darbo imasi vaizduot. O su tamsa asoci-juojasi paslaptingi, siaubingi dalykai. Pavyzdiui, mano septyneri met snus bijo ragan, o jos, kaip jam atro-do, lindi tamsoje. Manau, kad ijungus vies tarsi atidarai duris mistinms btybms - tamsa baugina ne tik vai-kus, tikina moteris.

Kodl taip baugina tamsa?

Pirmiausia reikt pagalvoti apie veik-snius, kodl kai kurie vaikai labiau bijo tamsos. ie veiksniai galt apimti genetin predispozicij: kai kurie vai-kai savo temperamentu yra jautresni ir emocionalesni. Kita prieastis - tai bent vienas perdtai nerimastingas tvas ar mama: irdami tvus j atalos pradeda elgtis nerimastin-gai, kako pradeda bijoti. Dar viena prieastis itin globojantys, lepinan-tys tvai: perdtai nuo tv priklauso-mam vaikui nuolat reikia pagalbos, o tai sukelia nuolatin nerim ir baim. Taip pat stres sukeliantys vykiai: pavyzdiui, vaiko atskyrimas nuo tv dl patekimo ligonin, - teigia psichi-atras psichoterapeutas.

Kaip galima padti vaikui?

D. Klimaviius spja, kad vaiko baimes reikt irti rimtai. Jei suau-gusieji ignoruos vaiko baimes raciona-liai pasakydami, kad tamsoje nra ko bijoti, tai dar labiau sustiprins baim, nes vaikas pagalvos, kad tvai jo nesu-pranta. Nordami padti, pirmiausia vaiko jausmus turime priimti kaip realius ir bti iems jausmams neabe-jingi, - pataria specialistas.

Reikt pasikalbti su vaiku. Pirmi-ausia papraykite, kad vaikas

papasakot apie savo baimes ir ko tiksliai jis bijo. Parodykite, kad js su-prantate vaiko baimes, bet tuo paiu nebijote to, ko bijo vaikas. Patikinkite vaikus, kad jie yra saugs ir kad nra toki dalyk kaip pabaisos. Nesisten-kite j iekoti po lova, taip ramindami vaik, nes tuomet jis prads galvoti, kad ios btybs tikrai egzistuoja. Pak-lauskite, kas vaikui padt jaustis sau-gesniam. Galbt jie jaustsi geriau, jei lovel pasiimt kok aisl, kuris juos nuramint? Paklauskite, gal vaikai dar dl ko nors nerimauja? Pavyzdiui, dl tv skyryb, ligos ar panaiai.

Bendri bdai kaip veikti tamsos baim:

Sukurkite vaikui rutin prie mieg, kuri bt jam maloni ir padt atsipalaiduoti. Vaikai mgsta pasikartojanius, nuspjamus vykius, kurie sumaina nerim. Udekite vaiko kambaryje naktin lemput ar leiskite, kad jo kambar sklist neryki viesa i priekambario. Baims maja, kai vaikai iek tiek daugiau gali kontroliuoti situacij: pavyzdiui, prie maojo lovos pastatykite lemput, kuri jie galt patys jungti ir ijungti. sitikinkite, kad televizijos laidos ir skaitoma mediaga yra tinkama vaiko amiui. Pavelkite vaiko kambar vlai va-kare - ar nra daikt, kurie mest el, gsdint tamsoje. Reguliari mankta maina streso lyg - sitikinkite, ar js vaikas pakanka-mai sportuoja dienos metu. Nesijuokite ar kitaip nemenkinkite vaiko baims. Leiskite savo vaikui maais ingsneliais veikti savo baim. Paska-tinkite, pasidiaukite jo skme.

Jei js vaikas ir toliau bijo tam-sos ar jo bkl blogja - iekokite profesional pagalbos.

Vaik ir paaugli psichiatras- psi-choterapeutas Dalius KlimaviiusTel.:8 683 91070


Psichologija


Mama, a bijau tamsos...

Kas nutinka vaikui uspringus?

Giliau kvpus ar staiga atlous galv svetimknis gali patekti kvpavimo takus ir strigti gerklose, stemplje, trachjoje ar bronchuose. O atrs daiktai stringa tarp balso styg ir gerkl sienelse. Jei vaikas daikto neikosjo, jis gali nuslinkti trachj, bronchus, kur oras praeina, o tvai jau bus rams, kad pavojus prajo. Taiau vliau vaikas ims daniau kosti, nes svetimknis dirgins kvpavimo takus, gali net paeisti plauius, prasidti j udegimas. tariant, kad daiktas kakur usiliko ir norint ivengti ateities lig, btina apsi-lankyti pas medikus.Pavojingiausia, kai svetimknis patenka balso ply ar trachj. Tada dingsta balsas, vaikas seiljasi, vemia, o negaldamas nei kvpti, ikvpti ar kosti, dsta, mlynuoja ir gali mirti, todl btina skubiai su-teikti pirmj pagalb.

Pirmoji pagalba uspringus

Pirmiausia stenkits nesutrikti ir nepanikuoti, o veikti greitai, nes nuo js veiksm gali priklausyti vaiko gyvyb. Jei usprings vaikas kosja, leiskite jam ikosti svetimkn paiam. Jei jo burnoje nematote ir negalite iimti, nebandykite pirtu itraukti, nes taip stumsite j dar giliau. Kdikio negalima kratyti u koj, kad krau-jas neisiliet smegenis. Taip pat jo staigiai nevartykite, kad svetimknis nepasislinkt dar blogesn padt.

Jei maylis uspringo...Mai vaikai burn kia visk, kas tik papuola po ranka. O kaipgi kitaip painsi pasaul, jo neparagavus?.. Vai-

ko burnytje atsiranda ne vien valgomi dalykai: sagos, karoliukai, kamuoliukai, smulkios aisl detals, monetos ir panaiai. Nevalgomus daiktus suaugusieji danai spja i maj rankeli atimti, bet maistas juk ne visada atrodo pavojingai. Deja, vaikai daniausiai uspringsta ledinukais, rieutais, irniais ar pupomis bei vynuogmis. Kdikiai springta tuomet, kai maitinami netinkamoje padtyje ar per didel buteliuko iulptuko skyl bei didesniais maisto ga-baliukais, nes nesugeba smulkiai sukramtyti. Netgi duona, kuria, kaip teigia ms senoliai, nespringstama, gali sukelti pavoj. Pastaruoju metu medikams tenka danai gelbti vaikus, prarijusius maitinimo elementus. Giliau kvpus ar staiga atlous galv, skubant valgyti ar pradjus verkti, juoktis, kalbti pilna burna ar iaip ragaujant daikt jis greitai atsiranda kvpavimo takuose. Medikai tvirtina, jog uspringimas svetimkniais dana kdiki mirties prieastis.


Jei vaikas ima dusti, guldykite j veidu emyn sau ant kelio. Galvyt pirtais prilaikykite u apatinio andikaulio, kad kvpavimo takai bt atviri. Staigiu vidutinio stipru-mo judesiu plataka 4 kartus per 35 sekundes suduokite tarp meni. Uspringus vaik atverskite ant nugaros nenukeldami nuo kelio. Jei svetimknis matosi, iimkite j. Jei daikto vaikas neikosjo, tada staigiais vidutinio stiprumo judesi-ais, pirtais prispauskite krtinkaul 4 kartus per 35 sekundes taip, kaip darydami iorin irdies masa. Tai kartokite tol, kol svetimknis bus paalintas i kvpavimo tak. Jei reikia darykite dirbtin kvpavim. Kvieskite greitj pagalb (telefonu paklauskite k jums daryti kol ji at-vyks) ir / ar vekite vaik gydymo staig.

Lietuvos Sveikatos moksl univer-siteto ligonins Vaik lig klinikos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Rimantas Kvalas pataria pirmiausia vertinti uspringimo laipsn bei svetimuknio dyd. Lengvo laipsnio uspringimas - kai svetimknis kvpavimo takuose ne-didelis, vaikas tuomet garsiai ir efek-tyviai kosti. Tokiu atveju leiskite jam isikosti ir stebkite bkl, nepalik-dami maylio vieno. Sunkaus laipsnio uspringimu laikomas begarsis ar ty-lus vaiko kosulys. Tokiu atveju reikia kiek manoma atverti vaikui burn ir stengtis paalinti svetimknius, esanius joje, po to penkis kartus delnu suduoti tarpument. Jei

svetimknis nepasialina, didesniam vaikui atlikti penkis paspaudimus i nugaros sumus abiejomis ranko-mis, delnus sudjus vienas ant kito sauls rezginio srityje, spaudimo veiksm atliekant link viraus arba kdikiams paspaudus krtines lst (didesniems vaikams pilv).

Kad vaikas neuspringt:

Smulkius daiktus (karoliukus, sagas, maesnius vyresnij vaik aislus) namuose laikykite sandariose dutse mayliui neprieinamoje vietoje; Suaugusieji visuomet turi bti atids, kad auginant mayl ant grind nesimtyt smulks daiktai; Pastebjus, kad vaikas burnoje turi smulkesn daikt, nepulkite prie jo staiga, kad neigsdintumte. Taip pat neleiskite jam kelti galvos, kad svetimknio nepraryt ar nekvpt gilyn; Drausite vaikams kalbti, kol jie turi maisto burnoje, bgioti bei juoktis; Maitinant vaik i buteliuko iulptuko skylut neturi bti per didel (pienas turi lati, o ne bgti srovele). Bkite atids, kad kdikiai neuspringt atpiltu maisteliu; Ma, nesugebani gerai sukram-tyti, vaik nemaitinkite sausu, tra-piu, sprangiu maistu (sausainiais, uogomis, rieutais, razinomis ir pan.). Neduokite ali mork, obuoli gaballi bei maisto, kuris gali sutrupti kietus gabaliukus. Nepali-kite vaik be prieiros, kol jie valgo!


29 p.

Psichologija


Mano vaikas- autsaideris (2)

Gana danai vaikus, kurie yra nerytingi, kukls, drovs ir tyls, klass ar grups draugai pravardiuoja mmmis, ty-leniais ar panaiais nemalo-niais vaikui odiais. O tvams tokia j atala tampa tiesiog bausme, jei vaikas visikai nepa-tenkina lkesi. Juk daugelis tv kakodl mano, kad j vaikas turi bti pats stipriausias, protingiau-sias, rytingiausias ir drsiausias. Mes silytumme neiekoti atsaky-mo klausim: Kodl mano vai-kas yra ne toks, kok a j noriau matyti? , o nukreipti savo pastan-gas vaiko trkstam gdi ug-dymui ir tarpusavio bendravimo tobulinimui. Kaip t padaryti? Apie tikr bendravim su savo vaiku mes jau kalbjoms pirmame io urnalo numeryje. Taigi, dabar kaip ir pratsime i tem. Vis pirma, priimkite fakt, kad js vaikas yra kitoks, nei js tikjots,

kaip duotyb. Juk tame, kad Js vaikas btent toks, nra niekieno kalts. Btinai savo vaike atraskite teigiam bruo. Ir kas pasak, kad drovumas ir nerytingumas blogosios charakterio savybs? Kitaip sakant, minus pavers-kime pliusu ir girkime vaik u tai, kad jis nekonfl iktikas (vietoje to, kad nerytingas), velnus ir t.t. Labai svarbu nepalikti vaiko vieno be palaikymo, nes kitaip maylis gali usisklsti savyje ir neimoks ireikti odiais savo jausm ir emocij. Tv uduotis ioje situ-acijoje - suteikti vaikui galimyb isikalbti, isipasakoti. Grusio i darelio ar mokyklos vaiko isiklausinkite, kaip jam seksi, aikiai leisdami savo atalai supra-sti, kad jums ities labai domu ir rpi. Tam gilinkits smulkmenas, skatinkite vaik tolesniam pokal-biui K tu sakai?, Nieko sau, kaip domu, Puiku, papasakok...

ir pan. Taiau jei paklausite Kaip seksi?, K iandien valgei? ar pan., nelabai k ir suinosite, o tik usidsite sau pliusiuk, kad juk bendravote su savo vaiku

Taip pat yra btina atskleisti vai-kui tas sritis, kuriose jis toli grau nra paskutinis ar atstumtasis, kitaip sakant, reikt apiuopti t veiklos srit, kurioje vaikas galt maksimaliai save atskleisti. Breli lankymas vaikui suteikia galimyb ugdyti socialinius gdius, sprsti netipines situacijas ir apginti savo nuomon. Kita vertus, neliep-kite savo mayliui lankyti to, kas jam ne prie irdies. Labai danai tvai, svajodami matyti savo atal profesionaliu muzikantu, okju ar sportininku, parenka jam brelius pagal savo nuoir, visai neatsivelgdami vaiko norus. Dl to kenia dar besiformuojanti vai-ko psichika, tai tik utvirtins ir taip

Prajusiame numeryje mes rame apie vaikus - autsaiderius. Antroje io straipsnio dalyje pa-pasakosime apie alternatyvas, kaip vaikas turt deramai imokti valdyti savo emocijas, kaip turt imokti pasitikti savimi ir priimti teisingus sprendimus.

Tai kaipgi padti vaikui ir sau susitvarkyti su neigiamais jausmais, kaip padti vaikui pagerinti santykius su bendraamiais? K daryti?

Psichologs Daiva Talijnien ir Dorota Olekevi

Atkelta i 24 p.


silpn vaiko pasitikjim savimi. Kam vaikui reikalingi kompleksai?

Su vaikais autsaideriais reikia, kiek manoma, daniau aisti pasak, multifilm herojus. Taip vaikui paprasiau save sivaizduoti sumodeliuotose situacijose, kuri-ose jis mokosi sprsti problem. Stenkits, kad vaikui pasisekt laimti, isprsti koki tai uduot, igelbti persona. Tai suteiks mayliui ne tik ger emocij, bet ir leis jam didiuotis, labiau pasitikti savimi ir suprasti savo stiprisias puses. Dar vienas svarbus aspe-ktas imokyti vaik pralaimti bei garbingai igyventi neskm. Vaikuiui reikt paaikinti, kad toli grau ne viskas pasiseka i pirmo karto, kad pasitaiko ir jums bei kitiems monms neskmi. Kartais gali tekti priversti vaik pakartoti bandym, t.y. iek tiek j paspausti. To turt utekti nerytingam vaikui, kuriam yra la-bai sunku priimti savo sprendim.

K atsakyti vaikui, jei jis danai skundiasi, kad j darelyje ar mokykloje skriaudia, kad jis neturi draug? Vertinga bt pasakyti: A matau, kad tau dabar neleng-va ir a priimu tave ir tavo jaus-mus tokius, kokie jie yra. A esu su tavimi, a tave myliu ir gerbiu. Mes galime kartu pagalvoti apie tai, k

galtumme padaryti, kad situ-acija pasikeist. Tokia tv pozicija suteiks vaikui galimyb pasijusti priimtam, o ne atstumtam, saugu-mo jausmas pakeis baim, pagal-bos galimyb pakeis bejgikumo jausm.

Vertt pasikalbti su grups ar klass, kuri lanko js vaikutis, aukltoja. Paaikinkite savo vaiko bdo ypatybes, papraykite jos patarim, pagalbos.

Kas geriau: pervesti vaik kit grup / klas / mokykl ar padti jam imokti nauj gdi?

Nauj gdi ugdymas visada yra naudinga patirtis. Jeigu vai-kui sunkiai sekasi pritapti grups ar klass kolektyve, silytumme kreiptis darelio ar mokyklos psicholog, kuris galt padti atskleisti ios problemos prieastis, padt vaikui adaptuotis, mokyt reikti savo jausmus ir pan., kitaip sakant, padt vaikui jaustis sau-giam kolektyve ir apginti save. Danai mes mgstame sprsti problemas ne viduje, o iorje, todl daugeliui tv greiiausiai kyla pirma mintis, kad reikia keisti vaiko aplink. I ties vaiko pervedimas kit grup ar klas/mokykl galt padti isprsti i problem. Tai

viena i ieii, kuri yra naudinga ir tikslinga tuomet, kai tvai pil-nai sitikin, kad pagrindin prob-lema daugeliu aspekt siejasi su kolektyvo, kuriam priklauso vaikas, ypatybmis ir jog i vaiko puss jau inaudotos visos galimybs ir resursai, kad pasikeist jo santykiai su grupe. Kitu atveju, vaiko pervedi-mas kit grup ar klas nelabai k pakeis, tik bus sismonintas tas pats santyki modelis kitose dekoracijose. Juk problemos spren-dimas turi bti ne ioriniuose veiksmuose, o vaiko vidiniuose pokyiuose.

Kad ir k js bedarytumte, svarbiausia visuomet, kad ir kas benutikt, mylti savo vaik tok, koks jis yra, be joki jeigu... Tiesiog mylti, bti jam nuolatine atrama, apsauga, kuria jis galt visikai pasitikti. Ir tada mayliui bus ymiai lengviau atlaikyti vairius gyvenimo sunkumus ir vystytis kaip asmenybei. Tikrai neverta sdti ir splioti, kuo gi taps uaugusi js atala. Tiesiog pasistenkite iugdyti savo vaikui nor siekti ir painti vairius dalykus, o taip pat tikjim skme. Tam pagirkite ir paskat-inkite j u skm, patarkite ir patys rodykite pavyzd. Ir js vaikui tikrai seksis.

Daiva Talijnien [email protected]

Dorota [email protected]

Aktyvus laisvalaikis iem

altuoju met laiku nesinori umigti iemos miegu, todl stengiams, nors kelet kart per savait, nueiti sporto klub, aero-bikos ar jogos usimimus. Taiau, kodl nepasinaudojus iemos pri-valumu sniegu?

iem norisi laisvalaik praleisti su eima, bet nesugalvojame, kaip? Pats paprasiausias ijimas su vaikais lauk nusileisti rogutmis nuo kal-niuko tikrai atne smagi spdi. Taip pat leiskime vaikams padkti, pasimtyti sniego gnitmis, pastatyti sniego sen ar visiems kartu usidti paias ir paiuointi ant ledo. Juk ir mums bus smagu prisim-inti vaikyst.

O ar bandte kada usidti slides ir iuoti nuo kalno? Dabar tai itin populiarus laisvalaikio praleidimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Daugumai moni, kuriems jau teko ibandyti kaln slidinjim, puikiai inomas jausmas, kad pakanka tik kart ar du nusileisti nuo kalno ir nuo to laiko iam sportui atsispirti labai sunku. Ne viename Lietuvos mieste galima atrasti specialiai rengt slidinjimo tras, kur moni niekada netrksta. Kiti, nordami ibandyti ekstremalesnes trasas, ke-liauja sveias alis: Latvij, Lenkij, ekij, Vokietij, Norvegij, Slovakij

ir t.t. Visoje Europoje netrksta slidinjimo park, pasiymini ne tik groiu, bet ir paslaug gausybe. Tai puiki proga ne tik smagiai bei ak-tyviai praleisti laisvalaik, bet ir suras-ti draug ar bendramini.

O kodl nepabandius imokti slidinti snieglente? Adrenalino mgjams i pramoga tikrai patiks. Sniegleni sportas kiekvienam su-teikia begal neidildom spdi ir didel adrenalino doz. I pirmo vilgsnio daugeliui is usimimas gali atrodyti kaip nutrktgalvikas sportas, kuriuo mgautis gali tik jaunimas, bet tai - netiesa. Slidinti snieglentmis gali bet kokio amiaus ir ne vienod sugebjim mons. Juk kartais kristi, isivolioti sniege taip smagu! Na, o kuo daugiau kart nugrinama mokantis, tuo daugiau vairi triuk imokstama.

Sniegleni sportas labai popu-liarus usienyje. Jis atsirado 1960 metais. Tokio usimimo specifi ka - nuo kalno leistis ant speciali lent, vadinam snieglentmis, kurios prie koj yra pritvirtinamos apkaustais. Sniegleni atsiradimui dar tak riedleni ir bangleni sportas. Bet ar yra galimyb pasimgauti ia veikla ne tik usienyje, bet ir Lietuvo-je? inoma! T ibandyti galima ne viename mieste ar miestelyje. iuo

sportu gali mgautis ne tik suaugus-ieji, bet ir vaikai. Netgi yra kuriamos specialios vaik stovyklos, kurios silo ibandyti sniegleni sport. Stovyklose rengiamos specialios pamokos, kuri metu vaikai daug k suino apie sport, o iklaus teo-rines inias, yra mokomi iuoti ant snieglents. Slidinjimo mgjams taip pat dert inoti, kad traumos daniau patiriamos slidinjant slidmis nei snieglentmis.

O k veikti tiems, kurie slidinjimu nesiavi? Pabandykite nukeliauti irgyn ir pajodinkite! Tai ne tik va-saros pramoga jodinti galima ir iem. Tiek sveioje alyje, tiek Lietu-voje yra nemaai irgyn, kuriuose pauoliuoti ant irgo gali kiekvienas. Jeigu nei karto neteko ant jo sdti, visada yra proga t padaryti, nes galima usisakyti individualias jo-jimo pamokas. Jodinti gali ir suau-gusieji, ir vaikai. irgynai altuoju met laiku silo nemaai vairiausi pramog: pajodinti po miesto ar miestelio apylinkes, ibandyti spor-tinio jojimo pamokas, o kam domu, netgi suinoti svarbiausius dalykus apie irg prieir. Vaikai po apy-linkes daniausiai jodinja poniais, suaugusieji, sdantys pirmuosius kartus - ramesniais irgais, o patyr raiteliai - sportiniais irgais. Na, o jeigu bijote jodinti, sskite roges,


laisvalaikis iem

altuoju met laiku nesinori

kur irgai tikrai smagiai pavins ir leis pasigroti nuostabia iemos gamta. Tai puiki proga pabti su visa eima.

O gal norite pasijausti, lyg btumte Aliaskoje? Tuomet paban-dykite pasivinti rogmis, kurias traukia unys. Tokia nepakartojama pramoga jau rengiama ir Lietuvoje. inoma, i pradi kiekvienas, norin-tis t patirti, supaindinamas su unimis, tuomet iklauso pamokl, kaip reikia elgtis su rogmis, na, o jau tada sdame roges ir vaiuojam! Tie, kurie nedrss, vaiuoti gali su instruktoriumi. Jeigu norima patirti ypatingai ekstremali igyvenim, pabandykite taip pasivainti nakt.

Norite dar daugiau laiko praleisti gamtoje? Tuomet ekstremalams dert ibandyti sniego motociklus, kuriais sniegu galsite tiesiog skrieti

ir mgautis graiu gamtos peizau. ios pramogos organizatoriai tik-rai pasirpins, kad aplankytumte domias vietas. Gera nuotaika ir adrenalino doz garantuota!

Ne vienas turbt svajojo atsi-durti Robino Hudo kailyje, kuris taikin i lanko galdavo pataikyti net usimerks. Dabar t imginti gali kiekvienas. Apsnigtame mike vis daugja tras, kuriose rengiami vairaus sudtingumo taikiniai. Tad pabandykite ibandyti akies taiklum. Jeigu dar nemokate audyti i lanko, instruktoriai tikrai pads imokti. Tokia pramoga leis atsipsti po darb, pamirti blogas mintis, pasisemti geros energijos ir auniai praleisti laik su draugais ar eima. Po tokios pramogos suilti ir igerti arbatos tikrai visiems bus smagu.

Bet ar sniegas yra vienintelis

dalykas iem, teikiantis malo-numus? Visoje Europoje taip pat ipopuliarj nuotyki parkai, kuri-uose atsidrs nepastebi, kaip greit praeina laikas. Tai didiuliai parkai, silantys ne tik laipioti, karstytis po specialiai rengtas trasas, bet ir pabandyti paskraidyti lynu net ir iem. Lietuvoje taip pat jau kurti tokie parkai. J galima atrasti ne vi-ename Lietuvos mieste ar miestelyje. Didiausi nuotyki parkai Lietuvoje yra ONE nuotyki parkas Druski-ninkuose ir LABAS nuotyki parkas Vilniuje. Tiek vaikai, tiek suaugusieji, kurie yra neabejingi aktyviam poil-siui ir turiningam laisvalaikiui gam-toje, ia tikrai puikiai praleis laik net ir iemos metu. ia galima ibandyti vairiausi rungi, adrenalino kupin nusileidimo tak, skrydi lynu ar net trasas mediuose, kuri-uose rengti greitojo nusileidimo ly-nai, padsiantys auniai paskraidyti. Pareng Just ovinyt


iema jau atjo, tad skubkime ilstis aktyviai!

Ar veltiniai batai nepraleidia drgms?

Vaik bat parduotuvs Batu-otas konsultant Julija sako, kad klausim mons usuk parduotuv uduoda daniausiai: Tveliai, pirkdami batus savo vai-kams, labiausiai stebisi kaip veltiniai gali nepraleisti drgms. I pradi mes irgi negaljome patikti, todl darm eksperiment: pylm ant veltini bat vanden ir irjom, ar jie praleidia vanden, ar ne. Tai-gi bandymo rezultatai nenuvyl, nes vanduo nuo veltinuk tiesiog nubgo, o nesigr. Anot Julijos, veltiniai drgms nepraleidia todl,

Nra blogo oro, kai yra gera avalyn!


Sveikata

kad yra labai tankiai ir kietai suvelti. Parduotuvs konsultant Sandra savo deimtmetei dukrai nupirko vel-tinukus, todl jau spjo sitikinti, kad veltiniai batai drgmei yra atspars: Lauke labai stipriai lijo, taiau kai mano dukra gro namo, atrod, kad ant veltinuk vandens laai laikosi kaip ant kieto paviriaus. Sandra pataria specialiai baloje su veltini-ais batais nestovti, bet per snieg galite eiti drsiai.

Ar veltiniai batai vaikui patogs?

Anot vaik avalyns konsultants, maam vaikui itin svarbu avti

kokybikus batus, nes iki trij met formuojasi jo kojyt. Julija pasa-koja, kad prekinio enklo Kotofey vaik avalyns gamintojai didel dmes skiria taisyklingam vaiko kojyi formavimuisi, todl j ga-minamuose batuose naudojami specials vidpadiai ir ortopediniai padukai. Veltinuk vidpadis yra specialiai igaubtas, todl puikiai prisitaiko prie vaiko pduts for-mos. Vilnonis padas masauoja kojas ir gerina kraujo apytak. Parduotuvs konsultant Sandra pataria tveliams savarankikai savo ataloms nepirkti bat, nes tik pasimatavus gali suinoti ar batai tau tinka, ar ne: Labai svarbu, kad

Anksiau speiguotom iemom ms seneli kojas nuo alio saugodavo veltiniai batai, dar vadinami veilokai. Dabar senovin apav prisimena vis daugiau moni. Veltiniai tampa ne tik iltais, bet ir madingais. i avalyn sau-go nuo alio ir originaliai papuoia ms kojas. Velta avalyn turi ir gydomj savybi. Nuo seno mons vairiausias ligas gyd naudodami skirting gyvn viln. Pavyzdiui, sergantys reumato, artrito ar peralimo ligomis gydsi apsiridami juosmen ar skaudam viet vilnoninmis skaromis, kompresais, pirtinmis ar vilnonmis kojinmis. Vilna puikiai prisitaiko prie kno temperatros, sulaiko tiek ilumos, kiek reikia, bet neskatina prakaituoti. Taiau ar veltiniai batai, kurie gaminami i vilnos, tinkami vaikuiams? Ar jie nepraleidia drgms? Ar patogs?

iuos klausimus atsakys ekologik vaik bat parduotuvs Batuotas konsultants Julija Butkeviit ir Sandra Grizeviien.


vaikas pats matuotsi batus, nes tik jis gali pasakyti, ar batukai patogs. Prisimenu, kaip kart parduotuvje darme fotosesij, kurios metu visi vaikuiai turjo apsiauti veltinukus. Vienas trij met berniukas veltin-ius batukus avjo pus valandos, lakst, aid, o kai paprame nu-siauti, maylis nebenorjo j atiduoti ir labai pra savo mamos, kad juos nupirkt. Tai puikus rodymas, kad veltiniai batukai puikiai prisitaiko prie vaiko kojyts.

Ar veltiniai batai sulaiko ilum?

Julija tikina, kad danai mons tariai iri veltinius batukus, nes netiki, kad jie gali bti ilti: prasta iemini bat viduje matyti kail, todl keistai atrodo tokie batai, kuri viduje nra joki pailtinim. Taiau veltiniai batai, kuriais prekiaujame, gaminami i ekologikai varaus produkto natralios Australijos merinos avi vilnos. Avi vilna sug-eria ir igarina drgm ir lieka sausa. Btent tokia sausa iluma ukerta

keli peralimui. Taip pat veltinu-kai turi pakankamai aukt pad, kad labiau apsaugot nuo alio ir drgms.

Ar lengva priirti veltinu-kus?

Parduotuvs Batuotas konsultant Sandra sako, kad veltini bat prieira labai paprasta: Kadangi dukrai nupirkau veltinius batus, tai galiu tik patvirtinti, kad j prieira tikrai lengva. Tiesiog drgnu skudurliu nuvalau nevarumus, utikus purv ir viskas. Veltini bat prieir palengvina ir dar du privalumai: isiimantis vidpadis ir vidinis lieuvlis, kuris apsaugo bato vid nuo purvo ar kit nevarum.

Ar veltini bat kainos didels?

Tvai ino, kad kokybika vaik avalyn gali kainuoti dar daugiau nei suaugusij. Taiau Julija sako, kad veltini bat kaina, bent jau j parduotuvje Batuotas, tikrai

nesikandioja: Atvirkiai, tvai net nustemba, kad tokius kokybikus batus galima sigyti nesumokjus trij ar keturi imt lit. Kai kurie prekybininkai, ikeldami aukiau visko avalyns kokyb, veria mus u j gerokai permokti, taiau ms misija kitokia geriau silyti priimtin kain ir patenkinti didesns klient dalies poreikius, o ne keli irinktj. Tokiu bdu sieki-ame, kad kuo daugiau vaik avt gerus batus, atrastus btent ms parduotuvje.

Visos peralimo ligos prasideda nuo netinkamai pasirinktos avalyns. Todl veltiniai batai ne tik suildys ir pamalonins js vaiko pdutes, bet leis joms teisingai formuotis. iais laikais veltinuk dizainas ir ivaizda visai neprimena an laik dideli ir beformi veilok. Todl su veltini-ais batukais Js vaikas bus ne tik sveikas, bet ir stilingas. Gera inia mamytms parduotuvje Batu-otas galima rasti ir vien moterik veltini bat model!

Pareng Indr Dauskordait

Pduts, kurios nori uaugti didels, tvirtos ir sveikos jau ingsniuoja parduotuv Batuotas, kuri galima rasti prekybos centre BIG antrame aukte, Ukmergs g. 369, Vilnius

DOVAN IDJOS


Ms rpesiai

1. Savo ilgos istorijos pradioje

telekomunikacij milin

Nokia vertsi popieriaus

gamyba.

2. V. erilis teig, kad valstybs reputacija gali bti imatuota pinig suma, kuri ji gali pasi-skolinti.

3. Sakoma, kad CV Fidel Kastro band nuudyti net 638 kartus vienu u kit mantresniu bdu. Pvz., pakidami 90 kg sprogmen po tribna, i kurios jis plana-vo sakyti kalb; prigrsdami sprogmen moliusk ir nudaydami j mantria spalva, tikdamiesi, kad nardydamas diktatorius susidoms unikaliu egzem-plioriumi; ddami cigar sprogmenis, tikdamiesi, kad jis rkydamas sprogs.

4. Iki 1945 m. Jaguar kompanija va-dinosi SS (Swallow Sidecar Com-pany). Dl suprantam prieasi pavadinim teko pakeisti...

Pareng Tomas Tracevskis http://www.facebook.com/zingeidus


5. Labiausiai iaur nutolusi pasaulio sostin yra Reikjavikas. Daugiausiai gyventoj turintis pasaulio miestas, esantis iauriausiai, yra Sankt Peter-burgas.

9.

1840 m. etiketo vadove parayta:

Damos gali su staltiese nusivalyti

savo lpas, bet negali isinypti

nosies.

6. Uraas INRI ant Jzaus nukryiavim simbolizuojanio kryiaus reikia Jzus Nazarietis yd Karalius (Iesvs Nazarenvs Rex Ivdaeorvm).

10. Smirnov - labiausiai paplitusi pavard Rusijoje.

7. Venera yra vienintel Sauls sistemos planeta, besisukanti pagal laikrodio rodykl.

11. Oksfordo ir Kembrido universitetai yra garss visame pasaulyje, taiau ne maiau inoma yra ir i dviej universitet sportin priepriea, kuri pirm kart vyko 1829 m. ir tapo kasmetine nuo 1856 m. Komandos varosi akademiniame irklavime.

8. Putojantis vynas skirtingose alyse vadinamas vis kitaip: Pranczijoje vadinamas Crmant, Piet Afrikos Respublikoje Cap Classique, Italijoje Spumante, o Vokietijoje Sekt.

12. Didiausia pasaulio petelik Aleksandros sklandnas (Queen Alexandra`s Birdwing). Jos iskleist sparn tarpugalis gali siekti vir 30 cm, o gyvena ji Papua Naujojoje Gvinjoje.

Pareng Tomas Tracevskis http://www.facebook.com/zingeidus


Aviin sodos duona/ keksas 1 stiklin (150 g) milt2 stiklins (225 g) aviini dribsni2 stiklins (500 ml) kefyro2 valgomieji auktai (50 g) tirpinto sviesto arbatinio auktelio druskos arbatinio auktelio cukraus2 valgomieji auktai kepimo milteli

Aviinius dribsnius upilame kefyru ir paliekame brinkti 12 val. (geriausia paliekame nakiai aldytuve). Vliau mas maiome kepimo miltelius, sviest, drusk, cukr, po truput beriame miltus. Mas turi bti tirta, bet lipni.Kepimo form itepame sviestu, pabarstome divsliais, sudedame tel. Kepame 30 - 40 min. kaitintoje iki 180 - 200C orkaitje. Valgome atvsus su pienu, kefyru ar ar-bata.

eimos bandels 1 stiklins (300 ml) ilto vandens ar pieno1 arbatinis auktelis druskos3 valgomieji auktai cukraus3 valgomieji auktai aliejausapie 500 - 600 g kvietini milt (tinka maiyti 1/3 rupi ir 2/3 I ries)3 arbatiniai aukteliai saus mieli stiklins mgstam skl (lin smen, sezamo, saulgr, aguon....) Paruoiame mielin tel. Leidiame jai pakilti. Tel padalina-me 12-15 dali, i kiekvienos suformuojame linksm bandel: roytes, pauktelius, virveles, sraiges... Bandeles pakildiname ir kepame 180 - 200C temperatros orkaitje apie 20-30 min. Val-gome dar iltas, laudami po gaball ir mgaudamiesi skoniu.

Specialus pasilymas

Puikus knygos dizainas, subtilus virelis nuostabi dovana kiekvienam, mgstaniam ar pradedaniam kepti. Ypa artjani v. Kald proga... Ar tiesiog nuostabi dovana sau!

Specialaus pasilymo Iekokite knygynuose Pegasas ir Knyg klube

Kaldinis rieut ir diovint vaisi pyragas

125g sviesto ar margarino;125g rudo cukraus;380g skardin trint ananas (ananas iedus susmulkinti trintuvu);150g razin;150g svaraini;120g cukruoto imbiero gabaliuk arba imbiero, tarkuoto pagal skon; 125g spalvot kokteilini vyni;125g cukruot citrinos ir apelsino ieveli;225g milt;1 arbatinis auktelis sodos;1 arbatinis auktelis kepimo milteli; arbatinio auktelio druskos;2 arbatiniai aukteliai meduoli prieskoni miinio; 2 dideli kiauiniai, iplakti.Papuoimui:100g pekano ir graikini rieut, lengvai paskrudint;125g spalvot kokteilini vyni;100g diovint slyv be kauliuk arba datuli;2 auktai skysto medaus.

kaitiname orkait iki 170Co, 10 minui prie kepim. Ltai maiant, itirpiname sviest su cukrumi. Suberiame diovintus vaisius, rieutus, ieveles ir uverdame. Paverdame 3 minutes, ltai maiant, nukeliame nuo ugnies ir paliekame, kol visikai atvs. Aliejumi patepame tortin (20,5x7,5cm) ir dugn iklojame kepimo popieriumi. duben suberiame miltus, sod, kepimo miltelius, drusk, meduoli pries-konius ir imaiome. Supilame atvsusius, virtus, diovintus vaisius, iplaktus kiauinius ir gerai visk imaiome. Gaut mas supilame paruot tortin ir dedame kaitint orkait. Kepame 1 val. 20min., pyragas bus ikeps, kai smeigus medin pagaliuk itrauksite var. Ikepus pyrag atvsiname ir tik tada iimame i tortins ir nuimame kepimo popieri. Ant pyrago ratu idliojame rieutus ir datules. Likusius diovintus vai-sius ir rieutus supilame med, imaiome ir dedame ant pyrago vidur. Atvsint pyrag dedame dut ir paliekame dienai dviems prie pateikim, kad sisavint prieskonius ir vaisi aromat. Skanaus!

Meduoliai - Kald egluts aisliukai

pakelio sviesto ar margarino;2 stiklins milt;1 trynys;3 auktai cukraus;1 auktas kakavos; arbatinio auktelio sodosauktas medausprieskoni meduoliamsPapuoimui - cukraus glajus50 g. cukraus pudros2-3 . citrino

mama.ir.tetis.2011.03.003.lt

Documents