Nr. 18(357)

Margalapis margainis (Silybummarianum) – vienmetis graiþaþie-dþiø ðeimos þolinis augalas, ga-lintis pasiekti iki 2 metrø aukðtá.Jo stiebai statûs, ðakoti, lapaiplunksniðkai skiautëti arbaplunksniðkai karpyti, odiðki, tam-siai þali su blizganèiomis stambio-mis baltomis dëmëmis, apatiniaisu lapkoèiais, o virðutiniai – be-koèiai, apglëbiantys stiebà. Lapaivirðutinëje dalyje ir ðonuose ap-augæ labai aðtriais dygliais. Þie-dynai – pavieniai graiþai, 3 – 6cm skersmens. Þiedeliai ðviesiaivioletinio, violetinio ar roþinio at-spalvio. Graiþai su sëklomis irgipasidengæ daugeliu dygliø. Vai-siai – sëklos su standþia blizgan-èia odele ir ðilkiniu sparneliu, ku-rio dëka jos subrendusios sparèiaipasklinda aplinkoje. Sëklas auga-las subrandina rugpjûèio mënesá– pirmojoje rugsëjo pusëje.

Lietuvoje margalapis margai-nis retokas, auginamas daugiau-siai darþeliuose, nors daþnai su-laukëja bei aptinkamas dykvie-tëse, ðiukðlynuose, apleistose þe-mëse, pakelëse.

Vaistine þaliava laikomi su-brendæ margainio vaisiai, norsnaudojamos taip pat ir augalo sul-tys bei ðaknys. Margainio sëklosturi daug riebaus aliejaus, jose yrataip pat eterinio aliejaus, bioge-niniø aminø, dervø, vitamino K irtrombocitø kieká kraujyje didi-nanèio biologiðkai aktyvaus jun-ginio – vadinamojo T faktoriaus.Preparatai ið margalapio margai-nio skatina tulþies susidarymà iriðskyrimà, gerina virðkinamojotrakto sekrecinæ ir motorinæ (ju-dëjimo) funkcijas, taip pat sustip-rina kepenø apsisaugojimo galias,didindami jø atsparumà ávairiomsinfekcijoms bei apsinuodijimams.Tarp tokiø apsinuodijimø gali bûtiapsinuodijimai alkoholiu, medi-kamentais ir kitomis toksinëmismedþiagomis. Margainis taip patgali padëti net apsinuodijus to-kiais grybais kaip musmirës.

Vaistinës priemonës, paruoðtosið margalapio margainio, yra tai-komos gydant cholecistità, tulþieslatakø uþdegimus ir tulþies pûs-lës akmenligæ, bluþnies, skydliau-kës, kraujo ligas. Taip pat pasireið-kus druskø kaupimuisi, esant bran-koms, kenèiant nuo vandenligës,nutukimo, radikulito, sànariøskausmø, hemorojaus, alerginiø li-gø. Dermatologijoje margainioaliejus naudojamas vitiligo (balt-mës), þvynelinës, plaukø slinkimo,iðbërimø gydymui. Jis pasiþymi

taip pat þaizdø gijimà spartinanèio-mis, nudegimus gydanèiomis ir ke-

penis apsauganèiomis savybëmis.Pagal biologiná aktyvumà margai-nio aliejus nenusileidþia netgi ðal-talankio aliejui. Augalo ðaknø nuo-viras naudojamas skalavimamskenèiant nuo dantø skausmo, geria-mas kamuojant viduriavimui,skrandþio katarams (skrandþio glei-vinës uþdegimams), pasireiðkus ðla-pimo susilaikymui ir traukuliams.Margainio lapø sunkà rekomenduo-jama gerti kenèiant nuo kolito, vi-duriø uþkietëjimo, taip pat kaip tul-þá ir ðlapimà varanèià priemonæ. Su-maltø margalapio margainio sëklømilteliai maþina cukraus lygá krau-jyje, valo kraujà, padeda iðsigydytimazginá venø iðsiplëtimà. Laikoma,kad vienam gydymo margainio sëk-lomis kursui reikia surinkti maþiau-siai 20 augalø sëklas. Sudþiovintossëklos, saugomos maiðeliuose, ið-laiko savo gydomàsias savybes ikitrejø metø.

Labai svarbi margalapio margai-nio savybë yra praktiðkai jokiø kon-traindikacijø ir ðalutiniø poveikiønebuvimas.

MARGALAPIO MARGAINIOPREPARATØ VAISTINËS

FORMOSNuoviras. Nuoviro paruoðimui

reikia 3 valgomuosius ðaukðtus mar-galapio margainio sëklø sumalti ka-vamale, suþerti gautus miltelius áemaliuotà indà ir, uþpylus 0,5 litrokarðto vandens, pavirinti vandensvonelëje tol, kol nuovirui nugara-vus jo lieka 2 kartus maþiau negubuvo pradþioje. Tada jis nuimamasnuo ugnies ir perkoðiamas.

Tinktûra. Margainio tinktûrosparuoðimui reikia 5 valgomuosiusðaukðtus susmulkintø (sumaltø) au-galo sëklø suberti á stiklainá, uþpil-

ti 0,5 litro 40 procentø etanolio tir-palu, tada stiklainá uþdaryti ir pa-

likti uþpilà 2 savaitëms prisitrauk-ti, periodiðkai já supurtant. Po togauta tinktûra perkoðiama.

Aliejus. Labiausiai vertinamaðiame augale medþiaga – jo turimasriebus aliejus, vaistinæ priemonæ sukuriuo galima pasiruoðti ir namø sà-lygomis. Tuo tikslu reikia 0,5 litrobet kokio augalinio aliejaus uþpil-ti 5 arbatiniais ðaukðteliais marga-lapio margainio sëklø, uþpilàkruopðèiai permaiðyti ir pavirintivandens vonelëje 10 minuèiø. Pertà laikà margainio sëklos atiduodauþpilui savàjá aliejø. Po to margai-nio aliejinis ekstraktas perkoðiamasir ilgesniam laikymui pastatomas áðaldytuvà.

NUO KEPENØIR TULÞIES PÛSLËS LIGØGydant hepatitus rekomenduo-

jama kasdien, nuo 8 valandø rytoiki 20 valandos vakaro, kas valan-dà iðgerti po 1 valgomàjá ðaukðtàmargalapio margainio sëklø nuovi-ro. Gydymo kursas – 3 savaitës. Poto padaroma 2 savaièiø pertrauka irgydymo kursas pakartojamas.

Kenèiant nuo tokiø ligø kaip ci-rozë ir toksinis kepenø paþeidimas,gerai padeda sudþiovintø margai-nio sëklø milteliai. Juos galima pa-siruoðti, sumalus sëklas kavamale.Sausi sëklø milteliai vartojami po1 arbatiná ðaukðtelá 5 kartus per die-nà 20 minuèiø prieð valgá. Gydan-tis tokiu bûdu kasdieniniame val-giaraðtyje neturi bûti daug riebaløturinèiø produktø ir alkoholio. Gy-dymo kursas – 40 dienø. Po to pa-daroma 2 savaièiø pertrauka ir gy-dymo kursas pakartojamas. Taip re-komenduojama gydytis 6 mënesiusar netgi ilgiau.

Toksiniø medþiagø paðalinimui

ir apsisaugojimui nuo galimø ke-penø paþeidimø galima pasinaudotitokia vaistine priemone. Reikia ly-giomis dalimis paimti margalapiomargainio þolæ ir ðaknis, viskà su-smulkinti, kruopðèiai permaiðyti ir2 valgomuosius ðaukðtus miðiniouþpilti 3 stiklinëmis verdanèio van-dens. Uþpilas paliekamas 12 valan-dø prisitraukti, perkoðiamas ir ge-riamas po 3/4 stiklinës 3 kartus perdienà.

Kepenø ligomis sergant vai-kams, labai gerai padeda vaistinëpriemonë, paruoðta pagal toká re-ceptà. Reikia 1 valgomàjá ðaukðtàmargainio sëklø suberti á emaliuo-tà indà, uþpilti viena stikline karð-to pieno, gerai viskà permaiðyti irpakaitinti uþpilà iki uþvirimo. Ta-da, nuëmus nuo ugnies, puodas pri-dengiamas dangteliu, ðiltai apkam-ðomas ir pieno uþpilas paliekamasprisitraukti 15 minuèiø. Po to jis darkartà pakaitinamas iki uþvirimo,perkoðiamas ir duodamas gerti po1/4 stiklinës 4 kartus per dienà 1valanda po valgio.

Persirgus ûminiu hepatitu gerapapildoma gydymo priemone galibûti reguliarus margainio arbatosgërimas. Ðis gydomasis gërimas pa-ruoðiamas pagal toká receptà. Rei-kia paimti po 1 arbatiná ðaukðtelásusmulkintø margalapio margainiosëklø ir þolës, viskà uþpilti 1 stikli-ne verdanèio vandens ir palikti uþ-pilà 20 minuèiø prisitraukti. Po tojis perkoðiamas ir geriamas bûtinaikarðtas, nedideliais gurkðneliais, po1 stiklinæ rytais dar nevalgius, o poto 30 minuèiø prieð pietus ir vaka-rais prieð einant gulti.

Sergant kepenø ligomis reko-menduojama vartoti ir margainioaliejø – já reikia gerti po 1 arbatináðaukðtelá 2 kartus per dienà 40 mi-nuèiø prieð valgá, ir taip gydytis 1mënesá laiko. Po to padaroma 1 sa-vaitës pertrauka ir gydymo kursàgalima vël pakartoti.

NUO ÞAIZDØIR KRAUJAVIMØ

Gydant nudegimus ir þaizdas,paþeistà kûno pavirðiø pirmiausiaireikia apdoroti bet kokiu antisepti-ku, o po to uþdëti ant jo marlinæservetëlæ, sumirkytà margalapiomargainio aliejuje, paþeistà vietàapriðti ir taip palikti 1 – 2 dienoms.Gydymo kursas – nuo 12 iki 14 to-kiø procedûrø.

Esant þaizdø, ásibrëþimø ar ási-pjovimø, galima paimti margalapiomargainio lapelá, nukirpti nuo jodyglius, augalo lapà sugrûsti á ko-ðelæ ir, uþdëjus jà ant paþeistos vie-tos, þaizdà apibintuoti. Jei reikia(augalinei koðelei iðdþiûvus) gydo-masis tvarstis pakeièiamas nauju.Po 2 – 3 tokio gydymo dienø þaiz-dos paprastai uþsitraukia.

MARGALAPIS MARGAINISNUO SÀNARIØ LIGOS

Sànariø skausmus numalðintipadeda gydymas margalapio mar-gainio sunka. Tokias gydomàsiassultis reikia pasiruoðti tada, kai au-galas iðkelia þiedynà ir jo pirmiejiþiedø graiþai jau yra pasirengæ atsi-verti. Tuomet reikia surinkti po 3 –5 paèius didþiausius lapus nuo ke-liø augalø, jie susmulkinami ir iðgautos augalinës masës spaudþia-mos sultys. Taip pasiruoðtos sultyskonservuojamos su 70 procentø eta-nolio tirpalu. Jo 1 litrui sulèiø ima-mi 3 valgomieji ðaukðtai. Laikomastoks miðinys ðaldytuve ir vartoja-

mas po 1 valgomàjá ðaukðtà ry-tais dar nevalgius.

Esant radikulitui, padeda mar-galapio margainio ðaknø nuoviras.Jo paruoðimui reikia 1 valgomàjáðaukðtà susmulkintø augalo ðak-nø uþpilti 1 stikline karðto vandensir uþdengtame emaliuotame indepakaitinti uþpilà verdanèio van-dens vonelëje 30 minuèiø. Tadanuoviras dar karðtas perkoðiamasir papildomas virintu vandeniu ikipradinës apimties. Geriamas taippasiruoðtas nuoviras po 1 valgo-màjá ðaukðtà 3 kartus per dienà 20minuèiø prieð valgá. Taip pat ðánuovirà galima naudoti pavilgamsant skaudamø vietø.

MARGALAPIS MARGINISNUO ODOS LIGØ

Esant alerginëms odos li-goms gerai padeda tokia vaistinëpriemonë. Reikia 3 valgomuosiusðaukðtus susmulkintø margalapiomargainio sëklø suberti á ema-liuotà puodà, uþpilti 3 stiklinë-mis karðto vandens ir pavirinti uþ-pilà tol, kol jo lieka pusë pradi-nio kiekio. Taip paruoðtas nuovi-ras perkoðiamas ir geriamas po 1valgomàjá ðaukðtà kas valandà.

Iðsigydyti iðbërimus ant odosgalima 5 kartus per dienà 20 mi-nuèiø prieð valgá suvartojant po1 arbatiná ðaukðtelá susmulkintø ámiltelius margainio sëklø. Gydy-mo kursas – 1 mënuo.

Esant egzemai ir kitoms odosligoms naudinga kasdien átrintipaþeistas odos vietas margalapiomargainio aliejumi, o pasireiðkussunkesnëms komplikacijoms, dë-ti ant jø sumirkytø margainio alie-juje marliniø servetëliø kompresus.Gydymo kursas – 1 mënuo. Lygiagreta tokiø procedûrø rekomen-duojama taip pat ðio augalo aliejøir gerti – po 1 arbatiná ðaukðtelá 2kartus per dienà prieð valgá.

MARGALAPIS MARGAINISNUO VIRÐKINAMOJO

TRAKTO LIGØIðsigydyti ávairias skrandþio

ligas galima kasdien valgant sa-lotas ir koðes, á kurias dedama po1 arbatiná ðaukðtelá margalapiomargainio aliejaus. Po 1 – 2 më-nesiø tokiø patiekalø vartojimopadaroma trumpa pertrauka, o poto gydymà galima vël pratæsti.Tokius gydymo kursus galimakartoti 2 – 3 kartus per metus.

Kamuojant viduriø uþkietëji-mui, gastritui ir lëtiniam kolituipadeda gydomoji priemonë sumargainio sunka. Ji paruoðiamataip: pirmiausiai ið 5 nuo augaløsurinktø paèiø didþiausiø lapø ið-spaudþiamos sultys, o po to jossumaiðomos su 1 litru pieno bei 3valgomaisiais ðaukðtais 70 pro-centø etanolio. Vartojama ði gy-domoji priemonë po 30 laðø 3 kar-tus per dienà prieð valgá.

Kenèiant nuo viduriø uþkietë-jimø taip pat galima sumalti su-dþiovintas margainio sëklas ka-vamale ir gautus miltelius varto-ti, uþgeriant vandeniu, po 1 arba-tiná ðaukðtelá 5 kartus per dienà20 minuèiø prieð valgá.

Sergant virðkinamojo traktoligomis naudinga ir tokia vaisti-në priemonë. Reikia iðspaustimargainio lapø sultis, 1 arbatináðaukðtelá jø iðmaiðyti 1 stiklinëjekarðto virinto vandens ir gerti ðámiðiná po 2 valgomuosius ðaukð-tus 6 kartus per dienà prieð valgá.

MARGALAPIS MARGAINIS

2

PASIKLIAUJANT JOGAISGerti vandená, parûgðtintà cit-

rinos sultimis, pirmieji rekomen-davo jogai. Jø teigimu, ryte á stik-linæ vandens reikia iðspausti vie-no citrinos grieþinëlio sultis irgreitai iðgerti, o po 20-30 minu-èiø jau galima pusryèiauti. Toksgërimas turi daug organizmuinaudingø savybiø.

STIPRINAIMUNINÆ SISTEMÀ

Citrinos turi daug vitamino C,kurá lengvai pasisavina þmogausorganizmas. Bûtent ðio vitamino

daþniausiai trûksta þmonëms,ypaè patiriantiems daug stresø.Imunitetas jautriai reaguoja á jotrûkumà, todël jauèiamas silpnu-mas, greièiau pavargstama, pablo-gëja nuotaika. Vitaminas C orga-nizme nesikaupia, todël naudin-ga kasdien vartoti jo turtingusmaisto produktus.

DIDINA KALIO IÐTEKLIUSORGANIZME

Nors kalio ðaltiniais laikomiabrikosai ir bananai, bet ðio ele-mento nemaþai turi ir citrinos, ku-riø ðiais laikais galima nusipirktipraktiðkai bet kuriuo metø laiku.Kalis ypatingai svarbus ðirdþiai,smegenims ir nervø sistemai, to-dël labai svarbu, kad jo niekadanestigtø.

GERINA VIRÐKINIMÀBûtent dël ðios savybës reko-

menduojama citrina parûgðtintàvandená gerti rytais, prieð pusry-èius. Citrinos sultys saugo nuo rë-mens, raugulio ir dujø kaupimo-si þarnyne.

VALO ORGANIZMÀ Rytais geriamas vanduo, pa-

rûgðtintas citrinos sultimis, ðali-na ið organizmo toksinus. Beje,ne tiesiogiai, o gerindamas virð-kinimo enzimø veiklà. Be to, toksvanduo labai palankiai veikia ke-penis ir gerina jø funkcijas, ku-rios irgi labai susijusios su orga-nizmo valymu.

GAIVINA BURNOS ERTMÆCitrina parûgðtintas vanduo

beveik prilygsta dantø pastai. Ki-tados, kol ji dar nebuvo iðrasta,

KUO NAUDINGASCITRINA

PARÛGÐTINTAS VANDUO?„Esu girdëjusi, kad sveikatai labai naudingas vanduo, pa-rûgðtintas citrinos sultimis, geriamas rytais nevalgius. Ta-èiau nepamenu, kaip toká gërimà pagaminti, kada geriau-sia já iðgerti ir kuo konkreèiai jis naudingas organizmui.“

bûtent parûgðtintu vandeniu bûda-vo skalaujama burna, siekiant pa-gerinti jos kvapà. Gryna citrinosrûgðtis ardo dantø emalá, o nelabaikoncentruota malðina dantø skaus-mà ir gydo gingività. Patartina dan-tis iðvalyti prieð geriant vandená sucitrina, arba praëjus ðiek tiek laikopo jo gërimo.

PADEDA SUMAÞINTIANTSVORÁ

Pektinas, kurio gausu citrinose,slopina alká ir maþina apetità. To-dël ryte iðgërus vandens su citri-nos sultimis, maþiau norisi valgytiir dël to lengviau liesëti.

SULËTINA UÞDEGIMINIUSPROCESUS

Kas rytà geriant citrina parûgð-tintà vandená, ilgainiui sumaþëjaorganizmo terpës rûgðtingumas. (Iðtikrøjø, citrinos rûgðtis, esanti cit-rinose, savaime nedidina rûgðtin-gumo, bet ábërus cukraus á citrinaparûgðtintà vandená ir jo iðgërus,kaipmat padidëja skrandþio sekre-to rûgðtingumas). Dël didelio josrûgðtingumo labai padidëja uþde-giminiø procesø iðsivystymo tiki-mybë. Ypaè sànariuose. O rytais ge-riamas citrina parûgðtintas vanduopadeda ið sànariø pasiðalinti ðlapi-mo rûgðèiai, kuri provokuoja uþ-degimus.

ÞVALINA,SUTEIKIA ENERGIJOS

Citrina parûgðtintas vanduo ry-tais greièiau „iðvaiko“ miegus, su-teikia energijos. Taèiau tai nereið-kia, kad jis gali atstoti pusryèius –po pusvalandþio vis tiek bûtina pa-pusryèiauti, norint jaustis stipriam,þvaliam ir darbingam iki pietø. Ta-èiau pusryèiai negërus vandens sucitrina paprastai nebûna tokie efek-tyvûs, kaip jo iðgërus.

SAUGO NUO NERIMO IRSLOGUÈIO

Vien tik ákvëpus citrinos aroma-to, ima gerëti nuotaika, o iðgërusvandens su citrina, kaipmat iðnyks-ta nerimas ir depresinës mintys. Cit-rina ramina nervø sistemà, þvalinair skatina veikti.

PAKEIÈIA KAVÀGeriant citrina parûgðtintà vande-

ná, galima rytais apsieiti be puode-lio kavos. Dauguma þmoniø rytaislabiau mëgsta gerti ðaltà vandená sucitrina, bet norintiems atprasti nuokavos, efektyviau gerti karðtà. Jo ið-gërus, paprastai netrûksta þvalumoir energijos iki pusiaudienio.

GALI APSAUGOTI NUOINFEKCIJØ

Perðalus, „susigriebus“ ûminævirusinæ kvëpavimo takø infekci-jà, vien tik puodelis arbatos su cit-rina jau nebegali iðgydyti. Bet kiek-vienà rytà geriamas vanduo, pa-rûgðtintas citrinos sultimis, yra pui-ki profilaktikos priemonë nuo per-ðalimo ligø ir gripo.

Laikoma, kad viena ið svarbiau-siø augliø iðsivystymo prieþasèiøyra kalcio ir kalio nesubalansuo-tas pasisavinimas þmogaus orga-nizme. Kalis sukuria ðarminæ terpæir stimuliuoja vëþiniø làsteliø au-gimà, o kalcis sukuria rûgðtinæ ter-pæ ir lëtina ðiø làsteliø augimà. Betkalcio perteklius organizmui ne-naudingas ir netgi savo ruoþtu pa-vojingas.

Daugiausiai átakos vëþiniø làs-teliø augimui turi cinkas: jo per-teklius sukuria palankias sàlygastokiø làsteliø atsiradimui, o trûku-mas skatina augimà. Augliai cinkàkaupia labiau nei visos kitos orga-nizmo làstelës. Organizmo nepa-naudoto cinko perteklius kaupiasiplauèiuose ir kasoje, kenkia sme-genims. Jo oksidas sutrikdo kasossekreto gamybà, didina cukrauskieká kraujyje. Mokslininkai yrapastebëjæ, kad vëþiu daþniausiaisusergama sutrikus kasos funkci-joms. Dël cukraus pertekliaus krau-jyje á organizmà ima gausiauskverbtis vadinamieji bioagreso-riai – virusai, bakterijos, grybeliai,kirminai ir kt. Ir kuo jø organizmeyra daugiau, tuo jame sëkmingiaudauginasi vëþinës làstelës. Ðiospuikiai vystosi ðarminëje terpëjenesant deguonies ir esant cukrauspertekliui kraujyje. Todël kai ku-riø mokslininkø teigimu, deguonisgali peroksiduoti vëþines làstelesir uþkirsti kelià piktybiniø augliøformavimuisi.

Apibendrinant reikëtø pasaky-ti, kad vëþinës làstelës augimui bû-tinos tokios sàlygos:

��Ðarminë terpë, kurios Ph=8.��Cukraus perteklius kraujyje

dël kasos veiklos sutrikimo.��Deguonies trûkumas, skati-

nantis uþdegiminá procesà plau-èiuose kaupiantis cinko oksidui.

��Cinko perteklius organizme.Organizmui cinkas labai reika-

lingas. Jam kenkia tik ðio elemen-to perteklius arba trûkumas. Pikty-biniø augliø pasitaiko kiekvienoþmogaus organizme, bet jeigu ja-me yra pakankamai cinko, tai jiesëkmingai sunaikinami. Cinkasáeina á lytiniø organø làsteles – jodëka sëkmingai gaminasi sperma-tozoidai ir kiauðialàstës. Manoma,kad reguliariai lytiðkai santykiau-jant, organizmà galima apsaugotinuo cinko pertekliaus, kuris galikauptis plauèiuose ir kasoje. Ta-èiau norint apsisaugoti nuo pikty-biniø augliø, neuþtenka vien tiklytiðkai santykiauti – reikia ir spe-cialiai pasistengti uþkirsti jiems

kelià, t.y. uþsiimti vëþiniø ligø pro-filaktika. Vienas ið paprasèiausiøbûdø – vaistiniai augalai ir jø sëk-lø aliejai.

��Anyþius, piliaroþë, dirvenis.Ðie augalai turi savyje urano (U) irdaug cinko (Zn). Taèiau piktnau-dþiauti jais negalima siekiant ið-vengti cinko pertekliaus. Kita ver-tus, ðie augalai stimuliuoja inkstøveiklà, taip padëdami atsikratyticinko ir kalcio pertekliaus.

��Morka, alksnis, trindaþolë,meðkauogë, berþo grybas, mëlynë,ðalavijas, efedra, kurpelë, melisa.Ðie augalai turtingi stroncio (Sr) –radioaktyvaus elemento, stimu-liuojanèio smegenø làsteliø gamy-bà ir sauganèio nuo bioagresoriø,kurie atveria kelià vëþinëms li-goms. Bet organizmui nuolatosgaunant daug stroncio, labiau ti-këtini nepageidaujami uþdegimi-niai procesai, kuriuos gali sustab-dyti augalai, turintys savyje mag-nio (Mg) ir bario (Ba).

��Rûgtis gyvatþolë, kininis ar-batmedis, àþuolas, dilgëlë, ðaltekð-nis, kininis citrinvytis, mirta, gys-lotis, arkliarûgðtë yra bûtent tie au-galai, kurie turi bario, kovojanèiosu uþdegimais ir piktybiniais aug-liais.

��Anyþius, arnika, berþas, àþuo-las, þenðenis, imbieras, kavamedis,kukurûzas, laminarija, pakalnutë,liepa, melisa, mirta, alksnis, ieva,mëlynë, ðalavijas. Ðie augalai turisavyje ðvino (Pb). Ið tikrøjø, gam-toje nëra në vieno augalo, kuris ne-turëtø ðvino arba seleno. Daugu-moje jo yra maþiau, negu 1 mg, betminëtuose augaluose yra daugiau.Leistina ðvino koncentracija yra0,00001 mg 1 litre. Todël su jo tur-tingais augalais reikia elgtis labaiatsargiai. Apsinuodijimas ðvinu la-biausiai kenkia þarnynui, inkstamsir nervø sistemai, smegenims irkaulams. Todël bûtina jo iðvengti.

��Bruknë, garstyèia, debesylas,barkûnas, þemuogë, putinas, kað-tonas, kalendra, dilgëlë, linas, ki-ninis citrinvytis, svogûnas, kada-gys, rabarbaras, pastarnokas, ankðt-pipiris, roþinë rodiolë, moliûgas,kmynas, krapas turi daug seleno.Kai kurie ið jø (arnika, pakalnutë)yra nuodingi, nes turi ir ðvino, ku-ris kartu su selenu yra labai pavo-jingas. Selenas irgi labai svarbusvëþiniø ligø profilaktikai. Jis sti-muliuoja antikûnø gamybà, stipri-na imunitetà, naikina bioagreso-rius, vëþines làsteles. Taèiau pik-tnaudþiauti augalais, turtingais se-leno, jokiu bûdu negalima. Ver-

èiau vartoti daugiau kvieèiø irkukurûzø, kurie nenuodingi, betirgi turi nemaþai seleno, kurio pa-ros norma þmogaus organizmui– 150-200 mg.

��Bruknë, þenðenis, rusmenë,krapas, ugniaþolë, pakalnutë savy-je turi ðiek tiek sidabro (Ag), kurisnaikina bioagresorius kraujyje irtarplàsteliniame skystyje, efekty-viai kovoja su streptokokais ir sta-filokokais, dalyvauja smegenø irkraujo làsteliø gamyboje. Vadina-masis sidabro vanduo, gaunamaslaikant geriamà vandená sidabri-niame inde, naikina bakterijas irpadeda gydyti kai kurias infekci-jas. Taèiau ilgai gerti toká vandenánegalima norint apsisaugoti nuodisbakteriozës. Juo naudinga ska-lauti skaudamà gerklæ, vilgyti odàsergant jos ligomis, jame naudin-ga pamirkyti nesveikus sànarius.Panaðiomis gydomosiomis savy-bëmis pasiþymi ir minëti vaistiniaiaugalai. Taèiau jais gydytis reikiaatsargiai, juolab, kad kai kurie yranuodingi.

��Smiltyninis ðlamutis, jona-þolë, pakalnutë, katpëdë, rusme-në turi kadmio, dël kurio trûku-mo organizme sutrinka kraujota-ka ir kalcio apykaita. O dël kal-cio pertekliaus ir kadmio trûku-mo padidëja piktybiniø augliøiðsivystymo tikimybë. Kadmiskaupiasi inkstuose, kepenyse,kasoje. Jo perteklius gali sukeltiapsinuodijimà, egzemà ir derma-tità, hipertonijà ir cinko trûku-mà galvos smegenyse. Todëlpiktnaudþiauti jo turinèiais au-galais jokiu bûdu nevalia.

��Ðaltekðnis, laminarija, alks-nis, petraþolë, papartis, roþinë ro-diolë, puðis, melsvasis palemo-nas, ðeivamedis, valerijonas, kar-tuolë, linas, kraujalakë, apynys,eukaliptas, garstyèia, mëlynë tu-ri savyje nemaþai jodo, kuris la-

bai svarbus skydliaukës hormo-nø gamybai ir kalcio bei fosforopasisavinimui organizme. Be to,jodas slopina uþdegiminius pro-cesus skydliaukëje. Dël jodo trû-kumo padidëja skydliaukë, su-trinka jos veikla, vystosi jos li-gos. Skydliaukei pavojingas irjodo trûkumas, ir perteklius. To-dël minëti augalai gali bûti ir rei-kalingi, ir nenaudingi, priklau-somai nuo esamos situacijos. Jei-gu skydliaukë funkcionuoja nor-maliai, veikiausiai organizmuijodo pakanka, todël tikëtina, kadnormalus ir kalcio bei fosforo pa-sisavinimas.

KAS SAUGO ORGANIZMÀ NUO AUGLIØ

3

IÐGYVENIMAILiaukitës nervinæsi, jaudinæ-

si ir nerimavæ dël kiekvienossmulkmenos! Suprantama, kadjums, kaip ir visiems þmonëms,pasitaiko problemø darbe ir ðei-moje, kad ne visada viskas seka-si taip, kaip norëtøsi, ir neþinia,kas laukia ateityje… Bet jeigu nuo-latos nuodysite savo gyvenimànegatyviomis emocijomis, tai pa-sensite ir susiraukðlësite gerokaianksèiau uþ savo bendraamþes,kurios geba reguliariai atsipalai-duoti, „uþsimirðti” ir deramaipailsëti.

NETEISINGA MITYBAJeigu ankstyvoje jaunystëje

galëjote sau leisti kasdien ðveis-ti ðokoladà, gerti kolà, krimstitraðkuèius ir mëgautis ðampanu,pernelyg nekenkdama savo svei-katai ir iðvaizdai, tai sulaukusi30 ar daugiau metø amþiaus, tu-rëtumëte panaðiø áproèiø kuogreièiau atsikratyti savo paèioslabui. Ypaè venkite cukraus ir al-koholio, kurie bene labiausiai„vytina“ odà. Palikite konditeri-jos gaminius ir ðampanà ypatin-goms progoms, o á kasdieniná ra-cionà átraukite daugiau ðvieþiøvaisiø ir darþoviø.

HIPODINAMIJAJeigu kasdien valandø valan-

das sëdite, beveik nejudëdama,prie raðomojo stalo ar kompiute-rio, tai galite pasenti greièiau uþmoteris, dirbanèias gamyklø ce-chuose. Tik reguliariai pamankð-tindama savo raumenis ir sànarius,galite ilgai atrodyti þvali ir jau-natviðka. Ápraskite kas valandàkeletà kartø pasitempti ar pada-ryti keletà kitokiø pratimø. O podarbo stenkitës kasdien nors 40minuèiø pavaikðèioti, pabëgiotiar kitaip aktyviai pajudëti. Ir ne-pamirðkite, kad dukart per savai-tæ turite daryti jëgos pratimus.

MIEGO TRÛKUMASDaþnas arba nuolatinis neið-

simiegojimas kenkia ne tik ið-vaizdai, bet ir sveikatai. Todël,kad ir kaip esate uþsiëmusi, sten-kitës rasti pakankamai laiko mie-gui. Skirkite jam maþiausiai 7 va-landas per parà.

PIKTNAUDÞIAVIMASTIESIOGINIAIS SAULËS

SPINDULIAISJeigu manote, kad gyvenant

ðiaurinëse platumose, vasarà svar-biausia kuo daugiau bûti saulësatokaitoje savo sveikatos labui,arba stengiatës kuo labiau ádegtisaulëje „dël groþio“, tai labai ap-sirinkate. Tiesioginiai saulësspinduliai ne tik didina odos vë-þio iðsivystymo tikimybæ, bet irmaþina jos elastingumà, skatinaraukðlëjimàsi. Visiðkai jø nesi-saugodama, galite atrodyti „kaipsenutë“, dar nesulaukusi në ke-turiasdeðimties metø amþiaus.

ÛMINIS PROSTATITAS1 valgomàjá ðaukðtà kanadinës

ðiuðelës þolës uþpilama 200 ml ver-danèio vandens, po 20 minuèiøperkoðiama ir vartojama po 2 val-gomuosius ðaukðtus 5 kartus perdienà.

150 g nuluptø ir supjaustytøsvogûnø uþpilama 0,6 l verdanèiovandens, po 2 valandø perkoðia-ma ir geriama po 50 ml kas valan-dà. Taip gydomasi 2-3 savaites.

30 g kriauðës þiedø uþpilama 1l verdanèio vandens, po 10 minu-èiø perkoðiama ir geriama po 1 stik-linæ 5 kartus per dienà.

8 valgomuosius ðaukðtus smul-kintø krieno ðaknø ir po 2 valgo-muosius ðaukðtus graikinio rieðut-medþio lapø bei þydinèiø bazilikovirðûnëliø uþpilama 1 l atskiestoetanolio tirpalo, po 1 valandos per-koðiama ir geriama: 3 pirmàsiasdienas po 50 ml kas valandà, o vë-

Sergant perðalimo ligomis,sloga, angina, bronchitu, larin-gitu, karðèiuojant, galima gydy-tis valgomàja druska: naudotitvarsèius, dëti aplikacijas, kom-presus ir pan. Kad bûtø efekty-viau, druskà galima sumaiðytisu kitokia gydomàja þaliava.

Sergant angina, sloga, larin-gitu, tonzilitu, lëtiniu bronchi-tu: 1 kg druskos sumaiðoma su2-3 valgomaisia is ðaukðtaisgarstyèiø, pipirø arba imbiero,ðá miðiná pakaitinama keptuvë-je iki pakenèiamos temperatû-ros, suberiama á vonelæ ir á já pa-nard inama pëdas , apmautasmedvilninëmis kojinëmis (pa-laikoma, kol miðinys atvësta).Tokios procedûros daromos 4kartus per parà.

Ûmø hepatità, arba kepenø uþ-degimà, ámanoma iðgydyti tik vais-tais. Juos turi paskirti gydytojas. Olëtiná hepatità galima gydyti irvaistais, ir vaistiniais augalais. Iðvaistø bene labiausiai rekomen-duojami hormoniniai preparatai.Taèiau hormoniniai vaistai galiturëti átakos nëðtumui ir gimdy-mui. Todël gydant moteris papras-tai jie derinami su vitaminø tera-pija (ypaè vitaminais B6 ir B12).Vaisingo amþiaus moterims, ypaètoms, kurios dar neturi vaikø, hor-monø terapija skiriama tik bûtinuatveju. Bet jei moteris jau sulau-kusi menopauzës arba mano turin-ti pakankamai vaikø, ji gali rink-tis ðá efektyvø gydymo metodà. Jisgali pakenkti tik sergant diabetu,opalige ir ávairiomis alergijomis.

Lëtiná hepatità galima sëkmin-gai gydyti vaistiniais augalais.Tik tuomet gydytis tenka gerokaiilgiau, be to, bûtina kas 2-3 mëne-sius daryti pertraukas ir periodið-kai kaitalioti augaliniø miðiniø su-

ÐALIN ÁPROÈIUS, KURIEPER ANKSTI PASENDINA!

Kuri moteris nenorëtø bûti jauna ir graþi? Juolab në vie-nai nesinori atrodyti pernelyg anksti pasenusiai. Taèiaudaugelis elgiasi bûtent taip, tarsi save tyèia sendintø. Ðtaikeletas labiausiai paplitusiø blogø áproèiø, kuriø atsikra-èius, galima gerokai ilgiau iðlikti graþiai ir jaunatviðkai.

Atkreipkite dëmesá á ádegusias ita-les, graikes, ispanes – tos, kuriosnesilanko pas kosmetologus dëlspecialiø odà jauninanèiø proce-dûrø, visada atrodo senos, nepri-klausomai nuo savo amþiaus. Jei-gu neturite galimybës iðvengti tie-sioginiø saulës spinduliø, tai bentnaudokite nuo jø sauganèias kos-metikos priemones.

RÛKYMASRûkanèios moterys visada atro-

do vyresnës uþ nerûkanèias savobendraamþes. Dël ðio þalingo ápro-èio atsiradusiø smulkuèiø raukðle-liø aplinkui akis, kaktoje, paleiburnà praktiðkai neámanoma atsi-kratyti. Todël geriausia liautis rû-kius, kol jø dar neatsirado.

DIENOTVARKËSNEPAISYMAS

Nesuplanavus visø savo dienosdarbø ir reikalø, paprastai nuola-tos trûksta laiko, tenka skubëti,nervintis, todël jauèiama nervinëátampa, randasi stresas, kenèia svei-kata ir iðvaizda. Siekdama to ið-vengti, ápraskite viskà daryti pa-gal ið anksto numatytà dienotvar-kæ.

NETEISINGA KÛNO PADËTISMIEGANT

Jeigu esate pratusi miegoti gu-lëdama ant pilvo, tai þinokite, kadlabai kenkiate savo stuburo svei-katai ir veido iðvaizdai. Ypaè jei-gu miegodama beveik nesivarto-te, ir jûsø kûnas kone visà naktáiðbûna tokioje neteisingoje padë-tyje. Tokiu atveju ilgainiui vieno-je veido pusëje susiformuoja giliosraukðlës, kuriø niekaip neámano-ma paðalinti. Geriausia miegoti at-sigulus ant ðono, po galva pasidë-jus neaukðtà pagalvæ, apvilktà ðil-kiniu arba atlasiniu uþvalkalu.

NETEISINGA LAIKYSENANuleisti peèiai, panarinta galva,

pakumpusi nugara savaime sendi-na kiekvienà þmogø, o juolab mo-terá. Jeigu norite atrodyti jaunat-viðka, energinga, patraukti, pasiti-kinti savimi, stenkitës visada iðsau-goti taisyklingà laikysenà: vaikð-èiokite ir sëdëkite tiesiai, nesikûp-rindama, neátraukdama galvà.

PIKTNAUDÞIAVIMASKOSMETIKA

Kai kurios moterys be kosmeti-kos jauèiasi tarytum nuogos. Josðvaisto pinigus brangioms kosme-tikos priemonëms, kasdien daro su-dëtingà makiaþà, grimuojasi,uþuot daugiau dëmesio skyrusiossavo odos prieþiûrai, groþio pro-cedûroms. Ið tikrøjø, kuo ilgiau gri-muojamasi ir kuo reèiau dedamosmaitinamosios kaukës, naudojamispecialûs kremai, tuo didesnë tiki-mybë, kad greitai apskritai nebe-bus ámanoma apsieiti be makiaþo,nes po kone nuolatiniu kosmeti-kos sluoksniu oda sensta dvigubaigreièiau, nei áprastai.

PROSTATOS LIGØ GYDYMASVAISTINIAIS AUGALAIS

liau 2 savaites - po 100 g 3 kartusper dienà, prieð valgá.

2 valgomuosius ðaukðtus taka-þolës ðaknø ir po 1 valgomàjáðaukðtà þemuogës ðaknø bei ðirda-þolës þolës uþpilama 0,6 l verdan-èio vandens, po 2 valandø perko-ðiama ir geriama po 1 stiklinæ 3 kar-tus per dienà, 30 minuèiø prieð val-gá. Gydymo kursas - 3 savaitës.

LËTINIS PROSTATITAS2 arbatinius ðaukðtelius topolio

pumpurø uþpilama 2 stiklinëmisverdanèio vandens, po 15 minuèiøperkoðiama ir iðgeriama per dienà.

Sumaiðoma po 1 dalá rudmenësðaknø bei tramaþolës þolës, po 2dalis raugerðkio lapø bei tramaþo-lës þolës, po 3 dalis takaþolës ðak-niastiebiø bei dirvinio asiûklio þo-lës ir 4 dalis kraujaþolës þiedø; 1valgomàjá ðaukðtà miðinio termo-se uþpilama 1 stikline verdanèio

vandens, po 6-8 valandø perko-ðiama. Geriama po 0,5 stiklinësðilto antpilo 2 kartus per dienà,likus 1 valandai iki valgio arbapraëjus 2 valandoms po jo.

Sumaiðoma po 2 dalis lazdynolapø bei dirvinio asiûklio þolës ir1 dalis berþo lapø; 4 valgomuo-sius ðaukðtus miðinio uþpilama 3stiklinëmis vandens, 5-7 minutespavirinama, po 2 valandø perko-ðiama. Geriama po 0,5 stiklinës 3kartus per dienà prieð valgá.

Sumaiðoma po 6 g linø sëme-nø, debesylo ðaknø, èiobrelioþolës ir apyniø spurgø, 8 g vale-rijono ðaknø ir 12 g meðkauogëslapø; 2 valgomuosius ðaukðtusmiðinio termose uþpilama 200 mlverdanèio vandens, po 2 valan-dø perkoðiama. Geriama po 0,5stiklinës 40 minuèiø prieð valgá.

��3 kartus per dienà suvalgo-ma po 20 moliûgø sëklø.

LËTINÁ HEPATITÀ GYDYTI PADËSVAISTINIAI AUGALAI

Skaitytojai savo laiðkuose klausia, kaip maitintis sergant lëtiniu hepatitu, kokiais vais-tais ði liga gydoma, ar gali padëti fitoterapija. Moterys savo ruoþtu teiraujasi, ar ser-gant lëtiniu hepatitu galima susilaukti sveikø vaikø. Pateikiame atsakymus á labiau-siai rûpimus klausimus.

dëtá. Geriausia, kai ligoniu rûpina-si patyræs fitoterapeutas.

Paprastai rekomenduojami tul-þies gamybà ir iðsiskyrimà skati-nantys vaistiniai augalai. Tik svar-bu jø neperdozuoti, kad pernelygnepadidëtø nesveikoms kepenimstenkamas krûvis. Augalø ir jø mi-ðiniø antpilai bei nuovirai nelei-dþia kauptis tulþiai ir formuotis ak-menims. Be to, jie malðina uþdegi-minius procesus, naikina mikrobusir suaktyvina regeneracijos proce-sus. Efektyviai gydo abrikoso vai-siai, berþo pumpurai, takaþolë, eg-lës spygliai, kriauðiø, kopûstø, ðal-pusnio, morkø, salierø sultys, obuo-liø sultys su medumi. Ne maþiauefektyvûs augalø miðiniai.

Sumaiðoma po lygiai juodøjøserbentø, avieèiø bei erðkëtroþiøuogø, mëtø, brukniø bei dilgëliølapø ir liepþiedþiø; 1 valgomasisðaukðtas miðinio uþpilamas 1 stik-line verdanèio vandens. Iðgeriamapraëjus valandai po valgio. Per die-nà iðgeriamos 2 stiklinës.

Sergant lëtiniu hepatitu,svarbu tinkamai maitintis. Sau-gant kepenis nuo dideliø krûviø,reikia negausiai valgyti po 5-6kartus per dienà. Svarbu ribotigyvuliniø riebalø kieká ir valgy-ti produktus, skatinanèius tul-þies iðsiskyrimà: vaisius (nerûgð-èius), darþoves, augalinius alie-jus, be to, vartoti magná, erðkë-tuogiø ir dilgëliø antpilus. Ypaènaudinga laikoma dilgëliø sriu-ba su bulvëmis, morkomis irkiauðinio baltymu. Joje gausuvitaminø, làstelienos, magnio irkitokiø svarbiø medþiagø. Ser-gant kepenø ligomis, labai svar-bu gauti pakankamai angliavan-deniø, kuriø yra saldþiuose vai-siuose ir uogose.

Lëtiniu hepatitu serganèiomsmoterims nedraudþiama gimdy-ti. Svarbu, kad nëðtumo periodunëðèioji reguliariai lankytøsi passpecialistus, kurie gali patarti,kaip elgtis, kad ðios ligos virusuneuþsikrëstø kûdikis.

APIE GYDYMÀ DRUSKAKai dël ligos „lauþo” kaulus,

skaudamas vietas ðildoma rupiadruska, pakaitinta iki 60OC.

Sergant lëtiniu haimoritu, maþ-daug ketvirtá èesnako galvutëssmulkiai supjaustoma, sumaiðomasu pakaitinta druska, suberiama ádrobiná maiðelá, priglaudþiama prienosies anèiø srities ir palaikoma,kol atvësta. Tokios procedûros da-romos kiekvienà vakarà.

Sergant gerklës ligomis, daro-mos inhaliacijos. Á 1 kg pakaitin-tos jûros druskos álaðinama 1-2 la-ðus eterinio aliejaus (sergant angi-na arba laringitu, ðalavijø arba lie-pø; sergant bronchitu, kokliuðu,kosint, - kënio) ir pakvëpuojamadruskingu aromatizuotu oru. Netu-rint eterinio aliejaus, galima nau-doti smulkintus augalus.

Norint palengvinti atsikosëji-mà, nepusryèiavus iðgeriama 0,5stiklinës vandens, iðtirpinus ja-me 0,5 arbatinio ðaukðtelio ge-riamosios sodos ir þiupsnelá drus-kos.

Sloguojant stiklinëje van-dens iðtirpinama 0,5 arbatinioðaukðtelio druskos ir ðiuo tirpa-lu daþnai plaunama nosies ert-mæ. Ðiame tirpale druskos kon-centracija yra tokia pat, kaip irkraujyje, todël jis visiðkai ne-kenkia gleivinei. Druskos tirpa-las puikiai iðvalo nosá ir nelei-dþia jos anèiuose kauptis skys-èiams: kartu neleidþia iðplisti in-fekcijai.

Perðalus rekomenduotina pa-sikaitinti pirtyje, visà kûnà iðtry-nus medaus ir druskos miðiniu.

4Nieko nëra puikiau, kaip ge-

bëjimas jausti entuziazmà, vil-tá, pozityviai màstyti. Visos ðiospuikios savybës stiprëja kartu suþmogaus amþiumi! Kiekvienagyvenimo diena praturtina, jeisiekiama surasti ir pasiimti ið joviskà, kas geriausia.

Gyventi pozityviai nusitei-kus reiðkia, jog jûs galite ið-vengti nemaloniø situacijø, pa-sikliaudami savo gebëjimu ne-nusivilti. Jûs galësite padëti sauir kitiems þmonëms vien atsikra-tæ pasenusiø negatyvizmo ápro-èiø, pradëjæ galvoti pozityviai.Jûs tiesiogine prasme pakeisitesavo gyvenimà.

Stebëkite, kaip keièiasi jûsøjausmai, kai galvojate pozity-viai, ieðkote sprendimo, matotetai, kas dþiugina, suteikia jëgø.

Ieðkokite to, kas jums sutei-kia laimës, laisvumo, dþiaugsmo.

Iðmokite atpaþinti savo vidi-nius signalus, praneðimus. Jei-gu jie kelia pesimistines nuotai-kas, juos keiskite.

Pasitikëkite savimi. Matyki-te savyje þmogø, kurio draugijavisada maloni, kuris lengvaipelno kitø simpatijas. Bûkitetuo þmogumi.

Ið sultinio arba nuoviro, kurislieka iðvirus þuvá, galima pagamin-ti skaniø drebuèiø: reikia ádëti þe-latinos. Paprastai vienai stiklineiþuvø nuoviro arba sultinio uþten-ka 1-2 gramø þelatinos.

Stiklinës blizgës, jei iðplausiteðiltu, ðiek tiek pasûdytu vandeniu.

Kriðtoliniø indø negalima plau-ti karðtu vandeniu, nes nuo jo krið-tolas labai apsiblausia, netenka bliz-gesio. Taigi kriðtolinius indus pa-tariama plauti vësiame vandenyje.

Indø su paauksuotais kraðtais arbakitokiais papuoðimais negalima plau-ti nei muilu, nei geriamàja soda. Á van-dená ávarvinkite keletà laðø amonia-ko, iðplaukite jame paauksuotus in-dus ir nuskalaukite ðvariu vandeniu.

Prieð patiekiant keptà mësà, jàreikia supjaustyti (bûtinai skersaiskaidulø) plaèiais, bet ne storaisgabaliukais. Juos reikia sudëti á di-delæ lëkðtæ, o aplinkui graþiai ið-dëlioti garnyrà.

Keptà paukðtienà supjaustytiporcijomis reikia prieð jà patie-kiant.

Kepant þuvá grietinës padaþe, ákeptuvæ reikia ápilti dalá padaþo,sudëti keptà þuvá ir uþpilti jà kitapadaþo dalimi.

Troðkinta jautiena ágis pikan-tiðkà skoná, jeigu jà likus keletuivalandø iki gaminimo aptepsitegarstyèiomis.

Mësà, kepamà orkaitëje, reikiaapðlakstyti sultimis, kurias ji iðski-ria, arba karðtu sultiniu.

Orkaitëje kepta mësa bus sultin-gesnë, jeigu jà 15 minuèiø palai-kysite virð puodo su verdanèiu van-deniu.

Kotletai bus skanesni, jeigu ámaltà mësà ádësite ir ðvieþiø, ir ðiektiek pakepintø svogûnø (jø reikiadëti po lygiai) bei truputëlá tarkuo-tø bulviø tyrës.

Kepenëlës bus ypaè skanios,jeigu prieð kepdami jas 2-3 va-

Poilsiaujant paprastai gau-siau valgoma ir maþiau judama,todël atsiranda pavojus papilnë-ti. Pasitaiko, kad per atostogaspriaugama po keletà kilogramøantsvorio! Ðios rekomendacijosgali jums padëti to iðvengti. Ojeigu jomis pasikliausite nuola-tos, tai galbût niekada nepapil-nësite.

Poilsiaudami nesistenkiteskrupulingai skaièiuoti kalorijø,bet ir nepiktnaudþiaukite mais-tu. Net jeigu pietauti ateinate prievalgiais apkrauto stalo, atminki-

Ar jûs þinote, kad paprasèiausiavalgomoji druska, kurios galimarasti kiekvienoje virtuvëje ir kuriànaudojame maistui, gali pasitar-nauti daugeliu kitø atvejø?

Ðilkiniai drabuþiai ágis graþøblizgesá bei ilgai já (ir spalvø ryð-kumà) iðlaikys, jeigu mes po skal-bimo praskalausime juos ðilto van-dens druskos tirpale (250 g drus-kos 10 litrø vandens).

Labai pridegusio prikaistuviodugnà galima uþpilti druska ir pa-likti keletui valandø. Po to iðvaly-ti prikaistuvá bus labai lengva. Ly-giai taip pat galima valyti porce-liano ir fajanso pelenines: reikiaápilti á jas druskos ir palikti keletuivalandø. Nuorûkø paliktos gelto-nos dëmës pranyks.

Jeigu norite pakurti krosná arákurti lauþà, o jûsø malkos drëg-nos, pabarstykite jas stambia drus-ka. Ugnis tuoj ryðkiai ásiþiebs.

Jeigu norite suþinoti, ar kiauði-nis ðvieþias, pamerkite já á koncen-truotà druskos tirpalà (250 g drus-kos stiklinei vandens). Ðvieþiaskiauðinis plaukios tirpalo pavir-ðiuje, sugedæs – nuskæs.

Jeigu kiauðinis buvo laikomasðaldytuve, verdamas jis galiátrûkti. Norint to iðvengti, á van-dená áberkite arbatiná ðaukðtelá

BULVËSÐiltos virtø bulviø masës gali-

ma dëti prie skaudamø sànariø. Li-gai paþeidus pirðtø sànarius, uþ-tenka ridinëti bulvæ delne, kaipkamuoliukà, arba priglausti jàprie pirðtø ir uþsimauti pirðtinæ.

VAISTINIØ AUGALØVONIOS

1 kg ðvieþiø (arba 0,5 kg dþio-vintø) berþø lapø sukemðame ámedvilniná maiðelá, uþpilame 9 lvandens ir viriname 30 minuèiø.Po to nuovirà supilame á ðiltà vo-nià, panardiname jà á maiðelá suþaliava ir pagulime joje 15-20 mi-nuèiø (geriausia prieð naktá). Vo-nios daromos kasdien maþdaugmënesá, kol visiðkai iðnyksta sà-nariø skausmai.

1 kg ðieno pabirø uþpilame 1kibiru vandens, 30 minuèiø pa-viriname, po 30-40 minuèiø per-koðiame, supilame á vonià su ðil-tu vandeniu ir joje pasëdime ar-ba pagulime: svarbu, kad vanduoapsemtø sànarius. Po to kûnà sau-sai nuðluostome, apsirengiame irpagulime ðiltai uþsiklojæ. Ser-gant ðirdies ligomis, ðieno pabi-rø vonios nerekomenduotinos.

Leiskite nedidelëms nuoskau-doms ar netyèiniams áþeidimamsiðeiti. Pasijusite stebëtinai laisvi.

Nekaltinkite kitø þmoniø, nesi-skøskite, nekritikuokite. Savo dë-mesá sutelkite á tai, kas pozityvu.

Leiskite kitiems þmonëms pa-sakoti jums tai, kas yra gero jø gy-venime, kas juos jaudina, domi-na. Ádëmiai klausykitës.

Nelaukite, kol kiti padarys ge-riau. Padarykite tai patys. At-skleiskite sau savo sugebëjimus.

Dþiaukitës tuo, kà jau turite.Girkite tai, kas jau dþiugina.

Stebëkite, kaip kitø þmoniønuotaikos daro jums átakà. Supras-kite, kad ir jûs taip pat veikiatekitus.

Jei tik tai ámanoma, venkite ne-gatyviø þmoniø bei situacijø.

Papraðykite draugo ar partnerioiðkart jus sustabdyti vos tik pra-dësite skøstis situacija, kurios ne-galite pakeisti.

Venkite sakyti „privalau”, „tu-rëèiau”, „tai mano pareiga” arba„reikia”. Ðie þodþiai verèia jusvergauti. Sakykite: „padarysiu”,„galiu”, „noriu”. Arba þiûrëkite áuþduotis neutraliai („Ðis projek-tas turi galutiná terminà”, „Lai-kas pasiimti vaikus”).

Darykite tai, kà bûtinai reikiapadaryti, net jeigu esate prastosnuotaikos. Jûsø jausmai pasikeisatliekant uþduotá arba vystantisjums reikðmingam ávykiui. Daþ-niausiai pats sunkiausias þingsnis– pirmasis.

Iðvardykite savybes, kurias ke-tinate savyje atskleisti. Vertinki-te jø turinèius þmones („Jûs bu-vote pritrenkiamai kantri su ðiuoklientu”).

Galvokite kûrybiðkai. Papras-èiausios uþduotys, atliktos kûry-biðkai, labai pakelia nuotaikà.

Kalbëkite apie sprendimus, one apie problemas. Paklauskite sa-væs: „Kas gali man padëti? Ko aðnorëèiau pasiekti?“

Pakliuvæ á nepalankià situaci-jà, suraskite joje pamokomø ir ma-loniø dalykø („Parduotuvë buvouþdaryta, bet mes smagiai pasiva-þinëjome”, „Ðá kartà nelaimëjome,bet puikiai suderinome puoli-mà”).

Veikite taip, tarsi jau esatemeistriðkai ávaldæ gebëjimà gy-venti pozityviai. Netrukus taip irbus.

Tikëkite meile. Leiskite meileiatsiskleisti ir lydëti jus kiekvienàgyvenimo dienà.

landas pamirkysite ðaltame pie-ne.

Verdant viðtà, á vandená ápil-kite ðaukðtelá citrinos sulèiø. Më-sa bus sultingesnë, baltesnë irminkðtesnë.

Kad salotos ágautø pikantið-kà skoná, èesnaku átrinkite rieke-læ duonos ir likus pusei valan-dos iki patiekiant á stalà ádëkitejà á salotas. Prieð uþkandá patie-kiant, duonà reikia iðimti.

Á raugintø kopûstø salotas re-komenduotina ádëti keletà skil-teliø mandarinø – patiekalui su-teiks ypatingà prieskoná.

Kepamas bulves sûdyti reikiatik tuomet, kai jos apskrunda, ki-taip, druska susimaiðys su rieba-lais ir bulviø gabaliukai prarasformà. Be to, bulvës bus ne to-kios skanios.

Kad ðvieþias pienas ilgai ne-sugiþtø, já reikia pavirinti, á litràpieno ábërus vienà arbatináðaukðtelá cukraus.

Kad mësa, virta sriuboje, ir ki-tà dienà iðliktø sultinga, per naktájà laikykite nedideliame kieky-je sultinio ir tik prieð pat patiek-dami á stalà sudëkite á karðtà sriu-bà.

Ðiltà keksà reikia pjaustytiákaitintu peiliu – taip kepinysgeriau iðlaikys formà. Ðiuo tiks-lu galima panaudoti ir storà siû-là.

Kepiniai ið teðlos, á kurià ádë-ta ne sviesto, o margarino, ilgiaunesuþiedëja.

Uþdarydami orkaitæ, netrenki-te dureliø, nes joje kepamas py-ragas gali sukristi.

Sluoksniuotos teðlos gaminiokraðtø niekada netepkite iðplak-tu kiauðiniu, nes kepant tie krað-tai sutvirtëja ir teðla neiðkyla.

Sûdytø grybø negalima laiky-ti ðilumoje; jø taip pat negalimauþðaldyti.

druskos. Tuomet, net jeigu lukð-tas átrûks, baltymai ir trynys ne-iðbëgs.

Kiauðinis ilgai iðliks ðvieþiasir be ðaldytuvo, jeigu já paguldy-site á druskà.

Jeigu norite, kad sena geleþi-në keptuvë bûtø kaip nauja ir bliz-gëtø, iðplaukite jà, o paskui stip-riai iðtrinkite pakaitinta druska.

Jeigu po svogûno pjaustymonepavyksta paðalinti jo kvaponuo peilio geleþtës, iðtrinkite jàsausa druska.

Jeigu norite, kad vanduo me-dicininëje ðildyklëje ilgiau neat-vëstø, áberkite á já truputá drus-kos.

Jeigu riebalais netyèia iðtepë-te savo drabuþius arba staltiesæ,dëmæ ið karto pabarstykite drus-ka ir atsargiai jà patrinkite. Po ku-rio laiko druskà nupurtykite irpabarstykite suteptà vietà ið nau-jo. Tai reikia padaryti keletà kar-tø, ir jeigu dëmë ðvieþia, ji pra-nyks visiðkai.

Senovëje þmonës pakaitinda-vo druskà ant krosnies specialia-me drobiniame maiðelyje, o pas-kui susirgusiam þmogui arba gy-vuliui duodavo ta druska pabars-tytos duonos - nuo kerø ir nuþiû-rëjimo.

NAUDINGI PATARIMAIÐEIMININKEI

GYVENKITE POZITYVIAI

DRUSKA NAMØ ÛKYJE

REKOMENDACIJOSATOSTOGAUJANTIESIEMS RUDENÁ

te, kad neprivalote paragauti visøpatiekalø. Mëgaukitës maistu, betneleiskite sau persivalgyti.

Poilsiaudami uþsienyje, nesi-maitinkite bet kokiu kavinëse irrestoranuose siûlomu maistu ir ne-sitenkinkite vien pusryèiais ir va-karienëmis, kurie átraukti á kelia-lapio kainà. Valgykite ávairø mais-tà, ragaukite nacionalinius patie-kalus.

Pasirinkæ neþinomà patiekalà,papraðykite ne visos porcijos, o tiktam tikros jos dalies – maistas galijums nepatikti.

Neatsisakykite paþintiniø ke-lioniø ir ávairiø pramogø, kuriosgali bûti ne tik ádomios, bet ir la-bai naudingos figûrai.

Poilsiaukite ne tik pasyviai(pliaþas, vieðbuèio apartamentai),bet ir aktyviai (kalnai, vandens pra-mogos), tuomet bûsite þvalesni, ge-riau jausitës ir netuksite.

Jei neturite gyvenimo draugo,pabandykite atsargiai uþmegztinaujà paþintá. Galbût „kurortinisromanas” padës ne tik iðsaugoti fi-gûrà, bet ir susirasti gyvenimodraugà.

ALIEJAI15-30 daliø trintø drigniø sëk-

lø uþpilame 100 daliø saulëgrà-þø aliejaus, 14 dienø palaukia-me ir perkoðiame. Tuomet vaka-

rais sumaiðome po lygiai saulëg-ràþø bei dr igniø al iejaus i rkruopðèiai átriname skaudamussànarius.

GYDOMASIS MOLISSkaudamus sànarius rekomen-

duotina átrinti molio aliejumi:smulkius molio miltelius sumaiðytisu bet kokiu augaliniu aliejumi irðia grietinës tirðtumo mase masa-þuojant átrinti skaudamas vietas.Tokias procedûras daryti 2 kartus

per dienà, o po jø ðiltai apmutu-riuoti sànarius ir maþdaug valandàpailsëti. Gydymo kursas - 3 savai-tës.

Didþiulá vatos gniuþulà pamir-kyti vandeniniame mo-lio tirpale ir átrinti skau-damas vietas. Kad bûtøefektyviau, á tirpalà rei-kia ádëti 2-3 trintas èes-nako skilteles.

DRUSKA2 valgomieji ðaukð-

tai druskos iðtirpinamiðiltame vandenyje. Ðia-me tirpale pamirkomasrankðluostis ir juokruopðèiai patrinami

sànariai. Siekiant padidinti gydy-mo efektyvumà, nepusryèiavus rei-kia iðgerti po stiklinæ bulviø nuo-viro.

GYDOMASIS PURVASGydomasis purvas yra vienas ið

efektyviausiø vaistø nuo artrito.Purvas pakaitinamas iki 45-50OCtemperatûros ir maþdaug pusæ va-landos palaikomas ant skaudamosvietos. Tokios procedûros daromoskiekvienà dienà.

NAMINËS PRIEMONËS NUO ARTRITO