Marijampolės regiono „CV“

2 0 2 0 m . l a p k r i č i o m ė n .

R P D p r i e V R M M a r i j a m p o l ė s a p s k r i t i e s s k y r i u s

Ekonominė infrastruktūra

Regionas patenka į tarptautinio transporto/geležinkelio

transporto jungtį

BP koncepcijoje regionas yra

išskirtas kaip nacionalinio lygmens susisiekimo paslaugas

teikiantis centras

Marijampolėje veikia laisvoji

ekonominė zona

Investicijoms tinkami sklypai

Perspektyvių sklypų pasiūla regione,

ha

Iš jų didelių sklypų pasiūla regione,

10 ir daugiau ha

Regionas/

Savivaldybė

A ir B kategorijos

C ir D kategorijos

A ir B kategorijos

C ir D kategorijos

LEZ, PP, privatūs ir valstybiniai sklypai

Alytaus 9,6 29,5 - 13,4

Kauno 302,1 55,4 201,5 10,6

Klaipėdos 973,0 229,3 903,1 166,0

Marijampolės 31,4 43,1 22,0 22,0

Kalvarijos - 5,0 - -

Kazlų Rūdos - - - -

Marijampolės 7,4 16,1 - -

Šakių rajono 5,5 - - -

Vilkaviškio rajono 24,0 22,0 22,0 22,0

Panevėžio 40,2 2,1 11,1 -

Šiaulių 92,8 230,7 47,4 127,5

Tauragės 31,2 23,0 19,6 -

Telšių - 91,9 - 89,8

Utenos 8,4 8,0 - -

Vilniaus 152,3 258,5 95,7 253,4

A kategorija – pilnai išvystyta

infrastruktūra arba jos išvystymas užtruktų iki 3 mėn. ir pareikalautų nedidelių investicijų.

B kategorija – infrastruktūros išvystymas užtruktų iki 1 metų.

C kategorija – infrastruktūros išvystymas užtruktų iki 3 metų.

D kategorija – infrastruktūros išvystymas užtruktų daugiau, nei 3

metus.

10,3 11,2 11,8

12,5 12,8 13,6

14,9 16,2

6,5 7,2 7,5 7,8 7,9 8,1

9,1 9,4

6,0

10,0

14,0

18,0

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Vienam gyventojui tūkst. Eur

Lietuvos Marijampolės apskritis

0 50 100 150

Tauragės

Utenos

Marijampolės

Alytaus

Telšių

Panevėžio

Šiaulių

Klaipėdos

Kauno

Vilniaus

56,2

57,3

58,5

60,4

72

73,1

75,8

96,3

103,1

144,8

Palyginti su šalies vidurkiu, proc.

Bendrasis vidaus produktas

44,8

3,1 -3,7

-24,2 -26,9 -28

-39,6 -41,5 -42,7 -43,8

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50

Siekiama reikšmė 2025 m. 2018

Siekiamas nuokrypis 2025 m. – 24,3 proc.

!!! NPP regionams nustatytas rodiklis: Vidutinis BVP 1 gyv. nuokrypis regionuose, palyginti su šalies BVP 1 gyv., proc.

Siekiama reikšmė: • 2025 m. – 24,3 proc. • 2030 m. – 19,8 proc.

Regione dominuojančios ūkio šakos

Regione svarbų vaidmenį turi pramonė ir apdirbamoji gamyba.

Ne mažiau svarbią dalį užima prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo veikla.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė sukuria santykinai didesnę BVP dalį nei bendrai Lietuvoje.

Šiame sektoriuje dirbančių asmenų dalis gerokai viršija šalies vidurkį.

Užimti gyventojai ūkio sektoriuose

(2019 m.)

16

19

9

57

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystėPramonėStatybaPaslaugos

6 18

8

68

LT MR

Materialinės investicijos

Regione dominuoja „tradicinės“ ūkio šakos. Tai pagrindžia:

Aukšti materialinių investicijų (MI) apdirbamosios gamybos sektoriuje rodikliai.

Taip pat santykinai mažas kitų ekonominių veiklų ūkio subjektų skaičius,

pvz. finansų, draudimo, nekilnojamo turto sektoriuose veikiančių verslo subjektų

dalis (MR – 3,4 proc.; LT – 5,9 proc.)

934

608

469 463 433 361

294 279 252 223

0

200

400

600

800

1000

MI apdirbamosios gamybos (B,C) sektoriuose 1 gyv., Eur

LT vidurkis, Eur

432

Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis pagal veiklos

vykdymo vietą (nefinansų įmonių) 1 gyv., proc.

Utenos

Tauragės

Marijampolės

Alytaus

Panevėžio

Šiaulių

Telšių

Kauno

Klaipėdos

Vilniaus

3,2

3,5

3,6

4,0

4,8

5,2

6,3

7,7

8,5

12,2

Veikiančios mažos ir vidutinės įmonės, tenkančios 1000 gyv., vnt.

0 10 20 30 40 50

Utenos

Marijampolės

Tauragės

Alytaus

Šiaulių

Panevėžio

Telšių

Klaipėdos

Kauno

Vilniaus

17

18

20

21

22

23

23

31

31

44

0 5 10 15 20 25

Vilkaviškio rajono

Šakių rajono

Marijampolės

Kazlų Rūdos

Kalvarijos

12

14

24

17

13

2020 m.

LT vidurkis – 6.644

Tiesioginės užsienio investicijos 1 gyv., Eur

0 5000 10000 15000 20000

Tauragės

Marijampolės

Alytaus

Utenos

Šiaulių

Panevėžio

Kauno

Telšių

Klaipėdos apskritis

Vilniaus

838

1079

1349

1443

1547

1881

3193

3928

4609

16321

0500

10001500

20002500

3000

Vilkaviškio r. sav.

Kalvarijos sav.

Šakių r. sav.

Marijampolės sav.

Kazlų Rūdos sav.

187

485

740

1605

2645

2019 m.

0,0

10,0

20,0

30,0

22,0 21,2

19,4

16,8

7,2 5,5

2,8 2,2 1,8 1,3

2019 m.

Lietuviškos kilmės eksportas, proc.

Žemės ūkis

Derlingumo balas regione aukščiausias iš

visų regionų (44,16), o Šakių rajono savivaldybėje aukščiausias iš visų šalies

savivaldybių – 51,48

Regione sukuriama daugiau nei dešimtadalis šalies bendrosios žemės ūkio

produkcijos (4–ta vieta šalies mastu). Dominuoja augalininkystės produkcija.

Šakių rajono savivaldybė pasižymi didele žemės ūkio specializacija. Vien šioje

savivaldybėje sukuriama virš 5 proc. šalies produkcijos

Žemės ūkis regione sukuria santykinai didesnę BVP dalį nei bendrai šalyje. Stipri regiono orientacija į šią sritį yra susijusi

su darbo našumo problema. Darbo našumas yra vienas iš mažiausių

Lietuvoje. Tai susiję ir su mažu vidutiniu darbo užmokesčiu

Demografija

12 105 11 921 11 777 11 636 11 486 11 307 11 067 10 776 10 438 10 187

13 273 13 034 12 738 12 634 12 494 12 379 12 125 11 764 11 493 11 339

61 527 60 459 59 483 58 695 58 027 57 103 55 757 54 600 54 090 53 772

32 590 32 026 31 402 30 861 30 321 29 693 28 938 28 039 27 341 26 707

42 710 41 833 41 055 40 258 39 465 38 595 37 473 36 108 35 316 34 666

0

10 000

20 000

30 000

40 000

50 000

60 000

70 000

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Kalvarijos sav. Kazlų Rūdos sav. Marijampolės sav.

Šakių r. sav. Vilkaviškio r. sav.

13 proc.

19 proc.

18 proc.

15 proc. 16 proc.

Regione kaimo gyventojų yra daugiau nei miesto: kaimo – 51 proc. (LT – 33 proc);

miesto – 49 proc. (LT – 67 proc.). Tik Marijampolės ir Tauragės regionuose tokia tendencija.

Sparčiausiai per paskutinius dešimt metų mažėja

gyventojų 0-15 m. amžiaus grupėje:

LT – 9 proc.; MR – 24 proc.

Didžiausia pensinio amžiaus gyventojų dalis regione yra Vilkaviškio (24,9 proc.) ir Šakių (24,3 proc.) rajonų savivaldybėse.

Gyventojų tankumas regione nesiekia šalies vidurkio (MR – 30,6 asm/kv. km.; LT – 42,8 asm/kv.

km.).

Regione per paskutinius dvejus metus keitėsi migracijos tendencija – sumažėjus tarptautinei

migracijai, didesnę dalį sudaro vidinė migracija. Visgi, gyventojų skaičiaus mažėjimui didesnę neigiamą įtaką turi migracija nei natūrali

gyventojų kaita.

Gyventojų skaičius 2020 m.

Darbo užmokestis, Eur

LT vidurkis:

bruto – 1388 Eur neto – 883 Eur

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

16001551

1363 1316 1208 1185 1184 1150 1133 1117 1097

977 869 842

781 767 767 748 738 728 717

Bruto

Neto

0

200

400

600

800

1000

12001181 1181

1080 1040 1011

765 765 707 684 668

2020 m. II ketv.

Didžiausi darbdaviai regione (remiantis Atvira Sodra 2020 m. rugsėjo mėn. duomenimis)

Darbdavys Darbuotojų sk. Vidutinis DU Savivaldybė

UAB Mantinga 1065 1214 Marijampolės sav.

UAB IKEA INDUSTRY LIETUVA 722 1719 Kazlų Rūdos sav.

VšĮ Marijampolės ligoninė 699 1398 Marijampolės sav.

UAB Marijampolės pieno konservai 570 1200 Marijampolės sav.

Marijampolės vyr. policijos komisariatas 441 1663 Marijampolės sav.

UAB Gulbelė 437 938 Šakių r. sav.

UAB Juodeliai 416 1355 Marijampolės sav.

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų

santykis, proc. 2020 m. LT – 11,6 proc.

MR – 12,7 proc.

0,0

4,0

8,0

12,0

16,0

20,0

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

17,6

15,4 14,6 14,6

13,7 13,8 13,3

17,0 15,4

12,7 11,4 11,4 11,2 11,2 11,4

15,3

9,8 8,6 8,3 8,0

7,5 7,5 7,8

11,4 12,7 11,5

10,7 9,6 7,8 7,8 7,8 10,7

13,3 12,4

11,5 10,0

9,2 9,8 9,6

14,3

Kalvarijos sav. Kazlų Rūdos sav. Marijampolės sav. Šakių r. sav. Vilkaviškio r. sav.

Asmenys, gyvenantys skurdo rizikoje ar socialinėje

atskirtyje, proc.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

21 22 24

27 28 29

30 31

37 37 2019 m.

Turizmas

Turizmas nėra regiono stiprybė dėl ribotų gamtinių ir rekreacinių išteklių, visgi yra išskirtinių objektų, kurie populiarūs ir lankomi:

Dvarai, esantys Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse (Paežerių, Zyplių, Gelgaudiškio,

Kidulių);

Istorinės atminties paminklai (J. Basanavičiaus gimtinė, Jono Jablonskio tėviškė-muziejus ir

kt.);

Sudargo piliakalniai, esantys Šakių rajono savivaldybėje, pasak turistų, niekuo nenusileidžia

Kernavės;

Marijampolės gatvės menas – kasmet vis nauji piešiniai ant miesto pastatų patraukia ne tik

vietos, bet ir užsienio turistų dėmesį. Tai kasmetinio, unikalaus pasaulio menininkų projekto,

apjungiančio Marijampolę, Londoną ir Niujorką, rezultatas.

Yra planų ateičiai – Kazlų Rūdos savivaldybė puoselėja „kitokio“ turizmo idėją – lėto, be

technologijų, išnaudojant vietos gamtinį potencialą ar net Šaltojo karo laikus menančius

objektus.

Kalvarijos savivaldybėje 2019 m. viename iš restauruotų Arklių pašto stoties statinių (buvusioje

smuklėje) atidarytas muziejus, kuriame yra ekspozicija skirta atspindėti mūsų ir kitų tautų, taip

pat ir žydų, paveldą, nes Kalvarijoje jis gana gausus.

Turizmas: faktai

Marijampolės regione, lyginant su kitais, yra vienas mažiausių nekilnojamų kultūros vertybių skaičius. Iš savivaldybių daugiausia nekilnojamų kultūros vertybių yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

Nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose Marijampolės regione yra vienas mažiausių (mažesnis tik Tauragės ir Telšių

regionuose).

Nakvynių apgyvendinimo įstaigose rodiklio reikšmės koreliuoja su turizmo informacinių centrų lankytojų skaičiumi – Marijampolės regione jis mažiausias iš visų regionų (tiek Lietuvos gyventojų (didžiausias – Vilkaviškio rajono

savivaldybėje), tiek užsienio (didžiausias – Marijampolės savivaldybėje)).

Pagal kultūros centrų dalyvių skaičių, tenkantį 1000/gyv., Marijampolės regionas patenka tarp regionų, kur aukštesni rodikliai (mažesni rodikliai yra didžiųjų miestų savivaldybėse, kur įvairesnė kultūros paslaugų teikėjų pasiūla). Regione

didžiausias kultūros centrų dalyvių skaičius, tenkantis 1000/gyv., yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

Iš Marijampolės regiono savivaldybių meno mėgėjų kolektyvų dalyvių skaičius, tenkantis 1000 gyv., didžiausias yra Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.

Regione fiksuojami žemi muziejų lankytojų skaičiaus rodikliai (didžiausi iš regionų yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos).

Iš Marijampolės regiono savivaldybių didžiausi – Vilkaviškio rajono ir Marijampolės savivaldybėse, mažiausi – Kalvarijoje ir Kazlų Rūdoje.

Pradinis ugdymas Pokytis

Pagrindinis ugdymas Pokytis

Vidurinis ugdymas Pokytis

2009 2019 2009 2019 2009 2019

Kalvarijos sav. 549 373 -32 1 132 621 -45 391 136 -65

Kazlų Rūdos sav. 526 442 -16 1 076 671 -38 282 145 -49

Marijampolės sav. 2 679 2 287 -15 5 282 3 434 -35 1 923 1 151 -40

Šakių r. sav. 1 548 969 -37 2 869 1 545 -46 950 447 -53

Vilkaviškio r. sav. 2 044 1 357 -34 3 829 2 173 -43 1 127 686 -39

Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių pokytis

! Mokinių sumažėjo vidutiniškai 37 proc.

(per tą patį laikotarpį

bendrai gyventojų sk.

regione sumažėjo

20 proc.)

-45 -45

-40

-32 -30

-50

-40

-30

-20

-10

0

2009–2019 m.

20,3

17,0 16,2 16,2 15,9 14,8 14,4

12,4 12,3 11,7

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

Pagal apskritis LT vidurkis

13,6

Mokyklos patalpų plotas tenkantis vienam moksleiviui,

kv. m/asm.

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0

Marijampolės

Kazlų Rūdos

Kalvarijos

Vilkaviškio rajono

Šakių rajono

11,6

13,0

13,9

16,8

18,1 2019–2020 m.

LT vidurkis – 5,1

0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0

Marijampolės

Kalvarijos

Kazlų Rūdos

Vilkaviškio rajono

Šakių rajono

4,1

5,5

5,6

6,0

6,9

Mokymosi patalpų plotas tenkantis vienam moksleiviui,

kv. m/asm.

2019–2020 m.

Dalis mokinių, kurių Valstybinių brandos egzaminų (VBE)

rezultatai pasiekė šalies vidurkį, proc.

Dalis mokinių, kurių Valstybinio brandos egzamino rezultatai pasiekė šalies vidurkį, proc.

Biologija Istorija Lietuvių k. Matematika Fizika Chemija IT Užsienio k.

LT 47 46 46 40 44 49 41 58 Marijampolės reg. 41 40 51 35 43 50 23 53

Kalvarijos sav. 25 46 31 25 67 100 11 45

Kazlų Rūdos sav. 38 35 34 28 40 0 30 55

Marijampolės sav. 44 45 61 40 44 65 35 53

Šakių raj. sav. 44 34 54 19 38 15 8 53

Vilkaviškio raj. sav. 47 39 46 30 43 64 24 52

Tik pagal lietuvių k. ir chemijos VBE rezultatus šalies vidurkį pasiekusių regiono mokinių dalis buvo

didesnė nei bendras šalies vidurkis.

Iš regiono savivaldybių didžiausias proc.

Iš regiono savivaldybių mažiausias proc.

2019–2020 m.

1-8 klasių mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse,

dalis, proc.

0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0

Vilniaus

Kauno

Klaipėdos

Alytaus

Marijampolės

Šiaulių

Telšių

Tauragės

Utenos

Panevėžio

2,3

2,5

2,6

4,7

5,8

6,8

6,9

7,1

7,2

8,1

0 5 10 15

Marijampolės sav.

Vilkaviškio r. sav.

Šakių r. sav.

Kazlų Rūdos sav.

Kalvarijos sav.

1,9

6,1

7,9

12,7

13,9

LT vidurkis – 4 proc.

2018 m.

Neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur

besinaudojančių mokinių dalis, proc.

0 20 40 60 80

Marijampolės

Tauragės

Vilniaus

Telšių

Kauno

Panevėžio

Alytaus

Šiaulių

Klaipėdos

Utenos

56

61

63

64

66

66

69

71

71

74

0 20 40 60 80

Šakių r. sav.

Vilkaviškio r. sav.

Kazlų Rūdos sav.

Kalvarijos sav.

Marijampolės sav.

45

49

61

62

63

LT vidurkis – 66 proc. 2019 m.

Sveikata

Marijampolės regionas yra 7-oje vietoje pagal paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo

gydymo lovų skaičių, tenkantį 1000 gyv.

Savižudybių skaičius 100 tūkst. gyventojų viršija šalies vidurkį (MR- 28,3; LT – 24,3), t. y. 4-oje vietoje iš

regionų. Didžiausias skaičius Šakių rajono ir Kalvarijos savivaldybėse. Mažiausias – Kazlų Rūdos

(sumažėjimas pastebimas tik per paskutinius metus).

Sergamumas priklausomybės ligomis 100 tūkst. gyventojų yra vienas mažesnių iš šalies regionų (18

proc.; LT vidurkis – 28 proc.). Regione didžiausias Vilkaviškio rajono savivaldybėje (nėra duomenų

apie Kalvarijos savivaldybę).

Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų artimas šalies

vidurkiui (MR – 310; LT – 325). Didžiausias skaičius Marijampolės savivaldybėje (433), o mažiausias

Kalvarijos (84) ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse (144).