Nr. 40(358�799)

2011 m.lapkrièio 24�30 d.

3-8 p.

http://www.nemunas.net

2 p.Markizës máslë

Gediminas JANKAUSKAS

Rudens melancholijàsklaido �Scanorama�

Avanscenoje �Vladas Bagdonas

Dovilë ZELÈIÛTË

IðArti dirvonaiGiedrius KUPREVIÈIUS

Fotovi(t)raþai 39

Romualdas RAKAUSKAS

Gediminas JANKUS

Skaudûs atsivërimai:holokausto drama

Porcelianiniaiginklai 2 p.Andrius JAKUÈIÛNAS

Apie angelus,tylà ir uþmarðtá10 p.

Karnavalinis ðëlsmas ir skaudþios patirtys premjeriniame spektaklyje ,,Markizë de Sad�.Kauno valstybinio dramos teatro archyvo nuotrauka

2

Vyksmas . 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799)

Strolis mirë dar visai neseniai, jopatirtis perimta, o Latvijos kera-mikos katedros ákûrëjas RudolfasPelðë buvo iðveþtas á Sibirà su ki-tais inteligentais paèiais þiauriau-siais laikais. Siekta kuo daugiausunaikinti, ir ið dalies tai pavyko.Studentai jau neprisimena neistudijos ákûrëjo, nei paèios darbopradþios. Nutrûko esminis saitas.Todël vienà savo parodoje ekspo-nuojamà darbà paskyriau profeso-riui R. Pelðei.� O kokiø skirtumø matote ðian-

dien lygindamas lietuviø ir latviøkûrybà, juk organizuojate ganadaug bendrø parodø?� Manau, esminis skirtumas tas,

kad lietuviø kûriniai labai skulptû-riðki, apibendrintø formø (tuo jie ar-timi amerikieèiams), o latviai dardaþnai kuria funkcionalius darbus.Juk nuo seno taip susiklostë, kadkeramika daþniausiai laikome lëkð-teles ir puodelius, nors pasaulyje,ypaè Europoje, vyrauja konceptu-alumas, kaip ir visose kitose menosrityse. Labai stiprios keramikos tra-dicijos iðlaikytos Rytø ðalyse.� Paskutinis jûsø darbas jau þy-

mi naujas paieðkas?� Taip, að kiek nutolau nuo so-

cialinës tematikos. Dabar þvilgsniskrypsta á mûsø pradþiø pradþià �virvelinës keramikos atëjimà á bal-tø þemes. Prie Baltijos jûros gyve-nama jau 5000 metø. Likæ þenklai,simboliai ir ornamentai mus lydiiki ðiø dienø, taèiau mes to daþniau-siai nepastebime. O senovëje jie bu-vo be galo svarbûs, perduodavo rei-kalingiausià informacijà. Kerami-koje ryðkiai atspindëti du pagrin-diniai baltø dievai: Dangaus Sau-lës Dievas ir Þemës Deivë. Nustem-bi panaðiø, beveik identiðkai su-tampanèiø simboliø aptikæs seno-vës Rytø keramikos dirbiniuose.

gebëjimus, taèiau dabar dirbu �erd-vëje�, konstruoju sudëtingas for-mas, ir man tai teikia didesná pasi-tenkinimà nei plokðèia drobë.� Vadinasi, porcelianas bran-

gus ne tiek kaip medþiaga, o dëládëto darbo? Koká porcelianà jûsnaudojate?� Galbût ir taip. Pasaulyje yra

ðimtai porceliano rûðiø, todël ten-ka pasirinkti. Að naudoju angliðkàkauliná porcelianà. Man jis tinkadël tam tikrø savybiø, kurios pa-deda pasiekti norimà rezultatà, okitiems priimtinas visiðkai kitoks.Kadaise Kauno �Jiesia� mëgino su-kurti savo porcelianà, panaðø á an-gliðkàjá. Atrodo, pavyko visai ne-blogai, net apdovanojimas buvoáteiktas, taèiau kaþko vis dëlto jamtrûko � galbût labai maþo kompo-nento. Deja, ðis porcelianas sun-kiai jungiasi su glazûra, todël ið-tinka daug nesëkmiø. Bûna, visomënesio darbas ið krosnies iðtrau-kiamas suskilæs. Gaila pastangø.Tiesa, dirbdamas su brangiu kauli-niu porcelianu negali daryti to, kàgalbût norëtum, kurti dideliø, áspû-dingø objektø, nes riboja kaina.Manau, dël ðios prieþasties ir retasskulptorius nesivarþydamas ágy-vendina savo idëjas.� Jau uþsiminëte apie Latvijos

keramikø mokyklos ypatumus. Apiejuos, nors jau seniai gyvenate Lie-tuvoje, tikriausiai vis dar daug þi-note?� Mokyklø istorija ir Lietuvo-

je, ir Latvijoje panaði. Kaune ke-ramikos studija ásteigta 1931 m.,o Latvijoje keliais metais anks-èiau. Taèiau ne tai svarbu. Lietu-vos studijai vadovavæs Liudvikas

Porcelianiniai ginklaiLapkrièio 18 d. Kauno kerami-

kos muziejuje atidaryta dailinin-ko Jurio Berginso jubiliejinë pa-roda �Porcelianas�. Lakoniðku irpaprastu pavadinimu. Gal todël,kad pristatomas menininkas vy-ras, dirbantis su trapia medþiaga,o gal � kad paroda jubiliejinë, va-dinasi, apþvalginë, retrospektyvi-në, aprëpianti skirtingus dalykusir reikalaujanti apibendrinimo.Visgi kûriniø nëra daug, nes tech-nologija sudëtinga, medþiaga pra-bangi ir brangi.J. Berginsas dabar yra kaunie-

tis, jis puikiai kalba lietuviðkai,taèiau gimë ir augo Rygoje. Bai-gæs Rygos dailës akademijà ási-liejo á kultûriná Latvijos gyveni-mà, aktyviai dalyvavo tarptauti-nëse konkursinëse parodose, ávai-riose ðalyse vykusiuose keramikøsimpoziumuose. Todël dabar galididþiuotis pasiekimais ir jø teikia-mu pasitikëjimu. Tarptautiniopripaþinimo dailininkas sulaukë1995 m., laimëjæs antràjà vietàprestiþiniame keramikos konkur-se Faenzoje (Italijoje), kuriamedalyvavo menininkai ið 59 pasau-lio ðaliø. J. Berginso darbai buvoeksponuoti Faenzos keramikosmuziejaus kolekcijos parodojekartu su þymiø pasaulio dailinin-kø kûriniais. Jo sukurtuose por-celiano objektuose, keistai pana-ðiuose á natiurmortus ið ðiandienmûsø kasdienybëje pasitaikanèiødaiktø, itin savita menine raiðkaiðsakomos tiek socialinës, tiek eg-zistencinës temos.J. Berginsas � vienas aktyviau-

siø Kauno keramikø, jo dëka gimëtarptautiniai renginiai: Baltijos ða-liø keramikos paroda �Pavasaris�,tarptautinis keramikos simpoziu-mas �Redukcinis degimas�. Meni-ninkas atstovauja Kauno keramikøgrupei �Mes�, yra ðiø reikðmingøparodø katalogø sudarytojas. J. Ber-ginsas � Latvijos ir Lietuvos daili-ninkø sàjungø, IAC � Þenevos tarp-tautinës keramikos akademijos �narys.Sukakties proga lankomës paro-

doje ir kalbiname keramikà.

� Jubiliejus buvo akstinas su-rengti parodà, ðiaip nebûèiau toëmæsis � organizavimas reikalau-ja daug jëgø. Vis dëlto dþiaugiuo-si pristatydamas savo darbus. Jiesukurti ávairiais periodais, todëlkalba skirtingomis kalbomis, norsir panaðiais kodais. Tuo metu, kaibaigiau mokslus, Latvijos kerami-kos mokyklai buvo bûdinga avan-gardinë kryptis, poparto stilisti-ka. Visi dirbome ðiek tiek pana-

ðiai, bet ieðkojome savo braiþo.Tuomet ir pasinëriau á socialinestemas, kurias tæsiu iki ðiol, nesjos, manau, svarbiausios. Porcelia-nas � prabangi medþiaga, susijusisu burþuaziniu gyvenimo bûdu, omano kuriami simboliai jam kar-dinaliai prieðtarauja, oponuoja,net paneigia já. Ðios dvi prieðy-bës susijungia ir kuria átampà.Ðtai vienas pavyzdys � koncep-tualus arbatinukas, ant kurio atsi-duria sovietiniø lyderiø portretai,kryþius ir cigareèiø pakelis, sim-bolizuojantis kapitalizmà. Taipatsitiko, kad mums vietoje vienosblogybës siûlë priimti kità, ir nie-kas to net neátarë, nemëgino sau-gotis, prieðintis.� Vadinasi, kritikuojate visas

ideologijas, tad kur link siûloteeiti?� Taip, manau, reikia ieðkoti

naujø iðeièiø. Taèiau èia jau ne me-nininkø rûpestis. Mes tik pajunta-me, apèiuopiame skaudulius, sten-giamës apie juos kalbëti, kartaisjuos net iðpranaðaujame. Vienà sa-vo vazà, kurios simboliai kalbëjoapie artëjanèià krizæ, nulipdþiau dar2007 m. Tada jauèiau, kad laukiapanaðûs sunkumai, o aplink girdë-josi balsai, kvieèiantys toliau pirk-ti butus, naujus automobilius, bepaliovos skolintis. Dabar ir paèiamkeista.� Ar þiûrovai lengvai perskaito

tokius simbolius? Menui konceptu-alëjant autoriams vis daþniau ten-ka aiðkinti idëjas.� Mano simboliai daþniausiai

gana paprasti ir suprantami, atëjæið kasdienybës. Daugelis prisime-na laikus, kai galvojome, kad ba-nanai ir apelsinai auga Maskvoje.Ragaudavome jø tik iðskirtiniaisatvejais. Kartà pamaèiau moterá,sëdinèià prie pilnos dëþës bananøir vienà jø su nepaprastu pasimë-gavimu valganèià. Taip man ba-nanas tapo siekiamybës, graþios at-eities simboliu. Komponuoju daugtokiø kontrastingø objektø ir su-darau savotiðkus natiurmortus. Kaipasauliniø lyderiø atvaizdai pabo-do, ant arbatinuko nutapiau savokatinà, ir jis apvaþiavo beveik pu-sæ pasaulio. Tik gaila, kad katinuiblogai baigësi, jis þuvo, todël dau-giau artimø þmoniø ar gyvûnø sa-vo kûriniuose nevaizduosiu.� Na va, porcelianas nesuduþo,

o katino nebëra.� Taèiau jis dûþta ne taip jau re-

tai. Iðsiunti á kokià parodà kûriná, oatgal gauni tik ðukes. Gaila. Nepai-sant to, labai dþiaugiuosi tapæs ke-ramiku. Að net ðeðerius metus mo-kiausi tapybos, dizaino, bet dabarði sritis manæs netraukia. Negaliujoje iðsitekti. Tapydamas ant por-celiano lyg ir atgaivinu ðiuos savo

Seniausia pasaulyje Japonijos irKinijos keramika dekoruota áspau-do metodu tais paèiais ornamentais.Baltø kultûros átaka pleèiasi pa-þvelgus ir á senuosius upiø pavadi-nimus, kurie aptinkami Prancûzijo-je, Airijoje... Baltiðkuosius þodþiusprimenanèiø hidronimø galime ap-tikti net Kinijoje, Tibete. Akivaiz-dus sutapimas: kur baltiðki hidro-nimai ar vietovardþiai, ten ir virve-linës keramikos pëdsakai.� Tai jûsø spëjimai ar patvirtin-

ti faktai?� Að labai domëjausi ir dariau

iðvadas. Tai tik spëjimai, kuriuosturëtø tikrinti mokslininkai. Deja,jø iðvadø tenka labai ilgai laukti,viskas stovi vietoje. Beje, moksli-ninkai nepriima keramikø pagal-bos. Taèiau að manau, kad daug kàgalima suþinoti intuityviai. Kera-mikai yra menininkai, iðmanantyskûrybinæ kalbà. Ði logika gali pa-dëti atskleisti kai kurias paslaptis.O dabar áspûdis toks, kad sëdimeant didelio aukso kalno ir patys toneþinome.� Kodël nuolat rengiate paro-

das, juk organizaciniai rûpesèiaislegia ir daþniausiai trukdo ramiaidirbti?� Taip, parodas rengti nëra leng-

va, taèiau tai galimybë susitikti,perduoti vienas kitam patirtá, burtibendruomenæ. Manau, kûrybinëssàjungos turi atlikti savo tikràjàfunkcijà, o ne tapti formaliomis or-ganizacijomis. Susirinkæ mes vieniið kitø mokomës. Bûna, kad dirbantentuziazmas slopsta, nerandamanaujø idëjø ir krintama á duobæ. To-kiu periodu stengiesi menininkàpalaikyti, pakviesti á parodà � ma-tai, kaip jis pamaþu atsitiesia, vëlima kûrybingai dirbti.

KalbëjosiAudronë MEÐKAUSKAITË

Markizës máslëAudronëMEÐKAUSKAITË

Vienas keistas, áprastai logikainepaklûstantis moters poelgis ga-li prikaustyti þmoniø dëmesá il-giems ðimtmeèiams. Markizë deSad dvylika metø laukë savo vyrográþtanèio ið kalëjimo, o sulauku-si tà paèià dienà já paliko. Apie tai �japonø raðytojo Yukio Mishimapjesë ir naujoji Kauno dramos te-atro spektaklio premjera �Marki-zë de Sad�. Reþisierius ArtûrasAreima joje renkasi naujà kelià �primirðtà teatro scenos teatraliðku-mà, kurio yra pasiilgæs, kurá lyg irsufleruoja tema. Taèiau sudëtin-gam gyvenimui tinka paprastosformos � lyg atsvara (tokie ir buvoankstesni pjesës pastatymai Lietu-

voje), tik ðá kartà reþisierius siekiaperþengti dar vienà laiptelá. Keis-ti, susipynæ veikëjø likimai, áman-trus, barokinis tekstas apjuosiamineáprasta, karnavaline, groteskið-ka, þvilganèia, iki siurrealizmo sti-listikos besidriekianèia forma.Tekstas skausmingai sminga á pa-èius juodþiausius, klampiausiusþmogiðkosios esmës klodus, o pa-virðiuje skamba juokas ir sklei-dþiasi netikros, pamaiviðkos ðyp-senos. Vienintelë Markizë de Sad(aktorë Indrë Patkauskaitë) sceno-je liko be grimo (vadinasi, jai lei-dþiama iðsaugoti savàjá �að�), iðpradþiø vaikiðkai gleþna ir trapi,vëliau pamaþu keièianti pavida-lus, þyminèius asmenybës raidà irjos kaitos þenklus. Balta spalva

virsta juoda, taèiau asmenybës ty-rumo, nesuteptumo, atsilaikymoidëja lieka svarbiausia. Gyvenimasbe kompromisø, intuityvus norasiðsiaiðkinti svarbiausius pasaulioir þmogaus sàrangos klausimus ve-da gana gûdþiais keliais. Renë deSad klaidþiojimai yra beveik visøþmogiðkøjø ieðkojimø atspindys �nuo sakralumo iki demoniðkumo,nuo atsidavimo, aukos iki pasiprie-ðinimo ir pergalës. Aktorë puikiaikuria tarsi vibruojantá, virpèiojan-tá, menkiausius impulsus sugerian-tá vaidmená, veikëjos idealizmas,ðventumas netampa nei banalus,nei sentimentalus.Aplink Renë telkiasi paèiø

ávairiausiø tipaþø galerija. Reþi-sierius á spektaklio veiksmà átrau-kia ir pjesëje neminimà Markizàde Sadà, bet ágaunantá keistus, neþmogiðkus, o simbolinius pavida-lus. Jo dvasia lydi veikëjas tarsitalismanas, o gal ákvëpëjas. To-

dël arèiausiai atsiduria tamsiausiaasmenybë � grafienë de Sen Fon(aktorë Daiva Stubraitë). Kadan-gi teatro karnavalas leidþia dëvë-ti kaukes, asmenybes �klasifikuo-ti�, apibendrinti, suteikti joms ne-kintanèius pavidalus, grafienë deSen Fon atstovauja blogiui, iðtvir-kimui ir galimybei já absoliuti-zuoti, perþengti ribas, siekti nau-jø patirèiø, vedanèiø tiesiai á juo-dà kiaurymæ. Renë motina poniade Montrëj (aktorë Jûratë Onaity-të), þûtbût siekianti átvirtinti so-cialiná statusà, sesuo (aktorë IngaMikutavièiûtë), ágavusi ánorin-gos, bejausmës lëlës pavidalà, po-nia de Semian (aktorë AudronëPaðkonytë) � pseudoreliginga bû-tybë, ákalinusi save neperþengia-muose rëmuose � visas tipaþø mu-ziejus. Ðiø spalvingø, groteskið-kø asmenybiø koliaþas puikiai ið-laiko dermës pusiausvyrà pirma-jame spektaklio veiksme. Skaus-

mas sugeba prasiverþti net per sto-rai uþteptà grimà, ir istorija palie-èia gelmiðkiausius klodus. Taèiauantrajame veiksme kurá laikà su-sidaro chaotiðka vaizdø, veiksmøsangrûda. Spektaklio audinyssutankëja, mizanscenos nespëjaiki galo iðsiskleisti, metaforos su-gula per daug arti viena kitos, kolpagaliau veiksmas iðeina á finalotiesiàjà ir nurimsta. Reþisieriui iraktoriams vis dëlto pavyksta su-valdyti itin ánoringà ir nepapras-to subtilumo reikalaujanèià spek-taklio raiðkà. Kiekvienas krypte-lëjimas èia gali atrodyti nesko-ningas ir vulgarus.Reþisierius A. Areima, kuris pats

buvo ir �Markizës de Sad� daili-ninkas, kostiumø dailininkë Dia-na Kuzmickaitë, videomenininkëÞivilë Mièiulytë ið tikrøjø galidþiaugtis neabejotina sëkme. Kau-no þiûrovai � proga paþiûrëti pui-kø spektaklá.

3

.2011 m. lapkrièio 24�30 d.,

Nr. 40 (358�799)

Geriau uþ Aleksejø Petrenkà Grigorijaus Rasputino kine niekasnëra suvaidinæs.

Rudens melancholijàsklaido �Scanorama�

Gediminas JANKAUSKAS

Jei apþvelgtume per metus kinoteatruose mums siûlomø paþiûrëtifilmø sàraðus, nesunkiai ásitikintu-me, kad juose dominuojaHolivudokonvejeriuose masiðkai gaminamaryðki, bet bevertë produkcija. Jei-gu ne festivaliai, gerø europietiðkøfilmø ir komercinio niekalo santy-kis, kalbant sportiniais terminais,bûtø panaðus á mëgëjo ir profesio-nalo rungtyniø rezultatà. Laimë,mirti nuo tokios �bado dietos� irvisiðko intelektualinio iðsekimo ne-leidþia prancûziðki �Þiemos ekra-nai�, ið ðaltojo sezono letargo budi-nantis �Kinopavasaris�, rudenski-no fiestø paradà pradedantis tarp-tautinis Kauno kino festivalis irÐiaurëspaðvaistës ðviesomis rudensmelancholijà sklaidanti �Scanora-ma�, skirta ne tik Ðiaurës ðaliø ki-nui. Ðis festivalis, kaip áprasta, star-tuoja Vilniuje ir paskui keliauja áLaikinàjà sostinæ, Klaipëdà, o ðie-met dar ir á Ðiaulius.

�Galvok, kà nori!�

Nors ðiaurietiðka dimensija iðlie-ka svarbiausias ðio kino festivalio ak-centas (já reprezentuoja �Naujienosið ðiaurës� ir du ciklai, skirti Nyder-landø kinui), dabartinë �Scanora-ma� � tai ne vien Skandinavijos ða-liø ar Baltijos jûros regiono filmai.Festivalio struktûroje � vienuolikaávairiø programø, kurias ðiemet uþ-pildo daugiau nei 100 filmø.Programa �Kertant Europà� suda-

ryta ið europietiðko kino. Cikle �Ne-iðgalvotas gyvenimas� pateikiamospagal realius ávykius sukurtos jaudi-nanèios dramos ir dokumentika.Kon-kursinëje programoje � net aðtuoninauji lietuviø darbai. Matysime Juli-jos bei Rimanto Gruodþiø kûrybosretrospektyvà (devyni dokumenti-niai filmai). �Naujajame Baltijos ki-ne� bus pristatytos Latvijoje ir Esti-joje sukurtos naujienos. Klasikà rep-rezentuoja keturiø vaidybiniø kinofilmø ciklas �Mosfilmo� legendos�.Kadangi net trumpai apþvelgti vi-

sø �Scanoramos� filmø neámanoma,nusprendþiau imtis anksèiau pasitei-sinusios taktikos � pateikti subjek-tyvios selekcijos rezultatà.O jau �Ne-muno� skaitytojai tesprendþia, kaipjá vertinti. Pasinaudokime festivalioorganizatoriø siûlymu vadovautis ðû-kiu: �Galvok, kà nori!�Galvokit, kà norit, bet kone ge-

riausiø �Scanoramos� filmø � danøreþisieriaus Larso von Triero �Me-lancholijos�, prancûzo MichelioHazanavièiaus nebylios komedijos�Artistas�, vokieèiø reþisieriaus Wi-mo Wenderso dokumentinio filmo�Pina� ir rusø reþisieriaus Aleksan-dro Sokurovo �Fausto� � iðsames-nës analizës èia nebus: ji jau atliktaankstesnëse �Nemuno� festivaliøapþvalgose. Verèiau palikime vie-tos filmams, kurie tikrai nusipelnëdidesnio dëmesio.

Rusø �Naujosios bangos�perliukai

Gerai, kad dairydamiesi á Ðiauræ irá Vakarus, nepamirðtame didþiojoRytø kaimyno. Juk dabartinës Rusi-jos kinas � ne vien mûsø didþiuo-siuose ekranuosekartaismatomasko-mercinis ðlamðtas, bet ir geri filmai,vieðintys garsiausiuose pasaulio fes-tivaliuose. O kà jau kalbëti apie rusøkino klasikà! Su ja mûsø jaunàjá þiû-rovà bûtina supaþindinti. Ir vyresnie-

siems bus pravartu prisiminti jaunys-tëjematytus filmus arba pagaliau per-þiûrëti tas juostas, kurios sovietiniøcenzoriø septintajame deðimtmetyjebuvo uþdraustos ir laukë savo prem-jeros iki pat socializmo þlugimo.Vaidybiniø kino filmø cikle

�Mosfilmo� legendos� pristatomi ke-turi kûriniai. Trys ið jø sulaukë grieþ-tos partinës obstrukcijos ir nuo þiû-rovø ilgam buvo paslëpti �ant lenty-nos� (tik M. Gorbaèiovui pradëjus�perestroikà� jie tapo prieinami). Oketvirtasis pasirodë tada, kai lauki-nio kapitalizmo ðëlsmas sunaikinoRusijos kino pramonæ beveik iki pa-èiø pamatø.Reþisieriaus Marleno Chucijevo

�Liepos lietus� (1966 m.) kurtas tuo-met, kai tapo aiðku, jog Stalino kultàpasmerkusio partijos XX suvaþiavi-mo iðprovokuotas politinio �atðili-mo� laikotarpis baigësi. Pasibaigëir neilgai trukusi galimybë skaitytiA. Solþenicyno kûrinius bei þiûrëtirusø �Naujosios bangos� filmus. Pir-mas signalas pasigirdo kiek anksèiau,kai visose valdþios instancijose buvostipriai �tarkuojamas� kitas M. Chu-cijevo filmas �Man 20 metø�(1964 m.). Pagal poeto GenadijausÐpalikovo scenarijø sukurta lyrinëdrama kurá laikà buvo rodoma, betcenzoriams nepatiko, jømanymu, ne-tinkamai pavaizduotas jaunimo po-þiûris á komunizmo idealus, ir filmasið ekranø dingo (jis atkurtas 1988m.).Uþ tas paèias nuodëmes kliuvo ir

�Liepos lietui�, nes filmo herojai pa-neigia Vladimiro Iljièiaus teiginá, kadneámanoma gyventi visuomenëje irbûti uþ jos ribø. Trisdeðimtmeèiai fil-mo herojai kaip tik tai ir daro. Tipog-rafijos fabrike dirbanti Lena atsidûrëkryþkelëje � ji abejoja, ar verta tekëtiuþ perspektyvaus mokslininko Vo-lodios, kuris, anot kolegø, yra �iðmag-netintas, atsparus ðalèiui, neperðlam-pantis ir nerûdijantis, taip pat nede-

gantis tankiuose atmosferos sluoks-niuose�. Keli mënesiai ðios porelësgyvenime � nuo liepos lietaus iki vë-laus rudens � apima skaudþiø apmàs-tymø ir moraliniø vertybiø perkaino-jimo periodà. Egzistencinio nerimoatmosfera paveikusi ir kitus filmo he-rojus � vieniðà �moksliukà� Vladikàir buvusá lakûnà Alikà, be reikiamospagarbos (tiksliau, su neslepiama ci-niðkos ironijos doze) prisimenantá ka-rà (já suvaidino �atðilimo� siela va-dintas dainininkas Jurijus Vizboras).Punktyru pasakojamas siuþetas

filmo autoriams buvo tik pretekstassukurti graþø kino polifonijos kûri-ná, kurio neskubus ritmas, poetiniøpoteksèiø kupini dialogai, ilgosMaskvos gatviø panoramos ir su pa-simëgavimu portretuojami veidai uþ-bûrë neátikëtinai gaiviai atrodanèiaplastika ir áspûdinga vizualine muzi-ka. ÁVakarus emigravæsmenotyrinin-kas Aleksandras Genis svarbiausiusfilmo pliusus ávardijo taip: �Tie ilgiplanai, pagal anuometinæ madà iliust-ruojamiBachomuzika,pasiþymiypa-tinga kinematografine magija, kuri,

beje, dingsta, vos tik herojai ima kal-bëti. �Liepos lietus� nepanaðus ááprastà pasakojimà, greièiau tai eski-zai, apybraiþos. Kamera lengvai nu-krypsta nuo siuþeto, kad paþvelgtø áðalutines linijas, pasigroþëtø interje-ru ar ádomiu veidu. Tokia kompozi-cija sieja �Liepos lietø� su geriausiaisprancûzø �Naujosios bangos� fil-mais.�Deja, ðiapus �geleþinës uþdan-

gos� gyvenæ sovietiniai kritikai svie-dë filmo autoriams �ðvininius� argu-mentus � silpnas scenarijus, preten-zinga reþisûra ir burþuazinis estetiz-mas, kuris tarybiniammenininkui tu-ri bûti svetimas. Parodomasis teis-mas spaudoje nesuteikiant galimy-bës rimtai apsiginti tikslà pasiekë �M. Chucijevas ið kino buvo privers-tas ilgam pasitraukti. Dabar �Lieposlietus�, anot a. a. kritiko Mirono Èer-nenkos, vadinamas rekviemanai epo-chai.M. Chucijevo bièiuliui Andrejui

Konèalovskiui tuomet irgi kliuvo.�Ant lentynos� jau buvo padëtas joir Andrejaus Tarkovskio kartu staty-

tas �Andrejus Rubliovas�. Tokio patlikimo sulaukë ir kitas A. Konèalov-skio darbas � �Istorija apie Asià Klia-èinà, kuri mylëjo, bet neiðtekëjo, nesbuvo iðdidi� (1967 m.). Jau naujaislaikais pasirodþiusioje knygoje�Aukðtinanti apgavystë� (1999 m.)reþisierius taip apraðo ðio filmo spe-cifikà: �Norëjosi á kino juostà supro-jektuoti neámantrià gyvenimo tëkmæ.Tiesiog tarsi kronikai nuolat filmuo-ti þmogaus gyvenimà, o paskui mon-tuojant eliminuoti neádomius mo-mentus. Manau, kad �Asia� negailes-tingai smogë neiðlavinto skonio þiû-rovams dël paprastos prieþasties. Gy-venimo tiesa persmelkë savo skaus-mu, skurdu ir dvasiniu ðalèiu. Nesanoje Sovietø Sàjungoje buvo nelei-dþiama bûti nelaimingam. Visi buvolaimingi. O kraujo upës tekëjo... Oaimanos nenutilo...�Aiðku, valdþiai negalëjo patikti

nenulakuotas kaimo gyvenimo vaiz-davimas, iki menkiausios smulkme-nos tikros kolûkieèiø neparadinëskasdienybës detalës, karo ir stalini-niø lageriø patirtimi paþymëti ryðkûstipaþai (tik pagrindinio vaidmens at-likëja Ija Savina ir jos kolegë LibovëSokolova buvo profesionalios akto-rës), kalbantys nesuredaguotus þo-dþius � visa tai kompromitavo nuorevoliucijos laikø iðdidþiai neðtà lium-penø filosofijos lozungà �Proletarasneturi tëvynës�. Septintajame deðimt-metyje galingai iðkilusi �kaimiðkos�prozos banga pagaliau iðsakë daug de-ðimtmeèiø slëptà tiesà apie tragiðkàRusijos valstietijos dalià. A. Konèa-lovskio filmas, iðvengæs visø �etno-grafinio kino� pavojø, ðiame chorenuskambëjo itin ðvaria gaida.

Imperijos þlugimas

Du kiti ciklo �Mosfilmo� legen-dos� filmai � tai istorinës tematikosdramos �Agonija� (1981 m., reþisie-rius Elemas Klimovas) bei �Caro þu-dikas� (1991 m., reþisierius KarenasÐachnazarovas). Juos sëja bandymaiásigilinti á Rusijos ávykius, pasibai-gusius bolðevikø perversmu ir caroðeimos nuþudymu. Abiejuose pasku-tiná Rusijos imperijos carà Nikolajøantràjá (�Rusijos þemiø ðeimininkà�,kaip jis save ávardijo gyventojø su-raðyme) suvaidino garsûs aktoriaiAnatolijus Romaðinas (�Agonijoje�)irOlegas Jankovskis (�Caro þudike�).Bet ne jie yra svarbiausi abiejø filmøherojai. �Agonijoje� daugiausia dë-mesio skiriama Grigorijui Rasputi-nui, tapusiam ðiurpiu �prakeiktøjødienø� simboliu ir imperijos krachopranaðu. O �Caro þudike� centrinefigûra tampa Jakovas Jurovskis,1918 m. liepos 16-osios naktá Jeka-terinburge vadovavæs caro ðeimos su-ðaudymui. Já suvaidinti buvo pa-kviestas garsus britø aktoriusMalcol-mas McDowellas.Svarbiausi �Agonijos� ávykiai ru-

tuliojasi 1916m.Karas, intrigos ir ne-regëto masto vagystës pastûmëjo Ru-sijà prie pavojingos ribos. Caro ne-ryþtingumas tik dar labiau aðtrina vi-sus konfliktus. Uþtai Sibiro muþikasGrigorijus Rasputinas jauèiasi esàstikras vieðpats. Vieno jo þodþio pa-kanka, kadministru taptø carienës fa-voritui palankus þmogus arba net ka-riuomenës daliniai pakeistø savo dis-lokacijos vietà.

Nukelta á 4 p.

Þydaitës istorija: ,,Juodoji knyga�.

4

TILTAI . 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799)

Dovilë ZELÈIÛTË

Ðiuos tekstus inspiravo neseniaipasirodþiusi Rûtos Oginskaitës kny-ga �Jausmø repeticijos. Metai suaktoriumi Vladu Bagdonu� (�TytoAlba�, 2011)

Neatsimenu, kada paskutiná kar-tà ðitaip �rijau� kokià knygà kaip�Jausmø repeticijas�, t. y. tavo �me-tus su aktoriumi Vladu Bagdonu�.Ir stabdþiau save, kad taip neskubë-èiau, pratæsèiau saldþiai kankinantáskaitymo malonumà. Rûta, o juk taine vien Vlado Bagdono gyvenimas.Tai ir laikas, kuriame mes buvome,tai spektakliai, kuriais þavëjomës irkuriuos sekëme, idëjos, kuriomis al-savome. Tai nuolatinë artistø savig-rauþa, tiek tau, tiek ir man paþásta-ma nuo vaikystës. Gal todël nenuos-tabu, kad beveik vienu metu para-ðëme �teatrines� knygas, kuriø pa-vadinime vienas þodis sutampa!(Turiu galvoje savo knygà �Po re-peticijos� ir R. Oginskaitës �Jaus-mø repeticijas�). Mirk nesikelk, irkaip mums taip iðëjo, a?Dedikacijoje paraðei, kad tai jû-

sø su Vladu B. sukurtas aktoriusBagdonas. Ðyptelëjau. Suprantu ta-ve. Aktoriaus sielos efemerija apdu-mia akis netgi jam paèiam: kas jis?

Ir kaip gali pajëgti jo portretà árë-minti raðantysis, jei daþnai patsai te-atrui atnaðaujantysis trauko peèiaismaþdaug taip: gal nieko reikðmin-go ir nepadariau, nematau savo dar-be jokiø stebuklø. Ir tai ne poza.Galinga knyga, 300 puslapiø!

Skaitau ir ieðkau paliudijimø, kuoiðskirtinis bûtø aktorius V. Bagdo-nas jo nemaèiusiajam scenoje arba �nedaug maèiusiam? Pati sprendþiu,kaip, kokiomis priemonëmis ávar-dyti ir uþfiksuoti ne tik sukurtà cha-rakterá, bet ir vaidmens sielà � arþodþiai yra ágalûs? Ðitai nuosekliai

darë Dana Rutkutë, savo kalba ta-rytum fotografavomylimus artistus,spektaklius, nepaleisdama ir dva-sios. Ir tu tai darai knygoje. Taèiaupripaþink, kad labiausiai mus pa-veikusius vaidmenis ar spektakliusapraðyti nëra paprasta: kad ir kaipstengtumeisi, uþgrauþia apmaudas� tai, kas scenoje genialu, þodþiaissunkiai ávardijama. Juk ir tu kny-goje prisipaþásti: �Negaliu raðytiapie Bagdono Otelà. Lyg savo pa-slaptis turëèiau atskleisti. Gal pa-dëtø koks vadovëlis, mokantis ra-ðymo apie aktorystæ metodø?� V.Bagdono balse tarytum sutelkta pa-saulio tvarka ir ramybë: þvelgiant ájá ir klausantis apima visiðkas sau-gumo jausmas. Tai aktorius, stulbi-nantis nuostabiai sustyguota pu-siausvyra: emocijos, iðminties, ra-mybës ir nerimo. (Na va, vos ne ei-lëraðtá paraðiau.)Bagdono vaidintas Otelas man

tiesiog ,,nuneðë� protà. Buvau tran-se. Maèiau keletà sykiø. Po antrokarto (þiûrëjom abi su seserim, vai-dino Kauno muzikiniame) iðëjomevirpëdamos á apðviestàmiestà ir sto-vëjome nesusivokdamos, kà dabardaryti. T. y. � kà daryti su savo gy-venimais. Patraukëme pasmane. Pu-së nakties � virtuvëje, prie nesibai-gianèios arbatos puodeliø. Spek-taklis, o ypaè � Bagdono kanèia,mus tiesiog �nuskuto�. Verkëm ir

juokëmës, aiðkinomës, kà mes èiagyvename. Ir dabar, raðydama, ap-siþliumbiau, prisiminusi tà iðgyve-nimà. �Otelas� sugràþino prie die-viðkosios mûsø gyvenimø paskir-ties � kûrybos ilgesio. Nukrapðtëpurvà. Uþ tai Bagdonui bûsiu visàgyvenimà dëkinga. Skaitau knygà,dþiaugiuosi, mëgaujuosi. Verkiu.Kvieèiuosi Jurgá á kambará, cituo-ju. Baltai tau pavydþiu to kartu pra-leisto laiko. Ástabi, þaisminga kny-gos intonacija. Skaitau ir labiau gir-dþiu save. Lengviau bûnu, kai sun-ku. Su ðia knyga apie meistrà, ku-ris, regis, pats savo vertës në nenu-tuokia. Taèiau jautriai galvoja apiejaunus þmones, uþ kuriuos atsako.Apie savo studentus.�Nuo pat pirmøjø dienø praðau,

kad jie net ir blogiausiuose daly-kuose, prastuose spektakliuoseneieðkotø nieko bloga, kritikuoti-na�, � V. Bagdonas.Dar noriu to laiko � su knyga, su

pauzëmis ir aðaromis, kai apgalvo-ju man nepaþástamà Vilniø, su sva-jonëmis ir klaidþiojimais po já � bu-vusá per tavo ir Bagdono dialogà,per aktoriaus vaikystës ir jaunystësprisiminimus. Tokia keistai drama-tiðka Bagdono sielos medþioklë,�þvejyba�, drugelio gaudymas � kurjis, kas jis, kaip ir kodël?

Impresionistinis áspûdis, trapu,milþiniðkas faktologinis darbas, osvarbiausia � prisijaukintas þmo-gus, kuris nebijo sakyti savæs. Ne-bijo bûti paprastas ir atlapas ikinuogumo � ðalia esanèiajam /esanèiajai.

Avanscenoje � Vladas BagdonasIð laiðkø Rûtai O.

Ið kitos pusës � viso laiko istori-ja, kultûros istorija, mûsø gyveni-mo liudijimas. (O juk ir að ten bu-vau! Kad ir ne tame mieste, taèiautame paèiame laike, toje paèioje te-atro ir kasdienybës bûtiðkoje bui-tiðkoje atmosferoje.) Nuostabus au-dinys, nuaustas gyvenimas, jis kny-goje tiesiog sugràþintas. Skaitau, ojausmas, lyg alkis tekstui ne maþë-ja, bet auga. Pykstu, kad per greitskaitosi.Tarpais uþgniauþia gerklæ:

brangintina knygos savybë � drà-sa. Kaip ji pasiekta, kokiomis il-gametëmis (?) bendravimo paslap-timis ir bûdais prieita iki atviru-mo? Kartkartëmis Bagdonas manatrodo netgi kiek ciniðkas � tada,kai taip paprastai, �ûkiðkai� nu-vertina savo triûsà, supaprastinakûrybines situacijas. Repeticijos,spektakliai, premjeros, perþiûros.Lëkimas risèia per valandas, teat-rus, pjeses, ieðkant � ko? Greièiau-siai � iðsipildþiusio savæs. Suvo-kiu, kad V. Bagdono savikri-tiðkumà ir reiklumà sau pirmiau-sia suformavo labai sàþiningas san-tykis su aktoryste ir pagrindiniuaktoriaus darbo �instrumentu� �siela. (Ogi ir kûnu, be abejo.) Bag-donas jokiu bûdu nemenkina sa-væs tyèia. Bet ir neromantizuojasavo profesijos. Greièiau � dero-mantizuoja. Kaip ta galima poza,savæs sudramatinimas, taip bûdin-gas meno (o teatro � itin) þmo-nëms, �meno aukos� sindromasnuo Vlado B. veido nukrapðtytas?

Nukelta á 8 p.

Vienà ryðkiausiø �Scanoramos� personaþø galingai ákûnijo ðkotøaktorius Peteris Mullanas filme ,,Tiranozauras�.

Atkelta ið 3 p.

Prieð tokià savivalæValstybësDû-moje grieþtai pasisako juodaðimèiølyderis Puriðkevièius, o kunigaikð-tis Feliksas Jusupovas jau buria sà-mokslininkus, kuriø misija � nuþu-dyti apsiðaukëlá ir iðgelbëti tëvynæ.Pirmas scenarijaus variantas va-

dinosi �Antikristas�, bet 1966m. Ki-no taryba jamnepritarë.Kitas varian-tas �Agonija� savo kryþiaus keliuspradëjo 1967-aiasiais. Filmas Sovie-tø Sàjungoje buvo ilgai uþdraustasir ekranus pasiekë tik devintojo de-ðimtmeèio pradþioje, o 1982 m. jisapdovanotas FIPRESCI prizu Vene-cijoje. Laikas �Agonijai� tikrai ne-kenkia, o dabar, kai Rusijoje vis la-biau plinta monarchistinës nuotai-kos, jà þiûrëti dar ádomiau. Geriauuþ Aleksejø Petrenkà GrigorijausRasputino niekas nëra suvaidinæs.�Caro þudikà� sunku pavadinti

biografiniu filmu. Autoriai pasirin-ko labai komplikuotà mistifikacijosmetodà. Pirmosios filmo dalies ávy-kiai klostosi ðiuolaikiniame beprot-namyje, kuriame pacientas Timofe-jevas ásivaizduoja esàs caro ðeimosþudikas Jurovskis. Norëdamas padë-ti ligoniui atsikratyti ákyrios mani-jos, gydytojas Smirnovas apsimetaNikolajumi II ir visai rimtai ásitrau-kia á ðá þaidimà, finale net vyksta áJekaterinburgà (sovietmeèiu jis pa-vadintas Sverdlovsku) numirti. Ádo-miausia ðiame filme, kad skaudþiussavo ðalies ávykius reþisierius ável-ka á alegorijos apdarà ir naudojasirusø kinui nebûdingos psichoanali-zës metodais. Autoriams labai svar-bios ne tik istorinës realijos, bet irasociacijos su dabartimi, ir jø siekia-ma itin delikaèiai, neideologizuo-jant, be patoso. Tai buvo panaðu áraginimà apsivalyti praeities nuodë-mes ir atlikti atgailà. Jà rusai atlikotik 2000-aisiais, kanonizavæ nuþu-dytus Romanovø ðeimos narius (be-

je, ðios ceremonijos dokumentiniaiskadrais baigiasi reþisieriaus GleboPanfilovo istorinë drama �Romano-vai, palaimintoji ðeima�, kurioje Ju-rovská vaidino Liubomiras Lauce-vièius).

Dar galima pamatyti

Nors �Scanorama� jau kaip rei-kiant �ásivaþiavo�, dar galima pa-matyti daug gero kino. Rekomen-duoju keletà labai skirtingø filmø,kuriø perþiûrai skirtas laikas tikrainebus iððvaistytas vëjais.* Norvegø reþisieriaus Mariuso

Holsto drama �Velniø salos karalius�pasakoja apie legendomis apipintàBastiojos salà, kurioje XX a. pradþio-je ákurtas nepaklusniø berniukø in-ternatas. Èia geleþinë tvarka, o nuovisuomenës atskirti nepilnameèiaiauklëjami sadistiniais metodais. Vie-nà dienà á salà iðlaipinamas septynio-likmetis Erlingas. Gindamasis jis ne-tyèia nuþudo policininkà, todël su-ëjus aðtuoniolikai bus perkeltas á su-augusiøjø kalëjimà. Vaikinas turi aið-kø tikslà � þûtbût pabëgti.* Filmà �Flamenko, flamenko�

visø pirma norëtøsi rekomenduotitiems, kurie kas savaitæ �kepa� ðo-kiø choreografijas nesibaigiantiemsmuzikiniams TV projektams ir nesi-kuklina tituluotis ðokiø dievais. Is-panø reþisieriausCarlosoSauros dar-bø galerijoje daug unikaliø filmø,kuriuose dramatiðki siuþetai pasako-jami ðokiø plastikos kalba: �Kar-men� (1983 m.), �Meilë-burtininkë�(1986 m.), �Tango� (1998 m.), �Ibe-rija� (2005 m.). Naujausiame filmeapie gyvenimà, meilæ ir mirtá Ma-estro kalba flamenko ritmu.* Reþisieriaus Paulo Verhoeve-

no karinë drama �Juodoji knyga�(2006 m.) nukels á 1944-øjø vasa-rà. Baigiantis Antrajam pasauli-niam karui jauna þydaitë Reièel,gelbëdamasi nuo persekiojimø,randa prieglobstá Olandijoje. Èianarsi mergina prisideda prie pasi-prieðinimo judëjimo. Kad iðgelbë-tø ið kalëjimo kelis kovotojus sufaðizmu, ji tampa aukðto rango vo-

kieèiø karininko meiluþe. Taèiauoperacija þlunga, o narsi merginasulaukia visai ne padëkos uþ pasi-aukojimà, bet kaltinimø iðdavyste.* Prancûzø dramos �Ministras�

(originalus pavadinimas �Valstybësvaldymas�, 2011m., reþisierius Pier-re�as Schoelleris) epigrafu galëtø bû-ti sparnuoti prezidento Charleso deGaulle�io þodþiai: �Politika yra per-nelyg svarbus dalykas, kad jà bûtøgalima patikëti politikams.� Filmoautoriai atskleidþia kai kuriuos �val-dþios koridoriuose� visada egzistuo-janèius politiniø manipuliacijø ele-mentus � cinizmà, ðantaþà ir áþûlømelà (þinoma, visa tai pateisinama�valstybës interesais�).Bet yra ir gry-nai prancûziðkos specifikos. Jà pa-dës suprasti kita Ch. de Gaulle�iomintis: �Kaip galima valdyti ðalá, ku-ri turi 246 sûriø rûðis?�* Filmas su sàmoninga gramati-

ne klaida pavadinime �Polisija�(2011 m.), anot reþisierës MaiwennLe Besco, pasakoja, kad �smurtasgali bûti nebylus, ir tai pati baisiau-sia jo forma�. Ðità tiesà puikiai þi-no policijos vaikø apsaugos dali-nio darbuotojai, kuriems kasdientenka gaudyti vaikø prievartauto-jus ir nepilnameèius vagilius, taippat apklausinëti átariamuosius sek-sualinio prievartavimo bylose. Ðieþmonës vadovaujasi gyvenimo pa-tvirtintu principu: �Niekada nebû-na taip blogai, kad negalëtø bûtidar blogiau.� Bûtent todël jie yratikri optimistai.* Nepataisomas optimistas bei ro-

mantikas yra ir jaunasis britø filmo�Að �Oliveris Teitas� (2010m., reþi-sieriusRichardasAyoade�as) herojus.Penkiolikmetis Oliveris panaðus á bû-simà literatûros genijø: jis skaito en-ciklopedijas ir kitas protingas kny-gas, o savo gyvenimà vaizduojasikaip filmà, susuktà 8 mm juostojeprancûzø �Naujosios bangos� stiliu-mi: �Man atrodo, kad vienintelë ga-limybë iðtverti gyvenimà yra ásivaiz-duoti save absoliuèiai kitokiomis ap-linkybëmis.� Deja, realybë � tai nesvajonëse kuriamas kinas.

Rudens melancholijà sklaido �Scanorama�* Ðiemet Kanø kino festivalyje

geriausiu reþisieriumi pripaþintasNi-colas Windingas Refnas filme lako-niðku pavadinimu �Vaþiuok� ne tikatkuria devintojo deðimtmeèio lai-kotarpá, bet ir þaidþia to meto stilis-tika, papuoðdamas jà �kelio filmo�ir �juodojo� kriminalinio kino or-namentais. Nekalbus bevardis vai-ruotojas (aktorius Ryanas Goslin-gas) þaibiðkai laviruoja naktinëmismiesto gatvëmis, o laisvalaikiu at-lieka pavojingiausius triukus kinofilmuose. �Greitis � mano dievas�, �tikriausiai mintyse daþnai sako ðisvyrukas. �Ir vienintelë galimybë ið-saugoti gyvybæ�, � sufleruoja filmosiuþetas.* Jauno lenkø reþisieriaus Jano

Komasos filmà �Saviþudþiø kamba-rys� primygtinai reikëtø rekomen-duoti jauniems þmonëms, kurie pa-tys jau negali áveikti priklausomy-bës nuo interneto. Visame pasauly-je ði problema nepaprastai aktuali,vien draudimas vaikams kasdien il-gai sëdëti prie kompiuterio nieko ne-iðspræs. Filmo herojui Dominykui ikibaigiamøjø egzaminø liko vos ðim-tas dienø. Paþemintas ir internete ið-juoktas bendraamþiø, paauglys uþ-

sibarikaduoja savo kambaryje ir ási-traukia á �Saviþudþiø kambariu� pa-vadintà pokalbiø svetainæ.* Pagal Aleksandro Mindadzës

scenarijus sukurta per 20 gerø vaidy-biniø filmø. Daþniausiai jis bendra-darbiavo su reþisieriumi Vadimu Ab-draðitovu, o jødviejø kûrybos vertin-tojai neretai pastebëdavo ðiuose fil-muose pasireiðkiantá konfliktà tarpscenarijuje esanèios mistikos ir reþi-sieriui bûdingo polinkio á hiperrea-lizmà. Galbût todël A. Mindadzë ðie-met vienas ëmësi realizuoti seniaibrandintà projektà. Filmas �Tà ðeðta-diená� primena 1986 m. balandþio26-àjà. Þmonës tada elgësi kaip ápras-tà poilsio dienà, neþinodami, kad gre-ta veikianèioje Èernobylio atominë-je elektrinëje sprogo reaktorius.* Jei �Scanoramos� reglamente

bûtø numatytas prizas uþ geriausiàvyro vaidmená, já, ko gero, gautø ðko-tø aktorius Peteris Mullanas uþ tita-niðkà energijà, iðeikvotà filmuojant�Tiranozaurà� (2011 m., reþisieriusPaddy Considine�as). Ið paþiûrosðiurkðtaus ir netaðyto Dþozefo gy-venimas ákalintas prakeiktame tri-kampyje tarp kazino, apðepusio na-mo ir aludës. Dþozefas � jautrios sie-los þmogus, tik pasigëræs tampa ne-valdomu �tiranozauru�. Bet paþin-tis su pamaldþia labdaringos par-duotuvës darbuotoja Hana jau ápras-tai girtuoklio egzistencijai suteikianaujø impulsø.

5

. 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799) TILTAI

IðArti dirvonaiMintys po dviejø festivalio koncertøGiedrius KUPREVIÈIUS

Jau ir nebeþinau, kaip reikia raðyti recen-zijà, nes Lietuvoje ðio þanro beveik neliko.Tiesa, apie muzikà kalbama, bet tai labiaumalonûs raðinëliai, favoritø palaiminimas arkelios �krutos� pastabos dël vieno kito mo-mento. Muzikinës analizës neliko, tik atpa-sakojimai, literatûriniai tekstai apie muziki-nius siuþetus. Geriausiu atveju � konstanta.Taigi neþinodamas, ar pataikysiu á recenzi-jos þanrà, bandau.Keli koncertai XVI ðiuolaikinës muzikos

festivalyje �Ið arti� man buvo svarbûs muzi-kiniø tendencijø ir madø fone. Koncerte �Se-ansas: atsargiai � premjera� iðgirdau ir pama-èiau septynis lietuviø autoriø audiovizuali-nius projektus. Tiksliau � ne projektus, o uþ-baigtus arba siekiamos uþbaigties kûrinius.Dabar, kai vizualizuojamas bet koks garsas,tokia videoprojekcijø ir muzikos jungtis dau-geliui þiûrovø, nemokanèiø girdëti be vaiz-dø, buvo tikra prabanga. Mane ji � gal ir ge-rai � blaðkë ir mëtë nuo vieno meno prie ki-to: nuo vaizdeliø, kurie gana atmestinai su-montuoti lyg pro rûkà sklandë ant Filharmo-nijos lubø, iki muzikos, kuri buvo kur kasaukðtesnës kokybës ir ganëtinai iðvaizdi bevaizdo. Koncerto virðûnë, be abejonës, buvoAlgirdo Martinaièio juokingai pavadinta,bet skaudþios ironijos ir humanizmo pripil-dyta pjesë garsui su vaizdu �Skirtingi ðeð-kai�. Gal kas pabaigoje pasigedo nemalo-naus kvapo, bet ne apie tai ði meistriðkai su-komponuota (ir preciziðkai atlikta) kompo-zicija. Autorius nepriekaiðtingai valdo ritmi-kà, joje slëpdamas netikëtas harmoninesvingrybes, o polifonijos gausa man buvo tar-si gryno oro srautas. Juk dabar beveik niekasið naujøjø kompozitoriø nemoka raðyti poli-foninës muzikos (nors tikrojo, nûdien taipgarbinamo minimalizmo prigimtis yra bûtentðioje faktûroje). Muzikos seka kulminacijoslink ir keistai linguojanèio, tai uþmieganèio(ar apkvaiðusio), tai pabundanèio autoriaussiluetas ant scenos lyg dar kartà jau kitu ra-kursu klaidino stebëtojà: ar èia rimta, ar rei-kia juoktis, ar èia apie tuos ðeðkus, o gal taialegorija ir kodël jie skirtingi?.. Mûsø publi-ka, kuri visokià muzikà klausosi tuo paèiu�reþimu� ir mano, kad negraþu vieðai reikðtiemocijas, geriausiu atveju po koncerto plojastovëdami, nes arba nusisëdi, arba galvoja,kad tapo eilinio stebuklo liudininkais. Ma-no stebëtame koncerte stebuklø nebuvo, betA. Martinaitis prie jo priartëjo, prisigretinosu jam bûdinga vidine elegancija ir klausa.Dar koncerte matëme-girdëjome be galo iðtá-susià Gintaro Sodeikos kompozicijà �Postmortem�, kurioje, kaip ir daugumoje ðiuolai-kiniø kûriniø, vyrauja pasaulio pabaigos nuo-jautos. Daþniausiai tokia pabaiga iðtinka nepasaulá, o kûriná... Nuotykis su tikriausiai nu-kritusiu pigiø skrydþiu lëktuvu ir paskui ki-lusios mirusiø sielø vizijos nei jaudino, neiðaukësi gailesèio. O kûrinys, turint galvojeautoriaus talentà, galëjo tapti ávykiu ir Fil-harmonijos salëje. Kaþkodël jau koks deðimt-metis mûsø kompozitoriai labai skuba pri-

statyti vis naujus �projektus�. Gena du daly-kai � festivaliniai terminai ir natûralus meni-ninko ðauksmas dalyvauti procese. Man at-rodo, antrasis vertesnis uþ pirmàjá. Taigi irGintaro kûrinyje pristigo ádirbio, kompozi-cinës tvarkos, uþbaigtumo. Tad ir nesibai-giantis perkusininko Pavelo Giunterio sologaliausiai iðseko, nes buvo neaiðku, kà to-liau veikti. Tik kai ant lubø vël pasirodë lëk-tuvo siluetas, atrodë, post tampa mort. Ádo-mus sumanymas pakibo klaustuku.Vaclovas Augustinas kompozicijoje �At-

minties laivas� sumontavo sovietinës ideolo-gijos vaizdinius. Kûriniu sugráþæs á 1983 m.autorius tarsi pasijuokia ið tø laikø (visos pra-eities epochos yra ðiek tiek juokingos): kom-pozicijoje vyrauja sovietinës muzikos into-nacijos, karinë instrumentuotë, jà paryðkinakino kronika ið cechø, soclenktyniø ir viso-kiø darbo didvyriø þygiø. Kûrinys ðmaikð-tus, nors vëlgi kiek iðtæstas ir be pozicijos. Iðkitos pusës, dabar lyg ir nemadinga rodytiaiðkias ideologines nuostatas. Bet filosofaiperspëja: pildami ið geldos ideologinius van-denis galime iðmesti ir kûdikëlá, vardu hu-manizmas... Menas ir sociumas kaskart vie-nas nuo kito tolsta. Tad nusprendþiau, jog�Atminties laivas� autoriui tëra smagus so-vietiniø laikø prisiminimas. Nors ið tikrøjøbendradarbiavimas su tuo metu itin progre-syvia elektroninio roko grupe �Saulës laik-rodis� galëtø ir dabar tæstis.Graþi, lyg ið kokios garsinës ikonos nuþen-

gusi Giedriaus Puskunigio �Asmik Pavana�nuskendo vaizde, kurio tarsi ir visai nebuvo.Muzika su dailia ir labai girdëta harmonija �nei naujiena, nei atradimas, o jei autorius bûtøbent kiek daugiau pafilosofavæs � iðgirstumejau ne teatro, o filharmonijos kûriná. Giedriusmane þavi sugebëjimu taupiomis priemonëmissiekti tikslaus rezultato, taèiau �grynoje� mu-zikoje to nepakanka � èia nereikia bijoti lau-þyti teisingas perspektyvas. Tikiu, kad G. Pus-kunigis, lygiai kaip ir Faustas Latënas, kon-certe pasirodæs su jokiø pretenzijø neturinèia irironijos sklidina (todël man labai patikusia)kompozicija �Defragmentation�, gali kurti vi-savertæ, o ne vien iliustratyvià muzikà.

Zita Bruþaitë vis dar ieðko savæs � tai su-kasi gaivalingø ritmø taktuose, tai surenkaneátikëtinø deriniø ansamblius, tai ágarsina�pro Visbio (Ðvedijoje) studijos langà� ma-tytus vaizdus. Þaviuosi Zitos muzikos gyvy-be, tempu, lyrika, tikrumu. Taèiau dabar tojau nepakanka. Didelis organizaciniø darbøkrûvis sekina, blaðko, ima �fragmentuotis�muzikinë materija, atsiranda skaidulø. Kasgali gelbëti? Ogi stambi forma. Z. Bruþaitësscenos kûriniuose girdëjau potencialià galiàspræsti gerokai sudëtingesnius uþdavinius neikad ir meistriðkai paraðytose nedidelëse ka-merinëse kompozicijose. Juk taip nutiko irDaliai Kairaitytei, nustebinusiai mus stam-biu simfoniniu kûriniu pirmajame festivaliokoncerte...Linas Rimða anotacijoje raðo: �Paliekant

kaþkà, atsisveikinant...� ir visà garsynà paly-di nevaldomais fraktalø vaizdais, kurie judair juda, vienas ið kito gimsta ir mirðta, ir vëlgimsta. Tai, ko gero, lengviausiu keliu nu-þingsniavæs autorius. Beje, nekaltinkime jo:dabar menas be ádirbiomadingas, svarbu, kadþiûrovas nustebtø, o muzika reikalinga tikkaip nuostabos trukmës reguliatorius...Ðiame koncerte ásiminë Andriaus Radziu-

kyno, Algirdo Januðevièiaus, Vyganto Ðilins-ko, Pavelo Gunterio, Alos Bendoraitienës,Zbignievo Levickio ir Giedriaus Bendorai-èio ansambliðkumas, ðiuolaikinës muzikosinfantilizmo pajautimas, ritmikos precizija irmetronomo funkcijà atlikæs V. Augustinas.Puikus pasirodymas!Paskutinis festivalio koncertas paþërë tik-

rai smagiø netikëtumø. Po ilgesnës pauzësiðgirdau þavià Juliaus Andrejevo koncerti-næ pjesæ fortepijonui ir kameriniam orkestrui�Negráþtanèiam paukðèiui�, kuri, nepaisantitin nesurepetuotos interpretacijos, þinovuiturëjo palikti labai gerà áspûdá. Puiki forma,gyvybës pilna pianistiðka faktûra, paslëptøtonacijø darnos ieðkanèio �paukðèio lauki-mas� � argi ne tokià muzikà turëtø skambintijaunieji pianistai, kurie, deja, iki ðiol �kan-kinami� nuo sovietiniø laikø sudarytø pro-gramø kûrinëliais. Áspûdingai ir rimtai pasi-ruoðusi Juliaus konzertstuck atliko jaunojipianistë Cynthia Soto Cordero ið Kosta Ri-kos. Jei ten vaikai groja tokius kûrinius (o taipatvirtino ir reto groþio, faktûrø ávairove ste-binantis Cynthia atliktas kostarikieèio Ma-rio Alfaguell Koncertas fortepijonui Nr. 7),mûsiðkei pianizmo mokyklai derëtø gerokaipergalvoti marðrutà, kur link einame. Nesa-kau, kad vien tik moderni ar modernesnë mu-zika turi bûti pedagoginiame repertuare. Ne.Bet reikia kitokio poþiûrio á pasikeitusá pa-saulá, o ne vien sustabarëjusios ir seniai ko-kybæ praradusios pianizmo tradicijos fetiðo.Juliaus ir Mario kûriniai � pastarojo koncer-to aukðtumos. Þinoma, Vidmantas Bartulisvisuomet loðia be galo iðradingu savo teatra-liðkumu ir muzikine elegancija. Ðiuo metuvisi naujausi arba atnaujinti kûriniai remiasinuolat pasikartojanèiomis sekvencijomis,kurios taip dailiai ir skoningai kinta, kad galnet pats Philipas Glassas pavydëtø, nes gar-siojo amerikieèio muzika ne visada pasiþy-mi skoningumu. Vidmanto kûryboje manenuo seno þavi naivus sudëtingumas ir itinryðki instrumentuoèiømeistrystë. Tarsi ið nie-ko, lengvai skambanti aþûrinë faktûra leidþiaklausytojui iðgirsti visus planus ir tembrus.V. Bartulis yra Meistras ir visa, kà jis daro,yra Gerai. O kai kada ir labai gerai. Ar labaibuvo ðá kartà � neþinau, taèiau jei dar kasnors ir be akrobatës kaspinø atliks kuklø�Cynthia Sapnà�, nepraðaus pro ðalá nei drà-sioji muzikos mokytoja, nei jos mokinys.

Igorio Ðèerbakovo Koncertas fleitai, sty-giniams ir perkusijai nukëlë á laikus, kai mesmanëme, kad esame labai modernûs. Gerai�sukalta� kompozicija buvo visiðka prieðin-gybë V. Bartulio opusui � perkrauta instru-mentuotë puikiàjà fleitininkæ Bogdanà Stel-maðenko vertë visà laikà forsuoti garsà, nesjos diapazone siautë styginiai, goþdami tik-rai áspûdingà solistës partijà. Dirigentas pri-valëjo orkestro grieþimà tramdyti.Á tolimà praeitá nukëlë ir Peterio Vaskso

�Musica dolorosa�. Barberio-Pendereckio-Liutoslavskio kûrybos dvasia 1983 m. sukur-ta pjesë suskambo lyg savotiðka potëpiø irtembrø enciklopedija. Kaip sako lotynø pa-tarlë � nil novi sub sole (�nieko naujo posaule�); dabar gavusieji kompozitoriaus di-plomà ne itin toli tenuëjo nuo tø 7-ojo de-ðimtmeèio atradimø. Dël Peterio nuoðirdumokûrinys skambëjo ganëtinai gaiviai ir atsklei-dë nepakitusias tuo metu labai paþangaus sti-liaus iðtakas. Gaila, kad festivalyje �Ið arti�tebuvo puikaus kompozitoriaus kûrinys �iðtoli�. Gal ateityje naujoji latviø muzika busreprezentuota aktualesniais darbais. Na, o Jo-no Pauliko kûrinys arba pats ne be kompozi-ciniø klaidø, arba buvo taip atliktas, kad jøprisivëlë. Nors ir labai gerbiant Klaipëdos ka-merinio orkestro muzikantus, tenka konsta-tuoti, kad festivaliui kolektyvas nebuvo tin-kamai pasiruoðæs. Èia reikëtø tarti keletà þo-dþiø ir apie dirigentà Vytautà Lukoèiø, kurisðiaip jau, atrodo, susigrojusiam kolektyvuigalëjo bûti gerokai reiklesnis... Lietuvoje visdar gaji taisyklë tinkamai nesurepetuoti nau-jø kûriniø verta gailesèio. Màstoma taip: vistiek atliekame tik vienà kartà, tai ar verta dë-ti tiek pastangø? O gal kruopðèiai, atsakin-gai parengtos naujos partitûros ir ateityjeskambës jau vien todël, kad atskleis gilumi-nes vertes, garantuojanèias ilgëlesná kûriniøgyvenimà. Tai jau árodë daugybë mûsø ka-merinës muzikos atlikëjø. Kitas dalykas � dëlneprofesionalios vadybos netinkamai suda-romi dideliø kolektyvø repeticijø grafikai.Vis dëlto pirmajame festivalio koncerte grie-þæs Nacionalinës filharmonijos simfoninis or-kestras ðià taisyklæ gerokai �aplauþë�. Sako,tasai pasirodymas Kaune prilygo geriausiemsvilnieèiø festivalio �Gaida� koncertams, ku-riø kasmet ten vis maþiau...Ðios mano pastabos tëra telegrafiniai áspû-

dþiai, kurie turëtø pasirodyti kità rytà kokia-me nors �Kaunas Daily�. Po koncerto suraðy-ta �karðta� recenzija e-paðtu ið karto siunèia-ma á redakcijà ir kità rytà visi skaito, ginèija-si, svarsto. Kiek þinau, taip buvo prieð Antrà-já pasauliná karà Kaune, kai laikraðèiuose ga-lëdavai perskaityti Balio Sruogos ar JuozoGruodþio recenzijas apie vakarykðtes prem-jeras. Be jokiø e-mail ir iPad...... O festivalis �Ið arti� ðámet buvo kaip

reta turiningas, kokybiðkas ir pastebëtas. Ke-lios mano pastabos � tik festivalio kokybësárodymas: stiprieji kritikos nebijo. Sveikina-me organizatorius, rëmëjus (kuriø vardø skai-tymas prieð pirmàjá kûriná nuteikia labai pro-vincialiai � ðitos informacijos pakanka buk-lete) ir visus gausius sirgalius, meno pasau-lyje dar vadinamus graþiu garbingosios pub-likos vardu. Muzikinis plûgas dirba, iðarti dir-vonai garuoja � tikiu, ir kitàmet sulauksimenaðaus derliaus.P. S. speciali mûsø visø padëka visur suspë-

janèiai Z. Bruþaitei ir nuostabaus festivaliniobukleto bei anonsø autorei Rimutei Brilienei.Festivalio ,,Ið arti� archyvo nuotraukos

,,Signum Saxophone Quartet� (Vokietija).

Jaunoji pianistë Cynthia Soto Cordero.

DUO EGO (Ðvedija). Repeticijoje: Monica Danielson (balsas), Per Sjögren (muðamieji),viduryje � festivalyje su kûriniu ,,Your eye is the lamp� debiutuojantis kompozitorius

Raimundas Martinkënas.

6

TILTAI . 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799)

Romualdas RAKAUSKAS

Lemiamos akimirkospalaimintasis

Knyga prasideda nuo virðelio.Ðiandien, esant tokiai leidybos gau-sai, ypaè daug dëmesio skiriama re-klamiðkai iðvaizdþiam jo iðskirtinu-mui. Knygynuose akys raibsta nuospalvingumais ðûkaujanèiø virðeliø.Gal jausdamas margumo pertekliødizaineris Gytis Skudþinskas Ramû-no Danisevièiaus fotografijø albu-mui �Bûti laiku� (Lietuvos spaudosfotografø klubas, Lietuvos fotome-nininkø sàjunga. Vilnius, 2011) pa-rinko tamsiai mëlynà drobæ ir jojeáspaudë tik vienà D raidæ, kurià ge-riau galima apèiuopti, negu pama-tyti. Aiðku, virðelyje pakartojus ti-tulinio puslapio ðriftus besidomin-èiajam nereikëtø spëlioti, kas ðitonaktiðkai melsvuojanèio kvadratoautorius, bet gal kaip tik ðitaip ir sie-kiama suintriguoti.Netikëta naujiena � pirmà syká

net sekundþiø tikslumu pateikiamasfotografavimo laikas: �Mokiniai. Pi-lies g., Vilnius. 2010 m. geguþës26 d. 11:01.� Þavi nuotrauka, ku-rioje senamiesèio paveikslø turge-lyje berniukas draugui pirðtu raodoá nutapytos apsinuoginusios smui-kininkës menkai pridengianèias irseksualiai intriguojanèias siauruteskelnaites. Ið pradþiø mintyse pasi-ðaipiau ið tos vienos sekundës, betpaskui supratau, kad 11:02 iðraið-kingàjá pirðtà berniukas jau bûtø nu-leidæs ir fotografijos þybtelëjimo ne-iðvystume. Uþtat ir albumo pavadi-nimeprasmingai akcentuojama�bû-ti laiku.Laiku pasivyti, sugaudyti ir su-

stabdyti lekianèias sekundes R. Da-nisevièius suspëja su neatskiriamuantrininku � dviraèiu, kuris, jo pa-ties þodþiais tariant, tiesiog áaugo ákraujà.Nepatogesnëmaðina, ne grei-tesnis motociklas, o tik atkaklus kas-dienis pedalø mynimas. Senovës lie-tuviai kariûnus laidodavo su iðtiki-maisiais bendraþygiais þirgais. Galir... Ne, geriau stabdykime tokius pa-juokavimus.Ðià vasarà savo numylëtuoseNiû-

ronyse ið netikëtumo netekau þado:skinu avietes ir þiûriu � kieme iðdangaus nukritæs Ramûnas. Net ne-paskambinæs. Pasirodo, ið gimtøjøBirþø á Anykðèius atmynë Puntukojubiliejinio renginio fotografuoti.

Aplankæs Arklio muziejø ir susiþi-nojæs, kur mano sodyba, akimirkaiuþsuko ir, patvirtindamas, kad yragrynakaraujis reporteris, dar suspë-jo raudonais nuo uogø pirðtais kole-gà áamþinti. Nesunkiai patikëèiau,kad ir vaþiuodamas dviraèiu jis su-geba fotografuoti...Net 32000 nukeliautø kilomet-

rø rodo jo dabartinio þirgo �Giant�spidometras, o vienos dienos rekor-das � 277 km. Ekstremaliai unika-lus profesionalas. O kaipgi þiemà?Atsakymas minorinis � �vaikðtaunuleidæs galvà�. Akivaizdu, nes al-bume tik viena pusëtina þiemiðkanuotrauka. Ákvëpimas tik dviraèiupasigaunamas.Baigiant fotografo pagrindinio

talkininko pagerbimo apeigas, pri-siminkime labai originalø ciklà�Dviratis lieka, þmonës praeina�. Ði-toká daugiaprasmá pavadinimà pa-siûlë Skirmantas Valiulis, pamatæsir gerai ávertinæs pro Ramûno dvira-tá þingsniuojanèius mûsø politikus:Valdà Adamkø, Algirdà Brazauskà,Andriø Kubiliø, Rolandà Paksà, Vy-tautà Landsbergá, Viktorà Uspaski-

chà, Artûrà Zuokà... Daug jø praeis,o R. Danisevièius iðliks. Toká kate-goriðkà teiginá sutvirtinkime ðiuo-laikinës literatûros giganto Salma-no Rushdie�o pastebëjimu apie fo-tografijà ir jos kûrëjus, turinèius�dieviðkà ilgalaikio vaizdo dova-nà, þvilgsnio virsmà atmintimi, da-barties amþinybe, nemirtingumodovanà�.Gaila, kad nei autorius, nei albu-

mo sudarytoja Eglë Deltuvaitë ne-ávertino ðitokio ádomaus sumanymo,o galëjo atsirasti treèias atvertimas,kaip du iðspausdintieji keliø nuo-traukø reportaþai ið Lukiðkiø kalëji-mo ir Kariotiðkiø sàvartyno. Bendraalbumo kompozicija bûtø tik page-rëjusi.Syká viename renginyje atsidû-

rëme greta.Net ir nujausdamas, koksnuolatinës átampos pilnas su neið-jungiama fotografavimo pavara ju-dantis Ramûno gyvenimas, nuste-bau pamatæs, kaip jo galvoje tuopaèiu metu dirba keli vaizdø apdo-rojimo kanalai. Dauguma mûsø fo-tografuodami kairiàjà aká uþmerkia-me ir visà dëmesá sutelkiame á ste-

bimà per vaizdo ieðkiklá vyksmà, ojis atmerkta kairiàja dar ieðko nau-jo kadro. Po tokio intensyvaus gy-venimo akimirkø susiurbimo supra-tau, kodël Ramûnui ið dangaus krin-ta kepti karveliai. Prigimtinis repor-terio talentas + darbðtumu uþsiau-Fotovi(t)raþai 39

gintas meistriðkumas + dësningo at-sitiktinumo sëkmë = iðsipildymoakimirka. Ir dar vienas papildomas+: pagrindinis jo devizas � pirmiaunuspausk, o paskui galvok, nes,praradæs sekundæ, neberasi buvusiokadro.

Ð. S. (Ðarûnas Sauka). 2002 m. balandþio 25 d.

J. I. (Jurga Ivanauskaitë). 2003 m. lapkrièio 10 d. 13:23.

�Tango�. 2001 m. birþelio 14 d. 18:47. �Eilëraðèiai�. 1997 m. spalio 8 d. 19:44.

�Nieko nëra namie�. 2009 m. geguþës 15 d. 17:28.

7

. 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799) TILTAI

Ádomu, kad toje glaustoje kûry-binëje aritmetikoje áspaustas ir mû-sø leidinio pëdsakas: �Nuo maþensvartydavau þurnalà �Nemunas�, fo-tografijos albumus. Jie formavo ma-no supratimà, kas yra gera fotografi-ja.� �Lietuvos ryto� þurnalistë ne-paklausë, kaip tada jam �þiûrëjosi�skandalingieji �Nemuno� aktai. Ma-tyt, abejingai nepraversdavo ir ðá tànaudingo pasiëmë, nes pastaraisiaismetais su kolegomis reporteriaisnuolat vyksta �pasiganyti� á Èeki-joje rengiamus nuogybiø plenerus.Þanro ar fotografø impot..., atsi-

praðau, silpnumui pabrëþti Algiman-tas Aleksandravièius vartoja ironið-ka paðaipële nuskaidrintà terminà �akteliai. Ið aptariamame albumepublikuojamø penkiø nuogybiø galtik vienai � efektingu, bet tradicið-

ku ðuoliu skriejanèiai gimnastei �Algimantas mestelëtø savo firminæpaðaipëlæ. Likusios ið gausiai foto-grafø eksploatuojamo þanro iðsiski-ria ryðkiu autoriniu originalumu.Ypaè subtili �Madam su cigare-

te�. Jeigu pagalvojote, kad nuotrau-koje labai svarbi cigaretë, jus pigiainupirko. Pagrindinis akcentas �gundantis gestas, kai madam elegan-tiðkai nykðèiais bando nusmauktijuodas kelnaites, o pilkame pajûriopeizaþe tvyro erzinanti neþinia: galapsigalvos ir, abejingai uþsidegusitarp pirðtø boluojanèià cigaretæ, pûs-telës dûmø kamuolá á amþinai alka-nø vyrø smalsumà...Nemotyvuotai tarp nuogybiø ási-

terpia rudeniðkas Nidos peizaþas. Al-bume jis vienintelis ir akivaizdþiaiiðkrinta ið darnios reportaþinio vyks-

mo rikiuotës. Tarsi gausiame nude-archyve sudarytoja nerado dar vie-nos apsinuoginimo kompozicijos.Keistoka, bet pristatomojo straipsnioautorius Tomas Pabedinskas kaip tikpastebi ðio mano meniniø vertybiøskalëje svirduliuojanèio gamtovaiz-dþio privalumus: �Kartais R. Danise-vièius apskritai atitolsta nuo jamáprasto reportaþinës fotografijos þan-ro ir áamþina, pavyzdþiui, Nidos pei-zaþà, paversdamas já sunkiai atpaþás-tamu, bet áspûdingu vaizdiniu...� Uþ-baigtam �áspûdingumui� akivaiz-dþiai kenkia iðplaukiantis neryðku-mas. (Atmintis atneða Jono Kalveliokopø precizikà.) Bet gal jaunasis me-notyros mokslø daktaras ðità vaizdi-ná perkëlë á viskà pateisinanèios post-modernios nekokybës erdves.Stebinanèiø fliuxsiniø idëjø me-

nuose niekada nestinga. Tarptauti-nio ðiuolaikinio ðokio festivalyjeVilniuje �Naujasis Baltijos ðokis�R. Danisevièius fotografavo ekstra-vagantiðkà ðoká su ekskavatoriumi.Skambant �muzikaliam� traktoriausurzgimui baltamarðkinis meninin-kas-novatorius stengësi neiðkristi iðjudanèio kauðo ir retkarèiais bandy-davo áterpti lyg ir baletà primenantájudesá. Ne maþiau áspûdingà nesà-monæ matome nuotraukoje, kuriojevisada visaip ir visur suspëjantis ma-estro Donatas Katkus diriguoja mo-tociklø orkestrui. Ne mums spræsti,kodël kilniam Ðv. Kristupo festiva-

liui prireikë tokios bravûriðkos mu-zikos parodijos.R. Danisevièius � iðkalbingø de-

taliø meistras. D. Katkui diriguojantdar reikðmingai dalyvauja ant stalosukrauti motociklininkø nebaigtogerti alaus indeliai. Bet þaviausiatikroviðka detalë � storai aptvarsty-tas maestro pirðtas. Buitinë traumanesustabdë tokio svarbaus, gal netpirmojo pasaulyje motociklinio pa-simuzikavimo.Aukðèiausià meniná balà skirèiau

Ispanijos karalienës Sofijos vizitàLietuvoje apibendrinanèiai akimir-kai. Ne privaloma ðypsena padabin-tas veidas, ne tviskanti kariûnø ri-kiuotë, ne politikø olimpas, o tik ka-raliðkai elegantiðkas þieduotos ran-kos mostas uþ neperðaunamo auto-mobilio stiklo. Taupi meninë deta-lë bûna iðkalbingesnë uþ tradicinæinformacinæ gausà.Panaðiu iðradingumu paþymëta ir

Algirdo Brazausko portretinë inter-pretacija. Panaudojus specifiná ob-

jektyvo ryðkumo nustatymà, susirû-pinusá prezidento veidà tarsi maþy-èiame teleekrane matome prieðaisstovinèio vyriðkio akiniø stikle.Ðmaikðèiausia detaliø þaismë su-

telkta Norviliðkëse, �Be2together�festivalyje, nufotografuotoje �Kir-pykloje� � èia ðukuojama mergai-èiukë pakliuvo á kryþminá �vyriðkødaikèiukø� apðaudymà. Vienojepusëje � á tarpkojá toje vietoje ási-spraudæs lako balionëlá kirpëjas, okitoje � klasikiniu nuogumu ðvy-tinti Apolono skulptûra. Drovios, su-trikusios jauniklës ðypsena susiejair uþgesina aktyvià vyriðkà atakà.Keliaujant albumo puslapiais á fo-

tomeno vertintojø lëkðtutæ vis nukrin-ta iðvaizdþiomis detalëmis pagardintikepti karveliai. Ið panaðios meninëskondicijos fotografijø lengvai galë-tume atrinkti kad ir dvideðimtukà, betapsiribokime Dievo mylima trejybe.1. �Tango�. Kieme panelæ ðokdinan-èio vyriðkio ranka iki pavojingos ri-bos kilstelëjo trumputæ suknelæ ir þa-viai apnuogino du prieðpilnius pus-mënulius, o nuotraukos komponavi-mas parodo, kad autoriui ne maþiausvarbus ir jomëgstamoherojaus �nu-leipausio ðuns � dalyvavimas. 2.�Rinktinë�. Viena ið gatve þingsniuo-janèiø vienuoliø smagiai spiria ið kie-mo atriedëjusá kamuolá. (SubtiliaiðmaikðtaudamasR.Danisevièius daþ-nai pasirenka pamalduoles herojes.Albumematomedar dvi panaðaus sti-liaus nuotraukas � �Vyrø dienos� ir�Ðrekas�.) 3. �Eilëraðèiai�. Neátikëti-nai nuoðirdaus ásijautimo vaizdelisið poezijos skaitymø �Uþupio� kavi-nëje. Gaila, nesuþinosime, kurio po-eto kûryba pajëgi ðitaip sujaudinti to-kius, atrodytø, nepoetiðkus vyriðkius.R.Danisevièius kasmetiniø Spau-

dos fotografijø apdovanojimø re-kordininkas � aðtuoniolika �Auksi-niø kadrø�. Neþinau, ar namuose yrajiems paskirta auksinë siena, neþi-nau, ar kuris nors juodai balto pavy-do kupinas kolega neketino pradur-ti jo dviraèio padangø, bet þinau,kad mano iðrinktos fotografijos ne-pelnë jokiø paauksinimø. Ir darþinau, kad mudu su Ramûnu esamebendraminèiai ir vienodai nemëgs-tame natiurmorto bei studijinës fo-tografijos, bet labai mëgstame...

�Maestro�. 2005 m. liepos 24 d. 19:08.

�Premjeras�. 2004 m. spalio 10 d. 23:14.

�Mokiniai�. 2010 m. geguþës 26 d. 11:01. �Madam su cigarete�. 2008 m. liepos 7 d. 11:43.

�Kirpykla�. 2009 m. birþelio 13 d. 19:31.

8

TILTAI . 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799)

Atkelta ið 4 p.

Nuo atviro veido (ar ávairiapusið-kai kintanèio) � ir jis dël to netampamenkesnis ar ne toks patrauklus. Në-ra ir mëgavimosi � va, þiûrëkite, aðir toks, ir toks... Ne tik kad nukrapð-tytas sindromas, bet leidþiama apietai kalbëti vieðai. Ðitai sukreèia. Tie-sos ieðkojimas, pirmiausia � savyje,per save. Ir atvirumas � tau. Kaip ði-to pasiekei, kaip tai �uþkariavai�?�Að tikrai esu intuicijos artistas,

neturiu metodø, kuriuos galëèiausuraðyti (...). Artistas gali bûti at-vestas iki tam tikros ðilumos ðirdy-je ar sieloje, kai paðneki su juo�, �V. Bagdonas.

Avanscenoje � Vladas Bagdonas

Gediminas JANKUS

Kauno kamerinio teatro prem-jera � Daivos Èepauskaitës dra-ma �Diena ir naktis� � nustebinoir sujaudino tiek tematika, tiekperteikimo bûdu. Spektaklis pa-siþymi dramaturginës medþiagosir reþisûrinio sumanymo vienove �atvirà ir skaudþià temà palydiypaè jautri etinë gaida, o ið buiti-nës plotmës sugebama pakilti ikibûties dramos apibendrinimø, su-teikti vyksmui alegorinæ formà.D. Èepauskaitë verta padëkos

ir pagyros ne tik dël to, kad pasi-rinko itin retai lieèiamà skaudþiàholokausto temà, ne tik uþ visatalento jëga atskleistà tragiðkàLietuvos þydø likimà � masinánaikinimà naciø okupacijos me-tais. Ji verta padëkos uþ aiðkià irnedviprasmiðkà nuostatà, uþ ryð-kø moraliná imperatyvà, uþ pozi-cijà. Ir autorës poþiûris në kiek ne-sumenkino veikalo reikðmingu-mo, gilumo. Prieðingai � bûtenttai padëjo tiksliai sudëlioti dau-gelá itin svarbiø akcentø, galø ga-le atvirai prabilti apie lietuviø irþydø santykius prieðkario, karometais, apie antisemitizmo apraið-kas, kalbëti apie glûdintá þvërið-kumà, bandos instinktà, apie bû-tinybæ iðlikti þmogumi.Dramos konstrukcija gan sudë-

tinga, reikalaujanti netradiciniøsprendiniø. Dramaturgë, atskleis-dama nûdienos personaþø � þy-daitës Mildos ir lietuvaièio An-driaus � jausmø istorijà, iðkelia at-minties, kaltës, aukos ir budeliotemas, perteikdama jas per pasa-kojimà apie dramatiðkà Mildossenelës Goldos meilæ Kostui. To-ji meilë paþenklinta itin skau-dþiais ir tragiðkais karo metø ávy-kiais, kai vyko holokaustas, kaibet koks þmogiðkumas ir atjautanaikinimui pasmerktiems þydamsreikalavo didþiulës narsos ir ryþ-to. Dabartiniø ásimylëjëliø porasugráþta á tà dramatiðkà laikotar-pá, kartoja iðgyventà siaubà, kan-èias, atskleidþia pasiaukojimà, ið-likimo kainà. Senoji Golda, vie-nintelë likusi gyva ið gausios Tai-cø ðeimynos, tampa svarbiu per-sonaþu, o nuþudytieji jos artimie-ji, vis aplankantys gyvuosius �nekaltø aukø simboliu. Aiðkiai su-dëlioti ir budeliø akcentai. Jaisávardijami ne tik vokieèiai. Vei-kia ir tautos atplaiðos, vadinamie-ji �tautinio darbo� aktyvistai, bal-taraiðèiai, kartkartëmis ciniðkai

ðûkaujantys apie þydø bolðeviz-mà ir bûtinybæ juos naikinti. Jaut-riai, rasdama originaliø lyriniø ak-centø D. Èepauskaitë pavaizdavovaistininko Berelio Taico ðeimà.Taèiau pjesëje, mano manymu, li-ko tam tikro plakatiðkumo ir de-klaratyvumo, ypaè scenose su An-driaus (Kosto) draugais.Tokius nelygumus glaistë ir

tikrà bûties dramà scenoje ákûni-jo spektaklio reþisierius Stanislo-vas Rubinovas, sugebëjæs pasiektigelmingà ir jaudinantá apibendri-nimà. S. Rubinovo reþisûrinis me-todas ðiame pastatyme pasireiðkëypatinga jëga ir átaigumu. Jis netik áþvelgë ir �paþadino� aktoriø(ypaè jaunøjø) uþslëptas ar net ne-numanomas galimybes, bet ir dau-gelá scenø pakylëjo á biblinio tra-gizmo virðûnes, iðvengdamas bui-tinës traktuotës, filosofiðkai ap-màstydamas aukos ir budelio te-mà. Reþisieriaus sumanymà padë-jo atskleisti ir kûrybinë grupë:kompozitorius Faustas Latënas,dailininkas Sergejus Bocullo ir,þinoma, aktoriai. Spektaklyjeskambanti muzika nesavitikslë, jipabrëþia ir padeda iðryðkintiprieðtaringus herojø jausmus, kul-minacinius momentus. Scenogra-fija itin sàlygiðka, paprasta, tam-pa iðgryninta balto metalo meta-fora, sterilios vaistinës þenklu, ne-

trukus perauganèiu á kraupø visanaikinimo simbolá.Pagrindiniai personaþai � Mil-

da (Simona Bladþenauskaitë) irAndrius (Kostas) � Vytautas Gasi-liûnas. Jiems spektaklyje tenka di-dþiausias emocinis, psichologiniskrûvis, kurá tikrai nelengva iðlai-kyti, ir S. Bladþenauskaitë, kur-dama du vaidmenis (ypaè sudëtin-gà savo senelës Goldos jaunystë-je), atskleidë neeiliná talentà. Jiátikinama ir ásimenanti epizoduo-se su vokieèiø karininku, meilësscenose su Kostu, bendraudama supaèia senele Golda (Alma Masiu-lionytë). Jausmø proverþiai, ba-lansavimas ant sveiko proto ribos,aplink siauèianti beprotybë ir ma-siniai þudymai, mylimojo artumasir iðsigelbëjimas jo pastangomis...Visa tai matëme S. Bladþenauskai-tës Mildoje ir patikëjome, kadMeilë nugali mirtá.Jaunajam V. Gasiliûnui ne-

lengva kurti taip pat du � Andriausir Kosto � vaidmenis. Man jie pa-sirodë ne visada motyvuoti ir áti-kinami, kai kur ðlubuoja nûdie-nio jaunikaièio Andriaus drama-tinë linija. Ðis personaþas gal irmenkiau �iðraðytas�. Gan dirbti-nës, nenatûralios atrodo pokalbiøsu draugais (Gintautas Bejeris irEdvinas Vadoklis) scenos. Norë-tøsi, kad jø antisemitinës tirados

bûtø labiau pagrástos. Sutinku,1922 m. �Trimito� straipsniø ið-traukos gali skambëti (beje, jostikrai ðokiruojanèios ir atskleidþiakai kuriø to meto faðistuojanèiøasmenø, bûsimø voldemarininkø,pradëtà þygá), taèiau iðtrauktos iðkonteksto jos niekaip nepaaiðkina(nors tai daryti bandoma) dabar-tinio jaunimëlio dalies radika-laus, tiksliau, atmatinio poþiûrio,paneigianèio bet koká þmogiðku-mà ir moralæ.V. Gasiliûnas stiprus ne lyrið-

kose ir pritemptø pasiplepëjimøscenose. Jo talentas atsiskleidþiavaidinant Kostà, Goldos mylimà-já. Jis myli, yra mylimas, ryþtasigelbëti, bando áspëti Goldos ðei-mà, jos tëvà Berelá Taicà. Kostasryþtingas, pasiðventæs, gelbëto-jas... O su baltu raiðèiu � naikin-tojas... Tasai homo duplex sindro-mas atskleistas labai átaigiai. Ap-skritai praeities personaþai, ir mi-nëti Kosto draugai, daug átikina-mesni ir, nors neámanoma psicho-logiðkai motyvuoti ar paaiðkintijø poelgiø, jie ásimena savo eg-zistavimo absurdu.Spektaklyje ypaè áspûdinga

jautriai ir su didþiule meile paro-dyta gausi Berelio Taico ðeima.Kasdieniai, paprasti, þmogiðkisantykiai, tarpusavio supratimas,meilë, rûpinimasis vieni kitais �

bene pagrindiniai jos bruoþai. Irvisas ðis ramus, darnus pasaulispasmerktas sunaikinimui, kruvi-nai aukai. Neámanoma nei tuo pa-tikëti, nei paaiðkinti. Berelis(Aleksandras Rubinovas) savopersonaþà kuria sodriai, negailë-damas iðmonës ir ávairiapusio ta-lento blyksniø. Itin ryðkus ir svar-bus vaidmuo, þaiþaruojantis sà-moju, saviironija, gyvenimiðka ið-mintimi ir neapsakoma meile vi-sai savo ðeimai. Bereliui puikiaitalkina jo þmona Fruma (VioletaStaponkutë), seserys Sara ir Ra-chelë (Kristina Kazakevièiûtë irDaiva Ðkelevaitë). Trumpiau ma-tome Goldos seseris Fridà ir Rivà(Asta Steponavièiûtë ir Edita Ni-ciûtë), taèiau visos ðios graþiosðeimos moterys paminëtinos � juktampa susidorojimo aukomis irspektaklio metu nuolat pasirodo,primena, aimanuoja, skundþiasi...Jos lanko nelaimingàjà Goldà, ið-gyvenusià savo tragedijà � likusigyva (jà iki pat karo pabaigos slë-pë Kostas), ji netenka mylimojo.Itin talentingai A. Masiulionytësákûnyta Golda tampa ryðkiu visospektaklio þenklu, susiejanèiupraeitá ir dabartá. Tampa ðiokiatokia viltimi kalbant apieSUSITAIKYMÀ, ATLEIDIMÀ.Tiesa, pjesëje tokio motyvo lygir nëra, o finale Berelis netgi sutam tikru kartëliu cituoja Pra-dþiaknygæ � ðitaip jis tarsi prilyg-damas bibliniam Jobui... O An-drius? O Milda? Ar jø nûdienëmeilë nugalës Mirtá? Ar nugalëspraeities ðeðëlius, skausmà ir kal-tæ? Spektaklio kûrëjai atsakovienprasmiðkai � neigiamai. Jau-nieji iðsiskiria. ATLEIDIMO irSUSITAIKYMOnëra.Þinoma, kol dar tarp dalies mûsø

gentainiø gajus poþiûris á þydus,menkai besiskiriantis nuo 1941 m.platintø atsiðaukimø turinio (spek-taklio programoje tie atsiðaukimaipalyginti su nûdienos komentaraisinternete), tol nebus kalbama minë-tomis kategorijomis. Bent spektak-lio kûrëjai nekalba. O ðit iðeivijojeAntanas Ðkëma dar 1961 m. iðdrásoapie tai prabilti savo dramoje �Ata-raxia�. Lietuvis Andrius Gluosnis1941 m. garsiajame garaþe kerðyda-mas uþ kankinimus nuþudo NKVDtardytojà Izaokà ir po daugelio me-tø susitinka (alegoriðkai) Amerikosbeprotnamyje. Budelio ir aukos te-ma, þudymo motyvai, þiaurumas...Taèiau galø gale pasiekiama tikradvasios ramybë � SUSITAIKYMASirSUSIJUNGIMAS.Manau, ðis átaigus, jaudinantis

spektaklis � vienas pirmøjø kel-rodþiø á kilnø, mums visiems bû-tinà tikslà.

Kauno kamerinio teatroarchyvo nuotrauka

Skaudûs atsivërimai: holokausto drama

Knygos nuotraukos, á kurias uþ-siþiûriu. Reta kuri atvira, daþniau �ðykðti emocijos, kaip ir jos visos,kurias vartau tëvø albumuose, �premjerinës, proginës. Taèiau ir èiajusti nesuvokiamas Bagdono kito-niðkumas: aukðta atvira kakta, gi-lios paslëptos akys, apie kurias kaip�trukdá� kine kada nors ðvelniai pa-aiðkins operatorius Jonas Gricius.O ten, kur Faustas ar Otelas, � uþ-verþtas skausmas. Ir � energija, toksgaivalas, kurá iðlaisvinus viskas lëk-tø á ðipulius. Dar � vyriðka prigim-tis: Bagdonas nebijo priimti ryþtin-gø sprendimø gyvenime � keisti, ið-eiti, atsiskirti, nebijo pripaþinti patssau savæs visokio.�Kad teatras gyvuotø, negali

nebûti ir tam tikro þiaurumo�, �V. Bagdonas.Atiduokit ir man tà Vilniø, tuos

suvaidintus spektaklius Profsàjun-gø rûmuose. Atiduokite jaunà Bag-donà, kai jis vaidino debiutinëjevienuoliktoko Rolando Rastauskopjesëje �Lenktyniø aitvaras�. DarmaþamaèiauKauno profsàjungø rû-muose. Regis, jau tada aktorius vai-dino su gitara, dainavo. Ar klystu?Tëtis man pasakë: �Þiûrëk, vaikeli,toks jaunas berniukas, o jau jo pje-sæ stato. Labai talentingas.� (Vëliau�Lenktyniø aitvarà� mano tëtis pa-statë su KPI studentais. Nors dabar,þinoma, ne apie tai �daina�, Rûta,o apie tavo knygà.)Kitas dalykas, kuris stebina, juo-

kina, kad biografas, t. y. � tu, ge-riau þinai visus faktinius kûrybiniokelio vingius nei pats V. B. Graþus�þaidimas�, ir, manau, nesàmonin-gas, kai jis pasitikslina savo gyve-nimo faktus per tave.

Jaudina skyrius, kuriame raðaiapie dainas. Kiek kartø You Tubeesu sunkiomis minutëmis ieðkoju-si bûtent Bagdono áraðø, ir teatra-dusi vienà dainà. Koks didelis jodainø poveikis. Kai dirbau savait-raðtyje �Nemunas�, mûsø stilistë L.turëjo kompaktà. Veþdavo mus podarbo ar kokiø ðvenèiø namo, au-tomobilyje skambëdavo �lygiai pu-së deðimtos / að numirt turiu...� Irapsiverkdavome, ir praðydavome �dar, dar, dar... Pasikartodavome taproga ir Donaldo K. eilëraðtá: �Aðmirsiu rudená bus pusë keturiø...�O Donaldas papraðydavo dar sykáatsukti Bagdono dainà... Taèiau la-bai teisingai knygoje paraðei, jogpati Vlado B. dainø intonacija yraðimtà kartø vertesnë uþ profesiona-lias aranþuotes. Nors já puikiai su-prantu, nesilyginu dydþiais, taèiaumano paèios dainos, kurias daina-vau nuo vaikystës ir raðiau pagalávairiø poetø tekstus (ir savo, þino-ma), uþgeso bûtent dël suvokimo,kad nedràsu eiti á þmones su �in-dþia � pindþia� akompanimentu. O,maniau, jei skambinèiau gitara, ne-

bijoèiau. Pasirodo, ne instrumentaslemia dràsà. (Atleisk uþ diskursàapie save.)Dël Bagdono paprastumo � þi-

nai, skaitydama knygà pamaniau,kad kartkartëmis jis tyèia priþemi-na tonà, tyèia kiek supaprastina arnet nuvertina ávykius, santykius,save, savo darbà. Tai tiesiog jaut-rumo dangstymas, gynyba, kad tikniekas neátartø egzaltacija ar skys-tumu (panaðiai aktoriusDariusMeð-kauskas atsakinëdamas á klausimusapie teatrà kategoriðkai akcentuo-ja: �Að � ne menininkas. Aktoriusyra amatininkas.�)Tu visà laikà buvai jo biografë.

Ne tuos kelerius raðymo metus, otiek, kiek vaikðèiojai á teatrà ir þiû-rëjai spektaklius, kuriuose �liûdno-jo vaizdo riteris� savo tikrumu, net-gi savotiðka teatrà, o ir jo talentà my-linèiøjø globa, mums glostë ðirdis.Truputá � pro aðaras. Tavo ir mano.Sveikinu, Rûta, kol scenoje Bag-

donas � mes apsaugoti nuo melo.Tik kas jis yra, tasai aktorius, a? At-sakymas ásiðvieèia tylioje scenostamsoje.

Ðiandienà þeidþianti praeities istorija.

9

. 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799) Kûryba

iki bendrabuèio Kanto gatvëjedu ðimtai metrøkad tik nesudauþyèiau stiklainiosu gintariniu obuoliø vynukà pasakyèiau mergoms?

***

senutëbando iðvynioti ðokoladukàbraðkalyg roþinio karoliukai

***

vaikinukas telefonukalba apie biologijàtëtá, dþiazo festivaláraudonas aguonas...

gal dar ne viskas prarasta?

***

tiek obeløsulaukëjusiøir prie sodybø

Airijojnë vienos nepamatysi...

***

pagyvenusi panelëskersakiuoja á manetikriausiai manokad pilu þinuteso að ðituos eilëraðèiusá telefonà

Diana PAKLONSKAITË

Kelyje á Kaunà

***

trys taðkuoti drugeliaiatsimuðë á stiklàir krito po rataisnespëjæ palinkëtilaimingo kelio

***

DruskininkaiGrûtasMerkinëAlytusBalbieriðkisPrienaiIðlauþasGarliavaið deðinës �nedidukas varliø miesteliskurio pavadinimoneprisimenuKaunas

***

ðlapia palaidinukëant mano kûno

nieko, iðdþius per tris valandas

***

glostau gëlëtà sijonàparudæ laukai...jau greitaiðalna pirmojinusidabruos kraujaþoles

***

ðalia vairuotojoprie langomëtosi siuntos kvitelis �ið Druskininkø autobusø stoties �iðdavë dispeèerë Sofijata patikur prieð dvideðimt metø...

***

ties Ratnyèiamiðko takelis

prisimenu tà tykià naktáëjau viena namoið kino...

puðø virðûnëmissuposi mënulis

basutës klapt �klapt � klapt � �gàsdino svirplius

***

susigûþæsant galinës sëdynësmaþas varnalëðos þmogutisskaito naujàDonaldo Kajokoknygà �blakstienos virpasmaragdinës aðarosbyra...tai bent eilëraðtis!

***

moteris valgo alyviná obuoláruda sëklelë nubyra

nebeprigis...

***

ðiek tiek suþvarbau �atsisësiu prie langoið saulëtos pusës �bet nematysiu mënulio :)

***

prisimenuviðtø ðlauneles drebuèiuosemoèiutës pyragà su aguonomisburokëliø salotasir gintaro spalvos namináobuoliø vynà...vairuotojas geras, jau þinosustoja prie gaisrinëskrepðys neatkeliamas

***

du gandraiaukðtaiant elektros stulposavo gûþtojeaptariakelionës smulkmenas

***

� matai,kelyje á Kaunànë vieno debesëlioo sugráþtantnenorësi net pro langà þiûrëti...� kodël tokia ásitikinusi? �klausia varnalëðos þmogutisneramiai pasimuistæsgûþtelëjau peèiais:� kad að þinoèiaubet lis...

***

trûkaþoliø laukas � �

myliu jus

***

� � � � � � � � � � � �vos galiu áþiûrëtiraides þaibuojant

***

� � � � � � � � � � � �� � � � � � � � � � � �kiek daug gerø þmoniø

visà mokyklà... Visi prisimena ir ne-atskiriamà dailininkës atributà � pa-pirosø �Laika� pakelá. Bet, þinoma,svarbiausia èia buvo pati studijos ðei-mininkë � labai graþi, nepaprastaielegantiðka...� Spalvotoje þurnaloáklijoje spausdinami trys F. Uðins-

Alfas PAKËNAS

Iðtikimi kultûros þurnalo �Nau-joji Romuva� skaitytojai sulaukëtreèiojo � rudeninio � ðiø metø nu-merio, prasidedanèio Fiodoro Dos-tojevskio iðmintimi: �Bûti þmogu-mi tarp þmoniø ir iðlikti juo visada,esant bet kokioms nelaimëms, ne-nusiminti ir nenusidëti � ðtai gyve-nimo prasmë ir paskirtis.� Þurnaleplaèiai minimas ðio rusø raðytojo190-metis: spausdinamas jo þmo-nos Anos Dostojevskajos knygos�Atsiminimai� fragmentas, kurá iðrusø kalbos vertë Andrius Konic-kis, bei Margaritos Varlaðinos esë,primenanti �Margø raðtø� dar 2005m. iðleistà rusø emigranto, literatû-rologo Marko Slonimo (1894-1976) knygà �Trys Dostojevskiomeilës�. Autorë teigia, kad M. Slo-

nimo knyga tenkina skaitytojosmalsumà, �bet svarbiausio dalyko �Dostojevskio genialumo � psicho-analitinë instinktø �medþioklë� ne-pajëgi atskleisti: tai kaip buvo más-lë, taip ir liko�.Vienas nuolatiniø kultûros gy-

venimo þurnalo bendradarbiø, filo-sofas Antanas Andrijauskas skaity-tojui pateikia iðsamià studijà �Am-þinybës ilgesys indø estetikos ir me-no tradicijoje�. Jis raðo, kad �seno-vës Indijos estetinës minties ir me-no tradicija yra unikali savo turtin-gu idëjø ir meno formø pasauliu,tûkstantmeèiais gyvavusiø esteti-niø idealø ir meninës kûrybos nuo-statø tæstinumu�.ÁdomûsVladoÞuko irRemigijaus

Venckaus raðiniai apie du þinomusdailininkus. Pirmasis pasakoja apieStasá Uðinskà, antrasis � apie Arvy-

dà Kaðauskà. Algë Gylienë, SigitaGrabliauskaitë ir Raimonda Sima-naitienë nuvalo uþmarðties dulkesnuo dailininkës Filomenos Uðins-kaitës (1921-2003) atminimo. Jø pa-rengtame straipsnyje �FilomenaUðinskaitë: kûrybiniø siekiø kely-je� pasakojama apie ðià patraukliàasmenybæ � dailininko S. Uðinskoseserá: �Dabartiniame Kauno kole-gijos J. Vienoþinskio menø fakulte-te, treèiame aukðte, anuomet buvoFilomenos Uðinskaitës asmeninëstudija. Kokia ádomi tai buvo patal-pa! Palei sienas stovëjo lentynos, jo-se buvo iðrikiuoti paèios mokyto-jos, mokiniø ir brolio Stasio sukurtistiklo darbai. Kampe stovëjo stiklodegimo krosnis, trintuvë daþamsmai-ðyti, o centre � rytietiðkas stalelis. Antjo kolboje buvo verdama kava, svai-ginantis jos aromatas pasklisdavo po

�Naujoji Romuva� 2011/3 kaitës tapyti darbai: �Mergaitë�,�Motina� ir �Pavasaris�.Profesorius Juozas Algimantas

Krikðtopaitis pateikia dar vienà ra-ðiná su rubrika �Asmenybiø galeri-ja�. Ðá kartà pasakoja apie moksli-ninkæ, VDU garbës daktaræ MarijàGimbutienæ (1921-1994). Kaip vi-sada, gyvas, intriguojantis ir infor-matyvus ðio skaitytojø pamëgto au-toriaus darbas.Þurnale yra ir kitø ádomiø, reikð-

mingø publikacijø � Algirdo Griga-ravièiaus �Jonas Basanavièius, se-noji lietuviø kultûra ir krikðèiony-bë�, Gintaro Luèinsko �Lietuvoslaisvës armija � partizaninio karopradininkë Dzûkijoje�. Spausdina-ma Aivaro Veiknio, Rasos Kutkai-tës, Juliaus Kelero ir Montës eilërað-èiø, Kazio Sajos prozos, pateikiamadailininkø Elenos Kniûkðtaitës, Ar-vydo Kaðausko, Naglio Karvelio,Stasio Uðinsko darbø bei Zitos Ðlio-gerienës rudeniðku liûdesiu dvel-kianèiø meniniø nuotraukø.

Alio BALBIERIAUS nuotrauka

10

Vilniaus langas . 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799)

Andrius JAKUÈIÛNAS

Praëjusià savaitæ, lapkrièio14-àjà, raðytoja Jurga Ivanaus-kaitë bûtø ðventusi 50-àjá ju-biliejø. Raðytojos kûrybosgerbëjams � o jø, þinia, nema-þai � ásimintina data sostinë-je minëta ávairiais renginiais.Jau mënesio pradþioje Uþ-upio teatras (reþisierëRitaUr-bonavièiûtë) pristatë spektak-lá, sukurtà pagal J. Ivanauskai-tës pjesæ �Bomba, arbaAriel� � vienà ið paskutiniø-jø raðytojos kûriniø, publi-kuotø jau po jos mirties, na, olapkrièio 15 d. Vilniaus dailësakademijoje, �Titanike�, atida-rytaretrospektyvinëJ. Ivanaus-kaitës darbø paroda, atspin-dinti jos gyvenimo kelionesir kûrybà. Parodoje �Jurga Ivanaus-kaitë (1961-2007) Sankryþos� prista-tyta ir jos nauja tekstø knyga �Ange-lo rûbas�. Knygos pagrindà sudaromaldø tekstai, kitados ranka iðraðytiant �marðkinëliø angeliðkiems sap-nams sapnuoti� (vëliau jiems prigijo�Angelo rûbo� pavadinimas), jie ða-lia paveikslø buvo eksponuoti J. Iva-nauskaitës personalinëje parodoje�Angelariumas� (2005). Kaip teigia-ma knygà iðleidusios leidyklos �Ty-to Alba� interneto svetainëje, �tai im-provizuotos maldos uþ save ir myli-mus þmones, kreipimaisi á AngelàSargà ir kitas dangiðkas esybes. Jaskartu su autore gali kalbëti kiekvie-nas � uþ save, savuosius ir visà pa-saulá, o kartu per jas ákvëpti svaigausdangaus sferø oro�. Tekstà spaudaiparengë Jurga Uþkurnytë, dailininkëSigutë Chlebinskaitë.J. Ivanauskaitës retrospektyvinës

parodos atidaryme apsilankë ir Val-das Adamkus, beje, toje paèioje lei-dykloje iðleidæs skandalingà knygà�Paskutinë kadencija. Prezidento die-noraðèiai�. �Kiekvienoje tautoje yraasmenybiø, kurios taip prigyja þmo-niø atmintyje ir vieðame gyvenime,kad apie jas kalbant uþtenka pasaky-ti vien tik vardà. Taip yra ir su JurgaIvanauskaite. Ji jau seniai visai Lie-tuvai yra tik Jurga � neoficiali, arti-

Apie angelus, tylà ir uþmarðtá

ma, ðilta ir þmogiðka�, � cituojamibuvusio prezidento þodþiai. Apþiû-rëti J. Ivanauskaitës darbø atvyko irreþisierius Algimantas Puipa, kuriamteko bendradarbiauti su raðytoja sta-tant filmà �Nuodemës uþkalbëjimas�,paremtà jos kûriniais. Jis prisiminëbendrà darbà, tikino esà Jurga �ne-gailëjusi� savo romano, sugebëjusipati transformuoti tai, kas jau paraðy-ta. �Kitam autoriui gal tai atrodytøðventvagystë, bet ji leido savo kûrinápaversti kita materija�, � tvirtino re-þisierius. Pasak jo, mintis kurti antràfilmà pagal J. Ivanauskaitës kûrybà,romanà �Mieganèiø drugeliø tvirto-vë�, jam kilo perskaièius daug mote-rø raðytojø darbø. �Nusprendþiau su-gráþti prie Jurgos. Manau, antru fil-mu sugebëjau uþbaigti jos gyveni-mo vizijà taip, kaip suprantu að�, �sakë kino kûrëjas.Kunigas Julius Sasnauskas, ku-

riam patikëta paraðyti áþangà nauja-jai J. Ivanauskaitës knygai, abejojo,ar yra dar nors vienas lietuviø raðyto-jas, kuris bûtø iðleidæs maldaknygæ.�Tai labai graþi, brangi ir baugi kny-ga. Paëmus á rankas net pradeda dre-bëti rankos�, � kalbëjo populiarusispamokslininkas. Be to, jis priminë,kaip J. Ivanauskaitë ilgai ieðkojo bû-ties prasmës ir savæs. Jo nuomone, ðiknygelë vainikuoja tai, ko raðytoja

visà gyvenimà troðko.Nepalyginamai kukliau pa-

minëta kito iðkilaus lietuviøprozininko Rièardo Gaveliosukaktis � raðytojui bûtø suëjæ61-eri. Ta proga jis prisimintaslietuviø literatûros ir tautosa-kos institute, kuriame sureng-tas vakaras �Rièardas Gavelis:didysis (de)konstruktorius ir jointelektualinë legenda�. (Lap-krièio 8-oji � oficiali R. Gave-lio gimimo diena, tokia áraðytapase, nors ið tikrøjø raðytojasgimæs spalio 8-àjà.) Tiesà sa-kant, jei ne ðis renginys ir netos paèios leidyklos �Tyto Al-ba� perleistas �Vilniaus poke-ris�, gal raðytojo vardas ir iðvisnebûtø sumirgëjæs laikraðèiøpuslapiuose. Vienas iðkiliausiø(jei ne pats iðkiliausias) soviet-

meèio pabaigos kûrëjø, regis, liekauþgoþtas ne tik J. Ivanauskaitës, ku-rios dauguma gerbëjø turbût net ne-þino �Vilniaus pokerio� autoriaus pa-vardës, bet ir Jurgio Kunèino, Ginta-ro Beresnevièiaus ir kt. Nors retkar-èiais padejuojama, kadkûrëjas iki ðiolnëra deramai ávertintas � tai tarsi aki-vaizdu � jokiø pozityviø poslinkiøðia kryptimi vis dar nematyti. Bet galèia esama ir privalumø... Galbût atei-tyje, kai kas nors ðalia daugybës ne-rimtø premijëliø prozininkams suma-nys ásteigti vienà respektabilià ir so-lidþià, R. Gavelio pavardë pasirodyslabai jai tikusi... Gal...Tonacijà, kuri natûraliai suskam-

ba sàmonëje prisimenant iðëjusiuo-sius, savaip pratæsia (jokiu bûdu netiesiogiai) �Prospekto� galerijoje(Gedimino pr. 43, Vilnius) atidarytapersonalinë Gyèio Skudþinsko foto-grafijos paroda �Tyla�. G. Skudþins-ko darbai primena geometrines abst-rakcijas, juose jokio veiksmo, nuo-rodø á laikà ar vietà. Fotografijos itinasketiðkos, statiðkos, simetriðkos, bejokiø detaliø � tik grynos formos irlinijos. Viskas jose niveliuota, mo-notoniðka, tad ið pradþiø lyg ir pa-vyksta atsidëti grynai vaizdo kaipvaizdo kontempliacijai ir pasinerti átylà. Pasak autoriaus, �ðio ciklo dar-bai eliminuoja orientacinius erdvës

ir laiko parametrus bei siekia kalbëtiapie perpildytà atvaizdo reprodukcijørinkà. Fotografija be ávykio / prane-ðimo dezorientuoja stebëtojà bei nai-kina regëjimo kaip greito paþinimopatirtá. Gamtoje, vieðose ir privaèio-se erdvëse uþfiksuoti atvaizdai suvo-këjui netransliuoja aiðkiø aplinkosparametrø, bet, prieðingai, jungiasi átæstinæ vizualinæ konstrukcijà, kuriospagrindinis tikslas � ne esamos situ-acijos reprodukavimas, bet ribos tarpregimo ir suvokiamo, paþástamo irsvetimo, natûralaus ir socialaus ak-centavimas. Jei tylà suprastume kaipprotestà prieð nuspëjamà tuðèiaþo-dþiavimà, tai ðiose fotografijose eli-minuojamos perteklinës vizualinësnuorodos. Ið kitos pusës, asketiðkasfotografijø vizualumas cituoja beipermàsto minimalistinës dailës isto-rijà.� �Interpretuoti tylà yra daug ga-limybiø. Tyla gali bûti bûsena, pozi-cija, provokacija. Kaip teigë SusanSontag, tyla yra iðvalyto, netrikdo-mo regëjimo metafora, taikoma me-no darbams, kurie lieka be atsako, kolnepamatomi, kurie lieka neprieina-mi tirianèiam þvilgsniui dël savo es-miðkovientisumo.Kritikë ávardijoke-lis tylos vartosenos variantus: patvir-tinti minties nebuvimà ar jos iðsiþa-dëjimà; paliudyti minties iðbaigtumà;suteikti laiko minties tàsai ar ásigili-nimui á jà�, � raðoma informacinia-me praneðime. Visgi pabrëþiama, jogminimalistinei fotografijai turbût ne-lemta bûti visiðkai abstrakèiai, nes poformaliomis linijomis ar figûromisvisvien slypi kaþkoks realus objektas,nes fotografijoje linija negali reikðtitiktai linijos, uþ jos slypi kasnorskonkretaus, tikro � toks fotografiniovaizdo paradoksas. Ðitai suvokiant,o ir siekiant pateisinti / áteisinti tai,kas matoma, neámanoma atsiribotinuo asociacijø, panirti tik á vaizdovizualumà. Smegenys ne iki galo su-voktà abstraktø vaizdà linkusioskonkretizuoti ir tokiu bûdu atpaþin-ti objektà. Já ávardijus, visi kiti vaiz-dai, iðoriðkai labai panaðûs á jau pa-vadintàjá, yra redukuojami ir ávardi-jami tuo paèiu pavadinimu. Taèiauperþiûrint visà G. Skudþinsko foto-grafijø serijà tenka suglumti � imi su-vokti, jog tai yra visai ne tai, kà ma-nei matàs, ir taip demaskuojama iliu-zija. Tuomet tyla suyra ir perauga ávidiná bruzdesá. Tyla kaip protestasprieð nuspëjamumà � gal tokia ir yraautoriaus strategija?Atidarant parodà pristatytas ir au-

torinis albumas �Tyla / Silence�. Ja-me publikuojamas to paties pavadi-nimoG. Skudþinsko fotografinis pro-jektas, apþvelgiama tæstinë fotoins-taliacija �Traces�, kiti autoriaus kû-rybos ciklai.Knygà apieG.Skudþins-ko kûrinius papildo specialiai ðiamleidiniui paraðyti Jurijaus Dobriako-vo, Agnës Naruðytës, Rolando Ras-tausko tekstai.Atskiri fotografijøciklo�Tyla�dar-

bai jau rodyti Ukrainoje, Rusijoje,Prancûzijoje ir Slovakijoje, taèiau vi-sa serija eksponuojama pirmà kartà.

24 d., ketvirtadiená, 13 val. Vilka-viðkio rajono Suvalkijos (Sûduvos) kul-tûros centre (Paeþeriø k., Ðeimenos sen.,Vilkaviðkio r. sav.). Renginys ið ciklo�Prozos dienos�. Dalyvaus literatûrolo-gë dr. Eugenija Vaitkevièiûtë, skaitovasJuozas Ðalkauskas. 13.30 val. Vilkavið-kio r. Kybartø Kristijono Donelaièiogimnazijoje (Kybartai, Vilkaviðkio r.) �literatûros irmuzikos valanda �Donelai-èio skaitymai�, skirta Kristijono Done-laièio300-osiomsgimimometinëms.Pro-gramoje dalyvaus aktorius Tomas Vai-sieta, solistas Danielius Sadauskas irkompozitorëJûratëBaltramiejûnaitë,mo-kytojai Nijolë Èarnauskienë ir Mindau-gas Buèinskas. 17 val. Vilkaviðkio kul-tûros centre (Vytauto g.28, Vilkavið-kis) � vakaras, skirtas Jono Basanavi-èiaus 160-osioms gimimometinëms.25 d., penktadiená, 13 val. Skuodo r.

LenkimøSimonoDaukantopagrindinëjemokykloje(S.Daukantog.55,Lenkimai,Skuodo r.), 16.30 val. Skuodo r. savival-dybësvieðojojebibliotekoje (Birutësg.8,Skuodas)� renginiai ið ciklo�Prozosdie-nos�. Dalyvaus raðytoja Birutë Jonuðkai-të,aktorëDaliaMichelevièiûtë.25 d., penktadiená, 18 val. Lietuvos

evangelikø liuteronøbaþnyèioje (Vokie-èiø g. 20, Vilnius) � literatûros ir muzi-kos valanda �Donelaièio skaitymai�,skirtaKristijonoDonelaièio 300-osiomsgimimo metinëms. Aktorë Graþina Ur-bonaitë skaitysKristijonoDonelaièiopo-emos �Metai� fragmentà ir JustinoMar-cinkevièiausmaþàjàpoemà�Donelaitis�,solistas Danielius Sadauskas ir vargoni-ninkas Gediminas Kviklys atliks Kon-radoKaveckoketuriødaliøvokaliná cik-là �Kelionë á Tolminkiemá� (þ. MeilësMarijos Kudarauskaitës).28 d., pirmadiená, 17.30 val. Ra-

ðytojø klube (K. Sirvydo g. 6, Vil-nius) � kûrybos vakaras �...Anà va-sarà...� Sofijos Èiurlionienës-Kyman-taitës 125-osiomsgimimo irMikalojausKonstantino Èiurlionio 100-sioms mir-tiesmetinëmsatminti.DalyvaujaaktoriaiJûratëOnaitytë, IngaMikutavièiûtë,Egi-dijus Stancikas, pianistai Sonata ir Ro-kasZubovai. Renginiometu veiks kûry-bos dialogà þenklinanti paroda.29 d., antradiená, 18.30 val. Raðy-

tojø klube � vakaras ið ciklo �Jauni irtalentingi�, kuriame bus pristatyta Jur-gos Tumasonytës pirmoji knyga �Dirb-tinëmuselë� (trumpoji proza).Dalyvausknygos autorë J. Tumasonytë, raðytojaiAndrius Jakuèiûnas, Benediktas Janu-ðevièius, Auðra Kaziliûnaitë, Julius Ke-leras,groseksperimentinëmuzikinëgru-pë �Kamaniø ðilelis�.30 d., treèiadiená, 17.30 val. Raðy-

tojø klube � Rièardo Ðileikos autorinisvakaras. Fotografijø parodos �Kelionë�atidarymas.Gruodþio 1 d., ketvirtadiená,

18.30 val. Raðytojø klube � poeto Ma-riaus Buroko autorinis vakaras ið ciklo�Jauni ir talentingi�. Dalyvaus autoriusM. Burokas, raðytojai Benediktas Janu-ðevièius, Auðra Kaziliûnaitë, RimantasKmita.Vakaràves literatûrologasVirgi-nijus Gasiliûnas.Á renginius áëjimas nemokamas. In-

formacija tel. (8 5) 2629627, el. p. rasy-tojuklubas@aiva.lt.

11

. 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945, el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Auðra Kaziliûnaitë; fotografija �Romualdas Rakauskas; muzika � Eugenija Þakienë; kinas �Gediminas Jankauskas; teatras � Gediminas Jankus.Fotografas: Zenonas Baltruðis.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

92-ojo kûrybinio sezono lapkrièio mënesio repertuaras

24 d., ketvirtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �Keturakio �Amerika pirtyje�. Trijø daliø komedija. Reþisierius Val-das Lencevièius. Spektaklio trukmë � 2.20 val. Bilieto kaina � 40 Lt.25 d., penktadiená, 30 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæs-

tuèio g. 62) � Auðros Marijos Sluckaitës �Antigonë Sibire�. Vienosdalies postdrama pagal Jeano Anouilho �Antigonæ�. Reþisierius JonasJuraðas. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilietø kainos � 15, 30 Lt.26d., ðeðtadiená, 27d., sekmadiená, 12val.Penktojoje salëje (Laisvës

al. 71) � Lewiso Carrollo �Alisa stebuklø ðalyje�. Spektaklis vaikams.Adaptacijos autorë ir reþisierë Ewa Piotrowska. Spektaklio trukmë �1.30 val. Bilieto kaina � 15Lt.26 d., ðeðtadiená, 17 val. Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71, V a.) �

Ingeros Hagerup �Stiklinë arbatos su citrina�. Vienos dalies komedija.ReþisierëDanutëJuronytë.Spektaklio trukmë�1val.Bilietokaina�25Lt.26 d., ðeðtadiená, 18 val.Rûtos salëje (Laisvës al. 71) � Vidmanto

Bartulio �Pamokslas þuvims�. Vienos dalies spektaklis. ReþisieriusVidmantas Bartulis. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 20 Lt,moksleiviams, studentams, senjorams, neágaliesiems � 15 Lt.27 d., sekmadiená, 15 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) �

Inesos Paliulytës �Liûdnas dievas�. Liûdna istorija visai ðeimai. Reþi-sierë I. Paliulytë. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilieto kaina � 25 Lt.27 d., sekmadiená, 18 val.Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71, V a.) �

teatro �Utopia� ir Dariaus Luko Theatre Company premjera �Titrai /Subtitles�. Aðtri ðiø dienø istorija. Dramaturgas ir reþisierius DariusLukas Piraitis. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.29 d., antradiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) � �Mo-

deratoriai�.Dviejø daliø forumas.ReþisieriusAndriusKurienius. Spek-taklio trukmë � 1.40 val. Bilieto kaina � 30 Lt, moksleiviams � 15 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30-19val., tel. 22 4064.

Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno kamerinis teatras24 d., ketvirtadiená, 18 val. Dario Fo, Frankos

Rame �Viena namuose�. Monokomedija. ReþisieriusAleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilietø kainos � 20, 25 Lt.25 d., penktadiená, 18 val.MichaloWalczako �Pirmasis kartas�.

Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektak-lio trukmë � 2.10 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.26 d., ðeðtadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës �Kavinë �Pas

Blezà�. Pasimatymas po dvideðimties metø. Reþisierius StanislovasRubinovas. Spektaklio trukmë � 1.45 val. Bilietø kainos � 28, 35 Lt.27 d., sekmadiená, 18 val. Lauros Shaines Cunningham �Mergva-

karis�. Dviejø daliø amerikoniðka komedija. Reþisierius AleksandrasRubinovas. Spektaklio trukmë � 2.35 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A)dirba I-V14-18val.,VI-VII 11-18 val.,

tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

Kauno valstybinis lëliø teatras25d., penktadiená, 18 val. premjera �Medinës þvaigþ-

dës�. PopuliariøTVprojektø parodijos.Autorius ir reþisie-rius Andrius Þiurauskas. Bilietø kainos � 15, 20 Lt.26 d., ðeðtadiená, 12 val. �Uþburtos pilies paslaptis�.

Máslinga istorija apie amþinos meilës stebuklà. Nuo 6 m. ReþisieriusOlegas Þiugþda. Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.26 d., ðeðtadiená, 18 val. �Palëpësmuzika�. SveèiuoseDomantas Ra-

zauskas irpirmàsyk�Palëpës�scenoje�ÞilvinasVingelis.Bilietøkainos�nuo15Lt.Bilietus platinaBilietai.lt ir teatro kasa 1 val. prieð renginá.27 d., sekmadiená, 12 val. �Pasaka apie lietaus laðelá�. Apie tai,

kokie esame svarbûs, nepakartojami, reikalingi. Nuo 3m. ReþisieriusOlegas Þiugþda. Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�17 val., VI�VII 10�

14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis.

27 d., sekmadiená, 14 val. �Sidabrinis fë-jos ðaukðtelis�. Spektaklis visai ðeimai. Reþi-sierë Agnë Dilytë. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilieto kaina � 15 Lt.27d., sekmadiená, 18 val.Lauros deWeck

�Mylimiausi�. Vienos dalies spektaklis. Reþi-sierius Vytautas Balsys. Spektaklio trukmë �1.10 val. Bilietø kainos � 30, 35 Lt.30 d., treèiadiená, 19 val. Mindaugo Valiuko �Septyniolika�.

Reþisierë Edita Prakuliauskaitë-Milinienë. Spektaklio trukmë �1.20 val. Bilieto kaina � 30 Lt.Teatro kasa (M.Daukðos g. 34) dirba III-V 15-19 val., VI 15-18 val.,

VII � valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip patplatinaBilietai.lt.

Kauno valstybinis muzikinis teatras24 d., ketvirtadiená, 18 val.EltonoDþono, TimoRai-

so �Aida�. Dviejø daliø miuziklas. Reþisierius VytenisPauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevièius, scenografasAdomas Jacovskis, kostiumø dailininkë Aleksandra Ja-covskytë, choreografas Arikas Krupas. Spektaklio truk-më � 2.30 val. Bilietø kainos � 25, 40, 70, 80, 150 Lt.25 d., penktadiená, 27 d., sekmadiená, 18 val. premjera � Dþiu-

zepës Verdþio �Atila�. Dviejø daliø opera. Muzikinis vadovas ir diri-gentas Erki Pehk (Estija), dirigentas Virgilijus Visockis, reþisieriusÜllar Saaremäe (Estija), dailininkas Madis Nurms (Estija), choreo-grafas Oleg Titov (Estija), ðviesos dailininkas Margus Vaigur (Esti-ja), chormeisteriai Ramûnas Tilvikas, Rasa Vaitkevièiûtë. Spektakliotrukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 25, 40, 70, 80, 150 Lt.26 d., ðeðtadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Monmartro þibuoklë�.

Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Virgi-lijus Visockis, dailininkëMarija Rubavièiûtë, choreografasAgris Da-nileviès (Latvija). Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 20, 30,50, 60, 100 Lt.27 d., sekmadiená, 12 val. Volfgango Amadëjaus Mocarto �Ma-

þoji burtø fleita�. Dviejø daliø muzikinë pasaka vaikams. ReþisieriusAndrzej Gaùùa (Lenkija), dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkasKrzysztof Truss (Lenkija). Spektaklio trukmë � 1.45 val. Bilietø kai-nos � 7, 12, 18, 20, 50 Lt.29 d., antradiená, 18 val. dainø ir ðokiø ansamblio �Lietuva�

koncertas. Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.30 d., treèiadiená, 18 val. Lino Adomaièio �Dulkiø spindesys�.

Dviejø daliø ðokio spektaklis. Choreografai ir libreto autoriai DainiusBervingis ir Gintaras Visockis, dailininkë Marija Rubavièiûtë. Spek-taklio trukmë � 2.20 val. Bilietø kainos � 20, 30, 50, 60, 100 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II-VII 11-14, 14.45-18 val., tel. 20

09 33. Bilietø taip pat galima ásigyti internetuwww.muzikinisteatras.lt.

25 d., penktadiená, 18 val.Kauno miesto simfoninis or-kestras. Solistas RaimondasSviackevièius (akordeonas).Dirigentas Modestas Pitrënas. Programoje: E. Balsio Habanera,D. Ðostakovièiaus Simfonija Nr. 9 Es-dur, A. Piazollos Koncertasbandoneonui ir orkestrui (redakcija akordeonui), A. Maskatso Tan-go. Bilietø kainos � 20, 25, 30 Lt.26 d., ðeðtadiená, 17 val.Maþojoje salëje � A. Piazzollos �Keturi

metø laikai�. �FortVio�: Indrë Baikðtytë (fortepijonas), Ingrida Ru-paitë (smuikas), Povilas Jacunskas (violonèelë). Solistë RamintaVai-cekauskaitë (sopranas). Programoje:M. Ravelio, J. Turinos, A. Piaz-zollos, F. J. Obradorso kûriniai. Bilieto kaina � 10 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II-VII 14-18 val., tel.

20 04 78. Bilietus taip pat platina Tiketa.

In memoriam

VIDA SAVIÈIÛNAITË(1956-2011)

2011 m. lapkrièio 17 d.po sunkios ligos, eida-ma 56-uosius metus, mi-rë Vida Savièiûnaitë �menotyrininkë teatrolo-gë, þurnalistë, informa-cinio kultûros þiniø por-talo Kamanë.lt ákûrëja irvyr. redaktorë.V. Savièiûnaitë gimë

Virsnio kaime, Anykð-èiø rajone. StudijavoKauno politechnikosinstitute, vëliau neaki-vaizdþiai tæsë studijasLeningrado (dabar �Sankt Peterburgas, Rusi-ja) valstybiniame teatro,muzikos ir kino menoinstitute.V. Savièiûnaitë dirbo

Kauno 23-iosios technikos mokyklos dëstytoja, Kauno lëliøteatro Literatûros skyriaus vedëja, Kauno valstybinio akade-minio dramos teatro Literatûros skyriaus vedëja, 1993 m. �dienraðèio �Kauno laikas�, 1994-2008 m. � dienraðèio �Lie-tuvos rytas� þurnalistë. Nuo 2005 m. V. Savièiûnaitë buvoKauno profesionaliø menø ir kultûros þiniø portalo Kama-në.lt vyriausioji redaktorë, taip pat � profesionaliø Kaunoteatrø apdovanojimø �Fortûna� komisijos pirmininkë (1999-2004 m.), Kauno menininkø namø rengiamo kasmetinio kon-kurso �Ásimintiniausias Kauno menininkas� vertinimo ko-misijos narë, vedë profesinio meistriðkumo kursus jaunie-siems menotyrininkams.V. Savièiûnaitës straipsniai teatro tema spausdinti Lietu-

vos ir Rusijos periodikoje: �Lietuvos rytas�, �Kultûros ba-rai�, �Literatûra ir menas�, �Krantai�, �Teatras�, �Lietuvosteatras�, �Teatr�, �Teatralnaja þizn�. Ji paraðë ir iðleido mo-nografiniø leidiniø bei bukletø teatro tema, iðvertë teatramsveikalø.V. Savièiûnaitë iðrinkta viena ið trijø geriausiø Lietuvos

teatro kritikø (1994 m.). Apdovanota Lietuvos architektøsàjungos Kauno skyriaus metinio konkurso �Geriausias metøprojektas� geriausio architektûros þurnalisto prizu (2000 m.).Uþ iniciatyvumà kuriant Kauno menininkø interneto svetai-næ Kamanë.lt ávertinta Kauno miesto savivaldybës �Stiklineplunksna� (2005 m.). V. Savièiûnaitë pelnë Baþnyèios kro-nikos fondo apdovanojimà uþ sàþiningà þurnalistinæ veiklà,vertybiniu þvilgsniu aprëpiant kultûrinius ávykius bei ko-rektiðkai atspindint Baþnyèios gyvenimo vieðàjà raiðkà, uþnuoseklø profesinës etikos puoselëjimà (2008 m.).

Mirus menotyrininkei, þurnalistei,informacinio kultûros þiniø portalo Kamanë.lt

ákûrëjai ir vyr. redaktoreiVIDAI SAVIÈIÛNAITEI

nuoðirdþiai uþjauèiame gimines ir artimuosius.�Nemuno� redakcija

Mirus poetui, vertëjuiJUOZUI MACEVIÈIUI,

nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà,raðytojà Ramutæ SKUÈAITÆ, gimines ir artimuosius.

Lietuvos raðytojø sàjungos valdyba

24 d., ketvirtadiená, 18 val.koncertas �Lyrika dþiaze�. Daly-vauja: Kristina Svolkinaitë (vo-kalas), IndrëDirgëlaitë (vokalas),Tomas Razmus (saksofonas),Nerijus Ardzevièius (kontrabo-sas), Arnas Mikalkënas (fortepi-jonas), Aras Biskis (muðamieji).Vakarà ves Julijus Grickevièius.Bilieto kaina � 15 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams, þmonëmssu negalia ir turintiems �Daily Card� nuolaidø kortelæ � 10 Lt.26 d., ðeðtadiená, 12 val. XI respublikinis muzikos (meno) mo-

kyklø jaunøjø pianistø festivalis-maratonas. Koncertuos 39 jauniejipianistai ið Garliavos meno mokyklos, Kalvarijos meno mokyklos,Kauno I muzikos mokyklos, Kauno M. Petrausko muzikos mokyk-los, Raseiniø meno mokyklos Ariogalos filialo, Veiveriø A. Kuèin-gio meno mokyklos. Áëjimas nemokamas.26-27 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16-16.30 val. Vytauto Di-

dþiojo karomuziejaus sodelyje � varpømuzikos koncertai. Karilijonuskambins Julius Vilnonis.28 d., pirmadiená, 18 val. koncertas �Spalvingieji romansai�. Po-

puliarus estø dainininkas ToomasKuter kaunieèiams dovanos graþiau-sius ir dar negirdëtus rusø romansus, pristatys savo kûrybiná kelià �nuo klasikos iki ðiuolaikinës muzikos. Akompanuos Kselin Kapten.Bilieto kaina � 10 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams, þmonëmssu negalia ir turintiems �Daily Card� nuolaidø kortelæ � 8 Lt.Kauno menininkø namuose eksponuojama vienuoliktoji Lietuvos

M. K. Èiurlionio jaunøjø moksleiviø ir studentø draugijos Kaunoskyriaus dailës darbø paroda �Vilties preliudas Èiurlioniui�.Lapkri-èio 30 d., treèiadiená, 14.30 val. parodos aptarimas ir apdovanojimai.Áëjimas nemokamas.Bilietø galima ásigyti Kauno menininkø namø �Mûzø svetainëje�

(I�IV 10�13 val., 14�17 val., V 10�13 val., 14�16 val.), taip patvisose Tiketa kasose. Informacija tel. 22 31 44.

25 d., penktadiená, 17 val. Maironiolietuviø literatûros muziejuje (Rotuðës a.13) � Nacionalinës premijos laureato, po-eto Donaldo Kajoko knygos �Kurèiam asi-liukui� sutiktuvës. Kartu su knygos auto-riumi dalyvaus raðytoja Aldona Ruseckaitëir aktorë Olita Dautartaitë.29 d., antradiená, 17 val. Juozo Gruðo 110-øjø gimimo meti-

niø minëjimas. Dalyvaus raðytojai Laimonas Inis, Robertas Ketu-rakis, Vytautas Martinkus, Algimantas Mikuta, aktorës Vilija Gri-gaitytë ir Kristina Kazakevièiûtë, pianistas Darius Kudirka, J. Gruðoartimieji.

24 d., ketvirtadiená, 16.30 val. Lietuvos þurnalistø draugijos Kaunoskyrius kvieèia savo narius á Juozo Gruðo muziejø (Kalnieèiø g. 93,Kaunas) paminëti J.Gruðo 110-àsias gimimometines.Dalyvaus þurnalo�Naujoji Romuva� vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis.

26 d., ðeðtadiená, 11 val.Kaunokultûros centre �Tautos namai� (Vy-tauto pr. 79 / Kæstuèio g. 1) � VI vokali-nës muzikos konkursas �Ið ðirdies á ðirdá2011�, kuriame � 27 kolektyvai ir solis-tai ið Kauno, Vilniaus, Prienø, Jonavos,Ðakiø, Kazlø Rûdos miestø ir rajonø. Áëjimas nemokamas.

12

Spektras . 2011 m. lapkrièio 24�30 d., Nr. 40 (358�799)

Savaitgalis prie televizoriaus

�Nemunas� rekomenduoja

Kauno karuselë

Praëjusá sekmadiená Kauno muzikos an-samblis �Ainiai� sukvietë miesto gyvento-jus ir sveèius á jau tradiciná adventiná kon-certà �Toj paèioj þvaigþdëj, toj paèioj vil-ty...� Prisikëlimo baþnyèios konferencijø sa-lë tik vargais negalais sutalpino visus norin-èiuosius pasiklausyti G. Caccinio, G. Gior-danio, G. Kuprevièiaus ir kitø þymiø kompo-zitoriø kûriniø.Koncerto melodijos nuteikë jaukiam su-

simàstymui apie besibaigianèius metus, ad-ventiná sielos apsivalymà, ðv. Kalëdø lau-

Kitokio kino klube � �Daktaro Parnaso fantazariumas�Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, lapkrièio 29 d., Ki-tokio kino klube aktoriaus JohnnyDeppo retrospektyvoje þiûrësime fi-naliná ciklo filmà �Daktaro Parna-so fantazariumas� ir baigsime kny-gø apie J. Deppà loterijà.Esminiai �Fantazariumo� ávy-

kiai plëtojasi po pasaulá keliaujan-èiame teatre, kuriam vadovauja ma-gijos paslaptis perpratæs ekscen-triðkas daktaras Parnasas, gyvenan-tis ðiame pasaulyje jau tûkstantámetø. Nemirtingumà ir neátikëtinàsugebëjimà pasitelkus stebuklin-gà veidrodá patekti uþ realybës ri-bø paslaptingasis daktaras gavo iðpaties ðëtono. Ne dykai, þinoma, ouþ ypatingà paslaugà. Jeigu pagal-

vojote, kad mainais á savo nemir-tingà sielà, vadinasi, jau pasukotevienu ið klaidingø klystkeliø, ku-riø reþisieriaus Terry Gilliamo fil-me bus daugybë. Per keletà ðimt-meèiø, praëjusiø nuo Fausto laikø,pragaro valdovas tapo kur kasklastingesnis. Dabar jam vienos ap-gauto þmogaus sielos tikrai per ma-þa. Parnasas paþadëjo ðëtonui ge-rokai daugiau aukø, o jei ði sàlyganebus ávykdyta, pragare atsidurspaties daktaro dukra. Ir taip atsi-tiks tà dienà, kai Valentinai sukaksðeðiolika metø.Filmo siuþetas kupinas mistifi-

kacijø, o bemaþ kiekvienas perso-naþas (kaip ir reikalauja cirko iliu-zionisto taisyklës) gali lengvaitransformuotis á kitoká pavidalà.

Labiausiai ðis procesas atsisklei-dþia per filmo herojø Toná. Já vai-dina net keturi skirtingi aktoriai.Kai ðiame keistame projekte pradë-jæs filmuotis aktorius Heathas Led-geris netrukus pats iðkeliavo ana-pus realybës, po jo mirties reþisie-riui teko spræsti sudëtingà uþduotá.Lengviausia, þinoma, buvo pakeistiaktoriø kitu (juolab kad su H. Led-geriu buvo nufilmuota ne tiek jaudaug medþiagos). Taèiau T. Gillia-mas pasielgë visai kitaip. Jis tarsidaktaras Parnasas transformavo pir-moje filmo dalyje pasirodantá realøToná á vëliau ðio personaþo linijàtæsianèius ásivaizduojamus Tonius,kuriuos vaidina Heatho draugaiJohnny Deppas, Colinas Farrellasir Jude�as Law.

Apie pasileidëlius ir kitokius garbingus þmonesGediminas JANKAUSKAS

Kiekvienas susitikimas ekranesu aktoriumi Johnny Deppu � tikraðventë. Ypaè kai aktorius daro tai,kas jam labiausiai pavyksta � vai-dina keistuolius ir kitas á jokiusáprastus rëmus netelpanèias indivi-dualybes. Toks yra ir iðkilus beiskandalingas XVII a. anglø meni-nës bohemos atstovas Dþonas Vil-motas (1647-1680), filmo �Pasilei-dëlis� (ketvirtadienis, 22.00 val.,BTV) herojus. Kilmingo kraujo po-etui ir Roèesterio grafui nereikiasukti galvos, kaip uþsidirbti duo-nos kàsniui. Poezijà jis gali kurtisavo malonumui. Taèiau Dþonasjau seniai prarado tikràjá gyvenimodþiaugsmà. Todël jis nieko nebijo �net karaliaus Karolio II rûstybës.�Snobo naktá� (penktadienis,

0.15 val., TV1) rodomo kriminali-nio trilerio �Garbingi þmonës� pa-grindinës siuþetinës kolizijos ste-

bëtinai sutampa su... Williamo Sha-kespeare�o �Makbetu�. Paðëlæsgangsteris Maiklas Batalja (akto-rius Johnas Turturro) veikia taip ryþ-tingai, kad nusipelno átakingo ma-fijos krikðtatëvio Èarlio D�Amikopalankumo. Taèiau þiniuonës pra-naðystës, kad taps kriminalinio pa-saulio valdovu, neduoda jam ramy-bës. Maiklo ambicijas dar labiaukursto þmona, raginanti paðalintiðiame kelyje visas kliûtis.Komiðkoje melodramoje �Kaip

atsikratyti vaikino per 10 dienø�(ðeðtadienis, 22.30 val., TV3) þur-nalistë Endë (aktorë Kate Hudson)rengiasi raðyti straipsná apie tai,kaip diplomatiðkai per deðimt die-nø atsikratyti nusibodusio vaikino.O reklamos srityje dirbantis Ben-dþamenas (aktorius MatthewMcConaughey), norëdamas átikin-ti virðininkà, kad puikiai nusima-no apie moterø norus, paþada susi-rasti ðaunià merginà ir priversti ási-

mylëti já per deðimt dienø. Ið anks-to aiðku, kad abu eksperimentaiduos netikëtø rezultatø.�Lietuviø kino aukso fondo�

cikle paþiûrësime reþisieriaus Rai-mondo Vabalo filmà �Laiptai ádangø� (ðeðtadienis, 23.45 val.,LTV), sukurtà pagal Mykolo Sluc-kio romanà. Filmas ekranuose pasi-rodë tuoj po �Niekas nenorëjo mir-ti�, todël visà laikà nepelnytai bu-vo Vytauto Þalakevièiaus ðedevroðeðëlyje. Jaunas, vos mokslus bai-gæs korespondentas Jaunius va-þiuoja á tolimà Þvirbliûnø kaimàapraðyti, kaip gyvena Lietuvos pro-vincija pirmaisiais pokario metais.Tokia yra laikraðèio redaktoriausuþduotis. O vaikinui tai puiki pro-ga suderinti darbà su asmeniniaisreikalais, nes Þvirbliûnuose gyve-na jo paþástama mergina Ramunë.Meksikieèio Guillermo del To-

ro stiliø þenklina baroko tradicijasprimenantis vizualinis spalvingu-

mas, sodri faktûra, jokiø ribø nepri-paþástanti ir daþnai su sveiku protuprasilenkianti fantazija, kurios ga-lëtø pavydëti pats Salvadoras Dali.Ðio kino alchemiko fantazijoje�Pano labirintas� (ðeðtadienis,23.40 val., Lietuvos ryto TV) mis-tikos taip pat bus á valias. Tik ðákartà ji naudojama ne vien pasakið-kai atmosferai kurti, bet ir kur kaskilnesniam tikslui. Pavyzdþiui, ko-vai su ispaniðku faðizmu...Ko gero, jokia kita problema taip

nedomina þmoniø, kaip klausimas,ar yra gyvenimas po mirties. Tvir-tai tikintys þmonës randa sau su-prantamà pomirtinio egzistavimoperspektyvà. Kur kas sunkiau jà su-vokti materialistams ir mokslinin-kams. Pagal Carlo Sagano romanàsukurtame filme �Kontaktas� (sek-madienis, 12.00 val., LNK)ElæAro-vëj (aktorë Jodie Foster) nuo ma-þens traukë danguje spindinèiosþvaigþdës. Jos tëvas mirë nuo in-

farkto, kai mergaitei buvo aðtuone-ri metai. Dabar Elë � kosminius kû-nus tyrinëjanti mokslininkë, kuriaipavyko uþfiksuoti ið visatos sklin-danèius signalus. Kai nuspræsta á to-limàjà Vegos planetà siøsti astro-nautà, Elë ryþosi ðiai kelionei, nestikëjosi ten susitikti su tëvu, ir jaipavyko. Ar visa tai buvo tik graþussapnas?Filmo �Dëmesio! Durys uþsida-

ro� (sekmadienis, 21.15 val., LTV)herojë Helen (aktorë Gwyneth Pal-trow) patyrë net du þiaurius likimokirèius. Pirmiausia suþinojo, kad ne-teko darbo. Skubëdama namo pasi-guosti savo jaunikiui, ji vos spëjoáðokti á jau pajudëjusá metro trauki-ná, taèiau, pernelyg anksti pravërusimiegamojo duris, rado Gerá meilu-þës glëbyje. O kas bûtø, jeigu Helennespëtø á traukiná ir gráþtø laiku?Apie tai � antroji filmo dalis, tarsivisai kita tos paèios gyvenimo rule-tës partija. Todël verta ásiklausyti áautoriø perspëjimà: �Brangûs þiûro-vai, iðgirdæ þodþius �Dëmesio! Du-rys uþsidaro� pagalvokite, ar ne peranksti gráþtate namo�...

kimà. Þiûrovai itin ðiltai priëmë ansambliosolistø Gitanos Lapinskaitës ir Ryèio Jani-lionio atliekamas A. Paulavièiaus �Ypatin-gai� bei J. Urbono �Sugráþtu�.Iðlydint �Ainius� ið scenos publika ilgais

ir skardþiais aplodismentais iðreiðkë ne tikpadëkà, susiþavëjimà, bet ir nuoðirdø norànetrukus vël susitikti.

Gimimo dienà privalu praleisti links-miau nei visas kitas. Ir tiesiog bûtina sve-èiuose sulaukti senø draugø. Ðiam gimta-dienio kodeksui nenusiþengë Joniðkio li-teratø klubas �Audruvë�, lapkrièio 19-àjàðventæs 35 metø jubiliejø, ir á kûrybinæ puo-

tà pakvietæs savaitraðtá �Nemunas� bei Kau-no raðytojus.Prieð keliolika metø poetës Onos Kubiliû-

tës-Mikalauskienës iniciatyva uþsimezgu-sios Joniðkio ir Kauno raðanèiøjø draugystësneáveikë nei tolimas atstumas, nei reti pasi-matymai.

Jubiliejaus proga �Audruvæ� ir jos prezi-dentæ Reginà Briedytæ taip pat sveikino Jo-niðkio kultûros centras, J. Avyþiaus vieðojibiblioteka, Pakruojo literatai.

Graþinos Viktorijos PETROÐIENËSir Jono IVANAUSKO nuotraukos