medŽiagŲ apdirbimas cnc staklĖmis. cnc … konspektas.pdf · konspektas sukurtas finansuojant...

Deivydas Duseviius

MEDIAG APDIRBIMAS CNC STAKLMIS.

CNC STAKLI PROGRAMAVIMAS

Konspektas sukurtas finansuojant projekto

Virtualij ir nuotolini laboratorij

aplinka pramons ininerijos studijoms Nr.

LLP-LdV-TOI-2012-LT-0104 lomis

4

TURINYS

VADAS .............................................................................................................................................. 6

1. PROGRAMAVIMO YPATYBS IR KALBA .............................................................................. 7

Savikontrols klausimai ................................................................................................................... 9

2. MECHANINIO APDIRBIMO STAKLS ................................................................................... 10

2.1. Tradiciniai mediag apdirbimo bdai ................................................................................... 10

2.2. CNC tekinimo stakls ............................................................................................................. 10

2.3. CNC frezavimo stakls .......................................................................................................... 19

2.4. Baigiamojo apdirbimo stakls ................................................................................................ 22

Savikontrols klausimai ................................................................................................................. 24

3. STAKLI VALDYMO PROGRAMOS. SUDTIS IR KODAI ................................................. 25

3.1. Programos sudtis ................................................................................................................... 25

3.2. Pagrindins programos struktra ............................................................................................ 25

3.3. M funkcij kodai .................................................................................................................... 31

3.4. G funkcij kodai ..................................................................................................................... 41

3.5. Program numeracija ir isaugojimas..................................................................................... 47

3.6. vairi detali apdirbimo program pavyzdiai ..................................................................... 47

3.7. CNC stakli ciklai ir paprogramiai ......................................................................................... 49


4. STAKLI KOORDINAI SISTEMA. RANKI NUSTATYMAS ....................................... 53

4.1. CNC stakli koordinai sistema .......................................................................................... 53

4.2. ranki, detali ir stakli koordinai sistemos ...................................................................... 55

4.3. Absoliutin ir prieaugin koordinai atskaitos sistema ....................................................... 64


5. RANKI VALDYMAS IR JUDESIAI ....................................................................................... 69

5.1. Apskritimin interpoliacija ..................................................................................................... 69

5.2. Linijin interpoliacija ............................................................................................................. 77

5.3 Greitas pozicionavimas............................................................................................................ 82


6. RANKIAI, NAUDOJAMI CNC STAKLSE ............................................................................. 89

6.1 ranki mediagos.................................................................................................................... 89

6.2. Peiliai ...................................................................................................................................... 93

5

6.3. Grtai .................................................................................................................................... 99

6.4. Frezos ................................................................................................................................... 102

Savikontrols klausimai ............................................................................................................... 106

7. PJOVIMO REIMAI FREZAVIMUI ........................................................................................ 107

PRIEDAI ......................................................................................................................................... 111

1 PRIEDAS. DMG stakli servisas ............................................................................................. 111

2 PRIEDAS. Programinio valdymo frezavimo ir tekinimo renginiai ........................................ 126

3 PRIEDAS. Tekintojo pareigin instrukcija .............................................................................. 164

LITERATRA ................................................................................................................................ 174

6

VADAS

iuolaikinis gyvenimas nesivaizduojamas be kompiuteri, program. Programos,

palengvinanios mogaus darb, gyvenim, mstym, apima labai daug srii: pramons, mokslo,

transporto ir kt. Metalo apdirbimo pramon taip pat nra iimtis. Nesvarbu ar tai bt didel metalo

apdirbimo gamykla, ar nedidel dirbtuv vienetiniams gaminiams, darbininkai jose dirba su metalo

apdirbimo pramonje spariai iplitusiomis kompiuterinio programinio valdymo staklmis (Computer

Numerical Control CNC). ios stakls skiriasi nuo tradicini tuo, kad j technologini galimybi

inaudojimas priklauso ne nuo stakles priirinio darbininko, o nuo programuotojo gdi. Stakli

valdymo programas galima ruoti prie stakli (nestabdant kit program darbo) arba kompiuteri

vairiomis programomis, pvz.: (Mastercam, EdgeCam, MTS), kuri pagalba programas galima

patikrinti virtualiai, t. y. netvirtinus ruoinio.

Daugelis metalo apdirbimo moni prie priimdamos ininierius ar darbininkus kelia

reikalavimus, kad kiekvienas iuolaikinis technologas turt darbo su CNC staklmis patirties ir

gdi rengiant CNC stakli programas. Todl irykja viena i problem, ribojani moni, kurios

gamyboje nori naudoti CNC apdirbimo centrus, paplitim, kadangi Lietuvoje yra operatori stoka.

Dana to prieastis, kad daugelis vyresnio amiaus staklinink, kurie didij gyvenimo dal dirbo prie

rankinio valdymo stakli, bijo pereiti nuo rankinio valdymo rengini prie programini stakli.

Lietuvoje tiek universitet, tiek kolegij ar profesini mokykl studij programose CNC centr

programavimui nebuvo skiriama daug dmesio, todl daugelis specialist apie CNC centr

programavim nieko neimano.

Norint imokti gerai programuoti CNC apdirbimo centrus, reikt pradti nuo literatros,

skirtos CNC stakli programavimui. ios literatros Lietuvoje vis daugja. Ne iimtis ir is konspektas,

kuris tiek supaindins, tiek pads suprasti, kaip programuoti stakles ir kas tai yra programavimas.

7

1. PROGRAMAVIMO YPATYBS IR KALBA

Daugelis CNC stakli veiksm ir judesi yra labai panas ir prastinse rankinio valdymo

staklse, taiau jomis daugiau judesi ir veiksm atlieka pats operatorius, o programinio valdymo

stakls paios tai atlieka pagal program. Daniausiai programuotojas arba technologas sukuria stakli

veiksm eilikum ir parao j CNC stakli valdymo sistemai suprantama forma, kaip ir dirbant

prastomis rankinmis staklmis be programos. CNC stakls turi atlikti pagrindinius judesius (pjovimo,

pastmos), pagalbinius judesius (pvz., rankio priartjimo) ir veiksmus (pvz., jungti droli konvejer,

TAS siurbl).

CNC staklms programos daniausiai raomos EIA/ISO, EIA 274D arba G/M kodais. i

programavimo kalba yra standartin, j kuriant dalyvavo kompanija Fanuc (viena didiausi CNC

valdymo ir kontrols sistem gamintoj i Japonijos) ir JAV organizacija Electronic Industries

Alliance ir International Standartization Organization. Daugelyje CNC sistem Fanuc kalba

vartojama tiesiogiai. Keletas gamintoj HAAS G/M kodus naudoja kaip pagrindin kalb, bet kartu

jie turi vaizdini ssaj programuoti standartinms operacijoms. Kai kurie gamintojai gali apsieiti be

G/M kod, taiau jais naudotis galimyb paliekama. ie gamintojai silo savo vedlio tipo vaizdines

programavimo ssajas (pvz., Mazak Mazatrol.)

Reikia nepamirti, jog i kalba, kaip ir kitos programavimo kalbos, buvo tobulinama ir danai

senesns stakli valdymo sistemos nesupranta kai kuri naujesni kod, nors stakli gamintojas gali

bti toks pats. Kadangi standartas reglamentuoja tik paius pagrindinius kodus, danai skirting

valdymo sistem gamintoj kodai nesutampa. Todl pirmas ingsnis prie pradedant dirbti CNC

staklmis visada yra paintis su stakli operatoriaus vadovu.

Programuojant G/M kodais reikia inoti j reikmes: G valdo stakli vykdymo jungini

poslinkius, o M vairias stakli funkcijas (pvz., jungia droli konvejer, paleidia sukl ir kt.). Taip

pat gali bti naudojami ir kiti kodai: F (pastmos), S (suklio ski), T (ranki). Parengti valdymo

program yra keturi bdai:

1. Sukuriant program kompiuteriu, panaudojant CAM sistemas, tokias kaip EdgeCam,

MasterCam ir kt.

2. Sukurti program kompiuteriu panaudojant teksto redaktorius, pvz., Notepad.

3. Sukurti programas naudojant silomus vaizdinio rengimo (vedlio tipo) redaktorius.

Programa raoma programinio valdymo rengimo vaizduoklyje.

4. Sukurti program naudojant rengimo valdymo pulto klaviatr. Programa raoma

programinio valdymo rengimo vaizduoklyje.

8

Ketvirtuoju bdu rengiamos programos daniausiai skirtos dviej ai tekinimo staklms ir trij

ai frezavimo staklms, kai vienu metu valdomos dvi ays. Taiau is bdas turi trkum:

1. Reikia atlikti nemaai skaiiavim, nustatinjant ranki judesi trajektorij tak

koordinates, todl galima suklysti. D4l 6ios prieasties naudojami specials gamintoj skaiiuotuvai,

kurie integruoti renginyje.

2. Nepatogu redaguoti programas, kadangi nra patogi kompiuterini vesties tais, pvz.,

pels. Dl ios prieasties naryti tarp program eilui, ymti elementus ar juos pakeisti yra sunkoka.

Daugelis CNC stakli gamintoj dirba, nordami palengvinti redagavimo proces.

Pats geriausias bdas sukurti program yra pirmasis metodas. Pavyzdiui, dirbant CAD

programomis (AutoCad, SolidWorks ir kt.) 3D aplinkoje sudarytas detals modelis atidaromas CAM

terpje, orientuojamas pagal stakli ais, paskiriamos technologins pakopos, pjovimo reimai,

rankiai, sugeneruojama valdymo programa G/M kodais atitinkamam rengimui.

Modeliuoti galima ir CAM terpje, taiau CAD sistemos turi geresnius braiymo sistemos

rankius. CAM sistemose sudarytos programos perkeliamos CNC rengin, operatoriui belieka

tvirtinti ruoin taise ir suderinti koordinai sistemos takus. CAM sistemose ivystytos ypa geros

3D simuliacijos programos, kurios padeda ivengti galim klaid.

Antruoju bdu programos rengiamos G/M kodais kompiuterio pagalba, naudojant teksto

redaktori Notepad. Parengta programa i kompiuterio perneama stakli valdymo rengin.

Treiasis bdas pranaesnis, kai programa rengiama tipinms detalms (laiptuotiems velenams,

detalms, kurios turi n skyli, kurios idstytos tam tikru spinduliu nuo centro pagal apskritim). io

metodo galimybs ribotos ir priklauso nuo gamintojo (nuo jo silomo vedlio). Ne visoms detalms

tokiu bdu galima parengti program. metod galima taikyti ir stakli darbo metu, kai staklmis

apdirbama detal pagal vien program, galima rengti kitai detalei apdirbti reikaling program.

Taigi, valdymo programa reikalinga valdyti stakli jungini su rankiais ir ruoiniais poslinkius.

Poslinkiai vyksta koordinai sistemoje nuo vieno tako, kurio koordinats inomos, iki kito tako,

kurio koordinats taip pat nurodomos programoje.

9

Savikontrols klausimai

1. Kokius inote program rengimo metodus? Trumpai apibdinkite kiekvien.

2. Kokius inote program rengimo metod privalumus ir trkumus?

3. Kokia pagrindin kalba naudojama CNC stakli programoms rengti?

10

2. MECHANINIO APDIRBIMO STAKLS

2.1. Tradiciniai mediag apdirbimo bdai

monija jau tkstanius met tobulina minktesns mediagos pjovim ir kietesns mediagos

apdirbim pjovimo rankiu. Laikui bgant universalisias tekinimo, frezavimo, pjovimo stakles,

kuriomis dirbant darbininkai detal pagamindavo per ilg laik, pakeit kompiuterinio programavimo

stakls (CNC). Tai labai palengvino ir pagreitino detali gamyb, btent todl atsirado galimyb

gaminti sudtingas detales.

Tradiciniais mediag apdirbimo bdais galima pavadinti: a) tekinim universaliomis,

paprastomis, specializuotomis staklmis; b) frezavim staklmis su dalijimo galvute, universaliomis,

plataus universalumo konsolinmis, plataus universalumo bekonsolinmis, karuselinmis, bgninmis

staklmis; c) pjovim vandens srove.

2.2. CNC tekinimo stakls

Tekinimo stakli pasirinkimas labai didelis, pagal tam tikrus poymius jos skirstomos:

1. Pagal valdymo tip:

rankinio;

automatinio;

kombinuoto;

programinio.

2. Pagal universalum:

paprastos;

universalios;

specializuotos.

3. Pagal pindeli skaii:

vienapindelines;

daugiapindelines.

4. Pagal pindelio padt:

horizontalias;

vertiklias.

5. Pagal tikslumo laipsn:

11

normalaus;

didesnio;

idelio;

labai didelio;

ypa didelio.

6. Pagal rankio bsen darbo metu:

su pasyviais rankiais (2.2.1 pav.);

su aktyviais rankiais (2.2.2 pav.).

2.2.1 pav. Tekinimo staklmis su pasyviais rankiais apdirbam paviri pavyzdiai. Apdirbami paviriai

yra sukimosi knai, j sudaromosios gali bti tiess arba kreivs.

2.2.2 pav. Tekinimo staklmis su aktyviais rankiais apdirbam paviri pavyzdiai. Kiaurymi grimas

statmenai detals sukimosi aiai, kiaurymi grimas, kuri ais lygiagreti detals sukimosi aiai, bet su ja

nesutampa. Galima atlikti ir frezavimo darbus. Su tokiomis staklmis ivengiama bazavimo paklaid, pasiekiamas

didesnis apdirbimo tikslumas. iose staklse pagrindinis pjovimo judesys suteikiamas ir rankiui, ir apdirbamai

detalei.

Tekinimo staklse naudojama papildoma ranga: liunetai ir centrai. i ranga naudojama

apdirbant ilgesnes detales tam, kad sumaint detali deformacijas, kurios atsiranda dl pjovimo jg

12

poveikio. Apdirbta detal tvirtinama i galo, centras tvirtinamas kginje arkliuko pinols kiaurymje.

Centrai bna keli tip:

pastovs;

besisukantys.

Kai reikia apdirbti ilgas detales, j galinius pavirius, naudojamas nejudamas liunetas,

tvirtinamas nejudamai ant iilgini stakli kreipianij. io tipo liunetas turi tris atramas. Apdirbant

ypa ilgas detales jos centro pagalba tvirtinamos i galo ir papildomai tvirtinamos liuneto pagalba. iuo

atveju naudojamas judantis liunetas, kuris tvirtinamas ant stakli suporto. Toks liunetas turi dvi arba

tris atramas.

Apdirbamoms detalms staklse tvirtinti naudojami griebtuvai, kurie bna:

dviej kumteli;

trij kumteli;

keturi kumteli;

ei kumteli.

Griebtuvo kumteli uspaudimas gali bti atliekamas:

rankiniu bdu;

pneumatins pavaros pagalba;

hidraulins pavaros pagalba.

Programinio valdymo staklse griebtuvo kumteliai daniausiai uspaudiami automatikai. Kai

detali gamybai naudojami kalibruoti ruoiniai, j tvirtinimui naudojami canginiai griebtuvai. CNC

stakls tai stakls, turinios skaitmenin programin valdym (SVP), automatin ranki keitimo

rengin ir skirtos atlikti didel kiek vairi technologini operacij neperstatant apdirbam detali.

CNC stakls turi tikslias kompensavimo sistemas, leidianias sutaupyti paruoimo laik ir

ivengti klaid. Taip pat turi galimyb kompensuoti rankio nudilim. Tai pasiekiama tik

matuojant matmenis. Staklse sumontuotos matavimo galvuts imatuoja apdirbamos detals matmenis

ir perduoda informacij procesori, kuris, apdorojs gautus rezultatus, numato btin automatin

kompensavim, kad kitos apdirbtos detals matmenys but tiksls.

iomis staklmis daniausiai atliekami ie darbai: iorini ir vidini cilindrini, kgini,

fasonini bei galini paviri tekinimas, iorini ir vidini sriegi pjovimas, atpjovimas, grioveli

pjovimas, skyli grimas, gilinimas, pltimas. i stakli ypatumas didel atliekam technologini

operacij koncentracija, didelis pjovimo ranki skaiius, auktas tikslumas, esami automatiniai

ruoini ir ranki keitimo renginiai (2.2.3 pav.).

13

2.2.3 pav. Emco turn 900: skersinis judesys (X) 400 mm, iilginis judesys (Z) 1000 2000 mm, suklin

galvut 40/60 kW, ranki pavara 8 kW, greita eiga X/Z 10 m/min.

Taip pat yra toki stakli, kurios turi du suklius, dvi revolverines galvutes. ios stakls vienu

metu gali mechanikai apdoroti dvi detales, darbo naumas padidja du kartus (2.2.4 pav.). Dviej

sukli tekinimo staklmis galima gaminti detales i strypins mediagos, tampuot arba pjovimo bdu

apdirbt ruoini. Pagal veikimo princip galima suskirstyti nuoseklaus, lygiagretaus ir lygiagreiai

nuoseklaus veikimo. Nuoseklaus veikimo staklse ruoinys apdirbamas daugeliu pjovimo ranki

visose pozicijose i eiles. Lygiagretaus veikimo staklse ruoiniai apdirbami vienu metu tokiais pat

rankiais per vien darbo cikl.

Lygiagreiai nuoseklaus veikimo staklmis ruoiniai apdirbami dvigubu ciklu, t. y. du ruoiniai,

tvirtinti gretimuose sukliuose, praeina tok pat nuosekl apdirbim kitose pozicijose.

2.2.4 pav. Twin 102 programinio valdymo tekinimo stakls su dviem sukliais

Vieni i geresni CNC universali tekinimo stakli gamintojai yra Deckel Maho Gildemeister.

Jie gamina stakles pritaikytas ne tik paprastam plienui apdirbti, bet ir spalvotiems metalams, grdintam

plienui bei sunkiai apdirbamiems metalams. (2.2.5 pav.)

14

2.2.5 pav. CTX beta 800 universalios tekinimo stakls

Pagrindiniai i stakli privalumai:

aktyvs rankiai;

aukta dinamika, puikus C aies

valdymas;

riedjimo kreipianiosios;

maa trintis ir dilimas;

CNC programikai valdomas detals

uspaudimas;

trumpas derinimo laikas naujam

gaminiui;

arkliuko pozicionavimas su M

funkcija;

didesns galimybs naudojant

arkliuk;

platus konstrukcij spektras;

SlimLine valdymo pultai;

3D interaktyvus programavimas;

geras sudting kontr vaizdumas.

CNC stakli gamintojai pasisteng ir sukr toki stakli mokymosi tikslams. Jos turi visas

gamyboje naudojam stakli funkcijas, taiau yra daug maesns ir nereikalauja labai didels

laboratorijos. Program sudtis lygiai tokia pati, kaip ir naudojam gamyboje.

2.2.1 Skaitmeniniai programiniai valdikliai (CNC)

Skaitmeninio valdymo stakli savybs

Daugiau kaip 70 % gamini main gamyboje gaminama smulkiaserijins ir serijins gamybos

monse. Efektinga smulkiaserijins ir serijins gamybos automatizacijos priemon yra metalo pjovimo

stakls su skaitmeniniu programiniu valdymu. Programins stakls yra galingesns, tikslesns ir

standesns u universalisias stakles, dl to jomis galima dirbti naesniais reimais ir didesniu darbo

13

tempu negu universaliosiomis staklmis. Taikant programin valdym galima: automatizuoti apdirbimo

proces, sutrumpinti stakli derinimo laik, organizuoti daugiastakl aptarnavim serijinje ir

smulkiaserijinje gamyboje, pakelti darbo naum, gamybos kultr ir pagerinti apdirbam detali

kokyb. Programinio valdymo metalo pjovimo stakli racionalaus eksploatavimo udavinys yra tas,

kad esant minimaliai stakli eksploatacijos kainai, bt galima ilgai be gedim apdirbti detales,

pasiekiant nustatyt naum, apdirbtojo paviriaus tikslum ir iurktum. Patyrimas rodo, kad perjus

nuo apdirbimo universaliosiomis tekinimo staklmis prie programini tekinimo stakli, darbo naumas

iauga du, tris kartus, o naudojant apdirbimo centrus penkis, eis kartus. Programinse staklse,

priklausomai nuo j technologini galimybi, galima atlikti daug ir sudting technologijos pakop.

Geriausia, kai partijos dydis yra toks, kad per pamain stakli nereikia perderinti daugiau kaip vien

arba du kartus.

Skaitmeninio valdymo stakls (NC stakls) yra pajgios vykdyti raidmis ir skaiiais

ukoduotas komandas (2.2.1 lentel). Pirmosiose skaitmeninio valdymo staklse program komandos

buvo vedamos perfokortomis arba perfojuostomis. Komandos staklms negaljo bti keiiamos. Tuo

tarpu CNC valdikliuose, naudojaniuose mikroprocesorius, valdymo komandos gali bti keiiamos bet

kuriuo metu. Pakeitimai, kurie buvo atlikti staklse siekiant optimizuoti program, valdiklyje gali bti

simenami. Naudojant DNC valdiklius, programos i centrinio kompiuterio valdo kelias NC stakles.

2.2.1 lentel. Skaitmeninio valdymo bdai

enklas Santrupa Paaikinimai

NC Numerical Control Skaitmeninis valdymas

CNC Compiuterized Numerical

Control

Skaitmeninis programinis

valdymas

DNC Direct Numerical Control Kelios stakls, valdomos

specialiu kompiuteriu

Programos CNC valdikliui perraomos i duomen laikmenos arba vedamos per valdymo

skyd (2.2.1.1 pav.). Valdymo skydas yra suskirstytas atskiras zonas. Ekrane matomi program

operatoriai, ai padi reikms, vaizdai arba pagalbinis tekstas. Valdymo skydas, kuris danai turi

abclin ir skaitmenin klaviatras, skirtas programos rankiniam vedimui. Valdymo komandos

stakli funkcijoms, kaip antai, suklio paleidimas, sustabdymas ar avarinis ijungimas, vedamos per

stakli valdymo skyd.

14

2.2.1.1 pav. CNC valdiklio valdymo skydas

Pavaros. Pagrindinio suklio ir pastmos pavar ski danius galima reguliuoti tolydiai.

Suklio pavara (2.2.1.2 pav.) Pagrindinio suklio pavarai naudojami trifaziai arba nuolatins

srovs varikliai su ski danio reguliavimu. Ski danis matuojamos tachogeneratoriumi. Pastarasis

kaip ski danio mat generuoja ijimo tamp. CNC valdiklyje is tikrasis ski dani dydis

palyginimas su nustatytja ski danio verte ir, esant variklio nuokrypiams, atitinkamai j

pareguliuoja.

2.2.1.2 pav. Suklio pavara su ski danio reguliavimu

Pastmos pavara (2.2.1.3 pav.) Pastmos pavarai naudojami taip pat trifaziai arba nuolatins

srovs varikliai su ski dani reguliavimu. Mova su perkrovos apsauga tarp pavaros variklio ir

pavaros sraigto sumaina paeidimus susidrimo atveju.

15

2.2.1.3 pav. Pastmos pavara su pavaros sraigtu

Reikalavimai pastmos pavaroms:

atlaikyti dideles pastmos jgas suport;

labai mai ir dideli pastmos greiiai;

atlaikyti didelius suporto pagreiius ir greit padties nustatym;

didelis pastmos padi pakartojimo tikslumas;

didelis standumas, kad bt ilaikyta aies padtis.

NC pastm pavaroms ski dani reguliavimas papildomas padties reguliavimu (2.2.1.4

pav.). Tam tikslui kiekviena ais turi poslinkio matavimo sistem.

2.2.1.4 pav. Pastmos pavaros padties reguliavimo grandin

2.2.2 Poslinkio matavimo sistemos

Poslinkio matavimo sistema yra padties reguliavimo grandins sudtin dalis. Stakli stalo

arba rankio padties tikroji reikm matuojama ir palyginama su nustatytja reikme. Pastmos

variklis valdomas tol, kol tikroji ir nustatytoji reikms susilygina. Poslinkio matavimo sistemos veikia

skirtingais bdais (2.2.2.1 pav.). Pirmiausia jie skiriasi tikslumu, montavimo stakles galimybe ir

16

kainomis. Tiksliausiai matuoja tiesioginio poslinkio matavimo sistemos. Daniausiai naudojamos

prieaugins poslinkio matavimo sistemos.

2.2.2.1 pav. Daniausiai naudojamos poslinkio matavimo sistemos

Poslinkio matavimo sistemos tiekia induktyviai arba fotoelektrikai gautus matavimo signalus.

Juos apdoroja CNC valdiklis. Fotoelektrins poslinkio matavimo sistemos susideda i mastelins

liniuots arba mastelinio disko ir skaitymo taiso (matavimo galvuts).

Tiesioginis poslinkio matavimas (2.2.2.2 pav.).

Naudojant tiesiogin poslinkio matavim, matavimo taisas pritvirtinamas ant veimlio, kurio

padtis turi bti nustatyta. Mastelin liniuot gali bti pritvirtinta ant veimlio, matavimo galvut ant

nejudamo stovo arba atvirkiai. Siekiant apsaugoti nuo uterimo ir paeidimo, matavimo taisas turi

bti rpestingai udengtas.

2.2.2.2 pav. Tiesioginis poslinkio matavimas

Netiesioginis poslinkio matavimas (2.2.2.3 pav.).

Sukamojo daviklio mastelinis diskas nejudamai sujungtas su pastmos sraigtu. Sukantis

pastmos varikliui, matavimo galvut suskaiiuoja alia skriejanio mastelinio disko brknius ir ski

skaii. Pagal imatuot ski skaii ir pastmos sraigto ingsn CNC valdiklis apskaiiuoja valdiklio

17

padt, sistemin nuokryp, pvz., dl sraigto ingsnio paklaidos, gali ilyginti CNC valdiklio programin

ranga. Matavimo sistema yra nejautri uterimui, nes ji gali bti visikai hermetizuota.

2.2.2.3 pav. Netiesioginis poslinkio matavimas

Prieaugins poslinkio matavimo sistemos (2.2.2.4 pav.).

iose matavimo sistemose, apklausiant brknin rastr, vienodo dydio matavimo ingsniai

(inkrementai) susumuojami arba atimami. Skaiiavimo impuls suma atitinka veimlio poslink.

Lygiagreiai brkniniam rastrui inomoje padtyje esti udtos atskaitos yms, kad dingus srovei

arba jungus stakles bt galima nustatyti veimlio padt. Prieauginse poslinkio matavimo

sistemose, jungus maitinimo tamp, pirmiausia turi bti nustatoma atskaitos ym.

Absoliuios poslinkio matavimo sistemos (2.2.2.4 pav.).

Absoliuiose poslinkio matavimo sistemose kiekvienam padalos ingsniui priskiriama tiksli

skaitin reikm. Apklausos taisas, skaitydamas viesai laidias ir nelaidias ymes ant liniuots,

nustato veimlio padt. jungus maitinimo tamp, stakli aies padtis, nepasiekusi atskaitos yms,

lieka nepakitusi.

2.2.2.4 pav. Prieauginis ir absoliutus poslinkio matavimas

18

CNC valdiklio sandara ir udaviniai.

Svarbiausi CNC valdiklio udaviniai yra duomen vedimas, siminimas, apdorojimas,

ivedimas bei pastovi reguliavimo proceso kontrol, pvz., nustatyto ski danio arba veimlio

padties ilaikymas.

Duomen vedimas (2.2.2.5 pav.) programuotojo sudarytas detali program arba

program pakeitimo vedimas gali bti atliekamas:

ranka su valdymo pulto klaviatra;

duomen laikmenomis;

ssajos (kitukins jungties) bdu.

Duomenys laikomi elektroniniuose atminties moduliuose.

2.2.2.5 pav. Duomen vesties ir ivesties galimybs

Duomen apdorojimas. Tam tikslui valdiklis turi kelis mikroprocesorius. Duomen apdorojimui

priskiriama, pvz., rankio trajektorijos apskaiiavimas bei nuolatinis matavimo duomen

apskaiiavimas pastmos varikli padiai reguliuoti.

Duomen ivedimas.

19

Duomenys staklms ivedami per suderinimo modul (adapter). Jis valdymo signalus sustiprina

ir pakeiia taip, kad jie galt valdyti variklius, ventilius ir kitas vykdymo grandis. Be to, per ssajas

galima ivesti duomenis (programas, darbinius duomenis).

Gamybos su CNC valdomomis staklmis privalumai.

NC stakls, palyginti su prastomis staklmis, turi esmini privalum. Be to, dar padidja

naumas tobulinant valdiklius, NC stakli rankius ir pjovimo mediagas.

CNC gamybos privalumai:

nekintantis, didelis gamybos tikslumas;

trumpas gamybos laikas;

galima sudting detali gamyba;

paprastas pjovimo proceso optimizavimas;

paprastas simintj program pakartojimas;

geros automatizavimo galimybs;

galimas grupinis stakli aptarnavimas.

iuolaikins programinio valdymo tekinimo stakls bna vairi konstrukcij, j kreipiamosios

gali bti pasvirusios arba vertikalios, jos gali turti revolverines galvutes arba keiiamj peili blok

mazgus, leidianius keisti peilius pagal program. Staklse rengtos kontrolins programinio valdymo

sistemos su tiesiniais apskritiminiais interpoliatoriais, sriegio sriegimo rengimais, suteikianiais

staklms dideles technologines galimybes. Staklmis galima apdirbti sudtingo profilio ruoinius,

sriegti srieg, koreguoti rankio pjovimo briaunos padt. Kai kurios programins tekinimo stakls turi

papildomus skersinio tekinimo ir frezavimo rengimus. Stakls yra standios. rankiai reikiamam

matmeniui derinami optiniame prietaise. Derinimo paklaida, skaitant ir tvirtinim staklse, paprastai

nevirija 0,02 mm. Apdirbant programinio valdymo tekinimo staklmis pasiekiamas 7 tikslumo

kvalitetas ir Rz=6...12 m paviriaus iurktumas. Apdirbus sudtingus pavirius, gaunamas Rz=20 m

paviriaus iurktumas. sriegto sriegio tikslumas bna 4h...6g.

2.3. CNC frezavimo stakls

Frezavimo stakls uima antr viet pagal svarbum main gamyboje ir mediag apdirbime

po tekinimo stakli. Frezavimo staklmis formuojami vairs detali paviriai: plokti, cilindriniai,

kginiai ir vairs nelinijiniai, pavyzdiui, horizontals, vertikals arba nuoulns detali paviriai,

20

tiess arba sraigtiniai grioveliai, krumpliarai krumpliai, tamp kontriniai ir reljefiniai paviriai ir

t.t.

Frezavimo stakls pagal vairius poymius skirstomos:

1. Pagal konstrukcij:

vienos kolonos;

dviej kolon;

konsolins;

bekonsols.

2. Pagal pindelio padt:

vertikalias;

horizontalias.

su keiiama pindelio padtimi;

3. Pagal pindeli skaii:

vienapindelines;

daugipindelines.

4. Pagal universalum:

universalias;

paprastas;

specialias.

5. Pagal valdymo tip:

rankinio;

automatinio;

programinio;

miraus.

Frezavimo staklse pagrindinis pjovimo judesys suteikiamas rankiui tvirtintam pindelyje.

Tiesinis pastum judesys gali bti suteikiamas apdirbamai detalei, tvirtintai ant stakli stalo, taip pat

gali bti mirus. Be tiesinio pastmos judesio apdirbamai detalei arba pindelio galvutei gali bti

suteikiamas ir sukamasis pastmos judesys.

21

2.3.1 pav. Penki ai linijinio frezavimo centras Emco Linearmill 600

CNC Frezavimo staklmis apdirbam detali tvirtinimui naudojami vairs bdai ir priemons.

Jeigu detals yra dideli matmen, jos specialiais prispaudjais tvirtinamos ant stakli stalo.

Smulkesnms detalms tvirtinti naudojami spaustuvai. Detals, kurios apdirbimo metu turi bti

sukamos, tvirtinamos ant pasukam stal arba dalijimo galvui griebtuvuose. Ypa ilgos detals

papildomai tvirtinamos liuneto pagalba.

Vertikals apdirbimo centrai Emco Mc 1200 (2.3.2 pav.).

2.3.2 pav. Vertikalus frezavimo centras Emco Mc 1200

Tinka vairiems detali paviriams, esantiems vairiose ploktumose ir pasvirusiais vairiais

kampais apdirbti. Jomis galima atlikti ir kitus darbus: itekinimo darbus, sraigtini paviri frezavimo,

grimo ir t. t.

Vertikals apdirbimo centrai su linijiniais varikliais X ayje privalumai:

Ilgiausia ais maksimaliai sutaupoma laiko.

22

Linijiniai varikliai ir matavimo sistema patalpinti aukiau u darbins zonos ir dl to gerai

apsaugoti nuo droli ir auinimo skysio.

Standartinis suklys su 12.000 aps/min (100 Nm) arba su 8.000 aps/min ir 200 Nm. 30 viet

ranki dtuv ne darbinje zonoje.

Maas aptarnavimo poreikis dl pastovaus automatinio vis mazg tepimo. Standus stakli

korpusas nereikalauja specialaus pamato. Stakls bazuojamos 3 takais.

2.4. Baigiamojo apdirbimo stakls

Baigiamojo apdirbimo stakli didel vairov. Baigiamojo apdirbimo tip renkams pagal

nurodytus iurktumo parametrus briniuose.

Vidinio lifavimo stakls naudojamos, kai reikia glotniai apdirbti vidinius pavirius. Apvalaus

lifavimo stakls naudojamos apvali ir kgini paviri, gal, kgini kiaurymi lifavimui.

Plokiojo lifavimo stakls (2.4.1 pav.) naudojamos glotniai apdirbti plokius pavirius. Tikslaus

lifavimo stakls naudojamos lifavimui, skutimui, graviravimui, frezavimui ir tekinimui. Jomis

atliekamas auktas apdirbimo tikslumas iki 0.01 mm. Tokiose staklse lifavimo suklys daniausiai

sukasi preciziniuose guoliuose, naudojama optin atskaitos sistema. Taip pat gaminamos didelio

tikslumo automatins, becentrinio lifavimo stakls, juostins lifavimo stakls, kombinuotos lifavimo

stakls.

2.4.1 pav. Plokiojo lifavimo stakls Dominator 624 (gamintojas Jones & Shipman)

Visikai nauja paviriaus lifavimo technologija diegta technikai paangiose, tiksliose

paviriaus ir profilio lifavimo staklse Dominator. Kadangi ia nra slankiojaniojo stalo ir lifavimo

galvuts kolonos, tai suteikia dideli privalum struktrinio tvirtumo ir stakli dinamikos atvilgiu.

23

2.4.2 pav. Cilindrins lifavimo stakls

Apdirbant detales honingavimo staklmis, abrazyvinis rankis yra strypelio formos. rankiui

suteikiamas slankiojamasis judesys, lengvai prispaudiant j prie apdirbamo paviriaus. Kad

nesusidaryt griovelis, rankiui suteikiamas ir skersinis judesys statmenai slankiojamojo judesio

krypiai. Daniausiai procesas naudojamas galutinai apdirbant skyles, ibaigiami vidaus degimo

varikli, kompresori, hidraulini cilindr ir kitoki detali cilindriniai vidiniai paviriai.

24

Savikontrols klausimai

1. Kokius inote tradicinius mediag apdirbimo bdus?

2. Apibdinkite tekinimo stakles su aktyviais rankiais.

3. Kokiu tikslu naudojamos baigiamojo apdirbimo stakls?

4. Kiek daugiausiai ai gali turti frezavimo stakls?

5. Kaip tvirtinamos detals frezavimo staklse?

6. Kokiu tikslumu galima apdirbti detales lifavimo staklmis?

25

3. STAKLI VALDYMO PROGRAMOS. SUDTIS IR KODAI

3.1. Programos sudtis

CNC stakli valdymo program sudaro nuosekliai idstytos stakli komandos, kurias stakls

turi vykdyti, kad apdirbt ruoin ir gaut reikiam matmen detal. Programos turi bti raomos

suprantama stakli valdymo sistemai kalba. Daniausiai programoms rengti vartojama G&M kod

programavimo kalba. G/M kod kalba nra visikai standartizuota, kai kuri gamintoj valdymo

sistemos gali nesuprasti kai kuri G arba M kod, suprantam kitoms sistemoms, taiau pagrindai

tokie patys. Programos struktra ir formatas nesikeiia.

3.2. Pagrindins programos struktra

CNC rengini programuotojai turi savo terminologij, svokas, posakius. Visi jie susij su

programos sandara. Programuojant CNC renginius G/M kodais vartojami keturi terminai:

enklas odis Eilut Programa.

enklas trumpiausias programos vienetas. CNC rengini valdymo programose naudojami

trij tip enklai: skaiiai, raids, simboliai. 26 angl kalbos abcls raids yra stakli valdymo pulte

ir gali bti naudojamos programoms rayti. Taiau daniausiai vartojamos raids G ir M (G/M kodai

prasideda iomis raidmis), S (suklio apsisukimai), F (pastma), T (rankis), P (pauz), X, Y, Z, A, B,

C (atitinkamos ays), N (programos eiluts numeris), H (rankio ilgio kompensacija frezavimo

staklse). Programos daniausiai ruoiamos naudojant didisias raides. Jeigu programuojant

abejojame ar maj, ar didij raid naudoti, geriau pasirinkti didij. Kiti daniau naudojami

simboliai: minuso enklas, pliuso enklas, skliaustai, procento enklas ir kt.

odis. Daniausiai kiekvienas odis pradedamas didiosiomis raidmis ir po jo seka skaiius.

odis sudaro programinio valdymo rengimo komand. odiai programose nusako: suklio skius

(pvz., S1500 suklio skiai 1500 sk./min), rankio numer (pvz., T02 antrasis rankis), pastm (pvz.,

F0.2 pastma 0,2 mm/sk.), G kod (pvz., G03 - Apskritimins interpoliacijos judesys prie

laikrodio rodykl), M kod (pvz., M03 - Suklio sukimasis priek) ir kt. Kad programa bt patogiau

skaitoma, odiai atskiriami tarpais.

Eilut j sudaro vienas ar keli odiai, kurie sudaryti i keturi enkl. Kitaip sakant, eilut -

sudtin komanda arba komand, kurios atliekamos kartu, serija. Kiekviena eilut turi bti atskirta nuo

26

kit eilui. Jeigu programuojama kompiuteriu eilut atskiriama mygtuku Enter, jeigu stakli

valdymo pultu mygtuku End-of-block.

G03 X45.0 Z-39.0 R1.5 F0.15 Programos eilut sudaryta i penki tarpais atskirt odi. i

eilut uprogramuoja tekinimo stakles apskritimins interpoliacijos judesiui prie laikrodio rodykl, X

koordinats 45, Z -39, spindulys 1.5, pastma 0.15. Program eilutse galima rayti komentarus,

reikalingus operatoriaus dmesiui atkreipti, (pvz., informacija apie rankius). Komentaruose galima

vartoti tik lotynikos abcls raides. Kad bt aikiau ir informatyviau, jas privalome naudoti

konspekte.

Programa sudaroma i atskir eilui, kurios idstomos viena po kitos logine tvarka.

Programa prasideda pavadinimu, o baigiasi pabaigos kodu. Suteikiant programai pavadinim, naudinga

tokiu pavadinimu j isaugoti CNC rengimo valdymo atmintyje.

Programavimo formatas CNC sistemose naudojamas formatas, kai od sudaro viena raid ir

vienas arba keli skaitmenys. derin galima papildyti enklais (pvz., minuso enklas, takas, procento

enklas ir pan.). Taip sudaromi odiai, kuriuose yra kreipinys, po jo seka skaiius su simboliais arba

be j. Kreipinio paskirtis kreiptis special registr programinio valdymo renginio atmintyje.

Kreipinys privalo bti uraomas pirmas, kaip anksiau nagrintame pavyzdyje urayta X45, o ne

45X. Antrasis variantas neteisingas ir rengimo valdymo sistema tokios komandos nevykdys.

odiuose draudiama atskirti raides nuo skaii tarpais (pvz., X 45), galima atskirti tik odius.

Skaiius odyje, esantis po raids, parodo numer arba skaitin vert, jo reikms gali labai skirtis. Gali

reikti eiluts numer, kai yra po raids N (sveikasis skaiius), po raidi G arba M kodo numer

(sveikasis skaiius), rankio numer po raids T (sveikasis skaiius); pastm, mm/min arba mm/sk.

po raids F (nebtinai sveikasis skaiius), suklio skius, sk./min arba pjovimo greit po raids S

( daniausiai sveikasis skaiius) ir kt.

3.2.1 lentel. Progarmos eilut: N10 eiluts numeris; G03 G kodas, odis reikiantis apskritimins

interpoliacijos judes prie laikrodio rodykl, X45.0, Z-39.0 koordinates tako, kur turi nuvykti stakli rankis, R

1.5 spindulys apskritiminio interpoliavimo, F 0.15 pastma. Raids kreipiniai, skaitmenys, simboliai enklai.

N 1 0 G 0 3 X 4 5 . 0 Z - 3 9 . 0 R 1 . 5 F 0 . 1 5

odis odis odis odis odis odis

Stakli valdymo programa tuo paiu metu vykdo tik vien eilut ir niekada nevykdo jos

dalimis, todl odi idstymas eilutje neturi reikms. Skaitmen skaiius odyje gali bti

skirtingas, priklausomai nuo valdymo sistemos gamintojo. Skirtingas gali bti ir skaitmen skaiius po

27

kablelio. Tai susij su koordinai reikmi pateikimu. Gamintojai daniausiai nurodo kreipini

format sutrumpinta forma:

G2 Du skaitmenys daugiausia, negalima naudoti kablelio ir kit simboli.

N5 Penki skaitmenys daugiausia, negalima naudoti kablelio ir kit simboli.

F3.2 Penki skaitmenys pastmai nurodyti (trys prie kablel, du po jo), takas leidiamas, kiti

simboliai ne.

X = 5.3 Trys skaiiai po kablelio, leidiama naudoti tak trupmeninei reikms dalei atskirti.

Penki skaitmenys prie kablel. Galima naudoti enklus + ir - .

Tekinimo staklse naudojami adresai kreipiniai pateikiami 3.2.2 lentelje. Frezavimo

staklms jie iek tiek skiriasi. Lentelje pateikti adresai naudojami firmos Fanuc ir panaiose

valdymo sistemose.

3.2.2 lentel. Tekinimo staklse naudojami adresai kreipiniai.

Tekinimo stakls

Adresas Apraas

A Sriegimo peilio virns kampo adresas sriegimo cikle, kampo

reikmei tiesiogiai nurodyti.

C Sukimosi aies (apie Z a) kampins koordinats adresas (tekinimo staklse turi bti

i funkcija), taip pat adresas nuoulos dydiui tiesiogiai nurodyti.

D Peilio atitraukimo dydis arba peilio eigos pjovimo gylis vidiniuose cikluose, pirmos

eigos gylis sriegimo cikle.

E Pastma sriegimo cikluose.

F Pastma (vnt./sk.) arba (vnt./min), priklausomai nuo pasirinkto reimo.

G G kodai (paruoimo komandos).

I

Naudojamas programuojant apskritimin rankio judes, jo trajektorijos centrui pagal

X a apibrti. Taip pat danai naudojamas vidiniuose stakli cikluose poslinkiams,

kgikumui ir apdirbimo ulaidoms apibrti pagal X a.

J Naudojamas kaip kuriuose vidiniuose cikluose.

K

Naudojamas programuojant apskritimin rankio judes, jo trajektorijos

centrui pagal Z a apibrti. Taip pat danai naudojamas vidiniuose stakli cikluose

poslinkiams, kgikumui ir apdirbimo ulaidoms apibrti pagal Z a, sriegio

profilio aukiui nurodyti sriegimo cikluose.

L Naudojamas cikl ir paprogrami atlikim skaiiui nurodyti.

M M kodai (stakli funkcijos).

N Programos eiluts numerio adresas.

O Programos pavadinimo adresas (keturi arba penki skaiiai po jo

programos vardui).

28

Tekinimo stakls

Adresas Apraas

P

Adresas naudojamas paprograms numeriui programoje nurodyti ikvieiant j i

programos, pauzs trukmei programuoti (taip pat ir vidini cikl), kompensacij

reikmms i programos perduoti, taip pat naudojamas kreipimuisi programos

eilut, nuo kurios tsti toliau programos vykdym, arba pirmos eiluts, kurioje

nurodoma kontro geometrija, numeriui nurodyti (vidiniuose cikluose).

Q

Paskutins eiluts, kurioje nurodoma kontro geometrija, numeriui

nurodyti (vidiniuose cikluose), sriegio vijos pradios kampui nurodyti kai kuri

stakli sriegimo cikluose, grto pertraukiamos eigos dydiui nurodyti grimo ir

kapojimo cikluose.

R

Naudojamas programuojant apskritimin rankio judes, jo spinduliui programuoti,

tai pat naudojamas kaip kuri stakli vidiniuose cikluose rankio atitraukimo

pozicijai bei spinduliui nurodyti.

S Suklio skiams arba pjovimo greiiui programuoti priklausomai nuo

pasirinkto reimo.

T rankio numeriui nurodyti.

U

Prieaugio X aies koordinatei nurodyti, ulaidai X aies kryptimi

nurodyti vidiniuose cikluose, pauzs trukmei uprogramuoti kai kuriuose stakli

modeliuose.

W Prieaugio Z aies koordinatei nurodyti, ulaidai Z aies kryptimi nurodyti vidiniuose

cikluose.

X rankio trajektorijos tako absoliuiajai X koordinatei nurodyti,

pauzs trukmei uprogramuoti kai kuriuose stakli modeliuose.

Y rankio trajektorijos tako Y koordinatei nurodyti (jeigu galima).

Z rankio trajektorijos tako absoliuiajai Z koordinatei nurodyti.

Frezavimo staklse naudojami adresai kreipiniai pateikiami 3.2.3 lentelje. Lentelje pateikti

adresai naudojami firmos Fanuc ir panaiose valdymo sistemose.

3.2.3 lentel. Frezavimo staklse naudojami adresai kreipiniai.

Frezavimo stakls

Adresas Apraas

A Sukimosi aies (apie X a) kampins koordinats adresas.

B Sukimosi aies (apie Y a) kampins koordinats adresas.

C Adresas nuoulnos dydiui tiesiogiai nurodyti.

D Kreipimasis nurodyt po adreso D rankio skersmens kompensacij lentels

eiluts, kurioje saugomas rankio (frezos) skersmuo (spindulys), numer.

E Nurodo kontro frezavimo tikslum didiausi kamp suapvalinimo spindulio

reikm.

F Pastma (vnt./sk.) arba (vnt./min), priklausomai nuo pasirinkto reimo.

G G kodai (paruoimo komandos).

29

Frezavimo stakls

Adresas Apraas

H Kreipimasis nurodyt po adreso H ilgi kompensacij lentels eiluts, kurioje

saugoma rankio ilgio kompensacijos reikm, numer.

I

Naudojamas programuojant apskritimin rankio judes, jo trajektorijos centrui

pagal X a apibrti. Taip pat danai naudojamas vidiniuose stakli cikluose

poslinkiams apibrti daniausiai pagal X a, kitiems vidini cikl parametrams

nurodyti.

J


pagal Y a apibrti. Taip pat danai naudojamas vidiniuose stakli cikluose

poslinkiams apibrti daniausiai pagal Y a, kitiems vidini cikl parametrams

nurodyti.

K


pagal Z a apibrti. Taip pat kai kada naudojamas vidiniuose kaip kuri stakli

cikluose poslinkiams apibrti, daniausiai pagal Z a, kitiems vidini cikl

parametrams nurodyti.

L Naudojamas cikl ir paprogrami atlikim skaiiui nurodyti.

M M kodai (stakli funkcijos).

N Programos eiluts numerio adresas.

O Programos pavadinimo adresas (keturi arba penki skaiiai po jo programos

vardui).

P

Adresas, naudojamas paprograms numeriui programoje nurodyti ikvieiant j i

programos, pauzs trukmei programuoti (taip pat ir vidini cikl), mastelio

koeficientui programuoti, koordinai pradios numeriui programuoti,

kompensacij reikmms i programos perduoti, be to, naudojamas kreipimuisi

programos eilut, nuo kurios tsti toliau programos vykdym.

Q

Poslinki pagal stakli koordinai ais prieaugiui nurodyti stakli vidiniuose

cikluose, grto pertraukiamos eigos dydiui nurodyti stakli grimo ir kapojimo

cikluose.

R

Naudojamas programuojant apskritimin rankio judes, jo spinduliui programuoti,

taip pat naudojamas vidiniuose stakli cikluose rankio atitraukimo pozicijai

nurodyti ir poskio kampui nurodyti koordinai ai pasukimo reimu.

S Suklio skiams programuoti.

T rankio numeriui nurodyti.

X rankio trajektorijos tako X koordinatei nurodyti.

Y rankio trajektorijos tako Y koordinatei nurodyti.

Z rankio trajektorijos tako Z koordinatei nurodyti.

I abiej lenteli matyti, kad kai kurie adresai turi skirting prasm tekinimo ir frezavimo

staklse. Rengiant valdymo programas pakanka inoti pagrindinius adresus, be kuri nemanoma, o kiti

yra papildomi. Nors kuo programuotojas geriau guds, tuo greiiau rengiamos programos, tuo jos yra

lankstesns, taip pat didja darbo naumas.

30

3.2.4 lentel. Simboliai, naudojami programini rengini valdymo programose.

Simbolis Pavadinimas Apraymas

. Deimtains

trupmenos takas

Atskirti trupmenin skaiiaus dal.

+ Pliuso enklas Nurodyti, kad reikm yra teigiamoji arba pridti

reikm makroprogramose.

_ Minuso enklas Nurodyti, kad reikm yra neigiamoji arba atimti

reikm makroprogramose.

* Daugybos enklas Dauginti reikmes makroprogramose.

/ ambusis brknys

arba dalybos

enklas

Atskirti eilutes, kuri valdymo sistema neturi vykdyti,

kai eilui praleidimo reimas yra aktyvus. Dalybos

operacija makroprogramose.

( ) Lenktiniai

skliaustai

Program komentarams, praneimams ir informacijai

urayti. Valdymo sistema neskaito programos

fragment, esani lenktiniuose skliaustose ir nevykdo

j.

% Procento enklas Programos failo pradia ir pabaiga.

, Kablelis Naudojamas tik su komentarais (kai kada gali bti

naudojamas ir programoje nurodant nuoulos arba

spindulio dyd).

= Lygybs enklas Lygyb makroprogramose.

# Grotels Kintamieji makroprogramose.

; Kabliatakis Eiluts pabaigos simbolis (End-of-block, EOB).

Atskiria vien programos eilut nuo kitos eiluts

(naudojamas rengiant programas operatoriaus valdymo

pultu).

[ ] Lautiniai

skliaustai

Argumentai makroprogramose.

Labiausiai paplits simbolis programose yra minuso enklas. Programuojant koordinai

erdvje, nurodant programoje ranki trajektorijos koordinates, koordinats gali bti teigiamos arba

neigiamos. Kad programas bt rengiamos patogiau, visuose programinio valdymo renginiuose galima

nenaudoti pliuso enklo teigiamai reikmei nurodyti. Jeigu enklas nenurodytas, reikm laikoma

teigiama, pvz., programoje galima parodyti:

X+45.2 arba X45.2.

Abi reikms yra teisingos ir programinio valdymo sistema traktuos jas vienodai programuoto

tako X koordinat yra plius 45.2.

Minuso enklas btinai turi bti nurodomas, nes renginys supras reikm kaip teigiamj, pvz.,

X-45.2 nra tas pats kaip X45.2.

Kitas daniausiai naudojamas enklas deimtains trupmenos takas. Naudoti vietoje jo

kablelio negalima, teisingas uraymas pirmasis:

31

Z25.7 (teisingai);

Z25,7 (neteisingai).

Komentarai gali bti paymti vairiose programos vietose, tik btinai jie turi bti pateikti

lenktiniuose skliaustuose tiek maosiomis, tiek didiosiomis raidmis. Programinio valdymo renginys

j nevykdo, nes tai yra informacija, kuri reikalinga tik programuotojui ir operatoriui. Danai

programuotojas sudaro programos antrat lotynikomis raidmis, kurios, pvz.:

011223

(Program sudar Vardas Pavard);

(Programa paskutin kart redaguota 2013-01-30 14:00);

(Stakls: CTX 510);

(Vienetai: mm);

(Ruoinio mediaga: aliuminis);

(Ruoinio matmenys: 60X30X25);

(Detals nulis X0, Y0 kairysis labiausiai nutols kampas, Z0 virutin ploktuma);

(kita naudinga informacija, po kurios prasideda programos eiluts).

Kai program atidaro operatorius ir perskaito komentarus, jis lengviau suderina stakles arba

redaguoja program. Komentarai gali bti parayti ir po programos eilui. Danai komentarai

terpiami po rankio kvietimo komandos. Taip operatorius suino, kok rank dti ranki dtuvs

lizd Nr. 1. T606 (sriegiklis M42x1.5, isikiimas i laikiklio ne maiau kaip 40 mm). Kadangi

programos eiluts ilgis daniausiai ribojamas, todl komentaras turi bti trumpas.

3.3. M funkcij kodai

Detalms apdirbti reikia nemaai stakli veiksm, pvz.: paleisti sukl suktis nustatyta kryptimi,

jungti auinim prie pradedant pastmos judes ir kt. Stakli programose vairias stakli funkcijas

jungia M kodai. vairi funkcij, kuri dka stakls galt dirbti automatiniu reimu paleidus valdymo

program, yra dvi grups:

1. Stakli funkcijos.

2. Valdymo programos funkcijos.

Pirmosios grups M kodais valdomi stakli dali pagalbiniai ir papildomi judesiai, stakli ranga. Jie

bna:

rankio suklyje pakeitimas frezavimo staklse.

Sukimosi judesio suteikimas ir suklio sustabdymas.

32

TAS tiekimas.

Paleisti arba ijungti droli konvejer.

Ublokuoti tekinimo stakli sukl stabdiu.

Suspausti arba atleisti tekinimo stakli griebtuvo iaunas.

Atidaryti arba udaryti stakli dureles.

Itraukti arba traukti tekinimo stakli arkliuko pinol.

M kodai ir funkcijos priklauso nuo stakli tipo, gamintojo, komplektacijos. Kiekvienos

frezavimo ir tekinimo stakls turi tris suklio reimus, kurie valdomi M kodais i programos: sukimasis

pagal laikrodio rodykl, prie laikrodio rodykl ir sustojimas. Be i funkcij tam tikri M kodai

naudojami ir programoms valdyti. Daniausiai po raids M seka dvienklis skaiius, taiau kai kuriose

valdymo sistemose naudojami dvienkliai ir trienkliai skaiiai, pvz.: Fanuc, HAAS ir kitose. Dl

stakli funkcij ir stakli rangos vairovs skirting gamintoj valdymo sistemose M kodai maiau

unifikuoti negu G kodai.

3.3.1. M funkcij kod vieta programoje

Kitaip nei G kodai programos eilutje gali bti uraytas tik vienas M kodas, nors kai kuriose

valdymo sistemose galima urayti kelis M kodus vienoje eilutje. M kodai gali bti raomi kartu su

kitomis komandomis arba atskiromis eilutmis. M kodams daniausiai nereikalingi papildomi adresai.

Pvz., programos pabaigoje eilut gali atrodyti taip:

N150 M30.

Norint sutrumpinti program M kodai idstomi eilutse, kuriose programuojami ranki

judesiai. Pvz.:

N10 G00 X250.00 Y150.00 M08.

Patogu kartu su pagreitintu rankio judesiu pradin apdirbimo tak jungti tepimo ir auinimo

skysio siurbl ir pradti tiekti j pjovimo zon. i eilut galima parayti ir taip:

N10 G00 X250.00 Y150.00;

N15 M08.

iuo atveju galima teigti, kad i pradi rankis atsidurs pozicijoje X250 Y 150 ir tik paskui bus

pradta tiekti TAS apdirbimo zon. irint t pavyzd, kuris uraytas vienoje eilutje, galima

manyti, kad viskas bus panaiai, nes M08 odis uraytas paskutinis, bet i pradi bus jungtas TAS

siurblys, o tik po to bus atliktas judesys. Taip atsitinka todl, kad valdymo sistema

protingai pakoreguoja M kod jungim ir skirtingi M kodai gali bti vykdomi po arba prie judes.

33

iame pavyzdyje visikai nesvarbu, kada bus jungtas TAS siurblys prie ar po judesio, nes judesys

yra ne pjovimo, o greitojo pozicionavimo. Tai bt ypa svarbu, jeigu bt pjovimo judesys (pvz.:

G01, G02, G03). rankis, dirbdamas be TAS, greiiau sudilt arba sult. Todl stakli valdymo

sistema pati pakoreguoja M kod vykdym, nesvarbu kurioje eiluts vietoje bt uraytas M08 kodas,

i pradi bus jungtas TAS siurblys ir tik po to atliktas judesys.

ios eiluts bus vykdomos vienodai:

N100 G01 X150.00 Y200.00 F100.0 M08;

N100 M08 G01 X150.00 Y200.00 F100.0.

Galime sivaizduoti, kas nutikt, jeigu suklys nustot suktis, sustabdytas kodu M05 ir po to

vykt rankio pjovimo judesys. rankis bt sulauytas, jeigu programuotojas suklyst ir urayt

vietoje eiluts:

N150 G01 X150.00 Y60.0 F150.0 M05;

toki eilut:

N150 M05 G01 X150.00 Y60.0 F150.0.

Programuotojui nereikia galvoti apie tai, nes sistema neijungs suklio prie judes, nesvarbu,

kokioje vietoje bt uraytas M05 kodas. Norint ivengti avarini situacij, M kodai pagal tai, kaip jie

vykdomi bdami vienoje eilutje su judesio komandomis, gamintoj yra padalinti dvi grupes (3.3.1

lentel):

M kodai, kurie pradeda veikti eiluts pradioje (prasidedant rankio judesiui);

M kodai, kurie pradeda veikti eiluts pabaigoje ( kai judesys atliktas).

Reikia atsiminti, kad daniausiai programos pabaigos ir sustabdymo M kodai

(M00/M01/M02/M30) idstomi atskirose eilutse.

3.3.1 lentel. M kod grupavimas, priklausomai nuo to, prie ar po judesio atlikimo jie vykdomi

M kodai, vykdomi eiluts pradioje M kodai, vykdomi eiluts pabaigoje

M kodas Apraymas M kodas Apraymas

M03 Suklio sukimasis priek. M00 Privalomas programos vykdymo

sustabdymas negrtant

programos pradi.

M04 Suklio sukimasis atgal. M01 Papildomas programos vykdymo

sustabdymas negrtant

programos pradi.

M06 rankio keitimas sukulyje. M02 Programos pabaiga negrtant jos

pradi.

M08 jungiamas tepimo ir auinimo

skysio tiekimas (TAS siurblys).

M05 Suklio sustabdymas.

M09 Nutraukiamas tepimo ir

auinimo skysio tiekimas

34

M kodai, vykdomi eiluts pradioje M kodai, vykdomi eiluts pabaigoje

M kodas Apraymas M kodas Apraymas

(ijungiamas TAS siurblys).

M30 Programos pabaiga ir grimas

pirmj eilut.

3.3.2. Apdirbimo centruose tekinimo ir frezavimo staklse naudojami M funkcij kodai

Daniausiai naudojami stakli valdymo sistem M kodai pateikiami 3.3.2 lentelje. Pateikiamas

visas kod sraas, kurie naudojami su papildomais taisais ir ranga.

3.3.2 lentel. M kodai naudojami tekinimo staklms programuoti

Tekinimo stakls

M kodas Apraas

M00 Privalomas programos vykdymo sustabdymas negrtant programos pradi.

M01 Papildomas programos vykdymo sustabdymas.

M02 Programos pabaiga negrtant jos pradi.

M03 Suklio sukimasis priek.

M04 Suklio sukimasis atgal.


M08 jungia TAS tiekim (jungia TAS siurbl).

M09 Nutraukia TAS tiekim (ijungia TAS siurbl).

M10 Suspaudia griebtuvo iaunas.

M11 Atleidia griebtuvo iaunas.

M12 jungia oro apiptimo tais.

M13 Ijungia oro apiptimo tais.

M14 Uspaudia pagrindinio suklio stabd.

M15 Atleidia pagrindinio suklio stabd.

M17 Revolverin galvut visada sukasi priek.

M18 Revolverin galvut visada sukasi atgal.

M19 Suklio kampin orientacija.

M21 Arkliukas priek.

M22 Arkliukas atgal.

M23 Sriegio nuouln pjauti.

M24 Sriegio nuouln nepjauti.

M30 Programos pabaiga ir grimas pirmj eilut.

M31 jungia droli konvejer.

M33 Sustabdo droli konvejer.

M36 Pakelia detali gaudykl.

M37 Nuleidia detali gaudykl.

M38 Apriboja suklio ski kitim.

M39 Neriboja suklio ski kitimo.

M41 jungia emiausi pavar.

M42 jungia aukiausi pavar.

35

Tekinimo stakls

M kodas Apraas

M43 Atleidia revolverin galvut.

M44 Ublokuoja revolverin galvut.

M85 Atidaro stakli dureles.

M86 Udaro stakli dureles.

M95 Miego reimas ilgos trukms pauz.

M96 Pereina prie nurodytos programos vietos, kai nra signalo.

M97 Kreipimasis lokalin paprogram.

M99 Paprograms pabaiga ir grimas pagrindin program.

M104 Itraukia ranki liestuk.

M105 traukia ranki liestuk.

M109 Duomen vedimas i klaviatros.

M119 Pagalbinio suklio kampin orientacija.

M144 Pagalbinio suklio sukimas atgal.

M145 Pagalbinio suklio sustabdymas.

3.3.3 lentel. M kodai naudojami frezavimo staklms ir apdirbimo centrams programuoti

Frezavimo stakls ir apdirbimo centrai

M kodas Apraymas

M00 Privalomas programos vykdymo sustabdymas negrtant programos pradi.

M01 Papildomas programos vykdymo sustabdymas.

M02 Programos pabaiga negrtant jos pradi.

M03 Suklio sukimasis priek.

M04 Suklio sukimasis atgal.


M06 rankio keitimas sukulyje.

M07 TAS duas.

M08 jungia TAS tiekim (jungia TAS siurbl).

M09 Nutraukia TAS tiekim (ijungia TAS siurbl).

M10 Ublokuoja 4-j valdom a (sukimo A) stabdiu.

M11 Atleidia 4-osios valdomos aies (sukimo A) stabd.

M12 Ublokuoja 5-j valdom a (sukimo B) stabdiu.

M13 Atleidia 5-osios valdomos aies (sukimo B) stabd.

M16 Pakeiia rank suklyje (tas pats kaip ir M06).

M19 Suklio kampin orientacija.

M30 Programos pabaiga ir grimas pirmj eilut.

M31 jungia droli konvejer.

M33 Sustabdo droli konvejer.

M34 Programikai valdom TAS tt nuleidia per vien pozicij.

M35 Programikai valdom TAS tt pakelia per vien pozicij.

M41 jungia emiausi pavar.

M42 jungia aukiausi pavar.

M76 Neatnaujina informacijos vaizduoklyje.

M77 Atnaujina informacij vaizduoklyje.

M80 Atidaro stakli dureles.

36


M kodas Apraymas

M81 Udaro stakli dureles.

M82 Atleidia rank suklyje (naudojamas tik prieiros metu).

M83 jungia oro apiptimo tais.

M84 Ijungia oro apiptimo tais.

M86 Uspaudia rank suklyje (naudojamas tik prieiros metu).

M88 jungia TAS tiekim per sukl.

M89 Ijungia TAS tiekim per sukl.

M95 Miego reimas ilgos trukms pauz.

M96 Pereina prie nurodytos programos vietos, kai nra signalo.

M101 TAS taupymo reimas vykdant vidinius ciklus.

M102 TAS taupymo reimas.

M103 Ataukia TAS taupymo reim.

M109 Duomen vedimas i klaviatros.

PASTABOS:

1. Lentelse nurodyti kodai naudojami papildomais CNC stakli renginiai ir taisais.

2. Lentelse iskirti M kodai, kurie naudojami Fanuc firmos valdymo sistemose, taip pat ir

HAAS bei kit firm valdymo sistemose. iuos M kodus galima vadinti standartiniais.

3. Lentelse pateikti kodai gali veikti arba neveikti tam tikrame stakli modelyje. Tai priklauso

nuo stakli komplektacijos.

3.3.3. Programos M kodai

Pagrindiniai programos M kodai (3.3.2 ir 3.3.3 lentels) yra M00, M01, M02, M30. Jie

naudojami programos vykdymui sustabdyti arba visikai nutraukti. Prie programos kod priskiriamas

duomen vedimo i klaviatros kodas M109. Nutraukti programos vykdym galima laikinai

(programos viduryje) arba visikai (programos pabaigoje). Tai galima atlikti net keliais kodais. M00

priverstinai sustabdo programos vykdym. Valdymo sistemai sutikus programoje kod automatikai

sustabdomi:

ranki judesiai pagal visas valdomas stakli ais;

suklio variklis;

tepimo ir auinimo skysio tiekimas bet kuriuo pavidalu;

tolesnis programos vykdymas.

Programa bus tik sustabdyta. Tai reikia, kad visi programoje uprogramuoti parametrai

(pastma, judesio reimas, koordinai sistema, suklio skiai ir pan.) nebus numesti, jie lieka aktyvs.

37

ymeklis peroks kit programos eilut, esani po eiluts su kodu M00, ir programos vykdymas bus

pratstas nuo ios eiluts paspaudus Cycle Start mygtuk valdymo pulte. M00 nutraukia TAS tiekim

(bet kuriuo bdu i galim staklse), taip pat suklio variklio sukimsi, bet uprogramuoti skiai ilieka

atmintyje. Jie negali jungti (jei reikia) i naujo atitinkamu M kodu (M03 arba M04) eilutse, esaniose

po M00 kodo. Pavyzdiui, frezavimo stakli programos fragmentas:

T02 M06 (pakeisti suklyje esant rank rankiu, esaniu dtuvs lizde Nr. 2);

S1500 M03 (suklys pradeda suktis priek, skiai 1500 sk./min);

G54 G90 G00 X-15.0 Y-15.0 (greitasis judesys tak X-15 Y-15 detals koordinai sistemoje

Nr. 1 (G54), absoliuios koordinats (G90));

G43 H01 Z7.0 (greitasis judesys tak Z7 detals koordinai sistemoje, pritaikant rankio

ilgio kompensacij i ranki kompensacij eiluts Nr. 1);

G01 Z-4.0 F180. M08 (judesys pagal ties Z aies kryptimi su pastma 180 mm/min tak Z-4

detals koordinai sistemoje, prie judes jungti TAS siurbl);

X60.0 Y89.0 (judesys pagal ties X ir Y ai kryptimis su pastma 180 mm/min tak X60

Y90 detals koordinai sistemoje);

Z70.0 (judesys pagal ties Z aies kryptimi su pastma 180 mm/min tak Z70 detals

koordinai sistemoje);

M00 (programos sustabdymas);

M03 (suklys pradeda suktis priek, skiai 1500 sk./min, i reikm lieka aktyvi nuo

programos dalies iki sustabdymo);

Z-7.0 M08 (rankio Nr. 1 judesys pagal ties (lieka aktyvus kodas G01) Z aies kryptimi su

pastma 180 mm/min (pastma lieka aktyvi nuo programos dalies iki sustabdymo) tak Z-7 detals

koordinai sistemoje, prie judes jungti TAS siurbl);

M00 raomas su rankio judesio komanda arba vienoje eilutje, arba atskiroje eilutje. Pvz.:

G00 X30.0 Y25.0;

M00 arba G00 X30.0 Y25.0 M00.

Bet kuriuo atveju i pradi bus atlikta judesio komanda, o paskui bus sustabdyta programa.

Negalima rayti atvirkiai. Kodo M00 vieta eilutje nra svarbi, taiau daniausiai is kodas, kaip ir

kiti programos kodai, idstomas atskiroje eilutje.

Programos sustabdomos M00 kodu daniausiai tada, kai apdirbant ruoin operatoriui reikia

laikinai pertraukti automatin stakli darb apirai, patikrai arba kitiems veiksmams atlikti.

M 01 veikia taip pat, kaip ir M00, tik yra vienas skirtumas. Kai valdymo sistema sutinka

kod, ji gali sustabdyti arba nesustabdyti programos. Tai priklauso nuo to, kokioje pozicijoje (ON arba

38

OFF) yra Optional Stop perjungiklis. Jeigu jis yra ON padties arba mygtukas paspaustas, programa

bus sustabdyta. Jeigu OFF arba mygtukas nepaspaustas ne. Kodas M01 danai naudojamas po rankio

naudojimo tam tikroje technologinje pakopoje (pvz., igrus visas skyles grtu, prie keiiant j kitu

rankiu). Tai naudinga, kai reikia pakeisti atipusi rankio ploktel. Laiku pakeitus atipusi nauja,

bus ivengta detali broko.

M02 ir M30 yra programos (ne sustabdymo) kodai. Jie taip pat sustabdo rankio judesius pagal

visas valdomas ais, sustabdo sukl (skius), TAS tiekim bet kuriuo i galim bd ir nutraukia

programos vykdym. Abu kodai M02 ir M30 veikia panaiai, taiau tarp j yra labai svarbus skirtumas.

Kodas M02 nutraukia program, bet negrina ymeklio pirmj programos eilut. M30 atlieka t

pat, tik grina ymekl atgal pirmj eilut.

iuolaikinse staklse kodas M02 visai nereikalingas, iskyrus atvejus, kai jis naudojamas

senoms ir naujoms sistemoms suderinti. is kodas buvo naudojamas papildomai prie M30 senos laidos

PV staklse, kuriose kaip informacijos neiklis buvo naudojama magnetin arba perforuota juosta.

Rengiant valdymo programas iuolaikiniams CNC rengimams kod M02 geriau visai pamirti

ir naudoti tik M30. Geriausiai kod pateikti atskiroje eilutje:

G91 G28 X0.0 Y0.0;

M30.

Galima M30 kod naudoti ir paskutinje eilutje:

G91 G28 X0.0 Y0.0 M30.

Kodu M109 galima vesti duomenis i klaviatros dialogo metu.

3.3.4. Stakli M kodai

Pagrindiniai stakli M kodai yra ie: M03, M04, M05, M06, M08, M09, M17, M18, M19, M23,

M24, M41, M42. Pagal iais kodais valdom stakli rang juos galima suskirstyti grupmis taip, kaip

parodyta 3.3.4 lentelje.

3.3.4 lentel. Stakli M kod grupavimas.

Grup M kodas

Pagrindinis suklys ir jo valdymas M03 M04 M05 M19

ranki keitiklis ir j keitimas M06 M17 M18

TAS tiekimas ir jo valdymas M07 M08 M09

Sriegimas M23 M24

Suklio pavaros M41 M42

Papildoma ranga M10 M11 M21 M22 M50 M133 M134

M135 M143 M144 M145 ...

39

Be i kod, pateikt 3.3.4 lentelje, negalima apsieiti rengiant paias paprasiausias CNC

stakli valdymo programas.

Vertikalij frezavimo, grimo stakli ir apdirbimo centr suklio kryptys nustatomos irint

nuo suklio puss stal, o ne nuo stalo sukl. irint i ios pozicijos rankis prads suktis pagal

laikrodio rodykl arba priek, paleistas kodu M03. Suprantama, kad kodu M03 turi bti paleistas

suklys, kai jame yra deininis rankis (grtas, sriegiklis ir pan.), tokie rankiai naudojami daugeliu

atvej. Reiau (sriegiant kairiniu sriegikliu kairin srieg, taip pat deinin sriegikl itraukiant i skyls)

reikia paleisti sukl suktis prie laikrodio rodykl arba atgal kodu M04. Tekinimo staklmis

atliekamoms operacijoms (ioriniam tekinimui, itekinimui, grioveli tekinimui, grimui) daniausiai

naudojamas M03, M04 tik kairiniams sriegiams sriegti bei deininiam sriegikliui i skyls itraukti.

M05 kodas naudojamas sukliui sustabdyti, kai keiiama suklio sukimosi kryptis (pvz., sriegiant

skyl sriegikliu, prie itraukiant j i skyls), prie keiiant rank frezavimo stakli suklyje ir pan.

M05 taip pat naudojamas prie perjungiant stakli suklio pavaras kodais M41 M44 kai kuriose

staklse.

M19 yra suklio kampins pozicijos valdymo kodas naudojamas tada, kai reikia nustatyti stakli

sukl fiksuot (nulin) gamintojo nustatyt kampin pozicij. Daniausiai to prireikia atliekant

prieiros darbus.

Frezavimo staklse ir apdirbimo centruose M19 naudojamas dar reiau. Netraukiant prieiros

darb, orientuoti sukl tam tikr kampin padt gali prireikti iais atvejais:

dedant rank dtuv ir sukl;

itekinant frezavimo staklmis naudojant specialias galvutes.

Taigi, kodas M19 daugumoje iuolaikini frezavimo ir tekinimo stakli naudojamas retai,

taiau gali bti atvej, aprayt stakli operatoriaus inynuose (pavyzdiui, priirint stakles).

Kodas M06 naudojamas tik frezavimo staklse. is kodas nurodo sistemai, kad esam suklyje rank

reikia pakeisti kitu dtuvje esaniu rankiu, kurio numeris nurodomas adresu T.

Tekinimo staklse nra keitimo renginio, todl M06 kodas joms nereikalingas. Reikiamas rankis

nustatomas darbin padt pasukant revolverin galvut, valdant adresu T, po kurio nurodomas

rankio numeris, pavyzdiui, T02 (rankis Nr. 2). Kodai M17/M18 naudojami galvuts pasukimo

krypiai nurodyti keiiant rank. Nenaudojant i kod revolverin galvut bus pasukta taip, kad kelias

iki nurodyto rankio bt maiausias. Pavyzdiui, jeigu rankis Nr. 1 yra darbinje padtyje, nurodius

T03, galvut bus pasukta priek, nurodius T10 atgal. Nurodius programoje M17 arba M18,

galvut bus pasukta tik priek arba tik atgal nuo tos vietos, kurioje nurodytas atitinkamas kodas M17

40

arba M18 iki programos pabaigos. Tai gali bti naudinga tada, kai galvutje yra labai isikiusi

ranki, norint ivengti susidrim su ruoiniu galvutei pasisukant.

Dauguma metalo pjovimo operacij atliekamos auinant rankio ir ruoinio kontakto zon

tepimo ir auinimo skysiu. CNC tekinimo ir frezavimo staklse tepimo ir auinimo skysio tiekimas

valdomas pagrindiniais kodais M08 (auinimas laistymu, jungti) ir M09 (nutraukti TAS tiekim). Be

to, staklse gali bti numatyti ir kiti TAS tiekimo bdai (pavyzdiui, TAS tiekimas rku, didelio slgio

iurkle per sukl, naudojant rankius su vidinmis ertmmis), kurie valdomi papildomais M kodais.

Tepimo ir auinimo skysio rkas yra nedidelio TAS kiekio ir suslgtojo oro miinys. Taip tausojamas

TAS kiekis operacijos metu. Galimyb auinti rku ir atitinkama kodo M07 (auinimas rku gali bti

valdomas ir kitu M kodu) naudojimas paprastai priklauso nuo stakli modelio ir komplektacijos. Kai

kuriose staklse iuo kodu jungiamas detals apiptimas oru, o ne TAS rku.

Programuojamos stakli pavaros daniausiai yra tik tekinimo staklse ir centruose, taiau ir tai ne

visuose. Daugumoje tekinimo stakli yra dvi pavaros, j kai kuriose galingose staklse gali bti ir

keturios. Operatorius arba programuotojas, atsivelgdamas pjovimo slygas, turi isirinkti reikiam

pavar. Pavaros pasirenkamos panaiai kaip ir automobilio su mechanine pavar de, tik staklse yra

maiau pavar. Pavyzdiui, apdirbant rupiai dideliu pjovimo gyliu ir pastma (panaiai, kaip vaiuojant

automobiliu kaln) reikia daugiau galios negu greiio. Tokiu atveju reikia jungti em pavar.

Apdirbant glotniai, kai pjovimo gylis ir pastma yra mai, o greitis didelis (vaiuojant greitkeliu),

reikia jungti aukiausi pavar. M kod, keiiani pavaras, skaiius yra lygus stakli pavar skaiiui

ir bna nuo 2 iki 4 (3.3.5 lentel). Daniausiai keiiant pavar programoje suklys atskirai

nesustabdomas, taiau yra kai kuri stakli modeli, kuriuose reikia sustabdyti sukl (kodu M05),

pakeisti pavar vienu i kod M41/M42/M43/M44, paskui paleisti sukl suktis i naujo (kodu M03 arba

M04).

3.3.5 lentel. CNC stakli pavar valdymas

Stakli pavar skaiius M kodas Pavara

1 - -

2 M41 ema

M42 Aukta

3

M41 ema

M42 Vidutin

M43 Aukta

4

M41 ema

M42 Vidutin 1

M43 Vidutin 2

M44 Aukta

41

3.4. G funkcij kodai

odiai, kurie valdymo programose prasideda adresu arba kreipiniu G, vadinami G kodais. PO

ios raids seka tam tikri skaii deriniai. CNC stakli reimai, kurie jungiami arba keiiami G

kodais, yra susij su stakli ai paoslinkiais. Pvz., G00 kodas nustato greitojo rankio pozicionavimo

reim. Kodai G20 ir G21 tiesiogiai nesusij su poslinkiais, jie tik nurodo programinio valdymo

sistemai, kad koordinats programoje nurodomos milimetrais arba coliais. G kod veikim galima

paaikinti taip: pvz., reikia, kad rankis atsidurt take, kurio koordinats yra X60 Y70 detals

koordinai sistemoje, tad programoje reikia urayti toki eilut:

N01 X60.0 Y70.0.

Taiau vykdant i eilut valdymo sistemai kils neaikum. Ji nesupras, absoliuiosios tai

koordinats ar prieaugiai, kokioje koordinai sistemoje nurodytos koordinats, pagreitintai ar

pastmos greiiu vykdyti judes. Akivaizdu, kad informacija, pateikta eilutje, yra nepakankama,

norint vykdyti poslink tak X60 Y70 reikia pakoreguoti eilut taip:

N01 G21 G90 G54 X60.0 Y70.0.

Eilutje nurodyta, kad vienetai yra milimetrai (G21), parinktas absoliuij koordinai

reimas (G90) ir detals koordinai sistema (G54), nurodyta, kad poslinkis bus vykdytas didiausiu

manomu greiiu (G00).

Daugelis G kod yra vienodi vairi gamintoj valdymo sistemoms (pvz., greitojo

pozicionavimo, tiesins, apskritimins interpoliacijos ir pan.). Bet kai kurie gali skirtis (pvz., mastelio,

papildom koordinai sistem, kai kurie vidiniai ciklai). Kai kurie G kodai gali bti nenaudojami tam

tikrame stakli modelyje priklausomai nuo modifikacijos arba rangos.

3.4.1. G funkcij kod vieta programoje

G kodai raomi eiluts pradioje, kadangi tokia tvarka yra logikai pagrsta paiu G kod

apibrimu tai paruoimo komandos, kurios nurodo valdymo sistemai dirbti tam tikrais reimais.

Pvz., nurodyti, ar absoliuiose, ar prieaugio koordinatse bus atliekamas poslinkis prie

programuojant poslink. Tokios tvarkos ir laikosi dauguma programuotoj, taiau stakli

programinio valdymo renginys nuskaito ir vykdo program ne atskiromis komandomis, bet eilutmis,

todl G kod ir kit odi idstymas eilutje, kaip matome pavyzdyje, nra svarbus:

N10 G91 G01 X40.0 Y40.0 F40.0;

N10 G91 X40.0 Y40.0 F40.0 G01;

N10 X40.0 Y40.0 F40.0 G01 G91.

42

Visos ios eiluts bus vykdomos vienodai, taiau gali bti viena iimtis. Kai kuriose

Fanuc firmos valdymo sistemose galima naudoti absoliuisias ir prieaugio koordinates toje paioje

eilutje. Todl vykdant pirm ir antr pavyzdio eilut, koordinats bus suprastos kaip prieaugio

(G91), vykdant trei eilut kaip absoliuiosios. O kitose valdymo sistemose, pvz., HASS firmos

tokio dalyko nra.

Norint ivengti sumaities, rekomenduojama laikytis taisykls, pagal kuri reimus

nustatanios komandos turi bti idstytos programos eiluts pradioje, taip labai sumainama klaidos

atsiradimo tikimyb, daug paprasiau skaityti ir tikrinti valdymo programas.

3.4.2. Apdirbimo centruose, tekinimo ir frezavimo staklse naudojami G funkcij kodai

Kai kurie G kodai gali netikti konkreioms staklms, todl prie naudojant juos programose,

reikia sutikrinti su pateiktais stakli operatoriaus vadove. Kai kurie kodai gali bti panaudoti stakli

valdymo programose tik tuo atveju, jeigu stakls yra usakytos su papildomomis parinktimis.

3.4.2 lentel. G kodai naudojami tekinimo staklms programuoti

Tekinimo stakls

G kodas Apraas

G00 Greitojo pozicionavimo judesys.

G01 Tiesins interpoliacijos judesys.

G02 Apskritimins interpoliacijos judesys pagal

laikrodio rodykl.

G03 Apskritimins interpoliacijos judesys prie

laikrodio rodykl.

G04 Udelsimas (pauz).

G05 Suklio tikslios apskritimins pastmos reimas

staklms su valdoma C aimi.

G09 Tiksliojo sustabdymo pagal ais reimas

(nemodalinis).

G10 Kompensacij nustatymas valdymo programa.

G14 Pagalbinio suklio reimas.

G15 Pagalbinio suklio reimo ataukimas.

G17 Ploktumos XY pasirinkimas.

G18 Ploktumos ZX pasirinkimas.

G19 Ploktumos YZ pasirinkimas.

G20 Anglik vienet reimas (coliai).

G21 Metrini vienet reimas (mm).

G28 Grinti revolverin galvut stakli nul.

G29 Grti i stakli nulio.

G31 Praleidimo funkcija.

G32 Sriegimo tekinimo peiliu reimas.

43

Tekinimo stakls

G kodas Apraas

G40 Ataukti peilio virns suapvalinimo spindulio

kompensavimo reim

G41 Taikyti peilio virns spindulio kompensacij

kairje nuo uprogramuotos trajektorijos.

G42 Taikyti peilio virns spindulio kompensacij

deinje nuo uprogramuotos trajektorijos.

G50 rankio pozicijos registracija/ Suklio ski

apribojimo reimas.

G52 Lokalin koordinai sistema.

G53 Pereiti stakli koordinai sistem.


(modalinis).

G64 Tiksliojo sustabdymo pagal ais reimo G61

ataukimas.

G65 Makroprogramos ikvietimas.

G70 Glotniojo fasoninio tekinimo vidinis ciklas.

G71 Rupiojo fasoninio tekinimo Z aies kryptimi

vidinis ciklas.

G72 Rupiojo fasoninio tekinimo X aies kryptimi

vidinis ciklas.

G73 Rupiojo kopijuojamojo fasoninio tekinimo X ir Z

ai kryptimi vidinis ciklas.

G74 Grioveli galiniame paviriuje/ grimo ir

kapojimo vidinis ciklas.

G75 Grioveli ioriniame/vidiniame cilindriniame

paviriuje tekinimo vidinis ciklas.

G76 Sriegimo peiliu vidinis ciklas.

G77 Nuopjov frezavimo ciklas staklmis su ranki

pavara.

G80 Vidinio ciklo reimo ataukimas.

G81 Vidinis aini skyli grimo ciklas.

G82 Vidinis aini skyli grimo su

pauze ciklas.

G83 Vidinis grimo ir kapojimo ciklas.

G85 Vidinis itekinimo su atbuline pastma ciklas.

G86 Vidinis itekinimo be atbulins pastmos ciklas.

G87 Vidinis itekinimo ir rankinio rankio itraukimo

ciklas.


ciklas su pauze.

G89 Vidinis itekinimo su atbuline pas tma ir pauze

ciklas.

G90 Iilginio tekinimo /itekinimo ciklas.

G92 Pagrindinis sriegimo peiliu ciklas.

G94 Galo tekinimo ciklas.

44

Tekinimo stakls

G kodas Apraas

G96 Pastovaus pjovimo greiio reimas.

G97 Pastovaus pjovimo greiio reimo ataukimas.

G98 Pastma programuojama vienetais/min.

G99 Pastma programuojama vienetais/sk.

G105 Strypo tiekimo renginio reimas.

G184 Kairinio sriegio sriegimo sriegikliu ciklas (ains

skyls).

G187 Nustato apdirbimo tikslum ir didiausi kamp

suapvalinimo spindul.

G200 Revolverins galvuts pasukimo rankio greitojo

pozicionavimo judesio metu reimas.

3.4.3 lentel. G kodai, naudojami frezavimo staklms ir apdirbimo centrams programuoti


G kodas Apraas

G00 Greitojo pozicionavimo judesys.

G01 Tiesins interpoliacijos judesys.

G02 Apskritimins interpoliacijos judesys pagal

laikrodio rodykl.

G03 Apskritimins interpoliacijos judesys prie

laikrodio rodykl.

G04 Udelsimas (pauz).


(nemodalinis).

G10 Kompensacij nustatymas valdymo programa.

G12 Apvali kieni frezavimo pagal laikrodio

rodykl ciklas.

G13 Apvali kieni frezavimo prie laikrodio

rodykl ciklas.

G20 Anglik vienet reimas (coliai).

G21 Metrini vienet reimas (mm).

G28 Grinti stakli rankio ir ruoinio junginius

stakli nul.

G29 Grti i stakli nulio.

G31 Praleidimo funkcija.

G35 Automatinis rankio skersmens matavimas.

G36 Automatinis detals koordinai sistemos

pradios nustatymas.

G41 Taikyti frezos spindulio (skersmens)

kompensacij kairje nuo uprogramuotos

trajektorijos.

G42 Taikyti frezos spindulio (skersmens)

kompensacij deinje nuo uprogramuotos

trajektorijos.

G43 Taikyti rankio ilgio kompensacij teigiamj

45


G kodas Apraas

dyd.

G44 Taikyti rankio ilgio kompensacij neigiamj

dyd.

G47 Teksto graviravimo reimas.

G51 Mastelio funkcija.

G52 Lokalin koordinai sistema.

G53 Pereiti stakli koordinai sistem.

G60 Pozicionavimas viena aies kryptimi.


(modalinis).

G64 Tiksliojo sustabdymo pagal ais reimo G61

ataukimas.

G65 Makroprogramos ikvietimas.

G68 Koordinai ploktumos pasukimo

reimas.

G69 Koordinai ploktumos pasukimo reimo

ataukimas.

G70 Apskritimu idstyt skyli apdirbimo reimas.

G71 Apskritimo lanku idstyt skyli apdirbimo

reimas.

G72 Linijoje idstyt skyli apdirbimo reimas.

G74 Kairinio sriegio sriegimo ciklas.

G76 Glotniojo itekinimo ciklas.

G77 Atbulinio itekinimo ciklas.

G81 Paprastas vidinis grimo ciklas.

G84 Deininio sriegio sriegimo ciklas.


ciklas.

G90 Absoliuij koordinai reimas.

G91 Prieaugio koordinai reimas.

G93 Pastma programuojama rankio eigomis/min.

G94 Pastma programuojama vienetais/min.

G95 Pastma programuojama vienetais/sk.

G107 Cilindrini koordinai reimas.

G136 Automatinis detals koordinai sistemos

pradios nustatymas.

G150 Kieni frezavimo ciklas.

G187 Nustato apdirbimo tikslum ir didiausi kamp

suapvalinimo spindul.

PASTABOS:

1. Lentelse nurodyti kodai naudojami papildomais CNC stakli renginiais ir taisais.

46

2. Lentelse iskirti M kodai, kurie naudojami Fanuc firmos valdymo sistemose, taip pat ir

HAAS bei kit firm valdymo sistemose. iuos M kodus galima vadinti standartiniais.

3. Lentelse pateikti kodai gali veikti arba neveikti tam tikrame stakli modelyje. Tai priklauso

nuo stakli komplektacijos.

Pagrindiniai G kodai yra tokie patys daugumoje sistem, taiau yra ir skirting, dl to

nemanoma vairias sistemas suderinti. Skirtingose valdymo sistemose nevienodai traktuojami kai

kurie kodai, todl btina pateikti skirtingus papildomus adresus prie G kod. Dl to padidja avarijos

rizika.

Kitaip nei M kodai, vienoje valdymo programos eilutje gali bti uraomi keli G kodai, jeigu

jie logikai nekonfliktuoja vienas su kitu. Visada yra praktikiau rayti vienoje eilutje, kadangi taip

sutrumpja programa.

3.4.3. Konfliktiniai ir nekonfliktiniai G kodai

G kodus privaloma idstyti taip, kad tarp j nebt konflikto. Pvz., staklse rankis negali

judti greito pozicionavimo ir pastmos judesio greiiu vienu metu. Negalima atlikti judesio tak,

kurio koordinats nurodomos absoliuij koordinai ir prieaugi reimu. Pvz.,

N10 G01 G00 X100.0 Y120.0 F100.0.

Matyti, kad kodai G01 ir G00 prietarauja vienas kitam. Tokiose situacijose daniausiai bus

vykdomas tik paskutinis G kodas, pavyzdyje kodas G00 (greitas pozicionavimas), rankis juds

tak, kurio koordinats X100.0 Y120.0, o kodas G01 bus ignoruojamas.

Danai, kai eilutse pasitaiko konfliktini G kod, priklausomai nuo valdymo sistemos, jos gali

bti visai nevykdomos, programa bus sustabdyta ir pasirodys klaidos praneimas.

3.4.4 Modaliniai ir nemodaliniai G kodai

Reimus su G kodais nra btina programuoti kiekvienoje eilutje. Nustatyti reimai G kodais

lieka aktyvs nuo eiluts, kurioje jie nurodyti pirm kart vykdymo programoje ir jais nustatyti

reimai galios programoje tol, kol nebus ataukti ataukimo kodais arba prieingais kodais. Naujas

reimas galios nuo eiluts, kurioje nurodytas ataukimo arba pakeitimo kodas. Tokie G kodai

vadinami modaliniais, j nereikia kartoti kiekvienoje programos eilutje. i kod tikslas ivengti

nereikaling kod kartojimosi programoje, kad programuotojai sugait maiau laiko.

Nemodaliniai G kodai lieka aktyvs tik eilutse, kuriose jie urayti. Norint nustatyti

nemodalinio G kodo reim kitoje eilutje, reikia pakartoti j i naujo.

47

3.5. Program numeracija ir isaugojimas

Program skaiius gali bti isaugojamas nuo 1 iki 99999999. Daugelio firm programavimo

sistemose program numeracija raoma tokiu formatu: O0000, O kodo adresas, 0000 keturi

programos ymjimo skaiiai. Rekomenduojama, kad visos programos bt isaugojamos savo

pavadinimu, kuris bt tarp t skaii. Prie saugant program, reikia pasirinkti programos

pavadinim, kuris nesikartot kitose programose tam, kad senoji programa nebt panaikinta.

Kadangi programos bna sudarytos i keli komand, kiekviena komanda parayta enkl

eilutje, kuri vadinama kadru, kiekvienas kadras atskiriamas kabliatakiu, kuris vadinamas kadro

pabaigos kodu. ymjimui naudojama keturi skaii sistema (0001 9999), kurioje nurodomas

adreso kodas N kiekvienai eilutei. Kadr numeracija gali bti atliekama nuosekliai kiekvienai eilutei

arba tik tiems programos kadrams, kuriems tai reikalinga. Kadr numeracija privalo bti raoma nuo

programos pradios, pvz.:

N0010...

N0020...

N0030...

N0040...

3.6. vairi detali apdirbimo program pavyzdiai

3.6.1. Tekinta detal

Tekinamoms detalms X koordinats reikm daniausiai pateikiama per skersmen, kad

programuojant bt galima priimti brinio matmenis. Valdiklis skersmen perskaiiuoja spindulius.

Apskritim centr (santykinmis koordinatmis) padtis nurodoma prieaugikai nuo apskritimo

pradinio tako. Pagal 3.6.1 pav. glotniai apdirbamas veleno kakliuko kontras. Tekinimo staklms

pastma programuojama milimetrais vienam skiui. Kontrams su kgiu turi bti programuojamas

maesnis dydis.

48

3.6.1 pav. Veleno kakliuko glotnusis apdirbimas

3.6.1 lentel. Programa, veleno kakliuko glotniajam apdirbimui

Detals programa Paaikinimas

N5 G01 X25 Z 3 F0.1 Nuolydio tekinimas iki P1, pastma 0,1 mm.

N10 Z 15 Iilginis tekinimas iki tako P.

N15 X20 Z 19.33 F 0.08 Kontro su nuolydiu tekinimas iki P3, pastma maesn.

N20 Z 22.5 F0.1 Iilginis tekinimas iki tako P4, pastma 0,1mm.

N25 G02 X25 Z 25 I2.5 K0 Apskritiminis interpoliavimas iki tako P5 pagal laikrodio

rodykls krypt.

N30 G01 X32 Skersinis aptekinimas iki P6.

N35 X40 Z 29 Nuoulos tekinimas iki P7.

N40 Z 39 Antgalio tekinimas iki P8.

N45 X46 Skersinis aptekinimas iki P9.

N50 G03 X54 Z 43 I0 K4 Apskritiminis interpoliavimas prie laikrodio rodykls krypt.

N55 G01 Z 45 I6ilginis tekinimas iki tako P11.

N60 X59 Skersinis aptekinimas iki P12.

N65 X62 Z-46 Tekinimas iki galinio tako P13, iskyrus neapdirbt skersmen.

3.6.2. Frezuota detal

Panagrinkime frezuotos ploktels pavyzd, 3.6.2.1 pav. Pateikiamas detals brinys ir 3.6.2

lentelje pateikiama programa CNC frezavimo staklms pagaminti toki plokt.

49

3.6.2 pav. Frezuota pagrindin plokt

3.6.2 lentel. Programa, frezavimo staklms detals kontrui gauti

Detals programa Paaikinimas

N5 G01 Y55 Tiesinis interpoliavimas iki tako P1.

N10 X30 Y70 Tiesinis interpoliavimas iki tako P2.

N15 X50 Tiesinis interpoliavimas iki tako P3.

N20 G03 X74 Y70 I12 J0 Apskritiminis interpoliavimas prie laikrodio

rodykls krypt iki tako P4.

N25 G01 X90 Tiesinis interpoliavimas iki tako P5.

N30 G02 X100 Y60 I0 J 10 Apskritiminis interpoliavimas pagal laikrodio


N35 G01 Y30 Tiesinis interpoliavimas iki tako P7.

N40 G03 X80 Y10 I0 J 20 Apskritiminis interpoliavimas prie laikrodio


N45 G01 X0 Tiesinis interpoliavimas iki 1 mm per tak P0.

3.7. CNC stakli ciklai ir paprogramiai

Programavimo supaprastinimui naudojami ciklai ir paprogramiai. Danai besikartojanias

atskir apdirbim ingsni seka, pvz., grimo operacijas valdiklio gamintojai uprogramuoja i anksto

ir jas valdiklis simena kaip ciklus (3.7.1 pav.).

50

3.7.1 pav. Judjimo eiga griant

Programuojant ciklas ikvieiamas vieninteliu operatoriu

medŽiagŲ apdirbimas cnc staklĖmis. cnc … konspektas.pdf · konspektas sukurtas finansuojant...

Documents