medŽiagŲ Įsisavinimas ir - · pdf file6 nutukimo epidemiologija, etiopatogenezė,...
TRANSCRIPT
1
EUROPOS SĄJUNGA
Europos Socialinis Fondas
Medicinos studijų programa
MODULIS
MEDŽIAGŲ ĮSISAVINIMAS IR
APYKAITA
Antras kursas
Ketvirtas semestras
Medicinos fakultetas
LSMU
2015/2016
2
Turinys
Turinys ................................................................................................................................. 2 1. Bendroji informacija ........................................................................................................ 4 2. Bendrasis modulio turinys ............................................................................................... 5
3. Modulio tikslas ir uždaviniai ........................................................................................... 5 4. Tutoriniai užsiėmimai ...................................................................................................... 7
4.1. Pirma problema. Pageltimas ..................................................................................................... 7 4.2. Antra problema. Silpni raumenys ........................................................................................... 12 4.3. Trečioji problema. Nutukimas ................................................................................................ 15
4.4. Ketvirta problema. Nerimas dėl sveikatos .............................................................................. 19 4.6. Šešta problema. Apsvaigimas ................................................................................................. 29
5. Paskaitos ........................................................................................................................ 35 5.1. Maisto medžiagų virškinimo biocheminiai mechanizmai. Maisto medžiagų virškinimo
reguliacija (2 val.) .......................................................................................................................... 35 5.2. Hemo katabolizmas: ryšys su tulžies pigmentų susidarymu (2 val.) ...................................... 35 5.3. Histologinė virškinimo sistemos organų struktūra (2 val.)..................................................... 35
5.4. Virškinimo patologinė fiziologija. Kepenų funkcijų sutrikimai (2 val.) ............................... 36
5.5. Supratimas apie klinikinius tyrimus naudojamus diagnozuojant virškinimo ir kepenų ligas (2
val.) ................................................................................................................................................ 36 5.6. Atskirų virškinamojo kanalo dalių funkcijos bei jų reguliacija (2 val.) ................................. 36
5.7. Trigliceridų ir fosfolipidų apykaita (2 val.). ........................................................................... 37 5.8. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetas, jo etiologija, patogenezės
mechanizmai, organizmo funkcijų sutrikimai (2 val.) ................................................................... 37
5.9. Cholesterolio apykaita ir pernaša (2 val.) ............................................................................... 37
5.10. Vaistai cukriniam diabetui gydyti ir antihiperlipideminiai vaistai (2 val.)........................... 38 5.11. Medžiagų apykaitos valdymas kasos hormonais, jų molekulinio veikimo mechanizmas ir
nepakankamumo reiškiniai (2 val.) ............................................................................................... 38
5.12. Gliukozės koncentracijos kraujyje valdymo mechanizmai (2 val.) ...................................... 38 5.13. Cukrinis diabetas, jo patogenezė, morfologija, komplikacijos ir mirties priežastys (2 val.) 39
5.14. Supratimas apie endokrinines medžiagų apykaitos ligas (2 val.) ......................................... 39 5.15. Aminorūgščių apykaita. Amoniako detoksinimas (2 val.) ................................................... 39 5.16. Alkoholizmo patologinė anatomija. Dažniausi virškinimo sistemos endoinfekciniai procesai
ir pankreatitai (2 val.). ................................................................................................................... 40
5.17. Kepenų svarba detoksinimo procesuose. Ksenobiotikų ir autobiotikų biotransformavimo
molekuliniai mechanizmai (2 val.) ................................................................................................ 40 5. 18. Alkoholizmo psichocialiniai aspektai (2 val.) ..................................................................... 40
6. Praktikos darbai ............................................................................................................. 42 6.1. Kepenų ir kasos kaip stambiųjų virškinimo liaukų morfofunkcinės ypatybės. Tulžies
intrahepatiniai ir ekstrahepatiniai latakai. Tulžies pūslės anatomija (3 val.)................................. 42 6.2. Riebalų virškinimas. Tulžies įtaka lipazės aktyvumui (3 val.) ............................................... 44
6.3. Virškinamojo kanalo sienelės struktūra (3 val.). .................................................................... 44 6.4. Virškinamojo kanalo bei kepenų klinikiniai tyrimai bei pakenkimo sindromai (3 val.) ........ 47 6.5. Burnos ertmės organų histologinė struktūra (3 val.) .............................................................. 47 6.6. Laboratorinis darbas. Kreatinino kiekio nustatymas šlapime. Karbamido (ureos) kiekio
nustatymas šlapime (3 val.) ........................................................................................................... 49
6.7. Stambiųjų virškinimo liaukų struktūra ir histofoziologija (3 val.) ......................................... 50
3
6.8. Klinikinis nutukimo įvertinimas. Cukrinis diabetas. Diagnostikos pagrindai, komplikacijos,
supratimas apie gydymą (3 val.) .................................................................................................... 51 6.9. Laboratorinis darbas. Cholesterolio koncentracijos ir lipoproteinų kiekio nustatymas kraujo
serume automatiniu. (3 val.) .......................................................................................................... 52 6.10. Cukrinio diabeto ir nutukimo patologinė anatomija (3 val.) ................................................ 53 6.11. Vaistai cukriniam diabetui gydyti (2 val.) ............................................................................ 54
6.12. Laboratorinis darbas. Baltymų virškinimas. Baltymų skaidymas pepsinu. Skrandžio sulčių
rūgštingumo tyrimas. Patologinės skrandžio sulčių sudedamosios dalys (3 val.) ......................... 55 6.13. Alkoholizmas. Virškinimo sistemos ligos ir sindromai (3 val.) ........................................... 55 6.14. Gliukozės kiekio kraujo plazmoje kitimai sergant cukriniu diabetu. ................................... 56
7. Seminarai ....................................................................................................................... 58
7.1. Virškinamojo kanalo sienos sandaros ypatybės (2 val.) ......................................................... 58
7.2. Nutukimo įvertinimas bei jo profilaktika. Maisto davinio kaloringumo įvertinimas. (2 val.) 59
7.3. Antihiperlipideminiai vaistai (2 val.) ..................................................................................... 60 7.4. Aminorūgščių apykaitos analizė naudojantis metabolinių kelių schema (2 val.)................... 61
8. Modulio egzamino klausimai ........................................................................................ 63 8.1. Žmogaus anatomija ................................................................................................................ 63
8.2. Fiziologija ............................................................................................................................... 63 8.3. Žmogaus histologija-embriologija .......................................................................................... 63 8.4. Patologinė anatomija .............................................................................................................. 64
8.5. Patologinė fiziologija .............................................................................................................. 65 8.6. Medicininės diagnostikos pagrindai ....................................................................................... 65
8.7. Biochemija .............................................................................................................................. 65 8.8. Farmakologija ......................................................................................................................... 67 8.9. Aplinkos ir darbo medicina .................................................................................................... 67
4
1. Bendroji informacija
Modulio vadovas: prof. dr. Laima Ivanovienė Biochemijos katedra
Modulio koordinatorius: prof. dr. Ramunė Morkūnienė
Dalyvaujantys padaliniai:
Anatomijos institutas
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Biochemijos katedra
Histologijos ir embriologijos katedra
Patologinės anatomijos klinika
Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Vidaus ligų klinika
Dėstomi dalykai ir atsakingi asmenys:
Žmogaus anatomija (doc. Inga Saburkina, tel. 327218, [email protected])
Biochemija (lietuvių srautui prof. R. Morkūnienė, tel. 327320; užsienio stud. prof. L. Ivanovienė,
tel. 327323)
Farmakologija (lekt. dr. R. Jankūnas, [email protected], tel. 327242)
Fiziologija (lekt. I. Korotkich; tel. 327285; [email protected])
Žmogaus histologija ir embriologija (doc. K. Lasienė, tel.327235, [email protected])
Patologinė fiziologija (doc. V. Jurkštienė, tel. 327258, vilma.jurkštienė@lsmuni.lt)
Patologinė anatomija (prof. R. Gailys, tel. 32 73 37, prof. D. Pangonytė,
Aplinkos ir darbo medicina (doc. Dalia Lukšienė, tel. 327 374; [email protected])
Medicininės diagnostikos pagrindai (dr. E. Mašanauskienė, [email protected], tel.
306092)
5
2. Bendrasis modulio turinys
Modulis “Medžiagų įsisavinimas ir apykaita” yra sukurtas padėti studentams motyvuotai studijuoti
medicinai svarbius fundamentinius dalykus, būtinus patogenezės mechanizmams, morfologinėms
išraiškoms ir mirties priežastims suvokti ir išmokti. Tam pasitelkiamos jau įgytos fizikos, chemijos,
biologijos, genetikos, histologijos ir anatomijos žinios.
Studijuojant šio modulio problemas studentas įgyja ir pritaiko žinias apie:
Virškinimo organų anatominę ir histologinę struktūrą
Maisto medžiagų virškinimo ir įsisavinimo mechanizmus
Medžiagų apykaitos valdymą
Medžiagų apykaitos ir audinio funkcijos ryšį
Medžiagų apykaitos sutrikimų ir patologinių procesų ryšį
Virškinimo sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimų patologinę anatomiją ir galimas
mirties priežastis
Medžiagų apykaitos sukeltų ligų klinikinį įvertinimą
Dažniausių medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltų ar lydimų ligų paplitimą ir socialinius
aspektus.
3. Modulio tikslas ir uždaviniai
Baigdami šį modulį studentai turi mokėti apibrėžti, analizuoti, paaiškinti (interpretuoti) ir susieti
reiškinius, nagrinėjamus modulio problemose. Todėl modulio tikslas yra sudaryti sąlygas
studentams įgyti teorinių žinių ir gebėjimų bei praktinių įgūdžių šiais klausimais:
Virškinimo organų anatominė bei histologinė struktūra, funkcijos bei embriogenezė.
Maisto medžiagų virškinimo ir rezorbcijos mechanizmai, jų reguliacija bei šių procesų
sutrikimai.
Virškinimo organų metabolinių ligų, endoinfekcijų bei pankreatitų sukeltų patologinių
pakitimų morfologija ir mirties priežastys.
Tulžies sekrecija, jos pigmentų kilmė, enterohepatinė cirkuliacija.
Geltos, jų etiopatogenezė bei įtaka žmogaus sveikatai.
Rezervinių junginių (riebalų) kaupimo ir panaudojimo mechanizmai, jų valdymas ir
sutrikimai.
6
Nutukimo epidemiologija, etiopatogenezė, patologinė anatomija ir gydymo principai.
Angliavandenių, lipidų ir baltymų apykaitos integravimas ląstelėse; šio integravimo
valdymo mechanizmai bei sutrikimai.
Kraujo lipidų apykaita, jos sutrikimai, šių sutrikimų molekulinės priežastys, laboratorinė ir
klinikinė diagnostika, gydymo principai.
Kraujagyslių aterosklerozinių pažeidimų etiopatogenezė, molekuliniai mechanizmai,
diagnozės ir gydymo principai.
Kasos anatominė ir morfologinė struktūra, kasos hormonų insulino ir gliukagono sintezė,
sekrecijos valdymas bei veikimo mechanizmai, insulino hiposekrecijos ir hipofunkcijos
priežastys.
Gliukozės apykaitos ir gliukozės koncentracijos kraujyje valdymas, gliukozės pasisavinimo
audiniuose sutrikimai, cukrinis diabetas, jo diagnostika, dauginė organų ir audinių
morfologinė pažaida, medžiagų apykaitos pokyčiai ir ketogenezė sergant cukriniu diabetu,
sergančiųjų priežiūra ir gydymo principai.
Azotinių junginių apykaita ir jos valdymas. Nukleotidų sintezės ir skilimo pusiausvyros
pokyčių patogenezinė reikšmė. Galutinių azotinės apykaitos junginių šalinimas iš
organizmo, kepenų reikšmė šiam procesui ir ksenobiotikų metabolizmui.
Kepenų anatominė ir morfologinė struktūra; kepenų pažaidos įtaka fiziologinėms ir
biocheminėms funkcijoms bei šios pažaidos pokyčių morfologiniai aspektai. Kepenų
pažaidos sąsajos su kitas organais. Alkoholizmo patologinė anatomija.
Kasos ir virškinimo sistemos klinikinių tyrimų principai.
7
4. Tutoriniai užsiėmimai
4.1. Pirma problema. Pageltimas
40 m. amžiaus moteris jautėsi sveika, tačiau staiga pajuto labai stiprų skausmą žemiau bambos ir
nugaroje. Skausmas truko apie 12 val. Iškvietė gydytoją. Jam ligonė skundėsi, kad pastarąsias 2
dienas jautė buką skausmą žemiau bambos. Išmatos balkšvos, šlapimas rudas. Moteris skundėsi odos
niežuliu. Jos oda ir akių obuoliai pagelto.
Ligonė yra nutukusi, truputį karščiuoja. Gydytojui apžiūrint ligonę, rasta, kad čiuopiant jai skauda
pakrūtinės sritį ir po dešiniuoju šonkaulių lanku. Ligonei buvo atlikti kraujo tyrimai. Nustatyta, kad:
hemoglobino kiekis normalus; bendro bilirubino koncentracija 290 µmol/l (norma 17 µmol/l);
konjuguoto bilurubino koncentracija 150 µmol/l (norma 5 µmol/l); kraujo amilazės aktyvumas 800
V/l (norma 70-235 V/l), lipazės – 1000 V/l (norma 0-200 V/l).
Ką rodo šie pakitimai?
Kaip jie atsirado ?
Ar simptomai atitinka ligonės nusiskundimus?
8
Problemos esmė: medžiagų apykaitos sutrikimų ir tulžies akmenų susidarymo sąryšis bei šio
proceso pasekmės
Klinikiniai požymiai: pilvo skausmai, gelta
Tikslas
Išnagrinėti tulžies ir kasos sulčių sekrecijos mechanizmus, tulžies ir kasos latakų struktūrą,
tulžies sandų kilmę, hemoproteinų, kaip svarbiausių tulžies pigmentų pirmtakų, skilimo
mechanizmus, tulžies reikšmę virškinimui, tulžies latakų obstrukcijos priežastis bei klinikines
pasekmes.
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi žinoti arba mokėti:
Virškinimo sistemos sudėtinių dalių (virškinamojo kanalo, stambiųjų virškinimo liaukų)
anatomiją. Nuodugniai išstudijuoti stambiųjų virškinimo liaukų - kasos ir kepenų anatominę
sandarą, tulžies latakų ir tulžies pūslės anatominę struktūrą, jų topografiją, gebėti skirti šių
organų preparatus.
Dalykas – Žmogaus anatomija
Padalinys – Anatomijos institutas
Pagrindinė literatūra
Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus
universiteto leidykla, Vilnius. Psl. 421-425.
Papildoma literatūra:
Moore K. L., Dalley A. F. and Agur A. M. R. Clinically oriented anatomy 6th Edition. (2010)
Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York, London, Buenos Aires,
Hong Kong, Sydney, Tokyo. P. 275-280, 282.
Virškinimo sistemos organų (burnos ertmės organų, virškinamojo kanalo, stambiųjų
virškinimo liaukų) histologinės sandaros ypatumus. Kasos ir kepenų histologinę sandarą,
tulžies latakų ir tulžies pūslės histostruktūrą, gebėti skirti šių organų histologinius preparatus.
Dalykas – Histologija
Padalinys – Histologijos ir embriologijos katedra
9
Pagrindinė literatūra:
1. Vitkus A, Baltrušaitis K, Valančiūtė A, Vitkus A, Žukienė J. Žmogaus histologija. 2003,
Kaunas, p. 326 –364.
2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji knyga.
2007, Kaunas, p. 67-102.
Papildoma literatūra:
Mescher, Anthony L. Junqueira's basic histology: text and atlas. 2013, McGraw-Hill Medical.
P. 289-342
Pagrindines maisto medžiagų klases ir šių medžiagų virškinimo mechanizmus
skirtingose virškinimo kanalo vietose
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
Praškevičius A., Ivanovienė L., Stasiūnienė N., Burneckienė J., H. Rodovičius, L.
Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 23 – 25; 28; 33;
198 - 201; 299; 371 – 381.
Virškinimo produktų pernašą pro žarnų gleivinę. Skrandžio sulčių sudėtį ir reikšmę,
skaidant maisto medžiagas
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
Praškevičius A., Ivanovienė L., Stasiūnienė N., Burneckienė J., Rodovičius H., Lukoševičius
L., Kondratas D. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 201 – 202; 304 – 307; 381 –
383.
Tulžies sudėtį, funkcijas. Tulžies rūgščių biosintezės mechanizmus, jos reguliaciją, tulžies
pūslės akmenų susidarymo mechanizmą.
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
10
Praškevičius A., Ivanovienė L., Stasiūnienė N, Burneckienė J., Rodovičius H.,
Lukoševičius L., Kondratas D. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 300 – 301; 356 –
357.
Geltų morfologiją ir sukėlimo priežastis bei mechanizmus. Tulžies akmenų susidarymo
priežastis ir pasekmes.
Dalykas – Patologinė anatomija
Padalinys – Patologinės anatomijos klinika
Pagrindinė literatūra:
Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Naujasis lankas, Kaunas, 2001, p. 31-33.
Kasos sulčių ir tulžies išskyrimo reguliaciją. Virškinimo hormonų reikšmę.
Dalykas – Fiziologija
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Pagrindinė literatūra:
1. Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H. Žmogaus fiziologija. Kaunas 2006, p. 502 - 506.
Papildoma Literatūra:
1. Ganong WF. Review of medical physiology. 23nd ed. New York: Lange Medical Books
/ McGraw-Hill; 2010, p. 435-436, 443-449, 485-486.
2. Ganong WF. Review of medical physiology. 22nd ed. New York: Lange Medical Books
/ McGraw-Hill; 2005, p. 482-488, 497-498, 503.
Virškinimo patologinę fiziologiją. Tulžies funkcijų sutrikimus
Dalykas – Patologinė fiziologija
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Pagrindinė literatūra:
1. Patologinė fiziologija. Vileišis, R. Kazakevičius, A. Kondrotas ir kt, Vilnius, 1991, p. 353-
372; 373-385.
2. Pathophysiology. Lee-Ellen Copstead , J.L.Banasik 5 th ed. Elsevier; 2013. p. 696-782.
3. Pathophysiology: The Biologic Basis for Disease in Adults and. Mc Cance Kathryn L,
Huether SE 6 th ed. St. Louis:Mosby; 2010. p. 745-765.
4. Pathophysiology of Disease. Stephen J.McPhee, Willian F. Ganong. 5 ed. 2006. 338-429.
11
Hemoproteinų bendrą charakteristiką, jų katabolizmo schemą
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 50 – 52; 422 – 423.
Bilirubino susidarymo schemą. Bilirubino pernašą į kepenis ir tulžį. Urobilinų susidarymą
žarnyne, hemo katabolitų svarbą ligoms diagnozuoti
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.
Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 422 – 426.
Turėti supratimą apie klinikinį tulžies pūslės ir latakų tyrimą bei cholestazę.
Dalykas – Medicininės diagnostikos pagrindai
Padalinys – Vidaus ligų klinika
Pagrindinė literatūra: Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai; 2005,
p. 159-174.
12
4.2. Antra problema. Silpni raumenys
16 metų jaunuolis skundžiasi progresuojančiu raumenų silpnumu. Jis patiria skausmingus raumenų
spazmus atliekant sunkius fizinius pratimus. Vidutinio sunkumo pratimų metu tokių spazmų nebūna.
Vaikinui buvo atliktas krūvio toleravimo mėginys. Po jo paimti kraujo ir šlapimo pavyzdžiai ir atlikti
jų biocheminiai tyrimai. Pasirodė, kad po sunkių fizinių pratimų atsirado mioglobinurija, žymiai
padidėjo kraujo serumo laktato dehidrogenazės, kreatino kinazės ir aldolazės kiekiai. Gliukozės
koncentracija kraujyje buvo normali. Laktato koncentracija kraujyje prieš pratimus buvo 1,1 mM
(norma yra 0,5-1,8 mM), o po 5 min. trukusių sunkių fizinių pratimų laktato koncentracija kraujyje
padidėjo iki 1,5 mM (norma yra 6,0-12,1 mM). Tyrimams buvo paimta raumenų biopsija. Ją ištyrus,
nustatyta, kad glikogeno kiekis yra padidėjęs, bet glikogeno struktūra nepakitusi, tačiau gliukozės-6-
fosfato koncentracija buvo didesnė, o fruktozės-1,6-difosfato koncentracija mažesnė už normalią.
Ligonis normaliai toleravo gliukagoną.
Kaip jūs galėtumėte paaiškinti mioglobinurijos atsiradimą bei išaugusius fermentų kiekius serume po
sunkių fizinių pratimų atlikimo?
Kodėl ligonio raumenyse yra padidėjęs glikogeno kiekis?
Kodėl jaunuolis gali atlikti vidutinio sunkumo pratimus?
Kokia šiuo atveju gliukagono mėginio prasmė?
13
Problemos esmė: raumenų aprūpinimas energija susitraukimo metu
Klinikiniai požymiai: raumenų traukuliai, mioglobinurija, fizinio krūvio netoleravimas
Tikslas
Suprasti svarbiausių raumenų energijos šaltinių pasisavinimo, panaudojimo ir kaupimo ląstelėje
mechanizmus, energijos apykaitos reguliacijos principus, susieti energijos sintezės ir perdavimo
procesus su raumenų susitraukimo-atsipalaidavimo mechanizmais, įvertinti raumenų būseną ir
interpretuoti biocheminius rodiklius duotos patologijos atveju.
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi žinoti arba mokėti
Virškinimo sistemos organų, dalyvaujančių angliavandenių skaidyme ir apykaitoje,
histologinius ypatumus.
Dalykas – Histologija
Padalinys – Histologijos ir embriologijos katedra
Pagrindinė literatūra:
1. Vitkus A, Baltrušaitis K, Valančiūtė A, Vitkus A, Žukienė J. Žmogaus histologija. 2003, Kaunas,
p. 355 –364.
2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji knyga. 2007,
Kaunas, p. 96-99.
Papildoma literatūra:
Mescher, Anthony L. Junqueira's basic histology: text and atlas. 2013, McGraw-Hill Medical. P. 326-
339.
Angliavandenių (svarbiausio raumenų energijos substrato) skaidymo ląstelėje anaerobinėmis
ir aerobinėmis sąlygomis principus, valdymą, energetinę vertę ir reikšmę.
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 202-215, 231-239, 246-247.
14
Angliavandenių glikogeno ir gliukozės struktūrą, jų sintezės principus, valdymą ir
reikšmę.
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.
Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 220-225, 226-
230.
Susieti energijos sintezės ir perdavimo mechanizmus su raumenų susitraukimo mechanizmu.
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.
Lukoševičius, D. Kondratas. Audinių ir organų sistemų biochemija, KMU leidykla,
Kaunas, 2003, p. 149-194.
Prisiminti raumenų susitraukimo fiziologinius ir biocheminius mechanizmus, studijuotus
Judėjimo modulyje.
15
4.3. Trečioji problema. Nutukimas
48 m. vyras jau daug metų nori sumažinti svorį. Jis konsultavosi su daugybe gydytojų, kurie jam
rekomendavo įvairias dietas, tačiau tai nepadėjo. Prieš kelias dienas vyras nutarė visiškai badauti, kad
numestų keletą kilogramų. Jis nori pasikonsultuoti apie naują dietą, kurioje yra mažai angliavandenių,
bet daug riebalų.
Pasirodė, kad šis vyras turėjo antsvorį nuo 15-16 metų. Suaugęs jis visuomet svėrė ne mažiau kaip
100 kg. Jo tėvas ir brolis taip pat buvo nutukę.
Svoris – 108 kg, ūgis – 178 cm. Riebalai daugiausia yra atsidėję pilvo srityje. Gliukozės koncentracija
kraujyje normali.
Kokiais mechanizmais jūs galite paaiškinti šio vyro antsvorį?
Ar tai yra aktuali problema ?
Ką jūs galite jam pasiūlyti?
16
Problemos esmė: rezervinių riebalų kaupimo ir naudojimo mechanizmai
Klinikiniai požymiai: antsvoris
Tikslas
Išnagrinėti lipidų ir juos sudarančių komponentų struktūros ypatumus, pernašą, kaupimo ir
įsisavinimo audiniuose mechanizmus.
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi žinoti arba mokėti:
Rezervinių riebalų skilimo ir sintezės mechanizmus ir jų valdymą
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 308-316, 335-336.
Riebalų rūgščių biosintezę žmogaus organizme
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 321-328.
Nutukimo mechanizmus, sukeliančius riebalų kaupimo ir skaidymo procesų disproporciją
bei kūno masės reguliavimo principus
Dalykas - Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
N. Stasiūnienė, L. Ivanovienė, A. Praškevičius. Nutukimo ir badavimo biochemija.– KMU leidykla,
Kaunas, 2005, p. 51-80.
17
Papildoma literatūra:
1. A. Barzda, R. Bartkevičiūtė, J. A. Abaravičius, R. Stukas, R. Šatkutė. Suaugusių Lietuvos žmonių
faktinės mitybos tyrimas ir vertinimas. Medicinos teorija ir praktika, 2009, T. 15, N. 1, p. 53-58.
2. G. Brimas, E. Gavelienė, V. Lipnickas, V. Valiukėnas, V. Brimienė, K. Strupas. Nutukimo
gydymas. Medicinos teorija ir praktika, 2007, T. 13, N. 2, p. 120-131.
3. L. Lukoševičius. Svarbiausi mitybos principai. // Šeimos medicinos pagrindai (Sud. L. Valius),
2003, p. 410-420.
4. A. Praškevičius, L. Lukoševičius, L. Ivanovienė. Cukrinio diabeto biochemija, KMU leidykla,
Kaunas, 2006.
Nutukimo priežastis, morfologines išraiškas ir galimas mirties priežastis
Dalykas – Patologinė anatomija
Padalinys – Patologinės anatomijos klinika
Pagrindinė literatūra:
Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Naujasis lankas, Kaunas, 2001, p. 20-24.
Klinikinį nutukimo įvertinimą
Dalykas – Medicininės diagnostikos pagrindai
Padalinys – Vidaus ligų katedra
Pagrindinė literatūra:
Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai. 2013, p. 317-318.
Nutukimo profilaktiką ir maisto davinio kaloringumo įvertinimą
Dalykas – Aplinkos ir darbo medicina
Padalinys – Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Pagrindinė literatūra:
1. Kazanavičius G, Purtokaitė-Labutinienė I. Nutukimo priežastys, paplitimas ir gydymas.
Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2007; 9(2):148-153.
2. Sveikos mitybos rekomendacijos (Metodinės rekomendacijos). Sveikatos mokymo ir ligų
prevencijos centras, Vilnius, 2010. Nuoroda:
http://www.fileden.com/files/2010/5/24/2868752/My%20Documents/Sveikos%20mitybos%20r
ekomendacijos%202010.pdf
18
3. Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija, Respublikinis mitybos centras. "Rekomenduojamos
paros maistinių medžiagų ir energijos normos” (Žin., 1999, Nr. 102-2936). Respublikinis
mitybos centras , 2000, Vilnius Nuoroda:
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=F55518F0-F9B6-4415-A662-
D3B11DAD7AA2
19
4.4. Ketvirta problema. Nerimas dėl sveikatos
38 metų verslininkas apsilankė pas gydytoją dėl sveikatos problemų. Ligonis retkarčiais jautė
skausmą širdies plote, maudžiančius skausmus kojose, kojos šąlo ir tirpo. Vizito pas gydytoją metu
paaiškėjo, kad pastaruoju metu ligonio darbo diena būdavo neįprastai ilga, jis valgydavo
nereguliariai, daug rūkė ir dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras pastebėjo ant rankų ir kojų
(tiesiamojo raumens srityje ir ties Achilo sausgysle) daugybę kietokų mazgelių. Tarp ligonio giminių
buvo asmenų, mirusių jauno amžiaus nuo širdies priepuolio. Ligoniui buvo atliktas kraujo
biocheminis tyrimas. Nevalgiusio ligonio kraujo plazmos lipidų koncentracijų tyrimo rezultatai
pateikti 1 lentelėje. Buvo tirta ir tam tikros lipoproteinų frakcijos cholesterolio koncentracija. Šių
tyrimų duomenys pateikti 2 lentelėje. Diagnozei patvirtinti buvo atlikti tyrimai, kurių tikslas nustatyti:
a) iš ligonio odos mėginio išskirtų fibroblastų kultūros gebą jungti mažo tankio lipoproteinus (MTL);
b) MTL poveikį fibroblastų fermento 3-hidroksi, 3-metilgliutaril-CoA reduktazės aktyvumui. Šių
tyrimų rezultatai pavaizduoti 1 pav.
1 lentelė Kraujo plazmos lipidų koncentracijos
Lipidų tipai Ligonio (mmol/l) Norma (mmol/l)
Trigliceridai 1,7 < 1,8
Cholesterolis 9,5 < 5,2
2 lentelė
Cholesterolio koncentracija kraujo plazmos lipoproteinų frakcijose (mmol/l)
MTL (), mmol/l DTL (), mmol/l
Norma 2,6-3,5 1,0
Ligonis 7,70 1,14
20
1 paveikslas. MTL prijungimo prie fibroblastų priklausomybė nuo MTL kiekio (A) ir HMG-
CoA reduktazės aktyvumo priklausomybė nuo MTL kiekio fibroblastuose (B).
Kokia mazgelių, stebėtų raumenų-sausgyslių srityje, kilmė?
Kokia kraujo lipidų ir lipoproteinų tyrimo prasmė?
Kaip susidaro aterosklerozinės plokštelės?
Kaip ligonis turi keisti gyvenimo būdą?
Ligonis turi brolį, seserį ir paauglį sūnų, ar verta juos tirti ir kaip?
Priju
ngtų
MT
Lkie
kis
mic
rog/ląste
lių b
altym
om
g
MTL kiekis mikrog/ml inkubacijos terpės
00
0,1
0,2
0,2
0,4
MTL kiekis mikrog/ml inkubacijos terpės
50 100 10 20
Norma
Ligonis
Norma
Ligonio
HM
G- C
oA
re
dukta
zės a
kty
vum
as
A B
Priju
ngtų
MT
Lkie
kis
mic
rog/ląste
lių b
altym
om
g
MTL kiekis mikrog/ml inkubacijos terpės
00
0,1
0,2
0,2
0,4
MTL kiekis mikrog/ml inkubacijos terpės
50 100 10 20
Norma
Ligonis
Norma
Ligonio
HM
G- C
oA
re
dukta
zės a
kty
vum
as
A B
21
Problemos esmė: hipercholesterolemija ir jos pasekmės.
Klinikiniai požymiai: skausmai širdies plote; maudžiantys skausmai kojose, kojų šalimas, tirpimas;
mazgeliai blauzdose achilo sausgyslės srityje.
Tikslas
Suprasti cholesterolio apykaitą, hipercholesterolemijos reikšmę aterosklerozės išsivystymui,
žinoti kraujagyslių aterosklerozinio pažeidimo molekulinius mechanizmus
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi žinoti arba mokėti:
Žmogaus organizme esančio cholesterolio reikšmę, jo kilmę, sintezę ir šalinimą
Dalykas - Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
1. A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.
Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 32; 345-352.
Kraujo lipoproteinus, jų apykaitą ir reikšmę aterosklerozės patogenezei
Dalykas - Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 362-365.
Hipercholesterolemijos reikšmę aterosklerozės išsivystymui ir kraujagyslių aterosklerozinio
pažeidimo molekulinį mechanizmą
Dalykas - Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 351, 353-355; 365-366.
22
Membranų fosfolipidų apykaitą, galimas jų pažaidas ir pasekmes
Dalykas - Biochemija
Padalinys - Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 336-344.
Biocheminius tyrimus, atspindinčius cholesterolio apykaitą ir juos interpretuoti
Dalykas - Biochemija
Padalinys - Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 59-61.
Žinoti aterosklerozės rizikos veiksnius ir jos vystymosi eigą.
Dalykas – Patologinė anatomija
Padalinys – Patologinės anatomijos klinika
Pagrindinė literatūra:
Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Antrasis leidimas. Kaunas, 2001, p. 205-215.
Antihiperlipideminių vaistų klasifikaciją, veikimo mechanizmus, sukeliamus lipoproteinų
koncentracijos pokyčius, susijusį terapinį poveikį bei jų naudos ir rizikos santykį.
Dalykas – Farmakologija
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Pagrindinė literatūra:
1. Katzung B.G. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Vilnius: Charibdė; 2007.
2. Mysek M.J., Harvey R.A., Champe P.C. Lippincott‘s Illustrated Reviews: Pharmacology. 6th
ed. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins; 2014.
3. Katzung B.G. Basic and Clinical Pharmacology. 13th ed. Boston: McGraw-Hill; 2014.
Papildoma literatūra:
23
1. Katzung B.G. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Vilnius: Charibdė; 2007.
2. Mutschler E., Geisslinger G., Kroemer H.K., Ruth P., Shafer-Korting M.
Arzneimittelwirkungen. Lehrbuch der Pharmakologie und Toxikologie. 10 Aufl. Stuttgart;
2012.
24
4.5. Penkta problema. Nuolatinis troškulys
17 metų mergina buvo sveika, bet šiandien kreipėsi į gydytoją, nes, nežiūrint į normalų maitinimąsi,
per 2 mėn. neteko 5 kg svorio. Ji jaučiasi pavargusi ir mažiau ištverminga (anksčiau mėgo vaikščioti
pėsčiomis), jaučia troškulį, burna sausa, dažnai šlapinasi.
Apžiūros metu gydytojas pajuto sklindant aštrų kvapą iš merginos burnos. Buvo atlikti kraujo ir
šlapimo biocheminiai tyrimai. Nustatyta, kad gliukozės koncentracija kraujo serume yra 20 mmol/l
(norma 3,3-5,5 mmol/l). Šlapime rasta gliukozės ir acetoninių medžiagų.
Kaip Jūs galėtumėte paaiškinti faktus, kad gliukozės ir acetoninių medžiagų aptikta merginos
šlapime?
Ar šie pokyčiai siejasi su simptomais?
Kokius papildomus tyrimus reiktų dar atlikti diagnozei patvirtinti?
25
Problemos esmė: angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos valdymas ir jo sutrikimų pasekmės
Klinikiniai požymiai: polidipsija, poliurija, hiperglikemija, ketonurija
Tikslas
Suprasti medžiagų apykaitos valdymo kasos hormonais mechanizmus, išsiaiškinti šio valdymo
sutrikimų pasekmes audinių ir viso organizmo funkcijoms.
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi žinoti arba mokėti:
Kasos, kaip vienos iš stambiųjų virškinimo liaukų sandaros ypatybes, šią liauką
charakterizuoti kaip išorinės sekrecijos (apibūdinti kasos latakų sistemą) ir endokrininę liauką
(mokėti apibūdinti kasos salelių struktūrą, išsidėstymo kasoje ypatybes), kasos funkciją,
reikšmę maisto medžiagų virškinime, amžines ypatybes.
Dalykas – Žmogaus anatomija
Padalinys – Anatomijos institutas
Pagrindinė literatūra
Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus universiteto
leidykla, Vilnius. Psl. 423-425.
Papildoma literatūra:
Moore K. L., Dalley A. F. and Agur A. M. R. Clinically oriented anatomy 6th Edition. (2010)
Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York, London, Buenos Aires, Hong
Kong, Sydney, Tokyo. P. 265-268.
Kasos histologinę struktūrą, atpažinti kasos histologinius preparatus, skirti kasos saleles nuo
jos egzokrininės dalies. Žinoti egzokrininę ir endokrininę kasos dalis sudarančių ląstelių tipus.
Dalykas – Histologija
Padalinys – Histologijos ir embriologijos katedra
Pagrindinė literatūra:
1. Vitkus A, Baltrušaitis K, Valančiūtė A, Vitkus A, Žukienė J. Žmogaus histologija.
2003, Kaunas, p. 362 –364.
26
2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji
knyga. 2007, Kaunas, p. 96-99.
Papildoma literatūra:
Mescher, Anthony L. Junqueira's basic histology: text and atlas. 2013, McGraw-Hill Medical.
P. 326-329.
Insulino ir gliukagono sintezės bei sekrecijos valdymo principus.
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 609, 613.
Insulino ir gliukagono struktūros ypatumus ir jų veikimo molekulinius mechanizmus.
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 608-611; 613-614.
Angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos valdymą insulinu.
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 212–213, 223, 228–230, 252-254,
308–311, 321, 325–327, 326, 350–351, 611– 613.
Cukrinio diabeto diagnostikos pagrindus; suprasti cukrinio diabeto komplikacijas ir gydymo
principus.
Dalykas – Medicininės diagnostikos pagrindai
Padalinys – Vidaus ligų klinika
27
Pagrindinė literatūra:
Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai; 2013; p. 293-318.
Papildoma literatūra:
Epstein P. et al. Clinical examination; 2003; p. 30-40.
G.Doglas, F. Nicol, C.Robertson. Macllod‘s Clinical examination 2009-2013, p 77-97.
Gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimo mechanizmą, cukrinio diabeto biocheminius
žymenis ir gliukozės toleravimo kreivės sudarymo bei interpretavimo principus
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 250-252.
Cukrinio diabeto patogenezę, morfologiją, komplikacijas ir mirties priežastis.
Dalykas – Patologinė anatomija
Padalinys – Patologinės anatomijos klinika
Pagrindinė literatūra:
Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Naujasis lankas, Kaunas, 2001, p. 489-494.
Vaistų cukriniam diabetui gydyti klasifikacija, farmakologinės ir klinikinės savybės.
Dalykas – Farmakologija
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Pagrindinė literatūra:
1. Katzung B.G. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Vilnius: Charibdė; 2007.
2. Mysek M.J., Harvey R.A., Champe P.C. Lippincott‘s Illustrated Reviews: Pharmacology. 6th
ed. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins; 2014.
3. Katzung B.G. Basic and Clinical Pharmacology. 13th ed. Boston: McGraw-Hill; 2014.
Papildoma literatūra:
1. Katzung B.G. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Vilnius: Charibdė; 2007.
28
2. Mutschler E., Geisslinger G., Kroemer H.K., Ruth P., Shafer-Korting M.
Arzneimittelwirkungen. Lehrbuch der Pharmakologie und Toxikologie. 10 Aufl. Stuttgart;
2012.
Angliavandenių apykaitos sutrikimus, jų etiologiją; cukrinio diabeto etiologiją ir patogenezę.
Gliukozės koncentracijos kraujyje sekimo svarba.
Dalykas – Patologinė fiziologija
Padalinys – – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Pagrindinė literatūra:
1. Vileišis, R. Kazakevičius, A. Kondrotas ir kt. Patologinė fiziologija, Vilnius, 1991, p. 219-225;
208-218.
2. Patologinės fiziologijos laboratoriniai darbai. Mokomoji knyga. Pirmoji dalis. Bendroji
nozologija. Tipiški patologiniai procesai. Jankauskienė K, Jurkštienė V, Šimonienė G, Kondrotas
AJ. Kaunas; 2008. p.36-37.
3. Pathophysiology. Lee-Ellen Copstead , J.L.Banasik 5 th ed. Elsevier; 2013. p. 816-838.
29
4.6. Šešta problema. Apsvaigimas
Vyras B.C., 55 metų amžiaus bedarbis, ilgus metus vartojęs stiprų alų, gatvėje nugriuvo ir buvo
paguldytas į ligoninę. Jis netvirtai stovėjo ant kojų, prarasdavo pusiausvyrą, vėmė, iš burnos dvelkė
alkoholio kvapas. Rasta alkoholio koncentracija jo kraujyje siekė 78 mmol/l. Medicininės apžiūros
metu ligoniui buvo nustatytos kietos, nežymiai padidėję kepenys. Ligonis skundėsi apetito stoka,
nuovargiu, pykinimu rytais ir dažnais virškinimo sutrikimais. Jam buvo nustatytas stemplės venų
išsiplėtimas.
Jo žmona M.C., 42 metų moteris taip pat skundėsi virškinimo sutrikimais, dažnu viduriavimu. Darbe
ji patirdavo didelį stresą ir prisipažino vartojanti alkoholį.
Abiem pacientams buvo atlikti kepenų funkcijos biocheminiai tyrimai, kurių rezultatai yra pateikti 1
lentelėje. Abiejų ligonių kraujyje buvo per maža kalcio ir magnio koncentracija. Vyro šlapime buvo
neįprastai mažas karbamido kiekis. Be to, ligonio kraujas blogiau krešėjo.
Lentelė 1. Biocheminiai kepenų funkcijos tyrimo rezultatai
Kiekis kraujyje B.C. M.C. Norma
Bendras baltymas (g/l)
Albuminas (g/l)
Bendras bilirubinas (M)
Šarminė fosfatazė (V/l)
Alanino transaminazė (V/l)
Aspartato transaminazė (V/l)
γ-Glutamilo transferazė (V/l)
68
31
58
725
35
42
790
77
39
15
339
94
177
463
60-84
35-50
3-15
100-300
5-35
10-40
7-45
Kaip alkoholio vartojimas keičia medžiagų apykaitą kepenyse?
Kokia yra kepenų funkcijos tyrimo biocheminių rodiklių prasmė ir informatyvumas?
Kurio ligonio sveikatos būklė yra geresnė ir kodėl?
Kodėl alkoholizmas yra ne tik medicininė, bet ir socialinė problema?
30
Problemos esmė: medžiagų apykaitos sutrikimai sukeliantys intoksikacijas ir jų progresavimo
pasekmės
Klinikiniai požymiai: koordinacijos sutrikimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas kepenų
padidėjimas, apetito stoka, nuovargis.
Tikslas
Įgyti žinių apie medžiagų apykaitos sutrikimus ir kepenų bei kitų organų patologinius
morfologinius pokyčius ir mirties priežastis sergant alkoholizmu ir šios problemos psichosocialinius
aspektus.
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi žinoti arba mokėti:
Virškinamojo kanalo dalių sienos struktūrines ir funkcines ypatybes. Kepenų sandarą,
topografiją, funkciją, intraorganinę kraujotaką
Dalykas – Žmogaus anatomija
Padalinys – Anatomijos institutas
Pagrindinė literatūra
Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus universiteto
leidykla, Vilnius. Psl. 397, 398, 407, 408, 414-421.
Papildoma literatūra:
Moore K. L., Dalley A. F. and Agur A. M. R. Clinically oriented anatomy 6th Edition. (2010)
Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York, London, Buenos Aires, Hong
Kong, Sydney, Tokyo. P. 268-277.
Skrandžio sulčių išskyrimo reguliaciją bei fazes. Virškinimo hormonų reikšmę.
Dalykas – Fiziologija
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Pagrindinė literatūra:
Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H. Žmogaus fiziologija. Kaunas 2006, p. 490-496.
Papildoma literatūra:
31
1. Ganong WF. Review of medical physiology. 23 ed. New York: Lange Medical Books /
McGraw-Hill; 2010, p. 431-435, 443-448.
2. Ganong WF. Review of medical physiology. 22 ed. New York: Lange Medical Books /
McGraw-Hill; 2005, p. 482-488, 491-494.
Skrandžio judinamąsias (motorines) funkcijas bei jų reguliaciją.
Dalykas – Fiziologija
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Pagrindinė literatūra:
Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H. Žmogaus fiziologija. Kaunas, 2006, p. 496-499.
Papildoma Literatūra:
1. Ganong WF. Review of medical physiology. 23 ed. New York: Lange Medical Books /
McGraw-Hill; 2010, p. 469-471, 473-475.
2. Ganong WF. Review of medical physiology. 22 ed. New York: Lange Medical Books /
McGraw-Hill; 2005, p. 480-482, 494-495.
Plonųjų ir storųjų žarnų funkcijas bei jų reguliaciją. Žarnų nervų sistemos reikšmę.
Defekacijos mechanizmą.
Dalykas – Fiziologija
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Pagrindinė literatūra:
Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H. Žmogaus fiziologija. Kaunas, 2006, p. 224, 226, 508-513.
Papildoma literatūra:
1. Ganong WF. Review of medical physiology. 23 ed. New York: Lange Medical Books /
McGraw-Hill. 2010, p. 448-449, 475-478.
2. Ganong WF. Review of medical physiology. 22 ed. New York: Lange Medical Books /
McGraw-Hill. 2005, p. 479, 504-511.
Baltymų virškinimo biocheminius mechanizmus, HCl skrandyje sintezės mechanizmą
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
32
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius, D.
Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 370-381.
Alkoholizmo etiologiją ir patogenezę bei sergančiųjų alkoholizmu kasos, kepenų ir virškinimo
kanalo morfologijos pokyčius ir mirties priežastis. Dažniausius virškinimo sistemos
endoinfekcinius procesus ir pankreatitus.
Dalykas – Patologinė anatomija
Padalinys – Patologinės anatomijos klinika
Pagrindinė literatūra:
Patologinė anatomija. Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Elena Stalioraitytė. Antrasis leidimas.
Kaunas, 2001, p. 317-318, 323-324, 328-335, 626-630.
Aminorūgščių apykaitą, amoniako detoksinimą ir šio proceso sutrikimo pasekmes
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A.Praškevičius, L.Ivanovienė, N.Stasiūnienė, J.Burneckienė, H.Rodovičius, L.Lukoševičius,
D.Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 370-410.
Papildoma literatūra:
Devlin M.D. Textbook of biochemistry with clinical correlations. Wiley-Liss; 6th ed, 2006, p.
743-787.
Nukleotidų apykaitą ir jos sutrikimo pasekmes, podagros ir orotacidurijos išsivystymo
molekulinius mechanizmus
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius,
L. Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 431-447.
Papildoma literatūra:
Devlin M.D. Textbook of biochemistry with clinical correlations. Wiley-Liss; 6th ed, 2006, p.
743-787.
33
Kepenų svarbą detoksinimo procesuose, jų molekulinius mechanizmus.
Dalykas – Biochemija
Padalinys – Biochemijos katedra
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, J. Burneckienė, L. Ivanovienė, L. Lukoševičius, H. Rodovičius, N. Stasiūnienė.
Audinių ir organų sistemų biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 196–233, 246–291.
Papildoma literatūra:
1. A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.
Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 755-773, 378-381.
2. Devlin M.D. Textbook of biochemistry with clinical correlations. Wiley-Liss; 6th ed, 2006, p.
414-432.
3. Marshal W.J, Bangert S.K. Clinical chemistry, 5th ed Mosby, 2004, p. 85-103.
4. McPhee S.J, Lingappa V.R, Ganong W.F. Pathophysiology of disease; an introduction to
clinical medicine, 4th ed., Lange medical books/McGraw-Hill, 2003, p. 380-419.
5. Gibson G.G, Skett P. Introduction to drug metabolism, 3d ed, 2001, p.1-84.
6. Coleman M.D. Human drug metabolism. John Wiley and Sons, Ltd, 2005, p. 1-127.
Alkoholinės kepenų ir virškinimo kanalo pažaidos klinikinį įvertinimą, komplikacijas ir
gydymą.
Dalykas – Medicininės diagnostikos pagrindai
Padalinys – Vidaus ligų klinika
Pagrindinė literatūra:
Naudžiūnas ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai. KMU leidykla, Kaunas, 2013; p. 293-318.
K. Adomonis, D. Bierontienė ir kt. Klinikinė gastroenterologija .Leidykla „Vaistų žinios“ 2010. p.
445-460.
Alkoholizmo psichosocialinius aspektus.
Dalykas – Aplinkos medicina
Padalinys – Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Pagrindinė literatūra:
1. J. Ašmenskas, A. Baubinas, V. Obelenis ir kt. Aplinkos medicina, Vilnius, 1997. p. 345–347.
34
2. Maisto produktų sudėtis. Mokomoji knyga visuomenės sveikatos ir medicinos programų
studentams ir gydytojams rezidentams. Vilnius, 2002, p. 266 – 273.
Papildoma literatūra:
1. 2005 m. Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimas. Nacionalinė sveikatos taryba.
2. A. Urbelis. Alkoholizmas ir jo profilaktika. Vilnius, 1993.
3. Lietuvos sveikatos programa 1997-2010. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos
ministerija.
35
5. Paskaitos
5.1. Maisto medžiagų virškinimo biocheminiai mechanizmai. Maisto medžiagų
virškinimo reguliacija (2 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Aprašas
Pagrindinės maisto medžiagų klasės. Jų struktūros skirtumai. Nepakeičiamos maisto medžiagos
(nepakeičiamos riebalų rūgštys, mineralinės medžiagos, vitaminai). Maisto medžiagų skaidymas
burnoje: seilių fermentų - α-amilazės ir lizocimo – vaidmuo angliavandenių virškinime. Maisto
medžiagų virškinimas skrandyje: druskos rūgšties veikimo mechanizmas, baltymų skaidymas,
proteolizinių fermentų veikimo mechanizmas. Liežuvio ir skrandžio lipazės vaidmuo lipidų
skaidymui skrandyje. Maisto medžiagų virškinimas dvylikapirštėje žarnoje: kasos fermentų veikimo
specifiškumas. Tulžies ir tulžies rūgščių svarba lipidų skaidymui. Kasos fermentų aktyvinimo
mechanizmas. Membraninis virškinimas. Virškinimo produktų rezorbcija. Maisto medžiagų virsmai
storojoje žarnoje.
5.2. Hemo katabolizmas: ryšys su tulžies pigmentų susidarymu (2 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Aprašas
Hemoproteinų bendra charakteristika, jų katabolizmo schema. Bilirubino susidarymo schema.
Bilirubino pernaša į kepenis ir tulžį. Tulžies sudėtis, tulžies funkcijos. Tulžies rūgščių biosintezė, jos
reguliacija. Cholesterolio reikšmė tulžies rūgščių apykaitoje. Tulžis kaip svarbiausias cholesterolio
šalinimo kelias. Urobilinų susidarymas žarnyne. Geltos.
5.3. Histologinė virškinimo sistemos organų struktūra (2 val.)
Padalinys – Histologijos ir embriologijos katedra
Aprašas
Virškinimo sistemos atskirų dalių embriologinė kilmė ir pagrindiniai vystymosi etapai. Burnos ertmės
organų histologinė struktūra: lūpos, liežuvis, minkštasis ir kietasis gomurys, dantys, mažosios ir
36
didžiosios seilių liaukos. Virškinamojo kanalo sienelės struktūros bendri dėsningumai ir atskirų jos
dalių struktūros ypatumai: stemplė, skrandis, plonosios ir storosios žarnos, kirmėlinė atauga.
Stambiosios virškinimo liaukos: kasa ir kepenys. Kepenų skiltelių mikroskopinė struktūra, kepenų
kraujotaka, hepatocitų ultrastruktūra, tulžies išskyrimas. Kasose egzokrininės ir endokrininės dalių
struktūra, fermentų ir hormonų išskyrimas.
5.4. Virškinimo patologinė fiziologija. Kepenų funkcijų sutrikimai (2 val.)
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (dalykas patologinė fiziologija)
Aprašas
Virškinimo skrandyje ir plonojoje žarnoje sutrikimai, jų etiologija ir patogenezė. Kepenų
pagrindinių funkcijų sutrikimai, geltų išsivystymo priežastys ir mechanizmai. Organizmo funkcijų
pakitimai jų metu.
5.5. Supratimas apie klinikinius tyrimus naudojamus diagnozuojant virškinimo
ir kepenų ligas (2 val.)
Padalinys – Vidaus ligų klinika
Aprašas
Nagrinėjami sergančiųjų virškinamojo kanalo ir kepenų ligomis nusiskundimai (skausmai,
pykinimas, vėmimas, atsirūgimas, rėmuo, rijimo sutrikimai, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių
užkietėjimas, kraujavimai, dešinės pašonės skausmai, gelta, niežulys). Virškinamojo kanalo ir kepenų
tyrimai: išmatų tyrimas, H. pylori diagnostika, pH-metrija, fibroezofagogastroduodenoskopija, kt.
endoskopiniai ir echoskopiniai tyrimai, bilirubino ir kepenų fermentų tyrimai. Sindromai: ūminis
pilvo skausmas, GERL sindromas, kraujavimo, malabsorbcijos ir dirgliosios žarnos sindromai.
Supratimas apie kepenų cirozę bei alkoholines kepenų pažaidas.
5.6. Atskirų virškinamojo kanalo dalių funkcijos bei jų reguliacija (2 val.)
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Aprašas
37
Rijimas. Skrandžio sekrecinės ir motorinės funkcijų nervinė bei humoralinė reguliacija. Kasos
sulčių ir tulžies išskyrimo reguliacija. Plonųjų ir storųjų žarnų funkcijų reguliacijos ypatumai.
Defekacija.
5.7. Trigliceridų ir fosfolipidų apykaita (2 val.).
Padalinys – Biochemijos katedra
Aprašas
Trigliceridų sintezės mechanizmas: substratai, jų kilmė, sintezės fermentai. Trigliceridų skaidymo
(audinių lipolizės) mechanizmai: fermentai, jų valdymo būdai. Trigliceridų skaidymo ir sintezės
reguliavimas hormonais. Fosfolipidų sintezės ir trigliceridų sintezės ryšys ir tarpusavio konkurencija.
Fosfolipidų biosintezė iš fosfatidinės rūgšties. Junginiai, aktyvinantys fosfolipidų sintezę.
Sfingolipidų biosintezė. Plazmalogenas – trombocitų aktyvinantis faktorius. Fosfolipidų pažaidos
pasekmės.
5.8. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetas, jo etiologija,
patogenezės mechanizmai, organizmo funkcijų sutrikimai (2 val.)
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (dalykas patologinė fiziologija)
Aprašas
Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetas, jo etiologija, patogenezės mechanizmai ir
organizmo funkcijų pakitimai, sergant cukriniu diabetu.
5.9. Cholesterolio apykaita ir pernaša (2 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Aprašas
Cholesterolis ir jo metabolizmo produktai. Cholesterolio biosintezė ir reguliavimas. Izoprenoidiniai
junginiai. Cholesterolio esterių susidarymas. Cholesterolio pernaša: iš žarnyno, iš kepenų, iš
ekstrahepatinių organų. LMT ir MT lipoproteinų metabolizmas. MTL receptorius. Aterogeniškumo
koeficientas. DT lipoproteinai. Lecitin:cholesterolaciltransferazė ir apo D (cholesteridus pernešantis
baltymas). Cholesterolio šalinimas iš organizmo. Hipercholesterolemijos atsiradimo priežastys.
38
5.10. Vaistai cukriniam diabetui gydyti ir antihiperlipideminiai vaistai (2 val.)
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Aprašas
Insulino preparatų klasifikacija, farmakodinamika, farmakokinetika, vartojimo būdai ir
nepageidaujamos reakcijos. GLP-1 analogų farmakodinamika ir nepageidaujamos reakcijos.
Geriamųjų gliukozės koncentraciją mažinančių vaistų (metformino, sulfonilkarbamidų, meglitinidų,
pioglitazono, alfa gliukozidazės inhibitorių, DPP-4 inhibitorių ir SGLT-2 inhibitorių)
farmakodinamika ir nepageidaujamos reakcijos. Atsargumo priemonės norint išvengti
hipoglikemijos, jos atpažinimas ir jai gydyti vartojami vaistai. Antihiperlipideminių vaistų vaidmuo
mažinant kardiovaskulinę riziką.
5.11. Medžiagų apykaitos valdymas kasos hormonais, jų molekulinio veikimo
mechanizmas ir nepakankamumo reiškiniai (2 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Aprašas
Gliukagono ir insulino sekrecijos valdymo mechanizmai. Gliukagono molekulinio veikimo
mechanizmas: ląstelės taikiniai, gliukagono signalo perdavimas į ląstelę ir viduląstelinis signalo
perdavimas, gliukagono poveikis angliavandenių ir lipidų apykaitai ir šio poveikio mechanizmas.
Insulino ląstelės taikiniai. Insulino receptoriai. Viduląstelinis insulino signalo kelias ir su juo
susisiekiantys keliai. Katabolinio ir anabolinio insulino veikimo mechanizmai. Insulino sekrecijos ir
veikimo nepakankamumai. Somatostatinas ir amilinas kaip kasos sekreciją valdantys peptidai.
5.12. Gliukozės koncentracijos kraujyje valdymo mechanizmai (2 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Aprašas
Gliukozės pasisavinimo iš kraujo mechanizmai: insulinas kaip būtina gliukozės pernašos sąlyga.
Gliukagono reikšmė, užtikrinant gliukozės koncentracijos kraujyje pastovumą trumpalaikio
39
badavimo metu. Gliukozės koncentracijos užtikrinimas ilgalaikio badavimo metu. Gliukokortikoidai:
jų sintezės ir sekrecijos valdymas, molekulinio veikimo mechanizmas. Hiper- ir hipokorticizmas.
5.13. Cukrinis diabetas, jo patogenezė, morfologija, komplikacijos ir mirties
priežastys (2 val.)
Padalinys – Patologinės anatomijos klinika
Aprašas
Kasos morfologiniai pakitimai. Cukrinio diabeto klasifikacija. Diabetinių makro- ir
mikroangiopatijų patogenezė, dažniausių pokyčių lokalizacija ir pasekmės. Dažniausios cukrinio
diabeto komplikacijos ir mirties priežastys.
5.14. Supratimas apie endokrinines medžiagų apykaitos ligas (2 val.)
Padalinys – Vidaus ligų klinika
Aprašas
Apibūdinami tyrimai, diagnozuojant endokrinines medžiagų apykaitos ligas. Nusiskundimai:
silpnumas, suliesėjimas, kūno masės didėjimas, troškulys, polifagija, poliurija. Tyrimai:
antropometrija, gliukozės tolerancijos mėginys, glikemijos tyrimai. Išdėstomi klinikiniai nutukimo ir
cukrinio diabeto požymiai, diagnostiniai kriterijai, komplikacijos, pradinis supratimas apie gydymą.
Išaiškinami diabetinės ir hipoglikeminės komos požymiai.
5.15. Aminorūgščių apykaita. Amoniako detoksinimas (2 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Aprašas
Aminorūgščių katabolizmo stadijos. Žmogaus organizme vykstančio aminorūgščių deamininimo
tipai ir svarbiausi fermentai. Aminotransferazės, jų nustatymo diagnostinė reikšmė. Amonio jonų
pernaša organizme ir detoksinimo būdai. Karbamido sintezės mechanizmas ir jos sutrikimai.
Aminorūgščių dekarboksilinimas. Biogeniniai aminai. Baltymų puvimo produktų, susidariusių
storojoje žarnoje, detoksinimas. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Kreatinino sintezė,
40
biologinis vaidmuo. Baltymų apykaitos reguliavimas. Parenteralinis maitinimas. Aminorūgštys –
vaistai.
5.16. Alkoholizmo patologinė anatomija. Dažniausi virškinimo sistemos
endoinfekciniai procesai ir pankreatitai (2 val.).
Padalinys – Patologinės anatomijos klinika
Aprašas
Dažniausios alkoholizmo morfologinės apraiškos, komplikacijos ir mirties priežastys. Virškinimo
trakto endoinfekcijos ir opinė liga. Tulžinė akmenligė ir pankreatitai.
5.17. Kepenų svarba detoksinimo procesuose. Ksenobiotikų ir autobiotikų
biotransformavimo molekuliniai mechanizmai (2 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Aprašas
Kepenų svarba angliavandenių, lipidų ir baltymų apykaitai bei autobiotikų ir ksenobiotikų
detoksinimui. Ksenobiotikų metabolizmas kepenyse: dvi biotransformacijos fazės; citochromo P450
vaidmuo biotransformacijoje; I fazės biotransformacijos reakcijos – oksidacijos reakcijos, redukcijos
reakcijos, hidrolizės reakcijos; II fazės biotransformacijos reakcijos – konjugacijos su gliukurono
rūgštimi, sulfato rūgštimi, acto rūgštimi, tiosulfatais, -aminorūgštimis, glutationu, dviguboji
konjugacija; metilinimas. Alkoholio (etanolio) metabolizmas. Baltymų puvimo produktų,
susidariusių storojoje žarnoje, detoksinimas.
5. 18. Alkoholizmo psichocialiniai aspektai (2 val.)
Padalinys – Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Aprašas
Psichosocialinė alkoholizmo žala: įtaka fiziniam ir protiniam darbingumui – dėmesio, mąstymo,
orientacijos, tarpcentrinių ryšių paslankumo, sensomotorinių reakcijų greičio ir kt. psichofiziologinių
funkcijų pokyčiai. Darbo kokybė, našumas, gamybinės ir buitinis traumatizmas. Alkoholis ir
transporto traumatizmas. Alkoholis ir psichosocialinis klimatas šeimoje. Alkoholis, nusikalstamumas
41
ir savižudybės. Alkoholio įtaka sveikatai (trumpi akcentai): centrinei nervų, analizatorių, širdies ir
kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, endokrininei ir kt. sistemoms. Alkoholis ir vėžys.
42
6. Praktikos darbai
6.1. Kepenų ir kasos kaip stambiųjų virškinimo liaukų morfofunkcinės
ypatybės. Tulžies intrahepatiniai ir ekstrahepatiniai latakai. Tulžies pūslės
anatomija (3 val.)
Padalinys – Anatomijos institutas
Tikslas: Pritaikyti žinias apie kepenų, tulžies latakų, tulžies pūslės, kasos ir jos latakų sandarą,
topografiją, inervaciją ir vaskuliarizaciją tolesnėse klinikinių dalykų studijose ir profesinėje
veikloje.
Uždaviniai
Naudojantis rekomenduojama literatūra, Anatomijos instituto plakatais, muliažais, griaučiais ir
šlapiais preparatais, paruošti ir pristatyti ppt pranešimus pateiktomis temomis:
1. Kepenų išorinės sandaros ypatumai (paviršiai, kraštai, vagos, vartai, skiltys), skeletotopija (padėtis
griaučių atžvilgiu), organotopija (padėtis organų atžvilgiu ir atitinkamų organų įspaudai kepenų
paviršiuje), raiščiai, gyslos (a. hepatica propria, aa. interlobulares, vartų vena, vv. interlobulares,
centrinė skiltelės vena, kepenų venos, kepeniniai limfmazgiai, diafragminiai limfmazgiai), nervai
(plexus hepaticus, simpatinės skaidulos iš pilvinio rezginio, parasimpatinės iš klajoklio nervo).
2. Kepenų vidinės sandaros ypatumai (stroma, parenchima), kepenų skiltelės sandara, kepenų
intraorganinės kraujotakos ypatumai. Kepenų intraorganinės kraujotakos pakitimai, išsivysčius
kepenų cirozei (jungiamojo audinio išbujojimas), ir porto-kavalinių anastomozių (stemplėje,
tiesiojoje žarnoje ir priekinėje pilvo sienoje) reikšmė kraujo tekmei. Porto-kavalinės anastomozės:
(1) stemplės sienoje (v. portae - vv. gastricae - vv. esophageae - v. azygos et v. hemiazygos - v. cava
superior); (2) tiesiosios žarnos sienoje (v. portae - v. mesenterica inferior - v. rectalis superior - vv.
rectales mediae et vv. rectales inferiores - v. iliac interna - v. cava inferior); (3) priekinėje pilvo sienoje
(v. portae - v. epigastrica inferior - v. iliaca externa et communis - v. cava inferior et v. portae - v.
epigastrica superior - v. thoracica interna - v. brachiocephalica - v. cava superior).
3. Kepenų sandaros ypatumų, reikšmingų chirurginėje praktikoje, apžvalga (kepenų suskirstymas į
dalis, skyrius, segmentus, pilvaplėvės kišenės (podiafragminė ir pokepeninė), topografiškai susijusios
su kepenimis, ekstrahepatinės kepenų triados elementai (ductus choledochus, a. hepatica propria et v.
portae), jų vieta kepeninio dvylikapirštės žarnos raiščio atžvilgiu bei topografija vienas kito atžvilgiu.
43
4. Tulžies pūslės funkcija, dalys, sienos sandara, topografija gretimų organų atžvilgiu (ypač
dvylikapirštės žarnos), tūris, vieta, gyslos (a. cystica, v. cystica) ir ekstrahepatinių tulžies latakų
anatomija (vieta, raukai, atsivėrimo vietos). Kepeninės kasos ampulės blokada. Anatominė tulžies
nutekėjimo į dvylikapirštę žarną schema.
5. Kasa kaip egzokrininė ir endokrininė liauka. Kasos išorinės ir vidinės sandaros ypatumai, santykis
griaučių ir gretimų organų (ypač kepenų vartų venos) atžvilgiu, santykis su pilvaplėve, kasos latakų
sandara (raukai, atsivėrimo vietos) ir morfologinės variacijos, kasos gyslos (a. pancreaticoduodenalis
superior et inferior, bendravardės venos, nutekančios į viršutinę pasaito veną) ir nervai (pilvinio
rezginio skaidulos). Anatominė kasos sulčių nutekėjimo į dvylikapirštę žarną schema.
Kontroliniai klausimai:
1. Kepenų topografija, raiščiai, vartai bei juose esančios struktūros.
2. Ekstrahepatiniai tulžies latakai (kepenų kairysis ir dešinysis, bendrasis kepenų, tulžies pūslės,
bendrasis tulžies latakai ir kepeninė kasos ampulė), bendrojo tulžies ir tulžies pūslės latakų ilgiai
ir pločiai (mm) ir atsivėrimo vietos.
3. Tulžies pūslė.
4. Kepenų ekstrahepatinės triados komponentai, jų vieta vienas kito atžvilgiu bei jų santykis su
kepeniniu dvylikapirštės žarnos raiščiu.
5. Vartų vena (intakai, vieta).
6. Kepenų intraorganinė kraujotaka (kokiomis arterijomis ir venomis atiteka kraujas į kepenis,
kokiomis venomis išteka iš kepenų, tarpskiltelinės venos ir arterijos, kepenų skiltelės centrinės
venos).
7. Kasos išorinė sandara, kasos galvos santykis kepenų vartų venos atžvilgiu, kasos santykis su
pilvaplėve, kasos pagrindinio latako plotis ir atsivėrimo vieta.
Pagrindinė literatūra:
1. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus
universiteto leidykla, Vilnius. Psl. 416-425.
2. Stropus R., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija II tomas. Kauno
medicinos universiteto leidykla, Kaunas. Psl. 94-95.
Papildoma literatūra:
1. Moore K. L., Dalley A. F. and Agur A. M. R. Clinically oriented anatomy 6th Edition. (2010)
44
Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York, London, Buenos Aires, Hong
Kong, Sydney, Tokyo. P. 268-270, 272-281, 282, 283, 286, 288.
6.2. Riebalų virškinimas. Tulžies įtaka lipazės aktyvumui (3 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Tikslas
Įvertinti tulžies poveikį maisto lipidų virškinimui
Uždaviniai:
1. Ištirti riebalų virškinimą kasos fermentais
2. Įvertinti tulžies rūgščių įtaką riebalų virškinimui kasos fermentais
3. Aptarti tulžies rūgščių poveikio riebalų virškinimui molekulinį mechanizmą
Literatūra:
Medžiagų įsisavinimas ir apykaita. Biochemijos laboratoriniai darbai. FC.
J. Burneckienė, H. Rodovičius, D. Vieželienė, A. Kašauskas. Biochemijos laboratoriniai darbai.
KMU leidykla, Kaunas, 2005, p. 54 – 55.
6.3. Virškinamojo kanalo sienelės struktūra (3 val.).
Padalinys – Histologijos ir embriologijos katedra
Tikslas
Suprasti bendrą virškinamojo kanalo sienelės histologinę struktūrą ir atskirų jos dalių struktūrinius
ypatumus.
Uždaviniai: Suprasti atskirų virškinamojo kanalo dalių histologinę struktūrą, epitelinių ląstelių,
kanalo sienelėje esančių liaukų, neruožuotųjų miocitų reikšmę virškinimo ir maisto medžiagų
įsisavinimo procesui.
Įgyjami gebėjimai: Išmokstama mikroskopuojant atskirti histologinius preparatus: stemplė,
įskrandis, skrandžio dugnas, prievartis, dvylikapirštė žarna, tuščioji žarna, klubinė žarna, storoji
žarna, kirmėlinė atauga. Išmokstama kiekviename histologiniame preparate atskirti struktūrinius
45
elementus bei paaiškinti šių struktūrinių elementų reikšmę. Įsisavinamos bendros žinios apie
virškinimo sistemos embriogenezę: užuomazgų atsiradimo laikotarpis, vystymosi šaltiniai.
Nagrinėjami klausimai:
1. Virškinamojo kanalo sienelės histologinės struktūros bendra charakteristika ir atskirų jos dalių
struktūros ypatumai. Struktūriniai ypatumai susiejami su funkcija.
2. Virškinamojo kanalo epitelinių ląstelių rūšys ir jų vaidmuo.
3. Virškinamojo kanalo sienelėje esančios liaukos.
4. Imuninės gynybos elementai virškinamojo kanalo sienelėje.
Stemplės preparate atskirti ir nupiešti stemplės sienelės dangalus: gleivinę, pogleivinę, raumeninį
dangalą ir serozą arba adventiciją. Gleivinėje surasti ir nupiešti daugiasluoksnį plokščiąjį neragėjantį
epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės plokštelę) bei raumeninę gleivinės plokštelę.
Pogleivinėje surasti jungiamąjį audinį su mukozinėmis ir mišriomis stemplės liaukomis bei
kraujagyslėmis. Raumeniniame dangale išskirti vidinį žiedinį ir išorinį išilginį neruožuotųjų miocitų
sluoksnius, nervinius rezginius. Nupiešti ir adventiciją arba serozą.
Stemplės perėjimo į skrandį preparate reikia surasti šią vietą, išnagrinėti ir nusipiešti, kaip kinta
gleivinė, pogleivinė ir raumeninis dangalas.
Skrandžio dugno preparate atskirti ir nusipiešti visus skrandžio sienelės dangalus: gleivinę,
pogleivinę, raumeninį dangalą ir serozą. Gleivinėje surasti ir nupiešti skrandžio gleivinės paviršių
dengiantį bei skrandžio duobutes sudarantį vienasluoksnį stulpinį epitelį, poepitelinį jungiamąjį
audinį (savąją gleivinės plokštelę) bei raumeninę gleivinės plokštelę. Poepiteliniame jungiamajame
audinyje surasti labai ilgas vamzdines šakotas skrandžio dugno liaukas ir jose esančias pagrindines
bei pasienines ląsteles. Raumeniniame dangale išskirti vidinį įstrižinį, vidurinį žiedinį ir išorinį
išilginį neruožuotųjų miocitų sluoksnius.
Prievarčio preparate atskirti visus sienelės dangalus: gleivinę, pogleivinę, labai storą raumeninį
dangalą ir serozą. Gleivinėje surasti skrandžio gleivinės paviršių dengiantį bei labai gilias skrandžio
duobutes sudarantį vienasluoksnį stulpinį epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės
plokštelę) bei raumeninę gleivinės plokštelę. Poepiteliniame jungiamajame audinyje surasti trumpas
vamzdines labai šakotas prievarčio liaukas.
46
Dvylikapirštės žarnos preparate atskirti ir nusipiešti visus žarnos sienelės dangalus: gleivinę,
pogleivinę, raumeninį dangalą ir serozą. Gleivinėje surasti ir nupiešti gaurelius dengiantį
vienasluoksnį stulpinį epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės plokštelę) bei raumeninę
gleivinės plokštelę. Surasti labai ilgas šakotas kriptas. Atkreipti dėmesį į gaurelius ir kriptas
išklojančiame epitelyje esančias gausias taurines ląsteles. Pogleivinėje surasti dvylikapirštės liaukos
(Brunerio) liaukas, atskirtas jungiamojo audinio pertvaromis su kraujagyslėmis. Raumeniniame
dangale išskirti vidinį žiedinį ir išorinį išilginį neruožuotųjų miocitų sluoksnius.
Tuščiosios žarnos preparate įvertinti tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos struktūros skirtumus, atskirti
ir nusipiešti gleivinę, pogleivinę, raumeninį dangalą ir serozą.
Klubinės žarnos preparate atskirti ir nusipiešti visus klubinės žarnos sienelės dangalus. Gleivinėje
surasti gaurelius dengiantį vienasluoksnį stulpinį epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją
gleivinės plokštelę) bei raumeninę gleivinės plokštelę. Atkreipti dėmesį į žemesnius ir platesnius
gaurelius bei retesnes kriptas. Pogleivinėje surasti gausius žarnos sienelės grupinius limfinius
mazgelius (Pejerio plokšteles). Raumeniniame dangale išskirti vidinį žiedinį ir išorinį išilginį
neruožuotųjų miocitų sluoksnius.
Storosios žarnos preparate atskirti storosios žarnos sienelės sienelės dangalus: gleivinę, pogleivinę,
raumeninį dangalą ir serozą. Atkreipti dėmesį į gleivinės paviršių ir kriptas išklojančiame epitelyje
esančias gausias taurines ląsteles, išskiriančias gleives.
Kirmėlinės ataugos preparate surasti sienelės dangalus: gleivinę, pogleivinę, raumeninį dangalą ir
serozą. Atkreipti dėmesį į gerokai išretėjusias kriptas, limfinius mazgelius.
Pagrindinė literatūra:
1. Vitkus A, Baltrušaitis K, Valančiūtė A, Vitkus A, Žukienė J. Žmogaus histologija. 2003,
Kaunas, p. 341–355.
2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji knyga.
2007, Kaunas, p. 78-92.
Papildoma literatūra:
Mescher, Anthony L. Junqueira's basic histology: text and atlas. 2013, McGraw-Hill Medical.
P. 299-322.
47
6.4. Virškinamojo kanalo bei kepenų klinikiniai tyrimai bei pakenkimo
sindromai (3 val.)
Padalinys – Vidaus ligų klinika
Tikslas: išnagrinėti virškinamojo kanalo bei kepenų tyrimus bei pakenkimo sindromus.
Uždaviniai
1. Klinikinių tyrimų nagrinėjimas.
2. Pagrindinių klinikinių sindromų analizė.
Įgyjami gebėjimai
1. Įgyjamas supratimas apie klinikinius tyrimus, naudojamus diagnozuojant virškinamojo trakto
ir kepenų ligas.
2. Įgyjamas supratimas apie pagrindinius virškinamojo trakto ir kepenų pakenkimo sindromus.
Nagrinėjami klausimai
1. Nusiskundimai esant virškinamojo kanalo ir kepenų pakenkimui.
2. Pagrindiniai tyrimai, naudojami diagnozuojant virškinamojo kanalo ir kepenų ligas.
3. Pagrindiniai klinikiniai sindromai: pilvo skausmas, dispepsija, GERL, malabsorbcija,
kraujavimo iš virškinamojo trakto sindromas, gelta, kepenų pažeidimo sindromas, portinė
hipertenzija.
4. Supratimas apie kepenų cirozę ir alkoholines kepenų pažaidas.
Pagrindinė literatūra:
Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai; 2013; p. 201-253.
Papildoma literatūra:
G. Doglas, F. Nicol, C.Robertson. Macllod‘s Clinical examination 2009-2013, p. 165- 194.
6.5. Burnos ertmės organų histologinė struktūra (3 val.)
Padalinys – Histologijos ir embriologijos katedra
Tikslas: Išstudijuoti burnos ertmės organų (lūpos, seilių liaukų ir jų latakų, liežuvio, dantų)
histologinę struktūrą.
48
Uždaviniai: Suprasti dantų, liežuvio, seilių liaukų reikšmę virškinimo ir maisto medžiagų
įsisavinimo procesui.
Įgyjami gebėjimai: Išmokstama mikroskopuojant atskirti histologinius preparatus: burnos lūpos,
paausinės seilių liaukos, poliežuvinės seilių liaukos, pažandinės seilių liaukos, danties, liežuvio.
Nagrinėjami klausimai: Virškinimo sistemos atskirų dalių embriogenezė. Burnos ertmė ir joje
esančios struktūros.
Burnos lūpos preparate reikia surasti ir nusipiešti odos, tarpinę bei gleivinės dalis. Odos dalyje
atskirti epidermį (daugiasluoksnį plokščiąjį ragėjantį epitelį), dermą (tikrąją odą) su plaukų folikulais
ir riebalų liaukomis bei poodį su plaukų šaknimis ir folikulais, prakaito liaukomis bei kraujagyslėmis.
Tarpinėje lūpos dalyje atskirti epidermį, tikrąją odą su aukštais jungiamojo audinio speneliais ir
kapiliarais, suteikiančiais lūpoms rausvą atspalvį. Gleivinės dalyje atskirti storą daugiasluoksnį
plokščiąjį neragėjantį epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės plokštelę) su žemesniais
jungiamojo audinio speneliais ir mišriomis seilių liaukomis bei ruožuotąjį lūpos raumenį, kuris yra
bendras visoms lūpos dalims.
Paausinės seilių liaukos preparate reikia surasti ir nusipiešti liaukos skilteles su serozinėmis
(baltyminėmis) alveolėmis, įterptiniais ir ruožuotaisiais latakais, riebalinėmis ląstelėmis.
Tarpskilteliniame jungiamajame audinyje surasti tarpskiltelinius liaukos latakus ir kraujagysles.
Poliežuvinės seilių liaukos preparate reikia surasti ir nusipiešti liaukos skilteles su mukozinėmis
(gleivinėmis) bei mišriomis (seromukozinėmis) galinėmis sekrecinėmis liaukos dalimis,
susidedančiomis iš mukozinės (gleivinės) alveolės ir serozinių ląstelių pusmėnulių, Skiltelės viduje
surasti ruožuotuosius latakus. Tarp skiltelių esančiame jungiamajame audinyje surasti tarpskiltelinius
latakus ir kraujagysles. Atkreipti dėmesį į riebalinių ląstelių gausą.
Pažandinės seilių liaukos preparate reikia surasti ir nusipiešti liaukos skilteles su serozinėmis bei
mišriomis galinėmis sekrecinėmis liaukos dalimis, taip pat įterptinius ir ruožuotuosius latakus.
Tarpskilteliniame jungiamajame audinyje surasti tarpskiltelinius liaukos latakus ir kraujagysles.
Danties formavimosi preparate atskirti ir nusipiešti danties užuomazgas: I - ąją - pumpuro , II – ąją
- kepurėlės bei III – ąją – varpelio formavimosi stadijas
Liežuvio preparate atskirti viršutinę ir apatinę dalis. Viršutinėje liežuvio dalyje surasti ir nusipiešti
gleivinę su siūliniais speneliais, padengtais daugiasluoksniu plokščiuoju ragėjančiu epiteliu, ir juose
esančiais antriniais poepitelinio jungiamojo audinio (savosios gleivinės plokštelės) speneliais su
kraujagyslėmis. Surasti įvairiomis kryptimis išsidėsčiusių liežuvio raumenų ruožuotųjų miocitų
49
pluoštus, atskirtus jungiamuoju audiniu su riebalinėmis ląstelėmis. Apatinėje liežuvio dalyje surasti
ir nusipiešti lygią gleivinę, sudarytą iš daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančio epitelio ir
poepitelinio jungiamojo audinio (savosios gleivinės plokštelės).
Pagrindinė literatūra:
1. Vitkus A, Baltrušaitis K, Valančiūtė A, Vitkus A, Žukienė J. Žmogaus histologija. 2003,
Kaunas, p. 326 –340.
2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji knyga. 2007,
Kaunas, p. 67-76.
Papildoma literatūra:
Mescher, Anthony L. Junqueira's basic histology: text and atlas. 2013, McGraw-Hill Medical.
P. 292-299; 323-326.
6.6. Laboratorinis darbas. Kreatinino kiekio nustatymas šlapime. Karbamido
(ureos) kiekio nustatymas šlapime (3 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Tikslas
1. Kiekybiškai nustatyti per parą išskiriamo su šlapimu kreatinino kiekį, panaudoti gautus
duomenis raumenų ir inkstų funkcinei būklei įvertinti.
2. Atlikti kiekybinius karbamido kiekio šlapime tyrimus.
3. Mokėti interpretuoti gautus rezultatus, gebėti įvertinti amoniako detoksinimo būdų
veiksmingumą.
Uždaviniai:
1. Išmokti nustatyti kreatinino kiekį šlapime ir apskaičiuoti kiek per parą su šlapimu išskiriama
kreatinino.
2. Įgyti žinių apie kreatino ir kreatinino metabolizmą ir biologinę reikšmę.
3. Suprasti kreatino ir kreatinino kiekio kitimus įvairių fiziologinių ir patologinių procesų metu.
4. Gebėti įvertinti kreatino ir kreatinino kiekio kitimus bei kreatinkinazės izofermentų aktyvumo
kitimus biologiniuose skysčiuose įvairių fiziologinių ir patologinių procesų metu.
50
5. Įgyti žinių apie amoniako susidarymą medžiagų metabolizmo metu, jo toksiškumą ir
detoksinimo būdus žmogaus organizme.
6. Išmokti nustatyti pagrindinį amoniako detoksinimo produktą karbamidą biologiniuose
skysčiuose.
7. Gebėti įvertinti karbamido kiekio kitimus biologiniuose skysčiuose įvairių patologinių
procesų metu.
Literatūra:
1. Medžiagų įsisavinimas ir apykaita. Biochemijos laboratoriniai darbai. FC.
2. J. Burneckienė, H. Rodovičius, D. Vieželienė, A. Kašauskas. Biochemijos laboratoriniai darbai.
KMU leidykla, Kaunas, 2005, p. 68-69, 70-72.
3. A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,
D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 387-389, 391-395, 409-410.
6.7. Stambiųjų virškinimo liaukų struktūra ir histofoziologija (3 val.)
Padalinys – Histologijos ir embriologijos katedra
Tikslas:
Išstudijuoti kepenų skiltelių citoarchitektoniką, hepatocitų ultrastruktūrą, kepenų kraujotaką, kasos
egzokrininės dalies bei jos latakų histologinę struktūrą.
Uždaviniai:
Studijuojant kepenų skiltelių architektoniką, hepatocitų ultrastruktūrą, suprasti tulžies išskyrimo
procesą, skiltelių kraujotakos ypatybes, kepenų makrofagocitų vaidmenį organizmo imuninėje
gynyboje. Išstudijuoti kasos egzokrininės dalies struktūrą, sekretuojančių ląstelių ultrastruktūrą,
kasos latakų histologinę struktūrą.
Įgyjami gebėjimai: Išmokstama mikroskopuojant atskirti histologinius preparatus; išmokstama
kiekviename histologiniame preparate atskirti atskirus struktūrinius elementus bei paaiškinti šių
struktūrinių elementų reikšmę.
Nagrinėjami klausimai:
1. Kasos ir jos latakų histologinė struktūra, kasos egzokrininės dalies reikšmė virškinimui
2. Kepenų skiltelių citoarchitektonika ir kraujotaka.
51
3. Kepenų makrofagocitai ir jų reikšmė.
Kasos preparate atskirti ir nusipiešti liaukos acinusus, išklotus konuso formos ląstelėmis – kasos
egzokrinocitais su zimogeno (profermentų) granulėmis viršūniniuose poliuose, jungiamojo audinio
pertvarėles su kapiliarais, vidinius skiltelės ir tarpskiltelinį latakus, kasos (Langerhanso) saleles.
Žmogaus kepenų preparate surasti ir nusipiešti kepenų skilteles, centrinę veną, triadas,
daugiakampių kepenų ląstelių eiles (lapelius) bei tarp jų išsidėsčiusius sinusoidinius kapiliarus,
Kupferio ląsteles.
Kiaulės kepenų preparate surasti ir nusipiešti skilteles, apsuptas tarpskilteliniu jungiamuoju audiniu,
kuris paryškina skiltelių formą. Skiltelėse surasti centrinę veną ir nuo jos į periferiją einančias
hepatocitų eiles (lapelius), sinusoidinius kapiliarus. Tarpskilteliniame jungiamąjame audinyje surasti
ir atskirti triadas sudarančius tarpskiltelinę veną, tarpskiltelinę arteriją ir tarpskiltelinį tulžies latakėlį.
Tulžies pūslės preparate surasti ir nusipiešti tulžies pūslės sienelės dangalus: gleivinę, raumeninį
dangalą ir adventiciją arba serozą. Raukšlėtoje gleivinėje atskirti ją išklojantį vienasluoksnį stulpinį
epitelį ir poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės plokštelę).
Pagrindinė literatūra:
1. Vitkus A, Baltrušaitis K, Valančiūtė A, Vitkus A, Žukienė J. Žmogaus histologija. 2003,
Kaunas, p. 355 –364.
2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji knyga.
2007, Kaunas, p. 96-102.
Papildoma literatūra:
Mescher, Anthony L. Junqueira's basic histology: text and atlas. 2013, McGraw-Hill Medical.
P. 326-342
6.8. Klinikinis nutukimo įvertinimas. Cukrinis diabetas. Diagnostikos pagrindai,
komplikacijos, supratimas apie gydymą (3 val.)
Padalinys – Vidaus ligų klinika
Tikslas
Išnagrinėti klinikinį nutukimo įvertinimą, cukrinio diabeto diagnostikos pagrindus bei supratimą apie
komplikacijas ir gydymą.
52
Uždaviniai: išnagrinėti nutukimo tipus bei klinikinę diagnostiką; žinoti cukrinio diabeto diagnostikos
pagrindus; turėti supratimą apie cukrinio diabeto komplikacijas bei gydymą.
Įgyjami gebėjimai:
1. Mokėti nustatyti normalią kūno masę, nutukimo laipsnius.
2. Žinoti klinikinius ir laboratorinius cukrinio diabeto požymius.
Nagrinėjami klausimai
1. Kūno masės ir apetito didėjimo priežastys.
2. Nutukimo tipai ir laipsniai.
3. Normalios kūno masės nustatymas.
4. Nutukimo klinikiniai požymiai bei supratimas apie nutukimo gydymą.
5. Cukrinio diabeto priežastys.
6. Gliukozės tolerancijos mėginys.
7. Hiperglikeminės bei hipoglikeminės būklės, koma.
8. Cukrinio diabeto klinikinės bei laboratorinės diagnostikos pagrindai.
9. Supratimas apie cukrinio diabeto komplikacijas.
10. Supratimas apie cukrinio diabeto, hiperglikeminės bei hipoglikeminės komos
gydymą.
Pagrindinė literatūra:
Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai; 2013; p. 293-318.
Papildoma literatūra:
1. Epstein P. et al. Clinical examination; 2003; p. 30-40.
2. G. Doglas, F. Nicol, C.Robertson. Macllod‘s Clinical examination 2009-2013, p.77-97.
6.9. Laboratorinis darbas. Cholesterolio koncentracijos ir lipoproteinų kiekio
nustatymas kraujo serume automatiniu. (3 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Tikslas
Išmokti nustatyti bei apskaičiuoti cholesterolio ir jį pernešančių lipoproteinų koncentraciją kraujo
serume ir interpretuoti gautus rezultatus.
Uždaviniai:
53
1. Nustatyti cholesterolio koncentraciją kraujo serume fermentiniu metodu.
2. Apskaičiuoti cholesterolio koncentraciją kraujo serume ir ją išreikšti nesisteminiais bei
sisteminiais vienetais.
3. Nustatyti cholesterolio, DTL ir triacilglicerolių koncentraciją kraujo serume automatiniu
analizatoriumi.
4. Įvertinti gautus rezultatus, mokėti juos interpretuoti.
Literatūra:
1. Medžiagų įsisavinimas ir apykaita. Biochemijos laboratoriniai darbai. FC.
2. J. Burneckienė ir kt. Biochemijos laboratoriniai darbai. KMU leidykla, Kaunas, 2005, p. 58,
59-60.
3. A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius. Biochemija.
KMU leidykla, Kaunas, 2006, p. 346-367.
4. A. Praškevičius, N. Stasiūnienė, Lipidų apykaita. 2000, p. 125-146.
6.10. Cukrinio diabeto ir nutukimo patologinė anatomija (3 val.)
Padalinys – Patologinės anatomijos klinika
Tikslas:
Nagrinėdami makro- ir mikropreparatus išskirkite makro- preparatus su makro- ir
mikroangiopatijomis ir nurodykite galimas mirties priežastis; nutukimo patologinę anatomiją ir
komplikacijas; išspręskite morfologines diagnostines užduotis.
Nephroangiosclerosis diabetica histologinis preparatas (H+E ir PAS reakcija). Atkreipkite dėmesį,
kad kamuolėlių kapiliarų kilpų sienos sustorėjusios, jų sienoje ir mezangiume difuziškai arba
gurvuolėliais susikaupusios PAS – teigiamos medžiagos, kai kurie kamuolėliai sunykę, skleroziški,
aplink juos yra daugiau jungiamojo audinio.
Pagrindinė literatūra:
1. Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Naujasis lankas, Kaunas, 2001, p. 22-24, 490-
494.
54
2. Patologinės anatomijos laboratoriniai darbai. R. Butkus, J. Čeponis, R. Gailys, Kaunas, 1991.
Papildoma literatūra
Pathologic basis of Disease/eds I.L. Robbins, R.S. Cotran, 7 th edition, 2005.
6.11. Vaistai cukriniam diabetui gydyti (2 val.)
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (dalykas – farmakologija)
Tikslas
Įgyti bazines žinias apie vaistų cukriniam diabetui gydyti klasifikaciją, farmakologines ir klinikines
savybes.
Uždaviniai:
1. Apibūdinti ir palyginti vaistų nuo cukrinio diabeto veikimo mechanizmą ir poveikį audiniams
ar fermentams (kasai, hepatocitams, raumenims, riebaliniam audiniui, inkstams, SGLT-2, DPP-4
ir kt.).
2. Išvardyti ir palyginti svarbiausias vaistų nuo cukrinio diabeto nepageidaujamas reakcijas.
3. Paaiškinti vaistų nuo cukrinio diabeto svarbiausių nepageidaujamų reakcijų farmakodinaminių
pagrindą.
4. Apibūdinti svarbiausius insulino preparatų pavojus.
5. Paaiškinti ryšį tarp insulino preparatų farmakokinetinių savybių ir jų vartojimo laiko
(periodiškumo, derinimo su maistu).
6. Paaiškinti ryšį tarp vaistų nuo cukrinio diabeto farmakodinaminių savybių su jų vartojimo
priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo.
Pagrindinė literatūra:
1. Katzung B.G. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Vilnius: Charibdė; 2007.
2. Mysek M.J., Harvey R.A., Champe P.C. Lippincott‘s Illustrated Reviews: Pharmacology. 6th ed.
Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins; 2014.
3. Katzung B.G. Basic and Clinical Pharmacology. 13th ed. Boston: McGraw-Hill; 2014.
Papildoma literatūra:
1. Katzung B.G. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Vilnius: Charibdė; 2007.
2. Mutschler E., Geisslinger G., Kroemer H.K., Ruth P., Shafer-Korting M. Arzneimittelwirkungen.
Lehrbuch der Pharmakologie und Toxikologie. 10 Aufl. Stuttgart; 2012.
55
6.12. Laboratorinis darbas. Baltymų virškinimas. Baltymų skaidymas pepsinu.
Skrandžio sulčių rūgštingumo tyrimas. Patologinės skrandžio sulčių
sudedamosios dalys (3 val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Tikslas
Išsiaiškinti baltymų virškinimo pepsinu mechanizmą
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti druskos rūgšties poveikį pepsino veikimui.
2. Įvertinti veiksnius, sukeliančius pepsino inaktyvinimą.
3. Išsiaiškinti pepsino veikimo molekulinį mechanizmą. Atlikti kiekybinę skrandžio sulčių
analizę.
4. Apskaičiuoti skrandžio sulčių rūgštingumą.
5. Žinoti svarbiausius skrandžio sulčių tipus ir jų klinikinę svarbą. Nustatyti patologinius
skrandžio sulčių komponentus.
Literatūra:
Medžiagų įsisavinimas ir apykaita. Biochemijos laboratoriniai darbai. FC.
J. Burneckienė, H. Rodovičius, D. Vieželienė, A. Kašauskas. Biochemijos laboratoriniai darbai.
KMU leidykla, Kaunas, 2005, p. 63 – 65, 66.
6.13. Alkoholizmas. Virškinimo sistemos ligos ir sindromai (3 val.)
Padalinys – Patologinės anatomijos klinika
Tikslas: Padėti studentams įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įvertinant virškinamojo kanalo,
kasos ir kepenų alkoholinio pažeidimo morfologiją bei virškinimo sistemos endoinfekcinių procesų
patologinę anatomiją
Aprašas
56
Išskirkite preparatus, iliustruojančius alkoholizmo morfologiją bei preparatus iliustruojančius kolitą,
apendicitą, kandidozę, tulžies akmenligę ir ūminę kasos nekrozę bei opinę ligą; išspręskite
morfologines diagnostines užduotis.
Hepatocitas alkoholizmo atveju. Elektronograma (x30 000). Pastebėkite ir schematiškai pažymėkite
ląstelių citoplazmoje esantį alkoholinį “hialiną” (Mallory kūnelius).
Alcoholismus: lipidosis hepatocytorum et cirrhosis hepatis. Histologinis preparatas (H+E).
Atkreipkite dėmesį ir nusipieškite suriebėjusius hepatocitus bei pakitusią įprastinę kepenų
architektoniką dėl išvešėjusio jungiamojo audinio ir regeneruojančių hepatocitų, susiformavusias
vadinamąsias netikras kepenų skilteles (pseudolobuli) su proliferuojančiais latakėliais (pseudotubuli)
ir imuninių ląstelių infiltracija.
Pagrindinė literatūra
1. Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Naujasis lankas, Kaunas, 2001, p. 328-335, 340-
348, 626-629.
2. Patologinės anatomijos laboratoriniai darbai. R. Butkus, J. Čeponis, R. Gailys, Kaunas, 1991.
Papildoma literatūra
Pathologic basis of Disease/eds I.L. Robbins, R.S. Cotran, 7 th edition, 2005.
6.14. Gliukozės kiekio kraujo plazmoje kitimai sergant cukriniu diabetu.
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (patologinė fiziologija)
Aprašas
Uždaviniai:
1. Suprasti terminų insulinas, I-ojo tipo cukrinis diabetas, II-ojo tipo cukrinis diabetas reikšmę ir
naudojimą.
2. Suprasti gliukozės kiekio kraujo plazmoje reikšmę cukrinio diabeto diagnozės nustatymui.
3. Suprasti gliukozės kiekio kraujo plazmoje nustatymo metodiką.
Aprašas:
Bus atliekamas simuliacinis laboratorinis darbas. Bus nustatoma standartinė gliukozės kreivė ir
matuojamas gliukozės kiekis skirtingų pacientų kraujo plazmoje.
57
Literatūra:
1.Patologinė fiziologija. Vileišis A., Kazakevičius R., Kondrotas A.J. ir kt. Vilnius: Mokslas; 1991.
p.208-219.
2. Patologinės fiziologijos laboratoriniai darbai. Mokomoji knyga. Pirmoji dalis. Bendroji
nozologija. Tipiški patologiniai procesai. Jankauskienė K., Jurkštienė V., Šimonienė G., Kondrotas
A.J. Kaunas; 2008. p.36-37.
3. Pathophysiology. Lee-Ellen Copstead , J.L.Banasik 5 th ed. Elsevier; 2013. p. 816-838.
4. Pathophysiology: The Biologic Basis for Disease in Adults and. Mc Cance Kathryn L., Huether
S.E. 5 thed. St. Louis:.Mosby; 2010. p. 745-765.
58
7. Seminarai
7.1. Virškinamojo kanalo sienos sandaros ypatybės (2 val.)
Padalinys – Anatomijos institutas
Tikslas
Pritaikyti žinias apie virškinamojo kanalo sienelės ir ypač gleivinės sandarą, kraujotakos ir limfotakos
ypatybes, tolesnėse klinikinių dalykų studijose ir profesinėje veikloje.
Uždaviniai
Naudojantis rekomenduojama literatūra paruošti ir pristatyti ppt pranešimus pateiktomis temomis:
1. Plonosios žarnos sandara, gyslos (a. gastroduodenalis, a. pancreaticoduodenalis inferior, aa.
jejunales et ilei, v. mesenterica superior, v. lienalis). Tuščiosios ir klubinės žarnų lyginamoji
charakteristika.
2. Dvylikapirštės žarnos morfofunkcinis apibūdinimas (dalys, linkiai, santykis su pilvaplėve,
gleivinės sandara). Dvylikapirštės žarnos padėtis gretimų organų atžvilgiu, svarbi išsivysčius
viršutinės dalies opos perforacijai ir gretimų organų sienelės pažeidimui.
3. Storosios žarnos sandara, sienelės morfologiniai ypatumai, santykis su pilvaplėve, gyslos (a.
ileocaecalis, a. colica dextra, a. colica media, a. colica sinistra, aa. sigmoideae, viršutinė ir apatinė
pasaito venos).
4. Virškinamojo kanalo gleivinės sandaros charakteristika ir vaidmuo virškinimo procese.
Struktūros, dalyvaujančios pasieniniame virškinime.
5. Virškinamojo kanalo gleivinės dariniai, svarbūs monosacharidų, amino rūgščių ir riebiųjų rūgščių
bei monoglicerolių rezorbcijai, ir patekimo į limfą ir veninį kraują keliai.
6. Limfoidinio audinio struktūrų pasiskirstymas virškinamajame kanale bei limfos nutekėjimo iš
žarnyno keliai (viršutiniai ir apatiniai pasaito, storosios žarnos limfmazgiai, žarninis kamienas,
limfinė cisterna, krūtininis latakas).
7. Enterinės nervų sistemos struktūrinių ir funkcinių ypatumų apibūdinimas ir vaidmuo virškinime.
Kontroliniai klausimai:
59
1. Plonosios žarnos sandara. Kuo skiriasi tuščiosios ir klubinės žarnų sienos sandara?
2. Plonosios žarnos arterijos ir venos.
3. Storosios žarnos sandara. Palyginti plonosios ir storosios žarnos sienos sandarą. Apibūdinti
storosios ir plonosios žarnų išorinės sandaros skirtumus.
4. Kokiais kapiliarais (kraujo ar limfiniais) vyksta monosacharidų, amino rūgščių ir riebiųjų rūgščių
bei monoglicerolių rezorbcija. Į kokį kraują, arterinį ar veninį patenka bei kur juo keliauja?
5. Limfoidinio audinio struktūrų pasiskirstymas virškinamajame kanale bei limfos nutekėjimo iš
žarnyno keliai.
Pagrindinė literatūra:
1. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus
universiteto leidykla, Vilnius. Psl. 397-415.
2. Stropus R., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija II tomas. Kauno
medicinos universiteto leidykla, Kaunas. Psl. 111-113.
Papildoma literatūra:
1. Stropus R., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija II tomas. Kauno
medicinos universiteto leidykla, Kaunas. Psl. 282-294.
2. Moore K. L., Dalley A. F. and Agur A. M. R. Clinically oriented anatomy 6th Edition. (2010)
Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York, London, Buenos Aires, Hong
Kong, Sydney, Tokyo. P. 239-253, 257, 259.
7.2. Nutukimo įvertinimas bei jo profilaktika. Maisto davinio kaloringumo
įvertinimas. (2 val.)
Padalinys – Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Tikslas
Supažindinti studentus su sveikos mitybos pagrindais, nutukimo paplitimu, jo epidemiologija bei
profilaktika.
Uždaviniai:
60
1. Išanalizuoti nutukimo priežastis ir nustatyti pagrindinius nutukimo profilaktikos principus.
2. Aptarti nutukimo paplitimą ir jo socialines – ekonomines sąlygas.
3. Nustatyti svarbiausius nutukimo profilaktikos principus.
4. Išmokti įvertinti maisto produktų kaloringumą bei sudaryti optimalų paros maisto davinį;
Pagrindinė literatūra:
1. Kazanavičius G, Purtokaitė-Labutinienė I. Nutukimo priežastys, paplitimas ir gydymas. Lietuvos
bendrosios praktikos gydytojas. 2007; 9(2):148-153.
2. Sveikos mitybos rekomendacijos (Metodinės rekomendacijos). Sveikatos mokymo ir ligų
prevencijos centras, Vilnius, 2010. Nuoroda:
http://www.fileden.com/files/2010/5/24/2868752/My%20Documents/Sveikos%20mitybos%20reko
mendacijos%202010.pdf
3. Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija, Respublikinis mitybos centras. "Rekomenduojamos
paros maistinių medžiagų ir energijos normos” (Žin., 1999, Nr. 102-2936). Respublikinis mitybos
centras , 2000, Vilnius Nuoroda:
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=F55518F0-F9B6-4415-A662-
D3B11DAD7AA2
7.3. Antihiperlipideminiai vaistai (2 val.)
Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (dalykas – farmakologija)
Tikslas
1. Įvertinti antihiperlipideminių vaistų kaip vienos iš priemonių kardiovaskulinei rizikai mažinti
vaidmenį.
2. Apibūdinti antihiperlipideminių vaistų farmakologines ir klinikines savybes.
Uždaviniai:
1. Išvardyti nefarmakologines hiperlipidemijų koregavimo priemones.
2. Apibūdinti statinų veikimo mechanizmą ir paaiškinti jo ryšį su lipoproteinų koncentracijų
plazmoje pokyčiais.
3. Išvardinti ir paaiškinti statinų vartojimo indikacijas.
61
4. Išvardinti ir paaiškinti svarbiausias statinų nepageidaujamas reakcijas.
5. Kiekybiškai įvertinti statinų naudos ir rizikos santykį.
6. Apibūdinti tulžies rūgštis prijungiančių dervų veikimo mechanizmą, paaiškinti jo ryšį su
lipoproteinų koncentracijų plazmoje pokyčiais, vartojimo indikacijomis ir
nepageidaujamomis reakcijomis.
7. Apibūdinti fibratų veikimo mechanizmą, paaiškinti jo ryšį su lipoproteinų koncentracijų
plazmoje pokyčiais ir vartojimo indikacijomis, išvardyti jų nepageidaujamas reakcijas.
8. Apibūdinti niacino veikimo mechanizmą, paaiškinti jo ryšį su lipoproteinų koncentracijų
plazmoje pokyčiais, išvardyti nepageidaujamas reakcijas.
9. Paaiškinti, kodėl hiperlipidemijoms gydyti niacinas šiuo metu nevartojamas.
Pagrindinė literatūra:
1. Katzung B.G. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Vilnius: Charibdė; 2007.
2. Mysek M.J., Harvey R.A., Champe P.C. Lippincott‘s Illustrated Reviews: Pharmacology. 6th ed.
Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins; 2014.
3. Katzung B.G. Basic and Clinical Pharmacology. 13th ed. Boston: McGraw-Hill; 2014.
Papildoma literatūra:
1. Katzung B.G. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Vilnius: Charibdė; 2007.
2. Mutschler E., Geisslinger G., Kroemer H.K., Ruth P., Shafer-Korting M. Arzneimittelwirkungen.
Lehrbuch der Pharmakologie und Toxikologie. 10 Aufl. Stuttgart; 2012.
7.4. Aminorūgščių apykaitos analizė naudojantis metabolinių kelių schema (2
val.)
Padalinys – Biochemijos katedra
Tikslas
Suprasti aminorūgščių apykaitos kelius, aptarti šių junginių apykaitos galimų sutrikimų pasekmes.
Uždaviniai:
1. Žinoti aminorūgščių deamininimo būdus, suprasti aminotransferazių (transaminazių) kiekio
padidėjimo kraujo serume priežastis ir diagnostinę reikšmę.
62
2. Naudojantis metabolinių kelių schema gebėti sekti amino grupių, kilusių iš aminorūgščių,
virsmą amonio jonais ir pastarųjų virsmą karbamidu. Žinoti pagrindinius amoniako šaltinius
organizme, jo toksinio poveikio mechanizmą.
3. Gebėti, naudojantis metaboline schema, sekti ir aprašyti gliukogeninių aminorūgščių virsmą
gliukoze ir ketogeninių aminorūgščių virsmą acetoninėmis medžiagomis. Gebėti įvertinti
energijos išeigą skylant aminorūgštims.
Pagrindinė literatūra:
A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius, D.
Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 385-404.
63
8. Modulio egzamino klausimai
8.1. Žmogaus anatomija
1. Kepenų topografija ir sandara.
2. Ekstrahepatinių tulžies latakų anatomija.
3. Tulžies pūslė.
4. Kepenų ekstrahepatinės triados komponentai, jų vieta vienas kito atžvilgiu bei jų santykis su
kepeniniu dvylikapirštės žarnos raiščiu.
5. Vartų vena (intakai, vieta).
6. Kepenų intraorganinė kraujotaka.
7. Kasos sandara ir topografija.
8. Plonosios žarnos sandara. Kuo skiriasi tuščiosios ir klubinės žarnų sienos sandara?
9. Plonosios žarnos arterijos ir venos.
10. Storosios žarnos sandara. Palyginti plonosios ir storosios žarnos sienos sandarą. Apibūdinti
storosios ir plonosios žarnų išorinės sandaros skirtumus.
11. Kokiais kapiliarais (kraujo ar limfiniais) vyksta monosacharidų, amino rūgščių ir riebiųjų rūgščių
bei monoglicerolių rezorbcija. Į kokį kraują, arterinį ar veninį patenka bei kur juo keliauja?
12. Limfoidinio audinio struktūrų pasiskirstymas virškinamajame kanale bei limfos nutekėjimo iš
žarnyno keliai.
8.2. Fiziologija
1. Veiksniai įtakojantys druskos rūgšties sekreciją skrandyje. Jų veikimo mechanizmai.
2. Skrandžio sulčių išskyrimo fazės bei jų ypatumai.
3. Skrandžio motorika, jos reguliacija. Vėmimas.
4. Nervinė ir humoralinė kasos sulčių ir tulžies išskyrimo reguliacija.
5. Plonųjų ir storųjų žarnų funkcijų reguliacija. Defekacija.
8.3. Žmogaus histologija-embriologija
1. Embriologinė virškinimo sistemos kilmė, pagrindiniai vystymosi etapai.
2. Lūpų histologinė struktūra.
3. Liežuvio histologinė struktūra.
4. Dantų histologinė struktūra.
5. Dantų embriologinė kilmė ir pagrindiniai vystymosi etapai.
64
6. Didžiųjų seilių laukų histologinė struktūra, panašumai ir skirtumai.
7. Stemplės histologinė struktūra.
8. Įskrandžio, skrandžio dugno ir prievarčio histologinė struktūra. Skrandžio liaukų reikšmė
virškinimo procesui.
9. Virškinamojo kanalo sienos liaukos skirtingose kanalo dalyse, jų reikšmė virškinimo procesui.
10. Plonosios ir storosios žarnų histologinės struktūros panašumai ir skirtumai. Epitelinių ląstelių
rūšys ir jų kitimo dinamika skirtingose žarnyno dalyse.
11. Kepenų struktūra. Skiltelės kraujotaka, hepatocitų ultrastruktūra, tulžies išskyrimas.
12. Kasos egzokrininės ir endokrininės dalies histologinė struktūra.
13. Organizmo imuninės gynybos sistemos elementai virškinimo organuose.
8.4. Patologinė anatomija
1. Lipidozė, jos rūšys, priežastiniai veiksniai, morfogenezė ir morfologija, baigtys ir pasekmės.
Lipidinės tezaurismozės, vietinis cholesterolio ir cholesterolio esterių kaupimasis.
2. Nutukimo priežastys, patologinė anatomija ir komplikacijos.
3. Bilirubino apykaitos sutrikimai. Geltų rūšys ir jų atsiradimo mechanizmai.
4. Konkrementų (akmenų) susidarymo mechanizmai, lokalizacija, morfologija, komplikacijos.
Uratų apykaitos sutrikimai.
5. Tulžies akmenligės ir cholecistito patogenezė, morfologija ir komplikacijos.
6. Cukrinis diabetas, jo klasifikacija, patogenezė, morfologija, komplikacijos ir mirties priežastys.
7. Alkoholizmo patogenezė, morfologija, komplikacijos ir mirties priežastys.
8. Nespecifinis imuninis atsakas, jo morfologija ir funkcinė svarba.
9. Apendicito patogenezė, morfologija ir komplikacijos.
10. Peritonito patogenezė, morfologija, komplikacijos.
11. Opinės ligos patogenezė, morfologija ir komplikacijos.
12. Stemplės ir skrandžio gerybiniai ir piktybiniai navikai: morfologija, komplikacijos ir mirties
priežastys
13. Žarnų navikų morfologija, komplikacijos ir mirties priežastys.
65
14. Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų bei kasos navikų morfologija, komplikacijos ir mirties
priežastys.
8.5. Patologinė fiziologija
1. Skrandžio motorinės, sekrecinės, rezervuarinės funkcijos sutrikimai bei skrandžio pašalinimo
pasekmės. Jų etiologija, patogenezė, organizmo funkcijų sutrikimai. Opinė liga.
2. Virškinimo žarnose sutrikimai: viduriavimas, vidurių užkietėjimas, jų etiologija, patogenezė,
organizmo funkcijų sutrikimai.
3. Kepenų funkcijų sutrikimai, jų etiologija, patogenezė. Portalinė hipertenzija.
4. Geltos, jų etiologija, patogenezė, formos, organizmo funkcijų sutrikimai.
5. Angliavandenių apykaitos sutrikimai (hiperglikemijos, hipoglikemijos).
6. Cukrinis diabetas, jų etiologija, patogeneze, tipai, organizmo funkcijų sutrikimai.
8.6. Medicininės diagnostikos pagrindai
1. Nutukimo klinikiniai požymiai, laipsniai, diagnostika.
2. Nusiskudimų charakteristika esant cukriniam diabetui.
3. Gliukozės tolerancijos mėginys. Atlikimo indikacijos, tyrimo rezultatų interpretacija.
4. Cukrinio diabeto( 1-o ir 2-o tipo, gestacinis (nėščiųjų)) diagnostikos kriterijai bei supratimas apie
gydymą.
5. Ūminės ir lėtinės cukrinio diabeto komplikacijos.
6. Nusiskundimai sergant virškinamojo kanalo ir kepenų ligomis.
7. Instrumentiniai tyrimai, naudojami diagnozuojant virškinamojo kanalo ligas
8. Išmatų tyrimas, patologinių pokyčių reikšmės.
9. Kepenų klinikiniai, biocheminiai ir fermentų tyrimai.
10. Pagrindiniai virškinamojo kanalo klinikiniai sindromai: pilvo skausmas, dispepsija, GERL,
malabsorbcija, kraujavimai iš virškinamojo trakto.
11. Pagrindiniai kepenų klinikiniai sindromai :gelta, portinė hipertenzija, kepenų
nepakankamumas.
12.Supratimas apie kepenų cirozę ir alkoholines kepenų pažaidas.
8.7. Biochemija
1. Polisacharidų virškinimas ir rezorbcija.
66
2. Lipidų virškinimas ir rezorbcija .
3. Baltymų virškinimas ir rezorbcija.
4. HCl biosintezė. funkcijos ir skrandžio sulčių rūgštingumo nustatymas.
5. Hemoglobino skilimas: vieta, skilimo produktai, jų panaudojimas ar šalinimas.
6. Tulžis: sudėties apibūdinimas, tulžies pigmentai ir jų apykaita.
7. Tulžies rūgštys: kilmė, struktūra, tulžies reikšmė maisto medžiagų virškinimui.
8. Glikogenolizės reakcijų seka, fermentai, reguliacija, energetinė vertė, biologinė reikšmė.
9. Glikogeno biosintezės reakcijų seka, fermentai, reguliacija, biologinė reikšmė.
10. Acetil-KoA, susidariusio riebalų rūgščių beta-oksidacijos metu, apykaita, ketogenezė.
11. Trigliceridų sintezė audiniuose ir jos reguliavimas.
12. Trigliceridų skilimas audiniuose ir jo reguliavimas.
13. Kūno masės ilgalaikio ir trumpalaikio valdymo mechanizmai.
14. Cholesterolio biologinė svarba. Cholesterolio kilmė žmogaus organizme. Cholesterolio sintezės
pagrindiniai etapai (gebėti atpažinti biosintezės 1-o etapo reakcijas struktūrinėmis formulėmis),
lokalizacija organizmo ir ląstelės lygmenyse, reguliavimas.
15. Chilomikronai: funkcijos, susidarymas ir apykaita, apytikrė sudėtis.
16. MTL: funkcijos, apytikrė sudėtis, susidarymas ir apykaita.
17. DTL: funkcijos, apytikrė sudėtis, susidarymas ir apykaita.
18. Bendrieji aminorūgščių apykaitos keliai. Aminorūgščių deamininimas: deamininimo būdai,
fermentai, jų specifiškumas, kofermentai, produktai ir jų apykaita. Aminotransferazių reikšmė
diagnostikai.
19. Amoniako susidarymas ir jo detoksinimas žmogaus organizme.
20. Ksenobiotikų apykaita ir šalinimas.
21. Etanolio metabolizmas. Etanolio toksiškumo mechanizmai.
22. Insulinas: struktūros apibūdinimas, sintezė, sekrecija ir jos valdymas. Insulino ląstelės taikiniai.
Insulino receptorių struktūra ir signalo perdavimo mechanizmas. Fiziologinis poveikis.
23. Gliukagonas: struktūros apibūdinimas, sintezė, sekrecija ir jos valdymas. Gliukagono ląstelės
taikiniai. Gliukagono receptorių lokalizacija ir signalo perdavimo mechanizmas. Fiziologinis
poveikis
24. Gliukozės koncentracijos kraujyje valdymo mechanizmai: gliukagono, gliukokortikoidų ir
insulino poveikis.
67
8.8. Farmakologija
1. Vaistų cukriniam diabetui gydyti klasifikacija, panašumai ir skirtumai.
2. Insulino preparatai: klasifikacija, farmakodinamika, ryšys tarp farmakokinetinių savybių ir
vartojimo laiko, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
3. GLP-1 analogai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
4. Sulfonilkarbamidai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
5. Meglitinidai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
6. Metforminas: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
7. Pioglitazonas: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
8. α-gliukozidazės inhibitoriai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos
reakcijos.
9. DPP-4 inhibitoriai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
10. SGLT-2 inhibitoriai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
11. Vaistų cukriniam diabetui gydyti nepageidaujamos reakcijos. Priemonės hipoglikemijai
išvengti, požymiai ir vaistai jai šalinti.
12. Statinai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
13. Tulžies rūgštis prijungiančios dervos: farmakodinamika, vartojimo indikacijos,
nepageidaujamos reakcijos.
14. Fibratai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.
15. Niacinas: farmakodinamika, nepageidaujamos reakcijos.
8.9. Aplinkos ir darbo medicina
1. Nutukimas, jo apibrėžimas, paplitimas ir priežastys.
2. Kūno masės indeksas, jo įvertinimas.
3. Maisto davinio sudėties įvertinimas.
4. Nutukimo profilaktikos principai.
5. Alkoholizmo psichologinės priežastys.
6. Alkoholizmo socialinės ir ekonominės priežastys.
7. Psichosocialinė alkoholizmo žala.
8. Alkoholizmo profilaktika.