Metinė ataskaita 2014

• Užtikrinti aukštą skrydžių saugos ir aviacijos saugumo lygį• Teikti kokybiškas, Europos Sąjungos ir tarptautinių civilinės

aviacijos organizacijų standartus atitinkančias oro eismo paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojams

• Oro eismo paslaugų teikimas• Oro eismo įrangos priežiūra• Oro eismo dokumentų rengimas• Orlaivių paieškos ir gelbėjimo darbų koordinavimas• Tarptautinių civilinės aviacijos organizacijų programų

įgyvendinimas

• Vykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus oro navigacijos paslaugų teikimo srityje

• Nuolat gerinti teikiamų oro eismo paslaugų kokybę• Tobulinti Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūrą• Operatyviai atsiliepti į oro erdvės naudotojų pasiūlymus• Nuolat kelti įmonės specialistų kvalifikaciją• Plėsti oro eismo paslaugų rinką• Laiku reaguoti į rinkos pokyčius ir užtikrinti nuolatinį ryšių,

stebėjimo, skrydžių valdymo ir informacijos perdavimo sistemų modernizavimą

• Racionaliai naudoti įmonės finansinius, ekonominius ir žmonių išteklius

• Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ICAO (nuo 1992-02-07)• Europos civilinės aviacijos konferencija ECAC (nuo 1992-07-02)• Jungtinė aviacijos administracija JAA (nuo 2004-03-16)• Europos aviacijos saugos agentūra EASA (nuo 2004-05-01)• Europos saugios oro navigacijos organizacija EUROKONTROLĖ

(nuo 2006-09-01)

MISIJA

VEIKLOS KRYPTYS

TIKSLAI

LIETUVOS NARYSTĖ TARPTAUTINĖSE

AVIACIJOS ORGANIZACIJOSE

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4 1

Be to, siekdama išplėsti teikiamų paslaugų spektrą, 2014 m. įmonė kartu su Lenkijos ir Ukrainos oro navigacijos paslaugų teikėjais bei gamintojų atstovais sudarė konsorciu-mą dalyvauti Eurokontrolės skelbiamame konkurse dėl Centralizuotos paslaugos „CS4 Pažangios lankstaus oro erdvės naudoji-mo pagalbinės paslaugos“ diegimo.

Didelį dėmesį įmonės valdyba skyrė Baltijos funkcinio oro erdvės bloko plėtros proce-sams. 2014 m. Europos Komisija teigiamai įvertino Baltijos FAB įgyvendinimo programos projektus, kurie neabejotinai suteiks teigiamą poslinkį regiono oro transporto sistemai.

Džiugu, kad įmonės darbuotojų pastangų dėka buvo išvengta skrydžių užlaikymų, orlaivių vėlavimų dėl oro eismo vadybos trikdžių. Gerų rodiklių pasiekta ir ekonominio efektyvumo didinimo srityje. VĮ „Oro navigaci-

2014 m. Europos Komisija teigiamai įvertino Baltijos FAB įgyvendinimo programos projektus, kurie neabejotinai suteiks teigiamą poslinkį regiono oro transporto sistemai.

Atsigręžus į praėjusius metus, mintyse iškyla reikšmingiausi įvykiai, svarbiausieji veiklos akcentai. Galima teigti, kad 2014-uosius pas-tarojo laikotarpio kontekste išskiria tarptauti-nio masto projektai. Pirmiausiai tai – strategi-nis VĮ „Oro navigacija“ sprendimas dalyvauti Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų ir plėtros projekte (SESAR), kuriuo siekiama modernizuoti oro eismo vadybą Europoje. Šis projektas – technolo-ginis iniciatyvos „Bendras Europos dangus“ pagrindas.

SESAR programoje įmonė dalyvaus jungtinės veiklos su Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos oro navigacijos paslaugų teikėjais pagrindu. Tokia plati tarptautinio mąsto partnerystė sudarys palankias sąlygas kartu dalyvauti ir vykdyti mokslinius tyrimus bei plėtoti inovacijas ir bendradarbiauti jungtiniuose projektuose skrydžių valdymo srityje.

ja“ finansų politika tradiciškai derinama su oro erdvės naudotojais ir priežiūros institucijomis.

VĮ „Oro navigacija“ valdybos vardu už gerą darbą dėkoju visam įmonės kolektyvui ir part-neriams. Tikiu, kad bendromis pastangomis ateityje pasieksime dar geresnių rezultatų.

Arijandas Šliupas

VĮ „Oro navigacija“ valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

Gimė 1954 m. Diplomuotas inžinierius,

VGTU garbės narys. 1978 m. baigė

Kirovogrado aviacijos mokyklą (Ukraina).

1987 m. – Leningrado civilinės aviacijos

akademiją (Rusija). Dirbo skrydžių

vadovu, pamainos viršininku, Vilniaus

regiono skrydžių valdymo centro vadovu,

VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto

direktoriaus pavaduotoju. Profesines žinias

gilino Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje,

Liuksemburge. VĮ „Oro navigacija“

vadovauja nuo 2001 m.

ALGIMANTAS RAŠČIUS

2014-ieji. Kokie jie išlieka VĮ „Oro navigacija“ istorijoje ir mūsų atmintyje? Vien tai, kad mes užtikrinome aukštą skrydžių saugos lygį, leidžia pasakyti, kad metai buvo sėkmingi. Pažymėtinas ir faktas, kad, iš esmės nepasikei-tus žmonių ištekliams, kokybiškas oro naviga-cijos paslaugas suteikėme didesniam, negu, atsižvelgiant į Europos masto tendencijas, planuota, Lietuvos Respublikos oro erdvėje skridusių orlaivių skaičiui.

2014-aisiais baigėsi trijų metų periodas, kurio pradžia kėlė mums nemažą galvos skausmą, nes pagal Europos Sąjungos reglamentą turėjome numatyti 2012–2014 m. sąnaudas, tiksliai suplanuoti šių trejų metų biudžetus. Mes kruopščiai analizavome perspektyvą ir faktorius, galinčius turėti jai įtakos. Užtat dabar džiugu konstatuoti, kad šis uždavinys sėkmingai įvykdytas – pasiekti rezultatai atitinka Reglamento reikalavimus, įgyvendi-nome visus valstybei numatytus kriterijus.

Ataskaitiniais metais buvo daug dirbama, rengiant penkerių metų (2015–2019) planą. Pažymėtina, kad šis periodas aprėpia jau viso Baltijos FAB veiklą, todėl numatomus rodiklius derinome ne tik su Europos institucijomis, bet ir su kolegomis lenkais, mūsų funkcinio oro erdvės bloko partneriais. Planą pateikėme Europos Komisijai ir jis buvo patvirtintas. Tikime, kad šis darbas ne tik prisidės prie sėkmingos įmonės veiklos, bet ir sudarys sąlygas kuo didesnei Baltijos FAB pridėtinei vertei gauti.

Jau dabar akivaizdu, kad vyksta teigiami poslinkiai, sėkmingai vykdoma Baltijos FAB įgyvendinimo programa.

Bendras darbas su Baltijos FAB partneriais atvėrė galimybes oro navigacijos paslaugų teikimo srityje plačiau bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, buvo sukurta viena iš iniciatyvų GATE 1, į vieną darinį jungianti Baltijos FAB, Centrinės Europos FAB ir Danube

Bendras darbas su Baltijos FAB partneriais atvėrė galimybes oro navigacijos paslaugų teikimo srityje plačiau bendradarbiauti su kitomis valstybėmis.

2

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

FAB. Ši veikla nukreipta gerinti oro navigacijos paslaugų teikimo kokybei plataus masto oro erdvėje, išeinančioje toli už Baltijos FAB ribų.

2014-ieji ženklina naują reikšmingą mūsų įmonei etapą – pradedame įgyvendinti naujo administracinio ir Regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos bei naujos skrydžių valdymo įrangos įsigijimo projektą. Programa vykdoma sėkmingai – parengtos techninės sąlygos, paruošti projektiniai pasiūlymai. Projekto įvykdymo terminas – 2016 m. pabaiga.

Kaip vieną svarbių investicinių projektų būtina paminėti Kauno Karmėlavos aerodro-me kursu 08 įdiegtą naują Thales Electronic Systems GmbH CAT I ILS/DME sistemą. Kalbant apie Šiaulių filialą, pažymėtina, kad šiame skrydžių valdymo centre sėkmingai pereinama prie radiolokacinio valdymo. Kaip žinoma, šiame aerodrome mūsų skrydžių va-dovai teikia paslaugas ir karo aviacijai. Šiame kontekste iškyla kitas svarbus akcentas – dėl pasikeitusios tarptautinės padėties filialo ap-tarnautų skrydžių skaičius 2014-aisiais išaugo net trečdaliu.

Ataskaitiniais metais mūsų dėmesio lauke buvo ir galimybių įdiegti naujus oro kelius klausimai, kurie buvo svarstomi su kaimyni-nių šalių specialistais. Įmonės atstovai dirba įvairiose Europos Komisijos, Eurokontrolės, CANSO darbo grupėse.

Noriu pabrėžti didelį Susisiekimo ministe-rijos vadovybės ir įmonės valdybos dėmesį VĮ „Oro navigacija“ veiklai. Taip pat verta paminėti, kad 2014-ieji buvo ir tradiciškai glaudaus mūsų įmonės bendradarbiavimo su aviakompanijomis metai. Siekdami stiprinti

šiuos ryšius, kaip ir kasmet, surengėme susi-tikimą-konsultaciją su aviakompanijų bei kitų aviacijos struktūrų atstovais.

Noriu nuoširdžiai padėkoti visam įmonės kolektyvui, kurio pastangomis ir triūsu įgyvendinome užsibrėžtus tikslus. Laukdami iš darbuotojų gerų veiklos rezultatų, neuž-mirštame, kad darbo įvertinimas kiekvienam iš mūsų yra stiprus motyvas siekti kitų aukš-tumų. Įmonėje veikia keletas visuomeninių klubų, dvi stiprios, administracijos remiamos profsąjungos, dedančios daug pastangų, kad būtų patenkinti darbuotojų kultūriniai ir sanatorinio gydymo poreikiai.

Algimantas Raščius

Generalinis direktorius

Pradedame įgyvendinti naujo administracinio ir Regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos bei naujos skrydžių valdymo  įrangos įsigijimo projektą.

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

Karinių oro pajėgų (KOP) specialistais, paren-gėme detalų perėjimo prie radiolokacinio skrydžių valdymo paslaugų teikimo planą.

Integraciniai procesai, nukreipti diegti Bendro Europos dangaus koncepciją, taip pat buvo mūsų darbuotojų akiratyje. Atlikome Eurokontrolės suderintų taisyklių, reglamen-tuojančių operatyvųjį oro eismą skrydžiams pagal prietaisus valdomojoje Europos regiono oro erdvėje, atitikimo Lietuvos Respublikos aviacijos veiklą apibrėžiantiems teisės aktams analizę.

2014-aisiais pradėjome automatizuoti oro erdvės apribojimų planavimo, derinimo ir sky-rimo naudotojams procesus. Atsižvelgdami į Eurokontrolės planus teikti Centralizuotą pažangią oro erdvės vadybos paslaugą, atliko-me susijusių su ja automatizuotų priemonių ir sistemų diegimo galimybių įmonėje analizę.

Su Švedijos oro eismo paslaugų teikėju „LFV – Air Navigation Services“ rugpjūtį pasirašėme sutartį dėl oro erdvės vadybos procedūrų, nustatant specialiosios veiklos oro erdvę virš Baltijos jūros.

Kaip ir kiekvienais metais, 2014-aisiais, siekdami vis aukštesnės teikiamų paslaugų kokybės, modernizavome ir tobulinome oro eismo vadybos sistemą. Be nuolatinio darbo, lemiančio sėkmingą įmonės veiklą, gyvenimas nuolat diktuoja naujas užduotis. Nemažai pastangų pareikalavo automatizuo-tos skrydžių valdymo sistemos AirCon 2100 diegimas Šiaulių skrydžių valdymo centre. 2014-ųjų birželį šio įmonės filialo skrydžių vadovai Šiaulių aerodromo skrydžių valdymo rajone (4000 pėdų virš vidutinio jūros lygio ir aukščiau) kartu su iki tol praktikuotu pro-cedūriniu skrydžių valdymu pradėjo vykdyti ir radiolokacinį valdymą. Pradiniame etape, bendradarbiaudami su Lietuvos kariuomenės

2014-aisiais pradėjome automatizuoti  oro erdvės apribojimų planavimo, derinimo ir skyrimo naudotojams procesus.

4

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

SERGEJ SMIRNOVGimė 1968 m. Diplomuotas transporto

inžinierius. 1989 m. baigė Leningrado (dabar

Sankt Peterburgas, Rusija) civilinės aviacijos

akademiją. Profesinę karjerą pradėjo kaip

Vilniaus regiono skrydžių valdymo centro

skrydžių vadovas, dirbo skrydžių vadovu-

instruktoriumi, vadovavo tarnybos plėtros

skyriui. Nuo 1995 m. – Europos skrydžių

valdymo harmonizavimo ir integravimo

programos skyriaus vadovas. Vėliau paskirtas

Vilniaus regiono skrydžių valdymo centro

viršininku. Nuo 2005 m. gruodžio – oro eismo

vadybos direktorius. Stažavosi Didžiojoje

Britanijoje, Liuksemburge, Švedijoje,

Islandijoje, Ukrainoje.

Ataskaitiniais metais ženkliai pagerinta ir teikiamos oro navigacijos informacijos kokybė. Išleistas pirmasis Vizualiųjų skrydžių oro navigacijos žemėlapio – ICAO 1: 500 000 leidinys. Metų pabaigoje oro eismo paslau-gų maršrutams skaičiuoti pradėti naudoti JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Nacionalinio geofizinių duo-menų centro teikiami geomagnetinio lauko modelio duomenys.

Su Lietuvos kariuomene pasirašytas atnaujin-tas Susitarimas bei pradėtas derinti Laikinai išskirtų ir specialiųjų sklandymo zonų užsa-kymo, informavimo apie planuojamą vykdyti veiklą pavojingose ir ribojamose zonose tvarkos aprašo projektas. Visi klausimai, susiję su ženkliai dažnesniais karo aviacijos orlaivių skrydžiais ir oro eismo paslaugų jiems teikimu Vilniaus skrydžių informacijos regione, buvo nagrinėjami ir sprendžiami kartu su oro policijos funkcijas vykdančiais NATO valstybių padaliniais, dislokuojamais Šiaulių aerodro-me. Kartu su NATO oro pajėgų komponento vadaviete atliktas didelis darbas planuojant, organizuojant, vykdant ir valdant BRTE XVII ir IRON SWORD pratybas.

Žinoma, mes stengėmės lanksčiai derinti karo aviacijos ir visų kitų oro erdvės naudotojų poreikius. Sprendimų dėl efektyvesnio oro erdvės naudojimo ieškojome ir tradiciniuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos civilinės aviacijos administracijų, Oro eismo paslaugų teikėjų ir Karinių oro pajėgų atstovų susitikimuose su NATO pareigūnais. Šių susitikimų metu taip pat buvo aptariami galimi sutarties „Letter of agreement between HQ AIRNORTH and Estonia, Latvia and Lithuania“ pakeitimai bei oro policijos funkcijų išplėtimas minėtų Baltijos valstybių oro erdvėje.

Ataskaitiniais metais kartu su Lietuvos aeroklubu organizavome seminarą, kuriame aptarėme naują Skrydžių plano pateikimo tvarką ir oro erdvės vadybos ypatumas. Taip pat kartu su Civilinės administracijos, bendro-sios ir sporto aviacijos atstovais dalyvavome sprendžiant klausimus, susijusius su nuoto-liniu būdu valdomų orlaivių veikla, skrydžių informacijos paslaugų teikimu nevaldomojoje oro erdvėje ir akrobatiniais skrydžiais bei šuoliais su parašiutais.

Sergej Smirnov

Oro eismo vadybos direktorius

12500 10 %

10000 0 %

15000 20 %

17500 30 %

20000 40 %

0 -40 %

2500 -30 %

5000 -20 %

7500 -10 %

visi skrydžiai tranzitiniai skrydžiai

Skrydžių dinamika 2010–2014 m.

atvykimai / išvykimai n/n-1, %

2010 2011 2012 2013 2014

5

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

GENADIJUS MATULAITISGimė 1954 m. Diplomuotas inžinierius.

1975 m. baigė Rygos aviacijos mokyklą

(Latvija), 1985 m. – Kijevo aviacijos institutą

(Ukraina). Dirbo techniku, pamainos

inžinieriumi, skrydžių valdymo techninio

centro viršininku. Stažavosi Prancūzijoje,

Liuksemburge, Švedijoje.

Nuo 2001 m. – VĮ „Oro navigacija“

technikos direktorius.

Mūsų inžinieriai ir technikai užtikrina neper-traukiamą ryšių, navigacijos bei stebėjimo įrangos darbą. Jų, kaip ir skrydžių vadovų, nepriekaištingo darbo ir aukštos kvalifikacijos dėka kokybiškas oro navigacijos paslaugas teikiančią mūsų įmonę palankiai vertina oro erdvės naudotojai. 2014 m. mes laiku ir kokybiškai atlikome visus techninės priežiūros darbus, reglamentuotus šių įrenginių naudoji-mo ir priežiūros taisyklėse. Mūsų specialistai kvalifikuotai parengė techniką eksploatuoti pavasario-vasaros bei rudens-žiemos sezonų metu. Navigacijos ir stebėjimo įranga, kaip rodo patikros rezultatai, atitinka techninius reikalavimus ir gali būti eksploatuojama be apribojimų.

Žinoma, mes negalime gyventi šia diena, to-dėl ir 2014 m. įgyvendinome ne vieną į ateitį nukreiptą investicinį projektą. Ypač reikš-minga įmonės perspektyvai yra pradėta programa „Naujo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statyba bei oro navigacijos paslaugoms teikti įrangos įsi-gijimas“. Ataskaitiniais metais buvo rengiamos ir derinamos su Civilinės aviacijos adminis-tracija (CAA) šio objekto techninės sąlygos, parengti projektiniai pasiūlymai, patalpų funkcinis išplanavimas. Kiekvieną savaitę vyko susitikimai su projektą įgyvendinančios ben-drovės „Baltic Engineers“ specialistais ir buvo sprendžiami einamieji programos klausimai.

Sėkmingai užbaigėme projektą „Tūpimo pagal prietaisus sistemos (ILS) keitimas Kauno SVC“. Atlikus įvadinius skrydžio ir įrangos vietos bandymus, gauti atitinkami sertifikatai ir naujoji įranga buvo pradėta eksploatuoti bandymų režimu. Gruodį ši programa buvo baigta, ir CAA išdavė įrangos tinkamumo naudoti pažymėjimą.

6

Mūsų inžinieriai ir technikai užtikrina nepertraukiamą ryšių, navigacijos bei stebėjimo įrangos darbą.

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

Pradėjome modernizuoti radijo ryšį „Oras–žemė“ – pasirašyta sutartis su Norvegijos kompanija JOTRON A.S. dėl naujos radijo ryšio įrangos tiekimo. Pirmasis oro ir žemės ryšio įrangos komplektas buvo įsigytas 2000 m., ir jo naudojimo terminas jau baigiasi. Naujos kartos radijo ryšio nuotolinis valdymas ir kon-trolė pagrįstas šiuolaikiniais ryšio standartais.

2014 m. plėtėme Prieigų ir aerodromo vadavietės treniruoklio funkcionalumą – su šią įrangą gaminančia kompanija NITA pasirašyta sutartis dėl treniruoklio modifikavi-mo. Įdiegtos funkcijos atitiks naujus Europos oro eismo vadybos reikalavimus. Pradėjome diegti Teritorinę daugiajutiklinę stebėjimo sistemą. Šis projektas bus vykdomas kartu su gamintojais – Suomijos NRPL Aero OY – atlie-kamų mokslinių tyrimų pagrindu.

Ataskaitiniais metais įgyvendintas projek-tas „Priemonių nenumatytiems atvejams Lietuvos tarptautinių oro uostų aerodromuo-se diegimas“. Mobilioji skrydžių valdymo vadavietė leidžia saugiai valdyti skrydžius aerodrome ir jo prieigose. Ji gali būti naudo-jama nenumatytais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių nebegali funkcionuoti Aerodromo skrydžių valdymo centras. Mobilioji vadavietė lengvai transportuojama ir darbui paruošia-ma per palyginti trumpą laiką – iki 1 val. Ji aprūpinta visa skrydžių valdymui reikalinga įranga ir gali būti naudojama įvairiuose aerodromuose.

Pagal Tarpinio diegimo plano (IDP) AA2 darbų programą Lietuvos oro erdvėje įgyvendina-ma Laisvų maršrutų oro erdvės koncepcija. 2014 m. taip pat parengtos Rezervinio regio-ninio skrydžių valdymo centro naudojimo oro eismo paslaugoms teikti procedūros.

Genadijus Matulaitis

Technikos direktorius

2014 m. įgyvendinome ne vieną  į ateitį nukreiptą investicinį projektą.

7

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

2014-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, akty-viai dalyvavome Baltijos FAB organizacinių struktūrų – Tarybos, Valdybos, Komitetų ir Valdymo biuro – veikloje. Atlikti organizaci-niai-koordinaciniai darbai, rengiami detalūs Baltijos FAB įgyvendinimo programoje numatytų projektų planai, paskirti įmo-nės darbuotojai šiems projektams diegti. Surengėme už FAB planų įgyvendinimą atsakingų darbuotojų susitikimą su kole-gomis iš Lenkijos ir aptarėme pirmuosius žingsnius, įgyvendinant minėtus planus. Įmonės teikimu Baltijos FAB valdyba paskyrė darbuotojus konkretiems programos diegi-mo projektams įgyvendinti.

Baltijos FAB kontekste vyksta VĮ „Oro naviga-cija“ ir PANSA vadovų susitikimai, skirti glau-desniems tarpusavio ryšiams ir bendradar-biavimui stiprinti. Įmonėje lankėsi funkcinių oro erdvės blokų klausimus kuruojantis Europos Komisijos atstovas. Jo viešnagės metu buvo surengtas susitikimas, kuriame kartu su Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo ministerijų, oro eismo paslaugų teikėjų bei Baltijos FAB programos Valdymo biuro specia listais buvo aptarta Baltijos FAB progra-mos ir Bendro Europos dangaus reglamentų įgyvendinimo eiga.

8

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4 9

Į Baltijos FAB įgyvendinimo programą įtraukta projektų, skirtų įmonės infrastruktūros anali-zei – kaip Baltijos FAB atsilieps įmonės perso-nalo atliekamoms funkcijoms ir kokios įtakos tai turės personalo kompetencijai. Pasiektas susitarimas dėl harmonizuoto skrydžių valdymo įrangos atnaujinimo. Apibendrinant galima pasakyti, kad sėkmingai vykdoma Baltijos FAB įgyvendinimo programa, teigiami FAB veiklos poslinkiai – akivaizdūs.

2014-aisais gimus iniciatyvai GATE 1, įmonė pasinaudojo galimybe pateikti paraišką tapti Bendrojo Europos dangaus jungtinės partne-rystės bendrosios įmonės (toliau – SESAR JU) nare. VĮ „Oro navigacija“ šioje veikloje dalyvaus pagal jungtinės veiklos sutartį kartu su Lenkijos PANSA, Čekijos ANS CZ bei Slovakijos LPS. Dėl dalyvavimo SESAR JU su šiomis įmonėmis pasirašyta sutartis, identifikuoti projektai, kuriuose įmonė galėtų dalyvauti, sudaryti ketinimų protokolai su potencialiais partneriais Lietuvoje. Dokumentai, reikalingi siekiant tapti SESAR JU dalyviais, pateikti ir gautas preliminarus patvirtinimas dėl narystės. Šiuo metu aprašomi projekte numatyti darbai.

Situacija oro navigacijos paslaugų teikimo srityje pastaraisiais metais pastebimai keičiasi. Kadangi Eurokontrolė yra iškėlusi naujų idėjų dėl centralizuotų paslaugų teikimo, mūsų įmonė kartu su Lenkijos, Ukrainos oro eismo paslaugų teikėjais bei skrydžių valdymo

įrangą gaminančiomis bendrovėmis INDRA ir AVIATECH sudarė konsorciumą. Gavome kvietimą dalyvauti Eurokontrolės skelbtame Call for Interest No.14-110062-I relating to the Eurocontrol Centralised Service CS4 AFUAS (Advanced Flexible Use of Airspace Support Service) konkurse.

Savo atstovus mes tradiciškai deleguojame į ICAO oro kelių tinklo planavimo bei tobu-linimo Rytų Europos regione darbo grupę (RDGE) ir analogišką Eurokontrolės darbo gru-pę (RNDSG). Su kaimyninių šalių – Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos – specialistais nuolat aptariame naujų oro kelių įdiegimo perspektyvas. Daug dėmesio 2014-aisiais skyrėme ir laisvų oro kelių (FRA) diegimui Vilniaus skrydžių in-formacijos regione. Ataskaitiniais metais taip pat organizavome kaimyninių šalių informa-cinių komunikacinių technologijų specialistų pasitarimą aktualiais veiklos klausimais. Kartu su CAA, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos oro uostų atsakingais darbuotojais rengėme naują Lietuvos Bendrojo Europos dangaus diegimo planą (LSSIP).

Kazimieras Jakas

Strateginės plėtros direktorius

KAZIMIERAS JAKASGimė 1954 m. Diplomuotas inžinierius.

1972 m. baigė Kirovogrado aviacijos mokyklą

(Ukraina), 1981 m. – Leningrado civilinės

aviacijos akademiją (Rusija). Profesinę

karjerą pradėjo skrydžių vadovu, vėliau

dirbo pamainos viršininku, Vilniaus regiono

skrydžių valdymo centro viršininku. Stažavosi

Liuksemburge, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje.

2001 m. paskirtas VĮ „Oro navigacija“ oro

eismo vadybos direktoriumi. Nuo 2006 m. –

strateginės plėtros direktorius.

2014-aisais gimus iniciatyvai GATE 1, įmonė pasinaudojo galimybe pateikti paraišką tapti Bendrojo Europos dangaus jungtinės partnerystės bendrosios įmonės nare.

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

Gimė 1963 m. Diplomuota ekonomistė.

1986 m. baigė Vilniaus Universitetą, ekonomikos

fakultetą. Dirbo ekonomiste gamybinėse įmonėse.

Nuo 1997 m. – apskaitos ir finansų srityje

paslaugų teikimo sferoje. 2004 m. pradėjo dirbti

VĮ „Oro navigacija“ vyriausiąja finansininke. Stažavosi

Didžiojoje Britanijoje. Nuo 2007 m. sausio 1 d. –

finansų ir ekonomikos direktorė.

JOLANTA VERIKAITĖ

Galime taip pat pasidžiaugti, kad sėkmingai įvykdytas 2012–2014 m. pirmojo ataskaitinio periodo veiklos rezultatų planas – įmonė, o kartu ir Lietuva pasiekė ir net viršijo nusta-tytą šaliai ekonominio efektyvumo tikslą.

Jolanta Verikaitė

Finansų ir ekonomikos direktorė

Kalbant apie 2014 m., reikia pasakyti, kad VĮ „Oro navigacija“ aptarnautų skrydžių skaičius 4 proc. viršijo planuotąjį. Racionalus sąnaudų valdymas leido mums užtikrinti teigiamus piniginius srautus. Tokia finansinė situacija yra įmonės stabilumo bei saugumo garantas ir turi teigiamos įtakos skrydžių saugai, kuri yra svarbiausias mūsų, kaip oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, uždavinys.

2014 m. įmonė įveikė naują iššūkį – atsižvel-giant į nustatytus Europos masto antrojo atas-kaitinio veiklos laikotarpio tikslinius veiklos rodiklius 2015–2019 m. periodui, Europos Komisijai pateiktas veiklos rezultatų planas, kuris buvo patvirtintas po pirmojo teikimo. Racionalus sąnaudų valdymas leido mums 

užtikrinti teigiamus piniginius srautus.

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4 11

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

21 784

18 515

14 268

13 776

9 622

9 507

7 250

5 947

5 599

4 973

4 882

4 716

4 559

Deutsche Lufthansa, AG, Koeln

Air Baltic Corporation JSC

Finnair OYJ

Aeroflot-Russian Airlines

Rossiya Airlines, Open JSC

Ryanair

Flybe Finland OY

Transaero Airlines

Scandinavian Airlines System

Turk Hava Yollari

Air Berlin PLC&CO

Wizz Air Hungary LTD

Air France

Lot-Polskie Linie Lotnicze

Air Lituanica

4 325

3 507

Daugiausiai skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdvėje

2014 metais atlikusios aviakompanijos

2014 m. įmonė oro navigacijos paslaugų suteikė 227 034 orlaivių įguloms, tai 6,28 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Didžioji jų dalis (176 017) virš Lietuvos Respublikos teritorijos skrido tranzitu. Kiti leidosi šalies oro uostuose ir kilo iš jų.

12

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4 13

GENERALINIS DIREKTORIUS

STRATEGINĖS PLĖTROS DIREKTORIUS

Ryšių skyrius

Navigacijos skyrius

Regiono skrydžių valdymo centras

Strateginės plėtros skyrius

Mokymo centras

OEV saugos ir kokybės vadybos skyrius

FINANSŲ IR EKONOMIKOS DIREKTORĖ

Finansų skyrius

Ekonomikos skyrius

Kauno SVC Palangos SVC

Juridinis ir personalo skyrius

Vidaus audito tarnyba Saugumo skyriusDarbuotojų saugos ir

sveikatos tarnyba

Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centras

Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras

Šiaulių SVC

Skrydžių srautų planavimo ir duomenų dorojimo skyrius

Oro eismo vadybos skyrius

Oro navigacijos informacijos skyrius

Energetikos skyrius

Informacinių komunikacinių technologijų skyrius

Infrastruktūros ir išteklių tarnybos viršininkas

Dokumentų valdymo skyrius

Eksploatacijos ir aprūpinimo grupė

ORO EISMO VADYBOS DIREKTORIUS

Skrydžių valdymo technologinių sistemų skyrius

Gen. direktoriaus patarėjas Gen. direktoriaus padėjėja Ryšių su visuomene atstovas

TECHNIKOS DIREKTORIUS

Direktoriaus pavaduotojasDirektoriaus pavaduotojai Direktorės pavaduotojasDirektoriaus pavaduotojas

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

Kęstutis JURKĖNASKauno skrydžių valdymo centro direktorius

Kauno skrydžių valdymo centre 2014 m. dirbo 32 specialistai, tarp jų 10 skrydžių vadovų, 5 oro navigacijos informacijos instruktoriai ir 14 inžinierių bei technikų. Siekdami, kad skrydžiai visada būtų saugūs, o mūsų teikiamos paslaugos – kokybiškos, pagal pasaulinę praktiką ir geriausią patirtį tobulinome skrydžių valdymo procedūras. Daugelis specialistų kėlė savo kvalifikaciją įvairiuose kursuose užsienio institutuose ir įmonės Mokymo centre. 2014 m. įdiegėme naują Thales Electronic Systems GmbH CAT I ILS/DME sistemą kursu 08.

Ataskaitiniais metais taip pat nemažai padarė-me, kad skrydžių vadovus ir kitus specialistus jų darbo vietose suptų jauki aplinka.

Edmundas ADOMYNASŠiaulių skrydžių valdymo centro viršininkas

Šiaulių skrydžių valdymo centre 2014 m. dirbo 13 specialistų. Tarp jų – 9 skrydžių vadovai ir 3 oro navigacijos informacijos instruktoriai. Vienas ryškių pokyčių centro veikloje – ženkliai išaugęs oro policijos misiją atliekančių NATO orlaivių skrydžių skaičius. Sudėtingas, įdiegus automatizuotą skry-džių valdymo sistemą AirCon 2100, buvo ir perėjimo nuo procedūrinio prie radiolokaci-nio skrydžių valdymo procesas. Džiugu, kad mūsų skrydžių vadovai sėkmingai peržengė šį barjerą. Šiauliai – vienintelis Lietuvoje bendro naudojimo aerodromas, kuriame VĮ „Oro navi-gacija“ skrydžių vadovai, teikdami oro eismo paslaugas civiliniams orlaiviams, taip pat valdo ir karinių lėktuvų skrydžius.

Albinas BALČIŪNASPalangos skrydžių valdymo centro direktorius

Palangos skrydžių valdymo centre ataskaiti-niais metais dirbo 25 specialistai. Oro eismo paslaugas šiuo metu teikia 11 skrydžių vado-vų, skrydžių valdymo įrangą ir kitokius įren-ginius prižiūri 12 inžinierių, oro navigacijos informaciją teikia 2 instruktoriai. Žengdami į koją su pasauliu, tobulinome skrydžių valdymo procedūras. Centro specialistai gilino žinias įvairiuose kursuose užsienyje ir įmonės Mokymo centre. Patikimai dirbo prieš metus įdiegta moderni skrydžių valdymo įranga AirCon 2100, su kuria mūsų skrydžių vadovai ir inžinieriai jau spėjo puikiai susigyventi.

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

Apibendrinus 2012–2014 m. rezultatus, galima pasidžiaugti, kad valstybės įmonės „Oro navigacija“ teikiamos paslaugos atitinka CAA patvirtintus priimtinus OEV saugos lygius. Nekilo jokių incidentų, kurie būtų įvykę dėl oro eismo paslaugas teikiančių padalinių kaltės.

Neatsiejamas ir svarbus saugos vadybos sistemos elementas yra oro eismo vadybos (OEV) ir specifinių OEV saugos įvykių, turė-jusių įtakos įmonės veiklai, registravimas ir tyrimas. Saugos patikrinimų tikslas – ištirti, ar įmonės valdomi oro eismo vadybos sistemos komponentai galėjo užkirsti kelią šiam įvykiui. 2014 m. atlikti 24 saugos įvykių patikrinimai ir tyrimai, kurių metu siekėme nustatyti įvykių priežastis ir parengti rekomendacijas, kaip išvengti jų pasikartojimo.

Ataskaitiniais metais vykdyti keturi saugos ir kokybės vidaus auditai. Surengėme padalinių vadovų saugos vadybos pasitarimą, du įmo-nės Saugos priežiūros komiteto pasitarimus. Juose kalbėjome apie saugos reikalavimų praktinio įgyvendinimo būdus, svarstėme saugos rodiklių stebėsenos rezultatus, sau-gos ir kokybės vadybos sistemos veiksmin-gumo užtikrinimą.

Kaip ir kiekvienais metais, tobulinome saugos vadybos dokumentus pagal ICAO, Europos Komisijos ir Eurokontrolės reikalavimus, patvirtinome integruotą saugos ir kokybės politiką, parengėme ir patvirtinome saugos vidaus procedūrą SP601, užtikrinančią Komisijos reglamento (EB) Nr.482/2008 reika-lavimų įgyvendinimą.

2014 m. gruodį įmonėje vyko kokybės vady-bos sistemos kartotinio sertifikavimo auditas pagal ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Auditą atliko Vokietijos sertifikavimo įstaigos TÜV SÜD Management Service GmbH atsto-vai – Technical and management services LLC auditoriai. Audito grupė konstatavo, jog įmonėje vykdomi procesai atitinka minėto standarto reikalavimus. Kai kuriuos įmonėje taikomus procesų valdymo ypatumus audi-toriai priskyrė geros praktikos pavyzdžiams. Atsižvelgdama į teigiamus audito rezulta-tus, TUV SUD Management Service GmbH sertifikavimo įstaiga išdavė įmonei kokybės vadybos sistemos atitikties ISO 9001:2008 standarto reikalavimams sertifikatą, galiojantį iki 2018-01-15.

Vadovaudamiesi tarptautine praktika, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuro-dymais, nuosekliai laikydamiesi informacinių sistemų saugumo standartų ISO/IEC 27001 ir ISO/IEC 17799, taip pat informacinės saugos politikos bei įmonės saugos priežiūros komi-teto veiklos nuostatų, 2014-aisiais užtikrinome tinkamą turto, informacinių išteklių apsaugą bei informacijos saugumo incidentų preven-ciją. Įgyvendindami įmonės skrydžių valdymo sistemos įrenginių fizinės saugos reikalavimus, įdiegėme ir modernizavome įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo, apsaugos signalizacijos ir skrydžių vadovų laiko apskaitos sistemas Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose.

Ataskaitiniais metais atliktas fizinio saugumo vidaus auditas, pravesti aviacijos saugumo, civilinės saugos ir informacinės saugos mokymai.

Įmonės saugomuose objektuose buvo sistemingai atliekami apsaugos įrangos bandymai, programavimas bei derinimas. Ataskaitiniais metais neteisėtų veikos aktų ir grasinimų, navigacinės įrangos gadinimo ir plėšimo atvejų neužregistruota, užtikrinta valstybės paslapčių apsauga.

Įmonė turi pakankamą specialistų ir techninių priemonių potencialą aviacijos saugumui užtikrinti.

15

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

2014 m. įmonėje dirbo 304 žmonės, tarp jų – 89 skrydžių vadovai. Sutelktomis viso kolektyvo pastangomis ir nepriekaištingu darbu VĮ „Oro navigacija“ pasiekė gerų veiklos rezultatų. Juos didžia dalimi nulėmė tarpu-savio pasitikėjimu grįstas ryšys tarp admi-nistracijos ir darbuotojų, tiesiogiai susijusių su įmonei patikėtą misija teikti kokybiškas oro navigacijos paslaugas. Negalima nutylėti ir pozityvios profsąjungų įtakos sėkmingai įmonės veiklai.

Vadovaudamasi ICAO ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatomis, įmonė daug dėmesio skiria skrydžių vadovų bei sudėtingą skrydžių valdymo ir radijo navigacinę įrangą eksploatuojančių specialistų mokymui, todėl neatskiriama įmonės veiklos dalis 2014 m. tradiciškai buvo nenutrūkstantis kvalifikacijos kėlimo ir praktinių įgūdžių lavinimo proce-sas. Jį organizuoti pavesta įmonės Mokymo centrui ir jis visiškai pateisina mūsų lūkesčius specialistų kompetencijos ugdymo srityje.

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

Darbuotojų pasiskirstymas pagal teikiamas paslaugas

135 44 % Oro eismo vadyba (ATM)

63 21 % Ryšiai, navigacija ir stebėjimas (CNS)

23 8 % Oro navigacijos informacija (AIS)

6 2 % Paieška ir gelbėjimas (SAR)

77 25 % Kiti darbuotojai

2014 m. įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir seminaruose mokėsi 301 įmo-nės darbuotojas. Bendras kursų dalyvių skaičius – 1105. Lietuvos mokymo įstaigose mokėsi 1037 kursų dalyviai, iš jų 930 – įmonės Mokymo centre. Šešiose užsienio mokymo įstaigose mokėsi 55 įmonės dar-buotojai (68 kursų dalyviai). Tarp mokymo įstaigų – Liuksemburgo oro navigacijos paslaugų institutas (29 dalyviai), Didžiosios Britanijos St. Giles anglų kalbos mokykla

(31 dalyvis). Personalo mokymui 2014 m. įmonė skyrė 768 tūkst. Lt.

Jau minėjome profsąjungas, su kuriomis ir 2014 m. administracija tęsė prasmingą dialogą. Aktyviai veikė Skrydžių vadovų asociacija. Kolektyvinė sutartis tradiciškai suteikė įmonės darbuotojams įvairių socialinių lengvatų bei ga-limybių tenkinti kultūrinius poreikius. Profesinių sąjungų organizuojamos bendros darbuotojų kelionės, tradicinės vidurvasario ir naujameti-nės šventės kūrė įmonėje jaukų mikroklimatą.

17

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

Įmonės garbę įvairiuose turnyruose gina į klubą susibūrę futbolo mėgėjai bei krepšinio komanda „Oro navigacija“, 2014 m. Sostinės krepšinio lygoje užėmusi antrąją vietą. Aktyvi veikla pasižymėjo žvejų klubas „Vokė“.

Ataskaitiniais metais įmonėje dirbo 88 mo-terys, tarp jų – 18 skrydžių vadovių. Įmonės kolektyvas pagrįstai didžiuojasi dešimtmetį pažymėjusio moterų klubo „Suoma“ veikla. Įmonės moterys propaguoja sveiką gyvense-ną, organizuoja poilsio ir laisvalaikio renginius, mielai lankosi teatruose.

Moterų klubas surengė nekomercinę paveiks-lų parodą, seminarą visam kolektyvui „Kaip pergudrauti stresą“, dovanojo šventinį Kalėdų renginį, skirtą lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio 250-osioms gimimo metinėms pažymėti.

„Suoma“ moterys 2014 m. vėl daug keliavo – į Italiją, Latviją, Lenkiją.

Jau ne pirmi metai moterys organizuoja labdaros renginius onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, Kauno Arkivyskupijos „Caritas“ organizacijos prašymu surengė didelę labdaros akciją, skirtą padėti itin sudėtingoje situacijoje esančiai kauniečių šeimai. Jau daug metų „Suoma“ šefuoja vieno iš nevalstybinių vaikų darželių vaikučius bei jų mamas.

Išlaidos darbuotojų ugdymui (tūkst. Lt)

1200

800

400

02010 2011

740 717

2012

797

2013

713

2014

768

Kvalifikaciją tobulinusių darbuotojų skaičius

300

200

100

2010 2011

229

292

02012

238

2013

289

2014

301

Personalo mokymui 2014 m. įmonė skyrė 768 tūkst. Lt.

V Į   „ O R O   N AV I G A C I J A “ M E T I N Ė ATA S K A I TA 2 0 1 4

Ypatingas dėmesys  buvo skirtas seminarams NATO oro policijos misijose. Tai lėmė ženkliai išaugę karinių orlaivių skrydžiai.

AERONAUTIKOS GELBĖJIMO KOORDINACINIS CENTRAS

Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (AGKC ) 2014 m., kaip ir anksčiau, sėkmingai vykdė savo misiją. AGKC specialistai dalyvavo Danijoje surengtoje konferencijoje „Search and Rescue Europe“, taip pat nacionalinėse pratybose „Griausmas“. Ypatingas dėmesys buvo skirtas seminarams NATO oro policijos misijose. Tai lėmė ženkliai išaugę karinių orlaivių skrydžiai.

Kryptingai plėsdami tarptautinius ryšius, AGKC darbuotojai dalyvavo susitikimuose su Europos šalių koordinacinių centrų specialistais.

19

20

Pagrindiniai įmonės finansiniai ištekliai  – pajamos už oro navigacijos paslaugas. Šias pajamas sudaro maršruto ir terminalo rinkliavos. Rinkliavos yra atlyginimas už šalies patirtas sąnaudas, susijusias su oro navigacijos paslaugų teikimu. Pagal pasirašytą daugiašalę sutartį Lietuva patiki Eurokontrolei apskaičiuoti ir savo vardu rinkti oro navigacijos rinkliavas. Išlaidas, susijusias su rin-kliavų apskaičiavimu ir surinkimu, dengia oro erdvės naudotojai.

2014 m. pajamos už oro navigacijos paslaugas sudarė apie 98,2 % bendros įmonės gautų paja-mų sumos.

(tūkst. litų) 2012 2013 2014

Pajamos iš maršruto paslaugų1 70 410 72 002 76 976

Augimo procentas, % -2,1 % 2,3 % 6,9 %

Pajamos iš terminalo paslaugų1 14 404 15 454 17 928

Augimo procentas, % 24,1 % 7,3 % 16,0 %

Iš viso pagrindinės veiklos pajamų: 84 814 87 456 94 904

1 Be perteklinio / nepakankamo maršruto / terminalo pajamų

Pagrindinės veiklos pajamų augimą 2014 metais lėmė išaugusi oro navigacijos paslaugų paklau-sa. Palyginti su 2013 m., bendras skrydžių, kuriems Lietuvos Respublikos oro erdvėje buvo suteik-tos oro navigacijos paslaugos, skaičius 2014 m. padidėjo 6,3 % ir pasiekė 227,0 tūkst. 2014 m. tai-kytas oro navigacijos paslaugų maršruto vienetinis tarifas mažėjo, tuo metu terminalo – didėjo.

(litų) 2012 2013 2014

Maršruto paslaugų tarifas 164,39 160,35 158,48

Augimo procentas, % -4,2 % -2,5 % -1,2 %

Terminalo paslaugų tarifas 739,69 726,36 745,20

Augimo procentas, % 17,0 % -1,8 % 2,6 %

Oro navigacijos vienetiniai tarifai nustatomi, vadovaujantis ICAO, ES ir Eurokontrolės dokumen-tais, kurie yra neatsiejama įmonės teisinės bazės dalis. Oro navigacijos paslaugų rinkliavos viene-tiniai tarifai apskaičiuojami ir tvirtinami kasmet.

FINANSAI2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2014  m. įmonė gavo 1 473  tūkst. litų kitos veiklos pajamų. Tai sudarė 1,5  % bendros įmonės gaunamų pajamų sumos. Kitos veiklos pajamas sudaro pajamos, gautos už:

• navigacinę informaciją;• radiolokacinę informaciją;• nuomą.

Didžiausią 2014 m. gautų finansinės veiklos pajamų (277 tūkst. litų) dalį sudarė gautos banko palūkanos už terminuotą indėlį (105 tūkst. litų) bei baudos ir delspinigiai (142 tūkst. litų), kurie skaičiuojami, vėluojant sumokėti už suteiktas paslaugas. 2014 m. finansinės veiklos pajamos su-darė 0,3 % bendros įmonės gaunamų pajamų sumos.

Pagal Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 6 d. reglamento Nr.1794/2006, nustatančio bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą, 11 straipsnį terminalo vienetinis tarifas mokes-čių zonoje apskaičiuojamas numatomą sąnaudų bazę oro navigacijos paslaugoms padalijant iš numatomo atitinkamų metų paslaugų, už kurias imami mokesčiai, vienetų skaičiaus. Į sąnaudų bazę įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai arba netiesiogiai patirtos, teikiant oro navigacijos paslaugas. Taip pat į numatomą sąnaudų bazę įtraukiamas likutis, susidaręs dėl pernelyg didelės ar per ma-žos ankstesniais metais gautos sumos. Tai užtikrina sąnaudų, susijusių su oro navigacijos paslau-gų teikimu, padengimo mechanizmą bei leidžia vykdyti investicinius projektus, kurie padeda išlaikyti atitinkamą saugos ir kokybės lygį.

Maršruto vienetiniam tarifui apskaičiuoti taikomos Europos Komisijos 2006  m. gruodžio 6  d. reglamento Nr.1794/2006, nustatančio bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas siste-mą, 10 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis jomis, maršruto vienetinis tarifas apskaičiuojamas nustatytą atitinkamų metų sąnaudų bazę oro navigacijos paslaugoms (sąnaudos nustatomos atitinkamo laikotarpio Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų plane) padali-jant iš prognozuojamo visų maršruto paslaugos vienetų skaičiaus. Į nustatytą maršruto paslaugų sąnaudų bazę įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai arba netiesiogiai patirtos, teikiant oro navigacijos paslaugas. Taip pat į numatomą sąnaudų bazę įtraukiamas likutis, susidaręs dėl pernelyg didelės ar per mažos iki 2012 m. gautos sumos.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 6 d. reglamentas Nr.1794/2006 yra panaikinamas, rinkliavų skaičiavimui bus taikomos 2013  m. gegužės 3  d. Komisijos įgy-vendinimo reglamentas Nr.391/2013, kuriuo nustatoma bendroji mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistema.

21

(tūkst. litų) 2012 2013 2014

Maršruto paslaugų sąnaudos1 63 435 67 736 66 865

Augimo procentas, % 3,4 % 6,8 % -1,3 %

Terminalo paslaugų sąnaudos1 12 576 14 378 15 562

Augimo procentas, % 15,1 % 14,3 % 8,2 %

Kitos sąnaudos 1 077 1 077 15 160

Augimo procentas, % 0.0 % 0.0 % 1 307,6 %

Iš viso VĮ „Oro navigacija“ sąnaudos: 77 088 83 191 97 587

CAA sąnaudos2 1 388 1 281 1 577

LHMT sąnaudos2 2 312 1 747 2 067

Eurokontrolės narystės sąnaudos3 3 720 3 974 3 938

Iš viso sąnaudų: 84 508 90 193 105 169

1 Kapitalo kaina neįtraukta į sąnaudas

2 VĮ „Oro navigacija“ 2014 metų išlaidos CAA ir LHMT, tačiau ne CAA ir LHMT patirtos realios sąnaudos, susijusios su oro navigacijos paslaugų teikimu ir priežiūra. Skirtumui tarp gautų pajamų iš VĮ „Oro navigacija“ ir realiai patirtų terminalo sąnaudų padengti bus pritaikytas sugrąžinimo mechanizmas

3 2014 metais VĮ “Oro navigacija” sumokėtas Eurokontrolės narystės mokestis

Lietuvos atveju šias išlaidas sudaro VĮ „Oro navigacija“, Civilinės aviacijos administracijos (toliau – CAA), kaip nacionalinės priežiūros institucijos, ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – LHMT) išlaidos, susijusios su oro navigacijos paslaugų teikimu bei Eurokontrolės išlaidos (VĮ „Oro na-vigacija“ už valstybę mokamas narystės mokestis), susijusios su rinkliavų apskaičiavimu ir surinkimu.

Bendras 2014 m. sąnaudų augimas yra nulemtas išaugusių beviltiškų skolų (dėl AB Ūkio bankas bankroto) nurašymo sąnaudų (14,1 mln. Lt gautinos sumos pripažintos kaip beviltiškos skolos ir nurašytos į sąnaudas). Likusios sąnaudos augo tik 0,9 %. Terminalo paslaugų sąnaudos augo dau-giau nei maršruto paslaugų dėl to, kad 2012–2014 m. įgyvendinta nemaža dalis aerodromų skry-džių valdymo centrų investicinių projektų, didesnė dalis nusidėvėjimo sąnaudų priskiriama ter-minalo paslaugoms. Terminalo sąnaudų padidėjimui didelės įtakos taip pat turėjo bankrutavusios aviakompanijos FlyLAL nurašytos į sąnaudas terminalo paslaugų gautinos sumos (0,9 mln. Lt).

2014 m. maršruto paslaugų sąnaudų bazėje VĮ „Oro navigacija“ dalis sudarė 90,3 %, Eurokontrolės išlaidos – 5,9 %, LHMT –2,3 % ir CAA –1,5 %.

2014  m. terminalo paslaugų sąnaudų bazėje VĮ „Oro  navigacija“ dalis sudarė 96,8  %, LHMT  – 1,6 % ir CAA – 1,6 %.

Tiek maršruto, tiek terminalo sąnaudų bazėje VĮ „Oro navigacija“ dalis yra didžiausia. Atsižvelgiant į tai, 2014 metais, kaip ir kasmet, buvo kruopščiai peržiūrimos sąnaudos ekonominiam efekty-vumui pagerinti, kartu išsaugant aukštą teikiamų paslaugų saugą ir kokybę. Taip pat reikėtų atsi-žvelgti į tai, kad oro navigacijos paslaugų teikimo sąnaudos, skaičiuojant vienetinius tarifus, yra mažinamos iš kitos veiklos gautų pajamų suma. Lietuvos atveju šios pajamos yra tik iš VĮ „Oro na-vigacija“ ir sudaro 1,5 % maršruto ir 1,7 % terminalo paslaugų teikimo sąnaudų.

Pagal 2006 m. gruodžio 6 d. EB reglamento Nr.1794/2006 11 str. per ataskaitinius metus gau-tos perviršinės / negautos terminalo paslaugų pajamos sąnaudoms padengti bus grąžintos / susigrąžintos iš paslaugų naudotojams / naudotojų per ateinančius metus. 2014 m. terminalo paslaugų balansas – 1,5 mln. Lt perteklinių pajamų, kurios oro navigacijos paslaugų gavėjams bus grąžintinos 2016 metais, mažinant terminalo paslaugų vienetinį tarifą.

Nuo 2012 m. maršruto paslaugoms taikomas eismo rizikos pasidalijimo mechanizmas. Jeigu tam tikrais metais faktinis maršruto paslaugos vienetų skaičius neviršija arba nesumažėja daugiau kaip 2 %, nei prognozuota ataskaitinio laikotarpio pradžioje, oro navigacijos paslaugų teikėjo pa-pildomos pajamos arba negautos pajamos, atsižvelgiant į nustatytas sąnaudas, neperkeliamos į kitus laikotarpius. 2014 m. rezultatas – 4,3 % suteikta daugiau maršrutinių paslaugų nei planuota prieš prasidedant 2012–2014 m. ataskaitiniam periodui. Pritaikius eismo rizikos pasidalijimo me-chanizmą, 1,2 mln. Lt perteklinių pajamų (VĮ „Oro navigacija“ dalis) bus grąžintinos oro navigaci-jos paslaugų gavėjams 2016 metais, mažinant maršruto paslaugų vienetinį tarifą.

2014 m. faktinis maršrutinių paslaugų rodiklis – nustatytas maršrutinių paslaugų vienetinis tarifas – 6,2 % mažesnis negu 2012–2014 m. Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų plane iškeltas tikslas. Pagrindinės priežastys – 2,9 % mažesnės maršruto paslaugų sąnaudos negu nustatytos 2012–2014 m. Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų plane bei suteikta 4,3 % daugiau maršrutinių paslaugų nei planuota. 2012–2014 m. veiklos rezultatų plane iškeltas tikslas – nustatyto maršrutinių paslaugų vienetinio tarifo, išreikšto litais 2009 m. kainomis, vidutinis metinis 3,5 % mažėjimas 2012–2014 m. – pasiektas. Nustatyto maršrutinių paslaugų vie-netinio tarifo, išreikšto litais 2009 m. kainomis, vidutinis metinis mažėjimas 2012–2014 m. – 3,76 %.

40

60

35

45

50

55

Europos masto:

Maršruto paslaugų vieneto sąnaudos (EUR, 2009 kainomis)Šaltinis (dėl Europos masto faktinių reikšmių) – PRB Annual Monitoring Report 2013

Lietuvos:

2012 2013 2014

tikslas

faktas

tikslas

faktas

45,84

47,00

57,88

58,43

56,85

45,37

45,59

41,49

55,87

44,23

53,92

22

BALANSAS

(tūkst. litų) Pastaba 2014-12-31 2013-12-31

Turtas

Ilgalaikis turtas

Grynasis nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 4 89 322 94 259

Nematerialusis turtas 5 2 106 4 140

Finansinis turtas 6 19 358 5 000

Ilgalaikio turto iš viso: 110 786 103 399

Turtas, skirtas pardavimui

Trumpalaikis turtas 0 0

Atsargos 7 25 30

Išankstiniai apmokėjimai 8 1 634 1 836

Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos 9 18 341 31 763

Terminuoti indėliai 10 13 466 17 000

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 11 14 465 12 740

Trumpalaikio turto iš viso: 47 931 63 369

Turto iš viso: 158 717 166 768

Įmonės savininkams priskirtinas nuosavas kapitalas ir rezervai

Akcinis kapitalas 12 132 025 132 032

Privalomasis rezervas 13 14 000 14 000

Kiti rezervai 14 8 373 7 556

Nepaskirstytasis pelnas -6 559 817

Savininkų nuosavo kapitalo iš viso: 147 839 154 405

Ilgalaikiai įsipareigojimai

Dotacijos 15 566 935

Atidėjiniai 2 867

Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso: 3 433 935

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos 16 7 445 11 428

Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso: 7 445 11 428

Savininkų nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso: 158 717 166 768

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

2014-12-31 2013-12-31 pasibaigę pasibaigę (tūkst. litų) Pastaba metai metai

Pajamos 17 96 860 89 225

Pardavimo savikaina 18 65 894 68 370

Bendrasis pelnas (nuostoliai) 30 966 20 855

Bendrosios ir administracinės sąnaudos 19 20 535 18 563

Kitos veiklos pajamos 20 1 473 1 385

Kitos veiklos sąnaudos 20 1 473 1 385

Veiklos pelnas 10 431 2 292

Finansinės pajamos 21 277 400

Finansinės veiklos sąnaudos 21 17 267 1 875

Grynasis pelnas (nuostoliai) -6 559 817

23

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

2014-12-31 2013-12-31 pasibaigę pasibaigę (tūkst. litų) metai metai

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

Grynasis pelnas (nuostoliai) -6 559 817Koregavimas dėl Nusidėvėjimo ir amortizacijos 12 901 17 831Grynųjų nerealizuoto valiutų kurso pasikeitimo (pajamų) / nuostolių Atsargų sumažėjimo Abejotinų skolų išlaidų Kita

Pagrindinės veiklos pinigų srautai iki apyvartinio kapitalo pokyčių 6 342 18 648

Apyvartinio kapitalo pokyčiai Prekybos ir kitos gautinos sumos 13 422 -14 757Atsargos 207 718Prekybos ir kitos mokėtinos sumos -1 116 -2 026Sumokėti mokesčiai

Pagrindinės veiklos pinigai 12 513 -16 065

Investicinės veiklos pinigų srautai Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas -6 328 -2 838Įplaukos iš parduoto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų 398 2 801Gautos palūkanos

Grynieji investicinės veiklos pinigai -5 930 -37

Finansinės veiklos pinigų srautai Kapitalo pokytis -7 -1 952Rezervų pokytis Piniginių lėšų ir jų ekvivalentų pokytis (terminuoto indėlio pokytis) 3 534 -11 000Finansinių skolų pokytis -14 358 2 000Gautų valstybės dotacijų pokytis -369 -369

Grynieji finansinės veiklos pinigai -11 200 -11 321

Valiutų kurso pokyčio pajamos / nuostoliai, susiję su pinigais ir pinigų ekvivalentais

Grynasis pinigų ir pinigų srautų padidėjimas 1 725 -8 775

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje 12 740 21 515

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje 14 465 12 740

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

Privalo- Nepaskirs- Įstatinis masis Kiti tytasis (tūkst. litų) kapitalas rezervas rezervai pelnas Iš viso

2013-01-01 133 984 9 064 10 697 1 795 155 540

Grynasis pelnas (nuostoliai) 817 817

Įstatinio kapitalo padidėjimas -1 952 - 1 952

Rezervų pokytis 4 936 -3 141 -1 795 0

Likutis 2013-12-31 132 032 14 000 7 556 817 154 405

Perskaičiuotas likutis 2013-12-31 132 032 14 000 7 556 817 154 405

Grynasis pelnas (nuostoliai) -6 559 -6 559

Įstatinio kapitalo padidėjimas -7 - 7

Rezervų pokytis 817 -817 0

Likutis 2014-12-31 132 025 14 000 8 373 -6 559 147 839

Vadovybė finansines ataskaitas patvirtino 2015 m. kovo 5 d. ir jos vardu pasirašė generalinis direktorius Algimantas Raščius.

24–32 puslapiuose pateikti aiškinimai yra sudedamoji šių finansinių ataskaitų dalis.

24

FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS  AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. BENDROJI INFORMACIJAVĮ „Oro navigacija“ (toliau – Įmonė) yra Lietuvos Respublikos įkurta ribotos atsakomybės įmonė, teikianti skrydžių valdymo ir oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje skren-dantiems orlaiviams, skrydžių valdymo paslaugas tupiantiems ir kylantiems orlaiviams bei susi-jusias aerodromo paslaugas Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostuose. 1994 m. liepos 1 d. įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkcija“, vėliau, reorganizavus veiklą, 2001 m. liepos 1 d. perregistruota kaip ribotos atsakomybės įmonė VĮ “Oro navigacija“.

Įmonės veiklą reglamentuoja Tarptautiniai oro transporto standartai (ISAT), Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), Europos Sąjungos, Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolė) teisės aktai, Civilinės aviacijos įstatymas bei kiti Lietuvos Respublikos dokumentai.

2014 m. gruodžio 31 d. Įmonėje dirbo 304 darbuotojai (2013 m. gruodžio 31 d. − 306). Įmonės registruotosios būstinės adresas yra Rodūnios kelias 2, Vilnius, Lietuvos Respublika.

Santykis su valstybe

Įmonės steigėjas yra LR susisiekimo ministerija.

Įmonės pagrindiniai klientai yra užsienio aviakompanijos.

Siekiant užtikrinti tarifų atitikimą bendriesiems kainų nustatymo principams, kurie taikomi vi-same pasaulyje teikiamoms oro navigacijos paslaugoms, visa informacija yra teikiama LR susi-siekimo ministerijai, Eurokontrolei, Europos Komisijai ir tarifai derinami su oro erdvės naudotojų atstovais – Tarptautine oro transporto asociacija (IATA), Tarptautine oro vežėjų asociacija (IACA), įvairiomis bendrosios aviacijos atstovų organizacijomis.

Įmonės pajamos, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymu, yra neapmokestinamos pelno mo-kesčio tarifu.

2. SVARBIŲ ATSKAITOMYBĖS PRINCIPŲ APŽVALGAPagrindinė apskaitos politika, kuri buvo taikoma rengiant šias finansines ataskaitas, išdėstyta to-liau. Ši politika buvo nuosekliai taikoma visiems pateiktiems metams, jei nenurodyta kitaip.

2.1. Atskaitomybės pagrindas

Įmonės finansinė atskaitomybė parengta, vadovaujantis Finansinės atskaitomybės įstatymu, Buhalterinės apskaitos įstatymu bei Tarptautiniais apskaitos standartais (TAS).

Siekiant tikslaus Įmonės turto, įsipareigojimų bei finansinio rezultato – (pelno / nuostolio) – pa-teikimo finansinei atskaitomybei, nukrypstama nuo 37-ojo TAS (Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipa-reigojimai ir neapibrėžtasis turtas) 10 dalies, pagal kurią įsipareigojimas suprantamas, kaip dėl praeities įvykių kylanti Įmonės prievolė, kurios padengimas lems išteklių, turinčių ekonominę naudą, netekimą Įmonėje.

Rengiant Įmonės finansinę atskaitomybę, taip pat nukrypstama nuo Finansinės atskaitomybės koncepcijos pagrindų, pagal kuriuos tam, kad būtų galima pripažinti turtą, pripažinimo dieną atitinkama teisė jau turi egzistuoti.

Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, įsipareigojimas, kylantis įgyvendinant 2006 m. gruo-džio 6 d. Komisijos reglamento Nr. 1794/2006 11 a straipsnį, pagal kurį rinkliavos už oro navi-gacijos paslaugas turėtų būti nustatomos taip, kad gaunamos pajamos padengtų patiriamas sąnaudas tais atvejais, kai Įmonės faktiškai uždirbtos pajamos viršija sąnaudas šioms pajamoms uždirbti, pagal TAS apskaitoje neturėtų būti registruojamas.

Pagal TAS apskaitoje taip pat neturėtų būti registruojamas turtas, kai įgyvendinant aukščiau nu-rodytą Reglamento nuostatą, Įmonės uždirbtos pajamos nepadengia jos patirtų sąnaudų.

Atsižvelgiant į ūkio šakoje taikomą praktiką bei siekiant, kad finansinės ataskaitos pateiktų infor-maciją apie sandorių rezultatus, kitus įvykius ar Įmonės finansinę būklę, finansinius rezultatus ar pinigų srautus, Įmonės apskaitoje rodomas tiek turtas, tiek įsipareigojimai, susidarantys dėl Įmonės uždirbtų oro navigacijos paslaugų pajamų ir šioms pajamoms uždirbti patirtų sąnaudų skirtumo.

Priešingu atveju Įmonė turėtų apskaitoje rodyti uždirbtą pelną (nuostolius) nepriklausomai nuo to, kad toks pelnas iš oro navigacijos paslaugų bus panaudotas mažinant rinkliavas ateinančiais laikotarpiais, o nuostolis bus padengiamas atitinkamai padidinant rinkliavas.

Sudarant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), reikia taikyti tam tikrus svarbius apskaitinius įvertinimus. Taip pat reikia, kad vadovybė priimtų sprendimus, taikydama Įmonės apskaitos politiką. Sritys, kuriose sprendimai yra aukštesnio lygio ar sudėtingesni, arba sritys, kuriose prielaidos ir įvertinimai yra svarbūs finansinėms ataskaitoms, turi būti pateikiamos pastabose.

25

2.2. Užsienio valiutos perskaičiavimas

a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

Į Įmonės finansines ataskaitas įtraukti straipsniai vertinami, naudojant pagrindinės ekonominės aplinkos, kurioje veikia ūkio subjektas, valiutą (funkcinė valiuta). Finansinės ataskaitos pateikia-mos Lietuvos litais (litai), kurie yra Įmonės funkcinė ir pateikimo valiuta. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Įmonės funkcinė ir pateikimo valiuta yra eurai.

b) Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą, naudojant valiutų kursus sandorių dieną. Užsienio valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, kurie atsiranda dėl tokių sandorių atlikimo ir metų pabaigoje perskaičiuotų užsienio valiuta išreikštų piniginio turto bei įsipareigojimų valiutų kursų, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kiekvienai dienai nustatydavo Lietuvos bankas.

Nepiniginio finansinio turto ir įsipareigojimų perskaičiavimo skirtumai parodomi kaip pelno ar nuostolių tikrosios vertės dalis.

2.3. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Tokia įsigijimo vertė apima dalies ilgalaikio materia-liojo turto pakeitimo sąnaudas, kai tokios sąnaudos yra patiriamos ir yra tenkinama pripažinimo sąlyga. Atitinkamai, kai atliekama reikšminga apžiūra / remontas, išlaidos apskaitomos balanso ataskaitoje, kaip ilgalaikio materialiojo turto pakeitimas. Kitos remonto ir priežiūros sąnaudos apskaitomos, kaip patirtas pelnas arba nuostoliai.

Kai turtas parduodamas arba nurašomas, apskaitoje nurašoma jo įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas, vertės padidėjimai ar sumažėjimai, registruojamos bet kokios perleidimo paja-mos ar išlaidos ir apskaitomi nurašymo nuostoliai.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavi-mo laiką:

• pastatai – 25–50 metų;• navigacinė įranga ir įrengimai – 7–15 metų;• automobiliai – 6–10 metų;• inventorius ir kompiuterinė įranga – 4–10 metų.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pobūdį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas nepradėtas naudoti.

Įmonė įvertina atstatomąją ilgalaikio materialiojo turto vertę, kai tik yra požymių, kad minėto turto vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai tik įvertinami.

2.4. Nematerialusis turtas

Įmonės nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Įmonė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą atei-tyje, ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Nematerialiojo turto tarnavimo laikotarpis gali būti ribotas arba neribotas.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio tarnavimo laikotarpis ribotas, yra apskaito-mas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos meto-das yra kasmet peržiūrimi, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį.

Įmonė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laikotarpiu.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavi-mo laiką:

• licencijos – 1–5 metai;• įsigytos kompiuterių programinės įrangos – 1–7 metai.

Sąnaudos, kurios yra tiesiogiai susijusios su Įmonės kontroliuojamu identifikuojamų ir unikalių kompiuterių programinės įrangos produktų sukūrimu, ir kurios tikriausiai per vienerius metus duos šias sąnaudas viršijančios ekonominės naudos, pripažįstamos nematerialiuoju turtu. Į šias sąnaudas įeina kompiuterių programinę įrangą kuriančių darbuotojų patiriamos sąnaudos ir ati-tinkama susijusių pridėtinių išlaidų dalis.

Turtu pripažintos kompiuterių programinės įrangos sukūrimo sąnaudos amortizuojamos per jų apskaičiuotą naudingo tarnavimo laiką (neviršijantį 5 metų).

2.5. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Amortizuojamo turto vertės sumažėjimas peržiūrimas tada, kai įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad balansinė vertė gali būti nepadengta.

Nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo pripažįstamas ta suma, kuria turto vertė viršija atsi-perkamąją vertę.

26

2.6. Finansinis turtas

Įmonė savo finansinį turtą skirsto į šias kategorijas: gautinos sumos ir kitas finansinis turtas (iki termino laikomos investicijos). Klasifikuojama, atsižvelgiant į turto įsigijimo tikslą. Vadovybė nu-stato finansinio turto klasifikavimą pirminio pripažinimo metu.

a) Gautinos sumos

Gautinos sumos yra neišvestinė finansinė priemonė su fiksuotais arba nustatytu būdu apskai-čiuojamais mokėjimais, kuria neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos iš pradžių yra ap-skaitomos suteikto atlygio tikrąja verte. Trumpalaikės gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) atas-kaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama, naudojant vertės suma-žėjimų sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

b) Iki termino laikomos investicijos

Iki termino laikomos investicijos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba galimais nu-statyti mokėjimais, turintis nustatytą galiojimo terminą, kurį Įmonė neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos. Iki termino laikomos investicijos apskaičiuojamos amortizuota sa-vikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

2.7. Atsargos

Atsargos parodomos savikaina. Savikaina nustatoma taikant FIFO metodą. Grynoji galimo reali-zavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintą produkcijos pagaminimo savikainą ir įvertintas pardavimo sąnaudas.

2.8. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Įmonės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra paslaugų tie-kimo ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsi-pareigojimų vertė priklausomai nuo aplinkybių yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Įmonėje naudojami tokie me-todai ir prielaidos:

• Trumpalaikių paslaugų ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų ir trumpalaikių paskolų apskaitinė vertė yra lygi jų tikrajai vertei;

• Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma, vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių sko-lų, už kurias mokamos kintamos ir pastovios palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

2.9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigams priskiriami grynieji pinigai kasoje, pinigai bankuose ir kelyje. Pinigų ekvivalentai yra iki pareikalavimo bankuose laikomi indėliai, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių pradinė trukmė yra trys mėnesiai ar mažesnė.

2.10. Dotacijos, susijusios su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pirkimu

Dotacijos, gaunamos ilgalaikiu turtu arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsi-gyti, laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėje atskaitomybėje pripažįstama paja-momis per turto, susijusio su šia dotacija, nusidėvėjimo laikotarpį ir pelno (nuostolių) ataskaitoje įtraukiama į kitos veiklos grynojo rezultato straipsnį.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas balanso eilutėje „Dotacijos“.

2.11. Įsiskolinimas tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos

Mokėtinos sumos pripažįstamos tikrąja verte.

2.12. Išmokos darbuotojams

a) Socialinio draudimo įmokos

Įmonė moka socialinio draudimo įmokas į valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau − fondas) savo darbuotojų vardu, remdamasi nustatytu įmokų planu pagal šalies teisės aktų reikalavimus. Nustatytas įmokų planas yra planas, pagal kurį Įmonė į fondą moka nustatytas įmokas ir neturi teisinių ar konstruktyvių įsipareigojimų toliau mokėti įmokas, jei fondas neturi pakankamai tur-to, kad visiems darbuotojams sumokėtų išmokas, susijusias su darbuotojų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos, kaip išlaidos sukaupimo pagrindu ir įtraukiamos į išlaidas, susijusias su darbuotojais.

27

b) Išeitinės išmokos

Išeitinės išmokos mokamos, kai darbo santykiai su darbuotoju nutraukiami iki normalaus iš-ėjimo į pensiją datos arba kai darbuotojas savo noru išeina iš darbo mainais už šias išmokas. Įmonė pripažįsta išeitines išmokas, kai ji akivaizdžiai įsipareigoja arba nutraukti darbo santykius su dabartiniais darbuotojais pagal detalų oficialų planą ir negali įsipareigojimo atsisakyti, arba išmokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Išmokos, kurias reikia sumokėti vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, diskontuojamos iki dabar-tinės vertės.

c) Draudimo išmokos

Įmonė įmokas į valstybės ar privačių asmenų administruojamus pensijų draudimo planus moka, jei privalu, pagal sutartį ar savo noru. Kai įmokos sumokamos, Įmonė nebeturi tolesnio mokėjimo įsipareigojimų. Įmokos pripažįstamos išmokų darbuotojams išlaidomis, kai jos tampa mokėtinos. Iš anksto sumokėtos įmokos pripažįstamos, kaip turtas tiek, kiek sugrąžinama pinigų arba suma-žėja įmokos.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Įmonė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir jam įvykdyti, tikėtina, bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai bei įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvie-no balanso sudarymo dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padi-dėjimas, atspindintis praėjusį laikotarpį, yra apskaitomas, kaip palūkanų sąnaudos.

2.14. Pajamų pripažinimas

Pajamas sudaro tikrąja verte įvertintos sumos, gautinos už suteiktas paslaugas, vykdant įprastą Įmonės veiklą. Pajamos parodomos grynąja verte be pridėtinės vertės mokesčio.

Įmonė pripažįsta pajamas, kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, kai tikėtina, jog Įmonė gaus ekonominę naudą ir kai kiekviena Įmonės veiklos rūšis atitinka konkrečius kriterijus, kaip aprašyta toliau. Laikoma, kad pajamų suma nėra patikimai įvertinta tol, kol yra neišspręsti visi su pardavimu susiję nenumatytų atvejų klausimai. Įmonė grindžia savo įvertinimus ankstesniais rezultatais, atsižvelgdama į klientą, sandorio rūšį ir kiekvieno susitarimo specifiką.

a) Pajamos iš parduotų oro navigacijos paslaugų

Pajamos nustatomos remiantis tarifais, kuriuos leidžiama taikyti, teikiant maršruto ir terminalo oro navigacijos paslaugas.

Pajamos iš maršruto oro navigacijos paslaugų apskaičiuojamos remiantis tarifais, kurie nustatomi vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1794/2006, nustatančiu bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą, ir Daugiašaliu susitarimu dėl maršruto rinkliavų. Maršruto rinklia-va imama už suteiktas oro eismo paslaugas, orlaiviui skrendant valdomąja Lietuvos oro erdve. Maršruto rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal formulę R = W x P x D, kur:

• R – maršruto rinkliavos dydis;• W – masės veiksnys (W = √(MTOM/50), MTOM – maksimali orlaivio kilimo masė suapvalinta

įprasta tvarka iki vieno skaičiaus po kablelio);• P – maršruto rinkliavos vienetinis tarifas;• D – ortodrominis atstumas, padalytas iš 100.

Pajamos iš terminalo oro navigacijos paslaugų apskaičiuojamos remiantis tarifais, kurie nusta-tomi vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1794/2006, nustatančiu bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą. Terminalo rinkliava imama už oro navigacijos paslaugas, suteiktas orlaiviams, tupiantiems oro uostuose. Terminalo rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal formulę T = I x W, kur:

• T – terminalo rinkliavos dydis;• I – terminalo paslaugos vienetinis tarifas;• W – masės veiksnys ((W = (MTOM/50)0,7, MTOM – maksimali orlaivio kilimo masė suapvalinta

įprasta tvarka iki vieno skaičiaus po kablelio).

Įmonė taip pat teikia papildomas paslaugas, tai yra priešskrydinės oro navigacijos informacijos teikimas (susižinojimas) orlaivių įguloms, radiolokacinės informacijos teikimas Lietuvos kariuo-menei, kitos įvairios paslaugos Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostuose.

b) Pajamos iš palūkanų

Pajamos iš palūkanų pripažįstamos proporcingai laikui, taikant faktinių palūkanų metodą.

28

3. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

3.1. Kredito rizika

Kadangi Įmonė dirba su daugeliu klientų, ji nepatiria reikšmingos kredito (kita sandorio šalis – oro navigacijos paslaugų gavėjai) koncentracijos rizikos. Įmonė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.

Siekiant tinkamai valdyti kredito riziką, kuri patiriama Įmonės lėšas laikant komercinių bankų einamosiose sąskaitose ir laikinai laisvus piniginius išteklius investuojant į kitas finansines prie-mones, Įmonė pasitvirtino VĮ „Oro  navigacija“ finansinės rizikos valdymo politikos aprašą. Šis politikos aprašas nustato įmonės finansinės rizikos valdymo politiką, valdant lėšas einamosiose komercinių bankų sąskaitose, investuojant laikinai laisvus piniginius išteklius, taip pat sudarant išvestinių finansinių priemonių sandorius.

3.2. Užsienio valiutos rizika

Įmonė aptarnauja daugiausia užsienio aviakompanijas, vykdančias tranzitinius skrydžius Lietuvos Respublikos oro erdvėje. Už suteiktas paslaugas aviakompanijos atsiskaito eurais. Visi Įmonės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Nuo 2002 m. vasario 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. litas, remiantis Lito patikimumo įsta-tymu ir Lietuvos banko nutarimu, buvo susietas su euru stabiliu santykiu – 3,4528 lito už 1 eurą, todėl užsienio valiutos rizikos nepatirta.

3.3. Likvidumo rizika

Įmonės politika, siekiant įvykdyti numatytus įsipareigojimus, yra palaikyti pakankamą grynųjų pi-nigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo skaičiaus kredito linijomis ar paskolomis. Kadangi 2014 m. pabaigoje trumpalaikis turtas daugiau kaip 6 kartus viršija trumpalaikius įsipareigojimus (2013 m. pabaigoje šis rodiklis buvo daugiau nei 5), Įmonė likvidumo rizikos (siekiant įvykdyti numatytus įsipareigojimus) nelaiko ypatingai svarbia ir galin-čia turėti įtakos Įmonės veiklai.

Siekiant kontroliuoti likvidumo riziką, patiriamą valdant Įmonės lėšas einamosiose komercinių bankų sąskaitose, investuojant laikinai laisvus piniginius išteklius, taip pat sudarant išvestinių finansinių priemonių sandorius, Įmonė vadovaujasi patvirtintu finansinės rizikos valdymo po-litikos aprašu.

3.4. Kapitalo valdymas

Įmonė pastaraisiais metais, išskyrus dotacijas tūpimo pagal prietaisus sistemai, nenaudojo išori-nio finansavimo savo įprastinei veiklai. Visos investicijos vykdomos iš Įmonės lėšų.

4. NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

Žemė ir Mašinos Išansktiniai (tūkst. litų) pastatai ir įranga Kita mokėjimai Iš viso

2012-12-31 Savikaina 47 642 128 575 5 479 10 592 192 288Nurašyta savikaina -343 -3 223 -595 -4 161 Sukauptas nusidėvėjimas -14 568 -62 743 - 3 094 -80 405Nurašytas sukauptas nusidėvėjimas 325 3 195 573 4 093

Grynoji likutinė vertė 33 056 65 805 2 362 10 592 111 815

2013-12-31 pasibaigę metai Grynoji likutinė vertė laikotarpio pradž. 33 056 65 805 2 362 10 592 111 815Papildymai 324 67 2 422 2 813Vidiniai perdavimai 4 913 -10 179 -5 266Pardavimai, perleidimai, nurašymai -1 244 -1 097 -460 -2 801Nusidėvėjimo suma (18–19 pastabos) -1 501 -9 486 -1 315 -12 302

Grynoji likutinė vertė laikotarpio pab. 30 311 60 459 654 2 835 94 259

2013-12-31 Savikaina 47 299 130 589 4 951 2 835 185 674Nurašyta savikaina -1 584 -3 542 -563 -5 689 Sukauptas nusidėvėjimas -15 744 -69 403 - 3 836 -88 983Nurašytas sukauptas nusidėvėjimas 340 2 815 102 3 257

Grynoji likutinė vertė 30 311 60 459 654 2 835 94 259

2014-12-31 pasibaigę metai Grynoji likutinė vertė laikotarpio pradž. 30 311 60 459 654 2 835 111 815Papildymai 20 480 37 5 742 6 279Vidiniai perdavimai 364 6 399 -5 763 0Pardavimai, perleidimai, nurašymai -3 -394 -1 -398Nusidėvėjimo suma (18–19 pastabos) -1 523 -9 145 -150 -10 818

Grynoji likutinė vertė laikotarpio pab. 29 169 56 799 540 2 814 89 322

2014-12-31 Savikaina 46 099 132 926 4 425 2 814 186 264Nurašyta savikaina -9 -1 240 -25 -1 274 Sukauptas nusidėvėjimas -16 927 -76 102 - 3 884 -96 913Nurašytas sukauptas nusidėvėjimas 6 1 215 24 1 245

Grynoji likutinė vertė 29 169 56 799 540 2 814 89 322

29

5. NEMATERIALUSIS TURTAS

Programinė (tūkst. litų) Licencijos įranga Kita Iš viso

2012-12-31 Savikaina arba įvertinimas 750 22 842 149 23 741Nurašyta savikaina -60 -48 -108Sukaupta amortizacija -686 -18 530 -147 -19 363Nurašyta sukaupta amortizacija 60 48 108

Grynoji likutinė vertė 64 4 312 2 4 378

2013-12-31 pasibaigę metai Grynoji buhalterinė vertė laikotarpio pradžioje 64 4 312 2 4 378Papildymai 6 19 25Vidiniai perdavimai 5 266 5 266Pardavimai Nusidėvėjimo suma (18–19 pastabos) -42 -5 485 -2 -5 529

Grynoji likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 28 4 112 0 4 140

2013-12-31 Savikaina arba įvertinimas 696 28 079 149 28 924Nurašyta savikaina -38 -9 -47Sukaupta amortizacija -668 -23 967 -149 -24 784Nurašyta sukaupta amortizacija 38 9 47

Grynoji likutinė vertė 28 4 112 0 4 140

2014-12-31 pasibaigę metai Grynoji buhalterinė vertė laikotarpio pradžioje 28 4 112 0 4 140Papildymai 29 20 49Vidiniai perdavimai Pardavimai Amortizacijos suma (18–19 pastabos) -18 -2 065 -2 083

Grynoji likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 39 2 067 0 2 106

2014-12-31 Savikaina arba įvertinimas 687 28 090 149 28 926Nurašyta savikaina -22 -22Sukaupta amortizacija -648 -26 023 -149 -26 820Nurašyta sukaupta amortizacija 22 22

Grynoji likutinė vertė 39 2 067 0 2 106

6. FINANSINIS TURTAS

(tūkst. litų) 2014-12-31 2013-12-31

Finansinis turtas 19 358 5 000

Iš viso finansinio turto: 19 358 5 000

Finansinį turtą 2014 m. pabaigoje sudarė iki termino laikomos investicijos – ilgalaikiai indėliai, turintys nustatytą galiojimo terminą, kuriuos Įmonė neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos.

7. ATSARGOS

(tūkst. litų) 2014-12-31 2013-12-31

Atsargos 25 30

Atidėjinys vertės sumažėjimui

Iš viso atsargų: 25 30

8. IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI

(tūkst. litų) 2014-12-31 2013-12-31

Išankstiniai apmokėjimai 1 634 1 836

Iš viso finansinio turto: 1 634 1 836

9. PIRKĖJŲ ĮSISKOLINIMAS IR KITOS GAUTINOS SUMOS

(tūkst. litų) 2014-12-31 2013-12-31

Pirkėjų įsiskolinimas 17 749 17 044

Atėmus atidėjimą pirkėjų įsiskolinimo sumų vertės sumažėjimui

Grynoji pirkėjų įsiskolinimo suma 17 749 17 044

Iš anksto sumokėtas draudimas

Gautinos sumos iš susijusių šalių 88 48

Kitos gautinos sumos 504 14 671

Grynosios prekybos ir kitos gautinos sumos 18 341 31 763

30

Valstybė, vadovaudamasi su Eurokontrole pasirašytomis sutartimis, pavedė šiai organizacijai taikyti jos sąskaitų už rinkliavų, imamų už Įmonės maršruto ir terminalo oro navigacijos prie-mones, pateikimo ir rinkliavų surinkimo sistemą. Eurokontrolės surinktos sumos kaupiamos Eurokontrolės kliringo (atsiskaitymų) rūmuose esančioje einamojoje sąskaitoje, kuriai skaičiuoja-mos palūkanos. 2014 m. gruodžio 31 d. šios sąskaitos likutis sudarė 164 tūkst. litų (47 tūkst. eurų). 2013 m. gruodžio 31 d. – 74 tūkst. litų (21 tūkst. eurų).

2013 m. vasario 12 d., įvertinusi inspektavimo ataskaitą bei kitus priežiūros tikslais surinktus duo-menis ir siekdama apsaugoti visuomenės, indėlininkų bei kitų klientų interesus, Lietuvos banko valdyba paskelbė akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimą. Valdybos sprendimu pa-skirtas banko laikinasis administratorius įpareigotas pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užtikrinti įsipareigojimų banko klientams vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymu, Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. iškėlė AB Ūkio bankui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Banko veiklą bankroto proceso metu reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, Finansinių įstai-gų įstatymas ir Bankų įstatymas.

2013  m. vasario 12  d. VĮ „Oro  navigacija“ Ūkio banke turėjo 14,2  mln.  Lt piniginių lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus indėlių draudimo suma yra lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke, banko filiale arba kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100 000 eurų atitinkanti suma litais. 2013 metais nedraudžiama piniginių lėšų dalis perkelta į gautinas sumas. 2014 m. gruodžio 31 d. šios gautinos sumos pripažintos kaip beviltiškos skolos ir nurašytos į sąnaudas.

10. TERMINUOTI INDĖLIAITerminuotų indėlių likučius sudaro daugiausia banke laikomi indėliai nuo 3 iki 6 mėn. Įmonės terminuotų indėlių apskaitinė (balansinė) vertė yra tokia:

(tūkst. litų) 2014-12-31 2013-12-31

Terminuoti indėliai 13 466 17 000

13 466 17 000

11. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

(tūkst. litų) 2014-12-31 2013-12-31

Pinigai banke ir kasoje 14 465 12 740

14 465 12 740

12. AKCINIS KAPITALASVĮ „Oro navigacija“ yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Įmonės savininko kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 51 859 tūkst. litų. Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas – 80 166 tūkst. litų.

13. PRIVALOMASIS REZERVASLietuvos teisės aktai numato, kad privalomasis rezervas yra būtinas. Privalomasis rezervas sudaro-mas iš Įmonės paskirstytinojo pelno, taikant Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyto dydžio metinius atskaitymus. Atskaitymai į privalomąjį rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Jie turi būti vykdomi tol, kol privalomojo rezervo dydis sudarys 1/10 savininko kapitalo vertės. Privalomasis rezervas gali būti panaudotas susikaupu-siems nuostoliams padengti.

14. KITI REZERVAIĮmonė pagal savo įstatus gali sudaryti šiuos rezervus:

• Perkainojimo rezervas;• Rezervas investicijoms;• Rezervas įmonės įsipareigojimams vykdyti, beviltiškoms skoloms ir netekimams nurašyti, kurių

negalima priskirti leidžiamiems atskaitymams;• Nepaskirstytas pelnas (nuostolis).

15. DOTACIJOSDotacijų, susijusių su nekilnojamojo turto, mašinų ir įrengimų bei nematerialiojo turto pirkimu, judėjimas gali būti apibendrintas taip:

(tūkst. litų) 2014 2013

Likutis sausio 1 d. 935 1 304

Gautos naujos dotacijos

Būsimo laikotarpio pajamų amortizacija, atitinkanti susijusį nusidėvėjimą 369 369

Būsimo laikotarpio pajamų amortizacija, atitinkanti susijusias išlaidas

Likutis gruodžio 31 d. 566 935

31

Įmonė 2007 m. yra gavusi dotaciją ilgalaikiam turtui – tūpimo pagal prietaisus sistemai (ILS) – įsi-gyti 4 119 tūkst. litų sumai. Iš jų amortizacijos suma per ataskaitinį laikotarpį sudarė 369 tūkst. litų.

16. MOKĖTINOS SUMOS

(tūkst. litų) 2014-12-31 2013-12-31

Skolos tiekėjams 2 654 2 874

Atidėjimai 4 823

Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 4 781 3 651

Kitos mokėtinos sumos 10 80

Iš viso mokėtinų sumų: 7 445 11 428

17. PAGRINDINĖS VEIKLOS PAJAMOS

(tūkst. litų) 2014 2013

Pajamos iš maršruto paslaugų 76 976 72 002

Korekcija dėl perteklinio / nepakankamo maršruto pajamų sugrąžinimo 3 114 1 769

Pajamos iš terminalo paslaugų 17 928 15 454

Korekcija dėl perteklinio / nepakankamo terminalo pajamų sugrąžinimo -1 158

Iš viso pagrindinės veiklos pajamų: 96 860 89 225

18. PARDAVIMO SAVIKAINA

(tūkst. litų) 2014 2013

Išmokos darbuotojams 39 976 36 684

Nusidėvėjimas ir amortizacija 12 056 16 749

Eurokontrolės sąnaudos (narystės mokestis) 3 938 3 974

Kitos pardavimo savikainos sąnaudos 9 924 10 963

Iš viso pardavimo savikainos: 65 894 68 370

19. BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS

(tūkst. litų) 2014 2013

Išmokos darbuotojams 11 205 10 436Nusidėvėjimas ir amortizacija 845 1 081Personalo mokymas 43 72Komandiruotės 524 489Komunalinės paslaugos 517 562Mokesčių sąnaudos 205 149Ryšių sąnaudos 147 194Draudimas 531 488Reklama 122 181Reguliuojančios institucijos sąnaudos 1 577 1 281LHMT sąnaudos 2 067 1 747Grynosios kitos veiklos sąnaudos 2 752 1 883

Iš viso bendrųjų ir administracinių sąnaudų: 20 535 18 563

20. GRYNASIS KITOS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS)

(tūkst. litų) 2014 2013

Pajamos iš nuomos 35 35

Kitos pajamos (nuostoliai) 1 438 1 350

ES dotacijų administracinės išlaidos

Kitos grynosios išlaidos 1 473 1 385

Iš viso grynasis kitos veiklos pelnas (nuostolis): 0 0

21. FINANSINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS)

(tūkst. litų) 2014 2013

Grynosios užsienio valiutos keitimo pajamos (nuostoliai) 28 33

Gautos dotacijos

Iki termino laikomų investicijų ir terminuotų indėlių palūkanos 105 286

Pajamos iš baudų ir delspinigių 142 79

Kitos finansinės pajamos 2 2

Finansinės veiklos sąnaudos 17 267 1 875

Iš viso grynasis finansinės veiklos pelnas (nuostolis): -16 990 -1 475

32

22. SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAIVisi subjektai, kontroliuojami valstybės, laikomi susijusiomis šalimis.

Įmonė, vykdydama įprastą veiklą, sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Įmonė teikia oro navigacijos paslaugas valstybės institucijoms, tokioms kaip Krašto apsaugos ministerija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Duomenys apie ataskaitiniais finansiniais laikotarpiais suda-rytus sandorius su susijusiomis šalimis pateikti toliau:

Paskolos ir Mokėtinos mokėtinos Gautinos sumos palūkanos sumos Pirkta iš Parduota (tūkst. litų) 2014-12-31 2014-12-31 2014-12-31 2014 m. 2014 m.

Krašto apsaugos ministerija 84 2 357

Valstybės sienos apsaugos tarnyba 3

Kitos valstybės institucijos 209 4 3 729 240

Iš viso: 209 88 3 729 2 600

Paskolos ir Mokėtinos mokėtinos Gautinos sumos palūkanos sumos Pirkta iš Parduota (tūkst. litų) 2013-12-31 2013-12-31 2013-12-31 2013 m. 2013 m.

Krašto apsaugos ministerija 42 1 566

Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2

Kitos valstybės institucijos 178 6 3 044 273

Iš viso: 178 48 3 044 1 841

23. POBALANSINIAI IR KITI ĮVYKIAIVadovaujantis 2014  m. liepos 23  d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu „Dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015  m. sausio 1  d.“ (2014/509/ES), Lietuvos Respublikos piniginis vienetas  – euras nuo 2015 m. sausio 1 d., jį sudaro 100 centų.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikinamas 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas Nr. 1794/2006, nustatantis bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą. Nuo 2015 sausio 1 d. pra-dedamas taikyti 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 391/2013, kuriuo nustatoma bendroji mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistema.

2014 METŲ ORO NAVIGACIJOS PASLAUGŲ SUVESTINĖ

Maršruto Terminalo (tūkst. litų) paslaugos paslaugos

Maršruto paslaugų pajamos visų skrydžių 80 090

Terminalo paslaugų pajamos visų skrydžių 16 770

Pagrindinės veiklos pajamos visų skrydžių 80 159 16 778

Personalo sąnaudos 42 832 8 348

Kitos veiklos išlaidos 14 466 3 879

Nusidėvėjimas 9 567 3 334

Kapitalo sąnaudos 2 551 889

Išimtinės išlaidos

VĮ „Oro navigacija“ oro navigacijos paslaugų teikimo sąnaudos 69 416 16 451

CAA sąnaudos 1 125 262

LHMT sąnaudos 1 798 279

Eurokontrolės narystės sąnaudos 4 551

Lietuvos oro erdvės sąnaudos 76 890 16 992

Terminalo (tūkst. litų) paslaugos

Lietuvos oro erdvės apmokestinamų skrydžių pajamos 16 876

Kitos veiklos pajamos 282

Lietuvos oro erdvės sąnaudos 16 992

Atleistų nuo rinkliavų skrydžių sąnaudos 997

Perteklinis sugrąžinimas ankstesnių metų 335

Nepakankamas susigrąžinimas ankstesnių metų

2014 m. perteklinis / nepakankamas susigrąžinimas iš terminalo paslaugų, veikiančių visiško sąnaudų kompensavimo principu 1 498

Generalinis direktorius Algimantas Raščius +370 706 94 501 rascius.a@ans.lt

Oro eismo vadybos direktorius Sergej Smirnov +370 706 94 503 smirnov.s@ans.lt

Technikos direktorius Genadijus Matulaitis +370 706 94 504 matulaitis.g@ans.lt

Strateginės plėtros direktorius Kazimieras Jakas +370 706 94 505 jakas.k@ans.lt

Finansų ir ekonomikos direktorė Jolanta Verikaitė +370 706 94 506 verikaite.j@ans.lt

Kauno skrydžių valdymo centro direktorius Kęstutis Jurkėnas +370 706 94 320 jurkenas.k@ans.lt

Palangos skrydžių valdymo centro direktorius Albinas Balčiūnas +370 706 94 112 balciunas.a@ans.lt

Šiaulių skrydžių valdymo centro viršininkas Edmundas Adomynas +370 706 94 712 adomynas.e@ans.lt

VĮ „ORO NAVIGACIJA“Rodūnios kelias 2, LT-02188 VilniusTel. +370 706 94 502, faks. +370 706 94 522El. p. info@ans.ltwww.ans.lt

KONTAKTAI

www.ans.lt