Metrologija trumpaiEUROMETo projektas Nr.595

Santrauka Pagrindinis leidinio Metrologija - trumpai tikslas pagilinti metrologijos inias ir sukurti bendro pobdio metrologines rekomendacijas. iuo leidiniu ketinta aprpinti Europos metrologus aikia ir patogia priemone, teikiania metrologin informacij. Leidinyje pateikiamas Europos mokslins, industrins ir teisins metrologijos apraymas. Apvelgiama Europos metrologin struktra, apimanti 11 metrologijos srii, apibdinami matavimo vienetai, supaindinama su Europos bei neeuropinmis organizacijomis, sudaraniomis tarptautin metrologijos infrastruktr. Metrologijos termin srae parinkti svarbiausi tarptautiniu mastu pripainti terminai. Pateikiamos nuorodos institutams, organizacijoms ir laboratorijoms. 1. vadas 1.1. monija matuoja Kitados tiems, kurie umirdavo ar nepaisydavo pareigos kiekvien mnes kalibruoti etaloninius ilgio vienetus, grsdavo mirtinas pavojus. Tok pavoj usitraukdavo architektai, atsakingi u faraon ventykl statyb senovs Egipte prie 3000 met iki Kristaus. Pirmoji karalikoji uolektis buvo ilgis, atitinkantis valdaniojo faraono dilb nuo alkns iki itiesto didiojo pirto galo, pridjus jo platakos plot. Autentikas matmuo bdavo iraiomas juodame granite. Statyb aiktelse dirbantys darbininkai gaudavo granito ar medio matus. Architektai bdavo atsakingi u tai, kad bt laikomasi i reikalavim. Kaip ir tais labai senais laikais monija iki iol tiksliems matavimams teikia ypating reikm. 1799 m. Pranczijoje buvo vesta deimtain metrin sistema, patvirtinus du platininius metro ir kilogramo etalonus. Tai dabartins Tarptautins mat sistemos (SI) pradia. iuolaikinje Europoje matavimo ir svrimo ilaidos sudaro 6 % bendrojo nacionalinio produkto. Metrologija tapo natralia kasdienybe. Tiek medins lentos, tiek kava perkamos pagal matmenis ir svor; matuojami yra vanduo, elektra ir iluma, o mes to matavimo poveik jauiame per savo kien. Vonios kambario matmenys veikia ms nuotaik, o policijos atliekami ms automobilio greiio matavimai grsia galimomis finansinmis sankcijomis. Kad nepakenkt paciento sveikatai, aktyvij mediag kiekis vaistuose, kraujo bandinio matavimas, chirurginio lazerio poveikis turi bti tiksls. Taigi jau supratome, jog beveik nemanoma k nors apibdinti nesinaudojant svoriais ir

matais: paros laiko, pakuots trio, alkoholio procent, laiko svorio, kambario temperatros, padang slgio ir t.t. Humoro dlei, pabandykite palaikyti pokalb, nevartodami odi, kurie reikt svorius ir matus. Nuo svori ir mat labai priklauso komercija ir valdia. Lktuvo pilotas atidiai stebi aukt, kurs, suvartojam kuro kiek ir greit, maisto inspekcija matuoja bakterij kiek, uosto vadovyb matuoja laiv pldrum, kompanijos perka aliavas pagal svor bei, pasinaudodamos tais paiais vienetais, jas apibdina. Matavimai valdo procesus ir pavojaus signalus. Sistemingi matavimai kartu su inomais neapibri veriais sudaro gamini kokybs vertinimo pagrind, todl iuolaikinje pramonje ilaidos, susijusios su matavimais, sudaro 10-15 % gaminio kainos. Galiausiai nuo matavim visikai priklauso mokslas. Geologai matuoja seismini smgi jg; astronomai kantriai matuoja tolimj vaigdi viesas, nordami nustatyti j ami; fizikai atomininkai, matuodami milijonsias sekundi dalis, gali patvirtinti pai maiausi daleli buvim. Tai, kad mokslininkai gali objektyviai parodyti savo pasiektus rezultatus, priklauso nuo matavimo rengini ir galimybs juos naudoti. Matavimo mokslas metrologija tikriausiai yra seniausias mokslas pasaulyje, ir inios apie tai, kaip ji taikoma, btinos visoms mokslu pagrstoms profesijoms. Matavimams reikia bendr ini. Gili metrologijos ini turi tik nedaugelis, taiau daug kas jomis naudojasi, bdami sitikin, kad jie vienodai supranta tokias svokas kaip metras, kilogramas, litras, vatas ir t.t. Tai leidia metrologijai sujungti mogaus veiklos sritis bendr visum visose geografinse ir profesinse platmse. Tai svarbu pleiant grandi bendradarbiavim, plaiau naudojant bendrus matavimo vienetus ir procedras, taip pat akredituojant vairi ali matavimo etalonus ir laboratorijas, atliekant bendrus bandymus. monija naudojasi tkstantmete patirtimi, patvirtinania, kad gyvenimas i ties darosi lengvesnis, kai mons bendradarbiauja metrologijos srityje. Metrologija tai matavimo mokslas. Metrologija turi tris pagrindines uduotis: apibria tarptautiniu mastu priimtus matavimo vienetus, pvz., metr; realizuoti matavimo vienetus, remiantis moksli niais metodais, pvz., realizuoti metr, panaudojant lazerio spindulius; nustatyti matavim susietumo sek, dokumentais patvirtinant matavimo tikslum, pvz., dokumen-

Spausdinama iameurnale prastu formatu, kiek sutrumpinus pagal Metrology-in short, Ist edition, October 2000, Editor P.Howarth, DFM, 55 p.; vert A.Jonelinien, koregavo V.Dailidnas. Leidinyje pateikiama mediaga gali bti naudinga alies metrologams; tai nra oficialus dokumentas, bet EUROMETo prezidento patvirtinimu j platina DFM. Projekto dalyviai: Pranczijos BNM, Ispanijos CEM, ekijos Respublikos CMI, Danijos DFM, Portugalijos IPQ, veicarijos OFMET, Vokietijos PTB, Slovnijos SMIS, Slovakijos SMU, vedijos SP.

tais patvirtinant ry tarp mikrometrinio sraigto tiksliose ininerijos dirbtuvse ir pirminse optinio ilgio metrologijos laboratorijose. Metrologija pltoja Metrologija yra mokslini tyrim pagrindas, o moksliniai tyrimai sudaro baz paios metrologijos pltrai. Mokslas nuolat atveria neitirtas sritis, o fundamentalioji metrologija tiria i nauj atradim aspektus. Tai skatina kurti vis geresnes metrologines priemones, kurios leist tyrjams tsti savo atradimus, ir tik tos metrologijos sritys, kurios i ties pltojamos, gals ir toliau bti pramons ir tyrinjim partners. ir mons, kurie matuoja, taip pat gali neti savo indl. Tai ketinimas toliau tobulinti leidin Metrologija trumpai. inoma, geriausias bdas kaupti patirt t, kurie metrologija naudojasi. Leidinys bus papildomas naujausiais pakeitimais, susijusiais su metrologijos pltra. 1.2 Metrologijos kategorijos Europos Sjungoje metrologija skirstoma tris skirtingo sudtingumo ir skirtingo tikslumo lygi kategorijas: 1. Mokslin metrologija susijusi su matavimo etalon organizavimu ir pltra bei j ilaikymu (aukiausias lygis). 2. Industrin metrologija turi utikrinti adekvat pramonje, taip pat gamyboje bei bandymo procesuose naudojam matavimo priemoni funkcionavim. 3. Teisin metrologija domisi matavim tikslumu, kai jis turi takos ekonomini sandori, sveikatos ir darbo saugos santyki teisingum. Fundamentalioji metrologija neturi tarptautinio apibrimo. Taiau tam tikroje srityje ji nulemia aukiausi tikslumo lyg. Taigi, fundamentalioji metrologija gali bti apibriama kaip mokslin metrologija, papildyta tomis teisins bei industrins metrologijos dalimis, kurioms reikia mokslins kompetencijos. 2. Industrin ir mokslin metrologija Kaip minta 1.2 skyriuje, industrin ir mokslin metrologija tai dvi i trij metrologijos kategorij. Metrologin veikla, bandymai ir matavimai paprastai yra vertingas indlis, gerinant gamybins veiklos srii kokyb. Atsiranda poreikis susieti matavimus, nes tai tiek pat svarbu, kaip ir pats matavimas. Metrologins kompetencijos pripainimas kiekviename matavim susietumo sekos lygyje gali bti pasiekiamas tarpusavio pripainimo sutartimis ar susitarimais. 2.1. Technins funkcijos 2.1.1. Metrologijos sritys Fundamentalioji metrologija skirstoma 11 srii: mas, elektra, ilgis, laikas ir danis, termometrija, jonizuojanioji spinduliuot ir radioaktyvumas, fotometrija ir radiometrija, srautai, akustika, mediagos kiekis ir tarpakin metrologija. ias 11 tem srii nustato EUROMET. Taiau 11toji (tarpakin metrologija) nra technin sritis. Nra oficialaus tarptautinio posrii apibrimo.

2.1.2. Matavim susietumas (sietis) ir kalibravimas Matavim susietumas (sietis). Matavim vienovs (susietumo) seka tai nepertraukiama lyginimo seka, turinti utikrinti, kad matavim rezultatas ar etalonin vert bus susijusi su auktesnio lygio atraminiais etalonais iki aukiausio lygmens pirminio etalono. Europos pramonje matavim susietumas (sietis) utikrinamas iki aukiausio tarptautinio lygmens, pasitelkiant akredituotas Europos laboratorijas. JAV pramonje matavim susietumas (sietis) utikrinamas iki aukiausio tarptautinio lygmens, tiesiogiai susiejant su NISTu. Kalibravimas. Geriausias bdas matavim susietumui utikrinti matavimo priemons kalibravimas. io kalibravimo metu nustatomos matavimo priemons metrologins charakteristikos. Tai pasiekiama, matavimo priemones tiesiogiai lyginant su etalonais. Iduodamas kalibravimo liudijimas ir (daugeliu atvej) pritvirtinamas lipdukas. Remdamasis ia informacija, vartotojas gali nusprsti, ar priemon yra tinkama naudoti. Matavimo priemons kalibruojamos dl trij pagrindini prieasi: siekiant utikrinti, kad matavimo priemons rod menys atitikt kitus matavimus; siekiant nustatyti matavimo priemons rodmen tikslum; siekiant nustatyti matavimo priemons patikimu m, t.y. kad ja galima bt pasitikti. Kalibruojant matavimo priemon: matuojamj dydi vertes galima priskirti prie rodmen arba nustatyti rodmen korekcijas; galima nustatyti ir kitas metrologines savybes, pavyzdiui, aplinkos poveikius; gautas rezultatas gali bti uraomas dokumen tuose, kurie kartais vadinami kalibravimo liudijimais arba kalibravimo protokolais. 2.1.3. Matavimo etalonai Matavimo etalonai tai materialus matas, matavimo priemon (matuoklis), atramin (pamatin) mediaga ar matavimo sistema, skirta dydio vienetui, vienai ar kelioms jo vertms, kaip atraminms, apibrti, realizuoti, isaugoti ar atkurti. Pavyzdys: Metras apibriamas atstumu, kur nueina viesosspindulys vakuume per 1/299 792 458 sekunds dal. Metras realizuojamas helio-neono lazerio, stabilizuoto jodu, pirminiu bangos ilgio etalonu. emesniuose lygmenyse naudojami materials matai galiniai ilgio matai. Matavim susietumas utikrinamas optiniu interferometru, nustatant galini ilgio mat ilg atraminio anksiau paminto lazerio viesos bangos ilgio atvilgiu.

vairs etalon lygmenys pavaizduoti 2.1 pav. Metrologijos sritys, posriiai ir bdingi matavimo etalonai pateikti 2.1.1 skyriaus 2.1 lentelje. Tokio srao, kuris apimt visus tarptautinius matavimo etalonus, nra. vairi etalon apibrimai pateikiami 6 skyriuje, odyne.

2.1. lentel. Sritys, posriiai ir bdingi matavimo etalonai. lentel traukta tik 10 technini srii Sritis Posritis Bdingi matavimo etalonai Mass etalonai, etalonins svarstykls Mas ir susij Mass matavimas Jga ir slgis r davikliai, keliamosios galios bandymo stendai, jgos, momento ir ra keitikliai, slgio dydiaiTris ir tankis Klampa Nuolatin elektra Kintamoji elektra Auktojo danio elektra Stipriosios srovs ir auktoji tampa Ilgio matavimas (bang ilgiai ir interferometrija) Matmen (dimensin) metrologija Kamp matavimai Formos matavimai

Elektra ir magnetizmas

Ilgis

Laikas ir danis

Paviriaus kokybs matavimas Laiko matavimas Danis

Termometrija Kontaktiniai temperatros

svarstykls su alyva ar dujomis tepam stmokli ir cilindr sistemomis, jgos bandymo mainos Stikliniai aerometrai, laboratoriniai stikliniai saikikliai, vibraciniai densimetrai, stikliniai kapiliariniai viskozimetrai, rotaciniai viskozimetrai, viskozimetrin skal Kriogeniniai srovs komparatoriai, Dozefsono ir kvantinis Holo (Klitcingo) efektas, Zenerio atraminiai etalonai, potenciometriniai metodai, lyginimo tilteliai Kintamosios/nuolatins srovs keitikliai, etaloniniai kondensatoriai, oriniai kondensatoriai, etalonins rits, kompensatoriai iluminiai keitikliai, kalorimetrai, bolometrai Srovs ir tampos matavimo transformatoriai, atraminiai auktosios tampos altiniai Stabilizuoti lazeriai, interferometrai, lazerins interferometrins matavimo sistemos, interferometriniai komparatoriai Galiniai ilgio matai, tiesins skals, pakopiniai ilgio matai, reguliavimo iedai, kitukai, skaitmeniniai matai, matavimo mikroskopai, optiniai ploktumo etalonai, koordinatins matavimo mainos, lazeriniai skenavimo mikrometrai, giluminiai mikrometrai Autokolimatoriai, rotacins lentels, kampiniai matai, daugiakampiai, gulsiukai Tiesumas, ploktumas, lygiagretumas, staiakampikumas, apskritiminiai etalonai, cilindriniai etalonai Pakopos aukio ir pjovos etalonai, iurktumo etalonai, iurktumo matavimo renginiai Cezio atominis laikrodis, laiko intervalo renginys Atominis laikrodis, kvarciniai generatoriai, lazeriai, elektroniniai skaitikliai ir sintezatoriai, (geodeziniai ilgio matavimo prietaisai) Duj termometrai, ITS 90 fiksuoti takai, variniai termometrai, termoelementai Aukt temperatr juodieji knai, kriogeniniai radiometrai, pirometrai, Si fotodiodai Veidrodiniai rasos tako matuokliai arba elektroniniai higrometrai, dvigubi (slgio ir temperatros) drgms generatoriai Kalorimetrai, kalibruotos didels dozs kameros, dichromatiniai dozimetrai Kalorimetrai, jonizacins kameros Jonizacins kameros, atraminiai spinduliuots pluoteliai ir laukai, proporciniai ir kiti skaitikliai, TEPC, Bonner neutron spektometrai Geros kokybs jonizacins kameros, atestuoti radioaktyvieji altiniai, gama ir alfa spektroskopai, 4 detektoriai Kriogeniniai radiometrai, detektoriai, stabilizuoti lazeriniai atraminiai altiniai, atramins mediagos Au viesolaidiai Matomos viesos detektoriai, Si fotodiodai, kvantiniai detektoriai

matavimai Nekontaktiniai temperatros matavimai Drgm (drgnis) Jonizuojan- Sugertoji doz aukto lygio ioji spindu- pramoniniai produktai liuot ir ra- Sugertoji doz medicininiai dioaktyvumas produktai Apsauga nuo spinduliuots Radioaktyvumas

Fotometrija ir Optin radiometrija radiometrija

Srautai

Fotometrija Kolorimetrija viesolaidiai Duj srautas (trinis)

Vandens srautas (trio, mass ir ilumins energijos) Skysi, iskyrus vanden, srautas Anemometrija Akustiniai matavimai dujose Akustika, ultragarsas ir Akselerometrija (akcelometrija) vibracijos Akustiniai matavimai skysiuose Ultragarsas Mediagos Aplinkos chemija Klinikin chemija kiekis Mediag chemija Maisto chemija Biochemija Mikrobiologija pH matavimas

Atramins mediagos Au viesolaidiai Varpo renginiai, rotaciniai duj skaitikliai, turbininiai duj skaitikliai, renginai su kritinmis ttomis Trio etalonai, su mase susieti Koriolio etalonai, lygio matuokliai, ultragarsiniai srauto matuokliai Anemometrai Etaloniniai mikrofonai, interferometrai, kondensatoriniai mikrofonai, garso kalibratoriai Akcelerometrai, jgos keitikliai, vibratoriai, lazeriniai interferometrai Hidrofonai Ultragarso galios matuokliai, spinduliavimo jg svarstykls Atestuotos (sertifikuotos) atramins mediagos (etalonins mediagos) Grynosios mediagos, atestuotos (sertifikuotos) atramins mediagos (etalonins mediagos) Atestuotos (sertifikuotos) atramins mediagos (etalonins mediagos)

2.2. Tarptautin organizacija 2.2.1. Metro konvencija 19-tojo imtmeio viduryje irykjo universalios deimtains metrins sistemos poreikis, ypa pirmj pasaulini parod metu. 1875 metais Paryiuje vyko diplomat konferencija metro klausimu. Joje 17 vyriausybi pasira

Metro Konvencijos sutart. Signatarai nutar kurti ir finansuoti nuolat veikiant mokslin institut Tarptautin svarsi ir mat biur (Bureau International des Poids et Mesures BIPM). Svarsi ir mat generalin konferecija (Conference Generale des Poids et Mesures CGPM) svarsto ir tiria

BIPM (Bureau International des Poids et Mesures)

Vieneto apibrimas

Metro konvencija Tarptautin konvencija, kurta 1875m., nuo 1998 vienija 48 valstybes nares

Pirmin laboratorijos Usienio Nacionaliniai (daugelyje ali pirminiai etalonai pirminiai etalonai nacionaliniai metrologijos institutai) Akredituotos laboratorijos Atraminiai etalonai

mons

Pramoniniai etalonai

CGPM Confrence Gnrale des Poids et Mesures, Metro konvencijos valstybi nari komitetas. Pirmoji konferencija vyko 1889 m. Rengiama kas 4 metai. Tvirtina SI sistem ir fundamentaliosios metrologijos tyrim rezultatus CIPM Comit Internationale des Poids et Mesures Komitetas, vienijantis 18 atstov i CGPM. Priiri BIPM ir teikia konsultacini komitet pirmininkus. Bendradarbiauja su kitomis tarptautinmis metrologijos organizacijomis Konsultaciniai komitetai CCEM elektrai ir magnetizmui; CCPR fotometrijai ir radiometrijai; CCT termometrijai; CCL ilgiui; CCTF laikui ir daniui; CCRI jonizuojan iajai spinduliuotei; CCU vienetams; CCM masei ir su ja susietiems dydiams; CCQM mediag kiekiui. CEN IEC ISO ISO ISO

Vartotojai (galutiniai)

Matavimai

Nacionalin metrologijos infrastruktra

2.1 pav. Matavim vienovs (susietumo) seka

nacionalini metrologijos institut atliekamus darbus, o BIPM teikia rekomendacijas dl nauj svarbi metrologijos apibrim ir vis svarbi klausim, su kuriais yra susijs BIPM. iuo metu Metro konvencij sudaro 48 valstybs nars. 2.2.2. Nacionaliniai metrologijos institutai EUROMET nacionalin metrologijos institut (NMI) apibria taip: Institutas valstybs sprendimu paskirta staiga vieno ar keli matuojam dydi valstybiniams etalonams (nacionaliniams) pltoti ir ilaikyti. Kai kuriose alyse ir kiuose veikia centralizuotos metrologijos organizacijos, turinios vien nacionalin metrologijos institut. NMI gali pavesti ilaikyti specifinius etalonus tam tikroms NMI statuso neturinioms laboratorijoms. Kitose alyse ir kiuose veikia decentralizuotos organizacijos su keliais institutais. Visi jie turi NMI status. NMI atstovauja aliai visame pasaulyje, palaikydamas ryius su kit ali nacionaliniais metrologijos institutais, su regioninmis metrologijos organizacijomis (RMO) ir su BIPM. Nacionaliniai metrologijos institutai yra tarptautins organizacijos, pavaizduotos 2.2 pav., pagrindas. Nacionalini metrologijos institut Europoje sraas pateiktas EUROMET adres knygoje, r.4 skyri. 2.2.3. Pirmins laboratorijos Nominuotomis (paskirtosiomis) laikomos tos laboratorijos, kurios: yra pripaintos tarptautiniu mastu ir skirtos pir minio lygio pagrindiniam matavimo vienetui arba aukiausio pasiekiamo tarptautinio lygio ivestiniam vienetui realizuoti;

BIPM Bureau International des Poids et Mesures Fizikini vienet ir etalon tarptautiniai tyrimai. Tarplaboratorini lyginim administravimas nacionalinms laboratorijoms

r. odyn

2.2 pav. Metro Konvencijos organizacija

Redakcijos pastaba. Pateikiant nacionalin metrologijos infrastruktr, leidinio originale praleisti ie lygmenys: darbiniai etalonai ir darbins matavimo priemons.

atlieka tarptautiniu mastu pripaintus tyrimus tam tikros metrologijos srities posrityje; ilaiko ir toliau pltoja matavimo vienet bsi miems pirminiams etalonams; dalyvauja atliekant lyginimus aukiausiu tarp tautiniu lygiu. Pirmines laboratorijas skiria NMI, atsivelgdami skirting metrologijos srii veiksm planus ir alies metrologin politik. Nominuot laboratorij sraas pateikiamas EUROMET adres knygoje (r. 4 skyri). 2.2.4. Atramins (pamatins)laboratorijos Nominuota laboratorija, kuri gali kalibruoti pateiktj matavimo dyd didiausiu alyje tikslumu. Ji susieta su pirmine laboratorija. Isamesn informacij galite rasti 4 skyriuje.

2.2.5 Akredituotos laboratorijos Akredituota laboratorija turi treiosios alies (organizacijos) pripastam technin kompetencij, garantuoja kokyb ir bealikum. Gali bti akredituojamos tiek visuomenins, tiek privaios laboratorijos. Akreditavimas yra savanorikas, taiau daug europini valdios staig garantuoja bandym bei kalibravimo laboratorij kokyb pagal savo kompetencij, reikalaudamos akreditavimo i akredituojanij organizacij. To, pavyzdiui, reikalaujama i laboratorij, dirbani maisto sektoriuje ir kalibruojani svarsius, naudojamus mameninse parduotuvse. Akreditavimas garantuojamas, remiantis laboratorijos vertinimu (atestavimu) ir nuolatine prieira (inspekcija). Akreditavimas tenkina Europos ir ISO standartus EN/ISO 45001, 45002, 45003 ir ISO/CEI 25, dabartin ISO 17025 ir dar daug technini apra bei nuorod. EA (Europos akreditavimo kooperacijos r. 2.3.2 skyri) rpesiu akredituotos laboratorijos iduotas kalibravimo liudijimas pripastamas kiekvienoje alyje, pasiraiusioje savitarpio pripainimo sutart (Matual Recognition Agreement MRA). Europos akredituojanios organizacijos: garantuoja akreditavimus atitinkamose alyse; inspektuoja ir tvarko nacionalinius akredituot laboratorij re gistrus ir tvirtina geros laboratorins praktikos (GLP) laboratorijas. Isamesn informacij galite rasti 4 skyriuje. 2.3 Europin organizacija Isamesn informacij galite rasti 4 skyriuje. 2.3.1.EUROMET steigta 1983 metais Europos metrologijos institut bendradarbiavimui skatinti. iuo metu jungia 23 narius, o keletas valstybi yra kandidats narius. Bendradarbiavimo pagrindas pltoti pagrindinius tyrim, tarplaboratorini lyginim ir susietumo studij projektus. iems projektams vadovauja vadinamosios referent grups (rapporteur groups), turinios po vien nar i kiekvienos alies. Jos kuria NMI ir matavim susietumo Europoje atitikties baz. EUROMET pagrindin metrologijos organizacija Europoje ir Europos komisijos ginijamo turto saugotoja; ji taip pat vadovauja ES projektams bendrosios rinkos naudai. EUROMET tai CIPM daugiaals sutarties regionin organizacija, pripastanti nacionalinius matavimo etalonus. 2.3.2. EA (Europos akreditavimo kooperacija) Pagrindin akreditavimo institucij organizacija Europoje kurta remiantis daugiaale sutartimi ir grindiama tarpusavio atitikties periros sistema (mutual peer review system). EA apima apie 15 akreditavimo institucij ir turi dviales sutartis su atitinkamomis institucijomis keliose kitose valstybse. Tikslas yra toks, kad akredituot laboratorij vienoje valstybje narje atliekam bandym ir kalibravimo rezultatus pripaint vis kit valstybi nari valdios pareignai ir pramon. Daugelyje ali metrologijos infrastruktr sudaro nacionaliniai metrologijos institutai (NMI), atramins ir akredituotosios laboratorijos. Be to,

NMI ir atramini laboratorij tikslas siekti, kad treiosios alys vertint j kokybs sistemas per akreditavim arba sertifikavim. 2.3.3. EUROlab Nacionalini laboratorij organizacij federacija apima madaug 2000 laboratorij. EUROlab tai savanorika kooperacija, atstovaujanti laboratorij organizacijoms techniniu ir dalykiniu poiriu ir jas remianti, koordinuojant veiksmus, susijusius, pavyzdiui, su Europos komisijos, Europos standartizacijos ir su tarptautine veikla. Eurolab organizuoja darbo patirties aptarimus ir simpoziumus bei rengia situacijos analizs dokumentus ir technines ataskaitas. Daugelis su metrologija susijusi laboratorij yra Eurolab nars. 2.3.4. Eurachem Europos analitini laboratorij asociacija. Europos Sjungoje labai svarbu garantuoti chemijos matavim susietum ir kokyb. Eurachem bendradarbiauja su EUROMET, kuriant atramines laboratorijas, naudojant atramines mediagas bei mediagos kiekio vieneto molio susietum. 2.3.5. COOMET Organizacija, atitinkanti EUROMET, vienijanti narius i Centrins ir Ryt Europos ali. 3. Teisin metrologija Teisin metrologija kildinama i siningos prekybos poreikio. Pagrindinis teisins metrologijos tikslas apsaugoti pilieius nuo klaiding matavim padarini: tarnybini ir komercini sandori, o taip pat darbo aplinkos, sveikatos ir darbo apsaugos sri tyse. Taigi statym leidyboje nustatomi reikalavimai: matavimo priemonms; matavimo ir bandym metodams, skaitant iankstin pakavim. 3.1. Teisins metrologijos technins funkcijos I asmen, naudojani matavimo rezultatus teisins metrologijos taikomosiose srityse, nereikalaujama, kad jie bt metrologijos ekspertais. U toki matavim patikimum atsakomybs imasi vyriausyb. Priemons turi garantuoti teisingus matavimo rezultatus: darbo slygomis; per vis naudojimo laikotarp; nustatyt leistin paklaid ribose. 3.1.1. Direktyvos Visame pasaulyje nacionaliniai teisiniai (atitinkantys statym) reikalavimai, kuriuos turi tenkinti naudojamos priemons yra sudaryti anksiau pamintoms sritims. Prevencins, taip pat represins priemons pateikiamos emiau. Prevencins priemons. Prevencini priemoni imamasi prie matavimo priemones parduodant, t.y. turi bti patvirtinamas priemoni tipas ir atliekama j patikra. Gamintojai garantuoja, kad tipo tvirtinim atlieka kompetentinga institucija daugelyje ali tai atlieka takinga staiga jeigu tipas atitinka visus su juo susijusius teisinius reikalavimus. Serijiniu bdu gaminamos matavimo prie-

mons kontroliuoja, kad kiekviena tenkint visus tvirtinimo procedrai nustatytus reikalavimus. Vartojam priemoni atveju siekiant garantuoti, kad matavimo priemons tenkins teisinius reikalavimus, numatomas j inspektavimas ar periodins patikros. Tokie teisiniai reikalavimai, skaitant vartojimo reikalavimus, vairiose alyse skiriasi, priklausomai nuo nacionalini statym ir normini akt. Represins priemons. Rinkos prieira tai represin priemon bet kokiam neteistam matavimo priemons vartojimui atskleisti. Tokiam inspektavimui ir bandymams naudojami etalonai, turi bti susieti su nacionaliniais arba tarptautiniais etalonais. Harmonizavimas. Harmonizavimas Europoje grindiamas Direktyva 71/316/EEC, kuri apima reikalavimus, numatytus vis kategorij matavimo priemonms, taip pat kitomis nuo 1971 met ileidiamomis direktyvomis, kurios aprpia atskiras individualias matavimo priemoni kategorijas. Matavimo priemons, kurioms oficialiai buvo suteiktas EEC tipo patvirtinimas bei atlikta EEC pirmin patikra, gali bti pateikiamos rink ir naudojamos visose valstybse narse be papildom bandym ar tipo patvirtinimo. Siekiant, kad preks laisvai cirkuliuot atskiroje Europos rinkoje, 1989 metais Tarybos sprendimu buvo sukurta nauja technins harmonizacijos ir standartizacijos, skaitant ir metrologij, koncepcija. Numatyta, kad ios direktyvos bt privalomos visoms valstybms narms ir padt ivengti galim nukrypim atskirose valstybse. Europos Komisijos pasilymu buvo ileista Matavimo priemoni direktyva (MID). MID tikslas paalinti techninius barjerus prekyboje, kartu reguliuojant i matavimo priemoni prekyb ir vartojim: vandens skaitikli; duj skaitikli; elektros energijos skaitikli ir matavimo trans formatori; ilumos skaitikli; matavimo sistem, skirt skysiams, iskyrus vanden; automatini svarstykli; taksometr; mediagini mat; matmen matavimo sistem; kvapo analizatori; imetamj duj analizatori. ios matavimo priemons turi tenkinti pagrindinius reikalavimus. Gamintojas gali nustatyti technines detales arba remtis harmonizuotais Europos standartais. Standart taikymas padeda jungtis rink, t.y. kai matavimo priemons atitinka iuos standartus, atsiranda prielaida, kad jos atitiks ir direktyv reikalavimus. Atitikties vertinimas. Atitikties vertinimo procedros atitinka Direktyvoje 93/65/EEC pateiktas procedras, skirtas moduliams, kurie naudojami visose su techniniu harmonizavimu susietose direktyvose. Elektroninms matavimo priemonms atliekamos dviej etap atitikties vertinimo procedros. Pirmajame etape tipo ekspertiz atlieka treiosios alies (organizacijos) sertifikavimo institucija. Serijiniu bdu gaminam priemoni atitikt gali nuststyti gamintojas, su slyga, kad

jis turi patvirtint ir priirim kokybs sistem. Prieingu atveju treiosios alies sertifikavimo institucija privalo atlikti atskir matavimo priemoni ekspertiz. Pavyzdys: Direktyva 90/384/EEC skirta neautomatinms svarstyklms, o Direktyva 93/42/EEC medicinos taisams. Prie parduodant ias priemones Europos ekonominje erdvje, jos turi turti CE ym, su slyga, kad jos prajo EC atitikties vertinimo procedr.

Sertifikavimo institucijos. Valstybs nars paskelbia (notifikuoja) sertifikavimo institucijas. ios paskelbtosios institucijos privalo turti technin kompetencij ir bti savarankikos, kaip tai numato direktyva. Taigi jos gali atlikti technines ir administracines uduotis. Jos gali bti tiek privaios, tiek valstybins organizacijos. Gamintojai gali savo nuoira jas pasirinkti i Europoje esam institucij. Teisin kontrol. Kaip paminta direktyvoje, privaloma teisin matavimo priemoni kontrol paliekama kiekvienai valstybei narei. Reikalavimai, kuriuos turi tenkinti priemons po to, kai jos buvo pateiktos vartoti, nebuvo harmonizuoti. Todl pakartotini patikr, inspektavimo ir patikros galiojimo periodus gali nustatyti valstybs nars, pasiremdamos savo nacionaliniais statymais. Vartotojo apsauga vairiose valstybse narse gali skirtis. Dl tos prieasties reikalavimai, lemiantys matavimo priemoni vartojim, priklauso nuo nacionalini teiss akt. Valstybs nars gali nustatyti teisinius reikalavimus ir toms matavimo priemonms, kurios neivardintos MID. 3.1.2 Tikrinami renginiai Teisins metrologijos sritys dl istorini prieasi skirtingose alyse skiriasi. Matavimo priemoni klasi pagrindins sudedamosios dalys pagal Europoje priimt harmonizuot klasifikacij pateiktos 1 lentelje. Kai tik sigalios MID, dauguma emiau nurodyt direktyv bus atauktos. Direktyvas galite rasti oficialiame Europos bendrijos leidinyje (Official Journal of the European Communities), ir. 4 skyri. Direktyva Matavimo priemon ar gaminys71/317 71/318 71/319 71/347 73/362 74/148 75/33 75/107 75/410 75/443 76/765 76/766 76/891 77/95 77/313 78/1031 79/830 86/217 90/384 93/42 Prekystalio (masyvs) svarsiai nuo 1 iki 50 kg ir cilindriniai svarsiai nuo 1 iki 10 kg Duj trio matuokliai Skysi (iskyrus vanden) matuokliai Mass etalonai saugyklose laikom grd triui matuoti Mediaginiai ilgio matai Svarsiai nuo 1 mg iki 50 kg alto vandens matuokliai Indai, naudojami kaip matavimo talpos Nuolatinio sumavimo svrimo mainos Transporto priemoni spidometrai (greiio matuokliai) Alkotesteriai ir alkoholio hidrometrai Alkoholio lentels Elektros energijos matuokliai Taksometrai Skysi matavimo sistemos (iskyrus vanden) Automatins svarstykls, skirtos sverti atsiskaitant ir riuojant Karto vandens matuokliai Slgio motorizuot transporto priemoni padangose matuokliai Neautomatins svarstykls Medicininiai produktai

Programin ranga. Ji netraukta ias direktyvas, bet j nagrinja MID. 3.2. Tarptautin organizacija OIML Tarptautin teisins metrologijos organizacija, OIML, buvo kurta 1955 metais konvencijos pagrindu, siekiant globaliai harmonizuoti teisines metrologijos procedras. OIML yra tarpvyriausybini sutari organizacija, jungianti 57 valstybes nares, kurios dalyvauja techninje veikloje, ir 48 ryius palaikanias (koresponduojanias) valstybes nares, kurios dalyvauja stebtoj teismis. OIML teisins metrologijos tarptautinio harmonizavimo klausimu bendradarbiauja su Metro konvencija ir BIPMu. OIML bendradarbiauja su daugiau negu 100 tarptautini ir regionini institucij, kurios yra susijusios su metrologija, standartizavimu ir joms artimoms sritims. Metrologins nuorodos. Pasaulyje paplitusios technins struktros teikia nariams patarimus metrologijos klausimais, tobulinant nacionalinius ir regioninius reikalavimus teisins metrologijos taikymo srityje, kurie skirti matavimo priemoni gamintojams ir vartotojams. Modelio reglamentai, tarptautins rekomendacijos. OIML pltoja modelio reglamentus ir ileidia tarptautines rekomendacijas, kurios aprpina narius tarptautiniu mastu priimta baze, kuriant nacionalin teisyn vairi kategorij matavimo priemonms. Europos matavimo priemoni direktyvos (MID) projekte idstyti reikalavimai didele dalimi yra ekvivalentiki tarptautinms OIML rekomendacijoms. Tarptautini rekomendacij pagrindiniai elementai: tikslas (sritis), taikymas ir terminologija; metrologiniai reikalavimai; techniniai reikalavimai; metodai ir renginiai, skirti bandymams bei rei kalavim atitikimo patikrai; bandym protokol formatas. OIML rekomendacij ir dokument projektus rengia valstybi nari atstov sudaryti techniniai komitetai ir pakomiteiai. Taip pat kaip konsultantai dalyvauja tam tikri tarptautiniai ir regioniniai institutai. Siekiant ivengti konflikt tarp OIML ir toki institucij kaip ISO bei IEC, sudarytos bendradarbiavimo sutartys. Todl matavimo priemoni gamintojai bei vartotojai, bandym laboratorijos gali tuo pat metu naudoti OIML ir kit pamint institucij skelbiamais dokumentais. OIML sertifikavimo sistema. Sistema, kuri suteikia gamintojui galimyb gauti OIML liudijim ir bandymo protokol, rodant, kad pateiktasis priemons tipas atitinka svarbius OIML tarptautini rekomendacij reikalavimus. Liudijimus teikia OIML valstybs nars, kurios yra paskyrusios vien ar daugiau leidybos teises turini pareign, atsaking u gamintoj, kurie nori, jog j priemons tipas bt sertifikuotas, pareikim forminim. ie liudi-

jimai yra nacionalini metrologijos tarnyb savanoriko pripainimo objektai. 3.3. Europin organizacija WELMEC Rengdamos ir gyvendindamos direktyvas, paremtas Naujuoju poiriu (New Approach), i Europos Sjungos valstybi nari ir trys EFTA alys 1990 m. steig WELMEC Vakar Europos teisins metrologijos kooperacij ir pasira memorandum. is pavadinimas 1995 metais buvo pakeistas Europinis bendradarbiavimas (kooperacija) teisinje metrologijoje, bet sinonimas WELMEC iliko. Nuo to laiko WELMEC asocijuotomis narmis prim valstybes, pasiraiusias sutartis su Europos Sjunga. iuo metu yra 27 valstybs nars. WELMEC nars yra nacionalini teisins metrologijos staigos i ES ir EFTA valstybi nari. Nacionalins teisins metrologijos staigos t ali, kurios yra parengiamajame ES narysts etape, laikomos asocijuotomis narmis. Pagrindinis WELMEC tikslas pltoti teisins metrologijos staig Europoje tarpusavio pasitikjim, harmonizuoti teisins metrologijos veiklos sritis ir skatinti suinteresuotas institucijas keistis informacija. WELMEC komitet sudaro valstybi nari ir asocijuotj valstybi nari delegatai ir stebtojai i EUROMET, Europins akreditavimo kooperacijos (EA), Tarptautins teisins metrologijos organizacijos (OIML) ir kit regionini organizacij, kurios domisi teisine metrologija. Komitetas susitinka bent kart per metus. Nedidel pirmininko grup teikia patarimus pirmininkui strateginiais klausimais. Darbo grups susitinka, kai tik ikyla reikalas aptarti kelet svarbi tem ir pateikti rekomendacijas WELMEC komitetui. iuo metu komiteto darb remia septynios darbo grups: WG 2 WG 4 WG 5 WG 6 WG 7 WG 8 WG 10 Direktyv gyvendinimas (90/384/EEC). Sekretoriatas: Jungtin Karalyst EN 45000 standart taikymas notifikuotoms institucijoms. Sekretoriatas: Norvegija gyvendinam veiklos srii perira. Sekretoriatas: Jungtin Karalyst Iankstinis pakavimas. Sekretoriatas: Nyderlandai Programin ranga. Sekretoriatas: Vokietija Matavimo priemoni direktyva. Sekretoriatas: Pranczija Skysi, iskyrus vanden, matavimo renginiai. Sekretoriatas: Nyderlandai

Ispausdint nuorod apie harmonizacij Europoje pavyzdiai: Direktyvos 90/384/EEC, skirtos neautomatinms svarstyklms, taikymas;

tipo tvirtinimo sutartis, kuri nusako tipo tvirtinimo abipus pripainim, remiantis OIML rekomendacijomis, skirtomis kai kurioms matavimo priemoni kategorijoms t srii, kurios iki iol neharmonizuotos; nuorodos, nusakanios matavimo priemoni programinei rangai taikomus reikalavimams.

WELMEC teikia Europos Komisijai ir Tarybai patarimus, susijusius su Matavimo priemoni direktyvos pltra. 4. Metrologins informacijos altiniai (r. 4.1 lentel)

4.1 lentel. Adresai ir puslapiai isamesnei informacijai

Informacija apie... Tarptautins metrologijos organizacijos SI vienetai Nacionaliniai metrologijos intstitutai EUROMET techniniai projektai ir tarpusavio lyginimas Akredituotos laboratorijos Akreditacija Europoje Europos matavim, bandym ir analitins laboratorijos Svarbiausi tarptautiniai lyginimai Standartai Nacionalins standartizavimo institucijos Atramins (etalonins) mediagos cheminei analizei Teisin metrologija Europoje Teisin metrologija, tarptautiniai reikalai Bendrijos statym leidimas metrologija

altiniai BIPM(tarptautinis mat ir svarsi biuras) EUROMET

Kontaktas Pavillon de Breteuil, F-92312 Sevres Cedex, France, www.bimp.fr BIMP www.bimp.fr Secretariat 2000-2001 at OFMET, Lindenweg 50, CH3003 Bern-Wabern, Switzerland, www.euromet.org Secretariat at COFRAC, 37 rue de Lyon, FR-75012 Paris, France www.european-accreditation.org www.eurolab.org BIMP www.bimp.fr www.iso.ch www.cenorm.be www.irmm.jrc.be WELMEC Secretariat United Kingdom Tel.: +44-208-9437211 www.welmec.org OIML Secretariat at BIML Paris, France Tel.: +33 1 48 78 12 82 www.oiml.org www.europa.eu.int/eurlex/en/lif/reg/en_register_133012.html

EA EUROlab Publikuota Metrologijoje ISO(Tarptautin Standart Organizacija) CEN(Europos Standart Komitetas) IRMM COMAR duomen baz WELMEC OIML Oficialus Europos Bendrijos leidinys official Journal of the Eurpean Communities CELEX duomen baz

(Tsinys kitame urnalo numeryje)

teikta redakcijai 2000 12 08 11 Parengta spausdinti 2000 12 22 Student 50-454 k., 3031 Kaunas, tel. 35 12 52 el. patas: metrol.inst@adm.ktu.lt