PRESENTATION HEADER IN GREY CAPITALS

Presented by

Date

Subheader in green

KAIP PADIDINTI PAGRINDINIŲ MAISTO GAMYBOS PROCESŲ EFEKTYVUMĄ?

Saulius Jagminas,

Columbus Lietuva projektų vadovas

Praktiniai patarimai ir pasiūlymai

2012 m.

TURINYS

Užsakymų priėmimas Kainodara Žaliavų pirkimo planavimas Žaliavų pirkimo užsakymų sudarymas Žaliavų gavimas, patikra, žymėjimas ir

registravimas Žaliavų galiojimo laiko kontrolė Gaminių normatyvinė

duomenų bazė Gamybos planavimas Gamybos perplanavimas Žaliavų

surinkimo į gamybą planavimas Žaliavų surinkimas į gamybą Prieskonių ir kontroliuojamo naudojimo žaliavų surinkimas į gamybą Atsargų apskaita ir žaliavų nurašymo operacijos Gamybos įrangos

pritaikymas gamybos operacijoms Takių produktų apskaita Pagamintos

produkcijos registravimas Svėrimo-pakavimo linijų integracija Darbo

apskaita gamyboje Produkcijos surinkimas išsiuntimui Prekių atsekamumas Gaminių savikainos apskaičiavimas Metinio biudžeto sudarymas

3

TIPINĖ LIETUVOS MAISTO GAMYBOS ĮMONĖ

• Gamykla, kurioje veikia keli gamybos cechai.

• Įmonė turi 10 firminių parduotuvių, kuriose įdiegti pardavimo taškai (POS).

• Darbuotojų skaičius nuo 80 iki 500.

• Logistikos paslaugos paprastai samdomos iš trečiųjų šalių.

• Asortimentas nuo 200 iki 500 produktų.

• Per dieną pagaminama apie 80 produktų rūšių.

• Per dieną išrašoma 500-800 sąskaitų-faktūrų.

• Apskaitoje dirba nuo 5 iki 10 darbuotojų.

• Metinės pajamos nuo 50 mln. Lt iki 300 mln. Lt.

4

UŽSAKYMŲ PRIĖMIMAS

Dažnai pasitaiko, kad užsakymų duomenys į įmonę gaunami elektroniniu būdu arba įvedami klaviatūra telefoninio pokalbio metu. Užsakymus elektroniniu formatu pateikia tik prekybos tinklai, tokie duomenys importuojami.

Dažniausiai vienu metu dirba 5 užsakymų priėmėjos, kurios iš karto suveda duomenis. Tai yra labai atsakingas ir greito duomenų įvedimo įgūdžių reikalaujantis darbas ir įmonei gana brangus procesas.

Mes siūlome internetinį užsakymų įvedimo portalą, kur užsakovai ir firminių parduotuvių vadovai gali įvesti užsakymų duomenis nuotoliniu būdu savo darbo vietose.

Rezultatas: 4-5 kartus sumažintas užsakymų įvedimo laikas ir kaštai.

5

KAINODARA

Dažnai pasitaiko, kad gamybos įmonės naudoja įvairius prekybos instrumentus: kainynai pirkėjų grupėms, lojalumo kortelės, nuolaidų sistema ir akcijos. Yra poreikis valdyti prekių kainas centralizuotai ir turėti galimybę iš sistemos (pvz., NAV) nusiųsti prekių kainas tiesiai į parduotuvių POS.

Kita vertus, pasikeitus vienos ar kelių pagrindinių žaliavų kainai arba išteklių savikainai, kainų perskaičiavimo procesas yra sudėtingas ir labai ilgai trunka. Yra didelis poreikis operatyviai apskaičiuoti naujas produktų kainas ir suformuoti kainynus.

Mes siūlome centralizuoto prekybos taškų valdymo, centralizuoto pirkimų užsakymų ir prekių paskirstymo valdymo, kasos administravimo, kasos programų ir banko kortelių autorizavimo sprendimus. Šių sprendimų partneris – „Dineta“.

Rezultatas: 3-4 kartus spartesnis kainodaros specialistų darbas.

6

ŽALIAVŲ PIRKIMO PLANAVIMAS

Gamybos apskaitos ir valdymo sistemose paprastai būna standartiškai realizuoti žaliavų papildymo pagal kritinį kiekį algoritmas ir trūkstamo žaliavų kiekio pirkimo pagal gamybos užsakymą algoritmas. Dažnai greito vartojimo (šviežių) produktų gamybos įmonėms reikalingas papildomas sprendimas, nes standartiniai sprendimai negali atsižvelgti į paskutinės savaitės ar mėnesio žaliavos papildymo istoriją arba, kitaip sakant, negali atsižvelgti į pardavimo apimčių svyravimus.

Mes siūlome žaliavų papildymo algoritmą, pagal kurį apdorojami žaliavos naudojimo duomenys per paskutines savaites bei įvertinami žaliavų likučiai ir minimalus žaliavos rezervas sandėlyje, tiekėjų darbo (pristatymo) kalendorius, taip pat pasiūlomas artimiausio laikotarpio žaliavų užsakymo kiekis. Šis į veiklos atkartojimą orientuotas sprendimas padeda tiksliau numatyti artimiausio laikotarpio žaliavų poreikį.

Rezultatas: minimalios greito naudojimo žaliavų atsargos bei įsigytas teisingas žaliavų kiekis, užtikrinantis gamybos užduočių vykdymą.

7

ŽALIAVŲ PIRKIMO UŽSAKYMŲ SUDARYMAS

Maisto gamybos įmonėse gana dažnai pirkimo užsakymų duomenys įvedami į apskaitos sistemą tik krovinio gavimo dieną, kai žaliavos atvežamos į įmonę. Tai bloga praktika, nes įmonės darbuotojai neturi jokios informacijos apie numatytus žaliavų papildymus.

Mes siūlome pirkimo užsakymų duomenis į apskaitos sistemą įvesti su tiekėju pasiekto susitarimo dieną, tiksliai nurodant tiekėjo nr., prekės nr., kiekį, planuojamą gavimo datą, kainą. Vienam gavimui turi būti įvedamas vienas pirkimo užsakymas. Be to, planuojama pristatymo data turi būti kontroliuojama ir, jei prekė nebuvo pristatyta laiku ir buvo sutarta nauja pristatymo data, tai pirkimo užsakyme turi būti įvesta nauja data.

Rezultatas: užtikrintas teisingas planavimo sistemos ir kitų gamybos procesų veikimas.

8

ŽALIAVŲ GAVIMAS, PATIKRA, ŽYMĖJIMAS IR REGISTRAVIMAS (1)

Maisto produktų gamybos įmonėms labai svarbu patikrinti iš tiekėjų gautų žaliavų kokybę, galiojimo laiką, gavimo temperatūrą ir, tinkamai pažymėjus, iš karto užregistruoti prekės gavimą bei padėjimą į pritaikytą saugojimo vietą. Dažnai maisto gamybos įmonėse gautų žaliavų registravimas informacinėje sistemoje vyksta pavėluotai, kartais po kelių dienų. Naudojant ranka pildomus gavimo žurnalus ir ranka atliekant žymėjimą ant pakuočių, sunku užtikrinti žaliavų gavimo registravimo kokybę ir tikslumą. Tai bloga praktika.

Įmonių vadovai turi siekti, kad prekės gavimas į sandėlį būtų registruojamas ten pat sandėlyje, gavimo metu.

9

ŽALIAVŲ GAVIMAS, PATIKRA, ŽYMĖJIMAS IR REGISTRAVIMAS (2)

Mes siūlome kompiuterizuoti žaliavų gavimo operacijas, panaudojant mobilius delninius kompiuterius su skeneriais (RF terminalus), bei su šiais terminalais integruoti apskaitos ir verslo valdymo sistemą. Šiais kompiuteriais, naudojant specialius dialogus, realiu laiku į sistemą galima įvesti gautų prekių duomenis, atlikti patikrą ir spausdinti žaliavų žymėjimo etiketes, kuriose yra prekės nr., partijos nr., galiojimo data, kiekis, rūšies kodas, prekės barkodas ir partijos barkodas. Dalis iš tiekėjų gaunamų prekių turi brūkšninius kodus. Jos turi būti identifikuojamos pagal juos, taip užtikrinant gautų prekių atpažinimą. Labai svarbu užregistruoti tikslų gautų žaliavų kiekį, todėl visos gaunamos žaliavos turi būti pasveriamos arba kitaip patikrinamas gautas kiekis.

Atkreiptinas dėmesys į tikslaus žymėjimo svarbą, nes tik teisingai pažymėjus žaliavas, tampa įmanoma jas greitai ir be klaidų surinkti į gamybą.

10

RF TERMINALAI

11

ŽALIAVŲ GALIOJIMO LAIKO KONTROLĖ

Maisto gamybos įmonėms kritiškai svarbu nuolat sekti žaliavų galiojimo laiką žaliavų sandėlyje ir užtikrinti, kad į gamybą nepatektų žaliavos su pasibaigusiu galiojimo laiku. Vedant ranka pildomus žaliavų gavimo žurnalus, yra sunku patikrinti, ar sandėlyje yra pasibaigusio galiojimo žaliavų, o suformuoti besibaigiančio galiojimo žaliavų partijų sąrašą dar sudėtingiau. Įmonėse, kuriose nevedama kompiuterizuota žaliavų apskaita pagal partijas, inventorizacijos operacija trunka nemažai laiko, todėl ji atliekama ne kasdien.

Mes siūlome kompiuterizuoti žaliavų galiojimo laiko kontrolės operaciją, pavedant gamybos valdymo sistemai formuoti besibaigiančio ir pasibaigusio galiojimo žaliavų partijų sąrašus. Pagal šiuos dokumentus kokybės inžinierius prieš gamybos planavimo operaciją gali perduoti pasibaigusio galiojimo žaliavas į karantino sandėlį. Kokybės inžinierius taip pat gali informuoti gamybos vadovus apie besibaigiančio galiojimo žaliavų partijas, inicijuodamas žaliavų naudojimo veiksmus.

Rezultatas: teisingas besibaigiančio galiojimo žaliavų valdymas.

12

GAMINIŲ NORMATYVINĖ DUOMENŲ BAZĖ

Daugumoje maisto gamybos įmonių gaminių receptūros saugomos ne duomenų bazėse, o dažniausiai - MS Excel ar MS Word dokumentuose. Tai ydinga praktika, nes, norint receptūrų informaciją panaudoti gamyboje, reikia pirmiausiai užtikrinti duomenų patikimumą. Tai reiškia – užtikrinti, kad receptūros kopija yra vienintelė, ir tik ją vienintelę visi suinteresuoti darbuotojai naudoja tarnybinėms užduotims vykdyti. Dažnai šis, atrodytų, paprastas uždavinys tampa sunkiai įveikiamu, nes tokią tvarką sunku įgyvendinti. Be to, dažniausia receptūra sudaroma vieno gamybos lygio, nurodant, kiek reikia komponentų galutinio gaminio vienam baziniam matavimo vienetui pagaminti.

Mes siūlome gaminių receptūrų duomenis saugoti integruotoje gamybos apskaitos ir valdymo sistemoje, kad tiek gamybos planuotojai, tiek vykdytojai ir apskaitininkai galėtų naudotis vienu produktų receptūrų duomenų šaltiniu.

13

GAMYBOS PLANAVIMAS (1)

Maisto produktų gamybos įmonėse, ypač greito vartojimo, gamybos planavimo operacija vyksta, galima sakyti, „ekstremaliomis“ sąlygomis. Pardavimų užsakymai iš užsakovų gaunami vėlai ir pagaminti produktus iki jų išsiuntimo termino tampa sunkiu uždaviniu.

Gamybos planavimui įmonėse dažnai naudojamos MS Excel lentelės, kuriose įvesti gaminių receptūrų duomenys ir suprogramuoti žaliavų poreikio skaičiavimo pagal receptūras algoritmai. Naudojant MS Excel, yra sunku užtikrinti receptūros duomenų teisingumą. Be to, po planavimo nemažai laiko užima žaliavų pakankamumo patikrinimas.

Tai yra, kompleksinis gamybos planavimo uždavinys kelia daug rūpesčių gamintojams dėl apimties ir duomenų patikimumo.

14

GAMYBOS PLANAVIMAS (2)

Mes siūlome kompiuterizuotą gamybos planavimo sistemą, kuri pagal pardavimų užsakymų arba pardavimų prognozės duomenis gali:

• sukurti pusgaminių ir gaminių gamybos planus kiekvienam cechui ar barui,

• suskaičiuoti žaliavų poreikį,

• suformuoti žaliavų surinkimo užduotis kiekvienam gamybos padaliniui.

• suskaičiuoti ir pateikti vartotojui informaciją apie žaliavų pakankamumą gamybos plano vykdymui.

Rezultatas: planavimo procesas tampa labai efektyvus, trunka iki pusvalandžio. Per šį laiką taip pat sukuriami visi reikalingi gamybos planavimo dokumentai.

15

GAMYBOS PERPLANAVIMAS

Gamybos perplanavimo procesas, pasikeitus užsakymo sąlygoms, yra dar sudėtingesnis. Tačiau maisto gamybos jis dažnai neišvengiamas, nes užsakovai užsakymų įvykdymui palieka labai mažai laiko. Todėl maisto produktų gamintojai, siekdami laiku pateikti užsakymą, yra priversti pradėti gamybą kuo anksčiau, dar negavę užsakovo patvirtinimo. Tuo pat metu, vykstant gamybai ir gamybos operacijų registravimui, reikia papildomai suplanuoti naujus pusgaminių ir gaminių gamybos užsakymus.

Mes siūlome papildomo gamybos planavimo sistemą, kuri į jau vykdomų gamybos užduočių sąrašą įjungia papildomas užduotis, realiai nesutrikdant gamybos proceso.

16

ŽALIAVŲ SURINKIMO Į GAMYBĄ PLANAVIMAS (1)

Dažnai pasitaikanti situacija. Gamybos įmonėse labai svarbu užtikrinti, kad į gamybą būtų perduodama būtent tiek žaliavų, kiek reikia pagal normą. Gamybos ceche paprastai įkuriamas gamybos sandėlis, kuriame saugomos iš žaliavų sandėlio perduotos žaliavos, kad gamyboje pritrūkus žaliavų, jas būtų galima operatyviai paimti.

Žaliavų perdavimas dažnai nekontroliuojamas, nepaisoma normų – imama tiek, kiek trūksta. Dėl to žaliavos dažnai pereikvojamos.

Pastebėta, kad retai pasitaiko įmonės, kuriose nėra sandėlių gamybos cechuose ir kuriose užtikrinamas nepanaudotų žaliavų grąžinimas į žaliavų sandėlį.

17

ŽALIAVŲ SURINKIMO Į GAMYBĄ PLANAVIMAS (2)

Mes siūlome sprendimą, kurio pagalba būtų planuojamas gamybos aprūpinimas žaliavomis, atsižvelgiant į gaminių receptūras, likučius sandėliuose ir partijų galiojimo datą FEFO metodu (seniausia galiojimo data pirma). Sistema pasiūlys teisingą žaliavos kiekį paimti iš nustatytos patalpos ir perduoti gamybos padaliniui.

Kad ši sistema veiktų:

1. būtina vesti žaliavų apskaitą pagal partijas ir galiojimo datą,

2. pasibaigusio galiojimo žaliavų partijos turi būti izoliuotos.

18

ŽALIAVŲ SURINKIMAS Į GAMYBĄ (1)

Dažniausiai pasitaiko, kad gamybos įmonėse žaliavos į gamybą perduodamos pagal gamybos meistro pareikalavimo dokumentą. Dažnai tai būna ranka rašytas arba kompiuteriu atspausdintas dokumentas: paprastai be nurodyto prekės numerio, su netiksliu prekės pavadinimu ir reikalaujamu kiekiu.

Pagal šį dokumentą sandėlininkas turi surinkti reikiamas žaliavas ir perduoti į gamybą. Pastebėta, kad ne visose įmonėse reikalaujama, kad sandėlininkas rastų seniausios galiojimo datos partiją ir ją įrašytų į surinkimo dokumentą. Tai gana sudėtinga užduotis, ir tik labai patyręs sandėlininkas gali ją įvykdyti be klaidų.

19

ŽALIAVŲ SURINKIMAS Į GAMYBĄ (2)

Mes siūlome kompiuterizuoti žaliavų surinkimo gamybai bei kontrolės operacijas, naudojant mobilius delninius kompiuterius su skeneriais (RF terminalus). Į šių kompiuterių ekranus pateikiami žaliavų partijų surinkimo duomenys, ir sandėlininkas, naudodamas specialius dialogus, realiu laiku į sistemą įveda surinktų žaliavų patvirtinimo duomenis: prekės nr., partijos nr., galiojimo datą, kiekį, rūšies kodą.

Sandėlininkas, rinkdamas žaliavas, skenuoja ant žaliavų pakuotės priklijuotų etikečių prekės nr. ir partijos nr. Duomenis, taip užtikrindamas teisingą žaliavų surinkimą.

Rezultatas: užregistruojamas tikslus į gamybą surinktų žaliavų kiekis.

20

PRIESKONIŲ IR KONTROLIUOJAMO NAUDOJIMO ŽALIAVŲ SURINKIMAS Į GAMYBĄ

Maisto pramonės įmonėse prieskoniai ir kontroliuojamo naudojimo žaliavos dažnai saugomi gamybos ceche, jų naudojimo vietose. Gamybos darbininkai laisvai disponuoja šiomis žaliavomis ir, pagal receptūrą jas pasvėrę, naudoja pusgaminių gamyboje.

Mes siūlome šias žaliavas sverti prieskonių sandėlyje specialiomis svarstyklėmis, pakuoti į maišelius, juos žymėti ir perduoti į gamybos vietas tiksliai tiek, kiek reikia pagal receptūrą.

Tai paprasta, įdiegus prieskonių ir kontroliuojamų žaliavų surinkimo į gamybą planavimo sistemą, kuri sukurs ir sužymės prieskonių svėrimo užduotis visiems gamybos padaliniams.

Rezultatas: patikimai kontroliuojamas prieskonių ir kontroliuojamų žaliavų naudojimas.

21

ATSARGŲ APSKAITA IR ŽALIAVŲ NURAŠYMO OPERACIJOS

Teisingi žaliavų likučio duomenys yra pagrindas, kad teisingai veiktų planavimo sistema. Kokybės inžinierius gauti teisingą žaliavų likučių pagal partijas informaciją ir kontroliuoti jų galiojimo datas.

Pastebėta, kad maisto gamybos įmonėse žaliavas reikalaujama apskaityti pagal partijas ir galiojimo datą. Bet tik vadovai gali reikalauti apskaitos darbuotojų laiku įregistruoti žaliavų perdavimą į gamybą ir nurašymą gamyboje, siekiant užtikrinti teisingą faktinį žaliavų partijų likutį sandėliuose ir apskaitos sistemoje.

Mes siūlome kompiuterizuoti žaliavų naudojimo duomenų surinkimą gamyboje, registruojant elektroninėmis svarstyklėmis pasvertą ir produkto gamyboje sunaudotą žaliavų kiekį tiesiogiai gamybinėse darbo vietose. Tam reikia įrengti kompiuterizuotas gamybos darbininkų darbo vietas su barkodų skeneriu ir svarstyklėmis. Kompiuterių ekranuose cecho darbininkai gaus dienos užduotis, ką iš ko reikia gaminti, ir specialių dialogų pagalba galės užregistruoti sunaudotas žaliavas, pagamintus pusgaminius, operacijoms sugaištą laiką, darbininko identifikacinį kodą ir kt.

22

GAMYBOS ĮRANKIŲ IR ĮRANGOS PRITAIKYMAS GAMYBOS OPERACIJOMS

Maisto gamybos cechuose žaliavoms ir pusgaminiams laikyti paprastai naudojamos įvairios talpos. Gamybos operacijų metu darbininkai žaliavas ir pusgaminius įdeda į talpas, o kitų operacijų metu iš jų išima ir panaudoja aukštesnio lygio pusgaminio gamybai. Esant didelėms gamybos apimtims, kartais sunku suprasti, koks pusgaminis įdėtas į talpą. Reikalingas specialus žymėjimas, leidžiantis sekti ir kontroliuoti pusgaminio buvimo talpoje laiką ar galiojimo terminą. Padarytos klaidos gali sugadinti produktus.

Mes siūlome įdiegti gamybos operacijų registravimo sistemą, kurios pagalba:

• Tiksliai registruojamos padėjimo ir paėmimo į talpas operacijos, nurodant koks produktas, kiekis į kokią talpą (talpos nr.) padėtas/ paimtas ir kokiam gamybos užsakymui skirtas.

• Gamybos planuotojo sudarytas operacijų sąrašas vykdomas kiekviename gamybos padalinyje, kol užbaigiamos visos paskirtos operacijos.

• Talpos paženklintos daugkartinio naudojimo etiketėmis, kurios pritvirtintos ant talpos šono. Etiketėje atspausdintas talpos barkodas.

23

TAKIŲ PRODUKTŲ APSKAITA

Situacija. Duonos ir saldumynų gamyboje naudojamos išskirtinės žaliavos: miltai, aliejus, vanduo. Pieno produktų gamyboje naudojama išskirtinė žaliava – pienas.

Automatikos pagalba, šios žaliavos „teka“ vamzdžiais į cechus iš bunkerių, kurie nuolat papildomi. Cecho operatorius elektroninių įrenginių valdymo pulte nustato pagal receptūrą reikalingą žaliavos kiekį ir vykdo jos transportavimą vamzdžiais iš bunkerio į cecho talpas.

Mes siūlome operatoriaus darbo vietoje naudoti gamybos terminalą, kurio ekrane jam būtų pateikta gamybos užduoties informacija. Esant galimybei, gamybos terminalus jungti su elektroniniais matavimo įrenginiais ir iš jų tiesiogiai nuskaityti į talpas perpiltos žaliavos kiekį. Kompiuterizuotose darbo vietose taip pat galima įvesti papildomą informaciją apie į gamybą perduotą žaliavą, pvz.: pieno riebumą, baltymingumą, pan.

24

PAGAMINTOS PRODUKCIJOS REGISTRAVIMAS

Dažnai pasitaiko, kad įmonėje pagaminta produkcija registruojama pavėluotai, o parduodamų produktų sąskaitos faktūros pirkėjams išrašomos iš neįregistruotų dokumentų. Įmonių vadovai turi siekti, kad nė viena prekė nebūtų išsiunčiama iš įmonės, jei neužregistruotas jos gavimas į sandėlį.

Mes siūlome kompiuterizuoti pagamintos produkcijos registravimą: prie „gamybos cecho vartų“ įrengti kontrolės vietą ir iš cecho išvežamą pagamintą produkciją registruoti sistemoje, naudojant RF terminalus arba stacionarius skenerius.

Kad tokia sistema veiktų, visa produkcija turi būti ženklinama, čia pat atspausdinant ir ant pakuotės užklijuojant etiketes su prekės nr., užsakymo nr., partijos nr., pagaminimo data, galiojimo terminu, kiekiu, prekės pavadinimu.

Etiketes spausdinti galima naudojant RF terminalą. Tuomet duomenys apie pagamintą produkciją iš karto atsiras informacinėje sistemoje ir juos bus galima naudoti apskaitoje. Taip produkcija bus paruošta surinkimo ir išsiuntimo operacijoms atlikti.

25

SVĖRIMO-PAKAVIMO LINIJŲ INTEGRACIJA

Norint valdyti svėrimo-pakavimo liniją iš gamybos valdymo sistemos, linija turi būti kompiuterizuota, t.y. turi būti galimybė, naudojant duomenų importo programą, į svėrimo-pakavimo linijos kompiuterį įvesti prekių ir linijos valdymo duomenis.

Jei linijos turi tokias kompiuterines sąsajas, mes galime įdiegti svėrimo– pakavimo linijų valdymo sistemą, kurioje kaupiami ir tvarkomi linijų valdymo ir produktų etikečių duomenys (pvz.: ingredientų sąrašai), siunčiami į linijas. Pageidautina, kad pakavimo linijos valdymo programa ir duomenų bazė būtų atviro kodo ir, esant reikalui, modifikuojami.

Taip pat, jei yra galimybė iš pakavimo-svėrimo linijos eksportuoti prekių svėrimo duomenis elektroniniame formate, juos galima importuoti į gamybos apskaitos sistemą.

Rezultatas: sutaupytas operatoriaus darbo laikas ir užtikrintas duomenų teisingumas.

26

DARBO APSKAITA GAMYBOJE

Dažniausiai žmonių darbą pamainoje apskaito pamainos meistras, rankiniu būdu vesdamas dienos išdirbio žurnalus kiekvienam darbuotojui.

Mes siūlome kompiuterizuoti šių žurnalų pildymą, kad darbo užmokesčio sistema galėtų pasinaudoti įvestais duomenis, ypač jei darbo užmokesčio skaičiavimo sistema yra paremta atliktų operacijų skaičiumi.

Tai realizuojama, gamybos terminaluose įdiegiant vartotojų autorizavimo sistemą, kurios esmė: darbuotojas, prieš registruodamas atliktą operaciją, įveda jam priskirtą vartotojo kodą. Taip gamybos operacijų duomenys susietjami su konkrečiais darbuotojais arba darbuotojų brigadomis.

Sistemoje taip pat kauptiami duomenys apie operacijų vykdymo trukmę, todėl galima tiksliau įvertinti darbo našumą, žinoti prastovų trukmę ir priežastis.

27

PRODUKCIJOS SURINKIMAS IŠSIUNTIMUI (1)

Maisto gamybos įmonėse šis procesas organizuojamas skirtingai. Dažniausiai pasitaiko, kad sandėlininkas atsispausdina pagal užsakymą suformuotą surinkimo lapą ir renka produkciją ant išsiuntimui skirtų palečių. Pagal užsakymą surinktos paletės sandėlyje statomos į pažymėtą vietą, iš kur kraunamos į automobilius ir išvežamos.

Kai kuriose įmonėse šis procesas sudėtingesnis, nes pagal maršrutus komponuojamos kelių užsakymų paletės, jos padedamos rampoje, iš kur kraunamos į automobilius ir išvežamos pirkėjams.

Taip dirbant pasitaiko išsiuntimo klaidų: išsiunčiama ne ta prekė, ne tas kiekis, kartais vėluoja prekių pristatymas.

28

PRODUKCIJOS SURINKIMAS IŠSIUNTIMUI (2)

Mes siūlome kelis būdus, leisiančius greičiau ir tiksliau surinkti produktus išsiuntimui.

Pavyzdžiui, surinkimo procese naudoti RF terminalus su užsakymų vykdymo duomenimis. Sandėlio darbininkai, naudodami specialius dialogus, teisingai surenka reikiamas prekes ant palečių ir išsiunčia jas pirkėjui. Šios operacijos padės išvengti klaidų tiek surinkimo, tiek išsiuntimo metu.

Mes taip pat rekomenduojame iš RF terminalo spausdinti palečių žymėjimo etiketes su užsakovo pavadinimu, užsakymo nr., išsiuntimo data.

Galimi ir kitokie produktų surinkimo ir išsiuntimo scenarijai – kiekviena įmonė turi pasirinkti jai labiausiai tinkamą.

29

PREKIŲ ATSEKAMUMAS BET KURIAME GAMYBOS ETAPE

Medžiagų ir žaliavų naudojimo atsekamumas gamyboje priklauso nuo gamyboje naudojamų technologijų, gamybos proceso organizavimo principų ir gamybos informacinio palaikymo lygio. Teisingas šių priemonių pritaikymas lemia įmonės galimybes pasiekti pakankamai aukštą žaliavų naudojimo atsekamumo tikslumą. Prie patikimų rodiklių galima priartėti, įdiegus anksčiau minėtas kompiuterizuotas sistemas:

• žaliavų patikrą ir žymėjimą jų gavimo operacijose,

• gamybos planavimo sistemą,

• žaliavų surinkimo į gamybą sistemą,

• gamybos talpų žymėjimo sistemą,

• pagamintos produkcijos žymėjimo ir registravimo sistemą ir kitas.

30

GAMINIŲ SAVIKAINOS APSKAIČIAVIMAS

Šiuolaikinėse apskaitos sistemose pagamintos produkcijos savikainos skaičiavimas vykdomas funkcijos pagalba, todėl savikaina apskaičiuojama be didesnių nesklandumų. Įmonių vadovams rekomenduojame iš apskaitos darbuotojų reikalauti laiku įregistruoti gamybos operacijų duomenis, kad pagamintų produktų savikaina būtų apskaičiuojama kuo operatyviau, o vadovai laiku gautų informaciją apie parduotų prekių savikainą, maržą, antkainį ir kitus esminius rodiklius.

Mes ištobulinome papildomas funkcijas, kurių pagalba galima perskaičiuoti pagamintos produkcijos savikainą, pasikeitus panaudotų išteklių (darbo užmokesčio, energetinių resursų ir pan.) savikainai ir gavus sąskaitas už paslaugas.

Mes siūlome ir papildomus įrankius, kurie po inventorizacijos leidžia patikslinti žaliavų naudojimą produktų gamybai ir perskaičiuoti pagamintos produkcijos savikainą, įvertinant patikslintą sunaudotų žaliavų kiekį.

31

METINIO BIUDŽETO SUDARYMAS

Veikla gamybos įmonėse dažniausiai planuojama sudarant ir vykdant biudžetus: metinį pajamų ir išlaidų biudžetą, gamybos biudžetas ir kitus.

Paprastai biudžetų planavimas yra sudėtingas procesas ir užtrunka gana ilgai. Be to, pasitaiko klaidų, ypač sudarant gamybos biudžetą.

Mes siūlome biudžetų planavimo sistemą, kuri pagal įvestą pardavimų prognozę kiekvienam mėnesiui suskaičiuoja keturis gamybos planus:

• kiekvieno mėnesio žaliavų ir medžiagų kiekio (poreikio) planą,

• kiekvieno mėnesio žaliavų ir medžiagų pirkimo biudžetą prognostinėmis žaliavų kainomis,

• kiekvieno mėnesio resursų ir pajėgumų planą valandomis,

• kiekvieno mėnesio išteklių panaudojimo biudžetą pagal išskirtų gamybinių išteklių planinę savikainą.

32

TURITE KLAUSIMŲ? SUSISIEKIME

Saulius JagminasColumbus projektų vadovasTel. 8 37 750 565El. paštas saulius.jagminas@columbusglobal.com

Saulius daugiau nei 10 metų dirba maisto gamybos srityje. Tarp gausių jo klientų - UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB „Ingman ledai“, AB „Rokiškio sūris“, UAB „Palink“, UAB „Mantinga Food“.

Tomaš JankovskiColumbus pardavimų vadovasTel. 8 686 25497El. paštas tomas.jankovski@columbusglobal.com