miško biomasė ir jos panaudojimas - lei.lt · 4,64 10871,57 Šaltekšnis 115,42 4,85 11221,10...
TRANSCRIPT
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS
MIŠKŲ INSTITUTAS
Miško biomasė ir jos panaudojimas
energetikoje
dr. Marius Aleinikovas
2012 m. sausio 11 d.
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
2
Turinys
•Įvadas;
•Medienos kuro klasifikacija;
•Miško kirtimo atliekos ir jaunuolynų
ugdymas;
•Baltalksnynai – potencialus energijos šaltinis;
•Kiti potencialūs šaltiniai;
•Miško kuro ruošos problemos;
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
3
Lietuvos miškuose
sukaupta 81,6 % visos
biomasės,
ţemės ūkio
naudmenose – 9,7 %,
pelkėse – 7,9 %
vandens telkiniuose –
0,3-0,4 %
Įvadas
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
4
Biomasės pasiskirstymas Lietuvos rajonuose (Bumlauskis ir kt., 1999).
Biomasės
daugiau
tuose
rajonuose,
kur didesni
miškų
plotai
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
5
Sumedėjusių augalų naudojimą energetinėms reikmėms,
lyginant su ţolinių augalų biomase, skatina keletą
prieţasčių:
• Jie yra daugiamečiai;
• Pakankamai produktyvūs ( 1 ha- 7-12 t. biomasės);
• Kai kurios rūšys gerai atţelia savaime (nereikia
sodinti);
• Mediena pasiţymi gera energetine verte;
• Medieną patogu transportuoti ir laikyti (sandėliuoti);
• Geru energijos ir energijos, sunaudotos auginimui,
derliaus nuėmimui bei transportavimui, balansu
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
6
Pagrindiniai Lietuvos miškų rodikliai
Rodikliai 2010 01 01
Miško ţemė pagal valstybinę miško apskaitą, tūkst. ha 2160
Apaugusi mišku ţemė (medynai), tūkst. ha 2051
Bendras medienos tūris, mln.m3 (su ţieve) 479,4
Vidutinis medienos tūris 1 ha, m3 234
Bendras brandţių medynų tūris, mln.m3 119,9
Vidutinis brandţių medynų tūris 1 ha, m3 302
Bendras metinis medienos prieaugis iš viso, mln.m3 16,2
Einamasis metinis medienos prieaugis 1 ha, m3 7,9
Miško ţemės plotas, proc. 33,1
(Lietuvos miškų statistika, 2010)
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
7
2,73,6
4,1
3,8
3,9
4,2
0
2
4
6
8
10
2001-2010 2011-2020 2021-2030
valstybiniai miškai
privatūs ir kt. miškai
Miško kirtimų prognozė III – IV grupės miškuose
2001 - 2030
(Lietuvos miškų naudojimo XXI a. prognozės, 2000)
Tūris, mln. m3 III – IV gr. miškuose per
metus priauga apie 14
mln. m3 (apie 8 m3/ha)
medienos.
Tokiuose miškuose būtų
galima iškirsti iki 6 – 7
mln. m3 medienos
(neskaitant kirtimo
atliekų): apie 5 - 6 mln.
m3 padarinės ir apie 1,5
– 2,0 mln. m3 malkų.
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
8
Medienos kuro klasifikacija
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
9
Kelmas ir kirtimo atliekos sudaro
apie 20-30 % medţio biomasės.
MEDŢIO BIOMASĖS KOMPONENTAI
Assessment of energy wood potential in the EU: Finnish
Forest Research Institute
Biomasės
komponentai
Eglė
Pušis
Lapuočiai
Stiebas su žieve 55 67,6 78,2
Stiebo nuostoliai 8 8 8
Šakos 24 17,7 12,1
Spygliai 11 4,7 0
Viršūnė 2 2 1,7
Bendra 100 100 100
Kelmo mediena
Europa 19,1 19,3 22,4
Kelmo mediena
Baltijos reg. 21,9 19,8 22,4
(Ozolinčius, 2008)
Miško kirtimo atliekos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
10
Miško kirtimo atliekos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
11
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, kirtavietėse
potencialiai susidaro apie 2,5 mln. m³ kirtimo atliekų
(šakų, viršūnių, kelmų ir šaknų).
Iš šių kirtimo atliekų energijai gaminti dėl biologinės
įvairovės uţtikrinimo, įvairių gamtosauginių
reikalavimų ir technologinių eksploatacijos aspektų,
šiuo metu galima panaudoti tik apie 750 tūkst. m³.
Miško kirtimo atliekos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
12
2010 m. valstybinės miškų urėdijos jų pardavė apie 75
tūkst. m3.
Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos
projekte planuojama iki 2025 metų padidinti
medienos panaudojimo biokurui apimtis iki 500
tūkst. m3
Kiek pagaminta kirtimo atliekų privačiuose miškuose
nėra tiksliai ţinoma, tačiau kiekiai nėra dideli. Jų
naudojimą stabdo ekonominiai bei organizaciniai
veiksniai.
Miško kirtimo atliekos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
13
Kasmet ugdymo kirtimais valstybiniuose miškuose
iškertama apie 120 tūkst. m3 nelikvidinės medienos.
Panašų kiekį galima iškirsti ir iš privačių miškų.
Lietuvoje dalis jaunuolynų yra ugdoma, tačiau
mediena iš šių kirtimų nėra naudojama skiedrų
gamybai dėl didelės gamybos savikainos bei
ekologinių prieţasčių.
Jaunuolynų ugdymas
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
14
Skiedrų gamyba iš jaunuolynų ugdymo atliekų yra brangiausia,
kadangi smulkių medelių iškirtimas bei sukrovimas uţima daug
laiko, o pagaminamos medienos kiekis nėra didelis.
Suomijoje yra taikomos subsidijos ruošiant skiedras iš smulkių
medelių, iškirstų ugdant jaunuolynus
Jaunuolynų ugdymas
0
10
20
30
40
50
60
70
Sk
iedrų
ruošo
s są
nau
dos,
Lt
100 350 750 1250
Ištraukimo atstumas, m
Plyni kirtimai Tarpiniai kirtimai
(Ozolinčius, 2008)
0
20
4060
80
100
120
140
Sk
ied
rų r
uo
šos
sąn
au
do
s, L
t100 350 750 1250
Ištraukimo atstumas, m
Jaunuolynų ugdymas
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
15
Baltalksnynai - potencialus energijos šaltinis
Lietuvoje baltaksnynų plotas siekia beveik 130 tūks. ha
Baltaksnynų medienos tūris – 20 mln. m3
Nuosavybės teisių atstatymui rezervuotuose miškuose –
67%, privačiuose miškuose sukaupta 23 %, valstybiniuose –
10 % viso baltalksnynų tūrio.
Potencialių baltalksnynų medienos išteklių, naudotinų
medienos kurui kiekis siekia beveik 8 mln. m3.
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
16
Baltalksnynų minimalus kirtimo amţius III ir IV
miškų grupėse - 31 metai.
Privačiuose miškuose baltalksnynams, blindynams,
gluosnynams ir gryniems drebulynams kirtimo amţius
IV grupės miškuose nenustatomas (Pagrindinių miško
kirtimų taisyklės, 2003).
Baltalksnynai - potencialus energijos šaltinis
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
17
Tradicinių miškininkystės sistemų modifikavimas, siekti ne tik aukštos
kokybės padarinių sortimentų, bet ir biomasės (derinti abu siekius)
Baltalksnynų augimo eiga, taikant įvairius pagrindinių kirtimų amţius: A – kertant
perbrendusius 60 m. medynus; bendras iškertamos medienos tūris - 170 m3/ha; B – taikant
dabartiniu metu egzistuojantį kirtimo amţių; bendras iškertamos medienos tūris - 140 +140
= 280 m3/ha; C – taikant naujai siūlomą kirtimo amţių; bendras iškertamos medienos tūris
- 115 +115 + 115 = 345 m3/ha.
(Ozolinčius, 2008)
Baltalksnynai - potencialus energijos šaltinis
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
18
Energetinėse plantacijose auginami medţiai ir krūmai turi
atitikti tokius reikalavimus:
labai gerai prigyti dauginant vegetatyviniu būdu;
produkuoti daug biomasės;
ilgai išlaikyti atţėlimo pajėgumą;
jauname amţiuje greitai augti;
būti atsparūs kenkėjams ir ligoms;
būti atsparūs nepalankiems abiotiniams veiksniams, visų
pirma, šalnoms;
pasiţymėti gera energetine verte.
Kiti potencialūs šaltiniai - Energetinės plantacijos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
19
Europoje plačiausiai energetinių
plantacijų veisimui naudojami
karklai ir gluosniai (Salix gentis).
Labiausiai gamybinėse
plantacijose paplitusio karklo
ţilvičio metinis produktyvumas yra
apie 10 - 12 t/ha sausos biomasės.
Kiti potencialūs šaltiniai - Energetinės plantacijos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
20
• Tuopų plantacijos sodinamosios
medţiagos (gyvašakių)
išauginimui (Vengrija)
Vis didesnį susidomėjimą
kelia hibridinės tuopos
(Populus x euramericana, P.
deltoides, P. trichocarpa),
kurių plantacijų
produktyvumas ne daug ką
nusileidţia karklams – 7-12
t/ha per metus.
Kiti potencialūs šaltiniai - Energetinės plantacijos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
21
Amţius,
m.
Tūris,
m3/ha
Stiebų ir
šakų
biomasė,
t/ha
Metinis
biomasės
prieaugis,
t/ha
1
2 8 3,2 1,2
3 22 8,8 5,6
4 41 23,1 14,3
5 71 37,7 14,6
6 109 56,2 18,5
Hibridinės drebulės (P. tremuloides x P.
tremla) želdinų augimo nuotekų dumblu
tręštame durpiniame dirvožemyje rodikliai
Siekiant padidinti
atsinaujinančių energijos
šaltinių išteklius,
Lietuvoje numatoma
auginti greitai augančias
drebules plantaciniuose
ţeldiniuose. Jiems įrengti,
kaip ir trumpos
apyvartos energetinių
ţeldiniams, teikiama ES
parama.
Hibridinė drebulė (P. tremuloides x P. tremla)
Kiti potencialūs šaltiniai - Energetinės plantacijos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
22
Augalų biotechnologijos metodai - energetinėms plantacijoms
Patobulinta
hibridinės drebulės
mikrodauginimo in
vitro technologija C
D
E
C B
F
A B
G
Kiti potencialūs šaltiniai - Energetinės plantacijos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
23
LŠTA duomenimis, 2010 m. Lietuvoje augo apie 800
ha energetinių plantacijų.
Siekiama, kad iki 2015 m. šalyje būtų įrengta 11,5
tūkst. ha energetinių plantacijų ir iš jų pagaminta 45
tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne) biomasės, o iki
2025 – 17,5 tūkst. ha plantacijų ir iš jų pagaminta 70
tūkst. tne biomasės.
Kiti potencialūs šaltiniai - Energetinės plantacijos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
24
MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATAI
Plantaciniai miško ţeldiniai gali būti auginami tik tuose
plotuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo, išskyrus atvejus,
kai jie sodinami moksliniams tyrimams atlikti.”
7 punktas. “Vidutinės ir ilgos rotacijos plantaciniai ţeldiniai,
kurių auginimo trukmė ilgesnė kaip penkeri metai,
priskiriami miško ţeldiniams.
Kiti potencialūs šaltiniai - Energetinės plantacijos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
25
Vidutinė sausa trako biomasė kg/ha mišku apaugusiuose plotuose
Lietuvoje
Trako rūšis Sausa trako biomasė kg/ha
Vidurkis Maksimalios reikšmės
Šermukšnis 107,51
4,64 10871,57
Šaltekšnis 115,42
4,85 11221,10
Lazdynas 350,72
12,08 12560,87
Ieva 144,98
7,02 9845,53
Kitos rūšys 141,48
6,98 15128,37
Viso 860,12
18,48 24884,46
Kiti potencialūs šaltiniai - Trakas
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
26
Vidutinė sausa trako biomasė skirtingose Lietuvos miškų
augavietėse t/ha
-
0,5
1,0
1,5
2,0
2,5
3,0
Lf Šc Nd Ld Šd Md Ud Nc Pc Lc Mc Mb Pd Pb Lb Nb Na Pa
Miško augavietė
Sau
sa t
rako
bio
masė t
/ha
Kiti potencialūs šaltiniai - Trakas
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
27
Jau nuo 7 dešimtmečio buvo atliekami tyrimai dėl kelmų
naudojimo biokurui, tačiau dėl didelių kaštų plačiau naudoti
nepradėti.
Tačiau patobulėjus technikai ir ţymiai išaugus biokurui
poreikiui jau daugiau kaip 10 metų kelmai sėkmingai naudoji
Skandinavijos šalyse.
Kelmų naudojimas energijai gaminti auga gana ţymiais
tempais.
Suomijoje šiuo metu 0,6 mln. m3 kelmų medienos naudojami
skiedrų gamybai. Manoma, kad potencialiai galima dar
padidinti 2,5 mln. m3 per metus. (Peltola, 2008).
Kiti potencialūs šaltiniai - Kelmai
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
28
Prognozuojamas kelmų kiekis iš pagrindinių kirtimų
2009 -2013 metais, tūkst. m3
Valstybiniuose
miškuose
Privačiuose
miškuose Viso
Pagrindiniai
kirtimai
spygliuočių
medynai 356,4 256 612,4
lapuočių
medynai 327,1 235 562,1
Tarpiniai
kirtimai
spygliuočių
medynai 219,9 158 377,9
lapuočių
medynai 81,2 58,3 139,5
1691,9
Saladis, 2008
Kiti potencialūs šaltiniai - Kelmai
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
29
a b c d f
Š
N
L
U
Pn
P
Paprastai neįmanoma
Negalima
Atskirais atvejais
Galima ir įmanoma
Potencialūs ir realūs miško
kirtimo atliekų ištekliai
(skirtingų augaviečių
medynui).
(Ozolinčius, 2008)
Miško kuro ruošos problemos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
30
Maisto medţiagų nuostolių vertinimas ir kompensavimas (miškų
dirvoţemių derlingumo išlaikymas)
Ny = 16,949x + 189,59
R2 = 0,4809
0
50
100
150
200
250
300
350
10 20 40 50 65
Amžius, metai
kg
N h
a-1
Ky = 1,806x + 84,484
R2 = 0,0611
0
20
40
60
80
100
120
10 20 40 50 65
Amžius, metai
kg
K h
a-1
Vidutinės maisto medţiagų
sankaupos skirtingo amţiaus
pušynuose
Pušynuose naudojant kirtimo atliekas
(ugdymo, sanitariniais ir pagrindinio
naudojimo kirtimais) per 100 metų
apyvartą susidaro iki 1,5-2 kartų didesni
maisto medţiagų nuostoliai:
su kirtimų atliekomis iš hektaro
papildomai “išnešama” apie 280 kg
azoto, 110 kg kalcio, 100 kg kalio, po 30
kg magnio ir fosforo.
(Ozolinčius, 2007)
Miško kuro ruošos problemos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
31 (Ozolinčius, 2008)
Miško kuro ruošos problemos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
32
Kirtimo atliekų (ţievės, šakų, lapijos) surinkimas ir
efektyvesnis panaudojimas panaudojant paketavimo
mašinas
Miško kuro ruošos problemos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
33
11-15 km, S=30,3 Lt/m3
16-20 km, S=32,9 Lt/m3
21-25 km, S=35,8 Lt/m³
26-30 km, S=38,5 Lt/m³
1-5 km, S=24,7 Lt/m3
6-10 km, S=27,5 Lt/m3
Medienos ruošos, smulkinimo
ir transportavimo sąlygos:
Plynas kirtimas motopjūklu
„Husqvarna 250 XP“,
ištraukiant 200 m atstumu
forvarderiu „Valmet 840Y“,
smulkinant „K-700“+„Loglift
F 70 L“+„Bruks 604 CT“ 20
m³/val. našumu, skiedras
vežant „T-150“ nurodytais
atstumais
Medienos kuro ruošos sąnaudų (S) priklausomybė
nuo transportavimo į katilinę atstumo
Ištraukimo ir
transportavimo
sąnaudos – vieni
iš svarbiausių
medienos kuro
naudojimą
limituojančių
veiksnių.
Miško kuro ruošos problemos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
34
• Miško medienos ruošėjai nepilnai įsisavinę kirtimo
atliekų ruošos technologijų (kompleksinė ruoša);
• Kylant malkinės medienos kainoms, didėja kaimo
gyventojų poreikis medienos ruošos atliekoms;
• Atliekų sandėliavimo vietų miške trūkumas;
• Nelanksčios kirtimo atliekų tiekimo sutarčių
sąlygos;
• Nėra vieningos metodikos miško kuro kiekio
skaičiavimui;
Miško kuro ruošos problemos
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
35
Apskritis
Maţo skersmens
medţiai iš ugdymo
kirtimų
Visų tipų kirtimų
atliekos
Kelmai iš
pagrindinių kirtimų
Tonos
Energetinė
vertė,
MWh
Tonos
Energetinė
vertė,
MWh
Tonos
Energetinė
vertė,
MWh
Alytaus apsk. 6894 19303 77593 217260 47411 132751
Kauno apsk. 15539 43509 99505 278614 87818 245890
Klaipėdos apsk. 5633 15772 32882 92070 25103 70288
Marijampolės
apsk. 5210 14588 42587 119244 36298 101634
Panevėţio apsk. 13005 36414 89476 250533 74433 208412
Šiaulių apsk. 10950 30660 84511 236631 71933 201412
Tauragės apsk. 6865 19222 62896 176109 56860 159208
Telšių apsk. 5914 16559 40559 113565 32799 91837
Utenos apsk. 7461 20891 143834 402735 72118 201930
Vilniaus apsk. 11486 32161 85841 240355 105407 295140
Iš viso: 88957 249080 759686 2127121 610179 1708501
Lietuvos apskričių miškų biomasė bei energetinė vertė, potencialiai
galima panaudoti biokurui
Baltijos biomasės tinklas Lietuvoje, 2007
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
36
Planuojama medienos pasiūlos ir paklausos struktūra ir jų
balansas Europoje 2010-2030 m. pagal EFSOS II referencinį
scenarijų apvalios medienos ekvivalentu, mln. m³
Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai, EUROPA ROYALE, 2012 sausio 11 d.
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS
LRCAF INSTITUTE OF FORESTRY
37
Dėkoju už dėmesį
dr. Marius Aleinikovas
Telefonas: (8 37) 547221
Elektroninis paštas: e-mail: