1

Mokyklų sėkmės istorijos,

įgyvendinant Mokyklos struktūros tobulinimo programą

Leidinyje pristatoma MSTP antrojo etapo metu sukaupta dalyvavusių mokyklų patirtis, kuri

gali būti naudinga ir kitoms Lietuvos mokykloms, siekiančioms patobulinti valdymą.

Mokyklų sėkmės istorijas redagavo

Rita Stonienė, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos lietuvių kalbos

mokytoja metodininkė,

Rima Šarkanienė, Panevėžio pedagogų švietimo centro metodininkė konsultantė,

„Saulėtekio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

2012

2

TURINYS

ĮVADAS ...................................................................................................... 3

Teoriniai mokyklos struktūros tobulinimo aspektai ........................................ 5

Joniškio „Aušros“ gimnazija ........................................................................ 13

Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla ......................................................... 18

Joniškio rajono Žagarės gimnazija .............................................................. 37

Kaišiadorių rajono Kruonio gimnazija .......................................................... 39

Kauno rajono Babtų gimanzija .................................................................... 46

Kauno rajono Mastaičių pagrindinė mokykla ............................................... 51

Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla ............................................... 58

Kauno rajono Vilkijos gimnazija .................................................................. 71

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras .................................... 86

Šiaulių „Romuvos“ progimnazija ................................................................. 90

Šiaulių Simono Daukanto gimnazija ............................................................ 94

Tauragės „Versmės“ gimnazija ................................................................. 100

Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinė mokykla ........................................... 103

Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras ...................................................... 105

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija .......................................................... 110

Vilniaus rajono Riešės gimnazija .............................................................. 116

3

ĮVADAS

Mokykla kaip organizacija iš kitų organizacijų išsiskiria valdymo struktūros

fenomenalumu, kuris atsiskleidžia per jos veiklos formą ir veiklos principus. Ypač tai tapo

juntama, kai Lietuvos mokyklų valdymo evoliuciją akseleravo Švietimo ir mokslo

ministerija, Švietimo aprūpinimo, Švietimo informacinių technologijų ir Pedagogų

profesinės raidos centrai kartu su Vilniaus, Šiaulių miestų ir Kauno rajono savivaldybių 26

bendrojo lavinimo mokyklomis, 2006 m. pradėję Mokyklos struktūros tobulinimo programą1

(toliau – MSTP), kurios tikslas – sudaryti prielaidas veiksmingai mokyklų veiklai.

Šios programos privalumas tas, kad ji sudarė sąlygas mokykloms kitaip pažvelgti į

mokyklos valdymą ir įsivertinti struktūrų veiksmingumą. MSTP padedant, projekte

dalyvaujančios mokyklos, pradėjusios analizuoti savo struktūras, greitai pastebėjo, kad ji

gali būti ne tik betikslis brėžinys ar schema, bet ir itin efektyvus mokyklos valdymo

instrumentas, kurio tinkamas naudojimas leidžia mokykloms geriau adaptuotis prie

besikeičiančių sąlygų ir padeda geriau panaudoti sukauptas kompetencijas.

Papildoma nauda tapo programos indėlis į šalies mokyklos valdymo sampratos

formavimąsi. Iki tol mokykla suvokta kaip tam tikrų administracinių ir mokymo veiklų

miksas, kuris neretai sunkiai dera su mokyklos valdyme dalyvaujančiomis personalijomis.

Toms mokykloms itin būdingas valdymo lygmenų persidengimas, pareigybių turinio

įvairovė ir neaiškus atsakomybės pasiskirstymas. Visgi kai kurios mokyklos net ir šiame

evoliucijos etape sugebėjo atrasti savo valdymo charakterį ir tinkamai laviruoti švietimo

sistemos kuriamuose labirintuose, kurie ypač sudėtingi darėsi švietimo sistemai vystantis

ir palaipsniui diegiant pažangios vadybos priemones, tokias kaip strateginis valdymas ar

naujoji viešoji vadyba. Tai įvyko dėl informacijos gausos, kuri užgriuvo mokyklas,

nepasiruošusias tokioms informacijos apimtims. Taip pat situaciją apsunkino ir tai, jog

keitėsi švietimo valdymo sistema, o, kaip žinoma, tokiu metu darbo krūvis padidėja, mat

pereinamuoju laikotarpiu tenka dirbti pagal dvi sistemas iš karto. Visa tai mokyklas privertė

ieškoti naujų efektyvių būdų, kaip valdyti mokyklas, ir perprasti greitai besikeičiančius

švietimo sistemos reikalavimus.

Pagaliau įvyko tai, kas iš esmės pastūmėjo peržiūrėti visą mokyklų valdymą ir

nulėmė mokyklos struktūros pertvarką. Tai demografinė duobė. Būtent ji sukūrė prielaidas

kitokios mokyklos formavimuisi ir privertė kitaip pažvelgti į mokyklos valdymo struktūrą.

Mokinių skaičiaus mažėjimas, nulėmęs mokyklos vizijos pokytį ir sulaukęs daug viešų ir

1 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 5d. įsakymas Nr. ISAK-2301 ,,Dėl Mokyklos struktūros tobulinimo 2006-

2009 m. programos patvirtinimo".

4

oficialių diskusijų, privertė atsigręžti į pačias mokyklas ir išsiaiškinti, kokia jų tikroji valdymo

situacija ir kaip jos išties gali veikti tokiomis, iš pirmo žvilgsnio sudėtingomis sąlygomis.

Ypač daug dėmesio susilaukė mokyklų dydžio asimetrijos tarp kaimo ir miesto mokyklų

didėjimas. Ši problema reikalavo neatidėliotino sprendimo, o tai labai didino MSTP

aktualumą.

Į MSTP projektą pakviestos mokyklos kiekviena savaip įdomi. Kiekviena jų turėjo

savitą valdymo stilių, valdymas – savitą charakterį, vienos jų išsiskyrė verslumu,

kūrybiškumu, kitos pasižymėjo dideliu adaptyvumu. Esant tokiai mokyklų įvairovei ir buvo

formuojama naujoji mokyklos valdymo struktūra, galinti akseleruoti mokyklos vystymąsi.

Buvo sukurta struktūra, kuri padeda mokyklai adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos ir

sustiprina jos valdymo kompetenciją bei palieka erdvės mokyklos kūrybiškumo raiškai.

Parengtos rekomendacijos, kaip pasinaudojant šios struktūros modeliu mokykloms

susikurti savo valdymo struktūrą.

MSTP projektas buvo sėkmingas, nes 2009 m., pasibaigus pirmajam etapui, buvo

nuspręsta šį projektą tęsti, į jį įtraukiant daugiau mokyklų, ir perduoti naujai įsijungusioms

mokykloms pirmojo etapo mokyklų gerąją patirtį. MSTP programos tęsinio pagrindinė

problema – 2009–2012 m. Lietuvą veikęs ekonominis nuosmukis, dėl kurio poveikio ir

Mokyklos struktūros tobulinimo programos tęsinio finansavimas buvo gerokai

sudėtingesnis nei pirmajame etape. Tačiau net ir esant tokioms sąlygoms, naujos

mokyklos noriai įsijungė į procesą ir sugebėjo taip pakeisti savo valdymą, jog mokyklos

tapo atviresnės, demokratiškesnės, pagerėjo jų valdymo kokybė, tapo efektyvesnė

pagalba mokiniui ir mokytojui, suaktyvėjo popamokinė bei savivaldos institucijų veikla, tapo

veiksmingesnis dokumentų ir duomenų valdymas, atsirado galimybės vykdyti nuolatinę

stebėseną, matyti stipriąsias ir tobulintinas sritis, operatyviai imtis priemonių padėčiai

taisyti. Taigi ir naujai į projektą įsijungusios mokyklos pajuto MSTP naudą bei sugebėjo

sustiprinti mokyklos valdymo kompetencijas.

Leidinyje ,,Sėkmės istorijos, įgyvendinant Mokyklos struktūros tobulinimo programą"

pristatoma MSTP antrojo etapo metu sukaupta dalyvavusių mokyklų patirtis, kuri gali būti

naudinga ir kitoms Lietuvos mokykloms, siekiančioms patobulinti valdymą taip, kad jis

geriau atitiktų jų strateginius tikslus.

Dr. Sigitas Vaitkevičius

5

Teoriniai mokyklos struktūros tobulinimo aspektai

Dr. Sigitas Vaitkevičius

Bendrąja prasme švietimo organizacijų struktūra atitinka klasikines organizacines

struktūras tiek savo sandara, tiek ir jų sudarymo bei taikymo principais. Ypač tai pastebima

didėjant švietimo organizacijoms. Tai galima pagrįsti keletu klasikinių pavyzdžių. Pirmasis

susijęs su UNESCO organizacija, kuri šiuo metu atitinka klasikinę patriarchinės

organizacijos struktūrą (žr. 1 pav.). Žinoma, grynai Lietuvos rinkai, o ypač mokyklai, tokia

organizacinė struktūra yra per daug didelė, tačiau tarptautiniu mastu ji puikiai funkcionuoja

ir užtikrina UNESCO strateginių tikslų įgyvendinimą. Tokios valdymo struktūros vadinamos

diversifikuotomis. Jų paskirtis sujungti savarankiškus organizacinius padalinius ir iš jų

sukurti konkurencingą korporatyvinį vienetą, pajėgų dominuoti rinkoje, ir tokiu būdu

atkreipti į save visuomenės, valdžios ir švietimo rinkos dalyvių dėmesį.

1 pav. Diversifikuotos švietimo organizacijos struktūra

Kur kas paprastesnė yra specializuotos švietimo organizacijos struktūra. Visgi ir ji

atitinka klasikinę specializuotos organizacijos struktūrą. Skirtumas tas, jog išsiskiria tik

lygmenų pavadinimai. Mokyklos atveju, juos sudaro organizacijos vadovybė, skyriai ir

poskyriai (žr. 2 pav.). Tokia struktūra kur kas paprastesnė nei diversifikuotos organizacijos

struktūra, todėl ji yra skirta smulkiam ir vidutiniam švietimo subjektui, kai tuo tarpu

diversifikuotos organizacijos struktūros yra skirtos dideliems švietimo subjektams.

6

2 pav. Specializuotos švietimo organizacijos struktūra

Aptariant švietimo organizacinę struktūrą, verta paminėti ir tai, jog tiek versle, tiek ir

švietime organizacinė struktūra tai nėra organizacinis formalumas ar tiesiog iliustracija.

Organizacinė struktūra – tai visų pirma valdymo instrumentas, skirtas organizacinei kultūrai

formuoti ir strateginiams organizacijos siekiams įgyvendinti. Todėl ypač mažose

organizacijose organizacinė struktūra yra gana dinamiška ir pakankamai reaktyvi į

besikeičiančias rinkos sąlygas. Tai ypač pastebima, kai organizacija veikia neapibrėžtomis

ir greitai besikeičiančiomis rinkos sąlygomis. Čia, žinoma, galima diskutuoti, ar mokykla

kaip organizacija tokias rinkos sąlygas išgyvena. Galima teigti, jog tam tikruose švietimo

rinkos segmentuose mokykla kaip ir verslo organizacija susiduria su konkurencija bei

patiria rinkos spaudimą. Ypač tai juntama mokyklose, kurios, be savo įprastinių funkcijų,

imasi papildomos pedagoginės veiklos, dalyvauja įvairiose švietimo programose ir

projektinėje veikloje, t. y., kai jos peržengia pasyvios egzistencijos slenkstį ir tampa aktyviu

švietimo rinkos subjektu. Tokioms mokykloms iškyla adaptyvumo rinkoje klausimas,

verčiantis suvokti ir valdyti mokyklos konkurencingumą.

Nuo mokyklos gebėjimo keisti organizacinę struktūrą daug kas priklauso.

Pirmiausia, jos gebėjimas vykdyti kadrų kaitos politiką, svarbią mažoms mokykloms, kur

vienam pedagogui išėjus iš darbo, mokykla potencialiai gali netekti tam tikros

kompetencijos, o priėmus į jo vietą kitą, ji gali likti ne visiškai atkurta. Tokiais atvejais

gebėjimas keisti organizacinę struktūrą tampa svarbiu mokyklos valdymo instrumentu,

leidžiančiu manipuliuoti organizaciniais ištekliais taip, kad būtų sudarytos sąlygos mokyklai

išlikti veiksniai rinkoje. Taip pat, keičiant organizacijos struktūrą galima paspartinti arba

sulėtinti mokyklos ar jos tam tikros vykdomos veiklos vystymąsi. Profesionaliai valdant

mokyklą ne visada mokyklos vystymasis arba augimas bus geriausia sprendimo

alternatyva. Gali nutikti ir taip, kad siekiant mokyklos veiklos efektyvumo gali tekti ir

7

sulėtinti mokyklos vystymosi tempą. Ypač tai vertinga padaryti, kai mokyklos tikslinė rinka

pasiekia brandos ciklo stadiją. Būtent tokiais atvejais būtinas mokyklos organizacinės

struktūros keitimas iš fizinį augimą skatinančios į konkurencingumą stiprinančią struktūrą.

Kai švietimo rinka auga, organizacinė struktūra turėtų būti pertvarkoma taip, kad mokykla

augtų kartu su rinka. Čia verta pažymėti, jog rinkai mažėjant, mokykla nebūtinai turi

mažėti, tačiau ji turi pakeisti organizacinę struktūrą taip, kad išlaisvėję organizaciniai

ištekliai būtų panaudoti naujų rinkų paieškai ir jų įsisavinimui (pvz. darbui projektinėje

veikloje ir t. t.). Taigi mokyklos organizacinė struktūra protingai ją naudojant gali tapti

veiksminga mokyklos valdymo ir jos konkurencingumo užtikrinimo priemone.

Organizacinės struktūros parinkimas: koncepciniai modeliai

Funkcinė organizacinė struktūra gali būti tipinė ir orientuota į procesą (žr. 3 ir 4

pav.). Tipinė struktūra būdinga vidutinio dydžio švietimo organizacijoms, kurios dar

valdomos pagal linijinę struktūrą, tačiau jų viduje jau formuojasi specializuoti struktūriniai

padaliniai.

3 pav. Funkcinė-tipinė švietimo organizacijos struktūra

Į procesą orientuota funkcinė struktūra rečiau taikoma švietimo organizacijose,

tačiau ji gali būti taikoma, kai aiškia specializacija pasižyminti švietimo organizacija išauga

tiek, kad funkcijoms atlikti nebeužtenka vieno specialisto, o reikia atskirų struktūrų,

išdėstytų taip, kad atitiktų veiklos procesinį nuoseklumą. Tokios struktūros pavyzdys

pateiktas 4 paveiksle. Jame matoma, jog švietimo organizacijai, kurios misija būtų

visuomenės informavimas švietimo būklės klausimais, išaugus tiek, kad galima ją

procesiniu principu suskirstyti į padalinius. Organizacijos vykdomas visuomenės

informavimo procesas būtų padalijamas į padalinius: būklės tyrimai; vertinimas;

informavimo programų rengimas; renginių, skirtų informacijai skleisti, organizavimas;

8

visuomenės informavimas. Visa tai – procesas nuo informacijos surinkimo iki informacijos

paskleidimo.

4 pav. Funkcinė - orientuota į procesą švietimo organizacijos struktūra

Aptariant funkcinės organizacijos struktūrą, literatūroje išskiriami šie pranašumai:

švietimo organizacijos vadovas išlaiko įmonės veiklų strateginę kontrolę; skaidriai

paskirstomos pareigos ir atsakomybė; per funkcinės ekspertizės vystymą ir įgūdžius

pasiekiamas veiklos efektyvumas; kiekvienoje funkcinėje srityje padidėja į užduotį

orientuoti įgūdžiai; sudaromos aukštos kokybės mokymo galimybės.

Esminiai šios struktūros ribotumai: koordinavimo problemos; ribotos vadovų

tobulėjimo perspektyvos; mažesnis būtinų pokyčių lankstumas; funkcinių sričių potencialus

konfliktas; siauros specializacijos vystymasis.

Geografinė organizacijos struktūra (žr. 5 pav.) jau dabar yra būdinga kai kurioms

mokykloms (pvz. toms, kurios filialus turi kaimo teritorijose). Geografinė organizacijos

struktūra – tai žingsnis link diversifikuotos organizacinės struktūros, kuri kompaktiškesnė,

nors ir pasižymi korporatyvinės veiklos bruožais. Geografinė struktūra yra gera tuomet, kai

dėl besiplečiančios organizacijos neišvengiamai susiformuoja nuo centrinio vieneto

geografiškai nutolę padaliniai, kuriuose užtenka tik paslaugos teikimo infrastruktūros. Tada

tokios funkcijos kaip buhalterija, marketingas, teisė ir kt. gali būti koncentruotos

centriniame padalinyje, o švietimo paslaugų teikimas perkeliamas arčiau švietimo sistemos

dalyvių.

9

5 pav. Geografinė švietimo organizacijos struktūra

Geografinės organizacijos struktūros pranašumai: dėmesys švietimo sistemos

dalyvių poreikiams ir lūkesčiams; vadovų tobulėjimo perspektyvos; lankstumas,

adaptuojantis prie pokyčių skirtingose rinkose; stipri koordinacija tarp funkcinių kiekvieno

padalinio skyrių; galimybė palyginti kiekvieno padalinio veiklos efektyvumą.

Esminiai ribotumai: aukšti valdymo ir išteklių dublikavimo kaštai; menka padalinių

koordinacija; sumažėjusi organizacijos vadovo padalinių kontrolė; mažesnis techninis

mokymas ir specializacija padaliniuose.

Valdant švietimo organizacijas taip pat gali būti taikoma decentralizuota-linijinė

organizacijos struktūra. Visgi kalbant apie mokyklų kompleksiškumą, reikalinga gana

didelė organizacija. Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vienos mokyklos, kuri savo dydžiu būtu

pajėgi veikti pagal decentralizuotą-linijinę organizacijos struktūrą. Šis modelis Lietuvoje

taikomas didesniuose universitetuose ir keliose didžiosiose kolegijose. Pavyzdžiui, Kauno

technologijos universitete valdančiosios organizacijos paslaugas teikia centriniai rūmai, o

veiklas atlieka fakultetai, kurių kiekvienas turi valdymo struktūrą. Taigi toks modelis

Lietuvos švietimo sistemoje sėkmingai funkcionuoja, bet mokykloms kol kas jis dar yra per

daug sudėtingas.

Decentralizuotos-linijinės organizacijos struktūros esminiai pranašumai: dėmesys

konkrečioms švietimo sritims, paslaugoms ar švietimo rinkoms; mokymai sričių ir

strateginiams vadovams; nuo strateginių sprendimų priėmimo korporatyviniu lygmeniu

laisvas organizacijos vadovas; susitelkimas į strateginio organizacijos vieneto (pvz.

fakulteto) apskaitomumą ir pelningumą.

10

Pastebimi decentralizuotos-linijinės organizacijos struktūros ribotumai: problemiška

paskirstyti perteklinius kaštus tarp strateginių organizacijos vienetų; reikia daugiau vadovų;

vyksta potenciali konkurencija tarp funkcinių padalinių; aukščiausio lygio vadovai mažiau

gali kontroliuoti strateginius organizacijos vienetus; strateginių organizacijos vienetų

funkcijų dubliavimas.

6 pav. Decentralizuota-linijinė švietimo organizacijos struktūra

Apibendrinant galima teigti, jog visos klasikinės organizacinės struktūros gali būti

pritaikomos Lietuvos švietimo sistemoje, tačiau ne visos iš jų vienodai tinkamos

mokykloms. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad klasikinės organizacinės struktūros tik

abstrakčiai atspindi mokyklos valdymo modelį, todėl jos buvo patobulintos siekiant gauti

didesnį mokyklos struktūros informatyvumą.

Organizacinės struktūros parinkimas: esminiai sudarymo principai

Siekiant padaryti mokyklų valdymo struktūras informatyvesnes, atlikta klasikinių

organizacinių struktūrų modifikacija, susiejusi klasikinės organizacijos struktūros sudarymo

principus su mokyklos veiklos organizavimo principais.

Pagal galiojančius švietimo tesės aktus sudarytoje organizacinėje struktūroje (žr. 7

pav.) išskirti trys mokyklos valdymui būdingi valdymo lygmenys: savivalda, nuolatinis

11

valdymas ir periodinis valdymas. Šie lygmenys išskirti atsižvelgiant į valdymo lygmens

funkcinę paskirtį ir vykdomos veiklos periodiškumą.

Savivaldos valdymo lygmuo apima viešojo, mokyklos, klasės lygmenis, kurie

organizacinėje struktūroje eksponuoja mokyklos savivaldos veiklos formas ir

kompleksiškumą. Šioje valdymo struktūroje pasirinktas hierarchijos modelis nuo

didžiausios aprėpties savivaldos lygmens (viešojo) iki labiausiai funkcinio (klasės)

lygmens. Taip išlaikomas klasikinis – iš viršaus į apačią – organizacinės struktūros

sudarymo principas.

Nuolatinio valdymo lygmens apimtis priklauso nuo mokyklos dydžio. Kuo didesnė

mokykla, tuo daugiau valdymo lygmenų. Maksimalus numatytas valdymo lygmenų skaičius

– penki: keturi vadovų, vienas specialistų. Nesvarbu, kokio dydžio mokykla, I, III, IV ir S

lygmenys (žr. 7 pav.) visuomet bus, o II lygmuo numatytas tik didelėse mokyklose.

Didelėse mokyklose antrasis nuolatinio valdymo lygmuo yra skirtas mažinti I valdymo

lygmeniui tenkančią valdymo naštą, atsiradusią dėl išaugusio funkcinių padalinių

skaičiaus. Taip pavyksta diferencijuoti valdymo krūvį ir sudaryti prielaidas didelėse

mokyklose gryninti strateginį ir taktinį valdymo lygmenis.

Periodinio valdymo lygmenį sudaro metodinės tarybos, grupės ir komisijos.

Organizacinėje struktūroje jos pozicionuotos atsižvelgiant į pavaldumą ir formavimo

principus. Periodinio valdymo lygmuo atskirtas nuo bendrųjų valdymo lygmenų todėl, kad

taryboje, grupėse ir komisijose veiklos vykdomos tik pagal poreikį arba pagal iš anksto

patvirtintą grafiką.

Be minėtų valdymo lygmenų, mokyklų organizacines struktūras buvo prasminga

suskirstyti į 3 pagrindines sritis (žr. 7 pav.), atsižvelgiant į jų funkcinį tapatumą: ugdymo

sritis; įsivertinimo ir planavimo sritis; ugdymo aprūpinimo sritis.

Ugdymo sritis (žr. 7 pav.) apima švietimo paslaugas, kurias teikia mokykla. Tai yra

pagrindinė organizacijos veiklos sritis, kuri, be kita ko, dar formuoja ir organizacijos

tapatumą. Kadangi tai yra esminė mokyklos veiklos sritis, todėl siekiant informatyvumo

organizacinėje struktūroje ji išdėstyta iš kairės. Verta paminėti, jog horizontalus sričių

išdėstymas sričių hierarchijos nelemia, todėl formuojant individualias mokyklų struktūras,

esant reikalui, jos gali būti keičiamos vietomis.

12

7 pav. Pavyzdinė mokyklos organizacinė struktūra

Įsivertinimo ir planavimo sritis (žr. 7 pav.) yra skirta mokyklos veiklai skatinti. Ji

sudaro galimybes mokykloms sustiprinti strateginio planavimo funkciją ir leidžia geriau

adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Kai kurioms mokykloms (priklausomai nuo

vadovo asmeninių savybių) ši funkcija gali padėti tapti proaktyviomis.

Ugdymo aprūpinimo sritis leido išgryninti mokyklos funkcijas - nuo švietimo funkcijų

atskyrė aprūpinimo funkcijas. Šių funkcijų atskyrimas buvo prasmingas, nes pavyko

padidinti mokyklos ūkio dalies specializaciją bei mokytojų susitelkimą mokyti. Toks

atskyrimas leidžia gryninti mokyklos personalo kompetencijas bei jas pozicionuoti

organizacinėje struktūroje. Žinoma, mažesnėse mokyklose funkcijų susiliejimo nepavyks

išvengti, kai bus svarstomos personalijos, tačiau struktūrinis veiklų atskyrimas leidžia

tiksliau nustatyti reikalavimus konkrečiai pareigybei bei aiškiau apibrėžti personalo

atsakomybę už iš anksto numatytą sritį.

Apibendrinant galima teigti, jog pavyko sudaryti mokyklos organizacinės struktūros

modelį, tiksliai atskleidžiantį Lietuvos mokyklos organizacinio valdymo bruožus. Tokia

valdymo struktūra yra informatyvi ne tik kaip organizacinio valdymo modelis, bet ir kaip

mokyklos valdymo teisės aktų grafinis konspektas, leidžiantis mokykloms efektyviau

orientuotis Lietuvos mokyklos valdymo organizavimo formose.

13

Joniškio „Aušros“ gimnazija

Joniškio „Aušros“ gimnazija – moderni, patraukli, dinamiška, atvira kaitai mokykla,

todėl buvo nutarta, kad organizacinės struktūros kaita - puiki proga tobulėti ir diegti naujus

vadybos modelius. Buvo renkamasi iš 3 galimų modelių. Pasirinktas variantas, skirtas

didelei keturmetei gimnazijai (401 ir daugiau mokinių). Šis variantas padėjo išgryninti

funkcijas ir veiklos sritis. Taip pat buvo atsižvelgta į gimnazijos dydį, poreikius bei

finansines galimybes, veiklos tikslus.

14

1 pav. Gimnazijos valdymo struktūra

Ši struktūra padėjo nustatyti mokytojų ir kitų darbuotojų pavaldumą. Kiekvienas

mokytojas turi vieną tiesioginį vadovą. Iškilus problemai, mokytojai žino, į kurį vadovą

reikia kreiptis. Geriau koordinuojamos gimnazijai priskiriamos veiklos, o mokytojų veikla

labiau sukoncentruota į ugdomąją veiklą. Atskirų skyrių įsteigimas suteikia galimybę

racionaliau planuoti gimnazijos personalo veiklą, perskirstytos funkcijos palengvina vedėjų

koordinuojamą veiklą, tobulėja vadybininko kompetencijos. (1 priedas Pareigybių

skirstymo į struktūrinius padalinius ir pavaldumo nustatymas) Tačiau praėjus vieneriems

pertvarkos metams, vis dar susiduriama su funkcijų dubliavimusi. Dėl lėšų trūkumo

neįvestas veiklos stebėsenos specialisto etatas, o dirbantieji skyrių vedėjai turi po nepilną

etatą.

Tvarkaraščiai sudaromi naudojantis kompiuterine programa „Mimosa“. Naudojant šią

programą patogu keisti įvairius parametrus (grupes, mokytojus ir t.t.). Jau ketvirtus metus

naudojamas elektroninis dienynas „Tamo“, kuriame gimnazijos bendruomenės nariai gali

nuolat stebėti mokymosi pasiekimus bei keistis informacija. Tėvams suteikta galimybė

kontroliuoti mokinių lankomumą, namų darbus, sekti atsiskaitymų datas, kiekį. Programa

suteikia galimybę atlikti plataus spektro analizę. Įvairi informacija mokytojus, mokinius bei

tėvus pasiekia greičiau. Tačiau dar ne visi tėvai (tiesa, jų procentas labai mažas) turi

internetinį ryšį. Kompiuterinė programa „Mokyklų valdymo informacinė sistema“ (MVIS)

pirmaisiais metais nebuvo naudojama, tačiau nuo šių mokslo metų bus diegiama. Tikimasi,

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Direktorius

Kalbų ir socialinių

mokslų ugdymo

skyriaus vedėjas

Tiksliųjų ir

gamtos mokslų,

technologijų,

menų ir kūno

kultūros ugdymo

skyriaus vedėjas

Neformaliojo

švietimo ir

pagalbos

mokiniui

skyriaus

vedėjas

Ugdymo aprūpinimo

skyriaus vedėjas

Kalbų ir

socialinių mokslų

skyriaus

mokytojai

Tiksliųjų ir

gamtos mokslų,

technologijų,

menų ir kūno

kultūros ugdymo

skyriaus

mokytojai

Social

inis

pedag

ogas

Psic

holo

gas

Profes

ijos

patarėj

as

Informa

cinio

centro-

bibliote

kos

poskyrio

vedėjas

Vyriausia

sis

buhalteris

Buhalte

ris

Ūkio

dalies

person

alas

Valgy

klos

posk

yrio

ėjas

Valgykl

os

darbuoto

jai

Veiklos

stebėsenos

specialista

s

Sekret

orė

Laborant

as

Informa

cinių

technolo

gijų

specialis

tas

15

kad MVIS gimnazijai suteiks geresnę informacijos sklaidą, praplės įvairių galimybių

spektrą.

Gimnazijos gyvenime vis aktyviau dalyvauja mokinių tėvai. Paaktyvėjo tėvų tarybos

veikla. Tėvai aktyviau domisi gimnazijos veikla, jie įtraukiami į mokyklos veiklą.

Gimnazijoje aktyviai veikia seniūnų taryba.

2 pav. Gimnazijos valdymo schema

Siekiame geresnės mokinių ugdymo kokybės, todėl visų pirma pasikeitimai turi padėti

mokytojui bei mokiniams. Mokytojai daugiau laiko gali skirti tiesioginei savo pareigai –

mokinių ugdymui. Skyrių vedėjai koordinuoja, planuoja bei tobulina gimnazijos veiklas. Jie

Direktorius

Gimnazijos taryba

Mokytojų

taryba

Seniūnų

taryba

Tėvų taryba

Veiklos

stebėsenos

specialistas

Tiksliųjų ir

gamtos mokslų,

technologijų,

menų ir kūno

kultūros

ugdymo skyriaus vedėjas

Direktoriaus pavaduotoja

ugdymui

Kalbų ir

socialinių

mokslų ugdymo

skyriaus vedėjas

Kalbų ir

socialinių

mokslų

skyriaus

mokytojai

Tiksliųjų

ir gamtos

mokslų,

technolog

ijų, menų

ir kūno

kultūros ugdymo

skyriaus

mokytojai

Mokyto

jų

metodi

nės grupės

Mokyto

jų

metodi

nės grupės

Neformalio

jo švietimo

ir pagalbos

mokiniui

skyriaus

vedėjas

Socia

linis

peda

gogas

Psich

ologa

s

Prof

esi

jos

patar

ėjas

Informa

cinio

centro-

bibliote

kos

poskyrio

vedėjas

Vaiko

gėrovės

komisija

Metod

inė

taryba

Strate

ginio

planav

imo

grupė

Mokytojų ir

pagalbos

mokiniui

specialistų

atestacijos

komisija

Ekstremali

ų situacijų valdymo

grupė

Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus

vedėjas

Valgy

klos

posky

rio

vedėja

s

Valgy

klos

darbu

otojai

Viešųjų

pirkimų

komisija

Inventori

zacijos

komisija

Turto

pripažinimo

nereikalingu naudoti komisija

Vyriau

siasis

buhalt

eris

Bu

hte

ris Sekr

etorė

Ūkio

dalies

perso

nalas

Labora

ntas

Inform

acinių

technol

ogijų

special

istas

16

tampa mokytojų veiklos organizavimo pagalbininkais, vis mažiau mokytojų dalyvauja

įvairių komisijų darbe, darbo grupių veikloje, todėl daugiau dėmesio gali sutelkti į

pedagoginę veiklą. Darbą įvairiose komisijose, apklausose bei darbo grupėse perėmė

skyrių vedėjai. Mokytojai aktyviau bendradarbiauja su kolegomis, dalinasi gerąja darbo

patirtimi.

Suaktyvėjo metodinė veikla. Mokytojai aktyviai dalyvauja mokyklos, miesto, šalies

metodinėje veikloje: skaito pranešimus, veda atviras pamokas ir pan. Dalis mokytojų

dalyvauja tarptautinėje veikloje. Tikslinga pamokų stebėsena suteikia galimybę mokytojui

tobulėti, ieškoti naujų kelių siekiant sudominti mokinį. Mokiniams vedamos įdomesnės

pamokos, naudojami įvairesni mokymo metodai. Tačiau apie ugdymo kokybės bei

lankomumo ir pažangumo rezultatų pagerėjimą dar per anksti spręsti.

Atsirado daugiau galimybių racionaliau planuoti neformalųjį švietimą ir suteikti

visapusišką kvalifikuotą pagalbą mokiniui. Siekiant tenkinti mokinių poreikius ir polinkius,

organizuojant neformaliųjų švietimą, įgyvendinamas naujas planavimo modelis. Mokslo

metų pabaigoje atliekamas tyrimas (patobulinta metodika), nustatantis metų neformaliojo

švietimo organizavimo spragas, trūkumus, išryškinantis mokinių poreikius ir lūkesčius.

Tokiu būdu plečiama neformaliojo švietimo pasiūla kelia mokinių pasitenkinimą veiklomis,

kurias jie renkasi, didėja savivertė, o gerėjantis užimtumas – puikiausia prevencinė veikla,

ugdanti taisyklingus gyvenimo įgūdžius. Didėja tikimybė, kad kiekvienas ras sau tinkamą ir

norimą popamokinę veiklą.

Neformaliojo švietimo ir pagalbos mokiniui skyrius kuria psichologiškai ir fiziškai

saugią mokymosi aplinką, laiku suteikia pedagoginę, psichologinę, informacinę, specialiąją

pedagoginę, socialinę pagalbą. Vaiko gerovės grupėje (VGK) dirba puiki komanda.

1 priedas Pareigybių skirstymo į struktūrinius padalinius ir pavaldumo nustatymas

Padalinio pavadinimas Pareigybės pavadinimas Pavaldumas

Direktorius

Pareigybė, nepriklausanti

struktūriniam padaliniui

Veiklos stebėsenos specialistas Direktoriui

Direktoriaus pavaduotojas ugdymui Direktoriui

Kalbų ir socialinių mokslų

ugdymo skyrius

Kalbų ir socialinių mokslų ugdymo

skyriaus vedėjas

Direktoriaus pavaduotojui ugdymui

Mokytojas Kalbų ir socialinių mokslų skyriaus

vedėjui

17

Tiksliųjų ir gamtos mokslų,

technologijų, menų ir kūno

kultūros ugdymo skyrius

Tiksliųjų ir gamtos mokslų,

technologijų, menų ir kūno kultūros

ugdymo skyriaus vedėjas

Direktoriaus pavaduotojui ugdymui

Mokytojas Tiksliųjų ir gamtos mokslų,

technologijų, menų ir kūno kultūros

ugdymo skyriaus vedėjui

Neformaliojo švietimo ir

pagalbos mokiniui skyrius

Neformaliojo švietimo ir pagalbos

mokiniui skyriaus vedėjas

Direktoriaus pavaduotojui ugdymui

Socialinis pedagogas Neformaliojo švietimo ir pagalbos

mokiniui skyriaus vedėjui

Psichologas Neformaliojo švietimo ir pagalbos

mokiniui skyriaus vedėjui

Profesijos patarėjas Neformaliojo švietimo ir pagalbos

mokiniui skyriaus vedėjui

Klasės auklėtojas Neformaliojo švietimo ir pagalbos

mokiniui skyriaus vedėjui

Neformaliojo ugdymo mokytojas

(pedagogas)

Neformaliojo švietimo ir pagalbos

mokiniui skyriaus vedėjui

Informacijos centras -

biblioteka

Informacinio centro – bibliotekos

poskyrio vedėjas

Neformaliojo švietimo ir pagalbos

mokiniui skyriaus vedėjui

Bibliotekininkas Informacinio centro – bibliotekos

poskyrio vedėjui

Ugdymo aprūpinimo

skyrius

Ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjas Direktoriui

Sekretorė Ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjui

Ūkio dalies personalas Ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjui

Laborantas Ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjui

Informacinių technologijų specialistas Ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjui

Valgykla (ugdymo

aprūpinimo skyriaus

poskyris)

Valgyklos poskyrio vedėjas Ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjui

Valgyklos darbuotojas Valgyklos poskyrio vedėjui

Buhalterija Vyriausioji buhalterė Direktoriui

Buhalterė Vyriausiajai buhalterei

18

Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla

Mokyklos organizacinės struktūros keitimas. Valstybinėje švietimo strategijos 2003-

2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos pirmoji kryptis – valdymo tobulinimas.

Mūsų mokykla siekia įgyvendinti kokybės vadybos principus, numatančius perėjimą prie

tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, kurios pagrįstos racionaliai ir skaidriai

planuojamais ir skirstomais finansiniais ištekliais. Pritariame valstybinei strategijai, kad

didžiausios vertybės – atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas, veiksmingumas.

Suprantame, kad norint įgyvendinti valdymo tobulinimo kryptį, mokykloje turi keistis

valdymas. Keičiantis valdymui, kartu keisis ir visa mokyklos bendruomenė. O keičiantis

bendruomenei, sieksime užtikrinti švietimo kokybę.

19

Kiekviena mokykla ieško būdų, kurie leistų kuo produktyviau įtraukti mokyklos

bendruomenę. Nuo 2011 metų įgyvendinama Mokyklų struktūros tobulinimo programa, jos

tikslas – sukurti mokiniams ir mokytojams saugią ir tinkamą ugdymosi ir ugdymo aplinką,

tobulinti bei modernizuoti veiklos valdymą, stiprinti atvirumą vietos bendruomenei.

Nuo 2012 metų vasario 13 dienos pasirinkome naują mokyklos organizacinį modelį.

Tikėjomės, kad pedagogai ir vadovai skirs daugiau laiko tiesioginiam darbui, vadovai bus

priartinti prie mokytojų, mokytojai prie mokinių, liks laiko saviugdai ir kūrybai, bus pasiekta

mokyklos struktūros funkcijų dermė, pasiektas realus mokyklų finansinis savarankiškumas.

Direktorius

Direktoriaus

pavaduotojas

ugdymui

Biblioteka –informacinis

centras

Klasių auklėtojų

metodinė

grupė

Veiklos stebėsenos

specialistas

Ūkio dalis

Ugdymo aprūpinimo

skyriaus

vedėjasBendrabutis

Sekreto-riatas

Val-

gykla

Pagalbos skyriaus

vedėjas

Pradinio ugdymo skyriaus vedėjas

PIT1-4 kl.metodinė

grupėPagalbos mokiniui

specialistų metodinė

grupė

Pagrindinio ugdymo skyriaus vedėjas.

Dalykų pagal sritis metodinės grupės

Metodinė taryba

Vaiko gerovės

komisija

Mokytojų atestacijos

komisija

Mokyklos taryba

Mokytojų

taryba

Mokinių

taryba

Klasės

mokinių

tėvų

savivalda

Užimtumo centras

V

M

KL

I

II

III

IV

S

T

G

K

1 – 4 klasių

mokytojai

5 – 10 klasių

mokytojai

1 pav. Mokyklos valdymo struktūra

Mokyklos bendruomenės nuteikimas pokyčiams. iškilusios problemos. 2011 metais

direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ugdymo plėtotės centre dalyvavo pasitarime „Dėl

mokyklos struktūros tobulinimo 2011–2013 metų programoje dalyvaujančių mokyklų“,

mokyklos direktorius vyko į Vilnių, dalyvauti konsultacijoje Mokyklų struktūros tobulinimo

2011–2013 m. programoje dalyvaujančioms mokykloms, diegiančioms naują mokyklos

organizacinę struktūrą. 17 kolektyvo narių vyko į Palangą, išklausė seminarą „Bendravimo

ir bendradarbiavimo įgūdžių lavinimas“. 2012 metais direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

pradinio ugdymo skyriaus vedėja, veiklos stebėsenos specialistas vyko į Šiaulių

„Romuvos“ progimnaziją, „Romuvos“ gimnaziją išklausyti Kauno rajono švietimo centro

20

organizuojamo seminaro ir dalyvauti grupinėse konsultacijose. 2011–2012 m. m.

pabaigoje lektorė Audronė Šarskuvienė mokyklos pedagogams pravedė seminarą

„Ugdymo organizavimo sėkmės kriterijai“. Po kiekvieno seminaro buvo diskutuojama su

bendruomenės nariais. Mokyklos direktorius bendruomenės nariams išaiškino ir įvertino

mokyklos situaciją vietos švietimo sistemoje, mokyklos finansines galimybes, turimus

žmogiškųjų išteklių resursus ir pristatė naują mokyklos organizacinį modelį. Direktoriaus

pavaduotoja ugdymui, skyrių vedėjos, veiklos stebėsenos specialistas mokytojus ir

pagalbos mokiniui specialistus supažindino su pareigybių aprašais. Nuo 2012 metų

vasario mėnesio 13 dienos iki mokslo metų pabaigos įgyvendinome naują mokyklos

organizacinį modelį. Nuo 2012 metų rugsėjo 1 dienos dėl nepakankamo lėšų kiekio naujai

išplėstai valdymo struktūrai turėjome atsisakyti pagalbos skyriaus vedėjo pareigybės. Jo

funkcijos perleistos pradinio ugdymo skyriaus vedėjui. Ypač aktualūs finansiniai sunkumai

formuojant ugdymo aprūpinimo sritį.

Perėjimas prie naujo pasirinkto organizacinės struktūros modelio. Su administracijos

komanda gerai apgalvotas ir išdiskutuotas naujas vadovų funkcijų pasiskirstymas.

Numatyta, kokius mokyklos dokumentus reikia pasitvirtinti, kokius dokumentus koreguoti.

Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-152 „Dėl

Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos nuostatų patvirtinimo“, patvirtinti mokyklos

nuostatai. Direktoriaus patvirtinti ir kelis kartus koreguoti vadovų pareigybių aprašai.

Direktoriaus patvirtinti mokytojo, klasės vadovo pareigybių (2 priedas) aprašai. Koreguotos

mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės. Mokytojų tarybos posėdyje priimti mokyklos

strategijos ir veiklos planavimo pakeitimai. Pakeista metodinės tarybos struktūra.

Peržiūrėtos darbo komisijos, grupės.

1 priedas Pokyčių mokykloje tyrimas

Pokyčių mokykloje tyrimas

Penkioms metodinėms grupėms buvo pateiktas klausimynas:

1. Kaip vertinate faktą, kad būtent mūsų mokykla dalyvauja MSTP 2011–2013 metais?

Atsakymai: Teigiamai. Džiugu, kad mokykla atvira naujovėms, bet tai ir įpareigoja.

2. Kaip vertinate MSTP įdiegiamą savo mokyklos, kaip organizacijos, struktūrinį

valdymo modelį?

21

Atsakymai: Organizacinis modelis tinkamas. Didelių pokyčių nepastebėta. Yra neaiškumų.

Mažai laiko praėjo, sunku įvertinti.

3. Įvertinkite mokyklos valdymo pokyčių rezultatus bei pasekmes.

Atsakymai: Suprantame, kad įgyjame daugiau patirties, tačiau apie rezultatus ir pasekmes

dar nesiryžtame kalbėti.

4. Ar aiškus darbuotojų pavaldumas?

Atsakymai: vienbalsiai atsakyta – aiškus.

5. Ar aiškios veiklos funkcijų ir atsakomybės pasidalinimo organizacijoje?

Atsakymai: vienbalsiai atsakyta – aiškios.

6. Koks administracijos ir mokytojų sutelktumas siekiant bendrų tikslų?

Atsakymai: išsiskyrė grupių nuomonės: vieningas, tikslai aiškūs. Nėra aišku, per daug

nurodymų iš administracijos.

7. Įvedus direktoriaus pavaduotojo ugdymui, pradinio, pagrindinio ugdymo skyrių,

veiklos stebėsenos specialisto pareigas ar

1) mokytojų darbo krūvis normuojamas?

Atsakymai: vienoms grupėms krūvis normuojamas, kitoms grupėms krūvis padidėjo.

2) veiksminga mokytojų darbo kontrolė?

Atsakymai: Veiksminga kontrolė, kartais jos per daug. Abejojama veiklos stebėsenos

specialisto etato reikalingumu.

3) sprendžiami kompleksiniai ugdymo uždaviniai?

Atsakymai: vieningai atsakyta „Taip“.

4) mokytojai išlaisvinti nuo darbų, tiesiogiai nesusijusių su ugdymu?

Atsakymai: vieningai atsakyta – neišlaisvinti, nes darbo, nesusijusio su ugdymu, daug ir

dabar.

5) Jaučiama pagalba mokytojams sprendžiant mokinių drausmės, lankomumo

problemas?

Atsakymai: pradinių klasių metodinė grupė atsakė teigiamai, kitos grupės – nepakankamai.

8. Mūsų mokykloje nėra neformaliojo švietimo skyriaus. Ar Jūs tai jaučiate ir kaip?

22

Atsakymai: metodinės grupės nepasigedo neformaliojo švietimo skyriaus. Keletas grupių

paminėjo gerą renginių organizavimo ir įvaizdžio kūrimo grupės darbą.

9. Kaip pasikeitė klasių vadovų darbas, įvedus naują struktūrą? (atsako tik klasių

vadovai)

Atsakymai: dauguma grupių atsakė, kad nepasikeitė.

10. Ką galite pasakyti apie mokyklos veiklos planavimą, ar yra pokyčių, kokių?

Atsakymai: Planuojama atsakingai, pasitelkus metodinių bei kitų grupių atstovus,

numatomi konkretūs darbai ir terminai. Kai kurios grupės nepastebėjo pokyčių.

11. Ar pagerėjo mokyklos finansinių ir materialinių išteklių valdymas?

1) ugdymo srities aprūpinime?

Atsakymai: Visada buvome aprūpinti puikiai.

2) informacinių technologijų panaudojime mokyklos valdyme?

Atsakymai: vienos grupės mato pokyčius, kitos ne.

12. Kaip Jūs jaučiate metodinės tarybos veiklą? Kokie pasikeitimai?

Atsakymai: Pasikeitė metodinės veiklos struktūra, skatinamas bendradarbiavimas. Kai

kurios grupės pasikeitimų nemato.

13. Kaip galėtumėt apibūdinti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų metodinės

grupės veiklą?

Atsakymai: Dirbama reikiama linkme.

14. Ar mokykloje veikiančios darbo grupės ir komisijos yra reikalingos? Kurių

atsisakytumėte?

Atsakymai: vienbalsiai atsakyta, kad visos grupės reikalingos.

15. Įvertinkite mokytojų tarybos veiklą.

Atsakymai: pusė grupių atsakė „gerai“, pusė grupių – „patenkinamai“. Galvojama, kad kai

kurie sprendimai priimami neatsižvelgiant į kolektyvo nuomonę, impulsyviai.

16. Įvertinkite mokinių savivaldos veiklą mokykloje.

23

Atsakymai: Gerai organizuota, vertinama teigiamai. Pradinių klasių metodinei grupei

nelabai jaučiama.

17. Įvertinkite mokinių savivaldos veiklą klasės lygmenyje. ( atsako tik klasių vadovai)

Atsakymai: Pradinių klasių grupėje formuojami pradmenys. Mokinių savivalda klasėse

tikslinga ir reikalinga, mokiniai padeda klasės vadovui.

18. Tėvų savivaldos veikla mokyklos lygmenyje.

Atsakymai: Tėvų savivaldos veikla mokykloje silpna.

19. Tėvų savivaldos veikla klasės lygmenyje. (atsako tik klasių vadovai)

Atsakymai: Atskirose klasėse jaučiama, kitose klasėse nejaučiama. Dažniausiai tėvų

dalyvavimas klasės veikloje yra apsilankymas tėvų susirinkimuose, kai kuriuose

renginiuose. Jaučiamas bendradarbiavimo trūkumas.

20. Kokie teigiami pokyčiai išryškėjo mokykloje vykdant MSPT?

Atsakymai: Teigiami pokyčiai kol kas mokykloje nematomi. Gal anksti vertinti?

21. Kokias neigiamas pasekmes, trūkumus perėjimo prie naujos mokyklos valdymo

struktūros matote šiandien?

Atsakymai: Įsteigta naujų etatų. Manome, jog mažėjant mokinių skaičiui mokykloje, turėtų

mažėti, o ne daugėti administracijos etatų. Padaugėjo popierizmo.

22. Kurie iš mūsų naujo modelio pasirinkimo ir įgyvendinimo veiksmų turėjo didžiausią

teigiamą rezultatą?

Atsakymai: Sumažėjo darbo grupių ir komisijų skaičius.

23. Kas dar būtų naudinga mūsų mokyklai?

Atsakymai: Tobulinti bendradarbiavimą, mokytojų darbe pirmiausia matyti, kas yra gera.

Įvesti devintose, dešimtose klasėse jaunimo klases, nes dirbame didelėse, įvairios

motyvacijos ir gabumų mokinių klasėse.

24

2 priedas Klasės vadovo pareigybės aprašymas

JONIŠKIO „SAULĖS“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

KLASĖS VADOVO PAREIGYBĖS APRAŠYMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klasės vado pareigybės aprašymas (toliau – aprašymas) reglamentuoja klasės

vadovo, dirbančio mokykloje, pagrindinius veiklos tikslus, teises, pareigas ir

atsakomybę.

2. Klasės vadovas dirba vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu,

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais norminiais teisės aktais,

reglamentuojančiais ugdymą ir vaikų teises bei interesus, mokyklos nuostatais,

mokyklos darbo tvarkos taisyklėmis ir šiuo aprašymu.

II. PAGRINDINIAI KLASĖS VADOVO VEIKLOS TIKSLAI

3. Telkti klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių, jų tėvų (įtėvių, globėjų,

rūpintojų), mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų, dirbančių su klase, ir jai

vadovauti.

4. Koordinuoti ir organizuoti vadovaujamos klasės veiklą.

III. KLASĖS VADOVO TEISĖS

5. Siūlyti savo individualias ugdymo programas, pasirinkti konstruktyvius auklėjimo ir

bendradarbiavimo būdus klasės bendruomenei ugdyti ir atsakyti už darbe

naudojamų metodų pasirinkimą, korektišką jų naudojimą.

6. Dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

7. Kreiptis pagalbos į pagalbos mokiniui specialistus ar administraciją švietimo

įstaigoje ir už jos ribų.

8. Gauti mokslinę, metodinę, informacinę pagalbą iš mokslo, švietimo, socialinių

įstaigų.

9. Prireikus kviesti auklėtinio tėvus (įtėvius, globėjus, rūpintojus) atvykti į mokyklą.

10. Suderinus su mokytoju ir kuruojančiu pavaduotoju ugdymui/skyriaus vedėju lankytis

vadovaujamos klasės pamokose ir organizuojamoje neformaliojo ugdymo veikloje.

25

11. Siūlyti mokyklos vadovui kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl

minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo.

12. Per mokslo metus, susidarius krizinei situacijai (praradus abipusį pasitikėjimą),

atsisakyti vadovavimo klasei.

13. Naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis ir atsakyti už jų viršijimą.

IV. KLASĖS VADOVO PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

14. Kartu su mokiniais ir/ar tėvais (įtėviais, globėjais, rūpintojais) planuoti ir organizuoti

vadovaujamos klasės veiklą.

15. Supažindinti klasės mokinius ir jų tėvus (įtėvius, globėjus, rūpintojus) su mokinio

elgesio, mokyklos vidaus tvarkos taisyklėmis.

16. Organizuoti nemokamą maitinimą pagal mokyklos patvirtintą tvarką.

17. Švietimo įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklėse arba mokyklos tarybos ar

mokyklos vadovo nustatyta tvarka užtikrinti ugdomų mokinių saugumą ugdymo

proceso metu.

18. Bendrauti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais (įtėviais, globėjais ar rūpintojais),

klasėje dirbančiais mokytojais, švietimo pagalbos mokiniui specialistais mokinių

ugdymo klausimais, kartu su jais spręsti mokinių ugdymo ir ugdymosi problemas.

19. Ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines, patriotines nuostatas.

20. Skatinti auklėtinius dalyvauti mokyklos savivaldoje.

21. Padėti mokiniams reguliuoti mokymosi krūvį.

22. Padėti mokiniui pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos kryptį.

23. Integruoti specialiųjų poreikių mokinius į klasės bendruomenę.

24. Organizuoti auklėjamuosius renginius (klasės valandėles, išvykas, ekskursijas,

etinius pokalbius, specialistų paskaitas, konkursus, šventes, muges, vakarus,

vakarones, viktorinas ir kt.) ir atsakyti už mokinio saugumą išvykos ar savo

organizuoto renginio metu.

25. Rengti vadovaujamos klasės mokinių tėvų susirinkimus.

26. Organizuoti ir vesti mokinių gyvenimo įgūdžių ugdymo užsiėmimus, žalingų įpročių

prevenciją.

27. Kontroliuoti mokinių pamokų lankomumą, stebėti mokinių elgesį, pasiekimus ir kitų

pareigų vykdymą, apie tai nuolat informuoti tėvus (įtėvius, globėjus, rūpintojus),

reguliariai teikti socialiniam pedagogui mokyklos nelankančių mokinių sąrašus,

26

prireikus apie mokinių elgesį informuoti mokyklos administraciją ir imtis adekvačių

prevencijos priemonių, siekiant išspręsti įvairaus pobūdžio mokinių problemas.

28. Prireikus kartu su socialiniu pedagogu lankyti vaikus namuose.

29. Nedelsiant imtis adekvačių priemonių, pastebėjus ar įtarus: mokinį esant apsvaigus

nuo psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, mokinio atžvilgiu taikomą

smurtą ar įvairaus pobūdžio išnaudojimą.

30. Kartu su kitais pagalbos mokiniui specialistais organizuoti socialinių projektų kūrimą

ir jų įgyvendinimą.

31. Laiku tvarkyti vadovaujamos klasės mokinių dokumentus.

32. Pagal pareigybei priskirtą kompetenciją vykdyti kitus mokyklos direktoriaus

pavestus vienkartinio pobūdžio pavedimus, kurie neprieštarauja Lietuvos

Respublikos teisės aktams.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33. Klasės vadovą į darbą priimantis įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo supažindina

darbuotoją su šiuo aprašymu.

34. Už papildomas pareigas arba papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą atlyginama

teisės aktų nustatyta tvarka.

_____________________________________

3 priedas

Dienos užimtumo centras

2006 m. Joniškio antrojoje vidurinėje mokykloje (dabar „Saulės“ pagrindinė) prie

Specialiojo ugdymo skyriaus įsteigtas Dienos užimtumo centras sutrikusio intelekto

vaikams ir jaunuoliams bei neįgaliesiems, vyresniems kaip 21 metai.

Centras – mokyklos padalinys, veikiantis kaip nestacionari socialinės globos įstaiga,

teikianti dienos socialinės globos paslaugas sutrikusio intelekto vaikams ir suaugusiems

asmenims, turintiems protinę ir fizinę negalią. Dienos socialinė globa – tai visuma

paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros

reikalaujanti pagalba dienos metu.

27

Centro veiklos tikslas – užtikrinti efektyvią ir kvalifikuotą dienos socialinę globą jos

reikalaujantiems protinę ir fizinę negalią turintiems asmenims ir siekti didesnio

savarankiškumo visose jų gyvenimo srityse, integruojant juos į visuomenės gyvenimą.

Centras atlieka šias funkcijas:

sudaro ir įgyvendina individualius socialinės globos planus kiekvienam dienos

socialinę globą gaunančiam asmeniui pagal įvertintus specialiuosius poreikius;

organizuoja klientų darbinį užimtumą, darbinių įgūdžių ugdymą pagal jų pomėgius;

sudaro sąlygas klientų kūrybiniams-meniniams gebėjimams atsiskleisti;

moko klientus kasdienio gyvenimo buities įgūdžių, ugdo jų savarankiškumą;

sudaro sąlygas klientams sportuoti, gydomosios mankštos, masažo ir įvairiomis

kineziterapinėmis priemonėmis palaikyti ir gerinti sveikatos būklę;

organizuoja klientų kultūrinį gyvenimą ir poilsį, išvykas į visuomeninius renginius.

Šiuo metu centre dirba 2 socialinės darbuotojos ir 7 padėjėjos. Paslaugos teikiamos

11 klientų virš 21 m. amžiaus ir 15 klientų iki 21 m. amžiaus. Visi klientai kasdien atvežami

ir parvežami.

Praėjusiais mokslo metais pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas Latvia-

Lithuania Cross Boeder Cooperation Programme 2007–2013 „Mano socialinė

atsakomybė“, kurio paskirtis patalpų renovacija. Baigus šį projektą bus plečiamos

socialinės užimtumo paslaugos: centre teiksime ne tik dienos užimtumo paslaugas, bet ir

trumpalaikes užimtumo paslaugas, pagerės teikiamų paslaugų kokybė bei sąlygos

klientams.

Klasės vadovo veikla

Mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklėse parašyta – 14.10. klasės vadovas (-ė):

14.10.1 vadovaujasi mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, vykdo kitas pareigybės

aprašyme nurodytas funkcijas; 14.10.2. vykdo mokyklos direktoriaus, direktoriaus

pavaduotojos ugdymui, pagrindinio ugdymo skyriaus vedėjos, pradinio ugdymo skyriaus

vedėjos pavedimus ir atsiskaito už veiklos rezultatus; 14.10.3. už netinkamų pareigų

atlikimą atsako Lietuvos Respublikos Teisės aktų nustatyta tvarka. Šiais mokslo metais

direktoriaus įsakymais patvirtinta: 1. Klasės vadovo pareigybės aprašas. 2. Klasės vadovo

darbo apmokėjimo tvarka. 3. Klasės vadovui atmintinė. 4. Asmens bylų tvarkymo atmintinė

(prisegta). Mokykloje dirba 1–10 klasių vadovų metodinė darbo grupė. 1–10 klasių vadovai

rašo klasių vadovų veiklos planus. Klasių vadovų metodinė darbo grupė priėmė veiklos

planų formas, jos patalpintos mokyklos internetiniame puslapyje www.saule.joniskis.lm.lt .

Šiais mokslo metais klasių vadovų darbo grupėje pasiūlyta pildyti klasės vadovo darbo

segtuvą. Kiekvienais metais mokykloje renkama šauniausia 5–7, 8–10 mokinių klasė.

http://www.saule.joniskis.lm.lt/

28

Mokinių taryba patvirtino kriterijus (prisegta ). Mokinių taryba renkasi kiekvieną trečiadienį

po 3 pamokų. Grįžę iš susirinkimų, mokinių tarybos nariai informaciją perteikia klasių

vadovams ir mokiniams. Mokinių tarybos protokolai segami mokytojų kambaryje.

Mokykloje direktoriaus įsakymu priimta mokinių ir mokytojų skatinimo tvarka. (prisegta).

2011 metais mokykla išleido knygas: „Tolerantiškas pradinukas“, „Tolerantiškas paauglys“,

„Tolerantiškas jaunuolis“. Iki 2012 metų pabaigos intensyviai vykdoma Olweus programa.

Po tėvų susirinkimų klasių vadovai pateikia informaciją administracijai. Kas antri metai

klasių vadovai rašo, kas klasių vadovo darbe džiugina, kelia nerimą, yra pasaulio

pabaiga... Keletas klasių vadovų savo iniciatyva yra padarę mokiniams atmintinę, išleidę

klasės laikraštį, viena klasė turi savo internetinį puslapį. Klasių vadovai kartu su mokiniais

mokyklos internetiniam puslapiui ir mokyklos laikraščiui pateikia informaciją apie savo

veiklą.

4 priedas

PATVIRTINTA

Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktoriaus

2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-325

MOKINIŲ IR MOKYTOJŲ SKATINIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos mokinių ir mokytojų skatinimo tvarka nustato

labai gerai ir gerai besimokančių, aktyviai dalyvaujančių neformaliajam ugdyme, gerai

budėjusių, aktyviai dalyvavusių respublikinėse akcijose, mokinių rajoninių, respublikinių

olimpiadų, konkursų, varžybų nugalėtojų skatinimą. Mokytojų, už pavyzdingą pareigų

vykdymą, mokinių ruošimą olimpiadoms, projektiniams darbams, varžyboms, konkursams,

sėkmingą mokomąjį, neformalųjį ar kūrybinį darbą, skatinimą. Lėšų ( prizai, pinigų suma,

kelionės ) skyrimą mokinių ir mokytojų skatinimui.

2. Tvarka parengta vadovaujantis LR švietimo 1991 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. I-1498

(Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940; 2000, Nr. 40-1116, Nr. 92-2878, 2879, Nr. 102-

3214, 2003- Nr. IX-1630 ), LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo

Nr. ISAK-556 patvirtinto „Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas

tvarkos aprašo“, Joniškio „Saulės“ vidurinės mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis,

patvirtintomis 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-194, Joniškio „Saulės“ pagrindinės

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=1480&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=60343&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=100833&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=111856&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=111857&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=114053&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=114053&b=

29

mokyklos tarybos 2010 m. balandžio 27 d. protokolu Nr. 2 , Joniškio „Saulės“ pagrindinės

mokyklos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos 2008 m. gruodžio 30 d. protokolu Nr. 9.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

3. Mokinys – asmuo, kuris mokosi mokykloje pagal pradinio, pagrindinio 1,2 dalies ugdymo

programas.

4. Mokykla – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis arba neformalusis ugdymas.

5. Mokytojas – kvalifikuotas ugdymo veikėjas, dirbantis mokykloje.

III. SKATINIMO TVARKOS ORGANIZAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

1. Mokinių skatinimas

Mokykliniai rezultatai

6. Administracijos ir mokinių tarybos sprendimu „Saulės“ vardadienio šventėje apdovanoti

1–10 klasių mokinį nominacija „Daugiau saulės – daugiau šviesos“.

5–9 klasių mokinius Idėjų mugėje apdovanoti padėkos raštais:

už labai gerą mokymąsi;

už aktyvią popamokinę veiklą;

geriausius bibliotekos skaitytojus;

auksinių rankų meistriukus;

gamtos mylėtojus;

aktyvius mokyklinių 3–4 projektų dalyvius;

aktyvius respublikinių akcijų dalyvius.

7. Dešimtų klasių mokinius apdovanoti padėkos raštais pažymėjimų įteikimo šventėje už

aktyvią veiklą, gerą mokymąsi.

8. 4 klasių mokinius už puikius ugdymosi rezultatus, metų baigimo šventėje apdovanoti

Šaunuolio raštais.

9. 1–10 klasių ilgalaikiam projektui skirti iki 200 Lt, projektą pateikus iki gruodžio 15 dienos.

10. 1–10 klasių atskirų šakų sportinėse varžybose klasėms, užėmusioms 1–3 vietas įteikti

diplomus.

11. Gerai besimokantys mokiniai pamokas gali baigti savaite anksčiau ir iki mokslo metų

pabaigos mokytis savarankiškai:

5–8 kl. mokiniai, jei metinio trimestro įvertinimai 8–10;

9–10 kl. mokiniai, jei metinio trimestro įvertinimai 8–10 balai ir nedaugiau dviejų 7.

12. 1–4, 5–10 klasių geriausiai besimokantiems mokiniams nemokamai skirti autobusą

ekskursijai Lietuvoje.

30

13. Mokyklos tarybai, išrinkus geriausiai budėjusią klasę, nemokamai skirti autobusą

ekskursijai Lietuvoje.

14. Šauniausią 5–7, 8–10 klasę apdovanoti pereinamuoju prizu „Saulės“ vardadienio

šventėje.

Rajoniniai, respublikiniai, tarptautiniai rezultatai

15. Rajono olimpiadų, konkursų, atskirų sportinių šakų varžybų nugalėtojus po

apdovanojimo savivaldybėje pavaišinti šventiniais pietumis.

16. 5–9 klasių mokiniams apdovanojimus įteikti Idėjų mugėje.

17. 10 klasių mokiniams apdovanojimus įteikti pažymėjimų įteikimo šventėje.

18. Reikšti padėkas raštu, stende, įrašant į asmens bylas.

19. Rajoninių pirmų vietų, zoninių, respublikinių 1–3 vietų nugalėtojų nuotraukas ir

pavardes skelbti mokyklos stende „Jie garsina mūsų mokyklą“.

20. Įrašyti mokinių pavardes į mokyklos metraštį, nuotraukas saugoti albume „Jie garsina

mūsų mokyklą“.

2. Mokytojų skatinimas

21. Administracijos ir mokyklos tarybos sprendimu „Saulės“ vardadienio šventėje specialiu

prizu apdovanoti garsinančius mokyklą mokytojus nominacija „Daugiau saulės – daugiau

šviesos“.

22. Reikšti žodinę padėką, pagyrimą mokytojų tarybos posėdyje už parodytą iniciatyvą ir

organizuotumą pravedant renginius.

23. Rašyti direktoriaus įsakymus už rajoninių ir respublikinių olimpiadų, konkursų, varžybų

prizininkų paruošimą.

24. Nemokamai skirti autobusą į ekskursiją.

25. Pagerbti padėkos raštais „Saulės“ vardadienio šventėje:

už respublikinių olimpiadų, konkursų, varžybų prizinių vietų nugalėtojų paruošimą;

už rajoninių olimpiadų, konkursų, varžybų (išskyrus sporto ir meno) prizinių vietų

nugalėtojų paruošimą;

už rajoninių sporto ir meno varžybų, konkursų nugalėtojų patekimą į zonines,

respublikines varžybas, konkursus;

už metodinės medžiagos paruošimą mokytojams, mokiniams respublikiniu lygiu.

26. Rajono olimpiadų, konkursų, atskirų sportinių šakų varžybų nugalėtojus ruošusius

mokytojus, po apdovanojimo savivaldybėje pavaišinti šventiniais pietumis.

27. Suteikti galimybę mokytojams kelti kvalifikaciją užsienyje. Pagal galimybes

kompensuoti iš kvalifikacijos kėlimo fondo, organizuojant išvyką mokyklos mastu.

____________________________________________

31

5 priedas

Kriterijai, pagal kuriuos renkama šauniausia „Saulės“ pagrindinės mokyklos klasė

Klasė renkama pagal amžiaus grupes – 5–7 ir 8–10 klasių:

1. Klasės pažangumas;

2. Klasės lankomumas;

3. Tarpklasinių sporto varžybų rezultatai;

4. Pasiekimai olimpiadose, konkursuose, varžybose;

5. Kilnūs poelgiai;

6. Dalyvavimas renginiuose;

7. Drausmės pažeidimų lapai.

Rinkimų balų skaičiavimo metodika

Pažangumas

Sudedame klasės 1, 2 trimestrų pažangumo procentą su labai gerai ir gerai besimokančių

mokinių skaičiumi.

Lankomumas

Sudedame klasės 1, 2 trimestrų praleistas pateisintas pamokas, padalijame iš viso

praleistų pamokų skaičiaus ir padauginame iš 100.

Olimpiados, konkursai, varžybos

Kengūros, vertimai po 10 taškų.

Tarptautiniai, respublikiniai konkursai po 30 taškų

Užimtos vietos rajone:

1 vieta – 20 taškų;

2 vieta – 15 taškų;

3 vieta – 10 taškų.

Kilnūs poelgiai vertinami po 20 taškų.

Renginiai vertinami po 10 taškų.

Vertinami klasėje vykę renginiai po 10 taškų.

Drausmės pažeidimo lapai

Lapų skaičius padalijamas iš mokinių skaičiaus ir padauginamas iš 100 (įvertinimas

neigiamu skaičiumi).

32

Pastabos

Rezultatai sumuojami balandžio mėnesio viduryje, pateikus komisijai raštu klasės

mokinių įvykdytus kriterijus.

Po tris klases iš kiekvienos amžiaus grupės balandžio pabaigoje, dalyvauja mokyklos

renginiuose „Šauniausios klasės rinkimai“.

Išrenkama šauniausia klasė.

Šauniausios klasės apdovanojamos mokyklos vardadienio šventėje.

„Šauniausios klasės rinkimų“ renginio komisijos nariai – mokiniai, mokytojai, kultūros

centro darbuotojai.

Renginio metu užduotys vertinamos 100 balu.

6 priedas

PATVIRTINTA

Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktoriaus

2012 m rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-454

Moksleivio asmens bylos pildymo atmintinė

1. Pirmų klasių mokytojoms pateikiamos neužpildytos „Saulės“ pagrindinės

mokyklos moksleivio asmens bylos. Mokytojos užpildo šias bylas ir nuneša mokyklos

raštvedei. Ant jų pasirašo direktorius, raštvedė uždeda mokyklos anspaudą.

2. Pirmų klasių mokytojos į moksleivių asmens bylas įdeda tėvų prašymą, gimimo

liudijimo kopiją.

3. Pirmų klasių mokytojos sudaro sutartį su moksleivio tėvais, sutartį

užregistruoja mokymo sutarčių registracijos žurnale mokyklos raštinėje. Sutarties data –

mokslo diena prieš pradedant mokytis mokykloje. Vienas egzempliorius atiduodamas

tėvams, kitas įsegamas į moksleivio asmens bylą.

4. Visos klasės moksleivių asmens bylos sudedamos į tam skirtą segtuvą. Jos

mokslo metų pabaigoje užpildomos.

5. Atėjus naujam mokiniui į klasę, klasės vadovui pateikiama neužpildyta

„Saulės“ pagrindinės mokyklos mokinio byla. Šioje byloje turi būti įsegta: tėvų prašymas,

gimimo liudijimo kopija ir pažymėjimo kopija arba per mokslo metus pažyma apie mokinio

įvertinimus.

33

6. Klasės vadovas užpildo asmens bylą ir nuneša mokyklos raštvedei. Ant jos

pasirašo direktorius, raštvedė uždeda mokyklos anspaudą. Klasės vadovas sudaro sutartį

su moksleivio tėvais (moksleiviui iki 14 metų), su moksleiviu (moksleiviui virš 14 metų), bet

susipažįstant tėvams. sutartį užregistruoja mokymo sutarčių registracijos žurnale mokyklos

raštinėje. Sutarties data – mokslo diena prieš pradedant mokytis mokykloje. Vienas

sutarties egzempliorius atiduodamas tėvams (mokiniui), kitas įsegamass į moksleivio

asmens bylą.

7. Gavus asmens bylos kopiją iš mokyklos, kurioje mokėsi moksleivis, asmens

bylos kopija įsegama į mūsų mokyklos moksleivio bylą. Į atsiųstą asmens bylos kopiją

klasės vadovas jokių įrašų nedaro.

8. Su visais mokykloje besimokančių moksleivių tėvais sutartis sudaroma

ateinant moksleiviui į pirmą klasę, penktą klasę, su moksleiviais ateinant į devintą klasę.

Sutartis sudaroma rugpjūčio 31 dieną. Vienas egzempliorius atiduodamas tėvams

(mokiniui), kitas įsegamas į moksleivio asmens bylą.

9. Mokiniams baigus keturias klases, aštuonias klases, dešimt klasių, jų

pažymėjimų kopijos įsegamos į moksleivio asmens bylą.

10. Kiekvienais mokslo metais klasės vadovas užpildo neformaliojo švietimo

mokykloje ir už mokyklos ribų, apdovanojimų grafas, įrašydamas mokslo metus.

11. Kiekvienais mokslo metais klasės vadovas, surašęs dalykų įvertinimus

moksleiviui, kuris mokėsi dalyko pagal individualizuotą programą, prie pažymio parašo

„ind“ raides.

12. Išeinant moksleiviui iš mokyklos, moksleivio asmens byloje įrašoma, kur

mokinys išeina, direktoriaus įsakymo Nr., data. Klasės vadovas moksleivio bylą atneša

direktoriaus pavaduotojai I. Bartašiūnienei.

13. Asmens byla mokykloje saugoma 10 metų po moksleivio išėjimo. Vėliau

asmens byla sunaikinama.

__________________________________

34

7 priedas

PATVIRTINTA

Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktoriaus

2012 m rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-455

Klasės vadovo atmintinė

1. Iki spalio 1 d. kartu su klasės mokiniais sudaro klasės veiklos planą, pateikia

klasių vadovų metodinės grupės pirmininkei. Patvirtinusi veiklos planą, pirmininkė grąžina

jį klasės vadovui. Klasės vadovas veiklos planą turi turėti kabinete.

2. Rugsėjo 13–14 d. pagal mokytojų kambaryje esantį grafiką, nusifotografuoja

kartu su klasės mokiniais.

3. Rugsėjo 3 d. supažindina mokinius su mokyklos vidaus tvarkos taisyklėmis.

Mokiniai pasirašo pateiktuose sąrašuose per pirmą mokslo metų savaitę.

4. Rugsėjo 3 d. primena spintelių tvarkos taisykles.

5. Rugsėjo 3 d. 7–10 klasių mokiniams kalbama apie budėjimą mokykloje

6. Rugsėjo 3 d. – socialinės valandos

7. Rugsėjo 3 d. 1–10 klasių vadovai patikslina mokinių tikybos ir etikos

pasirinkimą ir skaičius, prašymus atneša skyrių vedėjoms Jolantai Laurinaitienei, Linai

Valiukienei.

8. Rugsėjo 3 d. 9-tų klasių vadovai surenka technologijų pasirinkimą ir skaičius,

prašymus atneša skyriaus pagrindinio ugdymo vedėjai Linai Valiukienei.

9. Rugsėjo 5 d. iš klasės asmens bylų išima nereikalingas bylas, baigia jas pildyti

ir atneša direktoriaus pavaduotojai Irenai Bartašiūnienei.

10. Iki rugsėjo 5 d. asmens bylose surašo mokiniams apdovanojimus už 2011–

2012 m.m.

11. Iki spalio 1 d. mokyklos raštvedei pateikia klasės mokinių sąrašo kompiuterinį

variantą su mokinių gimimo data, adresais ir mokinio, abiejų tėvų telefonų numeriais.

12. Iki spalio 1 d. sutvarko mokinių asmens bylas. Šiais mokslo metais sudaromos

naujos sutartys 1, 5, 9 klasių mokiniams ir naujai atvykusiems mokiniams. Sutartį pasiima

iš raštvedės, užpildytą sutartį užregistruoja raštinėje. Vienas egzempliorius įsegamas į

asmens bylą, kitas atiduodamas tėvams, 14 metų – mokiniui.

13. Iki rugsėjo 15 d. sveikatos priežiūros specialistei atneša sveikatos

pažymėjimus.

14. Dalyvauja nemokamo maitinimo organizavime.

15. Bendradarbiauja su dalykų mokytojais, mokinių tėvais, soc., spec. pedagoge.

35

16. 4 kartus per mėnesį veda temines klasės valandėles, fiksuoja klasės dienyne.

17. Aktyviai su klase dalyvauja mokyklos (miesto) renginiuose.

18. Kūrybiškai organizuoja klasės popamokinę veiklą.

19. Per metus organizuoja 1–2 ekskursijas, dokumentus pateikia mokyklos

raštvedei prieš 2 dienas.

20. Veda 2 tėvų susirinkimus (kitus – iškilus būtinybei), kuriuos įformina

direktoriaus įsakymu. Esant reikalui, užpildoma pridėta forma (Informacija apie vykusius

tėvų susirinkimus). Ši forma per 3 dienas pristatoma skyrių vedėjoms: pradinių klasių

mokytojos –Jolantai Laurinaitienei, 5–10 klasių vadovai – Linai Valiukienei.

21. Organizuoja klasėje savivaldą (seniūnas, pavaduotojas, pagalbininkai

maitinimui, pagalbininkai pavėžėjimui, 5–7 klasių pagalbininkai PIT-ui, kitos pareigos).

22. Organizuoja pirminę prevencinę veiklą klasėje. Per metus praveda 1–4 klasių,

8 klasių mokiniams 1 ATPP klasės valandėles, 5–7, 9–10 klasių mokiniams 1 ATPP klasės

valandėles.

23. Klasės auklėtojas pasibaigus pusmečiui, metams suskaičiuoja socialinės

veiklos trukmę, ji turi sutapti su 5–10 klasių mokinių socialinės veiklos organizavimo

tvarkoje nurodytomis valandomis 5,6 klasė – 5 val., 7, 8 klasė – 10 val., 9,10 klasė – 15

val.

24. Iki balandžio 15 d. kartu su mokiniais paruošia ir pateikia rezultatus

„Šauniausios klasės rinkimams“.

25. Atsitikus nelaimingam atsitikimui, tyrimo rezultatai surašomi U formos akte

(mokyklos internetiniame puslapyje), jei nelaimingas atsitikimas įvyksta moksleiviui

pamokų, paskaitų, sporto varžybų, žaidimų, neformalaus ugdymo būrelių, renginių,

ekskursijų metu nepriklausomai nuo to, ar jie buvo organizuoti švietimo įstaigoje, ar už jos

ribų (rašo dalyko mokytojas, būrelio vadovas, atsakingas mokytojas), pertraukų metu (rašo

budintis mokytojas), kitoje vietoje, bet mokyklos teritorijoje (klasės vadovas). Iškilus

klausimams, konsultuoja sveikatos priežiūros specialistė.

26. Tobulina savo kvalifikaciją; 1 kartą per 5 metus lankosi klasės vadovui

skirtuose seminaruose.

27. Elektroniniame dienyne pildo:

1. Kultūrinę, meninę, pažintinę, kūrybinę, sportinę, praktinę veikla;

2. Socialinę veiklą. Mokiniui, socialinių valandų gavus, dirbant su kitu

mokyklos darbuotoju, direktorius, pavaduotoja, skyrių vedėjos, mokytojai, bibliotekininkės

pasiunčia raštišką pranešimą klasės vadovui. Klasės vadovas valandas įrašo į elektroninį

dienyną;

36

3. Vadovavimas klasei – per savaitę 4val.;

4. Žinios apie mokinius, jų tėvus.

28. Žinias apie mokinių sveikatą užpildo bendruomenės slaugytoja.

29. Mokinių fizinio parengtumo rodiklius pildo kūno kultūros mokytojai.

30. Klasės vadovui per mėnesį informacijai tėvams skiriama nemokamai atsišviesti 30

lapų.

____________________

37

Joniškio rajono Žagarės gimnazija

Joniškio rajono Žagarės gimnazija – bendrojo lavinimo mokykla, teikianti vaikams,

jaunimui pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas bei telkianti

Žagarės miestelio bendruomenę kultūriniam, gamtosauginiam ir neformaliajam švietimui.

2012 m. vasario mėn. pakeista gimnazijos organizacinė struktūra, norint pagerinti

administracinio valdymo ir ugdymo organizavimo kokybę. Tikėta, kad, atsižvelgus į naują

organizacinę struktūrą, projekto pokyčiai bus papildomai finansuojami. Pasirinktas III

mokyklos organizacinio modelio variantas ir pritaikytas gimnazijos galimybėms (1 priedas.

Gimnazijos organizacinė struktūra).

38

Pokyčius gimnazijos bendruomenei sutikus palankiai, spręsta, kokį pasirinkti modelį,

kokios pareigybės galėtų būti steigiamos. Projekto klausimai buvo aptarti Mokytojų

taryboje, Gimnazijos taryboje, konsultuotasi su rajono švietimo skyriaus specialistais.

Nutarta dalyvauti šiame MSTP projekte.

Perėjimas prie naujai pasirinkto organizacinio struktūros modelio vyko tik iš dalies,

nes tai ribojo finansiniai ištekliai: nebuvo galimybių įvesti numatytų pareigybių. Šiuo metu

pakeisti tik pareigybių pavadinimai: vietoje direktoriaus pavaduotojų ugdymui ir ūkio

reikalams atsirado pradinio ir neformaliojo, pagrindinio ir vidurinio bei ugdymo aprūpinimo

skyrių vedėjai, atliekantys buvusių pavaduotojų funkcijas.

Mokykloms, pasirinkusioms keisti mokyklos organizacinę struktūrą, siūlome

atsižvelgti į finansines galimybes ir jų perspektyvą.

38

1 priedas Joniškio r. Žagarės gimnazijos organizacinė struktūra

Pradinio ir neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja

Ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjas

Sekretoriatas Ekstremalių situacijų valdymo

grupė

Vyr. buhalterė

1-4 klasių mokytojai 5-12 klasių mokytojai

Neformaliojo ugdymo mokytojas

Bibliotekininkai

Kalbų ir menų mokytojų metodinė grupė

Švietimo pagalbos specialistai

Pradinių klasių mokytojų metodinė grupė

Klasių auklėtojų metodinė grupė

Gamtos, tiksliųjų ir socialinių mokslų mokytojų grupė

Veiklos įsivertinimo sritis

Vaiko gerovės komisija

Pedagogų atestacijos komisija

Vyr. virėjas Ūkio dalies darbuotojai

Valgyklos darbuotojai

Buhalterė

Gimnazijos taryba

Gimnazijos tėvų taryba

Gimnazijos mokinių taryba

Mokytojų taryba

Direktorius

39

Kaišiadorių rajono Kruonio gimnazija

Ypatingas dėmesys gimnazijoje skiriamas mokinių užimtumui po pamokų. Dėl

geografinės gimnazijos padėties ir prasto susisiekimo su rajono centru mokiniai neturi

galimybių lankyti neformaliojo ugdymo įstaigų rajono centre. Mokykloje yra 42 meninės,

sportinės, gamtosauginės krypties būreliai. Gimnazijos patalpose veikia Meno mokyklos

skyrius ir Sporto centro būreliai: krepšinio, stalo teniso, plaukimo.

Kruonio vidurinė mokykla 2008 metais reorganizuota prijungimo būdu prie jos

prijungus 3 pagrindines mokyklas, kurios tapo jos pagrindinio ugdymo skyriais. Skyriai

išsidėstę 10 km spinduliu nuo gimnazijos. 2009 metais mokykla tapo gimnazija.

Patys didžiausi pokyčiai vyko reorganizuojant mokyklas. Vyko bendruomenių

susirinkimai-diskusijos, kuriuose savo nuomones išsakė rajono vadovai, švietimo skyriaus

specialistai, politikai, tėvai, mokytojai. Vyko vadovų konsultacijos su švietimo ministerijos

specialistais. Turėjome įtikinti mokyklų bendruomenes, kad mokyklos su pagrindinio

ugdymo skyriais atsiradimas leis išlaikyti ugdymo įstaigas šalia jaunesniojo amžiaus

mokinių gyvenamųjų vietų. Kelių mokyklų sujungimas į vieną leis efektyviau spręsti mažų

mokyklų, tapusių skyriais, finansavimo klausimus: mokytojų darbo apmokėjimą,

aprūpinimą vadovėliais ir mokymo priemonėmis, mokinių pavėžėjimo ir neformaliojo

ugdymo organizavimo problemas. Kalbant apie ugdymo proceso kokybę sujungtose

mokyklose galvojome apie galimybę kartu spręsti ugdymo problemas: mokytojo veiklos

planavimo, pasiekimų ir pažangos vertinimo, pagalbos specialiųjų poreikių turintiems

mokiniams, socialinės pagalbos, taip pat mokytojų kvalifikacijos tobulinimo problemas.

Naujos mokyklos vadovai turėjo spęsti problemas, atsirandančias dėl atstumų: ugdymo

proceso stebėjimo, ugdymo proceso aprūpinimo, bendrų pasitarimų, posėdžių, renginių

organizavimo. Tai susisiekimo klausimas, nes tarp kaimų nekursuoja visuomeninis

transportas. Didelę įtaką darė ir žmonių požiūris: nuo „čia mano atskira mokykla“ iki „čia

mūsų bendra mokykla“.

40

Vykstant šiems procesams, turėjome galvoti ir apie naujos mokyklos valdymo

organizacinę struktūrą. Diskutavome visų mokyklų vadovai, mokyklų tarybų pirmininkai,

metodinių tarybų pirmininkai, buhalteriai. Buvo rengiami mokyklos nuostatai ir patvirtinta

nauja valdymo struktūra.

1 pav. Gimnazijos valdymo struktūra

Siekdama kokybiškai naujo būvio, gimnazija rinkosi stabilizacijos/susitvarkymo

strategiją. 2010/2013 metų gimnazijos veiklos prioritetas - kiekvienam mokiniui pritaikomo

mokymosi galimybių plėtra, įgyvendinanti šias veiklos kryptis: ugdymo proceso tobulinimą,

ugdant mokinių kompetencijas pagal kiekvieno poreikius bei individualumą, gimnazijos

kultūros puoselėjimą, išlaikant vertybes ir teigiamą gimnazijos įvaizdį. Perėjus prie naujos

mokyklos struktūros, buvo išgryninamos funkcijos ir ieškoma efektyvesnių valdymo

galimybių. Vienas iš strateginių gimnazijos uždavinių – sukurti ir įgyvendinti teritorinės

mokyklos valdymo modelį, nes tai leis pedagogams atskleisti stipriausias profesines

galimybes. (1priedas Kaišiadorių rajono Kruonio gimnazijos organizacinės struktūros

aprašymas)

Esamų funkcijų paskirstymui įvertinti gimnazijoje buvo sudaryta darbo grupė:

direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, skyrių vedėjai, direktoriaus pavaduotojas

ūkiui, skyrių ūkvedžiai, metodinės tarybos pirmininkas. Tariantis dėl pareigybių ir joms

priskiriamų funkcijų, buvo nutarta nekeisti pareigybių, bet keisti joms priskiriamas funkcijas.

Dėl funkcijų, jų atlikimo buvo tartasi su gimnazijos bendruomene, diskutuota metodinių

grupių pasitarimuose. Gimnazijos vadovai dalyvavo švietimo kokybės vadybos ir

strateginio planavimo seminaruose. Nevadovaujančias pareigas einantiems darbuotojams

41

ir specialistams buvo organizuoti komandinio darbo, laiko valdymo seminarai. Buvo

parengtos naujos pareigybės: direktoriaus pavaduotojų ugdymui, direktoriaus pavaduotojo

ūkiui, skyrių vedėjų, skyrių ūkvedžių, pagalbos mokiniui specialistų. Studijuodami Mokyklų

struktūros tobulinimo programos medžiagą, dalyvaudami susitikimuose su šio projekto

mokyklomis, supratome, kad mūsų valdymo struktūra jau yra trijų valdymo lygių.

Grynindami funkcijas ir analizuodami naujų struktūrų pavyzdžius, rekomendacijas,

susidūrėme su problema, kad mūsų gimnazijos struktūra nėra paminėta jokiame

pavyzdyje. Radome mokyklų, kurios turi pradinio ugdymo skyrius, bet kaip tai susiję su

valdymu, informacijos neradome. Trikdo tai, kad mūsų skyriaus vedėjo funkcijos ir

atsakomybė skiriasi nuo funkcijų, kurios apibrėžtos projekte, kai kurių pavaduotojo ir skyrių

vedėjų funkcijų negalima atskirti. Vykome į konsultacijas, tikėjomės gauti atsakymus į

rūpimus klausimus, kaip dar, esant tokiai mokyklos sudėčiai, galėtume tobulinti gimnazijos

struktūrą, tačiau grįžome su dar daugiau klausimų, pavyzdžiui: kodėl antrojo lygmens

vadovas mokykloje turi būti tik vienas.

Pasitarimuose priėjome nuomonę, jog reikia palikti kelis antrojo lygio vadovus:

pavaduotojai ugdymui prižiūri atskiras skyrių ugdymo sritis, pavaduotojas ūkiui turi keturis

sau pavaldžius ūkio dalies vedėjus. Patvirtinome susitarimus dėl etatų dydžių atsižvelgiant

į komplektų skaičių skyriuose. (2 priedas Kruonio gimnazijoje pareigybės yra priskirtos

padaliniams ir nustatyti atitinkami pavaldumo ryšiai) Taip pat susitarta nuo 2012 metų

rugsėjo mėnesio skyriuose vykdyti tik priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo I

pakopos programas. Įdiegtas e-dienynas, kuris padeda koordinuoti visų pedagoginių

darbuotojų veiklą ir palaikyti ryšius. Per šį laikotarpį buvo pakeisti gimnazijos vidaus

tvarkos dokumentai, koreguotos darbo tvarkos taisyklės ir kolektyvinė darbo sutartis,

parengta ir patvirtinta vadovėlių ir metodinių priemonių įsigijimo ir naudojimo tvarka,

žmogiškųjų išteklių tobulinimo ir jų veiklos vertinimo bei įsivertinimo programa, nustatyti

mokinio krepšelio lėšų neformaliajam ugdymui skirstymo kriterijai, parengtas gimnazijos

modernizavimo plano projektas.

42

1 priedas Kaišiadorių rajono Kruonio gimnazijos organizacinės struktūros aprašymas

Kaišiadorių rajono Kruonio gimnazijos organizacinę struktūrą sudaro du valdymo

lygmenys: nuolatinis ir savivalda. Gimnazijoje nuolatinis valdymas organizuojamas trimis

lygmenimis: pirmasis valdymo lygmuo – direktorius, antrasis – direktoriaus pavaduotojai

ugdymui, direktoriaus pavaduotojas ugdymo aprūpinimui, trečiasis – ugdymo skyriuje –

skyrių vedėjai, ugdymo aprūpinimo skyriaus poskyriuose – ūkio dalies vedėjai, valgyklos

vedėjas.

Gimnazijos veiklos suskirstytos į dvi sritis:

ugdymo,

ugdymo aprūpinimo.

Ugdymo skyrius. Skyriaus paskirtis – užtikrinti mokinių ugdymo kokybę pagal

priešmokyklinio ugdymo, pradinio, pagrindinio ugdymo I ir II pakopos ir vidurinio ugdymo

akredituotą programą veiksmingai organizuojant ugdymo procesą, sudarant psichologiškai

ir fiziškai saugią mokymosi aplinką, laiku suteikiant pedagoginę, psichologinę, specialiąją

pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, sudarant galimybes saviraiškai,

teikiant mokiniui galimybių planuoti profesinę karjerą, pasirinkti tolesnę mokymosi kryptį

bendradarbiaujant su kitais mokyklos skyriais ir mokinių tėvais.

Ugdymo skyrių sudaro Kruonio gimnazija, Darsūniškio ir Kalvių skyriai.

Ugdymo aprūpinimo skyrius. Skyriaus paskirtis - užtikrinti tinkamas ugdymo proceso

sąlygas, mokinių ir mokytojų aprūpinimą materialiniais ištekliais ir paslaugomis. Ugdymo

aprūpinimo skyrių sudaro: ūkio dalis, valgykla, transporto grupė, informacinių technologijų

specialistų grupė, elektros ir šilumos ūkio priežiūros grupė, buhalterija ir sekretoriatas.

Ūkio dalies paskirtis – užtikrinti ugdymo aplinkos atitiktį sveikatos, higienos, saugos,

priešgaisriniams ir kitiems teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kasdien prižiūrėti ir

tvarkyti mokymo įstaigos teritoriją, patalpas ir inventorių.

Gimnazijos ūkio dalies poskyrį sudaro Kruonio, Darsūniškio, Kalvių, Vilūnų skyrių ūkio

dalys. Kruonio skyriaus ūkio dalies poskyryje dirba ūkio dalies vedėjas, valytojai,

rūbininkas, budėtojas, pastatų priežiūros darbininkas, sargai, kiemsargis; Darsūniškio

skyriaus ūkio dalies poskyryje – ūkio dalies vedėjas, sargai, rūbininkas, valytojai, pastatų

priežiūros darbininkas, kiemsargis; Kalvių skyriaus ūkio dalies poskyryje – ūkio dalies

vedėjas, kiemsargis, pastatų priežiūros darbininkas, valytojai, budėtojas, rūbininkas; Vilūnų

skyriaus ūkio dalies poskyryje - ūkio dalies vedėjas, valytojas, sargai, kiemsargis.

Poskyryje dirbantys aptarnaujančio personalo darbuotojai, vadovaudamiesi pareigybių

aprašais, atlieka nustatytas funkcijas.

43

Valgyklos paskirtis – užtikrinti kokybišką mokinių maitinimą pagal higienos normas ir

reikalavimus atitinkančioje aplinkoje ir jų poreikius atitinkančiomis sąlygomis. Gimnazijos

Kruonio skyriaus valgykloje dirba virėja, virtuvės darbininkė ir virtuvės darbininkė apskaitai;

Kalvių skyriaus valgykloje – virėja. Valgyklos darbuotojos, vadovaudamosi pareigybės

aprašais, atlieka nustatytas funkcijas.

Transporto grupės paskirtis – saugiai ir laiku pristatyti mokinius ir mokytojus

nustatytais ir pagal pateiktas paraiškas užsakytais maršrutais, rūpintis mokyklinių

autobusų priežiūra ir remontu. Transporto grupėje dirba vairuotojai, kuri