mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijų tyrimo ataskaita

JUNGTINĖ TYRĖJŲ GRUPĖ

doc. dr. Tadas Tamošiūnas, dr. Albinas Kalvaitis, Renata Leitienė, Olga

Tamošiūnienė, Jekaterina Bubelienė

MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ

ANALIZĖ

Tyrimo ataskaita

Vilnius 2009

2

TURINYS

ĮVADAS ............................................................................................................................................3

Tyrimo problema ...........................................................................................................................3

Tyrimo uždaviniai ..........................................................................................................................3

Tyrimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas .............................................................................3

Respondentų atrankos apibūdinimas ..............................................................................................6

Tyrimo duomenų surinkimo ir apdorojimo patikimumo apibūdinimas .........................................10

Statistinės analizės apibūdinimas ...................................................................................................10

TYRIMO DUOMENYS IR ANALIZĖ .............................................................................................11

Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacija ir jos tobulinimo situacija ................................................11

Informacinių technologijų taikymas ..............................................................................................57

Mokyklų bibliotekų veikla strateginių dokumentų kontekste ........................................................80

TYRIMO IŠVADOS .........................................................................................................................90

METODINĖ MEDŽIAGA ................................................................................................................100

Rekomendacijos .............................................................................................................................100

Rodikliai .........................................................................................................................................102

PRIEDAI ............................................................................................................................................110

3

ĮVADAS

Tyrimo problema

2009 m. pradžioje Pedagogų profesinės raidos centras (šiuo metu ši institucija reorganizuota į

Ugdymo plėtotės centrą), paskelbė konkursą tyrimo apie mokyklų bibliotekininkų kompetencijų

būklę paslaugoms įsigyti. Konkurso sąlygose teigiama, kad mokyklos biblioteka - tai atviras

švietimo ir informacijos centras, mokymo ir mokymosi vieta su modernia informacine bei

technine baze. Ji turi visapusiškai tenkinti mokyklos bendruomenės narių informacinius

poreikius, savo fondais ir veikla dalyvauja ugdymo procese, sudarydama sąlygas asmenybei

savarankiškai tobulėti. Toks bendras mokyklos bibliotekos paskirties supratimas sąlygoja poreikį

ištirti mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijas, kurios yra vienas pagrindinių bibliotekų

veiklos veiksnių. Mokyklų bibliotekų socialinės – edukacinės svarbos sąlygomis tyrimo

problemą nusako pirmiausia empirinių duomenų trūkumas ir jų pagrindu atliktos analizės stoka.

Tyrimo uždaviniai

1. Išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo situaciją, poreikius ir

tendencijas.

2. Išanalizuoti Lietuvos mokyklų bibliotekininkų kompiuterinius įgūdžius, kompiuterinį

technologinį raštingumą, kompiuterinį raštingumą pagal kompiuterinio raštingumo standartą

mokyklų bibliotekininkams, darbo su mokyklų bibliotekų informacine sistema (MOBIS)

lygmenį.

3. Išanalizuoti tyrimo duomenis strateginių dokumentų, tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojančių

mokyklų bibliotekų veiklą, kontekste.

Tyrimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas

Tyrimo metodologijos, kaip teorinių ir empirinių procedūrų visumos, pagrindiniai principai

šiame tyrime yra:

4

1. Kiekybinių ir kokybinių metodų panaudojimas bei derinimas (trianguliacija) siekiant tyrimo

uždavinių įgyvendinimo.

2. Socialiniuose tyrimuose reikalaujamų patikimumo procedūrų užtikrinimas: duomenų atrankos,

surinkimo, saugojimo, aprašomosios ir daugiamatės statistikos panaudojimo, išryškinant

analizuojamų reiškinių tendencijas bei jų statistinį reikšmingumą ir kt.

3. Rengiant metodinę medžiagą mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo atžvilgiu

fiksuoti esminiai veiksniai bei poveikio jiems galimybės ir kryptys (ką konkrečiai būtina keisti

siekiant negatyvių veiksnių išgyvendinimo ir pozityvių stiprinimo), parengtos kryptingos

rekomendacijos ir stebėsenos rodikliai bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo atžvilgiu.

Konkrečių tyrimo metodų parinkimą sąlygojo tyrimo uždaviniai, apibrėžti konkurso dokumentų

techninėje specifikacijoje. Pirmiausia siekiant identifikuoti pačių bibliotekininkų nuostatas,

nuomones ir pozicijas turimų ir pageidaujamų kompetencijų atžvilgiu, panaudota anketinė

mokyklų bibliotekininkų apklausa, kuri yra kiekybinis metodas gerai įvairiems tyrimo

uždaviniams įgyvendinti. Tyrimas pagal užsakovo suformuluotus klausimus ir konkursui

parengtą tyrimo programą yra mišrus pagal vadinamojo bendrojo plano pobūdį: jis jungia ir

aprašomojo ir analitinio plano elementus. Pirmąjį atvejį apsprendžia aprašomojo pobūdžio

uždaviniai (pvz.1 uždavinys – išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo

poreikius...). Antruoju atveju uždaviniai nurodo jau į analitinės analizės būtinybę (pvz.

uždavinys – identifikuoti nepriklausomų kvalifikacijos kokybės tobulinimo kintamųjų poveikį...).

Analitinėje perspektyvoje ypač svarbūs tampa priežastingumo ryšiai. Formuojant tyrimo anketą,

kompetencijų struktūrą grįsta konkurso sąlygose pateiktais elementais: vadybinės, profesinės,

informacinio raštingumo ir socialinės kompetencijos. Dalis tyrimo uždavinių reikalauja

dokumentų analizės metodo panaudojimo. Tyrimo duomenis rinkti ir analizuoti strateginių

dokumentų kontekste padėjo kokybinio pobūdžio dokumentų analizė, pavyzdžiui, skaitymo

skatinimo strategijos analizė ir kt.

Mokyklų bibliotekininkų kompetencijas tikslinga analizuoti platesniame, įvairias tikslines

grupes, pirmiausia mokinius, apimančiame kontekste. Tyrimo autoriai laikosi nuomonės, kad

labai svarbu ištirti ne tik pačių bibliotekininkų kompetencijas ir jų poreikį kompetencijų

5

atžvilgiu, tačiau taip pat jų „klientų“ lūkesčius. Tokio pobūdžio tiriamosios perspektyvos svarbą

netiesiogiai pagrindžia ir ankstesnių tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, 2005 m. Lietuvos Respublikos

Seimo užsakymu dr. Tado Tamošiūno su keletu kitų šios paraiškos autorių atlikto tyrimo

„Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“ metu apklausti ekspertai ir nemaža dalis gyventojų

nurodė bibliotekų veiklą kaip pagrindinį skaitymo plėtros ir prieinamumo didinimo veiksnį, o jų

trūkumus – kaip vieną svarbiausių skaitymo plėtros kliūčių.

Papildant anketinių apklausų metu surinktus duomenis ir gilinant jų interpretaciją, atlikti 3 fokus

grupių interviu. Fokus grupė (arba grupinis interviu) suteikia galimybę rinkti duomenis apie

respondentų nuomones, elgesį ir kartu nagrinėti sąveiką tarp jų. Tokiam interviu tipui būdinga

nuomonių apsikeitimo sąveika sąlygoja spontanišką dalyvių reakciją, stimuliuoja diskusiją. Toks

dinamizmas vadinamas “sinergetiniu (sąveikaujančiu) grupės efektu”. Grupės diskusija pateikia

daugiau idėjų ir problemos sprendimo būdų, nei individualus pokalbis. Tyrimo metu vieną fokus

grupė atlikta su mokiniais, viena – su mokyklų administracijų atstovais ir pedagogais ir viena –

su pačiais bibliotekininkais.

Rengiant kiekybinių apklausų instrumentus, interpretuojant surinktus pirminius duomenis, juos

pildant bei rengiant rekomendacijas, autorių nuomone, labai parankus metodas yra ekspertų

apklausa, naudojant pusiau struktūrizuoto interviu instrumentarijų (kokybinis metodas). Pastaroji

duomenų surinkimo forma leidžia pačio interviu metu klausimus plėtoti ir gilinti. Tokiu būdu

apklausti 5 mokyklų bibliotekininkų darbą išmanantys ekspertai, kurie suteikė informaciją

daugumos uždavinių atžvilgiu.

Kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų taikymas ir dermė yra vienas esminių tyrimo

metodologijos principų. Pirmiausia ekspertų apklausa padėjo parengti kokybiškas, išsamiai

tyrimo uždavinius atliepiančias anketas, kurių pagalba surinkti statistiškai reikšmingi ir patikimi

kiekybiniai duomenys. Pastaruosius padėjo interpretuoti ir pildyti kokybinė dokumentų analizė ir

fokus grupių medžiaga, taip pat ekspertiniai interviu.

6

Respondentų atrankos apibūdinimas

Kiekybinės bibliotekininkų apklausos imčiai sudaryti bus naudojama reprezentatyvi

tikimybinė atranka, laikantis konkurso sąlygose nurodyto 3 proc. paklaidos dydžio. Imties

formavimui svarbios generalinės visumos charakteristikos. Pagal Švietimo valdymo

informacinės sistemos duomenis, 2008-2009 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose veikė 1335

bibliotekos ir 929 skaityklos. Tais pačiais metais mokyklose dirbo 1649 bibliotekininkai, iš jų

1619 moterų. Skaičiuojant nuo bendro bibliotekininkų skaičiaus ir orientuojantis į 3 proc.

paklaidą pagal vieną iš plačiai taikomų atrankos skaičiavimo formulių užtenka 664 respondentų.

Tyrimo imtis atitinka šį skaičių. Ji be to leidžia atspindėti įvairių ugdymo (pradinio, pagrindinio,

vidurinio ir gimnazijos) lygmenų mokyklos bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo

kokybės bendrumus ir savitumus.

N

n1

1

2

(kur n - atrankos dydis, Δ – paklaidos dydis (0,03), N – generalinės visumos dydis)

Anketinė pedagogų ir mokyklų vadovų apklausa taip pat grindžiama atsitiktinės atrankos

principais, potencialiai leidžiančiais į imtį pakliūti kiekvienam generalinės visumos nariui.

Sudarant imtį atsižvelgta į regioninę ir urbanistinę įvairovę. Vykdant apklausą užtikrintas

socialiniuose moksluose pakankamas reprezentatyvumas, skaičiuojant imties dydį nuo

generalinės visumos 95 proc. patikimumu su 5 proc. paklaida. Viso apklausta 329 mokytojai ir

302 mokyklų vadovai.

Kokybinė fokus grupių apklausa. Įprastai formuojant fokus grupę surenkami tipiniai grupės

atstovai. Su išskirtinėm asmenybėm galima gauti daug informacijos, tačiau jos sunkiau

pasiekiamos. Fokus grupėse surinktas įprastas 8 – 10 asmenų skaičius. Detaliau fokus grupių

eiga apibūdinta priede. Ekspertų apklausai tyrėjai parinko 5 respondentus iš mokyklų

bibliotekininkų darbo specifiką gerai išmanančių asmenų.

7

Demografinės bibliotekininkų charakteristikos

Kintamasis Reikšmė Procentai

Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis 6

Pagrindinė mokykla 29

Jaunimo mokykla 2

Vidurinė mokykla 35

Gimnazija 21

Kito tipo mokykla (suaugusiųjų, specialioji) 8

Gyvenamasis punktas, kur

įsikūrusi mokykla

Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus 36

Rajono centras 22

Kitas miestas, bet ne rajono centras 8

Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas 35

Mokomoji kalba Lietuvių kalba 94

Lenkų kalba 6

Rusų kalba 9

Kitos kalbos 2

Bibliotekinių skaičius

mokykloje

Vienas 46

Du 50

Daugiau nei du 4

Lytis Moteris 99

Vyras 1

Specialybė Bibliotekininkas 42

Mokytojas dalykininkas 25

Pradinių klasių mokytojas 10

Kitoks atsakymas 23

Pedagoginis išsilavinimas Įgytas 51

Neįgytas 46

Dar neįgytas, bet šiuo metu mokosi 3

8

Demografinės pedagogų charakteristikos


Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis

6


Jaunimo mokykla 6


Gimnazija 15


Gyvenamasis punktas, kur

įsikūrusi mokykla Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,

Panevėžys, Alytus 33

Rajono centras 24



Mokomoji kalba Lietuvių kalba

91

Lenkų kalba 9

Rusų kalba 13

Kitos kalbos 3

Lytis Moteris

93

Vyras 7

Auklėjamoji klasė Pradinių klasių (1-4 kl.) mokiniai

16

Jaunesniųjų klasių (5-8 kl.) mokiniai 25

Vyresniųjų klasių (9-12 kl.) mokiniai 24

Auklėjamosios klasės neturi 35

Kvalifikacinė kategorija Mokytojas

19

Vyresnysis mokytojas 50

Mokytojas metodininkas 29

Mokytojas ekspertas 1

Kvalifikacinės kategorijos neturi 1

9

Demografinės mokyklų vadovų charakteritikos


Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis 5


Jaunimo mokykla 3


Gimnazija 16


Gyvenamasis punktas, kur įsikūrusi

mokykla

Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,

Panevėžys, Alytus 32

Rajono centras 24



Mokomoji kalba Lietuvių kalba 94

Lenkų kalba 5

Rusų kalba 6

Kitos kalbos 2

Lytis Moteris 77

Vyras 23

Pareigos Mokyklos direktorius 54

Mokyklos direktoriaus pavaduotojas 46

Vadybinė kategorija Trečioji vadybinė kategorija 36

Antroji vadybinė kategorija 41

Pirmoji vadybinė kategorija 5

Vadybinės kategorijos neturi 18

10

Tyrimo duomenų surinkimo ir apdorojimo patikimumo apibūdinimas

Tyrimo validumas paprastai tikrinamas tikslinant sąvokas, hipotezes, kintamuosius, renkant,

analizuojant, apibendrinant duomenis ir formuluojant išvadas. Kadangi tyrimas įvertinamasis, jis

grindžiamas ne tik teorinėmis prielaidomis ir dedukcija, bet ir ekspertinėmis bei praktinėmis

žiniomis apie bibliotekininkų mokymosi poreikius. Remiantis šiomis žiniomis bei kriterijais

buvo formuluojamos hipotezės bei nustatomi empiriniai rodikliai kiekybinėje tyrimo dalyje.

Todėl rodiklių – tiriamų kintamųjų – parinkimo pagrįstumas daugiausia tikrintas loginio

validumo (pagrįstumo) kriterijais – specialistų ir ekspertų vertinimu, ar pasirinkti kintamieji

tinkamai identifikuoja ir matuoja norimą reiškinį ir jo savybes. Svarbus vaidmuo nustatant

konstrukto (loginį) validumą teko ir bandomajam (pilotiniam) tyrimui, kuriame buvo

išgryninami empiriniai rodikliai (atmetant nevalidžius) ir išbandyti tyrimo instrumentai. Vidinis

tyrimo validumas, nusakantis kintamųjų ryšio ir analizės pagrįstumą, buvo užtikrintas tiek

minėtoje rodiklių parinkimo ir matavimo adekvatumo pakopoje, tiek griežtai laikantis

matematinių duomenų rinkimo ir analizės reikalavimų. Kokybinės tyrimo dalies validumas iš

dalies užtikrintas pasitelkiant ekspertus.

Duomenų atrankos patikimumas buvo užtikrintas kruopščiu ir precizišku atsitiktinės atrankos

būdu, o duomenų surinkimo patikimumas – laikantis anonimiškumo, kontrolės, laiko, būtino

atsakyti į anketoje pateiktus klausimus, ir kt. principais.

Statistinės analizės apibūdinimas

Tyrimo duomenų kiekybinė analizė remiasi aprašomąja ir daugiamate statistika. Analizuojant

pirminius empirinius duomenis aprašomosios statistikos metodais, buvo naudojamos duomenų

padėties, centrinės tendencijos, dažnuminio pasiskirstymo bei jų tarpusavio sąryšio

charakteristikos. Mokyklų bibliotekininkų kompetencijų analizė buvo atliekama ir daugiamatės

statistikos - koreliacinės ir klasterinės analizės būdais. Skirtumų tarp respondentų grupių (pagal

demografinius, socialinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius) statistinis reikšmingumas

buvo nustatytas naudojant atitinkamus testus (pavyzdžiui, Somers‘d, Mano-Vitnio ir kt.).

Pirminiai empiriniai duomenys buvo koduojami ir statistiškai apdorojami naudojant SPSS 17 for

Windows (Statistical Package For Social Sciences) programą.

11

TYRIMO DUOMENYS IR ANALIZĖ

Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacija ir jos tobulinimo situacija

Pirmojo tyrimo uždavinio „Išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo

situaciją, poreikius ir tendencijas“ sprendimas mokyklų bibliotekininkų apklausoje pradėtas nuo

domėjimosi, kiek kartų per paskutinius 3 metus respondentai mokėsi įvairiuose kursuose ar

kitaip tobulino savo profesinius (bibliotekininko)gebėjimus ir žinias.

1 pav. Profesinių gebėjimų ir žinių tobulinimas per paskutinius

3 metus, %

13

15

41

28

3

Nė karto

1 kartą

2-3 kartus

4-10 kartų

Daugiau nei 10 kartų

Situacija iš pirmo žvilgsnio nėra labai bloga – daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių

mokyklų bibliotekininkų per 3 metus įvairiuose kursuose ir mokymuose savo žinias ir gebėjimus

tobulino daugiau nei vieną kartą, o maždaug trečdalis – tai per paskutinius 3 metus darė daugiau

nei 4 kartus. Respondentų atsakymus galima analizuoti ir pagal pagrindines jų socialines

demografines charakteristikas.

12

2 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo dažnumas priklausomai nuo

mokyklos, kurioje dirba respondentas, tipo, %

33

23 2320

14 14

43

30

1316

45

27

4

18

42

36

0

25

50

Nė karto 1 kartą 2-3 kartus Daugiau nei 3

kartus

Pradinėje

mokykloje

arba

mokykloje

darželyjePagrindinėje

mokykloje

Vidurinėje

mokykloje

Gimnazijoje

3 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo dažnumas priklausomai nuo to,

ar mokykla turi skaityklą, %

12 11

42

36

16

24

38

23

0

15

30

45


kartus

Mokykla turi

skaityklą

Mokykla

skaityklos neturi

Bendrojo lavinimo mokyklos tipo ir skaityklos turėjimo požymiai tampriai tarp savęs susiję.

Paprastai atskirai veikiančios skaityklos daugiau būdingos bendrojo lavinimo mokykloms,

teikiančioms pagrindinio ugdymo programos II dalį ir vidurinio ugdymo programą, taigi,

gimnazijoms, vidurinėms ir pagrindinėms mokykloms. Akivaizdžiai matyti, kad pradinių

mokyklų ir darželių mokyklų bibliotekininkai mažiau orientuoti į kvalifikacijos kėlimo

13

renginius, savotišku požymiu, skatinančiu kelti savo kvalifikaciją tampa ir atskiros skaityklos

buvimo mokykloje požymis.


mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės, %

1012

4137

1619

44

22

12

21

3235

15 15

41

30

0

20

40

60


kartus

Bibliotekininkas

Mokytojas

dalykininkasPradinių klasių

mokytojasKita specialybė

5 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo dažnumas priklausomai nuo to,

ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %

11 13

4136

17 18

46

19

712

44

37

22

33

17

28

0

20

40

60


kartus

Dirba tik

bibliotekininkuTuri pamokų

Turi popamokinės

veiklos pamokųDirba už mokyklos ribų

14


jo darbo bibliotekininku stažo, %

22

18

36

24

9

18

45

28

6

16

47

32

710

40

44

0

20

40

60

Nė karto 1 kartą 2-3 kartus Daugiau nei 3 kartus

Mažiau nei 6

metai

6-10 metų

11-20 metų

Daugiau nei 20

metų

Siekis (o gal galimybė?) tobulinti savo kvalifikaciją statistikai reikšmingai priklauso nuo

mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės ir darbo mokyklos bibliotekininku stažo bei nuo to,

ar mokyklos bibliotekininkas šalia pagrindinės atlieka ir kokią kitą veiklą. Idealus kvalifikacijos

tobulinimo prasme yra mokyklos bibliotekininkas, įgijęs bibliotekininko specialybę, dirbantis

mokyklos bibliotekininku daugiau 10 metų ir mokykloje užsiimantis tik bibliotekininko veikla,

arba turintis tik popamokinės veiklos pamokų. Galima manyti, kad „nebazinę“ (ne

bibliotekininko) specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai arba bibliotekininkai, dirbantys dar ir

kurio nors dalyko mokytojais, mažiau orientuoti į savo kvalifikacijos tobulinimą.

Kitas tradicinis respondentams apie kvalifikacijos tobulinimą užduodamas klausimas yra

aiškinimasis, ar kvalifikacijos tobulinimo renginiai pateisino jų lūkesčius. Toks klausimas

užduotas ir mokyklų bibliotekininkams.

15

7 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčius pateisinusi kvalifikacijos

tobulinimo renginių dalis, %

2014

1

18

47

Pasiteisino visi renginiai,

kuriuose dalyvavo

Lūkesčius pateisino didesnė

renginių dalis

Lūkesčius pateisino mažesnė

renginių dalis

Lūkesčių nepateisino nė

vienas renginys

Neatsakė

Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo renginiais,

kuriuose dalyvavo, visiškai arba iš dalies patenkinti maždaug du trečdaliai respondentų. Tyrimo

metodikos prasme pakankamai didelis skaičius respondentų (praktiškai šeštadalis) apskritai

neatsakė į šį uždarą klausimą (klausimą, kur buvo nurodyti visi įmanomi atsakymai), nors į kitus

klausimus noriai atsakinėjo. Psichologiškai tai ko gero reiškia, kad atsakymo į šį klausimą

dažniau nenurodė respondentai, kurių dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose

nepateisino jų pačių lūkesčių.

Anketos klausimo apie mokyklų bibliotekininkų lūkesčius pateisinusią kvalifikacijos tobulinimo

renginių dalį galima palyginti su respondentų socialinėmis demografinėmis charakteristikomis.

Paaiškėjo, kad šiuo atveju, skirtingai nei kitais analizuotais šio tyrimo atvejais toks palyginimas

leido gauti daug statistikai reikšmingų koreliacijų.

16

8 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo pasiteisinimas

priklausomai nuo mokyklos, kurioje dirba respondentas, tipo, %

30

55

0

15

28

51

20

0

19

56

25

0

16

63

20

0,40

15

30

45

60

75

Pasiteisino visi

renginiai,

kuriuose

dalyvavo

Pasiteisino

didesnė dalis

renginių

Pasiteisino

mažesnė dalis

renginių

Nepasiteisino nė

vienas renginys

Pradinėje

mokykloje arba

mokykloje


mokykloje

Vidurinėje

mokykloje

Gimnazijoje


priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %

32

57

11

0

31

53

14

2

12

68

19

1

20

49

29

2

17

52

32

00

20

40

60

80

Pasiteisino visi

renginiai, kuriuose

dalyvavo

Pasiteisino didesnė

dalis renginių

Pasiteisino mažesnė

dalis renginių

Nepasiteisino nė

vienas renginys

Iki 150 mokinių

Nuo 151 iki 300 mokinių



Daugiau nei 800 mokinių

17

10 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių pasiteisinimas priklausomai nuo to,

ar mokykla turi skaityklą, %

19

60

21

0

31

48

18

3

0

25

50

75

Pasiteisino visi

renginiai, kuriuose

dalyvavo


dalis renginių

Pasiteisino

mažesnė dalis

renginių

Nepasiteisino nė

vienas renginys

Mokykla turi

skaityklą

Mokykla

skaityklos neturi

11 pav. Mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo pasiteisinimas priklausomai

nuo to, kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %

31

56

12

1

16

56

27

1

29

43

29

00

15

30

45

60

Pasiteisino visi

renginiai, kuriuose

dalyvavo


dalis renginių


dalis renginių

Nepasiteisino nė

vienas renginys

Vienas bibliotekininkas

Du bibliotekininkai

Daugiau nei du bibliotekininkai

Analizuojant tyrimo duomenis matyti aiški ir statistiškai reikšminga klausimo apie dalyvavusių

apklausoje mokyklų bibliotekininkų lūkesčių dėl kvalifikacijos kėlimo renginių pasiteisinimo

priklausomybė nuo mokyklos, kurioje respondentai dirba, charakteristikų. vidurinėse mokyklose

ir gimnazijose dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos kėlimo

renginiams, kuriuose dalyvavo, lygiai taip pat labiau kritiškai kvalifikacijos kėlimo renginius

vertina didesnėse mokinių skaičiumi šalies bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys mokyklų

18

bibliotekininkai. Didesnių pretenzijų dalyvautiems kvalifikacijos kėlimo renginiams turėjo

respondentai, dirbantys mokyklose, kuriose veikia atskira skaitykla (paprastai tai – mokyklos,

teikiančios pagrindinio ugdymo programos II dalį ir vidurinio ugdymo programą) bei

mokyklose, kur dirba daugiau nei vienas bibliotekininkas (paprastai tai didelės mokinių

skaičiumi bibliotekos, turinčios atskirai veikiančią skaityklą) .


priklausomai nuo įgytos specialybės, %

19

55

26

0

22

64

14

0

33

49

18

0

30

49

17

4

0

15

30

45

60

75

Pasiteisino visi

renginiai, kuriuose

dalyvavo


dalis renginių


dalis renginių

Nepasiteisino nė

vienas renginys

Bibliotekininkas

Mokytojas dalykininkas

Pradinių klasių mokytojas

Kita specialybė


priklausomai nuo jo darbo bibliotekininku stažo, %

35

45

20

1

25

64

11

0

24

52

22

3

11

62

28

00

15

30

45

60

75

Pasiteisino visi

renginiai, kuriuose

dalyvavo


dalis renginių


dalis renginių

Nepasiteisino nė

vienas renginys

Mažiau nei 6 metai

6-10 metų

11-20 metų

Daugiau nei 20 metų

19

Įtaką respondentų nuomonei, vertinant dalyvautus kvalifikacijos kėlimo renginius turi ir tai,

kokią specialybę įgijo respondentas (bibliotekininko specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai

kritiškiau vertina kvalifikacijos kėlimo renginius) ir koks respondento darbo stažas (didesnį

darbo stažą turintys respondentai kritiškiau vertina kvalifikacijos kėlimo renginius). Galima

manyti, kad dažnai atsitinka dėl to, kad kvalifikacijos kėlimo renginių organizatoriai labiau

orientuojasi į mažiau patyrusį, bazinio išsilavinimo neįgijusį mokyklos bibliotekininką. Todėl

geresnes profesines žinias mokymo įstaigoje ar praktikoje įgijusiems bibliotekininkams

kvalifikacijos kėlimo renginiai būna mažiau informatyvūs.


priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %

28

51

22

0

17

63

20

0

15

60

25

0

36 3629

00

15

30

45

60

75

Pasiteisino visi

renginiai, kuriuose

dalyvavo


dalis renginių

Pasiteisino

mažesnė dalis

renginių

Nepasiteisino nė

vienas renginys

Dirba tik bibliotekininku

Turi pamokų

Turi popamokinės veiklos pamokų

Dirba už mokyklos ribų

Įtaką respondentų nuomonei, vertinant dalyvautus kvalifikacijos kėlimo renginius turi ir tai, ar

bibliotekininkas mokykloje turi dar kokių nors prievolių (savo mokykloje šalia darbo

bibliotekininku dar ir kurio nors dalyko pamokų ar popamokinės veiklos pamokų turintys

respondentai kritiškiau vertina dalyvautus kvalifikacijos kėlimo renginius). Galima manyti, kad

dalyko ar popamokinės veiklos pamokas turintys mokyklų bibliotekininkai tuo užsiima iš

būtinumo gauti didesnį atlyginimą. Bet kokie kvalifikacijos kėlimo renginiai atima galimybę

vesti tokias pamokas arba bent atima galimybę tokioms pamokoms pasirengti. Taigi, turintys

mokykloje dalyko ar popamokinės veiklos pamokų bibliotekininkai ko gero kelia ypač aukštus

reikalavimus kvalifikacijos kėlimo renginiams (dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo renginiuose

atima tokiems bibliotekininkams brangų laiką ir, ko gero, mažina jų papildomą uždarbį, todėl

20

verta dalyvauti tik didelę naudą teikiančiuose renginiuose) ir pyksta, kai jų lūkesčiai

nepasitvirtina.

Rengiantis tyrimui manyta, kad labai svarbu žinoti priežastis, kodėl mokyklų bibliotekininkai

dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Visas respondentams pasiūlytas

įvertinti priežastis galima grupuoti į kelias grupes:

profesinis poreikis (noras susipažinti su naujovėmis);

geresnės profesinės karjeros galimybės;

hedonistinis poreikis (į malonumus orientuotas) poreikis (atskiriant į respondentą orientuotą

malonumą – gera proto mankšta ir į išorę orientuotą malonumą – galima maloniai pabendrauti su

kolegomis);

ambicijų poreikis (nenoras atsilikti nuo kolegų);

išorės spaudimas (mokyklos vadovo rekomendacijos).

Šis respondentams užduotas klausimas buvo pusiau uždaras – anketoje respondentams buvo

palikta vietos įrašyti ir kitokius atsakymus. Pažymėtina, kad tokia teise pasinaudojo tik 13 (2,5

proc.) respondentų. Tai rodo, kad, rengiantis tyrimui, buvo gerai parengta šio klausimo atsakymų

skalė. Atsakant į šį klausimą buvo galima nurodyti kelis atsakymus.

15 pav. Priežastys, dėl kurių dalyvauta mokyklų bibliotekininkų

kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, %

91

39

34

27

17

15

0 25 50 75 100

Norėjo susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis

naujovėmis

Kvalifikacijos tobulinimas padeda profesinei karjerai

Renginiuose galima maloniai ir naudingai pabendrauti su

kolegomis

Kvalifikacijos tobulinimas - puiki proto mankšta

Nenorėjo atsilikti nuo kolegų

Skatino mokyklos vadovybė

21

Iš atsakymų matyti, kad mokyklų bibliotekininkai aiškiai deklaruoja siekį per dalyvavimą

kvalifikacijos tobulinimo renginiuose tenkinti visų pirma profesinį poreikį. Kiti dalyvavimo

kvalifikacijos tobulinimosi renginiuose motyvai aiškiai rečiau minėti, nei profesinis poreikis.

Likusius motyvus galima pagal nurodymo dažnumą grupuoti į dvi dalis: maždaug trečdaliui

respondentų svarbūs profesinės karjeros ir hedonistiniai motyvai (pažymėtina, kad abu

hedonistiniai motyvai svarbūs maždaug vienodam respondentų skaičiui), o mažiausiai

respondentų buvo deklaruoti asmeninių ambicijų ir išorės spaudimo motyvai. Mokyklos

vadovybės skatinimas dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose, atrodo, nėra šalies bendrojo

lavinimo mokyklose paplitęs reiškinys (bent jau kaip dalyvavimo renginiuose motyvas jis buvo

nurodytas rečiausiai).

Įdomu palyginti dažniausiai ir rečiausiai nurodytų motyvų rinktis mokyklų bibliotekininkų

kvalifikacijos kėlimo renginių koreliaciją su pagrindinėmis respondentų socialinėmis

demografinėmis charakteristikomis.

16 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių pasirinkimas dėl noro

susipažinti su naujovėmis priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita

veikla, %

95

5

88

12

85

15

79

21

0

25

50

75

100

Nurodė šią priežastį Šios priežasties nenurodė


Turi pamokų

Turi popamokinės veiklos

pamokų


Respondentų atsakymas, jog kvalifikacijos kėlimo renginiai pasirinkti norint susipažinti su

naujovėmis, statistiškai patikimai koreliuoja tik su klausimo apie veiklą šalia bibliotekininko

veiklos atsakymais. Visais kitais atvejais (mokyklos dydis, tipas, vieta, kur mokykla įsikūrusi ir

kt.) negalima išskirti kurios nors respondentų grupės, kuri, aiškindama savo dalyvavimą

22

kvalifikacijos kėlimo renginiuose, aiškiai dažniau būtų pasirinkusi šį atsakymą. Iš tyrimo

rezultatų matyti, kad labiau į norą susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis naujovėmis

orientuoti mokyklų bibliotekininkai, be šios veiklos niekuo kitu neužsiimantys.

17 pav. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių pasirinkimas dėl mokyklos

vadovybės paskatinimo priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %

26

74

22

78

6

94

11

89

6

94

0

25

50

75

100


Iki 150 mokinių






vadovybės paskatinimo priklausomai nuo to, ar kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %

22

78

9

91

14

86

0

25

50

75

100


Vienas

bibliotekininkas

Du bibliotekininkai

Daugiau nei du

bibliotekininkai

23


vadovybės paskatinimo priklausomai nuo mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės, %

11

89

21

79

22

78

15

85

0

25

50

75

100


Bibliotekininkas

Mokytojas

dalykininkas

Pradinių klasių

mokytojas

Kita specialybė


vadovybės paskatinimo priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %

12

88

22

78

17

83

29

71

0

25

50

75

100



Turi pamokų

Turi popamokinės veiklos

pamokų


Mokyklos vadovybė labiau turi paskatinti rinktis kurį nors kvalifikacijos renginį mažose mokinių

skaičiumi mokyklų bibliotekininkus. Šio atsakymo koreliacija su klausimu apie gyvenvietės tipą,

kur veikia mokykla, t.y. atskiriant miestų ir kaimo mokyklų bibliotekininkus, bei mokyklos, kur

dirba respondentas tipą, t.y., taip atskiriant, pavyzdžiui, pradinių mokyklų bibliotekininkus nuo

gimnazijų bibliotekininkų, nebuvo statistiškai reikšminga. Tai reiškia, kad toks dėsningumas, kai

mokyklos vadovai turi skatinti bibliotekininkus vykti kelti kvalifikaciją, labiau būdingas visų

tipų bei įvairaus dydžio gyvenamuosiuose punktuose įsikūrusių nedidelių mokinių skaičiumi

mokyklų bibliotekininkams. Jei mokykla nėra didelė savo mokinių skaičiumi, paprastai joje

24

dirba tik vienas bibliotekininkas. Taip galima pasitikrinti dėsningumo taisyklę – jei vieną

bibliotekininką turinčios mokyklos nedidelės mokinių skaičiumi, jose turėtų galioti ir nedidelėms

mokykloms būdingi dėsningumai.

Nustačius, kaip dažnai mokyklų bibliotekininkai per paskutinius trejus metus tobulino savo

profesinę kvalifikaciją, labai svarbu žinoti, kada tie tai darė paskutinį kartą – tobulinant profesinę

kvalifikaciją būtina tai daryti nuolat ir periodiškai.

21 pav. Metai, kai mokyklų bibliotekininkai paskutinį kartą tobulino

profesinę kvalifikaciją, %

44

35

16

5

2009 metais

2008 metais

2007 metais

2006 ir ankstesniais metais

Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo

renginiuose paskutinį kartą 2009 metais dalyvavo beveik pusė, o 2008 metais – maždaug

trečdalis respondentų. Tai rodo, kad mokyklų bibliotekininkų profesiniu tobulinimu iš tiesų yra

rūpinamasi. Žinant, kad tik ketvirtadalis apklaustų respondentų yra įgiję bibliotekininko

išsilavinimą, toks nuolatinis profesinis tobulinimasis yra ypač svarbus.

Mokyklos bibliotekininko profesinį tobulinimąsi sąlygiškai galima dalinti į dvi dalis: į tiesiogine

to žodžio prasme dalykinį tobulinimąsi bei į kompiuterinio raštingumo tobulinimą. Į bendrojo

lavinimo mokyklas, o reiškia, ir į tų mokyklų bibliotekas ateina vis tobulesnė kompiuterinė

technika, praplečianti ir bibliotekinio mokyklos bendruomenės narių aptarnavimo galimybes.

Todėl, tobulinant savo darbą, mokyklos bibliotekininkui būtina nuolat gerinti ir kompiuterinio

raštingumo įgūdžius. Taigi, bibliotekininkams skirtoje anketoje buvo klausimas apie tai, ar

25

respondentas kada nors dalyvavo kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skirtuose tobulinti

kompiuterinio raštingumo įgūdžius.

22 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas mokymuose, skirtuose tobulinti

kompiuterinio raštingumo įgūdžius, %

73

27

Dalyvavo nors vieną

kartą

Niekada nedalyvavo

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad nors vieną kartą mokymuose, skirtuose tobulinti kompiuterinio

raštingumo įgūdžius, dalyvavo daugiau nei du trečdaliai respondentų. Todėl labai svarbu žinoti,

kokios mokyklų bibliotekininkų grupės dėl vienų ar kitų priežasčių organizuotai nekėlė savo

kompiuterinio raštingumo lygio.

23 pav. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas kompiuterinio raštingumo mokymuose


43

57

70

30

77

23

80

20

0

30

60

90

Kompiuterinio raštingumo

mokymuose dalyvavo nors kartą


mokymuose nedalyvavo nė karto

Pradinėje

mokykloje arba

mokykloje


mokykloje

Vidurinėje

mokykloje

Gimnazijoje

26



62

38

72

28

79

21

81

19

74

26

0

30

60

90

Kompiuterinio raštingumo mokymuose

dalyvavo nors kartą


nedalyvavo nė karto

Iki 150 mokinių






priklausomai nuo to, ar mokykloje veikia atskira skaitykla, %

79

21

62

38

0

30

60

90





Mokykla turi skaityklą

Mokykla skaityklos neturi

Rečiau kokius nors kompiuterinio raštingumo mokymus lankė pradinėse mokyklose bei

mokyklose darželiuose, mažose mokinių skaičiumi (iki 150 mokinių) dirbantys mokyklų

bibliotekininkai. Apibendrinant galima tvirtinti, kad dažniau kompiuterinio raštingumo mokymų

nelankė mokyklų, neturinčių atskiros skaityklos (o tai ir reiškia, nedidelių mokyklų, pradinių

mokyklų ir mokyklų darželių) bibliotekininkai.

27


priklausomai nuo įgytos specialybės, %

87

13

63

37

51 49

67

32

0

25

50

75

100





Bibliotekininkas



Kita specialybė



81

19

61

39

80

20

44

56

0

30

60

90






Turi pamokų



28


priklausomai nuo respondentų amžiaus, %

4852

82

18

82

18

0

30

60

90





Jaunesni nei 40 metų

41-50 metų

Vyresni nei 50 metų


priklausomai nuo jo darbo bibliotekininku stažo, %

40

60

74

26

86

14

95

5

0

25

50

75

100


mokymuose dalyvavo nors kartą


mokymuose nedalyvavo nė karto

Mažiau nei 6 metai

6-10 metų

11-20 metų


Analizuojant labiau su apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų asmeniu susijusių

charakteristikų koreliaciją su jų dalyvavimu kompiuterinio raštingumo mokymuose matyti, kad

šiuos mokymus aiškiai rečiau lankė kurią nors kitą, nei bibliotekininko specialybę įgiję

respondentai. Šia prasme bibliotekininko specialybę įgiję respondentai yra didesni kvalifikacijos

kėlimo entuziastai. Rečiau kompiuterini raštingumo mokymuose dalyvavo respondentai, šalia

bibliotekininko veiklos savo mokykloje turintys ir kuri nors dalyko pamokų ar dirbantys už

mokyklos ribų. Pažymėtina, kad šalia bibliotekininko veiklos turintys ir popamokinės veiklos

29

pamokų mokyklų bibliotekininkai sugebėjo taip pat dažnai lankyti kompiuterini raštingumo

kursus, kaip ir respondentai, dirbantys tik mokyklos bibliotekininku. Tokį patį dėsningumą buvo

galima stebėti ir analizuojant, kiek kartų respondentai per paskutinius 3 metus kėlė savo

kvalifikaciją. Apibendrinant galima teigti, kad ko gero popamokinės veiklos pamokų turėjimas

mokyklos bibliotekininkui kenkia mažiausiai ir leidžia skirti pakankamai dėmesio savo

kvalifikacijos kėlimui. Mažiau kvalifikacijos kėlimo renginiams dėmesio skyrė jaunesni

amžiumi respondentai. Gal būt tai susiję su tendencija, kad jaunesni amžiumi respondentai

objektyviai turėjo daugiau galimybių už mokyklos, kurioje dirba, ribų įgyti deramo lygio IKT

žinias.

Kaip visada, vertinant mokymų efektyvumą svarbu žinoti, kiek plačiai respondentai naudojasi

kompiuterinio raštingumo mokymų metu gautomis žiniomis. Tai išsiaiškinti irgi buvo skirtas

atskiras mokyklų bibliotekininkų anketos klausimas.

30 pav. Mokyklų bibliotekininkų naudojimasis kompiuterinio raštingumo mokymų

metu įgytais įgūdžiais, %

79

18

2

Naudoja nuolat

Naudoja kai kada

Visai nenaudoja

Tyrimo rezultatai rodo pakankamai aukštą mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo

mokymų efektyvumą – šiuose mokymuose įgytais įgūdžiais nuolat naudojasi keturi penktadaliai

respondentų. Kita vertus, būtina aiškiai identifikuoti pagrindines mokyklų bibliotekininkų,

kuriems sunkia sekasi naudotis įgytais kompiuterinio raštingumo įgūdžiais, grupes ir tolesnį IKT

švietimą orientuoti kaip tik į šias grupes.

30

31 pav. Mokyklų bibliotekininkų naudojimasis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais

įgūdžiais priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %

72

21

6

79

20

1

66

31

3

86

113

89

92

0

25

50

75

100

Naudoja nuolat Naudoja kai kada Visai nenaudoja

Iki 150 mokinių






įgūdžiais priklausomai nuo mokyklos, kurioje dirba respondentas, tipo, %

69

31

0

69

30

0

15

3

84

124

82

0

30

60

90


Pradinėje mokykloje

arba mokykloje


mokykloje

Vidurinėje

mokykloje

Gimnazijoje

Mažiau mokyklų bibliotekininkų naudojasi kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais

įgūdžiais bendrojo lavinimo mokyklose, kuriose mokosi iki 500 mokinių, t.y., mažose ir

vidutinio dydžio bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat pradinėse mokyklose bei mokyklose

darželiuose ir pagrindinėse mokyklose. Pagrindinių mokyklų atvejui reikėtų skirti ypatingai

didelį dėmesį, nes pagrindinio ugdymo programoje yra dalykas „informacinės technologijos“.

Taigi, dažnoje šalies pagrindinėje mokykloje galima situacija, kai mokiniai pamokos metu

mokomi informacinių gebėjimų, bet, per pertrauką atėję į savo mokyklos biblioteką negali šių

gebėjimų tobulinti, nes mokyklos bibliotekininkas tik kai kada pasinaudoja kompiuterinio

31

raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais. Pažymėtina, kad kelis respondentai, dirbantys

vidurinėse mokyklose ir gimnazijose nurodė, kad jie apskritai nesi naudoja kompiuterinio

raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais. Iš bendrųjų tendencijų analizės (ir kitų anketos

klausimų analizės) galima daryti išvadą, kad tai menkai įmanoma, juolab, kad šie visai įgytų IKT

įgūdžių nenaudojančių dalis mažesnė už statistinę paklaidą, t.y., statistikai nereikšminga.


įgūdžiais priklausomai nuo to, ar mokykloje veikia intranetas, %

84

15

1

72

25

3

0

30

60

90


Mokykloje intranetas veikia

Mokykloje intranetas

neveikia


įgūdžiais priklausomai nuo to, ar mokyklos kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą, %

82

16

3

67

27

5

0

30

60

90


Kompiuteriai sujungti į mokyklos

tinklą

Kompiuteriai nesujungti į mokyklos

tinklą

Respondentų noras naudotis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais tiesiogiai

priklauso nuo to, ar mokyklos kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą bei jei įrengtas intranetas.

32

Intranetas ir mokyklos tinklas iš esmės yra kompiuterių sujungimas į bendrą vidinį ir prieinamą

tik mokyklos bendruomenės nariams tinklą. Toks kompiuterių tinklas leidžia elektroninėmis

priemonėmis efektyviai valdyti vidinius mokykloje vykstančius procesus, saugoti mokyklos

bendruomenei svarbią ir mokyklos bendruomenės nariams lengvai prieinamą informaciją, kurti

„mobilias“ darbo vietas. Bendrojo lavinimo mokykla, naudodamasi intranetu arba mokyklos

tinklu, gali geriau planuoti mokyklos bendruomenės narių laiką, efektyviai valdyti

disponuojamus išteklius, galų gale sukurti kokybiškai naujas mokyklos bendruomenės narių

bendravimo ir bendradarbiavimo tradicijas. Intranetas ir mokyklos tinklas mažai kuo skiriasi

vienas nuo kito: mokyklos tinkle kompiuteriai susieti vienas su kitu operacinės sistemos (pvz.,

Windows) pagalba, o mokyklos intraneto sukūrimui jau reikalinga speciali, reikalaujanti

papildomų lėšų, programinė įranga. Šiuo metu mokyklos intranetas teikia mokyklų

bendruomenėms daugiau galimybių, nei mokyklos tinklas, bet nuolat tobulėja ir kuriamos naujos

įvairios kompiuterių operacinės sistemos. Analizuojant mokyklos kompiuterizavimo seką,

paprastai pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose atsiranda pakankamas kompiuterių skaičius,

po to šie kompiuteriai pradedami jungti į mokyklos tinklą, o vėliau mokyklos tinklas

transformuojamas į intranetą. Galima daryti pakankamai akivaizdžią išvadą – mokyklos

kompiuterių sujungimas į bendrą tinklą tiesiogiai veikia ir mokyklos bibliotekininkų siekį

naudotis kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.


įgūdžiais priklausomai nuo to, kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %

70

26

3

84

13

2

93

70

0

25

50

75

100



Du bibliotekininkai

Daugiau nei du

bibliotekininkai

33


įgūdžiais priklausomai nuo to, ar mokyklos bibliotekininkas užsiima ir kita veikla, %

82

16

2

76

20

3

80

18

3

57

29

14

0

30

60

90

Naudoja nuolat Naudoja kai

kada

Visai nenaudoja

Dirba tik

bibliotekininku

Turi pamokų

Turi popamokinės

veiklos pamokų


Analizuojant asmeninių respondentų charakteristikų įtaką naudojimosi kompiuterinio mokymo

metu įgytų įgūdžių panaudojimo profesinėje veikloje dažnumui matyti jau šiame skyriuje aptarti

dėsningumai – dažniau tai daro bibliotekininkai, savo mokyklose turintys kolegų (kai mokykloje

dirba ne vienas bibliotekininkas – paprastai tai didelės mokinių skaičiumi mokyklos) bei

bibliotekininkai, mokykloje dirbantys tik bibliotekininko darbą arba turintys popamokinės

veiklos pamokų.

Rengiant tyrimo programą nuspręsta įtraukti savotiškus ekspertus – bendrojo lavinimo mokyklų

vadovus ir jų paklausti, kiek noriai kvalifikacijos kėlimo renginiuose dalyvauja jų mokyklų

bibliotekininkai.

37 pav. Mokyklos bibliotekininko noras tobulinti savo kvalifikaciją – mokyklos vadovų

vertinimas, %

71

23

3 3

Noriai, net nereikia raginti

Reikia kai kada paraginti

Reikia ilgai raginti

Mokyklos bibliotekininkas

kvalifikacijos kelti nenori

34

Iš mokyklų vadovų – savotiškų mokyklų bibliotekininkų tyrimo ekspertų – atsakymų matyti, kad

mokyklų bibliotekininkų paprastai ilgai raginti nereikia – pasirinktų atsakymų „reikia ilgai

raginti“ arba „kvalifikacijos kelti nenori“ pasirinkimo procentas yra mažesnis, nei statistinė

tyrimo paklaida, reiškia, statistiškai nereikšmingas.

Mokyklų bibliotekininkų taip pat buvo klausta, kokias papildomas mokyklos bibliotekos

paslaugas jie norėtų pasiūlyti savo mokyklos mokiniams, mokytojams ir kitiems bibliotekos

galimybių vartotojams, bet tam šie mokyklos bibliotekininkai neturi deramų gebėjimų ar įgūdžių.

Atsakymai į šį klausimą irgi gali padėti formuoti mokyklų bibliotekininkams skirtų kvalifikacijos

kėlimo renginių pasiūlą. Į šį klausimą atsakė tik 84 respondentai (14 proc. visų apklaustų

mokyklų bibliotekininkų):

gebėjimų naudotis MOBIS programine įranga (4 proc. visų respondentų);

kompiuterinio raštingumo įgūdžių (4 proc. visų respondentų);

patirties naudotis įvairiomis duomenų bazėmis, jas kurti (2 proc. visų respondentų);

projektų rengimo patirties (1 proc. visų respondentų);

renginių organizavimo patirties (1 proc. visų respondentų);

patirties teikti skaitmeninės informacijos paslaugas (1 proc. visų respondentų);

teikti profesinio informavimo paslaugas (0,3 proc. visų respondentų);

teikti skaityklos paslaugas (0,3 proc. visų respondentų).

Paradoksaliausia, kad respondentai nesuprato, ko iš jų norėta, ir praktiškai beveik visais atvejais

nurodė ne paslaugas ar seminarus, kuriuos galėtų pasiūlyti savo mokyklos bendruomenei, o

įgūdžius, kurių jiems patiems trūksta. Apie papildomas paslaugas mokyklos bendruomenei savo

atsakymuose teigė tik 4 respondentai!

Apklausoje dalyvavusiems mokyklų vadovams bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams

buvo užduotas toks pat atviras (kai nėra nurodyta jokio atsakymo) klausimas – kokias

papildomas paslaugas mokyklos mokiniams, pedagogams, kitiems vartotojams turi teikti

mokyklos, kurioje respondentai dirba, biblioteka, bet iki šiol neteikia? Atsakymų į šį klausimą,

taip pat, kaip ir mokyklų bibliotekininkų atveju sulaukta labai mažai. Tiek mokyklų vadovai, tiek

35

ir mokytojai dažniausiai siūlė mokyklų bibliotekose organizuoti projektų rengimo patirtį

aptariančius seminarus, kompiuterinio raštingumo kursus, teikti skaityklos paslaugas.

Su kompiuterinių technologijų taikymu kasdienėje mokyklos bibliotekininko veikloje buvo

susijęs dar vienas anketos klausimas. Vis dažniau bet mokymasis neįsivaizduojamas be interneto,

vis dažniau bendrojo lavinimo mokyklose veikia skaityklos, kurių svarbiu elementu yra prie

interneto prijungti kompiuteriai. Taigi, mokyklos bibliotekos ar bibliotekos skaitykla vis dažniau

virsta vieta, kurioje mokiniai rengiasi pamokoms, ieško pamokai svarbios informacijos. Ar

mokyklos bibliotekininkas gali būti mokinių pagalbininku ir padėti mokiniui naudotis internetu?

38 pav. Mokyklos bibliotekininkų žinių, įgūdžių ir gebėjimų lygis, padedant

mokiniams bibliotekoje naudotis internetu, %

15

4019

5

2

19 Tikrai pakankamos

Ko gero pakankamos

Ko gero nepakankamos

Tikrai nepakankamos

Nežino, negalvojo

Tokia paslauga mokykloje

neteikiama

Žmogus yra geriausias savo žinių, gebėjimų ar įgūdžių vertintojas. Aišku, dėl psichologinių

priežasčių jis tas savo žinias, gebėjimus ir įgūdžius gali įvertinti tiek daug geriau, tiek daug

blogiau, nei yra iš tiesų. Kita vertus tokio autoįvertinimo alternatyva – brangiai kainuojantys ir

ilgai užtrunkantys egzaminai ar kitokie patikrinimai. Dėl šios priežasties sociologijoje

apsiribojama gal ir ne tokiais tiksliais tyrimo metodais, kai respondentas pats vertina savo

įgūdžius. Respondentams pateikti vertinti, tyrėjų vertinimu, svarbiausi mokyklos bibliotekininko

veikos aspektai. Mokyklų bibliotekininkų veiklos aspektai sudėlioti pagal respondentų, kuriems

nekyla problemų atlikti kurią nors veiklą, dalies pokytį.

36

39 pav. Mokyklų bibliotekininkų įvertinti kasdienės jų

veiklos aspektai, %

13

25

26

33

36

39

43

44

54

54

45

49

37

47

43

50

41

33

39

35

17

8

16

3

7

4

5

5

4

5

25

18

21

17

14

7

10

18

3

6

0% 25% 50% 75% 100%

Kurti ir stiprinti partnerystę su išorės

organizacijomis

Strategiškai planuoti

Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir vertinant

mokymosi veiklas

Planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos

tobulinimą

Dalyvauti mokyklos programos

įgyvendinimo planavime

Skatinti skaitymo programas ir organizuoti

kultūrinius renginius

Analizuoti mokyklos bendruomenės

informacijos poreikius

Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo

stebėseną

Sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti

mokyklos bibliotekos resursus

Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis)

apie bibliotekos galimybes

Gebėjimai

pakankamai

aukšto lygio, nėra

problemųJei gebėjimai būtų

geresni, darbo

kokybė pagerėtų

Šių gebėjimų

trūksta, todėl

tokios veiklos

nevykdoSunku pasakyti

Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų bibliotekininkams geriausiai sekasi instruktuoti

bibliotekų lankytojus apie bibliotekos galimybes (naudojimąsi biblioteka, jos resursus), tokiai pat

mokyklų bibliotekininkų daliai nekyla problemų sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti

mokyklos bibliotekos resursus. Tiesa, nors tai ir yra, jų pačių vertinimu, geriausiai sugebami

kasdieniai profesijos dalykai, tik maždaug pusei apklaustų mokyklų bibliotekininkų dėl jų nekyla

problemų. Kitai pusei apklaustų mokyklų bibliotekininkų ir dėl šių veiklos aspektų ne viskas yra

aišku. Maždaug dviems penktadaliams respondentų jokių problemų nekyla vykdant mokyklos

bibliotekos darbo stebėseną, analizuojant mokyklos bendruomenės informacijos poreikius ir

37

skatinant skaitymo programas bei organizuojant kultūrinius renginius, maždaug trečdaliui

respondentų – dalyvaujant mokyklos programos įgyvendinimo planavime bei planuojant ir

vykdant savo paties kvalifikacijos tobulinimą, maždaug ketvirtadaliui respondentų – dalyvauti

rengiant, įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas bei strategiškai planuojant. Dažnai

skelbiama, kad mokykla, o reiškia, ir mokyklos biblioteka turi būti atvira vietos bendruomenei,

ugdomajam procesui gerinti pritraukti pajėgas iš mokyklos išorės. Mokyklos bibliotekininkams

tai, ko gero, sekasi blogiausiai – pakankamų gebėjimų kurti ir stiprinti partnerystę su išorės

organizacijomis teigė turintys mažiausiai mokyklų bibliotekininkų. Apibendrinant galima

tvirtinti, kad geriausiai mokyklų bibliotekininkams sekasi vykdyti jiems nuo seno įprastas

funkcijas (nors ir čia pernelyg didelė dalis mokyklų bibliotekininkų privalėtų tobulinti savo

gebėjimus), o naujos mokyklai ir mokyklos bibliotekai privalomos vykdyti funkcijos

bibliotekininkų vykdomos dar prasčiau.

Gautus tyrimo rezultatus galima analizuoti ir kitokiu pjūviu – kokios veiklos dažniausiai

mokyklų bibliotekininkai tvirtina dėl gebėjimų stokos apskritai nevykdantys. Absoliutūs lyderiai

– partnerystės su išorės organizacijomis kūrimas ir stiprinimas bei dalyvavimas rengiant,

įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas. Savotišku gelbėjimosi ratu respondentui sociologai

vadina atsakymuose į šiuos klausimus panaudotu atsakymu „sunku pasakyti“. Psichologiškai

respondentui lengviau pasirinkti šį atsakymą, nei atvirai prisipažinti, kad kažkokios veiklos jis

apskritai nevykdo. Todėl sudėjus du galimus atsakymus „gebėjimų trūksta, todėl veiklos

nevykdau“ ir „sunku pasakyti“, ko gero, geriausiai matomos veiklos, kurioms mokyklų

bibliotekininkai dėl gebėjimų stokos skiria mažiausiai dėmesio: galima manyti, kad partnerystės

su išorės organizacijomis kūrimui ir stiprinimui bei dalyvavimui rengiant, įgyvendinant ir

vertinant mokymosi veiklas daugiau nei trečdalis apklaustų respondentų dėl gebėjimų stokos

apskritai neskyrė jokio dėmesio.

Kvalifikacijos tobulinimo prasme svarbu žinoti, nuo ko priklauso dviejų rečiau ar nepakankamai

kokybiškai respondentų atliekamų, bet ypatingai svarbių veiklų – mokyklos bendruomenės

informacijos poreikių analizavimo ir savo kvalifikacijos tobulinimo planavimo ir vykdymo –

priklausomybė nuo įvairių apklaustų mokyklų bibliotekininkų socialinių demografinių

charakteristikų.

38

40 pav. Mokyklos bibliotekininkų gebėjimo analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos

poreikius įsivertinimas priklausomai nuo mokykloje dirbančių bibliotekininkų skaičiaus, %

3745

711

48

39

59

70

17

0

13

0

20

40

60

80

Gebėjimai

pakankamai

aukšto lygio,

nėra problemų

Jei gebėjimai

būtų geresni,

darbo kokybė

pagerėtų

Šių gebėjimų

trūksta, todėl

tokios veiklos

nevykdo

Sunku pasakyti


Du bibliotekininkai



poreikius įsivertinimas priklausomai nuo respondento įgytos specialybės, %

50

37

49

4146

59

29

54

2

16

4138

912

0

20

40

60

Gebėjimai

pakankamai

aukšto lygio,

nėra problemų

Jei gebėjimai

būtų geresni,

darbo kokybė

pagerėtų

Šių gebėjimų

trūksta, todėl

tokios veiklos

nevykdo

Sunku pasakyti

Bibliotekininkas



Kita specialybė

39


poreikius įsivertinimas priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %

3941

812

38

48

2

12

37

49

95

52

36

3

9

51

32

6

12

0

20

40

60

Gebėjimai

pakankamai aukšto

lygio, nėra problemų

Jei gebėjimai būtų

geresni, darbo

kokybė pagerėtų

Šių gebėjimų

trūksta, todėl tokios

veiklos nevykdo

Sunku pasakyti

Iki 150 mokinių





Gebėjimas analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius turi būti, ko gero, pačiu

svarbiausiu šiuolaikinės informacinės visuomenės mokyklos bibliotekoje dirbančio

bibliotekininko gebėjimu. Tik gebėdamas analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos

poreikius, mokyklos bibliotekininkas gali strategiškai planuoti savo bibliotekos veiklą ir taip

veikti visos savo mokyklos bendruomenės tobulėjimą, daryti teigiamą įtaką visam ugdymo

procesui. Todėl, jei mokyklos bibliotekininkas, jo paties tvirtinimu, tokių gebėjimų apskritai

neturi, arba šie gebėjimai nėra geri, pralaimi visa mokyklos bendruomenė, o bibliotekininkas,

planuodamas savo veiklą, praktiškai nepakyla aukščiau taktinio, trumpalaikio planavimo lygio.

Problemos dėl nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos

poreikius dažniau kyla mažesnėms mokinių skaičiumi mokykloms, kuriose dirba tik vienas

bibliotekininkas bei bibliotekininkams, neturintiems bazinio bibliotekininko išsilavinimo.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į ypač žemus mokyklų bibliotekininkų, įgijusių pradinių klasių

mokytojo specialybę, informacinių mokyklos bendruomenės poreikių analizės gebėjimus.

40

43 pav. Mokyklos bibliotekininkų gebėjimo planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą

įsivertinimas priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %

3240

4

2429

58

49

22

62

412

4136

3

20

42 43

0

15

0

20

40

60

80

Gebėjimai

pakankamai

aukšto lygio,

nėra problemų

Jei gebėjimai

būtų geresni,

darbo kokybė

pagerėtų

Šių gebėjimų

trūksta, todėl

tokios veiklos

nevykdo

Sunku pasakyti

Iki 150 mokinių






įsivertinimas priklausomai nuo mokykloje dirbančių bibliotekininkų skaičiaus, %

25

49

6

20

3846

1

15

62

33

50

0

20

40

60

80

Gebėjimai

pakankamai

aukšto lygio,

nėra problemų

Jei gebėjimai

būtų geresni,

darbo kokybė

pagerėtų

Šių gebėjimų

trūksta, todėl

tokios veiklos

nevykdo

Sunku pasakyti


Du bibliotekininkai


41


įsivertinimas priklausomai nuo respondento įgytos specialybės, %

4339

3

15

27

57

3

1318

44

2

36

28

52

5

16

0

20

40

60

Gebėjimai

pakankamai

aukšto lygio,

nėra problemų

Jei gebėjimai

būtų geresni,

darbo kokybė

pagerėtų

Šių gebėjimų

trūksta, todėl

tokios veiklos

nevykdo

Sunku pasakyti

Bibliotekininkas



Kita specialybė


įsivertinimas priklausomai nuo jo darbo bibliotekininku stažo, %

23

50

6

2127

49

7

17

37

47

1

15

4539

1

15

0

20

40

60

Gebėjimai

pakankamai

aukšto lygio, nėra

problemų

Jei gebėjimai būtų

geresni, darbo

kokybė pagerėtų

Šių gebėjimų

trūksta, todėl

tokios veiklos

nevykdo

Sunku pasakyti

Mažiau nei 6 metai

6-10 metų

11-20 metų


Kvalifikacijos tobulinimas šiuolaikinėje konkurencijos visuomenėje yra daugiau asmeninis

dalykas – žmogus pats turi stengti tobulėti. Kita vertus, nepakankamas mokyklos bibliotekininko

profesinis tobulėjimas daro žalą visai mokyklos bendruomenei, nes nepakankamai tobulėjantis

mokyklos bibliotekininkas negali kokybiškai vykdyti savo kasdienių funkcijų. Todėl nuo

mokyklos bibliotekininko gebėjimo planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą žymia

dalimi priklauso visos mokyklos bendruomenės darbo kokybė. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad,

42

toliau tobulinant savo kvalifikaciją, planuoti ir vykdyti savo paties kvalifikacijos tobulinimą turi

būti labiausiai mokomi mažose ir vidutinėse (iki 500 mokinių) mokyklose dirbantys, ne bazinį

bibliotekininko išsilavinimą įgiję (ypač grėsminga situacija, jei įgytas pradinių klasių mokytojo

išsilavinimas) ir mažą darbo bibliotekininku stažą turintys mokyklų bibliotekininkai.

Mokyklos bibliotekininkų apklausos rezultatai gerai palyginami su kitų mokyklų bendruomenių

narių – mokytojų ir mokyklų vadovų atsakymais. Rengiant tyrimo programą buvo suplanuotą tą

pačią klausimų grupę lygiai taip pat, kaip ir mokyklų bibliotekininkams, užduoti ir mokyklų

vadovams bei mokytojams. Taip pat, kaip ir mokyklų bibliotekininkų atveju, tyrimo metu jų

įvertinti savo mokyklų bibliotekininkų veiklos aspektai sudėlioti pagal respondentų, kuriems

nekyla problemų atlikti kurią nors veiklą, dalies pokytį.

47 pav. Mokyklų bibliotekininkų kasdienės veiklos aspektai – mokyklos vadovų vertinimai, %

33

34

35

46

49

51

52

59

60

72

39

44

46

40

36

41

30

33

30

24

21

14

13

9

11

6

9

4

8

1

7

8

6

5

3

3

9

5

3

3

0% 25% 50% 75% 100%

Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant

mokymosi veiklas: pamokas ir pan.


organizacijomis


Dalyvauti mokyklinės programos

įgyvendinimo planavime



Analizuoti mokyklos bendruomenės

informacijos poreikius

Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo

stebėseną

Planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos

tobulinimą

Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis)

apie naudojimąsi biblioteka, jos resursais



Gebėjimai

pakankamai aukšto

lygio, kad atliktų

viską, ką suplanuojaJei šie gebėjimai būtų

geresni, darbo kokybė

pagerėtų

Gebėjimų trūksta,

todėl šios veiklos

nevykdo

Sunku pasakyti,

nežino

43

Analizuojant mokyklų vadovų atsakymus ir lyginant juos su mokyklų bibliotekininkų atsakymais

matyti, kad iš esmės išlieka panaši mokyklos bibliotekininkų veiklų, kurias šie geba atlikti be

problemų pasiskirstymo seka. Tiesa, daug didesnė mokyklų vadovų, nei pačių mokyklos

bibliotekininkų dalis yra įsitikinusi, kad mokyklos bibliotekininkas pakankamai kvalifikuotai

geba atlikti bet kurią vertintą veiklą. Jei mokyklų bibliotekininkų apklausos atveju respondentų,

tvirtinančių, jog jų gebėjimai pakankamai aukšto lygio, kad be problemų atliktų kurią nors jų

profesijai būdingą veiklą dalis svyravo nuo 54 proc. bibliotekos lankytojų instruktavimo atveju

iki 13 proc. gebėjimo bendrauti su išorės partneriais atveju, tai mokyklų vadovų atsakymuose,

nurodant, jog jų mokyklos bibliotekininkų gebėjimai pakankamai aukšti, atsakymai svyravo nuo

72 proc. darbo su mokyklos bibliotekos resursais atveju iki 33 proc. dalyvavimo rengiant,

įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas atveju.

Pakankamai įdomu palyginti kiekvienos mokyklos bibliotekininko veiklos rangą mokyklos

bibliotekininkų ir mokyklos vadovų vertinimuose. Abu bibliotekininko veiklos rangavimai labai

panašūs, bet mokyklos bibliotekininko veikla „planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos

tobulinimą“, kuri mokyklų bibliotekininkų nuomone yra septinta pagal asmenų, gebančių ją

vykdyti be problemų dalį, mokyklų vadovų vertinimu yra net trečioje vietoje pagal asmenų,

gebančių ją vykdyti be problemų, dalį. Daug mažesnė mokyklų vadovų dalis taip pat tvirtino,

kad jų mokyklos bibliotekininkai dėl gebėjimų stokos kurios nors veiklos apskritai nevykdo arba

nesiėmė šito vertinti.

Analizuojant bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų atsakymus ir lyginant juos su mokyklų

bibliotekininkų atsakymais matyti, kad iš esmės išlieka panaši mokyklos bibliotekininkų veiklų,

kurias šie geba atlikti be problemų pasiskirstymo seka. Tiesa, daug didesnė mokytojų, nei pačių

mokyklos bibliotekininkų dalis yra įsitikinusi, kad mokyklos bibliotekininkas pakankamai

kvalifikuotai geba atlikti bet kurią vertintą veiklą. Jei mokyklų bibliotekininkų apklausos atveju

respondentų, tvirtinančių, jog jų gebėjimai pakankamai aukšto lygio, kad be problemų atliktų

kurią nors jų profesijai būdingą veiklą dalis svyravo nuo 54 proc. bibliotekos lankytojų

instruktavimo atveju iki 13 proc. gebėjimo bendrauti su išorės partneriais atveju, tai bendrojo

lavinimo mokyklų mokytojų atsakymuose, nurodant, jog jų mokyklos bibliotekininkų gebėjimai

pakankamai aukšti, atsakymai svyravo nuo 71 proc. darbo su mokyklos bibliotekos resursais

atveju iki 28 proc. gebėjimo bendrauti su išorės partneriais atveju.

44

48 pav. Mokyklų bibliotekininkų kasdienės veiklos aspektai – bendrojo lavinimo mokyklų

mokytojų vertinimai, %

28

36

44

49

50

51

52

53

61

71

36

35

31

36

26

25

30

33

25

17

16

4

10

5

3

3

9

3

6

3

21

25

16

11

21

22

9

11

8

9

0% 25% 50% 75% 100%


organizacijomis


Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant

mokymosi veiklas: pamokas ir pan.

Dalyvauti mokyklinės programos įgyvendinimo

planavime

Planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą

Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo stebėseną



Analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos

poreikius

Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis) apie

naudojimąsi biblioteka, jos resursais


mokyklos bibliotekos resursusGebėjimai

pakankamai

aukšto lygio, kad

atliktų viską, ką

suplanuoja

Jei šie gebėjimai

būtų geresni,

darbo kokybė

pagerėtų

Gebėjimų

trūksta, todėl

šios veiklos

nevykdo

Sunku pasakyti,

nežino

Pakankamai įdomu palyginti kiekvienos mokyklos bibliotekininko veiklos rangą mokyklos

bibliotekininkų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų vertinimuose. Abu bibliotekininko

veiklos rangavimai labai panašūs ir mažiau vienas nuo kito skiriasi, nei mokyklų bibliotekininkų

ir mokyklų vadovų atsakymų palyginimo atveju. Didžiausias skirtumas – mokyklos

bibliotekininko veikla „vykdyti mokyklos bibliotekos darbo stebėseną“, kuri mokyklų

bibliotekininkų nuomone yra trečia pagal asmenų, gebančių ją vykdyti be problemų dalį,

mokytojų vertinimu yra tik penktoje vietoje pagal asmenų, gebančių ją vykdyti be problemų,

dalį.

Respondentų taip pat klausta, kokius savo profesinius ir bendruosius gebėjimus jie norėtų

stiprinti. Toks mokyklų bibliotekininkų nuomonės žinojimas gali padėti tobulinti bibliotekininkų

kvalifikacijos kėlimo programas ir padėti pasiekti, kad mokyklų bibliotekininkų veikla geriau

45

atitiktų nuolat besikeičiančius bendrojo lavinimo mokyklos poreikius. Gebėjimai išdėstyti pagal

respondentų atsakymus, kuriuos gebėjimus jie tikrai norėtų stiprinti.

48 pav. Gebėjimai, kuriuos mokyklų bibliotekininkai tobulintų, jei turėtų tokią galimybę, %

24

24

28

29

29

34

34

41

51

56

41

49

40

45

54

38

49

47

39

25

24

17

22

18

13

19

12

9

6

12

11

10

10

7

4

9

5

3

4

7

0% 25% 50% 75% 100%

Efektyvus ir kokybiškas knygų išdavimas ir

priežiūra

Veiksmingas darbas su vietos bendruomene

Pedagoginiai gebėjimai

Bendrieji socialiniai gebėjimai (pvz.,

gebėjimas spręsti konfliktus, bendrauti)

Mokymosi bibliotekoje organizavimas

Bendras kompiuterinis raštingumas

Vadybiniai gebėjimai, darbas komandoje

Kultūrinių, pilietinių projektų rengimas ir

įgyvendinimas

Bibliotekininkui reikalingos IKT žinios

Užsienio kalba

Tikrai nori

tobulinti

Ko gero nori

tobulinti

Ko gero nenori

tobulinti

Tikrai nenori

tobulinti

Respondentams vertinti buvo pateiktas bendras profesinių ir bendrųjų gebėjimų sąrašas. Tyrimo

rezultatai rodo, kad labiausiai ir tvirčiausiai jie norėtų tobulinti užsienio (paprastai anglų) kalbą

bei bibliotekininkui reikalingas IKT žinias ir gebėjimus. Antroji pagal svarbumą tobulintinų

gebėjimų grupė – gebėjimai vykdyti su nauja besimokančios bendrojo lavinimo mokyklos

bendruomenės samprata susijusią veiklą – rengti projektus, dirbti komandoje, bendrauti,

organizuoti mokymąsi bibliotekoje. Pažymėtina, kad mažiausiai mokyklos bibliotekininkai

norėtų tobulinti savo gebėjimus atlikti dvi veiklas – dirbti su vietos bendruomene bei mokėti

efektyvia išduoti ir prižiūrėti knygas. Mokėjimas išduoti ir prižiūrėti knygas, viena vertus, yra

įprasta ir, atrodytų, bent kelis metus pradirbusiems mokyklų bibliotekininkams gerai pažįstama

veikla, kita vertus, pradėjus naudoti MOBIS programinę įrangą, atsiveria naujos knygų apskaitos

galimybės. Tas pats mokyklų bibliotekininkų tyrimas parodė (apie tai – šio skyriaus pabaigoje),

46

kad su skaitytojų registracija susijusias veiklas (skaitytojų registraciją, skaitytojų skaičiavimą ir

pan.) pasinaudojant MOBIS programine įranga atlieka ypač maža apklaustų mokyklų

bibliotekininkų dalis. Dar svarbesnis naujoviškai dirbančioje mokykloje veiksmingas darbas su

vietos bendruomene. Gaila, bet mokyklų bibliotekininkai dar nesijaučia savotiškais įgaliotais

savo mokyklos atstovais, įtraukiančiais vietos bendruomenę į mokyklos gyvenimą ir mokyklos

veiklą integruojančiais į vietos bendruomenės gyvenimą.

Gautus duomenis galima įvairiai analizuoti. Sociologijoje įprasta ir tokia analizė, kai atsakymai

„tikrai nori tobulinti“ ir „ko gero nori tobulinti“ sudedami ir analizuojama, kuriuos gebėjimus

respondentai nori tobulinti labiausiai. Taip analizuojant matyti, kad labiausia apklausti mokyklų

bibliotekininkai norėjo tobulinti bibliotekininkui reikalingas IKT žinias, kultūrinių bei pilietinių

projektų rengimo ir įgyvendinimo įgūdžius, vadybinius gebėjimus ir mokymosi organizavimo

bibliotekoje įgūdžius. Išsirinkę juos, pabandykime paanalizuoti, kaip noras tobulinti šiuos

gebėjimus priklauso nuo respondentų socialinių demografinių charakteristikų.

50 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti gebėjimą organizuoti mokymąsi bibliotekoje

priklausomai nuo gyvenamojo punkto, kuriame įsikūrusi mokykla, %

24

56

13

6

34

44

17

4

46 46

72

25

60

11

3

0

15

30

45

60

75

Tikrai nori

tobulinti

Ko gero nori

tobulinti

Ko gero nenori

tobulinti

Tikrai nenori

tobulinti

Vilnius, Kaunas,

Klaipėda, Šiauliai,

Panevėžys ir AlytusRajono centras

Kitas miestas, bet ne

rajono centras

Gyvenvietė, kaimas

47

51 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti gebėjimą organizuoti mokymąsi bibliotekoje

priklausomai nuo respondento amžiaus, %

42 44

104

22

61

13

4

27

54

15

5

0

15

30

45

60

75

Tikrai nori tobulinti Ko gero nori

tobulinti

Ko gero nenori

tobulinti

Tikrai nenori

tobulinti


41-50 metų


Šiuolaikinėje mokykloje siekiama neužsidaryt įprastinėse klasėse ir mokymo procesą organizuoti

taip pat ir kitose erdvėse – muziejuje, parodų salėje, gamtoje, bibliotekoje. Mokyklos biblioteka,

jei tai leidžia patalpų situacija, yra puiki alternatyva mokymuisi klasėje. Vakarų bendrojo

lavinimo mokyklose mokymasis mokyklos bibliotekoje yra visiškai įprastas dalykas. Iš tyrimo

rezultatų matyti, kad noras tobulinti gebėjimą organizuoti mokymąsi bibliotekoje labiausiai

aktualus mokyklų bibliotekininkams, dirbantiems rajono centro ir kitų nedidelių miestų bendrojo

lavinimo mokyklose, taip pat ir jaunesniems nei 40 metų respondentams.

52 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti bibliotekininkui reikalingas IKT žinias


56

37

62

41

47

7 6

51

40

6 4

31

50

6

13

0

20

40

60

Tikrai nori

tobulinti

Ko gero nori

tobulinti

Ko gero nenori

tobulinti

Tikrai nenori

tobulinti


Turi pamokų



48

Analizuojant respondentų, kuriems svarbu tobulinti mokyklos bibliotekininkui reikalingas

specifines IKT žinias, socialines demografines charakteristikas, rasta tik viena, kur atsakymai

statistiškai reikšmingai skyrėsi. Labiausiai šį gebėjimą siektų tobulinti respondentai, savo

dirbantys tik bibliotekininku ir neturintys kitokių įsipareigojimų. Reiškia, ir visą savo dėmesį

skiriantys vien tik bibliotekininko darbo kokybės gerinimui.

53 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti vadybinius bei darbo komandoje gebėjimus

priklausomai nuo respondento amžiaus, %

4539

124

33

50

124

23

59

126

0

15

30

45

60

75


tobulinti

Ko gero nenori

tobulinti

Tikrai nenori

tobulinti


41-50 metų


Bendrojo lavinimo mokykla jau seniai tapo kolektyvinio darbo vieta, o mokyklos

bibliotekininkas turi būti visateisiu mokyklos bendruomenės nariu. Lietuvoje galiojantys

norminiai dokumentai yra įtvirtinę tokią nuostatą. Pavyzdžiui, LR Švietimo įstatymas nustato

mokytojų tarybos veikimą. Anot švietimo įstatymo, mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos

(išskyrus aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos institucija

mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos

vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai,

specialieji pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

Taigi, mokyklos bibliotekininkui reikia mokėti būti komandos nariu, gebėti organizuoti

komandinę veiklą sprendžiant su jo profesine veikla tiesiogiai susijusių mokyklos bendruomenės

narių poreikių (pvz., informacinių) tenkinimą. Siekį tikrai tobulinti savo vadybinius ir darbo

komandoje gebėjimus reiškia visų pirma jaunesni amžiumi respondentai. Kitų statistiškai

patikimų koreliacijų su respondentų socialinėmis demografinėmis charakteristikomis

nenustatyta.

49

54 pav. Mokyklų bibliotekininkų noras tobulinti projektų rengimo ir įgyvendinimo

gebėjimus priklausomai nuo jo darbo bibliotekininku stažo, %

50

42

5 4

42

52

52

36

49

11

3

37

46

15

3

0

20

40

60


tobulinti

Ko gero nenori

tobulinti

Tikrai nenori

tobulinti

Mažiau nei 6 metai

6-10 metų

11-20 metų


Nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kasdienybėje vis

labiau įsitvirtina įvairaus lygio projektų rengimas, nacionaliniu mastu kalbama apie projektinį

finansavimą. Ypatingai tokius gebėjimus nori tobulinti mažesnį bibliotekininko darbo stažą

turintys respondentai. Kitų statistiškai patikimų koreliacijų su respondentų socialinėmis

demografinėmis charakteristikomis nenustatyta.

Klausimas apie tobulintinus mokyklos bibliotekininkų gebėjimus buvo užduotas ir jų

tiesioginiams viršininkams – mokyklų vadovams. Mokyklų vadovams buvo pateiktas įvertinti

toks pats būtinų mokyklos bibliotekininkui gebėjimų sąrašas. Gebėjimai išdėstyti pagal

respondentų atsakymus, kuriuos gebėjimus mokyklų bibliotekininkai tikrai turėtų stiprinti (55

pav.).

Analizuojant mokyklų vadovų atsakymus ir lyginant juos su mokyklų bibliotekininkų atsakymais

matyti, kad iš esmės išlieka panaši mokyklos bibliotekininkų gebėjimų, kuriuos mokyklų

bibliotekininkams derėtų tobulinti, seka. Tiesa, mokyklų bibliotekininkai norėtų tobulinti daug

labiau, nei šį poreikį vertina mokyklų vadovai. Jei mokyklų bibliotekininkų apklausos atveju

respondentų, tvirtinančių, jog jie tikrai nori tobulinti kurį nors savo gebėjimą, dalis svyravo nuo

56 proc. užsienio kalbų tobulinimo atveju iki 24 proc. gebėjimo efektyviai ir kokybiškai išduoti

ir prižiūrėti knygas atveju, tai mokyklų vadovų atsakymuose, apibūdinant, kuriuos jų mokyklos

bibliotekininko gebėjimus tikrai reikia tobulinti, atsakymai svyravo nuo 35 proc. užsienio kalbų

tobulinimo atveju iki 7 proc. gebėjimo efektyviai ir kokybiškai išduoti ir prižiūrėti knygas atveju.

50

55 pav. Gebėjimai, kuriuos mokyklų bibliotekininkai turėtų tobulinti – mokyklų vadovų

vertinimai, %

7

7

8

13

13

14

22

24

26

35

15

32

36

45

52

38

45

45

49

42

38

33

33

29

20

29

18

21

14

17

41

28

24

13

15

20

16

10

10

7

0% 25% 50% 75% 100%

Efektyvus ir kokybiškas knygų išdavimas ir

priežiūra

Bendrieji socialiniai gebėjimai (sugebėjimas

bendrauti, spręsti konfliktus ir pan.)

Pedagoginiai gebėjimai

Vadybiniai gebėjimai, darbas komandoje

Mokymosi bibliotekoje organizavimas

Bendras kompiuterinis raštingumas

Bibliotekininkui reikalingas specifinis

kompiuterinis raštingumas

Veiksmingas darbas su vietos bendruomene

Kultūrinių, pilietinių projektų rengimas ir

įgyvendinimas

Užsienio kalba

Tikrai

reikėtų

tobulinti

Ko gero

reikėtų

tobulinti

Ko gero

nereikėtų

tobulinti

Tikrai

nereikėtų

tobulinti

Pakankamai įdomu palyginti kiekvieno tikrai būtino tobulinti mokyklos bibliotekininko

gebėjimo rangą mokyklos bibliotekininkų ir mokyklos vadovų vertinimuose. Abu

bibliotekininko tikrai tobulintinų gebėjimų rangavimai labai panašūs, bet mokyklos

bibliotekininkų atsakymuose devintoje iš dešimties vietoje nurodytas gebėjimas veiksmingai

dirbti su vietos bendruomene mokyklų vadovų vertinimu pakyla į trečią pagal svarbumą vietą, o

mokyklų bibliotekininkų atsakymuose ketvirti pagal norą tobulinti vadybiniai gebėjimai bei

51

sugebėjimas dirbti komandoje mokyklų vadovų apklausoje nukrenta į septintą iš dešimties vietą

pagal tai nurodžiusių respondentų skaičių.

Mokyklų bibliotekininkų taip pat prašyta įvertinti kliūtis, su kuriomis jie dažniausiai susiduria

tobulindami savo kvalifikaciją. Šios kliūtys išdėstytos pagal respondentų atsakymus nuo

dažniausiai paminėtos kvalifikacijos tobulinimo kliūties iki rečiausiai paminėtos.

56 pav. Kliūtys, su kuriomis susiduria mokyklų bibliotekininkai,

tobulindami savo kvalifikaciją, %

3

4

7

8

11

17

38

41

19

27

44

55

29

47

46

33

78

69

50

37

60

36

16

26

0% 25% 50% 75% 100%

Mokyklos administracija nesudaro

sąlygų kvalifikacijos tobulinimui

Sunku kvalifikacijos tobulinimą

suderinti su šeimos gyvenimu

Renginiuose nieko naujo nesužinosi

Sunku įgytas žinias pritaikyti

praktikoje

Kvalifikacijos tobulinimas nepadeda

profesinei karjerai

Stinga informacijos apie renginius

Trūksta poreikius atitinkančių

renginių

Trūksta lėšų dalyvauti norimuose

renginiuose

Susiduria su šia

problema

Kai kada su šia

problema susiduria,

kai kada - ne

Su tokia problema

nesusiduria

Klausimas apie kliūtis, trukdančias mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimui buvo

pusiau atviras – šalia anketoje nurodytų galimų mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo

trukdžių respondentams buvo palikta galimybė įrašyti ir savo atsakymą. Pažymėtina, kad tik 38

52

respondentai (6 proc. visų respondentų) nurodė dar kokią nors kliūtį savo kvalifikacijos

tobulinimui. Paprastai šios papildomai nurodytos kliūtys buvo susijusios su asmeninėmis

respondentų gyvenimo aplinkybėmis. Taigi, galima manyti, kad, rengdamiesi tyrimui, tyrimo

autoriai pakankamai tiksliai išskyrė visas įmanomas kliūtis mokyklų bibliotekininkų

kvalifikacijos tobulinimui ir pateikė jas respondentams įvertinti.

Dažniausia respondentų paminėtos kliūtys tobulinti mokyklų bibliotekininkų kvalifikaciją yra

lėšų bei poreikius atitinkančių renginių trūkumas. Pakankamai didelė respondentų dalis įvardina

informacijos apie kvalifikacijos tobulinimo renginius stygių, bei tai, kad kvalifikacijos kėlimo

renginiai mažai efektyvūs (sunku įgytas žinias pritaikyti praktikoje, renginiuose nesužinoma

nieko naujo). Labai svarbus respondentų įvertinimas, kad mokyklos administracija iš esmės

nedaro kliūčių mokyklų bibliotekininkų profesiniam tobulinimuisi.

Dažniausia respondentų paminėtas kliūtis tobulinti mokyklų bibliotekininkų kvalifikaciją – lėšų

bei poreikius atitinkančių renginių trūkumą būtina analizuoti pagal šių atsakymų pasirinkimo

priklausomybę nuo respondentų socialinių demografinių charakteristikų.

57 pav. Poreikius atitinkančių renginių trūkumo, kaip kliūties bibliotekininkui tobulinti

kvalifikaciją nurodymo priklausomybė nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %

30

52

18

27

50

23

39

45

16

49

39

12

51

40

9

0

20

40

60

Susiduria su šia problema Kai kada su šia problema

susiduria, kai kada - ne

Su tokia problema

nesusiduria

Iki 150 mokinių





53

58 pav. Poreikius atitinkančių renginių trūkumo, kaip kliūties bibliotekininkui tobulinti kvalifikaciją

nurodymo priklausomybė nuo gyvenamojo punkto, kuriame įsikūrusi mokykla, %

47

41

12

40 42

19

34

49

17

30

52

18

0

20

40

60

Susiduria su šia

problema

Kai kada su šia

problema susiduria,

kai kada - ne

Su tokia problema

nesusiduria



Kitas miestas, bet ne rajono centras

Gyvenvietė, kaimas

59 pav. Poreikius atitinkančių renginių trūkumo, kaip kliūties bibliotekininkui tobulinti

kvalifikaciją nurodymo priklausomybė nuo bibliotekininkų skaičiaus mokykloje, %

32

50

18

43 43

14

59

32

9

0

15

30

45

60

75



Su tokia problema

nesusiduria


Du bibliotekininkai


Praktika rodo, kad, kiekybiškai imant, Lietuvoje paskutiniais metais buvo organizuota

pakankamai daug renginių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkams. Tą patį byloja ir

aptariamo mokyklų bibliotekininkų tyrimo statistiniai duomenys – tik 13 proc. respondentų per

praėjusius 3 metus nė karto netobulino savo profesinių gebėjimų ir žinių kokiame nors

kvalifikacijos kėlimo renginyje. Kita vertus, net 38 proc. respondentų nurodė, jog nuolat

susiduria su poreikius atitinkančių kvalifikacijos tobulinimo renginių trūkumo problema. Taigi,

54

mokyklos bibliotekininkams tinka ir patinka ne bet koks renginys. Tarp respondentų, kuriems

trūksta deramos kokybės kvalifikacijos kėlimo renginių – dažniau didesnių mokinių skaičiumi

(daugiau nei 500 mokinių) mokyklų bibliotekininkai (net pusė apklaustų tokiose mokyklose

dirbančių respondentų nurodė nuolat susiduriantys su menka deramo lygio kvalifikacijos kėlimo

renginių pasiūla) bei šešių didžiųjų šalies miestų mokyklose dirbantys respondentai.

60 pav. Lėšų dalyvauti norimuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose, kaip kliūties

bibliotekininkui tobulinti kvalifikaciją nurodymo priklausomybė nuo bibliotekininkų skaičiaus

mokykloje, %

46

32

22

3935

27

17

30

52

0

15

30

45

60

Susiduria su šia

problema

Kai kada su šia problema


Su tokia problema

nesusiduria

Vienas

bibliotekininkas

Du

bibliotekininkai

Daugiau nei du

bibliotekininkai

61 pav. Lėšų dalyvauti norimuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose, kaip kliūties

bibliotekininkui tobulinti kvalifikaciją nurodymo priklausomybė nuo respondentų amžiaus, %

44

36

20

44

35

21

3529

36

0

25

50



Su tokia problema

nesusiduria

Jaunesni nei

40 metų

41-50 metų

Vyresni nei

50 metų

Lėšų dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose trūkumas buvo viena dažniausių nurodytų

kliūčių mokyklų bibliotekininkui kelti kvalifikaciją. Šią problemą ypač jaučia mokyklų

bibliotekininkai, vieni dirbantys savo mokyklos bibliotekoje (reiškia, dirbantys nedidelėse

55

mokyklose) bei jaunesnio ir vidurinio amžiaus iki 50 metų) respondentai. Paskutiniais metais

pedagogų kvalifikacijos tobulinimas vis labiau decentralizuojamas – iš Vilniaus ar kitų didžiųjų

miestų kvalifikacijos kėlimo renginiai perkeliami į savivaldybes. Į tokius renginius pedagogams

pigiau ir greičiau atvažiuoti, nereikia papildomų lėšų nakvynei. Tokiai veiklai vykdyti kuriami

savivaldybių mokytojų švietimo centrai bei pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrai.

Todėl galima manyti, kad, tokiuose centruose organizavus pagrindinę dalį deramo lygio

kvalifikacijos kėlimo renginių, mokyklų bibliotekininkai noriai juos lankytų ir taupytų tiek savo,

tiek ir mokinio krepšelio kvalifikacijai tobulinti skirtas lėšas.

Aptariant mokyklų bibliotekininkų norą tobulintis, dažnas ekspertas tyrimo pradžioje siejo

mokyklų bibliotekininkų norą tobulintis su gaunamu atlyginimu už šį darbą. Todėl apklausoje

dalyvavusiems mokyklų bibliotekininkams buvo pateikti keturi teiginiai apie kvalifikacijos

kėlimo ir gaunamo atlyginimo sąsajas. Trys teiginiai analizavo galimus tų sąsajų variantus ir taip

pat buvo pateiktas ketvirtas kontrolinis teiginys.

62 pav. Aplinkybių, nuo kurių priklauso ar gali priklausyti mokyklų bibliotekininkų

siekis tobulinti savo kvalifikaciją, įvertinimas, %

6

55

57

72

38

39

35

27

56

6

8

1

0% 25% 50% 75% 100%

Atlyginimas palyginti nesvarbu, svarbiausia

aplinkinių kolegų, administracijos pagarba, mokinių

ir mokytojų įvertinimas, pasitenkinimas savo darbu

Iš esmės nepagerinus mokyklos bibliotekininko

materialinio atlyginimo sunku tikėtis, kad

bibliotekininkai aktyviai tobulins savo kvalifikaciją,

apskritai stengsis šiame darbe

Mokyklos bibliotekininko kvalifikacijos tobulinimas

turi būti aiškiai susietas su darbo atlygiu

Atlyginimas yra svarbus, tačiau svarbūs ir kiti

veiksniai: aplinkinių kolegų, administracijos pagarba,

mokinių ir mokytojų įvertinimas, pasitenkinimas

savo darbu

Pritaria

Iš dalies pritaria

Nepritaria

56

Tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad mokyklų bibliotekininkams ypač svarbi kvalifikacijos

tobulinimo sąsaja su gaunamu atlyginimu. Iš anksčiau šiame skyriuje analizuotų tyrimo rezultatų

matyti, kad mokyklų bibliotekininkai aiškiai deklaruoja siekį per dalyvavimą kvalifikacijos

tobulinimo renginiuose tenkinti visų pirma profesinį poreikį (norą susipažinti su dalykinėmis ir

metodinėmis naujovėmis, turėti geresnes profesinės karjeros galimybes). Kiti dalyvavimo

kvalifikacijos tobulinimosi renginiuose motyvai aiškiai rečiau minėti, nei profesinis poreikis. O

jei jau kalbama apie profesinio poreikio tenkinimą, reiškia, svarbus ir atlygio klausimas.

Pažymėtini respondentų atsakymai į kontrolinį šio klausimų bloko klausimą – „atlyginimas

nesvarbu, svarbi aplinkinių pagarba ir įvertinimas, pasitenkinimas savo darbu“. Šiam

kontroliniam klausimui be išlygų pritarė tik 6 proc. respondentų. Galima daryti išvadą, kad

mokyklų bibliotekininkams turėtų būti nustatytos su skirtingu atlyginimo dydžiu susietos

kvalifikacinės ar pareiginės kategorijos, įgyjamos tik įsisavinus ir nuolat taikant tam tikrus, bet

labai konkrečius mokyklos bibliotekininko profesinės veiklos įgūdžius ar gebėjimus (pvz.,

išnaudojant pagrindines ar visas MOBIS programinės įrangos galimybes). Susiejus kvalifikacijos

kėlimą su galimu mokyklų bibliotekininkų pajamų didėjimu, keistųsi ir požiūris į mokyklų

bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimą – patys kvalifikacijos kėlimo renginių dalyviai darytų

spaudimą renginių organizatoriams rengti kokybiškus, orientuotus į praktiką ir gerinančius

kasdienę veiklą kvalifikacijos kėlimo seminarus.

57

Informacinių technologijų taikymas

2001 m. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Mokyklos bibliotekos koncepcijoje labai

ryškus akcentas skiriamas informacinėms technologijoms ir jų panaudojimui. Teigiama, kad

bibliotekose turėtų būti teikiamos informacinės paslaugos, susijusios su ugdymo procesu,

ugdomi moksleivių informaciniai gebėjimai – ieškoti, rasti, kaupti, analizuoti, sintetinti, vertinti

ir pateikti informaciją bei jos šaltinius, mokyklos bendruomenės nariai mokomi prasmingai

naudotis informacinėmis technologijomis ir kt. informacinių technologijų svarbą pabrėžia ir

tarptautiniai dokumentai (apie juos plačiau III tyrimo rezultatų dalyje). Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintas Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio

raštingumo standartas, kuriame suformuluoti konkretūs reikalavimai mokyklos bibliotekininko

kompetencijai bei jos ugdymo programa. Tyrimo anketoje respondentams – mokyklų

bibliotekininkams buvo suformuluota nemažai klausimų, atsakymai į kuriuos nusako įvairius

mokyklų bibliotekininkų informacinio - kompiuterinio raštingumo gebėjimus ir jų panaudojimo

sritis. Pirmiausia bandyta išsiaiškinti, kokiose srityse ir kokiu lygiu mokyklų bibliotekininkai

naudoja informacines technologijas.

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad mažiausiai problemų naudojant informacines

technologijas kyla ieškant informacijos internete, formuluojant tikslias užklausas paieškos

sistemoms pagal skaitytojų užklausas, naudojantis kompiuterinių tinklų (interneto, intraneto,

mokyklos tinklo) informacijos ištekliais, tvarkantis kompiuterio darbo aplinkoje, rengiant

kompiuterinius dokumentus, naudojant elektroninį paštą, o daugiausiai sunkumų atsiranda

rengiant interneto tinklalapius, pildant esamas bibliografines duomenų bazes, formuluojant ir

tikslinant užklausas duomenų bazėms, dirbant UNIMARC formatu, rengiant kompiuterinę

apklausą, parengiant pateiktis ir jas taikant savo veikloje. Visumoje ryškus respondentų

statistinis „išsibarstymas“ pagal vieną ar kitą informacinių technologijų panaudojimo

kompetenciją: statistiškai reikšminga dalis respondentų arba turi ją arba neturi visai, pavyzdžiui,

pildant esamas bibliografines duomenų bazes. Gebėjimų išsibarstymas gali būti sąlygotas ir

fakto, kad mokyklos bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimas vis dar stokoja kryptingumo. Tai

patvirtina ir dalies ekspertų interviu ir fokus grupių duomenys:

„Per visą švietimo reformos laikotarpį taip ir nebuvo sukurta kryptingos bibliotekininkų

kvalifikacijos tobulinimo sistemos, egzistuoja tik pavienės iniciatyvos, projektai...

58

Skaitymo skatinimo strategija tik pradėjo labiau akcentuoti bibliotekininkų kvalifikacijos

tobulinimo poreikį, o šiaip pats gyvenimas parodo, ko mokytis reikia pirmiausia...

1 lentelė. Kokiose srityse ir kokiu lygiu mokyklų bibliotekininkai naudoja informacines

technologijas, %

Sritys Niekada

nekyla

problemų

Retai, bet

problemų

kyla

Problemų kyla

pakankamai

dažnai

Problemų

kyla labai

dažnai

Apskritai

nemoku

šito daryti

1. Ieškoti informacijos internete,

formuluoti tikslias užklausas paieškos

sistemoms pagal skaitytojų užklausas 59 35 3 1 2

2. Naudotis kompiuterinių tinklų

(interneto, intraneto, mokyklos tinklo)

informacijos ištekliais 58 36 3 1 2

3.Tvarkytis kompiuterio darbo aplinkoje 47 43 8 1 1

4. Rengti kompiuterinius dokumentus 53 36 8 1 2

5. Rengti interneto tinklapius 6 16 10 3 65

6. Naudoti elektroninį paštą 83 12 3 1 1

7. Naudotis kompiuterių tinkle

veikiančiomis bibliotekinėmis sistemomis 32 37 12 5 14

8. Naudotis universalių duomenų bazių

programomis 17 38 17 5 2

9. Pildyti esamas bibliografines duomenų

bazes 20 34 14 6 26

10. Formuluoti ir tikslinti užklausas

duomenų bazėms 18 39 14 5 24

11. Rikiuoti atrinktus duomenis pagal

duotus kriterijus 25 38 10 6 21

12. Formuluoti užklausas internetu

prieinamoms duomenų bazėms 28 34 11 6 21

13. Dirbti UNIMARC formatu 13 24 13 7 43

14. Parengti pateiktis ir jas taikyti savo

veikloje 30 28 12 7 23

15. Parengti kompiuterinę apklausą 30 30 10 6 24

16. Integruotai kaupti tvarkyti ir naudoti

tradicinius ir kompiuterinius informacijos

išteklius 33 35 14 5 13

17. Rengti bibliotekos kompiuterizavimo

projektus 14 24 15 7 40

Šio klausimo atžvilgiu užfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai (p<0,03) su šiais kintamaisiais:

mokyklos tipu, gyvenamuoju punktu, kuriame įsikūrusi mokykla, ar mokykloje yra intranetas,

įgytos specialybės. Išaiškėjo, jog naudojantis kompiuterių tinke veikiančiomis bibliotekinėmis

sistemomis niekada nekyla problemų gimnazijose (39,5%) ir jaunimo mokyklose (44,4%), o su

59

problemomis dažniausia susiduriama pradinėse mokyklose ar mokyklose-darželiuose bei

pagrindinėse mokyklose. Naudotis universalių duomenų bazių programomis labiau moka

jaunimo mokyklose (33,3%) ir gimnazijose (24.6%) nei pradinėse mokyklose ar mokyklose-

darželiuose (9,7%) ir pagrindinėse mokyklose (11,4%). Rengiant pateiktis ir taikant jas savo

veikloje mažiausiai kyla problemų vėlgi jaunimo mokyklose (72,7%) ir gimnazijose (40,2%), su

problemomis dažnai susiduria arba apskritai tokio dalyko nemoka pradinėse mokyklose ar

mokyklose-darželiuose (85,7%) bei vidurinėse mokyklose (44,4%). Rengiant bibliotekos

kompiuterizavimo projektus su vienokiomis ar kitokiomis problemomis bibliotekininkai

susiduria jaunimo (44,4%), pagrindinėse mokyklose (68,3%) ir pradinėse mokyklose ar

mokyklose-darželiuose (87,1%). Taigi, nepalankiausia situacija pradinėse mokyklose.

Mokyklose, kurios įsikūrusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje) (19,2%) rajonų centruose (20,5%), bibliotekininkai dažniau

moka naudotis universalių duomenų bazių programomis nei mažesniuose miesteliuose (13,3%)

ar kaimuose (13,5%). Panaši tendencija pastebima ir formuluojant bei tikslinant užklausas

duomenų bazėse – niekada nekyla problemų dirbant šį darbą bibliotekininkams didžiuosiuose

Lietuvos miestuose (18,8%), rajono centruose (23,1%), o mažesniuose miesteliuose – 13,3% bei

kaimuose 14,6%. Tuo tarpu formuojant užklausas internetu prieinamomis duomenų bazėmis

mažiausia problemų kyla rajonų centruose ir mažesniuose miestuose įsikūrusių mokyklų

bibliotekų darbuotojams – atitinkamai 36,1% ir 35,6%, o dirbti UNIMARC formatu apskritai

nemoka 55,4% kaimo mokyklose dirbančių bibliotekininkų, tuo tarpu miestuose – apie 33%.

Tokie skirtumai bendrai byloja apie miesto ir kaimo vietoves atstovaujančių bibliotekininkų

skirtumus.

Statistiškai reikšmingas ryšis išaiškėja tarp intraneto (vidinės kompiuterinės mokyklos sistemos)

buvimo ir naudojimosi kompiuterinių tinklų (interneto, intraneto, mokyklos tinklo) informacijos

ištekliais bei rengiant bibliotekos kompiuterizavimo projektus – tiems bibliotekos darbuotojams,

kurių mokykloje veikia intranetas, naudotis minėtais ištekliais ir rengiant projektus dažniau

nekyla jokių problemų (atitinkamai 66%ir 17%) nei tiems, kurių mokykloje intraneto nėra

(atitinkamai 47% ir apie 8%). Panašus kryptingumas matomas ir rengiant interneto puslapius

(apskritai to daryti nemoka apie 60% turinčių mokykloje intranetą, apie 71% – neturinčių).

60

Pastebimas skirtumas išaiškėja tarp bibliotekininkų ir kitą specialybę įgijusių darbuotojų,

dirbančių mokyklos bibliotekoje: ieškant informacijos internete, formuluojant tikslias užklausas

paieškos sistemoms pagal skaitytojų užklausas, naudojantis kompiuterinių tinklų (interneto,

intraneto, mokyklos tinklo) informacijos ištekliais apie 65% bibliotekininko specialybę įgijusiųjų

nesusiduria su problemomis, tuo tarpu mokytojų dalykininkų – apie 55%. Naudotis universalių

duomenų bazių programomis daugiausiai sunkumų kyla pradinių klasių mokytojams (apie 96%)

palyginus su bibliotekininko specialybę turinčiais (76%). Apskritai bibliotekininko specialybę

įgiję asmenys praktiškai visais atvejais geriau susidoroja su visais išvardintais dalykais (pvz.,

pildant esamas bibliografines duomenų bazes su problemomis nesusiduria 27% bibliotekinių ir

10% mokytojų dalykininkų; formuojant ir tikslinant užklausas duomenų bazėms atitinkamai 24%

ir 9%; rikiuojant atrinktus duomenis pagal duotus kriterijus – 31% ir 17%; formuluojant

užklausas internetu prieinamomis duomenų bazėmis – 38% ir 16%; dirbant UNIMARC formatu

– 20% ir 10%; rengiant bibliotekos kompiuterizavimo projektus – 19% ir 9%). Šio klausimo

atžvilgiu neužfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai su bibliotekininko veikla šalia darbo

mokyklos bibliotekoje.

Kitais klausimais surinkta informacija byloja, kad nemažai daliai mokyklų bibliotekininkų kyla

problemų dirbant skaitmeninėje aplinkoje, arba jie tokios veiklos apskritai nevykdo. Pavyzdžiui,

beveik du trečdaliai respondentų apklausos metu teigė, kad pagalba mokytojams ir mokiniams

kaip naudotis, gauti skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų yra vykdoma retai

arba niekada nevykdoma, apie pusė apklaustųjų mano, kad tas pats teigtina ir veiklos, kuomet

mokiniai kryptingai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis, atžvilgiu. Problemiškai

atrodo ir atsakymo variantas, nurodantis darbo su tėvais arba vietos gyventojais apimtį. Nors

niekur nėra konkrečių rodiklių, kokius reiktų pasiekti mokyklos bibliotekoms teikiant paslaugas

tėvams, visgi beveik pusė apklaustųjų teigiančių, kad tokia veikla faktiškai nevykdoma,

vertintinas kaip per didelis skaičius.

61

2 lentelė. Kas bibliotekininkams mokyklos bibliotekos darbe sekasi lengviau ir kas sunkiau, %

Darbai Sekasi

lengviau

Sekasi

sunkiau

Sunku pasakyti,

nes tokia veikla

vykdoma retai arba

niekada

1. Knygų, kitų „popierinių“ informacijos šaltinių

mokytojams ir mokiniams išdavimas 99 - 1

2. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti

skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 74 12 14


skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 20 22 58

4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 63 23 14 5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir / ar

skaitymo skatinimui 55 33 12

6. Programos, kurios metu mokiniai kryptingai mokomi

naudotis interaktyviomis technologijomis, vykdymas? 21 31 48

7. Kultūrinio pobūdžio renginių mokyklos bendruomenei

organizavimas 47 37 16

8. Knygų ir / ar skaitmeninės informacijos teikimas

mokinių tėvams ir / ar vietos gyventojams 39 20 41

9. Kultūrinio pilietinio pobūdžio renginių vietos

bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir vietos

gyventojams) organizavimas 17 26 57

Kaip ir galima buvo tikėtis, lengviausiai mokyklų bibliotekininkams sekasi išduoti knygas ir

kitus „popierinius“ informacijos šaltinius mokytojams ir mokiniams. Papildomi tyrimo

duomenys rodo, kad tokia veikla yra lyderė pagal jos dažnumą, kas, beje, yra visiškai natūralu,

nes mokymo(-si) procesas iki šiol daugiausia remiasi spausdintais tekstais ir šios aplinkybės

sąlygojamu poreikiu.


mokyklos tipo, gyvenamojo punkto ir mokomosios kalbos (kalbų), kuria(-iomis) vyksta

pamokoms mokykloje.

Pastebėta, jog kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius vietos bendruomenėje (ne tik mokyklos

nariams, bet ir vietos gyventojams) lengviau sekasi organizuoti bibliotekos darbuotojams

pagrindinėse mokyklose (20,7%), o apskritai tokią veiklą daug rečiau vykdo gimnazijų (65%),

vidurinių (57%) ir pagrindinių mokyklų (50%) bibliotekininkai. Padėti mokytojams ir

mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos fondų daug lengviau

sekasi didžiųjų Lietuvos miestų (80,4%) nei miestelių ar kaimų mokyklų (68%)

bibliotekininkams. Tuo tarpu organizuoti kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius mokyklos

bendruomenėje lengviau miestuose, bet ne rajono centruose (57%), įsikūrusių mokyklų nei

didžiųjų Lietuvos miestų (39%) bibliotekų darbuotojams. Panaši tendencija pastebima

62

organizuojant kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius vietos bendruomenei – atitinkamai 8% ir

20%. Tą pačią veiklą daug rečiau vykdo arba apskritai jos nevykdo tik mokyklos

bibliotekininkais dirbantys asmenys (64%) nei bibliotekininkai, kurie dar dirba papildomą darbą

už mokyklos bibliotekos ribų (44%).

Statistiškai reikšmingų ryšių (p<0,03) su kintamaisiais – mokomosios kalbos (kalbų), kuria(-

iomis) vyksta pamokoms mokykloje ir įgytos specialybės – neužfiksuota

Kokybiniai tyrimo duomenys byloja, kad objektyvi kliūtis, plėtojant bibliotekose interaktyvias

informacines metodikas yra, ne vieno eksperto, pedagogo ir bibliotekininko nuomone, mokymo

programų per didelė apimtis ir jų įsisavinimo intensyvumas:

Kaip galima spėti bibliotekose žaisti kompiuterines pamokas, kai tradicinėse pamokose vos

spėjame...

Šiuo metu išsilavinimo standartai ir ugdymo programos tokios plačios, kad labai jau reikia

stengtis, kad turinio perteikimą modeliuoti informacinių technologijų pagalba...

3 lentelė. Kokie mokyklos bibliotekininko darbai atliekami dažniau ir kurie rečiau, %

Darbai

Dažnai

Nedažnai/retai

Niekada

1. Išduodame knygas, kitus „popierinius“ informacijos

šaltinius mokytojams ir mokiniams 98 2 0

2. Padedame mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti




4. Sudarome sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus

bibliotekoje 67 29 4

5. Organizuojame veiklą, skirtą rašytinio paveldo

saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui 58 37 5

6. Vykdome programą, kurios metu mokiniai kryptingai

mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis? 21 48 31

7. Organizuojame kultūrinio pobūdžio renginius mokyklos

bendruomenei 41 53 6

8. Teikiame knygas ir / ar skaitmeninę informaciją


9. Įgyvendiname kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius

vietos bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir

vietos gyventojams) 13 42 45

63


mokyklos tipo, gyvenamojo punkto ir įgytos specialybės.

Paaiškėjo, kad pradinėse mokyklose ar mokyklose darželiuose (42%) bibliotekininkai rečiau

sudaro sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus bibliotekoje nei jaunimo mokyklose (73%) ar

gimnazijose (82%). Tačiau tai galima laikyti objektyviu skirtumu, atsižvelgiant į pradinukų

mokymosi specifiką: pirmiausia jie turi įprasti mokytis klasėje.

Priklausomai nuo gyvenamojo punkto, kuriame įsikūrusi mokykla, matoma, jog didžiuosiuose

Lietuvos miestuose mokyklose (56%) rečiau sudaromos sąlygos organizuoti mokymosi

užsiėmimus mokyklose palyginus su mažesniais miestais (83%) ir gyvenvietėmis bei kaimais

(69%). Pastebima tendencija, kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje

esančiose mokyklose nedažnai organizuojama veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir/ar

skaitymo skatinimui (50,7%), organizuojami kultūrinio pobūdžio renginiai mokyklos

bendruomenei (34%) ir vietos bendruomenei (7,7%) nei analogiška veikla mažesniuose

miesteliuose (atitinkamai 70,2%, 33% ir 12%) ar gyvenvietėse bei kaimuose (atitinkamai 64%,

53% ir 21,2%). Šie duomenys rodo, kad bibliotekos kaip vietos kultūros židinio funkcija kaimo

vietovėse išliko ryškesnė.

Išaiškėjo, kad bibliotekininko specialybę įgiję darbuotojai (65%) dažniau organizuoja veiklą,

skirtą rašytinio paveldo saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui lyginant su mokytojais

dalykininkais (55%) ir pradinių klasių mokytojais (49%). Bibliotekininkai intensyviau vykdo

programą, kurios metu mokiniai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis (28%) nei

mokytojai dalykininkai (13%).

Šio klausimo atžvilgiu statistiškai reikšmingi ryšiai (p<0,03) neužfiksuoti su mokomąja kalba,

kuria vyksta pamokos mokykloje, ir bibliotekininko veikla, šalia darbo mokyklos bibliotekoje.

Informacinių technologijų panaudojimo aspektu matyti, kad mokyklų bibliotekininkai mano

esantys pakankamai aktyvūs ir produktyvūs kuomet klientams prireikia skaitmeninės

informacijos iš mokyklos bibliotekos fondų, - tai rodo pirmiausia 2 atsakymo variantas -

padedame mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę informaciją iš mūsų bibliotekos

64

fondų. Akivaizdžiai prasčiau atrodo pasiūla susijusi su skaitmeninės informacijos paieška kitų

šalių bibliotekų fonduose bei programų, kurių metu mokiniai kryptingai mokomi naudotis

interaktyviomis technologijomis, vykdymas. Skaitmeninės informacijos teikimas mokinių

tėvams ir / ar vietos gyventojams irgi atrodo nedidelės apimties. Kita vertus negalima tikėtis kad

visos veiklos, susijusios su informacinių technologijų panaudojimu būtų šimtaprocentinės ir

veiksmingos, atsižvelgiant ne tik į pasitaikantį bibliotekininkų kompetencijų trūkumą, tačiau ir į

infrastruktūrinio pobūdžio aplinkybes. Pavyzdžiui, skaitmeninės informacijos fondus kaip

visiškai patenkinamus vertina absoliuti mažuma bibliotekininkų, taip pat ir kompiuterinės

įrangos teikiamas galimybes. Atitinkamai beveik pusė respondentų mano, kad skaitmeninės

informacijos fondai yra nepatenkinami arba visiškai nepatenkinami, o trečdalis laikosi

nuomonės, kad tokios būklės yra ir kompiuterinė įranga. Taigi negalima mokyklų

bibliotekininkų veiklos veiksmingumo ir apimties naudojant informacines technologijas aiškinti

vien tik turimu kompetencijų lygiu.

63 pav. Materialinė mokyklos bibliotekos bazė (knygų fondai, kompiuterinė įranga ir kt.)

bibliotekininkų nuomone yra

14%

4%

16%

30%

70%

56%

50%54%

14%

31%

24%

12%

2%

8%10%4%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Knygų fondai Skaitmeninės

informacijos

fondai

Kompiuterinė

įranga

Patalpų būklė

Visiškai

patenkinama

situacija

Patenkinama

Nepatenkinama

Visiškai

nepatenkinama

65

Šio klausimo atžvilgiu neužfiksuoti statistiškai reikšmingi ryšiai su šiais kintamaisiais: mokyklos

tipo, gyvenamojo punkto ir mokomosios kalbos (kalbų), kuria (-iomis) vyksta pamokoms

mokykloje.

Vienu esminių vykdomos profesinės veiklos kokybės požymių gali būti mokyklų bibliotekininkų

atsakymas į klausimą, kokiais katalogais dažniausiai naudojamasi respondento bibliotekoje. Nuo

seno įprastą popierinių kortelių katalogą keliolika metų vis bandoma pakeisti skaitmeninių

technologijų suteikiamomis galimybėmis. Pagrindinė tokia skaitmeninių technologijų galimybė

mokyklų bibliotekose – MOBIS programinės įrangos pagalba sukuriamas elektroninis katalogas.

Netiesiogiai šio klausimo pagalba matuotas ir pačios MOBIS programinės įrangos panaudojimo

dažnis, nes elektroninio katalogo kūrimas – viena paprastesnių MOBIS programinės įrangos

opcijų.

64 pav. Katalogai, kuriais dažniausiai naudojamasi mokyklos bibliotekoje, %

68

11

14

7

Popierinių kortelių katalogas

MOBIS programos pagalba

sukurtas elektroninis katalogas

Maždaug vienodai dažnai

naudojamasi tiek popierinių

kortelių, tiek ir MOBIS

programos pagalba sukurtu

elektroniniu katalogaisKiti atsakymai

66

Atrodytų, mokyklų bibliotekose galima naudotis arba nuo seno įprastu, dar iš sovietinių ir

ankstesnių laikų žinomu popierinių kortelių katalogu, arba MOBIS programos pagalba sukurtu

elektroniniu leidinių katalogu. Tyrėjai, rengdamiesi tyrimui, paliko pusiau atviro klausimo, kai

galima nurodyti ir kitus atsakymus galimybę. Paaiškėjo, kad buvo verta tai daryti – 41

respondentas (7 proc. visų respondentų) nurodė, kad jų mokyklos biblioteka leidinių

katalogavimui susikūrė kitokią galimybę. Tarp tokių kitokios galimybės atsakymų buvo nurodyti

leidinių katalogai, kuriuos mokyklos bibliotekininkas susikūrė Excel programos pagrindu. Iš

esmės tokie leidinių katalogavimo būdai irgi įmanomi, tik vargu ar patogūs naudotis bibliotekos

skaitytojams bei dirbti mokyklos bibliotekininkui. Juo labiau, kad MOBIS programinę įrangą

kiekviena bendrojo lavinimo mokykla gali atsisiųsti nemokamai, o mokyklų bibliotekininkams

nuolat organizuojami seminarai, kuriuose mokoma dirbti su MOBIS programine įranga. Keli

mokyklų bibliotekininkai nurodė katalogavimui besinaudojantys LIBIS, PENTIUM, BIBLIO

kompiuterinėmis programomis. Keli respondentai prisipažino, kad jų mokyklos bibliotekoje

nedidelis leidinių fondas, todėl nėra būtinybės rengti kokius nors katalogus.

Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklų bibliotekų veikla pernelyg dažnai remiasi dar sovietinių

laikų įpročiais ir pasenusių įgūdžių naudojimu – maždaug du trečdaliai šalies mokyklų bibliotekų

siūlo savo mokyklos mokiniams, mokytojams, vietos bendruomenės gyventojams renkantis

reikalingą literatūrą naudotis popieriniais kortelių katalogais. Taip iš esmės žalojami tų mokyklų

mokiniai – skaitymo, informacijos paieškos įgūdžiai turi būti suformuoti jau bendrojo lavinimo

mokykloje. Kaip gali būti suformuoti šiuolaikiški informacijos paieškos įgūdžiai, jei pasibaigus

pamokai, kurioje buvo plačiai panaudotos interneto galimybės, mokinys priverstas eiti į

biblioteką ir, rinkdamasis informaciją, naudotis popierinių kortelių katalogu? Tyrimas parodė,

kad 65 proc. apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų mokyklose šalia bibliotekos veikia

ir atskira, be abejo kompiuterizuota, mokyklos skaitykla. Taigi galima manyti, kad, jei mokiniui

būtina surasti kokią nors pamokoms būtiną ar su būsimos profesijos pasirinkimu susijusią

informaciją, jis veikiau eis į mokyklos skaityklą, nei į biblioteką, teturinčią tik popierinių

kortelių katalogą.

Respondentų nurodytas katalogų pasirinkimas buvo analizuotas ir pagal jų socialines

demografines charakteristikas.

67

65 pav. Katalogų, kuriais dažniausiai naudojamasi mokyklos bibliotekoje pasirinkimas

priklausomai nuo gyvenamojo punkto, kuriame įsikūrusi mokykla, %

55

1521

10

65

1217

5

73

7 713

81

7 84

0

30

60

90

Popierinių kortelių

katalogas

MOBIS programos

pagalba sukurtas

elektroninis

katalogas

Maždaug vienodai

dažnai naudoja

popierinių kortelių

katalogą ir MOBIS

pagalba sukurtą

elektroninį katalogą

Kiti atsakymai



Kitas miestas, bet ne rajono centras

Gyvenvietė, kaimas



83

6 6 5

85

211

3

60

13 13 15

53

19 17 12

49

1830

3

0

30

60

90

Popierinių

kortelių katalogas

MOBIS

programos

pagalba sukurtas

elektroninis

katalogas

Maždaug vienodai

dažnai naudoja


katalogą ir

MOBIS pagalba

sukurtą

elektroninį

katalogą

Kiti atsakymai

Iki 150 mokinių





68



83

010 7

79

10 6 6

61

13 188

60

1221

8

0

30

60

90

Popierinių

kortelių

katalogas

MOBIS

programos

pagalba

sukurtas

elektroninis

katalogas

Maždaug

vienodai

dažnai naudoja

popierinių

kortelių

katalogą ir

MOBIS

Kiti atsakymai

Pradinėje mokykloje arba

mokykloje darželyje

Pagrindinėje mokykloje

Vidurinėje mokykloje

Gimnazijoje


priklausomai nuo to, ar mokykla turi skaityklą, %

64

13 149

76

614

4

0

30

60

90

Popierinių

kortelių katalogas

MOBIS

programos

pagalba sukurtas

elektroninis

katalogas

Maždaug

vienodai dažnai

naudoja

popierinių

kortelių katalogą

ir MOBIS

pagalba sukurtą

elektroninį

Kiti atsakymai

Mokykla turi skaityklą

Mokykla skaityklos neturi

69


priklausomai nuo to, kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %

81

6 9 4

56

15 19 11

67

19 140

0

30

60

90

Popierinių kortelių

katalogas

MOBIS programos

pagalba sukurtas

elektroninis

katalogas

Maždaug vienodai

dažnai naudoja


katalogą ir MOBIS

pagalba sukurtą

elektroninį katalogą

Kiti atsakymai


Du bibliotekininkai

Daugiau nei du

bibliotekininkai


priklausomai nuo mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės, %

55

16 1812

79

713

1

82

27 9

73

10 125

0

30

60

90

Popierinių

kortelių

katalogas

MOBIS

programos

pagalba sukurtas

elektroninis

katalogas

Maždaug

vienodai dažnai

naudoja

popierinių

kortelių katalogą

ir MOBIS

pagalba sukurtą

elektroninį

katalogą

Kiti atsakymai

Bibliotekininkas



Kita specialybė

Svarbiausia yra išsiaiškinti, kurios respondentų grupės visiškai ar tik iš dalies perėjo į kitą,

aukštesnį mokyklos bibliotekininko darbo lygį – savo veikloje naudoja MOBIS programos

pagrindu sukurtu elektroniniu katalogu. Dažniau tai:

70

6 didžiausiuose Lietuvos miestuose veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkai,

didesnių mokinių skaičiumi (virš 500 mokinių) mokyklų bibliotekininkai,

vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys bibliotekininkai,

bibliotekininkai, įgiję bazinį bibliotekininko išsilavinimą.

Pažymėtina, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp respondentų nurodytų atsakymų, kokį

katalogą dažniausiai naudoja ir atsakymų, ar mokykla turi intranetą bei kompiuterių tinklą. Todėl

galima daryti išvadą, kad intranetas ir kompiuterių tinklas dar nėra būtina sąlyga, lemianti

elektroninio, o nebe popierinio katalogo atsiradimą mokyklos bibliotekoje.

Skaitmeninės technologijos atėjo į mokyklų bibliotekas parengus ir pradėjus naudoti MOBIS

programinę įrangą. MOBIS įrangos galimybės iš esmės tenkina didžiąją dalį įmanomų mokyklos

bibliotekos veikos poreikių. Didelė mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo pasiūlos

dalis ko gero turėtų būti orientuota mokant mokyklų bibliotekininkus dirbti su MOBIS

programine įranga ir (tai, ko gero svarbiausia!) atskleidžiant MOBIS programinės įrangos

galimybes bei parodant, kad šią programinę įrangą naudojant, kasdienė veikla palengvės ir taps

įdomesnė. Bent vieną kartą su MOBIS programinės įrangos galimybėmis buvo supažindinti ko

gero visi mokyklų bibliotekininkai, šią programinę įrangą galima nemokamai parsisiųsti ir

įsidiegti savo mokyklos bibliotekos kompiuteriuose. Todėl buvo įdomu sužinoti, kaip apklausti

mokyklų bibliotekininkai vertina savuosius darbo su MOBIS programine įranga įgūdžius.

71 pav. Mokyklų bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS, %

9

34

15

43 Nekyla jokių problemų

Kai kada kyla problemų

Problemos kyla dažnai

Naudotis praktiškai nemoka

71

Paaiškėjo, kad, nepaisant didelio seminarų ir kitokių kvalifikacijos kėlimo renginių skaičiaus,

mokyklų bibliotekininkai dar nėra susiformavę bent minimaliai pakankamų darbo su MOBIS

programine įranga įgūdžių – tik dešimtadalis respondentų tvirtina, kad jų įgūdžiai geri, o

maždaug trečdalis – kad jiems dirbant su MOBIS programine įranga tik kai kada kyla problemų.

Galima manyti, kad daugiau nei pusei šalies bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekose dirbančių

bibliotekininkų trūksta net minimalių darbo su MOBIS programine įranga įgūdžių ir dėl to jie ta

programine įranga praktiškai nesinaudoja. Taigi, galima aiškiai suformuluoti vieną pagrindinių

bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo užduotį, kad ir kaip

paradoksaliai tai skambėtų – atskleisti MOBIS programinės įrangos galimybes ir parodyti bei

įtikinti, kad šią programinę įrangą naudojant, kasdienė mokyklos bibliotekininko veikla

palengvės ir taps įdomesnė.

Planuojant tolesnę mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo sistemos plėtrą būtina

identifikuoti mokyklų bibliotekininkų grupes, kurios arba apskritai nemoka naudotis MOBIS

programine įranga, arba jų naudojimosi MOBIS programine įranga įgūdžiai yra silpni

(problemos kyla dažnai).

72 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo mokyklos,

kurioje dirba respondentas, tipo, %

07

3

89

8

2318

52

10

43

12

36

11

44

15

30

0

25

50

75

100

Nekyla jokių

problemų

Kai kada kyla

problemų

Problemų kyla

dažnai

Naudotis

praktiškai

nemoka

Pradinėje

mokykloje arba

mokykloje


mokykloje

Vidurinėje

mokykloje

Gimnazijoje

72

73 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo

mokinių skaičiaus mokykloje, %

6

1916

59

5

21

9

65

9

33

17

41

10

54

201615

47

9

29

0

15

30

45

60

75

Nekyla jokių

problemų

Kai kada kyla

problemų

Problemų kyla

dažnai

Naudotis praktiškai

nemoka

Iki 150

mokinių

Nuo 151

iki 300

mokiniųNuo 301

iki 500

mokiniųNuo 501

iki 800

mokiniųDaugiau

nei 800

mokinių

74 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo gyvenamojo punkto,

kuriame įsikūrusi mokykla, %

46

15

3035

18

39

3

32

16

50

22

11

59

10 9 9

0

15

30

45

60

75

Nekyla jokių

problemų

Kai kada kyla

problemų

Problemų kyla

dažnai

Naudotis

praktiškai nemoka

Vilnius, Kaunas,

Klaipėda, Šiauliai,


Kitas miestas, bet

ne rajono centras

Gyvenvietė, kaimas

73

75 pav. Mokyklos bibliotekininkų įgūdžiai dirbti MOBIS priklausomai nuo to, ar

mokykla turi skaityklą, %

10

38

16

36

6

27

11

56

0

20

40

60

Nekyla jokių

problemų

Kai kada kyla

problemų

Problemų kyla

dažnai

Naudotis

praktiškai nemoka

Mokykla

turi

skaityklą

Mokykla

skaityklos

neturi


to, kiek bibliotekininkų dirba mokykloje, %

6

25

13

56

9

43

16

33

37 37

5

21

0

20

40

60

Nekyla jokių

problemų

Kai kada kyla

problemų

Problemų kyla

dažnai


nemoka

Vienas

bibliotekininkas

Du bibliotekininkai

Daugiau nei du

bibliotekininkai

74


mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės, %

11

44

15

30

5

35

12

48

2

25

15

58

9

2116

53

0

15

30

45

60

75

Nekyla jokių

problemų

Kai kada kyla

problemų

Problemų kyla

dažnai


nemoka

Bibliotekininkas

Mokytojas

dalykininkas

Pradinių klasių

mokytojas

Kita specialybė


jo darbo bibliotekininku, %

10

26

10

55

5

41

11

43

10

35

16

40

9

40

21

30

0

20

40

60

Nekyla jokių

problemų

Kai kada kyla

problemų

Problemų kyla

dažnai


nemoka

Mažiau

nei 6

metai

6-10 metų

11-20

metų

Daugiau

nei 20

metų

Problemų, naudojant MOBIS programinę įrangą dažniau kyla:

pradinėse ir pagrindinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantiems

bibliotekininkams (nors apie trečdalį vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbančių

bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis MOBIS),

mažesnėse mokinių skaičiumi mokyklose dirbantiems bibliotekininkams,

75

nedideliuose miestuose (bet ne rajonų centruose) ir kaimuose įsikūrusių mokyklų

bibliotekininkams (nors apie trečdalį šešių didžiųjų miestų ir rajonų centrų mokyklose dirbančių

bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis MOBIS),

mokyklų, kur dirba tik vienas bibliotekininkas, bibliotekų darbuotojams,

mokyklų bibliotekininkams, įgijusiems nebazinę specialybę (nors apie trečdalį

bibliotekininko specialybę įgijusių bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis MOBIS),

mažesnį darbo bibliotekininku stažą turintiems bibliotekininkams.

MOBIS programinė įranga leidžia atlikti daug mokyklos bibliotekos veiklai svarbių darbų.

Rengiantis tyrimui šios MOBIS programinės įrangos galimybės buvo išskirtos į šešias

pagrindines veiklas ir apklausiami mokyklų bibliotekininkai įvertino, kaip dažnai jie kiekvieną iš

šių veiklų atlieka pasinaudodami MOBIS programine įranga. Kasdieniai darbai, kuriuos

mokyklos bibliotekininkai atlieka/ gali atlikti pasinaudodami MOBIS programine įranga,

išdėstyti pagal tai, kaip dažnai mokyklose tas darbas apskritai atliekamas pasinaudojant MOBIS

programine įranga.

79 pav. Darbai, kuriuos mokyklos bibliotekininkai atlieka pasinaudodami MOBIS programine

įranga, %

2

9

3

5

12

17

3

3

1

4

12

12

9

4

16

17

12

13

30

29

24

17

8

4

56

55

55

57

56

53

0% 25% 50% 75% 100%

Vadovėlių bibliografinių įrašų importas iš IS MOKYKLA

svetainės

Su skaitytojų aptarnavimu susiję darbai (registracija,

įvairių statistikų skaičiavimas)

Reikiamų leidinių užsakymas internetu

Komplektavimo darbai (registracija ir ataskaitų rašymas)

Darbas su duomenų baze

Leidinių katalogavimas

Atlieka kasdien

Atlieka kelis

kartus per savaitę

Atlieka kartą per

savaitę ar rečiau

Apskritai neatlieka

Neatsakė

76

Analizuojant mokyklų bibliotekininkų apklausos rezultatus paaiškėjo, kad labai didelis

respondentų skaičius apskritai neatsakė į šiuos klausimus. Šie respondentams pateikti klausimai

buvo suformuluoti uždaro klausimo pavidalu. Tokie klausimai sociologinėse anketose paprastai

nesukelia respondentams jokių problemų ir paprastai bendra į uždarą klausimą neatsakiusiųjų

respondentų dalis siekia tik kelis procentus. Todėl galima manyti, kad ypač didelę neatsakiusių į

šį klausimą respondentų dalį lėmė ir tai, jog dar daug mokyklų bibliotekininkų apskritai

nesinaudoja MOBIS programine įranga. Tokie šia programine įranga nesinaudojantys

respondentai ko gero net negaišo laiko pažymėti atsakymų, jog jie MOBIS programinės įrangos

pagalba konkrečių savo kasdienių darbų neatlieka. Taigi, galima manyti, kad neatsakę į šį

klausimą netiesiogiai nurodė, jog konkrečių darbų MOBIS pagalba jie neatlieka. Todėl

paveikslėlyje taip pat nurodyta ir į konkrečius klausimus neatsakiusių respondentų dalis.

Dažniausiai mokyklų bibliotekose MOBIS programinė įranga naudojama kataloguojant leidinius

(tam ją apskritai naudoja 42 proc. mokyklų bibliotekų), darbui su duomenų baze (36 proc.

mokyklų bibliotekų) ir komplektavimo darbams: registracijai ir ataskaitų rašymui (26 proc.

mokyklų bibliotekų). Rečiau MOBIS programinė įranga naudojama reikiamų leidinių užsakymui

internetu (20 proc. mokyklų bibliotekų) bei su skaitytojų aptarnavimu susijusiems darbams

atlikti: registracijai bei įvairių statistikų skaičiavimui (16 proc. mokyklų bibliotekų). Rečiausiai

naudojamasi vadovėlių bibliografinių įrašų importo iš IS MOKYKLA svetainės galimybe (14

proc. mokyklų bibliotekų).

Mokyklų bibliotekose MOBIS programinės įrangos pagalba atliekamų darbų – leidinių

katalogavimo ir darbo su duomenų baze – dažnumas paprastai priklauso ir nuo respondentų

socialinių demografinių charakteristikų. Tiesa, analizuojant šiuos duomenis būtina neužmiršti,

kad, atliekant tokius dviejų kintamųjų palyginimus, atmetamos anketos, kurių respondentai į tą

konkretų klausimą neatsakė ir analizuojamos tik į abu analizuojamus anketos klausimus

atsakiusių respondentų anketos. Tai svarbu atvejams, kai į anketos klausimus atsakė aiškiai

mažiau respondentų, nei apskritai dalyvavo apklausoje. Klausimai apie naudojimąsi MOBIS

programine įranga buvo kaip tik tokie. Taigi, skaitinės tokių palyginimų reikšmės neatitiks šiame

skyriuje skelbiamo apibendrinančio atsakymų apie darbus, kuriuos mokyklos bibliotekininkai

atlieka pasinaudodami MOBIS programine įranga, pasiskirstymo.

77

80 pav. MOBIS programinės įrangos panaudojimas (jei buvo apskritai atsakyta į klausimą),

dirbant su duomenų baze priklausomai nuo mokyklos tipo, %

19

31 31

19

28

18

26 27

3431

27

7

0

15

30

45

Atlieka kasdien Atlieka kelis kartus

per savaitę

Atlieka kartą per

savaitę ar rečiau

Apskritai neatlieka

Pagrindinėje

mokykloje

Vidurinėje

mokykloje

Gimnazijoje


dirbant su duomenų baze priklausomai nuo bibliotekininkų skaičiaus mokykloje, %

1825

33

2431 28

2418

54

23 23

00

20

40

60

Atlieka kasdien Atlieka kelis

kartus per savaitę

Atlieka kartą per

savaitę ar rečiau

Apskritai

neatlieka

Vienas

bibliotekininkas

Du bibliotekininkai

Daugiau nei du

bibliotekininkai


dirbant su duomenų baze priklausomai nuo respondento įgytos specialybės, %

33

2128

1823

18

3228

17

28

50

6

25

50

1015

0

20

40

60


per savaitę

Atlieka kartą per

savaitę ar rečiau

Apskritai neatlieka

Bibliotekinink

as

Mokytojas

dalykininkas

Pradinių

klasių

mokytojasKita

specialybė

78

Kasdien arba kelis kartus per savaitę MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze

dažniau naudoja:

Gimnazijose dirbantys bibliotekininkai,

Mokyklų, kuriose dirba du ir daugiau bibliotekininkų, bibliotekų darbuotojai,

Bibliotekininko ar kitą nepedagoginę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai.


leidinių katalogavimui priklausomai nuo bibliotekininkų skaičiaus mokykloje, %

30

24

31

15

39

2629

7

54

38

8

00

20

40

60

Atlieka kasdien Atlieka kelis

kartus per savaitę

Atlieka kartą per

savaitę ar rečiau

Apskritai

neatlieka


Du bibliotekininkai

Daugiau nei du

bibliotekininkai


leidinių katalogavimui priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, %

13

50

1720

25 25

38

13

45

21

30

4

41

3025

4

0

20

40

60


per savaitę

Atlieka kartą per

savaitę ar rečiau

Apskritai neatlieka





79

Kasdien arba kelis kartus per savaitę MOBIS programinę įrangą leidinių katalogavimui naudoja:

Mokyklų, kuriose dirba du ir daugiau bibliotekininkų, bibliotekų darbuotojai,

Mokyklų, kuriose mokosi daugiau nei 500 mokinių, bibliotekininkai.

80

Mokyklų bibliotekų veikla strateginių dokumentų kontekste

Techninėje tyrimo užduotyje 2 tyrimo uždavinys (išanalizuoti tyrimo duomenis strateginių

dokumentų, tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojančių mokyklų bibliotekų veiklą, kontekste)

reikalauja dokumentų analizės metodo panaudojimo. Tyrimo grupės nariai dokumentų analizę

numatė panaudoti keliais etapais: 1) sistemiškai analizuojant tyrimo objektą ir jį

operacionalizuojant; 2 ) interpretuojant ir plėtojant anketinių apklausų bei fokus grupių metu

surinktus duomenis. Dokumentų atrankai panaudotos interneto teikiamos galimybės bei ekspertų

iš Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų patarimai bei pagalba.

Šiuo metu Lietuvoje faktiškai nėra nei vieno išsamaus mokyklų bibliotekų ir bibliotekininkų

veiklos kryptingumą bei priemones apibrėžiančio strateginio dokumento. 2001 m. Švietimo ir

mokslo ministro patvirtinta Mokyklos bibliotekos koncepcija savo laiku suteikė postūmį

mokyklos bibliotekos vizijos įtvirtinimui, pateikdama siektinos bibliotekos sampratą: „Mokyklos

biblioteka - tai atviras švietimo ir informacijos centras, mokymo ir mokymosi vieta su modernia

informacine bei technine baze. Ji visapusiškai tenkina mokyklos bendruomenės narių

informacinius poreikius, savo fondais ir veikla dalyvauja ugdymo procese, sudarydama sąlygas

asmenybei savarankiškai tobulėti. Mokyklos biblioteka turi būti įsteigta kiekvienoje bendrojo

lavinimo ir profesinėje mokykloje“. Labai ryškus akcentas šioje koncepcijoje tenka

informacinėms technologijoms ir jų panaudojimui. Apibrėžtos taip pat ir mokyklos bibliotekos

funkcijos, pagal kurias bibliotekose turėtų būti:

komplektuojamas, tvarkomas, saugomas ir populiarinamas fondas visose įmanomose

laikmenose atsižvelgiant į ugdymo proceso poreikius;

mokyklos bendruomenės nariams teikiamos informacinės paslaugos, susijusios su ugdymo

procesu;

ugdomi moksleivių informaciniai gebėjimai – ieškoti, rasti, kaupti, analizuoti, sintetinti,

vertinti ir pateikti informaciją bei jos šaltinius;

teikiama pagalba pedagogams įgyvendinant ugdymo planus;

sudaromos sąlygos savarankiško mokymosi kokybei gerinti;

mokyklos bendruomenės nariai mokomi prasmingai naudotis informacinėmis

technologijomis;

moksleiviai rengiami tapti visą gyvenimą trunkančio mokymosi proceso dalyviais;

81

moksleiviams teikiamos profesinio informavimo paslaugos interneto technologijų

priemonėmis.

Deja, iš Mokyklos bibliotekos koncepcijos tik netiesiogiai galima iškristalizuoti mokyklos

bibliotekininko kompetencijas. Formaliai tai padaryta tik informacinių gebėjimų atžvilgiu –

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 25 d. įsakymu patvirtintas

Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartas. Pastarasis yra tikrai svarbus

dokumentas turint omenyje informacinės visuomenės iššūkius ir būtinybę bibliotekininkams

kompetentingai naudotis įvairiomis IKT priemonėmis. Ši būtinybė ir yra „išskleista“ minėtame

standarte: suformuluoti konkretūs reikalavimai mokyklos bibliotekininko kompetencijai bei jos

ugdymo programa. Tačiau vien tik Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo

standartas yra aiškiai per siauro pobūdžio dokumentas siekiant identifikuoti siektinas

šiuolaikines mokyklos bibliotekininko kompetencijas. Pastebėtina, kad, tyrimo duomenimis,

ženkli dalis mokyklų bibliotekininkų apie minėtą standartą arba nežino arba juo nesiremia.

85 pav. Ar mokyklos bibliotekininkai savo veikloje remiasi mokyklų bibliotekininkų

kompiuterinio raštingumo standartu?

Apie tokį

standartą tik

girdėjau; 11,0%

Žinau, bet

remiuosi juo

labai mažai;

24,5%

Nežinau ir

nesiremiu; 4,0%

Žinau ir

remiuosi; 60,5%

82


mokyklos tipu, įgyta specialybe ir bibliotekininko veikla šalia darbo mokyklos bibliotekoje.

Pavyzdžiui, išaiškėjo, kad mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą geriau

žino ir savo veikloje remiasi jaunimo (72,7 %), vidurinėse (64,5 %) mokyklose ir gimnazijoje

(65,1%). Bibliotekininko specialybę įgiję darbuotojai (68%) daug geriau žino ir vadovaujasi šiuo

standartu nei mokytojai dalykininkai (53,9%) ar pradinių klasių mokytojai (53,3%). Tik

mokyklos bibliotekininkais dirbantys darbuotojai (67,2%) taipogi geriau žino ir remiasi labiau

nei turintys pamokų (55,8%) ar dirbantys kitą darbą už mokyklos ribų, nesusijusį su

bibliotekininkyste (41,2%).

Kiti tyrimo duomenys parodė, kad dauguma respondentų žino vieną ar kitą dokumentą,

reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų veiklą ir laikosi nuomonės, kad tokie dokumentai

reikalingi, tačiau ketvirtadalis galima sakyti dirba be jokio sąlyčio su strateginio pobūdžio

dokumentais.

86 pav. Ar mokyklos bibliotekininkai žino kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų

bibliotekininkų veiklą ir ar, jų manymu, tokio dokumento apskritai reikia?

76%

22%

2%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Tokį dokumentą žinau ir jis

reikalingas

Tokio dokumento nežinau,

bet, jei yra toks

dokumentas, jis man būtų

labai reikalingas

Tokio dokumento nežinau ir

jis man nereikalingas

Pastebėtina, kad labai panašiai apie pažintį su strateginiais dokumentais susipažinę ir apklaustieji

mokyklų vadovai. Faktas, kad apie trečdalį jų nežino, o neretai ir nenori žinoti, apie strateginius

83

dokumentus, kreipiančius mokyklų bibliotekų veiklą, gali byloti keletą dalykų: kad esami

dokumentai neatliepia mokyklų vadovų poreikių arba, kad jie paprasčiausiai nėra pakankamai

artikuliuoti (pedagoginėje spaudoje, konferencijose, seminaruose ir t.t.).

87 pav. Ar mokyklų vadovai žino kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų

bibliotekininkų veiklą bendrai ir ar, jų manymu, tokio dokumento apskritai reikia?

61%

29%

6%

4%

0% 20% 40% 60% 80%

Tokį dokumentą žinau ir jis

reikalingas

Tokio dokumento nežinau,

bet, jei yra toks dokumentas,

jis man būtų labai reikalingas

Tokio dokumento nežinau ir

jis man nereikalingas

Kitoks atsakymas

Suprantama, kad respondentams – pedagogams daug mažiau rūpi jų darbo tiesiogiai

neįtakojantys dokumentai, todėl ir pažintis su jais yra daug menkesnė.

88 pav. Ar pedagogai žino kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų

veiklą bendrai ir ar, jų manymu, tokio dokumento apskritai reikia?

18%

25%

54%

3%

0% 20% 40% 60% 80%

Tokį dokumentą žinau ir jis reikalingas

Tokio dokumento nežinau, bet, jei yra toks dokumentas,

jis man būtų labai reikalingas

Tokio dokumento nežinau ir jis man nereikalingas

Kitoks atsakymas

84

LR Kultūros ministeriją atstovaujančios ekspertės teigimu, siekiant apibrėžti šiuolaikinės

mokyklos bibliotekos funkcijas ir bibliotekininko kompetencijas, paranku analizuoti tarptautinius

mokyklų bibliotekų veiklą analizuojančius rekomendacinio pobūdžio dokumentus. Vienas

pagrindinių yra IFLA (Tarptautinės bibliotekinių asociacijų ir institucijų federacijos) parengtas

mokyklų bibliotekų manifestas, išleistas 1998 m., kuriame šalių vyriausybės yra raginamos

įpareigoti nacionalines švietimo ministerijas parengti strategijos ir politikos dokumentus šio

manifesto principų įgyvendinimui.1 Manifeste teigiama, kad Mokyklos biblioteka yra

neatskiriama mokymo proceso dalis, o esminės jos funkcijos yra:

Palaikyti ir plėtoti mokyklos siekiamus tikslus;

Plėtoti ir palaikyti vaikų skaitymo įpročius ir džiaugsmą skaityti, mokytis ir naudotis

bibliotekomis visą gyvenimą;

Sudaryti sąlygas informacijos kūrimo ir naudojimo patyrimui žinioms, supratimui,

vaizduotei ir džiaugsmui;

Paremti moksleivių siekimą įgyti ir taikyti įgūdžius, reikalingus bet kokios formos ar

pobūdžio informacijai vertinti ir naudoti, taip pat jautrumą bendruomenėje vykstantiems

komunikacijos procesams;

Teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir pasaulinių išteklių, kurie atveria

besimokantiesiems skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones;

Organizuoti veiklą, skatinančią kultūrinį ir socialinį sąmoningumą;

Dirbti du moksleiviais, mokytojais, administracija ir tėvais, siekiant mokyklos misijos

įgyvendinimo;

Skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga prie informacijos yra esminės pilietinei ir

demokratinei visuomenei;

Skatinti skaitymą, populiarinti mokyklos bibliotekos fondus ir paslaugas visai mokyklos

bendruomenei ir už jos ribų.

IFLA teigimu, siekiant aukščiau minėtų tikslų, esminis vaidmuo tenka mokyklos bibliotekininkui

ir jo asistentui. Bibliotekininkai turėtų būti profesionaliai pasirengę su išskirtiniu dėmesiu

švietimo teorijai ir mokymosi metodologijai. Visi bibliotekų darbuotojai turėtų aiškiai suvokti

1 Šaltinis anglų kalba: The School Library in Teaching and Learning for All: IFLA/UNESCO School Library

Manifesto / International Federation of Library Associations and Institutions: Section of School Libraries and

Resource Centres. http://www.ifla.org/VII/s11/pubs/manifest.htm

85

bibliotekos funkcijas, savo pareigas, atsakomybę ir kartu turėti konkurentabilų darbo rinkoje

atlyginimą. Pagrindinis mokyklos bibliotekininko tikslas yra prisidėti prie mokyklos tikslų ir

misijos įgyvendinimo. Todėl bibliotekininkas turi būti įtrauktas į mokyklos programos

įgyvendinimo planavimą. Pabrėžtina, kad mokyklos bibliotekininkas turi būtinai jaustis

lygiaverčiu komandos nariu. Siekiama, kad mokyklos bibliotekininkas gebėtų:

1. Analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.

2. Formuoti ir įgyvendinti šiuolaikines bibliotekos paslaugas.

3. Mokėti sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti mokyklos bibliotekos resursus.

4. Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis) apie naudojimąsi biblioteka.

5. Padėti lankytojams naudotis bibliotekos resursais ir informacinėmis technologijomis.

6. Skatinti skaitymo programas ir organizuoti kultūrinius renginius.

7. Dalyvauti mokyklinės programos įgyvendinimo planavime.

8. Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant mokymosi veiklas.

9. Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo stebėseną – sudėtinę mokyklos veiklos stebėsenos dalį.

10. Kurti ir stiprinti partnerystę su išorės organizacijomis.

11. Rengti ir įgyvendinti sąmatas.

12. Strategiškai planuoti.

13. Vadovauti ir vykdyti bibliotekos darbuotojų ir kitų asmenų (techninių darbuotojų, savanorių

ir kt.) kvalifikacijos tobulinimą. 2

Apklaustieji mokyklų bibliotekininkai, kaip rodo, tyrimo duomenys, subjektyviai IFLA tikslų

kontekste įsivertina savo veiklą pakankamai aukštai.

2 The IFLA / UNESCO School library guidelines, 2000, http://archive.ifla.org/VII/s11/pubs/sguide02.pdf

http://archive.ifla.org/VII/s11/pubs/sguide02.pdf

86

4 lentelė. Kaip mokyklos bibliotekai sekasi įgyvendinti Tarptautinės bibliotekininkų asociacijų ir

institucijų federacijos suformuluotas funkcijas, %

Funkcijos Sekasi

gerai Vidutiniškai Prastai

Tokios

funkcijos

šiuo metu

nevykdome

1. Palaikyti ir plėtoti mokyklos siekiamus tikslus 48 51 0,3 0,7

2. Plėtoti ir palaikyti vaikų skaitymo įpročius ir džiaugsmą

skaityti, mokytis ir naudotis bibliotekomis visą gyvenimą 43 50 5 2

3. Sudaryti sąlygas informacijos kūrimo ir naudojimo

patyrimui žinioms, supratimui, vaizduotei ir džiaugsmui 30 56 10 4

4. Paremti moksleivių siekimą įgyti ir taikyti įgūdžius,

reikalingus bet kokios formos ar pobūdžio informacijai

vertinti ir naudoti, taip pat jautrumą bendruomenėje

vykstantiems komunikacijos procesams

27 56 14 3

5. Teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir

pasaulinių išteklių, kurie atveria besimokantiesiems

skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones 18 44 20 18

6. Organizuoti veiklą, skatinančią kultūrinį ir socialinį

sąmoningumą 25 53 16 6

7. Dirbti su moksleiviais, mokytojais, administracija ir

tėvais, siekiant mokyklos misijos įgyvendinimo 38 55 4 3

8. Skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga prie

informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei

visuomenei 25 49 15 11

9. Skatinti skaitymą, populiarinti mokyklos bibliotekos

fondus ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už jos

ribų 43 50 4 3


mokyklos tipo, gyvenamojo punkto ir įgytos specialybės bei aptarnaujamų asmenų pobūdžio.

Išaiškėjo, kad funkcijos – teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir pasaulinių išteklių,

kurie atveria besimokantiesiems skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones – apskritai nevykdo net

57% pradinių mokyklų ar mokyklų-darželių bibliotekininkų, palyginus su vidurinių mokyklų,

kur tokios funkcijos nevykdo tik 9% ir gimnazijų (15%) bibliotekininkų. Ta pati tendencija šiuo

klausimu išryškėja priklausomai nuo įgytos specialybės – šią funkciją sėkmingai įgyvendina

23% bibliotekininko specialybę įgijusių darbuotojų ir tik 5% pradinių klasių mokytojo

specialybę įgijusių bibliotekininkų.

Mokyklos bibliotekose, kuriose aptarnaujami šalia mokyklos gyvenantys, tačiau jose nei

dirbantys, nei besimokantys asmenys, daug sėkmingiau sekasi skatinti skaitymą, populiarinti

87

mokyklos bibliotekos fondus ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už jos ribų (50%) nei

tose, kur tokie asmenys neaptarnaujami (34%). Panašus kryptingumas išryškėja ir įgyvendinant

funkciją – dirbti su moksleiviais, mokytojais, administracija ir tėvais, siekiant mokyklos misijos

įgyvendinimo – atitinkamai 43% ir 31%.

Tyrimo metu surinkta pirminė informacija iš mokyklų vadovų ir pedagogų „kontroliuoja“

bibliotekininkų nuomones. Dauguma atvejų kontroliniai duomenys sutampa. Pavyzdžiui,

dauguma mokyklų vadovų taip pat kaip ir bibliotekininkai laikosi nuomonės, kad lengviausiai

sekasi knygų ir kitų „popierinių“ informacijos šaltinių mokytojams ir mokiniams išdavimas,

palyginti nesunkiai - pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę informaciją

iš mūsų bibliotekos fondų, o sudėtingiau yra teikti pagalbą mokytojams ir mokiniams siekiant

gauti skaitmeninę informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų bei realizuoti programas, kurių metu

mokiniai kryptingai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis. Labai panašus abiejų

respondentų grupių vertinimas ir skaitmeninės informacijos mokinių tėvams ir/ar vietos

gyventojams teikimo atžvilgiu.

5 lentelė. Kas mokyklų vadovų nuomone mokyklos bibliotekininkams sekasi lengviau ir kas

sunkiau? %

Darbai Sekasi

lengviau

Sekasi

sunkiau

Nežinau, sunku

pasakyti


mokytojams ir mokiniams išdavimas 97 1 2





4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 60 31 9 5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir/ar




7. Kultūrinio pobūdžio renginių mokyklos

bendruomenei organizavimas 64 33 3

8. Knygų ir/ar skaitmeninės informacijos teikimas

mokinių tėvams ir/ar vietos gyventojams 35 46 19



gyventojams) organizavimas 27 57 16

10. Kita (parašykite) 61 4 35

88

Pedagogų nuomonė, vertinant pavienius mokyklos bibliotekos veiklos aspektus, irgi statistiškai

dera su bibliotekininkų nuomone. Labai panašūs įverčiai užfiksuoti daugelio veiklos barų

atžvilgiu: mokyklos tikslų palaikymo, skaitymo įgūdžių plėtojimo, informacijos kūrimo ir

naudojimo, teikiant prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir pasaulinių išteklių, kurie atveria

besimokantiesiems skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones, organizuojant veiklą, skatinančią

kultūrinį ir socialinį sąmoningumą, skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga prie

informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei visuomenei. Apskritai aplinkybė, jog

kontrolinės tyrimo grupės panašiai vertina mokyklų bibliotekų darbą, kaip ir patys

bibliotekininkai, rodo, kad tyrime pavyko užfiksuoti pakankamai objektyvų situacijos vaizdą.

6 lentelė. Kaip mokyklos bibliotekai, pedagogų nuomone, sekasi įgyvendinti svarbias funkcijas,

%

Mokyklos bibliotekos funkcijos Sekasi


Sunku

pasakyti /

nežinau

1. Palaikyti ir plėtoti mokyklos siekiamus tikslus 50 42 4 4

2. Plėtoti ir palaikyti vaikų skaitymo įpročius ir

džiaugsmą skaityti, mokytis ir naudotis bibliotekomis

visą gyvenimą 44 44 7 5


patyrimui žinioms, supratimui, vaizduotei ir džiaugsmui 27 55 11 7,0





24 54 11 11



skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones 16 41 23 20




tėvais, siekiant mokyklos misijos įgyvendinimo 36 46 11 7

8. Skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga

prie informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei

visuomenei 26 44 12 18


fondus ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už

jos ribų 41 39 12 8

89

7 lentelė. Su kokiais mokyklos bibliotekininko darbais, sprendžiant pedagoginio darbo

klausimus, mokytojai susiduria dažniau ir su kuriais rečiau, %

Darbai Dažnai

susiduriu

Nedažnai/

retai

susiduriu

Beveik

niekada/

niekada

nesusiduriu

1. Išduodamos knygos, kiti „popieriniai“ informacijos šaltiniai

mokytojams ir mokiniams 84 13 3

2. Padedama mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę

informaciją iš mūsų bibliotekos fondų 45 36 19

3. Padedama mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę

informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų 17 32 51

4. Sudaromos sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus bibliotekoje 51 34,0 15 5. Organizuojama veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir / ar


6. Vykdomi užsiėmimai, kurių metu mokiniai kryptingai mokomi

naudotis informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis? 27 44 29

7. Organizuojami kultūrinio pobūdžio renginiai mokyklos

bendruomenei 31 51 18

8. Teikiamos knygos ir / ar skaitmeninė informacija mokinių tėvams

ir / ar vietos gyventojams 22 33 45

9. Įgyvendinami kultūrinio pilietinio pobūdžio renginiai vietos

bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir vietos gyventojams) 11 37 52

Nors iš Mokyklos bibliotekos koncepcijos galima suprasti, kad mokyklos biblioteka yra integrali

mokyklos ir mokymo proceso dalis, svarbiausi šalies teisiniai ir strateginiai dokumentai ją

galima sakyti visiškai ignoruoja. Pavyzdžiui, Švietimo įstatyme bibliotekininkas minimas tik

Mokytojų tarybos veiklos kontekste („Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos (išskyrus

aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos institucija mokytojų

profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti). Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi

mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji

pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys“).

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose siekiama, kad „kiekvienoje

seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras“. Mokyklos bibliotekos

taip pat minimos keliuose kituose strateginiuose dokumentuose, pavyzdžiui, Skaitymo skatinimo

koncepcijoje teigiama, kad reikia „skirti reikiamą dėmesį ir lėšas mokyklų bibliotekų fondų

komplektavimui“. Tačiau daugeliu atvejų tai tik abstraktaus pobūdžio deklaracijos menkai

paremtos finansinėmis ir materialinėmis priemonėmis. Visumoje dokumentų analizė byloja, kad

Lietuvoje išlieka aiškus poreikis sukurti konceptualius ir realius strateginius dokumentus, kurie

iš esmės prisidėtų prie mokyklų bibliotekų bei bibliotekininkų kompetencijų stiprinimo.

90

TYRIMO IŠVADOS

Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo situacija, poreikiai ir tendencijos

Daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų per 3 metus

įvairiuose kursuose ir mokymuose savo žinias ir gebėjimus tobulino daugiau nei vieną kartą, o

maždaug trečdalis – tai per paskutinius 3 metus darė daugiau nei 4 kartus.


renginiuose paskutinį kartą 2009 metais dalyvavo beveik pusė, o 2008 metais – maždaug

trečdalis respondentų. Tai rodo, kad mokyklų bibliotekininkų profesiniu tobulinimu iš tiesų yra

rūpinamasi. Žinant, kad tik ketvirtadalis apklaustų respondentų yra įgiję bibliotekininko

išsilavinimą, toks nuolatinis profesinis tobulinimasis yra ypač svarbus.


renginiais, kuriuose dalyvavo, visiškai arba iš dalies patenkinti maždaug du trečdaliai

respondentų.

Mokyklų bibliotekininkai aiškiai deklaruoja siekį per dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo

renginiuose tenkinti visų pirma profesinio tobulėjimo poreikį. Kiti dalyvavimo kvalifikacijos

tobulinimosi renginiuose motyvai aiškiai rečiau minėti, nei profesinis poreikis. Likusius motyvus

galima pagal nurodymo dažnumą grupuoti į dvi dalis: maždaug trečdaliui respondentų svarbūs

profesinės karjeros ir hedonistiniai motyvai (pažymėtina, kad abu hedonistiniai motyvai svarbūs

maždaug vienodam respondentų skaičiui), o mažiausiai respondentų buvo deklaruoti asmeninių

ambicijų ir išorės spaudimo (mokyklų vadovų skatinimo kelti kvalifikaciją) motyvai.

Tobulinant savo darbą, mokyklos bibliotekininkui būtina nuolat gerinti ir kompiuterinio

raštingumo įgūdžius. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad nors vieną kartą mokymuose, skirtuose

tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, dalyvavo daugiau nei du trečdaliai respondentų.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo pakankamai aukštą mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio

91

raštingumo mokymų efektyvumą – šiuose mokymuose įgytais įgūdžiais savo praktinėje veikoje

tvirtina nuolat besinaudojantys keturi penktadaliai respondentų.

Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų bibliotekininkams geriausiai sekasi instruktuoti

bibliotekų lankytojus apie bibliotekos galimybes (naudojimąsi biblioteka, jos resursus), tokiai pat

mokyklų bibliotekininkų daliai nekyla problemų sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti

mokyklos bibliotekos resursus. Tiesa, nors tai ir yra, jų pačių vertinimu, geriausiai sugebami

kasdieniai profesijos dalykai, tik maždaug pusei apklaustų mokyklų bibliotekininkų dėl jų nekyla

problemų. Maždaug dviems penktadaliams respondentų jokių problemų nekyla vykdant

mokyklos bibliotekos darbo stebėseną, analizuojant mokyklos bendruomenės informacijos

poreikius ir skatinant skaitymo programas bei organizuojant kultūrinius renginius, maždaug

trečdaliui respondentų – dalyvaujant mokyklos programos įgyvendinimo planavime bei

planuojant ir vykdant savo paties kvalifikacijos tobulinimą, maždaug ketvirtadaliui respondentų

– dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas bei strategiškai planuojant.

Dažnai skelbiama, kad mokykla, o reiškia, ir mokyklos biblioteka turi būti atvira vietos

bendruomenei, ugdomajam procesui gerinti pritraukti pajėgas iš mokyklos išorės. Mokyklos

bibliotekininkams tai, ko gero, sekasi blogiausiai – pakankamų gebėjimų kurti ir stiprinti

partnerystę su išorės organizacijomis teigė turintys mažiausiai mokyklų bibliotekininkų.

Apibendrinant galima tvirtinti, kad geriausiai mokyklų bibliotekininkams sekasi vykdyti jiems

nuo seno įprastas funkcijas (nors ir čia didelė dalis mokyklų bibliotekininkų privalėtų tobulinti

savo gebėjimus), o naujos mokyklai ir mokyklos bibliotekai privalomos vykdyti funkcijos

bibliotekininkų vykdomos vis dar prasčiau.

Tyrimo rezultatai rodo, kad labiausiai ir tvirčiausiai mokyklų bibliotekininkai norėtų tobulinti

užsienio (paprastai anglų) kalbą bei bibliotekininkui reikalingas IKT žinias ir gebėjimus. Antroji

pagal svarbumą respondentams tobulintinų gebėjimų grupė – gebėjimai vykdyti su nauja

besimokančios bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės samprata susijusią veiklą – rengti

projektus, dirbti komandoje, bendrauti, organizuoti mokymąsi bibliotekoje. Pažymėtina, kad

mažiausiai mokyklos bibliotekininkai norėtų tobulinti savo gebėjimus atlikti dvi veiklas – dirbti

su vietos bendruomene bei mokėti efektyviai išduoti ir prižiūrėti knygas.

92

Dažniausiai respondentų paminėtos kliūtys tobulinti mokyklų bibliotekininkų kvalifikaciją

yra lėšų bei poreikius atitinkančių renginių trūkumas. Pakankamai didelė respondentų dalis

įvardina informacijos apie kvalifikacijos tobulinimo renginius stygių, bei tai, kad kvalifikacijos

kėlimo renginiai mažai efektyvūs (sunku įgytas žinias pritaikyti praktikoje, renginiuose

nesužinoma nieko naujo). Labai svarbus respondentų įvertinimas, kad mokyklos administracija

iš esmės nedaro jokių kliūčių mokyklų bibliotekininkų profesiniam tobulinimuisi.

Tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad mokyklų bibliotekininkams ypač svarbi kvalifikacijos

tobulinimo sąsaja su jų gaunamu atlyginimu. Galima daryti išvadą, kad mokyklų

bibliotekininkams turėtų būti nustatytos su skirtingu atlyginimo dydžiu susietos kvalifikacinės ar

pareiginės kategorijos, įgyjamos tik jiems įsisavinus ir nuolat kasdienėje veikloje taikant tam

tikrus, bet labai konkrečius mokyklos bibliotekininko profesinės veiklos įgūdžius ar gebėjimus

(pvz., išnaudojant pagrindines ar visas MOBIS programinės įrangos galimybes).

Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklų bibliotekų veikla pernelyg dažnai remiasi dar sovietinių

laikų įpročiais ir pasenusių įgūdžių naudojimu – maždaug du trečdaliai šalies mokyklų bibliotekų

siūlo savo mokyklos mokiniams, mokytojams, vietos bendruomenės gyventojams renkantis

reikalingą literatūrą naudotis vien tik popieriniais kortelių katalogais.

Iš tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad, nepaisant didelio seminarų ir kitokių kvalifikacijos kėlimo

renginių skaičiaus, mokyklų bibliotekininkai dar nėra susiformavę bent minimaliai pakankamų

darbo su MOBIS programine įranga įgūdžių – tik dešimtadalis respondentų tvirtina, kad jų

įgūdžiai geri, o maždaug trečdalis – kad jiems dirbant su MOBIS programine įranga tik kai kada

kyla problemų. Galima manyti, kad daugiau nei pusei šalies bendrojo lavinimo mokyklų

bibliotekose dirbančių bibliotekininkų trūksta net minimalių darbo su MOBIS programine įranga

įgūdžių ir dėl to jie ta programine įranga praktiškai nesinaudoja.

Dažniausiai mokyklų bibliotekose MOBIS programinė įranga naudojama kataloguojant

leidinius (tam ją apskritai naudoja truputį mažiau nei pusė mokyklų bibliotekų), darbui su

duomenų baze (maždaug trečdalis mokyklų bibliotekų) ir komplektavimo darbams: registracijai

ir ataskaitų rašymui (maždaug ketvirtadalis mokyklų bibliotekų). Rečiau MOBIS programinė

93

įranga naudojama reikiamų leidinių užsakymui internetu (maždaug penktadalis mokyklų

bibliotekų) bei su skaitytojų aptarnavimu susijusiems darbams atlikti: registracijai bei įvairių

statistikų skaičiavimui (maždaug šeštadalis mokyklų bibliotekų). Rečiausiai naudojamasi

vadovėlių bibliografinių įrašų importo iš IS MOKYKLA svetainės galimybe (maždaug

septintadalis. mokyklų bibliotekų).

Įvairių ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ir gimnazijos) lygmenų mokyklos

bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo kokybės bendrumai ir savitumai

Pradinių mokyklų ir darželių mokyklų bibliotekininkai mažiau, nei kitų tipų mokyklose

dirbantys jų kolegos, orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški

vertindami kvalifikacijos kėlimo renginius, kuriuose dalyvavo.

Akivaizdžiai rečiau kokiuose nors kompiuterinio raštingumo mokymuose nors kartą mokėsi

pradinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantys mokyklų bibliotekininkai.

Pradinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose ir pagrindinėse mokyklose dirbantys

mokyklų bibliotekininkai savo praktinėje veikloje rečiau naudojasi kompiuterinio raštingumo

mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys bibliotekininkai dažniau savo veikloje

naudojasi vien tik MOBIS programos pagrindu sukurtu elektroniniu katalogu arba maždaug

vienodai dažnai naudojasi tiek elektroniniu katalogu, tiek ir popierinių kortelių katalogu.

Problemų, naudojant MOBIS programinę įrangą dažniau kyla pradinėse ir pagrindinėse

mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantiems bibliotekininkams (nors ir apie trečdalis

vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbančių bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis MOBIS

programine įranga).

94

Kasdien arba kelis kartus per savaitę MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze

(vieną dažiausi atliekamų darbų) dažniau naudoja gimnazijose dirbantys bibliotekininkai.

Kvalifikacijos kokybės tobulinimo kintamųjų (teritorinių, specialisto amžiaus ir panašiai)

įtaka mokyklų bibliotekininkams, taikantiems informacijos ir komunikacijos technologijas

skaitytojams aptarnauti bei mokinių informaciniams gebėjimams ugdyti

I. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo srityje:

a) pagal vietos, kurioje mokykla įsikūrusi, požymį:

Nedidelių miestų ir miestelių, kaimo mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti tobulinti

savo gebėjimus.

Rajono centro bei kitų nedidelių miestų ir miestelių mokyklų bibliotekininkai labiau

reiškia norą tobulinti savo gebėjimus, organizuoti mokymąsi bibliotekoje.

Didžiųjų šalies miestų mokyklų bibliotekininkams jų poreikius atitinkančių renginių

trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami tobulinti savo

kvalifikaciją.

Didžiųjų šalies miestų ir rajonų mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje naudoja

MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.

Didžiųjų šalies miestų ir rajonų mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti su

MOBIS programine įranga.

b) pagal mokinių skaičiaus mokykloje požymį:

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos

kėlimo renginių kokybei.

Mažiau nei 300 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo

renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų

Mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 150 mokinių, bibliotekininkai rečiau nors kartą

gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.

95

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau savo praktinėje

veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Mažesnių mokinių skaičiumi mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla problemų dėl jų

nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.

Mažiau nei 300 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla problemų dėl jų

nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams jų poreikius atitinkančių

renginių trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami tobulinti savo

kvalifikaciją.

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje naudoja

MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti

su MOBIS programine įranga.

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau naudojo MOBIS

programinę įrangą leidinių katalogavimui.

c ) pagal bibliotekininkų skaičiaus mokykloje požymį:

Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai labiau kritiški

kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.

Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo

renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų.

Mokyklų, kur dirba daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau savo

praktinėje veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams dažniau kyla

problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos

poreikius.

Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams dažniau kyla

problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.

Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams jų

poreikius atitinkančių renginių trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria

norėdami tobulinti savo kvalifikaciją.

96

Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams lėšų dalyvauti

kvalifikacijos kėlimo renginiuose trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria

norėdami tobulinti savo kvalifikaciją.

Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau savo

veikloje naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.

Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams rečiau kyla

problemų dirbti su MOBIS programine įranga.

Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau

naudojo MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze.

Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau

naudojo MOBIS programinę įrangą leidinių katalogavimui.

d) pagal mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės požymį:

Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti

dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški

kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.

Bibliotekininkai, įgiję dalyko mokytojo ar pradinių klasių mokytojo specialybę,

kvalifikacijos kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų.

Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą


Bibliotekininkams, neturintiems bazinio išsilavinimo, dažniau kyla problemų dėl jų

nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.

Bibliotekininkams, neturintiems bazinio išsilavinimo, dažniau kyla problemų dėl jų

nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.

Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje

naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.

Bibliotekininko bazinę specialybę įgijusiems mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla


e) pagal mokyklos bibliotekininko amžiaus požymį:

97

Vyresni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime

dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.

Jaunesni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti savo

gebėjimus, organizuoti mokymąsi bibliotekoje.

Jaunesni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti savo

vadybinius ir darbo komandoje gebėjimus.

Jaunesniems nei 50 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkams lėšų dalyvauti kvalifikacijos

kėlimo renginiuose trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami

tobulinti savo kvalifikaciją.

f) pagal darbo bibliotekininku stažo požymį:

Daugiau nei 10 metų bibliotekininku dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti

dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

Didesnį darbo stažą turintys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos kėlimo

renginių kokybei.

Didesnį nei 5 metų darbo stažą turintys mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą


Mažiau nei 10 metų bibliotekininku dirbantiems mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla

problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą,.

Mažiau nei 6 metus bibliotekininku dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą

tobulinti savo projektų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimus.

Daugiau nei 6 metus bibliotekininku dirbantiems mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla


g) pagal tai, ar mokyklos bibliotekininkas šalia tiesioginės užsiima ir kita veikla:

Tik bibliotekininko veikla užsiimantys, arba dar ir papildomo ugdymo pamokų turintys

mokyklos bibliotekininkai labiau orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

Šalia bibliotekininko veiklos dar ir dalyko pamokų ar papildomo ugdymo pamokų turintys

mokyklos bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.

98

Tik bibliotekininko veikla užsiimantys mokyklų bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo

renginiuose dažniau dalyvauja norėdami susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis

naujovėmis.

Šalia bibliotekininko veiklos dar ir dalyko pamokų ar kitos veiklos už mokyklos ribų

turintys mokyklos bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik

paskatinti savo mokyklos vadovų.


mokyklos bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo

mokymuose.


mokyklos bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti bibliotekininkui reikalingas IKT žinias.

Bibliotekininko specialybę įgiję darbuotojai dažniau organizuoja veiklą, skirtą rašytinio

paveldo saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui lyginant su bibliotekininkais - mokytojais

dalykininkais ir bibliotekininkais - pradinių klasių mokytojais. Pirmieji taip pat intensyviau

vykdo programą, kurios metu mokiniai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis.

f) mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo srityje, pagal tai, ar mokyklos kompiuteriai

sujungti į mokyklos tinklą, ar mokykloje veikia intranetas, ar mokykloje veikia atskira skaitykla:

Mokyklų, kurių kompiuteriai sujungti į tinklą, bibliotekininkai dažniau savo praktinėje

veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Mokyklų, kuriose veikia intranetas, bibliotekininkai dažniau savo praktinėje veikloje

pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai labiau orientuoti dalyvauti kvalifikacijos

kėlimo renginiuose.

Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime dalyvavo

kompiuterinio raštingumo mokymuose.

Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai dažniau savo veikloje naudoja MOBIS

programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.

Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti su MOBIS

programine įranga.

99

Bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimas materialinės bazės ir strateginių dokumentų

kontekste

Absoliuti mažuma bibliotekininkų laikosi nuomonės, kad visiškai patenkinama situacija

knygų fondų, skaitmeninės informacijos fondų, kompiuterinės įrangos, patalpų atžvilgiu.

Geriausiu atveju šie materialinės bazės dalykai vertinami kaip patenkinami, o dažnai ir kaip

nepatenkinami arba visiškai nepatenkinami. Tyrimo duomenys skatina teigti, kad bibliotekininkų

kvalifikacijos tobulinime būtina atsižvelgti į infrastruktūrinę bibliotekų būklę, nes sunku tikėtis,

kad IKT gebėjimus bibliotekininkai demonstruos kompiuterinės įrangos trūkumo sąlygomis.

Lietuvoje egzistuoja keletas mokyklų bibliotekų veiklą tiesiogiai arba netiesiogiai kreipiančių

strateginių dokumentų. Tačiau dalis jų (pirmiausia Mokyklos bibliotekos koncepcija) yra

pernelyg abstraktūs, senstelėję, o kita dalis (pirmiausia Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio

raštingumo standartas) akcentuoja tik pavienius bibliotekininkų veiklos aspektus. Tyrimo

duomenys taip pat leidžia akcentuoti strateginių dokumentų aktyvesnės artikualiacijos poreikį,

nes dalis bibliotekininkų ir mokyklų vadovų jų tiesiog nežino. Ateities perspektyvoje svarbiu

uždaviniu tampa tarptautinio įdirbio strateginių dokumentų srityje taikymas Lietuvoje.

100

METODINĖ MEDŽIAGA

Rekomendacijos

Tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti paradoksalią situaciją: viena vertus, daugiau nei du

trečdaliai apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų per 3 metus įvairiuose kursuose ir

mokymuose savo žinias ir gebėjimus tobulino daugiau nei vieną kartą, o per paskutinius 3 metus

tokiuose mokymuose nedalyvavo tik 13 proc. apklaustų mokyklų bibliotekininkų. Kita vertus,

analizuojant faktinius profesinius bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkų gebėjimus, reikia

konstatuoti, kad didelė dalis mokyklų bibliotekų vis dar dirba iš esmės sovietinėmis

ikiskaitmeninio raštingumo sąlygomis: dažnai naudoja popierinių kortelių katalogus, menkai

remiasi MOBIS programinės įrangos galimybėmis ir pan. Taigi, nors bendrojo lavinimo

mokyklų bibliotekininkų mokymų buvo daug, nors programinę įrangą galima lengvai atsisiųsti iš

viešai prieinamos interneto svetainės, būtina skubiai iš naujo apgalvoti ir vykdyti bendrą

visuotinę mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo programą. Todėl siūlome:

1. Nacionaliniu lygiu sukurti sąlygas, kad mokyklos bibliotekininkas negalėtų dirbti,

nesinaudodamas MOBIS programine įranga (jei yra poreikis, praplečiant MOBIS įrangos

galimybes): pvz., sukurti sąlygas kasdienės skaitytojų kompiuterinės registracijos pagrindu

formuoti statistinius duomenis statistiniam rodikliui, leidinių katalogavimo pagrindu vykdyti

mokyklų bibliotekų fondų stebėseną (nesinaudojant MOBIS programa tai turėtų būti sunku

padaryti, o su MOBIS programa – ypač lengva) ir pan. Bendra idėja turėtų būti – jei naudojamasi

MOBIS programine įranga, vykdyti kasdienę veiklą ar parengti bet kokią ataskaitą yra gana

paprasta. Kita vertus, tokiu būdu panaudojus IKT, mokyklos vadovybė kasdieniam naudojimui, o

taip pat mokyklos įsivertinimui galėtų gauti daug svarbios, naudingos ir lengvai prieinamos

informacijos. Panašiai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose paplito Švietimo valdymo

informacinė sistema (ŠVIS).

2. Parengti pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą,

susiejant jį su praktiniu mokyklos bibliotekininko gebėjimu atlikti šiuolaikiškai suprantamas

profesines funkcijas bei tipinius mokyklos bibliotekos nuostatus.

101

3. Rengiant bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą, atskirti ir

detalizuoti nedidelių (kaimo ir nedidelių miestelių bei vien tik pradinio ugdymo programas

teikiančių) mokyklų, kuriose dirba vienas bibliotekininkas ir didelių miesto mokyklų, kuriose

gali dirbti daugiau nei vienas bibliotekininkas, funkcijas ir toms funkcijoms atlikti reikalingas

žinias, gebėjimus ir įgūdžius.

4. Parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą,

susieti mokyklos bibliotekininko gaunamą atlyginimą su kvalifikuotu savo pareigų atlikimu,

galbūt net nustatyti kelias kvalifikacines mokyklos bibliotekininko kategorijas. Bendra nuostata

turėtų būti, kad negalima mokyklos bibliotekininkui mokėti tokio pat dydžio atlyginimą už gerai

bei už bet kaip atliekamas savo profesines funkcijas.

5. Keičiant mokyklų bibliotekininkų darbo sąlygas ir orientuojant jas į didesnį skaitmeninių

technologijų naudojimą, būtina visų pirma savivaldybių švietimo centruose (taupant lėšas ir

klausytojų laiką) pasiūlyti pakankamą įvairių kvalifikacijos tobulinimo kursų pasiūlą, kur būtų

orientuojamasi visų pirma į praktinių klausytojų gebėjimų formavimą kokybiškai keičiant

kasdienę mokyklų bibliotekininkų veiklą.

6. Formuojant mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo renginių programas,

detalizuoti ir viešai įvardinti tokių renginių adresatų grupes: renginiai bibliotekininkams,

turintiems bazinį išsilavinimą, arba renginiai bibliotekininkams, neįgijusiems bazinio

išsilavinimo; renginiai mažą darbo stažą turintiems mokyklų bibliotekininkams, arba renginiai

didelį darbo stažą turintiems mokyklų bibliotekininkams, renginiai nedidelėse mokinių skaičiumi

mokyklose dirbantiems bibliotekininkams, arba renginiai didelėse mokinių skaičiumi mokyklose

dirbantiems bibliotekininkams ir pan. Toks detalizavimas leistų geriau atliepti dirbančių

skirtingose pagal savo kiekybines ir kokybines charakteristikas mokyklose bibliotekininkų

poreikiams ir turėtų mažinti nusivylusių kvalifikacijos kėlimo renginiais dalį.

7. Formuojant mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių programas atsižvelgti į

tyrimo metu fiksuotas, dėl nepakankamų gebėjimų rečiau atliekamas, kasdienes veiklas bei

mokyklų bibliotekininkų nurodytus gebėjimus, kuriuos jie tobulintų, jei turėtų tokią galimybę.

102

8. Parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą

būtina nustatyti, kad nebazinę specialybę įgiję mokyklos bibliotekininkai privaloma tvarka turėtų

baigti specialius kursus, kurių metu įgyti mokyklos bibliotekininko kasdienei veiklai vykdyti

būtinus žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Tokių kursų programą turėtų parengti Švietimo ir mokslo

ministerija.

9. Bazinę bibliotekininko specialybę įgijęs mokyklos bibliotekininkas paprastai daug

atsakingiau vertina savo kvalifikacijos tobulinimą, mažiau orientuotas į kitų veiklų, didinant savo

atlyginimą atlikimą. Todėl įdarbinant naujus bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkus, būtina

rekomenduoti mokyklų steigėjams bei mokyklų vadovams rinktis bazinę bibliotekininko

specialybę įgijusius asmenis ir nepaversti mokyklos bibliotekininko pareigybės priebėga toliau

dirbti mokytojui dalykininkui ar pradinių klasių mokytojui, kai jam nebelieka įprasto

pedagoginio krūvio.

10. Šiuo metu mokyklos bibliotekininko atlyginimas nėra didelis, todėl bibliotekininkai dažnai

pasididina atlyginimą mokykloje ar už jos ribų dirbdami kitus darbus. Todėl siūlome

rekomenduoti mokyklų steigėjams bei mokyklų vadovams, kad, jei mokykla bibliotekininkui

gali pasiūlyti tik nelabai konkurencingą atlyginimą, papildomai jis galėtų užsidirbti tik turėdamas

mokinių popamokinės veikos valandų (tyrimas parodė, kad tokių valandų turėjimas mažiausiai

kenkia mokyklos bibliotekininko siekiui kelti kvalifikaciją). Bendra rekomendacija dėl

bibliotekininkų atlyginimo, remiantis pažangių valstybių praktika ir tarptautinių organizacijų

nuostatomis – didinti mokyklos bibliotekininko atlyginimą iki konkurentabilaus šiandienos darbo

rinkoje.

Rodikliai

Mokyklų bibliotekininkų tyrimas parodė, kad situacija Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų

bibliotekose, mokyklų bibliotekininkų veiklos kokybė nėra patenkinamos. Situaciją galima keisti

visų pirma per vadybinius sprendimus nacionaliniu, savivaldybės bei bendrojo lavinimo

mokyklų steigėjo lygmeniu.

103

LR Švietimo įstatymas nustato pagrindinius reikalavimus švietimo valdymui. Švietimo valdymo

paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis:

stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu bei priežiūra. Švietimo stebėsenos

paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir

vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą. Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamasi

švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka,

vykdo Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių

administracijos, mokyklos. Lietuvos švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus,

švietimo turinio kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija. Ją

rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai metų, tikslinama ne

rečiau kaip kas ketverius metus.

Tokiai stebėsenai vykdyti būtina parengti esminius mokyklos bibliotekininko veiklos aspektus

patikimai matuojančius rodiklius. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m.

lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-2240 patvirtintame valstybės švietimo stebėsenos tvarkos

apraše nurodoma, kad rodiklis – būklės, skirtumų ir/ar pokyčių masto netiesioginis požymis,

matmuo. Šiame dokumente taip pat apibrėžami švietimo stebėsenos principai:

Tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami

švietimo būklei vertinti, švietimo valdymo subjektų sprendimams priimti.

Sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo.

Nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio

nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.

Patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę

atitinkanti informacija.

Konfidencialumas skelbiama tik apibendrinto pobūdžio informacija, garantuojanti asmens

duomenų anonimiškumą.

Taigi, naujai kuriami rodikliai turi atliepti visiems šiems principams.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-

2240 patvirtintame valstybės švietimo stebėsenos tvarkos apraše nurodoma, kad švietimo

stebėsena yra dviejų rūšių:

104

reguliari – pasikartojantys stebėsenos darbai atliekami remiantis valstybės, apskrities,

savivaldybės ar mokyklos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu ir oficialia švietimo statistika,

vykdomi rodiklių aprašuose ar statistikos darbų programoje numatytu dažnumu;

nereguliari – papildomi stebėsenos darbai atliekami remiantis atskiru švietimo valdymo

subjektų sprendimu.

Akivaizdu, kad naujai kuriami rodikliai turėtų būti priskiriami reguliariai stebėsenai. Manytume,

kad bent dalis siūlomų rodiklių turėtų tapti Valstybės švietimo stebėsenos rodikliais (valstybės

švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, atspindintys švietimo sistemos būklę,

skirtumų ir/ar pokyčių mastą bei svarbiausių nacionalinių švietimo tikslų įgyvendinimą). Kiti

gali būti matuojami apskrities, savivaldybės ar mokyklos lygiu.

Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas nustato, kad valstybės švietimo būklės rodikliai ir

oficialūs švietimo statistikos duomenys yra vieši. Vieša informacija nemokamai prieinama

visiems švietimo stebėsenos subjektams. Visais valstybės lygmens švietimo duomenimis ir

analitine informacija disponuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos. Taigi,

jeigu siūlomi mokyklos bibliotekininko veiklos kiekybines charakteristikas matuojantys rodikliai

taptų Valstybės švietimo stebėsenos rodikliais, žemesnių švietimo valdymo lygių subjektai

galėtų nemokamai gauti viešai skelbiamas, situaciją jų valdymo lygiu iliustruojančias, rodiklių

skaitines reikšmes ir, atsižvelgdami į realią situaciją, priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti

švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

Mokyklų bibliotekų bei mokyklų bibliotekose dirbančių bibliotekininkų veiklos kokybę siūlome

matuoti šių stebėsenos rodiklių pagalba:

105

1. Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba persikvalifikavusių, dalis

Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba

persikvalifikavusių skaičius, išreikštas kaip bendro šalies mokyklų

bibliotekininkų skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba

persikvalifikavusių dalis rodo bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų

bibliotekos paslaugų kokybę, taip pat rodo mokyklų steigėjų dėmesį

mokyklos bendruomenių informacijos poreikių tenkinimui mieste ir

kaime.

Skaičiavimas Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba

persikvalifikavusių skaičius

-------------------------------------------------------- x 100 bendras mokyklų

bibliotekininkų skaičius

Reikalingi

duomenys (jų

šaltiniai)

Bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius (ITC),

Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba

persikvalifikavusių skaičius (ITC, mokyklos)

Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės

Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo

Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus:

pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos

Skaičiavimo

periodiškumas

Kasmet

106

2. Kitos veiklos nedirbančių mokyklų bibliotekininkų dalis (rodiklį patikimai galima

apskaičiuoti tik mokslo metams pasibaigus, todėl jį siūloma skaičiuoti už praeitus mokslo

metus)

Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos

pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, skaičius

išreikštas kaip bendro šalies mokyklų bibliotekininkų skaičiaus dalis

(procentais)

Paskirtis Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos

pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, dalis rodo

bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų bibliotekos paslaugų kokybę,

taip pat rodo mokyklų steigėjų dėmesį mokyklos bendruomenių

informacijos poreikių tenkinimui mieste ir kaime.

Skaičiavimas Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos


-------------------------------------------------------- x 100

bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius

Reikalingi

duomenys (jų

šaltiniai)


Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos


(ITC, mokyklos)



Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal

tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos,

Skaičiavimo

periodiškumas

Kasmet

107

3. Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS programine įranga,

dalis

Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS

programine įranga, dalis, išreikšta kaip bendro šalies mokyklų

bibliotekų skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS

programine įranga, dalis rodo bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų

bibliotekos paslaugų kokybę, taip pat rodo, kaip sudaromos sąlygos

naudotis informacinėmis technologijomis mieste ir kaime.

Skaičiavimas Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS

programine įranga, skaičius

-------------------------------------------------------- x 100

bendras mokyklų bibliotekų skaičius

Reikalingi

duomenys (jų

šaltiniai)

Bendras mokyklų bibliotekų skaičius (ITC, mokyklos),

Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS

programine įranga, skaičius (ITC, mokyklos)




tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos

Skaičiavimo

periodiškumas

Kasmet

108

4. Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą dalyvavusių ne

trumpesniuose nei 12 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo renginiuose, dalis (rodiklį

patikimai galima apskaičiuoti tik mokslo metams pasibaigus, todėl jį siūloma skaičiuoti už

praeitus mokslo metus)

Rodiklio aprašymas Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą

dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų

kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius išreikštas kaip bendro

šalies mokyklų bibliotekininkų skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą


kvalifikacijos kėlimo renginiuose, dalis rodo bendrojo lavinimo

mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kokybę, taip pat rodo

mokyklų vadovų dėmesį mokyklos bibliotekininkų kvalifikacijos

kėlimui mieste ir kaime.

Skaičiavimas Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą


kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius

-------------------------------------------------------- x 100

bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius

Reikalingi duomenys (jų

šaltiniai)


Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą


kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius (ITC, mokyklos)




tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos,

Skaičiavimo

periodiškumas

Kasmet

109

5. Stebėsenos rodiklis, matuojantis kokybišką skaitytojų aptarnavimą mokyklų

bibliotekose (remiantis MOBIS programinės įrangos pagalba surinkta informacija).

6. Stebėsenos rodiklis, matuojantis kokybines mokyklų bibliotekų fondų charakteristikas

(remiantis MOBIS programinės įrangos pagalba surinkta informacija).

Stebėsenos rodiklius, matuojančius kokybišką skaitytojų aptarnavimą mokyklų bibliotekose bei

kokybines mokyklų bibliotekų fondų charakteristikas bus galima detaliai aprašyti tik parengus

pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą bei tipinius

mokyklos bibliotekos nuostatus. Turi išlikti nuostata, kad šiuos rodiklius paskaičiuoti turėtų

užtekti MOBIS programinės įrangos, fiksuojančios kasdienę bibliotekos veiklą, galimybių.

110

PRIEDAI

KLAUSIMYNAS – GAIRĖS INTERVIU / FOCUS GRUPEI SU PEDAGOGAIS

Klausimų blokai

1. Mokytojų informuotumas apie jų mokyklų bibliotekų veiklą: žinojimas apie bibliotekos

teikiamas paslaugas, santykis su mokyklos bibliotekininku ir pan.

2. Mokytojų dalyvavimas formuojant mokyklos bibliotekos paslaugų tinklelį: veikla mokyklos

taryboje, diskusijos, pasitarimai, tyrimai ir pan.

3. Mokytojų patirtis bibliotekoje organizuojant mokymosi procesą: užsiėmimų organizavimas,

interaktyvių metodikų taikymas, IKT naudojimas ir kt.

4. Patirtis, sunkumai kreipiantis į mokyklos bibliotekos darbuotoją, ar organizuojant

mokymosi procesą bibliotekoje, skaitykloje. Kokia tų sunkumų prigimtis: infrastruktūrinė,

komunikacinė, administracinė ir pan.

5. Kokie mokytojų lūkesčiai mokyklos bibliotekos atžvilgiu: kokių paslaugų ir kokia apimtimi

tikimasi.

6. Kokie mokytojų lūkesčiai mokyklos bibliotekininko atžvilgiu: kokių bibliotekininko

kompetencijų tikisi pedagogai. Kaip pedagogai vertina savo mokyklos bibliotekininko

veiklą ir kompetencijas.

7. Mokytojų nuomonė apie idealią mokyklos biblioteką: pagrindiniai tokios bibliotekos

bruožai.

8. Pedagogų nuomonė apie mokyklų bibliotekų, bibliotekininkų veiklos ir kompetencijų

tobulinimo galimybes, pastarąsias sąlygojančius veiksnius.

9. Pedagogų nuomonės probleminių anketinių duomenų masyvų atžvilgiu (tai padės gilinti

anketinių apklausų metu surinktų duomenų interpretaciją.

10. Laisvos pastabos ir pasiūlymai

111

KLAUSIMYNAS – GAIRĖS INTERVIU / FOCUS GRUPEI SU BIBLIOTEKININKAIS

Klausimų blokai

1. Mokyklų bibliotekininkų veiklos kontekstas ir jo vertinimas: strateginiai dokumentai,

mokyklos administracijos, mokyklos tarybos, kitų institucijų ir asmenų poveikis

mokyklos bibliotekos ir bibliotekininkų darbui.

2. Mokyklų bibliotekininkų dalyvavimas formuojant mokyklos bibliotekos paslaugų

tinklelį, kokia jo prigimtis: inertiška, inovacinė (jei taip, kokiu būdu), imitacinė.

3. Mokymosi proceso organizavimo bibliotekoje patirtis: užsiėmimų organizavimas,

interaktyvių metodikų taikymas, IKT naudojimas ir kt.

4. Kitos bibliotekos veiklos: projektai, veikla vietos bendruomenėje ir kt.

5. Pagrindiniai sunkumai organizuojant mokymosi procesą ir įgyvendinant kitas veiklas.

Kokia tų sunkumų prigimtis: infrastruktūrinė, komunikacinė, administracinė ir pan.

6. Kokie mokyklų bibliotekininkų lūkesčiai kitų mokyklos bendruomenės narių atžvilgiu:

pirmiausia mokyklų administracijos ir pedagogų.

7. Kaip mokyklų bibliotekininkai vertina savo pačių ir kitų bibliotekininkų turimas

kompetencijas.

8. Kaip mokyklų bibliotekininkai vertina kvalifikacijos tobulinimo galimybes, kokie

pagrindiniai jas sąlygojantys veiksniai.

9. Mokyklų bibliotekininkų nuomonės apie idealią mokyklos biblioteką ir idealų

bibliotekininką.

10. Mokyklų bibliotekininkų nuomonės probleminių anketinių duomenų masyvų atžvilgiu

(tai padės gilinti anketinių apklausų metu surinktų duomenų interpretaciją.

11. Laisvos pastabos ir pasiūlymai

112

KLAUSIMYNAS – GAIRĖS INTERVIU / FOCUS GRUPEI SU MOKINIAIS

Klausimų blokai

1. Mokinių informuotumas apie jų mokyklų bibliotekų veiklą: žinojimas apie bibliotekos

teikiamas paslaugas, santykis su mokyklos bibliotekininku ir pan.

2. Mokinių mokymosi ir kita patirtis mokyklos bibliotekoje: kokias paslaugas gauna, ar

bibliotekoje vyksta mokymosi užsiėmimai, kokiomis formomis, skaitmeninių technologijų

panaudojimas ir kt.

3. Patirtis, sunkumai kreipiantis į biblioteką, skaityklą. Kokia tų sunkumų prigimtis:

infrastruktūrinė, komunikacinė ir pan.

4. Kokie mokinių lūkesčiai mokyklos bibliotekos atžvilgiu: kokių paslaugų ir kokia apimtimi

tikimasi.

5. Kokie mokinių lūkesčiai mokyklos bibliotekininko atžvilgiu: kokių bibliotekininko savybių

tikisi mokiniai.

6. Mokinių nuomonė apie idealią mokyklos biblioteką: pagrindiniai tokios bibliotekos

bruožai.

7. Mokinių refleksija asmeninio santykio su knygomis, kitais informacijos šaltiniais atžvilgiu.

8. Laisvos pastabos ir pasiūlymai.

113

ANKETA MOKYKLŲ BIBLIOTEKININKAMS

Šiuo metu Ugdymo plėtotės centro užsakymu socialinių tyrimų grupė (vadovas – dr. Tadas

Tamošiūnas) vykdo tyrimą, skirtą analizuoti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos būklei,

jos tobulinimo galimybėms. Tyrimo rezultatai bus plačiai pristatyti švietimo

vadybininkams, bibliotekininkų bendruomenei ir padės tobulinti mokyklų bibliotekų veiklą.

Tai anonimiškas anketavimas – Jūsų pavardė ir vardas niekur tyrimo ataskaitoje minimi

nebus. Todėl prašytume Jūsų nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į šios nedidelės anketos

klausimus. Tik atviri Jūsų atsakymai padės nusakyti tikrąją mokyklų bibliotekininkų

kvalifikacijos būklę ir jos kaitos poreikį. Siūlome Jums atsakyti į anketą kompiuteriu.

Tokiu atveju prašome ženklą "X" pažymėti šalia tinkamo atsakymo varianto arba jį tiesiog

paryškinti. Užpildytą anketą labai prašome grąžinti mums iki 2009 m. spalio 1 d. el. pašto

adresu [email protected]. Jeigu Jums patogiau pildyti anketą popieriniu

variantu, tuomet prašytume ją atsispausdinti ir atsakius į klausimus grąžinti adresu: Ugdymo

plėtotės centras, biblioteka, Didlaukio g. 82, LT-08303, Vilnius arba faksu: (8-5) 277 1550.

Iškilus neaiškumams galima pasiteirauti tel. (8-5) 277 1550 (kviesti Renatą Leitienę).

Dėkojame už pagalbą ir linkime sėkmės!

Tyrėjų grupė:

Dr. Tadas Tamošiūnas

Dr. Albinas Kalvaitis

Olga Tamošiūnienė

Renata Leitienė

Jekaterina Bubelienė

mailto:[email protected]

114

1. Kokio tipo mokykloje dirbate? 1. Pradinėje mokykloje ar mokykloje – darželyje

2. Pagrindinėje mokykloje

3. Jaunimo mokykloje

4. Vidurinėje mokykloje

5. Gimnazijoje

6. Kito tipo mokykloje (parašykite, kokioje) ___________________________________________

2. Nurodykite gyvenamojo punkto, kur įsikūrusi Jūsų mokykla, tipą

1. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus

2. Rajono centras

3. Kitas miestas, bet ne rajono centras

4. Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas

3. Kiek apytiksliai mokinių mokosi Jūsų mokykloje? Parašykite ______________________

4. Kokia mokomąja kalba (kalbomis) vyksta pamokos Jūsų mokykloje? Pažymėkite tiek

atsakymų, kiek reikia. 1. Lietuvių kalba

2. Lenkų kalba

3. Rusų kalba

4. Kitomis kalbomis (parašykite)

5. Ar Jūsų mokykloje veikia intranetas (t. y. vidinė kompiuterinė mokyklos sistema)? 1. Taip

2. Ne

6. Ar Jūsų mokykloje kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą?

1. Taip

2. Ne

7. Ar Jūsų mokykloje šalia mokyklos bibliotekos veikia atskira mokyklos skaitykla?

1. Taip

2. Ne

8. Kiek bibliotekininkų dirba Jūsų mokykloje?

1. Vienas

2. Du

3. Daugiau nei du

9. Ar Jūsų mokyklos bibliotekoje aptarnaujami šalia mokyklos gyvenantys, bet joje nei

dirbantys, nei besimokantys asmenys? 1. Taip, aptarnaujami

2. Tokia galimybė yra, bet dar niekas nesikreipė

3.Ne, neaptarnaujami

Pirmieji keli klausimai susiję su bendro pobūdžio informacija apie Jus

115

10. Jūs esate? 1. Moteris

2. Vyras

11. Kokią specialybę (-es) įgijote? 1. Bibliotekininko

2. Mokytojo dalykininko (pvz. istorijos, matematikos ir pan.)

3. Pradinių klasių mokytojo

4. Kitoks atsakymas (parašykite) ___________________________________________________

12. Ar esate įgiję pedagoginį išsilavinimą? 1. Taip

2. Ne

3. Dar neturiu, bet šiuo metu mokausi

13. Kiek Jums metų? Parašykite _________________

14. Koks Jūsų bendras darbo mokyklos bibliotekininku stažas? Parašykite ______________

15. Koks pilnas Jūsų pareigų pavadinimas? 1. Bibliotekos vedėja (-as)

2. Bibliotekininkė (-as)

3. Kitoks atsakymas (parašykite) _________________________________________________

16. Kiek metų Jūs dirbate dabartinėse pareigose? Parašykite _______________________

17. Ar šalia darbo bibliotekininku mokykloje užsiimate kuria nors kita veikla? 1. Dirbu tik mokyklos bibliotekininku

2. Turiu pamokų

3. Turiu mokinių popamokinės veiklos valandų

4. Dirbu kitą darbą už mokyklos ribų, nesusijusį su bibliotekininkyste

5. Kitoks atsakymas (parašykite) _____________________________________________________

18. Ar Jūs žinote, savo veikloje remiatės mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio

raštingumo standartu? 1. Žinau ir remiuosi

2. Žinau, bet remiuosi juo labai mažai

3. Apie tokį standartą tik girdėjau

4. Nežinau ir nesiremiu

Dabar norime pasidomėti, kaip vertinate savo žinias ir įgūdžius

informacinių komunikacinių technologijų srityje

116

19. Pažymėkite, kaip Jūs asmeniškai mokate žemiau išvardintus dalykus? (pažymėkite tinkamą

atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)

Dalykai

Niekada

nekyla

problemų

Retai, bet

problemų kyla

Problemų kyla

pakankamai

dažnai

Problemų

kyla labai

dažnai

Apskritai

nemoku

šito daryti

1. Ieškoti informacijos

internete, formuluoti tikslias

užklausas paieškos sistemoms

pagal skaitytojų užklausas

1 2 3 4 5

2. Naudotis kompiuterinių

tinklų (interneto, intraneto,

mokyklos tinklo) informacijos

ištekliais

1 2 3 4 5

3.Tvarkytis kompiuterio darbo

aplinkoje 1 2 3 4 5

4. Rengti kompiuterinius

dokumentus 1 2 3 4 5

5. Rengti interneto tinklapius 1 2 3 4 5

6. Naudoti elektroninį paštą 1 2 3 4 5

7. Naudotis kompiuterių tinkle

veikiančiomis bibliotekinėmis

sistemomis

1 2 3 4 5

8. Naudotis universalių

duomenų bazių programomis 1 2 3 4 5

9. Pildyti esamas

bibliografines duomenų bazes 1 2 3 4 5

10. Formuluoti ir tikslinti

užklausas duomenų bazėms 1 2 3 4 5

11. Rikiuoti atrinktus

duomenis pagal duotus

kriterijus

1 2 3 4 5

12. Formuluoti užklausas

internetu prieinamoms

duomenų bazėms

1 2 3 4 5

13. Dirbti UNIMARC formatu 1 2 3 4 5

14. Parengti pateiktis ir jas

taikyti savo veikloje 1 2 3 4 5

15. Parengti kompiuterinę

apklausą 1 2 3 4 5

16. Integruotai kaupti tvarkyti

ir naudoti tradicinius ir

kompiuterinius informacijos

išteklius

1 2 3 4 5

17. Rengti bibliotekos

kompiuterizavimo projektus 1 2 3 4 5

117

20. Kokius mokyklos bibliotekininko darbus atliekate dažniau ir kuriuos rečiau? (pažymėkite

tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)

Darbai Dažnai Nedažnai/retai Niekada

1. Išduodame knygas, kitus „popierinius“ informacijos

šaltinius mokytojams ir mokiniams 1 2 3





4. Sudarome sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus

bibliotekoje 1 2 3

5. Organizuojame veiklą, skirtą rašytinio paveldo

saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui 1 2 3

6. Vykdome programą, kurios metu mokiniai kryptingai

mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis? 1 2 3

7. Organizuojame kultūrinio pobūdžio renginius

mokyklos bendruomenei 1 2 3

8. Teikiame knygas ir / ar skaitmeninę informaciją


9. Įgyvendiname kultūrinio pilietinio pobūdžio renginius

vietos bendruomenėje (ne tik mokyklos nariams, bet ir

vietos gyventojams)

1 2 3


21. Kas Jums mokyklos bibliotekos darbe sekasi lengviau ir kas sunkiau? (pažymėkite tinkamą

atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje).

Darbai Sekasi

lengviau

Sekasi

sunkiau

Sunku pasakyti, nes

tokia veikla vykdoma

retai arba niekada







4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 1 2 3

5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir / ar




7. Kultūrinio pobūdžio renginių mokyklos

bendruomenei organizavimas 1 2 3

8. Knygų ir / ar skaitmeninės informacijos teikimas




gyventojams) organizavimas

1 2 3


Mokyklos biblioteka šiuo metu suprantama kaip neatskiriama mokymo

proceso dalis. Tolesni klausimai yra apie tai, kaip Jums, mokyklos

bibliotekos darbuotojui (-ai), apskritai sekasi tokiame procese dalyvauti

118

22. Materialinė mokyklos bibliotekos bazė (knygų fondai, kompiuterinė įranga ir kt.) Jūsų

nuomone yra? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)

Materialinė bazė Visiškai patenkinama

situacija Patenkinama Nepatenkinama

Visiškai

nepatenkinama

1. Knygų fondai 1 2 3 4

2. Skaitmeninės informacijos fondai 1 2 3 4

3. Kompiuterinė įranga 1 2 3 4

4. Patalpų būklė 1 2 3 4

23. Ar mokyklos bibliotekoje sudarytos sąlygos mokiniams savarankiškai mokytis? 1. Tikrai sudarytos sąlygos

2. Ko gero sudarytos sąlygos

3. Ko gero nesudarytos sąlygos

4. Tikrai nesudarytos sąlygos

5. Nežinau, sunku pasakyti

24. Ar su mokyklos mokytojais aptariate, kaip būtų galima mokyklos bibliotekoje ar

skaitykloje toliau tobulinti mokinių žinias, gebėjimus ar įgūdžius? 1. Taip, apie tai su mokytojais kalbamės dažnai

2. Taip, apie tai su mokytojais kalbamės kai kada

3. Ne, šios temos su mokytojais neaptarinėjame

25. Ar su mokyklos direkcija aptariate, kaip būtų galima mokyklos bibliotekoje ar

skaitykloje toliau tobulinti mokinių žinias, gebėjimus ar įgūdžius? 1. Taip, apie tai su mokyklos direkcija kalbamės dažnai

2. Taip, apie tai su mokyklos direkcija kalbamės kai kada

3. Ne, šios temos su mokyklos direkcija neaptarinėjame

26. Ar mokyklos bibliotekoje mokiniams teikiamos profesinio informavimo paslaugos

interneto technologijų priemonėmis? 1. Teikiamos

2. Neteikiamos

3. Profesinio informavimo paslaugos mokykloje teikiamos, bet ne mūsų bibliotekoje

27. Ar Jūsų mokyklos bibliotekoje yra sudarytos sąlygos mokytojams ir kitam mokyklos

pedagoginiam personalui rengtis pamokoms? 1. Tikrai sudarytos sąlygos





28. Kaip Jums sekasi teikti bibliotekininko paslaugas Jūsų mokyklos bendruomenės nariams?

(pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)

Nariai Jokių problemų

nekyla

Kai kada kyla

problemų

Problemų

kyla nuolat

Tokių

paslaugų

neteikiu

1. Mokiniams 1 2 3 4

2. Mokytojams 1 2 3 4

3. Mokinių tėvams 1 2 3 4

4. Vietos bendruomenės gyventojams,

nedirbantiems ir nesimokantiems mokykloje 1 2 3 4

119

29. Kaip dažnai Jums tenka teikti bibliotekines paslaugas įvairiems Jūsų mokyklos

bendruomenės nariams? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)

Nariai Kasdien

Vidutiniškai

kartą į dvi-tris

dienas

Vidutiniškai

kartą per savaitę

Rečiau nei kartą

per savaitę Niekada

1. Mokiniams 1 2 3 4 5

2. Mokytojams 1 2 3 4 5

3. Mokinių tėvams 1 2 3 4 5

4. Vietos bendruomenės

gyventojams, nedirbantiems ir

nesimokantiems mokykloje

1 2 3 4 5

30. Su kurių klasių mokiniais Jums lengviau dirbti? 1. Su jaunesniais, 1 – 8 klasių mokiniais

2. Su vyresniais, 9 – 12 klasių mokiniais

3. Mūsų mokykloje mokosi tik jaunesniųjų, arba tik vyresniųjų klasių mokiniai, todėl negaliu

palyginti

31. Ar žinote kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų veiklą

bendrai ar kurį nors šios veiklos aspektą ir ar, Jūsų manymu, tokio dokumento apskritai

reikia? 1. Tokį dokumentą žinau ir jis reikalingas (prašytume parašyti, koks tai dokumentas)______________

__________________________________________________________________________________

2. Tokio dokumento nežinau, bet, jei yra toks dokumentas, jis man būtų labai reikalingas

3. Tokio dokumento nežinau ir jis man nereikalingas

32. Tarptautinė bibliotekininkų asociacijų ir institucijų federacija kelia mokyklos

bibliotekoms ambicingus tikslus. Prašytume įvertinti, kaip Jūsų mokyklos bibliotekai sekasi

įgyvendinti toliau minimas šios federacijos suformuluotas funkcijas? Prašytume negalvoti apie

vieną ar kitą labiau pasisekusį ar nevykusį veiklos epizodą ir vertinti apibendrintai (pažymėkite

tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje).

Funkcijos Sekasi


Tokios

funkcijos

šiuo metu

nevykdome



skaityti, mokytis ir naudotis bibliotekomis visą gyvenimą 1 2 3 4

3. Sudaryti sąlygas informacijos kūrimo ir naudojimo patyrimui

žinioms, supratimui, vaizduotei ir džiaugsmui 1 2 3 4


reikalingus bet kokios formos ar pobūdžio informacijai vertinti

ir naudoti, taip pat jautrumą bendruomenėje vykstantiems

komunikacijos procesams

1 2 3 4

5. Teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir pasaulinių

išteklių, kurie atveria besimokantiesiems skirtingas idėjas,

patirtį ir nuomones

1 2 3 4



7. Dirbti su moksleiviais, mokytojais, administracija ir tėvais,

siekiant mokyklos misijos įgyvendinimo 1 2 3 4


informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei visuomenei 1 2 3 4

9. Skatinti skaitymą, populiarinti mokyklos bibliotekos fondus

ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už jos ribų 1 2 3 4

120

33. Daugelis sutaria, kad šiandieninių bibliotekų paslaugas visuomenei galima sugrupuoti į tris

grupes. Kuri iš jų Jums asmeniškai atrodo svarbiausia, kuri mažiau svarbi? (pažymėkite


Paslaugos Svarbi Vidutiniškai

svarbi

Visai

nesvarbi

1. Tradicinės paslaugos, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį paveldą ir

skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti

kūrybingumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti žinių visuomenė

1 2 3

2. Skaitmeninės informacijos paslaugos, kurios remiasi skaitmeninės

informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima gyventojų informacinės

kompetencijos ugdymą

1 2 3

3. Viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugos, skatinančios visuomenės

narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti pilietiniuose ir kultūriniuose

renginiuose

1 2 3

34. Pagrindines mokyklos bibliotekos veiklos kryptis paprastai nustato mokyklos vadovybė.

Prašau nurodyti, kokios paslaugos, Jūsų vertinimu, labiausiai svarbios Jūsų mokyklos

vadovybei? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)


svarbi

Visai

nesvarbi

1. Tradicinės paslaugos, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį paveldą ir

skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti

kūrybingumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti žinių visuomenė 1 2 3

2. Skaitmeninės informacijos paslaugos, kurios remiasi skaitmeninės

informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima gyventojų informacinės

kompetencijos ugdymą

1 2 3

3. Viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugos, skatinančios visuomenės

narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti pilietiniuose ir kultūriniuose

renginiuose

1 2 3

35. Kiek kartų per paskutinius 3 metus įvairiuose kursuose mokėtės bei kitaip tobulinote

savo profesinius (bibliotekininko) gebėjimus ir žinias? 1. Nė karto (pereikite prie klausimo Nr. 39)

2. 1 kartą

3. 2-3 kartus

4. 4-10 kartų

5. Daugiau nei 10 kartų

36. Ar kvalifikacijos tobulinimo renginiai pateisino Jūsų lūkesčius? 1. Pateisino visi renginiai, kuriuose dalyvavau

2. Pateisino didesnė dalis

3. Pateisino mažesnė dalis

4. Nepateisino nė vienas

37. Kodėl dalyvavote kvalifikacijos tobulinimo renginiuose? (galite pažymėti keletą atsakymų

variantų) 1. Skatino mokyklos vadovybė

2. Norėjau susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis naujovėmis

3. Nenoriu atsilikti nuo kolegų

4. Kvalifikacijos tobulinimas – tai puiki „proto mankšta“

5. Manau tai padeda profesinei karjerai

6. Renginiuose galima maloniai ir naudingai pabendrauti su kolegomis

7. Kitoks atsakymas (parašykite) ______________________________________________________

Pabaigai norime pasidomėti apie Jūsų kvalifikaciją, jos tobulinimo patirtį ir

perspektyvas

121

38. Kuriais metais paskutinį kartą tobulinote savo, kaip mokyklos bibliotekininko

kvalifikaciją? (parašykite) __________________________________________________________

39. Ar kada nors dalyvavote mokymuose, skirtuose tobulinti mokyklų bibliotekininkų

kompiuterinio raštingumo įgūdžius? 1. Taip

2. Ne (pereikite prie klausimo Nr. 41)

40. Jei dalyvavote mokymuose, skirtuose tobulinti mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio

raštingumo įgūdžius, ar savo kasdienėje veikloje naudojate tų mokymų metu gautomis

žiniomis? 1. Taip, nuolat naudoju

2. Taip, kai kada naudoju

3. Ne, nenaudoju

4. Kitoks atsakymas (parašykite) _________________________________________________________

41. Kokias papildomas mokyklos bibliotekos paslaugas norėtumėte pasiūlyti savo mokyklos

mokiniams, pedagogams, kitiems vartotojams, bet tam dar neturite kokių nors gebėjimų ar

įgūdžių? Parašykite

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

42. Jei bibliotekoje mokiniams teikiamos profesinio informavimo paslaugos interneto

technologijų priemonėmis, ar Jums asmeniškai užtenka žinių, įgūdžių ir gebėjimų padėti

mokiniams gauti šią paslaugą? 1. Tikrai užtenka

2. Ko gero užtenka

3. Ko gero neužtenka

4. Tikrai neužtenka

5. Nežinau, negalvojau

6. Tokia paslauga neteikiama

43. Pabandykite įvertinti, kaip Jums, mokyklos bibliotekininkui, savo kasdienėje veikloje

sekasi panaudoti savo turimus gebėjimus? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje

eilutėje)

GEBĖJIMAI /KAIP SEKASI

Gebėjimai pakankamai

aukšto lygio, kad

padaryčiau viską, ką tik

susiplanuoju

Jei šie gebėjimai

būtų geresni,

mano darbo

kokybė pagerėtų

Tokio gebėjimo

trūksta ir todėl

tokios veiklos

nevykdau

Sunku

pasakyti

1. Analizuoti mokyklos bendruomenės

informacijos poreikius 1 2 3 4

2. Sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti

mokyklos bibliotekos resursus 1 2 3 4

3. Instruktuoti lankytojus (ir IKT priemonėmis)

apie naudojimąsi biblioteka, jos resursais 1 2 3 4

4. Skatinti skaitymo programas ir organizuoti

kultūrinius renginius 1 2 3 4

5. Dalyvauti mokyklinės programos įgyvendinimo

planavime 1 2 3 4

6. Dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant

mokymosi veiklas: pamokas ir pan. 1 2 3 4

7. Vykdyti mokyklos bibliotekos darbo stebėseną 1 2 3 4

8. Kurti ir stiprinti partnerystę su išorės

organizacijomis 1 2 3 4

9. Strategiškai planuoti 1 2 3 4

10. Planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos

tobulinimą 1 2 3 4

122

44. Nurodykite, ar kvalifikacijos kėlimo metu norėtumėte tobulinti šiuos gebėjimus?

(pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)

GEBĖJIMAI

Tikrai

norėčiau

tobulinti

Ko gero

norėčiau

tobulinti

Ko gero

nenorėčiau

tobulinti

Tikrai

nenorėčiau

tobulinti

1. Bendras kompiuterinis raštingumas 1 2 3 4

2. Bibliotekininkui reikalingas specifinis kompiuterinis

raštingumas 1 2 3 4

3. Efektyvus ir kokybiškas knygų išdavimas ir priežiūra 1 2 3 4

4. Kultūrinių, pilietinių projektų rengimas ir

įgyvendinimas 1 2 3 4

5. Mokymosi bibliotekoje organizavimas 1 2 3 4

6. Veiksmingas darbas su vietos bendruomene 1 2 3 4

7. Vadybiniai gebėjimai, darbas komandoje 1 2 3 4

8. Užsienio kalba (parašykite, kokia)________________ 1 2 3 4

9. Pedagoginiai gebėjimai 1 2 3 4

10. Bendrieji socialiniai gebėjimai (sugebėjimas bendrauti,

spręsti konfliktus ir pan.) 1 2 3 4

45. Ar susiduriate su kokiomis nors kvalifikacijos tobulinimo kliūtimis? (pažymėkite tinkamą


KLIŪTYS Susiduriu Kai kada susiduriu,

kai kada ne Nesusiduriu

1. Kvalifikacijos tobulinimui nesudaro sąlygų mokyklos

administracija 1 2 3

2. Sunku suderinti su šeimyniniu gyvenimu (pvz., trūksta laiko,

nepritaria šeimos nariai ir pan.) 1 2 3

3. Trūksta poreikius atitinkančių renginių 1 2 3

4. Sunku įgytas žinias pritaikyti praktikoje 1 2 3

5. Renginiuose nieko naujo nesužinosi 1 2 3

6. Stinga informacijos apie renginius 1 2 3

7. Kvalifikacijos tobulinimas nepadeda profesinei karjerai 1 2 3

8. Trūksta lėšų dalyvauti norimuose renginiuose 1 2 3

9. Kitos kliūtys (parašykite) 1 2 3

46. Turbūt sutiksite, kad visi mokyklos nariai dalyvaujantys mokinių mokyme (pedagogai,

administracijos darbuotojai, bibliotekininkai ir kt.) turi būti vienodai gerbiami ir vertinami.

Kaip asmeniškai jaučiatės Jūs? 1. Kaip lygiavertis narys

2. Kaip mažiau svarbus narys

3. Kaip nesvarbus narys

4. Kitoks atsakymas (parašykite) ________________________________________________

47. Kaip vertintumėte žemiau suformuluotus teiginius? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą

kiekvienoje eilutėje)

Teiginiai Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu

1. Iš esmės nepagerinus mokyklos bibliotekininko materialinio

atlyginimo sunku tikėtis, kad bibliotekininkai aktyviai tobulins

savo kvalifikaciją, apskritai stengsis šiame darbe

1 2 3

2. Atlyginimas yra svarbus, tačiau svarbūs ir kiti veiksniai:

aplinkinių kolegų, administracijos pagarba, mokinių ir mokytojų

įvertinimas, pasitenkinimas savo darbu

1 2 3

3. Atlyginimas palyginti nesvarbu, svarbiausia aplinkinių kolegų,

administracijos pagarba, mokinių ir mokytojų įvertinimas,

pasitenkinimas savo darbu

1 2 3

4. Mokyklos bibliotekininko kvalifikacijos tobulinimas turi būti

aiškiai susietas su darbo atlygiu 1 2 3

123

48. Kokiais katalogais dažniausiai naudojamasi Jūsų mokyklos bibliotekoje? 1. Popierinių kortelių katalogu

2. MOBIS programos pagalba sukurtu elektroniniu katalogu

3. Maždaug vienodai dažnai naudojamasi tiek popierinių kortelių, tiek ir MOBIS programos pagalba

sukurtu elektroniniu katalogais

4. Kitoks atsakymas (parašykite) _______________________________________________________

49. Ar Jūs mokate dirbti su MOBIS? 1. Taip, nekyla jokių problemų

2. Taip, bet kai kada kyla problemų

3. Problemos kyla dažnai

4. Naudotis praktiškai nemoku (paskutinį klausimą praleiskite)

50. Jei dirbate su MOBIS sistema, kokius darbus atliekate šios programinės įrangos pagalba?

Darbai Atlieku kas

dieną

Atlieku vidutiniškai

kelis kartus per

savaitę

Atlieku vidutiniškai kartą

per savaitę ar rečiau Neatlieku

1. Leidinių katalogavimas 1 2 3 4

2. Darbas su duomenų baze 1 2 3 4

3. Komplektavimo darbai

(registracija ir ataskaitų rašymas) 1 2 3 4

4. Su skaitytojų aptarnavimu

susiję darbai (registracija, įvairių

statistikų skaičiavimas)

1 2 3 4

5. Reikiamų leidinių užsakymas

internetu 1 2 3 4

6. Vadovėlių bibliografinių

įrašų importas iš IS MOKYKLA

svetainės

1 2 3 4

Jeigu norėtumėte ką nors pridurti, prašytume žemiau išdėstyti visas savo pastabas

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

124

ANKETA MOKYKLŲ MOKYTOJAMS





Mums labai svarbi mokyklose dirbančių mokytojų nuomonė, nes mokyklos biblioteka skirta

visapusiškai tenkinti mokyklos bendruomenės narių informacinius poreikius, savo fondais

ir veikla dalyvauti ugdymo procese. Geriausias tokio dalyvavimo ugdymo procese ekspertas

– mokyklos mokytojas. Todėl prašytume Jūsų nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į šios nedidelės

anketos klausimus.


nebus. Tik atviri Jūsų atsakymai padės nusakyti tikrąją mokyklų bibliotekininkų

kvalifikacijos būklę ir jos kaitos poreikį.

Siūlome Jums atsakyti į anketą kompiuteriu. Tokiu atveju prašome ženklą "X" pažymėti

šalia tinkamo atsakymo varianto arba jį tiesiog paryškinti. Užpildytą anketą labai prašome

grąžinti mums iki 2009 m. spalio 1 d. el. pašto adresu [email protected]. Jeigu

Jums patogiau pildyti anketą popieriniu variantu, tuomet prašytume ją atsispausdinti ir

atsakius į klausimus grąžinti adresu: Ugdymo plėtotės centras, biblioteka, Didlaukio g. 82,

LT-08303, Vilnius arba faksu: (8-5) 277 1550. Iškilus neaiškumams galima pasiteirauti tel.

(8-5) 277 1550 (kviesti Renatą Leitienę).


Tyrėjų grupė:




Renata Leitienė



125





5. Gimnazijoje

6. Kito tipo mokykloje (parašykite, kokioje) _____________________________________________

2. Nurodykite gyvenamojo punkto, kur įsikūrusi Jūsų mokykla, tipą 1. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus

2. Rajono centras



3. Kiek apytiksliai mokinių mokosi Jūsų mokykloje? Parašykite _________________



2. Lenkų kalba

3. Rusų kalba


5. Ar Jūsų mokykloje šalia mokyklos bibliotekos veikia atskira mokyklos skaitykla? 1. Taip

2. Ne

6. Kiek bibliotekininkų dirba Jūsų mokykloje? 1. Vienas

2. Du

3. Daugiau nei du

4. Tiksliai nežinau


2. Vyras

8. Kokio dalyko (-ų) pamokų turite šiais mokslo metais? Parašykite ___________________

9. Koks Jūsų bendras darbo mokytoju stažas? Parašykite ___________________________

10. Ar šiais metais turite auklėjamąją klasę? 1. Mokau pradinių klasių (1-4 kl.) mokinius

2. Jaunesniųjų klasių (5-8 kl.) mokinių auklėjamąją klasę

3. Vyresniųjų klasių (9-12 kl.) mokinių auklėjamąją klasę

4. Auklėjamosios klasės šiais mokslo metais neturiu


12. Kokia Jūsų kvalifikacinė kategorija? 1. Mokytojas

2. Vyresnysis mokytojas

3. Mokytojas metodininkas

4. Mokytojas ekspertas

5. Kvalifikacinės kategorijos neturiu

126

13. Su kokiais mokyklos bibliotekininko darbais, sprendžiant pedagoginio darbo klausimus,

susiduriate dažniau ir su kuriais rečiau?

Darbai Dažnai

susiduriu

Nedažnai/r

etai susiduriu

Beveik niekada/

niekada nesusiduriu

1. Išduodamos knygos, kiti „popieriniai“ informacijos šaltiniai

mokytojams ir mokiniams 1 2 3

2. Padedama mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti


3. Padedama mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti


4. Sudaromos sąlygas organizuoti mokymosi užsiėmimus

bibliotekoje 1 2 3

5. Organizuojama veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir

/ ar skaitymo skatinimui 1 2 3

6. Vykdomi užsiėmimai, kurių metu mokiniai kryptingai

mokomi naudotis informacinėmis kompiuterinėmis

technologijomis?

1 2 3

7. Organizuojami kultūrinio pobūdžio renginiai mokyklos

bendruomenei 1 2 3

8. Teikiamos knygos ir / ar skaitmeninė informacija mokinių

tėvams ir / ar vietos gyventojams 1 2 3

9. Įgyvendinami kultūrinio pilietinio pobūdžio renginiai vietos


gyventojams)

1 2 3




Materialinė bazė

Visiškai

patenkinama

situacija

Patenkinama Nepatenkinama Visiškai

nepatenkinama





15. Ar Jus tenkina mokykloje teikiamų bibliotekinių paslaugų kokybė? (pažymėkite tinkamą


Darbai Visiška

i tenkina

Iš

dalies

tenkina

Visišk

ai

netenkina

Sunku

pasakyti

1. Knygų, kitų „popierinių“ informacijos šaltinių mokytojams ir

mokiniams išdavimas

1 2 3 4

2. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę

informaciją iš mūsų bibliotekos fondų

1 2 3 4

3. Pagalba mokytojams ir mokiniams naudotis, gauti skaitmeninę

informaciją iš kitų šalies bibliotekų fondų

1 2 3 4

4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 1 2 3 4

5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir / ar skaitymo

skatinimui

1 2 3 4

6. Mokymų, kurių metu mokiniai kryptingai mokomi naudotis

interaktyviomis technologijomis, vykdymas?

1 2 3 4


organizavimas

1 2 3 4

8. Knygų ir / ar skaitmeninės informacijos teikimas mokinių tėvams

ir / ar vietos gyventojams

1 2 3 4

9. Kultūrinio pilietinio pobūdžio renginių vietos bendruomenėje (ne

tik mokyklos nariams, bet ir vietos gyventojams) organizavimas

1 2 3 4

10. Kita (parašykite) 1 2 3 4


proceso dalis. Tolesni klausimai yra apie tai, kaip mokyklos biblioteka padeda

Jums spręsti iškilusias pedagoginio darbo problemas

.

127

16. Ar, Jūsų vertinimu, mokyklos bibliotekoje sudarytos sąlygos mokiniams savarankiškai

mokytis? 1. Tikrai sudarytos sąlygos





17. Ar su mokyklos bibliotekininkais aptariate, kaip būtų galima mokyklos bibliotekoje ar

skaitykloje tobulinti mokinių žinias, gebėjimus ar įgūdžius? 1. Taip, apie tai su bibliotekos darbuotojais kalbamės dažnai

2. Taip, apie tai kalbamės kai kada

3. Ne, šios temos neaptarinėjame

18. Ar, Jūsų vertinimu, mokyklos bibliotekoje yra sudarytos sąlygos mokytojams ir kitam

mokyklos pedagoginiam personalui rengtis pamokoms? 1. Tikrai sudarytos sąlygos





19. Ar Jūs galite paprašyti mokyklos bibliotekininko parinkti Jums reikiamą informaciją

ir taip padėti Jums geriau pasirengti pamokai? 1. Tai įprasta mūsų mokykloje

2. Tai nėra įprasta mūsų mokykloje, bet, jei paprašyčiau, mokyklos bibliotekininkas tikrai padėtų

3. Tai nėra įprasta mūsų mokykloje, bet, jei paprašyčiau, mokyklos bibliotekininkas ko gero

nepadėtų

4. Kitas atsakymas. Parašykite ________________________________________________________

20. Ar, Jūsų vertinimu, mokiniai yra patenkinti mokyklos bibliotekoje teikiamo

aptarnavimo kokybe? 1. Tikrai patenkinti

2. Ko gero patenkinti

3. Ko gero nepatenkinti

4. Tikrai nepatenkinti


21. Jei mokiniai nėra visiškai patenkinti mokyklos bibliotekoje teikiamu aptarnavimu,

kurių klasių mokiniams, Jūsų nuomone, kyla daugiausia problemų? 1. Pradinių klasių (1-4)

2. Jaunesniųjų klasių (5-8 kl.)

3. Vyresniųjų klasių (9-12 kl.)

4. Kitoks atsakymas (parašykite) ______________________________________________________

22. Jei mokiniai nėra visiškai patenkinti mokyklos bibliotekoje teikiamu aptarnavimu,

kokių problemų, Jūsų žiniomis, jiems dažniausiai kyla? Parašykite.

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

128

23. Tarptautinė bibliotekininkų asociacijų ir institucijų federacija kelia mokyklos

bibliotekoms ambicingus tikslus. Prašytume įvertinti, kaip Jūsų mokyklos bibliotekai sekasi

įgyvendinti toliau minimas, šios federacijos suformuluotas funkcijas? Prašytume negalvoti apie

vieną ar kitą labiau pasisekusį ar nevykusį veiklos epizodą ir vertinti apibendrintai (pažymėkite

tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje).

Mokyklos bibliotekos funkcijos Sekasi


Sunku pasakyti /

nežinau



skaityti, mokytis ir naudotis bibliotekomis visą gyvenimą

1 2 3 4


patyrimui žinioms, supratimui, vaizduotei ir džiaugsmui

1 2 3 4





1 2 3 4



skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones

1 2 3 4




tėvais, siekiant mokyklos misijos įgyvendinimo

1 2 3 4


informacijos yra esminės pilietinei ir demokratinei

visuomenei

1 2 3 4


fondus ir paslaugas visai mokyklos bendruomenei ir už jos

ribų

1 2 3 4

24. Ar žinote kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų veiklą

bendrai ar kurį nors šios veiklos aspektą, ir ar, Jūsų manymu, tokio dokumento apskritai

reikia? 1. Tokį dokumentą žinau ir jis reikalingas (prašytume parašyti, koks tai dokumentas) ____________

______________________________________________________________________________



4. Kitoks atsakymas (parašykite) _____________________________________________________

25. Daugelis sutaria, kad šiandieninių bibliotekų paslaugas visuomenei galima sugrupuoti į

tris grupes. Kuri iš jų Jums asmeniškai atrodo svarbiausia, kuri mažiau svarbi? (pažymėkite



svarbi Visai nesvarbi

1. Tradicinės paslaugos, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį

paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir

savikūrai, ugdyti kūrybingumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti

žinių visuomenė

1 2 3

2. Skaitmeninės informacijos paslaugos, kurios remiasi

skaitmeninės informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima

gyventojų informacinės kompetencijos ugdymą

1 2 3

3. Viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugos, skatinančios

visuomenės narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti

pilietiniuose ir kultūriniuose renginiuose

1 2 3

129

26. Kokias papildomas paslaugas mokyklos mokiniams, pedagogams, kitiems vartotojams

turėtų teikti Jūsų mokyklos biblioteka, bet neteikia? Parašykite

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

27. Pabandykime įvertinti, kaip Jūsų mokyklos bibliotekininkui savo kasdienėje veikloje


eilutėje)

GEBĖJIMAI /KAIP

SEKASI


aukšto lygio, kad

padarytų viską, ką tik

susiplanuoja

Jei šie gebėjimai būtų

geresni, bibliotekininko

darbo kokybė pagerėtų

Tokio gebėjimo

trūksta ir todėl

tokios veiklos

nevykdo

Sunku

pasakyti /

nežinau

1. Analizuoti mokyklos

bendruomenės informacijos

poreikius

1 2 3 4

2. Sistematizuoti,

katalogizuoti, klasifikuoti


1 2 3 4

3. Instruktuoti lankytojus

(ir IKT priemonėmis) apie

naudojimąsi biblioteka, jos

resursais

1 2 3 4

4. Skatinti skaitymo

programas ir organizuoti


1 2 3 4

5. Dalyvauti mokyklinės

programos įgyvendinimo

planavime

1 2 3 4

6. Dalyvauti rengiant,

įgyvendinant ir įvertinant

mokymosi veiklas: pamokas ir

pan.

1 2 3 4

7. Vykdyti mokyklos

bibliotekos darbo stebėseną 1 2 3 4

8. Kurti ir stiprinti

partnerystę su išorės

organizacijomis

1 2 3 4


10. Planuoti ir vykdyti savo

kvalifikacijos tobulinimą 1 2 3 4


________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

130

ANKETA MOKYKLŲ VADOVAMS





Mums labai svarbi mokyklų vadovų nuomonė, nes mokyklos biblioteka – struktūrinis

mokyklos padalinys. Todėl prašytume Jūsų nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į šios nedidelės

anketos klausimus. Anketoje šalia kitų klausimų prašome įvertinti Jūsų mokyklos

bibliotekininko kvalifikaciją. Jei Jūsų vadovaujamoje mokykloje dirba keli mokyklos

bibliotekininkai, prašytume įvertinti, Jūsų manymu, labiausiai kvalifikuotą mokyklos

bibliotekininką.


nebus. Tik atviri Jūsų atsakymai padės nusakyti tikrąją mokyklų bibliotekininkų

kvalifikacijos būklę ir jos kaitos poreikį.

Siūlome Jums atsakyti į anketą kompiuteriu. Tokiu atveju prašome ženklą "X" pažymėti

šalia tinkamo atsakymo varianto arba jį tiesiog paryškinti. Užpildytą anketą labai prašome

grąžinti mums iki 2009 m. spalio 1 d. el. pašto adresu [email protected]. Jeigu

Jums patogiau pildyti anketą popieriniu variantu, tuomet prašytume ją atsispausdinti ir

atsakius į klausimus grąžinti adresu: Ugdymo plėtotės centras, biblioteka, Didlaukio g. 82,

LT-08303, Vilnius arba faksu: (8-5) 277 1550. Iškilus neaiškumams galima pasiteirauti tel.

(8-5) 277 1550 (kviesti Renatą Leitienę).


Tyrėjų grupė:




Renata Leitienė



131





5. Gimnazijoje

6. Kito tipo mokykloje (parašykite, kokioje)

2. Nurodykite gyvenamojo punkto, kur įsikūrusi Jūsų mokykla, tipą 1. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus

2. Rajono centras



3. Kiek apytiksliai mokinių mokosi Jūsų mokykloje? Parašykite __________________



2. Lenkų kalba

3. Rusų kalba


5. Ar Jūsų mokykloje veikia intranetas (t. y. vidinė kompiuterinė mokyklos sistema)? 1. Taip

2. Ne

6. Ar Jūsų mokykloje kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą? 1. Taip

2. Ne

7. Ar Jūsų mokykloje šalia mokyklos bibliotekos veikia atskira mokyklos skaitykla? 1. Taip

2. Ne

8. Kiek bibliotekininkų dirba Jūsų mokykloje? 1. Vienas

2. Du

3. Daugiau nei du

9. Ar Jūsų mokyklos bibliotekoje aptarnaujami šalia mokyklos gyvenantys, bet joje nei

dirbantys, nei besimokantys asmenys? 1. Taip, aptarnaujami

2. Tokia galimybė yra, bet dar niekas nesikreipė

3. Ne, neaptarnaujami


2. Vyras


12. Jūs: 1. Mokyklos direktorius

2. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas

132

13. Kiek metų Jūs dirbate dabartinėse pareigose? Parašykite ________________________

14. Kurią vadybinę kategoriją esat įgijęs? 1. Trečiąją vadybinę kategoriją

2. Antrąją vadybinę kategoriją

3. Pirmąją vadybinę kategoriją

4. Vadybinės kategorijos dar neįgijau

15. Kas, Jūsų vertinimu, Jūsų mokyklos bibliotekininkams sekasi lengviau ir kas sunkiau? (pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje).

Darbai Sekasi

lengviau

Sekasi

sunkiau

Nežinau, sunku

pasakyti







4. Mokymosi užsiėmimų bibliotekoje organizavimas 1 2 3

5. Veikla, skirta rašytinio paveldo saugojimui ir/ar





organizavimas 1 2 3

8. Knygų ir/ar skaitmeninės informacijos teikimas

mokinių tėvams ir/ar vietos gyventojams 1 2 3



gyventojams) organizavimas

1 2 3




Materialinė bazė

Visiškai

patenkinama

situacija

Patenkinama Nepatenkinama Visiškai

nepatenkinama





17. Ar mokyklos bibliotekoje sudarytos sąlygos mokiniams savarankiškai mokytis? 1. Tikrai sudarytos sąlygos




5. Nežinau, sunku pasakyti.

18. Kaip dažnai Jūsų mokyklos bibliotekoje bei skaitykloje vyksta atskirų dalykų

pamokos? 1. Nuolat

2. Kai kada

3. Beveik niekada

4. Niekada


proceso dalis. Tolesni klausimai yra apie tai, kaip tokiame procese sekasi

dalyvauti Jūsų mokyklos bibliotekininkui (-ams).

133

19. Jei mokyklos bibliotekoje ar skaitykloje vyksta atskirų dalykų pamokos, ar, ruošiantis

joms bei jų metu dalyvauja Jūsų mokyklos bibliotekininkai? 1. Visada dalyvauja

2. Kai kada dalyvauja

3. Niekada nedalyvauja

20. Jei mokyklos bibliotekoje ar skaitykloje vyksta atskirų dalykų pamokos, kokių

mokomųjų dalykų pamokos tai būna dažniausiai? Parašykite____________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

21. Ar su mokyklos bibliotekininkais aptariate, kaip būtų galima mokyklos bibliotekoje ar

skaitykloje toliau tobulinti mokinių žinias, gebėjimus ar įgūdžius? 1. Taip, apie tai su bibliotekos darbuotojais kalbamės dažnai

2. Taip, apie tai kalbamės kai kada

3. Ne, šios temos neaptarinėjame

22. Ar Jūsų mokyklos bibliotekoje yra sudarytos sąlygos mokytojams ir kitam mokyklos

pedagoginiam personalui rengtis pamokoms? 1. Tikrai sudarytos sąlygos




5. Nežinau, sunku pasakyti.

23. Įvertinkite, kaip Jūsų mokyklos bibliotekininkams sekasi teikti bibliotekininko

paslaugas mokyklos bendruomenės nariams? (pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje)

Nariai

Jokių

problemų

nekyla

Kai kada

kyla

problemų

Problemų

kyla nuolat

Šios grupės mokyklos

bendruomenės nariams paslaugos

neteikiamos

1. Mokiniams 1 2 3 4

2. Mokytojams 1 2 3 4

3. Mokinių tėvams 1 2 3 4

4. Vietos bendruomenės

gyventojams, nedirbantiems ir

nesimokantiems mokykloje

1 2 3 4

24. Ar žinote kokį nors dokumentą, reglamentuojantį mokyklų bibliotekininkų veiklą bendrai

ar kurį nors šios veiklos aspektą ir ar, Jūsų manymu, tokio dokumento apskritai reikia? 1. Tokį dokumentą žinau ir jis reikalingas (prašytume parašyti, koks tai dokumentas) ______________



4. Kitoks atsakymas (parašykite) _______________________________________________________

25. Daugelis sutaria, kad šiandieninių bibliotekų paslaugas visuomenei galima sugrupuoti į

tris grupes. Kuri iš jų Jums asmeniškai atrodo svarbiausia? 1. Tradicinės paslaugos, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti rašytinį paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti

sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti kūrybingumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti žinių

visuomenė

2. Skaitmeninės informacijos paslaugas, kurios remiasi skaitmeninės informacijos prieiga bibliotekoje ir

už jos ribų ir apima gyventojų informacinės kompetencijos ugdymą

3. Viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugas, skatinančias visuomenės narius bendrauti, keistis

nuomonėmis, dalyvauti pilietiniuose ir kultūriniuose renginiuose

4. Visos šios paslaugų grupės vienodai svarbios

134

26. Ar Jūsų mokyklos bibliotekininkas noriai siekia tobulinti savo kvalifikaciją? 1. Noriai, net raginti nereikia

2. Reikia kai kada paraginti

3. Reikia ilgai raginti

4. Bibliotekininkas kvalifikacijos kelti nenori (parašykite trumpai, kodėl) ________________________

_________________________________________________________________________________

27. Kokias papildomas mokyklos bibliotekos paslaugas siūlytumėte teikti mokyklos

mokiniams, pedagogams, kitiems vartotojams, bet tam Jūsų mokyklos bibliotekininkas (-ai)

dar neturi kokių nors gebėjimų ar įgūdžių? Parašykite

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

28. Pabandykime įvertinti, kaip Jūsų mokyklos bibliotekininkui, savo kasdienėje veikloje


eilutėje)

GEBĖJIMAI /KAIP

SEKASI


aukšto lygio, kad

padarytų viską, ką tik

susiplanuoja

Jei šie gebėjimai būtų

geresni, bibliotekininko

darbo kokybė pagerėtų

Tokio gebėjimo

trūksta ir todėl

tokios veiklos

nevykdo

Sunku

pasakyti/

nežinau

1. Analizuoti mokyklos

bendruomenės informacijos

poreikius

1 2 3 4

2. Sistematizuoti,

katalogizuoti, klasifikuoti


1 2 3 4

3. Instruktuoti lankytojus (ir

IKT priemonėmis) apie

naudojimąsi biblioteka, jos

resursais

1 2 3 4

4. Skatinti skaitymo

programas ir organizuoti


1 2 3 4

5. Dalyvauti mokyklinės

programos įgyvendinimo

planavime

1 2 3 4

6. Dalyvauti rengiant,

įgyvendinant ir įvertinant

mokymosi veiklas: pamokas ir

pan.

1 2 3 4

7. Vykdyti mokyklos

bibliotekos darbo stebėseną 1 2 3 4

8. Kurti ir stiprinti partnerystę

su išorės organizacijomis 1 2 3 4


10. Planuoti ir vykdyti savo

kvalifikacijos tobulinimą 1 2 3 4

Pabaigai norime pasidomėti apie Jūsų mokyklos bibliotekininko kvalifikaciją

ir jos tobulinimo perspektyvas

135

29. Nurodykite, kokius gebėjimus turėtų kvalifikacijos kėlimo metu tobulinti Jūsų mokyklos

bibliotekininkas, kad mokykloje būtų galima teikti deramos kokybės bibliotekininko

paslaugas (pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje):

GEBĖJIMAI

Tikrai

reikėtų

tobulinti

Ko gero reikėtų

tobulinti

Ko gero

nereikėtų

tobulinti

Tikrai nereikėtų

tobulinti

1. Bendras kompiuterinis raštingumas 1 2 3 4

2. Bibliotekininkui reikalingas specifinis

kompiuterinis raštingumas 1 2 3 4

3. Efektyvus ir kokybiškas knygų

išdavimas ir priežiūra 1 2 3 4

4. Kultūrinių, pilietinių projektų

rengimas ir įgyvendinimas 1 2 3 4

5. Mokymosi bibliotekoje organizavimas 1 2 3 4

6. Veiksmingas darbas su vietos

bendruomene 1 2 3 4

7. Vadybiniai gebėjimai, darbas

komandoje 1 2 3 4

8. Užsienio kalba (parašykite,

kokia)________ 1 2 3 4

9. Pedagoginiai gebėjimai 1 2 3 4

10. Bendrieji socialiniai gebėjimai

(sugebėjimas bendrauti, spręsti konfliktus

ir pan.)

1 2 3 4


________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijų tyrimo ataskaita

Documents