mokymasis vietos ben ocialiniame tinkle

ALEKSANDRO STULGINSKIO

UNIVERSITETAS

KULTŪRINĖS KOMUNIKACIJOS IR EDUKACIJOS

CENTRAS

FILOSOFIJOS, PSICHOLOGIJOS IR PROFESINĖS EDUKOLOGIJOS

KATEDRA

Simona Balčiuvienė

MOKYMASIS VIETOS BENDRUOMENĖS FACEBOOK SOCIALINIAME

TINKLE

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: Edukologija

Studijų programa: Profesijos edukologija

Akademija, 2015

2

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 123 – PA, 2015 m. balandžio 23 d. )

Pirmininkas:

Lietuvos sporto universiteto Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesorius dr.

Romualdas Malinauskas (mokslininkas, socialinis partneris)

Nariai:

1. Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centro vadovas docentas dr. Vidmantas

Tutlys (mokslininkas, socialinis partneris)

2. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Alicija

Ramanauskaitė (socialinis partneris)

3. Kėdainių profesinio rengimo centro Transporto ir verslo skyriaus vedėjas Gintaras Sapronas

(socialinis partneris)

4. Filosofijos, psichologijos ir profesijos edukologijos katedros docentė dr. Rita Mičiulienė

(mokslininkas)

Mokslinis vadovas: Lekt. Judita Kasperiūnienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas: Prof. dr. S. Daukilas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Katedros vedėjas: Prof. dr. S. Daukilas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas: Doc. dr. Vardis Pavardis, .................... universitetas

3

SANTRAUKA


Mokymasis vietos bendruomenės Facebook socialiniame tinkle

Magistro baigiamasis darbas, 65 puslapiai, 8 paveikslai, 21 lentelė, 57 literatūros šaltiniai, 2

priedai, lietuvių kalba.

PRASMINIAI ŽODŽIAI: virtuali bendruomenė, bendruomeniškumas, socialinis kapitalas,

sutelktumas, socialinis išmokimas, patirtinis mokymasis.

Tyrimo objektas – vietos bendruomenės narių socialiniai įgūdžiai ir mokymasis virtualioje

Facebook grupėje.

Tyrimo tikslas - ištirti vietos bendruomenės narių mokymąsi virtualioje Facebook

bendruomenėje atliekant teorinę ir empirinę analizę.

Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti socialinio išmokimo stebint sampratą, ištirti Facebook

socialinio tinklo dalyvių veiklą bei aktyvumą, išanalizuoti vietos bendruomenės Facebook tinklo

narių ryšių stiprumą bei socialinius įgūdžius, ištirti mokymąsi vietos bendruomenės internetiniame

socialiniame tinkle Facebook.

246 bendruomenių socialinio tinklo paskyrose patalpintas autorės ir 5 adaptuotų skalių

pagrindu suformuotas standartizuotas klausimynas, kurį sudaro 4 dalys: veikla ir

bendruomeniškumas, socialinis kapitalas ir sutelktumas, mokymosi poreikiai ir galimybės,

demografiniai klausimai. Klausimyną užpildė 125 respondentai.

Tyrimo rezultatai:

pirmojoje darbo dalyje pateikta virtualių bendruomenių klasifikacija ir požymiai,

išnagrinėtas bendruomeniškumas, socialinis kapitalas, sutelktumas, socialinis išmokimas virtualiose

bendruomenėse, socialinis tinklas kaip patirtinio mokymosi kanalas;

antrojoje darbo dalyje aprašytos autorės suformuotos adaptuotos skalės, atliktas

duomenų validumas, skalių patikimumas, aprašyta tyrimo eiga ir tiriamieji, pateiktas respondentų

pasiskirstymas pagal demografinius duomenis;

trečiojoje darbo dalyje pateikta tiriamųjų aktyvumo ir veiklos analizė, įvertintos

aktyvumo ir bendruomeniškumo, priklausymo virtualiai bendruomenei sąsajos, pateikta aktyvumo

įtakos mokymosi įpročiams bei galimybėms analizė, pateikti aktyvių virtualių bendruomenių narių

demografiniai duomenys ir jų palyginimai su vietos bendruomenių demografine analize;

Dalyvavimas bendruomenės veikloje – tai mokymasis stebint. Būtina socialinio išmokimo

stebint sąlyga – dėmesys. Mokymasis konstruojamas įtraukiant bendruomenės narius į bendrą veiklą

pasidalinant informacija, problemomis, jausmu būnant bendruomenės dalimi, pasitikėjimu, patirtimi.

Tyrimo rezultatai parodė, jog virtualių vietos bendruomenių nariai yra aktyvūs.

Bendruomenių paskyrose nariai dalinasi informacija, komentuoja kitų narių įrašus, bendrauja, seka

kitų pateikiamą informaciją. Bendruomenių narių aktyvumas susijęs su bendruomeniškumu,

socialiniu kapitalu bei mokymusi. Aktyvūs virtualių bendruomenių nariai turi geresnius mokymosi

įpročius, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Virtualių bendruomenių paskyrose stebėdami

bei dalindamiesi žiniomis bei patirtimi nariai mokosi vieni iš kitų.

Priklausymas virtualiai bendruomenei gerina komunikaciją, suteikia galimybę pažinti

technologijas, naujoves. Virtualios bendruomenės gali prisidėti skatindamos mokymąsi,

puoselėdamos identiteto jausmą, tapti virtualia mokymo ir mokymosi vieta.

Tyrimas „Aktyvių virtualios bendruomenės narių socialinių įgūdžių ir mokymosi raiška“

pristatytas mokslinėje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas“ 2015m. balandžio 23d.

4

SUMMARY


Learning of Local Community in Social Network Facebook

Final work of University Master Studies consists of 65 pages, 8 figures, 21 tables, 57

references, 2 appendixes in the Lithuanian language.

KEY Words: virtual community, sociality, social capital, social learning, perceived

cohesion, experiential learning.

Object of the research: social skills and learning of local community in virtual Facebook

community.

Aim of the research: to examine learning in virtual Facebook community through theoretical

and empirical analysis.

Objectives of the research: to analyze the concept of observational learning, to examine

activities and visiting statistics of Facebook community members, to identify strength and social skills

of local Facebook community members, to reveal the learning process in the local Internet social

network Facebook.

The questionnaire compiled on the basis of 5 adopted scales in 4 parts of activity and

community, social capital and perceived cohesion, learning needs and opportunities, demographic

data was placed in 246 profiles of social virtual communities on Facebook. 125 respondents

completed the questionnaire.

Research results:

Part One describes the classification and characteristics of the virtual communities;

examines sociality, social capital, perceived cohesion, social learning in virtual communities, and

social network as experiential learning.

Part Two presents adapted scales formed by the author, study process and research, the

distribution of respondents by demographic data. Cronbach’s alpha was used to check the consistency

of the surveys; factor analysis was employed for the construct validity.

Part Three consists of activity analysis, evaluation of belonging to a virtual community,

the influence of activeness to learning, sociality, demographic data and comparisons with the local

community demographic analysis.

Participation in community activities is learning by observation. The most necessary element

of social learning is attention. Learning is constructed including community members sharing

information, problems, the feeling of being part of the community, trust and experience.

Results of the research revealed that activity and participation of local community members

in the virtual communities is high. Local community members want to be the part of virtual

community, participate in the virtual community activities. Activity of virtual community members

is associated with sociality, social capital and learning. Active members of virtual communities have

better learning habits, actively participate in community activities. When sharing knowledge and

experience in virtual communities, the members learn from each other.

Belonging to virtual community is good for communication skills, possibilities to perceive

the new technologies. Virtual communities can contribute to learning by stimulating continued

learning and a sense of fellowship and identity, thereby, distinguishing themselves as virtual class.

5

TURINYS

TERMINŲ ŽODYNAS IR SANTRUMPOS ....................................................................................7

ĮVADAS ...............................................................................................................................................8

1. VIRTUALIOS BENDRUOMENĖS – PATIRTINIO MOKYMOSI KANALAS ..................11

1.1. VIRTUALIŲ BENDRUOMENIŲ KLASIFIKACIJA IR TIPAI ............................................................... 11

1.2. BENDRUOMENIŠKUMAS VIRTUALIOSE BENDRUOMENĖSE ......................................................... 15

1.3. SUTELKTUMAS IR SOCIALINIS KAPITALAS VIRTUALIOSE BENDRUOMENĖSE .............................. 16

1.4. SOCIALINIS IŠMOKIMAS BENDRUOMENĖSE ............................................................................... 17

1.5. SOCIALINIS TINKLAS – PATIRTINIO MOKYMOSI KANALAS ......................................................... 19

1.6. KONSTRUKTYVISTINIS MOKYMASIS SOCIALINIŲ TINKLŲ KONTEKSTE ...................................... 23

2. MOKYMOSI VIETOS BENDRUOMENĖS SOCIALINIAME TINKLE TYRIMO

METODINĖ DALIS .........................................................................................................................26

2.1. TYRIMO METODIKA .................................................................................................................. 26

2.2. TYRIMO EIGA IR TIRIAMIEJI ...................................................................................................... 30

3. BENDRUOMENĖS NARIŲ AKTYVUMO, SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ BEI MOKYMOSI

SOCIALINIAME TINKLE TYRIMO REZULTATAI ................................................................33

3.1. TIRIAMŲJŲ AKTYVUMO IR BENDRUOMENIŠKUMO SĄSAJOS ...................................................... 33

3.1.1. TIRIAMŲJŲ VEIKLOS IR AKTYVUMO ANALIZĖ ................................................................... 33

3.1.2. TIRIAMŲJŲ AKTYVUMO IR BENDRUOMENIŠKUMO ANALIZĖ .............................................. 38

3.2. TIRIAMŲJŲ AKTYVUMO IR PRIKLAUSYMO VIRTUALIAI BENDRUOMENEI SĄSAJOS ..................... 40

3.3. TIRIAMŲJŲ AKTYVUMO IR MOKYMOSI SĄSAJOS ....................................................................... 42

3.3.1. TIRIAMŲJŲ AKTYVUMO RYŠYS SU MOKYMOSI GALIMYBĖMIS ........................................... 42

3.3.2. TIRIAMŲJŲ AKTYVUMO RYŠYS SU MOKYMOSI ĮPROČIAIS ................................................. 43

IŠVADOS ..........................................................................................................................................45

REKOMENDACIJOS .....................................................................................................................46

LITERATŪRA .................................................................................................................................47

6

LENTELĖS

1 lentelė. Virtualių bendruomenių klasifikacija ............................................................................................... 14

2 lentelė. Socialinių tinklų aktyvumas ............................................................................................................. 19

3 lentelė. Respondentų veikla socialiniame tinkle Facebook ........................................................................... 26

4 lentelė. Bendruomeniškumo matavimas........................................................................................................ 27

5 lentelė. Socialinio kapitalo matavimas .......................................................................................................... 28

6 lentelė. Sutelktumo stiprumo matavimas ...................................................................................................... 28

7 lentelė. Mokymosi galimybės ....................................................................................................................... 29

8 lentelė. Mokymosi įpročių matavimas .......................................................................................................... 29

9 lentelė. Savireguliacijos matavimas .............................................................................................................. 30

10 lentelė. Demografiniai duomenys ............................................................................................................... 30

11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal demografinius duomenis (N=125) .......................................... 31

12 lentelė. Respondentų veikla socialiniame tinkle Facebook (N=125) .......................................................... 33

13 lentelė. Jungimosi prie Facebook paskyros dažnumas (N=125) ................................................................. 33

14 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal demografinius duomenis (N=125) .......................................... 34

15 lentelė. Aktyvumo ir bendruomeniškumo sąsajos (N=125) ........................................................................ 38

16 lentelė. Aktyvumo įtaka bendruomeniškumui (N=125) .............................................................................. 39

17 lentelė. Aktyvių ir neaktyvių bendruomenės narių ir priklausymo virtualiai bendruomenei skalės teiginių

atsakymai (N=125) ........................................................................................................................................... 40

18 lentelė. Aktyvių ir neaktyvių bendruomenės narių ir mokymosi galimybių skalės teiginių atsakymai

(N=125) ............................................................................................................................................................ 42

19 lentelė. Aktyvumo įtaka mokymosi galimybėms (N=125) ......................................................................... 42

20 lentelė. Aktyvių ir neaktyvių bendruomenės narių ir mokymosi įpročių skalės teiginių atsakymai (N=125)

.......................................................................................................................................................................... 43

21 lentelė. Aktyvumo įtaka mokymosi įpročiams (N=125) ............................................................................. 44

PAVEIKSLAI

1 pav. Žmogaus elgesio formavimosi modelis (Glanz, Bishop, 2010) ............................................................ 17

2 pav. Išmokimo proceso stebint stadijos (Knutson, 2009) ............................................................................. 18

3 pav. Patirtinio mokymosi ciklas (Kolb, 1984) .............................................................................................. 22

4 pav. Aktyviausių bendruomenės narių socialinės – demografinės charakteristikos ..................................... 34

5 pav. Facebook virtualių bendruomenių narių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, proc. (N=125) ........... 35

6 pav. Kaimo bendruomeninių organizacijų narių ir visų kaimo gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus

grupes, proc. (N=300) (UAB „RAIT“, 2011) .................................................................................................. 36

7 pav. Facebook virtualių bendruomenių narių pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc. (N=125) ................. 37

8 pav. Bendruomeninių organizacijų aktyvių narių pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc. (N=300) (UAB

„RAIT“, 2011) .................................................................................................................................................. 37

7

TERMINŲ ŽODYNAS IR SANTRUMPOS

Bendruomenė – tai ryšys, apimantis bendrus įsitikinimus, tikėjimą, vertybes ir pajėgumą

kovoti su bendruomenės problemomis, sujungiant žmogiškuosius išteklius toms problemoms spręsti

(Leliūgienė ir Sadauskas, 2011).

FB – socialinis tinklas Facebook, didžiausias socialinis tinklas pasaulyje.

Savaiminis mokymasis – tai spontaniškas, patirtinis ir neplanuotas mokymasis, kurio metu

žmonės stebi, imituoja, bendradarbiauja ir mokosi (Jenkins, 2006).

Socialinis išmokimas – individo mokymasis stebint, imituojant kitų elgesį.

Socialinis kapitalas – tai ryšiai tarp žmonių. Socialinį kapitalą gali kurti šeima, mokykla,

socialiniai judėjimai. Jis apima tokius socialinius bruožus kaip socialiniai tinklai, normos,

pasitikėjimas, kurie suteikia dalyviams galimybę efektyviau siekti bendrų tikslų (Putnam, 1995).

Socialinis tinklas – tai Interneto paslauga, kuri leidžia asmenims konstruoti viešą ar pusiau

viešą profilį, formuoti žmonių sąrašą, su kuriais norima dalintis informacija, kontroliuoti bei sekti

ryšius (Boyd ir Ellison, 2007).

Sutelktumas – tai individo priklausymo grupei jausmas (Bollen ir Hoyle, 1990).

Virtuali bendruomenė – virtualus populiarios susibūrimo vietos atitikmuo, kur panašių

pomėgių žmonės renkasi, susipažįsta ir bendrauja. Tai patogaus, nevaržomo bendravimo atmosferą

kuriančios zonos, į kurias galima patekti iš bet kur ir bet kada (Berkley, 2007).

Web 2.0 – pažangios interneto technologijos ir sprendimai: tinklaraščiai (internetiniai

dienoraščiai), socialiniai tinklai (interneto bendruomenės), RSS prenumerata, wiki svetainės,

interneto „įskiepiai“ ir kt.

8

ĮVADAS

Mokslinė problema ir tyrimo aktualumas

Interneto skvarba pastaraisiais metais vis didėja ir tampa savaiminiu reiškiniu. Posakis „Kas

valdo informaciją – tas valdo pasaulį“ (Ch. Talleyrand) nusako tikrąją interneto paskirtį. Internetas

tampa bendruomene, kurioje žmonės buriasi, bendrauja, mokosi ir pan.

Bendruomenė reiškia ryšį, apimantį bendrus įsitikinimus, tikėjimą, vertybes ir pajėgumą

kovoti su problemomis, sujungiant žmogiškuosius išteklius toms problemoms spręsti (Leliūgienė ir

Sadauskas, 2011). Bendruomenės nariai bendrauja ir veikia vienas kitą tiek elektroninėje erdvėje, tiek

ir kasdieniniame realiame pasaulyje. Bendruomenės kuria tinklus, o tinklai sąveikai apjungia bendrus

interesus turinčius žmones (Krogh, 2003).

Socialiniai tinklai – internetinė terpė skirta burtis virtualioms bendruomenėms ar kitokioms

žmonių grupėms. Grupių narius dažnai vienija bendri tikslai, norai, pomėgiai, žinių poreikis.

Kaimiškos vietos bendruomenės kuria savo bendruomenių virtualias paskyras socialiniuose

tinkluose. Šiose paskyrose buriasi vietos bendruomenės gyventojai, jų šeimų nariai, kiti asmenys,

save identifikuojantys su vietos bendruomene. Čia pateikiama informacija, kas vyksta

bendruomenėje, diskutuojama, vertinama, dalinamasi patirtimi, idėjomis, skatinama aktyviai

reflektuoti, aptariamos tam tikros situacijos, sprendžiamos problemos.

Visuomenėje susidariusi nuomonė, jog priklausymas virtualiems socialiniams tinklams

neatlieka jokios mokymosi bei mokymo funkcijos. Aktyvėjant vietos bendruomenės narių

dalyvavimui virtualiose paskyrose, svarbu ištirti, kokie mokymosi procesai vyksta, virtualiai

bendraujant suaugusiems asmenims.

Socialinių tinklų bendruomenių narius sieja noras palaikyti ryšius, ugdyti bendruomeniškumą.

Tinklai, įtraukdami narius į bendrą veiklą bei ugdydami socialinį kapitalą, atlieka sutelktumo

funkciją. Būdami aktyvūs, stebėdami kitų veiklą, patirtį virtualių bendruomenių nariai ne tik mokosi,

bet ir išmoksta perduoti savąją patirtį. Tinklai suteikia mokymosi galimybę tiems, kurie nepriklauso

jokiai vietos bendruomenei, tačiau buriasi į virtualias bendruomenes.

Savaiminis mokymasis – tai spontaniškas, patirtinis ir neplanuotas mokymasis (Greenhow,

2011). Savaiminio mokymosi metu žmonės stebi, imituoja, bendradarbiauja ir mokosi (Jenkins,

2006). Socialiniai tinklai palengvina savaiminį mokymąsi, sudaro sąlygas dalintis informacija ir

bendrauti.

Tyrimo tikslas - ištirti vietos bendruomenės narių mokymąsi virtualioje Facebook

bendruomenėje atliekant teorinę ir empirinę analizę.

Tyrimo objektas – vietos bendruomenės narių socialiniai įgūdžiai ir mokymasis virtualioje

Facebook grupėje.

9

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti socialinio išmokimo stebint sampratą;

2. Ištirti Facebook socialinio tinklo dalyvių veiklą bei aktyvumą;

3. Išanalizuoti vietos bendruomenės Facebook tinklo narių ryšių stiprumą bei socialinius

įgūdžius;

4. Ištirti mokymąsi vietos bendruomenės internetiniame socialiniame tinkle Facebook.

Hipotezės:

1. Aktyvūs socialinio tinklo dalyviai laiko save labiau bendruomeniškais;

2. Aktyvūs socialinio tinklo dalyviai virtualiai atstovauja savo vietos bendruomenę;

3. Aktyvių socialinio tinklo dalyvių bendruomenių paskyrose vyksta socialinis mokymasis

stebint.

Tyrimo metodologija ir metodai

Teoriniai metodai: mokslinės literatūros analizė naudota gvildenant įvairių autorių

suformuotas virtualių bendruomenių, bendruomeniškumo, sutelktumo ir socialinio kapitalo,

socialinio išmokimo bendruomenėse sampratas, skirstymus.

Metodologiniu tyrimo pagrindu laikytina konstruktyvizmo teorija, kurioje teigiama, kad

individo mokymasis yra aktyvus žinių konstravimo procesas, sukauptų žinių susiejimas,

bendradarbiavimas.

Aktualus klausimas – kaip vyksta mokymasis? Socialiniuose tinkluose besilankantys žmonės

tyrinėja aplinką, savarankiškai kaupia informaciją. Šis mokymasis – tai konstruktyvizmo pavyzdys.

Suaugę besimokantieji patys konstruoja savo žinias, remdamiesi jau turimomis žiniomis, savo

ankstesnėmis patirtimis bei turimais įgūdžiais. Besimokantysis, dalyvaudamas socialinio tinklo

veikloje, individualiai atsirenka jam duotu momentu reikalingas žinias.

Socialinio išmokimo stebint teorijoje teigiama, jog žmogus mokosi stebėdamas kitus

(Bandura, 1898). Socialinio tinklo dalyviai savo bendruomenių paskyrose dalinasi savo žiniomis,

patirtimi, tuo pačiu stebėdami kitų dalyvių veiksmus, įrašus. Taip vyksta keitimasis patirtimi,

žiniomis.

Tyrimo dalyviai

Socialinio tinklo Facebook bendruomenių paskyrose patalpinta anketa, kurią savarankiškai

užpildė 125 respondentai. Tiriamiesiems buvo pateikta informacija apie tyrimą, duomenų naudojimą,

užtikrintas konfidencialumas. Tyrimas buvo vykdomas 2015 m. sausio - vasario mėnesiais.

Empiriniai metodai:

Kiekybinis tyrimas: anketinė apklausa

10

Taikant anketinę apklausą buvo siekiama nustatyti respondentų veiklą ir įvertinti

bendruomeniškumą, socialinio tinklo dalyvių ryšių ir sutelktumo stiprumą, mokymosi poreikius bei

įpročius Facebook socialiniame tinkle.

Statistinė duomenų analizė. Tyrimo duomenų apdorojimui naudota SPSS kompiuterinė

programa, tyrimo gautiems rezultatams apdoroti, sisteminti ir grafiškai pateikti naudoti Microsoft

Word ir Microsoft Excel paketai.

Darbo struktūra

Darbą sudaro: santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, 3 skyriai, išvados, naudotos

literatūros sąrašas (57 literatūros šaltiniai), priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 21 lentelė ir 8

schemos. Prieduose pateiktas anketavimo klausimynas, bendruomeniškumo matavimo, socialinio

kapitalo, savireguliacijos, suvokto sutelktumo, mokymosi įpročių klausimynai. Darbo apimtis – 51

psl. be priedų.

11

1. VIRTUALIOS BENDRUOMENĖS – PATIRTINIO MOKYMOSI

KANALAS

1.1. Virtualių bendruomenių klasifikacija ir tipai

Bendruomenė reiškia ryšį, apimantį bendrus įsitikinimus, tikėjimą, vertybes ir pajėgumą

kovoti su bendruomenės problemomis, sujungiant žmogiškuosius išteklius toms problemoms spręsti

(Leliūgienė ir Sadauskas, 2011). Bendruomenės nariai bendrauja ir veikia vienas kitą tiek

elektroninėje erdvėje, tiek ir kasdieniniame realiame pasaulyje. Bendruomenės kuria tinklus, o tinklai

sąveikai apjungia bendrus interesus turinčius žmones.

Bendruomenės klasifikuojamos pagal jų vaidmenį dalijantis žiniomis:

Kaimo bendruomenės;

Profesinės bendruomenės;

Virtualios/ interneto bendruomenės (angl. Virtual Communities);

Interesų ir veiklos bendruomenės (Krogh, 2003).

Dažniausiai bendruomenės kuriasi, buriantis bendrų interesų turintiems asmenims (Krogh,

2003).

Virtualios bendruomenės suteikia galimybę žmonėms prisijungti ir mokytis

bendradarbiaujant su kitais nariais. Pagrindinės virtualių bendruomenių kūrimosi priežastys yra šios:

Interesai (pavyzdžiui biologija, automobilizmas). Virtualiose bendruomenėse buriasi

nariai turintys bendrų interesų.

Ryšiai (dalijimasis gyvenimiškais įvykiais, patirtimi, ligos atveju, senjorų, ieškančių

bendraminčių grupės ir kt.);

Fantazija ir vaizduotė (dalijimasis rolėmis ir vaidmenimis);

Sandoriai (pirkimo, pardavimo, brokerių ir kt.) (Hagel ir Armstrong, 1997).

Identifikuojami 5 principiniai virtualių bendruomenių elementai:

Bendri tikslai, poreikiai, pomėgiai ar veikla – tai pagrindinė priklausymo bendruomenei

priežastis;

Pasikartojantis, aktyvus dalyvavimas, stiprūs emociniai ryšiai, bendra dalyvių veikla;

Prieiga prie bendrų išteklių;

Abipusė narių parama;

Dalinimasis turiniu (Whittaker, Issacs ir O’Day, 1997).

Virtualios bendruomenės yra komunikacijos forma, kai jos nariai dalijasi informacija ir

žiniomis abipusiam mokymuisi arba problemų sprendimui (Lechner ir Hummel, 2002). Virtualios

bendruomenės apibūdinamos kaip socialinių santykių rinkinys, sudaromas kibernetinėje erdvėje per

12

tam tikrose ribose pasikartojančius kontaktus (Fernback ir Tompson, 1995). Virtuali bendruomenė

turi tris dimensijas: narystę – žmonės išgyvena priklausymo bendruomenei jausmus; įtaką – vieni

nariai daro įtaką kitiems bendruomenės nariams; pasinėrimą - žmonės jaučia poreikį priklausyti

masėms (Leliūgienė ir Sadauskas, 2011).

Virtuali bendruomenė – virtualus populiarios susibūrimo vietos atitikmuo, kur panašių

pomėgių žmonės renkasi, susipažįsta ir bendrauja. Tai patogaus, nevaržomo bendravimo atmosferą

kuriančios zonos, į kurias galima patekti iš bet kur ir bet kada (Berkley, 2007).

Praktikoje virtualios bendruomenės skirstomos į penkis tipus:

Internetiniai forumai (angl. Internet message boards) – vieta, kur žmonės gali diskutuoti

įvairiausiomis temomis. Vartotojams leidžiama pasirinkti, kokią temą pasirinkti bei stebėti, diskutuoti

ta tema. Likę vartotojai gali skaityti diskusijas arba rašyti savo nuomonę konkrečia tema. Pokalbiai

forumuose nevyksta „on-line“ režimu. Skirtingai nei pokalbių, forumo puslapiuose - nereikalaujama

tuoj pat atsakyti ar diskutuoti. Vartotojai bet kada gali perskaityti paskutinius forumo įrašus.

Forumuose gali užsiregistruoti kiekvienas norintis, narių skaičius - begalinis. Forumai

unikalūs tuo, jog žmonės patys renkasi – būti forumo bendruomenės dalimi ar ne. Net jei jie

neprisideda prie diskusijų – jie vis tiek gali stebėti įrašus. Tačiau forumuose galima išlaikyti

anonimiškumą ir neatskleisti savo tapatybės (Wellman, 1999).

Pokalbių kambariai (angl. Online chat rooms) – internetiniai forumai, kuriuose bendraujama

realiame laike. Vartotojai gali jungtis į vieną ar kelis pokalbių kambarius ir juose diskutuoti tam tikra

tema. Vartotojai gali matyti, kokie nariai šiuo metu dalyvauja diskusijose, taip pat bendrą pokalbių

kambario narių sąrašą (Phelps, 2010).

Virtualūs pasauliai (angl. Virtual worlds) – labiausiai interaktyvi virtualių bendruomenių

forma. Vartotojai pasirenka personažą (angl. Avatar) ir prisidengę juo bendrauja su kitais personažais.

Virtualus pasaulis suteikia vartotojams galimybę įgyvendinti savo išgalvojimus (fantazijas)

virtualiame pasaulyje.

Specializuotos informacinės bendruomenės (angl. Specialized Information Communities)

sutelkia konkrečią vartotojų grupę, kur visi nariai suinteresuoti ta pačia tema. Pavyzdžiui,

TasteofHome.com, žurnalo „Taste of Home“ svetainė yra specializuota informacinė bendruomenė,

kuri orientuota į maisto gaminimą. Vartotojai randa informaciją, susijusią su jų pomėgiais ir

papildomai dalyvauja specializuotų grupių forumuose. Specializuotos informacijos bendruomenės –

tai vieta, kur panašių interesų turintys žmonės gali aptarti ir pasidalinti savo patirtimi.

Socialiniai tinklai (angl. Social network) - žymiausios virtualaus tipo bendruomenės. Jos

skirtos ir orientuotos į santykių kūrimą bei palaikymą. Žymiausios: „Facebook", „Twitter" ir

„Myspace". Šių svetainių pagalba žmogus gali susikurti savo paskyrą ir pakviesti ją sekti savo

13

draugus. Tai leidžia žmonėms prisijungti ir ieškoti paramos naudojant socialinių tinklų paslaugas kaip

susibūrimo vietą. Šios svetainės dažnai leidžia žmonėms išlaikyti santykius su savo draugais ir

pažįstamais nededant daug pastangų. „Facebook" suteikia galimybę įkelti nuotraukas ir vaizdo

medžiagą, užmegzti pokalbius, susirasti draugų, atrasti senus draugus. Visos šios funkcijos skatina

žmones burtis į didesnes ar mažesnes bendruomenes internete.

Virtualių bendruomenių klasifikavimai atspindi akademines technologines, sociologines ir

psichologines perspektyvas. Virtualios bendruomenės klasifikuojamos remiantis požymiais

(atributais), programine įranga, ryšiu su fizine bendruomene bei galimybių ribomis (Lazar ir Preece,

1998.

Požymiais paremtų virtualių bendruomenių klasifikacija:

Bendruomenės turi bendrų tikslų ar interesų, kas suteikia priežastį būti virtualios

bendruomenės dalimi;

Stiprūs emociniai ir bendradarbiavimo ryšiai;


Bendruomenės narių parama vieni kitiems.

Programine įranga paremta virtualių bendruomenių klasifikacija skirstoma pagal

programinę įrangą, kurią naudoja bendruomenės nariai. Daugelis bendruomenių naudoja pokalbių

kambarius, specializuotus puslapius ar Facebook.

Didžioji dalis virtualių bendruomenių yra sukurtos remiantis ryšiais su jau esamomis

tradicinėmis bendruomenėmis:

Virtualias bendruomenes susikūrusias fizinių bendruomenių pagrindu. Tokios

bendruomenės yra ribojamos geografinės padėties. Virtualioje bendruomenėje aptarinėjami

bendruomenėje vykstantys įvykiai, naujienos, žmonės. Tarp tokios bendruomenės narių dažnai būna

valdžios atstovų, kurie dalinasi vieša valstybine informacija, švietimo informacija, verslo, kultūros,

religine informacija ir kt.

Virtualias bendruomenes susikūrusias daliniu fizinių bendruomenių pagrindu. Tokios

bendruomenės nariai periodiškai dalyvauja bendruomenės susiėjimuose. Tačiau pastovus

bendravimas vyksta virtualioje bendruomenėje.

Virtualias bendruomenes susikūrusias ne fizinių bendruomenių pagrindu. Tokios

bendruomenės nariai nesusitinka fiziškai. Tai lemia geografinė padėtis, kuomet bendruomenės nariai

gyvena ar kitaip yra nutolę nuo bendruomenės centro. Kita priežastis – norėjimas išlikti anonimišku

(Lazar ir Preece, 1998).

14

1 lentelė. Virtualių bendruomenių klasifikacija

Bendruomenių skirstymas Autoriai

Pagrindinės virtualių

bendruomenių

kūrimosi priežastys:

Interesai (pavyzdžiui biologija, automobilizmas). Virtualiose

bendruomenėse buriasi nariai turintys bendrų interesų.

Hagel ir

Armstrong, 1997

Ryšiai (dalijimasis gyvenimiškais įvykiais, patirtimi, ligos atveju,

senjorų, ieškančių bendraminčių grupės ir kt.);

Fantazija ir vaizduotė (dalijimasis rolėmis ir vaidmenimis);

Sandoriai (pirkimo, pardavimo, brokerių ir kt.)

5 principiniai virtualių

bendruomenių

elementai:

Bendri tikslai, poreikiai, pomėgiai ar veikla – tai pagrindinė

priklausymo bendruomenei priežastis; Whittaker, Issacs

ir O’Day, 1997

Pasikartojantis, aktyvus dalyvavimas, stiprūs emociniai ryšiai,

bendra dalyvių veikla;


Abipusė narių parama;

Dalinimasis turiniu

Bendruomenių

skirstymas pagal

vaidmenį dalijantis

žiniomis:

Kaimo bendruomenės; Krogh, 2003

Profesinės bendruomenės;

Virtualios/ interneto bendruomenės (angl. Virtual Communities);

Interesų ir veiklos bendruomenės

Praktikoje virtualios

bendruomenės

skirstomos į penkis

tipus:

Internetiniai forumai

Pokalbių kambariai

Virtualūs pasauliai

Specializuotos informacinės bendruomenės

Socialiniai tinklai

Požymiais paremtų

virtualių bendruomenių

klasifikacija:

Bendruomenės turi bendrų tikslų ar interesų, kas suteikia priežastį

būti virtualios bendruomenės dalimi; Lazar ir Preece

(1998)

Stiprūs emociniai ir bendradarbiavimo ryšiai;


Bendruomenės narių parama vieni kitiems.

Pagal ryšius su jau

esamomis tradicinėmis

bendruomenėmis:

Virtualias bendruomenes susikūrusias fizinių bendruomenių

pagrindu Lazar ir Preece

(1998)

Virtualias bendruomenes susikūrusias daliniu fizinių

bendruomenių pagrindu

Virtualias bendruomenes susikūrusias ne fizinių bendruomenių

pagrindu

Virtualių bendruomenių klasifikacija (lentelė 1) padeda nustatyti interneto bendruomenes,

kurios yra panašios. Panašumų atradimas gali padėti pagerinti bendruomenių vystymąsi. Pavyzdžiui,

panašios bendruomenės gali pasinaudoti panašiu techniniu dizaino sprendimu. Šios bendruomenės

gali turėti panašių poreikių, tarp jų gali būti atliekami tyrimai bei naudojamos tam tikros tyrimo

metodikos.

15

1.2. Bendruomeniškumas virtualiose bendruomenėse

Bendruomeniškumas suteikia priklausymo, tapatumo, emocinio ryšio ir gerovės pojūčius.

Patirdami ir suvokdami bendruomeniškumo jausmą žmonės geriau prisitaiko, palaiko ryšius su kitais,

stipriau jaučia socialinę ir dvasinę aplinkinių paramą (Šinkūnienė, 2012).

Siekiant suprasti bendruomeniškumo jausmą – svarbu išsiaiškinti, kokios yra

bendruomeniškumo sudėtinės dalys, kokie tarpusavio santykių ryšiai kuria bendruomeniškumą ir

kokie yra bendruomeniškumo požymiai.

Išskiriamos keturios esminės bendruomenių savybės:

Bendruomeniškumo jausmas;

Įsipareigojimas;

Gebėjimas spręsti problemas;

Priėjimas prie išteklių (Chaskin, 2001).

Išskiriami požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti, ar žmonių grupę galima vadinti

bendruomene:

Grupės narius sieja bendri tikslai ir interesai;

Prisiimama bendra atsakomybė;

Pripažįstami tarpusavio ryšiai;

Abipusė pagarba individualiems skirtumams;

Įsipareigojimas vienas kito gerovei;

Įsipareigojimas grupės principams ir gerovei (Wood ir Judikis, 2002).

Bendruomenės tikslas – gyventi ir puoselėti geranoriškumą, pasitikėjimą, meilę ir savitarpio

pagalbą. Svarbiausiu bendruomenės bruožu laikomas bendruomenės narių bendravimas, pagrįstas

emociniais ir dvasiniais ryšiais (Šinkūnienė, 2012),.

Bendruomeniškumo jausmas – tai toks individo santykių su bendruomene jausmas, jog jis

priklauso kolektyvui (Newbrough ir Chavis, 1986). Virtualaus bendruomeniškumo jausmas apima 4

elementus:

1. Narystę (buvimą nariu), kuri rodo, jog nariai išgyvena jausmus priklausydami

bendruomenei.

2. Įtaką (poveikį) – grupės nariai turi įtakos bendruomenei, gali ją keisti.

3. Tikėjimą, jog bendruomenės ištekliai patenkins jų poreikius,

4. Emocinį ryšį – tikėjimą, jog bendruomenės nariai turi ir dalinasi istorija ir patirtimi. Tai

pats geriausias bendruomenės elementas (McMillan ir Chavis, 1986).

16

Savo dabartine forma virtualios bendruomenės skiriasi nuo tradicinių. Virtualios

bendruomenės turi galios sujungti žmones, kuriems kitoje erdvėje sunku susitikti dėl atstumo,

prieinamumo, kompleksų (Leliūgienė ir Sadauskas, 2011).

1.3. Sutelktumas ir socialinis kapitalas virtualiose bendruomenėse

Sutelktumas – vienas svarbiausių elementų, parodančių grupės egzistavimo prasmę.

Grupių sutelktumas - tai individo priklausymo grupei jausmas (Bollen ir Hoyle, 1990).

Sutelkta bendruomenė tai tokia bendruomenė, kuri „teikia moralinę paramą, nepalieka individo vieno

su savimi, bet dalinasi su juo kolektyvine energija ir palaikymu“ (Durkheim, 1982). Grupės

sutelktumą apibrėžia laipsnis, kuriuo grupės nariai jaučia draugiškus jausmus vieni kitiems

(Langfred, 1998).

„Sutelktumas – tai gerovės veikla visiems nariams, kovojant su atsiskyrimu, sukuriant

bendrumo jausmą, skatinant pasitikėjimą ir siūlant judėjimo galimybę“ (Organisation for Economic

Cooperation and Development (OECD), 2011).

Sutelktumo sudedamosios dalys: socialinė įtrauktis, socialinis mobilumas ir socialinis

kapitalas (OECD, 2011).

Socialinio kapitalo sąvoką išpopuliarino amerikiečių politologas R. Putnamas. Socialinis

kapitalas – tai ryšiai tarp žmonių. Socialinį kapitalą gali kurti šeima, mokykla, socialiniai judėjimai.

Jis apima tokius socialinius bruožus kaip socialiniai tinklai, normos, pasitikėjimas, kurie suteikia

dalyviams galimybę efektyviau siekti bendrų tikslų (Putnam, 1995).

Socialinis kapitalas skiriamas į dvi šakas:

Silpni tarpusavio ryšiai – laisvi ryšiai tarp narių, galintys suteikti naudingos

informacijos bei naujas bendravimo perspektyvas;

Stiprūs tarpusavio ryšiai – emocijomis grįsti tvirti santykiai, fiksuojami tarp šeimos

narių, draugų.

Svarbi ne tarpusavio ryšių kiekybė, o kokybė, nes tik „kokybiški“ ryšiai gali žmogui suteikti

naujų galimybių (Tarkovskaja, 2004). Sudarytas socialinio kapitalo klausimynas, kuriuo išnagrinėtas

interneto poveikis kuriant socialinį kapitalą, tačiau suabejota kuriamų ryšių stiprumu (Williams,

2006).

Virtualiose bendruomenėse vyrauja silpni socialiniai ryšiai (Galston, 1999). Taip yra todėl,

jog į virtualias bendruomenes yra lengva patekti, susiburti. Taip pat lengva jas ir palikti. Tai nepadeda

tarpusavio įsipareigojimų formavimuisi. Virtualiose bendruomenėse nariai gali nebūti savimi, t. y.

neidentifikuoti savo tapatybės. Tai taip pat kliudo atsirasti artimiems ryšiams virtualioje

bendruomenėje.

17

Tačiau stiprių ryšių nebuvimas nėra socialinio kapitalo formavimosi apribojimas. Buvimas

keliuose socialiniuose tinkluose išplečia žmonių veiklos galimybes, suteikia jiems priėjimą prie

įvairesnių informacijos šaltinių.

Stebint virtualias bendruomenes nustatyta, jog bendravimas socialiniuose tinkluose daro

teigiamą įtaką individo požiūriui į jį supančią bendruomenę (Steinfield ir Ellison, 2008). Virtualūs

socialiniai tinklai stiprina socialinį kapitalą.

Internetas sukuria galimybes formuotis socialiniams tinklams. Virtualios bendruomenės

atlieka „susiejimo“ funkciją, skatina ryšių tarp žmonių formavimąsi (Žiliukaitė, 2004).

1.4. Socialinis išmokimas bendruomenėse

Dar 1970-ųjų pabaigoje, Albertas Bandura socialinio išmokimo teorijoje teigė, kad žmonės

gali mokytis socialiniame kontekste. Jis akcentavo, jog žmonių elgesį tiesiogiai lemia išoriniai

aplinkos poveikiai. Tarp žmonių ir aplinkos egzistuoja abipusis priežastingumas, t. y. žmonės ir

aplinka veikia vieni kitus. Daugelis žmogaus veiklos aspektų yra socialinės kilmės, svarbi

tarpasmeninė sąveika, t. y. norėdami pažinti asmenybę giliau, turime atsižvelgti į tą socialinį

kontekstą, kuriame konkretus elgesys pasireiškia. Bandura teigia, kad žmogus mokosi stebėdamas

kitų elgesį, aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba jį perima, arba atsisako, arba bando kitus elgesio būdus.

Socialinė išmokimo teorija klesti pažangių technologijų dėka. „Socialiai ir technologiniai

pokyčiai įtakoja ir keičia gyvenimo įvykius. Iš tiesų, daugelis didelių socialinių ir ekonominių

pokyčių atvedė prie technologijų inovacijų“ (Bandura, 1989, p. 5-6). Technologijos novatorišku būdu

leidžia sukurti socialines mokymosi aplinkas. Pagrindinis aspektas – gebėjimas bendrauti ir stebėti

kitus.

1 pav. Žmogaus elgesio formavimosi modelis (Glanz, Bishop, 2010)

Žmonės stebėdami kitų elgesį gali daug ko greitai išmokti. Toks išmokimas vadinamas

modeliavimu. Stebint įmanoma išmokti reakcijų, galima stiprinti ar silpninti reakcijas. Modeliavimo

procesas arba išmokimas stebint yra unikalus, nes žmogui nebūtina pakartoti to, ką jis mato, kad

ASMENINIAI RODIKLIAI:

PAŽINIMO, EMOCINIAI,

BIOLOGINIAI

ELGESYS APLINKOS

POVEIKIS

18

išmoktų veiksmą. Išmokimo procesas gali įvykti ir tuomet, kai pavyzdys nerodomas tiesiogiai. Norint

kažko išmokti stebint, užtenka būti dėmesingam – tai vienintelė būtina socialinio išmokimo stebint

sąlyga (Kerevičienė, 2014).

Keturios mokymosi stebint stadijos (Bandura, 1989):

2 pav. Išmokimo proceso stebint stadijos (Knutson, 2009)

Dėmesio stadija yra pati svarbiausia. Norint, kad žmogus būtų dėmesingas ir atidžiai stebėtų

vaizdą, reikia jį sudominti pačia situacija arba stebimas asmuo turėtų būti autoritetas. Sekanti stadija

– išlaikymo atmintyje stadija. Žmogui stebint situaciją, jo galvoje formuojasi pažinimo vaizdinys,

atsiminimas. Tas vaizdinys naudojamas vėliau bandant mėgdžioti matytą situaciją. Trečioji stadija –

atgaminimas. Ketvirtoji mokymosi stebint stadija – motyvacija. Čia pasireiškia žmogaus vidiniai

nusistatymai ir norai kažko išmokti (Kerevičienė, 2014).

Dar vienas svarbus dalykas, kurį pabrėžė Bandura, yra elgesio savireguliavimas. Kiekvienas

žmogus gali reguliuoti savo elgesį. Savireguliaciją numato savęs paskatinimas, t.y. savęs

apdovanojimas tada, kai žmogus atlieka kokį nors darbą ar pasiekė užsibrėžto elgesio normą, kurią

pats nustato. Šis procesas apima tokius vidinius procesus kaip savęs stebėjimą, savęs vertinimą ir

savęs pastiprinimą. Bandura teigė, kad stebint kitų veiksmus galima daug ko išmokti.

Mokymasis dalyvaujant bendruomenės veikloje – tai mokymasis stebint (Rogoff, 2014):

1. Bendruomenė įtraukia savo narius prisidedant prie bendruomenės veiklos.

2. Kadangi nariai gali prisidėti prie bendruomenės veiklos – jie jaučiasi atliekantys svarbų

vaidmenį, bendruomenės dalimi.

3. Nariai pasitiki vieni kitais, jaučia bendrus įsipareigojimus.

19

4. Priklausydami bendruomenei, prisidėdami prie veiklos nariai gauna informacijos ir įgūdžių.

Nariai išmoksta bendradarbiauti.

5. Nariai bendraudami tarpusavyje stebi vieni kitus, dalinasi patirtimi, patarimais.

6. Komunikacija vyksta dalinimosi pagrindu neverbaliniu būdu.

7. Narių pastangos yra vertinamos jų pačių, įsitraukiant į tolimesnius procesus (Rogoff, 2014).

1.5. Socialinis tinklas – patirtinio mokymosi kanalas

Socialinių tinklų (Web 2.0 technologijų) augimas ir populiarumas sukūrė naujas

bendradarbiavimo bei komunikavimo formas. Pasaulyje daugiau nei milijardas žmonių naudojasi

socialiniais tinklais.

Socialiniai tinklai apibūdinami kaip kompiuteriniai ryšiai tarp žmonių arba įmonių. Žmonės

besinaudojančius socialiniais tinklais sieja draugystė, bendradarbiavimas, keitimasis informacija.

Socialiniai tinklai apibūdinami kaip Interneto paslauga, kuri leidžia asmenims konstruoti

viešą ar pusiau viešą profilį, formuoti žmonių sąrašą, su kuriais norima dalintis informacija,

kontroliuoti bei sekti ryšius (Boyd ir Ellison, 2007).

Socialiniais tinklais vadinamos žiniatinklio (angl. Web – based) technologijos, kurių pagalba

žmonės gali išlaikyti esamus bei kurti naujus socialinius ryšius su kitais už tinklo ribų (Greenhow,

2011).

Facebook – didžiausias socialinis tinklas pasaulyje (2 lentelė), kurį 2004 m. sukūrė Harvardo

universiteto studentas Mark Zuckerberg. „Puslapio idėja gimė siekiant atpažinti kitus universiteto

studentus“ (M.Zuckerberg, Steinfield, Ellison, Lampe, 2008).

2 lentelė. Socialinių tinklų aktyvumas

Web 2.0 technologijos Aktyvių vartotojų sk. / mėn.

Facebook 1.28 mlrd.

G+ 540 mln.

Twitter 255 mln.

Instagram 200 mln.

Linkedin 187 mln.

Pinterest 40 mln.

(Whittaker, 2014)

Socialiniai tinklai yra unikalūs tuo, jog jie leidžia vartotojams patiems paviešinti savo

socialinius ryšius. Tai leidžia atrasti vartotojams vieniems kitus (Boyd ir Ellison, 2007).

Norint prisijungti prie socialinio tinklo reikia atsakyti į kelis klausimus (apie darbovietę,

išsilavinimą, šeimą, laisvalaikį, pomėgius ir t.t.). Juos atsakiusiajam sukuriamas socialinio tinklo

20

profilis. Profilyje papildomai galima pateikti savo nuotrauką, prisijungti prie mėgstamų puslapių,

programų, pasirinkti mėgstamą muziką.

Facebook vartotojas pats gali spręsti – viešinti savo profilį ar ne. Jei vartotojas įtraukia kitus

asmenis į savo draugų ratą – draugai gali peržiūrėti informaciją apie tą vartotoją. Pats vartotojas

sprendžia, ką laikyti draugais, o ką „sekėjais“. Socialinio tinklo draugais nebūtinai laikomi tie, kurie

yra draugai už socialinio tinklo ribų. Tai gali būti seni pažįstami, buvę bendramoksliai, panašių

pomėgių turintys ar panašių tikslų siekiantys žmonės. Ką laikyti socialinio tinklo draugu – sprendžia

pats vartotojas. Be draugų statuso socialiniame tinkle pateikiamas „sekėjo“ statusas. Šis statusas

reiškia, jog tam tikras žmogus nėra draugų sąraše, bet yra galimybė sekti to žmogaus įrašus.

Dažniausiai yra sekami savo sričių lyderių įrašai.

Vienas pagrindinių socialinio tinklo Facebook elementas – siena (angl. Wall). Joje skelbiami

draugų įrašai, statusai, veikla, kurioje dalyvauja tinklo draugai. Paskelbus įrašą – iš draugų gaunamas

atgalinis ryšys, t. y. pastabos, komentarai, paspaudimai. Vienu mygtuko paspaudimu įrašu galima

pasidalinti su savo rato draugais, taip platinama informacija.

Socialinis tinklas suteikia galimybę kurti ne tik profilius, bet ir grupes, bendruomenes.

Kiekviena susiburianti grupė turi savo tikslą, siekius, kurie paskatina tų pačių pažiūrų, pomėgių narius

prisijungti prie grupės. Į socialinio tinklo grupę gali susiburti fiziškai jau egzistuojančios grupės

nariai, naudojantys socialinį tinklą informacijos bei nuomonių pasidalinimui (pvz.: vaikų darželio

konkrečios grupės tėvai, klasės mokiniai ir kt.). Grupe laikoma ir specialių pomėgių, pažiūrų turinti

žmonių grupė, kuri fiziškai kaip grupė neegzistuoja (pvz.: konkretaus muzikanto gerbėjai iš viso

pasaulio).

Socialinis tinklas atlieka ne tik bendravimo bei bendradarbiavimo sąveikas. Jame matoma

technologijų naudojimo ir švietimo plėtra (Greenhow, Robelia, Hughes, 2009).

Mokymosi socialiniame tinkle sudėtinės dalys:

Socialinis išmokimas, kai mokymasis vyksta stebint kitų elgesį (Bandura, 1989).

Modeliavimas. Nauji tinklo dalyviai ima pavyzdį iš senbuvių, taip mokosi ir moko kitus

( Haythornthwaite, Kazmer, Robins, Shoemaker, 2000).

Artimiausio vystymosi zona (Vygotsky, 1978). Tai zona tarp to kas jau žinoma ir to,

kas dar nežinoma.

Konektyvizmas – prieiga prie informacijos šaltinių kai dėmesys sutelkiamas bendrai

informacijos paieškai (Siemens, 2004). (Gruzd, 2014)

Mokymasis socialiniuose tinkluose gali būti tikslingas ir netikslingas. Tikslingam mokymuisi

kuriamos specialios grupės, kuriose atliekama švietėjiška veikla: klasės, būreliai, įmonių darbuotojų

mokymai ir kt. Tokiai grupei vadovauja mokytojas, vadovas, kuris ruošia mokymosi medžiagą,

21

tiesiogiai socialiniame tinkle reaguoja į besimokančiųjų klausimus, komentarus. Toks mokymasis

vadinamas neformaliu mokymusi (angl. non - formal learning) (Greenhow, 2011).

„Neformalus mokymasis vyksta greta pagrindinio mokymosi ir neprivalo turėti baigimo

dokumentą. Neformalus mokymais gali būti vykdomas darbo vietose, grupėse, bendruomenėse. Tokį

mokymąsi gali vykdyti ir įstaigos kurios teikia ir formalųjį mokymą (meno, sporto mokyklos)“

(Europos bendruomenių komisija, 2000).

Savaiminis mokymasis (angl. informal learning) – tai spontaniškas, patirtinis ir neplanuotas

mokymasis (Greenhow, 2011). Savaiminio mokymosi metu žmonės stebi, imituoja, bendradarbiauja

ir mokosi (Jenkins, 2006).

„Savaiminis mokymasis - natūralus, kiekvieną dieną vykstantis mokymasis, kuris skiriasi nuo

formaliojo ir neformaliojo tuo, jog yra netyčinis ir kartais neatpažįstamas netgi pačių

besimokančiųjų“ (Europos bendruomenių komisija, 2000).

Įvardijami tokie savaiminio mokymosi elementai:

„Mokymasis reikiamu laiku“. Savaiminis mokymasis vyksta bet kuriuo metu, kai tik

besimokančiajam kyla klausimas ar noras kažką sužinoti.

Sąlygos. Savaiminis mokymasis vykta tuomet kai reikalingos žinios ar įgūdžiai.

Individualumas. Kiekvienas asmuo turi skirtingus poreikius, todėl toks mokymasis yra

individualizuotas, kad atitiktų konkrečius poreikius.

Asmeniškumas. Savaiminis mokymasis laikomas asmenišku, nes vieni žmonės yra

linkę gauti žinias iš kitų, kuriuos pažįsta, kuriais domisi ar seka kaip pavyzdžiu.

Susisteminimas. Mokymasis vyksta greitai, trumpą laiką, todėl geriausiai įsisavinama

susisteminta informacija.

Ribota apimtis. Dėl žinių specifiškumo savaiminio mokymosi patirtis yra ribotesnė nei

formalaus mokymosi (Hoffman, 2005).

Išskiriamos pagrindines savaiminio mokymosi funkcijos:

Papildo, stiprina pagrindines studijas;

Kūrybiškai pritraukia kitokią auditoriją;

Nenaudoja oficialių mokymosi programų;

Apima emocines, kognityvines ir socialines sferas;

Suteikia galimybę dalintis patirtimi, laiku, draugyste, kūrybiškumu tiek jaunų, tiek

vyresnių tarpe;

Suteikia galimybę naudoti skirtingus mokymosi stilius, mokytis užsienio kalbų

(Greenhow, 2011).

22

Siekdamas išsiaiškinti savaiminis mokymasis yra sąmoningas ar nesąmoningas įvardijamos

šios savaiminio mokymosi sąlygos:

Atsitiktinis mokymasis - netikėtas, neorganizuotas mokymasis. Tai kasdienės veiklos

pažinimo rezultatas

Apgalvotas mokymasis – įsigytos medžiagos studijavimas. Pvz.: programinės įrangos

ar knygos įsigijimas.

Socialinis mokymasis – mokymasis socialiniame kontekste, kai mokomasi vieniems iš

kitų. Tai natūrali būsena, kuomet mokomasi bendraujant. Toks mokymasis apima formalųjį,

neformalųjį, savaiminį ar atsitiktinį mokymąsi (Hoffman, 2005).

Savaiminis mokymasis apibūdinamas kaip patirtimi bei praktika grįstas mokymasis

(Greenhow, 2011).

Mokymosi procese žinios įgyjamos dėl patirties transformacijos. Išskiriamos 4 patirtinio

mokymosi ciklo dalys: patirtis, stebėjimas, apibendrinimas, eksperimentavimas arba įgyvendinimas

(Kolb, 1984).

3 pav. Patirtinio mokymosi ciklas (Kolb, 1984)

Praktikos bendruomenės (patirtinės) – tai žmonių grupės, kurios natūraliai naudojasi

savaiminiu mokymusi. Tokios bendruomenės suburia panašių idėjų, problemų, patirties turinčius

žmones. Patirtinių bendruomenių charakteristika:

Narius vienija panašūs interesai ir patirtis, kas daro juos kompetetingais;

Tarp narių vyrauja interaktyvūs santykiai, kurie atsiranda besimokant vienam iš kito;

Į tokias bendruomenes buriasi skirtingą patirtį turintys nariai. Žinių bazė susiformuoja

iš jų problemų, įrankių joms spręsti, sprendimų (Wenger, 1998).

23

Praktikos bendruomenės yra visur. Visi žmonės priklauso praktikos bendruomenėms: darbe,

mokykloje, namuose. Tokio priklausymo priežastis – siekis gauti žinių. Praktikos bendruomenėmis

laikomos įmonės, vyriausybinės organizacijos, socialinis sektorius, Internetas ir kt. (Wenger, 1998).

Socialiniai tinklai jau savaime yra patirtinio mokymosi kanalai, kurių nariai iš viso pasaulio

jungiasi, bendrauja, dalinasi žiniomis. Socialinių tinklų atsiradimas paskatino vietos bendruomenes

burtis į virtualias bendruomenes, kuriose bet kuris narys yra pasiekiamas, kaupiamos žinių bazės bei

dalinamasi patirtimi.

Tinklai suteikia savaiminio mokymosi galimybę tiems, kurie nepriklauso jokiai vietos

bendruomenei, tačiau buriasi į virtualias bendruomenes. Socialiniai tinklai palengvina savaiminį

mokymąsi, sudaro sąlygas dalintis informacija ir bendrauti.

1.6. Konstruktyvistinis mokymasis socialinių tinklų kontekste

Socialiniuose tinkluose besilankantys žmonės tyrinėja aplinką, savarankiškai kaupia

informaciją. Šis mokymasis – tai konstruktyvizmo pavyzdys. Suaugę besimokantieji patys konstruoja

savo žinias, remdamiesi jau turimomis žiniomis, savo ankstesnėmis patirtimis bei turimais įgūdžiais.

Besimokantysis, dalyvaudamas socialinio tinklo veikloje, individualiai atsirenka jam duotu momentu

reikalingas žinias.

Pateikiami konstruktyvistinio mokymo ypatumai (Hein, 1991):

1. Mokymasis yra aktyvus procesas. Socialiniai tinklai – nuolat atsinaujinanti žinių bazė.

Tai nėra vieta, kur tiesiog patalpinama mokomoji medžiaga. Socialinių tinklų dalyviai dalinasi ir

bendrina visokeriopą informaciją taip patys įsitraukdami į aktyvų mokymo bei mokymosi procesą.

2. Savarankiškas žinių konstravimas. Socialinių tinklų dalyviai patys konstruoja savo

žinias. Jie bendrauja tarpusavyje, patys kontroliuoja savo mokymosi planą (Anderson, 2011).

Virtualioje erdvėje patys dalyviai filtruoja ir priima jiems tinkamą informaciją. Lyginant su tradicine

mokymosi aplinka – kai informacija yra pateikiama jau filtruota ir susisteminta, virtualioje erdvėje

besimokantysis turi didesnę informacijos gavimo laisvę, gali ją rinktis ir vertinti pagal savus

kriterijus.

3. Mokymasis tai bendradarbiavimas. Bendraudami virtualioje aplinkoje jos dalyviai

dalinasi ir keičiasi savo žiniomis, informacija, patirtimi. Nepriklausydami jokiai konkrečiai grupei,

socialinių tinklų dalyviai stebi, perima, mokosi iš draugų rato pateikiamų žinių. Konkrečių interesų

ar ryšių bendruomenės (virtualios vietos bendruomenė) dalinasi siauresne tai aplinkai, interesantams

aktualia informacija.

4. Besimokantieji kontroliuoja mokymosi procesą. Socialinių tinklų dalyviai turi savo

jungimosi prie tinklo ar tam tikrų grupių tikslus. Jie patys sprendžia, kokiai grupei priklausyti, kokias

24

žinias priimti, kokiomis žiniomis pasidalinti. Dalyviai patys kontroliuoja informacijos priėmimą ir

atidavimą.

5. Besimokantieji turi turėti galimybę reflektuoti (Anderson, 2011). Socialinių tinklų

dalyviai patys kontroliuoja mokymosi procesą, todėl atitinkamai patys gali skirti laiką reflektuoti,

apmąstyti, įsisąmoninti žinias.

6. Mokymasis turi būti reikšmingas, turėti tikslą, būti susijęs su kontekstu. Priklausydamas

konkrečiai virtualiai bendruomenei ar specialiai grupei jų dalyvis gauna tai grupei aktualias žinias,

naujienas, perima tos grupės dalyvių patirtines žinias, dalinasi su tos grupės dalyviais savo patirtimi.

Kuo siauresnė ir konkretesnė virtuali grupė – tuo mokymasis joje reikšmingesnis. Mokymosi

kontekstas apima ir fizinius (naudojamos technologijos, aplinka kurioje vyksta mokymasis,

medžiaga), ir socialinius („mokytojų“ vaidmuo, bendravimas, nuotaika) mokymosi aspektus

(Balčytienė, 1998).

Konstruktyvizmas – dominuojanti arba pagrindinė suaugusių švietimo patirtinio mokymosi

teorija, kuri remiasi refleksija. Švietimo metodas – humanistinis, praktika orientuota į mokinį ir

padeda besimokantiesiems reflektuoti savo asmeninę praktiką, konstruojant naujas žinias (TPMA,

2008).

Socialinio tinklo dalyviai reflektuoja savo patirtis, interpretuoja ir apibendrina jas, kurios

vėliau perduodamos kitiems dalyviams naujose situacijose.

Mokymasis socialiniuose tinkluose minimas ir konektyvizmo teorijoje. Konektyvizmas – tai

šiuolaikinio pokyčio mokymesi internete ir socialiniuose tinkluose pagrindas. Konektyvizmo

teorijoje teigiama, jog mokymasis vyksta technologinių sprendimų dėka. Asmeninės žinios, patirtis

perduodama į tinklą, kuriama prisijungę nariai naudojasi pateikta informacija. Toks žinių plėtros

ciklas leidžia mokytis per jungtis su kitais socialinių tinklų nariais. Ryšiai, kurie leidžia sužnoti

daugiau yra daug svarbiau už tai ką žmonės žino šiai dienai (Siemens, 2004). Konektyvizmo

principai:

Mokymasis ir žinios yra nuomonių įvairovėje

Mokymasis yra ir už žmogaus ribų

Galimybė žinoti daugiau yra svarbesnė už tai, kas yra žinoma

Mokymasis – tai ryšio su informacijos šaltiniais, individualaus tinklo sudarymo

procesas

Ryšių turėjimas reikalingas nuolatinio mokymosi palaikymui

Naujausios žinios yra visų mokymosi veiklų tikslas

Gaunamos informacijos vertė ir pasirinkimas, ką mokytis, yra matomas per

besikeičiančios realybės prizmę

25

Sprendimo priėmimas – taip pat mokymasis (Lipeikienė, 2010).

Konektyvizmo negalima būtų laikyti vienintele mokymui ir mokymuisi tinkančia teorija.

Tačiau konektyvizmas gali gyvuoti ir būti taikomas šalia kitų teorijų, nes skatina įgūdžius ieškoti

naujausių žinių.

26

2. MOKYMOSI VIETOS BENDRUOMENĖS SOCIALINIAME TINKLE

TYRIMO METODINĖ DALIS

2.1. Tyrimo metodika

Metodologiniu tyrimo pagrindu laikytina konstruktyvizmo teorija, kurioje teigiama, kad

individo mokymasis yra aktyvus žinių konstravimo procesas, sukauptų žinių susiejimas,

bendradarbiavimas.

Socialiniuose tinkluose besilankantys žmonės tyrinėja aplinką, savarankiškai kaupia

informaciją. Šis mokymasis – tai konstruktyvizmo pavyzdys. Suaugę besimokantieji patys konstruoja

savo žinias, remdamiesi jau turimomis žiniomis, savo ankstesnėmis patirtimis bei turimais įgūdžiais.

Besimokantysis, dalyvaudamas socialinio tinklo veikloje, individualiai atsirenka jam duotu momentu

reikalingas žinias.

Siekiant išsiaiškinti bendruomenės narių aktyvumą, ryšius bendruomenėje ir bendruomenės

Facebook paskyroje bei išanalizuoti mokymosi bei tobulinimosi poreikius suformuota anketa, kuri

buvo patalpinta socialinio tinklo Facebook bendruomenių paskyrose. Respondentai anketą pildė

savarankiškai, buvo išsaugotas jų anonimiškumas ir dėl to buvo didesnė tikimybė, jog respondentų

atsakymai yra atviresni nei atsakant gyvai.

Tyrimo instrumentas – standartizuotas klausimynas. Klausimyne stengtasi pateikti aiškias

formuluotes, kurias galėtų suprasti įvairaus amžiaus žmonės.

Klausimyne naudoti uždari klausimai, taip tikėtasi, jog bus sulaukta daugiau užpildytų anketų,

nes anketa bus paprastesnė.

Klausimyną sudaro 4 dalys:

1. Veikla ir bendruomeniškumas. Skirta nustatyti respondentų veiklą ir įvertinti

bendruomeniškumą Facebook socialiniame tinkle.

Veiklai bei aktyvumui matuoti sudaryta teiginių, susijusių su veikla Facebook socialiniame

tinkle, skalė (3 lentelė). Ją sudaro 12 teiginių, tokių kaip: dalyvauju pokalbiuose, inicijuoju naujus

įvykius ir kt.

3 lentelė. Respondentų veikla socialiniame tinkle Facebook

Tyrimo sritis Anketos klausimai

Respondentų veikla socialiniame tinkle Facebook (Fb) 1. Pildau Fb sieną (angl. post)

2. Skelbiu asmenines nuotraukas, vaizdo įrašus

3. Komentuoju draugų nuotraukas ir įrašus

4. Inicijuoju naujus įvykius (angl. events)

5. Dalyvauju pokalbiuose (angl. messages)

6. Seku kitas grupes, asmenis, institucijas (angl. follow)

7. Administruoju ir moderuoju grupę

8. Reklamuoju savo ir (ar) bendruomenės veiklą

9. Mokausi iš praktinių pavyzdžių

10. Žaidžiu žaidimus

11. Vertinu kitų įrašus (angl. like)

27

12. Dalinuosi informacija (angl. share)

Siekiant nustatyti klausimyno dalies patikimumą ji patikrinta Crombacho alfa. Skalės,

matuojančios aktyvumą ir veiklą Crombacho alfa lygi 0,793. Šie skaičiai rodo, jog skalė yra patikima

tiriamųjų duomenims matuoti.

Bendruomeniškumui (angl. Perceived Sense of Community) matuoti panaudota 30 teiginių

bendruomeniškumo suvokimo matavimo skalė (Bishop, Chertok ir kt., 1997). Adaptuotąją skalę

sudaro 12 teiginių (4 lentelė). Respondentų prašyta apibūdinti savo socialinio tinklo Facebook

paskyrą: įvertinti bendrą tikslą, atmosferą, pasitikėjimą, palaikymą (pvz.: turiu iš anksto žinomą

tikslą, kodėl jungiuosi prie FB paskyros; atmosfera mano FB paskyroje yra laisva ir draugiška ir kt.).

4 lentelė. Bendruomeniškumo matavimas

Bendruomeniškumo matavimas Pearson koreliacija

1. Turiu iš anksto žinomą tikslą, kodėl jungiuosi prie Fb

paskyros 0,216*

2. Atmosfera mano Fb paskyroje yra laisva ir draugiška 0,431**

3. Aš kontroliuoju Fb paskyroje vykstančius 0,321**

4. Pasitikiu savo Fb draugais 0,529**

5. Mano tikslai dažnai sutampa su Fb draugų tikslais 0,568**

6. Jaučiu virtualių draugų palaikymą 0,647**

7. Galiu padėti savo virtualiems draugams (jei reikia) 0,503**

8. Mano Fb virtualūs draugai padeda vieni kitiems 0,672**

9. Jaučiu, jog Fb virtualūs draugai yra mano tikri draugai 0,678**

10. Fb paskyros draugai dalinasi informacija 0,342**

11. Mano Fb paskyros draugus vienija panašios vertybės 0,623**

12. Mano Fb paskyros draugai bičiuliaujasi tarpusavyje 0,434**

*p<0,05, **p<0,01

Duomenų validumas rodo patikimą rezultatą.

Skalės, matuojančios bendruomeniškumą, Crombacho alfa lygi 0,812. Šie skaičiai rodo, jog

skalė yra patikima tiriamųjų duomenims matuoti.

2. Socialinis kapitalas ir sutelktumas. Skirta nustatyti socialinio tinklo dalyvių ryšių ir

sutelktumo stiprumą.

Socialiniam kapitalui (angl. Social Capital) matuoti panaudotas 20 pozicijų Williams

Socialinio kapitalo klausimynas (Williams, 2006).

28

Adaptuotąją dalį sudaro 7 teiginiai tokie kaip: „virtualios bendruomenės nariais galiu

pasitikėti“; „į virtualios bendruomenės narius galiu kreiptis profesinio patarimo“ ir kt.

5 lentelė. Socialinio kapitalo matavimas

Socialinio kapitalo matavimas Pearson koreliacija

1. Virtualios bendruomenės paskyroje jos nariai dalinasi

informacija, kas vyksta miestelyje ar seniūnijoje,

aplinkinėse vietovėse

0,784**

2. Virtualios bendruomenės nariai paskyroje išsako savo

nuomonę

0,786**

3. Į virtualios bendruomenės narius galiu kreiptis profesinio

patarimo

0,782**

4. Su virtualios bendruomenės nariais galiu dalintis

asmeninėmis problemomis

0,823**

5. Virtualios bendruomenės nariais galiu pasitikėti 0,790**

6. Bendraudamas su virtualios bendruomenės nariais

jaučiuosi didelės bendruomenės dalimi

0,808**

7. Bendraudamas su virtualios bendruomenės nariais

atrandu naujų pašnekovų

0,658**

*p<0,05, **p<0,01


Skalės, matuojančios socialinį kapitalą, Crombacho alfa lygi 0,910. Šie skaičiai rodo, jog

skalė yra patikima tiriamųjų duomenims matuoti.

Sutelktumo suvokimui (angl. Perceived Cohesion) matuoti adaptuota Bollen ir Hoyle 6

teiginių suvokto sutelktumo skalė (Bollen ir Hoyle, 1990). Adaptuotąją skalę sudaro 5 teiginiai (pvz.:

aš jaučiu, jog priklausau savo virtualiai bendruomenei; aš matau save kaip virtualios bendruomenės

dalį ir kt.).

6 lentelė. Sutelktumo stiprumo matavimas

Sutelktumo stiprumo matavimas Pearson koreliacija

8. Mūsų virtuali bendruomenė pati geriausia 0,807**

9. Aš jaučiu, jog turiu daug bendro su savo virtualios

bendruomenės nariais

0,791**

10. Aš jaučiu, jog priklausau savo virtualiai bendruomenei 0,863**

11. Aš matau save kaip virtualios bendruomenės dalį 0,913**

12. Aš džiaugiuosi, kad priklausau savo virtualiai

bendruomenei 0,721**

*p<0,05, **p<0,01

Duomenų validumas rodo patikimą rezultatą. Skalės, matuojančios sutelktumą, Crombacho

alfa lygi 0,902. Šie skaičiai rodo, jog skalė yra patikima tiriamųjų duomenims matuoti.

29

3. Mokymosi poreikiai ir galimybės

Mokymosi galimybėms matuoti pateikti 5 teiginiai (7 lentelė) susiję su mokymosi veikla,

pvz.: dalyvauju bendruomenės veiklose, kuriose keliu profesinę kvalifikaciją; inicijuoju naujas

veiklas bendruomenėje ir kt.

7 lentelė. Mokymosi galimybės


Mokymosi galimybės 1. Dalyvauju bendruomenės veiklose, kuriose keliu profesinę

kvalifikaciją

2. Dalyvauju bendruomenės organizuojamuose mokymuose,

skirtuose savišvietai

3. Dalyvauju bendruomenės gyvenime, sprendžiant bendrus

gyventojų reikalus

4. Dalyvauju bendruomenei skirtuose kultūriniuose renginiuose

5. Inicijuoju naujas veiklas bendruomenėje

Skalės, matuojančios mokymosi galimybes, Crombacho alfa lygi 0,789.

Mokymosi įpročiams matuoti adaptuotas S. Brookhart , J. M. Walsh ir W. A. Zientarski

Taikomojo švietimo dokumento „Motyvacijos ir pastangų dinamika klasėje“ 35 teiginių klausimynas

(Brookhart, Walsh ir Zientarski, 2006). Adaptuotoje dalyje (8 lentelė) pateikti 6 teiginiai tokie kaip:

„kai besimokydamas kažko nesuprantu, stengiuosi išsiaiškinti su artimais žmonėmis, kolegomis; jei

besimokydamas padarau klaidą, bandau išsiaiškinti priežastis ir kt.)

8 lentelė. Mokymosi įpročių matavimas

Mokymosi įpročių matavimas Pearson koreliacija

6. Kai besimokydamas randu naujas sąvokas, stengiuosi iki

galo jas išsiaiškinti

0,695**

7. Kai mokausi, stengiuosi naujas žinias (įgūdžius) sieti su

jau turimomis žiniomis

0,777**

8. Kai besimokydamas kažko nesuprantu, ieškau

papildomos medžiagos, kad giliau suprasti

0,679**

9. Jeigu besimokydamas kažko nesuprantu, stengiuosi

išsiaiškinti su artimais žmonėmis, kolegomis

0,800**

10. Jei besimokydamas padarau klaidą, bandau išsiaiškinti

priežastis

0,544**

11. Jei naujai surastos žinios prieštarauja mano jau

turėtoms, mėginu išsiaiškinti, kodėl

0,657**

*p<0,05, **p<0,01

Skalės, matuojančios mokymosi įpročius, Crombacho alfa lygi 0,839.

Elgesio, veiksmų kontrolei matuoti adaptuotas M. J. Brown, W. R. Miller ir A. Lawendowski

savireguliacijos (angl. Self-regulation) teorijos 43 teiginių klausimynas (Brown, Miller ir

Lawendowski, 1999).

30

Adaptuotąją skalę (9 lentelė) sudaro 4 teiginiai (pvz.: galiu ilgam susitelkti ties viena veikla;

jei mano dėmesį kažkas blaško, vėliau galiu greitai grįžti ir tęsti darbus ir kt.)

9 lentelė. Savireguliacijos matavimas

Savireguliacijos matavimas Pearson koreliacija

12. Galiu ilgam susitelkti ties viena veikla 0,796**

13. Jei mano dėmesį kažkas išblaško, vėliau galiu greitai grįžti ir tęsti

darbus

0,882**

14. Jei atliekama veikla smarkiai įtakoja mano jausmus, aš galiu greitai

nusiraminti ir susitelkti darbui

0,889**

15. Po pertraukos man lengva susitelkti reikiamai veiklai 0,740**

*p<0,05, **p<0,01


Skalės, matuojančios savireguliaciją, Crombacho alfa lygi 0,892. Šie skaičiai rodo, jog skalė

yra patikima tiriamųjų duomenims matuoti.

Visų trijų dalių atsakymų vertinimui naudota Likert suminių vertinimų skalė (Garwood,

2006). Atsakymų variantai užkoduoti skaičiais nuo 1 iki 5, kai 1 reiškia „visiškai nesutinku“, 5 reiškia

„visiškai sutinku“.

4. Demografiniai duomenys. Be bendruomeniškumo, socialinio kapitalo, sutelktumo ir

mokymosi skalių klausimyne buvo pateikti 6 klausimai susiję su socialiniais – demografiniais

rodikliais.

10 lentelė. Demografiniai duomenys


Sociodemografinė charakteristika Nurodykite lytį:

Nurodykite savo amžių:

Nurodykite savo išsilavinimą:

Nurodykite savo užimtumo statusą:

Nurodykite darbo laiko trukmę:

Kaip dažnai jungiatės prie Fb paskyros?

Duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo programą „SPSS

Statistics 17.0“. Naudoti aprašomosios statistikos metodai, dažnių lentelės, Pearson Chi – kvadratu

kriterijus, Spearman koreliacija. Darbe aprašyti statistiškai reikšmingi požymių skirtumai, kai

paklaidos tikimybės reikšmė p<0,05 esant 95% patikimumui.

2.2. Tyrimo eiga ir tiriamieji

Remiantis bendruomenių portalo sudarytu bendruomenių sąrašu atrinktos bendruomenės,

turinčios savo paskyras Facebook socialiniame tinkle (www.bendruomenes.lt). Taip atrinktos 158

bendruomenių socialinės paskyros.

http://www.bendruomenes.lt/

31

Socialinio tinklo Facebook paieškos laukelyje naudojant raktažodžius „bendruomenė“,

„bendruomenės centras“, „bendruomenės namai“, „bendruomenės draugai“ sudarytas papildomas 88

veikiančių internete bendruomenių sąrašas.

Iš viso atrinktos 246 internetinės bendruomenės, turinčios savo paskyras Facebook

socialiniame tinkle. Visos šios bendruomenės vienija 54757 narius. Didžiausia bendruomenė narių

skaičiumi – Rokiškio bendruomenė, vienijanti 3216 narius, mažiausia – Birbinčių bendruomenė,

vienijanti 4 narius.

Google Forms pagalba suformuotas klausimynas buvo patalpintas bendruomenių Facebook

paskyrų (pagal sudarytą bendruomenių sąrašą) pagrindiniuose languose. Iš anksto parengtą

struktūrizuotą klausimyną respondentai pildė savarankiškai, todėl atsakymai nebuvo įtakojami

apklausėjo. Tokiu būdu buvo užpildytos 83 anketos.

Vėliau buvo kreiptasi į bendruomenių Facebook paskyrų administratorius pristatant tyrimo

esmę. Buvo paprašyta administratorių vardu patalpinti pakartotiną įrašą su klausimynu – taip tikėtasi

papildyti atsakytų anketų kiekį. Gautos 42 užpildytos anketos. Viso anketą užpildė 125 respondentai.

Apklausa buvo vykdoma 2015 m. sausio - vasario mėnesiais.

Imties charakteristika pateikta 10 lentelėje.

11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal demografinius duomenis (N=125)

Demografiniai duomenys Dažnumas Procentai

Lytis Moteris 100 80,0

Vyras 25 20,0

Amžius 16 - 29 28 22,4

30 - 49 72 57,6

50 - 64 22 17,6

> 64 3 2,4

Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 5 4,0

Vidurinis 9 7,2

Aukštesnysis 15 12,0

Aukštasis 96 76,8

Užimtumo statusas* Ūkininkas (-ė) 11 8,8

Tarnautojas (-a) 77 61,6

Darbininkas (-ė) 25 20,0

Pensininkas (-ė) 3 2,4

Studentas(-ė), moksleivis (-ė) 21 16,8

Namų šeimininkas (-ė) 4 3,2

Nedirbantis (-i) 6 4,8

Darbo laiko trukmė Dirbantis (-i) pilną darbo dieną 82 65,6

Dirbantis (-i) nepilną darbo dieną 21 16,8

Nedirbantis (-i) 22 17,6

Jungimosi prie Fb Esu prisijungęs (-usi) nuolat 26 20,8

paskyros dažnumas Kelis kartus per dieną 68 54,4

Kartą per dieną 19 15,2

Ne mažiau kaip 3 - 5 kartus per savaitę 10 8,0

Rečiau nei 3 kartus per savaitę 2 1,6 *buvo galima rinktis kelis statusus

32

Galima teigti, kad:

1. Iš 125 respondentų, dalyvavusių tyrime - 80% moterų.

2. 58% respondentų yra 30 – 49 metų amžiaus, tai rodo, jog bendruomenių veikloje

dalyvauja daugiau vidutinio amžiaus asmenys.

3. 77% respondentų nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą. Tai džiuginantis rodiklis, kuris

rodo, jog bendruomenės veikla vystoma aukštame lygyje.

4. 61% respondentų dirba tarnautojais pilną darbo dieną (66%).

5. 54,4% respondentų nurodė, jog prie bendruomenės Facebook paskyros jungiasi kelis

kartus per dieną, 21% būna prisijungęs nuolat. Šie rodikliai rodo, jog respondentams rūpi

bendruomenės veikla. Jie stebi bendruomenėje vykstančius įvykius, seka naujienas bei kitą

informaciją.

33

3. BENDRUOMENĖS NARIŲ AKTYVUMO, SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ BEI

MOKYMOSI SOCIALINIAME TINKLE TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų aktyvumo ir bendruomeniškumo sąsajos

3.1.1. Tiriamųjų veiklos ir aktyvumo analizė

Siekiant apžvelgti, kokia veikla užsiima socialinių tinklų lankytojai – veiklos suskirstytos į 12

dalių. Respondentų veikla socialiniame tinkle Facebook parodyta 12 lentelėje.

12 lentelė. Respondentų veikla socialiniame tinkle Facebook (N=125)

Veikla Niekada Retai Kartais Dažnai Visada

1. Pildau Fb sieną (angl. post) 7 proc. 29 proc. 36 proc. 22 proc. 6 proc.

2. Skelbiu asmenines nuotraukas, vaizdo įrašus 8 proc. 36 proc. 32 proc. 21 proc. 3 proc.

3. Komentuoju draugų nuotraukas ir įrašus 2 proc. 23 proc. 34 proc. 34 proc. 6 proc.

4. Inicijuoju naujus įvykius (angl. events) 23 proc. 30 proc. 30 proc. 14 proc. 2 proc.

5. Dalyvauju pokalbiuose (angl. messages) 10 proc. 22 proc. 41 proc. 18 proc. 8 proc.

6. Seku kitas grupes, asmenis, institucijas (angl. follow) 8 proc. 29 proc. 34 proc. 25 proc. 5 proc.

7. Administruoju ir moderuoju grupę 45 proc. 6 proc. 19 proc. 14 proc. 17 proc.

8. Reklamuoju savo ir (ar) bendruomenės veiklą 24 proc. 11 proc. 17 proc. 22 proc. 26 proc.

9. Mokausi iš praktinių pavyzdžių 10 proc. 24 proc. 28 proc. 31 proc. 7 proc.

10. Žaidžiu žaidimus 75 proc. 12 proc. 6 proc. 6 proc. 1 proc.

11. Vertinu kitų įrašus (angl. like) 6 proc. 20 proc. 41 proc. 25 proc. 9 proc.

12. Dalinuosi informacija (angl. share) 5 proc. 11 proc. 38 proc. 38 proc. 8 proc.

Rezultatai rodo, jog 60 proc. respondentų aktyviai dalyvauja savo virtualios bendruomenės

socialiniame tinkle Facebook. Vertinant atliekamus veiksmus dažniausiai įvardinti „Mokymasis iš

praktinių pavyzdžių“ (66 proc.), „Kitų dalyvių įrašų vertinimas“ (75 proc.) bei „Dalinimasis

informacija“ (84 proc.). Į klausimą kaip dažnai žaidžia žaidimus – 75 proc. respondentų atsakė

„niekada”.

Narių aktyvumą nurodo ir jungimosi prie socialinio tinklo dažnumas. Atsakymų

pasiskirstymas, kaip dažnai jie jungiasi prie Facebook paskyros, parodytas 13 lentelėje.

13 lentelė. Jungimosi prie Facebook paskyros dažnumas (N=125)

Jungimosi prie Facebook paskyros dažnumas

Kelis kartus per dieną 54 proc.

Esu prisijungęs(-usi) nuolat 21 proc.

Kartą per dieną 15 proc.

Ne mažiau kaip 3-5 kartus per savaitę 8 proc.

Rečiau nei 3 kartus per savaitę 2 proc.

Respondentai ypatingai dažnai jungiasi prie savo socialinio tinklo Facebook paskyros. Tik 2

proc. respondentų nurodė, jog naudojasi ja rečiau nei 3 kartus per savaitę. 54 proc. respondentų prie

Facebook paskyros jungiasi kelis kartus per dieną, o 21 proc. tai daro nuolat. Galima daryti išvadą,

jog respondentai yra aktyvūs.

34

Apklausos metu taip pat siekta nustatyti, kokiomis socialinėmis – demografinėmis

charakteristikomis pasižymi virtualių bendruomenių nariai.

14 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal demografinius duomenis (N=125)

Demografiniai duomenys Procentai

Lytis Moteris 80,0

Vyras 20,0

Amžius 16 - 29 22,4

30 - 49 57,6

50 - 64 17,6

> 64 2,4

Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 4,0

Vidurinis 7,2

Aukštesnysis 12,0

Aukštasis 76,8

Užimtumo statusas* Ūkininkas (-ė) 8,8

Tarnautojas (-a) 61,6

Darbininkas (-ė) 20,0

Pensininkas (-ė) 2,4

Studentas(-ė), moksleivis (-ė) 16,8

Namų šeimininkas (-ė) 3,2

Nedirbantis (-i) 4,8

*buvo galima rinktis kelis statusus

Tyrime dalyvavo 80 % moterų ir 20 % vyrų. Respondentai pagal amžių pasiskirstė taip: 16

m. - 29 m. – 22 %, 30 m. - 49 m. – 58 %, 50 m. - 64 m. – 18 % daugiau nei 64 m. – 2 % respondentų.

77 % respondentų turi aukštąjį išsilavinimą.

Šiuos rezultatus buvo įdomu palyginti su rinkos ir visuomenės nuomonių tyrimų kompanijos

UAB „RAIT“ atliktu tyrimu, kurio metu buvo vykdoma bendruomeninių organizacijų apklausa.

Apklausa atlikta 2011 m. spalio 28 – lapkričio 11 d. Apklausa vykdyta ad-hoc (atskiro tyrimo)

būdu. Imties dydis – 300 bendruomeninių organizacijų (UAB „RAIT“, 2011).

4 pav. Aktyviausių bendruomenės narių socialinės – demografinės charakteristikos (viena bendruomeninė organizacija galėjo nurodyti tris jos narius geriausiai apibūdinančias

charakteristikas), n=300 (UAB „RAIT“, 2011)

35

Labiausiai su narystės aktyvumu koreliuojantis socialinis – demografinis požymis – lytis.

Moteris, kaip aktyvias bendruomeninės organizacijos nares, paminėjo 73,3 proc. bendruomenių

organizacijų atstovų – tai buvo dažniausiai minėtas požymis. Tuo tarpu vyrus paminėjo tik 11,3 proc.

Kaip aktyvūs nariai - dažnai buvo minėti brandaus/pensinio amžiaus asmenys (42,3 proc.

bendruomeninių organizacijų). Mažiau aktyvūs - jauni asmenys. Juos kaip aktyviausius narius minėjo

23,7 proc. bendruomeninių organizacijų (UAB „RAIT“, 2011).

Lyginant virtualių bendruomenių ir vietos bendruomenių demografinius rodiklius - abiejuose

tyrimuose aktyvesnės yra moterys. Virtualiose bendruomenėse daugiau aktyvių yra jaunesnio

amžiaus žmonių (58 proc.), vietos bendruomenėse aktyvesni yra brandaus amžiaus žmonės (42,3

proc.).

Siekiant sužinoti, kokią įtaką virtualios bendruomenės narių aktyvumui daro amžius,

respondentams pateiktas amžiaus grupės pasirinkimas.

5 pav. Facebook virtualių bendruomenių narių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, proc.

(N=125)

Analizuojant respondentų pasiskirstymą virtualiose bendruomenėse pagal amžiaus grupes (5

pav.), nustatyta, kad didžiausią respondentų dalį (58 proc.) sudaro 30-49 metų amžiaus respondentai.

64 metų amžiaus ir vyresni respondentai sudaro tik 2 proc. visų apklaustųjų.

Šiuos rezultatus buvo įdomu palyginti su kompanijos UAB „RAIT“ pateikta analize (6 pav.):

22%

58%

18%

2%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

16-29 30-49 50-64 64 ir vyresni

Pro

centa

i

Amžius

36

6 pav. Kaimo bendruomeninių organizacijų narių ir visų kaimo gyventojų pasiskirstymas

pagal amžiaus grupes, proc. (N=300) (UAB „RAIT“, 2011)

Stebint gyventojų aktyvumą bendruomeninėje veikloje pagal amžiaus grupės, nustatyta, jog

aktyviausi yra 27-40 metų ir 41-60 metų amžiaus gyventojai. 61 metų amžiaus ir vyresni sudaro 16

proc. apklaustųjų ir yra 3-ioje vietoje pagal duomenų pasiskirstymą (UAB „RAIT“, 2011).

Palyginus abejų grafikų duomenis galima daryti išvadą, jog virtualiose bendruomenėse

aktyvių respondentų pasiskirstymas pagal amžių skiriasi nuo vietos bendruomenių. Virtualiose

aktyvesni yra vidutinio ir jaunesnio amžiaus respondentai, vietos bendruomenėse aktyvesni yra

vyresnio amžiaus respondentai. Tai rodo, jog technologijų įtaka juntama skirtingo amžiaus žmonių

tarpe. Jaunesnio amžiaus žmonės renkasi patogesnį, betarpišką bendravimą, pastovų žinių

atnaujinimą. Vyresnio amžiaus žmonės buriasi vietos bendruomenėse ir bendrauja akis į akį.

Siekiant sužinoti, kokią įtaką virtualios bendruomenės narių aktyvumui daro išsilavinimas,

respondentams pateiktas išsilavinimo grupės pasirinkimas.

37

7 pav. Facebook virtualių bendruomenių narių pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc.

(N=125)

Analizuojant respondentų pasiskirstymą virtualiose bendruomenėse pagal išsilavinimą,

nustatyta, kad didžiausią respondentų dalį (77 proc.) sudaro aukštąjį išsilavinimą turintys

respondentai. Nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys respondentai sudaro tik 4 proc. visų apklaustųjų.

Šiuos rezultatus buvo įdomu palyginti su kompanijos UAB „RAIT“ pateikta analize (8 pav.):

8 pav. Bendruomeninių organizacijų aktyvių narių pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc.

(N=300) (UAB „RAIT“, 2011)

Analizuojant gyventojų aktyvumą bendruomeninėje veikloje pagal išsilavinimą, nustatyta, jog

tiek vietos bendruomenėse, tiek virtualiose bendruomenėse aktyviausi yra aukštąjį išsilavinimą

turintys asmenys.

77%

12%

7%4%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Nebaigtas vidurinis

Pro

centa

i

Išsilavinimas

38

Tačiau pasiskirstymo procentas ženkliai skiriasi. Virtualiose bendruomenėse aukštąjį bei

aukštesnįjį išsilavinimą turintys aktyvūs asmenys sudaro 89 proc.

Kaimo vietos bendruomenėse aukštąjį bei aukštesnįjį išsilavinimą turintys aktyvūs asmenys

sudaro 41 proc., miesto bendruomenėse – 62,4 proc. (UAB „RAIT“, 2011).

Palyginus abejų grafikų duomenis galima daryti išvadą, jog virtualiose bendruomenėse

aktyvių respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą skiriasi iš dalies. Tiek virtualiose, tiek vietos

bendruomenėse didžiąją aktyvių respondentų dalį sudaro aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Tai

rodo, jog aukštasis mokslas daro įtaką technologijų panaudojimui. Turintys aukštąjį išsilavinimą

renkasi patogesnį bendravimo būdą, internetinius žinių išteklius.

Kaip paminėta virtualių bendruomenių kvalifikacijos lentelėje (lentelė 1) – aktyvumas tai

vienas iš virtualių bendruomenių elementų, o mokymasis konstruktyvistinio mokymo teorijoje –

aktyvus žinių konstravimo procesas. Aktyvumas – svarbus mokymosi virtualiose bendruomenėse

elementas.

3.1.2. Tiriamųjų aktyvumo ir bendruomeniškumo analizė

Tikrinant aktyvumo įtaką bendruomeniškumui virtualių bendruomenių nariai suskirstyti į

aktyvius ir neaktyvius. Atskirai kiekvienoje tiriamųjų grupėje sudarytos bendruomeniškumo skalės

atsakymų dažnių lentelės ir pateikti tą atsakymų variantą pasirinkusiųjų procentai.

15 lentelė. Aktyvumo ir bendruomeniškumo sąsajos (N=125)

Bendruomeniškumo skalės

teiginiai

Dažniausi atsakymai Aktyvumo ir

bendruomeniš

kumo sąsajos

(Spearman

koreliacija)

p –

reikšmė

(dvipusis

kriterijus

)

aktyvūs nariai neaktyvūs nariai

Turiu iš anksto žinomą

tikslą, kodėl jungiuosi prie

FB paskyros

Sutinku 41 proc.

Neturiu nuomonės 42

proc.

Nesutinku 17 proc.

Sutinku 61 proc.

Neturiu nuomonės 39 proc.

Nesutinku 0 proc.

-0,208* 0,02

Atmosfera mano FB

paskyroje yra laisva ir

draugiška

Sutinku 86 proc.


Nesutinku 2 proc.

Sutinku 69 proc.


Nesutinku 8 proc.

0,105 0,243

Aš kontroliuoju FB

paskyroje vykstančius

įvykius

Sutinku 75 proc.


Nesutinku 11 proc.

Sutinku 62 proc.


Nesutinku 23 proc.

0,089 0,322

Pasitikiu savo FB draugais Sutinku 62 proc.


Nesutinku 11 proc.

Sutinku 46 proc.


Nesutinku 15 proc.

0,022 0,810

Mano tikslai dažnai

sutampa su FB draugų

tikslais

Sutinku 41 proc.


Nesutinku 18 proc.

Sutinku 8 proc.


proc.

Nesutinku 23 proc.

0,181* 0,044

Jaučiu virtualių draugų

palaikymą Sutinku 57 proc.


Nesutinku 5 proc.

Sutinku 46 proc.


Nesutinku 15 proc.

0,099 0,272

39

Galiu padėti savo

virtualiems draugams (jei

reikia)

Sutinku 69 proc.


Nesutinku 4 proc.

Sutinku 46 proc.


proc.

Nesutinku 8 proc.

0,088 0,088

Mano FB virtualūs draugai

padeda vieni kitiems

Sutinku 42 proc.


proc.

Nesutinku 6 proc.

Sutinku 31 proc.


proc.

Nesutinku 8 proc.

0,057 0,525

Jaučiu, jog FB virtualūs

draugai yra mano tikri

draugai

Sutinku 21 proc.


Nesutinku 46 proc.

Sutinku 23 proc.


Nesutinku 46 proc.

-0,011 0,901

FB paskyros draugai

dalinasi informacija Sutinku 77 proc.


Nesutinku 3 proc.

Sutinku 69 proc.


Nesutinku 8 proc.

0,086 0,342

Mano FB paskyros draugus

vienija panašios vertybės Sutinku 39 proc.


Nesutinku 19 proc.

Sutinku 23 proc.


Nesutinku 39 proc.

0,137 0,127

Mano FB paskyros draugai

bičiuliaujasi tarpusavyje

Sutinku 40 proc.


proc.

Nesutinku 13 proc.

Sutinku 46 proc.


Nesutinku 23 proc.

-0,006 0,951

*p<0,05, **p<0,01, ***p<0,001

15 lentelėje pateikti atsakymai į bendruomeniškumo skalės teiginius rodo, jog skirtumas tarp

aktyvių ir neaktyvių narių yra nežymus. Didžiausias stebėtas koreliacijos koeficientas yra 0,181 su

reikšmingumo lygmeniu p=0,044. Vadinasi, teigti jog bendruomeniškesni yra aktyvūs nariai,

negalima.

Hipotezė, jog aktyvesni nariai yra bendruomeniškesni patikrinta Pearsono Chi-kvadratu

kriterijumi.

16 lentelė. Aktyvumo įtaka bendruomeniškumui (N=125)

Bendruomeniškumo skalės teiginiai Pearson Chi-kvadratu

kriterijus (p – reikšmė)

Turiu iš anksto žinomą tikslą, kodėl jungiuosi prie FB paskyros 0,026*

Atmosfera mano FB paskyroje yra laisva ir draugiška 0,494

Aš kontroliuoju FB paskyroje vykstančius įvykius 0,749

Pasitikiu savo FB draugais 0,135

Mano tikslai dažnai sutampa su FB draugų tikslais 0,063

Jaučiu virtualių draugų palaikymą 0,552

Galiu padėti savo virtualiems draugams (jei reikia) 0,495

Mano FB virtualūs draugai padeda vieni kitiems 0,809

Jaučiu, jog FB virtualūs draugai yra mano tikri draugai 0,964

FB paskyros draugai dalinasi informacija 0,730

Mano FB paskyros draugus vienija panašios vertybės 0,166

Mano FB paskyros draugai bičiuliaujasi tarpusavyje 0,569

*p<0,05, **p<0,01, ***p<0,001

Gauti koreliacijos rezultatai ir p reikšmės rodo tik labai silpną ryšį tarp tiriamų požymių.

Mažiau aktyvūs nariai prie bendruomenės socialinio tinklo jungiasi turėdami aiškesnį tikslą nei

aktyvūs nariai. Hipotezę, jog būtent aktyvūs nariai yra bendruomeniški galima priimti tik iš dalies.

Bendruomeniškumas būdingas tiek aktyviems, tiek neaktyviems socialinio tinklo bendruomenių

nariams.

40

3.2. Tiriamųjų aktyvumo ir priklausymo virtualiai bendruomenei sąsajos

Sutelktumas – vienas svarbiausių elementų, parodančių grupės egzistavimo prasmę. Grupių

sutelktumas - tai individo priklausymo grupei jausmas (Bollen ir Hoyle, 1990).

Tiriamųjų aktyvumo ir priklausymo bendruomenei koreliacija patikrinta Spearman

koreliacijos skaičiavimu.

17 lentelė. Aktyvių ir neaktyvių bendruomenės narių ir priklausymo virtualiai bendruomenei

skalės teiginių atsakymai (N=125)

Priklausymo virtualiai

bendruomenei skalės teiginiai


priklausymo

sąsajos

(Spearman

koreliacija)

p –

reikšmė

(dvipusis

kriterijus

)


Virtualios bendruomenės

paskyroje jos nariai dalinasi

informacija, kas vyksta

miestelyje, seniūnijoje ar

aplinkinėse vietovėse

Sutinku 51 proc.


proc.

Nesutinku 37 proc.

Sutinku 23 proc.


Nesutinku 46 proc.

0,179* 0,045


nariai paskyroje išsako savo

nuomonę

Sutinku 46 proc.


proc.

Nesutinku 29 proc.

Sutinku 31 proc.


Nesutinku 38 proc.

0,134 0,137

Į virtualios bendruomenės

narius galiu kreiptis profesinio

patarimo

Sutinku 60 proc.


proc.

Nesutinku 21 proc.

Sutinku 23 proc.


proc.

Nesutinku 38 proc.

0,226* 0,011

Su virtualios bendruomenės

nariais galiu dalintis

asmeninėmis problemomis

Sutinku 73 proc.


proc.

Nesutinku 11 proc.

Sutinku 46 proc.


Nesutinku 15 proc.

0,176* 0,049


nariais galiu pasitikėti Sutinku 54 proc.


proc.

Nesutinku 35 proc.

Sutinku 15 proc.


Nesutinku 46 proc.

0,182* 0,043

Bendraudamas su virtualios


jaučiuosi didelės

bendruomenės dalimi

Sutinku 70 proc.


proc.

Nesutinku 14 proc.

Sutinku 62 proc.


Nesutinku 7 proc.

0,007 0,935

Bendraudamas su virtualios

bendruomenės nariais atrandu

naujų pašnekovų

Sutinku 80 proc.


proc.

Nesutinku 8 proc.

Sutinku 62 proc.


Nesutinku 8 proc.

0,117 0,195

Mūsų virtuali bendruomenė

pati geriausia Sutinku 79 proc.


proc.

Nesutinku 9 proc.

Sutinku 62 proc.


Nesutinku 8 proc.

0,046 0,612

Aš jaučiu, jog turiu daug

bendro su savo virtualios


Sutinku 76 proc.


proc.

Nesutinku 5 proc.

Sutinku 69 proc.


Nesutinku 8 proc.

0,004 0,962

Aš jaučiu, jog priklausau savo

virtualiai bendruomenei Sutinku 79 proc.


proc.

Nesutinku 8 proc.

Sutinku 62 proc.


Nesutinku 0 proc.

-0,054 0,552

41

Aš matau save kaip virtualios

bendruomenės dalį Sutinku 80 proc.


proc.

Nesutinku 5 proc.

Sutinku 62 proc.


Nesutinku 7 proc.

0,042 0,640

Aš džiaugiuosi, kad priklausau

savo virtualiai bendruomenei Sutinku 66 proc.


proc.

Nesutinku 11 proc.

Sutinku 62 proc.


Nesutinku 8 proc.

0,033 0,717

*p<0,05, **p<0,01, ***p<0,001

17 lentelėje pateikti atsakymai į priklausymo virtualiai bendruomenei skalės teiginius rodo,

jog skirtumas tarp aktyvių ir neaktyvių narių yra nedidelis, didžiausias stebėtas koreliacijos

koeficientas yra 0,226 su reikšmingumo lygmeniu p=0,011. Vadinasi, teigti jog aktyvesni nariai

labiau išreiškia norą priklausyti (arba priklauso) virtualiai bendruomenei, negalima. Nepaisant

skirtumo dydžio – didžioji dalis apklaustųjų sutiko su teiginiais apie priklausymą virtualiai

bendruomenei.

Tai rodo, jog bendruomenės nariai jaučia sutelktumą, o virtualūs socialiniai tinklai kuria ir

stiprina socialinį kapitalą.

42

3.3. Tiriamųjų aktyvumo ir mokymosi sąsajos

3.3.1. Tiriamųjų aktyvumo ryšys su mokymosi galimybėmis

Tiriamųjų aktyvumo ir mokymosi galimybių koreliacija patikrinta Spearman koreliacijos

skaičiavimu.

18 lentelė. Aktyvių ir neaktyvių bendruomenės narių ir mokymosi galimybių skalės teiginių

atsakymai (N=125)

Mokymosi galimybių

skalės teiginiai


mokymosi

galimybių

sąsajos

(Spearman

koreliacija)

p –

reikšmė

(dvipusis

kriterijus

)


Dalyvauju bendruomenės

veiklose, kuriose keliu

profesinę kvalifikaciją

Sutinku 55 proc.


Nesutinku 15 proc.

Sutinku 69 proc.


Nesutinku 8 proc.

-0,065 0,469


organizuojamuose

mokymuose, skirtuose

savišvietai

Sutinku 46 proc.


Nesutinku 16 proc.

Sutinku 23 proc.


proc.

Nesutinku 23 proc.

0,118 0,189


gyvenime sprendžiant

bendrus gyventojų reikalus

Sutinku 64 proc.


Nesutinku 8 proc.

Sutinku 54 proc.


Nesutinku 8 proc.

0,066 0,462

Dalyvauju bendruomenei

skirtuose kultūriniuose

renginiuose

Sutinku 85 proc.


Nesutinku 3 proc.

Sutinku 85 proc.


Nesutinku 15 proc.

0,089 0,326

Inicijuoju naujas veiklas

bendruomenėje Sutinku 76 proc.


Nesutinku 5 proc.

Sutinku 61 proc.


Nesutinku 8 proc.

0,125 0,165

*p<0,05, **p<0,01, ***p<0,001

18 lentelėje pateikti rezultatai koreliacijos tarp aktyvumo ir mokymosi galimybių neparodė.

Nepaisant to – didžioji dalis apklaustųjų sutiko su teiginiais apie mokymosi galimybes virtualioje

bendruomenėje.

Hipotezė, jog aktyvesni nariai labiau pasinaudoja mokymosi galimybėmis patikrinta Pearson

Chi-kvadratu kriterijumi.

19 lentelė. Aktyvumo įtaka mokymosi galimybėms (N=125)

Mokymosi galimybių skalės teiginiai Pearson Chi-kvadratu


Dalyvauju bendruomenės veiklose, kuriose keliu profesinę

kvalifikaciją

0,848

Dalyvauju bendruomenės organizuojamuose mokymuose, skirtuose

savišvietai

0,523

Dalyvauju bendruomenės gyvenime sprendžiant bendrus gyventojų

reikalus

0,865

Dalyvauju bendruomenei skirtuose kultūriniuose renginiuose 0,014*

Inicijuoju naujas veiklas bendruomenėje 0,025*

*p<0,05, **p<0,01, ***p<0,001

43

Teiginiuose apie dalyvavimą bendruomenės kultūriniuose renginiuose bei naujų veiklų

iniciavimą Pearson Chi – kvadratu kriterijaus p reikšmės aktyvumo įtaką rodo (19 lentelė). Santykinai

nedidelis reikšmių kiekis rodo, jog tiriamųjų aktyvumo įtakos mokymosi galimybėms nėra.

Tačiau aktyvus dalyvavimas bendruomenės veikloje – tai mokymasis stebint. Bendruomenė

įtraukia savo narius prisidedant prie bendruomenės veiklos. Kadangi nariai gali prisidėti prie

bendruomenės veiklos – jie jaučiasi atliekantys svarbų vaidmenį, bendruomenės dalimi. Nariai

pasitiki vieni kitais, jaučia bendrus įsipareigojimus. Prisidėdami prie bendruomenės veiklos nariai

gauna informacijos ir įgūdžių, išmoksta bendradarbiauti. Bendruomenių nariai bendraudami

tarpusavyje stebi vieni kitus, dalinasi patirtimi, patarimais ir taip mokosi.

3.3.2. Tiriamųjų aktyvumo ryšys su mokymosi įpročiais

Tiriamųjų aktyvumo ir mokymosi įpročių koreliacija patikrinta Spearman koreliacijos

skaičiavimu.

20 lentelė. Aktyvių ir neaktyvių bendruomenės narių ir mokymosi įpročių skalės teiginių

atsakymai (N=125)

Mokymosi įpročių skalės

teiginiai


mokymosi

įpročių sąsajos

(Spearman

koreliacija)

p –

reikšmė

(dvipusis

kriterijus

)


Kai besimokydamas randu

naujas sąvokas stengiuosi

iki galo jas išsiaiškinti

Sutinku 52 proc.


Nesutinku 16 proc.

Sutinku 23 proc.


proc.

Nesutinku 31 proc.

0,191* 0,033

Kai mokausi, stengiuosi

naujas žinias (įgūdžius)

sieti su jau turimomis

žiniomis

Sutinku 16 proc.


Nesutinku 48 proc.

Sutinku 8 proc.


Nesutinku 77 proc.

0,188* 0,036

Kai besimokydamas kažko

nesuprantu, ieškau

papildomos medžiagos,

kad giliau suprasti

Sutinku 19 proc.


proc.

Nesutinku 27 proc.

Sutinku 8 proc.


proc.

Nesutinku 46 proc.

0,170 0,058

Jeigu besimokydamas

kažko nesuprantu,

stengiuosi išsiaiškinti su

artimais žmonėmis,

kolegomis

Sutinku 51 proc.


Nesutinku 15 proc.

Sutinku 8 proc.


proc.

Nesutinku 38 proc.

0,279** 0,002

Jei besimokydamas

padarau klaidą, bandau

išsiaiškinti priežastis

Sutinku 60 proc.


Nesutinku 13 proc.

Sutinku 8 proc.


proc.

Nesutinku 46 proc.

0,339*** 0,000

Jei naujai surastos žinios

prieštarauja mano jau

turėtoms, mėginu

išsiaiškinti, kodėl

Sutinku 32 proc.


proc.

Nesutinku 13 proc.

Sutinku 15 proc.


proc.

Nesutinku 8 proc.

0,062 0,490

Galiu ilgam susitelkti ties

viena veikla Sutinku 41 proc.


Sutinku 8 proc. 0,223* 0,012

44

Nesutinku 21 proc. Neturiu nuomonės 54

proc.

Nesutinku 38 proc.

Jei mano dėmesį kažkas

išblaško, vėliau galiu

greitai grįžti ir tęsti darbus

Sutinku 50 proc.


Nesutinku 21 proc.

Sutinku 15 proc.


Nesutinku 46 proc.

0,240** 0,007

Jei atliekama veika

smarkiai įtakoja mano

jausmus, aš galiu greitai

nusiraminti ir susitelkti

darbui

Sutinku 47 proc.


Nesutinku 15 proc.

Sutinku 15 proc.


proc.

Nesutinku 39 proc.

0,230* 0,010

Po pertraukos man lengva

susitelkti reikiamai veiklai Sutinku 59 proc.


Nesutinku 6 proc.

Sutinku 39 proc.


Nesutinku 23 proc.

0,149 0,096

*p<0,05, **p<0,01, ***p<0,001

20 lentelėje pateikti atsakymai į mokymosi įpročių skalės teiginius rodo, mažiau aktyvūs

nariai turi prastesnius mokymosi įpročius: kai mokosi, nesistengia naujų žinių (įgūdžių) sieti su jau

turimomis žiniomis, neieško papildomos medžiagos, nemėgina išsiaiškinti klaidų priežasčių.

Didžiausias stebėtas koreliacijos koeficientas yra 0,339 su reikšmingumo lygmeniu p=0.

Hipotezė, jog aktyvesni nariai turi geresnius mokymosi įpročius patikrinta Pearsono Chi-

kvadratu kriterijumi.

21 lentelė. Aktyvumo įtaka mokymosi įpročiams (N=125)

Mokymosi įpročių skalės teiginiai Pearson Chi-kvadratu


Kai besimokydamas randu naujas sąvokas stengiuosi iki galo jas

išsiaiškinti

0,314

Kai mokausi, stengiuosi naujas žinias (įgūdžius) sieti su jau turimomis

žiniomis

0,279

Kai besimokydamas kažko nesuprantu, ieškau papildomos medžiagos,

kad giliau suprasti

0,058

Jeigu besimokydamas kažko nesuprantu, stengiuosi išsiaiškinti su

artimais žmonėmis, kolegomis

0,032*

Jei besimokydamas padarau klaidą, bandau išsiaiškinti priežastis 0,005**

Jei naujai surastos žinios prieštarauja mano jau turėtoms, mėginu

išsiaiškinti, kodėl

0,013*

Galiu ilgam susitelkti ties viena veikla 0,026*

Jei mano dėmesį kažkas išblaško, vėliau galiu greitai grįžti ir tęsti

darbus

0,027*

Jei atliekama veika smarkiai įtakoja mano jausmus, aš galiu greitai

nusiraminti ir susitelkti darbui

0,137

Po pertraukos man lengva susitelkti reikiamai veiklai 0,001*

*p<0,05, **p<0,01, ***p<0,001

Gauti duomenys (21 lentelė) patvirtina, jog tarp aktyvių bei neaktyvių narių yra statistiškai

reikšmingi skirtumai. Mažiau aktyviems nariams yra sunkiau susikaupti mokslui, jiems sunku

susitelkti ir tęsti darbus.

45

IŠVADOS

1. Metodologiniu tyrimo pagrindu laikyta konstruktyvizmo teorija, kurioje teigiama, kad

individo mokymasis yra sukauptų žinių susiejimas, bendradarbiavimas, aktyvus žinių konstravimo

procesas.

Dalyvavimas bendruomenės veikloje – tai mokymasis stebint. Bendruomenių nariai mokosi

stebėdami vieni kitų elgesį. Būtina socialinio išmokimo stebint sąlyga – dėmesys. Mokymasis

konstruojamas įtraukiant bendruomenės narius į bendrą veiklą pasidalinant informacija,

problemomis, jausmu būnant bendruomenės dalimi, pasitikėjimu, bendrais įsipareigojimais,

patirtimi.

Tyrimo rezultatai parodė, jog virtualių vietos bendruomenių nariai yra aktyvūs, lankantys

bendruomenių paskyras kelis kartus per dieną. Bendruomenių paskyrose nariai dalinasi informacija,

komentuoja kitų narių įrašus, bendrauja, seka kitų pateikiamą informaciją. Jungimosi į socialinius

tinklus aktyvumas bei dalyvavimas virtualių bendruomenių veiklose yra didelis. Tai rodo, jog nariai

nori būti bendruomenės dalimi, dalyvauti bendruomenės veikloje, žinoti kas vyksta bendruomenėje.

2. Socialinių tinklų nariai sąveikauja, mokosi, kuria santykius, taip išlaikydami

bendruomeniškumo jausmą. Ryšiai tarp virtualios bendruomenės narių rodo socialinio kapitalo

buvimą. Nepaisant aktyvumo, virtualių bendruomenių nariai yra bendruomeniški, norintys priklausyti

ir jaučiantys, jog priklauso bendruomenei.

3. Bendruomenių narių aktyvumas susijęs su bendruomeniškumu, socialiniu kapitalu bei

mokymusi. Aktyvūs virtualių bendruomenių nariai turi geresnius mokymosi įpročius, aktyviai

dalyvauja bendruomenės veikloje. Virtualių bendruomenių paskyrose stebėdami bei dalindamiesi

žiniomis bei patirtimi nariai mokosi vieni iš kitų.

4. Virtualių bendruomenių kūrimasis turi nemažai ateities perspektyvų. Priklausymas

virtualiai bendruomenei gerina komunikaciją, suteikia galimybę pažinti technologijas, naujoves.

Keitimasis žiniomis yra didelis virtualių bendruomenių privalumas.

Virtualios bendruomenės gali prisidėti skatindamos mokymąsi, puoselėdamos identiteto

jausmą, tapti virtualia mokymo ir mokymosi vieta.

46

REKOMENDACIJOS

Rekomendacijos bendruomenėms

Virtualiose bendruomenėse bendruomeniškumo jausmas ir mokymasis dažniausiai yra ugdomas

kultūrinių renginių pagalba. Bendruomenės platina informaciją apie organizuojamus renginius, dalinasi

praėjusiais įspūdžiais.

Bendruomenėms rekomenduočiau daugiau dalintis bendrąja informacija, problemomis, jų sprendimo

būdais, rezultatais, bendruomenės narių pasiekimais, taip dar labiau ugdant bendruomeniškumo jausmą.

Jei vietos bendruomenės neturi lėšų ar galimybių įkurti įvairesnio pobūdžio būrelių, papildomo

ugdymo pamokų – visa tai reikia skatinti socialinio tinklo bendruomenių paskyrose. Tyrimas parodė, jog

bendruomenių nariai noriai mokosi, išnaudoja turimas mokymosi galimybes. Todėl labai rekomenduočiau

paskatinti savo sričių entuziastus pasidalinti savo patirtimi, turimomis žiniomis. Naujas bendruomenės narių

susidomėjimas nauja veikla atneštų naudos ne tik entuziastams, besimokantiems, bet ir bendrai visai

bendruomenei.

Rekomendacijos švietimo įstaigoms

Glaudus bendradarbiavimas su bendruomenių nariais – didesnės galimybės platinti informaciją apie

mokymo įstaigas bei jų organizuojamas veiklas.

47

LITERATŪRA

1. ANDERSON, T. 2011. The Theory and Practice of Online Learning. [interaktyvus],

[žiūrėta 2015-04-28]. Prieiga per internetą:

http://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=RifNwzU3HR4C&oi=fnd&pg=PA15&dq=Constructivi

st+Theories+Situated+Cognition+Activity+Theory+Experiential+Learning&ots=Sf8iLmLVou&sig

=vo79KQNDvF_sC1OhdsoY4XIvcd8&redir_esc=y#v=onepage&q=Constructivists%20see%20lear

ners%20as%20active&f=true>

2. BALČYTIENĖ, A. 1998. Būdas mokyti kitaip: hipertekstinė mokymo aplinka. Vilnius:

Margi Raštai.

3. BANDURA, A. 1989. Social cognitive theory. Annuals of child development. 6, 1-60.

4. Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo

tyrimas, 2011. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija/ BG Consulting. [interaktyvus], [žiūrėta

2014-10-03]. Prieiga per internetą:

<http://www.bendruomenes.lt/naujiena/vartotoju/bendruomeniniu_organizaciju_internetiniu_svetai

niu_2013_metu_apzvalga_2>.

5. BENDRUOMENIŲ KATALOGAS, [interaktyvus], [žiūrėta 2014–11-17]. Prieiga per

internetą: <http://www.bendruomenes.lt/bendruomenes/sarasas>.

6. BERKLEY, H. 2007. Internetinė rinkodara smulkiajam verslui. Klaipėda: Logitema.

7. BISHOP, D.; CHERTOK, F.; JASON, L. A. 1997. Measuring Sense of Community:

Beyond Local Boundaries. The Journal of Primary Prevention, Vol. 18, No. 2. [interaktyvus], [žiūrėta

2015-01-10]. Prieiga per internetą: <http://condor.depaul.edu/ljason/oxford/community.html>.

8. BOYD, D.; ELLISON. N. 2007. Social network sites: Definition, History, and Scholarship.

Journal of Computer-Mediated Communication Vol. 13, Nr. 1. [interaktyvus], [žiūrėta 2014-10-04].

Prieiga per internetą: <http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1083-6101.2007.00393.x/full>.

9. BOLLEN, K. A.; HOYLE, R. H. 1990. Perceived cohesion: A conceptual and empirical

examination. Social Forces, 69 (2), 479 –504. [interaktyvus], [žiūrėta 2014-10-04]. Prieiga per

internetą:

<http://www.excellenceforchildandyouth.ca/sites/default/files/meas_attach/Perceived_Cohesion_Sc

ale_%28PCS%29.pdf>.

10. BROOKHART, S.; WALSH, M.; ZIENTARSKI, A. 2006. Applied Measurement in

Education. Lawrence Erlbaum Associates, Inc., 19(2), 151-184. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-01-10].

Prieiga per internetą:

<http://www.tandfonline.com/action/showPopup?citid=citart1&id=tblA1&doi=10.1080/095006904

2000323737>.

11. BROWN, J. M.; MILLER, W. R.; LAWENDOWSKI, L. A. 1999. The Self-Regulation

Questionnaire. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-01-10]. Prieiga per internetą:

<http://casaa.unm.edu/inst/SelfRegulation%20Questionnaire%20%28SRQ%29.pdf>.

12. CHASKIN, R. J. 2001. Building Community Capacity, New York.

13. DURKHEIM, E. 1982. Rules of sociological method. New York: The Free Press.

14. FERNBACK, J.; THOMPSON, B. 1995. Virtual communities: Abort, retry, failure?

Computer Mediated Communication and the American Collectivity. [interaktyvus], [žiūrėta 2014–

02-17]. Prieiga per internetą: < http://www.well.com/user/hlr/texts/VCcivil.html>.

15. GALSTON, W. 1999. Does the Internet Strengthen Community?. [interaktyvus], [žiūrėta

2014–02-17]. Prieiga per internetą: <http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ncr.89302/epdf>

16. GARWOOD, J. 2006. Likert scale. In V. Jupp (Ed.), The SAGE Dictionary of Social

Research Methods. (pp. 162-163). London, England: SAGE Publications, Ltd. [interaktyvus], [žiūrėta

2014-12-10]. Prieiga per internetą: <http://srmo.sagepub.com/view/the-sage-dictionary-of-social-

research-methods/SAGE.xml>

17. GLANZ, K.; BISHOP, D. 2010. The role of behavioral science theory in development

and implementation of public health interventions. Annu Rev Public Health 31: 399-418.

http://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=RifNwzU3HR4C&oi=fnd&pg=PA15&dq=Constructivist+Theories+Situated+Cognition+Activity+Theory+Experiential+Learning&ots=Sf8iLmLVou&sig=vo79KQNDvF_sC1OhdsoY4XIvcd8&redir_esc=y#v=onepage&q=Constructivists%20see%20learners%20as%20active&f=true




http://www.bendruomenes.lt/naujiena/vartotoju/bendruomeniniu_organizaciju_internetiniu_svetainiu_2013_metu_apzvalga_2

http://www.bendruomenes.lt/naujiena/vartotoju/bendruomeniniu_organizaciju_internetiniu_svetainiu_2013_metu_apzvalga_2

http://condor.depaul.edu/ljason/oxford/community.html

http://www.excellenceforchildandyouth.ca/sites/default/files/meas_attach/Perceived_Cohesion_Scale_%28PCS%29.pdf

http://www.excellenceforchildandyouth.ca/sites/default/files/meas_attach/Perceived_Cohesion_Scale_%28PCS%29.pdf

http://www.tandfonline.com/action/showPopup?citid=citart1&id=tblA1&doi=10.1080/0950069042000323737

http://www.tandfonline.com/action/showPopup?citid=citart1&id=tblA1&doi=10.1080/0950069042000323737

http://casaa.unm.edu/inst/SelfRegulation%20Questionnaire%20%28SRQ%29.pdf

http://www.well.com/user/hlr/texts/VCcivil.html

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ncr.89302/epdf

http://srmo.sagepub.com/view/the-sage-dictionary-of-social-research-methods/SAGE.xml

http://srmo.sagepub.com/view/the-sage-dictionary-of-social-research-methods/SAGE.xml

48

18. GREENHOW, C.; ROBELIA, B.; HUGHES, J. 2009. Learning, teaching, and

scholarship in a digital age: Web 2.0 and classroom research: What path should we take now?.

Educational Researcher, 38(4): 233–45.

19. GREENHOW, C. 2011. Youth, learning, and social media. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-

03-10]. Prieiga per internetą: <http://psyc526final.wikispaces.com/file/view/youth+and+learn.pdf>.

20. GRUZD, A. 2014. Workshop on Learning Analytics for the Social Media Age. Associate

Professor at Ryerson University LASI, 35 psl. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-03-10]. Prieiga per

internetą: <http://www.slideshare.net/primath/lasi14-p-lasmawkshpslidesshared>.

21. HAGEL, J.; ARMSTRONG, A. G. 1997. Net Gain: Expanding Markets through Virtual

Communities, Harvard Business Review Press.

22. HAYTHORNTHWAITE, C.; KAZMER, M. M.; ROBINS, J. SHOEMAKER, S. 2000.

Community development among distance learners: Temporal and technological dimensions. Journal

of Computer Mediated Communication, vol. 6, nr. 1. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-03-10]. Prieiga per

internetą: <http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1083-6101.2000.tb00114.x/full>.

23. HEIN, GEORGE E. 1991. Constructivist Learning Theory. CECA (International

Committee of Museum Educators) Conference Jerusalem Israel. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-04-28].

Prieiga per internetą:

<http://www.exploratorium.edu/ifi/resources/research/constructivistlearning.html>.

24. HOFFMAN, B. 2005. Informal Learning-Managing the Training Function. USA: ASTD

Press. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-03-11]. Prieiga per internetą:

<http://www.google.lt/books?id=cIixnFPYZ4cC&lpg=PA1&ots=bAqB2_Rldv&dq=Hoffman%20I

nformal%20Learning%20Managing%20the%20Training%20Function&lr&hl=lt&pg=PA2#v=onep

age&q=Hoffman%20Informal%20Learning%20Managing%20the%20Training%20Function&f=fal

se>.

25. JENKINS, H. 2008. Confronting the challenges of participatory culture: Media

education for the 21st Century. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-03-06]. Prieiga per internetą:

<http://www.digitallearning.macfound.org>.

26. KEREVIČIENĖ, J. 2014. Pedagoginės psichologijos užrašai. Kaunas: VU KHF.

27. KNUTSON, F. J. 2009. The Control of Aggression. United States of America:

Transaction Publishers. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-03-06]. Prieiga per internetą:

<http://www.slideshare.net/blackvspurple/bandura-2364047>.

28. KOLB, D. A. 1984, Experiential Learning: Experience as the source of learning and

development. Englewood Cliffs.

29. KROGH, G. 2003. Knowledge Sharing and the Communal Resource. In: Easterby-Smith,

M.; Lyles, M. A. The Blackwell Handbook of Organizational Learning and Knowledge Management.

USA: Blackwell.

30. LANGFRED, I. 1998. Is cohesiveness a double-edged sword? An investigation of the

effects of group cohesiveness on performance. Small Group Research, 29(1): 124-143.

31. LAZAR, J.; PREECE, J. 1998. Classification Schema for Online Communities.

Proceedings of the 1998 Association for Information Systems, Americas Conference, 84-86.

32. LECHNER, U.; HUMMEL, J. 2002. Business models and system architectures of virtual

communities: From a sociological phenomenon to peer-to-peer architectures. International Journal

of Electronic Commerce, 6(3): 41−53.

33. LELIŪGIENĖ, I.; SADAUSKAS, J. 2011. Bendruomenės sampratos traktuotės ir

tipologija. Socialinių mokslų studijos 3(4).

34. LIPEIKIENĖ, J. 2010. Konektyvizmas mokymo praktikoje: atvejo analizė. Mokymosi

bendruomenė ir antrosios kartos saityno (Web 2.0) technologijos. Tarptautinės konferencijos

pranešimai. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-05-02].

Prieiga per internetą: <http://www.upc.smm.lt/naujienos/web2/pdf/08_Lipeikiene.pdf>

35. MCMILLAN, D. W.; CHAVIS, D. M. 1986. Sense of community: A definition and

theory. American Journal of Community Psychology, p. 6—23.

http://psyc526final.wikispaces.com/file/view/youth+and+learn.pdf

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1083-6101.2000.tb00114.x/full

http://www.google.lt/books?id=cIixnFPYZ4cC&lpg=PA1&ots=bAqB2_Rldv&dq=Hoffman%20Informal%20Learning%20Managing%20the%20Training%20Function&lr&hl=lt&pg=PA2#v=onepage&q=Hoffman%20Informal%20Learning%20Managing%20the%20Training%20Function&f=false




http://www.digitallearning.macfound.org/

http://www.slideshare.net/blackvspurple/bandura-2364047

49

36. Memorandum on Lifelong Learning. Commission of the European Communities .

Brussels: Commission Staff Working Paper, 2000. (SEC (2000) 1832). [interaktyvus], [žiūrėta 2015-

03-06]. Prieiga per internetą:

<http://arhiv.acs.si/dokumenti/Memorandum_on_Lifelong_Learning.pdf>.

37. NEWBROUGH, J. R.; CHAVIS, D. M. 1986. Psychological sense of community.

American Journal of Community Psychology, 14,1, 3–5.

38. OECD. 2012. Perspectives on Global Development 2012: Social Cohesion in a Shifting

World. OECD Publishing. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-02-06]. Prieiga per internetą:

<http://dx.doi.org/10.1787/persp_glob_dev-2012-en>.

39. PHELPS, A. 2010. How Chat Rooms Work. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-02-06]. Prieiga

per internetą: <Http://www.smartcomputing.com>.

40. Psichologija studentui. 2005. Kaunas: Technologija.

41. PUTNAM, R. 1995. Tuning in, tuning out: the strange disappearence of social capital in

America. Political Science and Politics, p.664-683.

42. RHEINGOLD, H. 1993. A Slice of Life in My Virtual Community. Global Networks:

Computers and International Communication. Cambridge: MIT Press.

43. ROGOFF, B.; ALCALA, L.; COPPENS, A.D.; LOPEZ, A.; RUVALCABA, O.; SILVA,

K.G. 2014. Children learning by observing and pitching-in in their families and communities.

[interaktyvus], [žiūrėta 2015-02-06]. Prieiga per internetą:

<http://www.intentcommunityparticipation.net/icp-overview-english>.

44. SIEMENS, G. 2004. Connectivism: a learning theory for the digital age. [interaktyvus],

[žiūrėta 2015-01-07]. Prieiga per internetą: <

http://202.116.45.236/mediawiki/resources/2/2005_siemens_Connectivism_A_LearningT

heoryForTheDigitalAge.pdf>.

45. STEINFIELD, ELLISON, LAMPE. 2008. Social capital, self-esteem, and use of online

social network sites: A longitudinal analysis Charles Steinfield. Journal of Applied Developmental

Psychology Volume 29, Issue 6, November–December, Psl. 434–445 [interaktyvus], [žiūrėta 2015-

01-09]. Prieiga per internetą:

<http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0193397308000701>.

46. ŠINKŪNIENĖ, J. R. 2012. Bendruomeniškumas, komunikacija ir muzika.

47. TARKOVSKAJA, I. 2004. Social network. Social magazine, Psl. 129-145.

48. TARPTAUTINĖ PATIRTINIO MOKYMOSI AKADEMIJA (TPMA). 2008. Patirtinio

mokymosi filosofija ir teorija. Įvadas. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-01-09]. Prieiga per internetą:

<http://www.viaexperientia.net/uploads/Patirtinio-mokymosi-filosofija-ir-teorija.pdf>.

49. VYGOTSKY, L. S. 1978. Mind in society: The development of higher psychological

processes. Cambridge, MA: Harvard University Press.

50. WELLMAN, B. 1999. Networks in the global village: life in contemporary communities.

51. WENGER, E. 1998. Communities of practice: learning, meaning and identity.

Cambridge: Cambridge University Press.

52. WENGER, E. 1998. Communities of practice: learning as a social system. [interaktyvus],

[žiūrėta 2015-03-06]. Prieiga per internetą: <http://www.co-i-l.com/coil/knowledge-

garden/cop/lss.shtml>.

53. WHITTAKER, S.; ISSACS, E.; O’DAY, V. 1997. Widening the Net: Workshop report

on the theory and practice of physical and network communities, SIGCHI Bulletin, 29, 3, 27–30.

54. WHITTAKER, Z. 2014. Social Media 2014 Statistics. Digital Insights. [interaktyvus],

[žiūrėta 2015-03-06]. Prieiga per internetą: <http://blog.digitalinsights.in/social-media-users-2014-

stats-numbers/05205287.html>.

55. WILLIAMS, D. 2006. On and Off the ’Net: Scales for Social Capital in an Online Era.

Journal of Computer Mediated Communication, 11(2), 593-628. [interaktyvus], [žiūrėta 2015-02-06].

Prieiga per internetą: <http://www.mysocialnetwork.net/downloads/SC_Paper_knh17-final.pdf>.

http://arhiv.acs.si/dokumenti/Memorandum_on_Lifelong_Learning.pdf

http://dx.doi.org/10.1787/persp_glob_dev-2012-en

http://www.smartcomputing.com/

http://www.intentcommunityparticipation.net/icp-overview-english

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0193397308000701

http://www.sciencedirect.com/science/journal/01933973

http://www.sciencedirect.com/science/journal/01933973

http://www.sciencedirect.com/science/journal/01933973/29/6

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0193397308000701

http://www.co-i-l.com/coil/knowledge-garden/cop/lss.shtml

http://www.co-i-l.com/coil/knowledge-garden/cop/lss.shtml

http://blog.digitalinsights.in/social-media-users-2014-stats-numbers/05205287.html

http://blog.digitalinsights.in/social-media-users-2014-stats-numbers/05205287.html

http://www.mysocialnetwork.net/downloads/SC_Paper_knh17-final.pdf

50

56. WOOD, G. S.; JUDIKIS, J. C. 2002. Conversations in community theory. Purdue

University Press.

57. ŽILIUKAITĖ, R. 2004. Socialinis kapitalas ir internetas. Sociologija. Mintis ir veiksmas.

mokymasis vietos ben ocialiniame tinkle

Documents