mokymo kursas kompiuterinis pasirengimas · pdf filekompiuterių naudojimas hsm tyrėjo darbo...
TRANSCRIPT
EUROPOS SĄJUNGAEuropos socialinis fondas
KURKIME ATEITĮ DRAUGE!
Projektas “Empirinių duomenų ir informacijos HSM tyrimams kaupimas ir valdymas : Lietuvos
HSM duomenų archyvas (LiDA)” SFMIS Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0042
MOKYMO KURSAS
KOMPIUTERINIS PASIRENGIMAS DUOMENŲ ARCHYVO VARTOJIMUI
Galutinė ataskaita I dalis: Mokymo kurso medžiaga (109 psl.)
KAUNAS, 2008
2
Autorius: Algimantas Venčkauskas
3
TURINYS 1. Humanitariniai ir socialiniai mokslai ir informacinės technologijos ............. 4
1.1. Humanitarinių ir socialinių mokslų informacinė infrastruktūra ........................................... 4 1.2. Lietuvos HSM informacijos duomenų archyvas (LIDA) ..................................................... 6
LiDA archyvo struktūra ........................................................................................................... 8 LiDA archyvo programinė įranga............................................................................................ 9
1.3. HSM tyrimų duomenų tipai ir formatai .............................................................................. 11 1.4. Kompiuterių naudojimas HSM tyrėjo darbo vietoje .......................................................... 12
Vartotojų registracijos įrašų administravimas ....................................................................... 13 Bendras informacinių išteklių naudojimas ........................................................................... 15 Saugus darbas internete ......................................................................................................... 24 E. paštas ir saugumas ............................................................................................................. 27
2. Tekstų tvarkymas. Skaičiuoklės ir jų naudojimas tekstiniuose dokumentuose. Pateikčių rengimas. .................................................................... 31
Microsoft Word naudojimas kolektyviniam darbui su dokumentais..................................... 31 Microsoft Excel duomenų ir diagramų naudojimas Word ir PowerPoint programose ......... 32
3. E. leidybos sistemos, e. dokumentų publikavimo procesai ir priemonės ..... 35 3.1. E. leidybos sistemos apibrėžimas ....................................................................................... 35 3.2. E. leidybos sistemos architektūra ....................................................................................... 36 3.3. E. dokumentų talpyklos ...................................................................................................... 38
E. dokumento skaitmeninio objekto modelis ........................................................................ 40 3.4. Fedoros saugyklos administravimo sąsaja .......................................................................... 41
Turinio agregavimas Fedoroje ............................................................................................... 42 Dokumento pateikimas skirtingais formatais ........................................................................ 43 Duomenų srautų peradresavimas ........................................................................................... 47
4. Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos (eLABa) technologijų panaudojimas HSM tyrimuose. ........................................................................... 50
4.1. Bendra eLABa schema ir pagrindinės sąvokos .................................................................. 50 4.2. eLABa e. dokumentai ......................................................................................................... 51
eLABa duomenų teikėjo darbo vietos architektūra ............................................................... 53 eLABa duomenų teikėjo darbo vietos specialiosios programinės įrangos diegimas ............. 54 eLABa metaduomenų ir e. dokumentų įkėlimo prototipas (MDP) ....................................... 59 Papildomų XML failų formavimas programa eLABa_XML ................................................ 66 ETD pateikimas į eLABa VDDB .......................................................................................... 68
5. Specialioji HSM programinė įranga, skirta empirinių ir faktografinių duomenų publikavimui, kaupimui bei analizei (Nesstar). ................................ 74
5.1. Nesstar sistemos apžvalga .................................................................................................. 74 5.2. Nesstar Publisher diegimas kliento kompiuteryje .............................................................. 76 5.3. HSM tyrimų duomenų publikavimas programa Nesstar Publisher .................................... 78
Nesstar Publisher metaduomenų šablonų kūrimas ................................................................ 83 HSM tyrimo duomenų rinkinio sukūrimas ir kintamųjų aprašymas Nesstar Publisher ........ 85 HSM tyrimo duomenų rinkinio kintamųjų grupių aprašymas Nesstar Publisher .................. 88 HSM tyrimo duomenų rinkinio įrašų įvedimas Nesstar Publisher ........................................ 89 HSM tyrimo duomenų rinkinio įkėlimas į Nesstar Server .................................................... 91 HSM tyrimo duomenų rinkinio įkėlimas į Nesstar Server iš kitų sistemų ............................ 92
5.4. HSM tyrimo duomenų rinkinio peržiūra Nesstar WebView .............................................. 93 5.5. HSM tyrimo duomenų rinkinio įkėlimas į eLABa ............................................................. 97
6. Literatūra ........................................................................................................... 98 7. Priedai. ................................................................................................................ 99
4
1. Humanitariniai ir socialiniai mokslai ir informacinės technologijos
1.1. Humanitarinių ir socialinių mokslų informacinė infrastruktūra1
Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra tyrimams būtini žmonių, instituciniai, materialūs ir
informacijos ištekliai, tinklai, darbo priemonės ir instrumentai bei paslaugos. Tai yra atskirų
mokslininkų ar jų grupių veiklos pagrindas, reikalingas efektyviai mokslininkų ar mokslo
institucijų veiklai ir plėtrai. Išskiriami tokie mokslinių tyrimų infrastruktūros sandai:
1. Informacinė infrastruktūra;
2. Komunikacinė infrastruktūra;
3. Technologinė infrastruktūra;
4. Socialinė infrastruktūra.
Informacinė infrastruktūra – tyrimų šaltiniai ir duomenys, publikuota mokslo
produkcija, nepublikuoti dokumentai, tyrimų instrumentų rinkiniai, informacijos sistemos ir
duomenų bazės. Duomenys ir informacija yra kritinė HSM tyrimų medžiaga, tačiau ne mažiau
svarbūs yra duomenų rinkimo ir analizės metodai bei instrumentai.
Komunikacinė infrastruktūra apima interneto ir kitus elektroninės komunikacijos
formas, tradicinę mokslinę leidybą ir mokslinius renginius.
Technologinė infrastruktūra – moksliniams tyrimams reikalinga bendroji ir
specializuota įranga, taip pat kompiuterinė įranga kaip švietimo ir mokslo tyrimų tinklai, GRID
technologijos ir kita.
Socialinė infrastruktūra – šaltiniai ir priemonės dalykiniam ir tarpdalykiniam
bendradarbiavimui skatinti. Šią infrastruktūrą palaiko ir patys tyrėjai, ir mokslo valdymo bei
finansavimo agentūros, skatindamos tarpdalykinę sąveiką, mokslininkų mobilumą ir
kompetencijos tinklų formavimąsi.
Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM), kaip ir kitų sričių, esminiai laimėjimai
dažnai sutampa su nuolatinėmis tyrimams būtinų kolektyvinių išteklių inovacijomis. Greta
tradicinės fizinės informacijos išteklių randasi elektroninės (virtualios arba skaitmeninės) HSM
mokslinių tyrimų infrastruktūros dedamosios.
HSM MTII būdingi tam tikri specifiniai bruožai, skiriantys ją nuo kitų, pirmiausia
fizinių, technologijos ir biomedicinos, mokslo sričių. Šiose svarbiausia infrastruktūros dalis yra
1 Glosienė, Audronė; Krupavičius, Algis; Petuchovaitė, Ramunė. Socialinių duomenų archyvai: Lietuvos mokslo informacinės infrastruktūos trūkstamas sandas // Informacijos mokslai = Information Sciences : mokslo darbai / Vilniaus universitetas. - ISSN 1392-0561. - Vilnius. - 2005, T. 35, p. 9-31. - URL: http://www.tzc.vu.lt/get.php?f.3121
5
įranga, o HSM tyrimų pagrindinė medžiaga yra duomenys ir informacija. Kuriant žinias (ypač
mokslines) svarbūs ne tik duomenys („medžiaga“), bet ir idėjos, įžvalgos, patirtis, bendravimas /
komunikacija, keitimasis, sąsajos (interfeisai), tinklai, todėl šiuolaikinėje MTII visi keturi jos
sandai yra glaudžiai susiję.
MTII galima išskirti informacijos išteklių, informacijos pobūdžio, aprėpties ir
institucinės sąrangos pjūvius.
Informacijos išteklius, reikalingus tyrėjams įvairiose tyrimų stadijose, pagal
informacijos prigimtį, pobūdį, paskirtį ir organizavimo bei prieigos bruožus galima skirstyti į
keturis pagrindinius tipus:
1. Tyrimų duomenys, šaltiniai ir instrumentai.
2. Mokslinė produkcija:
a. Publikuota (knygos, žurnalai)
b. Nepublikuota (disertacijos, MT ataskaitos ir projektų dokumentacija)
c. Pilkoji literatūra (konferencijų medžiaga, preprintai, straipsnių atspaudai,
mažatiražiai
d. ir žinybiniai leidiniai).
3. Antrinė informacija (katalogai, bibliografijos).
4. Duomenys apie tyrimus ir tyrėjus.
Pagal formą (pobūdį) MTII infrastruktūros gali būti fizinės ir elektroninės
(skaitmeninės / virtualios). Elektroninė mokslo tyrimų infrastruktūra yra neatskiriama nuo
informacinės visuomenės infrastruktūros ir siejama su žinių ekonomikos plėtra. Elektroninė
infrastruktūra nepakeičia ir negali pakeisti visų fizinės infrastruktūros komponentų, tačiau būtent
elektroninės informacijos ir komunikacijos infrastruktūros stiprinimas šiandien suprantamas kaip
nauja HSM tyrimų plėtros galimybė.
Už šiuos informacijos išteklius ir jų prieinamumą mokslininkams daugelyje pasaulio
šalių atsako specialios duomenų institucijos, dažniausiai vadinamos duomenų archyvais (data
archives).
Lietuvai būtina HSM duomenų ir informacijos institucija, kuri dalyvautų Europos e.
mokslo programoje, atvertų prieigą mokslininkams prie tarptautinių duomenų fondų. Kuo
daugiau duomenų gimsta skaitmenine forma, tuo racionaliau įvairių sričių mokslininkams dirbti
kartu per tinklus juos apdorojant ir naudojant skirtingus metodus. Kyla poreikis naujos
programinės įrangos, HSM atstovų kompiuterinės kompetencijos. Daugelyje šalių būtent
duomenų archyvai atlieka ir šias – tyrimo metodikų kaupimo bei tyrėjų mokymo jomis naudotis
– funkcijas. Dviejų infrastruktūros aspektų – duomenų kaupimo ir metodologinių pajėgumų
didinimo – jungimas turėtų būti naujosios HSM infrastruktūros definicijos pagrindas.
6
1.2. Lietuvos HSM informacijos duomenų archyvas (LIDA) Išorės tendencijų ir Lietuvos išteklių analizė rodo, kad šalyje nėra (vieningos) ir
šiuolaikinėmis IKT grindžiamos prieigos prie tokių MT informacijos išteklių kaip tyrimų
duomenys, tyrimų metodologija ir instrumentai. Šiems duomenims kaupti, analizuoti,
organizuoti, sisteminti, prieigai prie jų užtikrinti bei papildomoms paslaugoms mokslinei
bendruomenei (mokymai, konsultacijos ir pan.) teikti turėtų būti įsteigta speciali institucija –
Lietuvos HSM informacijos duomenų archyvas (LiDA). Ši nacionalinės aprėpties duomenų
institucija kauptų, organizuotų ir teiktų prieigą mokslininkams prie struktūruotų Lietuvos
duomenų masyvų ir, bendradarbiaudama su analogiškomis struktūromis Europoje ir pasaulyje,
keistųsi su jomis duomenimis, patirtimi, duomenų kaupimo ir sklaidos metodikomis, užtikrintų
mokslininkams prieigą prie duomenų sankaupų. LiDA tikslai: sudaryti laisvos ir atviros prieigos
galimybę prie empirinių duomenų, skatinti ir padėti atlikti empirinius tyrimus, propaguoti
duomenų saugojimą ir mainus, užtikrinti platesnį ir žinojimu grindžiamą (profesionalų) duomenų
panaudojimą. LiDA uždaviniai:
• Įgyti, saugoti ir skleisti duomenis;
• Informuoti apie prieinamus duomenis;
• Kurti mokomąją medžiagą mokykloms, kolegijoms ir universitetams;
• Dokumentuoti einamuosius tyrimus;
• Patarti teisiniais, etikos ir metodiniais klausimais;
• Kurti, plėtoti ir administruoti duomenų bazes;
• Plėtoti statistinės analizės programas moksliniams tyrimams;
• Atlikti viešojo ir privataus sektoriaus užsakymus, svarbius mokslo tyrimams.
LiDA veiklos dedamosios:
1. Paslaugos ir operacijos – duomenų archyvas ir aptarnavimas;
2. Plėtra – programinės įrangos, mokymo paketų kūrimas, mokymas ir konsultavimas
tyrimo metodikos, duomenų analizės ir kt. klausimais;
3. Kontraktinis darbas – užsakomieji darbai ir tarptautiniai projektai;
4. Administracija – kasdienis valdymas Lietuvos HSM einamųjų tyrimo projektų
dokumentavimas;
5. Tyrimų privačių duomenų apsaugos kontrolės funkcijos.
Socialinių ir humanitarinių duomenų archyvas taptų svarbia Lietuvos HSM tyrimų
informacijos infrastruktūros grandimi, kurios šiuo metu stokojame ir taip prarandame
integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę galimybes.
7
Lietuvoje kuriama Lietuvos akademinė e. biblioteka (eLABa).2 Lietuvos akademinė
elektroninė biblioteka (eLABa) skirta Lietuvos mokslo institucijoms, kurių autoriai kuria
mokslines ir studijų publikacijas, kurias reikia įkelti, saugoti, kataloguoti ir pateikti skaitytojams
bei kitoms sistemoms. eLABa atlieka e. dokumentų leidybos, pateikimo į visateksčių dokumentų
talpyklas (eLABa talpyklas), metaduomenų užpildymo ir tikrinimo, visų duomenų saugojimo,
indeksavimo (teksto ir metaduomenų) paieškai ir duomenų pateikimo skaitytojams funkcijas.
eLABa pagrindinis tikslas – sukurti aplinką bei priemones ir jomis naudojantis rengti, kaupti,
ilgą laiką saugoti ir įvairiais išvesties būdais pateikti vartotojams Lietuvos mokslo ir studijų
e. dokumentus. Bendra eLABa schema pateikta 1.1 pav.
1.1 pav. eLABa bendra schema
eLABa kaupiami, saugomi ir skelbiami eLABa duomenų teikėjų įkelti šių tipų e.
dokumentai, sudarantys eLABa įėjimo duomenų srautus:
• knygos (monografijos, vadovėliai, mokomosios knygos ir kiti mokslo ar studijų leidiniai,
kurie yra arba gali būti išleisti knygos pavidalu);
• periodiniai arba vienkartiniai recenzuojami mokslo leidiniai (žurnalai) bei mokslo
populiarinimo leidiniai (žurnalai), išspausdinti, išleisti kompaktiniais diskais arba
paskelbti virtualioje aplinkoje;
• atskiri moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai, publikuoti spausdintuose,
išleistuose kompaktiniais diskais arba paskelbtuose virtualioje aplinkoje periodiniuose
bei vienkartiniuose mokslo ir mokslo populiarinimo leidiniuose (žurnaluose);
2Bloveščiūnienė, Lina; Montvilas, Marijus; Kolesinskienė, Nijolė; Černytė, Daiva; Venčkauskas, Algimantas; Štreimikis, Antanas; Kučiukas, Vilius. Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka - eLABa : saugaus darbo su eLABa duomenimis taisyklės : MDP versija 18 : mokomoji knyga. - Kaunas : Technologija, 2007. - 152 p - ISBN 978-9955-25-247-4
8
• pranešimai mokslinėse arba metodinėse konferencijose, seminaruose ir kitokiuose
mokslo ir studijų renginiuose;
• studijų baigiamieji darbai, daktaro disertacijos ir jų santraukos (toliau – ETD darbai);
• mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų bei projektų ataskaitos;
• kita e. formatu parengta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų bei studijų
medžiaga, kuri dėl garso ir (arba) vaizdo (audiovizualinės) pateikties negali būti
išspausdinta.
eLABa talpyklose numatoma kaupti, saugoti, įvairiai padoroti ir kitą mokslui ir
studijoms aktualią informaciją, pvz.,, empirinius duomenis, mokymo objektus, ir pan. Todėl
LiDA yra kuriama, kaip autonominis eLABa modulis.
LiDA archyvo struktūra Bendra LiDA archyvo struktūra yra pateikta 1.2 pav. HSM dokumentai bus įvedami
(„Įvedimas“) naudojant SPSS programinę įrangą. Naudojant Nesstar Publisher programinę
įranga HSM duomenys bus importuojami iš SPSS duomenų formato į DDI formatą. Naudojant
Nesstar Publisher bus atliekamas HSM duomenų dokumentavimas (metaduomenys, klausimai ir
kt.). Dokumentuoti HSM duomenys bus talpinami į Nesstar server talpyklą, kuri bus naudojama
informacijos atvaizdavimui, analizei ir sklaidai. Ilgalaikiam archyvavimui HSM duomenys DDI
formatu talpinami į eLABa talpyklą, kur tam tikslui bus sukurta atitinkama duomenų kolekcija.
HSM metaduomenys MARC21 formatu automatiškai bus perduodami į ALEPH e. katalogą, kur
kartu su dalykinimo sistemomis ir HSM tezauru užtikrins kokybišką ir efektyvią informacijos
paiešką. ALEPH e. katalogas taip pat atliks informacijos paieškos varikio funkcijas LVB
aplinkoje, kur skaitytojai galės atlikti informacijos paiešką keliuose e. ištekliuose vienu metu.
Skaitytojams HSM informacija bus prieinama:
• LVB – informacijos paieška.
• ALEPH – informacijos paieška.
• eLABa talpykla (archyvas) – duomenų pateikimas DDI formatu.
• Nesstar – duomenų vizualizacija, analizė ir pateikimas.
• Google ir kitos internetinės paieškos sistemos.
9
1.2. pav. LiDA archyvo struktūra
Informacijos sklaidos priemonės:
• Paieška (Z39.50, SRU/SRW, kiti).
• Harvestinimas (OAI-PMH).
• Indeksavimo robotai (HTTP).
• Populiarinimas:
o Z39.50.
o OAI-PMH.
o MetaLib ir SFX CKB.
o Kiti.
LiDA archyvo programinė įranga Šiame skyriuje aprašyta programinė įranga, kuri naudojama LiDA archyvui sukurti.
Duomenų archyvų programinė įranga Nesstar3
Nesstar programinę įrangą sudaro trys pagrindiniai programiniai moduliai:
• Nesstar Server.
3 http://www.nesstar.com
Įvedimas
Katalogas
Dokumentavimas
•Metaduomenys •Dalykai •Tezauras ir kt.
LVB •Bibliotekos •DB •E. žurnalai ir kt. •LiDA
ALEPH
NESSTAR SPSS
Archyvas eLABa
SPSS
DDI
MARC 21
METALIB, SFX
MARC 21
WEB publikavimas
NESSTAR
DDI
Sklaida, paslaugos
Kuriamo IPPVIS sąsaja su LiDA archyvu
10
• Nesstar Publisher.
• Nesstar WebView.
Nesstar Server užtikrina HSM duomenų talpinimą, sklaidą interneto tinkle,
informacijos paiešką, peržiūrą ir analizę, informacijos pateikimą vartotojams. Serverio
programinė įranga gali būti įdiegta tarnybinėje stotyje su Windows arba Unix operacine sistema.
Duomenys yra saugomi XML formatu laikantis DDI standarto.
Nesstar Publisher yra grafinės vartotojo sąsajos programinė įranga (dar vadinama
Nesstar GUI klientu) yra diegiama vartotojo asmeniniame kompiuteryje. Nesstar GUI klientas
užtikrina HSM dokumentų tvarkymo funkcijas: empirinių duomenų konvertavimas ir
redagavimas, publikavimas Nesstar serveryje. HSM dokumentai turi būti rengiami DDI formatu.
Nesstar WebView užtikrina HSM dokumentų, įkeltų į Nesstar Server, sklaidą interneto
tinkle. Pagrindinės Nesstar WebView funkcijos:
• Duomenų paiešką ir peržiūra;
• Duomenų analizė:
o Kryžminė tabuliacija.
o Regresija.
o Grafinis duomenų atvaizdavimas.
o Svorių keitimas.
o Aprašomųjų duomenų atvaizdavimas.
• Duomenų rinkinių pateikimas vartotojui.
ALEPH4
Šiuolaikiška integrali bibliotekų informacinė sistema, pagrįsta n lygių kliento ir
serverio architektūra, Oracle duomenų bazių valdymo sistema ir skirta visiems bibliotekų darbo
procesams automatizuoti. Pagrindinės ALEPH funkcijos:
• Komplektavimas.
• Katalogavimas.
• Tęstinių leidinių kontrole.
• Skaitytojų aptarnavimas.
• Vieša prieiga internete (OPAC).
• Sistemos administravimas.
• Statistinė analizė ir raportai.
• Kitos funkcijos.
4 http://www.exlibrisgroup.com/category/Aleph
11
LVB
Lietuvos virtualios bibliotekos (LVB)5 pagrindas yra MetaLib6 ir SFX7 programinė
įranga.
MetaLib – tai portalo programinė įranga, užtikrinanti skaitytojų prieigą naudojant
unifikuotą vartotojo sąsają prieigai prie įvairių elektroninių šaltinių: bibliotekų e. katalogų,
analitinių ir visateksčių duomenų bazių, e. žurnalų ir kt. Prieigą prie e. šaltinų yra kontroliuojama
autentifikavimo ir autorizavimo priemonėmis siekiant užtikrinti prieigos prie informacijos
licencijų reikalavimus. Informacijos paieškos užklausa lygiagrečiai yra perduodama į pasirinktus
e. šaltinius, o paieškos rezultatas iš skirtingų e. šaltinių yra gražinamas ir pateikiamas skaitytojui
unifikuotoje formoje.
SFX – tai kontekstui jautri dinaminių internetinių nuorodų sukūrimo ir pateikimo
sistema. pvz.,, atlikus paiešką publikacijų duomenų bazėje, SFX gali nustatyti kuriose duomenų
bazėse yra publikacijos visatekstis dokumentas ir automatiškai pateikti nuorodą skaitytojui į
visatekstį dokumentą (dokumentus).
1.3. HSM tyrimų duomenų tipai ir formatai HSM (humanitarinių ir socialinių mokslų) informacinių procesų specifiką apibrėžia
socialinių duomenų ir naudojamų tyrimo metodų ypatybės. Pagrindiniai socialinių duomenų
šaltiniai yra:
• empirinių tyrimų duomenys, gaunami masinių apklausų metu;
• atliktų mokslinių tyrimų ataskaitos;
• socialinių tyrimų tęstiniai (serijiniai) duomenys.
HSM informacinio aprūpinimo sistema turi būti kuriama įvertinant kompleksinį,
daugiaplanį ir sisteminį socialinės informacijos pobūdį ir įvertinant informacijos pavidalų ir
pateikimo formų poreikių kitimą priklausomai nuo socialinių tyrimų etapų.
Reikia pabrėžti dar vieną socialinės informacijos ypatybę. Skirtingai, pavyzdžiui, nuo
techninių mokslų, kur vertingiausi yra naujausi duomenys, HSM tokią pačią vertę turi ir
ankstesniųjų tyrimų duomenys, jeigu jie yra metodiškai sugretinami ir reprezentatyvūs duotajam
tyrimų objektui. Todėl patikimos ir retrospektyvios informacijos pateikimas yra vienas iš
svarbiausių HSM tyrimų informacinio aprūpinimo uždavinių.
Šiuolaikinės visuomenės informatizavimo procesas pakeitė HSM sektoriaus vaizdą,
ypatingai socialinės informacijos kaupimo, saugojimo ir apdorojimo procesus. Mokslininkams
5 http://www.lvb.lt 6 http://www.exlibrisgroup.com/category/MetaLibOverview 7 http://www.exlibrisgroup.com/category/SFXOverview
12
jau seniai yra akivaizdu, kad HSM eksperimentiniai tyrimai yra unikalūs ir vertingi, kad yra
ribotos daugkartinio eksperimento pakartojimo galimybės, kad ypatingai sudėtinga patikrinti ir
palyginti eksperimentinius rezultatus. Tai iškėlė empirinių duomenų sisteminio saugojimo ir
kaupimo problemą ir būtinybę sukurti HSM duomenų informacinę sistemą, panaudojant
naujausias informacines technologijas.
Viena iš šiuolaikinių informacinių technologijų krypčių yra statistinių duomenų,
naudojamų HSM tyrimuose, rinkimas, kaupimas, saugojimas ir apdorojimas.
LiDA archyvo HSM dokumentai, jų metaduomenys HSM elektroninius empirinius (gautus įvairių apklausų būdu ir pan.) ir su jais susietus
kitus duomenis vadinsime HSM dokumentais. HSM dokumentai numatomi kaupti eLABa
talpyklose palčiai naudojamais empirinių duomenų formatais:
• DDI Document (*.xml);
• SPSS System (*.sav);
• SPSS Portable (*.por);
• SPSS Syntax (*.sps);
• SAS (*.sp1);
• Stata 7 and Stata 8 (*.dta);
• Statistica (*.sta);
• NSDstat (*.nsf);
• dBase (*.dbf);
• DIF (*.dif);
• Delimited Text (*.txt, .csv).
Šių duomenų tinkamai vizualizacijai vartosime sistemą Nesstar.
Duomenis apie HSM dokumentus vadinsime metaduomenimis, kurių paieškai bus
naudojamos eLABa priemonės.
1.4. Kompiuterių naudojimas HSM tyrėjo darbo vietoje HSM tyrėjo darbas – tai kolektyvinis darbas. Todėl toliau panagrinėsime pagrindinius
saugaus kolektyvinio darbo principus kompiuterių tinkle, naudojantis MS WindowsXP sistema:
prieigos valdymas, bendras informacinių išteklių naudojimas, saugus darbas internete, saugus
elektroninio pašto naudojimas8,9.
8 Venčkauskas, Algimantas; Toldinas, Jevgenijus. Kompiuterių ir operacinių sistemų sauga : mokomoji knyga. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. - 202 p. - ISBN 978-9955-686-71-2 9 Venčkauskas, Algimantas; Venčkauskienė, Aldona; Toldinas, Eugenijus. Windows NT diegimas ir administravimas : mokomoji knyga. - Kaunas : Technologija, 2003. - 131 p. - ISBN 9955-09-338-2
13
Vartotojų registracijos įrašų administravimas Vartotojų registracijos įrašai. Vartotojo registracijos įrašas – WindowsXP sistemos
apsaugos pagrindas. Tai unikalus asmeninis kodas, suteikiantis teisę prieigai prie išteklių.
Kiekvienas vartotojas, reguliariai dirbantis domene arba prie vieno iš jo kompiuterių,
privalo turėti registracijos įrašą. Registracijos įrašai leidžia administratoriui kontroliuoti
vartotojų prieigą prie domeno ir lokalių kompiuterio išteklių, pavyzdžiui, riboti laiką, kada
vartotojas gali registruotis domene.
Vartotojų grupės. Grupė – tai rinkinys vartotojų įrašų su panašiomis tarnybinėmis
funkcijomis arba išteklių poreikiu. Įrašų grupavimas gerokai palengvina kasdienių
administravimo užduočių sprendimą.
Vartotojai ir grupės. Priklausomybė kuriai nors grupei nulemia didžiąją dalį tinklo ir
konkretaus vartotojo galimybių. Grupė – labai patogus būdas suteikti teises ir privilegijas iškart
keliems vartotojams. Pavyzdžiui, jei keliems vartotojams reikia prieiti prie kokio nors failo,
galima sukurti grupę, sujungiančią jų įrašus ir prieigos prie failo teises suteikti grupei, o ne
kiekvienam vartotojui atskirai.
Prieigos teisė suteikia galimybę vartotojams asmeniškai naudotis įvairiais ištekliais,
pavyzdžiui, katalogais, failais, tinklo spausdintuvais. Kadangi paprasčiau valdyti ne atskirų
narių, o grupės teises, išteklių kreipties galimybės dažniausiai valdomos per grupes.
Privilegijos reguliuoja vartotojų teises atlikti sistemines operacijas: vartotojų įrašų
kūrimą, registraciją lokaliame kompiuteryje arba serverio išjungimą.
Vartotojo registracijos įrašo sukūrimas
Vartotojo registracijos įrašas sukuriamas Computer Management įrankiu.
1. Aktyvuokite įrankį Computer Management: paspauskite Start, po to – Control Panel.
Du kart paspauskite Administrative Tools, ir tada dukart – Computer Management.
14
2. Programos navigacijos medyje atidarykite šaką Users:
o Computer Management o System Tools o Local Users and Groups o Users
3. Iš meniu Action išrinkite punktą New User.
4. Atsidariusiame dialogo lange įveskite laukų reikšmes:
User name – vartotojo vardas. Jis negali sutapti nei su kito vartotojo, nei su vartotojų grupės
vardu, ilgis – iki 20simbolių, išskyrus šiuos:
" / \ [ ] : ; | = , + * ? < >
Ful name – pilnas vardas (Vardas, Pavardė);
15
Description – aprašymas.
Lauke Password įrašomas slaptažodis, kuris pakartojamas lauke Confirm password.
WindowsXP slaptažodžio ilgis gali būti iki 127 simbolių, tačiau suderinamumui su kitomis
sistemomis, turėtų būti ribojamas 14 simbolių.
5. Pasirinktiniai pažymėkite arba išvalykite langelius:
User must change password at next logon – vartotojas turi pasikeisti slaptažodį pirmą kartą
prisijungdamas prie sistemos;
User cannot change password – vartotojas negali keisti slaptažodžio;
Password never expires – slaptažodžio galiojimo laikas neribojamas;
Account is disabled – registracijos įrašas blokuotas.
6. Paspauskite Create ir Close.
Vartotojų grupės kuriamos irgi Computer Management įrankiu. Kai vartotojai ir jų
grupės sukurtos, galima juos įrankiu Computer Management priskirti reikiamoms grupėms.
Bendras informacinių išteklių naudojimas MS WindowsXP sistemose failų ir kitų išteklių apsauga realizuojama dviem lygiais:
- išteklių apsauga kompiuterių tinkle,
- lokalių išteklių apsauga.
Bendrieji katalogai garantuoja centralizuotą vartotojų prieigą prie tinklinių išteklių. Kai
tik katalogas tampa bendru (share), prie jos gali prisijungti vartotojai ir naudotis joje esančiais
failais.
Prieigos teisės prie bendrųjų išteklių leidžia kontroliuoti vartotojų darbą viename ar kitame
kataloge. Pavyzdžiui, tam tikram vartotojui, ar vartotojų grupei galima suteikti įvairias darbo
kataloge teises: visos teisės (full control), tik skaityti (read), keisti (change) ir t.t. Bendrieji
16
katalogai Windows NT Explorer ir My Computer programose pažymėtos ištiesta ranka prie
katalogo.
Jeigu naudojama FAT failų sistema, bendrųjų katalogų paskyrimas yra vienintelis apsaugos
metodas. Jeigu naudojama failų sistema yra NTFS, tuomet galima nustatyti vienokias ar kitokias
teises ir taip apsaugoti katalogus.
Galimos tokios teisės:
- Full control – standartiškai priskiriama grupei Visi (Everyone). Leidžia viską, kas
apibrėžta teisėse Read ir Change.
- Change – leidžia kurti ir trinti katalogus bei failus, keisti ir papildyti failus, keisti failų
atributus ir visos teisės, kurios nustatytos teisėje Read.
- Read – leidžia peržiūrėti katalogų ir failų atributus bei pavadinimus, leidžia vykdyti
taikomąsias programas.
- No access – leidžia tik prisijungti prie direktorijos. Turinio peržiūra uždrausta. Ši teisė
turi prioritetą prieš visas kitas teises.
Prieigos teises galima nustatyti kiekvienam vartotojui atskirai, arba vartotojų grupei. Jeigu
vartotojas įtrauktas į keletą grupių, kurioms priskirtos skirtingos teisės, jam priskiriamos visos
tos teisės, jei tarp jų nėra No access. Apibendrinant galima pasakyti, kad:
- Bendrieji katalogai leidžia prieigą prie skirtingų tinklinių resursų: bendrų duomenų,
pradžios katalogų (home directory), taikomųjų programų;
- Priėjimo teisės leidžia kontroliuoti vartotojus ir jų grupes;
- Yra 4 tipų teisės: Full control, Change, Read, No access;
- No access teisė turi aukščiausią prioritetą prieš visas kitas teises.
NTFS leidimai (NTFS permisions) – tai rinkinys specialių failo arba katalogo savybių
nustatytų tam, kad apribotų vartotojų priėjimą prie šių objektų. NTFS leidimai gali būti
naudojami tik disko skirsniuose, kuriuose įdiegta Windows NT failų sistema (NTFS). Leidimai
užtikrina įvairiapusę apsaugą: juos galima taikyti ir katalogams, ir atskiriems failams; jie galioja
tiek lokaliems vartotojams (dirbantiems kompiuteriu, kuriame yra apsaugoti katalogai ir failai),
tiek ir vartotojams, kurie jungiasi prie resursų per tinklą.
NTFS leidimai tarnauja resursų apsaugai nuo:
- lokalių vartotojų, dirbančių su kompiuteriu, kuriame ir yra tas resursas;
- nutolusių vartotojų, kurie jungiasi prie bendrųjų katalogų per tinklą.
NTFS leidimai užtikrina platų apsaugos pasirinkimą: kiekvienam katalogui ar failui galima
nustatyti skirtingus leidimus. Pavyzdžiui, vienam vartotojui bus leista skaityti ir keisti failo
turinį, kitam – tik skaityti, o likusiems – iš viso uždrausti priėjimą prie jo.
17
NTFS leidimus failui ar direktorijai galima nustatyti programa Windows Explorer.
Nuspaudus dešinį pelės klavišą, atsiveria meniu, kuriame išrenkamas punktas Properties
(savybės). Kortelėje Security (sauga) paspaudžiama mygtukas Permissions (leidimai).
Priklausomai nuo to kam nustatomi leidimai, atidaroma langas File Permissions arba Directory
Permissions.
Katalogo paskelbimas kaip bendro naudojimo Sistemoje MS WindowsXP yra keletas būdų, kaip galima nustatyti bendrą išteklių
naudojimą programa Windows Explorer. Aptarsime vieną iš jų. Pirmiausia nustatysime bendro
naudojimo (iš tinklo) prieigos teises, o po to NTFS leidimus.
1. Aktyvuokite programą Windows Explorer. Atidarykite langą Folder Options
paspausdami Folders / View ir nuimkite pažymėjimą iš langelio Use simple file sharing
(Recommendet) ir spauskite OK.
2. Katalogų medyje išrinkite norimą katalogą (kurį paskelbsite bendro naudojimo katalogu)
ir paspauskite dešinį pelytės klavišą. Atsidariusiame kontekstiniame meniu išrinkite komandą
Sharing and Security..., pažymėkite Share this folder. Lauke Share name įveskite ištekliaus
vardą, kuriuo jis bus matomas tinkle.
18
3. Nustatysime vartotojui mok13 (jį susikūrėme anksčiau) prieigos teises: skaityti (read),
rašyti (keisti, change), bet neleisime ištrinti. Kitiems vartotojams uždrausime prieigą.
Paspauskite mygtuką Permissions. Grupei Everyone ištriname standartinį nustatymą Read.
4. Spaudžiame mygtuką Add, atsidariusiame lange įvedame vartotojo vardą mok13 ir
spaudžiame OK.
19
5. Vartotojui mok13 nustatome prieigos teises Change ir read ir spaudžiame OK.
6. Nustatysime vartotojui mok13 NTFS leidimus: skaityti (read), rašyti (keisti, change), bet
neleisime ištrinti. Atidarome Security langą ir spaudžiame mygtuką Add, atsidariusiame lange
įvedame vartotojo vardą mok13 ir spaudžiame OK. Pažymime reikiamus leidimus ir spaudžiame
OK.
20
Kolega prisijungęs prie jūsų kompiuterio Windows Explorer programa ir įvedęs vartotojo
mok13 vardą ir slaptažodį gaus skaitymo ir rašymo teises į šį katalogą (išteklių).
Sudėtingų NTFS prieigos leidimų nustatymas Nustatysime sudėtingus prieigos leidimus NTFS failų sistemoje.
1. Prisiregistravęs OS Windows administratoriumi, sukurkite vartotoją vardu test, jei jis
dar neegzistuoja. Šiam vartotojui sukurkite slaptažodį tr$ning1. Šis slaptažodis reikalingas, nes
nustatėme „stiprių“ slaptažodžių naudojimo reikalavimą. Kai sukūrėte šį vartotoją, išeikite iš
sistemos ir prisijunkite vartotojo test vardu.
Pastaba: Įsitikinkite, kad šis vartotojas turi slaptažodį ir leidimą lokaliai prisijungti. Kitu
atveju, negalėsite atlikti užduoties.
2. Atsidarykite Windows Explorer ir sukurkite katalogą C:\NTFS.
Pastaba: Įsitikinkite, kad jūsų kuriamas katalogas yra C: pagrindiniame kataloge. Jei
katalogą sukursite savo darbastalyje (pvz, C:\Documents and Settings\Administrator\Desktop),
sukurtas katalogas paveldės šio katalogo leidimus.
3. Nukopijuokite ntfs.txt failą iš C:\Lab Files\Lesson 3 į C:\NTFS katalogą. Atidarykite
failą su programa Notepad, ir pamatysite, kad galite jį perskaityti.
4. Atsidarę failo savybes (Properties) įsitikinkime, kad laukelis prie Read–only nėra
pažymėtas. Ši situacija bus, jei kopijuosite failą prieinamą tik skaityti (read–only ).
5. Atidarome failą ntfs.txt su programa Notepad. Pakeiskite žodžius crashes su failures ir
išsaugokite failą. Galite šiuos pakeitimus išsaugoti, kadangi Windows2000 (bet ne XP) pagal
21
nutylėjimą nustatė visus leidimus Everyone grupei, ir joje esantiems naujiems failams ar
katalogams. Uždarome Notepad.
6. Atsidarę failo ntfs.txt savybes (Properties) atsidarome lentelę Security.
7. Pamatysite, kad grupė Everyone turi pilnos prieigos teises šiam failui (tai parodyta 2.1
pav.). Atkreipkite dėmesį, kad pilna prieiga numato keisti leidimus (Modify).
2.1 pav, Failo leidimai
8. Paspauskite Advanced mygtuką. Atidaromas dialoginis langas Access Control
Settings, parodytas 2.2 pav.
2.2 pav. Access Control Settings dialoginis langas
9. Pažymėkite Everyone grupę, paspauskite View\Edit mygtuką. Pamatysite dialoginį
langą, parodytą 2.3 pav.
22
2.3 pav. Permissions Entry dialoginis langas
10. Jūs pamatėte visus leidimus, skirtus šiam failui. Įsidėmėkite, kad Everyone grupė turi
pilną prieigą. Galite keisti šiuos nustatymo parametrus šiame lange. Bet dabar, mes jų
nekeičiame. Paspaudžiame Cancel , kol negrįšite į programą Windows Explorer, tuomet
išeikite iš sistemos.
11. Prisijunkite kaip administratorius.
12. Atidarykite dialoginį langą Permission Entries dėl Everyone grupės failui
C:\ntfs\ntfs.txt.
13. Pakeisti leidimus failui, kaip parodyta 2.4 pav.
2.4 pav. Leidimų keitimas ntfs.txt faile, Everyone grupei
23
14. Spaudžiame OK, ir išeiname iš programos Windows Explorer.
15. Išeinate iš sistemos, ir įeinate, kaip test vartotojas ir atsidarote C:\NTFS\ntfs.txt failą.
Matome, kad vis dar galime atidaryti jį.
16. Pridėti šią eilutę: NTFS allows you to assign detailed file and folder permissions
(NTFS leidžia jums nustatyti detalius failų ir katalogų leidimus).
17. Paspaudžiam File ir Save. Pamatysite failo išsaugojimo dialoginį langą. Jei
pabandysite failą išsaugoti kaip ntfs.txt, tai gausite klaidos pranešimą, kuri parodyta 2.5 pav, kad
nepakanka rašymo teisių.
2.5 pav. Failo išsaugojimo įspėjamasis dialoginis langas
18. Išeiname iš Notepad, po to iš sistemos. Įeiname kaip administratorius.
19. Atidarykite dialoginį langą Permission Entries dėl Everyone grupės failui
C:\ntfs\ntfs.txt.
20. Keičiame failo leidimus, nes administratorius gali atlikti šiuos pakeitimus. Jei
paspausite Security mygtuką, jus informuos, kad galite tik peržiūrėti informaciją apie ntfs.txt
failą. Taip yra, todėl, kad administratoriaus registracijos įrašas priklauso Everyone grupei, kuri
daugiau neturi priėjimo prie šio failo. Paspaudžiate OK, paskui mygtuką Advanced, ir Owner .
21. Pakeiskite šeimininką šiam failui pažymint administratoriaus vartotojo registracijos
įrašą, tuomet spaudžiame Apply, tuomet OK, kol negrįšite į Windows Explorer.
22. Vėl pasirenkame šio failo Properties ir Security lentelę. Dabar jau nebematysite
perspėjančio pranešimo todėl, kad jau šis failas priklauso jums. Dabar galite keisti šį failą kaip
norite. Paspaudžiam mygtuką Add.
23. Lange atsiras vartotojai, kompiuteriai ar grupės. Pridėkite vartotoją test parinkdami jo
vartotojo registracijos įrašą ir paspaudžiam mygtuką Add.
24. Spaudžiam OK.
25. Įsitikiname, kad yra parinktas vartotojo registracijos įrašas, ir keičiame leidimus
pažymėdami Deny stulpelio langelius, kaip parodyta 2.6 pav.
24
2.6 pav. Test vartotojo sąsajai (user account) neduodame priėjimo
26. Spaudžiame Aplly ir OK.
27. Atsijunkite nuo administratoriaus ir įeikite kaip test vartotojas.
28. Pabandykite kreiptis į C:\labs\ntfs.txt failą. Gausite pranešimą – Access is denied
(priėjimas neleidžiamas). Pabandykite prisijungti kaip kitas vartotojas, kad pamatytumėte ar
jiems bus leidžiamas priėjimas prie failo.
Saugus darbas internete HSM tyrėjo darbas neįmanomas be interneto. Darbui internete naudojamos įvairios
naršyklės, kurios užtikrina saugų darbą internete. Toliau panagrinėsime saugaus darbo funkcijas
vienoje iš labiausiai paplitusių naršyklių – MS Internet Explorer10,11.
Programa Internet Explorer turi šias saugos funkcijas:
• Apsimestinių svetainių filtras, kuris gali padėti apsaugoti nuo apsimestinių svetainių
atakų, apgaulingų ir netikrų svetainių (phishing).
• Apsaugotasis režimas, kuris gali padėti apsaugoti kompiuterį nuo svetainių, kurios
bando įrašyti failus arba įdiegti programas kompiuteryje.
• Laikinųjų langų blokavimo programa, kuri gali padėti užblokuoti daugumą laikinųjų
langų.
• Priedų tvarkytuvas, kuris leidžia išjungti arba leisti žiniatinklio naršyklės priedus ir
naikinti nepageidautinus ActiveX valdiklius.
10 http://www.esaugumas.lt/ 11 http://windowshelp.microsoft.com/Windows/lt-LT/Help/771b599b-cabd-46f0-a0b4-b82c3bcd3d461063.mspx#EI
25
• Informacinis pranešimas, kai svetainė bando atsisiųsti failus arba programinę įrangą į
kompiuterį.
• Skaitmeniniai parašai, kurie nurodo, kas išleido failą ir ar jis buvo pakeistas nuo to
laiko, kai buvo pasirašytas skaitmeniniu parašu.
• 128 bitų saugus (SSL) ryšys naudojant saugias svetaines. Tai padeda programai Internet
Explorer kurti užšifruotą ryšį su svetainėmis, kurias paleidžia bankai, elektroninės parduotuvės,
medicininės svetainės arba kitos organizacijos, apdorojančios asmeninę kliento informaciją.
Pagrindinių programos Internet Explorer saugos funkcijų valdymas
Apsimestinių svetainių filtro įjungimas:
1.Atidarykite Internet Explorer spustelėję mygtuką Start, o tada spustelėkite Internet
Explorer.
2.Spustelėkite mygtuką Tools, spustelėkite Phishing Filter, o tada spustelėkite Turn On
Automatic Webcite Checking....
3.Pažymėkite Turn On Automatic Webcite Checking, o tada spustelėkite OK.
Programos Internet Explorer apsaugotojo režimo valdymas (priedų tvarkytuvas)
Prieš išjungdami naršyklės priedą, atsiminkite, kad kai kurie tinklapiai arba pati programa
Internet Explorer gali būti rodoma netinkamai, jei bus išjungtas priedas. Rekomenduojame
išjungti priedą tik tada, jei dėl jo nuolat uždaroma programa Internet Explorer.
26
Visam laikui išjungti arba įjungti priedus:
1.Atidarykite Internet Explorer spustelėję mygtuką Start, o tada spustelėkite Internet
Explorer.
2.Spustelėkite mygtuką Tools, spustelėkite Manage Add-ons, o tada spustelėkite Enable or
Disable Add-ons.
3.Sąraše Show spustelėkite Add-ons that have been used by Internet Explorer.
4.Spustelėkite norimą išjungti (įjungti) priedą, o tada spustelėkite Disable (Enable).
5.Pakartokite 4 veiksmą kiekvienam norimam išjungti priedui. Pabaigę spustelėkite OK.
Atlikite toliau pateiktus veiksmus, kad paleistumėte programą Internet Explorer su visais
laikinai išjungtais priedais. Priedai bus išjungti tol, kol paleisite programą Internet Explorer iš
naujo įprastiniu būdu.
Laikinai išjungti visus priedus:
Spustelėkite mygtuką Start, tada All Programs, Accessories, System Tools, o tada I
Internet Explorer (No Add-ons).
Laikinųjų langų blokavimo programa
Laikinasis langas yra mažas žiniatinklio naršyklės langas, kuris pasirodo rodomos svetainės
viršuje. Laikinieji langai dažnai atsidaro iš karto, kai apsilankote svetainėje ir dažnai kuriami
reklamuotojų. Laikinųjų langų blokavimo programa įjungta programoje Internet Explorer pagal
27
numatytąją reikšmę. Norėdami išjungti arba įjungti ją dar kartą, jei buvote išjungę, atlikite šiuos
veiksmus;
Įjungti arba išjungti Laikinųjų langų blokavimo programą
1. programoje Internet Explorer spustelėkite mygtuką Tools, o tada Pop-up Blocker.
2. Atlikite vieną iš šių veiksmų:
a. Norėdami išjungti Laikinųjų langų blokavimo programą, spustelėkite Turn Off
Pop-up Blocker
b. Norėdami įjungti Laikinųjų langų blokavimo programą, spustelėkite Turn On
Pop-up Blocker.
E. paštas ir saugumas Šiandien elektroninis paštas daugumai yra svarbus darbo įrankis. Daugelis galvodami apie
e. paštą mintyse piešia asociacijas su paprastu paštu, tačiau e. laiškas, nuo to momento kai yra
sukuriamas, nukeliauja ilgą kelią menkai apsaugotu interneto tinklu kol pasiekia gavėją. E. pašto
saugumui užtikrinti (konfidencialumui) naudojamas duomenų šifravimas: siuntėjas e. laiško
turinį pagal tam tikrą algoritmą užšifruoja – paverčia beprasmių simbolių seka, kurią gali
iššifruoti tik gavėjas, turintis raktą. Paprastai e. pašto saugumui užtikrinti naudojama asimetrinio
rakto šifravimo sistema. Kiekvienas vartotojas turi privatų ir viešąjį raktą. Privatusis raktas
saugomas nuo pašalinių akių, tuo tarpu viešasis raktas gali būti platinamas neribotai. Abu raktai
yra susiję matematiškai, tačiau privačiojo rakto negalima sužinoti turint vien viešąjį raktą. E.
laiškas, užšifruotas viešuoju raktu, gali būti iššifruotas tik privačiojo rakto pagalba. Tokiu būdu
įmanomas saugus būdas užtikrinantis, kad el. laišką perskaitytų tik adresatas, kuriam jis yra
skirtas: du vartotojai, apsikeitę viešaisiais raktais, gali užšifruoti žinutes vienas kito viešųjų raktų
28
pagalba, ir iššifruoti jas kiekvienas savo privataus rakto pagalba. Egzistuoja du populiarūs e.
pašto šifravimo protokolai: S/MIME ir PGP. S/MIME (Secure / Multipurpose Internet Mail
Extensions) yra standartas, užtikrinantis e. laiško vientisumą, autentiškumą (kai naudojamas
elektroninis parašas), privatumą ir saugumą (kai naudojamas šifravimas). Kad vartotojai galėtų
naudotis šiais protokolais, jie turi turėti savo skaitmeninius identifikatorius (sertifikatus) ir jais
apsikeisti. Sertifikatų kūrimo ir palaikymo funkcijas atlieka sertifikavimo tarnybos (CA). Šios
paslaugos paprastai yra mokamos, tačiau asmeniniams tikslams galima gauti laisvai platinamus
sertifikatus.
Toliau panagrinėsime kaip galima saugiai siųsti e. laiškus MS Office Outlook programa,
naudojantis nemokamais sertifikatais:
Skaitmeninių identifikatorių (sertifikatų) gavimas iš sertifikavimo tarnybos (CA) ir
įdiegimas;
Šifruoto e. laiško siuntimas.
Sertifikato (skaitmeninio identifikatoriaus) siųsti pranešimams internetu gavimas
1.Atidarykite MS Office Outlook.
2.Spustelėkite meniu Tools komandą Options..., paskui spustelėkite skirtuką Security.
3.Spustelėkite Get a Digital ID....
Programa MS Outlook paleis interneto naršyklę ir atidarys Microsoft Office svetainės
tinklapį. Spustelėkite saitą, kuris išduoda nemokamus sertifikatus, pvz., Comodo. Pagal
tinklapio nurodymus užsiregistruokite skaitmeniniam identifikatoriui gauti. Sertifikavimo šaltinis
jums atsiųs skaitmeninį identifikatorių bei nurodymus, kaip juo naudotis.
29
Respondentų apsikeitimas sertifikatais
Skaitmeninio identifikatoriaus siuntimas
1. Atidarykite MS Office Outlook.
2. Rašykite naują laišką savo respondentui.
3. Spustelėkite komandą Options..., paskui spustelėkite mygtuką Security Settings....
4. Pažymėkite laukelį Add Digital signatare to this message. Uždarykite langus ir
išsiųskite laišką.
Skaitmeninio identifikatoriaus gauto iš respondento įtraukimas į kontaktų sąrašą
1. Atidarykite laišką, prie kurio pridėtas skaitmeninis identifikatorius.
2. Lauke From dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite vardą, paskui spustelėkite nuorodų
meniu komandą Add to Outlook Contacts.
3. Įveskite duomenis į asmens kontakto įrašą (reikiamus ) ir spustelėkite Save and Close.
30
4. Jei jau turite šio asmens kontakto įrašą, dialogo lange pasirinkite Atnaujinti naują
informaciją iš šio kontakto į šį.
Skaitmeninis identifikatorius dabar laikomas su šio gavėjo kontakto įrašu. Šiam asmeniui
jau galite siųsti šifruotus e. pranešimus.
Jei norite pamatyti kontakto sertifikatą, dukart spustelėkite asmens vardą, o paskui
spustelėkite skirtuką Certifikates.
Šifruoto laiško siuntimas
5. Atidarykite MS Office Outlook.
6. Rašykite naują laišką savo respondentui.
7. Spustelėkite komandą Options..., paskui spustelėkite mygtuką Security Settings....
8. Pažymėkite laukelius Encrypt message contents and attachments ir Add Digital
signatare to this message. Uždarykite langus ir išsiųskite laišką.
31
2. Tekstų tvarkymas. Skaičiuoklės ir jų naudojimas tekstiniuose dokumentuose. Pateikčių rengimas.
Kaip jau rašėme, HSM tyrėjo darbas – tai kolektyvinis darbas. Todėl toliau panagrinėsime
pagrindinius MS Office 2003 įrankius, skirtus darbui grupėje ir kaip galima naudoti Microsoft
Excel programa paruoštus duomenis ir diagramas Word dokumentuose ir pateiktyse12.
Microsoft Word naudojimas kolektyviniam darbui su dokumentais Microsoft Word programoje grupinį darbą su dokumentais galima organizuoti panaudojant
pagrindinius dokumentus.
Pagrindinis dokumentas – tai atskirų failų (arba padokumenčių) rinkinio laikykla.
Pagrindinį dokumentą galite naudoti kelių dalių dokumentui, pvz., kelių skyrių knygai, nustatyti
ir valdyti. Pagrindinį dokumentą naudokite, kai reikia sutvarkyti ir prižiūrite ilgą dokumentą. Jį
galite padalinti jį į mažesnius, lengviau valdomus padokumenčius. Jei priklausote darbo grupei,
pagrindinį dokumentą įrašykite į tinklą, kad jį, suskirstytą į atskirus padokumenčius, būtų galima
bendrai naudotis dokumento nuosavybės teise.
Pagrindiniame dokumente yra saitai (saitas naudojamas vienoje programoje sukurtai
informacijos kopijai įterpti į programos Microsoft Word dokumentą, išlaikant ryšį tarp šių dviejų
failų. Pasikeitus informacijai šaltinio faile, pakeitimai atsispindi paskirties dokumente.) su
susijusių padokumenčių rinkiniu.
Norint sukurti pagrindinį dokumentą, reikia pradėti nuo struktūros, kurioje reikia nurodyti
padokumenčių antraštes. Esamą dokumentą pridėjus prie pagrindinio dokumento taip pat turėsite
padokumentį.
Pagrindinis dokumentas leidžia kurti turinį, rodyklę, kryžmines nuorodas ir kolontitulus,
skirtus visiems padokumenčiams.
Pagrindiniame dokumente galite dirbti naudodami struktūros rodinį (struktūros rodinys –
tai rodinys, rodantis įtrauktas dokumento antraštes, kad būtų matomas jų lygis dokumento
struktūroje. Struktūros rodinį taip pat galite naudoti dirbdami su pagrindiniais dokumentais.).
Pavyzdžiui, galite:
• Išplėsti arba sutraukti padokumenčius arba keisti rodinius, tokiu būdu rodant arba
slepiant detales.
• Greitai keisti dokumento struktūrą pridėdami, šalindami, sujungdami, suskaidydami,
pervardydami ir pertvarkydami padokumenčius.
12 http://office.microsoft.com/lt-lt/word/
32
Jei norite tvarkyti padokumenčio turinį, atsidarykite jį iš pagrindinio dokumento. Kai
padokumenčiai yra sutraukti pagrindiniame dokumente, kiekvienas padokumentis rodomas kaip
hipersaitas. Tokį hipersaitą spustelėjus, programa Microsoft Word padokumentį parodo
atskirame dokumento lange.
Šablonas, kurį naudojate pagrindiniam dokumentui, valdo stilius, naudojamus peržiūrint ir
spausdinant visą dokumentą. Galite naudoti įvairius šablonus arba naudoti šablone skirtingus
parametrus - pagrindiniam dokumentui ir atskiriems padokumenčiams.
Bendrai naudojamų pagrindinių dokumentų apsauga nuo įsibrovimo. Jei kažkas šiuo metu
dirba su padokumenčiu, jums ir kitiems dokumentas yra „užblokuotas“. Tai reiškia, kad galite
peržiūrėti padokumentį, bet negalite jo modifikuoti tol, kol kitas asmuo jo neuždarys.
Jei norite neleisti neteisėtiems vartotojams peržiūrėti ar keisti pagrindinio dokumento ar
padokumenčio, galite atidaryti dokumentą ir priskirti slaptažodį, taip apsaugotumėte jį nuo
įsibrovimo. Taip pat galite nustatyti failą atidaryti kaip tik skaitomą (read-only). Atminkite, jei
bendrai naudojamam failui nustatote pasirinktį „tik skaityti“, tas padokumentis kitiems
vartotojams bus „užblokuotas“.
Microsoft Excel duomenų ir diagramų naudojimas Word ir PowerPoint programose
Microsoft Excel programa paruoštus duomenis ir diagramas galima naudoti Word
dokumentuose ir pateiktyse.
Norėdami nukopijuoti duomenis ar diagramą iš Microsoft Excel programoje:
1. Pažymėkite duomenis ar diagramą, kurią norite kopijuoti.
2. Spustelėkite Kopijuoti .
3. Persijunkite į programą Microsoft Word ar Microsoft PowerPoint.
4. Spustelėkite dokumentą ar prezentaciją toje vietoje, kurioje norite patalpinti programos
Microsoft Excel duomenis ar diagramą ir atlikite vieną iš šių veiksmų:
Įklijuokite duomenis į programą Word:
1. Spustelėkite Įklijuoti Įrankių juostoje Formatavimas .
2. Spustelėkite Įklijavimo pasirinktys šalia duomenų ir atlikite vieną iš šių
veiksmų:
• Norėdami įklijuoti duomenis kaip programos Word lentelę, spustelėkite Suderinti
paskirties lentelės stilių arba Išlaikyti šaltinio formatavimą.
• Norėdami įklijuoti saitą į programos Excel duomenis, taip, kad duomenys programoje
Word būt atnaujinami kas kartą jums pakeitus duomenis pradinėje programos Excel
darbaknygėje, spustelėkite Suderinti paskirties lentelės stilių ir susieti su
33
programa Excel arba Išlaikyti šaltinio formatavimą ir susieti su programa
Excel.
• Norėdami įklijuoti duomenis kaip tekstą, kiekvieną eilutę talpinant į atskirą pastraipą
ir atskiriant langelius tabuliacijos simboliais, spustelėkite Išlaikyti tik tekstą.
Diagramos įklijavimas į programą Word
1. Spustelėkite Įklijuoti Įrankių juostoje Formatavimas.
2. Spustelėkite Įklijavimo pasirinktys šalia diagramos ir atlikite vieną iš šių
veiksmų:
• Norėdami įklijuoti diagramą kaip diagramą, taip, kad dusyk spustelėjus diagramą
programos Word dokumente galėtumėte naudoti programą Excel jos redagavimui,
spustelėkite Programos Excel diagrama.
• Norėdami įklijuoti saitą į programos Excel diagramą, taip, kad diagrama programos
Word dokumente būtų atnaujinama kas kartą jums pakeitus diagramą pradinėje
programos Excel darbaknygėje, spustelėkite Susieti su programos Excel
diagrama.
• Norėdami įklijuoti diagramos rastrą, spustelėkite Diagramos paveikslėlis.
Įklijuokite duomenis į programą PowerPoint
Meniu Redagavimas spustelėkite Specialusis įklijavimas ir atlikite vieną iš šių veiksmų:
• Norėdami įklijuoti duomenis kaip programos Excel diapazoną, taip, kad dusyk
spustelėjus diapazoną pristatyme galėtumėte redaguoti jį programa Excel,
spustelėkite Microsoft Excel darbalapio objektas. Jei dalis duomenų netelpa lape,
dusyk spustelėkite objektą ir pakeiskite stulpelių dydį taip, kad matytųsi visi
duomenys.
• Norėdami įklijuoti saitą į programos Excel duomenis taip, kad duomenys
prezentacijoje būtų atnaujinami kas kartą jums pakeitus duomenis pradinėje
programos Excel darbaknygėje, spustelėkite Įklijuoti saitą ir tuomet spustelėkite
Microsoft Excel darbalapio objektas.
• Norėdami įklijuoti duomenis kaip tekstą, kurį galite redaguoti programa
PowerPoint, spustelėkite Formatuotas tekstas (RTF) arba Neformatuotas
tekstas.
• Norėdami įklijuoti duomenų rastrą, spustelėkite Paveikslėlis arba Rastras.
Diagramos įklijavimas į programą PowerPoint
34
Meniu Redagavimas spustelėkite Specialusis įklijavimas ir atlikite vieną iš šių veiksmų:
• Norėdami įklijuoti diagramą kaip diagramą, taip, kad dusyk spustelėjus diagramą
pristatyme galėtumėte naudoti programą Excel jos redagavimui, spustelėkite
Microsoft Excel diagramos objektas.
• Norėdami įklijuoti saitą į programos Excel diagramą taip, kad diagrama
prezentacijoje būtų atnaujinami kas kartą jums pakeitus duomenis pradinėje
programos Excel darbaknygėje, spustelėkite Įklijuoti saitą ir tuomet spustelėkite
Microsoft Excel diagramos objektas.
• Norėdami įklijuoti diagramos rastrą, spustelėkite Paveikslėlis.
35
3. E. leidybos sistemos, e. dokumentų publikavimo procesai ir priemonės
3.1. E. leidybos sistemos apibrėžimas13 Svarbiausia e. informacijos sąvoka yra visateksčiai elektroniniai dokumentai. Tai e.
dokumentai, kuriuose pateikiamas visas dokumento turinys: tekstas, vaizdas (lentelės, grafikai,
nuotraukos, filmai), garsas ir t. t.
Visateksčius e. dokumentus apibūdinantys terminai priklauso nuo vartojimo konteksto.
Aprašant leidybinius procesus, visateksčiams e. dokumentams įvardyti vartojamas terminas
elektroniniai leidiniai, o kalbant apie leidinių katalogavimą ir saugojimą vartojamas terminas
elektroniniai ištekliai (e. ištekliai).
Duomenų bazė (kai kur vartojamas terminas duomenų bankas) yra informacinių objektų,
sukauptų kartu elektroniniu pavidalu pagal vieną schemą ir pasiekiamų kompiuteriu, visuma.
Elektroninis leidinys (e. leidinys, e–publication) – tai leidinio elektroninė versija, jo
informacijos visateksčio skaitmeninio formato kompiuterinis failas, parengtas platinti internete
arba įrašyti į elektronines laikmenas. E. leidinio vartotojas skaito leidinį kompiuterio ekrane arba
išspausdina.
Elektroninė leidyba (e. leidyba, e–publishing) – tai puslapių, kurie skirti spausdinti arba
publikuoti internete, komponavimas elektroninėmis priemonėmis. Detaliau technine prasme e.
leidyba apibrėžiama kaip interaktyvus teksto ir grafikos kūrimas didelės skiriamosios gebos
kompiuterio ekrane, taikant puslapio aprašymo (žymėjimo) komandinių kalbų priemones, bei
sukurto puslapio vaizdo nukreipimas į e. spausdinimo (publikavimo) ar fotokompozicijos
įrenginį.
E. leidyba – tai informacijos teikimo visuomenei metodas, kai informacijos turinys
saugomas, pateikiamas ar platinamas skaitmenine forma ir pasiekiamas tik naudojant
informacinių technologijų įrangą (kompiuterį, mobilųjį įtaisą ar kt.).
E. leidyba apima skaitmeninių kūrinių (teksto, grafikos, fotografijos, muzikos kūrinių),
fonogramų, transliuotojų programų ir laidų įrašų leidybą internete, CD–ROM diskuose ar
kitomis technologijomis.
E. leidinių kūrimas ir tvarkymas
E. leidyba apima įrankius, verslo procesus bei sistemų architektūrą. Išskiriamos trys
pagrindinės e. leidybos dalys:
13 Networked European Deposit Library [interaktyvus]. [žiūrėta 2008-02-20]. Prieiga per internetą: http://nedlib.kb.nl/
36
• turinio kūrimas (content): autorius parašo kūrinį bei parengia jo struktūrines dalis;
• turinio valdymas (management): redagavimas, tikrinimas, vertimas, išskaidymas į
sudėtines dalis;
• turinio pristatymas (content delivery): sudėtinių dalių parengimas skirtingose
terpėse ir platinimas vartotojams.
Kad skaitytojai būtų aprūpinti e. dokumentais, reikia turėti:
• e. leidybos sistemą, kuri teikia e. leidybos priemones ir paslaugas;
• temines visateksčių dokumentų duomenų bazes (VDDB) (e. dokumentų kaupimas);
• virtualią biblioteką (e. dokumentų paieška ir pateikimas).
Šie trys komponentai turi sudaryti bendrą sistemą ir užtikrinti e. dokumentų gyvavimo
ciklą: kūrimą, komplektavimą, konvertavimą, redagavimą, recenzavimą, patvirtinimą/atmetimą,
testavimą, publikavimą, katalogavimą, saugojimą, pateikimą, aptarnavimą, archyvavimą,
naikinimą. Iš visų ciklo dalių galima būtų išskirti pagrindines: parengimą, publikavimą,
saugojimą, paiešką ir pateikimą.
3.2. E. leidybos sistemos architektūra E. leidyba – tai informacijos teikimo visuomenei metodas, kai informacijos turinys
saugomas, perteikiamas ar platinamas skaitmenine forma ir pasiekiamas tik naudojant
informacinių technologijų įrangą. E. leidyba apima priemones, verslo procesus bei sistemų
architektūrą.
Tradiciniame leidybos procese galima išskirti daugybę dalių: atrinkimą ir recenzijas,
redagavimą ir tikrinimą, dizainą ir poligrafinį rinkimą, spausdinimą, vadybą ir pardavimus,
saugojimą ir paskirstymą. Akivaizdu, kad e. leidyboje atsiveria naujos galimybės. Interneto ir
hiperteksto galimybės leidžia pagerinti ir papildyti minėtus procesus. Galima teigti, kad e.
leidyba šiandien yra iš esmės dvejopa: fiktyvi (fiction publishing) ir nefiktyvi (non–fiction
publishing). Fiktyvi e. leidyba ypač populiari mokslo ir studijų srityje. Šiuo e. leidybos atveju
yra rengiamas ir publikuojamas tik e. leidinys, o tradicinės leidybos procesas nevykdomas. E.
dokumentas dažniausia yra hiperteksto forma, ir tai leidžia sukurti nuorodų sistemą, kuri gali
jungti atskirus dokumentus ar dokumentų dalis, turėti nuorodas į kitų autorių e. dokumentus,
naudoti vaizdo animaciją ir įgarsinimus. Pasaulyje ir Lietuvoje ši e. leidybos forma sparčiai
plinta ir yra labai patogi vartotojams. Nefiktyvi e. leidyba – tai leidyklos išleisto leidinio e.
dokumentas. Paprastai šiuo atveju dokumentas yra tiksli spausdinto leidinio kopija (dažniausiai
PDF formatu) ir skaitytojas gali skaityti jį skyrių po skyriaus, puslapį po puslapio. Vienos ir kitos
e. leidybos dokumento parengimo procesų sekos skiriasi, tačiau saugojimas ir pateikimas labai
panašūs.
37
Lietuvos mokslo ir studijų e. leidybos sistema turi apimti abi – fiktyvią ir nefiktyvią – e.
leidybos formas. Dažniausia fiktyvios e. leidybos rezultatas – vadinamoji „pilkoji“ produkcija:
prieš publikuojant e. leidinį nėra kvalifikuoto atrinkimo, recenzavimo, redagavimo ir tikrinimo.
Nefiktyvios leidybos procesas yra pakankamai ilgas (ir brangus), todėl tam, kad būtų pagreitintas
informacijos pateikimas internete, kai kada yra publikuojamos išankstinės e. versijos (pre–print).
Remiantis e. leidybos projektais, Lietuvos mokslo ir studijų sistemos e. leidybos projekto
modeliu siūloma fiktyvi e. leidyba, kuri užtikrintų greitą ir kokybišką mokslo produkcijos
publikavimą internete. E. leidyba šiuo atveju vykdoma, naudojant IT ir WEB technologijas, o
leidėjas yra pats autorius. Apibendrinta e. leidybos sistemos architektūra pateikta 3.1 paveiksle.
E. dokumentai yra rengiami mokslo ir studijų padaliniuose, kurie yra susiję su e. leidyba.
E. leidybos paslaugos šiuose padaliniuose gali būti teikiamos individualiems autoriams,
kolektyvams, konferencijų komitetams, redkolegijoms ir t. t. Centras realizuoja e. leidybos
sistemos komponentus ir teikia virtualias paslaugas. Pagrindiniai komponentai yra tokie: e.
dokumentų modeliavimas (dokumento XML modelis); darbo sekų kontrolė (pateikimas,
recenzijos, kt.); e. dokumentų saugojimas ir pateikimas (saugykla). E. dokumentų saugykla turi
būti realizuota remiantis OAI ir DSEP standartais. Tradicinėms leidykloms turi būti sudaryta
galimybė perkelti publikuojamų leidinių e. versijas (nefiktyvi leidyba) į e. dokumentų saugyklą.
E. dokumentų metaduomenys turi būti rengiami kartu su pačiu e. leidiniu ir atitikti Dublin Core
Institucijos
Centras
Aut E.leid A
Rec
Skait Red
E.leid B Skait
Red Aut
Rec
Skait Rec
Aut
E.leid C
Red
• E. dokumentų modeliavimas • Darbų sekos kontrolė • E. dokumentų saugojimas ir pateikimas
3.1 pav. E. leidybos sistemos architektūra
38
arba UNIMARC metaduomenų standartus. Metaduomenys turi būti kaupiami bibliotekų e.
kataloguose ir naudojami informacijos paieškai.
3.3. E. dokumentų talpyklos14 E. dokumentų talpykloms keliami tokie reikalavimai:
• pateikti informaciją vartotojams;
• pateikti informaciją kitoms sistemoms;
• suteikti ilgalaikio e. dokumentų ir jų metaduomenų saugojimo ir tvarkymo
paslaugą.
Dspace e. dokumentų saugyklą sukūrė Masačūsetso technologijos instituto (MIT)
biblioteka ir kompanija Hewlett-Packard (HP). Sistema pagrįsta Java technologijomis (Java
serverio programėlės (servlet), Jsp, Java beans). Dspace naudoja PostgreSQL duomenų bazių
valdymo sistemą (DBVS), kurioje saugoma vartotojų sisteminė ir metaduomenų informacija.
Dspace galima pritaikyti ir kitoms DBVS, pavyzdžiui, Oracle. Yra daugybė sąsajų (API),
leidžiančių pritaikyti sistemą savo poreikiams.
Fedoros e. dokumentų saugyklą sukūrė Virdžinijos (Virginia) ir Kornelio (Cornell)
universitetai. Sistema pagrįsta Java technologijomis, Web paslaugų architektūra ir gali būti
suderinta dirbti su Oracle ar kitomis duomenų bazių valdymo sistemomis. Paslaugos, kaip
abstrakčių operacijų aibės, aprašomos Web paslaugų aprašymo kalba WSDL (Web Servis
Description Language). Klientai su Fedoros sistema bendrauja keisdamiesi pranešimais.
Fedora – bendros paskirties skaitmeninių objektų saugykla Fedoros sistema yra WEB paslaugų rinkinys, veikiantis Apache Tomcat WEB serveryje.
Fedoros priemonėmis galima kurti, valdyti, importuoti ir pateikti skaitmeninius objektus,
esančius duomenų saugykloje. Iš kitų sistemų Fedora išsiskiria daugeliu savybių.
Sistema gali formuoti skaitmeninius objektus, sudarytus iš daugybės kitų objektų, esančių
skirtingose vietose. Pavyzdžiui, skaitmeninis objektas gali būti rinkinys tiff tipo failų, kurie yra
nuskenuoto dokumento puslapiai. Duomenų šaltiniai (konkretus dokumento turinys arba
metaduomenys) gali būti valdomi lokaliai pačioje Fedoros sistemoje arba tai gali būti tiesiog
URL nuorodos į kitus objektus.
Fedoros sistema gali susieti skaitmeninius objektus su atitinkamomis web paslaugomis.
Pavyzdžiui, anksčiau aprašytas skaitmeninis objektas iš tiff failų gali būti susietas su paslauga,
transformuojančia tiff failus į vieną html dokumentą. Paslaugos gali būti arba vietinės, arba
išorinės, pasiekiamos per URL nuorodas. Fedora yra tarsi tarpinis (Proxy) sluoksnis, kuris
koordinuoja vietinius ir paskirstytus tinkle duomenis ir web paslaugas (3.2 pav.).
14 Fedora System Documentation. Fedora Release 2.2.1. [interaktyvus]. [žiūrėta 2008-02-20]. Prieiga per internetą: http://www.fedora.info/download/2.2.1/userdocs/
39
Fedora teikia prieigą prie skaitmeninių objektų per Web pagrindu veikiančią sąsają (REST
užklausos ir SOAP metodai). Ši sąsaja standartinio rinkinio metodais teikia prieigą prie
metaduomenų ir objektų vidinės struktūros. Pavyzdžiui, vartotojas gali pritaikyti šiuos metodus,
norėdamas sužinoti anksčiau aprašyto objekto metaduomenis, peržiūrėti html failus. Privalumai:
• Vartotojų klientinė programinė įranga nepriklauso nuo skaitmeninio objekto
struktūros ir saugojimo formatų.
• Skaitmeninio objekto atvaizdavimo metodai nepriklauso nuo vidinės objekto
struktūros.
Pavyzdžiui, anksčiau aprašyto skaitmeninio objekto (kuriame html dokumentas yra
sugeneruotas iš kelių tiff failų) vartotojo sąsaja išliks nepakitusi, nors tiff failai bus pakeisti jpeg,
pdf, o vienas - net html failu.
Įgyvendinta galinga SOAP pagrindu veikianti valdymo sąsaja. Visos vidinės operacijos
(objektų kūrimas, valdymas) yra galimos per API sąsają. Tai suteikia galimybę integruoti
sistemą Fedora įvairiose aplinkose.
Galima saugoti ir administruoti skirtingas to paties objekto versijas, naudoti ryšius tarp
skirtingų skaitmeninių objektų.
Fedoros sistema gali importuoti ir eksportuoti daugybės XML formatų skaitmeninius
objektus. Todėl galima keistis duomenimis tarp Fedoros ir kitų XML pagrindu veikiančių
sistemų.
Fedora Repository
Uniform REST and SOAP Interface
Client
distributed content
webservices
local content
Digital Objects
3.2 pav. Fedoros saugykla
Fedora nėra skirta paprasčiausiems statiniams WEB dokumentams valdyti. Tam yra daug
kitų html redagavimo ir publikavimo priemonių. Fedora skirta sudėtingesnio turinio valdymo
reikmėms (metaduomenų aprašai, versijų kūrimas, formatų transformacijos, dinamiškai
generuojami dokumentai iš įvairių duomenų šaltinių).
40
E. dokumento skaitmeninio objekto modelis Skaitmeninis objektas (3.3 pav.) Fedoros saugykloje susideda iš kelių komponentų:
pastovaus identifikatoriaus (PID), vieno ar kelių diseminatorių, sisteminių metaduomenų, vieno
ar kelių duomenų srautų. Objekto turinys ir elgsena yra adresuojami per URI. Duomenų srautai
atitinka turinį, o diseminatoriai – elgseną. Fedora suteikia skaitmeninių objektų prieigos ir
valdymo paslaugas.
Unikalus identifikatorius
Skaitmeninio objekto turinio atvaizdavimo metodai
Sisteminiai metaduomenys
Duomenų srautai (e. dokumentai)
3.3 pav. Fedoros skaitmeninio objekto struktūra
Diseminatoriais pateikiami skaitmeniniai objektai. Kiekvienas iš jų apibrėžia rinkinį
metodų, kuriais pasiekiami duomenų srautai. Diseminatoriai taiko elgsenos mechanizmą, kurį
įgyvendina išorinė paslauga.
Skaitmeninio objekto struktūra:
Nuolatinis identifikatorius (PID) – jis turi būti nekintantis ir unikalus Fedoros sistemoje.
Sisteminiai metaduomenys – skirti objektui administruoti ir valdyti:
Skaitmeninio objekto pavadinimas (doLabel),
Turinio modelio tipo identifikatorius (cintentModelID),
Skaitmeninio objekto sukūrimo data ir laikas (createdDT),
Skaitmeninio objekto paskutinio modifikavimo data ir laikas (modDT),
Skaitmeninio objekto būsena (status),
Skaitmeninio objekto audito įrašai – saugoma informacija apie veiksmus su skaitmeniniu
objektu (veiksmas, data, atsakingas agentas, procesas).
Duomenų srautai – saugomas e. dokumentų turinys ir metaduomenys.
41
Yra tokie duomenų srautų atributai:
Vidinis identifikatorius (datastreamID) – identifikuoja duomenų srautą skaitmeniniame
objekte (unikalaus objekto ribose);
Versijos identifikatorius (datastreamVersionID) – identifikuoja skaitmeninio objekto
duomenų srauto versiją;
Duomenų srauto tipas (dsControlGroupType). Tai gali būti nuoroda į kitą saugojimo
vietą, talpykloje esantis turinys (kuriame yra skaitmeninis objektas), XML turinys, saugomas
skaitmeniniame objekte;
Duomenų srauto pavadinimas (dsLabel);
MIME (dsMIME) – bitų srauto MIME tipas;
Sukūrimo data (dsCreateDT);
Turinys (dsContent) – duomenų srautas (gali būti saugomas nebūtinai Fedoros sistemoje).
Diseminatoriai. Šis skaitmeninio objekto komponentas susieja elgseną ( pvz.,, paslaugas)
su objektu. Kiekvienas diseminatorius turi elgsenos aprašą ir jos mechanizmą. Elgsenos aprašas
yra formalus metodų aprašymas (abstrakti sąsaja). Elgsenos mechanizmas yra tos sąsajos
realizacija. Elgsenos aprašymas ir mechanizmas saugomi atskiruose objektuose, kurie turi savo
PID. Diseminatorius su elgsenos aprašu ir mechanizmu susiejamas per PID.
Diseminatorių atributai yra tokie:
Vidinis identifikatorius (disseminatorID) - identifikuoja diseminatorių skaitmeniniame
objekte (unikalus objekto ribose);
Diseminatoriaus tipo identifikatorius (bdefPID) – unikalus objekto elgsenos aprašymo
identifikatorius (PID);
Diseminatoriaus pavadinimas (dissLabel);
Sukūrimo data (dissCreateDT);
Duomenų srautų (turinio) sąryšis (fedoraBindMap) – saugoma informacija apie
duomenų srautų ryšį su elgsenos mechanizmu; turi vieną atributą - vidinį identifikatorių
(dsBinderMapID);
Elgsenos aprašas – diseminatoriaus elgsenos aprašas. Atributai: Lokatoriaus tipas
(bdefLocType) – pagal nutylėjimą URN; Vieta (bdefPID) – elgsenos aprašo objekto PID.
Elgsenos mechanizmas - diseminatoriaus elgsenos mechanizmas. Atributai: Lokatoriaus
tipas (bmechLocType) – pagal nutylėjimą URN; Vieta (bMechPID) – elgsenos aprašo objekto
PID.
3.4. Fedoros saugyklos administravimo sąsaja Fedoros saugykla valdoma per administratoriaus sąsają fedora-admin, kuri paleidžiama iš
Fedoros kliento programos, esančios FEDORA_HOME\client kataloge. Iškvietus
42
administratoriaus sąsają, matomas 3.4 pav. pavaizduotas dialogo langas, kuriame reikia įvesti
saugyklos serverio adresą, vartotojo vardą ir slaptažodį. Šiame dokumente bus traktuojama, kad
jūs nepakeitėte standartinės Fedoros serverio konfigūracijos, prie kurios prisijungiama
slaptažodžiu fedoraAdmin. Jei pakeitėte konfigūraciją arba jungiatės prie nutolusios sistemos,
tada turite įvesti duomenis pagal savo konfigūraciją.
3.4 pav. Prisijungimo prie Fedoros sistemos langas
Visi failų keliai yra sudaryti, remiantis FEDORA_HOME sistemos aplinkos kintamuoju.
Visos URL nuorodos, kuriomis pasiekiama Fedoros saugykla, yra lokalioje sistemoje
localhost:8080.
Turinio agregavimas Fedoroje Šiame skyriuje aprašoma, kaip Fedoros sistemoje kurti skaitmeninius objektus, kurie
sukaupia duomenis iš skirtingų šaltinių. Iš pavyzdžių matyti, kaip tai atlikti su duomenų šaltiniais
lokalioje ir nutolusiose sistemose. Kartu tai yra įžanga į kitą skyrių, kuriame aprašoma, kaip
taikyti Web paslaugas.
Pagrindiniai terminai
Skaitmeninis objektas (Digital Object). Jis susideda iš:
pastovaus identifikatorius (PID) ir
Dublin Core metaduomenų (DC).
Duomenų srautai (Datastreams). Šiame skaitmeninio objekto komponente saugomas e.
dokumentų turinys ir metaduomenys. Duomenų srautas gali būti bet kokio mime tipo,
metaduomenys arba nuoroda į kitus duomenų šaltinius. Kada sistemoje kuriamas naujas
duomenų šaltinis, jam galima priskirti skirtingus tipus:
Valdomas turinys (M) (Managed Content): duomenų šaltinis yra saugomas ir valdomas
vidinėje Fedoros saugykloje. Tai gali būti bet koks MIME duomenų tipas.
43
Vidinis XML (X) (Inline XML): duomenų šaltinis yra saugomas kaip skaitmeninio objekto
dalis, aprašyta XML (archyvavimo tikslais).
Išorinė nuoroda (E) (Externally Referenced): duomenų šaltinis nėra saugomas Fedoros
saugykloje, o yra URL nuoroda į kitus šaltinius.
Peradresuotas turinys (R) (Redirected Content): kaip ir E, bet adresuojama betarpiškai per
HTTP.
Kokius duomenų šaltinius įtraukti į skaitmeninį objektą ir kaip juos konfigūruoti, lemia
pagrindiniai saugyklos projektavimo darbai. Tolesniuose pavyzdžiuose bus parodyta keletas
modelių.
Dokumento pateikimas skirtingais formatais Dokumentą vartotojams dažnai yra naudinga pateikti skirtingais formatais. Šis pavyzdys
parodo, kaip sukurti skaitmeninį objektą, kurio kiekvienas duomenų šaltinis atitinka skirtingą to
paties dokumento formatą. Dinaminis turinio generavimas bus parodytas vėliau.
Sukursime naują skaitmeninį objektą. Iš meniu pasirenkame: File/New/Data Object.
Atveriamas dialogo langas, pavaizduotas 3.5 pav.
3.5 pav. Naujo objekto kūrimo langas
Turinio modelis (Content Model). Laukas yra naudojamas sudėtingesniuose taikymuose,
todėl dabar paliekamas tuščias. Padedame varnelę, kad naudosime savo PID (Use Custom PID),
įrašome demo:100 ir spaudžiame Create. Priešingu atveju sistema pati sugeneruos PID.
Atveriamas skaitmeninio objekto demo:100 redagavimo langas (3.6 pav.).
44
3.6 pav. Objekto konfigūravimas
Šiame etape nurodysime šaltinius, kurie atitinka e. dokumentus. Paspaudžiame
Datastreams skiltį ir ekrane matome vaizdą (3.7 pav.) su vienu duomenų šaltiniu – DC. Jame
aprašomi Dublin Core metaduomenys.
3.7 pav. Duomenų srautai
Keletas pastabų apie informaciją duomenų srautų lange:
45
DC duomenų srauto tipas (Control Group) yra Internal XML Metadata. Kaip jau minėta
anksčiau, Fedora turi keletą skirtingų duomenų srautų tipų. Šis tipas yra tinkamas
metaduomenims aprašyti.
Jūs galite tiesiogiai redaguoti Dublin Core metaduomenis paspaudę Edit mygtuką.
Suredagavus reikia paspausti Save mygtuką. Fedora patikrins, ar metaduomenys atitinka Dublic
Core schemą.
Jūs galite išoriniu redaktoriumi sukurti Dublin Core metaduomenų įrašus (ar kitą XML
metaduomenų schemą atitinkančius įrašus). Sukurtą failą galima importuoti paspaudus Import
mygtuką. Pakeitimams išsaugoti spaudžiame Save mygtuką.
Dabar įkelsime e. dokumentus (eprint) kaip naujus duomenų srautus. Pavyzdyje
naudojamus failus galima rasti:
FEDORA_HOME/userdocs/tutorials/2/example1/artex.html
FEDORA_HOME/userdocs/tutorials/2/example1/artex.pdf
FEDORA_HOME/userdocs/tutorials/2/example1/artex.tex
Spaudžiame skirsnį New..., esantį kairėje lango pusėje. E. dokumentui įkelti spaudžiame
mygtuką Import... . Pasirodo langas, kuriame reikia nurodyti kelią iki e. dokumento, esančio
lokalioje failų sistemoje, arba URL. Įkeltas HTML dokumentas atrodys taip (3.8 pav.):
3.8 pav. Naujo duomenų šaltinio kūrimas
46
ID – duomenų srauto identifikatorius.
Label – duomenų srauto informacinis aprašas.
Content Group yra Managed Content tipas (e. dokumento turinys saugomas atskirai nuo
skaitmeninio objekto).
MIME Type – pasirenkame dokumento tipą.
Spaudžiame mygtuką Save Datastream ir pakartojame visus procesus su pdf ir tex
duomenų formatais. Pdf formatui pasirenkame MIME Type – application/pdf, tex formatui
MIME type – text/plain. Įvedami atitinkami ID ir Label laukai.
Duomenų srautų langas turi atrodyti taip (3.9 pav.):
3.9 pav. Pirmo pavyzdžio duomenų srautai
Spragtelėję ant kiekvieno duomenų šaltinio, pastebėsite Fedoros URL lauką, kuris yra
unikalus URL Fedoros duomenų saugykloje. Jei interneto naršyklėje įvesite vieną iš šių URL –
naršyklė atvers duomenų šaltinį. Šie URL gali būti naudojami su bet kuria Web programa ir
REST pagrindu veikiančiomis Web paslaugomis. Jei naudositės SOAP pagrindu veikiančiomis
web paslaugomis, getDataStream ir getDissemination metodais galėsite pasiekti skaitmeninius
47
objektus. Įvedę interneto naršyklėje http://localhost:8080/fedora/get/demo:100, pamatysite
antraštinę skaitmeninio objekto informaciją (duomenų šaltiniai, nuorodos, metaduomenys).
3.10 pav. paveikslas iliustruoja šiame pavyzdyje sukurto skaitmeninio objekto struktūrą ir
REST užklausas.
DC
HTML
TEX
http://localhost:8080/fedora/get/demo:100/PDF
application/pdf
http://localhost:8080/fedora/get/demo:100
Digital Object Header Page
demo:100
Fedora Repository
Fedo
ra A
PI
3.10 pav. Pirmo pavyzdžio skaitmeninis objektas
Duomenų srautų peradresavimas Ankstesnis pavyzdys parodė, kaip padėti dokumentus į Fedoros saugyklą. Yra daugybė
priežasčių, kodėl toks dokumentų įkėlimas nėra tinkamas. Suvaržymams apeiti Fedoros
skaitmeniniai objektai gali turėti duomenų šaltinius su nuorodomis į kitus skaitmeninius objektus
ar duomenų šaltinius.
Šiame skyriuje aprašoma, kaip sukurti skaitmeninį objektą, kuriame paveikslėliai saugomi
lokaliai ir kaip nuorodos į išorinius serverius.
Pradedame kaip ir 3.5 pav., tik šį kartą įvedame Label - Example 2 ir PID – demo:200.
Kaip ir 1 pavyzdyje, pasirenkame duomenų srautų (ang. Datastreams) skyrių ir įvedame
informaciją (3.11 pav.):
48
3.11 pav. Peradresavimo tipo duomenų šaltinis
Įvedame duomenų srauto identifikatorių IMAGE1, pavadinimą ir informaciją apie
paveikslą. Turinys yra MIME tipas image/gif. Control Group pažymime redirect, įvedame
URL nuorodą į vietą, kurioje saugomas paveikslas:
http://www.frogsonice.com/froggy/images/toads.gif
Keletas pastabų apie dialogo langą (3.11 pav.).
External Referenced Content yra naudingas, kai nuo vartotojo norima paslėpti URL
nuorodą į išorinį šaltinį. Fedoros sistema tampa kaip duomenų srautų tarpininkas. Redirect
atitinka paprastą HTTP peradresavimą.
Panašiai sukuriame ir kitus du duomenų srautus, tik su skirtingomis URL nuorodomis:
http://www.werc.usgs.gov/fieldguide/images/hycafr.jpg ir
http://www.nbii.gov/disciplines/herps/images/chira_leopard.jpg
Juos pavadiname atitinkamai IMAGE2 ir IMAGE3. Galiausiai pridedame text/html MIME
tipo dokumentą (jis bus saugomas Fedoros saugykloje), kurį įkeliame iš:
FEDORA_HOME/userdocs/tutorials/2/example2/ex2.html
Galutinį vaizdą matome 3.12 pav. paveiksle.
49
3.12 pav. Antro pavyzdžio duomenų srautai
Viskas atlikta. 3.13 pav. iliustruoja peradresavimą per Fedoros REST sąsają (API-A-LITE).
http://localhost:8080/fedora/get/demo:200.
Paspaudus nuorodą, Fedora peradresuoja į paveikslo saugojimo vietą.
Fedora Repository
Fedo
ra A
PI
DC
IMAGE1
IMAGE2
IMAGE3http://localhost:8080/fedora/get/demo:100/IMAGE3
http://localhost:8080/fedora/get/demo:200
Digital Object Header Page
MyTextImage/jpeg
demo:200
3.13 pav. Skaitmeninis objektas ir peradresavimas
50
4. Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos (eLABa) technologijų panaudojimas HSM tyrimuose.
4.1. Bendra eLABa schema ir pagrindinės sąvokos15 Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa) skirta Lietuvos mokslo institucijoms,
kurių autoriai kuria mokslines ir studijų publikacijas, kurias reikia įkelti, saugoti, kataloguoti ir
pateikti skaitytojams bei kitoms sistemoms. eLABa atlieka e. dokumentų leidybos, pateikimo į
visateksčių dokumentų talpyklas (eLABa talpyklas), metaduomenų užpildymo ir tikrinimo, visų
duomenų saugojimo, indeksavimo (teksto ir metaduomenų) paieškai ir duomenų pateikimo
skaitytojams funkcijas. eLABa pagrindinis tikslas – sukurti aplinką bei priemones ir jomis
naudojantis rengti, kaupti, ilgą laiką saugoti ir įvairiais išvesties būdais pateikti vartotojams
Lietuvos mokslo ir studijų e. dokumentus.
eLABa sudaro keturios komponentų grupės:
• Paieška ir pateikimas – apima visas su e. dokumentų paieška ir pateikimu susijusias
funkcijas.
• eLABa talpyklos – garantuoja tiek ilgalaikį, tiek einamąjį (laikiną) e. dokumentų
saugojimą. E. dokumentai, jų dalys ir metaduomenys įkeliami į eLABa talpyklas kaip
vientisi skaitmeniniai objektai (toliau - e. objektai).
• Leidyklos – rengia e. dokumentus ir jų metaduomenis, pateikia juos į eLABa
talpyklas.
• Vartotojų autentifikavimas ir autorizavimas – garantuoja vartotojų registraciją ir
jų teises sistemoje. Šis veiksmas išskirtas siekiant parodyti, kad vartotojui vieną kartą
prisijungus prie bet kurio iš komponentų, nebereikės prisijungti antrą kartą pereinant
prie kito komponento.
eLABa funkcionavimo aplinka pateikta 4.1 pav.
15 Bloveščiūnienė, Lina; Montvilas, Marijus; Kolesinskienė, Nijolė; Černytė, Daiva; Venčkauskas, Algimantas; Štreimikis, Antanas; Kučiukas, Vilius. Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka - eLABa : saugaus darbo su eLABa duomenimis taisyklės : MDP versija 18 : mokomoji knyga. - Kaunas : Technologija, 2007. - 152 p - ISBN 978-9955-25-247-4
51
LVB
BIS
eLABatalpyklos
vddb.library.lt
Interneto ištekliai
Fedora Saugus internetas
IndeksavimasVartotojai
eLABa duomenis tvarkantys asmenys
Vartotojų Autentifikavimas
Autorizavimas
www.lvb.lt
Internetas
aleph.library.lt
4.1 pav. eLABa funkcionavimo aplinka
Pagrindinės sąvokos:
LVB – Lietuvos virtuali biblioteka – tai bibliotekos, telekomunikacijos priemonės ir
unifikuota vartotojo sąsaja. Ji apima visų lygių bibliotekas – nuo namų bibliotekos iki pasaulio
informacinių šaltinių. LVB portalo16 funkcionavimo pagrindas – ExLibris firmos programiniai
produktai17: MetaLib – bibliotekos portalo programinė įranga, SFX – kontekstui jautri interneto
nuorodų sistema.
BIS – bibliotekų informacijos sistema. Bibliotekos veiklos procesai (katalogavimas ir
bibliografavimas, skaitytojų aptarnavimas, serijinių leidinių kontrolė, komplektavimas,
tarpbibliotekiniai mainai, prieiga prie viešo e. katalogo internete OPAC ir kt.) automatizuojami
naudojant ALEPH BIS18. Vartotojas, pasitelkdamas viešą prieigą interneto tinkle, gali ieškoti
leidinio e. kataloguose, o susiradęs norimą leidinį pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, pvz.,,
užsisakyti arba pratęsti leidinį, sužinoti, ar yra negrąžinęs paimtų leidinių, sužinoti, kada norimas
leidinys bus grąžintas ir t. t.
4.2. eLABa e. dokumentai eLABa talpyklose kaupiami e. dokumentai, kurie yra atrinkti ir sugrupuoti, atsižvelgiant į
Lietuvos ir tarptautinėje bibliografinėje praktikoje nusistovėjusius dokumentų klasifikavimo
16 http://www.lvb.lt 17 http://www.exlibris.co.il 18 http://aleph.library.lt
52
principus ir eLABa koncepciją – kaupti ir pateikti vartotojui Lietuvos mokslo ir studijų e.
dokumentus, suskirstytus pagal formą į šešias skirtingas grupes:
1) Knygos ir jų dalys (Knygos);
2) Žurnalai ir straipsniai (Žurnalai);
3) Konferencijų ir seminarų pranešimai (Renginiai);
4) Mokslinės ataskaitos (Ataskaitos);
5) ETD dokumentai;
6) HSM duomenys;
7) Kiti dokumentai.
Dokumentų rūšių grupavimas pagal formą yra susijęs su e. dokumentams įkelti į eLABa
naudojama specialia programine įranga. Dėl e. dokumentų atrankos ypatumų pradiniame etape
kaupiami tradiciniai (spausdintų dokumentų e. analogai arba e. dokumentai, atitinkantys
spausdintų dokumentų struktūrą) mokslo ir studijų dokumentai.
E. dokumentai į eLABa pateikiami, atsižvelgiant į nustatytas kiekvienos kolekcijos
dokumentų rūšis ir nustatytus šių dokumentų vidinius bei išorinius elementus, pagal kuriuos
generuojami dokumento metaduomenys ir išsaugomi eLABa talpyklose reikalingi dokumentų
failai.
E. dokumentams funkcionuoti eLABa sistemoje naudojama XML technologija, kuri yra
tinkama informacijai valdyti, ieškoti, ilgai saugoti bei dalytis tarp skirtingų platformų
programinės įrangos. XML naudojama dokumento metaduomenims aprašyti, duomenims (e.
objektams) ir atvaizdavimo taisyklėms saugoti.
Pastaba. Šiame dokumente naudojamos dvi XML santrumpos (XML ir xml). Apibūdinant
XML technologiją, standartą, schemą, kalbą ar panašiai naudojama santrumpa – XML.
Apibūdinant xml failą ar jo formatą, naudojama santrupma – xml.
Pateikiant metaduomenis xml formatu užtikrinama, kad xml failai atitiktų pateiktas
schemas. xml failų atitiktis pateiktoms schemoms garantuoja, kad metaduomenys aprašyti ne tik
teisingai, bet ir reikiamu formatu, kad juos be papildomų pastangų būtų galima perduoti eLABa
talpykloms. Aprašytų e. dokumentų metaduomenų patikrai atlikti naudojamos trys pagrindinės
schemos: FOXML schema, simple Dublin Core schema ir MARCXML schema.
E. objekto aprašas įkeliamas į eLABa talpyklą kaip FOXML.xml failas. Pagal pasirinktą e.
dokumento tipą eLABa duomenų teikėjas užpildo pateiktos formos metaduomenų laukus ir
speciali programa sukuria FOXML.xml failą, atitinkantį aprašomas schemas, ir metaduomenų
aprašus.
E. dokumentų vidiniams ir išoriniams elementams aprašyti taikomi žinomi metaduomenų
standartai, pvz.,: Dublin Core (DC), MARC21, ETD-MS, ir kt. eLABa funkcionuojanti
53
bibliografinė informacija turi būti detalizuota. E. dokumentų vidinių ir išorinių elementų visuma
parodo, kad pagrindinių DC elementų nepakanka. Be to, e. dokumentams saugoti naudojama
programinė įranga Fedora riboja galimybes išsamiai aprašyti metaduomenis pagal DC standartą,
todėl metaduomenys saugomi dviem skirtingais standartais: paprastuoju DC ir MARCXML. Abu
šie standartai aprašyti XML kalba, todėl įkeliami į eLABa talpyklą kaip xml metaduomenų
srautai.
Kiekvienos grupės e. dokumentas susideda iš pagrindinio (-ių) dokumento (-ų) failo (-ų)
pdf formatu, papildomų ir tarnybinių failų (paprastai xml formatu). Papildomų failų apibūdinimas
ir parengimo taisyklės detaliai aprašytos „eLABa e. dokumentų failų rinkinių rengimo
taisyklėse“19.
eLABa duomenų teikėjo darbo vietos architektūra eLABa duomenų teikėjų (toliau – vartotojų) darbo vietose turi būti standartiniai
šiuolaikiniai kompiuteriai prijungti prie interneto. Šiuose Kompiuteriuose turi būti įdiegta
bazinė ir specialioji programinė įranga.
Bazinę programinę įrangą sudaro:
1. Operacinė sistema Windows XP Professional;
2. Microsoft Office programų rinkinys.
Specialiąją programinę įrangą sudaro:
1. Microsoft Office NET Framework 1.1 platforma20 (išsiglaudinantis archyvas
NET_setup.exe);
2. Java virtualios mašinos programinė įranga21 (išsiglaudinantis archyvas jdk-6-windows-
i586.exe);
3. E. dokumentų talpyklų programinės įrangos Fedora kliento dalis22 (išsiglaudinantis
archyvas fedora-2.1.1.exe);
4. Java virtualios mašinos ir Fedora kliento programinės įrangos aplinkos kintamųjų
įrašymo į sistemos registrus failas Fedora-Java.reg
5. eLABa metaduomenų formavimo ir e. dokumentų įkėlimo programa MDP
(MDP.v.18.001.elaba-dt.xls ir jos papildomi komponentai (upload.bat,
eLABa_upload.jar) ;
19 Bloveščiūnienė, Lina; Montvilas, Marijus; Kolesinskienė, Nijolė; Černytė, Daiva; Venčkauskas, Algimantas; Štreimikis, Antanas; Kučiukas, Vilius. Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka - eLABa : saugaus darbo su eLABa duomenimis taisyklės : MDP versija 18 : mokomoji knyga. - Kaunas : Technologija, 2007. - 152 p - ISBN 978-9955-25-247-4 20 http://www.microsoft.com/download/ 21 http://java.sun.com/ , 22 http://www.fedora.info/
54
6. Įkeliamų e. dokumentų papildomų xml failų formavimo programa (išsiglaudinantis
archyvas eLABa_xml_setup_v3.3.exe);
7. eLABa failų serverio programinė įranga (internetinė sąsaja – http://vddb.library.lt/fs/).
eLABa duomenų teikėjo darbo vietos specialiosios programinės įrangos diegimas
1. Visa eLABa duomenų teikėjo darbo vietos specialioji programinė įranga pateikta
suglaudintame kataloge elaba-dt.zip, kuris įkeltas į eLABa failų serverį.
2. Darbui su eLABa failų serveriu parengta specialioji internetinė programinė įranga
(http://vddb.library.lt/fs/), kuri detaliai aprašyta šių taisyklių skyr. „eLABa failų
serverio naudojimas“.
3. Naudojantis http://vddb.library.lt/fs/, galima atsisiųsti suglaudintą failą elaba-dt.zip į
eLABa duomenų teikėjo kompiuterio katalogą c:/ ir ten išglaudinti.
4. Tokiu būdu eLABa duomenų teikėjo kompiuteryje galima sukurti katalogą
c:/elaba-dt su pakatalogiais, apimančiais visą reikalingą specialiąją programinę
įrangą:
5. Pakatalogyje c:/elaba-dt/Install įkelta išsiglaudinanti programinė įranga
(NET_setup.exe, jdk-6-windows-i586.exe, fedora-2.1.1.exe,
eLABa_xml_setup_v3.3.exe) ir failas Fedora-Java.reg:
55
6. „Įvykdyti failą“ reiškia, kad ant pasirinkto failo reikia du kartus spragtelti pelytės
kairįjį klavišą ir jei reikia spragtelti atitinkamą mygtuką (Next, Finish, Yes, NO, OK
ar pan.).
7. Reikia pasitikrinti (start->Settings->Control Panel->Add or Remove Programs) ar
nėra įdiegta eLABa duomenų teikėjo kompiuteryje Microsoft Office
NET Framework 1.1 (arba aukštesnės versijos) platforma. Jei ši platforma įdiegta,
tuomet nebūtina įvykdyti failą NET_setup.exe, o priešingu atveju – būtina.
8. Įvykdyti failą jdk-6-windows-i586.exe. Jei šis failas įvykdytas korektiškai, tuomet
kompiuteryje bus sukurtas pakatalogis C:\Program Files\Java\jre1.6.0.
9. Įvykdyti failą fedora-2.1.1.exe. Jei šis failas įvykdytas korektiškai, tuomet
kompiuteryje bus sukurtas katalogas C:\fedora-2.1.1.
10. Įvykdyti failą eLABa_xml_setup_v3.3.exe. Jei šis failas įvykdytas korektiškai,
tuomet ant kompiuterio darbastalio bus sukurta ikona eLABa_xml .
11. Įvykdyti failą Fedora-Java.reg. Jei šis failas įvykdytas korektiškai,
12. tuomet bus suformuoti du papildomi operacinės sistemos aplinkos kintamieji
(FEDORA_HOME = C:\fedora-2.1.1 ir JAVA_HOME = C:\Program
Files\Java\jdk1.6.0). Šie kintamieji randami: Start ->Control panel-> System-
>Environment variables.
13. Žemiau pateiktas katalogo C:\elaba-dt\common\ turinys:
56
Failai COPYR_0_C.xml, COPYR_0_C.xml ir POLICY.xml detaliau apibūdinti
skyrelyje „5.1. eLABa e. dokumentų failų rinkinių rengimo taisyklės“. Šie failai yra kiekvieno
įkelto e. objekto sudėtinė dalis.
Žemiau pateiktas failo POLICY.xml fragmentas:
Pastaba. Faile POLICY.xml turi būti įrašyta eLABa duomenų teikėjo specialus kodas
( pvz.,, ktu-057), kurį suteikia eLABa duomenų administratorius.
eLABa metaduomenų formavimo ir e. dokumentų įkėlimo programos MDP kopija su
užpildytais metaduomenimis automatiškai įrašoma į eLABa duomenų teikėjo sukurtą ir
pasirinktą e. dokumento formavimo katalogą vardu MDP v.18.xls. MDP programos failų
įrašymo į eLABa talpyklas komponentai (failai: upload.bat, eLABa_upload.jar) visuomet
kviečiami iš katalogo C:\elaba-dt\common\.
Kataloge C:\elaba-dt taip pat bus kuriami pakatalogiai, kuriuose rengiami e. dokumentai ir
metaduomenys įkėlimui į eLABa talpyklas.
57
Kataloge C:\elaba-dt taip pat bus kuriami katalogai, kuriuose rengiami e. dokumentai ir
metaduomenys įkėlimui į eLABa talpyklas.
Kataloge C:\elaba-dt\Dokumentacija yra eLABa duomenų teikėjui reikalinga sistemos
dokumentacija:
Kataloge C:\elaba-dt\Pavyzdziai yra eLABa duomenų teikėjui skirti e. dokumento
pagrindinių ir papildomų failų pavyzdžiai:
eLABa metaduomenų formavimo ir e. dokumentų įkėlimo programa MDP sukurta
naudojant MS Excel terpę bei VBA programavimo kalbą. Todėl kompiuteryje turi būti įdiegtas
58
MS Office paketas, leista vykdyti makrokomandas. Tam reikia nueiti į meniu Tools->Macro-
>Security ir pažymėti varnelę ties pasirinkimu Medium. Paspauskite mygtuką OK.
eLABa duomenų teikėjo darbo vietos įkeliamų failų katalogų struktūra
Failai, parengti įkėlimui į eLABa talpyklas, įrašomi į C:\elaba-dt\ katalogo atitinkamus
pakatalogius. Jų struktūra atitinka įkeliamo dokumento struktūrą, pvz.,:
\Žurnalas\Žurnalo_numeris\Straipsnis, o pavadinimai sudaromi iš e. dokumento identifikatoriaus
(PID) pagal taisyklę: PID pastovioji dalis „LT-eLABa-0001:“ keičiama eLABa duomenų teikėjo
kodu, kurį suteikia eLABa duomenų tvarkytojas.
pvz.,, e. dokumento identifikatorius PID yra
LT-eLABa-0001:J.04~2005~ISSN_1392-0340.V_79.PG_11-16 ir jo pastovioji dalis „LT-
eLABa-0001:“ keičiama eLABa duomenų teikėjo kodu, pvz.,, „vpu-044“ ir simboliu „~“.
Tuomet katalogo pavadinimas bus: vpu-044~J.04~2005~ISSN_1392-0340.V_79.PG_11-16.
Žemiau pateikiamas Straipsnio pakatalogių struktūros pavyzdys, kai eLABa duomenų
teikėjo kodas yra „vgtu-039“:
59
o E. dokumentų įkėlimo į eLABa talpyklas procedūra
E. dokumentų įkėlimo į eLABa talpyklas procedūra susideda iš tokių žingsnių:
1. Pagal dokumento tipą parengiami reikiami failai (doc, xml, pdf, jpeg ir kt.) (žr. sk.
„eLABa e. dokumentų failų rinkinių rengimo taisyklės“);
2. eLABa_xml programa suformuojami e. dokumento papildomi xml failai (žr. sk.
„Papildomų xml failų formavimas programa eLABa_xml“);
3. MPD programa aprašomi e. dokumento metaduomenys ir įkeliami atitinkami failai į
eLABa talpyklas (žr. sk. „eLABa metaduomenų ir e. dokumentų įkėlimo prototipas
(MDP)“);
4. Duomenų teikėjai įkelia e. dokumentus į duomenų teikėjų eLABa
talpyklą(http://vddb-dt.library.lt/fedora/search);
5. Jei įkėlimas buvo sėkmingas, suformuojamas visų e. dokumento failų archyvas (zip
formatu), kuris įkeliamas į specialų failų serverį (žr sk. „eLABa failų serverio
naudojimas“).
6. E. dokumentus į duomenų tvarkytojo eLABa talpyklą (vddb.library.lt) įkelia eLABa
duomenų tvarkytojas.
eLABa metaduomenų ir e. dokumentų įkėlimo prototipas (MDP) Kompiuterio paruošimas darbui
Šiame dokumente aprašoma MDP programos 18 versija (MDP.v.18.001.elaba-dt.xls).
Norint, kad dokumentus būtų galima įkelti į eLABa talpyklą, vartotojo kompiuteryje turi būti
sukurti reikalingi katogai ir failai, įdiegtos atitinkamos programos ir atlikti būtini nustatymai (žr.
skyrelį „eLABa duomenų teikėjo darbo vietos programinės įrangos diegimas“).
Vartotojo sąsaja
Atsidarę MDP failą (MDP.v.18.001.elaba-dt.xls) matome atitinkamai paruoštą
metaduomenų lentelę bei keletą funkcinių mygtukų:
E. dokumento tipo pasirinkimas. Vartotojas gali pasirinkti kurio tipo dokumentų
metaduomenis norės generuoti.
„Generuoti PID‘a“. Paspaudus šį mygtuką vartotojui atidaromas PID‘o generavimo
langas. Plačiau apie PID‘o generavimą žr. skyrių „PID‘o generavimas“.
„Pasirinkite katalogą, kur saugomi dokumentai“. Vartotojas nurodo, į kurį katalogą yra
įkelti visi su e. objektu (toliau – objektu) susiję failai. Šiame kataloge bus sugeneruotas ir
išsaugotas objekto metaduomenų failas „FOXML.xml“.
„Generuoti FOXML.xml failą“. Sugeneruoja „FOXML.xml“ failą pagal vartotojo įvestus
metaduomenis bei nurodytus failus.
60
„Įkelti į eLABa talpyklą“. Perkelia į eLABa talpyklą sugeneruotą „FOXML.xml“failą.
„Nustatyti parametrus“. Vartotojui atidaromas parametrų nustatymo langas. Vieną kartą
nustačius parametrus ir išsaugojus MDP.v.18.001.elaba-dt.xls failą, nereikės kiekvieną kartą
įkeliant objektus nurodyti talpyklos serverio vardo, vartotojo vardo ir slaptažodžio bei kelio iki
„fedora-ingest.bat“ failo.
Laukas: PID. Šį lauką vartotojas privalo užpildyti (objekto identifikatorius).
Laukas: Label. Šį lauką MDP formuoja automatiškai (objekto pavadinimas).
Laukas: Dokumentų katalogas. Šis laukas užpildomas automatiškai, kai vartotojas
paspaudžia mygtuką „Pasirinkite katalogą kur saugomi dokumentai“ ir nurodo reikiamą
katalogą. Lauko reikšmės koreguoti negalima:
Pagal pasirinktą dokumento tipą sugeneruojama metaduomenų matrica. Matricos laukų
spalvos reiškia:
- (pilka) nepildomi metaduomenų laukai
- (gelsva) neprivalomi užpildyti metaduomenų laukai
- (rausva) privalomi užpildyti metaduomenų laukai
- (melsva) privalomas tik vienas elementas iš kalbų grupės
Dokumentai: - (bespalvė) dokumentų eilučių vartotojui pildyti nereikia
61
Eilučių, kurių pavadinimas užrašytas mėlynu šriftu, atitinkamų ląstelių reikšmės
formuojamos automatiškai iš klasifikatorių sąrašuose pasirinktų reikšmių (plačiau skaitykite
skyrių „Klasifikatorių reikšmių pasirinkimas iš sąrašo“).
Eilutės, kuriose pavadinimas prasideda žodžiu „Dokumentai“, taip pat formuojamos
automatiškai. Paspaudus mygtuką „Pasirinkite katalogą kur saugomi dokumentai“ ir nurodžius
reikiamą katalogą, MDP automatiškai patikrina, ar į šį katalogą yra įkelti objektui aprašyti
reikalingi papildomi dokumentai. Jei dokumentai buvo surasti, atitinkamose ląstelėse
automatiškai suformuojami surastų dokumentų (failų) vardai.
Veiksmų seka
1.Atidarome failo MDP.v.18.001.elaba-dt.xls lapą „Metaduomenys“, t.y. metaduomenų
generatorių:
2.Pasirenkame reikiamą e. dokumento tipą, pvz.,, Žurnalas.
3.Nurodome katalogą, kuriame saugomi papildomi dokumentai.
62
4.PID generuojamas paspaudus mygtuką „Generuoti PID‘ą“ (plačiau apie PID generavimą
žr. skyrių „PID generavimas“).
5.Užpildome metaduomenų matricą įrašydami reikšmes į atitinkamas ląsteles.
6.Paspaudžiame metaduomenų generavimo mygtuką.
7.Perkeliame sugeneruotą failą į eLABa talpyklą.
8.PID generavimas
9.Paspaudus mygtuką „Generuoti PID‘ą“, vartotojui atidaroma PID generavimo forma.
Laukai, kurie nepriklauso pasirinktam dokumentų tipui yra neaktyvūs. PID‘ui generuoti
turi būti užpildyti reikalingi aktyvūs laukai, tačiau nebūtinai visi. Žemiau pateiktame
pavyzdyje būtina užpildyti laukus: „Šalis“, „Talpykla“, „Kolekcijos kodas“ ir „Sukūrimo
metai“. Jei žinomas ISSN, būtina užpildyti lauką „ISSN numeris“, o lauką „eLABa
suteiktas unikalus kodas“ pildyti tik tuomet, kai ISSN nežinomas:
Peržiūrėti, kaip atrodo sugeneruotas PID‘as, galima paspaudus mygtuką „Peržiūrėti PID‘ą
pagal suvestas reikšmes“. Norint baigti PID generavimą, reikia paspausti „Išsaugoti nustatytas
reikšmes“.
Jei pasirinkto dokumento tipo priklausomybes neprivalu nurodyti, atitinkamų
identifikatorių laukai vartotojui pateikiami neaktyvūs. Jei identifikatorių nurodyti būtina,
63
atitinkamas laukas bei mygtukas „Browse“ pateikiami aktyvūs. Vartotojas, paspaudęs mygtuką
„Browse“, pasirenka reikiamo dokumento anksčiau sugeneruotą MDP failą, pvz.,, MDP v.18.xls
bei paspaudžia mygtuką OK.
Jei nurodytame faile PID‘as buvo surastas, jo reikšmė atvaizduojama PID generavimo
formoje:
Klasifikatorių reikšmių pasirinkimas iš sąrašo
Visi metaduomenų laukai, kurių pavadinimas lapo „Metaduomenys“ matricoje užrašytas
mėlynu šriftu, turi atitikti klasifikatorių sąraše nurodytą reikšmę. Pasirinkti reikšmę iš sąrašo
galima atitinkamame metaduomenų matricos langelyje du kartus paspaudus kairįjį pelės klavišą.
Pasirinkus norimą reikšmę ir paspaudus mygtuką „Pasirinkti“, reikšmė (-ės) įrašoma į pasirinktą
metaduomenų matricos ląstelę (-es), pvz.,:
64
Jei vartotojas neužpildė visų metaduomenų laukų, bus išvestas informacinis pranešimas,
nurodantis, kiek laukų yra neužpildyta (paspaudus NO, galima pataisyti metaduomenų matricą;
paspaudus YES – generuojamas metaduomenų failas iš tų reikšmių, kuriuos yra įvestos):
Pranešimas apie sėkmingai sukurtą failą FOXML.xml:
Jei vartotojui nurodžius katalogą ne visi privalomi dokumentai buvo surasti, atitinkamos
eilutės bus paliktos tuščios. Vartotojui pačiam įrašyti reikšmes šiose eilutėse negalima. Įkėlus
trūkstamus failus į nurodytą katalogą, reikia iš naujo nurodyti (paspausti mygtuką „Pasirinkite
katalogą, kur saugomi dokumentai“) katalogą – failų pavadinimai bus įrašyti automatiškai.
Objekto įkėlimas į eLABa talpyklą
Sugeneruotą metaduomenų failą galime įkelti į eLABa talpyklą. Paspaudus įkėlimo
mygtuką „Įkelti į eLABa talpyklą“, vartotojui atidaroma objekto įkėlimo į eLABa talpyklą
forma:
65
Šiame dokumente pateikta MDP 18 versija į eLABa talpyklą objektus įkelia naudojantis
failų įkėlimo į eLABa talpyklą komponentu, kurį sudaro du failai (upload.bat,
eLABa_upload.jar) ir failu fedora-ingest.bat. Failai upload.bat, eLABa_upload.jar turi būti
įrašyti į „C:\elaba-dt\common“ katalogą. Failas „fedora-ingest.bat“ yra Fedora kliento katalogo
pakatalogyje ...\client\bin\.Jei šis katalogas yra vartotojo „C:\fedora-2.1.1\client\bin\“ kataloge,
nieko pasirinkti nereikia. Jei „fedora-ingest.bat“ failas nebuvo rastas, vartotojas turės nurodyti
kelią iki jo paspaudus mygtuką „Browse“ (mygtukas bus aktyvus, jei failas, atidarant formą,
nebuvo rastas).
Nurodomas visas kelias iki sugeneruoto metaduomenų failo „FOXML.xml“.
Nurodomi visi parametrai, būtini prisijungti prie eLABa talpyklos. Vartotojas gali keisti
numatytąsias parametrų reikšmes kitomis.
Jei klaidos pranešimas nebuvo sugeneruotas, ir nurodyti prisijungimo parametrai prie
eLABa talpyklos suvesti teisingai, spaudžiamas mygtukas „Perkelti objektą į eLABa talpyklą“.
Paspaudus mygtuką „Perkelti objektą į eLABa talpyklą“, iškviečiamas failų įkėlimo į
eLABa talpyklą komponentas. Šiam komponentui sukėlus visus nurodytus failus, nurodyti
fiziniai adresai iki dokumentų yra pakeičiami laikinais eLABa talpyklos adresais. Tokiu būdu
pakeistas FOXML.xml failas išsaugomas kitu vardu - FOXML.new.xml. Pastarasis failas
66
įkeliamas į eLABa talpyklą naudojantis „fedora-ingest.bat“ failu. Jei objektas įkeliamas
sėkmingai, vartotojui ekrane išvedamas pranešimas apie įkėlimą.
Nepavykus įkelti objekto į eLABa talpyklą, vartotojui parodomas klaidos pranešimas (
pvz.,, pateikiama informacija, kad objektas su nurodytu PID jau buvo įkeltas į eLABa talpyklą)“:
Papildomų XML failų formavimas programa eLABa_XML eLABa_xml programa suformuoja e. dokumento papildomus xml failus iš doc formato failų.
Papildomi xml failai generuojami pasirinktame kataloge ir visuose jo pakatalogiuose medžiu
žemyn. Darbo su programa eiga:
1.Programa paleidžiama paspaudus darbastalyje ikoną eLABa_xml
2.Atsidaro programos langas:
67
3.Viršutiniame programos langelyje išrenkame katalogą, kuriame yra papildomi e.
dokumento failai. Papildomi xml failai bus generuojami pasirinktame kataloge ir visuose
jo pakatalogiuose medžiu žemyn:
4.Paspaudžiame mygtuką Generuoti. Programa tuose pačiuose kataloguose, kuriuose yra
papildomi doc failai, sugeneruos atitinkamus xml failus:
5.Uždarome programos langą.
68
ETD pateikimas į eLABa VDDB ETD pateikti į eLABa visateksčių dokumentų duomenų bazę (VDDB) KTU ITDC
adaptuota speciali kompanijos VTLS programinė įranga Valet for ETDs, naudojanti FEDORA
priemones.
Kadangi sistemoje yra numatyti kelių tipų vartotojai, kurie naudojasi skirtingais sistemos
moduliais, toliau šiame skyriuje pateikiami vartotojo vadovai kiekvienam vartotojų tipui.
Vartotojo vadovas studentams
Šis vartotojo vadovas yra skirtas standartinius baigiamuosius darbus ir juos aprašančius
metaduomenis į e. biblioteką teikiantiems studentams.
Prisijungimas prie sistemos
Jungdamasis prie sistemos, vartotojas privalo:
o pasirinkti instituciją, kurioje studijuoja,
o įvesti prisijungimo vardą,
o įvesti prisijungimo slaptažodį,
o paspausti prisijungimo mygtuką.
Pav. Prisijungimas prie sistemos
ETD pateikimo iniciavimas
Prisijungęs prie sistemos, vartotojas pasirenka vieną iš dviejų režimų:
o pildyti iš naujo ETD pateikimo duomenis,
o tęsti anksčiau pradėtą pildymo seansą.
69
Pav. ETD pateikimo iniciavimas
ETD metaduomenų įvedimas
Kartu su baigiamojo darbo failais vartotojas pateikia ir juos aprašančius metaduomenis:
asmeninę informaciją, dokumento duomenis, komisijos duomenis, ETD prieinamumo lygį.
Šiems duomenims įvesti vartotojui pažingsniui pateikiamos formos, analogiškos asmeninės
informacijos įvedimo formai.
Gali skirtis tam tikri formų elementai, tačiau bendra struktūra yra panaši. Jei vartotojas
suklysta vesdamas duomenis, sistema jį informuoja apie klaidą. Prie lauko, kuriame buvo įvesti
klaidingi duomenys arba visai neįvesta jokia informacija, atsiranda specialus raudonos spalvos
pranešimas, informuojantis apie klaidą.
Pav. ETD metaduomenų įvedimo forma
70
Pav. Pranešimai apie klaidas.
Baigiamojo darbo failų įkėlimas
Baigiamojo darbo failų pateikimo forma parodyta paveiksle. Vartotojas gali:
peržiūrėti prisegtus failus,
prisegti naujus failus,
pašalinti prisegtus failus,
keisti duomenis apie prisegtus failus.
Pav. Failų įkėlimas
ETD pateikimo patvirtinimas
Įvedęs visus baigiamojo darbo metaduomenis ir failus, studentas turi galimybę peržiūrėti
visą įvestą informaciją, ją keisti arba patvirtinti ETD pateikimą. Norimus veiksmus vartotojas
pasirenka iš pav. parodytos formos veiksmų sąrašo.
Pav. ETD pateikimo patvirtinimas
71
Vartotojo vadovas ETD tvirtinantiems asmenims
Šis vartotojo vadovas yra skirtas ETD peržiūrintiems (patvirtinantiems) asmenims.
Prisijungimas prie sistemos
Jungdamasis prie sistemos, vartotojas privalo:
o pasirinkti instituciją, kurioje dirba,
o įvesti prisijungimo vardą,
o įvesti prisijungimo slaptažodį,
o paspausti prisijungimo mygtuką.
Pav. Prisijungimas prie sistemos
ETD pasirinkimas
Prisijungęs prie sistemos, vartotojas pasirenka ETD patvirtinimo etapą. Tada jam
pateikiamas esančių ir patvirtinimo laukiančių ETD sąrašas (žr. pav.). Vartotojas iš sąrašo gali
pasirinkti bet kurį EDT, jį peržiūrėti ir patvirtinti.
Pav. Patvirtinimo laukiančių ETD sąrašas
72
ETD peržiūra / patvirtinimas
Kai vartotojas pasirenka norimą ETD, jam pateikiama peržiūros / patvirtinimo forma su
visais ETD metaduomenimis, failais, prie ETD prisegtomis pastabomis ir pranešimais.
Sprendimui priimti numatyti ETD patvirtinimo ir šalinimo mygtukai. Forma pavaizduota
paveiksle.
< . . . >
Pav. ETD peržiūros / patvirtinimo forma
Kitos formos
Kitos vartotojo sąsajos formos yra analogiškos aprašytoms šiame ir ankstesniame
skyriuose. Kelių iš jų vaizdai pateikiami žemiau.
73
Pav. Pastabos pateikimo forma
Pav. E. paštu siunčiamo pranešimo forma
Administravimo vadovas
Kadangi sistema nėra iki galo baigta (administravimo modulis dar nėra galutinai
suprojektuotas), šis modulis yra imituojamas. Sistema konfigūruojama specializuotais failais,
kuriuose duomenys saugomi XML formatu:
• config.xml – sistemos konfigūracija;
• reviewers.xml – surašomi vartotojai, galintys patvirtinti ETD;
• steps.xml – nustatomi ETD pateikimo žingsniai;
• review_stages.xml – konfigūruojami ETD patvirtinimo etapai;
• publish.xml – ETD įkėlimo į FEDORA 2.1 sistemą konfigūracija;
• htpasswd – sistemos vartotojų prisijungimo duomenys.
74
5. Specialioji HSM programinė įranga, skirta empirinių ir faktografinių duomenų publikavimui, kaupimui bei analizei (Nesstar).
5.1. Nesstar sistemos apžvalga
Nesstar23 – tai HSM duomenų kaupimo, saugojimo ir analizės sistema, išsiskirianti
unikaliu duomenų publikavimo, analizavimo ir valdymo paketu. Nesstar sistema kuriama ir
tobulinama Bergene (Norvegija), tačiau techninį aptarnavimą atlieka Didžiosios Britanijos
duomenų archyvas (UKDA). Nesstar naudojama daugelio pasaulinių organizacijų duomenų
bazėse - Nesstar sukūrė eilę sėkmingų projektų Pasaulio banko duomenų bazei, šis programinis
paketas yra naudojamas Kanados, Pietų Afrikos statistikos departamentų duomenų bazėse.
Nesstar sistemą galima rasti rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų duomenų bazėse (NORC
(Čikaga), Gallup Europe (Briuselis)), apytiksliai dvidešimties Europos ir JAV / Kanados
universitetų informacinėse sistemose, daugumoje Europos akademinių duomenų archyvų.
Nesstar sistemą naudoja Europos socialinių mokslų duomenų archyvų taryba (CESSDA).
Nesstar sistemą empirinių duomenų kaupimui, saugojimui ir analizei taip pat numato naudoti
Lietuvos HSM duomenų archyvas LiDA. HSM duomenų vartotojai Nesstar pagalba galės atlikti
nesudėtingą pirminę saugomų duomenų analizę, o prireikus sudėtingesnės analizės - parsisiųsti
originalią duomenų rinkmeną patogiu formatu.
Nesstar programinis paketas siūlo efektyvią, mokslininko ir tyrėjo interesus atitinkančią,
empirinių duomenų vizualizacijos ir analizės sistemą. Šią sistemą sudaro tokie programiniai
moduliai (pav. 5.1):
• Nesstar Server,
• Nesstar WebView,
• Nesstar Publisher,
• Nesstar Hierarchical & Resource Publishers).
Šie moduliai įgalina surinkti duomenis ir metaduomenis iš įvairaus formato šaltinių, juos
valdyti bei publikuoti, tuo būdu paruošiant duomenis analizei. Nesstar sistema suteikia
nesudėtingą prieigą prie duomenų analizės - nuo paprastų procentinių dažnių pasiskirstymų iki
koreliacinių lentelių ir grafikų kūrimo. Nesstar duomenų analizės rezultatai lengvai gali būti
perkeliami į įvairaus formato bylas ( Excel, Acrobat Reader etc.).
23 http://www.nesstar.com/
75
5.1 pav. Nesstar struktūra
Nesstar Server užtikrina HSM duomenų talpinimą, sklaidą interneto tinkle, informacijos
paiešką, peržiūrą ir analizę, informacijos pateikimą vartotojams. Serverio programinė įranga gali
būti įdiegta tarnybinėje stotyje su Windows arba Unix operacine sistema. Duomenys yra
saugomi XML formatu laikantis DDI standarto.
Nesstar Publisher yra GUI klientas ir diegiamas vartotojo asmeniniame kompiuteryje.
Programinė įranga užtikrina HSM metaduomenų ir duomenų tvarkymo funkcijas: duomenų
konvertavimas ir redagavimas, publikavimas Nesstar Server‘yje.
Nesstar Publisher palaiko tokius metaduomenų standartus:
• DDI (http://www.icpsr.umich.edu/DDI)
• Dublin Core (http://uk.dublincore.org/)
• e-Government Metadata Standard (e-GMS) (http://www.govtalk.gov.uk/)
Duomenis galima įvesti tiesiogiai naudojantis Nesstar Publisher arba importuoti iš daugelio
formatų:
• DDI document *.xml
• SPSS: *.sav, *.por, *.sps
• SAS: *.sp1
• Stata: *.dta
• Statistica: *.sta
• NSDstat: *.nsf
76
• dBase: *.dbf
• DIF: *.dif
• Fixed Format ASCII
• Delimited text: *.txt, *.csv
• PC-Axis *.px
Duomenis iš Nesstar Server taip pat galima eksportuoti minėtais formatais.
Nesstar WebView užtikrina HSM duomenų, patalpintų Nesstar Server, sklaidą interneto
tinkle. Pagrindinės funkcijos:
• Duomenų paiešką ir peržiūra.
• Duomenų analizė:
o Kryžminė tabuliacija.
o Regresija.
o Grafinis duomenų atvaizdavimas.
o Svorių keitimas.
o Aprašomųjų duomenų atvaizdavimas.
• Duomenų rinkinių pateikimas vartotojui.
5.2. Nesstar Publisher diegimas kliento kompiuteryje
Nesstar Publisher įdiegimui reikia parsisiųsti diegimo failą iš Nesstar žiniatinklio24 ir turėti
aktyvavimo raktą.
Nesstar Publisher diegimo žingsniai:
1. Paleiskite parsisiųstą failą NesstarPublisherInstaller_v3.5:
24 http://www.nesstar.com/download/index.html
77
2. Paspauskite mygtuką Next. Kituose dviejuose languose taip spauskite Next ir pagaliau –
Finish.
3. Įdiegus programą Nesstar Publisher, kompiuterio darbalaukyje atsiras piktograma:
4. Pirmąjį kartą paleidus programą Nesstar Publisher, atsivers langas, kuriame reikia įvesti
programos licenzijos raktą:
5. Įvedus teisingą programos licenzijos raktą, atsidaro pagrindinis Nesstar Publisher
langas:
6. Kad būtų galima publikuoti duomenis Nesstar Server‘yje, reikia nurodyti serverio adresą
ir vartotojo prisijungimo duomenis: vartotojo vardą ir slaptažodį. Tam reikia paspausti viršutinio
meniu punktą Publishing ir po to Add server.... Atsidariusiame lange įvedami prisijungimo
duomenys:
7. Programa Nesstar Publisher įdiegta, prisijungimo prie serverio duomenys nustatyti.
Toliau galima ruošti HSM tyrimų metaduomenis ir duomenis ir publikuoti juos serveryje.
78
5.3. HSM tyrimų duomenų publikavimas programa Nesstar Publisher
HSM tyrimų duomenis publikuoti Nesstar Server‘yje galima keliais būdais: metaduomenis
ir duomenis suvesti iš klaviatūros naudojantis programa Nesstar Publisher, arba galima
importuoti metaduomenis ir duomenis paruoštus kita programine įranga, pvz., SPSS.
Metaduomenų ir duomenų importas taip pat atliekamas programa Nesstar Publisher. Toliau
aprašysime abu šiuos būdus.
Publikuojamą HSM tyrimą sudaro tyrimo metaduomenys ir patys duomenys. Nesstar
sistemoje metaduomenys suskirstyti į keletą grupių, įvedamų / pateikiamų atskirose Nesstar
Publisher kortelėse (pav. 5.2):
• Dokumento aprašymas (Document Description);
• Tyrimo aprašymas (Study Description);
• Failo aprašymas (File Description);
• Kita tyrimo medžiaga (Other Study Materials);
• Kintamųjų aprašymas (Variables);
• ir kiti.
Tyrimo duomenys įvedami / pateikiami Nesstar Publisher kortelėje Duomenų įrašai (Data
Entry).
5.2 pav. Tyrimo duomenų įvedimo / pateikimo langas
HSM tyrimo duomenų parengimą ir įvedimą pademonstruosime pavyzdžiu. Tai UAB
Rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“ atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų kultūriniai
poreikiai“25 duomenų poaibis. Lentelėje 5.1 pateiktas tyrimo aprašymo (metaduomenų) poaibis.
LiDA archyvo metaduomenų laukai pateikti priede. Lentelėje 5.2 – tyrimo anketa ir lentelėje 5.3
– atsakymų į anketas duomenys. Lentelėje 5.3 stulpeliuose yra anketos klausimai (jei klausimas
gali turėti kelis atsakymus, tai yra keli stulpeliai), o eilutėse – anketų atsakymai.
25 http://www.lrkm.lt/index.php/lt/36586/
Lentelė 5.1. Tyrimo aprašymas (metaduomenys)
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher
Document Description
1.1.1.1 titl Title Dokumento antraštė Žr. 2.1.1.1 Title: Žmogaus teisės Lietuvoje 2002-05
1.1.1.2 subTitl* Subtitle Paantraštė Žr. 2.1.1.2 Subtitle: ???
1.1.1.4 parTitl* Parallel Title Lygiagreti antraštė Žr. 2.1.1.4 Parallel Title: §en: Human rights in Lithuania 2002-05
1.1.1.5 IDNo* ID Number Dokumento identifikacinis numeris
Žr. 2.1.1.5 ID Number: LiDA-k2-3g-sablonas-20080328
1.1.3.5 software* Software used in Production
Naudojama programinė įranga
Programines įrangos pavadinimas, versija ir įdiegimo data
Nesstar formuoja automatiškai: • Nesstar Publisher • Version: 3.5 • Date: 2006-11-09
Study Description
2.1.1.1 titl Title Antraštė Pagrindinė tyrimo antraštė Title: Žmogaus teisės Lietuvoje 2002-05
2.1.1.2 subTitl* Subtitle Paantraštė Antraštė, paaiškinanti ar patikslinanti pagrindinę antraštę Subtitle:???
2.1.1.4 parTitl* Parallel Title Lygiagreti antraštė
Pagrindinė tyrimo antraštė kita kalba Parallel Title: §en: Human rights in Lithuania 2002-05
2.1.1.5 IDNo* ID Number Identifikacinis numeris
Unikalus tyrimo numeris, sudaromas pagal archyvo patvirtintas taisykles
ID Number: LiDA-k2-3g-sablonas-20080328
2.1.2.1 AuthEnty* Authoring Entity/Primary Investigator
Pirminės atsakomybės duomenys
Asmenuo ar organizacija surinkę duomenis ar atlikę tyrimą
Name: Gaidys, Vladas Affiliation: Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“
2.1.2.2 othId*
Other Identifications /Acknowledgments
Kiti tyrimo autoriai
Kitas asmenuo ar organizacija, dalyvavę surenkant duomenis ar atliekant tyrimą
Name: ??? Affiliation: ??? Role: ??? [Pastaba. Galutinis šio punkto tekstas dar dailinamas!]
2.1.3.1 producer* Producers Leidėjas/ gamintojas
Asmuo ar organizacija atsakingi už tyrimo sklaidą
Name: Lietuvos HSM duomenų archyvas Abbreviation: LiDA Affiliation: Kauno technologijos universitetas Role: ??? [Pastaba. Galutinis šio punkto tekstas dar dailinamas!]
2.1.3.2 copyright? Copyright Autorinės teisės Asmenuo ar organizacija turinti autorines teises į tyrimą Naudoti 2.5.4 Copyright
Lentelė 5.2. Tyrimo anketa
1. Kuo Jūs dažniausiai užsiimate, kai turite laisvo laiko? Pasirinkite ne daugiau kaip 2 atsakymus ir juos pažymėkite
1. Daugiausia laiko skiriu kultūrinei veiklai (koncertams, knygoms, kinui ir pan.) 2. Daugiausia laiko praleidžiu gamtoje 3. Dažniausiai pramogauju (kavinės, barai, diskotekos ir pan.) 4. Tiesiog ilsiuosi, nieko neveikiu 5. Dažniausiai bendrauju su draugais/ giminėmis 6. Daugiausia laiko skiriu vaikams ir šeimai 7. Kita (parašykite savo atsakymą) _______________________________________
dabar nuspręskite, kuris pasirinkimas jums yra pagrindinis ir įrašykite jo numerį ____
2. Ar esate patenkintas Jums įprastu laisvalaikio praleidimu? Pažymėkite 1. Taip, esu patenkintas 2. Ne, nesu patenkintas 3. Nei taip, nei ne - esu abejingas
3. Ar Jūsų gyvenamosios vietovės kultūrinis gyvenimas yra pakankamai įvairus, ar jis patenkina Jūsų kultūrinius poreikius? Pažymėkite
1. Taip 2. Iš dalies 3. Ne 4. Nežinau, nesidomiu
4. Kas Jus paskatintų daugiau laiko skirti kultūrai? Pasirinkite ne daugiau kaip 2 atsakymus ir juos pažymėkite
1. Daugiau vyktų kultūrinių renginių 2. Vykstantys kultūriniai renginiai būtų įdomesni 3. Mažiau pavargčiau nuo darbo, liktų daugiau laiko domėtis kultūra 4. Kultūros įstaigų darbuotojai būtų labiau kvalifikuoti/ sugebėtų pritraukti žmones 5. Būtų patogesnis kultūros įstaigų darbo laikas 6. Gyvenčiau arčiau kultūros įstaigų 7. Būtų daugiau informacijos apie vykstančius renginius 8. Kita (parašykite savo atsakymą) _________________________________________ 9. Kultūrinė veikla man nėra svarbi, neturiu noro jai skirti daugiau dėmesio
O dabar nuspręskite, kuris pasirinkimas yra svarbiausias ir įrašykite jo numerį ____
5. Ar pakanka kultūros įstaigų Jūsų gyvenamojoje vietovėje? Pažymėkite 1. Taip 2. Iš dalies 3. Ne 4. Nežinau, nesidomiu
6. Kokios kultūros įstaigos veikia Jūsų kaime/ seniūnijoje? Kiekvienoje eilutėje pasirinkite po vieną atsakymą
Yra netoliese Yra, bet toli Nėra Nežinau 1. Biblioteka 1 2 3 4 2. Muziejus 1 2 3 4 3. Kino teatras/ salė 1 2 3 4 4. Kultūros centras 1 2 3 4 5. Teatras 1 2 3 4 6. Koncertų salė 1 2 3 4 7. Parodų/ meno galerija 1 2 3 4
47. Jūsų lytis Pažymėkite 1. Moteris
81
2. Vyras
48. Kiek Jums metų? Parašykite________________________
49 Jūsų tautybė Parašykite ________________________
50. Jūsų išsilavinimas Pažymėkite 1. Pradinis (nebaigęs 9 klasių) 2. Pagrindinis (baigęs 9 klases) 3. Profesinis. 4. Vidurinis 5. Aukštesnysis 6. Aukštasis
51. Jūsų pajamos vienam šeimos nariui per mėn. Pažymėkite
1. Iki 100 lt. 2. Iki 200 lt. 3. Iki 500 lt. 4. Iki 1000 lt. 5. Nuo 1000 iki 1500 lt. 6. Nuo 1500 iki 2000 lt. 7. Virš 2000 lt.
Lentelė 5.3 Tyrimo duomenys
Nr. K1a-01
K1a-02
K1a-03
K1b K2 K3 K4a-01
K4a-02
K4a-03
K4b K5 k6_01k
k6_02k
k6_03k
k6_04k
k6_05k
k6_06k
k6_07k
K47 K48 K49 K50 K51
1 3 5 3 2 4 1 8 1 4 3 3 3 3 3 3 3 2 18 1 2 3
2 1 5 6 6 1 4 6 8 8 3 3 3 3 3 3 2 3 1 48 1 5 4
3 3 4 5 5 1 2 1 6 1 3 3 3 3 3 3 3 3 2 17 1 2 4
4 1 4 6 1 1 2 2 8 8 2 1 3 3 1 3 3 3 1 35 1 3 1
5 1 6 1 2 2 7 8 8 2 1 3 3 1 3 3 3 2 59 1 4 4
6 4 5 4 3 3 1 2 1 3 1 3 3 1 3 3 3 1 33 1 3 2
7 5 6 7 6 2 2 1 2 8 8 2 1 3 3 1 3 3 3 2 36 1 3 1
8 1 2 6 6 1 3 1 8 1 3 1 2 3 1 3 3 3 1 48 1 4 3
9 5 6 7 6 2 3 8 9 8 2 1 3 3 1 3 3 3 2 18 1 2 1
10 2 5 6 5 2 2 1 8 1 2 1 2 3 1 3 3 3 1 23 1 3 3
11 2 4 6 6 2 2 3 8 3 2 1 2 3 1 3 3 3 2 43 1 3 1
12 4 6 7 7 1 3 1 8 1 3 1 3 3 1 3 3 3 1 46 1 3 2
13 4 5 6 6 1 2 2 5 8 2 2 1 3 3 1 3 3 3 2 21 1 2 3
14 4 5 6 6 2 2 1 2 3 1 3 1 1 3 1 3 3 3 1 49 1 3 4
15 5 6 6 3 2 4 9 4 2 1 3 3 1 3 3 3 2 49 1 5 3
13 2 6 2 1 3 1 8 1 3 1 3 3 1 3 3 3 1 37 1 4 1
17 1 4 5 1 1 2 3 9 3 2 1 3 3 1 3 3 3 2 57 1 5 6
18 5 6 5 2 2 1 9 9 2 1 3 3 1 3 3 3 1 50 1 3 2
19 2 4 2 3 2 1 2 2 4 3 3 3 3 3 3 3 1 33 3 4 98
Nesstar Publisher metaduomenų šablonų kūrimas Nesstar sistemoje metaduomenys aprašomi ir saugomi DDI formatu. Tam tikros srities tyrimai
dažniausiai aprašomi tais pačiais metaduomenų laukais. Nesstar Publisher galima sukurti
metaduomenų šablonus, kurie po to gali būti naudojami aprašant įvairius tyrimus. Šablonų sukūrimui
ir redagavimui naudojamas Šablonų redaktorius (Template Manager, Template Editor). Šablonų
redaktorius iškviečiamas iš pagrindinio Nesstar Publisher lango per meniu Documentation, toliau
Templates, arba paspaudus piktogramą :
Šiame lange pateikiama esamų šablonų sąrašas ir galimos komandos: New... (Sukurti šabloną),
Edit... (redaguoti pasirinktą šabloną) ir kt. Spauskite mygtuką New... ir atsidariusiame lange kortelėje
Description aprašykite kuriamą šabloną:
84
Šablonų redaktoriaus kortelėje Content įtrauksime į kuriamą metaduomenų šabloną reikiamus
DDI laukus. Paspauskite kortelę Content ir pasirinkite norimą metaduomenų grupę, pvz., Docoment
Description, aktyvuosis aktyvuosis laukų pridėjimo mygtukas :
Lauke Name įrašykite laukų pogrupio pavadinimą, pvz., Citation - Title Statement, srityje
Available Items paskleiskite DDI laukų medį, pasirinkite reikiamą lauką, pvz., 1.1.1.1 Title,
aktyvuosis mygtukas , paspaudę jį pridėsite pasirinktą lauką į kuriamą šabloną.
Pasirinkę Tabs srityje sukurtą lauką, galite keisti lauko atributus. Lauke Custom Label galite
įrašyti norimą lauko pavadinimą, pvz., Antraštė. Kortelėje Defaults galite įrašyti numatytąją lauko
reikšmę, pvz., Bandomasis tyrimas XX. Kortelėje Controlled Vocabulary galite surašyti galimas
lauko reikšmes, tai daugiau tinka raktinių žodžių ir panašiems laukams (Keywords, Topic
Classification), siekiant standartizuoti metaduomenų aprašymus:
85
Tokiu pat būdu įtraukite visus reikiamus laukus ir paspauskite mygtuką OK. Šablonas sukurtas,
jį galėsite naudoti įkeliamų tyrimų duomenų aprašymui.
HSM tyrimo duomenų rinkinio sukūrimas ir kintamųjų aprašymas Nesstar Publisher
Naują duomenų rinkinį Nesstar Publisher programoje galima sukurti paspaudus meniu punkto
File komandą New arba piktogramą :
Sukurtajam duomenų rinkiniui priskiriamas metaduomenų laukų rinkinys pagal standartinį
numatytąjį šabloną (Default). Norint duomenų rinkiniui priskirti kitą šabloną, reikia
paspausti mygtuką ir, iš sąrašo išsirinkus šabloną, paspausti mygtuką Use:
86
Naudodamiesi duomenimis iš lentelės 5.1 užpildome visus metaduomenų laukus kortelėse
Dokumento aprašymas (Document Description), Tyrimo aprašymas (Study Description), Failo
aprašymas (File Description) ir kt.
HSM tyrimo anketos klausimai paprastai atitinka Nesstar kintamiesiems (Variables). Kintamieji
gali būti keturių tipų:
• Skaičius (Numeric) – kintamojo reikšmė gali būti sveikas arba realus skaičius. Šio tipo
kintamieji naudojami kai anketos klausimo atsakymas yra iš galimų reikšmių sąrašo
(Categories). Tai dažniausiai naudojamas kintamojo tipas.
• Fiksuota eilutė (Fixed String) – kintamojo reikšmė gali būti fiksuoto ilgio simbolių eilutė.
• Dinaminė eilutė (Dynamic String) – kintamojo reikšmė gali būti kintamo ilgio simbolių
eilutė.
• Data (Date) – kintamojo reikšmė data ISO formatu.
Kintamieji aprašomi kortelėje Variables:
87
Aprašysime klausimus (kintamuosius) iš anketos pateiktos lentelėje 5.2:
1. Pirmiausia aprašysime papildomą kintamąjį Nr., kurį naudosime duomenų įrašų (anketų)
numeravimui: lauke Name įrašome simbolinį kintamojo vardą – nr, lauke Label – kintamojo pilną
vadinimą (klausimo tekstą) – Įrašo (anketos) numeris. Duomenų tipą (Data Type) paliekame siūlomą
– Skaičius (numeric).
2. Aprašome pirmąjį anketos kintamąjį. Užpildome laukus Name ir Label. Kadangi šis laukas
turi galimų reikšmių sąrašą, tai jį aprašysime srityje Categories. Paspaudžiame Category Hierarchy
ir mygtuką , lauke Value bus kintamojo reikšmė (ši reikšmė bus naudojama aprašant
duomenis, lentelė 5.3), o lauke Label įrašome reikšmės žymę – paaiškinimą:
Tokiu pat būdu aprašome kitas galimas kintamojo reikšmes ir kintamuosius. Jei anketos
klausimas gali turėti kelias reikšmes, tai tam klausimui sukuriame kelis kintamuosius, pvz., k1a_01,
k1a-02, k1a_03 ir k1b. Panašių kintamųjų sukūrimui galima naudoti meniu punkto Variables
komandas Duplicate Variables, Copy Variables ir kitas.
88
HSM tyrimo duomenų rinkinio kintamųjų grupių aprašymas Nesstar Publisher Kintamuosius galima grupuoti , sudaryti jų medžio struktūrą. Tai padaro duomenų atvaizdavimą
vaizdingesniu ir lengviau suprantamu. Kintamųjų grupės aprašomos kortelės Variable Groups
kairėje pusėje:
Kurie kintamieji priklauso pasirinktai grupei nurodoma kortelės Variable Groups subkortelėje
Variables, paspaudžiame dešinį mygtuką ir iš sąrašo atsidariusiame lange išrenkame
reikiamus kintamuosius:
89
Tokiu pat būdu sukuriame kitas kintamųjų grupes:
HSM tyrimo duomenų rinkinio įrašų įvedimas Nesstar Publisher Programoje Nesstar Publisher duomenų įrašai įvedami kortelėje Data Entry. Kategorizuotų
laukų įvedamos skaitinės reikšmės, Nestar Publisher atvaizduos įvestos reikšmės paaiškinamąjį tekstą
(Label). Į kitą lauką pereinama paspaudus klavišą <Enter> arba pelyte. Duomenis vedame iš lentelės
5.3:
Suvedus duomenis iš lentelės 5.3, matysime tokius įrašus:
90
Paruoštą duomenų rinkinį, prieš publikuojant serveryje, galima išsaugoti savo kompiuteryje
komanda Save Dataset iš meniu punkto File.
Nestar Publisher pateikia kai kuriuos statistinius rezultatus. Kortelėje Variables pasirenkame
norimą kintamąjį ir srityje Preview matysime Options srityje pažymėtas statistines charakteristikas.
91
HSM tyrimo duomenų rinkinio įkėlimas į Nesstar Server Duomenis įkelti į Nesstar Server‘į galima naudojantis Publishing meniu. Šio meniu pagalba
galima pridėti arba pašalti Nesstar serverius iš pasiekiamų serverių sąrašo.
Kad būtų galima įkelti duomenis į serverį, jis turi būti galimų serverių sąraše, kuris parodomas
paspaudus meniu Publishing:
Serverių sąrašą galima papildyti Publishing meniu komanda Add server..., serverio adresą,
pvz., http://193.219.34.241/, vartotojo vardą, pvz., stud1, ir slaptažodį, pvz., stud1stud1:
Duomenys į Nesstar Server‘į įkeliami į katalogus. Katalogai tvarkomi Manage Server lange,
kuris iškviečiamas Publishing meniu sąraše išrinkus reikiamą serverį ir paspaudus punktą Manage
Server... :
Šio lango kortelėje Published Resources galima pašalinti iš serverio publikuotus duomenis,
atidaryti WebView ir t.t.
92
Publikuojamus duomenis įkelsime į savo katalogą, kurio pavadinimas bus toks pats kaip
vartotojo vardas, pvz., stud1. Katalogas sukuriamas pasirinktame medžio taške paspaudus mygtuką
.
Įkeliamas duomenų rinkinys turi būti atidarytas programoje Nesstar Publisher. Atkreipkite
dėmesį, kad duomenų rinkinio identifikatorius (ID Number) Nesstar serveryje turi būti unikalus:
Duomenų rinkinio įkėlimo į serverį žingsniai:
1. Iš meniu punkto Publishing parenkama reikiamą serverį, pvz., The LiDA server....
2. Atsidariusiame meniu paspaudžiame Publish data and metadata.
3. Jei dar nebūsime prisijungę prie serverio, reikės įvesti vartotojo vardą ir slaptažodį.
4. Pažymime katalogus, kuriuose publikuosime duomenis ir spaudžiame Publish:
5. Jei įkėlimo procesas bus sėkmingas gausime pranešimą Publishing completed successfully.
Toliau galite arba uždaryti langą (Close), arba atidaryti įkeltą duomenų rinkinį WebView aplinkoje
(Open in Web client...).
HSM tyrimo duomenų rinkinio įkėlimas į Nesstar Server iš kitų sistemų Duomenis galima naudojantis Nesstar Publisher importuoti iš daugelio formatų, pvz., SPSS -
*.sav, *.por, *.sps. Tačiau įkeliant duomenis iš daugelio statistinės analizės sistemų, įkelsime tik
93
kintamųjų metaduomenis ir tyrimo duomenis, o dokumento, tyrimo metaduomenis turėsime įvesti jau
aptartu būdu, arba įkelti iš specialiai paruošto DDI xml formato.
Tarkime turime SPSS sistemos išsaugotą failą STUD_SPSS_F1.POR. Norint įkelti šį failą į
NesstarServer, reikia jį importuoti į Nestar Publisher, sutvarkyti reikiamus metaduomenis ir po to jau
įkelti į Nesstar Server jau aprašytu būdu. Spaudžiame meniu FILE ir komandą Import DATASET...:
Nurodome failo tipą Files of type: SPSS Portable (*.por), išrenkame importuojamą failą ir
spaudžiame Open:
Toliau parenkame reikiamą metaduomenų šabloną, užpildome duomenų laukus ir įkleliame į
serverį.
5.4. HSM tyrimo duomenų rinkinio peržiūra Nesstar WebView Nesstar WebView užtikrina HSM duomenų, patalpintų Nesstar Server, sklaidą interneto tinkle.
Pagrindinės funkcijos:
• Duomenų paieška ir peržiūra.
• Duomenų analizė:
94
o Kryžminė tabuliacija.
o Regresija.
o Grafinis duomenų atvaizdavimas.
o Svorių keitimas.
o Aprašomųjų duomenų atvaizdavimas.
• Duomenų rinkinių pateikimas vartotojui.
Nesstar WebView veikia interneto naršyklės aplinkoje, vartotojo kompiuteryje jokios
papildomos programinės įrangos įdiegti nereikia. Prie WebView prisijungiama naršyklės adreso lauke
įvedus Nesstar Server adresą, pvz., http://193.219.34.241/webview/:
Kairėje lango dalyje yra katalogų medis. Katalogai paskleidžiami paspaudus . Išsamesnę
informaciją apie duomenų rinkinį gausime, paspaudę . Toliau katalogų medyje galime atverti
metaduomenis (Metadata), kintamuosius (VariableDescription) ir t.t. Paspaudę ant kintamojo,
gausime jo aprašymą ir tam tikrus statistinius duomenis:
95
Nestar WebView kortelė DESCRIPTION pateikiami metaduomenys, TABULATION –
lentelės formos duomenų analizė, ANALYSIS – koreliacinė arba regresinė duomenų analizė.
Lentelės formos duomenų analizei reikia paspausti TABULATION ir nurodyti analizuojamus
kintamuosius, išrenkant kintamųjų medyje kintamąjį ir atsidariusiame meniu paspaudžiant vieną iš
komandų – Add to row. Pavyzdyje į analizės lentelę įtraukti kintamieji K1A ir K2:
96
Duomenis galima atvaizduoti ir grafiškai. Tam reikia paspausti mygtuką ir
pasirinkti norimą grafikų formą:
Nesstar duomenų analizės įrankis WebView turi nemažas galimybes, kurias galite panagrinėti
naudodamiesi išsamiais pagalbos tekstais (Help, ).
97
5.5. HSM tyrimo duomenų rinkinio įkėlimas į eLABaz
eLABa talpyklose HSM duomenų rinkiniai saugomi Fedora sistemoje. HSM duomenų rinkinio
skaitmeninio objekto struktūra Fedora sistemoje parodyta pav.:
PID Skaitmeninio objekto PID suformuojamas sukuriant objektą Fedora sistemoje
DS 1 DC Skaitmeninio objekto metaduomenys DC formatu, suformuojami sukuriant
objektą Fedora sistemoje
DS 2 nesstar_link HSM duomenų rinkinio nuoroda į Nesstar sistemą
DS 3 klausimynas Tyrimo klausimynas PDF formatu
DS 4 tyrimas Tyrimo duomenų NSDstat failas (ZIP formatu)
DS 5 DDI Tyrimo metaduomenys DDI formatu, sukuriami NesstarPublisher programa
HSM tyrimo duomenų rinkinio įkėlimo į eLABa talpyklą darbų seka:
1. HSM duomenų rinkinį sukuriame NesstarPublisher programa ir įkeliame į Nesstar serverį (sk.
5.3).
2. Sukurtą HSM duomenų rinkinį išsaugome savo kompiuteryje ir suglaudiname ZIP formatu.
3. Iš programos NesstarPublisher sukurto duomenų rinkinio metaduomenis DDI eksportuojame:
Documentation | Export DDI.
4. Paruošiame tyrimo klausimyno failą PDF formatu.
5. HSM duomenų rinkinio nuorodą į Nesstar sistemą sudaroma iš dviejų dalių:
vienodos visiems tyrimams serverio nuorodos –
http://193.219.34.241/webview/index.jsp?object=http://193.219.34.241:80/obj/fStudy/
duomenų rinkinio identifikatoriaus Nesstar serveryje, pvz. –
LiDA-PVZ-0001
Taigi visa nuoroda būtų tokia:
http://193.219.34.241/webview/index.jsp?object=http://193.219.34.241:80/obj/fStudy/LiDA-
PVZ-0001
6. Sukuriame HSM skaitmeninį objektą Fedora sistemoje (sk. 3.4).
Interneto naršykle Fedora serveryje, pvz. http://localhost:8080/fedora/search, galima peržiūrėti
sukurtus objektus eLABa talpykloje. Į eLABa talpyklas įkelti HSM duomenys, kaip ir kiti eLABa
dokumentai, po to kaip juos užregistruoja sistemos administratorius, pasiekiami per virtualiosios
bibliotekos portalą – www.library.lt , ištekliaus pavadinimas LIDA(test).
z Interneto adresai nurodyti tik kaip pavyzdžiai, tikruosius pasakys dėstytojas
98
6. Literatūra 1. Glosienė, Audronė; Krupavičius, Algis; Petuchovaitė, Ramunė. Socialinių duomenų archyvai:
Lietuvos mokslo informacinės infrastruktūos trūkstamas sandas // Informacijos mokslai = Information Sciences : mokslo darbai / Vilniaus universitetas. - ISSN 1392-0561. - Vilnius. - 2005, T. 35, p. 9-31. - URL: http://www.tzc.vu.lt/get.php?f.3121
2. Bloveščiūnienė, Lina; Montvilas, Marijus; Kolesinskienė, Nijolė; Černytė, Daiva; Venčkauskas, Algimantas; Štreimikis, Antanas; Kučiukas, Vilius. Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka - eLABa : saugaus darbo su eLABa duomenimis taisyklės : MDP versija 18 : mokomoji knyga. - Kaunas : Technologija, 2007. - 152 p - ISBN 978-9955-25-247-4
3. http://www.nesstar.com 4. http://www.exlibrisgroup.com/category/Aleph 5. http://www.lvb.lt 6. http://www.exlibrisgroup.com/category/MetaLibOverview 7. http://www.exlibrisgroup.com/category/SFXOverview 8. Venčkauskas, Algimantas; Toldinas, Jevgenijus. Kompiuterių ir operacinių sistemų sauga :
mokomoji knyga. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. - 202 p. - ISBN 978-9955-686-71-2 9. Venčkauskas, Algimantas; Venčkauskienė, Aldona; Toldinas, Eugenijus. Windows NT diegimas
ir administravimas : mokomoji knyga. - Kaunas : Technologija, 2003. - 131 p. - ISBN 9955-09-338-2
10. http://www.esaugumas.lt/ 11. http://windowshelp.microsoft.com/Windows/lt-LT/Help/771b599b-cabd-46f0-a0b4-
b82c3bcd3d461063.mspx#EI 12. http://office.microsoft.com/lt-lt/word/ 13. Networked European Deposit Library [interaktyvus]. [žiūrėta 2008-03-20]. Prieiga per internetą:
http://nedlib.kb.nl/ 14. Fedora System Documentation. Fedora Release 2.2.1. [interaktyvus]. [žiūrėta 2008-03-20]. Prieiga
per internetą: http://www.fedora.info/download/2.2.1/userdocs/ 15. Bloveščiūnienė, Lina; Montvilas, Marijus; Kolesinskienė, Nijolė; Černytė, Daiva; Venčkauskas,
Algimantas; Štreimikis, Antanas; Kučiukas, Vilius. Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka - eLABa : saugaus darbo su eLABa duomenimis taisyklės : MDP versija 18 : mokomoji knyga. - Kaunas : Technologija, 2007. - 152 p - ISBN 978-9955-25-247-4
16. http://www.lvb.lt 17. http://www.exlibris.co.il 18. http://aleph.library.lt 19. Bloveščiūnienė, Lina; Montvilas, Marijus; Kolesinskienė, Nijolė; Černytė, Daiva; Venčkauskas,
Algimantas; Štreimikis, Antanas; Kučiukas, Vilius. Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka - eLABa : saugaus darbo su eLABa duomenimis taisyklės : MDP versija 18 : mokomoji knyga. - Kaunas : Technologija, 2007. - 152 p - ISBN 978-9955-25-247-4
20. http://www.microsoft.com/download/ 21. http://java.sun.com/ 22. http://www.fedora.info/ 23. http://www.nesstar.com/ 24. http://www.nesstar.com/download/index.html 25. http://www.lrkm.lt/index.php/lt/36586/
99
7. Priedai.
100
LiDA mokslinių tyrimų archyvinio saugojimo ir prieigos metaduomenų parengimo testinė forma (versija 8, 2008-04-09)*
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
Document Description
1.1.1.1 titl Title Dokumento antraštė Žr. 2.1.1.1 Title: Žmogaus teisės Lietuvoje, 2002 m. gegužė
TitleADP:Eurobarometer 62.0; October-November 2004
1.1.1.2 subTitl* Subtitle Paantraštė Žr. 2.1.1.2 Subtitle: Standard European Union Trend Questions and Sport
1.1.1.3 altTitl* Alternative Title Alternatyvi antraštė Žr. 2.1.1.3 Alternative Title: ZTLT: Žmogaus teisės Lietuvoje, 2002
m. gegužė
1.1.1.4 parTitl* Parallel Title Lygiagreti antraštė Žr. 2.1.1.4
Parallel Title: §en: Human Rights in Lithuania, May 2002 Parallel TitleADP: Evrobarometer 62.0; oktober-november 2004: Standardna vprašanja o EU in šport
1.1.1.5 IDNo* ID Number Dokumento identifikacinis numeris
Žr. 2.1.1.5 ID Number:ateityje bus kuriamas automatiškai
1.1.3.5 software* Software used in Production
Naudojama programinė įranga
Programines įrangos pavadinimas, versija ir įdiegimo data
Nesstar formuoja automatiškai: • Nesstar Publisher • Version: 3.5 • Date: 2006-11-09
Study Description
2.1.1.1 titl Title Antraštė Pagrindinė tyrimo
antraštė
Title: Žmogaus teisės Lietuvoje, 2002 m. gegužė TitleADP: [EB62]² Eurobarometer 62.0; October-November 2004 : Standard European Union Trend Questions and Sport
2.1.1.2 subTitl* Subtitle Paantraštė Antraštė, paaiškinanti ar patikslinanti pagrindinę antraštę
Subtitle: (planuojama naudoti ateityje)
2.1.1.3 altTitl* Alternative Title Alternatyvi antraštė Kita tyrimo antraštė Alternative Title: ZTLT: Žmogaus teisės Lietuvoje, 2002
m. gegužė
2.1.1.4 parTitl* Parallel Title Lygiagreti antraštė
Pagrindinė tyrimo antraštė kita kalba
Parallel Title: §en: Human Rights in Lithuania, May 2002 Parallel TitleADP:Evrobarometer 62.0; oktober-november 2004: Standardna vprašanja o EU in šport
2.1.1.5 IDNo* ID Number Identifikacinis numeris
Unikalus tyrimo numeris, sudaromas pagal archyvo patvirtintas taisykles
ID Number: LiDA0001_ZTLT (ateityje bus kuriamas automatiškai) ID NumberADP:eb62-en
2.1.2.1 AuthEnty* Authoring Entity/Primary Investigator
Pirminės atsakomybės duomenys
Asmuo/organizacija atlikę tyrimą
Name: Gaidys, Vladas Affiliation: Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus” NameADP:European Commission, Directorate General Press and Communication
101
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
2.1.2.2 othId*
Other Identifications /Acknowledgments
Kiti tyrimo autoriai
Kitas asmuo/organizacija atlikę tyrimą
Name: (planuojama naudoti ateityje) Affiliation: Role:
2.1.3.1 producer* Producers Leidėjas/ gamintojas
Asmuo/organizacija atsakingi už tyrimą
Name: Gaidys, Vladas Abbreviation: Affiliation: Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ Role: NameADP: TNS Opinion & Social, a consortium formed by TNS - Taylor Nelson Sofres and EOS Gallup Europe
2.1.3.2 copyright? Copyright Autorinės teisės Asmuo/organizacija turinti autorines teises į tyrimą
Title: Copyright Location (URI): Description: Copyright 2008, Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA), Kaunas, Lietuva
2.1.3.3 prodDate* Date of Production Išleidimo data Tyrimo atlikimo (pabaigos) data
Year: 2002 Month: 5 Day: Year: 2004 Month:11 Day
2.1.3.4 prodPlac* Place of Production Leidimo vieta Tyrimą atlikusios
organizacijos adresas Place of Production: Vilnius, Lietuva Place of Production: Brussels, Belgium
2.1.3.6 fundAg* Fundings Finansavimo šaltinis
Tyrimą užsakęs/finansavęs asmuo/organizacija
Agency: JTVP programa „Parama įgyvendinant Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą“ Abbreviation: JTVP Grant Number: Role: AgencyADP: European Commission
2.1.4.1 distrbtr* Distributors Platintojas Organizacija, atsakinga už tyrimo duomenų sklaidą
Name: Lietuvos HSM duomenų archyvas = Lithuanian Data Archive of HSS Abbreviation: LiDA Affiliation: Kauno technologijos universitetas Kauno technologijos universitetas = Kaunas University of Technology URI: http://www.lidata.eu NameADP: Arhiv družboslovnih podatkov = Social Science Data Archive
102
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
2.1.4.2 contact* Contact Persons Kontaktiniai asmenys
Už archyve kaupiamus tyrimo duomenis atsakingo asmens informacija, skirta vartotojams, kuriems gali kilti klausimų dėl tyrimo duomenų naudojimo tvarkos
Name: Krupavičius, Algis Affiliation: Kauno technologijos universitetas EMail: [email protected] URI: http://www.lidata.eu
2.1.4.3 depositr* Depositor Pateikėjas Asmuo/organizacija, pateikę tyrimą į archyvą
Depositor: Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ DepositorADP: European Commission
2.1.4.4 depDate* Date of Deposit Pateikimo data Tyrimo pateikimo į archyvą data
Year: 2008 Month: 4 Day: 7 YearADP: 2006 MonthADP: 3 DayADP: 20
2.1.4.5 distDate? Date of Distribution Platinimo data
Tyrimo, esančio archyve, sklaidos pradžia
Year: 2008 Month: 4 Day: 4 YearADP: 2006 MonthADP: 7 DayADP: 31
2.1.5.1 serName* Series Name
Serijos (apyrašo-failų sąrašo) pavadinimas
Serijos (apyrašo-failų sąrašo), kuriai priklauso tyrimas, pavadinimas
Series Name: ZTLT: Žmogaus teisės Lietuvoje Location (URI): Description: Series NameADP: Eurobaromenter
2.1.5.2 serInfo* Series Information Serijos informacija
Serijos, kuriai priklauso tyrimas, istorija ir įvairių ypatybių reziumė
Series Information: Serijos "ZTLT: Žmogaus teisės Lietuvoje" aprašymas dar rengiamas Series InformationADP: The standard Eurobarometer was established in 1973 under European...
103
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
2.1.7 biblCit? Bibliographic Citation
Bibliographic Citation: Gaidys, Vladas. Žmogaus teisės Lietuvoje, 2002 m. gegužė = Human Rights in Lithuania, May 2002 [Electronic resource] / Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus", Vilnius, Lietuva. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2008. (ZTLT: Žmogaus teisės Lietuvoje). Mode of access: Lietuvos HSM duomenų archyvas = Lithuanian Data Archive of HSS Bibliographic CitationADP: European Commission, Directorate General Press and Communication: ...
2.1.8 holdings* Holdings Information Fiziniai vienetai
Informacija apie aprašomo tyrimo fizinius ar e. vienetus
Holdings Text: (planuojama naudoti ateityje) Holdings Location: Holdings Call Number: Holdings URI:
2.2.1.1 keyword* Keywords Reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai (rekomenduojama 3-5), pasirenkami naudojantis kontroliuojamu žodynu (tezauru)
Text:Žmogaus teisės §en: HUMAN RIGHTS Pilietinės ir politinės teisės §en: CIVIL AND POLITICAL RIGHTS Tam tikrų grupių teisės §en:RIGHTS OF SPECIAL GROUPS Vocabulary: HASSETadopted by LiDA Vocabulary URI: TextADP: confidence in the European Parliament confidence in the European Commission
2.2.1.2 topcClas* Topic Classifications
Temų klasifikatorius
Pagrindinė tyrimo tema, pasirenkama iš kontroliuojamo žodyno (tezauro)
Text: Žmogaus teisės §en: HUMAN RIGHTS Vocabulary: HASSETadopted by LiDA Vocabulary URI: TextADP: POLITICS - international politics and organisations POLITICS - mass political behaviour, attitudes/opinion
2.2.2 abstract* Abstract Tyrimo santrauka
Tekstas, trumpai apibūdinantis tyrimo tikslą, esmę ir apimtį (rekomenduojama 200–500 žodžių)
Abstract: Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos vertinimas... <br /> <br />§en: Evaluation of the Lithuanian system for the protection of human rights.... AbstractADP: Izvorni opis raziskave ... <br /> <br /> ...This round of Eurobarometer surveys, composed mainly of
2.2.3.1 timePrd* Time Periods Tyrimo laikotarpis
Tyrimo atlikimo laikotarpis
Start: 2002-05 End: 2002-05 Cycle: StartADP: 2004-10 EndADP: 2004-11
104
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
2.2.3.2 collDate* Dates of Collection
Duomenų surinkimo data
Duomenų surinkimo laikotarpis
Start: 2002-05 End: 2002-05 Cycle: StartADP: 2004-10-02 EndADP: 2004-11-08
2.2.3.3 nation* Countries Šalis Šalis(-ys), kurioje(-iose) surinkti duomenys
Name: Lietuva Abbreviation: LT NameADP:... Slovakia, Lithuania, Latvia, Estonia,...
2.2.3.4 geogCover* Geographic Coverage
Geografinė aprėptis
Geografinė vieta(-os), kurioje(-iose) surinkti duomenys
Geographic Coverage: Lietuvos teritorija Geographic CoverageADP:Territory of stated countries
2.2.3.5 geogUnit* Geographic Unit Geografinis vienetas
Geografinis vienetas(-ai), kuriame(-iuose) surinkti duomenys (apskritis, rajonas, miestas ir kt.)
Geographic Unit: Lietuva Geographic UnitADP: region
2.2.3.6 / 2.2.3.8 anlyUnit*
Unit of Analysis (Nesstare) Pastaba. DDI v2.1: 2.2.3.8<anlyUnit> Unit of Analysis 2.2.3.6<geoBndBox > Geographic Bounding Box
Tyrimo objektas
Pagrindinis tyrimo analizės ar stebėjimo objektas, esantis sudėtine bendro tyrimo dalimi. Tai gali būti asmuo, šeima, grupė, institucija ar organizacija, administracinis vienetas ir pan.
Unit of Analysis: Asmuo Unit of AnalysisADP: individual
2.2.3.7 / 2.2.3.9 universe* Universe Tiriamoji grupė
Grupė asmenų ar kitų tyrimo elementų, kurie yra tyrimo objektas ir su kuriais susijęs tyrimo rezultatas
Universe: Lietuvos gyventojai 18 metų ir vyresni UniverseADP: Persons aged 15 and over residing in countries stated above. Institutionalised people.
2.2.3.8 / 2.2.3.10 dataKind*
Kind of Data (Nesstare) Pastaba. DDI v2.1: 2.2.3.8<anlyUnit> Unit of Analysis 2.2.3.10<dataKind> Kind of Data
Duomenų rūšis
Duomenų rūšis naudota tyrimui (apklausos ar apžvalgos duomenys, administracinių įrašų duomenys, eksperimentų duomenys, psichologiniai testai, tekstiniai duomenys, koduoti dokumentai, ir pan.)
Kind of Data: Apklausos duomenys Kind of DataADP: Survey data
105
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
2.2.4 notes* Notes and comments
Notes: (planuojama naudoti ateityje) NotesADP: Since 1974 Eurobarometer survey has succeeded European Communities Study (ECS).
2.3.1.1 timeMeth* Time Method Laiko metodas Tyrimo periodiškumas (viekartinis/kartotinis/,...)
Time Method: Vienkartinis Time MethodADP: Repeated cross-sectional study every 6 months.
2.3.1.2 dataCollector* Data Collectors Duomenų rinkėjas
Asmuo/organizacija, atsakinga už apklausos, interviu ar kt. duomenų surinkimą („lauko darbai“)
Name: Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ Abbreviation: Affiliation: NameADP:Coordinator: TNS Opinion & Social, TNS Consortium - Taylor Nelson Sofres and EOS Gallup Europe .... Lithuania: TNS Gallup Lithuania
2.3.1.3 frequenc* Frequency of Data Collection
Duomenų rinkimo dažnumas
Duomenų rinkimo dažnumas (jei rinkta per keletą kartų, kas 1 metai, 10 metų ir pan.)
Frequency of Data Collection: (planuojama naudoti ateityje)
2.3.1.4 sampProc* Sampling Procedure
Atrankos metodas
Tyrimo atrankos metodas
Sampling Procedure: Reprezentatyvi tikimybinė Sampling ProcedureADP: Each survey is conducted on national representative sample of 1000 respondents (15 and older),...
2.3.1.6 collMode* Mode of Data Collection
Duomenų rinkimo metodas
Metodas, naudotas duomenims rinkti
Mode of Data Collection: Apklausa respondento namuose tiesioginio interviu būdu Mode of Data CollectionADP: All interviews have been conducted face-to-face in people's home and in the appropriate national language...
2.3.1.7 resInstru* Type of Research Instrument
Tyrimo instrumentarijus
Priemonė, naudota duomenims rinkti
Type of Research Instrument: Anketa Type of Research InstrumentADP: standardised questionnaire
2.3.1.8 sources? Data Sources Duomenų šaltiniai
Šaltiniai, naudoti duomenims rinkti (apklausos, stebėjimo, dokumentų analizės, statistiniai, kitų tyrimų ir pan. duomenys)
Data Sources: (planuojama naudoti ateityje)
2.3.1.9 collSitu* Characteristics of Data Collection Situation
Characteristics of Data Collection Situation: (planuojama naudoti ateityje) Characteristics of Data Collection SituationADP: Personal interviews on home address done by trained interviewers.
106
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
Title: Weighting Location (URI): Description: [Pastaba. Galutinis šio punkto tekstas dar dailinamas!]
2.3.1.12 weight* Weighting Duomenų svėrimas
Jei duomenys buvo sverti, pateikiami jų svėrimo aprašymai
Weighting: (planuojama naudoti ateityje) WeightingADP: For each country a comparison between the sample and the universe was carried out.
2.3.1.13 cleanOps* Cleaning Operations
Valymo veiksmai
Duomenų rinkinio išvalymo procedūros
Cleaning Operations: Integruotas duomenų rinkinys buvo patikrintas (kodavimo klaidos, atsakymų į klausimus atitikimas anketai ir pan.) Cleaning OperationsADP: The data were cleaned for out of range values before deposited.
2.3.2. notes* Notes and comments
Notes: (planuojama naudoti ateityje) NotesADP:The national collectors mentioned above cooperated in Eurobarometer 62.0; archive list of all collectors is available at http://europa.eu.int/comm/public_opinion/archives/eb_arch_en.htm.
2.3.4 stdyClas? Class of the Study
Class of the Study: (planuojama naudoti ateityje) Class of the StudyADP: 9: highest range, comparative or continuous research, influential populations, with methodological excellence
2.4.1.1 accsPlac* Locations of Data Collection
Duomenų rinkinio saugojimo vieta
Tyrimo skaitmeninio objekto saugojimo vieta(-os), pateikiant jo tikslų e. adresą
Name: Lietuvos HSM duomenų archyvas = Lithuanian Data Archive of HSS URI: http://www.lidata.eu NameADP:Arhiv družboslovnih podatkov = Social Science Data Archive
2.4.1.2 origArch? Original Archive Where Collection Stored
Archyvas, kuriame saugomas tyrimo originalas
Archyvas, iš kurio buvo surinkti tyrimo duomenys. Pirminis archyvas
Original Archive Where Collection Stored: (planuojama naudoti ateityje)
2.4.1.3 avlStatus* Availability Status Prieigos sąlygos
Tyrimo skaitmeninio objekto prieigos sąlygos. Jas nustato tyrimo autoriai, vadovaudamiesi archyvo naudojimosi taisyklėmis
Availability Status: A Pastaba. Prieigos sąlygų kodus nustato LiDA archyvas
107
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
2.4.1.4 collSize? Extent of Collection
Duomenų rinkinio dydis
Duomenų rinkinio failų kiekis, įskaitant tik tuos failus, kuriuose yra tyrimo duomenys
Extent of Collection: 1 – SPSS Extent of CollectionADP: 1 SPSS data file
2.4.1.6 Qnty? Number of Files Tyrimo duomenų failų kiekis
Number of Files: 1 Number of Files: 1
2.4.2.1 confDec? Confidentiality Declaration Text
Respondentų asmens duomenų apsaugos reikalavimai
Confidentiality Declaration Tex: (planuojama naudoti ateityje)
2.4.2.3 restrctn? Restrictions Apribojimai Naudojimosi tyrimo duomenimis apribojimai pagal archyvo taisykles
Restrictions: Tyrimas laisvai prieinamas mokslo, studijų ir savišvietos tikslais registruotiems LiDA vartotojams RestrictionsADP: Individual files from EB series are free for academic use for Slovenian users...
2.4.2.5 citReq? Citation Requirement
Citavimo reikalavimai
Publikacijos, parengtos tyrimo duomenų pagrindu, turi būti cituojamos kaip šaltiniai nuorodose ar literatūros sąraše
Citation Requirement: Publikacijos, parengtos LiDA duomenų pagrindu, turi būti cituojamos kaip šaltiniai nuorodose ar literatūros sąraše Citation RequirementADP: The users should acknowledge in any publication both the original depositors and the Archive.
2.4.2.6 deposReq? Deposit Requirement
Pateikimo į archyvą reikalvimai
Reikalavimai vartotojams, norintiems kaupti savo tyrimus archyve
Deposit Requirement: Vartotojai įpareigojami atsiųsti archyvui informaciją apie naudotus archyvo duomenis, publikacijų, kur naudota citavimui archyvo duomenys, bibliografinius aprašus ir/arba publikacijų kopijas. Taip pat deponuoti tuos tyrimus, kurie atlikti naudojant archyvo duomenis Deposit RequirementADP: Users are requested to deposit with the Archive two copies of any published work or report based wholly or in part on such materials and to notify the Archive of any errors discovered in the materials.
2.4.2.7 conditions?
Access Conditions Pastaba. DDI v2.1: 2.4.2.7 <conditions> Conditions
Prieigos sąlygos Papildoma informacija apie prieigos prie tyrimo duomenų sąlygas
Access Conditions:Dėl papildomos informacijos apie tyrimą prašome susiekti su archyvo ar tyrimo autoriais Access ConditionsADP:In case of ambiguity the users of the data set are advised to contact principal investigators or Archive.
108
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
2.4.2.8 disclaimer? Disclaimer Įspėjimas
Informacija apie atsakomybę ir sankcijas už neteisingą tyrimo duomenų panaudojimą
Disclaimer: Lietuvos HSM duomenų archyvo kūrėjai bei tyrimus finansuojančios institucijos neatsako už trečiųjų asmenų/institucijų išvadas ir interpretacijas, naudojant LiDA duomenis
Other Study Materials
2.5.1 relMat* Related Materials Susiję dokumentai
Su tyrimu betarpiškai susiję dokumentai (klausimynas, anketos ir pan.)
Title: Klausimynas Location (URI): http://debian.library.lt:8084/fedora/get/LT-eLABa-0001:LiDA-k2-3g-sablonas-20080328/fedora-system:3/viewItemIndex Description: TitleADP: EB62 - Eurobarometer 62.0 (EN) [vprašalnik] Location (URI): http://www.za.uni-koeln.de/data/en/eurobarometer/questionnaires/za4229bqe.pdf
2.5.2 relStdy* Related Studies Susijusios studijos
Su tyrimu susiję kiti tyrimai
Title: (planuojama naudoti ateityje) Location (URI): Description:
2.5.3 relPubl* Related Publications
Susijusios publikacijos
Su tyrimu susijusios publikacijos
Title: Location (URI): Description: TitleADP: GALLUP: Das Europa der Sechs im Blickfeld der öffentlichen Meinung:
2.5.4 othRefs* Notes Pastabos Kitos pastabos, susietos su tyrimu
Title: (planuojama naudoti ateityje) Location (URI): Description:
2.5.4 othRefs* Languages Kalba
Pagrindinė kalba, kuria rengiami tyrimo duomenys ir metaduomenys
Title: Languages Location (URI): Description: Pagrindinė tyrimo duomenų ir aprašomųjų metaduomenų kalba - lietuvių kalba (lit)
File Description
3.1.1 fileName? File name Failo pavadinimas
Tyrimo failo pavadinimas
Nesstar formuoja automatiškai File name: STI-LiDA0001_ZTLT_200205.NSDstat
3.1.2 fileCont? Contents of Files Failo turinys Tyrimo failo turinys
Contents of Files: NSDstat failą sudaro dvi dalys: 1. Duomenų rinkinys - SPSS PORTABLE; 2. Metaduomenys - DDI XML Contents of Files:
3.1.3.1.2.2 caseQnty? Overall Case Count
Tiriamųjų skaičius faile
Tyrime dalyvavusių tiriamųjų kiekis
Nesstar formuoja automatiška Overall Case Count:1044
3.1.3.1.2.1 varQnty? Overall Variable Count
Kintamųjų skaičius faile
Tyrime panaudotų kintamųjų skaičius
Nesstar formuoja automatiška Overall Variable Count: 121
109
DDI skyrius DDI Nr.
DDI žyma su nuoroda į aprašymą (angl.)
Lauko žymos pavadinimas (angl.)
Lauko žymos pavadinimas
Lauko žymos turinys (aprašymas) Pavyzdžiai, sudaryti naudojantis Nesstar Publisher **
3.1.5 fileType? Type of File Failo tipas Tyrimo failo tipas Nesstar formuoja automatiškai Type of File: NSDstat
3.1.7 filePlac? Place of File Production
Failo sukūrimo vieta
Archyvas, kuriame yra tyrimo produkcinis failas
Place of File Production: Lietuvos HSM duomenų archyvas = Lithuanian Data Archive of HSS Place of File ProductionADP: Zentralarchiv für Empirische Sozialforschung
3.1.9 ProcStat? Processing Status Failo kūrimo statusas
Kuriamo archyve tyrimo failo statusas
Processing Status: Nepabaigtas Processing StatusADP: končna/final
3.1.12.1 version? Version Versija Kuriamo archyve tyrimo failo ir/arba jam taikomo šablono versija
Version: LiDA_Template Version 1.1.8 Version type: version Version date: Year 2008 Month 3 Day 17 VersionADP: August 2005 Version typeADP: version
3.1.12.2 verResp? Version Responsibility Statement
Versijos atsakomybės duomenys
Tyrimo failo versijos atsakomybės duomenys
Version Responsibility Statement: Lietuvos HSM duomenų archyvas = Lithuanian Data Archive of HSS Version Responsibility Affilationt: Kauno technologijos universitetas = Kaunas University of Technology
Pastabos: * – LiDA mokslinių tyrimų (ar tiesiog tyrimų) archyvinio saugojimo ir prieigos metaduomenų parengimo testinė forma (versija 8) yra parengta A. Štreimikio vadovaujamos grupės vadovaujantis Vokietijos socialinių duomenų archyve (http://zacat.gesis.org/webview/index.jsp ) ir Slovėnijos socialinių duomenų archyve (http://nesstar2.adp.fdv.uni-lj.si/webview/) taikoma tyrimo duomenų ir metaduomenų pateikimo forma, R. Varnienės rengiamu dokumentu „Metaduomenų standartai ir vartotojo vadovas“, 2008-03-21 Socialinių tyrimu institute vykusio pasitarimo su K. Sviklu, M. Baublytė, L. Kublickienė ir V. Gaidžiu bei 2008-04-02 Politikos ir viešojo administravimo institute vykusio pasitarimo su LiDA projekto vadovais, ekspertais ir dėstytojais išvadomis. ** – Daugeliui DDI laukų pateikiama po du pavyzdžius: pirmasis nurodo konkretų pavyzdį iš LiDA archyvo, pvz., Title: Žmogaus teisės Lietuvoje, 2002 m. gegužė; antrasis – iš Slovėnijos socialinių duomenų archyvo (ADP), pvz. TitleADP: Eurobarometer 62.0; October-November 2004. Kitos pastabos: 1. Daugeliui iš viršuje pateiktų elementų gali būti nurodyta kalba panaudojant ISO kalbos kodą, rašomą tarp simbolių „§“ (alt0167] ir „:“, pvz.: §lt: §en: §de: ir t.t. Kalbos kodą, įrašomą lauko turinio pradžioje, būtina nurodyti šiose trijuose laukuose: Parallel Title(1.1.1.4), Parallel Title(2.1.1.4) ir Abstract (2.2.2). \ 2. Tam, kad Nesstar-o internetinė aplinka korektiškai atvaizduotų Abstract lauko turinį kita kalba, reikia prieš kalbos kodą naudoti abzacą formuojantį html sakinį, pvz., <br /> <br />§en: 3. Naudojami žymėjimai (nurodyti tarp simbolių „“) DDI žymos lauke:
„*“ – laukas neprivalomas ir kartotinis; „+“ – laukas privalomas ir kartotinis; „?“ – laukas neprivalomas ir nekartotinis; „ “ – laukas privalomas ir nekartotinis.