mokymosi stiliai. mokymosi · kaip reikėtų mokyti mokinį mokytis? [email protected]...

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

Mokymosi stiliai. Mokymosi

paradigma. Kaip reikėtų mokyti

mokinį mokytis?

[email protected]

2012 12 17-19

Vilnius

mailto:[email protected]

mailto:[email protected]


MOKYMO KOKYBĖ

Mokymo nuostatos ir būdai:

• Dėmesys mokymosi poreikiams ir stiliams.

• Ugdomosios veiklos formų (strategijų,

būdų, metodų, užduočių) tinkamumas

mokymosi motyvacijai ir mokinių

aktyvumui palaikyti.

• Individualaus, grupinio ir visos klasės

mokymo (si) derinimas.


Mokymosi stiliai

Mokymosi stilius – tai pamėgtas

galvojimo, informacijos

apdorojimo ir supratimo būdas.


Mokymosi stiliai

• Nėra vienintelio dominuojančio

mokymosi stiliaus.

• Skirtingi mokymosi stiliai susiję

su daugialypiu žmogaus intelektu.


Mokymosi stiliai

(dominuojantis intelektas) • Erdvinis, vizualinis- piešimas, schemų braižymas.

• Asmeninis/ vidinis- savo jausmų supratimas, vidinė

disciplina.

• Tarpasmeninis – buvimas komandoje, bendradarbiavimas.

• Matematinis/ loginis – loginis darbas su skaičiais, ryšių

tyrinėjimas.

• Verbalinis/ lingvistinis – pristatymas, prasmės perteikimas,

debatai.

• Kūno/ kinestezinis - vaidmenų žaidimai.

• Aplinkos/ gamtininko – rūpinimasis aplinka, savo veiklos

pasėkmių supratimas.


Mokymosi stiliai

Poreikių tenkinimas per įvairesnes

užduotis:

• Skaitymą,

• Rašymą,

• Klausymą,

• Kalbėjimą.


IŠSAUGOMA IR ATGAMINAMA

• 10% to, ką išgirstame;

• 15% to, ką matome;

• 20% to, ką matome ir girdime kartu;

• 40% to, dėl ko diskutuojame;

• 80% to, ką patiriame tiesiogiai ir praktikuodami;

• 90% to, ko mes mokome kitus.

Pagal S. Kovalik

• 10% perskaitytos informacijos

• 20% to, ka išgirstame

• 50% perskaitytos ir išgirstos

• 90% praktiškai pritaikytų žinių

(Jovaiša, Vaitkevičius 1989)


MOKYMO(SI) STRATEGIJOS

• Mokymasis bendradarbiaujant.

• Bloomo taksonomija.

• Susiliejantis ugdymas.

• Marzano taksonomija.


MOKYMO (SI) MODELIAI

• Tiesioginio mokymo pamokos struktūra.

• Vaidmeninių žaidimų pamokos struktūra.

• Mokymasis tyrinėjant.

• Elgesio ugdymo modeliai.

• Socialinio ugdymo modeliai.


APIBENDRINIMUI

• Mokymo ir ugdymo modeliai yra tarsi patiekalų receptai, kuriais remiantis galima paruošti gerus pietus. Kai kuriais atvejais vieno modelio pakanka visai pamokai organizuoti, kitais reikia susikurti savą dviejų ar daugiau modelių derinį.

• Modelių kaitaliojimas paverčia mokymąsi patrauklesniu ir labiau atitinkančiu mokymosi poreikių įvairovę, tačiau įvairovė negarantuoja pamokų sėkmės. Kiekviena metodika veiksminga tik tam tikriems tikslams tam tikrose klasėse tam tikromis aplinkybėmis siekti.


KAS VYKSTA MOKYKLOJE

MOKYMAS AR MOKYMASIS?


MOKYTIS - TAI KURTI PRASMĘ

Mokymas(is)

• Nuo tobulo atkartojimo to, kas buvo mokoma.

• prie aktyvaus prasmių kūrimo proceso.


PAMOKOS ASPEKTŲ KORELIACINIAI

RYŠIAI

Planavim

as

Mokyma

s

Mokymasi

s

Pagalb

a

Vertinima

s

Santykia

i

Aplink

a

Pasiekim

ai

Planavimas 1

Mokymas 0,754 1

Mokymasis 0,619 0,687 1

Pagalba 0,603 0,639 0,587 1

Vertinimas 0,640 0,642 0,566 0,624 1

Santykiai 0,559 0,586 0,602 0,518 0,514 1

Aplinka 0,534 0,559 0,494 0,472 0,474 0,504 1

Pasiekimai 0,672 0,626 0,594 0,570 0,645 0,499 0,477 1


ŠIUOLAIKINIS MOKYMAS

Mokytojas negali tiesiog sukurti ir pateikti mokiniui teisingą

pasaulio vaizdą. Reikia mokyti gaunamas žinias

interpretuoti, jomis remiantis spręsti konkrečias

problemas

KRITINIO MĄSTYMO SISTEMINIS MODELIS:

mokymasis bendradarbiaujant, Bloomo taksonomija,

susiliejantis ugdymas

Šie ugdymo būdai remiasi konstruktyvizmo teorija.

Skatinamos kiekvieno vaiko pastangos ir gebėjimai pačiam

formuoti mokymosi procesą.

Atpažinti, kaip kiekvienas vaikas mokosi ir iš to planuoti

mokymą.


DARBAS GRUPĖSE

Pirmas žingsnis – Teksto skaitymas (žinios).

• Skaitomas tekstas (kiekvienas pasirenka):

• pabraukiant svarbiausias mintis, tezes,

• išrašant raktinius žodžius,

• sudarant minčių žemėlapį,

• pildant lentelę: teiginys/pavyzdys ir t.t.

Teigti, atkartoti, apibrėžti, apibendrinti.


DARBAS GRUPĖSE

Antras žingsnis – Suvokimas (suprantamas žinojimas). Duotą tekstą:

• Paaiškinti – dėstyti, komentuoti.

• Interpretuoti – aiškinti savo žodžiais kaip suvokiame.

• Klasifikuoti – skirstyti daiktus, reiškinius, sąvokas

• Apibūdinti – nusakyti esminius dalykus, keliais žodžiais nusakyti.


DARBAS GRUPĖSE

Trečias žingsnis – pritaikymas, gebėjimas

padaryti tai, kas buvo parodyta.

• Pritaikyti – atlikti tai, kas buvo parodyta.

• Naudoti – kaip priemonę, įrankį kokiam

nors tikslui pasiekti.

• Apskaičiuoti – apsvarstyti, apgalvoti.

• Sudėti skyrybos ženklus.


DARBAS GRUPĖSE

Ketvirtas žingsnis – analizė “peilio” ir “akinių”

metodu.

• Suklasifikuoti – suskirstyti daiktus,

reiškinius, sąvokas.

• Palyginti atsižvelgiant į kitus reiškinius, į

aplinkybes, į sąlygas, į esamą būklę.

• Paaiškinti logiškai (nuosekliai).

• Nurodyti priežastis ir padarinius.


DARBAS GRUPĖSE

Penktas žingsnis – sintezė - sukurti, sugalvoti, sumodeliuoti.

• Išspręsti problemą.

• Parašyti apžvalginį ar kritinį straipsnį.

• Suprojektuoti lankstinuką, brošiūrą, plakatą...

• Pateikti siūlymų kaip pagerinti padėtį, naujas tyrimas.

• Sukurti strategiją, modelį, priemonę.

• Sukurti hipotezę.

• Pateikti naujų idėjų.


DARBAS GRUPĖSE

• Šeštas žingsnis – įvertinimas – privalumų ir trūkumų nustatymas.

• Kritiškai įvertinti.

• Gretinti ir priešinti dvi panašias idėjas.

• Išvardinti privalumus ir trūkumus, argumentus, nuomonę pagrįsti įrodymais.

• Diskutuoti

• Įvertinti savo baigtą darbą ir kaip sekėsi dirbant.


• Pradėkite pamoką trumpa ankstesnio mokymosi apžvalga.

• Pateikite naują medžiagą nedidelėmis porcijomis, pažingsniui, sudarydamas sąlygas mokiniams pasipraktikuoti po kiekvieno žingsnio.

• Ribokite medžiagos, su kuria mokiniai turi dirbti vienu metu, kiekį.

• Pateikite aiškius bei detalius nurodymus ir gerus paaiškinimus.

• Užduokite daug klausimų ir tikrinkite supratimą.

• Skirkite daug aktyvių praktinių darbų kiekvienam mokiniui.

• Vadovaukite mokiniams, kai jie pradeda mokytis praktinio taikymo.

• Mąstykite garsiai ir demonstruokite veiklos žingsnius.

• Pateikite išbandytus problemų sprendimo modelius.

• Paprašykite mokinių paaiškinti, ką jie išmoko.

• Patikrinkite kiekvieno mokinio atsakymus.

• Sistemingai teikite grįžtamąją informaciją ir taisykite klaidas.

• Daugiau laiko skirkite paaiškinimams.

• Teikite pakankamai pavyzdžių.

• Jei būtina – mokykite iš naujo

Rosenshine B. (2010).


22

SKIRTINGŲ DALYKŲ PAMOKŲ VERTINIMAI

2,63

2,77

2,66

2,57

2,49

2,39

2,53

2,57

2,43

2,26

2,55

2,35

0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00

KITA

Neformalus ugdymas

Kūno kultūra

Meninis ir technologinis

Gamtamokslinis ugdymas

Socialinis ugdymas

Informacinės technologijos

Matematika

Užsienio k.

Rusų, lenkų (gimtoji), lietuvių (valstybinė)

Lietuvių k. (gimtoji)

Dorinis ugdymas


Pamokų aspektų vertinimo vidurkiai pagal mokytojų kvalifikacinę kategoriją

0 1 2 3 4

Planavimas

Mokymas

Mokymasis

Pagalba

Vertinimas

Santykiai

Aplinka

Pasiekimai

Ekspertas (N=203)

Metodininkas (N=3596)

Vyr. Mokytojas (N=4549)

Mokytojas (N=1489)

Neturintis pedagoginio išsilavinimo

(N=216)


MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJA

Mokytojų kvalifikacinė kategorija pagal klasių koncentrus (proc.)

1,3

11,4

51,1

35,7

,5

2,2

16,9

45,0

34,2

1,7

2,1

10,6

35,9

46,7

4,7

,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0

neturi pedagoginio

išsilavinimo

mokytojas

vyresnysis mokytojas

metodininkas

ekspertas

1-4 klasės 5-10 klasės 11-12 klasės

mokymosi stiliai. mokymosi · kaip reikėtų mokyti mokinį mokytis? [email protected]...

Documents