monika bilotienė vitalija dziuričienė

Linda Lambert

Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga ( knygos pristatymas )

Monika Bilotienė

Vitalija Dziuričienė

Dar viena knyga apie lyderystę?..

“Dialogas”2011m. balandžio 7d. Nr. 14(939)

“...Kodėl visi rėkia apie lyderius?Gal reikia kalbėti kitaip: reikia mokyklųvadovų ūkvedžių, kurie inovatyviaidirbantiems mokytojams metodininkams < ...> sutvarkytų aplinką jų veiklai: pasirūpintų švara,nupirktų priemonių, privilktų kompiuterių ir t. t. < ... > Kodėllyderiai dar šaukia: duokit mums lyderių “

studijų tęsinys

Kaip pertvarkyti mokyklų

sistemą taip, kad visi

jaunuoliai turėtų galimybę

sėkmingai mokytis?

Pasidalytoji lyderystėA. Haris (2010)

Norint sėkmingai pertvarkyti sistemą: būtina skubiai atrasti ir lavinti rytojaus lyderius,

keisti struktūras, norint atskleisti lyderystės gebėjimus ir galimybes,

šalinti kliūtis, kurios trukdo ne keliems, bet daugeliui asmenų dalyvauti lyderystės veikloje.

Linda Lambert

Mokytoja Mokyklos direktorė Švietimo skyriaus ir apygardos profesinio

tobulinimosi vadovė Direktorių centro ir Lyderystės akademijos

koordinatorė Tarptautinė konsultantė Kalifornijos universiteto garbės profesorė Trijų knygų lyderystės tema autorė Mama, močiutė, promočiutė

Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga

L. Lambert (2011)

Lyderystė – tai gebėjimas padėti mokytis kitiems, mokytis iš kitų ir paveikti kitų mokymąsi.

Lyderystė – bendras mokymosi procesas, padedantis siekti mokymosi tikslų.


L. Lambert (2011)

Lyderystės gebėjimai:

Visuotinis dalyvavimas

Įgudimu pagrįstas dalyvavimas


L. Lambert (2011)

Lyderystės veikla grįsta principais:

kiekvienas turi teisę, pareigą ir gebėjimą būti lyderiu,

skatinantis veiksnys – palankios suaugusiųjų mokymosi sąlygos,

besimokančioje bendruomenėje svarbiausia užduotis – suteikti jos nariams galimybę su įgudimu dalyvauti bendruomenės veikloje,


L. Lambert (2011)

Lyderystės veikla grįsta principais:

nubrėžtos lyderystės ribos (aiškus lyderių vaidmuo),

kiekvienas pedagogas nori tapti tikslo siekiančiu profesionalu, o lyderystė yra svarbus profesinio gyvenimo aspektas,

kiekvienas pedagogas turi užsibrėžtą tikslą, o lyderystė padeda įgyvendinti tikslus.

Užduotis:

1. Išnagrinėkite lentelę “Lyderystės gebėjimai”.

2. Pasižymėkite punktus, tinkančius Jūsų organizacijai.

3. Pasirinkite, kuriam kvadrantui priskirtumėte savo organizaciją.

4. Pasižymėkite sritis, kurias reiktų tobulinti.

(10 min.)

Direktorius – autoritarinis vadovas. Informacijos srautas vienakryptis, nėra bendros vizijos.

Priklausomumu, pavaldumu pagrįsti santykiai, griežtai apibrėžtos funkcijos.

Paklusnumas, kaltųjų ieškojimas, programos suderintos paviršutiniškai, tik techniniu aspektu.

Mažai mokymo(-si) naujovių. Prasti mokinių pasiekimai arba tik trumpalaikis standartizuotų testų rezultatų pagerėjimas.

Direktorius pasirinkęs nesikišimo politiką, daugelis mokytojų kuria tarpusavyje nesusijusias programas.

Informacija fragmentiška, trūksta rišlumo, programos neturi bendro tikslo.

Individualizmo politika, nėra bendros atsakomybės.

Neapibrėžti vaidmenys ir atsakomybė. Netolygus naujovių diegimas, vienos klasės puikios, kitos – prastos.

Nekintantys bendri mokinių pasiekimai (išskyrus neapibendrintus duomenis).

Direktorius ir pagrindiniai mokytojai dirba kaip aiškų tikslą turinti lyderių komanda.

Ribotas mokyklos duomenų naudojimas, informacija keičiasi tik tam tikros lyderių grupės.

Darbuotojai susiskirstę į priešingas stovyklas, kuriose nemažai permainoms besipriešinančių asmenų.

Veiksmingai dirba tik atskiri lyderiai, o kiti atlieka tradicinius vaidmenis.

Puikiai diegiamos naujovės, geri refleksijos įgūdžiai ir kompetentingas mokymas, tačiau nepakankamas programų suderinamumas.

Mokinių pasiekimai nekinta arba juntama tik nežymi pažanga.

Direktorius, mokytojai, tėvai ir mokiniai yra įgudę lyderiai.

Bendra vizija, užtikrinanti programų suderinamumą.

Analize pagrįstas duomenų naudojimas sprendimams priimti ir praktikai tobulinti.

Platus dalyvavimas mokyklos veikloje, bendradarbiavimas, bendra atsakomybė ir tai įrodantys veiksmai bei funkcijos.

Reflektyvioji praktika, atverianti kelią naujovėms. Aukšti arba nuolat gerėjantys mokinių pasiekimai.

Organizacijos lyderystės gebėjimų vertinimas

1 kvadrantas

2 kvadrantas

4 kvadrantas

3 kvadrantas

Klausimai:

Ką rodo Lietuvos mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimų duomenys?

Kiek lyderystės gebėjimai plėtojami mūsų mokyklose?

Kiek mokyklų kuriama aplinka palanki lyderystei?

Kaip mokyklos suvokia aplinką, palankią lyderystei?


L. Lambert (2011)

Prasmingas tikslas, bendra vizija

Lyderiai tie mokytojai, kurie turi svajonę ką nors

pakeisti, sugeba jos siekti arba iš naujo pažadinti savo entuziazmą, dirbdami kartu su kolegomis pagal profesinės kultūros principus.

ĮSIVERTINIMO ASPEKTAI

Asmenybės raidos ir mokymosi pasiekimų lūkesčių palyginimas

0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0

privalumas

nemini

tobulintina sritis

asmenybės raidos lūkesčiai mokymosi pasiekimų lūkesčiai


L. Lambert (2011)

Mokyklos sėkmė

Nuolatinis mokinių pasiekimų gerėjimas.

Aukštą lyderystės lygį pasiekusi mokykla padeda pasiekti gerų rezultatų visiems mokiniams, nesvarbu, koks jų socialinis ekonominis statusas, etninė kilmė ar lytis.

PAMOKOS RODIKLIŲ VERTINIMO VIDURKIS 2007-2008 M. IR 2009-2010 M.

2.642.32

2.25

2.87

2.3

2.592.58

2.41

1.99

2.38

2.93

2.15

2.52.52

2.45

1

2

3

4

Pamokosplanavimas ir

organizavimas

Mokymas Mokymasis Pagalba mokiniui Vertinimas Santykiai, tvarka,klasės valdymas

Mokymosi aplinka Pasiekimaipamokoje

2009-2010

2007-2008

10 STIPRIŲJŲ MOKYKLOS VEIKLOS ASPEKTŲ 2007-2008 M. N= 77

40,5

43,0

45,6

46,8

46,8

48,1

55,7

57,0

58,2

63,3

0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0

5.2.1. Įsivertinimoprocesas

1.4.1.Mokyklos vaidmuovietos bendruomenėje

1.1.5.Mokyklosatvirumas irsvetingumas

1.1.1.Vertybės, elgesionormos, principai

1.1.3.Tapatumojausmas

1.1.4.Bendruomenėssantykiai

2.3.2.Mokymo irgyvenimo ryšys

5.4.1. Personalokomplektavimas

5.3.1. Valdymodemokratiškumas

4.1.1. Bendrojirūpinimosi mokiniais

politika

10 STIPRIŲJŲ MOKYKLOS VEIKLOS ASPEKTŲ 2009-2010 M. N=85

42.4

42.4

43.5

49.4

49.4

54.1

57.6

61.2

71.8

42.4

0 20 40 60 80

Tapatumo jausmas (1.1.3)

Bendruomenės santykiai (1.1.4)

Valdymo demokratiškumas(5.3.1)

Mokytojo ir mokinio dialogas(2.3.3)

Mokyklos vaidmuo vietosbendruomenėje (1.4.1)

Bendroji rūpinimosi mokiniaispolitika (4.1.1)

Neformalusis ugdymas (2.1.5)

Klasių mikroklimatas (1.1.6)

Tradicijos ir ritualai (1.1.2)

Kiti mokinių pasiekimai (3.2.2)

SAVĘS VERTINIMAS +102009 M.

66.7

70.4

71.4

73.7

76.2

78.6

82.1

83.3

83.3

87.9

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

5.4.1. Personalo komplektavimas

1.3.3.Aplinkos jaukumas

2.1.5.Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas)

1.2.3.Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis

5.1.2. Planavimo procedūros

4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika

1.1.2.Tradicijos ir ritualai

2.1.2.Ugdymo planai ir tvarkaraščiai

5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai

1.1.5.Mokyklos atvirumas ir svetingumas

Poslinkiai mokyklose

Etosas Įsivertinimas paskatino dalykines diskusijas, pokalbius profesinėmis temomis,

aptariant kolegų vedamas atviras pamokas - pagerėjo santykiai, nebėra pavydo, nesveikos konkurencijos.

Ugdymas ir mokymasis Pasikeitus sąlygoms, keičiami, koreguojami planai - pasikeitė mokinių požiūris į

mokslą. Mokytojai tobulino kompetencijas pamokos organizavimo srityje- įvairesni

mokymo(si) metodai, gilesnis ryšys su gyvenimo praktika. Pravestos 57 atviros pamokos, vyko jų aptarimas, stebėjimo protokolų analizė -

atsirado tarpdalykinė integracija, bendri keletos mokytojų projektai. Atlikti išsamesni mokinių mokymosi motyvacijos tyrimai, įtraukti patys mokiniai į

problemų sprendimą - pagerėjo lankomumas, namų darbų atlikimas, ūgtelėjo mokinių įsitraukimo į veiklas per pamoką lygis, imta atvirai kalbėti apie atsakomybę už savo mokymąsi.

KAS IR KAIP VYKSTA PAMOKOSE, SPRENDŽIA VIEN TIK MOKYTOJAI

Kas ir kaip vyksta pamokose sprendžia vien tik mokytojai

11%

30,7%

34,6%

22,8%

0,9%

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Tikrai NE

Turbūt NE

Turbūt TAIP

Tikrai TAIP

Neatsakė


L. Lambert (2011)

Nuo ko pradėti mokytis lyderystės

Deguonies kaukę visų pirma reikia užsidėti sau, o tik paskui padėti vaikams, nes suaugusysis nesugebės padėti vaikui, jeigu pats negalės tinkamai kvėpuoti.

Mokausi aš ir mokau kitus.


L. Lambert (2011)

Ką keičia lyderystė

Kai pradėjau dirbti šį darbą, save laikiau vaikų darželio auklėtoja. Dabar save laikau pedagoge.

Naujas mąstymas ir atsakomybės ribos.

Atsakymų paieška

Kaip galėtume išplėsti dalyvavimą mokyklos veikloje įvairindami ir tobulindami dalyvavimo formas?

Kuo skiriasi mokytojas nuo mokytojo lyderio? Kaip mokykloje organizuoti profesinį

tobulinimąsi, kad būtų pagerinti lyderystės įgūdžiai?

Kaip pakeisti pavaldumu grįstus santykius? Koks direktoriaus vaidmuo kuriant

besimokančią bendruomenę?

Atsakymų paieška

Kaip formuojami vaikų mokymosi ir lyderystės įgūdžiai?

Ar tėvų dalyvavimas mokyklos veikloje ir yra tėvų lyderystė?

Kaip surasti laiko lyderystei ugdyti? Kokia švietimo skyriaus lyderystė prisidėtų

prie mokyklų pažangos augimo? Ko reikia,kad būtų užtikrinta tvari mokyklos

pažanga? ????


L. Lambert (2011)

Mokyklos pažangos neužtikrina


L. Lambert (2011)

Visuotinio dalyvavimo 5 taisyklės:

Ar daug žmonių turėjo galimybę išsakyti savo mintis ir išklausyti kolegų nuomonę?

Ar per diskusiją buvo skirta užtektinai laiko temoms, tiesiogiai susijusioms su kasdieniu mokytojų darbu ir bendra mokyklos vizija?


L. Lambert (2011)

Visuotinio dalyvavimo 5 taisyklės:

Ar buvo sudarytos galimybės išklausyti kiekvieno nuomonę?

Ar buvo skatinama, o ne vengiama pasakyti priešingą nuomonę?

Ar iš susirinkimo mokytojai išėjo turėdami gilesnį supratimą apie nagrinėtus klausimus?


L. Lambert (2011)

Kaip įtraukti besipriešinančius

mokytojus: ko turime savęs paklausti?


L. Lambert (2011)

Iš pradžių procesas gali

sulėtėti...


L. Lambert (2011)

Kai išmokstame mokytis iš kitų,

esame atsakingi už savo, kolegų

ir mokinių mokymąsi


L. Lambert (2011)

Trys dalykai mokytojų tobulėjimui siekiant mokyklos pažangos:

refleksija analizė dialogas


L. Lambert (2011)

R A D O

R A D O

R A D OR A D O


L. Lambert (2011)


L. Lambert (2011)

“Protokolas”


L. Lambert (2011)

Funkcijų rotacija


L. Lambert (2011)

Konsultavimo kursai


L. Lambert (2011)

Besimokančios grupės


L. Lambert (2011)

Susirinkimų darbotvarkės


L. Lambert (2011)

Įsivertinimo priemonės


L. Lambert (2011)

Trys tikslai: įgyvendinti mokyklos viziją sukurti komandas, kuriose pedagogai galėtų imtis

lyderių vaidmens pagerinti mokyklos darbuotojų lyderystės

gebėjimus


L. Lambert (2011)

Profesinį tobulėjimą orientuoti

į lyderystės ugdymą

klasėje


L. Lambert (2011

Išmokę vadovauti mokytojų diskusijai – gebės vadovauti diskusijai klasėje

Išklausys kolegą – dėmesingai elgsis su mokiniais

Reikalus su kolegom svarstys garsiai – įpratins ir mokinius tai daryti

Ieškos įrodymų ir jais remsis priimdamas sprendimus – to reikalaus iš mokinių


L. Lambert (2011)

Mokytojai lyderiai – aukštą lyderystės

lygį pasiekusios

mokyklos

siela

Užduotis:

Kodėl mokytojų lyderystė sunkiai pasiekiamas tikslas?

Aptarkite su šalia sėdinčiu kolega.


L. Lambert (2011)

Kodėl mokytojų lyderystė sunkiai pasiekiamas tikslas? įsitikinimas, kad lyderių vaidmenį turi atlikti

oficialūs vadovai

vadovybė ir įgaliojimai įsivaizduojami kaip hierarchija

įsitikinimas, kad mokytojai sutiktų imtis lyderių vaidmens, jei būtų tinkamai paskatinti


L. Lambert (2011)

Aukštą lyderystės lygį pasiekusi mokykla

besimokanti bendruomenė


L. Lambert (2011)

Vadovavimo stiliai

Jeigu svarstote, koks jūsų lyderystės stilius, ypatingą dėmesį atkreipkite į kontroliuojamojo elgesio apraiškas


L. Lambert (2011)

Nauja direktoriaus įgaliojimų paskirtis: Sukurti bendrą viziją, pagrįstą bendruomenės

vertybėmis Inicijuoti, orientuoti ir palaikyti diskusiją apie

mokymą (-si) Primygtinai reikalauti, kad pagrindinė šios

diskusijos tema būtų mokinių ugdymas Užtektinai dėmesio skirti mokymo (-si)

metodams, užtikrinant jų suderinamumą su bendruomenės vertybėmis


L. Lambert (2011)

Nauja direktoriaus įgaliojimų paskirtis:

Įdiegti vertinimo ir personalo atrankos sistemas prastai dirbantiems mokytojams pakeisti

Bendradarbiauti su visais bendruomenės nariais įgyvendinant bendruomenės sprendimus

Kurti abipusius bendruomenės santykius užtikrinant paramą, parūpinant išteklius


L. Lambert (2011)

Pagal mokinių pasiekimus galima iš karto nesuklystant spręsti apie mokykloje esamas (arba trūkstamas) sąlygas geriems lyderystės gebėjimams ugdyti.


L. Lambert (2011)

Tie patys metodai, kurie skatina mokinių lyderystę, gerina ir jų mokymąsi, nes lyderystė yra mokymosi forma.


L. Lambert (2011)

Vaikų lyderystės principai: Visi vaikai turi teisę ir pareigą būti lyderiais ir

geba jais tapti. Lyderystę galima vadinti tikslingu abipusiu

mokymusi bendruomenėje. Mokymasis glaudžiai susijęs su lyderyste. Visose besimokančiose bendruomenėse turėtų būti

skatinama visų vaikų lyderystė.


L. Lambert (2011)

Vaikų lyderystės principai: Lyderystė yra vieša mokymosi išraiška. Kadangi

kiekvienas mokinys gali mokytis, tai kiekvienas gali tapti lyderiu.

Mokyklos misija yra išugdyti išsilavinusius piliečius, gebančius tobulinti demokratinę visuomenę, o tai prasideda nuo mokymosi ir lyderystės ankstyvame amžiuje.


L. Lambert (2011)

Mokymo (-si) metodų, ugdančių gebėjimą mokytis ir imtis lyderio vaidmens bruožai

mokinių nuomonė konstruktyvizmas vidinė motyvacija psichologinis

atsparumas bendruomenės

mažumas refleksija


L. Lambert (2011)

Tėvų dalyvavimas: įsitraukimas į mokyklos

veiklą domėjimasis savo vaikų

reikalais pagalba kaupiant lėšas domėjimasis naujausia

informacija

Tėvų lyderystė: imasi lyderių vaidmens m-

kloje spręsdami visus su mokinių reikalais susijusius klausimus

dalyvauja ugdymo veikloje

propaguoja švietimo idėjas kitiems tėvams, bendruomenei, politikams

imasi bendros atsakomybės už visų vaikų mokymąsi


L. Lambert (2011)

Tvari lyderystė santykiai – rūpinimasis, pasitikėjimas,

atsakomybė struktūros – lanksčios sinergija – “esame pajėgūs ir pasiryžę tai

tai padaryti” organizuotumas – susidūrę su sunkumais,

“persiorganizuokime” ir veikime toliau


L. Lambert (2011)

Tvarumo sąlygos:


L. Lambert (2011)

nuolatinis prasmingas tikslas


L. Lambert (2011)

vadovo pareigų perėmimo tvarka ir kandidatų atranka


L. Lambert (2011)

integravimas


L. Lambert (2011)

pažangos pakilimai ir nuopoliai


L. Lambert (2011)

praktikos įtvirtinimas politikoje

Nepainioti politikos, sudarančios palankesnes sąlygas lyderystės gebėjimams ugdyti, su politika, didinančia biurokratizmą.


L. Lambert (2011)

Tai sunki, bet didelį pasitenkinimą teikianti kelionė, vedanti į žymų visų mokinių rezultatų pagerėjimą.

monika bilotienė vitalija dziuričienė

Education