Įmonės ir pramonė 2014 m. sba faktų...
TRANSCRIPT
![Page 1: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/1.jpg)
LT
Įmonės ir
pramonė
Įmonės ir pramonė
LIETUVA
2014 m. SBA faktų suvestinė
Santrauka
Apibendrinkime pastarojo meto Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) sektoriaus plėtrą. Pirma, 2008–
2009 m. šis sektorius atsidūrė prie žlugimo ribos: per metus MVĮ skaičius sumažėjo 20 proc. (−28 000), darbuotojų
skaičius – 17 proc. (−125 000), o bendroji pridėtinė vertė – 35 proc. Paskui, 2009–2013 m., sekė stabilus – nors ir
nevisiškas – atsigavimas. Lietuva ir toliau labai sėkmingai įgyvendina Europos iniciatyvą „Smulkiojo verslo aktas“
(angl. „Small Business Act“) (toliau – SBA), viršydama Europos Sąjungos (toliau –ES) vidurkį verslumo, poreikiais
grindžiamo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų, galimybės gauti finansavimą ir aplinkos srityse.
Trijose srityse buvo užfiksuoti vidutiniai veiklos rezultatai. Vienintelė užfiksuota nepakankamai išvystyta sritis yra
įgūdžiai ir inovacijos – čia nesiekiama ES vidurkio. Ekonomikos krizės laikotarpiu (2008–2013 m.) Lietuvai pavyko
pagerinti sąlygas beveik visose politikos srityse. Nuo 2008 m. ji taip pat padarė didelę pažangą įgyvendindama
politiką daugelyje sričių, kurioms taikoma SBA. Pirmiausia, daugelio rūšių MVĮ dabar yra lengviau gauti finansavimą.
2013 m. šalis ir vėl gerokai pažengė įgyvendindama SBA ir diegdama politikos priemones, skirtas devynioms iš
dešimties politikos sričių, kurioms taikoma SBA, ypač poreikiais grindžiamo administravimo srityje ir taikant principą
„Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Mažiausią pažangą ji padarė antros galimybės ir bendrosios rinkos srityse.
Dėl SBA įgyvendinimo ateityje - didžiausios MVĮ problemos tebėra galimybė gauti finansavimą, įgūdžių ir inovacijų
bazės tobulinimas ir antros galimybės suteikimas asmenims, bandantiems iš naujo kurti verslą. Numatoma, kad
2014 m. ir 2015 m. atsigavimas tęsis. Tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos MVĮ skaičius viršys prieš krizę buvusį lygį
(+2 proc.). 2013–2015 m. MVĮ skaičius padidės 8 000 ir pasieks 142 000. Manoma, kad pridėtinė vertė (jos
atsigavimas buvo daug stipresnis) iki 2015 m. išliks dabartinio lygio ir 25 proc. viršys 2008 m. lygį. Užimtumo
atsigavimas ir toliau bus lėtesnis. Vis dėlto tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos MVĮ bus sukurta 48 000 naujų darbo
vietų (išraiška grynaisiais skaičiais) ir bendras darbo vietų skaičius pasieks 701 000 (arba 94 proc. prieš krizę
buvusio lygio). Atsigauti geriausiai seksis labai mažoms įmonėms.
Apie SBA faktų suvestines1 Europos iniciatyva „Smulkiojo verslo aktas“ yra pavyzdinė ES politikos iniciatyva MVĮ remti. Ją sudaro įvairios
politikos priemonės, grindžiamos dešimčia principų – pradedant verslumu ir poreikiais grindžiamu administravimu
ir baigiant tarptautinimu. Siekiant pagerinti SBA valdymą, 2011 m. atlikus šios iniciatyvos peržiūrą paraginta
pagerinti stebėjimą. Kasmet skelbiamomis SBA faktų suvestinėmis siekiama parodyti naujausias tendencijas ir
nacionalinės politikos strategijas, kurios turi įtakos MVĮ.
![Page 2: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/2.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 2
1. MVĮ Lietuvoje. Svarbiausi skaičiai
ES-28 ES-28 ES-28
Skaičius Dalis Dalis Skaičius Dalis Dalis Mlrd. EUR Dalis Dalis
Labai mažos 121 502 90.4% 92.4% 220 761 25.8% 29.1% 2 14.6% 21.6%
Mažosios 10 442 7.8% 6.4% 215 374 25.2% 20.6% 3 23.5% 18.2%
Vidutinės 2 165 1.6% 1.0% 218 124 25.5% 17.2% 4 30.7% 18.3%
MVĮ 134 109 99.8% 99.8% 654 259 76.5% 66.9% 9 68.8% 58.1%
Didelės 282 0.2% 0.2% 200 425 23.5% 33.1% 4 31.2% 41.9%
Iš viso 134 391 100.0% 100.0% 854 684 100.0% 100.0% 13 100.0% 100.0%
Tai bendrovės „DIW Econ“ 2013 m. įverčiai, grindžiami Struktūrinės verslo statistikos duomenų bazės (Eurostatas) 2008–2011 m.
duomenimis. Pateikiami verslo ekonomikos sektoriaus, apimančio pramonę, statybas, prekybą ir paslaugas (NACE 2 red. B–J, L, M ir N
sekcijos), duomenys. Nepateikiami žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės įmonių ir didžia dalimi ne rinkos paslaugų sektorių, tokių
kaip švietimas ir sveikata, duomenys. Eurostato duomenų privalumas toks, kad įvairių šalių statistika yra suderinta ir palyginama. Trūkumas
toks, kad kai kurių šalių duomenys gali skirtis nuo duomenų, kuriuos paskelbė nacionalinės valdžios institucijos.
Įmonių skaičius Darbuotojų skaičius Pridėtinė vertė
Lietuva Lietuva Lietuva
Mažosios ir vidutinės įmonės Lietuvos ekonomikai yra
svarbesnės nei daugelio kitų valstybių narių
ekonomikai. Jose dirba apie tris ketvirtadalius visų
darbuotojų, t. y. 10 proc. punktų daugiau nei ES. Taip
iš esmės yra dėl to, kad mažųjų (10–49 darbuotojai) ir
vidutinių (50–249 darbuotojai) įmonių čia yra daugiau
nei kitose valstybėse narėse. MVĮ sukuria beveik
70 proc. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės, o ES
vidurkis yra mažiau kaip 60 proc. Didesnis MVĮ
skaičius rodo, kad labai mažos įmonės verslo
ekonomikoje atlieka tik labai nedidelį vaidmenį.
Apie 40 proc. visų MVĮ dirba didmeninės ir
mažmeninės prekybos sektoriuje. Šis rodiklis apie
12 proc. punktų viršija ES vidurkį. Didmeninės ir
mažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia
darbuotojų, čia sukuriama didžiausia pridėtinė vertė –
abu šie rodikliai yra maždaug po 30 proc. Nors taip yra
ir likusioje ES dalyje, abiejų minėtų prekybos sektorių
proporcijos Lietuvoje yra didesnės nei likusioje ES
dalyje. 2008–2009 m. Lietuvos realusis BVP
sumažėjo 14,8 proc. – labiausiai Vakarų Europoje. Po
metų ekonomika pradėjo atsigauti, ir šis procesas
tebesitęsia. Apibendrinkime Lietuvos MVĮ sektoriaus
plėtrą. Pirma, 2008–2009 m. šis sektorius atsidūrė
prie žlugimo ribos: per metus MVĮ skaičius sumažėjo
20 proc. (−28 000), darbuotojų skaičius – 17 proc.
(−125 000), o bendroji pridėtinė vertė – 35 proc.,
tačiau 2009–2013 m. sekė stabilus – nors ir
nevisiškas – atsigavimas. Tik pridėtinės vertės
atsigavimas buvo daug stipresnis: 2008 m. lygis
2013 m. viršytas 1,7 proc. Iš esmės taip atsitiko dėl to,
kad 2008–2013 m. MVĮ sukurta pridėtinė vertė
padidėjo 6 proc.; sparčiausiai ją didino labai mažos
įmonės. Tačiau 7 proc. sumažėjo didelių įmonių
sukurta pridėtinė vertė. MVĮ sekėsi geriau, nes jos
lanksčiau perorientavo savo verslą į eksporto rinkas.
Tačiau įmonių skaičius tesiekė 96 proc., o darbuotojų
skaičius – 88 proc. 2008 m. buvusio lygio.
Prie bendrojo BVP augimo ir ekonomikos atsigavimo
prisidėjo gamyba. 2009–2013 m. labai padidėjo MVĮ
(+55 proc.) ir didelių įmonių (+44 proc.) sukurta
pridėtinė vertė; MVĮ sukurta pridėtinė vertė prieš krizę
(2008 m.) buvusį lygį viršijo 22 proc., o didelių
įmonių – 18 proc. Tačiau 2009–2013 m. šiek tiek
padidėjęs užimtumas vis dar gerokai mažesnis nei
2008 m. (MVĮ – −14 proc., didelėse įmonėse –
−27 proc.). Tai strategijos, parengtos kovojant su
ekonominės aplinkos pokyčiais, įvykusiais po 2008 m.
sukrėtimo, rezultatas. 2009 m. nuosmukis neigiamai
paveikė apdirbamosios pramonės sektorių. Labai
sumažėjus vidaus paklausai, vis daugiau įmonių
šalies rinką iškeitė į eksporto rinkas. Dėl to
eksportuojamų gamybos produktų dalis padidėjo nuo
60,8 proc. (2008 m.) iki 66,7 proc. (2013 m.), išskyrus
naftos perdirbimą – čia eksportuojama dalis padidėjo
nuo 54,4 proc. iki 60,9 proc. Kad pajėgtų konkuruoti
užsienio rinkose, įmonės mažino savo darbuotojų
skaičių ir darbo sąnaudas (darbo užmokestį), kartu
išlaikydamos ir didindamos našumą. 2010 m.
prasidėjusį atsigavimą daugiausia lėmė didėjantis
eksportas. Tačiau dėl neaiškios eksporto rinkų (ES,
Rusijos) ateities įmonės labai atsargiai investavo ir
didino darbuotojų skaičių. Remiantis Investuotojų
forumu, užimtumui neigiamos įtakos turėjo ir dideli
darbdavių mokami socialinio draudimo mokesčiai.
![Page 3: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/3.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 3
Sparčiai auga ir didmeninės bei mažmeninės
prekybos sektorius – 2009–2013 m. šiame sektoriuje
MVĮ sukurta pridėtinė vertė padidėjo 99 proc. Šiame
sektoriuje gerai sekėsi ir didelėms įmonėms – jų
sukurta pridėtinė vertė padidėjo 47 proc. Šis
sektorius taip pat nukentėjo nuo ekonomikos krizės,
tačiau ekonomikai atsigaunant apyvarta padidėjo.
Kaip ir apdirbamosios pramonės sektoriuje, dėl
ekonomikos krizės užimtumas mažėjo beveik
visuose paslaugų sektoriuose. Taip atsitiko dėl to,
kad įmonės sumažino savo darbo sąnaudas, kad
galėtų konkuruoti tarptautinėse rinkose. Nepaisant
to, 2008–2013 m. užimtumas gerokai padidėjo
šiuose trijuose sektoriuose: elektros energijos ir dujų
(+9 proc.), vandens tiekimo ir nuotekų valymo
(+9 proc.) ir profesinės veiklos (+12 proc.). 2013 m.
užregistruotos 11 663 naujos įmonės, o 4 078 įmonės
pašalintos iš registro. Registracijos rodiklis sumažėjo
10 proc., o pašalinimo rodiklis išliko toks pat (4 078).
Nepaisant registracijos rodiklio mažėjimo, nuo
2008 m. registruotų įmonių padaugėjo 43 proc. 2009
ir 2010 m. nuosmukis sudavė smūgį verslininkų
pasitikėjimui – tada įmonių registracijos rodiklis
sumažėjo. Daugiausia įmonių iš registro pašalinta
2011 m. Tradiciškai aktyviausiuose sektoriuose –
didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir
logistikos, statybos – yra ir daugiausia įmonių.
2014 m. pradžioje MVĮ įgijo apdairaus optimizmo ir
ėmė tikėtis vidaus paklausos didėjimo; prie to
prisidėjo ir didėjantis vartotojų pasitikėjimas, palyginti
su 2013 m. pradžia. Numatoma, kad 2014 ir 2015 m.
atsigavimas tęsis. Tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos
MVĮ sektoriuje bus viršytas prieš krizę buvęs lygis
(+2 proc.). 2013–2015 m. MVĮ skaičius padidės
8 000, ir bendras jų skaičius bus didesnis kaip
142 000. Manoma, kad pridėtinė vertė (jos
atsigavimas buvo daug stipresnis) iki 2015 m. išliks
dabartinio lygio ir 25 proc. viršys 2008 m. lygį.
Užimtumo atsigavimas ir toliau bus lėtesnis. Vis dėlto
tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos MVĮ bus sukurta
48 000 naujų darbo vietų (išraiška grynaisiais
skaičiais) ir bendras darbo vietų skaičius pasieks
701 000 (arba 94 proc. prieš krizę buvusio lygio).
Atsigauti geriausiai seksis labai mažoms įmonėms.
Atsižvelgiant į verslo rodiklius, pvz., ekonominių
vertinimų rodiklį ir verslo barometrą (MVĮ tyrimą),
lūkesčiai dėl vėlesnių metų (po 2014 m.) taip pat yra
teigiami. Abu šie rodikliai patvirtina, kad MVĮ
nusiteikusios optimistiškai.
MVĮ tendencijos Lietuvoje
![Page 4: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/4.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 4
2. SBA įgyvendinimas Lietuvoje2
Lietuva ir toliau labai sėkmingai įgyvendina SBA. Ne
mažiau kaip penkiose pagrindinėse SBA srityse ji
viršija ES vidurkį. Šios sritys – tai verslumas,
poreikiais grindžiamas administravimas, valstybės
pagalba ir viešieji pirkimai, galimybės gauti
finansavimą ir aplinka. Dar trijose srityse Lietuvos
rezultatai buvo vidutiniai. Šios sritys – tai antra
galimybė, bendroji rinka ir tarptautinimas. Vienintelė
silpnoji vieta yra įgūdžiai ir inovacijos – čia Lietuva
nesiekia ES vidurkio. Laikui bėgant, t. y. ekonomikos
krizės laikotarpiu (2008–2013 m.), Lietuvai pavyko
pagerinti sąlygas beveik visose politikos srityse.
Inovacijos politika buvo iš esmės pagerinta rengiant
Lietuvos inovacijų plėtros 2014-2020 metams
programą.
Nuo 2008 m. Lietuva taip pat padarė didelę pažangą
įgyvendindama politiką daugelyje sričių, kurioms
taikoma SBA. Pirmiausia daugelio rūšių MVĮ dabar
lengviau gauti finansavimą. Taikant principą „Visų
pirma galvokime apie mažuosius“ gerokai sumažinta
administracinė našta. 2013 m. šalis ir vėl gerokai
pažengė įgyvendindama SBA. Ji įdiegė 40 politikos
priemonių, skirtų devynioms iš dešimties politikos
sričių, kurioms taikoma SBA. Visų pirma, ji gerokai
pažengė poreikiais grindžiamo administravimo ir
principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“
taikymo srityse. Ji padarė vidutinę pažangą kitose
srityse. Įgyvendinus leidimų peržiūros metu teiktus
pasiūlymus leidimų išdavimo modeliams ir tvarkoms
turėtų sutrumpėti laikas, per kurį įsteigiama ir pradeda
veikti įmonė. Mažiausia pažanga padaryta antros
galimybės ir bendrosios rinkos srityse. Tačiau
Vyriausybei gerai sekėsi vykdyti paskelbtą politiką.
Ji dar nepatvirtino nacionalinės SBA įgyvendinimo
strategijos arba sistemos, skirtos stebėti, kaip ši
strategija įgyvendinama. Tačiau Ūkio ministerija
rengia Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų
planą, kuris grindžiamas ES veiksmų planu
„Verslumas 2020“. Kiti politikos dokumentai apima kai
kuriuos su SBA susijusius aspektus, įskaitant
stebėjimą, pavyzdžiui Lietuvos viešųjų pirkimų
sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 m.
strategija. Pagrindinė institucija, atstovaujanti MVĮ
interesams Ūkio ministerijoje ir Vyriausybėje, yra
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau –
SVV Taryba), sudaryta daugiau kaip iš 40 pagrindinių
verslo asociacijų atstovų. Ji Ūkio ministeriją
informuoja ir konsultuoja klausimais, kurie yra svarbūs
MVĮ, ir savo posėdžiuose aptaria Vyriausybės
sprendimus, galinčius turėti įtakos MVĮ. 2013 m.
gruodžio mėn. Ūkio ministerija ir Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio versloMVĮ taryba pasirašė Mmemorandumą
dėl SVVMVĮ versloteisinės, ekonominės ir
informacinės aplinkos gerinimo.
Kartu su Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų
programa ir Lietuvos Respublikos administracinės
naštos mažinimo įstatymu Lietuvos verslumo veiksmų
2014–2020 metų planas bus pagrindinė MVĮ verslo
aplinkos gerinimo priemonė.
- Didžiausios MVĮ problemos, įgyvendinant SBA
ateityje, bus galimybė gauti finansavimą, įgūdžių ir
inovacijų bazės tobulinimas ir antros galimybės
suteikimas asmenims, bandantiems iš naujo kurti
verslą. Dėl galimybės gauti finansavimą paminėtina,
kad MVĮ vis dar sunku gauti privačių lėšų ir banko
paskolų. Be to, MVĮ nežino esamų finansavimo
galimybių ir nėra apsaugotos nuo pavėluotų
mokėjimų. Bankų sektorius išgyvena sunkų laikotarpį:
daug bankų užsidaro, o bankai, kurie siūlo paskolas,
jas MVĮ teikia už dideles palūkanas. Be to, MVĮ sunku
gauti parengiamojo etapo kapitalo. Dėl įgūdžių ir
inovacijų reikia pasakyti, kad sistema turi būti
perorientuota į mokslinių ir technologinių įgūdžių
ugdymą ir užtikrinimą, kad mokymas labiau atitiktų
MVĮ poreikius. Taip pat būtina gerinti universitetų ir
pramonės bendradarbiavimą. Dar reikėtų tobulinti
priemones, skirtas principui „Visų pirma galvokime
apie mažuosius“ iki galo įgyvendinti. Tam, be kitų
![Page 5: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/5.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 5
dalykų, reikia stiprinti SVV Tarybos vaidmenį siekiant
užtikrinti, kad atitinkamos valdžios institucijos
atsižvelgtų į MVĮ rūpimus klausimus ir pasiūlymus ir
imtųsi atitinkamų veiksmų.
SBA įgyvendinimo Lietuvoje rezultatai: faktinė
padėtis ir 2008–2014 m. pokyčiai3
Principas „Visų pirma galvokime apie
mažuosius“ Principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikymas Lietuvoje ilgainiui tapo sistemingesnis.
Administracinės naštos mažinimo įstatymas, įsigaliojęs 2013 m. liepos 1 d., taikomas visų rūšių ir dydžių
įmonėms, tačiau didžiausią teigiamą poveikį jis darys MVĮ. Šiuo įstatymu užtikrinamas nuodugnesnis
administracinės naštos vertinimas. Jame apibūdintos priemonės, kurios gali būti taikomos, įskaitant reguliavimo
naikinimą, mažinimą ir konsolidavimą, procesų paprastinimą, informacinių technologijų taikymą, administracinės
naštos vertinimą ir kt.. Įstatymas numatyto dviejų metų trukmės administracinės naštos mažinimo planų rengimą
ir tvirtinimą valstybės ir savivaldybių mastu; savivaldybės įpareigotos mažinti administracinę naštą.
Vyriausybė ėmėsi pirmųjų veiksmų šiam teisės aktui įgyvendinti. Pradedant nuo 2014 m. sausio 1 d. Vyriausybė
nustatė naują administracinės naštos mažinimo tikslą, taikomą individualiai kiekvienai valstybės institucijai -
bendras administracinės naštos ūkio subjektams lygis, sukeliamas institucijos kompetencijai priklausančio
reguliavimo, per kiekvienus kalendorinius metus turi išlikti nepakitęs arba mažėti. Ūkio ministerija koordinuos
administracinės naštos mažinimo planų rengimą ir stebės jų įgyvendinimą. Geresnio reguliavimo priežiūros
komisija, sudaryta iš verslo asociacijų ir valdžios institucijų atstovų, bus atsakinga už bendrąją priežiūrą.
![Page 6: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/6.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 6
Vienas iš principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikymo būdų yra reguliavimo poveikio vertinimas.
Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turi būti pagrįsti reguliavimo poveikio vertinimu pagal
Vyriausybės patvirtintą metodiką. Atliekant šį vertinimą, be kitų dalykų, vertinamas galimas pasiūlymo dėl teisės
akto, susijusio su MVĮ, poveikis (MVĮ testas). Keletas vertinimo aspektų yra išskirtinai susiję su MVĮ, pvz.,
poveikis neseniai (ne daugiau kaip prieš dvejus metus) įsisteigusioms įmonėms, poveikio MVĮ proporcingumas,
palyginti su poveikiu didelėms įmonėms, ir išimčių taikymo MVĮ galimybės.
Dar vienas svarbus principas – sistemingos konsultacijos su MVĮ klausimais, galinčiais turėti joms įtakos. Ūkio
ministerija įsteigė iš Lietuvos verslo asociacijų atstovų sudaromą Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo MVĮ
tarybą, reguliariai palaikančią ryšį su valdžios institucijomis. Jai pavesta teikti pasiūlymus dėl verslo aplinkos
gerinimosmulkiojo ir vidutinio verslo plėtros strateginių krypčių.
Vykdant veiksmų planą „Verslumas 2020“ svarbiausia 2013 m. politikos priemone buvo Lietuvos verslumo
veiksmų 2014–2020 metų plano – išsamiausio politikos dokumento, skirto Lietuvos MVĮ poreikiams –rengimas.
Taip pat įgyvendintos kelios priemonės, skirtos MVĮ sąnaudoms ir administracinei naštai mažinti. Įsigaliojus
administracinės naštos mažinimo įstatymui, atnaujintas administracinės naštos vertinimo ir mažinimo
iniciatyvos.
Be to, sukūrus naują elektroninio parašo sistemą, pagerintas elektroninių paslaugų teikimas. Nauja nemokama
elektroninių dokumentų pasirašymo ir keitimosi jais paslauga elektroninio parašo naudotojams suteikia daugiau
galimybių pasinaudoti šia sistema. Naudodamiesi šia paslauga, asmenys gali pasirašyti dokumentus arba
patikrinti pasirašytų dokumentų parašų galiojimą. Be to, jie gali inicijuoti daugiašalį dokumentų, pvz., sutarčių ir
peticijų, pasirašymą, tęsti pasirašymo procesą ir keistis pasirašytais dokumentais. Naujos paslaugos teikiamos
naudojantis platforma „GoSignlt“.
Supaprastintas ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas. Bendradarbiaujant su šalies komerciniais bankais,
e. paslaugų sistemoje draudikams pradėta teikti nauja paslauga. Naudotojams ji suteikia galimybę įvairias
socialinio draudimo ir susijusias įmokas viena banko operacija pervesti į Valstybinės socialinio draudimo fondo
valdybos (SODRA) sąskaitą. Naudojantis šia paslauga, draudikui automatiškai nurodoma įmokos suma (ji gali
apimti įvairių rūšių įmokas), apskaičiuota naudojantis SODRA informacinės sistemos pateiktais duomenimis. Šią
sumą galima papildyti kitomis įmokomis, o tada viena operacija pervesti visą sumą.
![Page 7: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/7.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 7
Verslumas
-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0
Žiniasklaidos dėmesys verslumui (%); 2013; Lietuva: 47.6; ES vidurkis: 49
Aukštas sėkmingų verslininkų statusas visuomenėje (%); 2013; Lietuva: 57.2; ESvidurkis: 65.5
Verslininkystė kaip patraukli karjeros galimybė (%); 2013; Lietuva: 68.6; ES vidurkis:56.9
Bendrojo lavinimo mokyklos pagalba išsiugdytoms verslumo savybėms (%); 2012;Lietuva: 60; ES vidurkis: 50
Ketinimas imtis verslo (suaugusiųjų, kurie ketina pradėti verslą per 3 metus,procentinė dalis); 2013; Lietuva: 22.4; ES vidurkis: 13.5
Galimybių skatinamas verslumas (%); 2013; Lietuva: 55.2; ES vidurkis: 47
Įsteigtų įmonių nuosavybės lygis (%); 2013; Lietuva: 8.3; ES vidurkis: 6.4
Ankstyvosios stadijos moterų verslumas (%); 2013; Lietuva: 8; ES vidurkis: 6
Ankstyvosios stadijos verslumas (%); 2013; Lietuva: 12.4; ES vidurkis: 8
Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.
Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)
Lietuvai pavyko pagerinti savo rezultatus šioje srityje ir
gerokai viršyti ES vidurkį. Visi rodikliai, kuriais
vertinama verslininkystė, pastaruosius trejus metus
gerėjo. Pagal daugelį rodiklių, pvz., ankstyvosios
stadijos verslumo veiklos rodiklį arba versle
dalyvaujančių asmenų pasiskirstymą pagal
nuosavybės dalį, Lietuva yra viena iš trijų
pirmaujančių valstybių narių. Šiuos teigiamus
pokyčius, kuriuos rodo ir pastaraisiais metais
didėjantis registruojamų įmonių skaičius (žr. 1 skyrių),
paskatino verslo galimybės, atsiradusios pradėjus
sparčiai atsigauti ekonomikai. Viena iš minėto
didėjimo priežasčių gali būti ta, kad įmonės buvo
steigiamos dėl to, jog nebuvo kitokių galimybių, tačiau
galimybes siekiančių išnaudoti įmonių dalis
pastaraisiais metais padidėjo (2011 m. tokios įmonės
sudarė 47 proc., o 2013 m. – 55 proc. visų įmonių).
Verslumo sąlygos taip pat pagerėjo. Nuo 2011 m.
gerėjo visi šie rodikliai. Asmenų, manančių, kad
mokyklinis ugdymas padėjo formuotis jų požiūriui į
verslumą, padidėjo nuo 50 proc. (2007 m.) iki 60 proc.
(2012 m.). Spaudoje verslumui skiriama daugiau
dėmesio nei anksčiau (šis rodiklis padidėjo nuo
37 proc. (2012 m.) iki 48 proc. (2013 m.), pakilo
verslininkų statusas visuomenėje (2012 m. – 53 proc.,
2013 m. – 57 proc.).
Palyginti su 2012 m., kai buvo pradėta taikyti daug
naujų priemonių, 2013 m. politikos pažanga buvo
mažesnė. Įgyvendinta tik keletas naujų priemonių ir
iniciatyvų, kai kurios iš jų buvo tęsiamos nuo praėjusių
metų. 2013 m. ir 2014 m. pirmąjį ketvirtį įgyvendintos
šios svarbiausios priemonės:
– skatintas jaunimo verslumas: siekiant geriau tenkinti
jaunimo (jaunesnių kaip 29 m. amžiaus asmenų)
poreikius, pertvarkytos įvairios paramos verslui
paslaugos, skirtos pirmuosius metus versle
dalyvaujantiems verslininkams. Jiems buvo teikiami
patarimai verslo kūrimo ir įmonių registravimo,
finansiniais, rinkodaros, strategijų, verslo derybų ir
kitais klausimais, suteiktos galimybės mokytis
atitinkamų dalykų.
– siekiant skatinti verslumą ir didinti
pažeidžiamiausių visuomenės grupių užimtumą,
pradėtos teikti 7 230 EUR siekiančios subsidijos
verslumui skatinti. Šia priemone gali naudotis visos
įmonės, kurios gauna paskolas iš Verslumo skatinimo
fondo ir kurių darbuotojų darbo užmokestis yra
didesnis už minimalų;
![Page 8: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/8.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 8
– naujų technologijų įmonių inkubavimo
priemone („Technostartas“) siekiama skatinti
mokslinius laimėjimus. Ši priemonė skirta
verslininkams, turintiems puikių idėjų, bet mažai
įmonių steigimo arba valdymo ir produktų pateikimo
rinkai patirties. Verslininkas gali pristatyti idėją Mokslo,
inovacijų ir technologijų agentūrai. Du ekspertai
įvertina idėją ir, jeigu jie mano, kad ji yra perspektyvi,
verslininkui suteikiamas inkubacinis įmonės steigimo
paslaugų paketas.
Antra galimybė
-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0
Verslo žlugimo baimės lygis (%); 2013; Lietuva: 41.7; ES vidurkis: 39.8
Parama antrai galimybei (%); 2012; Lietuva: 85; ES vidurkis: 82
Nemokumo problemų sprendimo sąnaudos (skolos atgavimo sąnaudos kaipskolininko turto procentinė dalis); 2014; Lietuva: 7; ES vidurkis: 10.29
Nemokumo problemų sprendimo trukmė (metais); 2014; Lietuva: 1.9; ES vidurkis: 2
Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.
Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)
Šioje srityje Lietuva atitinka ES vidurkį. Verslo
nutraukimo sąlygos išliko palankesnės nei kitose ES
šalyse. Įvykdyti bankroto procedūrą Lietuvoje užtrunka
gerokai trumpiau ir kainuoja kur kas mažiau. Be to,
palyginti su likusia ES dalimi, visuomenė gerokai
labiau linkusi suteikti antrą galimybę verslininkams,
kuriems nepavyko pirmasis verslas (85 proc., palyginti
su 82 proc. likusioje ES dalyje). Tik verslo nesėkmės
baimė gerokai didesnė nei daugelyje kitų ES šalių. Ši
baimė galėjo atsirasti dėl labai staigaus nuosmukio
krizės pradžioje.
Pasibaigus metams, kai įvyko daug svarbių politikos
pokyčių, pvz., įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto
įstatymas, 2013 m. padaryta nedidelė politikos
pažanga. Svarbiausia 2013 m. įgyvendinta priemonė
buvo Įmonių bankroto įstatymo pakeitimas,
apibrėžiant tyčinį bankrotą ir reglamentuojant pagal
supaprastintą bankroto procedūrą taikomas
administracines įmokas, siekiant platesnio šios
procedūros taikymo. Taip tikimasi paspartinti visą
procesą ir sumažinti išlaidas.
![Page 9: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/9.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 9
Poreikiais grindžiamas administravimas
-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0
Valdžios reguliavimo našta (1 – apsunkina, 7 – neapsunkina); 2013; Lietuva: 3; ES vidurkis: 3.2
Licencijų ir leidimų sistemos (1 – mažiausiai sudėtinga, 26 – sudėtingiausia); 2011; Lietuva: 17; ES vidurkis: 15.77
Su valdžios institucijomis internetu bendraujančios MVĮ (%); 2013; Lietuva: 99.25;ES vidurkis: 87.58
Administracinių procedūrų sudėtingumas trukdo vykdyti verslą (teiginiui pritariančiųrespondentų procentinė dalis); 2013; Lietuva: 37; ES vidurkis: 63
Greitai keičiami teisės aktai ir politikos kryptys trukdo vykdyti verslą (teiginiuipritariančių respondentų procentinė dalis); 2013; Lietuva: 51; ES vidurkis: 70
Sutarčių vykdymo užtikrinimo sąnaudos (reikalavimų procentinė dalis); 2014;Lietuva: 23.6; ES vidurkis: 21.49
Laikas, kurio reikia mokesčiams sumokėti (valandos per metus); 2014; Lietuva: 175;ES vidurkis: 192.57
Mokesčių mokėjimo skaičius per metus; 2014; Lietuva: 11; ES vidurkis: 12.54
Turto perleidimo sąnaudos (turto vertės procentinė dalis); 2014; Lietuva: 0.8; ESvidurkis: 4.7
Turtui perleisti reikalingas laikas (kalendorinėmis dienomis); 2014; Lietuva: 2.5; ESvidurkis: 27.7
Reikalaujamas minimalus kapitalas (pajamų vienam gyventojui procentinė dalis);2014; Lietuva: 0; ES vidurkis: 10.42
Verslo pradėjimo sąnaudos (EUR); 2013; Lietuva: 135; ES vidurkis: 318
Verslui pradėti reikalingas laikas (kalendorinėmis dienomis); 2013; Lietuva: 4; ESvidurkis: 4.2
Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.
Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)
Lietuva ir toliau gerokai lenkia ES vidurkį. Beveik
visose su verslu susijusios administracinės aplinkos
srityse ji iš esmės yra ES lyderė. Pastaraisiais metais
jai labiausiai sekėsi mažinti apmokėtino minimalaus
kapitalo ribą – nuo 44 proc. (2007 m.) iki 0 proc.
(2013 m.) – ir gerinti bendravimą su valdžios
institucijomis naudojantis elektroninėmis priemonėmis.
Įmonių, kurios su valdžios institucijomis bendrauja
elektroniniu būdu, dalis padidėjo nuo 76 proc.
(2007 m.) iki beveik 100 proc. (2013 m.), ir šioje
kategorijoje Lietuva užėmė pirmą vietą (nepaisant to,
kad keletas procedūrų vis dar turi būti atliekamos
rankiniu būdu, pateikiant popierinius dokumentus ir
kartais reikalaujant notaro patvirtinto įgaliojimo).
Išskyrus keletą išimčių (reikalavimų vykdymo
užtikrinimo sutarčių sąnaudas, kurios pastaruoju metu
padidėjo, ir gana sudėtingą licencijų ir leidimų
išdavimo sistemą), apskritai Lietuva MVĮ yra sudariusi
konkurencingą administracinę aplinką.
2012 m. politika daugiausia buvo orientuota į
mokesčių administravimo lengvinimą, o 2013 m.
dėmesys nukreiptas į licencijų išdavimo ir kitus
elektroninės administravimo infrastruktūros
patobulinimus. Apskritai šioje srityje padaryta gana
didelė pažanga.
– Pradėtas licencijavimo tvarkos peržiūrėjimo ir
kitų tesės aktų pataisų teikimo procesas. Siūloma
pašalinti 13 licencijų, o 53 pakeisti priesaikos
deklaracijomis, taip suteikiant galimybę pradėti verslą
jau kitą dieną. Siūlomi du licencijų išdavimo modeliai –
D ir G. Jie skiriasi tuo, kad pagal D modelį įmonė gali
pradėti veikti kitą dieną po pranešimo. Šis modelis
taikomas nerizikingai veiklai. Rizikingai veiklai skirtas
G modelis. Įmonė gali pradėti veikti tik tada, kai
licencijas arba leidimus išduodanti valdžios institucija
patikrina nagrinėjamą įmonę.
– Vienas iš pagrindinių laimėjimų šioje srityje
yra teismų elektroninių paslaugų portalo – e. teismo –
sukūrimas. Šis portalas suteikia gyventojams ir
įmonėms galimybę parengti ir pateikti teismui
pareiškimus, sumokėti žyminį mokestį, susipažinti su
bylomis, perduoti teismui dokumentus ir klausytis
![Page 10: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/10.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 10
teismo posėdžių garso įrašų. Šio portalo paskirtis –
didinti teismo darbo efektyvumą ir mažinti teisinių
procedūrų, kuriose dalyvauja verslininkai, trukmę ir
išlaidas.
– Pradėjo veikti nauja elektroninė platforma,
kurioje vieno langelio principu bus teikiamos
paslaugos verslininkams. Ji suteikia galimybę pateikti
dokumentus ir jais keistis, pvz., taip pakeičiant
registruotus laiškus. Šioje platformoje vieno langelio
principu tvarkomi dokumentai ir pranešimai.
Naudotojas užsiregistruoja sistemoje naudodamasis
tapatybės nustatymo priemonėmis (elektronine
bankininkyste, asmens tapatybės kortele, elektroniniu
parašu ir t. t.). Jeigu sistema naudotųsi dvi šalys, ji
galėtų pakeisti įprastinį susirašinėjimą.
Valstybės pagalba ir viešieji pirkimai
-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0
Įmonių, pateikiančių pasiūlymus viešojoje elektroninio paraiškų teikimo sistemoje (e.viešieji pirkimai), procentinė dalis (%); 2013; Lietuva: 29.33; ES vidurkis: 12.85
Vidutinė valdžios institucijų vėlavimo sumokėti trukmė (dienomis); 2013; Lietuva: 21;ES vidurkis: 28.05
Viešuosiuose kvietimuose teikti paraiškas dalyvaujančių įmonių procentinė dalis (%);2013; Lietuva: 50; ES vidurkis: 37
Visos sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės MVĮ procentinė dalis (%); 2013;Lietuva: 30; ES vidurkis: 29
Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.
Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)
Lietuva ir vėl gerokai viršijo ES vidurkį valstybės
pagalbos ir viešųjų pirkimų srityje. 2013 m. pusė visų
Lietuvos MVĮ galėjo dalyvauti viešuosiuose
konkursuose (ES – 37 proc.). Be to, valdžios
institucijos joms greičiau sumoka – pinigų laukti tenka
vidutiniškai tris savaites, t. y. viena savaite mažiau,
nei vidutiniškai laukiama ES. Tačiau, kaip ir kitose nuo
krizės nukentėjusiose šalyse, dėl krizės sukeltų
finansinių sunkumų valdžios institucijų mokėjimai ėmė
vėluoti (2007 m. vidutiniškai buvo vėluojama tik
13 dienų!). Dėl to, kad politika buvo orientuota į
e. vyriausybę (kaip minėta pirmiau), dabar Lietuva
visoje ES pirmauja elektroninių viešųjų pirkimų srityje
– beveik 90 proc. (2013 m. e. pirkimų vertė sudarė 90
proc. visų skelbiamų viešųjų pirkimų vertės. Lietuvoje
e. pirkimu laikomas pirkimas, kai skelbimas apie
pirkimą, pirkimo dokumentai ir tiekėjų pasiūlymai yra
pateikiami elektroninėmis priemonėmis) įmonių
pasiūlymus viešiesiems pirkimams teikia
elektroninėmis priemonėmis (ES – 13 proc.). 2013 m.
ir per tris pirmuosius 2014 m. mėnesius padaryta
vidutinė politikos pažanga. Iš esmės ją lėmė viešųjų
pirkimų teisės aktų pataisos, kuriomis siekta dar
labiau palengvinti MVĮ galimybes gauti finansavimą.
Šiomis pataisomis viešųjų pirkimų organizacijos
įpareigotos savo interneto svetainėse geriau
informuoti įmones apie artėjančius viešuosius
pirkimus. Be to, mažos vertės prekių ir paslaugų
viešųjų pirkimų ribinė vertė nuo 30 000 EUR padidinta
iki 60 000 EUR. Atitinkamo teisės akto 24 straipsnio
6 dalyje leidžiama sutartis dalyti į dalis. Siekiant
skatinti inovacijas ir didinti viešojo sektoriaus paslaugų
veiksmingumą, rengiama inovacijų viešųjų pirkimų ir
ikiprekybinių viešųjų pirkimų teisinė bazė.
![Page 11: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/11.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 11
Galimybė gauti finansavimą
-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0
Juridinių teisių tvirtumo indeksas (0–10); 2014; Lietuva: 7; ES vidurkis: 6.82
Su bloga skola susiję nuostoliai (visos apyvartos procentinė dalis); 2013; Lietuva:3.2; ES vidurkis: 3.83
Kiek laiko iš viso užtrunka, kol sumokama (dienomis); 2013; Lietuva: 44; ES vidurkis:50.76
Mažų paskolų ėmimo sąnaudos, palyginti su didelių paskolų ėmimo sąnaudomis(%); 2013; Lietuva: 17.76; ES vidurkis: 23.82
Bankų pasirengimas suteikti paskolą (pablogėjimą nurodžiusių respondentųprocentinė dalis); 2013; Lietuva: 10.1; ES vidurkis: 24.6
Galimybės naudotis viešąja finansine parama, įskaitant garantijas (pablogėjimąnurodžiusių respondentų procentinė dalis); 2013; Lietuva: 8.7; ES vidurkis: 17.3
Atmestos paskolos paraiškos arba nepriimtini paskolų pasiūlymai (MVĮ paskolosparaiškų procentinė dalis); 2013; Lietuva: 28; ES vidurkis: 14.4
Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.
Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)
Lietuvai taip pat gerai sekasi suteikti galimybę gauti
finansavimą. Bendras jos įvertinimas viršija ES
vidurkį. Lietuvos MVĮ greičiau gauna pinigus, turi
mažiau blogų paskolų, moka mažesnį antkainį už
nedideles paskolas (iki 1 mln. EUR), joms lengviau
gauti valstybės finansinę paramą. Tačiau bankų
paskolų politikos srityje padėtis nėra tokia gera. Nors
Lietuvoje mažiau MVĮ skundžiasi tuo, , kad bankai
mažiau linkę skolinti nei anksčiau, čia, palyginti su ES
vidurkiu, yra daugiau įmonių, kurių prašymai suteikti
paskolą buvo atmesti arba kurioms pateikto pasiūlymo
sąlygos buvo prastos. Be to, laikui bėgant pablogėjo
kai kurie rodikliai. Pailgėjo mokėjimų laikotarpiai,
padidėjo nedidelių paskolų antkainiai (2007 m.–
7 proc., 2013 m. – 18 proc.). Taigi, nors apskritai
Lietuvos MVĮ lengviau gauna finansavimą nei
atitinkamos ES įmonės, vis dar yra problemų,
reikalaujančių dėmesio ir politinių veiksmų.
Pasibaigus didelės pažangos metams, per kuriuos
buvo pradėta taikyti daug naujų priemonių, pvz.,
įsteigtas Baltijos inovacijų fondas, 2013 m. padaryta
nedidelė pažanga, daugiausia dėmesio skiriant
tolesniam anksčiau pradėtų taikyti priemonių
įgyvendinimui ir keitimui, o ne naujų priemonių
kūrimui. Nustatytos šios naujos priemonės:
– Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija –
ir Europos investicijų fondas (EIF) pradėjo įgyvendinti
Baltijos inovacijų fondo rizikos kapitalo investicijų
iniciatyvą („fondų fondas“), kuria siekiama didinti
kapitalo investicijas į Baltijos šalių įmones. Šis fondas,
veikdamas kaip fondų fondas, investuos
100 mln. EUR į privataus kapitalo ir rizikos kapitalo
fondus, kurių tikslinės šalys yra Baltijos šalys. Taip
siekiama toliau didinti kapitalo investicijas į MVĮ, norint
paskatinti augimą. EIF investuoja 40 mln. EUR,
prisidėdamas prie kiekvienos nacionalinės
agentūros – Lietuvos UAB „Investicijų ir verslo
garantijos“ (INVEGA), Latvijos garantijų agentūros
(LGA) ir Estijos KredEx – skiriamų 20 mln. EUR
investicijų.
.
![Page 12: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/12.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 12
Bendroji rinka
-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0
Vykdomų pažeidimų tyrimo procedūrų skaičius; 2013; Lietuva: 8; ES vidurkis: 30
Laiku neperkeltų direktyvų vėlavimo perkelti vidurkis (mėnesiais); 2013; Lietuva:10.8; ES vidurkis: 8
Dar neperkeltų bendrosios rinkos direktyvų skaičius; 2013; Lietuva: 4; ES vidurkis:8.69
MVĮ užsienyje sudarytos viešosios sutartys (bendros viešųjų sutarčių vertėsprocentinė dalis); 2013; Lietuva: 2.2; ES vidurkis: 2.6
Europos Sąjungoje importuojančios MVĮ (pramonės MVĮ procentinė dalis); 2011;Lietuva: 21.64; ES vidurkis: 17.47
Europos Sąjungoje eksportuojančios MVĮ (pramonės MVĮ procentinė dalis); 2011;Lietuva: 19.35; ES vidurkis: 13.89
Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.
Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)
Lietuvos veiklos rezultatai bendrosios rinkos srityje ir
toliau beveik atitinka ES vidurkį. Lietuvos MVĮ
bendrojoje rinkoje prekiauja aktyviau nei atitinkamos
ES įmonės. Dėl eksporto paminėtina, kad į kitas ES
valstybes nares eksportuoja viena iš penkių
gamybinių MVĮ, o ES vidurkis – mažiau kaip 14 proc.
(panašių duomenų apie paslaugas negauta). Be to,
didėja eksportuojančių ir importuojančių MVĮ dalis.
2008–2011 m. (naujausi duomenys) ir viena, ir kita
padidėjo po daugiau kaip 5 proc. Panašiu mastu kaip
ir kitų ES valstybių narių įmonės Lietuvos MVĮ
dalyvavo kitose šalyse rengiamuose viešuosiuose
konkursuose. Šalis taip pat yra toli pažengusi
kurdama prekybos bendrojoje rinkoje sąlygas, tiksliau
sakant – teisės aktus dėl bendrosios rinkos
perkeldama į nacionalinę teisę. Neperkeltų direktyvų
dėl bendrosios rinkos skaičius yra net dvigubai
mažesnis už ES vidurkį. Be to, pažeidimų nagrinėjimo
procedūrų skaičių Lietuva sumažino nuo 17 (2007 m.)
iki tik 8 (2013 m.) – mažiausio skaičiaus tarp 28 ES
valstybių narių. Vienintelė problema – ilgesnis
vidutinis laikas, kurio prireikia ES teisės aktams
perkelti į nacionalinę teisę. Tačiau, atsižvelgiant į tai,
kad šis skirtumas yra tik šiek tiek didesnis nei du
mėnesiai, tai gana nereikšmingas faktas.
Politikos pažanga buvo nedidelė, pagrįsta 2012 m.
patvirtintomis priemonėmis, kuriomis daugiausia
siekta padėti MVĮ taikyti techninius standartus.
Įgyvendinta tik viena svarbi priemonė – statybos
sektoriuje įsteigtas gaminių kontaktinis centras.
2013 m. sausio 29 d. Vyriausybės nutarimu
(„Valstybės žinios“, 2013 m., Nr. 13-619) viešajai
įstaigai „Versli Lietuva“ pavesta Lietuvoje vykdyti
kontaktinio centro funkciją. Ši įstaiga teiks MVĮ
konsultacijas, įskaitant patarimus, kaip apsisaugoti
nuo nesąžiningos komercinės veiklos.
![Page 13: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/13.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 13
Įgūdžiai ir inovacijos
-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0
Visų darbuotojams mokymus rengiančių įmonių procentinė dalis; 2010; Lietuva: 52;ES vidurkis: 66
Internetinės prekybos apyvarta; 2013; Lietuva: 10.83; ES vidurkis: 13.98
Internetu perkančių MVĮ procentinė dalis; 2013; Lietuva: 18.77; ES vidurkis: 26.31
Internetu prekiaujančių MVĮ procentinė dalis; 2013; Lietuva: 19.62; ES vidurkis:13.87
Rinkoje arba įmonei naujų inovacijų pardavimas (apyvartos procentinė dalis); 2010;Lietuva: 6.64; ES vidurkis: 14.37
Su kitomis įmonėmis bendradarbiaujančių novatoriškų MVĮ procentinė dalis; 2010;Lietuva: 8.76; ES vidurkis: 11.69
Inovacijas įmonėje diegiančių MVĮ procentinė dalis; 2010; Lietuva: 15.67; ESvidurkis: 31.83
Rinkodaros arba organizacines inovacijas diegiančių MVĮ procentinė dalis ; 2010;Lietuva: 26.39; ES vidurkis: 40.3
Produktų arba procesų inovacijas diegiančių MVĮ procentinė dalis; 2010; Lietuva:21.39; ES vidurkis: 38.44
Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.
Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)
Įgūdžiai ir inovacijos tebėra daugiausia rūpesčių
kelianti sritis Lietuvoje. Tai vienintelė sritis, kurioje
Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio. Lietuvos rezultatai
pagal daugelį rodiklių, kuriais vertinamas jos MVĮ
inovacinis pajėgumas, tebėra prastesni. MVĮ, kurios
diegia vidaus naujoves, dalis tesiekia pusę ES
vidurkio (atitinkamai 16 proc. ir 32 proc.). Nuo 2010 m.
Vyriausybė ėmėsi įvairių priemonių, kuriomis siekiama
skatinti inovacijas, pvz., pradėjo įgyvendinti Inovacijų
klasterių programą ir naudoti MTTP čekius. Tačiau
praeis šiek tiek laiko, kol šios priemonės pradės duoti
rezultatų ir bus įveiktas inovacijų atotrūkis. Priemonės,
kuriomis siekiama stiprinti elektroninę ir skaitmeninę
infrastruktūrą, jau davė tam tikrų rezultatų – nuo
2007 m. nuolat gerėjo rodikliai, kuriais vertinamas
elektroninių verslo priemonių taikymas. Vertinant
pagal MVĮ, kurios prekiauja internetu, dalį, Lietuva
viršija ES vidurkį (atitinkamai 20 proc. ir 14 proc.).
Vertinant pagal MVĮ, kurios perka internetu ir gauna
pajamų iš elektroninės prekybos, skaičių, Lietuvos
rezultatai labai pagerėjo. Vidutinė MVĮ elektroninės
prekybos pajamų dalis padidėjo daugiau kaip du
kartus – nuo 5 proc. (2007 m.) iki 11 proc. (2013 m.).
Tačiau vis dar būtina imtis papildomų veiksmų, nes
Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų ES valstybių narių.
Tas pats pasakytina ir apie mokymą, kurį MVĮ siūlo
savo darbuotojams. Šiuo požiūriu Lietuvos MVĮ atrodo
prasčiau už kitų ES valstybių narių MVĮ.
2013 m. ir per pirmuosius tris 2014 m. mėnesius
padaryta nedidelė politikos pažanga. Įgyvendintos tik
dvi svarbios priemonės:
– Ūkio ministerija patvirtino Lietuvos inovacijų
plėtros 2014–2020 metų programą. Į šį politikos
dokumentą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama
didinti verslo inovacinius gebėjimus, kurti vertės
tinklus, remti įmonių plėtrą ir skatinti tarptautinimą.
Šiuo dokumentu siekiama padidinti Lietuvos
ekonomikos konkurencingumą, sukuriant veiksmingą
inovacijų sistemą. Remiantis šiuo dokumentu bus
įgyvendinamos įvairios priemonės, kuriomis bus
siekiama spartinti mokslinių tyrimų komercinimą,
skatinti sektorių tarpusavio bendradarbiavimą,
klasterių ir tinklų veiklą ir integraciją į pasaulinę vertės
grandinę.
– Latvijos Šiaurės ministrų tarybos biuras
pradėjo įgyvendinti Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ir
pramonės mobilumo ir tinklų programą. Remiama
veikla apima tinklų veiklą ir klasterių
bendradarbiavimą, pvz., seminarus ir pratybas, skirtus
bendradarbiavimui programos prioritetinėse srityse
gerinti, pažintinius vizitus, stažuotes ir mokymą darbo
vietoje. Tikslinė grupė – fiziniai asmenys ir grupės,
![Page 14: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/14.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 14
atstovaujančios Šiaurės ir Baltijos šalių MVĮ, įskaitant
vieno asmens įmones, daugiausia dėmesio skiriant
kūrybiniams ir novatoriškiems pramonės sektoriams ir
su jais susijusioms struktūroms.
Aplinka
-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0
MVĮ, kurios pasinaudojo viešosios paramos priemonėmis gamindamos ekologiškusproduktus, procentinė dalis; 2013; Lietuva: 52; ES vidurkis: 26
MVĮ, kurių daugiau kaip 50 % apyvartos sudaro ekologiški produktai arba paslaugos,procentinė dalis; 2013; Lietuva: 33; ES vidurkis: 22
MVĮ, kurios siūlo ekologiškus produktus arba paslaugas, procentinė dalis; 2013;Lietuva: 27; ES vidurkis: 26
MVĮ, kurios pasinaudojo viešosios paramos priemonėmis vykdydamos efektyvausišteklių naudojimo veiksmus, procentinė dalis; 2013; Lietuva: 52; ES vidurkis: 35
MVĮ, kurios ėmėsi efektyvaus išteklių naudojimo priemonių, procentinė dalis; 2013;Lietuva: 84; ES vidurkis: 95
Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.
Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)
2013 metais Lietuvos rezultatai viršijo ES vidurkį.
Rodikliai, kuriais vertinama, kaip aktyviai Vyriausybė
rėmė MVĮ, rodo, kad Lietuva gerokai lenkia daugelį
kitų ES valstybių narių. Tai pasakytina ir apie paramą,
kurią MVĮ gavo tam, kad įgyvendintų efektyvaus
išteklių naudojimo užtikrinimo priemones, ir apie
paramą, kurią jos gavo ekologiškiems produktams
gaminti arba ekologiškoms paslaugoms teikti. Abiem
atvejais MVĮ, kurios pasinaudojo valstybės parama,
dalis yra gerokai didesnė nei daugelyje kitų valstybių
narių. Tačiau kol kas šios paramos rezultatai
nevienareikšmiai. Nors MVĮ, kurios gamina
ekologiškus produktus, ypač MVĮ, kurios tapo
specializuotais gamintojais, daugiau kaip pusę pajamų
gaunančiais iš prekybos šiais produktais, yra daugiau,
į efektyvaus išteklių naudojimo užtikrinimo priemones
investavusių MVĮ skaičius kol kas yra mažesnis.
2013 - 2014 m. Ūkio ministerija pagal 2009–2014 m.
Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios
pramonės inovacijų programą paskelbė tris kvietimus
teikti paraiškas. Programai skirtos lėšos naudojamos
projektams, susijusiems su novatoriškomis
aplinkosaugos technologijomis ir ekologiškais
produktais, įgyvendinti. Be to, pagal šią programą
siekiama stiprinti dvišalį Lietuvos ir Norvegijos
tarpusavio bendradarbiavimą. 2013 m. ir pirmuosius
tris 2014 m. mėnesius buvo tęsiamas šios programos
įgyvendinimas. Be kai kurių priemonių, kuriomis taip
pat buvo siekiama didinti inovacijas (žr. ankstesnį
skyrių), per paskutiniuosius 12 mėnesių šioje srityje
neįgyvendinta jokių specialių priemonių.
![Page 15: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/15.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 15
Tarptautinimas
-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0
Eksportuojant reikalaujamų dokumentų skaičius; 2014; Lietuva: 4; ES vidurkis: 4.25
Eksportuoti reikalingas laikas (dienomis); 2014; Lietuva: 10; ES vidurkis: 11.82
Eksporto sąnaudos (USD); 2014; Lietuva: 750; ES vidurkis: 1034.64
Importuojant reikalaujamų dokumentų skaičius; 2014; Lietuva: 5; ES vidurkis: 4.68
Importuoti reikalingas laikas (dienomis); 2014; Lietuva: 9; ES vidurkis: 10.71
Importo sąnaudos (USD); 2014; Lietuva: 800; ES vidurkis: 1069.89
Už Europos Sąjungos ribų importuojančios MVĮ (pramonės MVĮ procentinė dalis);2011; Lietuva: 9.46; ES vidurkis: 8.18
Už Europos Sąjungos ribų eksportuojančios MVĮ (pramonės MVĮ procentinė dalis);2011; Lietuva: 10.95; ES vidurkis: 9.68
Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.
Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)
Tarptautinimo srityje Lietuva atitinka ES vidurkį. Kaip
ir daugelyje kitų valstybių narių, MVĮ, kurios
prekiauja su ES nepriklausančiomis valstybėmis,
dalis yra gerokai mažesnė nei tų, kurios prekiauja
bendrojoje rinkoje. Vis dėlto, kaip ir bendrosios
rinkos atveju, palyginti su ES vidurkiu, Lietuvos MVĮ
daugiau eksportuoja į ES nepriklausančias valstybes
ir iš jų importuoja. MVĮ, kurios eksportuoja į užsienio
šalis ir iš jų importuoja, dalis pastaruoju metu nuolat
didėjo. Eksporto procentinė dalis labai priklauso nuo
sektoriaus. Remiantis naujausiais (2011 m.)
duomenimis, apdirbamosios pramonės sektoriuje
tokių įmonių yra apie 30 proc., o paslaugų, pvz.,
transporto ir logistikos, – apie 95 proc. 13 proc. MVĮ,
daugiausia apdirbamosios pramonės sektoriaus,
ketina 2014 m. eiti į naujas eksporto rinkas, 17 proc.
įmonių, daugiausia transporto ir logistikos sektoriaus,
numato plėtrą dabartinėse užsienio rinkose. Prie šio
prekybos pagyvėjimo prisidėjo palyginti palankios
prekybos sąlygos. Prekiaujant ne ES rinkose
patiriama mažiau išlaidų, sugaištama mažiau laiko ir
valdžios institucijoms nereikia pateikti daugiau
dokumentų, nei jų reikia pateikti kurioje nors ES
valstybėje narėje.
Per pastaruosius kelerius metus įgyvendinant
politiką padaryta labai maža pažanga, įgyvendinta tik
keletas priemonių , kuriomis būtų remiamas
tarptautinimas. Vietoj to daugiausia buvo tęsiamas to
paties priemonių rinkinio įgyvendinimas. Šios
priemonės – tai eksporto kredito garantijos,
pasirengimo eksportuoti gerinimo priemonės, pvz.,
mokymas, informavimo ir konsultavimo paslaugų
teikimas. Dar kitomis priemonėmis remiamas
dalyvavimas mugėse, parodose ir delegacijose,
subsidijų teikimas dalyvavimo išlaidoms padengti ir
reklaminės medžiagos rengimo pagalba įmonėms.
Tačiau dėmesys gali būti nukreiptas iš vieno
sektoriaus arba rinkos į kitą. Be to, Ūkio ministerija
parengė eksporto plėtros gaires. Jose daugiausia
dėmesio skiriama pradedančiosioms įmonėms ir
paramai plėtojant verslą, ieškant partnerių,
dalyvaujant mugėse ir t. t. Ūkio ministerija dalyvauja
tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvose, kuriomis
įgyvendinama ES Baltijos jūros regiono (BJR)
strategija, kuria siekiama remti inovacijas,
tarptautinių įmonių tinklų ir klasterių veiklą ir
bendradarbiavimą. Parengta nauja BJR iniciatyva
„BJR inovacijų ekspresas“. Ją įgyvendina Danija,
Suomija, Islandija, Lietuva, Norvegija ir Švedija.
2013 m. paskelbtas pirmasis Baltijos jūros regiono
MVĮ, MVĮ tinklams ir klasteriams skirtas kvietimas
teikti paraiškas. Šia iniciatyva siekiama remti
partnerystę ir bendradarbiavimą technologijų srityje,
partnerių paiešką, seminarus ir mokomuosius vizitus,
apsikeitimo patirtimi ir tarpklasterinės strategijos
plėtojimo veiklas. judumo ir mokymo programas,
galimybių studijas, strateginę ir tarpusavio
lyginamąją analizę.
![Page 16: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/16.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 16
3. Geroji patirtis Toliau pateiktas Lietuvos gerosios patirties pavyzdys, rodantis, ką vyriausybės turėtų daryti norėdamos remti
MVĮ.
Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelis jaunimui
Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelis yra norintiems pradėti savo verslą ar pradedančiosioms įmonėms
skirtas verslo konsultacijų ir mokymų paslaugų rinkinys. Jį sudaro keturių valandų trukmės konsultacijos,
prieš registruojant įmonę teikiamos tokiais klausimais, kaip įmonės juridinio statuso pasirinkimas ir įmonės
registravimas. Įregistruotos pradedančiosios įmonės turi teisę gauti 50 valandų trukmės profesionalias
konsultavimo paslaugas, susijusias su tokiais dalykais, kaip apskaita, darbo ir sutarčių teisė, licencijos ir
leidimai, verslo finansavimas ir kt, taip pat dalyvauti kursuose (trukmė – po 8 valandas 3 kartus) apskaitos,
rinkodaros, verslo plano rengimo, verslo procesų, strategijos, registravimo ir derybų, marketingo ir kt.
klausimais. Verslo krepšelį gali gauti jauni, ne vyresni kaip 29 metų amžiaus asmenys, norintys kurti verslą
arba neseniai jį pradėję. Asmenys, kuriantys didelės pridėtinės vertės verslą (start-up), gali naudotis
„StartupNitro“ krepšeliais, papildomai suteikiančiais teisę 3 mėnesius nemokamai naudotis 3 darbo vietomis.
Kol kas ši praktika pasitvirtino – vien 2013 m., naudodamiesi siūlomomis paslaugomis, jauni žmonės įsteigė
173 naujas įmones.
Nuorodos:
http://www.verslilietuva.lt/lt/paslaugos/paslaugos-pradedantiems-versla/verslo-pradzios-krepseliai/
Svarbios pastabos Europos iniciatyvos „Smulkiojo verslo aktas“ faktų suvestines rengia Europos Komisijos Įmonių ir pramonės
generalinis direktoratas, jos yra MVĮ veiklos rezultatų apžvalgos – pagrindinės su MVĮ susijusių klausimų
ekonominės analizės priemonės – dalis. Suvestinėse pateikiami naujausi statistiniai duomenys ir informacija
apie politiką, įgyvendinamą 28 ES valstybėse narėse ir devyniose ES nepriklausančiose valstybėse, kurios
taip pat prisideda prie ES Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (angl. CIP). Kasmet
rengiamos faktų suvestinės padeda susisteminti turimą informaciją, kad būtų galima įvertinti MVĮ politiką ir
stebėti, kaip įgyvendinama SBA. Jose apžvelgiama faktinė padėtis ir padaryta pažanga. Šios suvestinės
nėra valstybių narių politikos vertinimas, tačiau jas galima laikyti papildomu informacijos šaltiniu įrodymais
grindžiamai politikai plėtoti. Pavyzdžiui, faktų suvestinėse kalbama tik apie tas politikos priemones, kurias
vietos MVĮ politikos ekspertai laiko svarbiomis. Jose nėra ir negali būti aptariamos visos priemonės, kurių
Vyriausybė ėmėsi per ataskaitinį laikotarpį. Daugiau informacijos apie politiką pateikiama duomenų bazėje,
prie kurios galima prisijungti MVĮ veiklos rezultatų apžvalgos interneto svetainėje. Taip pat žr. kitame
puslapyje pateiktas išnašas.
Daugiau informacijos MVĮ veiklos rezultatų apžvalga
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm
Europos iniciatyva „Small Business Act“
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/index_en.htm
Europos smulkiojo verslo portalas
http://ec.europa.eu/small-business/index_lt.htm
![Page 17: Įmonės ir pramonė 2014 m. SBA faktų suvestinėeimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/lithuania_lt.pdfmažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia darbuotojų, čia sukuriama](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050601/5fa83374f3369b4ffa3957a7/html5/thumbnails/17.jpg)
2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 17
1 Prie 2014 m. SBA faktų suvestinės rengimo labai daug prisidėjo Isproje (Italija) įsikūręs Europos Komisijos
jungtinių tyrimų centras (toliau – JRC). JRC iš esmės patobulino metodologinį principą, duomenų rinkinio
statistinio apdorojimo metodus ir vaizdinį duomenų pateikimą.
2 Šioje SBA faktų suvestinėje pristatomos politikos priemonės – tik dalis tų priemonių, kurias Vyriausybė
įgyvendino 2013 m. ir pirmąjį 2014 m. ketvirtį. Šias priemones atrinko šalies MVĮ politikos ekspertas, sudaręs
sutartį su CARSA Spain (Įmonių ir pramonės GD pagrindinis rangovas rengiant 2014 m. faktų suvestines).
Ekspertų buvo prašoma atrinkti tik tas priemones, kurios, jų nuomone, buvo svarbiausios, t. y., tikėtina, darė
didžiausią poveikį nagrinėjamai SBA sričiai. Išsamus priemonių, apie kurias informaciją ekspertai surinko
rengdami šių metų faktų suvestines, sąrašas bus paskelbtas drauge su faktų suvestinėmis politikos strategijų
duomenų bazėje Įmonių ir pramonės GD interneto svetainėje. 3 Kvadrantinėje diagramoje pateikti du duomenų rinkiniai: pirma, remiantis paskutinių metų, apie kuriuos
turima informacijos, duomenimis, diagramoje pavaizduota dabartinė padėtis. Ši informacija išdėstyta išilgai X
ašies, pateiktos vertės yra 28 ES valstybių narių paprasto, nesvertinio aritmetinio vidurkio standartiniai
nuokrypiai. Dvi vertikalios punktyrinės linijos riboja plotą, kuriame esančios vertės yra ES vidurkiai. Antra,
kvadrantinėje diagramoje pavaizduota pažanga per tam tikrą laiką, t. y. 2008–2012 m. vidutinė metinio
augimo norma. Augimo normos apskaičiuotos remiantis atskirais rodikliais, pagal kuriuos nustatomi SBA
sričių vidurkiai. Taigi tam tikros SBA srities vidurkio vieta kuriame nors iš keturių kvadrantų suteikia
informacijos ne tik apie tai, kurioje vietoje pagal šią SBA sritį, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis,
tam tikra šalis yra tam tikru momentu, bet ir pažangą, padarytą 2008–2014 m.