mykolo romerio universitetas 2013

Download Mykolo Romerio universitetas 2013

Post on 30-Mar-2016

277 views

Category:

Documents

11 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Šiuo metu reikia galvoti ne apie tai, kaip apsaugoti vieną ar kitą Lietuvos universitetą, bet apie visą aukštojo mokslo sektorių. Juk universitetas – viena stipriausių institucijų, puoselėjančių Lietuvos tapatybę. Įgyvendindamas savo svarbiausią tikslą – kurti paklausias studijų programas, MRU įvertina šalies ūkio struktūrą ir pasaulines ūkio raidos tendencijas. Pasaulis išgyvena įprastinių paradigmų virsmą: ilgą laiką tikėję, jog visuomenės gerovę kuria technologijos, o socialiniai ir humanitariniai mokslai neduoda apčiuopiamos pridėtinės vertės, imame suvokti, jog taip nėra. Daugelyje ES šalių paslaugų sferos ryšys su dirbančiaisiais socialinių, humanitarinių, informatikos ir analogiškose srityse akivaizdus, todėl MRU čia regi savo studijų programų plėtotės perspektyvas. Galima prognozuoti, kad Lietuvoje paslaugų sektoriaus įnašas į BPV artimiausioje ateityje didės, o tai padidins socialinių ir humanitarinių mokslų vertę bei atsakomybę.

TRANSCRIPT

  • MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

    2013

    www.mruni.eu

  • 2013

    Vilnius, 2014

  • Mykolo Romerio universitetas 2013

    3

    TURINYS

    Pratarm 5

    Santrauka 9

    DARBAI IR LAIMJIMAI

    Studijos 15

    Mokslin veikla ir doktorantra 39

    Vadyba 61

    Tarptautikumas 73

    Projektin veikla 83

    Paslaug pardavimas 97

    ITEKLIAI IR GALIMYBS

    Biblioteka 99

    Informacini technologij pltra 107

    Kultra ir estetinis ugdymas 119

    Kno kultra ir sportas 127

    Socialins paslaugos 133

    Finansai ir kio veikla 137

    Svarbiausi Universiteto vykiai 2013 metais 145

    Summary 163

  • PRATARM

    5

    Pratarm

    Lietuvos auktasis mokslas viena i visuomens gyvenimo srii, kurioje pastaraisiais deimtmeiais vyko didiausi pokyiai. Lietuvos universitetai jo pasaulin erdv. Tarptautins publikacijos ir konferencijos, i usienio atvykstantys dstytojai, student main programos tapo prastu dalyku. Spariai keiiasi ir pasaulio auktojo mokslo veidas. Prie penkerius metus student bei dstytoj mobilumo projektai buvo gyvendinami tik Europoje, o dabar ir Piet Korjoje, Japonijoje, Kanadoje, JAV. Dar vienas naujas dalykas jungtiniai keli universitet diplomai. Svarbu tai, kad Lietuvoje galimyb gauti ikart dviej auktj mokykl diplom atsirado tuo pat metu, kaip ir kituose pasaulio universitetuose.

    Vienas i MRU veiklos prioritet jungtins studij programos, kurias baigusieji tampa dviej arba trij universitet magistrais. Jau turime nemaai absolvent, kurie daro skming karjer tarptautinse organizacijose. iais metais engtas dar vienas kokybikai naujas ingsnis ta linkme pradjo veikti MRU ir Londono Midlsekso universiteto Verslo ir medij mokykla (Bu-siness and Media School, BMS). Taigi atsirado galimyb Vilniuje gyti tarptautinio lygio auktj isilavinim, studentams utikrinamos studij slygos, kuri kai kas ieko svetur.

    Vykdomos jungtins su usienio universitetais studij programos kartu yra ir svarbus studij kokybs utikrinimo veiksnys. Mat jeigu Lietuvos auktoji mokykla dirba, tarkim, su Marselio ar Linco universitetu, vadinasi, gali bti lyginamas ir studij kokybs lygis, antraip tokia partneryst bt nemanoma. Tos Lietuvos auktosios mokyklos, kurios pastaraisiais metais pradjo teikti jungtini studij program diplomus, labai sustiprjo.

    Lietuvos vieojoje erdvje pastaruoju metu mginama suprieinti technologinius mokslus su socialiniais, humanitariniais mokslais. Tokia konfrontacija yra beprasm. Ikelti technologinius mokslus kaip prioritet didiul strategin klaida. Tai politik noras, galbt dl interes grupi poveikio, pasiekti trumpalaik efekt. Kokio nors prioritetinio mokslo ivis neturt bti reikia siekti moksl derms. Juk vairios mokslo sritys viena kit papildo. Paangiausios technologijos yra bejgs, jei jos nesuderintos su visuomens poreikiu. Gali atsitikti net taip, kad jos atsigr prie pai visuomen istorijoje jau yra taip buv. Be socialini, humanitarini moksl, be meno technologijos gali bti panaudotos prie visuomens gerov. Dl technologini moksl ir socialini moksl, men, humanitarini moksl suprieinimo nukenia valstyb, visuomen.

  • Mykolo Romerio universitetas 2013

    6

    Rugsjo mnes MRU vyko Lietuvos pirmininkavimo Europos Sjungos Tarybai tarptautin konferencija Socialini ir humanitarini moksl horizontai. Renginyje dalyvavo apie 400 taking Europos mokslinink, mokslo strateg ir politik, asociacij atstov, tarp kuri Europos galiotin mokslui ir inovacijoms dr. Maire Geoghegan Quinn, Europos mokslo ir inovacij generalinio direktorato generalinis direktorius dr. Robertas Janas Smitsas, Europos mokslo tarybos prezident prof. Helga Nowotny. Konferencijoje priimta Vilniaus deklaracija, pagal kuri numatoma modeliuoti Europos mokslo politikos ateit. Vilniaus deklaracijos akcentas integruotas poiris ir tarpdisciplinikumas, technologini, fizini ir socialini bei humanitarini moksl bendradarbiavimas. Vilniaus deklaracija ymi nauj socialini ir humanitarini moksl raidos etap. Europos mokslo politika anksiau buvo labiau paremta gamtos ir tikslij moksl potencialu. Akivaizdu, jog to nepakanka. Inovacij variklis turi veikti dviem taktais, o ne vienu. Btina atsivelgti socialines ir vertybines misijas, kurias gali gyvendinti socialiniai ir humanitariniai mokslai, tai demokratijos pltra, pilietikumas, mogaus gyvenimo prasminimas. Europos galiotin mokslui ir inovacijoms Maire Geoghegan Quinn lankydamasi Universitete pabr, kad modernios technologijos pateikia daug atsakym ikius, su kuriais mes susiduriame, taiau jos vienos nra pajgios isprsti kompleksini visuomens problem. ini visuomenms btinas savs painimas, o socialiniai ir humanitariniai mokslai yra raktas t painim.

    MRU, kelet met analizavs darbo rink ir visuomens poreikius, atrado perspektyvi socialini technologij ni. kurtas atitinkamas fakultetas, kuriame atidaryta jungtin socialini technologij programa su Londono Midlsekso universitetu, kuriama jungtin studij programa su Piet Korjos Dongseo universitetu.

    gyvendindamas savo svarbiausi tiksl kurti paklausias studij programas, MRU vertina alies kio struktr ir pasaulines kio raidos tendencijas. Pasaulis igyvena prastini paradigm virsm: ilg laik tikj, jog visuomens gerov kuria technologijos, o socialiniai ir humanitariniai mokslai neduoda apiuopiamos pridtins verts, imame suvokti, jog taip nra. Pasaulio ir ES valstybi raida patvirtina, kad vystantis ekonomikai, diegiant inovacijas, gamybos sferos indlis BVP struktroje maja ir auga paslaug sektoriuje sukuriamo BVP dalis. iuo metu Lietuvoje tik 3,3 proc. BVP sukuriama ems kyje, 28,4 proc. pramonje ir 68,4 proc. paslaug srityje. Vidutinikai ES paslaug sektoriuje sukuriama 73,4 proc., o JAV 79,7 proc. BVP. Poindustrinje epochoje paslaug sektoriaus pltra yra auganios ekonomikos poymis. Vien iame sektoriuje ES pastaraisiais metais daugja sukuriam nauj darbo viet. Daugelyje ES ali paslaug sferos ryys su dirbaniaisiais socialini, humanitarini, informatikos ir analogikose srityse akivaizdus, todl MRU ia regi savo studij program pltots perspektyvas. Galima prognozuoti, kad Lietuvoje paslaug sektoriaus naas BPV artimiausioje ateityje dids, o tai padidins socialini ir humanitarini moksl vert bei atsakomyb.

    Viso pasaulio auktojo mokslo laukia labai rimti pokyiai. Europoje labai maja auktojo mokslo rinka. Lietuvos laukia demografin duob: iais metais vidurines mokyklas baigia apie 50 tkst. abiturient, o 2020 m. j bus madaug 20 tkst. Panaios tendencijos pastebimos ir kitose Europos alyse. Anglijos, Vokietijos universitetai pradeda stokoti student, todl invazija Lietuvos rink bus vis aktyvesn.

    iuo metu reikia galvoti ne apie tai, kaip apsaugoti vien ar kit Lietuvos universitet, bet apie vis auktojo mokslo sektori. Juk universitetas viena stipriausi institucij, puoseljani Lietuvos tapatyb. Tai ypa svarbu, kai gilja demografin duob, tiesiogiai paveikianti ir mokyklas, ir universitetus. Nors atvyksta student i kit ali, jie nekompensuos majanio lietuvi student skaiiaus. Reikia gerai istudijuoti pasaulines auktojo mokslo

  • PRATARM

    7

    tendencijas, gerj ios srities patirt ir taip prisitaikyti j sau, kad nebt iblakytas alies intelektinis potencialas.

    Pasaulyje nuolat stiprja Azijos ali taka. Visas Azijos regionas intensyviai braio intelekto uvaldymo schemas ir tampa auktojo mokslo kokybs centru. Azijieiai prognozuoja, kad 2030 m. regiono produkcija sudarys 57 proc. pasaulinio vidaus produkto (iuo metu sudaro 27 proc.). Tokia pltra planuojama vis pirma siejant j su ini, vairi srii tyrim, auktojo mokslo pltra. Btina iekoti partnerysts su Japonija, Piet Korja, kitomis spariai besivystaniomis Azijos alimis, nes tai enkliai prisideda tobulinant sav studij kokyb.

    Azijoje rimtai keliamas klausimas dl visuotinio auktojo isilavinimo, o Lietuvoje neretai skaiiuojama, ar ne per daug studijuojanij universitetuose. Tai dvelkia provincialumu. Jeigu pas mus bus pritaikytas modelis, pagal kur vos 10 ar 15 proc. gyventoj gals gyti universitetin isilavinim, Lietuva praras perspektyv.

    Spalio 15 d. pasiraydami smlio pieinyje MRU rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis (viduryje) ir Midlsekso universiteto prorektor Myra Perry (deinje) atidar nauj dviej universitet padalin BMS.

  • Mykolo Romerio universitetas 2013

    8

  • SANTRAUKA

    9

    Mykolo Romerio universitetas 2013 metais

    Santrauka

    MRU yra antras didiausias Lietuvos universitetas. 2013 m. jame studijavo 17,5 tkst. student ir klausytoj. Apie du tredalius student yra pirmosios, tredalis antrosios, apie 150 treiosios studij pakopos. MRU vykdyta 113 studij program, i j 31 bakalauro, 76 magistro ir 6 doktorantros. Daugiausia MRU student studijavo teiss, ekonomikos, vieojo administravimo, socialinio darbo, psichologijos, politikos, verslo ir vadybos mokslus. 16 studij program vykdytos angl kalba, i j 10 kartu su usienio universitetais. iose programose kartu su lietuviais studentais studijavo 622 usienio ali pilieiai. 2013 m. studijas buvo priimta 4149 asmen (2 303 pirmos pakopos ir 1828 antros pakopos studijas). Studijas baig 3205 asmenys 1 709 bakalaurai ir 1 496 magistrai.

    Tarp svarbiausi 2013 m. studij srities pasiekim padjusi veikti bendra su Midlsekso universitetu (Jungtin Karalyst) Verslo ir medij mokykla (Business and Media School, BMS), 8naujos jungtins ir dviej diplom studij programos, 4 skmingai startavusios naujos komunikacijos krypties studij programos. Akademiniuose mainuose 2013 m. dalyvavo beveik 900 MRU akademins bendruomens nari student, dstytoj ir kit darbuotoj. Studij mainuose dalyvavo 668 studentai: ivyko 212, atvyko 456.

    Universitetas daug investavo studij kokyb, savarankiko mokymosi iteklius ir technologijas, ypa akcentuodamas student iniciatyvumo ir verslumo ugdym. Suformuota kompiuterin student grtamojo ryio sistema, kurioje klausimus apie studij kokyb atsak daugiau kaip 30 proc. MRU student

Recommended

View more >