mykolo romerio universiteto ekonomikos ir finansŲ fakulteto bankininkystĖs ir investicijŲ katedra

VP_rinkos_I_A_ MRU_2012 1

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETOEKONOMIKOS IR FINANSŲ FAKULTETO

BANKININKYSTĖS IR INVESTICIJŲ KATEDRA

Prof. dr. D.Jurevičienė lekt. P. Vaičiulis

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS

Paskaitų medžiagaI dalis


VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS


TURINYSĮvadas. Vertybinių popierių biržų atsiradimo istorija, palyginamosios VP biržų

charakteristikos............................................................................................................................1

Vertybinių popierių rinkų prekybos sistema. Teisinės bazės, reglamentuojančios šią prekybą, analizė

( įstatymai, nutarimai, instrukcijos, komentarai, praktiniai pavyzdžiai)..............................................33

Prekybos vertybiniais popieriais istorija


Prekybos vertybiniais popieriais istorija.

Vienas iš pirmųjų akcijas išplatino 1602 m. Olandijos Rytų Indijos bendrovė, pavadinusi šiuos VP dalyvaujančiais bendrovės veikloje (oland. actie de compangnie).1622 m. konkuruojanti Vakarų Indijos bendrovė savo naują emisiją išplatino ne tik Olandijoje, bet ir kaimyniniuose kraštuose. O verslo skolos VP atsirado dar seniau.


Niujorko akcijų biržos istorija (1792-1929) gegužė 17, 1792, 24 brokeriai pasirašo susitarimą

dėl prekybos, ir po medžiu, gatvėje pradeda savo veiklą šiuo metu 68 Wall Street..

kovo 8, 1817 Patvirtinamas oficialus pavadinimas of "New York Stock & Exchange Board".

balandžio 8, 1817 Persikeliama į vidų į išnuomotas patalpas antrame aukšte 40 Wall Street.

kovo 16, 1830 Buvo suprekiauta 31akcija: 26 akcijos United States Bank ir 5 akcijos Morris Canal and Banking Co.


vasario 1, 1869 Įvedamas privalomas listinguojamų kompanijų registravimas, siekiant išvengti niekinių akcijų atsiradimo rinkoje.

gegužės 1, 1869 Biržoje 533 nariai.

Niujorko akcijų biržos istorija (1792-1929)


rugsėjo 18, 1873 Birža uždaryta dėl Jay Cooke & Co., bankroto platinusios Northern Pacific Railroad akcijas. Daugybė nusivylusių investuotojų.



lapkričio 13, 1878 Pristatytas pirmasis telefonas.

sausio 29, 1881 Instaliuota elektrinė prekybos informacinė švieslentė.

sausio 23, 1895 NYSE rekomenduoja listinguojamomis kompanijom sudaryti, paskelbti ir išplatinti finansines ataskaitas savo akcininkams.




lapkričio 17, 1927 Pirmasis užsienio emitentas. (Austrian Credit-Anstalt.)

birželio 12, 1928 Pirmą kartą dienos akcijų apyvarta viršijo 5,000,000 akcijas (5,252,425 vnt.)

spalio 29, 1929 Akcijų apyvarta : (16,410,030 vnt.) http://www.youtube.com/watch?

v=TQUcoSy1yMA&NR=1


Niujorko akcijų biržos istorija (1980-2009) rugpjūčio 18, 1982 Pirmą kartą dienos

apyvarta viršija 100 milijonų (132,681,120 vnt.).

lapkričio 7, 1988 NYSE atidarė atstovybę Londone sudarydama galimybę Europinėm kompanijom patekti į listinguojamus biržos sąrašus.

spalio 28, 1997 Pirmą kartą dienos apyvarta viršija milijardą akcjių (1,202,550,000 vnt.)


Niujorko akcijų biržos istorija (1980-2009) sausio 4, 2001 Dienos apyvarta - 2.129

milijardai akcijų. rugsėjo 11, 2001 Teroristinės atakos metu

sugriauta Pasaulinis Prekybos Centras. NYSE uždaryta 4 dienom , tai ilgiausias uždarymo laikotarpis nuo 1933 m., atidaryta 2001.09.17, dienos apyvarta 2.37 milijardai.


NYSE 2011 m. Daily Market Summary Trade Date: 04/21/2011

NYSE GROUP TRADING INFORMATIONNYSE ListedMatched Share Volume1,209,892,307Trades4,356,176Value of Trading ($ millions)39,106.8NYSE Arca & AMEX ListedMatched Share Volume198,835,868Trades571,584Value of Trading ($ millions)10,497.3NASDAQ ListedMatched Share Volume228,218,539Trades1,197,454Value of Trading ($ millions)8,128.2NYSE INDEX CLOSESComposite 8,504.36 46.71Energy 14,256.87 97.40Financial 5,152.19 35.73Health Care 7,064.98 12.45NYSE GROUP TRADING INFORMATION YEAR-TO-DATE SUMMARY NYSE ListedMatched Share Volume (billions of shares)118.1Trades (millions of trades)419.3Value of Trading ($ billions)3,681.6NYSE Arca & AMEX ListedMatched Share Volume (billions of shares)23.3Trades (millions of trades)62.9Value of Trading ($ billions)1,153.5NASDAQ ListedMatched Share Volume (billions of shares)19.1Trades (millions of trades)102.1Value of Trading ($ billions)613.2Number of Trading Days77

Represents the total number of shares of equity securities and exchange-traded funds (ETFs) executed on the NYSE Group's exchanges, as reported to the Consolidated Tape. Figures are not ITS-adjusted. Includes all NYSE Crossing Sessions.


NYSE prekybos sesijos rezultataiSymbol CUSIP TradeDate Open High Low Close VWAP NetChangeNYSEVol Trades (0-2000 shrs)Trades (2001-5000 shrs)Trades (5001-10000 shrs)Trades (10000+ shrs)Volume (0-2000 shrs)Volume (2001-5000 shrs)Volume (5001-10000 shrs)Volume (10000+ shrs)SellShortVolBuyVolA 00846U101######## 30.51 30.81 30.30 30.74 30.62 0.13 1,124,700 4,461 7 2 1 1,039,800 17,5 15,6 51,8 574,053 1,118,777AAV 00762L101 ######## 41216 41218 10.80 41214 10.99 0.30 263,8 468 17 0 1 168 50,7 0 45,1 118,965 251,819ABA 10392520 ######## 25.76 25.93 25.65 25.75 25.78 -0.01 4 13 0 0 0 4 0 0 0 239 3,51ABC ######## ######## 41.48 41.66 15097 41.48 41.39 -0.24 478,6 2,27 8 2 3 368,4 28,8 15,8 65,6 119,97 478,364ABD 00081T108 ######## 13.82 14.51 13.75 40982 14.13 0.16 264,2 1,268 7 0 0 245,4 18,8 0 0 134,768 261,46ABH 3687100 ######## 10.50 10.85 9.40 9.68 9.83 -0.67 992,7 3,206 36 6 3 787,3 115,7 34,6 55,1 401,22 981,629ABM 957100 ######## 19.87 20.19 19.67 19.88 19.91 0.02 140,1 930 0 0 0 140,1 0 0 0 79,138 139,738ABN 937102 ######## 57.75 21490 57.51 57.62 57.76 0.22 29,5 212 0 0 0 29,5 0 0 0 7,545 28,451ABN PRE 00372P203######## 21.65 21.65 21.32 21.49 21.50 -0.38 28 59 2 0 0 23 5 0 0 9,1 28,044ABN PRF 00080V203######## 23.20 23.58 41052 23.58 23.19 0.18 5,8 17 0 0 0 5,8 0 0 0 0 5,52ABT 2824100 ######## 53.37 53.39 52.82 53.23 53.14 -0.32 2,336,000 7,591 36 5 3 1,975,300 98,6 34,8 227,3 835,54 2,317,677ABV 20441W203######## 82.30 85.22 81.76 85.17 30834 3.69 406,2 2,091 7 0 0 386,3 19,9 0 0 113,86 391,295ABW PRA ######## ######## 40964 40964 40964 40964 40964 -0.09 1,9 3 0 0 0 1,9 0 0 0 0 1,95ABX 67901108 ######## 53.00 53.99 52.42 53.55 53.29 1.60 2,574,500 9,335 55 7 4 2,185,000 157,6 57,8 174,1 1,349,584 2,537,202ACC 24835100 ######## 26.17 26.52 25.56 26.52 40994 0.42 147,3 916 3 0 0 137,6 9,7 0 0 84,086 146,791ACE PRC G0070K111######## 24.85 24.95 24.70 24.92 24.85 -0.06 11,3 43 0 0 0 11,3 0 0 0 1,623 11,466ACF 03060R101######## 14.56 14.56 13.80 14.50 14.14 0.12 597,6 2,052 16 3 2 489,2 54,5 25,8 28,1 132,336 595,354SHG 8,25E+08 ######## 107.00 108.09 105.49 106.90 106.99 0.76 50,1 273 0 0 0 50,1 0 0 0 15,557 50,489ZNT 9,89E+08 ######## 12510 34.67 33.99 34.21 34.23 0.13 286,9 1,701 3 0 0 275,3 11,6 0 0 173,837 284,279ZQK 74838C106######## 8.99 02.Rgs 8.66 8.88 8.92 -0.12 601,5 2,13 14 4 0 535,5 41,3 24,7 0 227,98 596,14ZTR 9,9E+08 ######## 4.77 4.79 4.74 4.76 4.77 -0.01 87,9 107 9 1 1 41 27,2 5,7 14 33,233 88,745ZZ 8,12E+08 ######## 06.Rgs 13.Rgs 8.36 8.95 8.69 -0.16 298,6 1,175 4 1 0 281,3 10,6 6,7 0 155,81 296,732


NYSE prekybos sesijos rezultatų struktūra


VP atsiradimo istorija Lietuvoje Paroda „Vertybiniai popieriai Lietuvoje. Akcijos ir lakštai. 1872-1940“ Parodoje eksponuoti vertybiniai popieriai - akcijos ir lakštai (paskolų lakštai, obligacijos, bonai,

pasižadėjimo ir įkaito (arba hipotekos) lakštai) - bei kiti jiems artimi turtinės teisės dokumentai. Akcijos Lietuvoje imtos platinti XIX a. pirmoje pusėje, Klaipėdoje įsteigus pirmąją akcinę bendrovę, tačiau vertybinių popierių rinka susiformavo tik XIX a. pabaigoje, kai visoje šalyje masiškai pradėjo steigtis akcinės bendrovės. Parodos chronologiniai rėmai apėmė laikotarpį nuo 1872 m., kai buvo įsteigta pirmoji akcinė bendrovė Vilniuje - Žemės bankas, iki 1940 m., kai TSRS okupavo Lietuvą ir buvo nacionalizuotos visos kredito įstaigos, pramonės, prekybos ir kitos įmonės.

Parodoje eksponuoti vertybiniai popieriai suskirstyti į rūšis ir išdėstyti chronologine tvarka pagal laikotarpius: seniausi vertybiniai popieriai, išleisti nuo XIX a. pabaigos iki Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 m.; valstybės ir savivaldybių paskolų lakštai; akcinių bankų ir kitų kredito įstaigų vertybiniai popieriai; akcinių bendrovių vertybiniai popieriai, išleisti Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m. Parodoje eksponuoti ir 1920-1939 m. Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte bei lietuviško kapitalo bendrovių, įsteigtų JAV, išleisti vertybiniai popieriai. Laikotarpio iki 1918 m. pateikti tik Lietuvoje įsteigtų arba čia savo skyrius turėjusių akcinių bendrovių leisti turtinės teisės dokumentai ir miestų paskolų obligacijos. Į parodą nepateko kiti, mažai su Lietuva susiję vertybiniai popieriai, tačiau gausiai cirkuliavę mūsų krašte. 1918-1940 m. valstybės iždo, vidaus ir užsienio paskolų, įkaito lakštai, paskolų kvitai, akcinių bankų, kitų akcinių bendrovių laikinieji žyminiai, akcijos, jų bandiniai, pavyzdžiai bei projektai sudarė didžiausią ir įvairiausią parodoje pateiktų muziejinių vertybių dalį.


VP atsiradimo istorija Lietuvoje Parodoje pristatyti apie du šimtai įvairių vertybinių popierių iš Lietuvos

banko muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Trakų istorijos muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, taip pat privačių Aleksandro Kubilo ir Virgilijaus Poviliūno kolekcijų. Tai tik dalis dokumentų, išleistų į apyvartą nagrinėjamu laikotarpiu. Kai kurių akcinių bendrovių ir bankų vertybiniai popieriai sunaikinti ar dingo karo ir pokario suirutės metu, dalis jų buvo išvežta į užsienį, dalis saugoma įvairiose privačiose kolekcijose.


Vilniaus VP biržos istorija


Vilniaus VP biržos istorija 1991

Pradėta Valstybės turto masinė privatizacija. 1993

balandžio 20 d. Įvyko steigiamasis NVPB akcininkų susirinkimas; išrinkta NVPB Taryba, paskirta NVPB Valdyba. gegužė Organizuoti pirmieji parengiamieji kursai finansų makleriams. gegužės 11 d. NVPB įregistruota Vertybinių popierių komisijoje. rugsėjis Biržos struktūroje pradėjo funkcionuoti centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. rugsėjo 14 d. Įvyko pirmoji Biržos prekybos sesija.

1994 rugpjūčio 23 d. Įvyko pirmoji prekybos sesija, panaudojant SBF-Paryžiaus biržos dovanotą prekybos sistemą ir IBM AS/400 kompiuterį. rugpjūtis Išleisti Vyriausybės vertybiniai popieriai ir pradėta prekyba jais Biržoje.



liepa Tarp Biržos, LCVPD bei Lietuvos Banko pasirašyta sutartis dėl atsiskaitymų vykdymo per Lietuvos Banko atsiskaitymų centrą. liepa Pradėta kasdienė prekyba vyriausybės vertybiniais popieriais; pradėta prekyba akcijomis du kartus per savaitę.

1996 vasaris Priimtas Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas. rugpjūtis Pradėtas Valstybės bei savivaldybių turto privatizavimas per Biržą. gruodžio 2d. Pradėta kasdienė prekyba akcijomis.

1998 balandžio 1 d. Pradėta nepertraukiama prekyba akcijomis. birželis Birža tapo Pasaulio biržų federacijos nare-korespondente. birželio 1 d. Savanoriškumo principais suformuoti Oficialusis ir Einamasis prekybos sąrašai bei paskelbtas Nelistinguojamų vertybinių popierių sąrašas.



vasario 1 d. Įsigaliojo naujos Prekybos taisyklės bei pradėta nepertraukiama prekyba skolos vertybiniais popieriais. vasario 2 d. Įvyko 1000-oji prekybos sesija. balandis Birža pradėjo skaičiuoti naują kainų indeksą LITIN-10, kurio bazę sudaro 10 likvidžiausių įmonių vertybiniai popieriai. Pradinė indekso reikšmė - 1000 punktų. balandžio 24 d. Pasirašytas Bendradarbiavimo memorandumas tarp trijų Baltijos šalių biržų - Rygos, Talino ir Vilniaus. rugsėjis Biržoje pradėta prekiauti įmonių obligacijomis.



sausio 3 d. Paskelbtas Baltijos šalių biržų Baltijos vertybinių popierių sąrašas "Baltic List". gegužės 5 d. Birža kartu su Talino bei Rygos vertybinių popierių biržomis pasirašė Ketinimų protokolą dėl prisijungimo prie Šiaurės šalių vertybinių popierių biržų aljanso NOREX.



balandžio 1 d. Patikslinta LITIN-10 ir LITIN-G indeksų skaičiavimo metodika. Į LITIN-G indekso bazę įtraukiamos tik listinguojamos akcijos. rugpjūčio 9 d. Pasirašytas Bendradarbiavimo memorandumą su Varšuvos birža dėl keitimosi informacija, dalinimosi rinkos organizavimo ir plėtojimo patirtimi bei naudojimosi bendromis technologijomis.



sausio 15 d. Įvyko 2000-oji prekybos sesija. Per 2000 prekybos sesijų sudaryta daugiau nei 297 tūkst. sandorių už 12 mlrd. Lt. liepos 30 d. LITIN-10 indeksas pirmą kartą peržengė 2000 punktų ribą.



vasario 9 d. Birža tapo Pasaulio biržų federacijos (WFE) asocijuota nare. gegužės 28 d. Didžiausia Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė OMHEX ir Valstybės turto fondas užbaigė sandorį, pagal kurį OMHEX įsigijo 44,3 proc. AB "Nacionalinė vertybinių popierių birža" ir 32 proc. AB "Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas" akcijų.



kovo 24 d. OMX Baltijos biržos pristato Baltijos investicinių fondų centro tinklalapį www.omxgroup.com/balticfunds. gruodžio 04 d. OMX Baltijos šalių vertybinių popierių biržos pradėjo skaičiuoti naujus indeksus - Baltijos vertybinių popierių rinkos lyginamasis indeksas (OMX Baltic Benchmark), prekybinis indeksas (OMX Baltic 10), sektoriniai indeksai bei visų trijose Baltijos biržose esančių bendrovių akcijų indeksas (OMX Baltic).Atskiri vietiniai biržų indeksai OMX Vilnius, OMX Tallinn, OMX Riga skaičiuojami toliau.



sausio 01 d. Talino, Rygos ir Vilniaus vertybinių popierių biržos pristatė bendrą narystę visose trijose OMX Baltijos šalių biržose. Esamiems ir būsimiems nariams suteikiama galimybė per bet kurią iš Baltijos šalių biržų tapti visų biržų nariu iš karto. Bendra narystė visose trijose biržose nariams užtikrina sklandesnį paraiškos dėl narystės pateikimo procesą bei sumažina narystės mokesčius.geužės 21 d. OMX Baltijos šalių vertybinių popierių biržos pertvarkė esamą prekybos sąrašų struktūrą: buvo sugriežtinti reikalavimai bendrovėms įtraukiamoms į Oficialųjį prekybos sąrašą, ir vietoje esančių Einamojo prekybos sąrašo ir Rygos biržos Laisvojo prekybos sąrašo pristatytas vienas bendras Papildomasis prekybos sąrašas.


Vilniaus VP biržos istorija 2010 metai

Vasario 3 d. JAV viešintis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius atidarė prekybos sesiją NASDAQ akcijų rinkoje.Vasario 8 d. NASDAQ OMX paleido prekybos sistemą INET septyniose savo rinkose Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse.Vasario 17 d. Pradėta prekiauti AB „Linas Agro Group“ akcijomis vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius.


Vilniaus VP biržos prekybos rezultatai 2006 09 05

Apyvarta 1 464 382,50 EUR, 1 621 119 vnt. Emisijų skaičius oficialus 10+ einamasis 33.

NASDAQ OMX Baltic einamoji prekybos statistika 2012 m.


VP pasaulio biržos WFE 54 Members, as of October 2011 Amman Stock Exchange

Athens ExchangeAustralian Securities ExchangeBermuda Stock ExchangeBM&FBOVESPA S.A.BME Spanish ExchangesBolsa de Comercio de Buenos AiresBolsa de Comercio de SantiagoBolsa de Valores de ColombiaBolsa de Valores de LimaBolsa Mexicana de ValoresBourse de CasablancaBourse de LuxembourgBSE Limited

Bursa MalaysiaCBOE Holdings, Inc.CME GroupColombo Stock ExchangeCyprus Stock ExchangeDeutsche Börse AGThe Egyptian Exchange

Gretai Securities ExchangeHong Kong Exchanges and ClearingIndonesia Stock ExchangeIntercontinentalExchange ICEInternational Securities Exchange - ISEIrish Stock ExchangeIstanbul Stock ExchangeJohannesburg Stock ExchangeKorea Exchange


VP pasaulio biržos WFE 54 Members, as of October 2011 London Stock Exchange Group

Malta Stock Exchange Moscow Interbank Currency Exchange

NASDAQ OMXNational Stock Exchange of India LimitedNYSE EuronextOsaka Securities ExchangeOslo BørsPhilippine Stock Exchange

RTS Stock Exchange Saudi Stock Exchange (Tadawul)

Shanghai Stock ExchangeShenzhen Stock ExchangeSingapore ExchangeSIX Swiss ExchangeStock Exchange of MauritiusStock Exchange of Thailand

Taiwan Futures Exchange (TAIFEX)Taiwan Stock Exchange (TWSE)Tel-Aviv Stock ExchangeTMX Group Inc.Tokyo Stock Exchange Group, Inc.Warsaw Stock ExchangeWiener Börse AG


1 seminaras tema “ Pasaulio biržų istorijos ir aktyvumo apžvalga 2012.03.01 dienos prekybos rezultatai”.Atsiskaitymas už seminarą 2012.03.02-2012.03.07 , pateikimo forma – prezentacija, rekomenduojamas bylos formatas – *.*ppt.

Istorija, kertinės datos. Prekybos rezultatai: Apyvarta vnt./EUR Sandorių skaičius vnt. Emisijų skaičius listingo sąraše. Investicijų vertė gyventojų skaičius - EUR. (gyventoju

sk./rinkos kapitalizacija , pastaba būtina įvertinti VP biržų skaičių šalyje)

http://world-exchanges.org/member-exchanges/key-information

VP prekybos sistema


NASDAQ OMX Vilnius

CENTRINIS DEPOZITORIUMAS

LIETUVOS BANKAS(nuo 2012 LR Vertybinių popierių komisija,

kaip LB priežiūros padalinys)

KLIRINGOBANKAS

E M I T E N T A I

A K C I N I N K A I

UŽBIRŽINĖ RINKA

FMĮ

FMĮ

FMĮ

FMĮ

UŽSIENIO DEPOZITORIUMAI

INSTITUCINIAIINVESTUOTOJAIKITI DALYVIAI

INVESTUOTOJAI

INVESTUOTOJAI

LIETUVOS CENTRINIO VERTYBINIŲ POPIERIŲ DEPOZITORIUMO VIETA

BENDROJOJE VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS SISTEMOJE

VĮ REGISTRŲ CENTRAS


Pagrindiniai teisės aktai

Vertybinių popierių įstatymas; Akcinių bendrovių įstatymas; Finansinių priemonių rinkų įstatymas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas; Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas; Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas; Buhalterinės apskaitos įstatymas; Finansų įstaigų įstatymas; Civilinis kodeksas


LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė

ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą. Kai šio Įstatymo normos taikomos ir akcinei bendrovei, ir uždarajai akcinei bendrovei, vartojamas žodis „bendrovė“.

2. Įstatyme nenustatytus akcinių bendrovių, kurios pagal Vertybinių popierių įstatymą laikomos vertybinių popierių emitentais, reglamentavimo ypatumus nustato Vertybinių popierių įstatymas. Šio Įstatymo nuostatos dėl akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, taikomos akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

3. Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.



2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas

akcijomis. 2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. 3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. litų.

Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.

4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip. Akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.

5. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „AB“. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „UAB“.



3 straipsnis. Akcininkai 1. Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie

turi įsigiję bendrovės akcijų. 2. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias

teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas.



14 straipsnis. Akcininkų teisės ir pareigos 1. Akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai,

taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais.

2. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

7. Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.


LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMAS 15 straipsnis. Turtinės akcininkų teisės 1. Akcininkai turi šias turtines teises: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti

bendrovės lėšų; 3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio

Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis; 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus

atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises akcinėse bendrovėse turi asmenys,

kurie buvo akcinės bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje (toliau – teisių apskaitos dienos pabaigoje).



16 straipsnis. Neturtinės akcininkų teisės 1. Akcininkai turi šias neturtines teises: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų

susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose; 4) gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė

dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;

6) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises. 2. Bendrovės įstatuose gali būti nustatytos ir kitos neturtinės teisės. 3. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar

apribota šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją.


LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMAS 17 straipsnis. Akcininko balsavimo teisė 1. Balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose iki pirmosios akcijų

emisijos apmokėjimo termino, nurodyto steigimo sutartyje, pabaigos, suteikia pasirašytos akcijos, už kurias įmokėti pradiniai įnašai. Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.

2. Jei visos bendrovės akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai viena mažiausios nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą, o kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš mažiausios nominalios akcijos vertės.

3. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad kai kurių klasių privilegijuotosios akcijos balsavimo teisės nesuteikia. Privilegijuotųjų akcijų, kurios nesuteikia balsavimo teisės, savininkams teisė balsuoti suteikiama šio Įstatymo nustatytais atvejais.

4. Akcininkas, išskyrus atvejį, kai jis yra įsigijęs visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtraukto klausimo sprendimo projekte numatyta, kad teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų suteikiama jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas − fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas − juridinis asmuo.


LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMAS 18 straipsnis. Akcininko teisė gauti informaciją 1. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo

sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

2. Bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama neatlygintinai, jei ko kita nenumato bendrovės įstatai. Įstatuose nustatytas atlyginimas negali viršyti šių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų.

3. Akcinės bendrovės akcininkams pateikiamame akcinės bendrovės akcininkų sąraše turi būti nurodyti akcinės bendrovės turimi kiekvieno akcininko, o jei akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko ir jų atstovo duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė), akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams pateikiamas šio Įstatymo 411 straipsnyje nurodytas sąrašas.



38 straipsnis. Bendrovės nuosavo kapitalo sudėtis 1. Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro: 1) apmokėto įstatinio kapitalo dydis; 2) akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis); 3) perkainojimo rezervas; 4) privalomasis rezervas; 5) rezervas savoms akcijoms įsigyti; 6) kiti rezervai; 7) nepaskirstytasis rezultatas − pelnas (nuostoliai).



40 straipsnis. Akcijos 1. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų

savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

2. Visos bendrovių akcijos yra vardinės. 3. Akcijos pagal jų savininkams suteikiamas teises

skirstomos į klases. 4. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti

nurodytos bendrovės įstatuose. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos.



5. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro. Pagal akcininko prievoles akcijos savininkai atsako solidariai.

6. Akcijos nominali vertė turi būti išreikšta litais be centų. 7. Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. 8. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti

nematerialios arba materialios. 9. Nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo,

kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.



44 straipsnis. Akcijų pasirašymas 1. Akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar

juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atvejį. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Akcinių bendrovių akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų pasitelkiant reguliuojamos rinkos operatoriaus technines priemones, pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos bankas.



55 straipsnis. Obligacijos 1. Bendrovės obligacija yra terminuotas ne nuosavybės

vertybinis popierius, pagal kurį bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Šie įsipareigojimai turi būti nurodyti sprendime išleisti obligacijas ir obligacijų pasirašymo sutartyje.

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti obligacijas ir obligacijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyta obligacijos nominali vertė, metinių palūkanų dydis, fiksuota obligacijos išpirkimo data, nuo kurios obligacijos savininkas įgyja teisę gauti iš bendrovės pinigų sumą, kurią sudaro obligacijos nominali vertė ir metinės palūkanos.



3. Tos pačios emisijos obligacijos jų savininkams suteikia vienodas teises. 4. Sprendimą išleisti obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta

balsų dauguma. Įstatuose gali būti numatyta, kad sprendimą išleisti obligacijas priima valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas). Sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas šio Įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Obligacijų savininkas turi tokias pat teises kaip ir kiti bendrovės kreditoriai. 6. Akcinė bendrovė prieš išleisdama viešai platinamas obligacijas turi sudaryti

sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku. Šia sutartimi vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas įsipareigoja ginti tam tikros emisijos obligacijų savininkų interesus santykiuose su akcine bendrove, o akcinė bendrovė įsipareigoja jam už tai atlyginti. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas privalo taip ginti obligacijų savininkų teises ir teisėtus interesus, kaip jis gintų savo teises ir teisėtus interesus būdamas visų šios emisijos obligacijų savininkas. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos obligacijų savininkų teisės.



9. Jeigu obligacijos savininkas ar jo vertybinių popierių sąskaitas tvarkantis vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas per 3 metus nuo obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytos obligacijų išpirkimo datos nepateikia reikalavimo išpirkti obligaciją, obligacijos savininkas praranda šio reikalavimo teisę.

10. Obligacijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais jų savininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Obligacijų ir jų apyvartos apskaitai taikomi nematerialioms akcijoms nustatyti reikalavimai.

11. Uždarosioms akcinėms bendrovėms draudžiama obligacijas platinti viešai.


LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMAS 56 straipsnis. Konvertuojamosios obligacijos 1. Bendrovė gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, pasibaigus

jų išpirkimo terminui, gali būti pakeistos į šios bendrovės akcijas. 2. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis

akcininkų susirinkimas. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcininkai. Jei sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nurodoma, kad išleidžiamos konvertuojamosios obligacijos gali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas, šiam sprendimui priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų savininkų sutikimas, priimtas balsuojant atskirai šių akcijų savininkams.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, nominalių verčių sumai.



60 straipsnis. Dividendai 1. Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam

nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir jos apmokėjimo terminas nepasibaigęs, akcininko dividendas mažinamas proporcingai neapmokėtos akcijos kainos daliai. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, dividendas nemokamas. Įstatuose gali būti nustatyta, kad mažinamas ir apmokėtų akcijų dividendas, jeigu už jas baigta mokėti tais finansiniais metais, už kuriuos skiriamas dividendas.

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai.



3. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki; 2) paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra

neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų

mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.

4. Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama.

5. Bendrovė dividendus išmoka pinigais. 6. Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo,

paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.


LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMAS 2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024 Vilnius

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir reguliuojamos rinkos.

2. Kai kurie šio įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis mutandis taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (toliau – kredito įstaigos).


LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMAS

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Buveinės valstybė narė: 1) finansų maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota įmonės

buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra įmonės arba fizinio asmens buveinė;

2) reguliuojamos rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota reguliuojamos rinkos buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta reguliuojama rinka pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė;

3) daugiašalės prekybos sistemos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė.

2. Daugiašalė prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą. .



4. Finansinė priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių: 1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai; 2) pinigų rinkos priemonės; 3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai; 4) su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu

susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba prekėmis;

5) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus);

6) su biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis;



7) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir atsiskaitymai už šias prekes yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba už jas privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1287/2006);

8) kredito rizikos perkėlimo išvestinės priemonės; 9) finansiniai susitarimai dėl skirtumų; 10) su klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis, infliacijos rodikliais ar

kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio šalių pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1287/2006.



13. Investicinės paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla:

1) pavedimų priėmimas ir perdavimas; 2) pavedimų vykdymas klientų sąskaita; 3) sandorių sudarymas savo sąskaita; 4) finansinių priemonių portfelio valdymas; 5) investavimo rekomendacijų teikimas; 6) finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas

išplatinti; 7) finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti; 8) daugiašalės prekybos sistemos administravimas.



29. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.



4 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla

1. Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.


LIETUVOS RESPUBLIKOS INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMAS


LIETUVOS RESPUBLIKOS INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMAS

2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-975 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato indėlių, laikomų Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose (toliau – bankai), Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (toliau – bankų filialai) bei Centrinėje kredito unijoje ir kredito unijose (toliau – kredito unijos), draudimo tvarką ir šių indėlių draudimo išmokų dydį bei bankų, finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių, turinčių teisę teikti investicines paslaugas (toliau – įmonės), taip pat bankų filialuose, užsienio finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialuose (toliau – įmonių filialai) prisiimtų įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką ir draudimo išmokų dydį.


Indėlių draudimas

5 straipsnis. Draudimo suma 1. Indėlių draudimo suma yra lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke,

banko filiale arba kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100 000 eurų atitinkanti suma litais.

2. Papildomai apdraudžiamo indėlio draudimo suma yra lygi indėlio ir sumos, kuri išmokama pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau ji negali viršyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo sumų.

3. Įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi banko ar įmonės, taip pat banko filiale ar įmonės filiale prisiimtiems įsipareigojimams investuotojui draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 22 000 eurų atitinkanti suma litais.


Investicijų draudimas Nuo 2002 metų vidurio VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pradėjo drausti

finansų įstaigų įsipareigojimus investuotojams. Šiuo metu Lietuvos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistema yra suderinta su ES teise ir atitinka pagrindinius ES šalių indėlių draudimo sistemos principus.

Įsipareigojimų investuotojams draudimas – sistema, užtikrinanti, kad investuotojų lėšos, patikėtos bankams, finansų maklerio įmonėms ir valdymo įmonėms, turinčioms teisę teikti investicines paslaugas, yra saugios tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė yra perleidusi arba panaudojusi be investuotojo valios. Draudimo įmokos, kurias privalomai moka bankai į Indėlių draudimo fondą, o finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės, turinčios teisę teikti investicines paslaugas, į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą panaudojamos tam, kad įsipareigojimų investuotojams nevykdymo atveju būtų grąžinti investuotojui priklausantys pinigai ir (arba) vertybiniai popieriai.


VALSTYBĖS ĮMONĖS „INDĖLIŲ IR INVESTICIJŲ DRAUDIMAS“

2011 METŲ 6 MĖNESIŲ TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

2011 m. birţelio 30 d. BALANSAS Šešių mėnesių Litais (ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta) Eil. Nr. TURTAS

Pastabos Nr. 2011 m. birţelio 30 d. 2010 m. gruodţio 31 d. A. ILGALAIKIS TURTAS 1 275 949 739 1 206 927 148 I. NEMATERIALUSIS TURTAS 2 152 2 770 I.1. Programinė įranga 2 152 2 770 I.2. Kitas nematerialusis turtas 0 0 II. MATERIALUSIS TURTAS 17 422 26 856 II.1. Pastatai ir statiniai 4 072 4 240 II.2. Transporto priemonės 1 4 987 II.3. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 13 349 17 629 II.4. Kitas materialusis turtas 0 0 III. FINANSINIS TURTAS 1 275 930 165 1 206 897 522 III.1. Po vienerių metų gautinos sumos 0 0 III.2. Kitas finansinis turtas 1 1 275 930 165 1 206 897 522


VALSTYBĖS ĮMONĖS „INDĖLIŲ IR INVESTICIJŲ DRAUDIMAS“

2011 METŲ 6 MĖNESIŲ TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

Vertybinių popierių pasiskirstymas pagal sandorio šalis Eil.Nr. VVP pavadinimas 2011.06.30 2010.06.30

1 Litais išleistos Lietuvos Vyriausybės obligacijos 752 775 504 644 111 952 2 Eurais išleistos Lietuvos Euroobligacijos 116 102 709 139 269 200 3 Eurais išleisti Italijos Respublikos VP 38 926 292 37 438 919 4 Eurais išleisti Belgijos VP 112 345 563 55 538 259 5 Eurais išleisti Vokietijos Respublikos VP 78 958 965 50 597 679 6 Eurais išleisti Prancūzijos Respublikos VP 58 999 466 54 690 982 7 Eurais išleisti Vengrijos Respublikos VP 21 582 015 21 472 893 8 Eurais išleisti Austrijos VP 10 419 618 0 9 Eurais išleisti Olandijos Respublikos VP 0 25 897 325 10 JAV doleriais išleisti Italijos Respublikos VP 11 520 380 13 021 481 11 JAV doleriais išleisti JAV Vyriausybės VP 16 014 394 18 099 847 12 JAV doleriais išleisti Austrijos Respublikos VP 37 066 057 39 851 189 13 JAV doleriais išleisti Vengrijos Respublikos VP 21 207 996 24 837 419 Iš viso ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai 1 275 918 959 1 124 827 145 14 Sumokėtas avansas VVP pirkimui 11 206 522 423 Iš viso Kitas finansinis turtas 1 275 930 165 1 125 349 568


LIETUVOS RESPUBLIKOSKOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir šios veiklos valstybinę

priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai.

2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

3. Šis įstatymas taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.

4. Įstatymas netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą.

5. Valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.


LIETUVOS RESPUBLIKOSPAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMAS 1999 m. birželio 3 d. Nr. VIII-1212

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šis Įstatymas reglamentuoja papildomo savanoriško

pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose. Jo tikslas – nustatyti būtinus priežiūros standartus ir pensijų fondų valdymo taisykles, kad būtų apsaugoti pensijų fondų dalyvių interesai.

2. Įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms valdymo įmonėms, valdančioms papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondus pagal Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus valdančioms įmonėms šis Įstatymas taikomas taip, kaip tai nustato šiuos santykius reglamentuojantys įstatymai.


LIETUVOS RESPUBLIKOSPAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMAS

12. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo veikla (toliau – pensijų kaupimo veikla) – finansinė veikla, kurią sudaro piniginių lėšų pagal pensijų kaupimo sutartis rinkimas, jų investavimas ar reinvestavimas į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį ir pensijų išmokų mokėjimas šiame Įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytomis sąlygomis kaupime dalyvaujantiems asmenims bei kita su tuo susijusi veikla.

13. Pensijų anuitetas (toliau – anuitetas) – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka, kurios išmokėjimo visa rizika tenka išmokų mokėtojui – draudimo įmonei, vykdančiai gyvybės draudimą.

14. Pensijų fondas – fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas bei mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.

15. Pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) – asmuo, su kuriuo yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmeninė pensijų sąskaita.


LIETUVOS RESPUBLIKOSBUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMAS

2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išskyrus šeimynas,

ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išteklių ir mokesčių fondų, ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, (toliau – ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.

2. Ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip.

3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą nustato šis įstatymas, jei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.


LIETUVOS RESPUBLIKOSBUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMAS

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę

operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.

2. Apskaitos registras (toliau – registras) – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

3. Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. 4. Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.

5. Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.

6. Buhalterinė sąskaita (toliau – sąskaita) – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį.

7. Dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.


Finansinės institucijos


LR Finansinių įstaigų įstatymas2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis,

reikalavimus finansų įmonių ir kredito įstaigų, kurios verčiasi finansinių paslaugų teikimu, steigėjams, dalyviams bei vadovams, šių teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pabaigos ir pertvarkymo sąlygas, tvarką bei ypatumus, taip pat finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus.

2. Šis Įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms – Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų šio Įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita.

3. Šis Įstatymas netaikomas: 1) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kurios

teikia finansines paslaugas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose; 2) pašto paslaugų teikėjams, kurie teikia vietines ir tarptautines pašto perlaidų

paslaugas; 3) Lietuvos bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.


LR Finansinių įstaigų įstatymas 3 straipsnis. Finansinės paslaugos 1. Finansinės paslaugos yra: 1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas; 2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas); 3) finansinė nuoma (lizingas); 4) mokėjimo paslaugos; 5) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių išdavimas ir administravimas, jei šios veiklos

neapima šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos paslaugos; 6) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas; 7) sandorių sudarymas savo ar kliento sąskaita dėl pinigų rinkos priemonių (čekių, vekselių, indėlių

sertifikatų ir t. t.), užsienio valiutos, finansinių būsimųjų ir pasirinkimo sandorių, valiutos keitimo kurso nustatymo ir palūkanų normos nustatymo priemonių, viešosios apyvartos vertybinių popierių, tauriųjų metalų;

8) investicinės paslaugos; 9) finansinis tarpininkavimas (agento veikla); 10) pinigų tvarkymas; 11) kreditingumo vertinimo paslaugos; 12) seifo kamerų nuoma; 13) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais); 14) atsiskaitymų tarp kredito įstaigų įskaitymas (kliringas);


LR Finansinių įstaigų įstatymas 3 straipsnis. Finansinės paslaugos 15) piniginių lėšų saugojimas ir administravimas; 16) įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip

pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu; 17) su vertybinių popierių emisijomis susijusių paslaugų teikimas; 18) elektroninių pinigų leidimas; 19) investicinių fondų, uždaro tipo investicinių bendrovių, pensijų fondų ar investicinių kintamojo

kapitalo bendrovių valdymas; 20) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir

kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas . 2. Licencines finansines paslaugas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. 3. Teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama. 4. Tik kredito įstaiga turi išimtinę teisę: 1) priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių; 2) skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršydama nuosavo kapitalo dydį; 3) (neteko galios nuo 2009-12-28); 4) (neteko galios nuo 2012-01-01); 5. Finansų įstaigos gali teikti finansines paslaugas užsienio valiuta, jeigu tai nustatyta Lietuvos

Respublikos įstatymuose.


LR Vertybinių popierių įstatymas2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti prospekto rengimo, tvirtinimo ir skelbimo bei oficialių siūlymų teikimo tvarką, taip pat periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimus.


LR Vertybinių popierių įstatymas 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Akcijų paketas – emitento visuotiniame akcininkų

susirinkime akcininko turimų balsavimo teisių dalis, sudaranti 5 procentus arba daugiau visų balsavimo teisių.

2. Akcininkas – asmuo, kuris turi: 1) emitento akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita; 2) emitento akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio arba

juridinio asmens naudai; 3) depozitoriumo išduotų akcijų pakvitavimų. 3. Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti

vertybinių popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai.


LR Vertybinių popierių įstatymas 51. Vertybinių popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių popierių, suteikiančių jų

savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas. 52. Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo, ketinantis leisti ar

leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo yra laikomas emitentu:

1) jeigu jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje valstybėje narėje arba

2) jeigu nuo 2005 m. liepos 12 d. jo išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtino priežiūros institucija ir šio prospekto pagrindu jo išleisti vertybiniai popieriai buvo siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir visi ar jų dalis buvo išplatinti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba

3) kitas asmuo, jeigu jo išleisti vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Laikoma, kad emitento vertybiniai popieriai siūlomi viešai, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d. emitentas į viešąją apyvartą išleido bent vieną vertybinių popierių emisiją ir jo visuotinis akcininkų susirinkimas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo nusprendė toliau siūlyti vertybinius popierius viešai. Jeigu per 6 mėnesius sprendimą ir toliau viešai siūlyti vertybinius popierius patvirtinantys dokumentai nepateikiami priežiūros institucijai, šis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo pagal šį įstatymą nebelaikomas emitentu.


LR Vertybinių popierių įstatymas 23 straipsnis. Pareiga pranešti apie akcijų

paketo įsigijimą ar jo netekimą 1. Asmuo, įgijęs 5, 10, 15, 20, 25, 30, 50, 75

ir 95 procentus balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas, pranešti priežiūros institucijai ir emitentui turimų balsų kiekį. Šią pareigą asmuo turi ir tuo atveju, kai nurodytos ribos peržengiamos didėjimo ar mažėjimo tvarka.


LR Vertybinių popierių įstatymas 24 straipsnis. Asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka 1. Asmens turimais balsais šiame įstatyme yra laikoma teisė balsuoti, kurią: 1) suteikia asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos (išskyrus atvejį, kai akcijos

įkeistos ir įkeitimo sutartis numato balsavimo teisės perdavimą įkaito turėtojui); 2) turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė balsavimo sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo

politikos įgyvendinimo; 3) turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė laikiną balsavimo teisių perleidimo sutartį; 4) suteikia jam įkeistos arba kaip finansinis užstatas perduotos akcijos, jeigu įkaito turėtojas

gali naudotis akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis; 5) suteikia akcijos, kuriomis jis, kaip uzufruktorius, turi teisę naudotis visą savo gyvenimą ar

apibrėžtą laiką, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę; 6) pagal šios dalies 1–5 punktus turi asmens kontroliuojama įmonė; 7) suteikia jam patikėjimo teise perduotos arba kitaip deponuotos akcijos, jeigu jis, kai nėra

kitokių nurodymų, gali naudotis balsavimo teisėmis savo nuožiūra; 8) suteikia akcijos, kurios įgytos jo naudai, tačiau kito asmens vardu; 9) asmuo gali naudoti savo nuožiūra pagal įgaliojimą arba kitais atstovavimo pagrindais; 10) suteikia asmens sutuoktinio turimos akcijos, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį

vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.


LR Vertybinių popierių įstatymas 27 straipsnis. Reglamentuojamos informacijos kalba 1. Jeigu vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti

reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, reglamentuojama informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis. Jeigu emitento, kurio vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje, buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, reglamentuojama informacija emitento pasirinkimu turi būti viešai paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis arba anglų kalba. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi tik Lietuvos Respublikoje, reglamentuojama informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių kalba.


LR Vertybinių popierių įstatymas 29 straipsnis. Oficialaus siūlymo taikymo sritis 1. Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai taikomi oficialiems siūlymams

dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto nuosavybės vertybinių popierių emitento išleistų vertybinių popierių. Oficialiems siūlymams dėl vertybinių popierių, kuriuos išleido ne Lietuvos Respublikoje įsteigtas nuosavybės vertybinių popierių emitentas, šio skirsnio reikalavimai, atsižvelgiant į šio įstatymo 40 straipsnio nuostatas, taikomi, jeigu pagal šio įstatymo 39 straipsnį priežiūros institucija yra Vertybinių popierių komisija.

2. Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi oficialiems siūlymams dėl šių vertybinių popierių:

1) kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių; 2) valstybių narių centrinių bankų vertybinių popierių. 3. Kai šio skirsnio nuostatos taikomos ir savanoriškam, ir privalomam

oficialiam siūlymui, vartojamas terminas „oficialus siūlymas“.


LR Vertybinių popierių įstatymas 31 straipsnis. Pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą ir

informavimo apie oficialų siūlymą tvarka 1. Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai

veikiančiais asmenimis, įgyja akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, jis privalo:

1) perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba 2) teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę

suteikiančias bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, akcijas ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.


LR Vertybinių popierių įstatymas 34 straipsnis. Privalomo oficialaus siūlymo kainos nustatymas 1. Privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti teisinga. Kaina nustatoma

vadovaujantis šiais principais: 1) privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti ne mažesnė už didžiausią

vertybinių popierių, kuriuos oficialaus siūlymo teikėjas įsigijo per 12 mėnesių iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kainą ir ne mažesnė už vidutinę svertinę rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kai vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje. Vertybinių popierių komisija nustato detalią vidutinės svertinės rinkos kainos apskaičiavimo tvarką;


LR Vertybinių popierių įstatymas 37 straipsnis. Privalomas akcijų pardavimas ir

pirkimas 1. Nuosavybės vertybinių popierių emitento

akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balso teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.


LR Vertybinių popierių įstatymas 4. Už akcijas siūloma kaina turi būti teisinga. Akcijų kaina nustatoma

vadovaujantis šiais principais: 1) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai

veikiančiais asmenimis, pateikęs privalomą oficialų siūlymą, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas;

2) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas, jei, oficialaus siūlymo teikėjui tuo būdu įsigyjant akcijas, ne mažiau kaip 90 procentų akcijų, kurioms supirkti buvo pateiktas oficialus siūlymas, savininkai pardavė jam savo akcijas;

3) kitais atvejais akcijų kaina nustatoma akcijas superkančio asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą.


LR Vertybinių popierių įstatymas 11. Jeigu akcininkas per šiame straipsnyje nustatytą terminą akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę šio straipsnio 10 dalyje

nustatyto termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad akcijų nepardavusiam akcininkui atliktas mokėjimas į depozitinę sąskaitą Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti įpareigoti sąskaitų tvarkytojus padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Teismo sprendimas padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remdamiesi sąskaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus įrašus. Šioje dalyje nurodytos civilinės bylos nagrinėjamos byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nustatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS N U T A R I M A S

DĖL Informacijos apie vertybinių popierių savininkus, vertybinių popierių likučius ir finansinius srautus pateikimo taisyklių 2005 m. kovo 31 d. Nr.7 Vilnius


Vertybinių popierių savininkų klasifikacija

II. Vertybinių popierių savininkų klasifikacija 6. Visi vertybinių popierių savininkai grupuojami į: 6.1. Lietuvos rezidentus; 6.2. Europos Sąjungos rezidentus, išskyrus Lietuvos Respubliką; 6.3. nerezidentus. 7. Visi vertybinių popierių savininkai grupuojami į tokius ESS 95 sektorius ir subsektorius: 7.1. nefinansinės korporacijos (S.11): 7.1.1. valstybinės nefinansinės korporacijos (S.11001); 7.1.2. nacionalinės privačios nefinansinės korporacijos (S.11002); 7.1.3. užsienio kontroliuojamos nefinansinės korporacijos (S.11003); 7.2. finansinės korporacijos (S.12): 7.2.1. centrinis bankas (S.121); 7.2.2. kitos pinigų finansinės institucijos (S.122); 7.2.3. kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus (S.123); 7.2.4. finansinės pagalbinės įmonės (S.124); 7.2.5. draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125); 7.3. valdžios rektorius (S.13): 7.3.1. centrinė valdžia (S.1311); 7.3.2. regioninė valdžia (S.1312)1; 7.3.3. vietinė valdžia (S.1313); 7.3.4. socialinės apsaugos fondai (S.1314); 7.4. namų ūkiai (S.14); 7.5. ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.15).

mykolo romerio universiteto ekonomikos ir finansŲ fakulteto bankininkystĖs ir investicijŲ katedra

Documents