Nr. 127 (9804)

2011 m.lapkrièio 10 d.ketvirtadienis

ISSN 1648-3286

Naujame Reglamente – senos bëdosPolitikai ásiteisino galimybæ kompensuoti net automobiliø remonto iðlaidas

ÐIANDIENSKAITYKITE

„Ne tik pas rinkëjus,reikia nuvaþiuoti ir áSavivaldybæ, dar kaþkurvaþiuoti, visur reikiavaþiuoti. Vien áSavivaldybæ vykstantreikia ratà per pervaþasapvaþiuoti, kiekkainuoja.“

Tarybos narysRimantas NORKUS apie

nuosavo automobilio remontàuþ biudþeto pinigus

priedà

Birutë RUDOKIENËbirute@santarve.lt Tel. 98269

Kompensuoti iðlaidas, susijusias su darbu Savivaldybës taryboje, kol kas papraðë tik treèdalis jos nariø.

Savivaldybës tarybos nariø atas-kaitos byloja, kad politikø iðlaidosdaþniausiai susijusios su transpor-tu, ið biudþeto pinigø politikai netremontuoja savo automobilius.

Vyriausybës atstovo Telðiø aps-krityje tarnyba dël kai kuriø Savi-valdybës tarybos veiklos Reglamen-to nuostatø kreipësi á teismà, taèiaugalimybë iðlaidauti liko ir neseniaipatvirtintame pakeistame Reglamente.

IÐLAIDOS SUMAÞËJOIki praëjusiø metø lapkrièio

mënesio Savivaldybës tarybos na-riai gaudavo savo paèiø nustatytasiðmokas kanceliarijos, telefono, pað-to ir transporto iðlaidoms padengti.Politikø darbas kas mënesá rajonobiudþetui kainavo po ðeðis tûkstan-èius litø.

Seimui pakoregavus Vietos sa-vivaldos ástatymo pataisas, pagal ku-rias atsirado reikalavimas iðlaidaspagrásti dokumentais, politikø dar-bas „atpigo“ – mënesio iðlaidos be-siekë 400–500 litø. Pastaruosiuskadencijos mënesius dauguma Ta-rybos nariø rinkëjams dirbo uþ dy-kà, iðmokø praðë tik trys.

Tarybos nariai yra sakæ, kad

jiems „buhalterinë apskaita“ per di-delis vargas, dël to ir nusispjovë ápinigus.

NORINÈIØJØIÐMOKØ DAUGIAUÐios kadencijos visi Savivaldy-

bës Tarybos nariai be jokio atlygiorinkëjams atstovavo net tris mëne-sius. Praðymai kompensuoti iðlaidasatsirado tik po to, kai liepos mënesábuvo patvirtintas naujas dokumentas.

Galbût politikai neapsiþiûrëjo,kad pinigø praðyti jie galëjo pagal

anksèiau galiojusá Savivaldybës tary-bos veiklos Reglamentà, ir netyèia su-taupë ðiek tiek biudþeto pinigëliø, nesdokumentus dël iðlaidø, susijusiø suTarybos nario veikla, pateikë tik uþdu mënesius.

Nukelta á 3 p.

Janina SRIBALIUTËjanina@santarve.lt Tel. 98269

Tikroji ðilumos kainamaþeikiðkiams paaiðkëspo dviejø savaièiø

Penktadiená sostinëje vyksValstybinës kainø ir energetikoskontrolës komisijos posëdis. Jometu bus aptartos UAB „Intergas“dujø skirstymo kainos virðutinësribos koregavimo galimybës.

Posëdyje dalyvaus Energetikosministerijos, Maþeikiø, Druski-ninkø savivaldybiø, Valstybinësvartotojø teisiø apsaugos tarny-bos, Triðalës tarybos, UAB „Inter-gas“ atstovai.

AR BRANGS,NEAIÐKUValstybinës kainø ir energetikos

kontrolës komisijos bendrøjø rei-kalø vedëjos, atsakingos uþ ryðiussu þiniasklaida, Loretos Kimutytësteigimu, tai kasmetinis perskaièia-vimas ir koregavimas.

„UAB „Intergas“ skirstymo kai-nos virðutinës ribos koregavimas irperskaièiavimas vyksta kiekvienaismetais, kaip ir, pavyzdþiui, kasme-tinis elektros energijos kainos per-skaièiavimas. Kol nëra priimtas ko-misijos sprendimas, sunku pasakyti,

ar kaina didës, ar maþës“, – „Santar-vei“ sakë L. Kimutytë.

KOREGUOJAMAKASMETDujø transportavimo kainos

virðutinë riba nustatoma penke-riems metams. UAB „ Intergas“ ðiriba buvo nustatyta 2010–2014 me-tams. Taèiau minëta kaina, vado-vaujantis Gamtiniø dujø ástatymu,kiekvienais metais koreguojama,atsiþvelgiant á pasikeitusià situacijà:pakitus transportuojamø dujø kie-kiui, sànaudoms, dujø kainai, inf-liacijai.

Dujø transportavimo kainosvirðutinë riba diferencijuojama at-skiroms grupëms ir yra nustatomane dujø, o tik jø transportavimo kai-na. Ðiuo metu ji paskirstoma Drus-kininkø ir Maþeikiø savivaldybëmsbei AB „Orlen Lietuva“. Ðios ámo-nës prieð naujus metus nurodo kie-kius, kiek joms turi bûti paskirstytadujø.

Nukelta á 2 p.

2Nr. 127 (9804) 2011 11 10

– Amþius, nuo keleriø metø pradëjai þaisti krepðiná, pirmasis treneris,karjera, kaip atsiradai „Maþeikiuose“.

– Ðiuo metu man 27-eri, taèiau mënesio pabaigoje septynetà jaupakeis aðtuonetas. Krepðiná pradëjau þaisti tik penkiolikos metø, nesiki tol penkerius metus lankiau rankiná. Ir ðioje sporto ðakoje sekësineblogai, taèiau perkëlë á vyresniøjø grupæ, kilo su jais nesutarimø,todël perëjau á Vilniaus krepðinio mokyklà. Pirmasis treneris – GintarasPocius (þinomo krepðininko Martyno Pociaus tëvas).

Ið pradþiø þaidþiau Vilniaus mëgëjø lygose, po to Lietuvos krepðinioB lygos Utenos „Juventus“ ekipoje, kur tapau lygos nugalëtoju. Po topersikëliau á NKL: pirmàjá sezonà su Vilniaus „Akademija-MRU“tapau èempionu, þaidþiau joje tris sezonus, po to perëjau á Prienø„Rûdupá“. Èia vël tapau èempionu, buvau pripaþintas naudingiausiufinalo serijos þaidëju. Vëliau buvo LKL Vilniaus „Sakalai“, taèiau tenásitvirtinti nepavyko, perëjau á Pasvalio „Pieno þvaigþdes“. Patyriausunkià traumà, beveik metus visiðkai nesportavau, tik sezono pabaigojeperëjau á Vilniaus „KK Akademijà“, po to atsidûriau Maþeikiuose.

– Kokia stiprioji ir kokia silpnoji Tavo asmeninio þaidimo pusës?– Stiprioji pusë – geras ðuolis, staigus prasiverþimas bei metimas, o

silpnoji – darbas gynyboje. Todël dabar daugiau dëmesio skiriu ðiaisrièiai.

– Koks Tavo asmeninis rezultatyvumo rekordas?– Dar bûdamas moksleivis rungtyniavau prieð kitos sostinës

mokyklos komandà, kurios lyderis buvo Simas Jasaitis. Mes dengëmevienas kità, að pelniau 69 taðkus, Simas – 59 taðkus. Mûsø komandalaimëjo rezultatu 120:110.

– Ásimintiniausios rungtynës – nebûtinai tos, kuriose pats dalyvavai?– Labiausiai ásiminë visos finalø serijø, po kuriø tapome èempionais,

rungtynës. Po jø buvo toks malonus jausmas, kad jo neuþmirðti visàgyvenimà.

– Kà manai apie teisëjus ir sirgalius?– Po visiems þinomo incidento (Janas 2006 metais mëgëjø lygoje

smogë teisëjui á galvà ir buvo diskvalifikuotas visam sezonui) stengiuosinekreipti á jø sprendimus dëmesio. Að dirbu savo darbà, jie – savo.

Nors atrodo menkniekis, taèiau kai þaidi savo sirgaliø palaikomas,daþniausiai iðkovoji pergales. Tai pastebime ir ðá sezonà, todël dràsiaigaliu teigti, kad sirgaliø palaikymas yra vienas svarbiausiø pergalësveiksniø. Gal todël dar ir nelaimëjome sveèiuose (juokiasi).

– Didþiausià áspûdá palikæs þaidëjas ir komanda?– Man imponuoja Ramûno Ðiðkausko þaidimas, jis yra toks

universalus, kad gali rungtyniauti bet kurioje pozicijoje, gal tik iðskyrusvidurio puolëjo. Mylimiausios ekipos neturiu, taèiau stebiu mûsøgrandø – Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Þalgirio“ þaidimà.

– Koks Tavo valgiaraðtis sezono metu ir kokie valgiai mëgstamiausi,kai nerungtyniauji?

– Tiek sezono, tiek ne sezono metu valgau viskà, kà pasitaisau pats,nespjaunu ir á bulves ar mësà. Tik rungtyniø dienà stengiuosi nevalgytivadinamojo sunkaus maisto.

– Tavo poþiûris á alkoholá…– Labai mëgstu alø, taèiau sezono metu tik savaitgalá leidþiu sau

iðgerti vienà kità bokalà. Ne sezono metu juo pasimëgauju ir daugiau.– Ðeiminë padëtis, automobilis, augintinis…– Esu iðsiskyræs, turiu ketveriø metukø dukrà Gertrûdà, ðiuo metu

turiu draugæ. Automobilio nevairuoju, augintiná, gyvenant ne namuose,sunku bûtø laikyti, uþtenka to, kad tëvø namuose pasidþiaugiu jønegrynaveisliu ðunimi Pifu.

– Kokie Tavo asmeniniai planai ðiam sezonui? Prognozës – kokiàvietà uþims komanda?

– Planai aiðkûs – kilti kuo aukðèiau. Spëlioti nenoriu – bandysime,þaisime, kovosime ir pamatysime, kas gausis.

Vis dar buksuojame – rungtynëse pirmaujame, po to gili duobë,tenka ádëti daug pastangø, kad ið jos iðliptume. Norisi dar daug kàtaisyti, turime dar tobulëti visa komanda.

Kalbino Vidas STANKUSSigito STRAZDAUSKO nuotrauka

TRITAÐKIS PO RUNGTYNIØ

Janas Jurgo: „Bandysime,þaisime, kovosimeir pamatysime, kas gausis“

Gavæ maþeikiðkio MindaugoÞilinsko laiðkà, nutarëme jamepapasakotà istorijà perspausdintiþodis þodin. Jos nereikia anali-zuoti – tai jau atliko teismas.

O laiðke apraðyta situacija galibûti paþástama, o gal net naudingadaugeliui skaitytojø.

2010 metø vasarà vaþiuodamaspavadinimo neturinèia gatvele tarpSedos ir Naftininkø gatviø (tarp kul-tûros centro ir poliklinikos pasta-tø), dël labai prasto, iðdauþyto duo-bëmis asfalto prakirtau padangà.Tada iðsikvieèiau policijà, pareigû-nai atliko visas reikalingas proce-dûras: nubraiþë ávykio vietos sche-mà, patikrino mano girtumà, að pa-raðiau paaiðkinimà. Administraci-næ teisenà pradëti pareigûnai atsi-sakë, kadangi mano kaltës neáþvel-gë: vaþiavau ëmæsis visø saugumopriemoniø.

Kadangi uþ tà visà ávyká ir patir-tus nuostolius atsako kelio savi-ninkas, policininkai pasiûlë kreiptisá teismà privataus kaltinimo tvarka.

Automobiliø servise buvo sura-ðytas defektinis aktas dël to, kad pra-kirsta padanga, reikia jà sumontuotiir ratà subalansuoti. Tada raðtu krei-piausi á Savivaldybës administra-cijà, apraðiau visà patirtà ávyká, þalosdydá, pridëjau defektiná aktà ir pa-praðiau kompensuoti nuostolius.

Ið Savivaldybës gautame admi-nistracijos direktoriaus BroniausKryþiaus pasiraðytame atsakymebuvo paraðyta, kad ðis kelias Maþei-kiø rajono savivaldybei nepriklau-so.

Tada susiradau Savivaldybës ta-rybos sprendimà, kuriame juodu antbalto paraðyta, kad visos gatvës, ke-liai, privaþiavimai prie visuomeni-nës paskirties pastatø, daugiabuèiønamø ávaþiavimai yra Savivaldybësnuosavybë.

Su ðiuo dokumentu vël iðsiun-èiau á Savivaldybæ pakartotiná antràraðtà. Atsakyme vëlgi buvo para-ðyta, kad kelias Savivaldybei nepri-klauso.

Tada uþsukau pas vicemerà Ri-mantà Norkø. Ðis iðklausë visà is-torijà, bet pasakyti, kam priklausokelias, nesiëmë ir iðsikvietë Savi-valdybës Vietinio ûkio skyriaus ve-

dëjà Alfonsà Þiulpà, kuris taip patatsakymo á ðá klausimà neturëjo. Ta-da jam buvo primintas sprendimas,kad visi miesto vidiniai keliai pri-klauso Savivaldybei. Atsakymo vëlneiðgirdau.

Tada pasiteiravau, kas neseniaità kelià sutvarkë. (Po ávykio Savi-valdybës interneto puslapyje buvaupateikæs tà patá klausimà, atsakymonesulaukiau, bet po savaitës tas ke-lias buvo sutvarkytas.) A. Þiulpos

atsakymas buvo keistas: „Neþinau,gal tu?“

Po tokio atsakymo vicemeruipareiðkiau nerandantis su jais bend-ros kalbos, todël bûsiu priverstasduoti Savivaldybæ á teismà. Tada vi-cemeras taip pat pasiûlë kreiptis áteismà ir, jei pasiseks laimëti, nuos-toliai bus apmokëti. Nustebau, kadesà taip yra taupomi biudþeto pini-gai: juk bus teismo iðlaidos ir pan.Atsakymas buvo tas pats: duok áteismà, apmokësim.

Tada man nieko kito neliko. Pa-raðiau skundà á Ðiauliø apygardosadministraciná teismà ir apskun-dþiau sprendimà, pagal kurá esà Sa-vivaldybei tas kelias nepriklauso iratsisakoma apmokëti þalà.

Teisme Savivaldybës atstovasjau nebesiprieðino, patvirtino, kadkelias priklauso Savivaldybei ir kadjos lëðomis jis buvo sutvarkytas. Pa-klausus, ar buvo paþenklinta arbaaptverta ta duobë, Savivaldybës ats-tovo atsakymas buvo neigiamas.

Praëjusiø metø lapkrièio 18 die-nà gavau teismo nuosprendá, kadman þala bus gràþinta tik dalinai.Praðyme, kad abu padangø raðtaibûtø vienodi, praðiau apmokëti uþdvi vienodo raðto padangas, nes to-

kio raðto kaip sugadintos padangosniekur nebebuvo. Teismas ápareigo-jo Savivaldybæ apmokëti tik uþ vie-nà padangà ir atliktø darbø sumas– ið viso 312 litø.

Po kurio laiko gavau praneðimàið Vyriausiojo administracinio teis-mo, kad apygardos administracinioteismo sprendimas apskøstas ir jamreikia pateikti atsiliepimà á skundà.

Savivaldybë nesutiko su spren-dimu todël, kad nebuvo atlikta ad-ministracinë teisena: neiðtirta, ko-dël ávyko nelaimë, nespræsta, galpats vairuotojas paþeidë taisykles,nepaþiûrëta, gal tà padangà galimasutaisyti, rasti kitø bûdø, kaip su-maþinti nuostolius. Visa tai jie ga-lëjo atlikti, bet nedarë: net padangàsaugojau ilgai, bet niekas jos ne-panoro apþiûrëti. O dël savo kaltëspasiaiðkinime buvau suraðæs, kadvaþiuodamas ëmiausi visø saugumopriemoniø, ávertinau pavojø visu-mà, vaþiavau maþiausiu greièiu...

Tad teismas nieko nebegalëjoprikibti: teko bylà uþbaigti manonaudai: Aukðèiausiojo administra-cinio teismo sprendimas paliko bu-vusio teismo nuosprendá, kuris jautapo neskundþiamas. Dabar Maþei-kiø savivaldybë turës apmokëti bu-vusià sumà bei papildomas teismoiðlaidas.

Kol kas þala man dar neapmo-këta, nes teismas nepaskaièiavo ma-no paties teismo iðlaidø: kelioniøir pan.

Nemanau, kad Savivaldybë ne-apmokës þalos: teismo sprendimasneskundþiamas, tad tektø kreiptis áantstolius.

Nesinorëjo kreiptis á teismà, betkai pamatai toká valdininkø abe-jingumà, mûsø paèiø lëðø ðvaistymà,nesinori tylëti. Gerai, kad að iðma-nau ástatymus, nes pats dirbu teisëssrityje, o paprastas eilinis þmogusbûtø varinëjamas ið kabineto á ka-binetà ir nieko nelaimëtø.

Kita vertus, padangas vairuoto-jai prakerta gana daþnai ir nelabaiþino, kad jiems gali bûti atlygintaþala, dar baisiau: jie patys apkal-tinami neatsargiu vaþiavimu ir dargali bûti nubausti.

ParengëVytautas MALÛKAS

Ilga vienos prakirstos padangos istorija

Atkelta ið 1 p.Penkeriems metams dujø skirs-

tymo kainos virðutinë riba buvo nu-statyta 92,64 Lt uþ tûkstantá kubi-niø metrø dujø. Taèiau nuo 2010-øjø metø ji maþëjo.

Pernai ði kaina siekë iki 83,87Lt. „Santarvës“ þiniomis, dabar jàplanuojama padidinti iki 85 Lt, nesmaþëja dujø sunaudojimo kiekiai,o sànaudos lieka tos paèios.

PAAIÐKËSVËLIAUUAB „Maþeikiø ðilumos tink-

lai“ generalinis direktorius JonasJurkus „Santarvæ“ vakar patikino,kad minëtas dujø transportavimokainos virðutinës ribos koregavimas

didelës átakos ðilumos kainai Ma-þeikiuose neturës.

„Tikroji ðilumos kaina paaiðkëspo dviejø savaièiø, kitame Valsty-binës kainø ir energetikos kontrolëskomisijos posëdyje. Tikimës palan-kios, nepadidintos kainos, nes de-rybos su UAB „Intergas“ dël tie-kimo galios mokesèio juda teigiamalinkme. Pavyko ðiek tiek nusi-derëti“, – sakë J. Jurkus.

Po dviejø savaièiø vyksianèiameposëdyje dalyvaus ir rajono merasAntanas Tenys.

„Nors ðilumos kainos mûsø ra-jone ir nëra paèios didþiausios, da-rysime viskà, kad ði kaina ne tik ne-didëtø, bet gal net ir sumaþëtø“, –patikino „Santarvæ“ meras.

Tikroji ðilumos kainamaþeikiðkiams paaiðkëspo dviejø savaièiø

3Nr. 127 (9804) 2011 11 10

Atkelta ið 1 p.Savivaldybës Buhalterinës aps-

kaitos skyriaus vedëjas Arvydas Po-cius paaiðkino, kad gali bûti atly-ginamos tik tos iðlaidos, kurios pagalreglamentà numatytos Tarybos nariofunkcijoms atlikti. Ir tokias iðlaidas

turi pagrásti ataskaitos bei doku-mentai.

Ðios kadencijos Tarybos nariamslabiau sekasi susitvarkyti su doku-mentais: ataskaitas pateikë ir kom-pensacijø papraðë devyni politikai –kol kas tai treèdalis iðrinktøjø.

IÐMOKØ DYDÞIAI – ÁVAIRÛSBuvusio Savivaldybës mero Vil-

helmo Dþiugelio tokia atskaitomybënegàsdina. Jis ir praëjusià kadencijàpraðë kompensuoti iðlaidas. Dabareilinis Tarybos narys per du mënesiusið biudþeto pasiëmë 134 litus uþ mo-biliojo ryðio iðlaidas.

Irena Macijauskienë, Sveikatos irsocialiniø reikalø komiteto pirmi-ninkë, gavo 241 lito kompensacijà uþkurà.

Romas Venclovas uþ 292 litusprisipirko kanceliariniø prekiø.

Skundø, paklausimø raðymaisgarsëjanti Daiva Ðideikienë darbuisavivaldoje iðleido 165 litus, didþiàjàdalá jø – paðto paslaugoms.

Antikorupcijos komisijos pirmi-ninkës Laimutës Kaèerauskienësveikla rinkëjams per du mënesiuskainavo 500 litø: iðlaidos pasidalijokanceliarinëms prekëms ir kurui.

DAUGIAUSIA IÐLAIDØ –TRANSPORTUIVos kelis mënesius Taryboje pa-

dirbëjæ politikai nepasikuklino biu-dþeto lëðomis susiremontuoti savoautomobilius. Leonas Mitkus tamiðleido 278 litus. Ingrida Braziulienë422 litus ið biudþeto atsiëmë uþ au-tomobilio remontà ir mobiliojo ryðiopaslaugas.

Rimantas Norkus automobilioremontui panaudojo visà leidþiamàsumà – 632 litus.

„Kodël pas rinkëjus? Sugedo, irviskas. Pas rinkëjus ar ne, sugedo, rei-kia remontuoti. Maðina toks dalykas,kada genda, neþinosi“, – á klausimà,pas kokius rinkëjus taip smarkiaivaþinëjo, atðovë politikas.

Tarybos nariui nepatiko paste-bëjimas, ar nevertëtø savo auto-mobilio remontuoti ið savo piniginës.

„Juk toks Reglamentas yra. Ko-dël Reglamentas yra, ar kad jo laiky-tumës, ar kad nesilaikytum? Jeigu yranumatyta Reglamente, ar að padariaunusikaltimà?“ – siûlë pasiskaityti do-kumentà Tarybos narys.

Politikui, matyt, ne prie ðirdiesbuvo ir „Santarvës“ bandymas ið-

Ðvietimo centre –leidiniaipedagogamsMaþeikiø Ðvietimo centre pri-

statyta leidyklos „Ðviesa“ vado-vëliø ir edukacinës literatûros pa-roda. Leidiniai aktualûs ávairausamþiaus vaikus – nuo ikimokyk-linukø iki vyresniøjø moksleiviø,mokantiems pedagogams.

Susipaþinti su knygomis ga-lima iki gruodþio 9 d.

Vaikamspadovanojo atðvaitøÐerkðnënø bendruomenës

vaikams iðdalyti atðvaitai, knyge-lës, skirtukai – visa, kas jiems pri-mintø apie saugø eismà. Ðiø prie-moniø ðerkðnëniðkiams dovanojoAutomobiliø keliø direkcija.

Panaðiame projekte dalyvavoir Ukrinø kaimo bendruomenë.

Vaikø darbø parodaMaþeikiø vaikø naðlaièiø ir se-

neliø globos namuose surengtarankdarbiø parodëlë. Joje ekspo-nuojami ávairûs vaikø rankø dar-beliai – siûti þaislai, megzti ðalikë-liai, paèiø padaryti atvirukai, pie-ðiniai, papuoðalai ið karoliukø.

Visus ðiuos rankdarbius vai-kai pagamino per socialiniø peda-gogiø organizuojamus uþsiëmi-mus.

Priminsapie darbo saugàÐiandien Savivaldybës salëje

Valstybinës darbo inspekcijosTelðiø skyriaus inspektoriai maþøir vidutiniø ámoniø atstovamsprimins apie darbuotojø saugosir sveikatos reikalavimus.

Specialistai supaþindins ir sudarbo teisës naujovëmis.

„Boèiai“kvieèia bendrautiÐiandien Kultûros centro pra-

mogø salëje vyks „Boèiø“ Maþei-kiø bendrijos vakaronë „Bendrau-kime kartu“.

Renginyje koncertuos ne tikklubo nariai, bet ir sveèiai ið Liepo-jos lietuviø bendruomenës, Nau-josios Akmenës. Pasirodymui ruo-ðiasi ir Maþeikiø politiniø kaliniøir tremtiniø choras „Atmintis“, ak-løjø ir silpnaregiø kaimo kapela„Þemaitele“ bei kapela „Pagunda“.

OrganizuojamimokymaiÐiandien Ðiaurës vakarø Lietu-

vos vietos veiklos grupë organi-zuoja mokymus potencialiems pa-reiðkëjams ir paramos gavëjams,tema „Jaunimo aktyvumo skatini-mas ir darbas su jaunimu. Tarp-kultûrinis bendravimas ir bendra-darbiavimas“.

SeminarasNVO nariamsRytoj 10 valandà Nevyriau-

sybiniø organizacijø (NVO) aso-ciacija savo nariams organizuojaseminarà „Konfliktø ir streso val-dymas. Teorija ir praktika“. Se-minaro lektorë Rolanda Ðliaþienëatvyks ið Vilniaus. Mokymai vyksMaþeikiø vieðosios bibliotekossalëje.

Kristina VARKALYTË,Janina SRIBALIUTË,

Marius STONYS

L. Kaèerauskienës teigimu, Tarybosnariai, praðydami kompensacijø,

turëtø vadovautis sàþine – nes prikurtiiðlaidø nesudëtinga.

S. Bernotienë patikino,kad atstovaudama rinkëjams

savivaldoje, ji iðleidþianti ir savopinigø, nes iðmokø nepakanka.

A. Ðakauskas tvirtino, kad bentÐerkðnënø seniûnija Tarybos nariø

dëmesio nesulaukia.

Naujame Reglamente – senos bëdossiaiðkinti, rodos, toká paprastà dalykà– ar daþnai jis vaþiuoja pas rinkëjus.

„Vaþiuoju tiek, kiek reikia. Ne tikpas rinkëjus, reikia nuvaþiuoti ir á Sa-vivaldybæ, dar kaþkur vaþiuoti, visurreikia vaþiuoti. Vien á Savivaldybævykstant reikia ratà per pervaþas ap-vaþiuoti, kiek kainuoja“, – aiðkinoR. Norkus.

ÐIA KADENCIJÀPINIGØ NEATSISAKËSigutë Bernotienë buvo tarp sep-

tyniø kitø 2010 metais kompensacijøatsisakiusiø Tarybos nariø. Dabar jiið biudþeto pasiëmë maksimalià ið-mokà, nurodþiusi, kad 632 litus perdu mënesius iðleido automobilionuomai.

„Buvau opozicijoje, visi buvomenusprendæ nebeimti pinigø. Dabaresu komiteto (Ðvietimo, sporto ir kul-tûros – B. R.) pirmininkë, yra daugsvarbiø reikalø, nebespëju jø pës-èiomis tvarkyti“, – aiðkino Tarybosnarë.

Esà tas automobilis nuomotassavo reikmëms, taèiau naudojamas irvisuomeninei veiklai. S. Bernotienëprisipaþino, kad visà leistinà sumàkaip nuomà nurodþiusi dël papras-tesnio atsiskaitymo.

„Á bendrà kontekstà áeina ir kuras,telefoniniai pokalbiai ir pan. Jeiguatskirai ðifruotum iðlaidas, daugiauvargo bûtø“, – teigë paðnekovë.

Tarybos narës teigimu, nustatytasmënesio iðlaidø maksimalus 316 litødydis yra per maþas. Esà jai tenkadaug kur, ir á kaimo mokyklas vaþi-nëti.

TVARKOIÐLAIDØ ATASKAITÀNors Savivaldybës tarybos veiklos

reglamentas nereikalauja labai deta-lizuoti iðlaidø, Antikorupcijos komi-sijos pirmininkë L. Kaèerauskienësakë, kad jai, kaip finansininkei, pa-èiai ádomu þinoti, kaip pasiskirstoiðlaidos. Ji patikino galinti pagrástikiekvienà kurui iðleistà lità, nes su-siraðo, kur kada vaþiavo, koks ats-tumas ir pan.

„Nemaþai pinigø iðleidau byloms,popieriui, kitoms kanceliarinëmsprekëms, nes komisijos darbe kau-piasi daug medþiagos. Gaunameskundø, juos tiriant reikia susitikti sudaug þmoniø, daug kur nuvaþiuoti“,– iðlaidas analizavo paðnekovë.

Tarybos narë mano, kad politikai,praðydami kompensacijø, turi va-dovautis sàþine. Esà nutrûkæs jos au-tomobilio generatoriaus dirþelis,taèiau remontui biudþeto lëðø ne-praðiusi.

„Negalëèiau, nes neseniai savo au-tomobilá naudoju savivaldos reika-

lams“, – paaiðkino Tarybos narë.L. Kaèerauskienës nuomone, kai

Tarybos nariai Savivaldybës buhalte-riams pateikia ataskaitas, su jais in-dividualiai turëtø bûti aptariamos ið-laidos. Anot jos, eiliniø Tarybos nariøir komisijø, komitetø vadovø krûviaiyra skirtingi, tai atitinkamai turëtøskirtis ir iðlaidos.

TARYBOS NARIØ DËMESIONESULAUKIATiek praëjusios kadencijos, tiek

dabartiniai politikai „Santarvei“ tei-gë, kad pagrindinës iðlaidos, susiju-sios su Tarybos nario darbu, yra kuroásigijimas. Kur tiek vaþinëja mûsø ið-rinktieji? Esà á susitikimus su rin-

këjais, renginius, Tarybos, komitetøposëdþius. Gal ne á kitus rajonus?

Reglamentas ápareigoja á savi-valdà iðrinktus politikus bendrauti surinkëjais ir ne reèiau kaip vienà kartàper metus jiems atsiskaityti. Iki ba-landþio 1 d. kiekvienas Tarybos narysprivalës paskelbti Savivaldybës tink-lalapyje savo veiklos ataskaità. Taitada iðsamiau turëtume suþinoti, kurdriekiasi Tarybos nariø marðrutai.

„Kol kas Tarybos nariai pas musnelabai vaþiuoja. Nuolat jauèiame tikvicemero, Tarybos nario Jono Si-minkevièiaus rûpestá“, – apie politikødomëjimàsi kaimo þmoniø bëdomiskalbëjo Ðerkðnënø seniûnas AlfonsasÐakauskas.

Þidikø seniûno pavaduotojaSkirmutë Stasytë, seniûnijoje dirbantibene septynis mënesius, prisipaþino,kad iðskyrus Seimo nará Jonà Sta-nevièiø, per tà laikà kitø politikø vi-zito nëra buvæ.

Kad Tarybos nariai kaime ne-organizuoja gyventojø priëmimo,kalbëjo ir kitø seniûnijø atstovai, darpaðmaikðtavo, jog kaimo þmoniøbëdos rûpëjusios tik prieð rinkimus.

GALIMYBË GAUTI DAUGIAUÐios kadencijos Tarybos nariai kol

kas biudþeto labai nenuskriaudë –per du mënesius iðmokëta 3 300 litø.Taèiau jeigu visi Tarybos nariai pa-geidautø pasinaudoti galimybe pa-siimti biudþeto pinigø, kas mënesá iðjo politikams bûtø atseikëta apie 8000 litø. Jeigu praëjusios kadencijoseiliniai Tarybos nariai (iki tol, kol ne-reikëjo pateikti dokumentø) per më-nesá gaudavo po 150 litø, dabar jiejau gali gauti dvigubai tiek – 316 litø,t. y. 0,15 Statistikos departamentonustatyto vidutinio mënesinio darbouþmokesèio dydþio.

Savivaldybës Buhalterinës aps-kaitos skyriaus vedëjas Arvydas Po-cius informavo, kad pagal paèiø po-litikø patvirtintà Reglamentà, iðmoka

skiriama su Tarybos nario veiklasusijusioms kanceliarijos, paðto, te-lefono, interneto ryðio, transporto ið-laidoms apmokëti. Ji gali bûti nau-dojama atsiskaitant uþ fiksuoto irmobiliojo telefono ryðio tinklais tei-kiamø nacionaliniø ir tarptautiniøTarybos nario telefoniniø pokalbiøpaslaugas, interneto ryðio paslaugomsapmokëti, paðto prekëms ir paslau-goms, kanceliarinëms prekëms ási-gyti, Tarybos nario veiklai naudo-jamos transporto priemonës nuomai,eksploatavimui (kurui, tepalams irkt.), techniniam aptarnavimui, re-montui, draudimui (nevirðijant Ta-rybos nario kadencijos laiko), taksipaslaugoms, vieðojo transporto bilie-tui ásigyti ir kitoms transporto pas-laugoms.

DËL REGLAMENTOKREIPËSI Á TEISMÀVyriausiasis administracinis teis-

mas gruodþio mënesá aiðkinsis, arrajono politikai, nusistatydami sauiðmokas, nepaþeidë teisës aktø.

2010 metø spalio mënesio Sa-vivaldybës tarybos sprendimu, ku-riuo buvo patvirtintas Veiklos reg-lamentas, suabejojo Vyriausybësatstovo Telðiø apskrityje tarnyba. Kadkai kurie punktai, susijæ su Tarybosnario veiklos apmokëjimu, prieð-tarauja Vietos savivaldos ástatymui,áspëjo ir Vyriausybës atstovas Telðiøapskrityje Algimantas Èepys, taèiaurajono politikai á pastabas nereagavo.Dël to buvo kreiptasi á teismà.

Ðios kadencijos Taryba, tvirtin-dama Reglamento naujà redakcijà,ginèytinas nuostatas paliko.

Vyriausybës atstovo tarnybaiabejoniø kelia ir iðmokos panau-dojimas draudimo paslaugai apmo-këti. Juolab kad nekonkretizuojama,kokiai draudimo rûðiai (autotrans-porto priemonës, civilinës atsakomy-bës, gyvybës ar turto) gali bûti panau-dojama iðmoka. Neaiðkumø kyla,kaip kompensuoti transporto remon-to ir kitas iðmokas.

„Ar gali bûti teisëtos transportuinumatytos lëðos, jeigu nereglamen-tuojama, kaip transporto paslauganaudojasi Tarybos nariai?“ – svarstëA. Èepys.

REGLAMENTÀBUS GALIMA TAISYTISavivaldybës meras Antanas Te-

nys, kalbëdamasis su „Santarve“, su-tiko, kad „Reglamentas nëra toks ikigalo baigtas“. Já gali tekti keisti irsulaukus Vyriausiojo administraci-nio teismo sprendimo.

Meras nesiëmë vertinti Tarybosnariams iðmokëtø kompensacijø uþpatirtas iðlaidas, susijusias su jø veiklaTaryboje. Prisipaþino, kad jomis darnesidomëjæs.

Vis tik A. Teniui ne tas pats, kaippolitikai iðlaidauja. Dar vasarà jo ini-ciatyva Tarybos nariams buvo iðpla-tintos anketos, kuriose Tarybos nariøbuvo praðoma atsakyti, kam dau-giausiai ir kiek jie iðleidþia pinigødirbdami savivaldoje. „Santarvës“þiniomis, anketø sugráþo ne tiek daug,kaip didþiausios iðlaidos nurodytidegalai.

„Prievartos nëra. Taèiau norëtøsisuþinoti Tarybos nariø nuomonæ. Kaiturësime skaièius, bus galima juosapibendrinti ir Reglamente labiausukonkretinti iðmokas“, – apie gali-mybæ tobulinti pagrindiná doku-mentà svarstë A. Tenys.

Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Nr. 127 (9804) 2011 11 104

Prasidëjo rajono krepðinioèempionatø maratonas: dviejoselygose ðiemet rungtyniauja aðtuo-niolika komandø.

Finalinës dvikovos numaty-tos balandá.

JAU ANTROSERUNGTYNËSE –DRAMATIÐKA PABAIGAPirmieji trys susitikimai ávyko

rajono stipriausioje – A lygoje, kurrungtyniauja septynios ekipos. Pir-mojoje dvikovoje didelës intrigosnebuvo: „NSK“ rezultatu 75:55nugalëjo „Tirkðlius“. Nugalëto-jams Ðarûnas Beniuðis ámetë 25taðkus, 11 pridëjo Raimondas Bar-taðevièius, tirkðliðkiams 17 taðkøámetë Vytautas Kleiðys.

Antroji pirmenybiø dvikovabuvo itin atkakli: tik paskutinærungtyniø sekundæ „Translan-dijos“ krepðininkai ástûmë po me-timo atðokusá kamuolá á „Lukoil“ekipos krepðá ir ðventë pergalæ re-zultatu 82:80.

Pastarosios ekipos neiðgelbëjoir rezultatyvus Dovydo Taujenio,kuris pelnë 32 taðkus ir pataikë netaðtuonis tritaðkius metimus, þaidi-mas. Ið pernykðtës sidabro meda-liø laimëtojos „Translandijos“ eki-pos 18 taðkø ámetë Giedrius Mic-kus, septyniolika – Mantas Kar-bauskas.

Paskutinëse turo rungtynëserajono èempionë „Kvistija“ rezul-tatu 77:70 palauþë „Varduvà“. Nu-galëtojus á prieká vedë RemigijusViskontas (26 taðkai) ir GedasVitkauskas (10 taðkø). Pralaimë-jusiøjø gretose iðsiskyrë DainorasPaulauskas (22 taðkai) ir JustasStankus (12 taðkø).

„Be ðiø ðeðiø komandø, A ly-

Kristina VARKALYTËkristina@santarve.lt Tel. 98269

Valstybinei darbo inspekcijaipaskelbus duomenis apie nelai-mingus atsitikimus darbe, paaiðkë-jo, kad tarp apskrities rajonø Ma-þeikiuose jø ávyksta daugiausiai.

MAÞEIKIAI „PIRMAUJA“Nuo ðiø metø pradþios iki spalio

pabaigos Maþeikiø rajone uþfiksuoti55 lengvi nelaimingi atsitikimai dar-be.

Kaip „Santarvæ“ informavo Vals-tybinës darbo inspekcijos Telðiøskyriaus vedëjas Stanislovas Rièkus,kituose apskrities rajonuose ðie skai-èiai maþesni keliomis deðimtimis.

Maþeikiø rajonas labiausiai „pa-siþymëjo“ ir pagal sunkiø nelaimin-gø atsitikimø darbe statistikà. Ið sep-tyniø apskrityje ávykusiø nelaimiø,penkios fiksuotos Maþeikiø rajonoámonëse.

Inspektoriø pateiktais duomeni-mis, mûsø rajone uþfiksuota darbometu iðtikusi mirtis (dar vienas toks

atvejis registruotas telðiðkiams pri-klausanèioje ámonëje).

S. Rièkus áspëjo, kad pateiktiduomenys atskleidþia specialistø jauatliktà darbà – uþfiksuotos tik ið-tirtos nelaimës. Nelaimingø atsitiki-mø darbe gali bûti ir daugiau, taèiaujie á statistikà bus suvesti atgalinedata – kai specialistams paaiðkësaplinkybës.

NESILAIKO SAUGOSTelðiø apskrities darbo inspek-

toriams vadovaujanèio S. Rièkausteigimu, nelaimiø pastaraisiais me-tais padaugëjo visoje Lietuvoje.

„Gal suveikia du dalykai: darb-daviai maþai kontroliuoja darbuo-tojus ir galbût neatsakingas paèiødarbuotojø poþiûris á darbà. Kiek pa-menu, Maþeikiø ligoninëje darbuo-tojas nukrito nuo kopëèiø, atsitrenkëá lovà ir susiþalojo. Jeigu viena kopë-èiø atrama yra nulinkusi, tai anks-èiau ar vëliau nugriûsi. Ar èia reikiadidelio mokymo? Toks elementarussaugos nesilaikymas ir kontrolës sto-ka priveda prie dideliø bëdø,“ – po-zicijà iðsakë paðnekovas.

„Sodros“ Maþeikiø skyriaus di-rektorë Laima Nagienë „Santarvei“ávardijo ir kità nelaimiø darbe pa-daugëjimo prieþastá.

„Kai kuriose ámonëse itin daþnaikeièiasi darbuotojai. Priima þmones,kurie daþniausiai neturi praktikos,ágûdþiø, tad ir ávyksta nelaimë. Kadir nesunkus tas nelaimingas atsiti-kimas, bet jie ávyksta darbo metu,“ –apie didëjanèius skaièius kalbëjo di-rektorë.

SKAIÈIAINESUTAMPA„Sodros“ Maþeikiø skyriaus uþ-

fiksuota informacija nuo pateikto-sios darbo inspektoriø – skiriasi. Pa-sak L. Nagienës, ðiø dviejø ástaigøpateikti skaièiai nesutampa dël skir-tingø tyrimo aplinkybiø ir doku-mentacijos.

Pagal „Sodros“ specialistø pa-teiktus duomenis, per devynis ðiømetø mënesius registruota arti ðimtonelaimingø atsitikimø darbe arbapakeliui ið darbo ar á darbà.

Kone visi atvejai pripaþinti drau-diminiais, tad ligos metu nukentë-jusiesiems mokama viso atlyginimodydþio ligos paðalpa.

Mirties darbe atveju artimie-siems iðmokama vienkartinë kelias-deðimt tûkstanèiø litø siekianti ið-moka (priklausomai nuo darbovie-tës veiklos srities). Þuvusiøjø vai-kams skiriama ne tik naðlaièio pensi-ja, bet ir kasmënesinë periodinë ið-moka.

L. Nagienë priminë, kad ðios ið-mokos skiriamos ið darbdaviø per-vestø lëðø: á socialinio draudimo biu-

dþetà darbdaviai privalo mokëtidraudimà nuo nelaimingø atsiti-kimø, taip apdrausdami savo dar-buotojus.

SKIRIAMOS BAUDOSRemiantis nelaimingø atsitiki-

mø darbe statistika, ir toliau nelai-mës darbe daþniausiai ávyksta staty-bos, transporto ir apdirbamosiospramonës srityse.

Valstybinës darbo inspekcijosTelðiø skyriaus vedëjas S. Rièkus„Santarvei“ priminë, kad dël lengvønelaimingø atsitikimø ámonëje jø va-dovai nebaudþiami.

Dël sunkaus ar mirtino atvejo –pradedamas ikiteisminis tyrimas.

„Kai bylà nutraukia, o daþniau-siai ji net neiðkeliama dël árodymøtrûkumo, mes ið prokuratûros gau-name raðtà, kad darbdavá nubaustu-me administracine tvarka,“ – sistemàpaaiðkino vedëjas.

Pagal Administraciniø teisës pa-þeidimø kodeksà, darbdaviui gali bû-ti skiriama bauda nuo 500 iki 5 000litø.

Nuotr. ið redakcijos archyvo

Apskrities statistika: daugiausiai nelaimingø atsitikimø darbe ávyko Maþeikiuose

goje ðá sezonà dar rungtyniauja„Epoker Club“. Visos ekipos tar-pusavyje suþais dviejø ratø varþy-bas. Uþëmusioji pirmàjà vietà bepapildomos kovos iðkart patenkaá pusfinalá, likusios dël keturiø ke-lialapiø kovos atkrintamosiosevarþybose. Tiek jos, tiek pusfina-liai ir finalai bus ið dvejø rungty-niø, nugalëtojà lems taðkø skirtu-mas“, – sakë varþybø vyriausiasisteisëjas Vladas Ðulcas.

Visos rungtynës vyksta sekma-dieniais nuo deðimtos valandos„Ventos“ pagrindinës mokyklossporto salëje.

PRISIJUNGËTRYSNAUJOS EKIPOSVienuolika komandø pradëjo

antrosios pagal pajëgumà rajone –B lygos èempionatà. Prie turnyrosenbuviø: „Kvistijos“, „Viekð-niø“, „Sedulos“, „Ventus“, „Pur-vënø-Ekovalio“, „Laumës baldø“,„Geoidos“ bei „Krakiø“, prisi-dëjo ir trys naujos ekipos – „Ukri-nai“, „Dagiai“ bei „Grandai“.

Pasak varþybø vyriausiojo tei-sëjo Romualdo Beiðino, pirmeny-biø favoritëmis laikomos pirmo-sios keturios ávardytos komandos,kitos yra daugmaþ vienodo pajë-gumo.

„Po pirmojo rato ið turnyro pa-sitrauks trys ekipos, o likusios að-tuonios dar suþais tarpusavyje povienà kartà. Po to bus atkrintamø-jø varþybø etapas, kur laimëtojàlems dvejø rungtyniø maèas ir pa-siektas didesnis taðkø skirtumas“,– sakë varþybø vyriausiasis teisë-jas.

Tokia pat sistema vyks ir pusfi-naliø bei finalø serijos. Èempio-natø rungtynës vyksta ðeðtadieniaisnuo deðimtos valandos MerkelioRaèkausko gimnazijos sporto sa-lëje.

Kovas pradëjorajono krepðinio komandosVidas STANKUSvidas@santarve.lt Tel. 98269

2011 metø 11 mënesio 11 diena,11 valanda – ðios datos ir laiko ne-turëtø pamirðti në vienas maþeikið-kis: tokiu metu bus atidaromi á nau-jas patalpas kà tik pastatytame pre-kybos centre M. Daukðos g. 26 (priedidþiojo turgaus) persikëlæ buitinëstechnikos parduotuvë „NAMØERA“ bei kompiuterinës technikossalonas „VARLË.LT“. Klientamsdurys èia atviros bus nuo 12 valandos.

Èia jus pasitiks ne tik profesio-nalus ir jaunatviðkas kolektyvas,bet ir stulbinamos nuolaidos.

SIÛLONEÁTIKËTINAS NUOLAIDAS„NAMØ ERA“ siekia pasiûlyti

savo klientams didesná prekiø asor-timentà ir garantuoti þemas kainasMaþeikiø mieste. Tam pirmiausiareikalingas didelis ir erdvus preky-bos salonas, o tokiame dabar ir ásikû-rë parduotuvë.

„Kadangi sparèiai plëtësi klientøratas, senosiose patalpose sunkiaibeásitekome. Be to, Maþeikiø mies-to gyventojai, rinkdamiesi buitinætechnikà, kompiuterius ar fotoapa-ratus, tampa gerokai reiklesni. No-rime jiems pasiûlyti kuo didesnæ pre-kiø ávairovæ. Siekiant tai ágyvendinti,reikëjo kur kas erdvesniø patalpø“,– sakë parduotuvës „NAMØ ERA“vadovas Artûras Vaitelavièius.

Sunku patikëti, bet kompiute-rius, veidrodinius fotoaparatus, tele-vizorius ir buitinæ technikà ðiuoseprekybos taðkuose galima ásigyti itinmaþomis kainomis. Tuo ásitikinsite,jei lapkrièio 11–13 dienomis apsi-lankysite naujojoje „NAMØ EROS“parduotuvëje.

Atidarymo proga rytoj, ðeðtadie-ná ir sekmadiená parduotuvës „NA-MØ ERA“ ir salono „VARLË.LT“lankytojai gaus vertingà dovanà – pre-kes galës ásigyti net iki 50 procentøpigiau!

Be to, perkant iðperkamosiosnuomos bûdu prekes parduosime bejokio pabrangimo.

LAUKIA PROFESIONALUSKOLEKTYVASParduotuvës vadovas A. Vaitela-

vièius paþymi, kad ne tik kainø lanks-tumu ir prekiø asortimento gausa vi-lios savo lankytojus: klientus pasitikskvalifikuoti darbuotojai, kurie su-teiks visà reikiamà informacijà.

„Esame suinteresuoti aptarnautilankytojus mandagiai, profesionaliai,savo klientams stengiamës bûti itinuniversalûs ir lankstûs. Mes siûlomene tik kokybæ, bet ir patrauklià kainà.Tikiu, kad dël ðiø prieþasèiø klientairinksis bûtent mûsø atsinaujinusá sa-lonà“, – sëkme tiki parduotuvës vadovas.

Nuo ðiol parduotuvë „NAMØERA“ jums pasiûlys ávairiø automa-tiniø kavos aparatø: ji tapo pasauli-nio kavos aparatø lyderio Ðveicarijosfirmos „JURA“ oficialiu atstovu Ma-þeikiuose. Beje, rytoj ðiø aparatø ko-kybe ir jø gaminamos kavos aromatubus galima ásitikinti parduotuvëje:èia juos pristatinës ðio gamintojo at-stovai.

Mëgstantiems siûti klientams da-bar siûlomos þinomø pasaulio ga-mintojø siuvamosios maðinos beijoms reikalingi priedai ir aksesuarai.

DIRBS POILSIOIR ÐVENÈIØ DIENOMIS„NAMØ ERA“ Maþeikiuose at-

stovauja kompiuterinës technikosprekybos tinklui „Varle.lt“, todël èia

ypaè didelis dëmesys kreipiamas ákompiuteriø ir jø detaliø asortimen-tà: naujajame salone ðiø prekiø pa-sirinkimas dabar itin iðplëstas.

„Gali atsitikti taip, kad vietojevisos kliento pageidaujamos kom-piuterinës technikos neturësime,tada galësime pasiûlyti jà iðsirinktimûsø internetiniame puslapyje:www.varle.lt. Èia net reikliausi infor-maciniø technologijø pirkëjai rasjiems reikalingà prekæ ið keliolikostûkstanèiø pasiûlytø variantø: mumsbeliks pasirinktà prekæ per keletàdienø pristatyti á savo parduotuvæ“,– tikino A. Vaitelavièius.

Netrukus „NAMØ ERA“ klien-tams Maþeikiuose pasiûlys dar vienànaujienà: ji pradës atstovauti di-dþiausiam Lietuvoje elektronikos da-liø importuotojui – bendrovei „LE-MONA“. Tai suteiks galimybæ visusnorinèius aprûpinti buitinës techni-kos ir elektronikos atsarginëmis de-talëmis.

Klientø patogumui nuo ðiol par-duotuvë jø laukia kasdien: net ir sa-vaitgaliais bei ðvenèiø dienomis.

Dël iðsamesnës informacijos ga-lima kreiptis telefonu 8 688 30 009arba paraðyti elektroniná laiðkà ad-resu: mazeikiai@varle.lt.

Saulius RUDÞIONIS

Atsinaujinusi „NAMØ ERA“ klientusstebins prekiø asortimentu ir kainomis

Parduotuvë „NAMØ ERA“ jau pasiruoðusi priimti klientus.

Uþs. Nr. B-05927

Pasak L. Nagienës, nelaimingøatsitikimø darbe nutinka ir dël daþnos

darbuotojø kaitos.

„Santarvës“ priedas, leidþiamas kartà per mënesáNr. 9 2011 11 10

AISTRA

Kristina VARKALYTËkristina@santarve.lt Tel. 98269

Vytautas MALÛKASvytautas@santarve.lt Tel. 98269

PAÞINTIS

Maþeikiðkis ásitikinæs:medþiotojas medþiotojui nelygu

Didmiestá á provincijà iðkeitæs chemikasSedoje atrado já stebinanèiø dalykø

Antrus metus Sedos Vytauto Maèerniogimnazijoje mokytojauja panevëþietis Do-mas Briedis. Á Sedà sostinëje chemijosmokslus baigæs vyriðkis buvo atsiøstas pa-gal programà „Renkuosi mokyti“.

„Santarvë“ su jaunuoju mokytoju kal-bëjosi apie gyvenimà maþame miestelyje,mokiniø prisijaukinimà ir paèià chemijà.

– Kas Vilniaus universitetà baigusá pane-vëþietá atviliojo á Sedà?

– Paskutiniais studijø metais màsèiau, kàpo baigimo norësiu veikti. Pabaigus chemijosmokslus, nëra jau taip labai daug variantø.Galëjau pasilikti universitete ir dirbti moks-liná darbà arba eiti á chemijos pramonës ga-myklà.

Sugalvojau, o kodël nepabandþius eitidirbti á mokyklà – juk visai ádomu bûtø dës-tyti chemijà.

Nukelta á 4 p.

Kai turi automobilá ir internetà, gyventi maþameprovincijos miestelyje – ne bëda, – ásitikinæs

chemijos mokytojas D. Briedis.

RasakilaVienà graþø pavasario rytà pievos pakraðtyje iðdygo rasakila. Iðkëlë savo lapo vëduoklæ ir

laikë tol, kol saulë jà suðildë, aprengë vos matomu pûkeliu, o naktis ádëjo didelá skaidrø rasoslaðà.

Neþinia ið kur – gal ið tolimos praeities, atminties, kurià saugojo protingoji senolë ðaknis,rasakila þinojo, kad tas laðelis nepaprastas. Juk neveltui jos antrasis vardas sena kalba reiðkëalchemijà. Alchemikais vadinami þmonës tikëjo, kad skaidrûs rasos laðai, kuriuos saugorasakilos, padës sukurti stebuklingà eliksyrà, palaikantá amþinà gyvybæ ir jaunystæ. Rasakilair pati tikëjo, kad kasnakt delne gimstantis rasos laðelis sustiprina jos jëgas, o rytà nuðvitusisaulë mainais uþ gyvybës gërimà dovanoja vienà ið nesuskaièiuojamø dienø. Ji jø ir neskaièiavo– kam rûpi viena diena, kai prieð akis amþinybë?

Laikas bëgo, saulë pabusdavo ir atsigerdavo vis vëliau, o rasakila pavargdavo laukti,kantriai laikyti ir saugoti rasos laðà. Ir laðeliai gimdavo ne kiekvienà naktá, kartais ilgaibudëjusi ji prisnûsdavo, o nubudusi delnuose neberasdavo net rasos pëdsako.

Rasakilà ëmë kankinti abejonës – gal tai, kà ji taip kantriai rinko – ne stebuklas? Gal kaipir kitos pievos þolës ji nuvys, sudþius ir atguls þemën? Nuo tos minties lapeliai net susiraitë.Ir vidury dienos lapo vëduoklëje suspindo skaidri aðara. „Kas tau?“ – paklausë nukritusiuslapus ðvelniai ðiurenantis vakaris vëjas. „Atrodo, mano gyvenimas praëjo pro ðalá, að dariautiktai gera, buvau naudinga, tikëjau, kad gyvensiu ilgiau uþ kitus, bet tai netiesa“, – sukûkèiojorasakila.

„Tu beveik neklydai, – nusikvatojo ið kaþkur atûþæs ðiaurys. – Visa yra amþina, ir ðviesa,ir naktis, ir mûsø aðaros.“

Pûstelëjo – ir rasakilos lapeliai suþërëjo sidabru. Paskutinis laðelis sustingo, nuriedëjolapo pakraðèiu ir nukrito ant þemës. Kità rytà saulë þvelgë jau á baltà laukà.

A. M. Namibijoje E. Rapalui teko sumedþioti net keletà karpuoèiø.

Prieð savaitæ buvo minima Ðv. Huberto –medþiotojø globëjo diena. Treèià deðimtmetásu medþiokliniu ðautuvu nesiskiriantis Ed-mundas Rapalas teigia, kad ðià datà pradëjominëti neseniai: sovietiniais laikais þinojo,kad tokia diena yra, bet niekas jos neðvæsdavo.

Tik dabar kuriamos lietuviðkos medþiok-lës tradicijos, kurios daþniausiai atkeliaujaið kitø kraðtø.

Per tuos metus maþeikiðkis iðbandë bega-les medþioklës plotø ávairiose ðalyse. Ir sako,kad në vienos medþioklës neámanoma pa-mirðti, kiekvienas trofëjus turi savo istorijà.

ÁDOMIOSMEDÞIOKLËS ÈEKIJOJETø trofëjø: ragø, iðkamðø, kailiø, pagaliau

nuotraukø, diplomø, kitø su medþiokle susiju-siø daiktø, pilnas E. Rapalo namuose specia-liai tam árengtas kambarys.

Nukelta á 3 p.

2

MAÞEIKIØ SPORTININKAI

Nr. 127 (9804) 2011 11 10

Kovø be taisykliø maþeikiðkis mokësi þiûrëdamas… TV laidas

Áspûdingà kovø be taisykliø se-rijà tæsia vienas þinomiausiø mûsøðalies laisvøjø kovø meistrø ma-þeikiðkis Valdas Pocevièius: ðiaismetais „Grand Prix“ turnyre vyku-si dvikova jam buvo jau 61-oji ofi-ciali kova. Sportininkas prisipaþi-no, kad per trylika metø á ringà ne-oficialiai jis kopë jau per ðimtàdvideðimt kartø.

APGYNË ÈEMPIONO DIRÞÀPastarosios 32-ejø metø maþei-

kiðkio kovos buvo ne mûsø ðalyje: áringà jis þengë Rusijoje, Vokietijojeir Izraelyje.

„Grand Prix“ turnyre Anapojeprieð lietuvá, kurio dvikova tapo tur-nyro „vinimi“, pasirodë dar ðeði sun-kiasvoriai.

„Mano varþovas buvo þymus lat-viø kovotojas Konstantinas Glu-chovas, kuris ringe yra iðkovojæs 20pergaliø ir patyræs tik septynis pra-laimëjimus. Pralaimëjau jam ir að:sunku buvo atlaikyti 35 kilogramaissunkesnio ir aðtuoniais centimet-rais aukðtesnio varþovo atakas. Ko-vø taisyklës buvo paprastos – dukëlinukai po penkias minutes, smû-giuoti negalima tik á pakauðá, tarp-kojá ir stuburà, daugiau – jokiø ta-bu“, – pasakojo Valdas.

Ásiminë maþeikiðkiui ir praëju-siø metø pabaigoje Izraelyje, garsio-joje „Nokia“ arenoje, vykusi dviko-va su afrikieèiø kilmës amerikie-

èiu, visuose garsiausiuose kovø betaisykliø turnyruose dalyvaujanèiuRamenu Sokoudjou. Jam Valdasnusileido po penkiø minuèiø ko-

V. Pocevièius Baltijos ðaliø miðriø kovø èempiono dirþàiðkovojo dvejus metus ið eilës.

Maþeikiðkiui ilgam ásiminë kova Izraelyje su þinomu visame pasaulyje meistruið JAV R. Sokoudjou.

Po dvikovø buvæ varþovai laisvalaiká leidþia kartu. V. Pocevièius(antras ið deðinës) su kovotojais ið Latvijos.

Vidas STANKUSvidas@santarve.lt Tel. 98269

vos. Nors dvikovas ir lydëjo pralai-mëjimai, maþeikiðkio tai nenuliûdi-no: uþ dalyvavimà turnyre Anapojejis gavo 3 000 eurø piniginá prizà(pergalës atveju ði suma bûtø buvu-si dukart didesnë), uþ kovà Izraelyjenet ir pralaimëjus buvo sumokëta10 000 eurø.

„Didþiausiu savo laimëjimu perpastaruosius dvejus metus laikauBaltijos ðaliø miðriø kovø èempio-no dirþà. Vienais metais að ðá dirþàiðkovojau, o po metø dvikovoje sulatviu Andrejumi Zozulia já apgy-

niau. Turëjome kautis penkis raun-dus po tris minutes, taèiau að kovàbaigiau jau 25-àjà sekundæ“, – prisi-minë atletas.

Per trylika me-tø besitæsianèiàkarjerà maþeikið-kis kovojo 61 kartà– 33 kovas laimëjo(tris dvikovas no-kautais, vienuolika– smaugimo veiks-mu), 24 pralaimëjoir 4 dvikovos baigësilygiosiomis.

LEIDÞIADIKTUOTISÀLYGASTai, kad dviko-

va kartais pasibai-gia lygiosiomis, ma-þeikiðkio nestebina.

„Mënesá prieðEurovizijos dainøkonkursà toje patDiuseldorfo salëjekoviausi su Euro-pos kikbokso èem-pionu vokieèiu Mar-tinu Zavada. Penki

këlinukai po penkias minutes baigë-si lygiosiomis, nors pats jutau, kaddominavau ringe, taèiau aiðkauspranaðumo nebuvo, o teisëjai, kaipdaþnai bûna, palaikë ðeimininkà.

Þiûrovø reakcija man nesvarbi,tik per ðià kovà jauèiau, kad kaismûgá praleidau að, tada vokieèiaiplojo kaip niekad triukðmingai, tuotarpu po mano smûgiø vyravo tyla.Ðákart dvikovoje daþniau buvo tylu,todël manau, kad pergalë buvo ma-no pusëje“, – sakë Valdas.

Sportininkas pripaþásta, kad pertiek metø iðkovotas stipraus sporti-ninko vardas jau leidþia diktuoti sa-vo sàlygas, rinktis, kokiame turnyredalyvauti, kokiame ne. Tai ir yra vie-na ið prieþasèiø, kodël maþeikiðkisjau senokai nebesikauna Lietuvoje:jo netenkina du ar trys tûkstanèiailitø, kuriuos gali pasiûlyti kovø or-ganizatoriai mûsø ðalyje.

„Kitø kovø tvarkaraðèio kaip irneturiu, manau, kad penkios ðeðioskovos per metus mano lygmenssportininkui yra pakankamai, nesneámanoma per mënesá tinkamaipasiruoðti dviem trims kovoms. Aðturiu savo atstovus Lietuvoje ir Lat-vijoje, jiems tik praneðu, kad esupasiruoðæs kovai, pasakau savo sàly-gas, ir jie tuoj suranda man turnyrà.

Gráþæs ið geros dvikovos dvi sa-vaites turi palaukti, kol nuo mëly-niø kiek atsigaus kojø raumenys,nes á jas daþniausiai smûgiuojama.Að deðimt dienø po kovos vien tikilsiuosi“, – pasakojo atletas.

Pagal pavojingumà ir traumøtikimybæ kovas be taisykliø Valdaspriskirtø futbolui ar krepðiniui –per trylika metø jam tik du kartusbuvo lûþæs pirðtas, kartà teko siûtiantaká. Prie mëlyniø tokiame sportejau yra pripratæs.

BÛTINAIÐMOKTI GINTISNorinèiøjø uþsiiminëti ðiuo spor-

tu Maþeikiuose yra, todël prie jëgosklubo „Maþeikiø ðvyturys“ Valdaskartu su treniruoèiø partneriu Min-daugu Abloþevièiumi planuoja áreng-ti patalpas, kuriose vaikinai bûtø mo-komi bokso, kikbokso bei braziliðkoskovos – dþiu-dþitsu – pagrindø.

„Per pusæ metø kiekvienas þmo-gus gali iðmokti tinkamai apsigintiir apginti draugus, taèiau jis pats turi

suprasti, ar nori kopti á ringà. Kaikurie mano patarimø klauso jau tre-jus metus, taèiau vis tiek psicholo-giðkai nëra pasiruoðæ þengti ant pa-kylos ir susiremti su kitu kovotoju“,– sakë vyriðkis.

Karjeros pradþioje Maþeikiuosemokytis panaðiø dalykø nebuvokur, prieð pradëdamas kovoti, Val-das trejus metus lankë „Maþeikiøðvyturá“, sëmësi jëgos, nes be jos ko-vose be taisykliø nëra kà veikti. Okovø technikos jis mokësi ir ásiminëþiûrëdamas tuo metu ypaè popu-liarias laidas apie buðido.

„Tada ir nutariau save iðbandyti:laimëjau pirmàjà kovà, po to antràjà– ir taip toliau. Kai laimëjau aðtuo-nias kovas ið eilës, tada ir prasidëjokvietimai, o kartu ir noras tobulëti.Gal jeigu bûèiau patyræs kokias trisar keturias nesëkmes ið eilës, bûèiaunumojæs á viskà ranka“, – svarstësportininkas.

DVIKOVOS BAIMË IÐLIEKAPergalës ið sportininko reikalau-

ja kasdienio darbo. Pasak Valdo, trisketurias dienas per savaitæ ið rytopavenèiais, kur yra jau susikûræs savotrasà, jis nubëga nuo penkiø iki de-ðimties kilometrø, vakare – pustre-èios valandos treniruoèiø. Treniruotëssusideda ið dviejø daliø. Pirmoji –smûgiø á „kriauðæ“ technikos tobu-linimas bei smûgiai á orà, ristynës irboksavimasis su partneriu. Antrojidalis – darbas su svarmenimis ðaliaesanèioje treniruokliø salëje.

„Mûsø, kovotojø, karjera tæsiasiiki keturiasdeðimties metø, bûna irgerokai vyresniø atletø, viskas pri-klauso nuo to, kiek prakaito per tre-niruotes tu iðlieji ir kaip palaikaisavo fizinæ formà. Nes neþinai, kieklaiko tau teks praleisti ringe: Kaune

yra tekæ kovoti pusæ valandos, poto buvo skirtas penkiolikos minu-èiø pratæsimas ir dvikovà vis tieklaimëjau. O trumpiausia kova tru-ko tik keliolika sekundþiø“, – prisi-minë sportininkas.

Paprastai iki dvikovos su varþo-vu susitikæs maþeikiðkis tik pasi-sveikina, taèiau po kovos prieðinin-kai daþniausiai kartu pavalgo, drau-giðkai pasikalba. Jokio piktumo në-ra – abu supranta, kad tai jø darbas,vienà kartà já geriau pavyksta pa-daryti vienam, kità kartà – kitam,pykèio nelieka, nes dël pralaimë-jimo kaltinti gali tik pats save.

„Baimë visada yra, nëra tokioþmogaus, kuris ðito nejaustø, bet kaisuskamba gongas – ji pranyksta.Karjeros pradþioje dvikovos baimëbuvo gerokai didesnë negu dabar,vis dëlto patirtis daro savo“, – sakëmaþeikiðkis.

Nuotr. ið asmeninio archyvo

POMËGIS

Klubas surengë parodàMaþeikiø vieðojoje bibliotekoje ati-

daryta kryþeliu siuvinëtø paveikslø pa-roda „Ten, kur nuneða svajos...“ Jos or-ganizatorius – ðeðtus metus Maþeikiuo-se veikiantis rankdarbiø klubas „Ran-kos“.

Parodos lankytojai gali pasigroþëtibeveik pusðimèiu darbø, kuriuos patei-kë ðeðiolika autoriø.

Klubo vadovës Ritos Laniauskienësteigimu, tai jau devinta jø organizuotaparoda. „Ðá kartà tema nebuvo konkre-èiai apibrëþta. Klubo narës parodai savonuoþiûra atrinko ir pateikë vertingiausiusdarbus. Kiekviena moteris atneðë pokelis savo siuvinëtus paveikslus“, – sakëvadovë.

Paroda bus eksponuojama visà lap-krièio mënesá. Janina SRIBALIUTË Parodoje pateikti ðeðiolikos autoriø darbai. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Pasidalys ekspedicijøá Sibirà áspûdþiaisEkspedicijø á tremties vietas

organizatorius ir vadovas Gin-tautas Alekna ðiandien pasida-lins áspûdþiais ið ðiømetinës va-saros ekspedicijø á Sibirà.

Pastarosios kelionës tikslas –apþiûrëti bei inventorizuoti lietu-viø kapines, patenkanèias á terito-rijà, kuri netrukus bus uþtvindyta.Vanduo paskandins apie 150 tûkst.ha þemës, 31 gyvenvietæ. Ið jø, 12gyvenvieèiø buvo tremtiniø ið Lie-tuvos darbo ir gyvenimo vietos.

Su keliautojo istorijomis ma-þeikiðkiai gali susipaþinti ketvir-

RENGINIAI

tadienio pavakaræ vieðbuèio „Ast-rum Palace“ restorane.

Kristina VARKALYTËNuotrauka

ið redakcijos archyvo

3

AISTRA

Nr. 127 (9804) 2011 11 10

Kirgizijoje á pagalbà medþiotojams ateidavo vietos arkliai...

Ðio dviejø metrø laimikio iðkamða dabar puoðia medþiotojo namus.

Atkelta ið 1 p.Á já medþiotojas mëgsta daþnai

uþeiti, þiûrëdamas á tas laike sustin-gusias bûtybes prisiminti, kaip josèia atsirado.

„Pietø Afrika, Namibija, Rusija,Baltarusija, Latvija, Estija, Kirgizija,Lenkija, Slovakija, Èekija“, – vardijaEdmundas savo medþiokliø geogra-fijà. Ir Lietuvoje turbût nëra tokio re-giono, kur jam nebûtø tekæ pamedþioti.

„Nuvaþiuoji, pamatai, susipaþástisu þmonëmis, – bûtent tai, o ne siekiskà nors sumedþioti yra pagrindinisdalykas. O jei kà ir sumedþioji –gerai“, – samprotauja medþiotojas.

Jis ir dabar turi kvietimà á spor-tinæ medþioklæ Èekijoje, bet negalësvaþiuoti, nes teks dalyvauti gerodraugo jubiliejiniame gimtadienyje.

Edmundas pasakoja, kad me-dþiokles Èekijoje jam patinka stebë-ti: ið ryto jie medþioja antis, po tobeveik visà dienà fazanus, o vakare– zuikius. Ten visko bûna labai daug.Pas mus á medþioklæ nevaþiuosi ið-gëræs, o èekai susirenka kelioms die-noms: ið vakaro bokalà po bokalogeria alø, bet ið ryto visi bûna blaivûs.Vakare po medþioklës – vël alus, jiebendrauja, ðnekasi...

„Neásivaizduoju, kaip jie tiekalaus gali iðgerti, kur jiems telpa. Pas-kui dar iðgeria ir degtinës. Pas musviskas atvirkðèiai – alus geriamasprie degtinës“, – juokiasi paðnekovas.

POÞIÛRÁ Á MEDÞIOKLÆKEIÈIA JAUNIMASE. Rapalas pastebëjo, kad kur

benuvaþiuotum, medþiotojai visurvienodi, skiriasi tik poþiûris á me-dþioklæ ir pati gamta.

Medþioklë maþeikiðkiui – tikmalonus laiko praleidimas, jokiubûdu jis nemedþioja vien dël mësos.

Ið pradþiø medþiotojas vyriðkiuiatrodë kaip idealas, paskui Edmun-das pradëjo skirti, kad jø, kaip ir aps-kritai þmoniø, esama skirtingø: at-rodo, senas medþiotojas, bet pamatæsper laukus bëgantá katinà, vejasi jánuðauti – esà tai didþiausias plëð-rûnas.

„Buvo tokie laikai, kad mumsreikëdavo naikinti kenkëjus ir plëð-rûnus. Bet koks ten plëðrûnas kati-nas: juk sodþiaus rainis apie savo na-

mus aplaksto keliø kilometrø spin-duliu, ir tai nereiðkia, kad já reikianuðauti. Tokie medþiotojai tik gadinakitø kolegø ávaizdá“, – piktinasiaistringas medþiotojas.

E. Rapalas teigia, kad ir sovie-tiniais laikais buvo, ir dabar visokiømedþiotojø yra, bet pastaruoju metujis pastebás, kad atsiranda daug jau-nesniø medþiotojø, kurie ðá vardà ne-ðioja pelnytai. Jaunimas dabar taippat vaþiuoja á sudëtingas medþiokles,pradeda vadovauti medþiotojø bûre-liams, stengiasi medþioklës prasmæpakeisti kiek kitokia linkme.

„Pas mus iki ðiol medþiotojamsvis dar svarbu sumedþioti kuo dau-giau, pasidalinti mësà, o jauniesiemstie dalykai rûpi maþiau – jiems ádo-mesnis pats medþioklës procesas“,– tikina Edmundas.

TRADICIJOS – IÐ KITURLietuvoje vyksta paprastos, ne-

komercinës medþioklës, tradicijønëra labai daug. Daugiausia jø paimtaið vokieèiø, – kas kur iðvaþiavo, pa-matë, dabar bando taikyti pas save.Ið svetur atëjusi tradicija – medþiok-linio rago pûtimas, nuðauto þvëriespagerbimas, atsipraðymas – taip patne mûsø sugalvota.

Seni medþiotojø bûreliai turi kaþ-kokius paproèius: yra savos patalpos,kur jie prieð ar po medþioklës susi-renka, bendrauja, iðkart po medþiok-lës neiðsilaksto á namus. Yra ir naujøbûreliø, kurie patalpø neturi, tad irtradicijø jokiø nëra: pamedþioja, ið-sidalija mësà ir iðsiskirsto.

Pats Edmundas prieð daugelámetø kûrë Naftininkø medþiotojøbûrelá, sugalvojo pavadinimà.

„Norëjau pritraukti kuo daugiauámonës þmoniø, kad bûtø geresnisfinansavimas, nes medþioklë – nepi-gus dalykas: reikia susimokëti uþplotus, transportà. Mûsø bûrelio na-rys buvo jau Amþinybën iðëjæs „Ma-þeikiø naftos“ generalinis direkto-rius Gedeminas Kiesus, ne kartàdrauge yra medþiojæs ir velionis pre-zidentas Algirdas Brazauskas“, –pasakojo E. Rapalas.

LAIKOSI ÁSTATYMØBrangiai kainuoja ir medþioklës

Afrikoje. Toliausiai, kur Edmundas

yra buvæs, – Pietø Afrika ir Namibija.Tose ðalyse – savos medþioklës tradi-cijos, ten puikiai iðvystytas medþiok-lës turizmas.

Skiriasi ir afrikieèiø poþiûris ámedþioklæ: jei pas mus yra draudi-mai, mes stengiamës juos kaip norsapeiti, o Afrikoje ástatymø grieþtailaikomasi.

Kaip pavyzdá Edmundas prisi-minë karpuoèio, gyvenanèio uolose,atvejá. Ðis gyvûnas panaðus á mûsøðernà.

Ðeimininkas pats á medþioklænevaþiavo, pasiuntë kartu padëjëjà.Surado nedidelá karpuotá, já nuðovë.Ðeimininkas já pamatæs paklausë, arEdmundas laimikiu patenkintas.Iðgirdæs neigiamà atsakymà, pasakë,kad tà laimiká dovanoja ir surengëkito karpuoèio medþioklæ.

Kiekvieno þemës savininko me-dþioklës teritorijos aptvertos, betþvërys vaikðto laisvai: kieno terito-rijoje jis yra, to ir þvëris. Ðeimininkasparodë þvërá, kurá galima ðauti: nu-ðovus karpuotis dar perbëgo keliukàir uþ penkiø metrø nukrito, bet taijau buvo svetima teritorija, tad, pasi-ëmus laimiká, teko vaþiuoti dar tris-deðimt kilometrø pas þemës savi-ninkà ir tartis. Ðis mësà pasiëmë sau,o visa kita gràþino atgal.

„Ðtai kaip ten laikomasi ástatymøar susitarimø: pas mus në á galvà ne-bûtø ðovæ taip pasielgti“, – pasakojomedþiotojas.

MEDÞIOKLËSIBIRE – KITOKIAE. Rapalas sako, kad kiekviena

medþioklë savaip ádomi, apie kiek-vienà trofëjø yra kà papasakoti.

„Durk su pirðtu á bet kurá trofëjø,ir að turësiu kà pasakoti“, – tvirtinovyriðkis.

Koridoriuje kabo ðerno galva:nieko ten ypatingo nëra, bet pasilikojá todël, kad ta medþioklë sukëlëdaug emocijø. Suþeistas ðernas puolëmedþiotojà, laimë, draugas þvëránuðovë.

„O man uþsikirto ðautuvas. Jeine draugas, kaþin kaip viskas bûtøpasibaigæ. Tokiø atvejø buvæ ne vie-nas“, – tikina Edmundas.

Medþiokles Afrikoje maþeikið-kis vadina ponø medþioklëmis: esà

ten jokio vargo – jei tu negali prieiti,tave priveð, jei negali paeiti, tave visvien prie þvëries prives.

„Kas kita – meðkø medþioklëRusijoje, Sibire, kokiame nors Maga-dane. Kai pabûni savaitæ nesiprau-sæs, tikrai pajauti, kad medþioklëjebuvai. Meðkø ten daugiau negu pasmus vilkø“, – teigia Edmundas.

Kai kalnuose tirpstantis sniegasvandeniu uþlieja olas, meðkos pra-deda lásti lauk ir vaikðèioja prieOchotsko jûros. Jos bûna labai ánir-ðusios, alkanos, tad gali bet kada uþ-pulti.

Medþioklës vadovas vaþiuojasniego motociklu, kuris tempia kaþ-kà panaðaus á roges, o jose sëdi me-dþiotojai. Daugelyje vietø upiø ledasjau aptirpæs: motociklas properðaspervaþiuoja, o tempiama transportopriemonë daþnai apsiverèia.

„Bûdavome visi perðlapæ, tek-davo natûraliai iðdþiûti. Ir taip – vosne po deðimt kartø per dienà. Pa-sitaikë, kad negráþome á stovyklà,miegojom gamtoje, vieni kitus ðil-dëm“, – áspûdþiais dalijosi Ed-mundas.

SIEKIAKUO DIDESNIO PELNOÁ medþioklës kainà Magadane

áeina viskas: nakvynës, maitinimas,pati medþioklë. Jei nori nuðauti með-kà papildomai negu sutarta, teks su-simokëti. Rusai suinteresuoti, kadatvykëliai nuðautø kuo daugiau. At-veda á pajûrá, rodo vaikðèiojanèiasmeðkas ir siûlo nuðauti.

„Taikaisi á meðkà optiniu taikik-liu, bet palydovas ðauti neliepia:suprantu, kad ta meðka ne trofëjinë,todël neðaunu. O kiek tokiø, kuriønervai neiðlaiko ir paspaudþia gai-

dukà: tada jau reikia papildomai mo-këti“, – pasakojo E. Rapalas.

Jei nori medþioti dël trofëjaus,iðtemptas meðkos kailis turi bûti nemaþiau kaip per du metrus. Me-dþioklës plotai iðnuomojami pen-keriems metams. Po jø neþinai, arbegausi tà plotà, ar ne. Tad per tuospenkerius metus nuomininkai sten-giasi gauti kuo didesná pelnà, me-dþioja nuolat.

Á meðkos medþioklæ Edmundàlydëjo jëgeris. Tai paprastai bûnaaukðtà kariná laipsná turintys ir fi-ziðkai gerai pasirengæ vyrai.

Paðnekovo pasirinkta meðka bu-vo aukðtai ant uolø, maþdaug uþ 170metrø. Kai maþeikiðkis jà nuðovë,meðka nukrito ðiek tiek þemiau ant

kitø uolø. Kad ásitikintum, jog meðkatikrai negyva, reikia ðauti keletàkartø. Edmundui taip pat teko ðautitris kartus, nes meðka vis këlë galvà.Vëliau paaiðkëjo, kad visi ðûviai buvomirtini. Jëgeris pasisiûlë uþlipti antuolos ir, jei dar bûtø gyvybës poþy-miø, meðkà pribaigti.

„Að nesutikau, nes norëjau, kadtrofëjus bûtø tik mano. Paskui pasi-gailëjau, kad lipau, nes tas kelias uo-lomis iki meðkos buvo labai baisusir varginantis. Maniau, kad galà gau-siu“, – juokësi vyriðkis.

MEDÞIOTOJAS –BEÐIRDIS?E. Rapalui nesinori prisiminti

sovietiniø laikø medþiokliø: tadamedþiotojams reikëdavo vykdytiplanus, tad, pasiðviesdami þibintais,medþiodavo net ið maðinø.

„Baisu prisiminti, kad tokiosemedþioklëse teko dalyvauti“, – ran-ka moja paðnekovas.

Daþnai bûna, kad medþiotojamsðauti á þvërá bûna sunku: paprasèiau-siai jo gaila. Edmundà medþioklesudominæs uoðvis buvo geras me-dþiotojas, bet jei namuose pjaudavokiaulæ, visada iðeidavo kuo toliau,kad negirdëtø þviegimo.

„Kaþkodël visi galvoja, kad me-dþiotojai yra þiaurûs, beðirdþiai þu-dikai, jiems nieko negaila. Taip në-ra“, – tikino vyriðkis.

Sovietiniais laikais á Ðiauliø më-sos kombinatà tekdavo veþti þvë-rienà. Pro ðalá einanèios moterys,pamaèiusios sunkveþimá su þvëri-mis, „auklëdavo“: ðtai vël tie þudikaiatveþë savo grobá, kaip ne gëda bûtitokiems negailestingiems.

Praëjo kaþkiek laiko, ir Edmun-das tas paèias moteris pamatë sker-

dykloje: jos su elektriniu strypusmeigia jauèiui á aká ir, dar nespëjusjam visiðkai nusibaigti, kabina antkablio.

„Að taip niekada negalëèiaupadaryti, o joms tai nëra nei þiauru,nei negailestinga, neva medþioklëesanti baisesnë“, – stebëjosi me-dþiotojas.

Daugelio medþiotojø svajonë –sumedþioti didájá Afrikos penketà:dramblá, buivolà, leopardà, raganosáir liûtà.

„Að ið jø tikriausiai në vieno irnesumedþiosiu, nes neturiu tokiøgalimybiø. O gal ir tokio tikslo në-ra“, – ðypsosi E. Rapalas.

Nuotr. ið E. RAPALOasmeninio albumo

Maþeikiðkis ásitikinæs: medþiotojas medþiotojui nelygu

4

Dvideðimties metø þmogø valdo norai, trisdeðimties – protas, keturiasdeðimties – iðmintis. (Bendþaminas Franklinas)Dvideðimties metø þmogø valdo norai, trisdeðimties – protas, keturiasdeðimties – iðmintis. (Bendþaminas Franklinas)Dvideðimties metø þmogø valdo norai, trisdeðimties – protas, keturiasdeðimties – iðmintis. (Bendþaminas Franklinas)Dvideðimties metø þmogø valdo norai, trisdeðimties – protas, keturiasdeðimties – iðmintis. (Bendþaminas Franklinas)Dvideðimties metø þmogø valdo norai, trisdeðimties – protas, keturiasdeðimties – iðmintis. (Bendþaminas Franklinas)

Nr. 127 (9804) 2011 11 10

Atkelta ið 1 p.Bet negalëjau bûti mokytojas, nes

neturëjau bûtino pedagoginio iðsila-vinimo. Kaip supratau, pagal ástaty-mà, galima mokykloje dirbti metusir per tuos metus ágyti trûkstamàiðsilavinimà. Bet bûtø reikëjæ paèiamuþ tai mokëti ir visko ieðkotis.

O atsitiko taip, kad suþinojauapie projektà „Renkuosi mokyti“,kurio metu ir suteikiamas tas reika-lingas iðsilavinimas, o dar ir darbassurandamas. Personalo atrankos fir-ma surengë gan rimtà atrankà, o kaijà perëjau, po mënesio man pasiûlëvaþiuoti á Sedà.

– Þinojote, kokioje Lietuvos pusëjeta Seda?

– Tiesà pasakius, ne. Paþiûrëjauþemëlapá, pamaèiau, kad truputátoli... Bet nieko – neiðsigandau. Net-gi norëjau pabandyti gyventi kito-kioje aplinkoje. Nes Vilnius gal ðiektiek jau ir pabodæs buvo (nors dabarjo jau pasiilgstu).

Ir ið tiesø nesigailiu. Seda – toks,sakyèiau, gan gyvas miestelis, ir nëraèia taip baisu ar nuobodu, kaip kadgali pasirodyti pati mintis – dirbtimiestelyje.

Atvaþiuodamas neturëjau labaistipriø stereotipø. Bet tikrai nesiti-këjau, kad vyks tiek daug visokiørenginiø ir mokykloje, ir paèiamemiestelyje. Maniau, kad èia þmonëstik sëdi namuose ir gyvulius augina.Pasirodo, yra þmoniø, kurie èia kaþ-kà daro.

Norëèiau prie bendruomenësveiklos prisidëti, tik po mokyklosnelabai yra jëgø. Bet, manau, gal pa-vyks, jei sugalvosiu likti èia.

– Ar maþas miestelis suviliojo èialikti þmogø ið didmiesèio?

– Projektas tæsiasi dvejus metus,ir tada mes turime laisvæ pasirinkti:ar likti mokykloje, ar kà nors kita veikti.

Turiu kelis variantus, bet nesudar apsisprendæs. Màstau pasiliktità sprendimà antrai mokslo metøpusei.

Visai neatmetu galimybës dirbtimoksliná darbà. Taèiau kiek ban-dþiau, pamaèiau, kad ðis darbasnors ir ádomus, bet asocialus. Tu su-tinki labai maþai þmoniø.

– Netrûksta sostinës ðurmulio?– Pirmaisiais mënesiais tikrai

nebuvo nuobodu, nes daug veiklosbuvo mokykloje: viskas nauja, viskàreikia daryti. Nuobodþiauti nebuvokada.

O dabar, kai jau apsipratau irturiu daugiau laisvo laiko, kartaistenka ir panuobodþiauti. Bet Ma-þeikiai yra arti. Be to, ðiemet atradaunaujà hobi – pradëjau vaþinëti á Klai-pëdà, kur laipioju uolomis.

Kai pasilieku Sedoje savaitgalá,daug laiko praleidþiu namie skaitinë-damas. Bet pradëjau fotografuoti èiaatvaþiavæs. Kadangi Sedoje aplinkuilabai graþi gamta, tai iðeinu kartaispasivaikðèioti, pafotografuoti.

Prasiblaðkau ir Vilniuje. Èia va-þiuoju bent kartà per mënesá, nesvis dar vyksta mokymai. Tad susi-tinku su draugais, kursiokais. Dau-guma jø palaikë mano sprendimàvykti á provincijà, o kas nepalaikë,turbût nieko nesakë.

Nuvaþiavus ádomu palyginti at-lyginimus su tais kursiokais, kuriedirba moksliná darbà ar chemijospramonëje. Tai Vilniuje jie uþdirbamaþiau nei að Sedoje.

– Uþsiminëte, kad Sedoje labiaunustebino pati gimnazija...

– Nesitikëjau, kad tokiame ma-þame miestelyje yra tokia mokykla,turinti visokiø naujoviø, dalyvaujan-ti visokiuose projektuose. O dabarir renovuota. Visada kaimo ar mies-teliø mokyklas að ásivaizdavau gana

apleistas. Turbût ir tokiø yra kaþkur,bet mûsø gimnazija mane nustebi-no.

– Ðioje mokykloje dëstai chemijà.Pats mokyklà Panevëþyje baigei dau-giau nei prieð ketverius metus. Ar ma-tai kokiø pokyèiø?

– Nors atrodo, kad praëjo tieknedaug laiko, bet kaip mokyklosepasikeitë technologijos! Mes niekasnet nesapnavome, kad pamokø me-tu naudosimës projektoriumi. Odabar daugelyje kabinetø jie yra. Irnet nebuvome girdëjæ apie protin-gas lentas. Ir kompiuteriai tik infor-matikos kabinete tebuvo.

Be to, dabar mokytojai turi kitokátikslà – ne tik suteikti akademiniøþiniø, bet ir ugdyti kitus vaiko gebë-jimus. Siekiama, kad jie iðmoktø netik formules, bet ir bendradarbiautitarpusavyje, suvokti, kaip surasti in-formacijos, panaudoti savo asmeni-nius gebëjimus, paþinti save.

Mûsø laikais buvo tik akademi-niai dalykai.

– Ar paèiam lengva sudomintigimnazijos auklëtinius savo dësto-muoju dalyku?

– Poþiûris á chemijà po truputákeièiasi. Mano pamokas stebëjusiauditorë pasakë, kad susidaro toksvaizdas, jog vaikams yra ádomu. Oað neþinau, kà að darau, kad juos su-dominu.

Bandau pritaikyti tai, kà patsmaèiau savo chemijos pamokose.Turëjome labai gerà mokytojà, kurimane ir sudomino ðiuo dalyku.

Pagal programà gal daugiauatsirado su aplinkosauga susijusiødalykø, su taupymu, su medþiagøperdirbimu – arèiau praktikos. Bettai ganëtinai akademinis mokslas,ir turbût tik nuo mokytojo priklau-so, kaip jis tà dalykà padarys pa-trauklø vaikams. Galima ir labai

nuobodþiai mokyti, bet galima irlabai ádomiai.

Að stengiuosi paaiðkinti kartaisnet ne pagal programà. Supaþin-dinu su naujais mokslo atradimais,pavyzdþiui, paaiðkinu, uþ kà ðiemetbuvo áteikta chemijos Nobelio pre-mija. Norisi, kad vaikai pajustø, jogchemija – ne tik vadovëlis.

– Kaip vaikai vertina á mokyklàatëjusá jaunà þmogø, vos baigusá uni-versitetà?

– Lengviausia þinias pade-monstruoti vyresniems mokiniams,jie ið karto mane ir pripaþino kaipmokytojà – ávertino nemaþà þiniøbagaþo skirtumà. O maþesnieji pra-ëjusiais metais sakë, jog man darreikëtø pasenti, kad pradëtø manæsklausyti. Taèiau ðiemet stengiuosigrieþèiau elgtis, ypaè su tais, kurienesimoko. Praëjusiais metais galmaniau: na, ir tegul nesimoko – pa-tys kalti bus, bet dabar pagalvojau,kad visgi reikia versti mokytis.

Mokytojavimo patirtis suteikëdidesná pasitikëjimà savimi. Norsvaikai labai gerai moka ir suteiktijá, ir sugriauti. Be to, auga mano pe-dagoginiai sugebëjimai, iðmokauaiðkinti temas, geriau vieðai kalbëti.O padirbus mokykloje ir þmonessuprasti lengviau.

– Ar lengva aukðtaièiui prisitai-kyti prie þemaitiðko gyvenimo?

– Man sunku suprasti, kà vyresniþmonës kalba – jie vartoja daug þe-maitiðkø þodþiø. O vaikai kalba pa-prastai, tiesiog su akcentu – be jokiø„mandrø“ þodþiø. Jie per pamokasþemaièiuoja, mûsø mokykloje tainedraudþiama.

O kartais mokiniai man jau pa-sako: „Mokytojau, jûs èia þemaitið-kai pasakëte“. Kokia frazë jau iðlen-da ir mano kalboje.

Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Didmiestá á provincijà iðkeitæs chemikas Sedoje atrado já stebinanèiø dalykøPAÞINTIS

ÁVAIRENYBËS

Treèiadiená Maþeikiø rajononeágaliøjø draugijos kolektyvas„Indra“ iðvyko á Gargþdus. Maþei-kiðkiai dalyvauja neágaliøjø menomëgëjø kolektyvø koncerte „Vil-ties paukðtë“.

Draugijos vadovas EdvardasNajulis „Santarvei“ sakë, kad á ðá

festivalá vyksta jau penktà kartà.Nors kartais pasitaiko koncertøkituose miestuose, taèiau devyniøþmoniø ansamblis daþniausiai kon-certuoja Maþeikiuose.

Kristina VARKALYTËSigito STRAZDAUSKO

nuotrauka

Neágaliøjø draugijos kolektyvasdalyvauja koncerte „Vilties paukðtë“

Á Gargþdus „Indros“ ansamblis iðvaþiavo pakiliai nusiteikæs.

Sedos Vytauto Maèerniogimnazijos direktorëGenoveita Gricienë:– Mums reikëjo chemijos mo-

kytojo, nes tokio specialisto rajo-ne praktiðkai neámanoma rasti. Tainëra perkvalifikuojama specialy-bë, ir ji yra gana sunki. Ir vaikaichemijà labai sunkiai priima, di-dþioji dalis vaikø sako: o kammums tos chemijos reikia?

Tad ir ieðkojome specialistøper programà „Renkuosi mokyti“.Be to, vaikai myli jaunus moky-tojus. O Domas ir daug naujoviømokykloje áneðë. Ir kaip buvo ma-lonu, kai jis man prieð rugsëjo pir-màjà paskambino ir sako: „Aðpasiilgau Sedos“.

Bet tokia keistenybë, kad mespagal ðià programà ieðkojome che-miko bei ðokanèio ir dainuojanèiopedagogo. Taèiau gavome tik che-mikà. Bet Domas Sedoje atrado irmeniniø polinkiø – dabar visureina kaip Kipsas fotografuoda-mas.

Atrado savo niðà Sedoje, ir vai-kai priprato, sako, kad ðiemet mo-kytojas labai pasikeitë. Kitaip el-giasi, kitokius reikalavimus kelia.O tai yra labai gerai.

Serviso meistras automobiliosavininkui:

„Turiu jums vienà gerà ir vienàblogà þinià. Geroji – garso signalasveikia puikiai.“

*** Du drauguþiai gana vëlai eina

namo.Vienas: „Kai gráðiu, mano

þmona virs ið átûþio.“Kitas: „Tau gerai. Að tokiu

metu nieko ðilto jau negaunu.“***

Docentas studentui:„Ðià savaitæ jûs jau penktà kartà

vëluojate á seminarà. Kokià galimadaryti iðvadà?“

„Kad ðiandien – penktadienis.“***

Kalbasi dvi oþkos apie treèià:„Kodël Klara tokia sulysusi?“„Ji prietaringa, ëda tik ketur-

lapius dobilus.“***

Sraigë perspëja savo vaikà:„Praðau neiti á gatvæ, po ketu-

riø valandø ja vaþiuos marðrutinisautobusas...“

*** „Ar þinojai, kad Gabi ðuo gali

kalbëti?“„Taip, þinojau. Man papasa-

kojo mano ðuo.“ ELTA

Anekdotaiið uþsienio spaudos

NUSIÐYPSOK

Katë áveikë tûkstanèiuskilometrø iki namøKatë Dþesi Australijoje taip ilgëjosi senøjø savo namø, kad sugráþo á

juos áveikusi 3 tûkst. km.Katës ðeimininkë Ðeri Geil su savo augintine ið pietuose esanèios

Adelaidës persikraustë á fermà netoli Darvino ðalies ðiaurëje. Taèiau pokurio laiko katë dingo ir atsirado po 15 mënesiø prie senøjø savo namø,skelbia Australijos þiniasklaida.

Katytës nuotraukas ðeimininkei nusiuntë naujieji namo ðeimininkai.„Tai tikrai Dþesi, – televizijos stoèiai ABC teigë Ð. Geil. – Motina gamtabuvo jos pusëje: buvo lietingasis periodas. Buvo daug peliø ir skëriø. Visàkelià katei netrûko ëdalo ir vandens.“

Dþesi dabar vël dþiaugiasi brolio Dþeko draugija. Savo ðeimininkësiðvykimo á Adelaidæ dienà ðis pabëgo ið namø.

Lengvajame automobilyje –18 þmoniøGreitkelyje netoli Austrijos Linco miesto policija sustabdë lengvàjá

automobilá, kuriame buvo susigrûdæ 18 þmoniø, praneða agentûra AP.Pareigûnø teigimu, automobilyje su prancûziðkais valstybiniais

numeriais, be 31 metø rumuno vairuotojo, dar buvo 11 suaugusiøjø ir ðeðivaikai. Ðiuo automobiliu leidþiama vaþiuoti penkiems asmenims.

Rumunams buvo uþdrausta taip vykti toliau. Tai buvo sezoniniaidarbininkai, norëjæ kelis mënesius padirbëti uþsienyje.

Policijai apie neáprastà ekipaþà praneðë kiti vairuotojai, pamatæ, kaipvienoje poilsio aikðtelëje á automobilá sulipo 18 asmenø. ELTA

5Nr. 127 (9804) 2011 11 10

PERKA

NEKILNOJAMASIS TURTASbrangiai miðkà, atsiskaitome ið karto. Tel. 8 616 71 700.Uþs. 1-2871

miðkus visoje Lietuvoje. Tel. 8 622 98 006.Uþs. 1-3945

ávairø miðkà. Tel. 8 687 49 953.Uþs. 2377

namà Maþeikiø mieste arba netolimiesto. Tel. 8 612 77 211.Uþs. 1-5417

TRANSPORTO PRIEMONËS,JØ DALYS IR PADARGAIautomobiliø katalizatorius. Tel. 8 612 62 911.Uþs. 2-3761

GYVULIAIverðelius, bulius, karves, telyèias. Tel. 8 611 91 709.Uþs. 2-3695

jauèius – 5,80 Lt/kg, karves – 3,80 Lt/kg, telyèias – 4 Lt/kg. Tel. 8 650 20 287.Uþs. 2-3796

vokieèiai verðelius (nuo 9 iki 15,50Lt/kg). Tel. 8 612 09 265.Uþs. 2-2726

brangiai telyèaites.Tel. 8 618 62 967. Uþs. 1-2593

Þodá BIRÐTONASsuraðykite á 9 kvadratëlius taip, kad nei eilutëse,

nei stulpeliuose, nei kvadratëliuose raidësnesikartotø.

Uþpildykite tuðèius langelius skaièiais nuo 1 iki 9taip, kad në viename kvadrate, vertikalioje ir

horizontalioje eilëje skaièiai nesikartotø.Atsakymas – skaièiai ið maþais skaitmenimis

paþymëtø langeliø.

Sudarë Egidijus Ðalkauskis

Kryþiaþodþio, iðspausdinto lapkrièio 3 dienà, atsakymas – RUMBËTA LENTA.Kryþiaþodþio prizà laimëjo Genovaitë KUODIENË.VERTIKALIAI: Mangrovës. Taupa. Lombardija. Alandai. ANA. duobë. Cna. Malûkas. Iþora. Bylina. „Romuva“.Ba. Abelis. HORIZONTALIAI: Melancholija. Nomadai. Adomo. Rabarbaras. Limbo. Sujaukti. UAB. Panda.Ataka.

Vidaus ligø gydytojas echoskopuotojas A. Gailius atlieka ðirdies, pilvo organø,skydliaukës echoskopijas, elektrokardiogramas, konsultuoja ir gydo pacientus.� Lapkrièio 12 d. ENDOKRINOLOGAS, gyd. V. DUNAUSKAS (Vilnius). Endo-krininiai susirgimai, skydliaukës echoskopija, aspiracinë biopsija, konsultavimas.� Lapkrièio 27 d. VAIKØ KARDIOLOGË, prof. V. GRABAUSKIENË. Ðirdiesechoskopija, EKG, konsultavimas, gydymas. Registruojame 8–12 val. tel.: (8 443) 35 070, mob. 8 610 20 603. Maþeikiai, J. Jablonskio g. 10 a. REK-09932

Gyd. A. Gailiaus klinikoje (UAB „AJG KLINIKA“) konsultuos:

AB „Bovarius“ perka auginti buliukusir telyèaites. Belgømëlynuosius – brangiai.Moka 6–21 % priedus.

Tel. 8 650 97 715. Uþs. 1-3214

PERKA GALVIJUS.

PAJÛRIO MËSINËSupirkëjas S. JAKÐTAS

RE

K-2

39

1

Atsiskaito vietoje.Tel. 8 682 19 047.

UAB „LIKMERË“dideliais kiekiais perka

berþo ràstus fanerai gaminti.Perkamø sortimentø storis

plongalyje nuo 15 cm.Ilgiai: 2,70 m ir 3,20 m.

Atsiskaitome per 3 dienas.IEÐKOME PARTNERIØ

ILGALAIKIAMBENDRADARBIAVIMUI.

Kontaktiniai telefonai:techninës sàlygos, kainos,

ilgalaikis bendradarbiavimas:8 620 44 202; 8 687 51 927;dël priëmimo Kurðënuose:

8 618 07 794. REK-09917

Miðko savininkø dëmesiui

� mësinius bulius per 500 kg gy-vojo svorio – 5,50 Lt/kg;� karves per 600 kg – 3,60 Lt/kg;� telyèias per 500 kg – 4 Lt/kg. Tel.: 8 698 07 968. Sut.1-36/11

UAB „Þemaitijos galvijai“ perka:

DARBININKAMS:TARPTAUTINIO KROVINIØ

VEÞIMO TRANSPORTO PRIE-MONËS VAIRUOTOJAI. UAB „Kû-bas“, J. Basanavièiaus g. 9-17. Tel.:(8 443) 98 851, 8 698 39 022.

AUTOGREIDERIO MAÐI-NISTAS, EKSKAVATORIAUSMAÐINISTAS. UAB „Maþeikiøkeliai“, Tirkðliai. Mob. 8 616 00193.

AUTOTRANSPORTO PRIE-MONIØ REMONTO ÐALTKAL-VIAI. UAB „Valteksa“, Montuotojøg. 13. Mob.: 8 602 31 033, 8 60231 105.

AUTOMOBILIØ ELEKTRI-KAS. KLI LT, UAB. CV siøskiteel.paðtu ilona.dargiene@kli.lt. Tel.8 700 22 407.

AUTOMOBILIØ STIKLØTAMSINTOJAS. Mob. 8 630 77111.

CNC TEKINTOJAS. UAB„Industrika“. Mob. 8 606 87 710.

SUVIRINTOJAS PUSAUTO-MAÈIU IR ELEKTRA. UAB „Strë-lë industrial“, Montuotojø g. 5.Mob. 8 611 32 597.

SUVIRINTOJAI DUJOMIS IRELEKTRA. UAB „Concor“. Tel.:(8 443) 35 009, 8 614 06 018.

SKARDININKAI. UAB „Ter-moáranga“. Mob. 8 650 19 095.

ELEKTROTECHNIKAS. UAB„Manginta“. Mob. 8 640 48 400.

APSAUGOS SISTEMØ TECH-NIKAS. UAB „G4S Lietuva“. Mob.8 615 74 823. El. paðtas darius.jo-nusis@lt.g4s.com.

APSAUGOS DARBUOTOJAS(-A). UAB „Grûstë“, Þemaitijos g.47/38 (Giedrius Pabrëþa). Mob. 8686 76 648.

BETONUOTOJAI. UAB „Pra-moninës statybos kompanija“.Mob. 8 616 56 356.

TINKUOTOJAS TINKAVIMOMAÐINA. IÁ „Taustra“. Mob.: 8 61087 583, 8 679 51 051.

STALIUS STAKLININKAS.UAB „Stepono baldai“. Tel.: (8443) 43 426, 8 698 29 354.

AUTOMOBILIØ DETALIØPARDAVËJAS-VADYBININKAS.UAB „Tripletas“, Sedos g. 16. Mob.8 698 71 460.

PARDAVËJAS (-A) KONSUL-TANTAS (-Ë). UAB „Troliø na-mas“. CV siøskite el. paðtu tro-liai@is.lt.

PARDAVËJAS (-A) KASININ-KAS (-Ë). UAB „Grûstë“, Þemai-tijos g. 47/38 (Jolanta Eimontie-në). Mob. 8 615 11 601.

VIRËJAS. UAB „AAL“, Lais-vës g. 30. Tel. (8 443) 27 054.

PICØ KEPËJAS (-A). UAB„Mastrita“. Mob.: 8 615 60 509, 8610 75 488.

KONDITERIAI. UAB „Litven-tas“, Ventos g. 49. Tel.: (8 443) 72964, 8 600 29 248.

KONDITERIS. UAB „Juovi-ja“. Mob. 8 611 01 760.

CECHO DARBININKAS (-Ë).UAB „Riestlita“. Mob. 8 682 28566.

PADAVËJAS (-A), BARME-NAS (-Ë). UAB „Avicula“, Þemai-

tijos g. 20. Mob. 8 671 11 222.BARMENAS (-Ë) PADAVËJAS

(-A). „Santegro“, UAB. Mob. 8 67520 340.

LAIÐKININKAS (-Ë) DARGIØK. AB Lietuvos paðtas, Laisvës g.38. Tel. (8 443) 90 045.

VALYTOJAS (-A), turintis ne-ágalumà. UAB „Atsakingi sprendi-mai“. Mob. 8 614 35 404.

TARNAUTOJAMS:VYR. BUHALTERIS. UAB

„Troliø namas“. CV siøskite el. pað-tu troliai@is.lt.

YPATINGO STATINIO STA-TYBOS DARBØ VADOVAS. UAB„Budinks“. Mob. 8 620 76 100.

AUTOMOBILIØ SERVISOVADOVAS, ELEKTRONIKOSSPECIALISTAS. UAB „Joringë“,Viekðniø g. 21. Tel.: (8 443) 26 282,8 698 46 858. CV siøskite el. paðtuignas@brum.lt.

MECHANIKAS. UAB „Strëlëindustrial“, Montuotojø g. 5. Mob.8 611 32 597.

BALDØ PROJEKTUOTOJAS.UAB „Stepono baldai“. Tel.: (8443) 43 426, 8 698 29 354.

PARDAVIMO VADYBININ-KAS. UAB „Grûstë“, Þemaitijos g.47/38. CV, nurodant „Pardavimovadybininkas“ ir pageidaujamà at-lyginimà, siøskite el. paðtu perso-nalas@gruste.lt. Tel. (8 443) 20878.

GYDYTOJAS. Mob. 8 687 63480. El. paðtas konstantino@in-go.lt.

Plungës teritorinës darbo birþos Maþeikiø skyriussiûlo laisvas darbo vietas

Daugiau informacijos – Plungës teritorinës darbo birþosMaþeikiø skyriaus (Ventos g. 27) Informacijos ir konsultacijø centre.

Tel. (8 443) 66 945.

6Nr. 127 (9804) 2011 11 10

PARDUODA

NEKILNOJAMASIS TURTAS

du kambarius Draugystës g. 16. Tel. 8 615 77 055. Uþs. 2-3783

IEÐKO DARBO

kvalifikuoti statybininkai.Tel. 8 648 90 488. Uþs. 1-5303

du apdailininkai. Tel. 8 629 55 061.Uþs. 2-3747

patyræ apdailininkai.Tel. 8 625 81 366. Uþs. 2-3780

apdailininkë. Tel. 8 618 09 785.Uþs. 2-3762

REIKALINGA

skubiai moterys, turinèios automobiláir mokanèios anglø kalbà (bent tru-putá), namams tvarkyti Ðvedijoje.Tel.: +4670 607 98 28, 8 688 78 918.

Ámonei reikalingas vairuotojas, turin-tis C kategorijà. Skambinti darbovalandomis. Tel. 8 682 34 147.REK-09934

Tel.: 98 260, 8 682 13 466.

„Santarvei“Maþeikiø mieste reikalingi

laikraðèio platintojai.

DOVANOJA

statybiná lauþà. Tel. 8 614 16 395.Uþs. 2-3789

Tel. 8 671 11 222,CV siøsti infom@baraspegasas.lt.Uþs. 2-3791

barmenui-padavëjui (-ai).

BARAS „PEGASAS“siûlo darbà

profesionaliam

Atlyginimas nuo 1 000 Lt.

BÛTINA DARBO PATIRTIS.

Kreiptis tel. 8 687 73 397. REK-09882

IEÐKOME PRAMONËS IZOLIUOTOJØ,SKARDININKØ, PASTOLININKØ.

Tel. 8 612 28 370. REK-09918

automobiliø detaliø parduotuvësPARDAVËJAS-VADYBININKAS.

REIKALINGAS

Maisto prekiø parduotuveireikalingaKASININKË-PARDAVËJA.

Tel. 8 615 11 601.Sut. 1-9/11

Kreiptis á Giedriø Pabrëþàlapkrièio 15 d. nuo 1000 iki 1600 val.adresu Naftininkø g. 38/2, Maþeikiai. Tel. 8 686 76 648. Sut. 1-9/11

Maisto prekiø parduotuveireikalingas (-a)

apsaugos darbuotojas (-a).

NUOMA

Iðnuomojamas butas (prie didþiojo tur-gaus). Tel.: 8 620 13 043, 8 618 59 832.Uþs. 14-5316

Iðnuomojamas butas atvykstantiemsdarbuotojams. Tel. 8 614 98 352.Uþs. 1-5332

vieno kambario butà Tyliojoje g. Tel. 8 687 62 150.Uþs. 4-5409

2-jø kambariø butà III a.Tel. 8 615 77 055. Uþs. 2-3782

3-jø kambariø butà Þemaitijos g. Tel. 8 611 27 813.Perv.

3-jø kambariø butà Pavenèiø g. 25.Tel. 8 687 24 583. Uþs. 2-3509

3-jø kambariø butà Pavenèiø g. 21. Tel. 8 686 21 880.Uþs. 2-3760

namà Tirkðliuose. Tel. 8 615 77 055.Uþs. 2-3785

800 m2 gamybines patalpas Tirkðliuo-se. Tel. 8 612 08 970.Uþs. 1-5352

skubiai sodybà uþ Maþeikiø.Tel. 8 626 85 822. Uþs. 1-5411

pigiai 69 a þemës Tirkðliuose.Tel. 8 615 77 055. Uþs. 2-3784

TRANSPORTO PRIEMONËS,JØ DALYS IR PADARGAIdu priekinius ir du galinius amortiza-torius automobiliui NIVA. Tel. 8 659 22 352.

RENAULT SCENIC, 1.6 l, benzinas,1997 m., pilka spalva, techn. apþiûra2013, lieti ratlankiai, liukas, þiemi-nës padangos, „Sony“ automagne-tola. Kaina 5000. Tel. 8 611 09 663.

savaeiges 8 ir 16 arklio galiø vejapjo-ves, aukðto slëgio plovyklæ su Hondabenzininiu varikliu.Tel. 8 685 37 663. Uþs. 1-5416

GYVULIAIparðelius. Tel. 8 676 42 127.Uþs. 1-5389

parðiukus. Tel. 8 628 18 552. Uþs. 4-5413

mësinius bekonus Paðerkðnëje.Tel. 8 622 19 939. Uþs. 1-5371

bekonà. Tel. 8 646 51 534. Uþs. 1-5419

bekonus. Tel.: 8 680 14 706, 8 612 34 989.Uþs. 2-3759

kiaules. Galiu paskersti.Tel. 8 614 98 446. Uþs. 4-5408

mësines 130–150 kg kiaules. Kaina6 Lt/kg. Tel.: 8 600 24 281, 8 600 24 280.Uþs. 2-3777

karves ir kiaulæ. Tel. 8 609 78 245.Uþs. 2-3773

verðingà karvæ (verðiuosis 2012-01-06). Tel. 8 695 92 686.Uþs. 2-3771

ÁVAIRIOS PREKËSþvyrà, smëlá, juodþemá, durpes.Tel. 8 612 08 970. Uþs. 1-3501

þvyrà, smëlá, durpes, juodþemá.Tel. 8 629 10 441. Uþs. 1-3502

berþo briketus, sausas atraiþas.Tel. 8 620 74 469. Uþs. 2-2608

maistines bulves. Tel. 8 614 09 197.Uþs. 1-5376

kurà: berþiniø pjuvenø briketus, dur-piø briketus, akmens anglá, malkas.Tel. 8 617 87 106. Uþs. 2-2732

ávairias malkas. Tel. 8 671 40 803.Uþs. 1-5358

ávairias malkas. Tel. 8 687 49 953.Uþs. 2-2838

akmenis, þvyrà, smëlá, juodþemá.Tel. 8 648 96 707. Uþs. 1-3139

sausas malkas. Tel. 8 621 65 235.Uþs. 2-3719

pigiai malkas. Tel. 8 633 60 444.Uþs. 2-3731

ávairias malkas. Tel. 8 624 19 654.Uþs. 2-3732

durpes, mëðlà. Tel. 8 698 05 309.Uþs. 2-3718

sausas ávairias malkas, atraiþas, staty-binæ medienà. Urvikiai, tel. 8 698 31 890.Uþs. 1-3219

ávairiai pjautà statybinæ medienà.Tel. 8 610 28 550. Uþs. 2-3505

berþines ir alksnines malkas (3 m).Tel. 8 688 95 150. Uþs. 2-3506

atraiþas, malkas. Tel. 8 617 05 035.Uþs. 1-5331

sausas pjaustytas atraiþas.Tel. 8 688 97 041. Uþs. 1-5401

ekologiðkas gabalines durpes kûrenti(lieka maþai pelenø), baltarusiðkusdurpiø briketus. Tel. 8 677 90 190.Perv.

kuro durpiø briketus. Tel. 8 685 12 429.Uþs. 1-5412

ekologiðkus obuolius.Tel. 8 674 83 525. Uþs. 2-3776

morkas, bulves. Tel. 8 680 14 706.Uþs. 2-3758

skaldytas sausuoliø malkas.Tel. 8 629 01 020. Uþs. 1-5421

skaldà, þvyrà, smëlá, juodþemá.Tel. 8 620 87 870. Uþs. 2-3790

malkas: skaldytas, trinkomis, ràste-liais. Tel. 8 616 21 649.Uþs. 4-5424

ávairias malkas. Tel. 8 628 70 553.Uþs. 1-5425

mieþius. Tel. 8 622 19 933. Uþs. 1-5426

PASLAUGOS

Balkonø, terasø, pavësiniø stiklinimas(stumdomais, atidaromais rëmais).Ðarvuotos, plieninës durys (garaþui, rû-siui). Grotos, tvoros, turëklai. Tel. 8 699 57 840.Uþs. 1-5341

Kasame, valome tvenkinius, tiesiamekelius, veþame þvyrà, skaldà (12–27 t). Nuomojame ekskavatoriø JCB4CX bobkatà, mini ekskavatoriø. Tel. 8 620 87 870.Uþs. 2-3791

Lapkrièio 21 d. (pirmadiená)Senamiesèio vaistinëje,

buvusioje „Àþuolo“ vaistinëje(Þemaitijos g. 6-1, Maþeikiai)gyd. urologas ið Klaipëdos

med. m. dr. M. DANILEVIÈIUSkonsultuos inkstø, ðlapimo takø,

prostatos bei seksualiniøsutrikimø klausimais.

Atliekamos echoskopijos.Registracija ið anksto

tel. 8 657 89 603. Uþs. 1-3259

Galinèiai savarankiðkai dirbtimed. sesutei masaþuotojai siûlo-me kabinetà, árengtà prie Sena-miesèio vaistinës filialo Þemaitijos g.

Tel. 8 687 29 464.REK-09933

Psichologë-psichoterapeutë

A. Kukulskienë,registracija tel. 8 672 45 157.www.psichologeaelita.lt

Uþs. 1-5422

PARKETININKAS RESTAURATORIUS.Kloju, ðlifuoju, lakuoju, restauruoju par-ketà, grindis. Tel. 8 616 76 651.Uþs. 2-3754

7Nr. 127 (9804) 2011 11 10

Skelbiu laimëtojusVarnelës kryþiaþodá (atsakymas – GYVÛNAS)

teisingai iðsprendë ir burtø keliu prizà laimëjo GintarëKotulia.

Sveikinu laimëtojà ir laukiu redakcijoje. VARNELË

8Nr. 127 (9804) 2011 11 10

LAPKRITIS

10 ketvirtadienis

teka 7.58,leidþiasi16.31

pilnatisteka 15.57leidþiasi 7.39

ORAI

Dienos ilgumas 8.51

VAISTINIØ VONIØ RECEPTAI:

SVEIKINAME VARDUVININKUS:ðiandien – Andriejus, Leonus, Vaiðviltus, Gelvydes, Andrius, Evelinas;rytoj – Martynus, Vygintus, Milvydes, Anastazijas, Nastes.

VAIKAI – TAI GYVI LAIÐKAI,SIUNÈIAMI Á ATEITÁ,

KURIOS MES NEMATYSIME.Neil Postman

• AJERØ ÐAKNØ VONIOS. Rekomenduojamos tiems, kurie skundþiasi sànariø ir stuburo skausmais, puikiai tinkasergant perðalimo ligomis. Ið 250 g smulkintø ajerø ðaknø paruoðiamas nuoviras ir supilamas á 35–370 Ctemperatûros vandená.• ÀÞUOLØ ÞIEVËS VONIOS. Gydo reumatà, lëtines odos ligas. Nuovirui reikës 1 kg smulkintos àþuolo þievës.• ÈIOBRELIØ VONIOS. Ramina, slopina uþdegimus ir malðina skausmà. Ypaè tinka sànariø, raumenø ir pe-riferiniø nervø kamienø ligoms gydyti. Ið 100 g dþiovintø smulkintø èiobreliø paruoðti uþpilà, nukoðti ir ápilti á 37–380 C temperatûros vandená. Rekomenduojamas gydymo kursas: 5–6 procedûros kas antrà dienà.• EGLIØ SPYGLIØ VONIA. Ramina nervus, gydo nemigà, padeda atsinaujinti odai ir saugo jà nuo þalingo aplin-kos poveikio. Dvi saujas egliø spygliø uþpilti litru verdanèio vandens, 10 min. pavirinti, perkoðti ir supilti á vonià.

V. Burbos g. 6, 89218 Maþeikiai Faksas 98 267. Telefonas pasiteirauti 98 260

El. paðtas: info@santarve.ltwww.santarve.lt

Laikraðtá leidþia UAB „Santarvës laikraðtis“.Direktorius Arûnas JARMOÐKA, tel. 98 268.

Vyr. redaktorë Audronë MALÛKIENË.Kalbos redaktorë Nijolë RIMKIENË, tel. 98 264. Korespondentai: Birutë RUDOKIENË, tel. 98 269;Janina SRIBALIUTË, tel. 98 269; Vytautas MALÛKAS, tel. 98 269; Vidas STANKUS, tel. 98 269;Kristina VARKALYTË, tel. 98 269.Fotokorespondentas Sigitas STRAZDAUSKAS, tel. 8 616 31 579.Buhalterija, tel. 98 263. Reklamos skyriai: tel. 98 262, 20 160.Autoriø nuomonës gali nesutapti su redakcijos nuomone. Uþ skelbimø turiná redakcija neatsako.Rankraðèiai ir nuotraukos negràþinami.Maþeikiø rajono laikraðtis „Santarvë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiøleidëjø asociacijos narys.

SL 060. 3 sp. I.Indeksas 07470.Tiraþas

5225 egz.

Kaina 1,60 Lt

© Visa medþiaga, pateikta „Santarvëje“, – laikraðèio nuosavybë. Kopijuoti ir platinti bet kurá straipsná ar jo dalá galima tik gavus iðankstiná raðytiná UAB „Santarvës laikraðtis“ sutikimà.

Dëmesio!

2011-11-11 12 val. duris atverianaujas prekybos centras adresu

M. Daukðos g. 26, Maþeikiai.Atidarymo proga

pirkëjai galës sugalvoti

prekybos centrui pavadinimà.

Nugalëtojo laukia prizas. Kvieèiame apsilankyti! Uþs. 1-5407

Ðiandien krituliø nenumatoma. Rytà vietomis tvyros rûkas. Aukðèiausia temperatûra

dienà 2–7 laipsniai ðilumos.

Klaipëdos dramos teatras lap-krièio 15 d. 18 val. Maþeikiø kul-tûros centre (Naftininkø g. 11) pa-rodys spektaklá, jau spëjusá lai-mëti daugybæ prizø – J. Vaitkausreþisuotà G. Grajausko dviejø da-liø tragikomedijà „Mergaitë, ku-rios bijojo Dievas“.

Reþisierius Jonas Vaitkus – vie-na ryðkiausiø asmenybiø Lietuvosteatro scenoje. Tai vienas tø retø re-þisieriø grandø, sugebanèiø „iðmuzikos, dailës, ritmikos, plasti-kos, þmogaus balso ir paties þmo-gaus, ir spalvø, ir architektûros“ su-tverti iðtisà savo pasaulá.

Maþeikiuose – tituluotas klaipëdieèiø spektaklis

Pagrindinë pjesës „Mergaitë,kurios bijojo Dievas“ herojë – Ma-rija, pasakojanti savo nuotykingà irnuotaikingà gyvenimà. Prisimini-mø kaleidoskope keièiasi persona-þø galerija, pamaþu átraukdama þiû-rovus á fantasmagoriðkà „tarsi-realybës“ atmosferà. Viskas lyg irlabai realu bei atpaþástama – tieksovietmeèio vaikystës istorijos, ku-riose pirmàkart iðkyla Marijos die-vinamo lëktuvø konstruktoriausAntano Gustaièio figûra, tiek ðar-þuota „naujøjø lietuviø“ buitis. Ta-èiau ði atpaþástama realybë – kiekpasislinkusi, prisodrinta detaliø,

verèianèiø suklusti, iðplaunanèiø ri-bas tarp tikrovës ir sapno poetikos,tarp vizijø ir aktualijø. Kas ið tiesøvyksta? Marija – auka ar þudikë? Kàregime scenoje – vieno pamiðimoistorijà, vartotojiðkos visuomenëskritikà, trumpà Lietuvos – posovie-tinës valstybës istorijos kursà? Kogero, visa tai kartu – ir ðá tà dau-giau...

Epizodiðkai pasirodantis, taèiau„raktinis“ pjesës „Mergaitë, kuriosbijojo Dievas“ personaþas – lietuvið-kø lëktuvø ANBO (akronimas –Antanas Nori Bûti Ore) kûrëjasAntanas Gustaitis (1898 – 1941). Jistarsi lakmuso popierius, leidþiantisgyviesiems pasitikrinti dar tebeli-kusias savo gyvybës ir tikrumo pro-miles, vaizduotës ir kûrybos ga-lias.

Spektaklis „Mergaitë, kuriosbijojo Dievas“ Lietuvoje jau pelnë15 prizø, tarp jø ir tris garbingiau-sius Lietuvos teatro apdovanojimus– Auksinius scenos kryþius.

Lapkrièio 22-àjà klaipëdieèiai suðiuo spektakliu atstovaus LietuvaiBaltijos teatrø festivalyje (Latvija).Festivalio metu pristatomi geriausiEstijos, Latvijos ir Lietuvos naciona-linës dramaturgijos pastatymai. Spek-taklis bus rodomas Rygoje, Latvijosnacionalinio teatro Didþiojoje salëje.

Antradiená Europos ðalys minëjosveikos mitybos dienà. Ta proga lop-ðelyje-darþelyje „Bitutë“ vaikai rin-kosi á „Sveikà rytà“.

Darþelinukai ástaigos kieme stebëjo„obuoliuko“, „morkytës“ ir „moliûgo“ gin-èà – kuris yra naudingesnis ir labiau rei-kalingas þmogaus organizmui. O „darþoðeimininkë“ pakvietë vaikus pasivaiðintisodo ir darþo gërybëmis bei pasilinks-minti þaidþiant bendrus þaidimus.

Ðventæ organizavo lopðelio-darþelio„Bitutë“ Vaikø sveikatos saugojimo irstiprinimo darbo grupë.

Pedagogø teigimu, ðiuo renginiuvaikai skatinami valgyti kuo daugiaudarþoviø.

Kristina VARKALYTËSigito STRAZDAUSKO nuotr.

Jau tradicija tapo, kad geriausiaibesimokantys Kalnënø pagrindinësmokyklos III–IV klasiø mokiniaipaskatinami kelione. Ðá kartà vaikaikeliavo á kaimyninæ ðalá – Latvijà.

Ekskursijos dalyviai aplankë Jaun-pilio ir Rundalës pilis, groþëjosi rudeniniuTervetës parku.

Didþiausià áspûdá paliko Jaunpiliopilis, kur mokiniai trumpam tapo vienuo-

Vaikai ir pedagogai minëjo sveikos mitybos dienàliais. Vyriausiasis vienuolis vaikus ve-dþiojo po pilies sales, mokë, kaip gra-þiai nusilenkti, supaþindino su ginklais.Ekskursantai juos galëjo paèiupinëti,pakilnoti.

Rundalës pilis mokinius suþavëjo ið-puoselëtu sodu, graþiais kambariais,salëmis.

Zita SAVICKIENËNuotrauka ið mokyklos archyvo

Geriausiems mokiniams – kelionë