ÞEMAIÈIØRegëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiuakademëjës, Þemaitiu akademënë jaunimakorporacëjës „Samogitia“ leidënîs

Þ e m a i t i u þ e m ë2 0 0 5 / 4 ( 4 9 )

R E G I O N A II S T O R I J AK U L T Û R A

P A V E L D A SM U Z I K A

L I T E R A T Û R A þemë

Þornals parëngts igivendënont kultûrënipruojekta„REGËJUONU KULTÛRËNËS INICETÎVAS“

Pruojekta rem LIETOVUOSSPAUDUOS, RADËJË ËRTELEVIZËJËS RIEMËMA FONDS,LR KULTÛRAS MINISTERËJË

ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: ButrëmsAduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, GërdienisAleksëndra, Kelmëckâtë Zita, SungailienëLoreta, Mukienë Danutë.LEIDINI SODARË, MAKETAVAREDAKTUORË Mukienë Danutë.KOREKTUORË Krîþevièiûtë Laima.

ISSN 1392-2610.Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros,Vilniaus g. 22, LT- 01119 Vilnius.Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670,el. p. samogit@delfi.lt. http://samogitia.mch.mii.lt/.Spausdëna AB „Lietuvos rytas“.Þornals prenumeroujems.Përmamë vërðelie – V. Januðkievîèë sokorts paminklosM. K. Oginskiou Maladeèinas miestë (Baltarusëjë).Mukienës Danutës portëgrapëjë, 2005 m.

REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU CËNTROS

46 p.

11 p.

32 p.

2 / DANUTË MUKIENË. Sugráþtanti atmintis3, 54 / VYTAS RUTKAUSKAS. Mykolo Kleopo Oginskio priesaikos refleksijø perspektyva4 / VYTAS RUTKAUSKAS. Baltarusijos „Ðiaurës Atënuose“5 / SERGËJUS VERAMEIÈIKAS. Mykolas Kleopas Oginskis: istorinës atminties gaivinimotikslai ir galimybës6, 54 / MYKOLO KLEOPO OGINSKIO „Priesakai sûnui“7 / Kunigaikðèiø Oginskiø politinë, kultûrinë veikla: praeities refleksijos, ateities per-spektyvos8–11 / RAMUTË ÐMIGELSKYTË-STUKIENË. Mykolas Kleopas Oginskis – paskutinis LDKiþdininkas12, 13 / LAIMA KIAULEIKYTË. Muzikinës kunigaikðèio Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) paþiûros14, 15 / SVETLANA NEMAHAJ. Mykolo Kleopo Oginskio opera epochø ir stiliø sandûroje16, 17 / VIKTORAS SKOROBOGATOVAS. Mykolo Kleopo Oginskio kûryba: romansai20 / ALDONA VASILIAUSKIENË. M. K. Oginskio idealø reikðmë ugdant jaunuosiusistorikus.18–20 / Mykolas Kleopas Oginskis: Bibliografijos rodyklë (1938–1998)21–23 / JOLANTA SURDAUSKIENË. Kunigaikðtis Mykolas Mikalojus Oginskis – lietuviøkultûriniø aspiracijø rëmëjas23, 24 / OLGA DADIOMOVA. Mykolas Kazimieras Oginskis ir jo muzikinis palikimas25 / LIUDMILA ROHAÈ. Ksavero Oginskio dvarvietë Hanutoje ir þvalgomieji jos tyrimai26, 27, 34 / LEONID KALEDINSKIJ, TATJANA BUBENKO. Oginskiø laikø Vitebskas (XVIII a.)28–31 / Oginskiai muzikai. Parengë Jurgis Þelvys32, 33 / DANUTË MUKIENË. Nejudinti kultûros ir istorijos vertybiø klodai34–36 / Kunigaikðèiø Oginskiø raðytinis palikimas VU bibliotekos Rankraðèiø skyriuje36–42 / DANGUOLË ÞELVYTË. Iðkalbingi Vilniaus miesto pastatai43–45 / MILDA VYÐTEINAITË. Oginskiø dvarai Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje44, 45 / MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS. Polonezas „Atsisveikinimas su Tëvyne“46–49 / Plungës ir Rietavo kunigaikðèiai Oginskiai50 / DANGUOLË AÞANECKIENË. Oginskiø dvaro bièiuliai51 / JOLANTA SKURDAUSKIENË. Mykolinës Plungës Oginskiø dvare52, 53 / JOLANTA BERTAUSKIENË. Jubiliejinës Mykolinës Rietave55–56 / SOFIJA TYZENHAUZAITË. Halina Oginskaitë arba ðvedai Lenkijoje

2

2000 m. ákûrus Rietavo savivaldybæ, buvo nutarta atstatytameRietavo kunigaikðèio Bogdano Oginskio (1848–1909) muzikos mo-kyklos (veikë 1872–1903 m.) pastate nuo 1995 m. Þemaièiø dailësmuziejaus padalinio teisëmis veikusá muziejø reorganizuoti. Taipðis muziejus tapo savarankiðku ir buvo pavadintas Rietavo Ogins-kiø kultûros istorijos muziejumi. Tiek savivaldybë, tiek ir ðis mu-ziejus kûrësi ne tuðèioje vietoje. Visa ko pagrindas – þmonës, darbð-tûs ir ðviesûs ðio kraðto þemaièiai. Rietavas, kurá raðytojas Eduar-das Cinzas yra „Karaliø miestu“ pavadinæs, mylimas ir tø, kuriuoslikimo vëjai ið gimtinës kitur gyventi ir dirbti nubloðkë. Tvirta, su-mani Rietavo miesto bendruomenë. Pastaraisiais metais jos gyve-nime ásitvirtina nemaþai graþiø tradiciniø kultûros renginiø, susiju-siø su kunigaikðèiø Oginskiø puoselëtomis kultûros vertybëmis.

Susipaþinæ su kultûrinio gyvenimo tendencijomis kunigaikðèiøOginskiø laikais ir kunigaikðèiø veikla, muziejininkai greitai supra-to, kad jø darbas negali apsiriboti vien Rietavu ir Lietuva. Anaislaikais Oginskiai, Tiðkevièiai, Tyzenhauzai ir daugelis kitø Lietuvosdidikø savo tëvynæ suprato gana plaèiai. Jie gyveno Europoje. Þe-maitijos, Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Abiejø Tautø Respubli-kos sàvokos jiems ið esmës reiðkë visai kà kita negu ðiandienmums. Taigi, norëdami patys geriau paþinti ðiø þmoniø veiklà irdarbus, paieðkø laukà privalome gerokai iðplësti. Ðiuo metu tamlaikas itin palankus, progø ir prieþasèiø yra. Viena ið jø ta, kaddaugelá Oginskiø, kurie Lietuvos ir visos Europos kultûros, istorijosraidoje paliko itin ryðkø pëdsakà, Lietuva yra gerokai primirðusi,ðiø þmoniø naujaisiais mûsø laikais nëra atradusi... Kaip bebûtøkeista, taèiau vienas ið jø yra iðkilus XVIII a. pab. – XIX a. pr. Lietu-vos valstybës ir politikos veikëjas, kompozitorius Mykolas Kleo-pas Oginskis. Lyg ir nemaþai kà apie já þinome, taèiau nieko esminio.

2005 m. sukanka 240 m. nuo jo gimimo. Kas Lietuvoje ta proga,jei neskaitysime graþiø Rietavo ir Plungës þmoniø darbø, padary-ta? Faktiðkai nieko tokio, kas ðá iðkilø þmogø sugràþintø á visosLietuvos atmintá, ðiø dienø kultûrinio gyvenimo erdvæ. Taip jau susi-klostë gyvenimas, kad nedaug kas já pas mus Lietuvos þmogumi irlaiko. Baltarusiai prieð keletà metø M. K. Oginskiui Maladeèinosmieste graþø paminklà pastatë, muzikos mokyklà jo vardu pavadi-no, knygas apie já ir jo kûrinius leidþia, lenkai já visada savu laikë, omes ðio kompozitoriaus, buvusio LDK iþdininko (ðiø dienø suprati-mu finansø ministro), vieno ið 1794 m. sukilimo Lietuvos tautinësaukðèiausiosios tarybos nario, vadovavusio Ukmergës, Ðvenèio-niø ir Breslaujos apskrièiø sukilëliams, tarsi ir neprisimename.Nebent uþgrotø jo polonezà „Atsisveikinimas su Tëvyne“...

Rengdami ðá þurnalà spaudai, aplankëme daugelá iki mûsø die-nø Vilniuje iðlikusiø pastatø, kurie ávairiais laikotarpiais priklausëdidikams Oginskiams ar yra kitaip su jais susijæ. Reikëjo tokiosekskursijos, kad suprastume, jog likimo vëjø blaðkomi, vertybiøskalei kintant, nepadarome to, kà norëtume ir turëtume. Nëra kolkas nei Vilniuje, nei kurioje nors kitoje Lietuvos vietoje paminkloMykolui Kleopui Oginskiui, nëra ir jo tëvui, seneliui, proseneliui,

SUGRÁÞTANTIATMINTIS DANUTË MUKIENË

taip pat iðkiliems savo laikmeèio politikos, kultûros veikëjams,nëra èia ir memorialiniø lentø, primenanèiø mums ðiuos þmones.Tik iki mûsø dienø iðlikæ ðiø þmoniø statyti, funduoti, ar kurá laikànuosavybës teise priklausæ pastatai, mums dar pasakoja anø laikøistorijà. Yra istoriniø tyrinëjimø, studijø, susijusiø su kunigaikðèiaisOginskiais, jø laikmeèiu. Susisteminæ èia pateiktà informacijà, jaugalëtume susidaryti gana iðsamø vaizdà, kas buvo kas. Tyrinëjimaitæsiami. Juos plëtoti skatina ir Plungës, Rietavo muziejininkai.

Ðiais metais rietaviðkiai, vadovaujami muziejaus direktoriausVyto Rutkausko, pabandë parengti tarptautinës programos, skirtoskompozitoriaus, valstybës ir politikos veikëjo, Vilniaus universitetogarbës nario kunigaikðèio Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833)artëjanèiam 250-øjø metø jubiliejui. Jos dalyviais jau panoro bûtidaugelis Lietuvos, Baltarusijos kultûros ir mokslo institucijø. Pro-grama pradëta ágyvendinti. 2005 m. vasaros pradþioje Baltarusijosmuziejininkø, kultûros darbuotojø, tyrinëjanèiø M. K. Oginskio gy-venimà ir kûrybà, delegacija aplankë Lietuvà, susipaþino su Rieta-vu, Plunge, Vilniumi. Liepos 29–31 dienomis 20 þmoniø grupë iðRietavo, Plungës ir Vilniaus keliavo M. K. Oginskio vietomis Balta-rusijoje, domëjosi, kaip èia puoselëjamas Oginskiø atminimas, ap-tarë su kolegomis baltarusiais bendradarbiavimo ðioje veiklossrityje perspektyvas. Na o spalio mënesá Rietave jau vyko ir pirmo-ji tarptautinë konferencija – „Kunigaikðèiø Oginskiø politinë-kultû-rinë veikla: praeities reflekcijos, ateities perspektyvos“.

Programa ágauna pagreitá. Tai rodo ir Mykolo Kleopo Oginskioprovaikaièio, garsaus muziko ir kompozitoriaus Ivo Zaluskio laið-kas Rietavo muziejaus direktoriui Vytui Rutkauskui, raðytas 2005 m.spalio 14 d.: „Labai dëkoju uþ laiðkà ir informacijà apie konferencijàtema „Politinë, kultûrinë Oginskiø veikla (...)“. Tuo paèiu dëkoju uþtai, kad pagalvojote apie mane, kadangi Oginskiø dinastija manelabai domina. Norëèiau susisiekti su Liudmila Rohaè, nes ieðkaukokios nors informacijos apie Ksaverà Pranciðkø Oginská. Jau se-niai norëjau uþmegzti ryðá su Lietuva ir iðsiaiðkinti galimybæ su-rengti dinastijos muzikos koncertø ciklà Lietuvoje, kuriame skam-bëtø ne tiktai Mykolo Kleopo ir Ksavero Oginskiø, bet ir KarolioBernardo Zaluskio, pianisto, kompozitoriaus ir Listo bièiulio, Myko-lo Kleopo Oginskio vaikaièio, gimusio Klaipëdoje, kûriniai. Ðiaismetais, pristatydamas Oginskiø dinastijos kûriniø programà, kon-certuoju Lenkijoje, Didþiojoje Britanijoje ir Prancûzijoje. Turiu vil-ties su Jumis palaikyti malonius ir dalykiðkus ryðius.

Siunèiu sveikinimus ir linkëjimus.“

2005 m. M. K. Oginskio gyvenimo ir kûrybos tyrinëtojai Minske,skulptoriaus V. Januðkievièiaus kûrybinëje studijoje. D. Mukienës nuotr.

KULTÛRA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2005 / 4

3

VYTAS

RUTKAUSKAS

MYKOLO KLEOPOOGINSKIO priesaikosrefleksijøperspektyva

KULTÛRA

Per trumpà kunigaikðèiø Oginskiø kultûros istorijos muziejausRietave gyvavimo laikotarpá èia pabuvojo tûkstanèiai lankytojø. Dau-gelá ið jø traukte traukia dailininko Juozo Vosyliaus freskos. Pirmojivaizduoja Oginskiø genealoginio medþio istorijà, prasidedanèià1514 m., kai ðios giminës pirmtakai ið tolimojo Kozelsko apylinkiøpasklido po dabartinës Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos, Lenkijosteritorijà. Antroji – „Oginskiø kultûrinë-ðvietëjiðka veikla Rietave“ –atspindi svarbiausius èia, Rietave, XIX a. nuveiktus darbus. Nepri-simenu atvejo, kad pasakojimo besiklausanèiø lankytojø veiduosenebûtø ðmëstelëjusi nuostaba, suþinojus, kad ne Vilniuje, Kaune arkokiame kitame didmiestyje, o bûtent ðiame nuoðaliame Þemaiti-jos miestelyje daugiau negu prieð ðimtà metø buvo ádiegtos reikð-mingiausios to meto ðvietimo, kultûros, mokslo, technikos naujo-vës. Kas gi tuo metu vyko Rietave?

1859 m. ásteigta pirmoji Lietuvoje þemës ûkio mokykla.1872 m. duris atvërë pirmoji ðeðiametë muzikos mokykla.1882 m. nutiesta pirmoji telefono linija.1892 m. pradëjo veikti elektrinë, nuðvito pirmoji Lietuvoje elek-

tros lemputë.1846 m. darbðtusis ðvietëjas Laurynas Ivinskis parengë spau-

dai garsiuosius „Metskaitlius“.1861 m. ëmë formuotis þemës ûkio parodø tradicijos.Susipaþástant su Rietavo praeitimi, daugeliui lankytojø didþiau-

sià áspûdá palieka XIX a. pradþioje èia dvarà turëjusio kompozito-riaus, visuomenës ir valstybës veikëjo Mykolo Kleopo Oginskioasmenybë, dramatiðkais atspalviais paþenklinta jo gyvenimo isto-rija ir, þinoma, garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tëvyne“.Prakilniu ilgesiu vilnijanti melodija smelkte ásismelkia á kiekvienoðirdá, jos raiðkûs, moduliuoti muzikiniai akordai ásiûbuoja uþsnûdu-sias vaizduotës ir jausmø gelmes. Net paskutiniams muzikos gar-sams nutilus, vis dar gyveni ðia muzika.

Ið kur ta ðio polonezo galia jaudinti vis naujas klausytojø kartas?Ið kur tas visà laikà ðvieþias ir ðvarus muzikinis poveikis, tarsibûtum pirmas jo klausytojas? Kas bendro tarp polonezo autoriaus –aristokrato, senatoriaus, visiðkai kitos epochos þmogaus ir eiliniomuziejaus lankytojo, ðiandieninio jo muzikos „vartotojo“ ir vertin-tojø? Ko ilgisi ðirdis, kad jà taip persmelkia prieð du ðimtmeèiuspirmà kartà nuskambëjusi muzika?

2005 m. spalio 1 d. Rietave ávykusioje konferencijoje „Kuni-gaikðèiø Oginskiø politinë kultûrinë veikla: praeities refleksijos,ateities perspektyvos“ kultûros istorijos þinovas ir populiarintojas,pianistas Andþej Pilecki priminë, kad geriausiuose savo kûriniuosedidieji kompozitoriai muzikine kalba ateinanèioms kartoms uþko-duoja svarbiausius savo gyvenimo idealus, dvasines vertybes, jøsantyká – daþnai dramatiðkà ir skaudø – su istorinëmis to laikme-èio aplinkybëmis.

Ásisàmoninus tai, lengva pastebëti, kad atsakymas á ðiuos klau-simus sukoncentruotas þodyje TËVYNË. Apie kokià TËVYNÆ galvo- (Nukelta á 54 p.)

jo, kokiu þvilgsniu lydëjo XVIII a. pabaigoje ketvirèiuotà jos laisvæ,kaip TËVYNËS prisikëlimo vizijà puoselëjo ir stengësi jai tarnautiMykolas Kleopas Oginskis, geriausiai apibûdina jo paties þodþiai:„Tëvynës labui áneðu savàjà dalá: turtà, darbà ir gyvenimà“… Ðiàtaurià priesaikà kompozitorius, kaip vienas ið Tado Kosciuðkossukilimo ákvëpëjø, pasakë Vilniuje 1794 m. balandþio 29 d.

Rietavo muziejuje ðie priesaikos þodþiai áamþinti atskiroje fres-koje. Në vienas lankytojas nelieka jiems abejingas. O, jeigu ðian-dieniniai politikai iðdrástø taip prisiekti, o svarbiausia – iðtesëti!..

Polonezo átaigos galia – triumfuojanti prarastos Tëvynës prisi-këlimo vizija – tai atsakymas á klausimà, kaip savo priesaikà tesë-jo M. K. Oginskis. Neiðtesëtos priesaikos ðirdies neðildo. Jas pro-paguojantys verteivos, siekdami tiktai asmeninës naudos, yra vi-sada pasiruoðæ bet kà, bet kuo ir bet kam prisiekti. Pasukus jøiðdievagota kryptimi – nuo TËVYNËS, kaip aukðèiausios tautà vie-nijanèios idëjos simbolio, iki apverktinos prekyvietës iðkabos –þingsnis kelio. Prekyvietëje, kaip þinia, patriotizmas, garbingumas,atjauta maþai kam rûpi. Èia viskà lemia apsukrumas, sugebëjimastoliau nuspjauti. Ar ne todël èia visada tiek daug sutrikusiø, neþi-nanèiø ko ieðko, nebeprisimenanèiø, kas juos á ðità dykrà pastû-mëjo? Màstai apie tai ir suvoki, kad tik laiko klausimas, kada Lie-tuva baigs iðtuðtëti einant tokiø priesaikø keliu.

Ðio realybës ðou fone iððaukianèiai skamba ne tiktai M. K. Ogins-kio priesaika. Prekyvietës saiku matuojant nemaþiau ðokiruoja jotestamentiniai pamokymai keturiolikmeèiui sûnui Irenëjui, iðvyks-tanèiam mokytis á Italijà. Kiek laiko dar turës praslinkti, kad jaissusidomëtø ðiandieniniai tëvai ir auklëtojai, kuriantys vis naujas irnaujas jaunosios kartos ugdymo koncepcijas ir konstrukcijas? Arðis keturiolikos punktø kodeksas, skir tas kasdieninei saviugdai,neatsako á klausimà, ið kur po 20–40 metø Irenëjus, o vëliau ir josûnûs Bogdanas, Mykolas ëmësi ákvëpimo didiesiems Rietavo,

4

BALTARUSIJOS„ÐIAURËSATËNUOSE“KELETAS ÞODÞIØ INDIVIDUALIOSMISIJOS PRASMINGUMUI PARYÐKINTI

VYTAS RUTKAUSKAS

Daugiau negu prieð penkiolika metø, atsisakæs didmiesèio kul-tûrinës erdvës, karjeros galimybiø ir kasdieninës buities patogumø,ið Minsko á nuoðalø Smurgainiø rajono Zalesës kaimà, kitados My-kolo Kleopo Oginskio iðpuoselëtus „Ðiaurës Atënus“, persikëlë gy-venti vienas ið veikliausiø Minsko pilies restauravimo projekto ben-draautoriø Sergëjus Verameièikas. Ðá, ið pirmo þvilgsnio nieko ben-dro su Lietuva neturintá, privatø þingsná sugebëjo pastebëti iðkiliplungiðkë kraðtotyrininkë mokytoja Eleonora Ravickienë, kuri Ogins-kiø giminës tyrinëjimui ir populiarinimui paaukojo didþiàjà savogyvenimo dalá. 1990 m. ðiø eiluèiø autoriui ji raðë: „(…) koks suta-pimas! Á Zalesës „Ðiaurës Atënus“ persikëlë gyventi architektas,muzikas Sergejus Verameièikas. Pagalvokite, su vietos mokslei-viais jis pradeda gaivinti Oginskiados tradicijas. Koks reikðmingasdarbas prasideda!..“

Ið tiesø – máslingos paralelës! Tuo paèiu laikotarpiu Rietave ke-letas keistuoliø „inteligentø su guminiais batais“, tarp kuriø tekobûti ir man, ëmësi gelbëti purvynø akivaruose skæstanèios Ogins-kiø muzikos mokyklos griuvësius. Kiek vëliau prasidëjo buvusiøOginskiø rûmø dykvietës archeologiniai tyrinëjimai (entuziastingaidalyvaujant vietos moksleiviams), iðkilo rûmø kolonada, buvo at-kur tas parteris, Baltieji var tai… Per deðimtmetá Oginskiø istorijane tiktai „ámagnetino“ Rietavo ðviesuomenæ, bet ir Lietuvos energe-tikø, telekomunikacijos specialistø (juk èia – Lietuvos elektrifikaci-jos ir telefoninio ryðio istorinës iðtakos!), paminklotvarkininkø dë-

mesá.Kas galëjo prognozuoti, kad ðie du, skir-

tingose geografinëse vietovëse besifor-muojantys istorinës atminties gaivinimosparnai po penkiolikos metø susijungs ben-dro tæstinio projekto „Kunigaikðèiø Ogins-kiø politinë, kultûrinë veikla: praeities re-fleksijos, ateities perspektyvos“ ágyven-dinimui. Po intensyvaus susiraðinëjimo irtelefoniniø pokalbiø Lietuvoje ir Baltarusi-joje buvo surengtos pirmosios bendros pa-

þintinës ekspedicijos, pasidalinta penkiolikos metø veiklos Rieta-ve ir Zalesëje patir timi, aplankytos ir patyrinëtos kitos istorinësvietovës, sauganèios Oginskiø veiklos, mûsø tautø bendros istori-jos pëdsakus. Dirbant kartu sëkmingai buvo pasiruoðta pirmajaitarptautinei konferencijai (Rietavas, 2005 m. spalio 1 d.), kuriojeSergëjus Verameièikas perskaitë praneðimà: „Mykolas KleopasOginskis – atminties gaivinimo tikslai ir galimybës ðiandieninëjevisuomenëje“.

Tikiuosi, kad skaitytojus sudomins ðio nenuilstanèio idealistoveiklos Zalesëje glausta chronologinë santrauka. Penkiolika metøkryptingo, alinanèio darbo! Nekreipiant dëmesio á „blaiviai màs-tanèiø realistø“ iðankstinæ kritikà, áveikiant aplinkos abuojumà irnet prieðiðkumà, nepaisant materialiniø ir buitiniø nepritekliø, þings-nis po þingsnio istorinës atminties gaivinimo linkme vedant vietosmoksleivius, bûsimuosius studentus, visuomenës veikëjus… Vie-na ið jø – treèiakursë istorijos studentë Liudmila Rohaè, aktyviaidalyvavusi ekspedicijose ir konferencijoje, vaizdþiai pasakë: „Kaiatsivërë mano akys á Oginskiø istorijà, að gimiau antrà kartà“…

Viltinga ir tai, kad neþiûrint sudëtingø vietos ekonominiø, politi-niø peripetijø, ar timiausiais metais Zalesëje turëtø prasidëti di-dþiuliai Oginskiø rezidencijos restauravimo ir atkûrimo darbai. Taibus ne tiktai plataus Baltarusijos ðviesuomenës sàjûdþio, ávairiømoksliniø, visuomeniniø institucijø bendradarbiavimo Oginskiøveiklos tyrimø srityje nuopelnas, bet ir individualios SergëjausVerameièiko misijos „Ðiaurës Atënuose“ apvainikavimas.

D. Mukienës nuotraukoje (ið kairës): Sergëjus Veremeièikas ir VytasRutkauskas Zalesës dvarvietëje 2005 m. vasarà

D. Mukienës nuotraukoje – memorialinisakmuo Oginskiø giminei Zaleses parke, ðaliacentriniø dvaro rûmø

UÞSIENIO ÐALIØ MUZIEJUOSE

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2005 / 4

5

1. Vaikø estetinio auklëjimo mokyklos idëjos formavimas, nu-matant jai panaudoti buvusià kompozitoriaus M. K. Oginskio rezi-dencijà Zalesëje. Persikëlimas ið Minsko á Zalesæ (1989 m.).

2. Pirmasis M. K. Oginskio jubiliejinio gimtadienio 225 m. pa-minëjimas Zalesëje (1990 m.). Ðventës forma – þaidimas – im-provizacija „Oginskio sveèiai“ arba „Ðiaurës Atënø pasjansas“.Tai bandymas atgaivinti XIX a. dvaruose garsëjusius „namø vaidi-nimus“. (Nuo 1990 m. ávyko 14 gimtadienio paminëjimø).

3. Darbas su Zalesës vidurinës mokyklos moksleiviais (1990m.). Vaikø pieðimo studijos „Apolonok“ ir vaidybinës-muzikinësstudijos „Altanka“ ákûrimas. Ekskursijø po Oginskiø dvarà organi-zavimo pradþia.

4. Oginskiø giminës genealoginio medþio, skirto M. K. Oginskio230-osioms gimimo metinëms paminëti, sukûrimas. Zalesës mo-kytojø ir moksleiviø kraðtotyrinës ekspedicijos „Senosios alëjoskeliais“ po Zalesës apylinkes, susietas su Oginskiø veikla, orga-nizavimas – (Ponizje, Sinki, Hanuta ir kt.). Memorialinio akmens,kurá M. K. Oginskis 1822 m. pastatë Zalesës angliðko stiliaus par-ke savo mokytojui Þanui Rolëj (Jean Rolay) suradimas, atstaty-mas, paruoðimas eksponavimui.

5. Soroðo fondo remiama studija „Altanka“ sukuria vaikø muzi-kiná spektaklá „Vakarai Ðiaurës Atënuose arba Antonoko sapnas“.Spektaklio pirmos ir antros dalies premjera Zalesëje, minintM. K. Oginskio gimtadiená 1996–1997 m. Tai – muzikiniø spektak-liø tradicijos Zalesëje atgaivinimo pradþia: 1838 m. èia buvo pa-statyta komiðka Osipo Kozlovskio ir Juzefo Lubenskio opera „Ru-giø pjovëjai arba derliaus pabaigtuvës Zalesëje“.

6. Studijø „Apolonok“ ir „Altanka“ kelionë á M. K. Oginskio gim-tinæ Guzove (Lenkijos Respublika) 1996 m. Kelionæ rëmë Soroðofondas. Guzove rodomas studijos „Apolonok“ spektaklis, suren-giama pieðiniø paroda.

Mykolas KleopasOGINSKIS:istorinës atmintiesgaivinimo tikslai irgalimybësPENKIOLIKOS METØ VEIKLOS ZALESËJECHRONOLOGINË SANTRAUKA

SERGËJUS VERAMEIÈIKAS

7. Smurgainiø mokyklos mokytoja Tatjana Kleðèionok aptinka1822 m. Aleksandro Chodskos paraðytà poemà „Zalesë“. Poemaiðverèiama á baltarusiø kalbà (vertë Valentinas Kalninis) ir publi-kuojama þurnale „Palikimas“ 1997 m., Nr. 3.

8. Guzovo delegacija atvyksta á Zalesæ, á ðventæ „M. K. Oginskiui– 231 m.“ Baltarusijos video centras sukuria filmà „Vakaras Ðiau-rës Atënuose“ (reþisierius J. Guriliov, 1996 m.). Per respublikinætelevizijà laidoje „Kaip gimsta muzika“ rodomas filmas apie „Altan-kà“ (reþisierius F. Kolesnik, 1996 m.).

9. Nauja ekskursija – interaktyvus þaidimas „Belvederio paieð-kos“, panaudojant poemos „Zalesë“ citatas (1999 m.).

10. Studija „Altanka“ rodo muzikiná spektaklá „Vakarai ÐiaurësAtënuose“ Smurgainyse ir Minske. „Altanka“ 2000 m. iðvyksta áItalijà (Senegalijos miestà), koncertuoja, rodo spektaklio „VakaraiÐiaurës Atënuose“ iðtraukas, aplankomas kompozitoriausM. K. Oginskio kapas Santa Croce panteone Florencijoje, taip pataplankomos kai kurios vietovës, kuriose M. K. Oginskis gyvenoemigracijoje po Tado Kosciuðkos sukilimo (Loretto). Naujasis kom-pozitoriaus jubiliejinis gimtadienis pavadinamas „Belvederis Ðiau-rës Atënuose“, „Altanka“ paruoðia naujà koncertinæ programà (re-mia Soroðo fondas). Pagal R. Ulano (laikraðèio „Naujasis Smur-gainiø laikraðtis“ redaktorius) projektà sukariamas elektroninis lei-dinys apie Oginská.

11. Nauja pavasario ðventë „Talka pas kunigaikðtá Michailà“,skirta 199-osioms M. K. Oginskio atvykimo á Zalesæ (1802 m. ba-landis) metinëms paminëti (2000 m.).

12. Zalesëje suburiamas kultûrinis-visuomeninis judëjimas„Ðiaurës Atënai“. Antroji „Altankos“ kelionë á Italijà (2001 m.).

13. „Altanka“ baltarusiø Pranciðkaus Skorinos vardo mokyklosLietuvoje kvietimu atvyksta á Vilniø ir Trakus. Vilniaus baþnyèioserodomas kalëdinis spektaklis (vaikiðka opera) „Caras erodas“(2002 m.).

14. Zalesës Oginskiø muziejaus darbuotojai Lietuvos istorijosarchyve aptinka neþinomà Mykolo Kleopo Oginskio laiðkà savosûnui Irenëjui 1822 m. „Altanka“ (ketvir toji kolektyvo sudëtis) antràkartà vyksta á Vilniø ir Trakus. Iðleidþiama S. Verameièiko knyga„Mykolas Kleopas Oginskis“ (leidykla „Kavalier“, leidyklos direk-torius K. Chotianovskij, 2003 m.). Iðleidþiama kompaktinë plokðte-lë (CD) „Zacirka ið Zalesës“, kurioje áraðytos S. Verameièiko su-kurtos dainos spektakliui „Vakarai Ðiaurës Atënuose arba Antono-ko sapnas“ (dainos vaikams). Áraðë A. Kamockij, 2003 m.

15. 2002–2004 metais Zalesës dvare minimi M. K. Oginskio gim-tadieniai, kuriuos veda naujas „Ðiaurës Atënø“ personaþas – kari-ninkas Pavlovièius (aktorius J. Rurak). Akvareliø, vaizduojanèiøOginskiø dvarà, paroda „Mano Ðiaurës Atënai“ (16 peizaþø autorë –Zalesës mokyklos 11 klasës mokinë Liudmila Rohaè).

16. Uþmezgami bendradarbiavimo ryðiai su Rietavo Oginskiøkultûros istorijos muziejumi. Bendrø Rietavo ir Zalesës muziejinin-kø ekspedicijø Lietuvoje ir Baltarusijoje organizavimas, dalyvavi-mas pirmojoje tarptautinëje konferencijoje „Kunigaikðèiø Oginskiøkultûrinë, politinë veikla: praeities refleksijos, ateities perspekty-vos“ (2005 m.), parengiamøjø darbø programos gairiø formavimasruoðiantis Mykolo Kleopo Oginskio 250-meèio paminëjimui 2015m.

Ið rusø kalbos vertë Laima Medvedeva

UÞSIENIO ÐALIØ MUZIEJUOSE

Vaikeli mano, tu palieki tëvo namus ir nuo ðio pirmojo þingsnioprasideda naujas tavo gyvenimo etapas, nuo ðio momento tu galipasakyti: „Að pradedu gyvenimà“. Labai atidþiai ásiklausyk á þodá„gyvenimas“ – tai ne tik gyvenimo darbas, kas yra visø gyvøjøpriedermë, bet ir gyvenimo menas – todël reikia susimàstyti apieesminius jo tikslus ir priemones jiems pasiekti. Tegul þodþiai „gal-voti“, „susimàstyti“, „ásigilinti“ nebaugina tavæs, mano brangus sû-nau. Nëra tokio amþiaus, kuriam protas bûtø nepavaldus. Gyveni-mo mokslas yra toks, kaip ir kiti mokslai, kuriø galima iðmokti, tikreikia prisiversti susikaupti, perprasti save, ásiklausyti á patarimusþmoniø, kurie ves tave pirmaisiais savarankiðko gyvenimo keliais.Dabar að negaliu savæs priskir ti prie ðiø vedliø, taèiau, ðito laiðkopadedamas, galvosiu ir kalbësiu su tavimi taip, lyg bûèiau visàlaikà greta, patardamas ir ápareigodamas tol, kol Dievo valia nepa-dovanos man laimës tave ir vël pamatyti.

ÐTAI KÀ AÐ TAU PATARIU IR ÁPAREIGOJU:1. Visø pirma ásisàmonink pagrindinæ tiesà: þmogus – ne atsitik-

tinumo padarinys, jis negimsta be prasmës. Uþ viskà jis turi bûtidëkingas savo Sutvërëjui – Dievui. Religija – tai þmogaus pareiga,kaip dovana, kurià jam davë pats Vieðpats. Be religijos þmogus yraniekas, tiktai bereikðmis skaitmuo. Pirmiausia bûk krikðèionimi,bûk paprastu tikinèiuoju, kol tapsi tikinèiu ið ásitikinimo. Tai, kà aðèia kalbu ir toliau pasakysiu, tau kol kas nelengva suprasti, betvëliau tu ásitikinsi, kad ðiuose priesakuose yra tai, kas bûtina, kadtaptum laimingu.

2. Në akimirkai nepamirðk nieko, uþ kà turi bûti dëkingas savopaèiai pirmajai geradarei – tavo Motinai. Nieko, kà tau davë Ji –vienintelë, kuri myli tave su tokiu atsidavimu, kurio ribø tu dar nega-li suvokti, bet kurá tu suprasi ir patikrinsi, jei stengsies bûti jo ver-tas. Prisiek nieko nekalbëti ir nedaryti prieð tai savæs nepaklausæs:„O mano Motina uþ tai pagirs, ar ne?“... Ir jeigu ðio iðbandymo metutavo nuojauta atsakys: „Mano Motina uþ tai pagirs“, tada veik ryþtin-gai ir neatidëliodamas. Taèiau, jeigu Ji tau pasakys prieðingai, atsi-sakyk to sumanymo ir tu iðvengsi klaidingo þingsnio, abejoniø grau-þaties. Vykdydamas ðá patarimà, tu suprasi visa, ko Ji tave praðo.Ásidëmëk, sûnau, þodá „praðyti“: nejaugi tu galëtum atsakyti „ne“tokios geros, ðvelnios ir mylinèios Motinos praðymui? Jos praðy-mas tebus tavo poelgiø kelrodþiu.

3. Bûk visur ir visada ankstyvas – kelkis su auðra, kai tiktai tavepaþadins, ið karto stokis ant kojø ir neatiduok daugiau në valandë-les snauduliui ar tinguliui. Nugalëk juos savyje. Visø pirma praðykAukðèiausiàjá globoti tavo nuostabià Motulæ, praðyk laiminti tavoartimuosius ir tave patá, praðyk nukreipti gerø minèiø ir darbø lin-kme. Po ðios pirmosios pareigos, antroji – higiena. Kûno ðvaraveda link dvasinës ðvaros.

4. Tu privalai vengti nesaikingumo valgant. Truputis vyno – perdu pirðtus – viskas, kà gali sau leisti. Nepiktnaudþiauk ir alumi. Uþviskà geriau – gaivinantys gërimai. Saikingumas, kaip tu jau þinai,yra blogø poelgiø ir nesveikø áproèiø uþtvara, todël bûtina vengti irgausaus maisto, ir gërimo, viso to, kas gali pakenkti sveikatai.

5. Kad iðsaugotum sveikatà, reikia rûpintis ne tiktai higiena, sai-

kingumu, bet ir reþimu, mankðta. Tu mëgsti gimnastikà, jodinëjimà,plaukymà – noriu, kad ir toliau juos praktikuotum, bet kad tà dary-tum atsargiai, kiek tai bûtinai reikalinga. Að pasikliaunu áþvalgumuþmogaus, nuo kurio tu priklausysi ir turësi juo pasitikëti kaip savogyvenimo vaþnyèiotoju. Turiu kai kà tau priminti dël plaukymo: tuprivalai suprasti, kad yra didelis skirtumas tarp plaukymo jûroje,upëje ir eþere. Abu mes kaþkada nardëme kaip þuvys, maèiau, kaipdràsiai tu puldavai á vandená ir tai man visada këlë dþiaugsmà. Betten mes ðokinëjime ið valties á jûrà, ten buvo gilu. O dauguma upiøsûkuringos, jose daug netikëtø, apgaulingø duburiø, eþerai daþnaibûna priþëlæ þoliø, juose pasitaiko klampiø liûnø, kurie nardymui visið-kai netinka. Maudydamasis prisimink viskà, kà esu tau kalbëjæs.

6. Dienà reikia uþbaigti taip, kaip ir pradëjai – malda, prisime-nant savo geràjà Motulæ, jos rûpesèius dël tavæs. Iðtyrinëk save –ar ávertinai prabëgusios dienos metu jos rûpestingumà ir gerumà?Jei taip elgeisi, tai Aukðèiausiasis tavo nuovargá pakeis ramiu mie-gu. Bet jeigu tu, nelaimei, ðito neatlikai, reikia Aukðèiausiojo praðy-ti atleidimo, nuoðirdþiai gailëtis ir nuraminti savo grauþatá, ko neat-likus gyvenime neámanoma tikëtis tikrojo dþiaugsmo.

7. Su tavimi að siunèiu tarnà Sanèá, kad jis tau padëtø. Jau treti metaijis globoja tave. Bûk jam mandagus, dëmesingas, nuoðirdus, o ypaè –dëkingas, kadangi jis iðvaþiuoja su tavimi, èia palikdamas savo þmo-nà ir vaikus. Ir nepamirðk, kad tarp nuoðirdumo ir familiarumo yradidþiulis skirtumas. Nuoðirdumas – tai ðirdies kilniadvasiðkumo at-spindys, o familiarumas – vulgaraus vidutiniðkumo uþkratas. Jeigugimei ne tuo, kuris patarnauja, bet tuo, kuriam patarnaujama, – tai tiktaiatsitiktinumas ir nëra jokio pagrindo tuo didþiuotis (...). Naudoda-masis vaikystës dienø iðauklëjimu, aukðtø tikslø pajutimu ir jøsiekiu, tu pats turësi sukurti savo tikràjà vertæ, atrasti tinkamiausiàpaskirtá gyvenime, nepamirðtant, kad visa kita gavai fortûnos valia.

8. Kad sustiprintum savo poreiká atlikti savianalizæ, nëra niekolengviau, kaip raðyti dienoraðtá, fiksuojant jame savo pastebëji-mus, o ypaè mintis. Ðis áprotis turi dvigubà naudà: pirma – áprasisusitelkti savyje, ásiþiûrëti ir ásiklausyti á save, o tai veda link sa-viugdos; antra – iðlavinsi gebëjimà raðyti ir suformuosi savità min-èiø reiðkimo stiliø. Tai teisingai sugalvota. Nuolatinë saviugda taupadës ásiminti ir tvarkyti daugybæ reikalø. Að esu labai patenkintas,kad ðá áprotá turi ir tavo seserys.

9. O dabar – apie bûsimus uþsiëmimus ir mokymàsi. Áþvelgiutau diplomato karjerà. Todël tavo uþsiëmimus reikëtø nukreipti taip,kad jie padëtø siekti ðio tikslo. Ið pradþiø – humanizmo paskaitos.Tu jau turi gerus graikø kalbos pagrindus ir greitai ðià kalbà puikiaimokësi. Sutelk pastangas dviejø klasikiniø kalbø studijoms vienumetu. Graikø kalba yra pirmesnë uþ lotynø ir padës jà iðmokti. Nuokaþkurio laiko romantizmas literatûroje – tas pat, kaip cholera tau-toms, bet ði bëda praeis, kaip ir visa kita, o tai, kas gera ir naudinga,pasiliks visam laikui, kadangi tiesos ir gërio niekas negali pakeisti.Tai, kà èia iðsakiau, kol kas tau sunkoka suprasti, bet palauk, pokiek laiko sutiksi su manimi, kad, nemokant ðiø klasikiniø kalbø,negali bûti gerø ir patikimø þiniø.

10. Að nesigilinsiu èia á ávairiausias filosofijos ir istorijos moks-lø detales, kurias turësi ásisavinti, kad galëtum vëliau garbingaitarnauti. Ðiø mokslø iðmanymas, kaip ir iðkalba bei kitos priemo-nës, visada yra patikimos apsiðvietusio þmogaus pagalbininkës.Noriu duoti dar vienà patarimà – mokykis ir ðiuolaikiniø kalbø – josbûtinos karjerai, kurià iðsirinksi. Ðiame gyvenimo laikotarpyje tavoatmintis labai gera, todël kalbas ávaldyti bus lengva, o jos ateityjebus ypaè reikalingos.

11. A quelo fine; non dimenticar, o caro mi ola dolce favollaToscana. La Lingva gi quell bel paese dove il si suona! *

* Ðio mano patarimo labui nepamirðk mielosios Toskanos, kur

PRIESAKAI SÛNUIMykolo Kleopo Oginskio priesakaiketuriolikmeèiui sûnui Irenëjui, 1822 m.iðvykstanèiam mokytis á Italijà,,

(Nukelta á 54 p.)

2005 m. spalio 1 d. Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejujeðio muziejaus iniciatyva surengta tarptautinë istorikø ir kultûrologøkonferencija „Kunigaikðèiø Oginskiø politinë, kultûrinë veikla: pra-eities refleksijos, ateities perspektyvos“. Renginyje muziejaus di-rektorius Vytas Rutkauskas akcentavo, kad kunigaikðèiø Oginskiøpaveldas didþiulis ir palyginti maþai iðtyrinëtas, tad ðioje veiklossrityje reikia vienyti visø ðaliø, kurios susijusios su Oginskiø gyveni-mu, kûryba ir darbais, mokslininkø, muziejininkø, jaunimo pajëgas.

Konferencijoje apþvelgta, kas iki ðiol Lietuvoje padaryta kuni-gaikðèiø Oginskiø kultûros paveldo tyrinëjimø srityje, prisiminti ðiodarbo pradininkai. Viena ið jø – ilgametë Plungës kraðto tyrinëtoja,pedagogë Eleonora Ravickienë (1916–2004). Renginio dalyviai ap-lankë kunigaikðèiø Oginskiø koplyèià, kapavietæ Rietavo parke.

Konferencijoje kartu su lietuviais dalyvavo ir gausus bûrys kom-pozitoriaus ir valstybininko Mykolo Kleopo Oginskio ir kitø didikøOginskiø veiklos ir kûrybos tyrinëtojø, populiarintojø ið Baltarusijos.Konferencijos metu koncertavo Andþej Pilecki, Rietavo „Auðros“katalikiðkosios vidurinës mokyklos dainininkiø ansamblis (vado-vë mokytoja Valda Valuþienë), Lietuvos bajorø karaliðkosios sàjun-gos delegacijos atstovai.

Renginio dalyviams pristatyta dydþiu, puoðnumu, prabangia lei-dyba pastaraisiais metais tarp kitø Lietuvos leidiniø iðsiskyrusiknyga – „Plungës dekanato sakralinë architektûra ir dailë“ (suda-rytojas Vilniaus dailës akademijos ir Þemaièiø akademijos rekto-rius prof. Adomas Butrimas). Knygà 2004 m. iðleido Vilniaus dailësakademijos leidykla, spausdino UAB „Petro ofsetas“.

KONFERENCIJOS PRANEÐIMAI:

Dr. Olga Dadiomova, Baltarusijos valstybinë muzikos akademi-ja – „Mykolas Kazimieras Oginskis ir jo muzikinis palikimas“.

Dr. Leonid Kaledinskij, Baltarusijos M. Tanko valstybinis peda-goginis universitetas, Tatjana Bubenko, Vitebsko valstybinis uni-versitetas – „Kunigakðèiø Oginskiø laikø Vitebskas“.

Laima Kiauleikytë, Filosofijos, kultûros ir meno instituto (Lietu-va) mokslinë bendradarbë – „Muzikinës kunigaikðèio Mykolo Kle-opo Oginskio paþiûros“.

Dr. Ramunë Ðmigelskytë-Stukienë, Lietuvos istorijos institutomokslo darbuotoja – „Mykolas Kleopas Oginskis – paskutinis LDKiþdininkas“.

Dr. Aldona Vasiliauskienë, Vilniaus universiteto Religijos studijøir tyrimø centro vyr. mokslinë darbuotoja – „Mykolo Kleopo Ogins-kio idealø reikðmë ugdant jaunuosius istorikus, formuojant pilietinævisuomenæ“.

Prof. Viktor Skorobogatov, Baltarusijos valstybinë muzikos aka-demija – „Mykolo Kleopo Oginskio romansinë kûryba“.

Dr. Svetelena Nemahaj, Baltarusijos valstybinë muzikos akade-mija – „Mykolo Kleopo Oginskio opera: epochø ir stiliø sandûroje“.

Liudmila Rohaè, Baltarusijos Valstybinio M. Tanko pedagoginiouniversiteto III kurso istorijos studentë – „Ksavero Oginskio Ganu-toje archeologiniø tyrimø iðvados“.

Sergej Verameièik, Mykolo Kleopo Oginskio muziejaus Zalesëjemuziejininkas – „Kunigaikðtis Mykolas Kleopas Oginskis – atmin-ties gaivinimo tikslai ir galimybës ðiandieninëje visuomenëje“.

Jolanta Skurdauskienë, Þemaièiø dailës muziejaus direktoriauspavaduotoja – „Kunigaikðèio Mykolo Mikalojaus Oginskio lituanis-tinë veikla lietuviø tautinio sàjûdþio metu XIX–XX a.“

Andþej Pilecki, Kultûros istorijos tyrinëtojas, pianistas – „Kuni-gaikðèio Mykolo Kleopo Oginskio kultûrinës veiklos reminescen-sijos“.

Vytas Rutkauskas, Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muzie-jaus direktorius – „Mykolo Kleopo Oginskio 250-meèio jubiliejausparengiamøjø darbø gairës“.

„Þemaièiø þemës“ redakcijos inf.

KUNIGAIKÐÈIØOGINSKIØpolitinë, kultûrinë veikla: praeitiesrefleksijos, ateities perspektyvos

VVVVV. Rutkausko nuotraukoje – konferencijos dalyviai. Rutkausko nuotraukoje – konferencijos dalyviai. Rutkausko nuotraukoje – konferencijos dalyviai. Rutkausko nuotraukoje – konferencijos dalyviai. Rutkausko nuotraukoje – konferencijos dalyviai

8

Mykolo Kleopo Oginskio, iðkilaus XVIII–XIX amþiø sandûros kul-tûros ir politikos veikëjo, biografija daugiausia sietina su herojiðkaispraeities momentais: aktyviu dalyvavimu 1794 m. sukilime, vëliau –emigracijoje ir siekiais atkurti Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ XIX a.pirmajame deðimtmetyje1. Nepaisant to, kad XVIII a. pabaigojeM. K. Oginskis buvo vienas ið aktyviausiai politiniame ðalies gyve-nime besireiðkianèiø Lietuvos didikø, jo veikla itin sudëtingais Lenki-jos-Lietuvos valstybei – Abiejø Tautø Respublikai – antrojo valstybëspadalijimo metais iki ðiol nebuvo iðsamiau analizuota.

Mûsø tikslas – naujai paþvelgti á Mykolo Kleopo Oginskio, kaipLietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valstybininko, didþiojo iþdi-ninko, ðiuolaikiniais terminais kalbant, LDK finansø ministro, veik-là. Dëmesá sutelksime á chronologiðkai gana trumpà laikotarpá –vienerius Oginskio gyvenimo metus (nuo 1793 m. geguþës 7 d.,kada jis buvo nominuotas LDK didþiuoju iþdininku, iki rezignavimoið ðiø pareigø 1794 m. balandþio pabaigoje2) ir sieksime atsakyti áklausimus, kaip M. K. Oginskis vertino valstybëje vykusius poky-èius, pritarë ar kritikavo 1791 m. Geguþës 3 d. konstitucijà, kokiøpaskatø vedamas 1793 m. gráþo á aktyvø politiná gyvenimà ir perë-më LDK didþiojo iþdininko pareigas, kà nuveikë bûdamas ðiameposte.

LDK DIDÞIOJO IÞDININKOKELIO PRADÞIA

Mykolo Kleopo Oginskio kaip politiko-valstybininko karjeros pra-dþia sietina su dalyvavimu 1786 m. prieðseiminëje kampanijoje ir jodarbu Abiejø Tautø Respublikos seime. Tais metais, bûdamas vos21-eriø, Mykolas Kleopas Oginskis pirmà kartà buvo iðrinktas pa-siuntiniu á seimà nuo Trakø vaivadijos centrinio pavieto. Kaip seimonarys M. K. Oginskis buvo deleguotas tikrinti Lenkijos Karalystësiþdo sàskaitø. 1786 m. spalio 24 d. jis seime pasakë kalbà, kuriojegyrë Lenkijos iþdo veiklà tyrusios komisijos darbà ir gynë Lenkijosdidþiojo iþdininko Roko Kosovskio (Roch Kossowski) interesus.Tame paèiame seime M. K. Oginskis buvo iðrinktas Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës iþdo komisijos nariu3. Tai buvo pirmieji

mûsø herojaus þingsniai gilinantis á valstybës finansø problemas.M. K. Oginskis atsakingai þiurëjo á savo kaip LDK iþdo komisaro

pareigas: Ketveriø metø seime, 1788 m. lapkrièio 9 d., jis pateikëLietuvos iþdo komisijos sàskaitø tikrinimo delegacijai savo Pasta-

bas (Uwagi) dël ðios komisijos reorganizavimo4.Valstybës finansais M.K.Oginskis rûpinosi ir tapæs diplomatu,

savo diplomatiniø misijø Olandijoje ir Anglijoje metu siekdamasgauti uþsienio bankø paskolas Abiejø Tautø Respublikai.

M. K. OGINSKIS – LDK KARDININKASIR DIPLOMATAS

Itin reikðmingu Abiejø Tautø Respublikai Ketveriø metø seimoreformø laikotarpiu M. K. Oginskis buvo vienas ið tø, kurie aktyviaiásijungë á politiná gyvenimà. 1789 m. rugpjûèio 4 d. jis tapo LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës kardininku, o lapkrièio 10 d. buvo apdo-vanotas Baltojo erelio ordinu.

Kartu su paþangiai màstanèiais patriotø-reformatoriø grupuotëspolitikais M. K. Oginskis ëmë ieðkoti keliø ir galimybiø valstybeistiprinti. Suvokdamas, kad Abiejø Tautø Respublikos iðlikimas pri-klauso nuo jëgø pusiausvyros tarp didþiøjø to meto Europos valsty-biø, M. K. Oginskis manë, kad naudingiausia bûtø ieðkoti paramosPrûsijoje bei Anglijoje. Jis suartëjo su proprûsiðka grupuote ir taposeimo sudarytos deputacijos5 deryboms su Prûsija dël prekybossutar ties pasiraðymo nariu. Abiejø Tautø Respublikai ir Prûsijaipasiraðius sàjungos sutartá (1790 m. kovo 29 d.), M.K.Oginskisbuvo paskirtas (kovo 31 d.) ypatinguoju pasiuntiniu ir ágaliotuojuministru Olandijoje, kuri, panaðiai kaip ir Anglija, buvo susijusisutartimi su Prûsija bei suinteresuota prekyba Baltijos jûroje.

Ið Abiejø Tautø Respublikos M. K. Oginskis iðvyko 1790 m. bir-þelá. To paties mënesio 23 dienà jis jau buvo Reichenbache, kurvyko Austrijos-Prûsijos derybos. Yra þinoma, kad ReichenbacheM. K. Oginskis susitiko su Prûsijos uþsienio reikalø ministru E. F.Hertzbergu ir Prûsijos karaliumi. Jau tuo metu buvo uþmezgæs kon-taktus su anglø pasiuntiniu Prûsijoje J. Ewartu. M.K.Oginskis á Ha-gà atvyko liepos 18 d. Jo veiklos átakojama buvo „iðjudinta“ olandødiplomatinë misija Varðuvoje, be to, jis iðrûpino paskolas AbiejøTautø Respublikai Hogguer Grand (2 100 000 florinø) ir broliø Smeth(955 555 florinø) prekybos namuose.

Dailios iðvaizdos, talentingas, mëgstantis iðtaigingà gyvenimà25-eriø metø amþiaus jaunasis pasiuntinys lengvai ásiliejo á Hagosdiplomatinæ aplinkà.

Pagrindinis tuo metu uþsienio diplomatus dominæs klausimasbuvo Prûsijos siekiai uþimti Gdanskà ir Torûnæ. Gindamas AbiejøTautø Respublikos interesus, M. K. Oginskis derëjosi su átakinguanglø ambasadoriumi Olandijoje lordu Aucklandu (Wiljamu Ede-nu), prûsø pasiuntiniu D. Kelleriu, Rusijos pasiuntiniu Kaliczevu, o1790 m. spalá – su Anglijos pasiuntiniu Prûsijoje Ewartu, vykstan-èiu á Londonà.

Remiamas savo kolegø Anglijoje, M. K. Oginskis kreipësi á AbiejøTautø Respublikos Uþsienio reikalø deputacijà praðydamas jamsuteikti 2–3 savaièiø atostogas, kad galëtø vykti á Londonà tæstiderybø. Kai jo praðymà patenkino, pusiau privaèiai pradëjo ten sa-vo misijà, kuri truko nuo 1790 m. gruodþio 9 d. iki 1791 m. sausio 25d.6. Londone M. K. Oginská priëmë ávairûs aukðto rango pareigûnaibei pats ministras pirmininkas Wiljamas Pittas, su kuriuo AbiejøTautø Respublikos diplomatas aptarë prekybinius-politinius reika-

MYKOLAS KLEOPASOGINSKIS –PASKUTINISLDKIÞDININKASDR. RAMUNË

ÐMIGELSKYTË-STUKIENË

Mykolo Kleopo Oginskio,paskutinio LDKiþdininko, antspaudas

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2005 / 4

9

lus. Pokalbio pagrindà sudarë klausimas dël Gdansko ir Torûnësatidavimo prûsams. Pittas manë, kad tai padaryti bûtina, jei norimasustiprinti prûsø-anglø sàjungà. Saistomas Uþsieniø reikalø depu-tacijos instrukcijø derëtis tik prekybos reikalais, M. K. Oginskisnegalëjo imtis jokiø ryþtingesniø veiksmø. Todël, gráþæs á Hagà,LDK kardininkas iðsiuntë Deputacijai oficialø raportà apie savomisijà Londone ir jau tuo metu puoselëjo viltis atsisakyti diplomatokarjeros. Formaliai pasiuntinio statuso jis atsisakë 1791 m. gruodá.Gráþæs á Abiejø Tautø Respublikà, uþsiëmë savo finansiniais reikalais.

M. K. OGINSKIS IR GEGUÞËS 3 D.KONSTITUCIJA

Matydamas komplikuotà tarptautinæ situacijà ir neigiamà uþsie-nio valstybiø poþiûrá á permainas Abiejø Tautø Respublikoje, Ketve-riø metø seimo darbà vainikavusià Geguþës 3 d. konstitucijà Myko-las Kleopas Oginskis sutiko skeptiðkai. Savo kritiðkas pastabasdël ðios Konstitucijos jis iðsakë laiðkuose Portugalijos ministrui,su kuriuo susibièiuliavo diplomatinës misijos Hagoje metu.

M. K. Oginskio kritika pasiekë Abiejø Tautø Respublikos valdo-và Stanislovà Augustà Poniatovská, tad M. K. Oginskis privalëjoaiðkintis karaliui dël savo elgesio ir árodyti lojalumà7. Stanislovo Au-gusto Poniatovskio paragintas, M. K. Oginskis iðvyko á Vilniø, kur Ro-tuðëje, remiamas gausaus bûrio ðalininkø, iðkilmingai áraðë savo pa-vardæ municipaliteto knygose. Ðis þingsnis rodë ne tik garsaus LDKdidiko pritarimà reformoms, bet ir Apðvietos epochos þmogaus poþiûráá luominæ visuomenæ: ðiuo þingsniu privilegijuoto luomo atstovas pri-ëmë „þemesnæ“ miesto teisæ, formaliai tapdamas miestieèiu. KaipVilniaus municipaliteto delegatas, LDK kardininkas dalyvavo ir 1792m. geguþës 3 d. vykusiose pirmøjø Konstitucijos metiniø minëjimoiðkilmëse Varðuvoje.

Pakilias Ketveriø metø seimo nuotaikas 1792 m. vasarà uþtem-dë Rusijos karinë intervencija á Abiejø Tautø Respublikà. Prisiden-gusi nepatenkintø reformomis didikø ir bajorø sudaryta Targovicoskonfederacija, á Respublikà áþengë ðimtatûkstantinë Rusijos armi-ja. Konfederatams ásitvirtinus ðalyje, dalis patriotø-reformatoriø gru-puotës didikø nusiðalino nuo aktyvaus dalyvavimo politiniame gy-venime, o nemaþa jø dalis emigravo. Sekdamas bendraminèiø pa-vyzdþiu, dar iki karaliui prisiekiant Targovicai, ið ðalies iðvyko irM. K. Oginskis. Jis apsistojo Altwasser Silezijoje (Prûsija, dab. Vo-kietija), taèiau kai konfederatai sekvestravo jo dvarus9, buvo pri-verstas rinktis: ar likti emigracijoje be lëðø pragyvenimui, ar gráþtiir, einant á kompromisà su savo sàþine, spræsti finansinius reikalus.

Vis dëlto 1792 m. rudená M. K. Oginskis gráþo ir Lietuvos Brasto-je (dab. Brestas, Baltarusija), kur rezidavo generalitetas, prisiekëkonfederacijai. Taèiau vien priesaikos, siekiant atgauti nusavintusdvarus, pasirodë per maþa. Iðaiðkëjus, kad sekvestravimas buvopaskirtas slaptu Rusijos imperatorës Jekaterinos II favorito Plato-no Zubovo nurodymu, M. K. Oginskis buvo priverstas vykti á Peter-burgà10. Tuo tarpu Rusijai, siekusiai susigràþinti savo turëtà átakàAbiejø Tautø Respublikoje, buvo svarbu patraukti á savo pusæ Lietu-vos Didþiosios Kunigaikðtystës bajoriðkojoje visuomenëje itin po-puliarø Mykolà Kleopà Oginská.

Be to, Ketveriø metø seimo reformas panaikinusi konfederaci-jos vadovybë ne tik nusavino jai neprisiekusiø didikø ir bajorø dva-rus, bet ir siekdama atkerðyti aktyviems permainø ðalininkams,paskelbë atimanti ið konfederacijai neprisiekusiø valstybës parei-

gûnø jø turëtas pareigybes. Taip ið aktyvaus reformø iniciatoriausIgnoto Potockio buvo atimtas LDK didþiojo marðalo pareigos ir kt.11

Tokia situacija galëjo sukelti tikrà valdþios struktûrø persistûmimøgriûtá, kurià dar labiau paaðtrino paskelbtas Mykolo Kazimiero Ogins-kio atsistatydinimas ið LDK didþiojo etmono pareigø. LDK didysisetmonas skelbësi rezignuojàs ið uþimamø pareigø savo giminaièioLDK kardininko grafo Mykolo Kleopo Oginskio naudai12. 1792 m.pabaigoje vakuojanèiais galëjo tapti net du Lietuvos ministrø pos-tai. Todël nenuostabu, anot dr. V. Dolinsko, kad galimybes juosuþimti politinës tautos atstovai zondavo ið anksto, nes daugumapareigûnø siekë uþimti laisvà aukðtesná rangà13.

Bûtent su ðiomis aplinkybëmis ir turëtø bûti sietinas mûsø hero-jaus atvykimas á Peterburgà 1792 m. gruodþio pabaigoje.

M. K. OGINSKIO KELIONË Á PETERBURGÀ IR LDK DIDÞIOJO IÞDININKO

PAREIGYBËS KLAUSIMASYra þinoma, kad M. K. Oginskis iðvyko á Peterburgà gruodþio

22 d. ir ten praleido keturias savaites14. Priimtas Jekaterinos II, kal-bëjo su Platonu Zubovu ir ten buvusiu vienu ið LDK generalinëskonfederacijos lyderiø, „tautos valia LDK lauko etmonu“ SimonuMartynu Kosakovskiu. Þinant S. M. Kosakovskio pastangas gautiaukðèiausià kariná LDK postà, tampa aiðku ir derybø suM. K. Oginskiu, turëjusiu perimti vadovavimà kariuomenei ið savogiminaièio Mykolo Kazimiero Oginskio, esmë. Tarpininkaujant Ru-

(Nukelta á 10 p.)

Fransua Grenje (Grenier Francois, 1793–1867). Kunigaikðtis MykolasKleopas Oginskis (1765–1833). Ið J. K. Vilèinskio albumo „Vilniausarcheologijos muziejus“ 1858–1859

ISTORIJA

10

sijos valdantiesiems sluoksniams, buvo ieðkoma visoms suinte-resuotoms ðalims priimtiniausio varianto. Susitikimø ir pokalbiøPeterburge rezultatas buvo toks, kad, anot Z. Libiszowskos, Myko-las Kleopas uþ 300 000 auksinø ið Mykolo Kazimiero Oginskio gavorezignavimà ið etmono posto, kurá uþëmë Simonas Martynas Ko-sakovskis, o pats Mykolas Kleopas gavo LDK didþiojo iþdininkopareigybæ. Ir tik tuomet abiem Oginskiams buvo sugràþinti sek-vestruoti dvarai15.

Peterburge suderinus bûsimà „portfeliø“ paskirstymà, reikëjogauti valdovo pritarimà. Be to, M. K. Oginskiui siûloma LDK didþio-jo iþdininko këdë tuo metu buvo uþimta – joje sëdëjo StanislovoAugusto Poniatovskio giminaitis grafas Liudvikas Tiðkevièius, o ápastarojo vietà, esant avanso galimybei, pretendavo LDK rûmø iþ-dininkas Antanas Dziekonskis. Ðiuos reikalus aktyviai ëmësi spræstiRusijos pasiuntinys Respublikoje Jokûbas Sieversas. Iðreikðda-mas Rusijos imperatorës Jekaterinos II nuomonæ, jau paèioje1793 m. pradþioje jis ásakmiai praðë Stanislovà Augustà Poniatov-ská, kad L. Tiðkevièius bûtø paskir tas didþiuoju marðalu vietoj I. Po-tockio. Tuomet LDK kardininkas Mykolas Kleopas Oginskis gautødidþiojo iþdininko por tfelá, o didþiuoju LDK etmonu galëtø taptiS. M. Kosakovskis16. Abiejø Tautø Respublikos valdovas, kurio ið-imtinëms prerogatyvoms priklausë ministrø nominacijos, praðëlaiko pagalvoti, taèiau rusø pasiuntinys ið anksto paliepë LDK pa-kancleriui grafui J. Chreptavièiui parengti atitinkamø nominacijøpatentus. Anot dr. V. Dolinsko, Stanislovas Augustas nenorëjo atimtiLietuvos iþdo kontrolës ið savo giminaièio rankø. Problemà sunkinotai, kad L. Tiðkevièius tiesiog nenorëjo tapti marðalka, o MykolasKleopas Oginskis – iþdininku. Ðioje situacijoje lemiamà vaidmenásuvaidino asmeniniai turtiniai M. K. Oginskio interesai: konfederaci-jos vadovybëje dominavusiems Kosakovskiams pagrasinus LDK kar-dininko dvarø sekvestravimu, M. K. Oginskis pakluso jø reikalavi-mams18. Svarbø vaidmená suvaidino ir Jekaterinos II favoritas grafasPlatonas Zubovas, privertæs M. K. Oginská, anot pastarojo atsimini-mø, nusileisti Simono Kosakovskio uþmaèioms19.

Nors jau 1793 m. vasará dël visø LDK ministrø postø perstumdy-mø buvo apsispræsta, taèiau kurá laikà apie juos neskelbta. AbiejøTautø generalinë konfederacija rekomendacijà Mykolui KleopuiOginskiui uþimti LDK didþiojo iþdininko urëdà iðdavë tik 1793 m.geguþës mën.

1793 m. geguþës 7 d. LDK kardininkas Mykolas Kleopas Ogins-kis buvo nominuotas LDK didþiuoju iþdininku.

M. K. OGINSKIO VEIKLA 1793 M.GARDINO SEIME

M. K. Oginskis vadovauti LDK iþdui pradëjo itin sudëtingomispolitinëmis aplinkybëmis: visuomenë iðgyveno ðokà dël antrojopadalijimo, o valdanèiuosiuose sluoksniuose buvo sprendþiamasteritorijø atidavimo Rusijai ir Prûsijai legalizavimo klausimas. Tuotikslu Rusijos ir Prûsijos rûmai reikalavo suðaukti Abiejø TautøRespublikos seimà, turëjusá patvirtinti uþgrobtø teritorijø „atidavi-mà“ Rusijai ir Prûsijai. 1793 m. prieðseiminëje kampanijoje ir vë-liau, jau Gardino seimo metu, LDK didysis iþdininkas vaidino svarbøvaidmená.

Pagrindiniu M. K. Oginskio rûpesèiu tapo, kaip pagerinti Lietu-vos Didþiosios Kunigaikðtystës finansinius reikalus. Valstybë buvo

atsidûrusi ne tik ties politinës, bet ir ties finansinës katastrofos slenks-èiu: 1793 m. geguþës pradþioje LDK iþdo kasoje Gardine grynaisiaisnebebuvo në graðio21. M. K. Oginskio vadovaujama Lietuvos iþdokomisija, persikëlusi ið Gardino á Vilniø ir geguþës 16 d. atnaujinusisavo veiklà, pradëjo spræsti finansinius ðalies reikalus22.

Greta iþdo reikalø Gardino seimo iðvakarëse ir paèiame seimeMykolas Kleopas Oginskis ásijungë á politinës grupuotës, rengusiosvalstybës gelbëjimo planus, veiklà23. Suartëjæs su valdovo Stanis-lovo Augusto Poniatovskio aplinkos þmonëmis, LDK didysis iþdi-ninkas neliko abejingas prieðseiminës kampanijos stebëtojas, osavo átakà panaudojo tam, kad á seimà pakliûtø konfederacijai prie-ðiðki asmenys.

Kaip vienas ið svarbiausiø LDK senatoriø-ministrø, M. K. Oginskisdalyvavo ir 1793 m. birþelio 17 d. darbà pradëjusiame Gardino sei-me, tapusiame paskutiniuoju seimu Abiejø Tautø Respublikos isto-rijoje. Jau seimo darbo pradþioje, kaip paþymi S. M. Kosakovskis,LDK didysis iþdininkas M. K. Oginskis kartu su Vilniaus vaivadakunigaikðèiu Radvila ir Vilniaus vyskupu atsiribojo nuo LDK konfe-deracijos lyderiø, o „dvylika ar penkiolika Lietuvos provincijos at-stovø, iðrinktø Vilniaus vaivados kunigaikðèio Radvilos, kunigaikð-èio Vilniaus vyskupo ir (...) didþiojo iþdininko Oginskio átakoje, pas-tariesiems nedalyvaujant, prisijungë prie opozicinës partijos ir priekaraliaus“.

Gardino seimo darbo pradþioje M. K. Oginskis laviravo: daþnaiiðvykdavo, kad nebûtø priverstas uþimti aiðkiø pozicijø, retai pasi-sakydavo seimo posëdþiuose, taèiau galiausiai pasiraðë teritorijøatidavimo sutartis su Rusija ir Prûsija.

1793 m. rudená LDK didysis iþdininkas kartu su kitais LDK didi-kais, prisijungusiais prie „opozicinës partijos ir prie karaliaus“, t. y.su LDK didþiuoju marðalu Liudviku Tiðkevièiumi ir Vilniaus vysku-pu Ignotu Jokûbu Masalskiu, jau aktyviai ásitraukë á seimo darbà.Visi jie priklausë vadinamajai Stanislovo Augusto Poniatovskio irLenkijos didþiojo iþdininko Frideriko Moðinskio (Fryderyk Moszyñki)„rûmø grupuotei“25. Stanislovo Augusto Poniatovskio ir F. Moðinskioðalininkai padalijimo metu derëdamiesi su Rusija siekë parengtivalstybæ tolesniam egzistavimui: iðlaikyti kuo daugiau Ketveriø metøseimo laimëjimø, sustiprinti vykdomosios valdþios galià seimusðaukiant kas ketveri metai, sutvarkyti ðalies administracijà ir finan-sus. Ðiems ketinimams nepritarë tiek save patriotais vadinusiosseimo grupuotës nariai, atmetæ bet kokià derybø su Rusija galimy-bæ, tiek ir konfederacijos vadovai broliai Kosakovskiai, kurie norëjobe pakitimø sugràþinti senàjà valdymo formà.

Kaip ir kiti valdovo aplinkos veikëjai, palaikomi Rusijos pasiun-tinio J. Sieverso, M. K. Oginskis pasisakë uþ Targovicos konfede-racijos paleidimà ir Kosakovskiø átakos apribojimà bei Gardino sei-mo konfederacijos sudarymà. Gardino seimo konfederacijos aktàM. K. Oginskis pasiraðë jos sudarymo dienà – 1793 m. rugsëjo 15-àjà.

Atstovaudamas „rûmø grupuotës“ interesus, 1793 m. rugsëjo6 d. M. K. Oginskis pateikë seimui projektà dël deputacijos valdymoformai parengti sudarymo ir neilgai trukus buvo paskirtas deputatuvaldymo formos projektui rengti. Atsakingà M. K. Oginskio poþiûrá ávalstybës ateitá rodo jo aktyvus dalyvavimas ðios deputacijos veikloje26.

Kaip LDK didysis iþdininkas, M. K. Oginskis dalyvavo rengiantvalstybës pajamø ir iðlaidø, suderintø su po antrojo padalijimo susi-dariusia situacija, projektus. 1793 m. lapkrièio 9 d. pateikë seimuiprojektà apie Kraðto ekonomiðkumà (O Oszczædnoúci krajowej)37.

Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad nustatyti valstybës biudþetà, mo-

(Atkelta ið 9 p.)

ISTORIJA