Doc. dr. Kazys Algirdas Kaminskas LEA prezidentas k.a.kaminskas@gmail.com 8 699 56300 Doc. dr. Aušra Stankiuvienė LEA viceprezidentė ausra.stankiuviene@vgtu.lt 8 686 15489 Indrė Juonytė Naujienlaiškio vyr. redaktorė; revizijos komisijos pirmininkė indre.juonyte@gmail.com 868099974 Prof. habil. dr. Jurgis Algirdas Juozulynas Kvalifikacijos ergonomikos ir giminingose srityse mokymų vykdymo ir tobulinimo komiteto pirmininkas a.juozulynas@imcentras.lt 8 687 20248 Jonas Šarka Konkursų ir apdovanojimo metų nominacijomis organizavimo komiteto pirmininkas jonas.sarka@effem.com 8 698 32778 Arūnas Habdankas Profesinės sveikatos komiteto pirmininkas arunas.habdankas@gmail.com 8 602 13021 Doc. dr. Algis Vegys Profesinės rizikos vertinimo komiteto pirmininkas algis.vegys@ktu.lt 8 610 33450 Eglė Stankutė Vilniaus krašto klubo pirmininkas vytautas.sulskis@gmail.com 8 618 82722 Doc. dr. Ričardas Butkus Kauno krašto klubo pirmininkas ricardas.butkus@asu.lt 8 37 752376; 8 615 93861 Simonas Žakaitis Klaipėdos krašto klubo pirmininkas simonas.zakaitis@eu.effem.com 8 686 08091 Viktorija Staškevičienė Panevėžio krašto klubo pirmininkė viktorija.staskeviciene@aqg.se 8 699 65618 Neringa Packevičiūtė LEA interneto svetainės sukūrimo ir priežiūros komiteto pirmininkė neringa.packeviciute@vgtu.lt 8 61044725

Naujienlaiškis Nr. 1

1. DARBUOTOJŲ SAUGĄ IR SVEIKATĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NAUJIENOS

2014 M.

Papildyti arba išdėstyti nauja redakcija teisės aktai: 1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatymas (aktuali redakcija nuo 2014 m. gegužės 1 d. ); 2. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos

nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija);

3. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 881 redakcija);

4. Lietuvos higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-520 redakcija).

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (aktuali redakcija nuo 2014 m. gegužės 1 d. )

Įstatyme pasikeitė /atsirado nauji sąvokų apibrėžimai: Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą

sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

Nauja sąvoka „Įvykis darbe“. Visi įvykiai, įvykę darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą savo sveikatai, turi būti tiriami ir jų tyrimo metu vertinamas jų priežastinis ryšis su darbu. Jeigu tyrimo metu nustatoma, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir / ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, toks įvykis darbe pripažįstamas

nelaimingu atsitikimu darbe bei surašomas nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas. Jeigu ištyrus įvykį darbe nustatoma, kad darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti, sužalotas darydamas nusikalstamą veiką, kai prieš jį panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, toks įvykis darbe nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Nepripažinus įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, yra surašomas laisvos formos aktas.

Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Pakito „nelaimingo atsitikimo darbe“ sąvoka – nelaimingas atsitikimas darbe, įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai – prieš tai buvo patiria traumą (lengvą, sunkią, mirtiną).

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:

1) gyvenamosios vietos; 2) vietos ne įmonės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir

pavalgyti metu; 3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo

užmokestis; 4) kitos darbovietės. Pakito nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo pripažinimo atvejų skaičius –

darbuotojui dirbant keliose darbovietėse ir vykstant iš vietos darbovietės į kitą ir įvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat bus surašomas nelaimingo atsitikimo pakeliui į/ iš darbo N-2 formos aktas;

Incidentas – su darbu susijęs įvykis, dėl kurio darbuotojas nepatiria žalos sveikatai arba dėl patirtos žalos sveikatai nepraranda darbingumo.

Pakito incidentų tyrimo ir registravimo tvarka. Ją privalo nusistatyti pats darbdavys įmonės darbo tvarkos taisyklėse.

2. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija)

Pasikeitė nelaimingų atsitikimų pakeliui į/iš darbo tyrimo vykdytojai. Visus

(lengvus, sunkius ir mirtinus) nelaimingus atsitikimus pakeliui į/iš darbo tiria darbdavio patvirtinta dvišalė komisija.

Pasikeitė įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į/iš darbo tyrimo terminai. Įvykis darbe, dėl kurių sunkiai nepakenkiama darbuotojo sveikatai, ir nelaimingas atsitikimas pakeliui į/iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų po įvykio. Įvykius darbe, dėl kurių sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai arba darbuotojas miršta, ištiriamas per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie įvykį Valstybinėje darbo inspekcijoje gavimo.

Pasikeista ir sutrumpinta nelaimingo atsitikimo darbe N-1 akto forma.

3. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 881 redakcija)

Pasikeitė pranešimų apie įtarimas profesines ligas tvarka. Asmens sveikatos priežiūros gydytojas siunčia pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijai, o šis, įtaręs profesinę ligą, siunčia pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.

Supaprastinta profesinių ligų priežasčių tyrimo tvarka. Atsisakyta profesinės ligos priežasčių tyrimo komisijos. Profesines ligos priežastis tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius.

Pasikeitė profesinių ligų tyrimo įforminimo tvarka. Buvęs dviejų dalių profesinės ligos aktas tampa dviem atskirais aktais: Profesinių ligų priežasčių tyrimo aktas, kurį pildo Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius ir Profesinės ligos patvirtinimo aktas, kurį pildo darbo medicinos gydytojas.

4. Lietuvos higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-520 redakcija).

Higienos normos pagrindą sudaro standartai LST EN 12464-1:2011 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje“ ir LST EN 12464-2:2007 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statinių išorėje“.

Higienos norma papildyta darbo vietų esančių ne pastatuose apšvietimo nakties metu reglamentavimu. Supaprastinta darbo vietų, esančių patalpų viduje apšvietos mažiausių ribinių verčių lentelė.

1. PAGALBA ERGONOMINIŲ IR PSICHOSOCIALINIŲ RIZIKOS

VEIKSNIŲ TYRĖJAMS Gera žinia praktikams, atliekantiems psichsocialinių rizikos veiksnių tyrimą

įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Europos Sąjungos Saugos ir sveikatos agentūros ( EU – OSHA) užsakymu visose ES šalyse buvo vykdomas projektas „Su darbu susijęs stresas ir psichologinės problemos įtakojančios profesinę sveikatą“ (Occupational health concerns and the existence of stress-related and psychological problems associated with work (IP/A/EMPL/ST/2012-05)). Lietuvos darbo grupei vadovavo doc. dr. K. A. Kaminskas. Šis didelis, visas ES šalis apimantis, darbas yra užbaigtas ir parengtos „Streso ir psichosocialinių rizikos veiksnių valdymo gairės“ (A practical e-Guide to managing psychosocial risks). Elektroninės gairės yra parengtos visomis ES šalių kalbomis. Detalesnę informaciją galite rasti čia: https://www.healthy-workplaces.eu/en/tools-and-resources/a-guide-to-psychosocial-risks. Nuoroda į lietuvišką versiją: http://eguides.osha.europa.eu/stress/LT-LT/. Šiomis gairėmis galima naudotis internete (on - line) arba persikelti į savo kompiuterį (download).

2. NAUJI ERGONOMIŠKI GAMINIAI

„Noonee“ – Šveicarijoje gimęs startuolis, kurio autoriai puoselėja idėją sukurti, jų teigimu, „bekoję kėdę“. Egzoskeletinė konstrukcija pritvirtinama prie užpakalinės šlaunų ir juosmens pusės. Nors atrodo gremėzdiškai, normaliai vaikščioti šie strypai visiškai netrukdo. O kai norisi padaryti pertraukėlę ir prisėsti, darbuotojui tereikia šiek tiek atsilošti atgal. Ir viskas. Tokiu būdu patogiai prisėsti galima bet kur: darbo vietoje, stovint troleibuse ar metro, vidury dykumos. Idėjos autorius, 29-erių Keithas Gunura šią mintį puoselėja nuo paauglystės.

„Noonee“ startuolis (Šaltinis: Stopkadras/Youtube.com).

„Bekojė kėdė“ bus pradėta testuoti BMW gamykloje. Bus stebima, ar įrenginys

mažina raumenų ir dėmesio nuovargį. Šiuos egzoskeletus metams baigiantis išbandys ir „Audi“ gamyklų darbuotojai. Daugiau informacijos rasite čia: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/elektronika/S-42500/straipsnis/Priseskite-Patogiai-bet-kur-ir-bet-kada-Video?l=2&p=1

3. GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI STOVIMĄ DARBĄ DIRBANTIEMS

DARBUOTOJAMS

Sąvoka „ergonomiška darbo vieta“ kuo toliau, tuo labiau tampa mums vis geriau pažįstama ir artima. Didėja susirūpinimas, kaip užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką visos žmogaus darbinės veiklos metu. Vis plačiau skleidžiamos gerosios praktikos idėjos, kurios kartais nėra labai paprastai įgyvendinamos realiame gyvenime.

Moksliškai įrodyta, kad žmogaus fizinei, o taip pat ir psichinei sveikatai yra geriausia sistemingas sėdimos darbo pozos keitimas į stovimą ir atvirkščiai. Tai ne tik teigiamai veikia žmogaus kaulų ir raumenų struktūrą , bet gerina dėmesio koncentraciją ir kūrybiškumą. Yra daug profesijų ir darbo vietų, kuriose darbuotojas priverstas dirbti stovėdamas, nes nėra galimybių organizuoti darbo taip, kad darbuotojas keistų darbo pozą, pvz. iš stovimos į sėdimą.

O kai stovima dažnai ir ilgai patinsta blauzdos ir pėdos, atsiranda sunkumo jausmas kojose, galimi nugaros skausmai. Stovimą darbą dirbančius darbuotojus dažnai lydi kojų venų ligos.

Tuomet, galvojant apie žmogų, belieka tik pasitelkti įvairias pažangias mokslo ir technikos naujoves, pasinaudoti geros praktikos pavyzdžiais. Kartais pakanka nedidelių investicijų, o žmogus pajunta didžiulę naudą. Vis plačiau Lietuvoje pradedama naudoti ergonominius kilimus. Ergonomiški kilimai sukurti taip, kad leidžia kūnui natūraliai ir lengvai judėti, neapsunkinant kojų ir blauzdų raumenų. Tai skatina geresnę kraujotaką ir taip sumažinamas darbuotojams nuovargio jausmas, o rizika susirgti - sumažėja. Ergonominiai kilimai taip pat apsaugo darbuotojo pėdas ir nuo šalčio, drėgmės, sumažina paslydimų ir nukritimų pavojų. Labai svarbu, kai pats darbuotojas pastebi ir įvertina tokių priemonių naudą. Daug metų veikiančioje vienoje gamybos įmonėje nuo pat įkūrimo pradžios stovimose darbo vietose buvo naudojami ergonominiai kilimai. Darbuotojams tai buvo įprasta ir natūralu. Tik išvykus į komandiruotę į giminingą įmonę, kurioje teko atlikti tuos pačius darbus stovint, jie pastebėjo, kad labai pavargsta kojos. Darbuotojai bandė keisti avalynę, bet vis tiek kojos neįprastai pavargdavo. Tik po kelių dienų darbuotojai pastebėjo ir suvokė, kad ne avalynėje esmė - giminingoje įmonėje stovimose darbo vietose nebuvo ergonominių kilimų.

Geros praktikos pavyzdžių galima rasti kuo įvairiausių: nuo paprastų iki sudėtingų. Įvairios pramoninės kėdės, skirtos darbo vietoje stovintiems žmonėms, suteikia atramą nugarai ir kojoms. Gamintojai pateikia įvairių pramoninių kėdžių pavyzdžių, kai kėdžių sėdynių, atlošų, kojų atramų aukštis gali būti reguliuojami, kėdės lengvos, mobilios, sulankstomos. Taip darbuotojas gali dirbti stovėdamas ir periodiškai prisėsdamas ant aukštos kėdės.

4. LEA NARIŲ VEIKLA

2014 m. rugpjūčio 22 d. LEA prezidentas K. A. Kaminskas kartu su

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariais dalyvavo Baltijos kelio 25 metų jubiliejui skirtoje konferencijoje Rygoje.

Konferencijos pranešėjai

Lietuvos delegacija prie paminklo akcijai “Baltijos kelias” paminėti (Saločiuose, prie Lietuvos – Latvijos sienos)

2015m. sausio 17 d. Lietuvos Nevyriausybinių organizacijų delegacija, kurios sudėtyje buvo LEA prezidentas K. A. Kaminskas, viešėjo Rygoje, 1991 metų barikadų gynėjų konferencijoje, Latvijos Nacionalinėje bibliotekoje. Šį pusmetį dalyje bibliotekos pastato yra įkūrdinta EU2015 LV būstinė, nes Latvija dabar pirmininkauja Europos Sąjungai.

Lietuvos delegacijos nariai su šeimininkais Latvijos Nacionalinėje bibliotekoje.

2015 m. vasario 18 d. Kaune, Park Inn viešbučio konferencijų centre, ir 2015 m.

vasario mėn. 20 d. Vilniuje, Radisson Blue viešbučio konferencijų centre, vyko UAB Confinn organizuota konferencija praktikams - „Darbuotojų sauga ir sveikata 2015“. Doc. dr. K. A. Kaminskas skaitė pranešimus „DARBO VIETOS ERGONOMIKA. Visa tai rožinė iliuzija? Kas jūsų sprendimą padaro ergonomišką?“

Taip pat Doc., dr. K. A. Kaminskas konferencijos dalyviams pristatė Lietuvos ergonomikos asociacijos organizuojamą pirmąjį inovatyvaus ergonominiu požiūriu verslo konkursą „NOMINACIJA UŽ IŠSKIRTINĮ DARBO VIETOS ERGONOMINĮ PATOBULINIMĄ - 2014“ ir pakvietė jame dalyvauti.

2015 m. vasario 18 d. Kaune, Park Inn viešbučio konferencijų centre.

LEA prezidentas K. A. Kaminskas 2015 m. vasario 20 d. Vilniuje, Radisson Blue viešbučio konferencijų centre.

5. ĮVAIRENYBĖS

Turėklus lauko laiptuose reikia apsaugoti puriu sniegu, kad pėstieji laikydamiesi

nesubraižytų. Žmogumi „pasirūpinta“ nuslydimui pakaks tik nuvalius laiptų viduriuką (Vilnius).

Išmanusis darbuotojas lubines skyles gali išgręžti nenaudojant pastolių ar nesaugiai

dirbant ant kopėčių.

Turbūt šaligatvis „perplatus“, nes miesto eismo tvarkytojai jį padalino į dvejų

juostų eismą (Vilnius).

„Išmanusis“ senamiesčio pritaikymas pėsčiųjų poreikiams (Vilnius).

Reikia kuo daugiau pasisavinti miesto žmonių poreikiams skirtos teritorijos (Vilnius).

Žiemai pasiruošta, vadens padavimas garantuotas, reikia tik šaltuko ir čiuožykla yra

(Vilnius).