nr. 42Œ43 2012 m. gruodþio 12 d. - nemunasrosﬁ traukinys, kurio keleiviais vºl tapo senieji...

www.nemunas.net . 2012 m. lapkrièio 29�gruodþio 12 d., Nr. 42�43 (847)

Nr. 42�43(847)

2012 m.lapkrièio 29�gruodþio 12 d.

Lina Pochvalina � ryðkusis praëjusiø ðokio teatro �Aura� laikø simbolis. 4 p.

www.nemunas.net


2

Perkeltinës reikðmës ir prasmës. Tik ðákart ne literatûrosdarþelyje, o gyvenimo tirðèiuose.Vyras praveria duris ir mato ðalia þmonos ant sofos iðsidrëbu-

sià, kvapniaisiais ðampûnais kà tik iðmaudytà kalæ. Nuploninæsbalsà vograuja: �Oi tu kudlota prietranka, storaðikne sudribële,kliða patvoriø kekðele...�Jauku, ðeimyniðkai miela.Þmona patenkinta ðypsosi.Galvoja, jog tai taikoma kalei.

Pasaulis, þmogaus gyvenimas yra totalus tekstas � maþdaugtokià mintá yra uþraðæs Alfonsas Andriuðkevièius.Ir ið tiesø daugelis gyvenimo situacijø, jei á praëjusá laikà þvelg-

tume kaip á kaþkieno paraðytà romanà, atrodytø ne tragiðkos, osmagios ar net komiðkos. Ðypsokis, o bûna � dargi kvatote kva-tokis ið to, kas kadaise atrodë kone pasaulio pabaiga.Bet ið to, kas ir kaip atrodo ðià valandëlæ, kaþkodël juokas retai

suima.Vis dëlto vilties nepraraskim.

cave canem

Mildos KIAUÐAITËS iliustracija


3Nemuno svetainë

� Nacionalinio dramos teatro vardo suteikimas� didelë garbë miestui, istorinis ávykis ir pagarbosþenklas seniausiam Lietuvos teatrui. Uþdirbote sa-votiðkø dividendø Kaunui, miesto ávaizdþiui. Taèiaumûsø skaitytojai teiraujasi, kaip keièiasi teatro sta-tusas gavus ðá vardà?� Mûsø supratimu, ðio vardo suteikimas iðties

ypatingas þenklas. Ypaè svarbu, kad po uþsitæsu-sios rekonstrukcijos veriasi didelës naujos veiklosgalimybës aukðèiausio lygio valstybinei programaiágyvendinti. Ðis vardas mus ápareigoja. Nenorëda-mi dubliuoti Nacionalinio Lietuvos teatro turime�iðdiskutuoti� veiklos dialogà. O Kaunas dabar ið-ties gali pasijausti oriau. Neþinau, ar tai suvokiamûsø politikai � sveikinimø nesulaukëm. Nors ðtaiprieð atidarant Didþiàjà scenà miesto meras, suþi-nojæs apie kieme po statybø þiojëjanèias duobes (o,ir vël tos duobës! � G. V. P. ), davë nurodymà jaskuo skubiau uþlyginti. Rekonstrukcijos miestas ne-galëjo remti, esame ne nuo jo priklausomi. Norin-èiø padëti privataus verslo atstovø neatsirado, ta-èiau mus gelbëdavo generalinis rangovas � kai pri-trûkdavome pinigø, nestabdydavo darbø, buvo kan-trus. Apskritai jei rasis gyvenime laisvo laiko, no-rëtøsi paanalizuoti ir ávertinti tà prabëgusá labai ádo-mø penkeriø metø (ir jau besibaigianèios mano ka-dencijos) tarpsná. Jau paskelbtas naujas konkursas,nors neþinau, kiek yra pretendentø,manau, visi vertieiti ðias pareigas, mielai jas perduosiu ir su geruádirbiu.� Dabar, kai nuveikta tiek darbo, ið esmës su-

sitvarkyta buitis, atsiveria naujø galimybiø gavusNacionalinio teatro statusà, ar nebûtø gaila vis-kà palikti?� Po gerø darbø visuomet naudinga iðeiti � pri-

simintø geru þodþiu (ðypsosi). Nesu prisiriðæs priepareigø, këdës. Nors buvau uþsiëmæs administra-ciniais darbais, turiu ir kûrybiniø sumanymø, ásto-jau á doktorantûrà, teks laiko skirti mokslams. Manpatinka retkarèiais nerti á naujus vandenis, tuometjaunëji, pajunti vidinæ laisvæ. Ðiuo atveju esu ne-priklausomas nuo rezultato. O jeigu teks darbuotistoliau (dalyvauju konkurse), tuomet jau turësiu sta-tyti teatrà kaip kûrybinæ KATEDRÀ. Kai kà keisti,tobulinti, reorganizuoti � puoselëti kaip medelynà,apkarpyti, skiepyti, atauginti. Kolektyvas? Kam

nors reikës suteikti naujas darbo galimybes, kà norspasikviesti. Pertvarka tikrai bûtina. Jau dabar turi-me ávairiø idëjø. Ðtai kad ir bendradarbiavimas suVDU Meno fakulteto studentais, vadybininkais.Kiek jiems kyla puikiø minèiø! Arba sutartis suRaudondvario menø inkubatoriumi. Kauno rajonomeras V. Makûnas yra prieð, kad tenykðtë erdvëbûtø tik nauja atveþtø spektakliø scena. Ketinamabûtent ten kurti ir rodyti spektaklius, kad á tà uni-kalià aplinkà atvyktø þiûrovai. Arba sumanymaspastatyti �Barborà Radvilaitæ� Valdovø rûmuose,ten, kur ji karaliavo. Nesu apskritai linkæs veþiotispektaklius á kitus teatrus. Lietuva pernelyg maþy-të, puikiausiai galima ið visur atvykti. Norëèiaukuo nuoðirdþiausiai padëkoti mokytojams, kuriepastaruoju metu su savo moksleiviais yra labai ak-tyvûs mûsø teatro þiûrovai. Jau áprasta, kad miestomokyklos net varþosi stengdamosi kuo greièiau pa-matyti naujus spektaklius, bet vis daþniau mumsskambina ir ið rajonø � Ðiauliø, Kelmës, Raseiniø.Dþiaugiamës, nes labai svarbu iðsiugdyti þiûrovà.� Norëèiau gráþti prie buvusiame �Nemuno� nu-

meryje pradëtos temos apie menininkø bendravi-mà, tiek kûrybiná, tiek þmogiðkàjá. Pastebëjome, kadjums vadovaujant lyg ir savaime susiklostë graþitradicija � esame visi mielai kvieèiami á naujau-sius spektaklius. Anksèiau vadinti generalinëmis re-peticijomis, dabar jie jau tampa lyg ir premjeri-niais, á kuriuos susirenka visa kûrybinë bendruo-menë. Reikia tik stebëtis ir dþiaugtis tokia galimy-be pabendrauti. Gal tai mus labiau ir suartina?� Prieð penketà metø ið tiesø pradëjau kviesti

kolegas menininkus, bendraminèius, kûrybiná jau-nimà � juk tam ir esame, kad vieni kitus palaikytu-me ir bendrautume! Prieð kelerius metus su resto-rano �55� savininkais buvom sumanæ suburti va-dovus. Pamëginom, deja, viskas uþgeso, nes nega-lima vien laukti ir bûti tik kvieèiamam. Kiek daugyra Kaune menininkams atstovaujanèiøorganizacijø, kurios turëtø ieðkoti mus kamuojan-èiø problemø sprendimø! Menininkai � nuolatiniaikovotojai. Negaliu dabar atvirai ávardyti visos sa-vo ilgos kelionës siekiant Nacionalinio teatro var-do suteikimo. Taèiau kiek buvo bandymø pakenk-ti, o ne padëti, dþiûgavimo, kai padarai klaidelæ.Mums, sakyèiau, trûksta normalaus poþiûrio á save

bendrame kontekste. NuoKauno gyvenimo dël pas-tarøjø metø darbø gal kiek ir atitrûkau. Nebuvo ka-da atidþiai pasidairyti. O ðtai á teatro Didþiosios sce-nos atidarymà pakvietëme kiek galëjome daugiaubièiuliø, kolegø, taip pat raðanèiøjø apie kultûrà.Norëjome, kad ðià mums visiems svarbià akimirkàiðgyventume kartu, pajustume ðventiná dþiugesá. Irkokia buvo mano nuostaba, kai tuoj pat pasipylë tovakaro spektaklio vertinimai. Nejaugi sunku supras-ti, kad vaidinome ne premjerinio, o ðventinio jau-dulio ir pakylëjimo apimti? Reikëtø tiesiog tuo pa-sidþiaugti, o analizuoti spektaklá tik paþiûrëjus járamiai, kiek vëliau.O dël bendradarbiavimo � panaðiai yra visoje Lie-

tuvoje. Þanras, kuriam atstovaujame, � tarsi ðventakarvë, nepajudinkit! Tiesa, besidarbuojant Kultûrosir meno taryboje, kuri turi patariamàjá balsà ministe-rijoje, teko patirti ádomiø dalykø. Kai svarstydavo-me, pavyzdþiui, stipendijø kvotas, tai bibliotekinin-kai, muziejø darbuotojai, tie, kurie jau nustumti á pa-èius nuoðaliausius uþkampius, parodydavo didþiau-sià supratingumà. Gerai, mes palauksim, sakydavo,atsisakydami savo kvotø dalies, pajutæ tam tikros si-tuacijos, akimirkos svarbumà ir tarsi kviesdami ki-tus taip pasielgti. Sakyèiau, Kaunas � tai labiau mû-sø vidinë problema. Mes tiesiog esam. Nëra ko pûs-tis ar lygintis su kitais, dubliuotis. Jauèiame visuo-menës kultûrinio vyksmo poreiká, todël turim veik-ti! Svarbu, kiek patys iðkeliame sau kartelæ. Gal pasi-rodysiu pagyrûnas, bet man nesunku pagrindinëjemûsø miesto gatvëje pasilenkti ir pakelti ðiukðlæ.Suprantu, tas kuris jà numetë nepagalvojo, o manrûpi, kad miesto sveèias to nematytø. Pagaliau te-bûnie tai ne kultûringumas, o tik paprastas mankð-tos pratimëlis � pasilenkti, paimti.� Dëkoju uþ pokalbá. Ne viskas tilps á trumpà

interviu. Ðtai kad ir ádomius pastebëjimus apie kri-tikà spaudoje pasiliksime ateièiai, diskusijoms. Sa-vaitraðtis pasirodys paèioje advento pradþioje, kaijau prasideda ðventinis ðurmulys. Tikriausiai nekartà teko bûti Kalëdø Seneliu? Tai kà dabar ið-trauktumëte ið dovanø maiðo savo artimiesiems, ko-legoms, bièiuliams, mûsø laikraðèio skaitytojams?� Taip, ne kartà teko atlikti ðá vaidmená. Labai já

mëgau. O vaikø ðûksniai, kad ðtai èia tai jau patstikrø tikriausias Senis � didþiausias ávertinimas.Sunku sukonkretinti palinkëjimus, visgi norëtøsi,kad ne iðorinës dovanos mums rûpëtø, o kad su-voktume save ir ðalia esanèius þmones, kûrëjus kaipdovanà ðiame laike, galinèius tavo laikà paversti ádovanà. Linkiu kiekvienam, ypaè vyresniesiems,apskritai suvokti laikà kaip dovanà, kaip dovanosgalimybæ � dël jos ir esi paðauktas á ðá gyvenimà.

Kalbëjosi Graþina Viktorija PETROÐIENËAutorës nuotrauka

Kai sutartu laiku redakcijos duris praveria Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas EgidijusSTANCIKAS, tyliai pagalvoju, o galop ir garsiai iðtariu: ,,Kaip visuomet � besiðypsantis, linksmas,energingas!� Atrodytø, ðio þmogaus niekuomet neslegia nei darbo, nei kûrybiniai ar asmeniniai rû-pesèiai. Tuoj pat paþers maloniø pastebëjimø, pasidþiaugs kieno nors sëkme, pasiteiraus, bet ne for-maliai, kaip sekasi, atidþiai iðklausys. Egidijus nedvejodamas atskleidë kadaise gautà ir puikiai ið-moktà paprastà gyvenimo pamokà: �Á problemà þiûrëk kaip á smulkmenà, o á smulkmenà nekreipkdëmesio. Reikia tiesiog nuvainikuoti problemos baimæ, tuomet gali ásiskverbti á jos esmæ, pradëtiieðkoti sprendimo bûdø, suvokti, kas gali tau padëti. Ir nors gyvenimas yra tik þaidimas, kai nesilai-koma taisykliø arba imama þaisti tau brangiu laiku, tuðèiaþodþiauti, nevykdyti paþadø, rodyti atvirànepagarbà, darausi piktas, nepakantus, netgi atvirai ðiurkðtokas � tuomet prabunda mano þemaitið-kas bûdas� (juokiasi). Taigi ilgai negaiðdami iðsiverdame kavos, aktorius apsidþiaugia radæs plakatàant sienos su Rûtos Staliliûnaitës nuotrauka, fotografuojasi �su Rûtele� ir sëdame pasiðnekuèiuoti.

Apie teatràir laikà


4 Vyksmas/Ðokis

Kauno moderniojo ðokio ðaknys ásikibusios toli-mos Berlyno þemës, nes bûtent ten Danutë MarijaNasvytytë baigë iðraiðkos ðokio mokyklà. Tai, kà ga-vo, parsiveþë á Kaunà ir 1939 m. ásteigë Ritminësgimnastikos ir iðraiðkos ðokio studijà. Vëliau gran-dinë driekësi per Kiros Daujotaitës kûrybà ir jos ið-raiðkos ðokio kolektyvà �Sonata�, kuriame deðimtmetø ðoko ir Birutë Letukaitë. Prisimena, kaip jos,gleþnos basos ðokëjos plazdanèiomis tunikomis,sklandë po scenà visiðkai paklususios, atsidavusiosmuzikos dvasiai. Graþu, taèiau laikui bëgant supra-to, kad ðokis gali bûti ne tik muzikos palydovas, betir visiðkai savarankiðkas, net labai tvirtas scenos val-dovas. Nors �Sonata� gyvavo iki 1984 m., Kaune1980 m. visai netikëtai atsirado moderniojo ðokiostudija �Aura�, nes B. Letukaitë staiga pajuto pavo-jaus signalà � modernusis ðokis Lietuvoje nepasive-ja pasaulio, jis vis dar seka savo talentingøjø prieð-kario mokytojø pëdomis ir nesiþvalgo, kas dedasiaplink. Nelabai kas tuo metu ir norëjo leisti �burþu-aziniam� menui skleistis, ágyti profesionalumo sta-

tusà. Ðokëjai dþiaugësi, kad apskritai gali rinktis, kurtiir puoselëti ne itin priimtinà þanrà. Oficialiu �Au-ros� gimtadieniu laikomi 1982 m., kai Kaune su-rengtas iki tol Lietuvoje neregëtas modernaus ðokiokoncertas, skirtas K. Daujotaitei.Gretos Paliukos ðokio mokykla Vokietijoje bu-

vo pirmoji vedlë naujuoju keliu. Vël Vokietija, vë-liau Maskva ir joje koncertuojantys amerikieèiai.Viskas taip ir pradëjo suktis. �Aura� vaþinëjo á kû-rybines stovyklas, mokësi, repetavo, áveikë nesi-baigianèius sunkumus Lietuvoje. Buvo metai, kaitrûko visko: nei telefono, nei salës, kurioje galimarepetuoti ir prisistatyti þiûrovams. Taèiau begali-nis energijos uþtaisas niekada neiðseko. Pereita dau-gybë etapø, juose � kova uþ bûvá, iðlikimà siekiantpripaþinimo. �Aura� labai ilgai gyvavo kaip savi-veiklinis kolektyvas, kuris vaþinëjo gastroliuoti áuþsienio ðalis ir varþësi su profesionalais. 1990 m.Taline, �Estonia� teatre, vyko tarptautinis festiva-lis, kuriame jis atstovavo Lietuvai. Pripaþinimas su-teikë jëgø, tad prasidëjo þygiai dël statuso, patalpø,

lëðø. Pagaliau 1995-aisiais �Aura� áregistruota kaipKauno miesto teatras, atsirado galimybë gauti fi-nansavimà, o B. Letukaitë tapo jo direktore ir me-no vadove. Taèiau iki tol jau buvo sumanytas irgerokai ásibëgëjæs modernaus ðokio festivalis (per-nai jis taip pat pavadintas �Aura�). Jau apkeliautanemaþai pasaulio ir daug iðmokta.Ðvæsdama trisdeðimtmetá �Aura� skaièiuoja ne-

menkus pasiekimus: dalyvavo daugelyje tarptauti-niø renginiø, reprezentavo Lietuvos ðiuolaikiná ðoká27 uþsienio valstybëse (Australijoje, Didþiojoje Bri-tanijoje, Graikijoje, Kanadoje, Prancûzijoje, Rusi-joje, Suomijoje, Ðvedijoje, Vokietijoje ir kitose), pa-sirodë 162 festivaliø scenose.Teatro kûrybinë veikla ávertinta daugiau nei pen-

kiasdeðimèia miesto, ðalies ir tarptautiniø apdova-nojimø, sulaukë puikiø atsiliepimø ðalies ir uþsie-nio spaudoje. 2006 m. B. Letukaitë pagerbta �Auk-siniu scenos kryþiumi� uþ spektaklio �Aseptinë zo-na arba Lietuviðkos sutartinës� choreografijà, o2008 m. tapo Vyriausybës kultûros ir meno premi-jos laureate.Taèiau visa tai tik statistika, uþ kurios slepiasi

þmonës, jø svajonës ir sunkus darbas, lûkesèiai irnusivylimai, triumfo akimirkos ir vël sunkus sunkusdarbas, prakaitas ir skausmas, kurio reikalauja pro-fesionalusis menas. Bûtent ðiuos þmones labiausiaiir norëta prisiminti �Auros� trisdeðimtmeèio ðven-tëje. Visà savaitæ buvo ðokama ávairiose Kauno vie-tose, kol pagaliau lapkrièio 24-osios vakarà �Girs-tuèio� kultûros rûmuose dþiazo ritmu atbildëjo �Au-ros� traukinys, kurio keleiviais vël tapo senieji ðo-këjai, su nostalgija prisimenantys scenà, taèiau jaunebeðokantys. Ne, netiesa, nes viena iðtikimiausiaveteranø pora � Saulius ir Rûta Kavaliauskai � visdar gali ðokti, o ne svajoti. Apie ðventinæ programàsutarta ið anksto, atvaþiavo buvæ ðokëjai ið Olandi-jos, Vokietijos, Anglijos ir vël vienas kito artumàpajuto improvizuotame, devintojo deðimtmeèio dva-sia dvelkianèiame dþiazo ðokyje. Jam pasidavë netir tos, kurios prisimena save �Sonatos� laikais. Visisu didþiausiumalonumukalba apie tuosmetus ir tvir-tina niekada nenorëjæ iððokti ið �Auros� traukinio.Kai tik á scenà �iðvaþiavo� ðis sentimentalusis trau-kinukas, þiûrovai taip ásisiûbavo, jog abejoniø, kadsalëje susirinko vieno kraujo gentis, neliko. TomasSviderskis, kuris taip pat �Auroje� sukûrë ðeimà, odabar jau penkiolika metø nëra uþlipæs ant scenos,

Kûnuoseáraðytasðokis

Audronë MEÐKAUSKAITË

Birutë Letukaitë � nuo jos viskas prasidëjo ir tæsiasi iki ðiol.

Þiûrovus suþavëjæs Dariaus Stankevièiaus ir Godos Laurinavièiûtës duetas.


5Vyksmas

paþadëjo, kad po deðimties metø atrodys dar juokin-giau nei dabar. Taèiau juokinga nebuvo, nes pasipy-lë aðaros, ir jau niekas nebegalëjo likti abejingas. Irkas galëtø, penkiolika savo gyvenimo metø nuke-liavæs á praeitá. Ten visus nukëlë pirmasis B. Letu-kaitës choreografinis darbas � �Valsas�, publikai taippatikæs, kad perëjo ne vienà aurieèiø kartà, ir prieðpenkiolika metø anglø chreografës sukurtas ðokiospektaklis �Dainos, kurias dainavau�. Prisimenate,kaip jis prasideda? �Uþ mûsø jaunas dieneles pakel-kime taures�... Sunku ásivaizduoti, kà jautë ðokëjaiscenoje, bet vëliau jie atrodë tikrai keistai. Kartojo,jog vël ið naujo pajuto, kaip sunku gyventi su savi-mi, praradusiu tokià svarbià savo paties dalá. Kitiemsði akimirka buvo labai svarbi, nes realiai suvokë, jogtai � paskutinis kartas iðeiti á scenà, paskutinis pasi-mëgavimas tuo, kas ið esmës jau prarasta. Taèiau nevisi nuo ðokio nutolo. Paèià jautriausià, subtiliausiàðio vakaro miniatiûrà sukûrë senieji ðokëjai GodaLaurinavièiûtë ir Darius Stankevièius. Goda � ele-gantiðkoji, lyriðkoji �Auros� ðokëja, kaþkada studi-javusi Vilniuje, o dabar pati ten dëstanti. Darius gy-vena Anglijoje ir jau labai toli nuo ðokio. Bet tai, kàjie atliko ðventiná vakarà, buvo visiðkas, absoliutusiðsipildymas. Ðlubuojanti technika, nuo tobulumokiek pasitraukæ kûnai, taèiau sunkiai nusakoma ákro-va, spindëjimas ir jautrumas, vis dar iðsaugota plas-tika ir gyvenimo patirtis. B. Letukaitë teigë, jog tai,kà kitados á savo kûnà sudëjo ðokëjas, jokie metaiatimti nepajëgûs. Yra þmoniø, kurie net neðokdamilieka ðokëjai. Kaip ir vadinamasis �Auros� simbolis� Lina Pochvalina-Navardauskienë, dabartinë Cho-reografijos mokyklos direktorë. Taip, tai ta pati ðo-këja, ilgusmetus ðokusi ne tik scenoje, bet ir ant ávai-riausiø festivalio programëliø virðeliø. Ðeðtadieniovakarà stebino në kiek nenusilpusia jëga, lyrizmu irplastika. Na, taip, vël prireikë senø choreografijà api-bûdinanèiø sàvokø, kurios ðiandienos kalboje beveikiðnyko arba neatpaþástamai pakito kartu su reiðki-niu. Ta penkiolikos metø senumo stilistika, muzieji-në relikvija, fosilija, atsispaudusi dabartyje, stebinolabiau nei antikos skulptûros. Beveik neámanoma su-vokti, kaip buvo galima taip greitai nutolti ir pamirðti.

Ið sentimentalaus sapno priþadino ir tai, kur atsi-dûrëme ðiandien, priminë naujieji �Auros� ðokëjai.Spektaklis �Iðplautas dangus� prieð keletà metø ma-tytas gyvai grojant Ðv. Kristoforo kameriniam or-kestrui, kuris dabar persikëlë á videoprojekcijas. Irtai buvo labai svarbu, nes ðokis ir muzika scenojepynësi kaip lygiaverèiai partneriai � abu svarbûs irnepakeièiami. Vieninteliai dalyviai scenoje, nes or-kestras ir ðokëjai iðtirpo juose. Kompozitoriaus Gin-taro Samsono �Lietaus reminiscencijos� persikûni-

jo á choreografiná pieðiná, susigërë á já, o ðokis vedëpaskui save muzikos ritmus.�Lietaus reminiscencijas� sudaro penkios dalys:

Prologas, Knyga, Sena fotografija, Nuodëmë, Epi-logas � jas ir iðgyvena ðokëjai scenoje. Greitai kei-èiasi choreografinës konstrukcijos, emociniai krû-viai, vizualiniai elementai ir jø akcentai, charakte-riai ir atmosfera. Lyg galerijoje lëtai einant nuo vie-no kûrinio prie kito, taèiau su tam tikra nekantrumo,smalsumo inercija.Kokia �Aura� ir jos kasdienybë slepiasi uþ ðio

spektaklio? Tai stiprus ðokio teatras, kuris, deja,priverstas bûti ir ðokio mokykla. B. Letukaitë nekartà apgailestavo, kad Kaune taip ir neásteigtasðokio centras, kad neatsirado jokios aukðtosios ðo-kio mokyklos, todël jie priversti patys rengti ðo-këjus. Taip pasirodo jaunuèiai, pirmus þingsniusscenoje þengiantys ðokëjai ir tie, kuriø patirtis jaune tik ðokyje, bet ir gyvenime skaièiuoja solidþiasmetø sumas.B. Letukaitæ labiausiai dþiugina ir skaudina tai,

kad uþauginti ðokëjai iðvaþiuoja á uþsienio ðalisar bent Vilniø. Darbas ávertinamas, atlikëjai to-bulëja, bet kas ðoks spektakliuose? O kur juos su-kûrus reikës rodyti þiûrovams? Taip, tai dar vie-nas ramybës neduodantis klausimas. �Aura� pa-galiau turi savo studijà, iðsikovojo jà beveik tie-siogine ðio þodþio prasme, taèiau Kaunas taip irliko be dideliø scenø, kuriø nuomà bûtø pajëgûssumokëti tokie kolektyvai. Ten daþniausiai iðke-liauja didþioji finansø dalis. Repeticijoms, darbui,patirèiai kaupti studijos pakanka, bet þiûrovø èianepasikviesi. Tuomet lieka suburti truputá iðpro-tëjusá, valandø ir jëgø skaièiuoti nemokantá ko-lektyvà, sësti raðyti projektø, gaudyti net maþiau-sias aplink sklandanèias galimybes, siurbti ðokiopatirtá ið paèiø keisèiausiø vietø ir toliau verþtispirmyn. Stabèioti �Aura� niekada ir nemokëjo.Sveikiname ir laukiame paskutinio gimtadienioakcento � fotografijø parodos �Meno parke�.

Bendram ðokiui susirinko ðokio teatrà jau palikæ ðokëjai.

�Auros� ðiandiena � �Iðplautas dangus�.�Auros� archyvo nuotraukos


6 Kûryba

Dailininko portretas

Iðspræst barzdoto dailininko bûtá paletëje aliejiniødaþø padëti gali paslapties dëþutë kai gert degtinæreikia pamaþu smulkiais gurkðneliø potëpiaisiðlenkti taurelæ krupniko per minutes penkias suëstisilkæ perþengt slenkstá á dviðimtinës ropinës gelmessu kalvadoso nuodu dëti ðtrichà ultramarininá irkonjaku puslitriniu kurá jau daþot trise ir karðtàbulvæ laikot uþ þandø po to gerai ir viskio etalonastalpos litrinës jûros peizaþe cinoberis èia bûtinas irðvinas kurs jauno ðeðko ðûdo padaþe patiekiamaskaip viðtos natiurmortas su runkeliais kuriuosaplink matai ðalia mergelæ rodo taro kortos irpakaruoklá kabantá aukðtai èia lûþtama irabstrakcionizmas uþvaldo smegenis geri po daugkad ið daþø iðnyktø pesimizmas o gero ðiampasaulyje nelauk kai padavëjos ðlaunys tauuþkliûna prabëgæ maratonà tarp stalø áþnybkistandø uþpakalio kûnà o jai tave apsukti privalu irapsauginiui spëki voþt á snuká jau velkamas uþ kojødurø link paveikslas baigtas staigiai gavus smûgá irprieð atvykstant farams spëjus dingt

Parûkymai kely

Pakelá marlboro surûkëm dviese ir sëdomant riaumojanèiø þirgø uþpakaly sëdëjomerguþëlës karðtais papukais glaudëstuðèia jø nevados

vidury smëlynøliûnuos riedëjoharley davidsonjuodi vairuotojaskairëj nebuvo liûdnaso kità varstë

sopuliai ðirdy o kelias buvo tuðèias buvoilgas smëlynø saulë èirðkino ðalmusmieloji kaip tavæs að pasiilgau rëkiau irspjaudþiau kalei á papus ji èiulpë manauksiná mikrofonà sëdëjau atbulas

ir vairavau aklai irnegavau nuo jos

sifono o draugas gavotai ko negavauneþaiskite vaikuèiaibe gumyèiø

neþaiskite vaikai degtukais bus toksgaisras kad iðskrisit ið baþnyèiø praradæmikrofonà ir namus kai pasiekëme pirmàjámotelá nugriuvome miegot it negyviblusyèiø rado draugas prisikëlæs

tarpukojy tiktai o neðirdy bet ið jos visasskausmas iðgaravopupytës buvo karðtosdievaþi iðsklaidë baimæteikë

dþiaugsmà savo karðti papukai standûs irmaþi tad marlboro jau rûkëm keturiesesustodami tik nuorûkas iðmest priedegaliniø ir stebëjom liepsnà kaip romàneronas stebëjom mes

Kanto imperatyvas

Scholastika sena motulë rauda raudonamemokyklos pastate kurs primena kalëjimà irskriaudà belaisviø mokiniø ten viduje kursienø klaustrofobija iðmoko pragræþti mûràlazeriais akiø ir tai yra tik uþduotis pirmokokai paliktas esi po pamokø iðkalt atmintinaibel canto kanto emanuelio daiktà savyjepaimt ant ponto ir statyt ant kanto chebrantàkurio darbas tamsoje nuvainikuoti laikrodánuo rieðo nuo pirðto þiedà laurus nuo galvosmoralinis imperatyvas rëkia kad viskà apartsielos atiduos recidyvistai uþkietëjæ vagiapirmoko jëgà nepastebimai kol nukryþiuotasjis atgauna regà ir mato kad aplink apaðtalainors garsiai keikias bet sykiu ir meldþiastaip tyliai kad tuoj raktininkas gráð irsuskambëjus muzika vivaldþio atidarys berankenø duris

Gintaras PATACKAS

BenediktoJANUÐEVIÈIAUSnuotrauka


7KûrybaPerdirbimas

Ir ðtai hamakas supas virð vigvamo kur guli skvo irblizgina lëkðtes skukumas sklinda muzikavivaldþio paðiauðus eþero gelmëj þvaigþdes o kaspratæs harmonijà puðyno ðtai klausimas kurioneatsakys nei klausiantysis kuris viskà þino aneilakðtingala galvaþudys cukriniø avinëliø pievojkraujas maitinamas insulinu koma baigta su vilkourzgimu ir naujas prabunda perdirbtas þmogus �ðuva rievelëm smegenø rëplioja blakë ir KPZ dalijaleidimus o komandoro rankoj mobiliakas vienusiðleidþia sugrûda kitus ir daug vëliau gudrus dëdulësako: o að maniau kad tu esi þmogus

Penktadienis

Kadais turëjau moterá neprastà kada Penktadienis dar nebuvaupeèiais ji vartë vyrus këlë kaðtà kaðtoniniø plaukø karðta kaip sau� na o mane kamavo geismas jaunas kaip kekë vynuogiø krûtisjuoda raudonas lûpø pumpuras kurs kraunas vëjuotà tvankià naktávisada balti kaip dramblio kaulas dantys ðvietë uþ pilnatá skaisèiauir buèinys skambëjo kaip agrastuose avietë ne moteris ji buvo ougnis lilit kadais sudeginus adomà ir prakeiktá uþtraukus jovaikams ir sodininkas padegë sodomà ir sodas atiteko daktaramspsichuðkëje tada atëjo slaugë ir atëmë kompiuterá ið jo dabar esuPenktadienis o draugas save vadina tëvu gorijo.

Sugráþimai

Pitekantropø derlius nerûdija per liûtis tropines perluþydës mandragora mandra sesuo marija neþino niekasjosios pavardës pietietiðkos todël savos mumbajuipraþilusios brunetës akimis tapazinëmis kamuoliukasvejoj drugelis koja treptels ir iðskris gerai babajaiopiumatà varo tai mena pionierius abdula ðeðtais poantro pasaulinio karo dainavæs aguonëlë aguona iðchoro iðmetë mane solistà soliterá iðplovë su klizmaplikai nukirpo ir todël nedrásta á galvà utëlëtà eitmaskva graþi esi bet að tave sugrioviau ir raudanèiøkurantø neklausau ið briuselio kopûstø gavæ dová graþitu mano bliauname kas sau

Kvapø genijus

Ne smilkalais o smirdalais èia kvepia uþuodþiaðudras tobulà chanel ið smirnos atgabenta þolæstepiø nenuganytà mano ðagane su chna bevandenilio peroksido churma kaip pomidoraisðafrane ne ðizofrenija plaukai maþyte tavi norsakini baltai mane cagonuos ketaus gyvuliøðventykloj kur ðudras mëþia mëðlà ant darþø aðèia kube � diuraliuminis stiklas su batuta irsmidrà tau veþu kiek geba tempti þaliasmotociklas su pilnu kontrabandos bagaþu nespasienietis kerta dorà kilkæ patenkintas savuojubakðiðu

Juodas

adekvatus kaip þydas po pogromo jisgeria brendá su avokadu nukanda ðtrudelápauosto bromo ir eina tartis su advokaturecesija byloj skyrybø vyksta procesassudëtingas ir painus antroji pusë dëldalybø pyksta vis turto maþa nors ir taipperpus jisai didesnis negu jam atrodo ðákartà neadekvati pati ne veltui per tieklaiko nusibodo sinodas tartø kiauleitapati

Ir panaðiai

Ir sukasi ekspertas kaip iðpertas ir nemaþëja skyriujrûkalø o visad tas nelemtas pirmas kartas ávyksta irten bûti privalu tokia aukðta yra bûties bûtovë irgalima pylos solfedþio gaut ir kà daryt jei reikalasnestovi o mergina vis perðasi draugaut apèiuoptireikia sàþinæ jos lytá ir ásitikinti ar ta yra o jei nëra taipulti griausti lyti kvepët þibuoklëm ir darnia dora taita sfera kurios nepageidauja nei mokslo gretos aneitinginiai uþèiuopus kraujà reikia lieti kraujà irprakaità kurio nepraganei ir tvirtinti moratoriumàpasiûlo tiek signatarai tiek jø knygneðiai svarbiausianiekad nenutraukti siûlo tarp þemës ir dangaus irpan. ir pan.

MildosKIAUÐAITËSiliustracija


8 Kûryba

Lapkrièio 23 d., minint literatûros kritiko ir mokslininko Vytauto Kubi-liaus (1926-2004) gimtadiená, paskelbtas pirmasis jo vardu pavadintos pre-mijos laureatas. Juo tapo Valdemaras Kukulas (po mirties) uþ naujausioslietuviø literatûros apþvalgas, iðspausdintas literatûros ir kultûros leidiniuose2011 m.Literatûrologas, habilituotas daktaras V. Kubilius, 1952 m. baigæs Vil-

niaus universitetà, 1955-2001 m. dirbo Lietuviø literatûros ir tautosakos(iki 1990 m. � Lietuviø kalbos ir literatûros) institute, atkûrus Vytauto Di-dþiojo universitetà buvo jo profesorius. Sovietmeèiu V. Kubilius neoficia-liai laikytas principingiausiu literatûros vertintoju, savo straipsniais bei kny-gomis teigæs literatûros ir meno, kaip svarbiausio tautos gyvastingumo áro-dymo, svarbà. Nepriklausomybës pradþioje V. Kubilius aktyviai ásitraukë ávisuomeniná gyvenimà, buvo Pilieèiø chartijos pirmininkas.V. Kubiliaus premijà 2012 m. ásteigë Lietuviø literatûros ir tautosakos insti-

tutas. Ji teikiama minint mokslininko gimtadiená uþ dvejø pastarøjø metø dar-bus iðXX-XXIa. literatûros: esminesproblemas iðkelianèiàkritikos arbamoksloknygà, arba uþ publikacijø ciklà. Premija siekiama iðryðkinti literatûros kritikøir mokslininkø darbo prasmæ � bûti tarpininkais tarp raðytojø ir skaitytojø, for-muluoti literatûros kriterijus, skleisti ðiuolaikinæ literatûrà. Premijà skiria ko-misija, kurià sudaro vienuolika literatûros kritikø ir mokslininkø ið Lietuviøliteratûros ir tautosakos instituto, Lietuvos raðytojø sàjungos, aukðtøjø mokyk-lø lituanistiniø katedrø.V. Kukulas (1959-2011) � poetas ir literatûros kritikas, eseistas ir þurna-

listas. Jo intelektuali, problemiðka ir sociali literatûros kritika skaitytojàátraukia, provokuoja, skatina sutikti arba ginèytis su autoriumi. Vertinimokomisija pabrëþia, kad V. Kukulas buvo kritikas ið paðaukimo: jis stebëjoliteratûros procesà kaip visumà, perskaitydavo ir ávertindavo visà pasiro-dantá literatûros srautà, nesirinkdamas mëgstamø ir nemëgstamø autoriø.

Paskirta pirmoji literatûros kritiko ir mokslininko Vytauto Kubiliaus premija

Valdemaras KUKULAS

Masiø kultûra �masëms?

Klysta tie, kurie mano, kad kultûra, konkreèiailiteratûra, svajoja gráþti á sovietmeèio laikus, kai bu-vo aktyviai skaitoma ir aptarinëjama, kai tiraþai ste-bino visus uþsienieèius, o raðytojø surenkamos au-ditorijos vargiai tilpdavo didþiuliuose stadionuose.Literatûros, apskritai meno prigimèiai to visiðkai ne-reikëjo ir nereikia, ir ji pati gerai suprato, kad nau-dojosi visuomeninio rezonanso ir poveikio dividen-dais, kurie turëjo atitekti politikams, o ne meno kû-rëjams. Bet politikø nebuvo, ir menininkai mielaiuþimdavo vieðosios erdvës niðà, kuri, be kita ko, pa-sirodë dar ir neámanomai talpi bei rezonansiðka; irðiandien jie uþsiima tuo, kuo politikai ir ávaizdþiokûrëjai uþsiimti bodisi: aukðtø, universaliøjø þmo-gaus patyrimø þvalgymu, kuris � suvoktas � þmogøprieðprieðina ir kultûrai, ir politikai. Kitaip tariant,elitinis, aukðtasis menas, jei norëtø, ðiandien galëtøiðgyventi geriausius savo laikus, geresnius nei anti-kos epochoje, bet pirmiausia jam reikia aiðkiau nu-sistatyti santykius su visuomene, o visuomenë tamneturi laiko. Ne menas, o visuomenë.Vis dëlto vienà sovietmeèio epochos suformuotà

kompleksà kultûra skaudþiai ir dramatiðkai iðgyve-na iki ðiol, ir siuþetinë to dramatizmo schema nusa-ko visà ðiandieninës kultûros, konkreèiai literatûros,saviraidos lûþio esmæ. Ðiandien niekas nenori to pri-

paþinti, bet ið esmës politinio, visuomeninio klestë-jimo laikais kultûros gyvybingumo ir gyvastingu-mo pagrindas yra ne kas kita, kaip tik begëdiðkas jossugebëjimas parsiduoti � atvirai, ciniðkai, pernelygnesibranginant, bet vis dëlto gana pelningai. Ir tai,kad populiariàjà kultûràmasës gausiai vartoja ir ðian-dien, nëra joks argumentas: tikrieji meno klestëjimometai vis dëlto buvo sovietmetis, nes iðorinis pop-kultûros blizgesys ið esmës nereiðkia jos tikrosiospaklausos vien dël to, kad atsiskaitoma èia skirtin-gomis valiutomis. Net vulgariausias popsas parduo-da �tikro gyvenimo vaizdelius�, �tikro gyvenimonuotraukas�, o mokama uþ jas piniginiu ekvivalen-tu. Sovietmeèiu buvo kitaip. Valdþia kultûrà, ypaèliteratûrà, pirko atvirai � honorarais, premijomis, gar-bës vardais, nes ji buvovienintelis kanalas, leidþiantisvaldþiai legaliai ir daugmaþ atvirai pasikalbëti su vi-suomene. Bet valdþia nenujautë, kad bûtent kultûrair yra svarbiausia jos paslapèiø ir uþkulisiniø kësløskleidëja, ir jei � savo ruoþtu � literatûrà pirko beipapirkinëjo ir visuomenë, tai tik dël tø iðvieðinamøvaldþios paslapèiø. Kitaip tariant, literatûra visuo-menei padëjo susikurti tikràjá pasàmoningàjá savosocialiná ir doroviná paveikslà � skaitantis þmogusþinojo, kur link gali keistis ir keisti savo mintis, okur link eiti jau pavojinga. Pasitelkdama literatûrà

pati valdþia saugojo savo visuomenæ nuo visiðko ið-sigimimo ir degradacijos. Susidarë paradoksali situ-acija: literatûrà pirko ir vieni, ir kiti, atstovaujantysdiametraliai prieðingiems visuomeninio màstymo irvisuomeninës jausenos poliams, kitaip tariant, á tàpaèià prekæ gvieðësi antagonistiðkai nusiteikæ prie-ðai (nes daþnu atveju valdþios prieðai buvo net josstruktûrose tarnaujantys pilieèiai), o literatûra më-gavosi savo tariamai autonomiðka màstysena ir lai-kysena. Ið tiesø murdytasi dar didesniuose paradok-suose: tie, kuriuos valdþia persekiojo uþ kritiðkumà,skepticizmà �vedamosios� idëjos atþvilgiu ar net ab-soliutø apolitiðkumà, buvo jai maþiausiai pavojingi,nes visuomenë neperka tø dalykø, kuriø yra perte-kusi pati (negatyvizmo valdþios atþvilgiu joje buvodaugiau, negu galima ásivaizduoti), o labiausiai per-kamø dalykø valdþia tiesiog nesuprato, manydama,kad metafizinis bûties lygmuo, kurá átvirtina �aukð-tasis� menas, nëra ir negali bûti susijæs su valstybësvaldymo bûdais ir formomis. Valdþia toleravo ab-soliutø apolitiðkumà, o aukðtasis menas kaip tik iratstovavo tokiam dvasiniam aristokratizmui, bet kasgi tokiu atveju dëjosi su �vertybëmis�, dël kuriø te-besivarþë masinë sàmonë ir politika? Juk net abst-rakèiausio, ezoteriðkiausio kûrinio vaizdinë, idëjinëfaktûra buvo �ið kraujo ir mësos�, net efemeriðkiau-

Alio BALBIERIAUS nuotrauka

(Tekstas publikuojamas pirmà kartà)


9Kûrybasias meno kûrinys negalëjo bûti sukurtas bedaikèia-me ir beþmogiame kosmose! Ðiuo atveju, deja, pasi-naudota paèiu paprasèiausiu apgaulës bûdu � visøtikrøjø vertybiø prieglobsèiu virto totalinis beprot-namis, o jø saugotoju � psichinæ krizæ iðgyvenantismenininkas. Bet ir èia ávyko ádomus �prasmës ap-vertimas�: tikruosiuose beprotnamiuose buvo gydo-mi (tiksliau � nugydomi) tikrieji disidentai, tiesosneðëjai ir skleidëjai, vadinasi, laikantis ðios logikos,ir pasaulio vertybiø saugykla � totalinis beprotna-mis � virto viso gyvenamo pasaulio metafora, ir ði-taip ji tapo taip pat perkama. Apeinant nieko nesusi-gaudanèià valdþià. Vien todël ano meto �nuoðalës�raðytojai turëtø ne didþiuotis, kad buvo blokuojami,cenzûruojami, o gëdytis: jø prekë nebuvo reikalinganei vieniems, nei kitiems.Tad kas gi nutiko, kai ta paklausi prekë pateko á

tikrà rinkos ekonomikà, á absoliuèios nekompeten-cijos diktato aplinkà, kurià neapdairiai protëviai pa-vadino demokratija? Masës, liaudis paèia primity-viausia ðio þodþio prasme visas vertybes perskirstë�duonos ir þaidimø� naudai, ir dalis meno nuëjo tar-nauti joms (vien jau todël rimtoji, elitinë kultûra tu-rëtø grieþtai ir nedviprasmiðkai atsiriboti nuo popu-liariosios, ir èia matau svarbiausià Kultûros ministe-rijos, kuriai pirmàkart per dvideðimt metø vadovau-ja tikras intelektualas, misijà), bet ávyko paèiai kul-tûrai netikëtas dalykas: ji neskleidþia jokios anai liau-dþiai neþinomos ir todël reikalingos informacijos, jiþaidþia tuos paèius þaidimus, kuriuos ir visose kito-se srityse þaidþia jos vartotojas, tad paaiðkëja, kad jitampa absoliuèiai nereikalinga ir valdþiai, valstybei,santvarkai. Liaudis iðsirinko savæs tevertus politikus,kurie lengvai susikalba su masëmis jø paèiø kalba,ir joks tarpininkas tapo nereikalingas. Tiesa, ir vi-suomenë, ir valdþia pasidalijo á dvi antagonistinesstovyklas, tad jeigu galëtume bent ið tolo átarti, kadviena jø yra labiau ásipareigojusi saugoti etines ver-tybes, o kita � kaupti kapitalà, galëtume ieðkoti bentmenkiausios niðos ir bent spekuliatyviai suvoktaime-no �prekinei� misijai, bet kadangi dabar tarp abiejøbesikaunanèiø pusiø takoskyra yra ne vertybës, o tikjø vardijimas, ávardijimas, pervardijimas, socialinei,kasdieniðkajai meno funkcijai nelieka në menkiau-sio plyðelio. Menas iðstumiamas á savo ir tik savoautonomiðkà teritorijà, ir dar kartà kartoju � aukðta-jam, elitiniam menui dabar yra pats geriausias me-tas. Bet ðtai èia atsiranda kai kas visiðkai naujo: pa-gal savo mentalitetà, bendrà iðsilavinimo lygá susi-vienijusios valdþia ir liaudis tyliai susitaria �sunai-kinti�, �nukenksminti� aukðtàjà, elitinæ kultûrà, norstaip neseniai dël jos varþësi ir peðësi. Ið neþinios ið-nyra ir dar vienas paradoksas: politikø kalbas liau-dis, masës perka lygiai taip pat ir ta paèia valiutakaip pramoginá menà, vadinasi, arba politikø politi-nis diskursas yra tik humoreskø ir feljetonø lygio irproblematikos, arba populiarioji kultûra � ðákart jauatbuliniu keliu � á valdþios tribûnas perneða paèiosliaudies mintis ir idëjas, o tokiu atveju iðeitø, kadmasinæ kultûrà kuria jau ne konkretûs autoriai, o ko-lektyvas, pati bendruomenë, pati liaudis. Tiesa, jei-gu sutiksime, kad pagrindinis demokratijos tikslasyra uþgesinti, uþdusinti asmenybæ, netgi paèià as-menybiðkumo idëjà, tada viskas atrodys logiðka irnuoseklu. Masës nuðlavë asmenybæ ir masës kalbaasmenybës vardu. Kad ir kaip ten bûtø, akivaizdu,jog rimtoji kultûra ðiandien liko vien pati su savimi,jos skleidþiamos idëjos yra savarankiðkas, uþdaraspasaulis, neturintis nieko bendra su tikrove, kurià nai-viai vadiname demokratija. Tikrosios kultûros var-totojais liko tik senoji karta, dar atmenanti soviet-meèio laikus, ir jauni meno profesionalai, þinoma,jeigu jie nepasirinko mases linksminanèio menokrypties. Taigi nieko nestebina, jog visagalë liaudismeno administravimo galias atiduoda tik savo ran-go atstovams. Svarbiausia, kad menui ir meninin-kams vadovautø, jø veiklà reglamentuotø tipiðko, tai-gi þemesnio negu vidutinio intelektualinio koeficien-to valdininkai, tada menininkai arba iðvaþiuos, arbakûrybiðkai iðsiþudys (nutils, pereis á kitas saviraið-

kos sritis, pasuks á viskà dehumanizuojanèià politi-kà ir pan.). �Nuoseklià demokratijà Aristotelis pri-lygino tironijai, kurios veiksmus apibûdino taip:�Engti tuos, kurie pranoksta daugelá bet kurioje sri-tyje, pasmerkti myriop kilminguosius, uþdrausti ben-dras puotas ir bendraminèiø susibûrimus, uþdarytimokslo ástaigas (iðskyrus valstybines).� Ir aristote-liðkai suformulavo tikrai Aristotelio vertà problemà:�Ideali valstybë kelia mums keblø klausimà � kà da-ryti su tais, kurie ryðkiai iðsiskiria ið daugumos nekokiais savaime suprantamais dalykais kaip jëga, tur-tas, ðalininkø gausa, o dorybëmis? Juk negalima ið-varyti þmogaus ið valstybës uþ jo dorybes. Taèiau jonegalima ir priversti, kad paklustø daugumai. Taibûtø tas pats, kaip pasikësinti á dieviðkà Jupiterio val-dþià� (cituojama ið E. Feguet studijos �Nekompeten-cijos kultas� � �Kultûros barai�, 2010, Nr. 5, p. 75).NuoAristotelio epochos praëjo begalë laiko, tad ðian-dieninë demokratija iðmoko susidoroti ir su aristote-liðkomis problemomis. Pasirodo, vien direktyvinë-mis ir administracinëmis priemonëmis (socialinës ga-rantijos, atlyginimø dydis, konkretaus kûrinio rep-rezentacija ir pan.) galima pasiekti, kad menininkai,mokslininkai, apskritai asmenybës atsidurtø visuo-menës uþribyje, ir svarbiausia, kad bet kuriuo atvejuatrodys, jog kalti jie patys. Liaudis tokià politiniøgestø kombinacijà priims ir palaimins, tai bus josatsidëkojimas valdþiai uþ tai, kad ði iðklausë jos bal-sà, iki aukðtø tribûnø ataidëjusá per mass media (pa-grindinis aukðtosios kultûros pakaitalas). Masës, ne-ákandanèios, nesuprantanèios net elementaraus aukð-tosios kultûros teksto, galës lengviau atsikvëpti: kamskaityti tai, kà paraðë nevykëlis, nelaimingas visuo-menës autsaideris? �Siekdamas neutralizuoti kom-petentingus þmones, reþimas stengiasi, kad deputa-tø rûmai tiek þiniø pavirðutiniðkumu, tiek aistrø pa-laidumu bûtø kuo panaðesni á já patá. Susidaro áspû-dis, kad minia vadovauja valstybei savo nuoþiûrair taip tiesiogiai, tarsi vyktø nuolatinis plebiscitas�(E. Feguet, �Nekompetencijos kultas� � �Kultûrosbarai�, 2010, Nr. 6, p. 72). Savo ruoþtu valdþia taippat lengviau atsikvëps: niekas nedrums valdomøjø,�ganomøjø� aveliø protø ir sielø, jie supras tik tai,kà jø paèiø þodþiais skelbia jø iðrinkti apaðtalai. Pa-siþiûrëkime á ðiandienines kultûros programas ir pro-jektus: kiek èia Vilniø � kultûros sostiniø, kiek pra-moginiø festivaliø ir turø, kiek pompastiðkø patrio-tiniø paminklø, neturinèiø jokios meninës vertës, irkiek maþai tyliosios, tikrosios kultûros liudijimø beiiðgyvenimø. Paþvelkime á ðiandieninæ mûsø ðvieti-mo sistemà, pamatysime, kaip tiksliai, tiesiog preci-ziðkai ji pritaikyta visiems viskà niveliuojantiems de-mokratizmo dësniams: �Gerai yra pasakæs Nietzche:�Ðiuolaikinës ðvietimo sistemos esmë � pasmaugtiiðmintá, kad klestëtø taisyklë ir kad laisvas protasnenukrypstamai riedëtø nutiestais geleþinkelio bë-

giais� (ten pat, p. 75). Ir ðtai bûtent èia masës pasku-tiná ir galutiná kartà paliudija: joms su menu ne pa-keliui.Menas turi kurti savo atskirà, tik iðrinktiesiemstepavaldø pasaulá, nes muzikai reikalinga melodija,dailei � spalva, literatûrai � þodis, o tikrovëje, sociu-me jø nëra ir jau nebegali bûti. Politika, savo spren-dimus ir áþvalgas atidavusi minios feljetonams ir hu-moreskoms, liko be kalbos. Liaudis, masës, persië-musios politine demagogija ir iliuziðkumu, taip patliko be kalbos, nes þmogus juk negali kalbëti tûks-tanèio þmoniø þodþiais ir intonacijomis vienu metu.O literatûra kalba. Kiekviena knyga prabyla tik sa-vomis intonacijomis, savo þodþiais ir laukia, gal � ostebukle! � kas nors jà supras?Tad kas lieka menininkui? Paliudyti: �Paprastam

þmogui susidaro áspûdis, kad Lietuvoje viena okupa-cinë valdþia nuolat keièia kità, ir taip kas keleri metai,nors á valdþià ateina vis tie patys broliai lietuviai.Vals-tybës statybà reikëjo pradëti ne nuo Valdovø rûmø uþtreèdalá milijardo, o nuo didþiulio kalëjimo, kur leng-vai tilptø vagys, kontrabandininkai, kyðininkai, viso-kie �auditoriai�, �inspektoriai�, �kontrolieriai�, vie-ðøjø pirkimø organizatoriai, konkursø skelbëjai ir t.t., ir t. t. Jei nori kà nors statyti, pirma reikia iðvalytistatybos aikðtelæ.� Paliudyti tiksliai þinant, kad nie-kas neiðgirs. Nei valdþia, nei liaudis: �Dabar daug kaspasigraþina nykias senatvës dienas, nuo ryto iki va-karo keikdami valdþià. Að taip nedarau � kokia pras-më, jeigu niekas negirdi! Juk jie daro viskà, kà gali, irdar triskart tiek, kiek geriau bûtø nedaræ� (Romual-das Granauskas � �Metai�, 2010, Nr. 12, p. 99). Ðian-dieninis raðytojas pasako tai, kà yra verèiamas sàþi-nës pasakyti, ir bûtinai èia pat priduria, kad joks jopasakymas, jokia jo áþvalga niekam nereikalinga. Ið-skyrus paèià literatûrà. Ir èia jos tragedija ir didybë.Tiesa, jei jau uþsiminëme, kad ir liaudis, ir valdþiayra suskilusios á dvi antagonistiðkas grupuotes, galë-tume tikëtis, kad bent viena jø pirks bent vienoká arkitoká meniná produktà, kad lengviau perkàstø savoprieðininko anatomijà ir antropologijà. Bet, viena, eli-tinis raðytojas niekada nekalba kurios nors pusës var-du (uþtat kokie paklausûs memuarai, nes jie visadaliudija arba nuskriaustøjø arba skriaudusiøjø pusæ),antra, net ir nuoþmiausioje partinëje (taip pat ir visuo-menës, masiø) kovoje seniai dingæs toks kovos bûdaskaip argumentai. Dabar kariaujama sukauptais mili-jonais ir privatizuotais dvarais, vienuolynais, eþerais.Kas daugiau turi, tas ir teisus. O literatûra neturi nie-ko ir tuo didþiuojasi, � ir tokia laikysena labai prime-naDievo paukðtelá, graþiai paminëtà ÐventajameRað-te: nesëja, nepjauna, o gyvena.Ðtai taip ir iðeina: Lietuvos valdþia menininkà no-

rëjo paþeminti iki nieko, sulyginti su þeme, o iðëjotaip, kad iðaukðtino.

2011 m. sausis

Mildos KIAUÐAITËS iliustracija


10 Kûryba

Vaiski rudenio mënesiena plûsta ant visos þemës.Graþios jau ir taip. Toli ligi miðkø nueina paslaptin-ga ðviesa uþlietos lygumos, kai kur nedidelë migle-lë, kai kur kaip þibukai ðvysèioja kraujaþoliø ir per-þydëjusiø kieèiø virðûnës. Laukuose jau ruduo, vi-siðkai jau ruduo. Ir nors þinai, kad vasara gráð � kurji dings negráþusi, � ðirdá vis tiek superðti: ta vasara,kuri ateis, bus jau kita vasara. Kita. Ar belakstysimpo jà visi tie, kurie ðià vasarà lakstëm? Kà tu galiþinoti. O kitas ruduo, kai ir jam jo laikas ateis, pasi-kartos lygiai toks pat kaip ðiømetis? Taigi su tais pa-èiais, jaunais ir pagyvenusiais þmonëmis?F. Milë yra sakæs: koks èia peizaþas, jei nëra

þmogaus. Tiesa, tuo metu gal gali jo ir nematyti.Tik svarbu, kad jis kur nors bûtø. Ak, jei to taiplabai reikia menui, tai gal ne pro ðalá ir paèiam gy-venimui.Mûsø lauko (buvusio mûsø) gale linmarka, þil-

vitëlis prie jos mënesienoj dabar kaip kokia sidab-rinë ðluotelë. Reikia man paëjët ligi linmarkos. Va-sarà tai daþnai ten nulëkdavau ir, atsisëdæs ant pa-kraðèio kauburio, po medeliu niekieno netrukdo-mas paskaitydavau. Ir dar kà nors uþraðydavau.Miela man ta vieta..Gal ir keista � visiems, kiek þinau, tokios rûðies

duobës kvapas nëra patsmaloniausias, netgi atvirkð-èiai, bet va man tiko. Ir taip nuo seniai seniai. Ypaè

Rudeniomënesiena.Linmarka

Henrikas Algis ÈIGRIEJUS

tiko, kai dar augindavom savo linus. Juos nurovæ,ten merkdavom. Vaikai ðokinëdavom per liûlan-èius linø kûlelius pasitaðkydami. Mums atrodyda-vo, kad galim lakstyti vandens pavirðium. O kva-pelis paskui tai lyg rûgðtokas, lyg gaiþokas. Taipatsiduoda ilgiau vazelëje palaikytø gëliø kotai. Vi-sada, kai tik tos gëlës iðmetamos, að prisimenu mû-sø linmarkà. Tai praëjæ laikai. Dabar to kvapo ne-bër, linø èia niekas nebeaugina, duobëje dabar tikvanduo. Ir, sakyèiau, gana skaidrus. Vienam pa-kraðty suversti keli dideli akmenys � slëgai.Neþinau, kodël, bet man pasirodë, kad eiti per

toká graþø rudenio nakties laukà bus ir neramu. Galkad per graþu? O kodël ne, gal ir todël. Be to, irtaip visko gal pasitaikyt. Ðiaip ar taip, tik dël toneramumo ir einu. Bûtent. Tie suðvytuojantys pe-lynai, tos tolimos sodybos, vienas kitas þiburys, ru-denio þolëse dar kas nors slypintis ir bet kada ga-lintis tau ið po kojø paðokti. Gal netoliese blûdinëjair koks ðuva, sodybose dabar jø negirdþiu, gal jausumigæ.Ë, ar tik ið paskos kaþkas tyliai tyliai, tyliau uþ

ðeðëlá neslenka? Greitai sustoju ir atsigræþiu. Nie-ko. Þinoma, kad nieko. Och...Bet griovio pakraðèiu kaþkoks þvëriukas tai nu-

bëgo.Prie linmarkos tylu, ar vanduo skaidrus, kol kas

negaliu áþiûrëti. Ðiaip ar taip, bet labai drumzlinasgal neturëtø bûti.Ir kam man to reikia?Na, kad tas linas toks. Linas linas, ið jo ðvarûs

marðkiniai, graþiausi rankðluosèiai. Sava, mielasveikata. Jei yra namø dvasios, tai jos turbût vilkilininiais drabuþiais.Pastovëjau ir prisiminiau tëvo pasakojimà, kaip

mûsø kaimo toks savotiðkas þmogelis, uþ penkislitus prisiþadëjæs tëvui iðtraukti ið linmarkos linusper dienà, ëmæs ir iðtraukæs per pusæ dienos. Pas-kui lëkæs per laukà, pasiðokinëdamas ir visiems rëk-damas, kad Antanà apmonijæs...To keisto þmogelio nebër jau seniausiai. Viena-

me kaime girti bernai já uþmuðë. Pasiþiûrëjau á þil-vitëlá. Stovi ðalia toks ðviesus.Mûsø sodyboj ðviesus tik vienas, virtuvës, lan-

gas, tas kambarys, kur dabar tëvas ir du kaimynai� Broniukas su Lievanu � tebeðinkuoja alø, anojnamo pusëj. Kai tiedu ateina, greit neiðeina. Netir tada, kai nëra alaus. Lievanas moka kelis anek-dotus ir tuos vis pasakoja. �Vaþiuoja þmogus ámiestà pas sûnø ir veþa jam karvës teðmená...� Kaijam primenama, kad jo anekdotai girdëti ir girdë-ti, jis tik nustemba: negi dar nesat pamirðæ?.. Irdabar vienà ið savo keliø gal pasakoja.O Broniukas, ko gero, vël apie savo tarnybà ge-

RomualdoRAKAUSKOnuotrauka

Ðiømetinis Pirmosios knygos konkursas uþsitæ-së: ilgai tartasi dël pirmosios prozos knygos, skelb-tas antras turas. Ðtai ruduo skaièiuoja jau paskuti-nes savo dienas, oMarijaus Ðirvinsko knygelës kny-gynuose dar nematyti. Uþtat dël poezijos reikalaibuvo aiðkûs, laimëtojas spëriai iðrinktas ir rinkinys,pavadinimu �Nutrinami�, iðleistas. Konkurso lai-mëtojas Nerijus Cibulskas � gana matomai á litera-tûros laukà ásikomponavæs jauniausios kartos at-stovas, todël knyga labiau uþtvirtina jo nuveiktusdarbus, nei áraðo á literatûros tradicijà naujà vardà.Tiesa, pats N. Cibulskas á tradicijà ásiraðo jau

pirmame savo eilëraðtyje �Apologija�. Ne tuðinu-ku, o kovarniu � poeto paukðèiu. �Jeigu Poe turivarnà, o Geda varnënà, / að turiu kovarná, vientisà

aiðkiausios / pavasario nakties lydiná� (p. 7).Knygos redaktorius Aidas Marèënas N. Cibuls-

kà pristato palankiai, áþiûri ryðkëjantá poezijos vei-dà jo tekstuose ir linki augti toliau, nes �gyveni-mas � prieð akis�. Ið tiesø smagu skaityti tokias pir-màsias knygas, kai gali stebëti autoriaus pradþià,spëlioti, kur link pasisuks jo kûryba bei likimas.Perskaièius N. Cibulsko eilëraðèius iðkilo ne tiek

ið atminties dylantys, todël siekiami iðsaugoti vaiz-diniai, kiek þiema. Sniegas, ledas ir ðaltis � tarsibalta drobë, ant kurios poetas plonu teptuku tepalinijas ir elegantiðkai lauþo kreives. Taip, jo poezi-ja labai tapybiðka, toli nuëjusi nuo postmoderniøkoliaþø, þaidimø ar ironijos. Viskas èia gana preci-ziðka, nugludinta ir abstraktu.

Paradoksalu, bet bûtent abstraktumas, kuris at-siranda ið daiktuose gimstanèios poezijos, autoriøskiria nuo nûdienai artimo proziðkos poezijos atsi-radimo. Linkstama á klasikà, belaikiðkumà. N. Ci-bulsko tekstai man kartais netgi ðiek tiek primenaGraþinà Cieðkaitæ, pavyzdþiui: �Èia jau pavirðius.Þvaigþdþiø ryðuliø / svoris lengviau iðmatuojamas(...) Að vël neramiai krusteliu ir sapno kraðtas / to-liau grimzta á tuðèià ertmæ� (p. 34).Tiesa, kartais atrodo, kad vienoje strofoje sutel-

kiama kiek per daug kodø � juos sunku iðsyk ið-gliaudyti, todël negalima patirti pirmo perskaity-mo malonumo, kuris ne tik skambëtø graþiais þo-dþiais, bet dar ir ásmigtø giliau á prieðirdá. Taip at-siranda pavojus per daug uþsiþaisti þodþiais, vaiz-dais ir semantiniais krûviais.Vienas labiausiai vykusiø eilëraðèiø � �Permu-

ðimai�. Vien tai, kad ðiame tekste iðlaikoma pagrin-dinë emocija ir apsieinama be vaizdø margumyno,kuria paveikø estetiná ir psichologiná áspûdá: �Diag-ramos ðokinëja. Tu dar nejudi, / kiekvienas raumuoágræþtas á grindis. / Nenoriu tikëti, kad tai uþsitæs(...) Vëliau klausausi, kaip pamaþu iðeini, / alkanoslûðies letenom. Lauk, ið ilgo / mano ðirdies virpe-siø ritinio� (p. 32).N. Cibulskas debiutuoja be manieringos po-

zos ar maiðtavimo � tiesiog elegantiðkai ir ra-miai. Lieja þodþius kaip akvareles � kartais dëlgroþio, kartais atverdamas skaitytojui naujø kos-miniø kanalø.

Nerijus Cibulskas �Nutrinami�:eilëraðèiai. � Lietuvos raðytojø sàjungosleidykla, Vilnius, 2012.

Etaþerë


11Kûrybanerolo Plechavièiaus rinktinëje. Jis, kai tik kiek dau-giau iðgeria, apie tai ir apie tai. Ë, bra � tada vyraisupratæ, kad vokieèiai juos nori apvest apie kertæ,ëmæ lakstyt á visas puses. Daug jø iðlakstæ, o pasili-kusiems buvæ paðëliðkai riesta. Vokieèiai tiesiogpasiutæ � toje kuopoje, kur tarnavæs Bronius, bu-væs ðaudomas kas aðtuntas... Jis, Broniukas, rikiuo-tëj stovëjæs septintas, o jo didþiausias draugas My-kolas Abarius � devintas... �Va, kaimynai, liktenis,èia yra liktenis...� Taip paprastai ðiurpià istorijàbaigdavo Bronius. Kaþin ar ir ðá vakarà apie ple-chavièiukus jis kà pasakoja. Gal jau nebe, gal jauvienàkart bus atsibodæ. Ðiaip jau þmogus jis nekvai-las, netgi labai nekvailas.Tai gal apie sovietinius �kurortus�? Ne, apie tuos

jis niekad. O jei kartais kas primygtinai uþklausia,tai tik mosteli smarkiai ranka, lyg nubaidydamaskokià sparvà ar vapsvà, ir uþdainuoja:

Atlëkë sakalëlis,Ataneðë laiðkelá...

Ir tai, be abejo, reiðkia ne susitikimà su likimu,kaip jis latviuodamas sako � likteniu, o kietà kietànusistatymà: �Na ir kà tu man padarysi?!�Dabar sodyboj tylu. Tiesa, kai tas kambarys anoj

pusëj, ne kà ir galëèiau girdëti..Graþu èia stovët, bet kiek èia ilgai, darosi ir þvar-

boka. Eisiu namo, gal ten Broniukas � bus jau smar-kiai ámauðæs � vël dalijasi ðiurpiais prisiminimais.Nër ko èia juoktis � þmogø anas ávykis taip pa-

veikæs, taip supurtæs, kad liko visam gyvenimui.Kaip kokia þaizda, kuri negali uþgyti, kuri vis su-tvinksi ir supûliuoja. O kà tu manai � mirtis buvotaip ðiurpiai arti, taip vos per plaukà praëjo pro ða-lá. Giltinëlë á akis jau taip tiesiai buvo pasiþiûrëju-si. Tiesiai tiesiausiai. Tai kas, kad Broniukas tadabuvo kareivis, kareivis yra kareivis, su mirtim jiskontaktuoja nuolat, bet tas anas atvejis buvo iðskir-tinis. Labai labai iðskirtinis. Kaip turi jaustis rikiuo-tëj, kai tave atskaièiuoja lyg daiktà, lyg avinà ið ban-

dos. Mûðyje dalykas vis dëlto kitas � yra galimy-bës, yra rizika, á tave ðauna, bet ir tu ðauni, vykstabjaurûs mainai. Baisiausiai bjaurûs, bet mainai. Ga-limybë � o gal kulka ims ir pralëks pro ðalá. Kiek jølaksto, ir ne visi krinta. O èia? Kaip daiktà, kaipavinà. Eik! Eik ir stok ten!.. O ten yra jau pabaiga.Nereik ið Broniuko juoktis.Nieks, po teisybei, ir nesijuokia, tik visiems gal

kiek pabodæ.O þmoniø, vis gráþtanèiø ir gráþtanèiø prie savo

ir ne savo istorijø, daugybë. Reikia tik smarkiauant kamðtelio uþminti. O ir að pats? Tai jau tikrai,kad tik kiek, tuoj: �Vaþiuojam kartà su dëde Ba-liu...�Þvarbu jau apysmarkiai, mat esu apsivilkæs vien

plonà ðvarkelá. Iðëjæs ið ðilto ir prirûkyto kambario.Kur dûmai, nesvarbu, kad tabokos, ten ðiluma. Da-bar jau ten ir dëdë bus gráþæs, prie uzbonëlio jauten keturiese. Nieko � að bûsiu penktas. Papasako-siu jiems porà gerø þydiðkø anekdotø, manau, ne-bus dar girdëjæ. Að tai jø prisiklausæs ið Liongino.Anekdotai. Ir kas jø prigalvoja? Kas nors pir-

mas tai juk turëtø bûti. Toks autorius, bet anekdotøautoriai visada lieka neþinomi.Ak, smagûs pasakojimai � nerimti jie, bet kaip

padeda gyventi. Gyventi gyventi.Taip tai taip, bet vienas kartas, kai nereikës nei

esesininko, nei enkavëdisto, o tavæs nebebus. Kasbus, kai tavæs nebebus? Nebeatðaukiamai. Bus jukbakstelta á tave pirðtu (nei enkavëdisto, nei esesi-ninko): eik! Iðeik ið rikiuotës ir stok ten! Ir kaip tauviskas tada atrodys?Ogi gal niekaip. Nebebûsi, kaipir nebuvai prieð amþius, kaip prieð ðimtà metø. Ne-buvai, kai Napoleonas ûþë per Lietuvà? Nebuvai,tavo vieta tada buvo tuðèia. Ir ar tai tau buvo blo-gai? Ne. Nesisukiojai ir nesisukioji po Vestminste-rio rûmus � tavæs ten nër ir negalëjo, ir negali bûti.Ar tai blogai? Tai kad në kiek.Nebuvëlis praeity nebûsi ir ateity.Ir nieko nebus � nei to Broniuko, pro kurá mir-

tis, vos per plaukà neuþkliudþiusi, praëjo, bet vis

tiek kada nors uþkliudys, nei to Lievano, kuris mo-ka tik kelis anekdotus, nei tëvo, nei motinos, nieko� nei seneliø seneliø. Nei to Kaziuko, kuris ið ðioslinmarkos traukë paðëliðkai ðarpiai linus. Nieko.Kas bus, kai tavæs nebebus? Koks bûsi, kai ta-

væs nebebus?O gal? Gal vis dëlto kaþkas (ar kaþkoks) dar ir

bûsi? Po nebebuvimo. Nieko sau skamba. Gal ma-tysi, girdësi, gal net uþuosi? Galësi, sakysim, ir áðità laukà ateiti... Na, ðitas laukas tai niekai, bet galvisur po gyvenimà maiðysies. Maiðysies, bet jamenedalyvausi.Ar nesam nuo maþumës mokyti tokios maldos

�Tikiu�? Mokyti tai mokyti, mokyti ir iðmokyti. Irpaskaitom, ir pakalbam, bet...

Kas èia toks baltas pralëkë? Nepaþástamas ðuo,ne mûsø, mûsø juodmargis. Oi, kaip vaikystëj bi-jodavau ðunø. Á mokyklà kai eidavau. Þegnodavaustik ir þegnodavaus.Ir va � nieko blogo neatsitiko, neprisimenu, kad

koks baisingai bûtø uþpuolæs. Aploti tai jau aplo-davo, toks jø darbas.Lygumos yra lygumos, tiek èia vietos ir mëne-

sienai plaèiai iðsitiesti, nepaprasta savo ðviesa uþ-kloti ir visoká augalà, ir visoká padarà. Kvaiðà blaz-darà prie senos linmarkos. Blazdarà, kuris niekaipneiðmoksta nusikratyti ákyriø minèiø. Nors yra aið-kiai skaitæs ir gerai prisimena: ákyriøjø reikia atsi-kratyti � jei nori atsikratyti � tai jau tik visø ir iðkarto. Visø ir ið karto!Gera pasakyti, gera patarti.Tiek jau to, dabar að þiûriu á mënesienà, paë-

jëjæs á ðalá, galëèiau surasti toká matymo kampàir pamatyti linmarkoj atsispindinèià pilnatá. Pil-natá � á linmarkà! Gervazas Maukelë matë pilna-tá ðuliny.Tiek jau to, eisiu greièiau namo, kur tikriausiai

dar rasiu ir tëvà, ir tuos kaimynus, dëdë gal bus jauparëjæs, tai kad suskelsiu að jiems porà gerø, ið Lion-gino iðmoktø þydiðkø anekdotø.

Po netrumpos pertraukos iðëjo antroji Artûro Va-lionio poezijos knyga �Apytiksliai trys�. Vos pasi-rodþiusi, sulaukë pirmø teigiamø recenzijø ir pasi-dþiaugimo nebe lyriðkuoju, o humoreskiðku auto-riaus amplua, gebëjimu þaisti ir jaudinti vienu metu.Skaièiau tuos pasidþiaugimus dar nelaikiusi ranko-se knygos, taigi prie rinktinës ëjau su paskleisto pa-sitikëjimo ðleifu. Pagaliau jà perskaièiau postmo-derniam knygos tonui pritinkamoje erdvëje � �Ak-ropolyje�. Gurkðnelis kavos � gurkðnelis teksto. Ne-paleidau, kol neperskaièiau visko.Ðioje poezijos knygoje, prie kurios dizaino nagus

prikiðo �Vario burnos� (o kiða nagus tik, be abejo,prie artimos savo meniniam skoniui kûrybos), gali-ma rasti du dalykus. Pirmasis � bajeris, antrasis �melancholija. Mintis dëlioti eilëraðèius lyg juodas irbaltas trinkeles ið pradþiø sujaukia knygos vientisu-mo idëjà. Na, kaipgi taip? Tik juokësi, o ðtai jau irtirpdina snaiges ant moters krûties. Paskui tie vadi-namieji �rimti� eilëraðèiai tarsi apsaugomi nuo per-dëto lyriðkumo þaidimais ir ironija. Þinoma, tokáma-

nevrà galima suprasti tiesiog kaip bûdà rinktinëje su-derinti du savo lyrinius amplua, nes dvi knygos bûtøper platus laukas.O jei kalbëtume apie knygos minusus... Bëda ta,

kad daugelis A. Valionio filologiniø juokø, þaidimøir sàmojø kartais ima ir nepataiko.Kaip pavyzdá galiu pateikti scenà ið gyvenimo.

Tarkime, A. Valionis tampa DJ Artûru, kuris pasi-ðauna vesti vakaro programà, t. y. leisti muzikà darnenusiðokusiems, bet apðilusiems sveèiams. Progra-ma prasideda � vieni paskui kità skamba seni po-pmuzikos gabalai ir ðmaikðtûs remixai, kurie ið pra-dþiø juokina, bet vëliau pradeda visai nepatikti. Ma-þas juokas virsta iðtæstu ir jau nebejuokingu vakaru.Taigi nuslystama nuo ribos brûkðnelio á blogàjà pu-sæ. Ðtai, þiûrëkite, pateiksiu pavyzdþiø ið knygos:�diewa þi * bet kaþi� (p. 7), �gaji laiko pantera, / gajikaip / pantera� (p. 34), �Nieko nëra neámanomo, /jei viskas yra ámanoma, / bet viskas nëra ámanoma /arba viskas nëra neámanoma, / kai nieko nëra áma-nomo, / bet niekas nëra neámanomas� (p. 57). �kam-

bario langas / á ðiauræ / kambario knygos / á ðiauræ /kaþkaip þiauriai� (p. 41). Þinoma, ðiuos pavyzdþiusgalima kvestionuoti, bet teigiamø vibracijø mano re-ceptoriams cituotosios eilutës nesukelia.Malonumà teikia kiti eilëraðèiai ir þodþiø iðlukð-

tenimai. Vëlines Vilniuje A. Valionis suskliaudþia á�W�, supermarketà vadina �turgus jëga�,�ac�þaibs�dc�, �Goolgota� ir k.t. Sumaniai naudoja-mas kabuèiø, þvaigþduèiø ir kitø þenkliukø arsena-las. Taigi kuriama savita grafinë raiðka, kuri daþnainustebina ne tik þodþiø iðdëliojimu, bet ir atsiradu-siomis áþvalgomis bei ávaizdþiais: �Nemëgstu ser-bentø. Serbentai yra ^ * / vislûs ir isteriðki, laikosibûriais, / pûva irgi vienas ðalia kito, raudoni. / Dujøpilni� (p. 60).Knygos pabaigoje pateikiama autoriaus vaikys-

tëje sukurta eilëraðèio faksimilë ir nuotrauka su po-zuojanèiu A. Valioniu bei siûlymu raðyti atsiliepi-mus apie eilëraðèius á jo elektroniná paðtà. Taigi su-lauþoma postmodernaus autoriaus dingimo idëja �jis èia, gale knygos, ir netgi labai gyvas, visai nestiklo bokðte, o interneto laideliuose � laukia atsilie-pimø kiaurà parà. Tai kuria itin asmeniðkà santykásu kûrëju ir jo tekstu. Galø gale jis ir pats yra tekstas,suskliaudæs savo vaikystæ á nedidelæ laikraðèio �Tie-sa� skiautelæ 1977 m.Manau, ði rinktinë sulauks dar nemaþai dëmesio

vien dël to, kad labai smalsu pamatyti, kokia kûry-binës programos kryptimi ir kaip pasikeitæs pasiro-do kûrybinis talentas antroje knygoje. Juk pirmàjàne visada galima priimti uþ grynà pinigà. Taigi ne-praleiskite progos.

Artûras Valionis �Apytiksliai trys�:eilëraðèiai. � Lietuvos raðytojø sàjungosleidykla, Vilnius, 2012.


12 Kûryba

Niekada nemaniau, kad taip smagu sëdëti ant sto-go. Kai ásimylëjëliø pora uþlipa ant paties aukðèiau-sio stogo mieste ir vienas kitam þada nukabintiþvaigþdes nuo nakties dangaus � tai meilë. Bet anà-kart èia sëdëjau viena, kaip ant delno matësi visas áskruzdëlynà panaðus miestas. Man á draugijà praðë-si purûs balti debesys, kurie áþûliai paslëpdavo sau-læ. Tà dienà norëjau pabëgti ten, kur manæs niekasneras, norëjau pailsëti nuo þmoniø, kalbø, troðkaususilieti su tyla. Kiekvienas ið mûsø kartais patiria-me akimirkø, kai trokðtame pailsëti patys nuo savæs,nuo sprendimø, kuriuos privalome priimti, nuo at-sakomybës, kuri mus daþnai veda á neviltá, mëgina-me atsiplëðti nuo þemës ir suprasti, kodël mes gyve-name. Galime trumpam atitrûkti nuo visko, bet nuosavæs nepabëgsime...Stebëjau þmones � skubanèius, lekianèius; rodës,

net þinau, kà jie galvoja. Kiek dabar jø norëtø susto-ti ir atsikvëpti, kiek jø svajoja, kad problemos paga-liau pasibaigtø, kiek þmoniø ðiuometumaldaujaDie-vo, kad jø artimieji pasveiktø... Taip pasinëriau á ðiasmintis, kad net iðpylë ðaltas prakaitas � juk pati pa-bëgau ið miesto, kad negalvoèiau ir negirdëèiau sa-væs... Ironiðka. Nuo realybës niekur nepaspruksi, �pamaniau ir nejuèia uþmerkiau akis...Jeigu neþinoèiau, kad ant stogo esu viena, pama-

nyèiau, kad mane kaþkas stebi. Apimta keisto jaus-mo atsimerkiau ir atsisukau atgal. Þinoma, nieko ne-

buvo. Gal tai tik ramuma, kuri smelkësi á mano kû-nà. Kai saulë ëmë stipriau kutenti veidà, vël uþsi-merkiau, norëdama pasisemti jos energijos. Po aki-mirkos ant peties pajutau rankà � supratau, kad tik-rai ne ramybë kà tik palietë mane. Bijojau atsimerk-ti, neþinojau, kà iðvysiu stovintá uþ nugaros. Visgisustingusi ið baimës atsisukau... Tai buvo vyriðkis.Tà akimirkà nesupratau, nei kaip jis èia atsidûrë, neikodël negirdëjau jo þingsniø, tik persmelkë klausi-mas: kas dabar bus ir ko ðiam þmogui ið manæs rei-kia?Jis stovëjo ir þiûrëjo man á akis, rodës, skaitomin-

tis. Neþinau, kodël nepradëjau ðaukti. Juk ne kas-dien ant stogo gali sutikti pasiklydusiø þmoniø. Sto-vëjome keletà sekundþiø tylëdami ir þvelgdami vie-nas á kità. Pajutau, kad mano lûpos nejuèia iðtarë�labas�, taèiau nepaþástamasis tylëjo. Að dar kartelápasisveikinau, jau garsiau, bet jis vis tylëjo. Paga-liau nepaþástamasis patraukë rankà man nuo petiesir atsisëdo ant senos metalinës dëþës. Turëjau du pa-sirinkimus: apsisukti ir palikti savo ramybës oazæant stogo arba atsisësti ðalia nepaþástamojo ir suþi-noti, ko jis ieðko taip arti debesø ir taip toli nuo þmo-niø. Vienas þingsnis atgal, vienas þingsnis á prieká.Að apsisukau ir þengiau link durø, kurios veda ámies-to ðurmulá. Prieð jas atidarydama dar þvilgtelëjau áatklydëlá, kuris stebëjo slenkanèius debesis. Tà se-kundæ jis atsisuko á mane ir vël paþiûrëjo á akis. Uþ-

dariau duris ir në nepajutau, kaip atsisëdau ant me-talinës dëþës ðalia nepaþástamojo.Kurá laikà sëdëjom tylëdami, nejauki tyla mane

varë ið proto, taèiau nesumojau, ko turëèiau klaustiþmogaus, kuris net �labas� neiðtarë. Keletà kartø gi-liai atsidûsëjusi suvokiau, kad jam ta tyla visai ma-loni, jis në nelaukia, kol pradësiu kalbëti. Dabar ma-næs jau netraukë ramuma ir apmàstymai. Rûpëjo,kaip èia uþklydo ir ko ieðko ðis keistuolis. Kadangijis su manim neðnekëjo, áþûliai á já ásistebeilijau,stengdamasi pastebëti visas bruoþø detales, lyg ta-pyèiau portretà.Jo dar visai nesenà veidà slëpë poilgë barzda, pa-

lei akis ásirëþusios kelios raukðlës � ne senatvës, ojuoko. Ið to supratau, kad gal jis ir nemëgsta daugðnekëti, bet, matyt, yra laimingas þmogus, daug ðyp-sosi ir juokiasi. Gilios akys atrodë sklidinos patirtiesir slëpë neeilinæ gyvenimo istorijà. Randuotos atkly-dëlio rankos iðdavë, kad skausmas jam nesvetimas.Kuo ilgiau á já þiûrëjau, tuo labiau norëjau paðnekë-ti, bet kaþkodël jauèiau, kad neturiu to daryti. Manpasidarë smalsu, kaip baigsis ði situacija, kuris pir-mas pakils nuo metalinës dëþës ir neiðtvëræs spen-gianèios tylos paliks vieniðà stogà toliau laukti uþ-klydëliø, ieðkanèiø ramybës. Taèiau tà paèià akimirkàsupratau, kad abu mes pasiliksime èia dar ilgai, bentjau tol, kol mënulis uþleis vietà saulei.Staiga nepaþástamasis ákiðo rankà á kiðenæ ir iðsi-

Edita NYORK

Baltas lapasant stogo

Vanda Juknaitë yra autorë su patikrintos koky-bës þenklu. Jokio skirtumo, koks þanras pasirink-tas � romanas, pjesë, dokumentika � jos tekstuosedaugiausia lemia ne þanrai, stilius ar postmo-dernistinis diskursas. Tiesiog V. Juknaitës literatûri-në nuojauta yra tarsi kerpë, auganti antmedþiomiestocentre: iðkart sureaguoja á terðalus ir atspindi ekolo-ginæ miesto padëtá. Taip ir jos kûryba visø pirmaatsiliepia á ðiandieninës visuomenës kuriamà aplin-kà. Suþadinti ðvelnumà arba priversti þmogø susi-màstyti galima visai nekaltais, didaktika nekvepian-èiais bûdais. Pavyzdþiui, prakalbinant vaikus.Knyga �Tariamas ið tamsos� pirmà kartà iðleista

prieð penketà metø, kaip skelbia informacija leidi-nio nugarëlëje, iðversta á hebrajø kalbà, átraukta á mo-kyklinæ programà, ekranizuota... Taigi visi tie, kuriebuvo viena ausimi girdëjæ, viena akimi uþmetæ, da-bar turi progà prisiminti, kad tokia knyga yra, ir jàpaskaityti, patikrinti vël jos nugarëlëje skelbiamà tie-sà, jog kûrinys unikalus ir su niekuo nelygintinas.

�Tariamas ið tamsos� idëja visai paprasta: V. Juk-naitë kalbina ávairaus amþiaus ir socialinës klasësvaikus. Pirmi kalbinamieji � bambliai, kurie lyg ko-kie mediumai transliuoja mintis apie meilæ, gyve-nimà, mirtá ir kitus abstrakèius, filosofinius klausi-mus. Vëliau knygos ritmas kinta: klausinëjamiávairias regos, klausos, kalbos ir proto negalias tu-rintys vaikuèiai, taip pat stebinantys savo brandu-mu. Nuo jø pereinama prie problemiðkø paaug-liø, kurie, ne kartà pagauti uþ kriminaliná elgesá,iðlieja V. Juknaitei savo skausmà ir primena varg-ðus, uþspæstus þvërelius. O ðtai berniukas, kilæs iðdaugiavaikës krikðèioniðkos ðeimos, tiesiog pertekstà spindi dorovinga laikysena.Kartais atrodo, kad V. Juknaitë provokuoja vai-

kus paèiais aðtriausiais, jø gyvenimà vertinanèiaisklausimais. Pavyzdþiui: �Tau, maþai mergytei, gy-venimas suteikë tiek daug skausmo. Kà tu apie jágalvoji?� (p. 46), �Ar buvo tavo gyvenime kas nors,kà galëtum prisiminti su dþiaugsmu?� (p. 94) arba

�Kai ðeimos nariø tiek daug, neiðvengiamai tenkavieniem kitais rûpintis, taikytis, dalintis. Ðiuolaiki-niai þmonës nuo tokiø dalykø suserga depresija� (p.160). Tokie klausimai, rodos, atsakantájá ið ankstopastûmëja atlikti nuogà iðpaþintá. Ádomu, kad dau-gelis vaikø paneigia pesimistinius nusistatymus ir ápasaulá þiûri viltingai.Nors knyga priskiriama suaugusiøjø literatûrai,

autorë teigia: �Nedrástu sakyti � ji skirta suaugu-siems. Daugybë suaugusiø þmoniø niekada nesu-auga� (p. 7). Skaitydama pokalbius su vaikais, aðsavo galbût jau suaugusiosios þvilgsniu maèiau netik paðnekovus, gebanèius filosofuoti it kokie ma-þieji princai ir tà paèià akimirkà nuklysti á pokalbiusapie þaidimus ir pomëgius, bet ir jø ðeimø situacijas.Ne veltui bene kiekvienas vaikas kaip svarbiausiàdalykà savo gyvenime ávertina bendravimà.Taigi ðie pokalbiai galëtø bûti puiki ðiuolaiki-

niø ðeimø analizës medþiaga, nes juose kaip antdelno matyti vaikø, auganèiø skirtingoje aplinko-je, poþiûris ir psichologinë sveikata. Didþiausianuodëmës naðta tenka motinoms, kurios dël vie-nø ar kitø prieþasèiø nepajëgia rûpintis savo atþa-lomis. Taigi tokie be mamos meilës uþaugæ vai-kai � maþieji nusikaltëliai � tiesmukai apibûdinasavo padëtá ir fataliðkà norà bûti suprastiems beiuþjaustiems.�Tariamas ið tamsos� yra liûdnai linksma, graþiø

minèiø ir ðvelnumo ákvepianti knyga. Tokia stotelë,kurioje galima trumpam sustoti ir pamirðti savo ego-centrizmà, abejingumà ir nuovargá. Vaikiðkos min-tys veikia kaip senovës þyniø kalbëjimai su dvasio-mis, nes vaikai dar nëra per daug nutolæ nuo amþi-nybës paslapèiø ir tikrumo.

Jurga TUMASONYTË

Vanda Juknaitë �Tariamas ið tamsos�:pokalbiai. � Lietuvos raðytojø sàjungosleidykla, Vilnius, 2012.


13Kûryba

Menininkë nuo blakstienø iki pirðtø galiukø: raðytoja, tapytoja, renginiø organizatorë. Ta-èiau ji visada prisistato kaip paprasta mergaitë, kurios svajonës pildosi, nes ji jomis tiki. TarpAirijos ir Lietuvos gyvenanti dvideðimt aðtuoneriø metø Edita kurti pradëjo dar mokykloje.Per matematikos pamokas, kai visa klasë raðydavo kontroliná, ji pamokos pabaigoje mokyto-jai vietoje iðspræstø uþdaviniø atiduodavo sukurtas eiles. Tapymas ir drobë jaunai raðytojai,niekada nesimokiusiai dailës mokykloje, tapo emocijø �sutrauktukais�, teptukas buvo vienin-telis iðsigelbëjimas apëmus liûdesiui, taèiau jos darbuose niekada neatsispindi niûri nuotaika �paveikslai pilni spalvø ir ðilumos. E. Nyork taip ir netapo þurnaliste, kaip svajojo nuo vaikys-tës, bet Klaipëdos kolegijoje baigë kultûrinës veiklos vadybos studijas, o nuvykusi á sveèià ðalá,Airijà, Dubline ákûrë pramogø ir idëjø studijà �Five star Fun�, kuri organizuoja ávairius ren-ginius, koncertus, festivalius ne tik lietuviams, bet ir airiams.

traukë baltà popieriaus lapà su raðikliu. Pasirëmæsant kelio brûkðtelëjo tris þodþius ir iðtiesë man. La-pe buvo paraðyta: �Gyvenimas � tai stebuklas.� Ðiektiek sutrikau. Kodël jis negalëjo to pasakyti garsiai?Net dingtelëjo, kad gal tai koks Dievo siøstas ange-las, turás misijà árodyti man, jog gyvenimas pilnasstebuklø. Bet kadangi að ðià tiesà þinau ir stebuklaistikiu, nusprendþiau, kad tai vis dëlto þmogus. Per-skaièiusi nepaþástamojo uþraðytus þodþius, atida-viau jam lapà atgal. Jis vël ëmë raðyti. �Visada ðyp-sokis, nes ðypsena suteikia gyvenimui spalvø�, �toks buvo antras sakinys. Neiðtvërusi neþinomy-bës ir keistos situacijos, paëmiau ið jo popieriauslapà su raðikliu ir brûkðtelëjau klausimà, kuris manpadëtø suprasti, kas vyksta: �Ar Jûs nemokate ðne-këti? Gal esate kurènebylys?� Þmogus nusiðypso-jo, o skruostuose iðryðkëjo be galo þavios duobu-tës, bet ir vël nieko neatsakæs ëmë raðyti. Labai lau-kiau jo paaiðkinimo � dar niekada neteko bendrau-ti su þmogumi, kuris atsakinëja raðydamas ant po-pieriaus. �Að esu laimingiausias þmogus ðioje þe-mëje, nes tikiu gyvenimu. Jis � neiðsenkamas gali-mybiø ðaltinis, tik reikia mokëti su saiku jas semti.Daugelis þmoniø persistengia; kai nebegali paneðtisavo troðkimø, juos apsemia problemos, nelaimës,jie nemoka mëgautis tuo, kà turi.� Nesitikëjau per-skaityti tokio ilgo sakinio, privertusio mane susi-màstyti. Supratau � ðis þmogus turi ypatingà aurà,taèiau yra netekæs dovanos kalbëti, o galbût ir gir-dëti. Paklausiau jo: �Kà jûs èia veikiate?� Atsaky-

mas buvo trumpas: �Tà patá, kà ir tu, � semiuosiákvëpimo.� Dar brûkðtelëjo, kad èionai uþklystanuolat ir visada sutinka naujø besiblaðkanèiø sielø.Pasirodo, ðis stogas ypatingas, nes namas èia stovijau daugybæ metø, keièiasi tik þmonës, kurie atei-na pasikalbëti su dangumi. Man pasisekë, kad suti-kau ðá þmogø, jis ákûnijo visus atsakymus, kuriøðiandien ieðkojau taip aukðtai, pasislëpusi nuo þmo-niø ir trumpam atitrûkusi nuo realybës.Labai norëjau suþinoti nepaþástamojo gyvenimo

istorijà, kas nutiko jam, kada jis prarado gebëjimàkalbëti, girdëti, taèiau nenorëjau jo liûdinti; supra-tau, kad jis man pasakë viskà, kà norëjo, viskà, kasbuvo skirta man. Pajutau, jog metas gráþti á realybæ.Atsistojau, paþiûrëjau jam á akis. Jis matë, kad manoakys pilnos dëkingumo, þodþiai èia bûtø bereikðmiai.Iðtiesiau rankà, norëdama jam atiduoti baltà popie-

riaus lapà, kuriame buvo suraðyti ypatingi þodþiai,mintys, sakiniai, taèiau jis neiðtiesë savosios � su-pratau, kad tai skirta man.Artëjau durø link, pravëriau jas, þengiau vienà

þingsná ir tà akimirkà stebuklingu aidu nuskambë-jo sakinys: �Kaimes kalbam, þmonës ne visadamusgirdi, baltas popieriaus lapas ir þodþiai, uþraðyti ja-me, pasilieka amþiams. Kartais þmonës lengviausupranta gyvenimiðkà tiesà, kai mato þodþius prieðakis. Kalba � tai dovana, taèiau reikiamokëti skleistiþodá ir mintá taip, kad tavæs klausytø ir norëtø ið-girsti.� Tai buvo nepaþástamojo balsas. Stovëjautarpdury lyg uþburta, tà sekundæ viskà supratau. Kainusileidusi á miestà ásimaiðiau tarp skubanèiø þmo-niø, mano mintyse nekirbëjo në vienas klausimas,að turëjau baltà popieriau lapà, kuriame buvo visiatsakymai...

Vieða paslaptis � romanus (arba tai, kas pava-dinta romanu) skaitytojai renkasi, o ypaè perka ge-riau. Tokia ðiø dienø paklausa, ne kitokia ir pasiû-la. Leidykloms svarbu sukurti aká traukiantá kny-gos virðelá, ant kurio, be pavadinimo, dar puikuo-tøsi ir �stebuklinga� nuoroda � romanas. Todël begalo dþiugu ir kiek netikëta ðiømetëse knygø len-tynose aptikti Violetos Ðoblinskaitës Aleksos no-veliø knygà �Tyruliukuose viskas gerai�.Dël pirmo áspûdþio knygà buvo galima apibû-

dinti ir maþiau ápareigojanèiu þanru � noveliø ro-manu. Tai nebûtø didelë apgavystë: autorës tekstainëra padriki, juos sieja labai stiprus siûlas � mies-telis, kuriame noveliø personaþai gyvena, ruoðiasigyventi ar yra su juo dar kaip nors kitaip susijæ.Taèiau raðytoja, regis, panoro bûti itin sàþiningaskaitytojø (ir savo paèios) atþvilgiu, tad nepabijojoásisprausti á gana grieþto þanro � novelës � rëmus. Ájuos sunkoka átilpti, nes kiekvienas nukrypimas áðalá, detalesnis aplinkos apraðymas, dramatiðkumostoka, kulminacijos arba pabaigos trûkumas kalbaapie priartëjimà prie apsakymo. Kita vertus, ne to-kia ir didelë ði problema, apsakymas ir novelë �sinonimiðki, giminingi þanrai, prieðingai nei roma-nas.Tyruliukai � autorës pramanytas miestelis, ku-

riame gyvena (-o) paprasti, kasdienybës rûpesèiuosepaskendæ þmonës. Kaip ir 2003-iaisiais iðleistameromane �Vilkø marti�, Tyruliukuose autorë meist-riðkai vartoja ðnekamàjà kalbà, daþnai pasitelkda-ma archajinæ-tarmiðkà kalbësenà. Tarmiðkumo no-velëse tikrai ne per daug, jis natûralus, kaip ir bet

kuriame nedideliame ðiandienos Lietuvos mieste-lyje � dalis kalba tarmiðkai, dalis bendrine kalba,bet ir toji daþniausiai atmieðta vienu kitu tarminiuþodeliu. Þinau, nes ir pati taip kalbu. Dël ðios prie-þasties kartais sunku áspëti, nujausti vienos ar kitosV. Ðoblinskaitës Aleksos novelës vyksmo, taip patir raðymo, laikà. Nors jis èia visai nesvarbus. Taikas gi rûpi autorei? Kokios intencijos vedama ji�uþraðë� tyrulieèiø gyvenimo epizodus, vertus ðiodramatiðko, kondensuoto þanro?Autorei svarbu iðryðkinti eiliniø kaimo þmoniø

santykius, dramatiðkus likimus, netikëtus gyveni-mo posûkius ir stojiðkà personaþo laikysenà susi-dûrus akis á aká su likimu. �Tyrulieèiai� neieðkonuotykiø, nelaukia �geresniø laikø�, visiems jiemsatima Simonos (�Iðskirtinis interviu� p. 18-26) bû-sena: �Simonai jokiø nutikimø nereikia. Ko jau ne,tai ne. Keistis dera pasauliui, metø laikams (...) Ojos gyvenime viskas turi bûti stabilu.� Nenoriu su-klaidinti skaitytojo � tai nereiðkia, kad tie gyveni-mai ir yra stabilûs ar net nuobodûs. Kitaip argi bûtøgalima kûrinius vadinti novelëmis? Kaip kartà pa-sakë J. W. Goethe: �Kas yra novelë, jei ne ávykis,nepaprastas atsitikimas.� Bûtent ávykis (fizinëj ardvasinëj plotmëj) arba ávykiø sintezë yra ðiø kûriniøatspirties taðkas, vedantis á netikëtà atomazgà.Noveles jungiantis leitmotyvas � ne tik ávairios

personaþø sàsajos su Tyruliukais, bet ir kvapo, kaipvienos ið stipriausiø jusliø, iðryðkinimas: �Taip, gy-venimas visados pilnas ávairiausiø kvapø. Kas be-vyktø, kvapai lydi kiekvienà þmogaus þingsná. (...)Kvapas lieka glûdëti kerèiose net tada, kai namai

iðtuðtëja� (p. 10). Kvapai, kuriuos iðskiria autorë,skaitytojà dar giliau átraukia á semantiná kûrinio lau-kà, nes yra paþástami ir savi lietuviðkajai-kaimið-kajai tradicijai. Kas gi neþino, kaip kvepia duona,gervuogës, mëðlas... Apskritai V. ÐoblinskaitësAleksos novelës labai lietuviðkos, pabrëþianèios tra-dicinæ senàjà lietuvio pasaulëjautà, t. y. � tos pa-saulëjautos likuèius. Praðau skaitytojo neiðsigàstikaimiðkosios tematikos atspindþiø (keista, bet dau-gelis vis dar skundþiasi, esà lietuviø raðytojai tikapie kaimà ir raðo) � ne tai èia svarbiausia ir ne tiekjos, tos kaimiðkosios tematikos, èia daug, kaip galipasirodyti. Svarbu tai, kas likæ ið tradicinio Lietu-vos kaimo / miestelio, kiek dar archetipinë ðiandie-nio lietuvio jausena santykyje su savimi ar su kituþmogumi.Tyruliukus autorë prieðprieðina miestui: iðëju-

sieji gyventi á didmiestá nuolat ilgisi kaimo, kiti tenbëga nuo miesto �bacilø� ir triukðmo, tretieji � pa-sitikt (ne)tikëtos mirties. Taèiau Tyruliukai nërakaþkokia tvirtovë, apsauganti nuo bëdø ir nelaimiø,èia kaip ir visur: kiekvienoj troboj / galvoj � savirûpesèiai. Gerai, kad autorë iðgalvojo Tyruliukus �realus geografinës vietovës pavadinimas �atmes-tø� dalá auditorijos. Dabar skaitytojas Tyruliukusgali priimti kaip savo namus, tëviðkæ ar giminiøkraðtà. Ne praeitá, ne istorijà, ne prisiminimus, oðiandienà. Bûtent � ðiandienë lietuvio, turinèio ry-ðá su kaimu, jausena.V. Ðoblinskaitës Aleksos noveliø kompozicija

tradicinë � apie pagrindiná personaþà suþinoma pa-maþu ryðkëjant autentiðkoms jo gyvenimo deta-lëms. Tokiu bûdu kuriama intriga, kuri ir yra pa-grindinis autorës noveliø variklis. Kai kur jos lygir trûksta, taèiau ádëmiau paþvelgæs pamatai, kadávairios dvasinës ar fizinës personaþø traumos su-ardo áprastà kasdienio gyvenimo tëkmæ, kurdamosnetikëtà fabulà. Negaliu nepaminët, mano many-mu, stipriausiø ir disciplinuoèiausiø, ágyvendinan-èiø visus þanro lûkesèius noveliø �Draskës� ir�Anyþiø skonio ledinukas�. Èia kiekviena tekstokompozicijos detalë, kiekvienas apraðymas svar-bus semantiniam kûrinio laukui, o prasminiai ak-centai nuosekliai veda kulminacijos link. Labai stip-ri pasakojimo pradþia, netikëta ðokiruojanti pabai-ga ir vientisas struktûros modelis sukuria uþbaigtokûrinio áspûdá ir, svarbiausia, ilgam pasilieka skai-tytojo atmintyje.

Miglita KAÐËTIENË

Violeta Ðoblinskaitë Aleksa,Tyruliukuose viskas gerai. � Kaunas:�Kauko laiptai�, 2012.


14 Kûryba

Sapnavau, buvau eþere. Dvi paras purtë ðaltis irdrumstësi vanduo. Paskui dvi paras drumstësi van-duo ir purtë ðaltis...Pirmojo Donaldo Kajoko romano �Kazaðas�

(2007) siuþeto nepamenu � tik paties pavadinimokas að esu koduotës kryptá. Uþtat antrojo romanosiuþetas ástrigs ilgam, neleis pamirðti ir pats romanopavadinimas �Eþeras ir kiti já lydintys asmenys�*. Irkas gi èia galëtø bûti: poeto poetiniai papoetëjimai? �paklaustø skeptikas? Ne, ogi visiðkai siuþetinis ro-manas, artimasmagiðkajam realizmui. Vyksmo vietair laikas lyg ir realûs: dvaras prie eþero, netolieseesantis maþas provincijos miestelis, dar ðiek tiekmiestas, veikiausiai Kaunas. Laikas � apytikriai be-veik nûdiena, ðtai pagrindinis veikëjasGabrieliusAu-ðautas esàs kompiuteriø specialistas. Kita vertus, ten,kur jis atvyksta, � á dvarà prie eþero, laikas lyg ir

neegzistuoja arba egzistuoja priklausomai nuo vei-këjø fantazijos. Dvare neleidþiama naudotis jokio-mis technologijomis, net paskambinti vykstama á ne-toliese esantá miestelá. Tarkim, èia vis dar realizmas,nors sunku ásivaizduoti nûdienos Lietuvoje paeþe-rëje stûksantá dvarà, kuriame gyvenimas atsilieka po-ra ðimtmeèiø: �Varge tu mano, kur jis atsidûrë? Ka-þi kokia XVIII ðimtmeèio atmosfera, kur nëra be-veik jokiø modernaus pasaulio pëdsakø, kur nelauk-tai pastebi, jog egzistuoja vanduo ir rûkas, medis irþolë, kur niekas, regis, neskuba (...)� (p. 67). Dardaugiau � eþeras tai vieta, kur Gabrielius pastebi netik esybes, bet ir nesybes. Taigi, kai realus pagrindi-nis veikëjas susitinka su iðgalvotomismistinëmis bû-tybëmis � nesybëmis (anattomis, budizme reiðkian-èiomis bûtybes be savasties), kuriomis ið pradþiø lygir stebisi, o vëliau prie jø pripranta (taip nejuèia pri-

pranta ir skaitytojas), prasideda magiðkasis realiz-mas � fizinis ir metafizinis pasaulis, realybë ir fanta-zija susipina, persimaino, dengia viena kità, prasiki-ða ir, þinoma, veda prie tragiðkø ávykiø. Ðios bûty-bës nuosekliai, iðmaniai ir átikinamai apraðytos Gab-rieliaus rastame �Þaliajame sàsiuvinyje�, tartum J.L. Borgeso �Pramanytø bûtybiø knygoje�. Net kylaátarimas, ar tai autoriaus meistriðkai apraðyta, ar nu-siraðyta fikcija: iðsigalvojimai pilni aliuzijø ir koduo-èiø. Sàsiuvinyje bylojama, kad kiekviena nesybiø turiliaudyje paplitusius pavadinimus: dievesiai, dzebu-kai, silpukai, tyloèiai, ðikdarbiai, lyjalai, voraklyniai,graþiaèiulbiai, pirstmergës ir kitos graþiais lietuvið-kais þodeliais ávardytos nesybës. Viena jø, pavadin-ta XXXXXX (Sareþe), ir bûsiàs pats áasmenintasEþeras, romano epicentras, sutirðtintos energijos lau-kas, keliantis erdvës ir laiko vibracijas, nuvedantis

EÞERE, arba Viskas lygiaitaip ir sykiu visai visai kitaip

Ramutë DRAGENYTË

Reginos Jasukaitienës novelëje �Pusryèiai po lie-pomis� (nesvarbu, esë ar novelëje) iðkart atsiskleidþiata bûsena, nuotaika, ramus, kartais uþgautas drovausliûdesiuko þvelgimas á pasaulá ir save, tikslus detaliøávardijimas ir poetinis ðvytëjimas, � tai iðlieka visojejos kûryboje. Net publicistiniai etiudai (�Superku lai-kà�, �Prieskonis prie atostogø�, �Pasivaikðèiojimas poIsos slëná�, �Þoliautoja� ir kt.) persmelkti atpaþinimodþiaugsmo ir netikëtø atradimø nuostabos, be kuriøapskritai neámanoma ne tik kûryba, bet ir gyvenimopaslapèiø blykstelëjimai.Ðiandieninis mûsø gyvenimas vis agresyviau dik-

tuoja bûtinybæ tenkintis, regis, kasdieninæ egzistenci-jà palaikanèiais ryðiais: vaikø ir tëvø santykiai, vyroir moters bendravimas, þmogaus ir jo namø vieta pa-saulyje, gimtinës ir �pasaulio þmogaus� suprieðini-mas... Visa tai � þmogus ir jo aplinka, pasirinkimastarp atradimø ir praradimø (atrodo, gali keistis vieto-

apavà � savo pasipûtëliðkà iðdidumà ir tariamà visa-þinystæ palikæ stebuklo prieigose. Stebëdami. Nuste-bæ. Ir vël ið naujo klausdami� (�Liepsnojanèio krûmostebuklas�).�Man reikia trobelës ant Atlanto uolos... Kur po-

tvyniai aptaðko langus, o atoslûgiai atidengia suskir-dusias uolas. Kur akistatos su savimi neuþstoja neidaiktai, nei þmonës. Ásupti á laikà, kuris tarsi sustoja,ir á erdvæ, kuri niekuo tavæs nepridengia nuo bûtiesir nebûties ribos � baugu...� (�Trobelë ant pasauliokraðto�).�(...) regiu ne siela, o protu... Dar kartà pakeliu gal-

và. Ten, kur velionio rankos. Jas jau spëjo pridengtibalta nosinaite ir perjuosti roþiniu � atgailos � atleidi-mo � susitaikymo þenklu? Dabar jau paruoðtas susiti-kimui su savo gentainiais � iðëjusiais ir gyvaisiais, at-leidusiais ir atleistaisiais...Miræsbomþas jaunërabom-þas, mirtis já kilsteli kankinystës link: tëra visuome-

mis, turëti vertybiø statusà ar neturëti, sukelti ilgesá arpasipiktinimà iðdavystëmis arba nejautrumu) � laiki-na ir nesvarbu. Kalte kalantis gyvenimo ritmas, aki-mirksniu ar dël pragmatiðko sandërio lyg voratinklisblykstelëjæs ryðys palieka sàmonëje (ir sieloje) pavo-jingiausià uþkratà: viskà galima nesunkiai, be dides-nës átampos ir svarstymø pakeisti, sukeisti, palikti, uþ-mirðti...Taèiau bet kuris þmogus yra vienintelis. Net ange-

las negali pakeisti. Net mirtis.Ir gyvenimas yra vienintelis.Ðitas jutimas ir þinojimas persmelkia kiekvienà

knygos puslapá. �Á puodelá ákrenta perþydëjæs liep-þiedis (...) lapeliø mirgëjimo þaismëj teka akimirkostrapumas ir amþinybë vienukart� (�Pusryèiai po lie-pomis�).�Dievas norëtø, kad mes kiekvienas atrastume sa-

vàjá Liepsnojantá krûmà ir prieitume prie jo nusiavæ

Robertas KETURAKIS

Kas ðvieèiapro kasdienybæ


15Kûrybair á pasàmonës pelkæ: �Egzistuoja hipotezë, jog vi-sos anattos tëra XXXXXX mintys, kuriomis jis vë-javaikiðkai þaidþia, kai ið kontempliatyvios bûsenospereina á aktyviàjà (...) iðgaubia laikà pagal savo pa-vidalà, bet erdvës parametrø nelieèia, nors ir turi jaigalios� (p. 232). Be nesybiø, dar pasirodo ir miru-sieji (pvz., iðvysime Mocarto laidotuves), kuriuosGabrielius sutinka tai dvare, tai kur nors netyèia pra-sivërusiame poþemyje, á kurá veda vilnoniø siûlø ga-liukas. Vilnoniai siûlai ne ðiaip sau, jie gali nuvestiar iðvesti ið pasàmonës labirinto.Personaþai èia �keli dvarogyventojai, turintyskeis-

tø áproèiø (ligø) ir turtingà vaizduotæ. Jie lyg univer-salûs archetipiniai simboliai: þydas Eliezaras � iðmin-ties sodininkas (tiesa, neturintis savo minèiø, tik tas,kurias jam diktuoja dzebukai, tosios nesybës, vëliaupaaiðkëja, kad ir jis pats nesybë...), jo asiliukas, kurisvëliau apkursta (plg. naujausia D. Kajoko poezijosknyga �Kurèiam asiliukui�), amþinai nëðèia putliak-rûtë mergelë Juta, lyg biblinë Judita, kurios uþraðuo-se, ágarsintuose diktofone (!), atsiskleidþia neátikëtinifantazijos viraþai apie nagelus; paslaptinga dvaro sa-vininkë ponia Em, Gabrieliaus gracingai apibûdina-ma kaip �Nefertitës galvutë ant rugio stiebelio� (ðiospasàmonëje uþfiksuotas ávykis: po griuvësiais ið ne-viltiespaèiospasmaugtas sûnus irdël to jauèiamakaltë,prilygstanti Judo kaltei), raðytojas Rojus Ruduo. Pas-tarasis tai jau patiesD.Kajoko prototipas: �Judo evan-gelijoje� ið poniosEmbibliotekosGabrieliusperskaitoáraðà (�gal kas ir gebëtø gyventi / ðimto ðermukðniøgyvenimà, / tik ðermukðniai, kur tuomet / dëtøs ðer-mukðniai ��) su prieraðu �iðtikimai Tave mylintis Ro-jus� (p. 33). Tas paèias eilutes rasime knygos �Kur-èiam asiliukui� eilëraðtyje �Ðimtas vëjuos raustanèiøðermukðniø� (p. 141). Rasime ten ir daugiau eiliø apienesybes, o romane � pasislëpusio D. Kajoko.Taigi vyksmo vieta itin romantiðka, gal net per-

nelyg romantiðka, tiesiog tikras rojus. Netgi ávaiz-dþiai tokie tradiciniai � Eþeras nuveda ir á klampiàpelkæ, kurioje pieniø pieva su medþiu it varnas, pa-siruoðusiu skristi, saulëgràþos þuvø galvomis ir kitiliulantys kemsynai. Romane eklektiðkai, bet átaigiaipinasi Rytø filosofija, krikðèionybë (Judo evangeli-ja, bandanti pateisinti Judà), gal net pagonybë (Ro-jus Ruduo paaiðkina Auðauto pavardæ: �Auðautas �

sûduviø dievo vardas (...) gretinamas su antikiniuEskulapu. Auðautas, tiesà sakant, yra fonetinë trans-formacija, jos ðaknys glûdi þodyje �atsveikti�, taigipasveikti, iðvaryti ligas�, p. 76; ir iðties Rojus Ru-duo Gabrieliui suteikia varanèiojo ligas funkcijà).Bûtø lyg ir girdëta-matyta, bet romanui þavesio su-teikia jo poetiðkumas, autoriaus gebëjimas viskà su-raðyti taip meistriðkai, kad, rodos, kiekvienas saki-nys meditatyviai apgalvotas ir uþraðytas su ðypsenaveide, netgi pakrizenimu. Pavyzdþiui, Bhagavadgy-tos iðmintis �Kas yra, niekada neiðnyksta, ko nëra �niekad neatsiranda� perfrazuota ádëta á sodininko lû-pas: �Dievas neatsiras, jeigu jo nëra. Ir neiðnyks, jei-gu yra� (p. 61). Dar painiau ji perfrazuota poniosEm giminës herbo devize: �Pasaulyje nieko nëra,ko negalëtø bûti, taèiau jame niekados nebûna ir taip,kaip yra.�Romane esama laiko iðgaubtumo, paveiks-lo paveiksle, zhuangzi drugelio atgarsio ir kitø ry-tietiðkø motyvø, lydinèiø visà D. Kajoko kûrybà.Gabrielius tarsi koks budistas, nors ið tikrøjø tik�kompiuteriø specialistas�, lyg niekur nieko kopiaiðminties kopëtëlëmis: �Iðsidrëbæs ant lovos Gabrie-lius ëmë ironizuoti save. Paskui ironizuoti save iro-nizuojantá. Tada pasistengë pasiekti ir treèià pakopà� ironizuoti tà, kuris ironizuoja save ironizuojantá�(p. 66). Visa, kas nutinka Gabrieliui, tai lyg gyveni-mo atidëliojimas ateièiai, laukimas tikro gyvenimo,iðganingos ribos, kai jis �gyvastinga srove akimojuplûstels á venas bei arterijas, iðkils prieðais visa di-dybe ir ið gausybës rago ims berti jam pasakiðkasdovanas...� (p. 139). Ir kartu suvokimas, kad visa taijau buvo. Ámanomas tik pasikartojimas, kaip amþi-nai á lango stiklà besidauþanèios dvi bitës: romanopradþioje Gabrielius sutinka sodininkà, pabaigoje �pats tampa sodininku. Pasikartojantis laikas lyg uþ-burtame rate eþero ratilø pavidalu skatina vël gráþti,apsisukti, stabtelti, persikûnyti (�Ûmai sàmonæ nu-tvilkë mintis, jog visa tai jau buvo (...) vaizdas iðkilosàmonëje kaip ryðkus, bet uþmirðtas sapnas, neþiniakada, taèiau neabejotinai sapnuotas Gabrieliaus Au-ðauto, kuris gal ir nebuvo Gabrielius Auðautas, betturëjo daugeláGabrieliausAuðauto savybiø...�, p. 81-82). Realybës neapèiuopiamumas nuolat verèia kel-ti klausimus: �visa tai jau buvo? kiek kartø? ar galikas nors bûti taip, tarsi bûtø jau tikrai buvæs? o taip,

tarsi niekad nebuvæs?� (p. 269); klausti, kaipgi yraið tikrøjø (zhuangzi drugelio klausimas), ar �viskaslygiai taip ir sykiu visai visai kitaip� (p. 271). Galtodël ir romanas tarsi be pabaigos. Kulminacija su-prantama, t. y. paaiðkinanti visus ávykius, o pati pa-baiga skaitytojo nestebina, nes jau ið anksto nujau-èiama, kas gi tas Rojaus ásûnis. O pati pati pabaigatai lyg ir priebaiga � skyrelis �Bûtini ir nebûtini pa-pildymai�, kurie iðskaityti jau anksèiau tam skirtuo-se intarpuose.Siuþetas aiðkus, taèiau, jei reiktø apibûdinti, apie

kà ðis romanas, taip pat sakyèiau ne apie tai: �Jeigu irvisas minkles ámintumëte, ji bakstels pirðtu á bet kà �kad ir á niekà, nes jos sàmonë intuityviai jauèia, kadtai, kà galima ávardyti, visuomet bus ne Tai� (p. 121).Tai, kas ávardijama þodþiu, netenka prasmës, netgiveda prie egzistencinës ribos (mirties). Todël graþiau-sia romane � neiðsipildþiusios meilës istorija, kai Au-gustë tyliai suðnabþda Gabrieliui klausimà, á kurá jis,kad ir neiðgirdæs, atsako �taip�. Skaitytojui ðis klausi-mas neiðduodamas, ir, nors Augustës gyvenimas �nu-trûksta� vidury romano, jos ir Gabrieliaus meilë ðvytisavo pilnatve: �Vienintele ir nepakartojamamanoAu-guste, tykusis dþiaugsme mano!� (p. 271).Papriekaiðtauti bûtø galima nebent dël praktiðkam

skaitytojui neduodanèio ramybës ákyraus klausimo,kodël Gabrieliui nekyla klausimø apie Jutos nëðtu-mà, ypaè kai ðis antràkart apsilanko dvare, o Juta visdar (ar vël) nëðèia: tad kurgi tie jos kûdikëliai, kasvaikø tëvas? Gabrielius apie tai nesusimàsto, kaipnebando racionaliai paaiðkinti ir nesybiø, o romanopabaigoje paaiðkëja, kad jis net negalvojo rimtai apieJutos nëðtumà, esà ji tik iðsigalvojusi. Tad skaityto-jas kiek susigëdæs dël savo klausimø nuolankiai pri-ima ðá autoriaus sureþisuotà nesybiø teatrà.Ir dar � reiktø papriekaiðtauti dël lyg ausys ky-

ðanèio KGB, nors tikriausiai lietuviø raðytojai darilgai be jo neiðsisuks, kai prireiks kokio nors slaptoplacebo ákûnijimo.Tiek jau to, visai ne apie tai norëjau paraðyti, o

tik paklausti dzebuko, su kieno rekomendacija Gab-rielius atkeliavo prie eþero?..

*Donaldas Kajokas, Eþeras ir kiti já lydintys as-menys. � Vilnius: �Tyto alba�, 2012.

nës auka, pasirinkusi gyvenimo uþribá. Savo noru.Kaip ir kankinys, pasirinkæs nemeilæ, neturtà, vieni-ðystæ ir kanèià. Nesavà gyvenimà. Ir nesavà mirtá�(�Suðalæs paukðtis�).Ðitos citatos galëtø bûti R. Jasukaitienës knygos

(esë ar noveliø) virðûnëmis, nuo kuriø skaitytojasáþvelgtø, kas vis dëlto lieka kasdienybës sànaðomisuþklotu þinojimu ir jutimu. Tik palieti juos � ir tvyks-teli tavyje vis dar budintys pasergëjimai, priminimai,tiesos, kurios tarytum burtaþodþiai suskaldo suakme-nëjusius kasdienybës skliautus, ir praregi suprasda-mas svarbiausius tikslus ir prasmes, savàjá vienpusið-kumà ar egoistiná uþsisklendimà.Netikëtumas � ðios knygos puslapiuose visa tai su-

rasti per, regis, paprastus siuþetus, ant pjedestalø ne-uþkeltus þmones, personaþø ir autorës mintis, kuriospatvirtindavo mano ásitikinimus. Arba paneigdavo.Pavyzdþiui, knygos erdvë, persmelkta þmogiðko-

jo ðvytëjimo ir priminimo, kas atsitinka, iðnykus ðvie-sai, gelbstinèiai nuo klastingos viendienystës svaigu-lio. Toje erdvëje netikëtai atradau priminimà: gyventikitø atmintyje � gyventi atsisukus amþinybën (�Suða-læs paukðtis�).Savo ieðkojimuose buvau prie ðitos vilties prisilie-

tæs, taèiau ji greitai sutrupëjo, atsimuðusi á skaudþiàgyvenimo patirtá, kurioje amþinybën atsisukdavo tikiðrinktieji su iðrinktøjø atmintimis.R. Jasukaitienës personaþai, teigdami, kad kiek-

viename þmoguje slypi (ir budi) visa þmonijos patir-tis, áveikusi milijonais metø ir milijardais bûsimø ma-tuojamà kelià iki mûsø � kiekvieno � gyvenimo, ve-da mus á kità þinojimà.Neiðsenkantis þinojimas, neiðsemiamas, kelian-

tis nuostabà ir stiprinantis viltá, kad net klystantiejinebus iðduoti tamsai. Ir netikëtai atpaþástami þmo-

nës, kurie savo gyvenimais ir darbais per milijonusmetø verþësi iki mûsø � pasitikëti mûsø suvokimu,kas vis dëlto esame ir kodël mums uþginta likti viendulkëmis.R. Jasukaitienës noveliø (esë) erdvë plati: nuo an-

tikos pasaulio iki Kubilnyèios raisto, nuo Kleopat-ros iki Gintarës, kurios noras elektroniniame paðte(�Noriu su tavimi draugauti�) pavirsta skvarbios sa-vistabos gûsiu. Ir áspûdþiø erdvë neaprëpiama, kaipir minèiø, kurios neslegia, neprieðtarauja, nesmer-kia, tiktai þvelgia viskà talpinanèiomis vaiko akimis,tyliai klausinëja � savæs, artimo, neþinomybës � apieviskà. Net apie kasdienybës ribas ir dilgsintá noràperþengti jas tikint, jog tenai netûnos neþinomybë,kurioje slypi grasa.Klausimai tiktai sau � jø novelëse (esë) apstu. Jie

neþeidþia, nepaþemina, nepriverèia skaudþiai nusiviltisavimi, praradusiu gebëjimà dþiaugtis, sakysim,þvaigþdëmis, pradarius duris á vakaro tamsmëlæ tam-sà (�Ryðkios, ðviesios, tarytum rasotos�). Arba suvo-kusiam, kad skubëdamas praradai (praëjai) patá ðvie-siausià, tau skirtà, gyvenimodosnumà.Arbaper skaus-mà (�Gerai, kad þmogui kartais skauda�) supratusiam:palaiminti tie, kurie tau dovanojo sotø ir ramø gyve-nimà, bet tûkstantá kartø ðvenèiau tegu bûna palai-minti tie, kurie tau dovanojo ne tik gyvenimà, bet irnuolatos gyvà, gebanèià uþkrësti ieðkanèiojo prasmësnerimu ir sykiu mokanèià nuraminti dvasià. Su ja, suðita nuolat bûdraujanèia dvasia, neatskiriama toji pa-slaptingoji mûsø laisva valia.PerskaitæsR. Jasukaitienësknygà, sugráþauprieno-

velës �Mamos blynai�. Fabula paprasta. Kaþkas (ko-jos ar ðirdis) atveda á Mamos namus. Þiedais apklëstageguþës pabaiga ir Mamos darþelis. Kepami blynai,Mamosvirpanèios rankos,Mamospasaulio jaukumas,

gráþtantis vaikystës regëjimas � tëvo pirkti paveiks-lai, aliuminiai ðaukðtai, nublukæ naðlaièiø þiedai Ma-mos siuvinëtose staltiesëlëse... Ir vaikystës dvasiosgaubiamas laimës pojûtis, dalijimasis jaukumu ir ra-mybe. Atsisveikinimas � kas ir su kuo?Skubantis gyvenimas su savo skubanèiu laiku.Neskubantis gyvenimas su aplenkianèiu laiku.Yra atvejø, kai laisva valia nuleidþia rankas ir

nuolankiai priima viskà, kas oðia, skrenda, sruvenapro ðalá.Ji neiðduoda mûsø � ji susitaiko su mûsø likimu.

Tada laisva valia, kaip ir mes, jauèiasi vieniða ir nelai-minga.Pagaliau, uþvertæ paskutiná knygos lapà, pradeda-

me suprasti, kad mokëjimas gyventi � tai tikëti tuotyru ðviesumu savyje ir niekados jo neuþmirðti, neið-duoti dël akimirksnio laimës ar sëkmës. Gebëjimasgyventi � tai gebëjimas atskirti tikrumà nuo netikru-mo (apgaulës ar melo). Tikrumas niekados neðvytivaivorykðtëmis. Jis santûrus ir kuklus, todël kartaisatrodo, kad nelemia gyvenimo turinio ir prasmës. Pra-rastas tikrumo jutimas gali ilgai glûdëti sieloje, kolvienàkart � daþniausiai uþklupus tragiðkiems iðgyve-nimams � tvyksteli nelyg krintanti þvaigþdë atverda-ma, kas gali iðgelbëti arba kas gali bûti prarasta amþi-nai. Pasilieka sausgëla, kurià galima numaldyti þaidi-mais gyvenimu, bet galima per skausmà ir suprasti,kad privalu áspëti kitus � visa savo patirtimi, visu so-puliu. Beje, bûtina prisiminti dar dvi knygos aukðtu-mas.�Akmenys, kaip ir þmonës, dûsta be savo kranto.��Niekur taip nekvepia þemë kaip Lietuvoj.�

* Regina Jasukaitienë, Pusryèiai po liepomis. �Kaunas: �Naujasis lankas�, 2012.


16 Tapatumo teritorijos/Architektûra

Modernizmo proverþisLaikinojoje sostinëje

Labai daþnai tarpukario pastatus iðduoda lenk-tos linijos, deranèios su grieþtomis, lakoniðkomislinijomis. Tais laikais þmonës mëgo þvalgytis proðiek tiek lenktus, suapvalintus ir net apskritus lan-gus. O Ugniagesiø rûmø pastatas (I. Kanto g. 1) �visas iðlenktas. Tai �ádomioji�, aplinkà gyvinanti,ávairinanti detalë, skelbusi ðiuolaikiðkumo, naujo-viðkumo triumfà Kaune. �1929 m. paruoðtas ir ki-tas projektas, kuris savo architektûrine raiðka buvovisiðkai istoristinis (architekto paraðas sunkiai áskai-tomas), galutinis rezultatas visgi artimas moderniz-mui.� Taèiau inþinieriaus ir architekto EdmundoFryko (dirbusio kartu su Antanu Jokimu), iðëjusioslaviðkosios pakraipos statybos bei architektûrosmokyklà, parengtas projektas, kaip ir kiti Kauneiðkilæ jo pastatai, skleidþia modernistinæ dvasià.Ugniagesiø rûmai iðkilo ten, kur iki tol skarde-

no prekybininkø balsai. Tiesa, pernelyg garsûs, to-dël gana trumpai. Turgavietë keistu pavadinimu

Pasivaikðèiokime po senàjá Kaunà...Tereikia pasirinkti laikotarpá ir ájungti vaizduotæ. Arba � ásijungti kompiuterá ir atsidaryti Ar-

chitektûros ir urbanistikos tyrimø centro svetainæ (http://www.autc.lt), kurioje nusidriekia du marð-rutai po tarpukario ir sovietmeèio Kaunà. Centras sukûrë skaitmeniná Lietuvos architektûros is-torijos bei paveldo archyvà, skirtà profesionalams, visuomenei ðviesti ir ikonografiniø ðaltiniø duo-menø bazei iðsaugoti. Ðiuo metu svetainë rengiama remiantis trijose institucijose sukaupta archy-vine medþiaga: Kauno technologijos universiteto Architektûros ir statybos institute, Kauno ap-skrities archyve ir Lietuvos liaudies buities muziejuje, taèiau visada laukia ir kitø institucijø beiprivaèiø asmenø iniciatyvø. Tad jei jûsø atmintis neðlubuoja ir turite kà papasakoti, o gal namopalëpëje radote senø dokumentø, nuotraukø lobynà � pasidalykite su kitais.Ðákart skaitytojus kvieèiame pasivaikðèioti marðrutu �Modernizmo atspindþiai laikinojoje Lie-

tuvos sostinëje�, kuris atskleidþia tikrà modernizmo proverþá tarpukario architektûroje. Pirmo-sios Respublikos architektûros bei inþinerijos studentai gráþo ið uþsienio ðaliø universitetø ir èiasukûrë itin savità Kauno architektûros mokyklà. Tuo metu atsiskleidë architektø � Vytauto Land-sbergio-Þemkalnio, Arno Funko, Broniaus Elsbergo, Stasio Kudoko ir kitø � kûrybos savitumas.Modernizmas susipynë su istoristiniais, �tautinio stiliaus� elementais.Marðrutas prasideda nuo Kauno ugniagesiø bei Centrinio paðto rûmø, nubrëþusiø to meto sti-

liaus punktyrus, tæsiasi apþiûrint visuomeninës paskirties ir privaèius namus, uþeinant á vidø pasi-groþëti interjerais. Aplankome visai nemaþà Kauno dalá � Naujamiestá ir Þaliakalná � taèiau visainepavargstame. Orai darganoti, todël labai patogu keliauti pasitelkiant knygas, vaizduotæ ir netskaitmeninius marðrutus.Apie to meto Kaunà pasakoja architektûrologai Paulius Tautvydas LAURINAITIS ir Vaidas

PETRULIS.

�Pieno arba Naujoji� þymi tuo, kad, pasak turga-vietes tyrinëjusios Lazauskienës, joje slapta buvopardavinëjamas visai ne pienas, o svaigalai, kuriepritraukdavo á ðià vietà patriukðmauti mëgstanèiøasmenø. Taip atsirado vieta naujam pastatui su itingraþiu vaizdu á upæ nuobodþiaujantiems ugniage-siams.Statybas finansuoti nuspræsta tuðtinant nekilno-

jamojo turto savininkø kiðenes. Miesto valdþia nu-tarë, kad jie labiausiai suinteresuoti savo turto sau-gumu, labiausiai bijo gaisrø, todël ir turi susimo-këti uþ Ugniagesiø rûmø statybà.Tiesa, pastatas buvo skirtas ne tik ugniagesiø

komandai: Nemuno gatvës pusëje árengtos parduo-tuvës, virð jø � gyvenamieji butai, o treèiame aukð-te � lombardas.

Nuo Ugniagesiø rûmø pasukame Laisvës alë-jos link ir netrukus prieð akis iðkyla Kauno centri-nio paðto rûmai (Laisvës al. 102). Regis, papras-

èiausia architektûrinë detalë � laiptai � kartais ne-tikëtai tampa visuomenës traukos centru, nes ant jøpatogu prisësti pailsëti, kà nors stebëti ar laukti. Taipnutiko ir su Kauno centrinio paðto pastato, vienosvarbiausiø Kauno miesto reprezentaciniø statiniøtarpukario laikotarpiu, laiptais. Paðtas tuo metu bu-vo paþangos ir vis greitëjanèio gyvenimo þenklas,todël ketvirtajame deðimtmetyje uþëjo mada staty-ti monumentalius, modernius paðto statinius (Ra-seiniø (1934), Ðiauliø (1938), Ðanèiø (1935) ir kt.).Kaune architekto Felikso Vizbaro projektuotas pað-tas iðkilo 1930-aisiais � �Vytauto Didþiojo� me-tais, todël �deðiniajame iðkyðuly ámûryta lenta suVytauto Didþiojo medalio abiem pusëm, kuriojeaukso raidëmis áraðyta, kas lëmë 1930-1931 m. tørûmø statybà� (�Paðtininkø þodis�, 1932). Tuometudar nesiautëjo pasaulinë krizë, todël pinigø pasta-tui nebuvo pagailëta � árengtas prabangus, itin puoð-nus interjeras, dekoruotas þymiausiø to meto daili-ninkø (Kazio Ðimonio, Petro Kalpoko) darbais, tu-rinèiais tautinio stiliaus bruoþø. Pastatà sudaro pen-ki aukðtai ir rûsys, todël árengti modernûs liftai, erd-vi operacijø salë, tinkamai pasirûpinta darbuoto-jais, kurie po darbo net duðais galëjæ pasimëgauti.Tiesa, sovietmeèiu interjeras buvo ðiek tiek pakeis-tas: atsirado vitraþiniai langai, sienos iðklotos fa-nera ir dolomitu. 1935 m. pagrindiniame fasadeámontuotas elektrinis laikrodis, skaièiavæs visas ne-kantrias ant laiptø laukianèiøjø minutes. Pastataserdvus ir ðviesus, aiðkiai suskirstytomis erdvëmis,lakoniðkø formø, be pagraþinimø � visa tai aiðkûsmoderniosios architektûros þenklai, taèiau architek-tas F. Vizbaras tikëjo, jog stato �tautinio stiliaus�statiná, kuriame dekoracijoms panaudotas kad ir�vienos Skapiðkio neþinomos davatkëlës audëjosiðaustas kaklaraiðtis� (�Technika ir ûkis�, 1933) �toks modernumo ir tautiðkumo lydinys.Statybas lydëjo ir skandalai, pavyzdþiui, dël ka-

pitalinëse sienose naudojamø senø plytø, taèiau, jeipaðtas iki ðiol stovi tvirtas, gal jos nebuvo tokiosjau blogos.

O dabar prisiminkime pastatà, kuriame beveikvisi esame gëræ pieno kokteilius su bandelëmis.Kaþkada jis buvo pastatytas svarbiai to meto ámo-nei Centralinei Lietuvos pieno perdirbimo bendro-Ugniagesiø rûmai. 1956 m. J. KIÐKIO nuotrauka.

Kauno centrinis paðtas. Fasado fragmentas.Apie 1956 m.

Gabrielë DAMBRAUSKAITË


17Tapatumo teritorijosviø sàjungai �Pienocentras� (Laisvës al. 55 / S. Dau-kanto g. 18), taèiau vietos uþteko ir jo krautuvei, irvalgyklai, greta ákurta uþkandinë, pavadinta �Pie-nocentro� darþeliu, ir net P. Muralio kirpykla, ku-rios pirmame aukðte kirposi vyrai, o antrame � mo-terys, vaikydamosi naujausiø Europos madø. Vir-ðutiniuose aukðtuose buvo árengti biurai ir butai.Sovietmeèiu ðiame pastate ásikûrë studentai: 1946

m. rûmai perduoti Þemës ûkio akademijai, o nuo 1964m. priklauso tuomeèiam KPI (dab. KTU). 1982 m.,siekiant prisiminti pieniðkà pastato praeitá, èia árengtapieno kavinë (arch. V. Dudzinskas), o 1983 m. � ba-ras (dail. J. Maciulevièius). Deja, atgavus nepriklau-somybæ ásibëgëjusi prestiþiniø vietø �sterilizacija� ka-vinæ ir barà sunaikino, liko tik varganas jø ðeðëlis.�1931 m. �Pienocentro� bendrovës administra-

ciniø rûmø projekto konkursà laimëjo architektasV. Landsbergis-Þemkalnis. Rûmai 1937 m. tarp-tautinëje parodoje �Exposition Internationale desArts et des Techniques� Paryþiuje buvo apdovano-ti garbës diplomu ir bronzos medaliu.Svarbiø gatviø sankryþoje atsiradæs objektas ga-

na ryðkiai iðsiskyrë ið aplinkiniø keliø aukðtø Lais-vës alëjos statiniø, todël ir dabar já vertiname kaipdràsios, dideliø uþmojø statybos, kuriai ðiandienvargiai ryþtamës, pavyzdá. �Kartu su netrukus ða-lia atsiradusiais �Paþangos� rûmais pastatas buvotarsi ðiuolaikinës modernios europietiðkos sostinëspagrindinio bulvaro uþuomazga. Tiesa, tokie �dan-goraiþiai� (prie ðiø biurø pastatø galima priskirti irCentrinio paðto, Taupomosios kasos rûmus bei ke-letà kitø objektø) dygo gana retais tarpais, tad nau-jamiesèio ir jo pagrindinës gatvës urbanistinë mo-dernizacija iðliko palyginti ðvelni, o aukðtieji ob-jektai tapo savotiðkais orientyrais.�Lenktas pagrindinio fasado siluetas bei dinamið-

kas ðvieèiantis stogelis subtiliai primena europie-tiðko ekspresionizmo nuotaikas. Jam bûdingi jauminëti lenkti kampo langai, deja, iðlikæ tik antrameaukðte, santûri, simetriðka tûrinë kompozicija, puoð-ta modernizuoto istorizmo statiniams bûdingu pro-filiuotu karnizu. Visa tai, á kà dairësi ðiø dienø ar-chitektas A. Kanèas, projektuodamas kitoje Lais-vës alëjos pusëje atsirasiantá �Merkurijaus� �ápë-diná�.

Greta �Pienocentro� rûmø prisiðliejæs savotið-kas jø dvynys � architekto F. Vizbaro projektuotasbendrovës �Paþanga� pastatas (Laisvës al. 53) bu-vo skirtas biurams: Lietuvos tautininkø sàjungos ir�Jaunosios Lietuvos� bûstinëms, �Lietuvos aido�administracijai, vyr. redaktoriaus ir jo sekretoriauskabinetams; �Jaunosios kartos� redakcijai, rûmøûkio vedëjo butui ir t. t. Vëliau penktame aukðteákurtas restoranas, o pirmame � parduotuvë. Tik-riausiai net neþinote, jog ant stogo árengta terasa, orûsys tuomet tiko posëdþiø salei.Kadangi pastatas buvo skirtas valdanèiajai par-

tijai ir jos sekëjams, reprezentatyvi jo iðvaizda (apie

tai galime spræsti ir ið nemenkos statybai skirtø lë-ðø sumos) bei tautiniai motyvai buvo beveik neið-vengiami. Granitinis fasado tinkas mëgdþioja me-dþio droþybos elementus, metalinës balkonø tvo-reliø juostos primena liaudies juostø ar droþiniø rað-tus, panaðus karnizo bei vidaus interjero dekoras.Taèiau tai, kas mums atrodo áprasta ir bûdinga tometo architektûrai, tada sulaukë aðtrios kritikos.Mstislavas Dobuþinskis 1938 m. �Naujojoje Ro-muvoje� raðë: �mëgdþioti medþio ypatybes akme-ny, tinke ir gipse yra architektûrinis nusiþengimas(Kauno paðtas, Paþangos rûmai) (...) toji mizerija,kuri laikoma dabar neva lietuviðku stiliumi, áeis ámûsø istorijà net ne kaipo kurjozas, bet kaipo bjau-ri �Kinderkrankheit� � �1920-40 metø stilius.�Vëliau pastatas ðiek tiek keistas, rekonstruotas,

jis atiteko moksliniø tyrimø organizacijoms, o ðiuometu priklauso Vytauto Didþiojo universitetui.

Dvyniø kaimynystëje kino teatro pastatas ið-dygo tik 1940 m., prieð pat Lietuvai prarandant ne-priklausomybæ. Iki tol ðiame sklype stovëjo net kelinamai: mûrinis (o gal net du) ir mediniai, kuriø bûk-lë ilgainiui ëmë kelti pavojø. Buvo galima arba nie-ko nedaryti ir laukti katastrofos, nes daugelis me-diniø sijø net ásirëmë á krosnis, arba kuo greièiaugriauti ir statyti naujà pastatà. 1938 m. sklypà ási-gijo Antanas ir Petras Steikûnai, jie Kauno miestostatybos komisijai pateikë praðymà statyti kino te-atrà. Senuosius pastatus griauti ruoðtasi ne viene-rius metus, o �Romuva� (Laisvës al. 54) iðkilo perðiek tiek daugiau nei vienerius metus.Kino teatrui bûdingos suapvalintos formos, pri-

menanèios to meto JAV kino teatrams áprastà stre-amline estetikà, taèiau iðorëje esama uþuominø(pvz., karnizas) ir á istorinæ architektûrà. Didþiau-sia pastato puoðmena ir modernumo árodymas �stiklinis áëjimà akcentuojantis bokðtelis, tapæs vie-nu tarpukario architektûros simboliø. Esama ir ki-tø ásimintinø detaliø, taèiau svarbiausias � urbanis-

tinis sprendimas. Kino teatras ðiek tiek atitrauktas ásklypo gilumà, taip sukurta nedidelë ir jauki vieðo-ji erdvë, pagyvinanti perimetriná Kauno Laisvës alë-jos uþstatymà. Dabar ji puikiai tinka koncertams,kavos gërimui ir net filmø perþiûroms.Pusrûsio patalpose tuomet ákurtas sargo butelis,

menantis laikus, beveik iðnykusias tradicijas, kaiþmonës gyveno ir dirbo toje paèioje vietoje, pri-þiûrëjo jà su didþiuliu atsidavimu.

Ið Laisvës alëjos neskubriai patraukiameK.Do-nelaièio gatve ir po akimirkos mus pasitinka Vy-tauto Didþiojo karo ir Nacionalinis M. K. Èiurlio-nio dailës muziejai (K. Donelaièio g. 64, V. Put-vinskio g. 55). Vytauto Didþiojo muziejø lietuviaistatë visà nepriklausomybës laikotarpá � tai buvu-sios beveik amþiaus statybos. Viskas prasidëjo, kaiVienybës aikðtëje ákurtas muziejus bei pastatytaspaminklas �Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ�. Norsði kukli erdvë buvo ir gana arðiai kritikuota (�seno-jo sodelio iðvaizda dalinai primena vokiðkàjá kapi-nynà, o gal dar labiau provincijos klebonijos sode-lá, kuris karo muziejaus vadovybës vargais nega-lais, menkomis lëðomis buvo kuriamas kaipo laiki-nas padarëlis�, � raðoma 1935 m. �Lietuvos aide�),taèiau në vienas iðkilesnis renginys be jos neapsi-eidavo.1923m. uþsimota èia sutalpinti Valstybiná,Mies-

to ir Baþnytiná muziejus bei M. K. Èiurlionio pa-veikslø galerijà, taèiau projektas nebuvo ágyven-dintas. Artëjant Vytauto Didþiojo 500 metø sukak-tuvëms imtasi projektuoti didþiausià to meto mu-ziejø, kuris turëjo tapti savotiðka minëjimo kulmi-nacija. �Muziejø muziejuje� turëjo ásikurti ávairûsmuziejai. 1935 m., statyboms einant á pabaigà, pa-grindines patalpas planuota paskirstyti Karo mu-ziejui, M. K. Èiurlionio galerijos etnografijos sky-riui ir periodinëms parodoms.Statinio projektà rengë ir muziejaus statybà pri-

þiûrëjo garsiø to meto architektø komanda: Vladi-miras Dubeneckis, Karolis Reisonas ir KazimierasKriðèiukaitis. Kadangi statybos tæsësi ilgai, muzie-jaus statybø ir kintanèiø projektø peripetijos buvoplaèiai apraðytas spaudoje, pastatas vadintas ávai-riausiais vardais. �Tautos kultûros namams� auko-jo tiek vietos, tiek uþsienio lietuviai.

�Pienocentras�. 1982 m.

Bendrovës �Paþanga� rûmai. 1956 m.J. SKEIVIO nuotrauka.

Kino teatras �Romuva�. 1956 m.


18 Tapatumo teritorijos/architektûra

V. Putvinskio gatvë buvo laikoma viena mo-derniausiø tuomeèio Kauno gatviø, bet net ir jo-je Antano Gylio ligoninës pastatas (V. Putvins-kio g. 62) iðsiskyrë asketiðkumu bei funkcionalu-mu (negalutiniais duomenimis, pastato autorystëpriskiriama architektui Leonui Ritui). Maskvoje irMiunchene mokslus baigæs vidaus ligø ir psichiat-rijos gydytojas, filosofijos mokslø daktaras Anta-nas Gylys, atsisakæs dëstytojo pareigø VDU, pa-state ásteigë vidaus ir nervø ligø gydymo ástaigà.1934 m. ði ligoninë buvo viena moderniausiø tokiopobûdþio medicinos ástaigø Lietuvoje, �turëjo ið-taigingai aprûpintà maðinomis ir aparatais hidro-helio ir fizioterapijos skyriø� (prisimenama 2011m. �Aiduose�). Fasado kompozicijà kiek paávairi-na asimetriðkas pastato tûris. Virðutiniame aukðte,ðalia pastogës, buvo árengta terasa, atverianti vaiz-dà á V. Putvinskio gatvæ bei naujamiestá. Ádomiau-sia, kad dalis originalaus pastato interjero iðliko ikiðiø dienø � netgi ðveicariðkas liftas �Shindler�. Deja,net ir susirgæ negalëtume juo pasigroþëti � ligoni-në jau porà metø uþdaryta.

Ðalia ligoninës prisiglaudæs notaro Kazimie-ro Ðkëmos uþsakymu 1933 m. pagal architektoBroniaus Elsbergo projektà pastatytas daugiabu-tis (V. Putvinskio g. 60). Tiesa, yra þiniø, jog iðpradþiø projektà rengë Klaudijus Duð-Duðauskas,taèiau vëliau kai kurios detalës pakeistos.Ðis namas � dar vienas modernistiniø tendenci-

jø rinkinys. Penkiaaukðtis pastatas turi pusrûsá irpusaukðtá pastogëje (tuomet bûtume sakæ � �salko-se�). Statinio planas � apverstos �T� raidës formos,iðsidëstæs per pusæ sklypo. Svarbiausias asimetrið-ko pagrindinio fasado akcentas � masyvus keturiøaukðtø erkeris, kiekviename aukðte besijungiantissu jo suapvalintà kampà atkartojanèiais balkonais.

Tarpukariu V. Putvinskio gatvëje biurø nebu-vo gausu � daugiausia gyvenamieji pastatai, dailiaiiðsidëstæ þaliuojanèiame ðlaite. Kà primena tokievaizdai? Greièiausiai Italijà. Vatikano diplomati-nës atstovybës pastatas (V. Putvinskio g. 56), ati-trauktas nuo gatvës, vadinamosios �raudonosios li-nijos�, taip pat asocijuojasi su klasikinëmis, nuo

renesanso laikø statytomis Italijos vilomis. Gal to-dël, kad architektas, projektavæs statiná, neseniai bu-vo gráþæs po studijø ðioje ðalyje.Leidinyje �Kauno architektûra� galime perskai-

tyti, kas suplanuota pastatà pastaèius, ir palygintisu tuo, kur ðiandien renkamës vakaroti: �Pirmameaukðte buvo numatyta kanceliarija, darbo kamba-rys, salonas, valgomasis ir oranþerija, vienas nuokito atskirti sustumiamomis pertvaromis, kurias ati-traukus susidarydavo didelë erdvë iðkilmëms.�Architektø nuomone, tai itin novatoriðkas spren-

dimas, bûdingas þymiausiems modernizmo archi-tektûros pavyzdþiams. Fasado architektûrinës for-mos � gana santûrios, paryðkintos karnizo, monu-mentalios terasos su laiptais. Paminëjus interjero�lankstumà�, nesunku suprasti, kaip pastatas me-tams bëgant galëjo taip daþnai keisti savo paskirtá:diplomatinë atstovybë virto Vaikø ligonine, vëliau� moderniðkai árengtu Tuberkuliozës dispanseriu,vaikø darþelá keitë Kultûros skyrius, kol pagaliau1973 m. virto Menininkø namais. Èia ir vël, kaipkadais, vyksta iðkilmës.

Tarpukariu, kai miesto infrastruktûra (vanden-tiekis, kanalizacija, poþemyje iðvedþioti telegrafo,telefono, elektros laidai ir t. t.) tarsi voratinklis ap-raizgë miestà, á kalnà pradëjo kilti ir nedidukai va-gonëliai � árengtas Þaliakalnio funikulierius (Auð-ros g. 6). Tai þenklas, kad miestas modernëjo labaisparèiai.Atëjo laikas sujungti miesto virðø (�Þaliame kal-

ne� statybø sumaþëjo) ir apaèià (,,naujame mieste�

jø padaugëjo, sklypø kainos sparèiai augo). Mies-tieèiams buvo sunku laipioti á kalnà. Atrasti tinka-miausià vietà tokiam �geleþinkeliukui-funikulie-riui� padëjo net sveèias ið Leipcigo � inþinieriusRudolfas. Dar buvo pasamdyta keletas bedarbiø,kurie kantriai skaièiavo þmones, lipanèius laiptaisaukðtyn ir þemyn. 1931 m. �Technikoje ir ûkyje�praneðama, kad �praeinanèiø þmoniø skaièius di-dþiausias yra Kauko g. (apie 4000 á dienà), po toÞemaièiø g. (3500) ir maþiausiai Auðros take(3000). Ðá reiðkiná galima dalinai paaiðkinti tuo, kadAuðros take pasikelti yra sunkiau, nes daugiau ten-ka laiptais lipti.�Ið pradþiø manyta, jog funikulieriaus pakaks nu-

leisti á darbus skubantiems valdininkams ryte ir vëlpakelti vakare gráþtant namo, taèiau jis tapo tokspopuliarus, jog imta svarstyti apie dar kelis. Deja,1935 m. árengtas tik vienas tokio pobûdþio mecha-nizmas Aleksote. Jonas Palys, apraðæs funikulie-riaus istorijà, mums pasakoja, kaip jis pradþioje vie-name mediniame skarda apkaltame vagonëlyje këlëpramankðtinti kojas vengianèius miestieèius, o kita-me � akmenis, kurie buvo jø atsvara. Nuo 1932 m.jau abu vagonëliai tapo keleiviniai, pastatytos nuovëjo ir lietaus sauganèios stoginës. �1937 m. keltu-vas vël rekonstruotas. Keleivius imta veþti nau-jais, didesniais, vagonais, kuriuos suprojektavo in-þinierius N. Dobkevièius.� Funikulierius gyvas irsveikas iki ðiol, o tai, kad beveik kasmet yra re-konstruojamas ir �tobulinamas�, rodo, jog vis dargyvena visavertá gyvenimà ir reikalingas ne vienturistams.

Kai 1930-aisiais, prireikë �susieti sporto rei-kalus su platesniais fizinio auklëjimo reikalais�(�Fiziðkas auklëjimas�, 1931), Antanas Smetonanutarë, jog reikalas nebeatidëliotinas � nuspræstaásteigti Fiziðko auklëjimo rûmus (Sporto g. 6), ta-èiau statybos prasidëjo tik 1933 m. Ádomiausia, kadvëliau jie rekonstruoti, baseinas atsirado tik 1959 m.(architektas J. Putna), o galutinis korpusas baigtas1985 m. Ásivaizduokite, kaip gali atrodyti pastatas,statomas tokiais skirtingais laikotarpiais. Vertin-giausias, þinoma, tarpukario epochos palikimas.Ið pradþiø rûmus norëta statyti Kæstuèio gatvë-

je, taèiau vëliau nuspræsta sportininkus ugdyti to-liau nuo dulkiø ir miesto triukðmo, arèiau èia jauásikûrusio Lietuvos fizinio lavinimo sàjungos sta-diono bei Teniso klubo aikðtelës. Sporto komplek-sà papildë 1935 m. F. Bielinskio suprojektuotassporto aikðtynas, o 1939 m. � Sporto halë. Ðie rû-mai turëjo bûti skirti ne tik sporto pedagogams reng-ti, bet ir plaèiosios visuomenës poreikiams vakarovalandomis.Kodël lietuviams taip staiga prireikë fizinio auk-

lëjimo? Pasirodo, tai buvo viena modernëjanèiosvisuomenës ir jos tautinio sàmoningumo þadinimopriemoniø. �Fiziðkas auklëjimas� 1931 m. raðë, jogbûtinas �sveikatos tobulinimas, dvasios ir kûno jë-gø derinimas, darbðtumo, susiklausymo ir gerø so-cialinës higienos reikalavimø, paproèiø kvëpavi-mas�. Kartu tai dar vienas þingsnelis jaunimo �kul-tûringo rungtyniavimo su kitomis tautomis� link.

Antano Gylio ligoninës pastatas. 1956 m.J. SKEIVIO nuotrauka.

Kazimiero Ðkëmos daugiabutis gyvenamasisnamas. 1956 m. J. SKEIVIO nuotrauka.

Vatikano diplomatinës atstovybës pastatas.1957 m. J. SKEIVIO nuotrauka.

Fiziðko auklëjimo rûmai. 1956 m. J. KIÐKIOnuotrauka.


19Tapatumo teritorijos

Architekto V. Landsbergio-Þemkalnio projek-tas, keistas ir tobulintas ne vienà kartà, yra simet-riðkas, klasikinei architektûrai bûdingos fasado rit-mikos. Autorius prisipaþino norëjæs susieti klasiki-næ, sporto srityje pirmavusià Graikijà ir moderniuslaikus. �Vienas moderniausiø sprendimø � pusci-lindrio formos sporto salës gelþbetoninës karkasi-nës perdangos su virðutiniu apðvietimu, kuriam pa-naudotas trijø sluoksniø ástiklinimas (inþinierius S.Milius).� Ði konstrukcija iðrasta ir patentuota tik1928 m., o visai netrukus jau atsirado Kaune.

Nors Þaliakalnio vilos tuometu daþniausiai bu-vo statomos vieno ar dviejø aukðtø, gyvenamasisnamas Elenos Baronienës ir Petro Vysockio skly-pe (Sporto g. 2) 1932 m. iðkilo net trijø aukðtø, su-jungtø dviem laiptinëmis. Dar turëjo mansardà irrûsá. Gyventojai èia ásikûrë erdviai, nes kiekviena-me namo aukðte árengta po butà.�Statybos medþiaga buvo pasirinktos dviejø rû-

ðiø degtos plytos, o dekorui panaudotos vëliau irV. Landsbergio-Þemkalnio individualiø namø pro-jektuose daþnai naudotos klinkerio plytos.� Namasasimetriðkos kompozicijos, grieþtø formø, o archi-tekto rankà galime atpaþinti ið jo pamëgtø langøvertikales jungianèiø elementø � dvigubø juoste-liø.

Kaimyninio Jono ir Sofijos Sliþiø gyvenamo-jo namo (Sporto g. 4) statybos vyko ne taip sklan-dþiai. 1931 m. nuspræsta statyti kuklø modernistinápastatà, taèiau netrukus projektas pakeistas � su-manytos iðraiðkingesnës formos su architektui Sta-siui Kudokui bûdingais istoriniais motyvais.Rugpjûèio mënesá architekto praðymu pastato

statybos stabdomos dël projekto nesilaikymo. Ta-èiau nedrausmingas rangovas � tik viena bëda. Ar-chitektas taip pat nesëkmingai mëgino pritaikyti iðItalijos parsiveþtus sumanymus. 1936 m. namo sa-vininkas J. Ðliaþas praðo leidimo uþdengti atvirasterasas, kuriomis galima dþiaugtis po Italijos sau-le, bet nuo darganoto Lietuvos oro jø pavirðius su-skilinëjo, karnizai apiro, drëgmë pradëjo naikintivisà pastatà. Tai ne pirmas toks mëginimas � �pa-naðûs nesëkmingi bandymai pietietiðkam klimatuipritaikytus architektûrinius elementus panaudotiLietuvoje randami dar renesanso laikotarpio stati-niuose.�

Prano Gudavièiaus ir Aleksandos Iljinienës na-mas (K. Donelaièio g. 19), projektuotas Arno Fun-ko, � vienas ryðkiausiø tarpukario Lietuvos moder-nizmo pavyzdþiø ne tik Kaune, bet ir visoje Lie-tuvoje, pastatytas per rekordiðkai trumpà laikà.1933 m. pradþioje statybos prasidëjo, o rudená jisjau buvo baigtas. Svarbiausias dekoro elementas �laisva ir novatoriðka langø kompozicija (kampiniai,lenkto stiklo, apvalûs langai) iðlikæ iki ðiol. Taèiausavotiðkas Le Corbusier naujosios architektûros ai-das � ant stogo árengta terasa su nedideliu þiemossodu, matomu pro stiklines prieðkambario lubas, �mûsø laikø, deja, nebepasiekë.

Pasukæ á Maironio gatvæ suþinosime, kur1921 m. ákurta �Amerikos lietuviø prekybos akci-në bendrovë� prekiavo, remontavo automobilius irtraktorius, vëliau surinkinëjo Lietuvos provincijoskeliams pritaikytus dviraèius �Amlit�, lengvuosiusautomobilius �Ford� ir Kauno autobusus. 1929 m.bendrovë ëmë statyti pirmàjá Lietuvoje dviaukðtáautomobiliø garaþà (Maironio g. 7), kuris, net jeiimtume tik vienà jo aukðtà, vis tiek bûtø buvæs di-dþiausias mûsø ðalyje.A. Funko projektuotas statinys atrodë itin mo-

dernus Naujamiesèio tautinio ir istorinio stiliauskontekste. Funkcionalistinis stilius visiðkai at-spindëjo to meto Europos gamybiniø pastatø ten-dencijas. Tiesa, antras pastato aukðtas pastatytas tik1932 m., nors jau ir anksèiau nebuvo kur sutalpintivisø automobiliø. �Kauno apskrities archyve yraiðlikæs dokumentas, kuriame bendrovë raginama�apsitverti stogà akla tvorele, nes ant jo laikomi se-ni ir apdauþyti automobiliai sudaro blogà vaizdà.�Keista, jog pastatas iki mûsø dienø taip ir liko

nenutinkuotas. Galbût todël, kad toks labiau tikonaujai paskirèiai. �1939 m. pagal Vytauto Land-sbergio-Þemkalnio rekonstrukcijos projektà jamebuvo pradëta árengti �Mercedes-Benz� automobi-liø parduotuvë.�

Jono ir Gedimino Lapënø daugiabutis gyve-namasis namas (Kæstuèio g. 38) patvirtina, kad Fe-liksas Vizbaras buvo inþinierius, turëjæs neabejoti-nà architekto talentà. Tai, kad puikiai gebëjo de-rinti istorinës architektonikos, tautinës ornamenti-kos bei moderniosios stilistikos elementus, árodëprojektuodamas ðeðiaaukðtá broliø Lapënø nuomo-jamø butø namà. Pirmas jo aukðtas buvo skirtas par-duotuvëms, o kituose árengta po du prabangius bu-tus. 1938-1939 m. Lenkijos pasiuntinybë nuomojodu butus, sujungtus iðgriovus perdangà. Ðeðtameaukðte árengta salë su þidiniu, kad gyventojai turë-tø kur rinktis ir kartu leisti laikà. Atrodo, jø kasdie-nybës áproèiai kiek skyrësi nuo mûsiðkiø. Tamsiugranitu dengtas fasadas atgræþtas á Kæstuèio gatvæ,èia árengti ir reprezentaciniai butai. �O kiemo pu-sëje glaudësi virtuvës su ðaldymo spintomis, tar-naièiø kambariai, miegamieji.� Kieme papildomai

pastatyti �sandëliai, garaþai ir kambariai ðoferiams�,pastogëje � sargo butas. Viduje árengta dviguba laip-tinë, kurios ûkinæ ir pagrindinæ dalá skiria stiklo sie-nelë. Dabar visos patalpos perleistos komercinëmsástaigoms.Architektûrinio iðskirtinumo namui teikia me-

taliniø balkonø raðtø ir langø juostø þaismë. Já ga-lime lyginti su paèiais iðtaigingiausiais tarpukarioKauno daugiabuèiais.

Su Karininkø ramovës (A. Mickevièiaus g. 19)ðvelnia, modernia forma Kaune atgimë renesansoarchitektûros dvasia. �1937 m. balandþio 23 d. ávy-ko iðkilmingas Lietuvos karininkø ramovës repre-zentaciniø rûmø atidarymas.� Nors ramovei skir-tas sklypas visai nedidelis, jis vos ásispraudþia tarpgreta stovinèiø namø, pastato monumentalumas tie-siog stulbinamas. Jame rasime paèiø ávairiausiø ar-chitektûriniø detaliø: kolonø ir puskoloniø, rizoli-tø, piliastrø, bareljefø; atskirsime pastato cokolá,bendràjà masæ (antras ir treèias aukðtai) ir virðuti-næ dalá, kurià dengia karnizas su parapetu virðuje.Taèiau jei visi ðie pavadinimai skamba kaip paslap-tingi burtaþodþiai, uþlipkite plaèiais centriniais laip-tais, atverkite sunkias duris, apsidairykite ir viskàsuprasite.Uþëjæ pateksite á restoranà, kuris ðiuo metu uþ-

ima beveik visà pirmà aukðtà. Antras aukðtas � rep-rezentacinis. Virð restorano yra didþioji dviaukðtëserdvës salë, jos galuose � balkonëliai-emporos sudirbtinio marmuro kolonadomis, salonas, galëjæstapti scena, ðalia � �þiemos sodas�. Salono vidury-je � laiptai, vedantys á treèio aukðto balkonà, besi-jungiantá su dar vienu salonu � �mëlynuoju kam-bariu�. Karininkø ramovëje rasime itin patriotiðkainuteikianèiø patalpø: Vytauto seklyèià, �Lietuvið-kàjà svetainæ� � Prezidento kambará ir net vadina-màjà Kunigaikðèiø menæ, dvelkianèià Vytauto lai-kø gotika (projektas �Kovos-Kovalskio, árengë dai-lininkas Jonas Prapuolenis).Visi kiti interjerai nuteikia daug laisviau: treèias

aukðtas skirtas karininkø klubui (valgykla ir ðach-matø kambarys, skaitykla, kortø kambarys, biliar-dinë ir moterø seklyèia); ketvirtame árengtas vieð-butis; rûsyje � ðaudykla ir sporto salë.

Elenos Baronienës ir Petro Vysockio gyvena-masis namas. 1957 m. S. LUKOÐIAUS nuo-

trauka.

Prano Gudavièiaus ir Aleksandos Iljinienësnamas. 2006 m. V. PETRULIO nuotrauka.

Jono ir Gedimino Lapënø daugiabutis gyvenama-sis namas. 2011 m. V. PETRULIO nuotrauka.

Amerikos lietuviø prekybos akcinës bendrovësgaraþas. 2012 m. P. T. LAURINAIÈIO nuo-

trauka.

Karininkø ramovë. 2008 m.V. Petrulio nuotrauka.

KTU ASI archyvo nuotraukos


20 Tapatumo teritorijos/Atmintis

Jolanta VAIÈAITYTË.

Jolanta � vienturtë Adolfo Vaièaièio dukra. Jigimë Australijoje 1954 m. sausio 3 d. Motina �Beatrièë Jakavièiûtë, kilusi ið vyskupo KazimieroPaltaroko giminës (jos motina buvo Paltarokai-të). Kai Jolantai suëjo ðeðeri, su mama iðsikëlë áKanadà. Ten, kur ji gyveno, lietuviø nebuvo. Irmama su ja nekalbëjo lietuviðkai. Kodël � jau ne-paklausi.J. Vaièaitytë buvo talentinga, labai veikli, ádo-

mi asmenybë. Daug kur jà pamëtë gyvenimas �iðsilavinimà gavo net keliuose universitetuose.Visø pirma Toronte ir Kvebeke ágijo filosofijos-lotynø kalbos ir sociologijos-psichologijos baka-lauro diplomus. Dvideðimt vieneriø jau dirboLondone � anglø enciklopedijos leidykloje rin-ko duomenis apie Ðiaurës Afrikà. Po metø darboMaroke, Tunise, Gibraltare nutarë tæsti mokslusSorbonos universitete. Ëmë dëstyti anglø kalbàParyþiuje ir susiþavëjo Oskaru Milaðiumi, pran-cûzø klasiku ið Lietuvos. Paraðiusi knygà, kuriojepsichoanalitiðkai nagrinëjami O. Milaðiaus rað-tai, gavo magistro laipsná. Knygà 1980 m. pran-cûzø kalba iðleido Peterio Lango leidykla Ðvei-carijoje. Siekdama panaudoti ágytà gyvenimo pa-tirtá ryþosi vël studijuoti, ðákart � psichoanalizæ.Jà pasisekë suderinti su muzika, kurià labai bran-gino, tad vëliau jau dirbdama su psichikos ligo-niais naudojo muzikos terapijà. O Lietuvà pri-minë skuduèiai, kuriuos noriai pûtë Jolantos li-goniukai.Nors tëvai buvo iðsiskyræ, tarp dukros ir tëvo

ryðys nenutrûko. Daþniausiai jis buvo palaikomaslaiðkais, o A. Vaièaièiui iðëjus pensijon ir iðsiruo-ðus keliauti po pasaulá, artimiausiai bendrauta

Prancûzijoje. Daug kartø dukra vieðëjo tëvo na-muose Australijoje. A. Vaièaièio skatinama Jolan-ta surado ir savo tëvø þemæ � Lietuvà: á Vilniausuniversiteto vasaros kursus uþsienyje gyvenan-tiems tautieèiams ji nuvyko dar 1978 m. Jolantanorëjo ilgëliau uþtrukti Lietuvoje, deja, nepavy-ko, jai buvo paaiðkinta, kad �psichoanalizë � bur-þuazinis pseudomokslas, kuriam tarybinëj respub-likoj nëra vietos�1.Toji iðvyka Lietuvon buvo visais atþvilgiais

ypatinga ir lemtinga. Per trumpà laikà J. Vaièai-tytë uþmezgë tiek paþinèiø, kad kitam ir kelioli-kos metø tokiai misijai prireiktø. O svarbiausia �taip pamilo Lietuvà ir jos dainas, �kaip tik galipamilti þmogus, kuris visà gyvenimà jas juto sa-vo ðirdyje�2. Protu suvokë, kad jø niekur negalëjogirdëti, nebent ankstyvoje vaikystëje, bet... Tai bu-vo tarsi protëviø ðauksmas. Dar gyvendama Ka-nadoje J. Vaièaitytë dainavo prancûzø, ispanø, an-glø autoriø ir folklorines dainas, taèiau lietuvið-kosios pasirodë visai kitokios, ið jø sklindanti tau-tos dvasia � tarsi antra religija. Vilniuje ypaè di-delá áspûdá padarë Beatrièës Grincevièiûtës dai-navimas.Vis prisimindavo paþintá su kitais meno þmo-

nëmis � Juozu Miltiniu, Vaclovu Blëdþiu. Susi-þavëjo Dalios Saukaitytës eilëraðèiais. Nuo ma-þens mëgusi muzikà, dainà, menà, patikusiemstekstams pati raðë muzikà ir dainavo, pritardamagitara.J. Vaièaitytë, sugráþusi á Paryþiø, su Lietuvos var-

du jau niekada nesiskyrë. Ávairiomis progomis visprisimindavo, kà Lietuvoje maèiusi, su kuo bendra-vusi. Pirmiausia � laiðkuose tëvui, o vëliau � ir spau-doje, vieðuose renginiuose. Nors ir iðtekëjo uþ estøkilmës prancûzo Maurice�o Goutt, Lietuva ir viskas,kas su ja susijæ, buvo svarbiausia. Ypaè tapus Pran-cûzijos lietuviø jaunimo sàjungos pirmininke. Apie

jos organizuojamus minëjimus, vakarus (ne tik Pran-cûzijoje, bet ir kitose ðalyse, kur gyvena lietuviø ko-lonijos) raðë spauda, Jolanta tø laikraðèiø ir þurnalø,kurie nepasiekdavoAustralijos, iðkarpas siøsdavo të-vui, ne viena publikacija palydima jos komentaru.Akivaizdu, kad Jolantai, kuri ne tik mylëjo tëvà irpripaþino já kaip originalø menininkà, jo nuomonëvisada buvo labai svarbi.Toji archyvo dalis ypaè brangi ir tëvui. Visada

buvo brangi. Susipaþinus su ja nesunku ásitikinti,koks graþus tai buvo þmogus, pasinëræs á meno,literatûros, filosofijos ir... medicinos pasaulá.

***

1985 m. pradþioje Jolanta praneða planuojantiParyþiuje atidaryti Baltieèiø namus ir kultûros cen-trà. Iki tol nei lietuviai, nei latviai, nei estai netu-rëjo nuolatinës susitikimø vietos. Baltieèiai ið pla-èiojo pasaulio rinkdavosi J. Vaièaitytës ðeimos tri-jø kambariø bute. Bûdavo net tokiø situacijø, kadvienu metu jame nakvodavo du tautieèiai ið Ka-nados, vienas ið Lietuvos, vienas ið Australijos irdar estas ið Skandinavijos. Nors visi galëjo pasi-naudoti vieðbuèiø paslaugomis, tautinis solidaru-mas buvo svarbiau. O rytà sveèiai namø ðeimi-ninkams sakydavo � jums derëtø surasti didelá na-mà, kuris taptø baltieèiø kultûros centru. J. Vai-èaitytë jau pati buvo apie tai galvojusi, ta temakalbëta ir ávairiø neformaliø diskusijø, draugiðkøsusirinkimø metu.Nuspræsta Baltieèiø namus kurti nedideliame

miestelyje Champigny-sur-Marne, vos dvideðimtminuèiø kelio traukiniu nuo Paryþiaus. J. Vaièai-tytë, kaip pagrindinë ðiø namø organizatorë, ap-gailestavo, kad Prancûzijos lietuviø bendruome-në tam sumanymui neteikia nei moralinës, nei fi-nansinës paramos.

Ðios iðtraukos � ið Leono PELECKIO-KAKTAVIÈIAUS spau-dai rengiamos biografinës monografijos �Kaltas, nes tapo meni-ninku� apie þymø Lietuvos dailininkà, grafikà, knygø iliustruo-tojà Adolfà Vaièaitá. Jose biografo þvilgsnis nukrypsta nuo meni-ninko asmenybës bei kûrybos ir atsigræþia á didþiausià A. Vaièai-èio pasididþiavimà � dukrà Jolantà Vaièaitytæ (1954-2010), ta-lentingà ir veiklià asmenybæ, skleidusià lietuviø kultûrà visamepasaulyje.

Lietuviðkos kultûrosambasadorë


21Muzika

Ilgai galvojau, nuo ko pradëti raðyti. Juk apiemuzikà kalbëti nelengva, ypaè kai nesi jos þinovë,greièiau � tik paprastas þmogus, kuris kiekvienàdienà jos pasiklauso. Daugeliui muzika yra nuola-tinë gyvenimo palydovë: vaþiuodami automobiliumes klausomës radijo, einame á populiariosios mu-zikos koncertus, kiti renkasi filharmonijà ir klasi-kinæ muzikà. Vienà vakarà nusprendþiau klausytistemperamentingos muzikos � þymaus argentinie-èiø kompozitoriaus Astoro Pantaleono Piazzolloskûriniø, atliekamø kvarteto �Ma�Tango�.Vytauto Didþiojo universiteto Menø fakulteto

studentø organizuojamas pasirodymas sulaukë ið-ties didelio susidomëjimo. Edukacinio tipo rengi-nys, lapkrièio 13 d. vykæs Nacionalinio Kauno dra-mos teatro Tavernos salëje, buvo viena VDU me-notyros studentø praktinio darbo daliø. Jis sudo-mino labai ávairià publikà: ne tik studentus, bet irvyresnio amþiaus þiûrovus, mat Kauno dramos te-atras kvarteto �Ma�Tango� pasirodymà átraukë á sa-vo renginiø repertuarà.Kvarteto pavadinimas �Ma�Tango� nuro-

do, jog �Ma� � tai Muzikos akademijos (VDU)studentø atliekama tango muzika. Pasakatlikëjø, jie susibûrë, nes paprasèiausiai nega-lëjo negroti. Fortepijono klaviðais skambino In-drë Gruðelionytë, smuiku grieþë Milda Kaza-kevièiûtë, akordeonais � Laimonas Salijus ir Lu-kas Katinas. Ðis kvartetas muzikinæ veiklà pra-dëjo dar visai neseniai, taèiau aktyviai jà plëto-ja ir koncertuoja ne tik Kaune, bet ir kituoseLietuvos miestuose. Temperamentingojo þanro

�Tango Nuevo� �savo skambesiuprikaustanti muzika

Laura KARPAVIÈIÛTË

Nepaisant kliûèiø, 1985 m. kovo 30 d. J. Vai-èaitytës ir jos vyro dëka Baltieèiø namai Paryþiu-je atidaryti. Jolantos tëvas pritarë ðiai idëjai, o kaiji buvo realizuota, lankësi ten. Atidarant namussusirinko apie ðimtas asmenø ið Prancûzijos, Di-dþiosios Britanijos ir Vakarø Vokietijos, dalyva-vo ir ið Miuncheno atvykusi poetë Eglë Juodval-kë. Vëliau Jolanta prisipaþino: tris dienas ir nak-tis su vyru buvo be poilsio, o pastaràjá mënesá �lyg ant adatø. Taèiau viskas pavyko. Dabar buvobûtina imtis þygiø dël paramos, nes iki ðiol visasiðlaidas dengë ið savo kiðenës.Praëjus dar keleriems metams gimë mintis prie

kultûros namø ásteigti Baltø kalbø ir kultûros mo-kyklà, kad ji organizuotø ávairiø srièiø staþuotesPrancûzijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

***

J. Vaièaitytës gyvenimas vertas knygos. Liekaapgailestauti, kad iki ðiol niekas to nesuprato. Kolkas tik Bronys Raila savo knygoje3 skyrë Jolantaiðiek tiek dëmesio. Deja, vos pusantro puslapio ið440-ies. Taèiau raðytojas labai graþiai pristatoenergingàjà, visapusiðkai talentingà J. Vaièaitytæ.Pasiþymëjau ðá faktà: �1985 m. Jolanta Vaièaitytëparuoðë ilgo grojimo plokðtelæ �Lietuva Paryþiu-je� (Lietuva a Paris), kur ádainavo 15 liaudies dai-nø ir keletà jos paèios sukomponuotø melodijø Da-lios Saukaitytës ir Jono Strielkûno eilëraðèiams.Ádomiai, naujoviðkai, originaliai � në kiek neblo-giau uþ Luokës linø rovëjà, Suvalkijos lygumø grë-bëjà... Savo baritonu dar papildë ir skulptorius An-tanas Monèys.�Gerai prisimenu dienà, kai A. Vaièaitis áteikë

prisiminimui brangià dovanà � Jolantos plokðte-læ, áveikusià tokius didelius atstumus, vos ne pusæpasaulio. Aèiû Dievui ir A. Vaièaièiui, kad ji ne-suduþo.Kiek patikslinu informacijà apie plokðtelæ. Vie-

noje jos pusëje � 12 dainø pagal D. Saukaitytës irJ. Strielkûno tekstus, kitoje � 15 liaudies dainø irviena pagal Maironio þodþius. Plokðtelës virðelá su-kûrë A. Vaièaitis. Net jei nebûtø jo paraðo, nesun-ku atpaþinti meistrà. O viduryje tarp tø daug min-èiø sukelianèiø abstrakcijø � dukros nuotrauka.Kur tik neskambëjo Jolantos atliekama lietu-

viðka daina: Kanadoje, Australijoje, Prancûzijo-je, Olandijoje, Lietuvoje... Ja þavëjosi ir tautie-èiai, ir svetimkalbiai. �Per Kalëdas Jolanta buvopakviesta á Romà dainuoti Popieþiui. Nors ir kaipviliojantis kvietimas, Jolanta atsisakë, nes jau bu-vo pasiþadëjusi atvykti á Australijà, pakviesta M.K. Èiurlionio klubo.�4 �Mûsø pastogëje� pastaro-ji situacija paaiðkinta dar smagiau: �Jolanta raðo,kad ji seniai svajojo apie tokià progà, bet... tëvasir Australijos lietuviai jai net uþ Popieþiø bran-gesni.�5

***

Kuo tapo A. Vaièaièio anûkai? Nei senelio, neimamos pëdom nepasekë. Nors, kita vertus, Minataip pat menininkë, tik labai jau netradicinës sri-ties: baigë specialius mokslus ir tapo cirko klou-ne. O Kolenas � karininkas.

1 Ðaltinis // 1985, Nr. 5. � P. 168.2 Tëviðkës aidai // 1984, lapkrièio 23.3 Bronys Raila. Tave mylëti tegalima ið tolo. �

Chicago: Draugas, 1986. � P. 210-211.4 Tëviðkës aidai // 1984, lapkrièio 23.5 Mûsø pastogë // 1984, lapkrièio 26.

Kvarteto Ma�Tango atliekami A. Piazzollos kuriniai.

� tango � atgaivinimas sulaukia nemaþo þmo-niø susidomëjimo.Þymaus Argentinos kompozitoriaus A. Piazzol-

los 20-osioms mirties metinëms paminëti sureng-tame renginyje prisiminta kompozitoriaus kûryba.Tai vienas autoriø, kûrusiø temperamentingà tan-go muzikà, keitusiø tradiciná jos skambesá. �TangoNuevo� þanras pasiþymi tuo, kad klasikiniai tangoritmai derinami su dþiazo ir klasikinës muzikos ele-mentais.Kvarteto �Ma�Tango� atliekamiems A. Piazzol-

los kûriniams bûdinga iðtæstumas ir nepaprastaiderantis instrumentø sàskambis. Pianino garsaipuikiai papildo akordeonà, ðie � smuikà, taip su-kuriamas originalus, savitas ir ádomus skambesys.Susidarë áspûdis, jog ði muzika labai ávairiapusið-ka: vienu metu gali bûti rami ir staiga pereiti á grei-tà tempà. Sakoma, kad tango � emocijø ðokis, kvie-èiantis þvilgsniu, bet ne þodþiais, o �Tango Nue-vo� yra temperamento muzika, prikaustanti savoskambesiu.Tamsiais rudens vakarais gera bent jau minti-

mis nusikelti á temperamentu þaiþaruojanèias ða-lis. Muzika � puikus bûdas pabëgti nuo pilkos kas-dienybës ir ten pabûti, o panaðûs renginiai � áro-dymas, kad ne tik populiarioji, bet ir kitokio po-bûdþio muzika domina ávairaus amþiaus publikà.

Birutës ÞIOGAITËS nuotrauka


22 Teatras

Lapkritá pasirodþiusios spektakliø jaunai au-ditorijai premjeros liudija, kad vaikams ir pa-augliams kuriantis mûsø teatras � ávairus, o re-þisieriø santykis su publika ir literatûra irgi ski-riasi. Vienam jø svarbiau sukurti solidø, �tik-ram teatrui� bûdingà spektaklá (pasakojama ke-lis deðimtmeèius aprëpianti asmenybës tapsmoistorija; vaidinimas � dviejø daliø, scenografija,kostiumai...), kitam rûpi aktyvus maþøjø þiûro-vø dalyvavimas, garso ir vaizdo technikos tei-kiamos galimybës, linksmos aliuzijos á nûdienà.Turbût nëra vieno �teisingo� kelio � visos teat-ro kelionës savaip ádomios ir nelengvos amatopoþiûriu.

Panevëþieèiø spektaklyje � akademizmodvasia

Panevëþio Juozo Miltinio dramos teatro spek-taklis �Anë ið Þaliastogiø� pagal Kanados raðyto-jos Liusës Modës Montgomeri (Lucy Maud Mont-gomery; 1874-1942) to paties pavadinimo roma-nà tikrai patiks þiûrovø þiûrovø mamoms ir mo-èiutëms (vyrai, deja, retesni sveèiai vaikams skir-tuose vaidinimuose), kurios mëgsta tradiciná �ra-maus bûdo� dramos teatrà: tik sudirþusiø ðirdþiøgali nesujaudinti, anot anotacijos, �istorija apienaðlaitæ, kurios nenorëjo ávaikinti�...Inscenizacijos autorius ir reþisierius Antanas

Gluskinas ásiminë ið karto po pirmo savo reþisuo-to kamerinio spektaklio vaikams Keistuoliø teat-re �Mano senelis buvo vyðnia� (pagal Angelà Na-netti, 2004) jautrumu vaiko (herojaus) vidiniampasauliui, sudëtinga ir neáprasta mirties tema te-atre maþiesiems. Beje, ðá spektaklá Keistuoliai vai-dina iki ðiol. �Anë ið Þaliastogiø� liudija, kad re-þisierius nuosekliai ir kryptingai eina pasirinktukûrybos keliu, tik kodël kyla áspûdis, kad atsidû-rei keliø deðimtmeèiø senumo teatre?Nors naðlaitës, pasiutimo nestokojanèios Anës

Ðerli (aktorë Inga Jarkova) istorija spektaklyje pa-

sakojama kruopðèiai ir ilgai, po vaidinimo (lap-krièio 17 d.) lieka neatsakyti keli svarbûs klausi-mai. Kaip keièiasi mergaitës elgesys, áproèiai, po-þiûris á save ir aplinkinius, vertybës, jai atvykusgyventi pas savo ðeimø nesukûrusius seserá ir broláKatbertus (aktoriai Eleonora Koriznaitë ir Laimu-tis Sëdþius)? Ið kokios aplinkos Anë atvaþiavo,kokie svarbiausi jos biografijos ávykiai? Kuo mer-gaitë suþavëjo sëslius ir konservatyvius ûkinin-kus Katbertus, kad ðie pakeitë savo nuostatas josatþvilgiu (Katbertai laukë berniuko, tinkamo ûkiodarbams, ir ið pradþiø norëjo naðlaitæ gràþinti áprieglaudà)? Vaizduoti scenoje, su kuo ir kiek kar-tø mergaitë susipyko bei susitaikë, kokiø eibiø ið-krëtë, galima ilgai, bet siuþeto siûlas tásta, o hero-jø vidinis gyvenimas nesikeièia. Rimta aktoriøproblema � sceninis bendravimas: kol kas jis�vaizduojamojo pobûdþio�; nepaisant dailaus re-ginio áspûdþio (veikëjø grakðèià plastikà ir povy-zas padëjo kurti choreografas Donatas Bakëjus),santykiams trûksta tikrumo. Anë � hiperaktyvi,nuolat gudrauja, apgaudinëja visus, bet kur tie �tie-sos momentai� spektaklyje, kurie bylotø, ko ji iðtiesø bijo ir trokðta, kas ji ið tikrøjø yra? Galbût iraktoriams suvaidinti deðimties trylikos metø pa-auglius nëra paprasta: norisi bûti þaismingiems, onukrypstama á manieringumà, staipymàsi ir vai-pymàsi.Antroje spektaklio dalyje vaizduojama, kokia

dora ir graþi panelë mokytoja iðaugo ið padauþosAnës, kaip jai simpatizuoja Gilbertas Blaitas (ak-torius Deividas Rajunèius), kadaise mëgæs timp-telëti uþ plaukø, kaip ja þavisi lieþuvautoja kai-mynë Reièelë Lind (aktorë Ligita Kondrotaitë) irmokyklos laikø draugës � lëtapëdë, drovi DianaBari (aktorë Toma Razmislavièiûtë) bei koketëDþosë Paj (aktorë Jolita Skukauskaitë). Þodþiu,pieðiamas idiliðko gyvenimo vaizdas ir perspek-tyva. Ir nors Merilës Katbert brolá iðtinka ðirdiessmûgis suþinojus, kad bankrutavo bankas, kuria-me laikytos santaupos (aktualija � �vaiduoklis�),o pati Merilë � jau senuèiukë, �gyvenimo ratas�sukasi toliau. Gal todël ir scenografë Anþelika Ðul-caitë pasirinko (kampuoto) medinio rato, kuriuoveikëjai spektaklio metu vis eina, lekia, vaþiuoja,idëjà...

Interaktyvumas, humoras ir technologijos

Lëliø teatre principas, kai aktorius kalbasi suvaikais ir pasakoja istorijà, manipuliuodamas ob-jektais ir lëlëmis, yra populiarus. Vilniaus teatro�Lëlë� aktorius Ðarûnas Datenis, savarankiðkaikurdamas �Gaidelá pinigautojà� (Menø spaustu-vës programa jauniesiems menininkams �Atviraerdvë�), dviraèio neiðrado, bet vaikams leido pa-sijusti artistais (ið tiesø retas reiðkinys), á pasakàáterpë ðiuolaikinio gyvenimo atpaþástamumo þen-klø (tai kai kuriuose spektakliuose ypaè þaviai daroir Klaipëdos lëliø teatras), pademonstravo tech-nologijø galimybes kuriant vaizdo ir garso efek-tus. Priminsiu, jog Ð. Datenis studijavo VilniausGedimino technikos universitete (taigi technika jonegàsdina), o Lietuvos muzikos ir teatro akade-

Teatre vaikams �ir jausmingi epiniai pasakojimai,ir ðmaikðèios paþintys su technologijomis

Ridas VISKAUSKAS

Scena ið spektaklio �Anë ið Þaliastogiø�: Merilë Kat

Pan


23Teatras

mijoje jo magistro kurso vadovas buvo AlgirdasMikutis � su pedagogu jaunà lëlininkà sieja pana-ðus humoro jausmas ir (galbût) teatro nesureikð-minimas, polinkis þiûrovø akivaizdoje �dekonst-ruoti� reginá.�Gaidelis pinigautojas� tarsi neturi jokiø �pa-

slapèiø�: ðtai pasirodo du jaunuoliai � Ðarûnas(Datenis) imasi vedëjo (�didþëjo�) vaidmens, pri-stato dailininkà Antanà (Dubrà), ðis sëdasi ant þe-mës prie grafoprojektoriaus (já pasitelkus ant ek-rano projektuojami pasakos personaþai). Tada ak-torius supaþindina publikà su áraðinëjimo ir efek-tø pedalais (angl. loop station), dràsesniems vai-

kams (ir mamytëms) siûlo pabûti parðiuku, ðuniu-ku, arkliuku, ugnimi, t. y. atëjus scenon áraðyti sa-vo skleidþiamus garsus. Ði vieða atrakcija visiemsteikia daug smagaus dþiaugsmo; kiekvienam da-lyviui atlikus numerá negailima plojimø. Vëliauaktorius seka pasakà, o dailininkas tuo metu turispëti nupieðti personaþà arba padëti ið anksto pa-rengtà iðkarpà (ðios tvarkingai guli tarp didelio sà-siuvinio lapø � chaoso nëra). Kartais Antanas ne-spëja pakeisti vaizdo, tada Ðarûnas nepiktai �pa-bara� kolegà. (Kol kas Antanas kaip aktorius ne-sireiðkia, su vaikais nebendrauja, tik slepiasi uþaparato ir paveiksliukø, gal ateityje ásidràsins.)Ðarûnas ðauniai bendrauja su þiûrovais, o An-

tanui tenka atsakomybë uþ vaizdà ekrane. Iðmo-nës ir humoro nestinga, nors antroje spektaklio da-lyje raiðkos priemoniø dar reikëtø paieðkoti. Pub-lika leipsta juokais, kai Senelës mëgstama Viðty-të pristatoma kaip lepûnëlë ir tinginë: ekrane ma-tome, kaip ji mëgaujasi soliariumo malonumais,gulëdama kepsninëje su uþraðu �Grilis�. O pasa-kodamas, kaip Gaidelis eþerà iðgërë, Ðarûnas pa-siûlo visiems susipaþinti, kà reiðkia þodis �Gûþys�.Viskas paprasta � tereikia pasinaudoti �Google�paieðkos sistema: áraðyti þodá �Gûþys� ir perskai-tyti, kas pateikiama �Vikipedijoje�. Tai mums, pa-sinaudodamas iðkarpomis, ir pademonstruoja An-tanas. Tikëtina, po spektaklio viena kita moèiutëslapta nuo anûkëlio ir iðbandë ðià technikos tei-kiamà pagalbà... Tik abejoniø sukëlë reginio pa-baiga, kai demonstruojama autentiðka retro nuo-trauka, vaizduojanti prie pietø stalo susëdusià ðei-mynà. Antanas kiekvienam þmogui pripieðia pa-sakos veikëjo charakteringà detalæ (pvz., berniu-kui, regis, gaidelio skiauteræ), o mergaitës atvaiz-dà uþteplioja, nes pasakoje viðtelë þûva. Ðtai taipkeliais pieðtuko brûkðniais ir sunaikinamas þmo-gus? Baugokas áspûdis.Valstybiniams Vilniaus ir Kauno lëliø teatrams

trûksta jaunos reþisûros pajëgø. Kol kas jaunoskûrybinës energijos nestokoja tik Klaipëdos lëliøteatras. Tikëkimës, po sëkmingo ir galimybes ati-tinkanèio reþisûrinio debiuto Ð. Datenis toliau kursspektaklius, domësis ir kitomis lëliø bei objektøteatro technikomis. Gal �Gaidelis pinigautojas� �naujo lëliø teatro reþisieriaus pradþia?

tbert (Eleonora Koriznaitë), Anë Ðerli (Inga Jarkova),Merilës brolis Matijas Katbertas (Laimutis Sëdþius).evëþio Juozo Miltinio dramos teatro archyvo nuotrauka

Antano DUBROS archyvonuotraukos


24 Teatras/Premjera

Artëja ðventës, ir þmonës vis labiau laukia dova-nø. Ko nors dþiuginanèio ir áspûdingo. Teatrai ðiuometu ir pradeda tokias dovanas �pakuoti�. Didþiøjøtragedijø laikai traukiasi, á scenas þengia graudþiaiðviesios, aðaras pro juokà spaudþianèios istorijos, pa-puoðtos gyvenimo spindesio nërinëliais.Tokià dþiaugsmingà ir kartu tragiðkà, juokingà ir

problemiðkà istorijà apie teatrà pristatys Kauno vals-tybinis muzikinis teatras lapkrièio 30, gruodþio 1, 2,5 d. Muzikinis reviu �Zygfrydo Vernerio kabaretas�Kaune bus pastatytas pirmà kartà, nes iki tol ðis þan-ras nesietas su spektakliui bûdingais elementais. Re-þisierius Kæstutis Jakðtas ilgai ir nesëkmingai beldë-si á raðytojø duris, bet jos taip ir liko uþvertos, nesatsirado kitø neatidëliojamø darbø ir problemø. Ta-èiau noras realizuoti savo sumanymà nedavë ramy-bës. Taip reþisierius kreipësi á arèiausiai esantá þmo-gø � Viktorijà Streièà � ir paskatino jà suregzti siu-þetà, apimantá jø pasirinktus muzikinius kûrinius.Taigi spektaklio libreto autore tapo jau deðimtmetásu Kauno valstybiniu muzikiniu teatru bendradar-biaujanti garsiojo latviø reþisieriaus Janio Streièodukra V. Streièa, pelniusi �Auksiná scenos kryþiø�uþ pagrindiná Sali Boulz vaidmená J. Kanderio miu-zikle �Kabaretas�... Tas �Kabaretas� jau nugyvenosavo gyvenimà, taèiau lyg ir neiðnaudojo visos ener-gijos, buvo ypaèmëgtas þiûrovø, todël tam tikra pras-me apsigyveno ir naujame spektaklyje.Tikriausiai þinote, kas yra teatras teatre, kokios

ðio þanro taisyklës, bet kiekvienas naujas þvilgsnisatranda naujus pasaulius. K. Jakðtas ir V. Streièa vi-siðkai nesidrovi kalbëti apie tai, kad raðydami, galtiksliau, kartu kurdami libretà naudojosi konkreèio-mis taisyklëmis. Kam ið naujo atradinëti dviratá? Nu-statyta aiðki tvarka, duoti patarimai, kas ir kaip turivykti scenoje, kad spektaklis suktøsi lengvai kaipratas � lieka uþpildyti tai aktualiu ir prasmingu turi-niu. Taip ðioms taisyklëms pakluso aktorës ir reþi-sieriaus patirtis, gyvenimo nuotrupos, sutikti þmo-nës, jø pasakojimai ir nuotykiai, kaþkada teatralø ið-tartos frazës. V. Streièa yra studijavusi dramaturgijàLatvijos kultûros akademijoje, be to, seniai raðo kon-certø, renginiø tekstus ir scenarijus, todël sumany-mas, prisipaþino ji, ið pirmo þvilgsnio pasirodë vi-siðkai nesudëtingas: sudëti graþiausià muzikà ir api-pinti jà vientisu siuþetu. Vëliau, þinoma, darbas pa-sigrobë savas aukas.Scenoje pamatysime daugybæ teatralø gyvenimo

peripetijø ir jausmø dramø, aktoriø tarpusavio san-tykius ne tik scenoje, uþkulisiuose, bet ir uþ teatroribø. Spektaklyje daug tiesos ir tikrø situacijø, galë-sime þaisti ieðkodami prototipø arba visiðkai atsiri-boti nuo realybës, pasinerti á teatro þaismæ. Kûrëjaiásitikinæ, jog teatro pasaulis lygiai toks pat intensy-vus kaip ir visa likusysis. Dar daugiau � tai lyg su-maþintas bendro vaizdomodelis, kuriame puikiai ga-

lima pastebëti ligas, neadekvatø poþiûrá á vertybes.Todël atidþiau paþiûrëjæ turëtumëte pastebëti, supras-ti, kur esame. �Þiûrovas aktoriø mato scenos rampøðviesoje kaþkà veikiantá, sklidinà energijos, taèiaunet neásivaizduoja, kiek jam tai kainuoja, kaip jis gy-veno iki tol. Lygiai tà patá galima pasakyti ir apiekitus þmones, kuriø ðeðëlinës pusës daþniausiai ne-pastebime. Niekas neþino, kas dedasi scenoje esan-èio aktoriaus viduje, su kokia grauþatimi jis ðiuometukovoja. Nuo aktoriaus meistriðkumo, jo pasirody-mo priklauso publikos ir kiekvieno þiûrovo dvasinëbûsena, tad artisto pareiga daryti viskà, kad po spek-taklio þiûrovas iðeitø pailsëjæs, pagijæs dvasiðkai. To-dël labai norëjosi papasakoti, kaip mes gyvenameteatre, kaip iðeinama ir ateinama á já, kà veikia ne-matomi darbuotojai, nuo kuriø tiek daug priklauso.Taip ir atsirado siuþetinë linija, kuri daþnai spektak-lyje yra svarbiausia�, � pasakojo reþisierius.�Zygfrydo Vernerio kabarete� þmonës atpaþins

kolegas, draugus, savo jaunystæ, pagaliau save pa-èius, nes tiesos èia labai daug, kaip ir tikrø situaci-jø. Tiesa, realus gyvenimas apipintas iðmone, iliu-zijomis, fantazija. Pabaigoje tikriausiai taip ir liksneaiðku, ar visa tai vyko ið tikrøjø, ar tebuvo iliuzi-ja. Taèiau spektaklis taip tampa neáprastai gyvas,þaiþaruojantis ryðkiais, gyvenimiðkais herojø cha-rakteriais ir emocionalumu, stipria epizodø kaitosenergija. Spektaklis muzikinis, bet reþisierius rizi-kavo � sugriovë tradicijas ir pradëjo já ne uvertiû-ra, o aktoriaus monologu. Ið tiesø K. Jakðto spek-takliai Muzikiniame teatre visada pasiþymëjo dra-mine dinamika.Taèiau drama � tai tik viena jo dalis. Muzika yra

svarbiausias ir viskà lemiantis elementas, todël isto-rija vëliau ásiterpë tarp jos. �Pirmiausia mes pasirin-kome muzikà, o tuomet dëliojome siuþetà. Ji buvopagrindinis variklis ir idëjø ðaltinis. Teatrui reikëjospektaklio, kuriame veiktø daug personaþø, ir tai bu-vo rëmai. Visa kita � mûsø pasirinkimas. Norëjosisurinkti geriausius, mums labiausiai patinkanèiusmuzikinius kûrinius. Keista, istorija sparèiai pradë-jo plëtotis tada, kai sumanëme pabaigà: teatras truk-do iðkilti naujiems dangoraiþiams, ir miesto klerkai,eidami lengviausiu keliu, nusprendþia nuðluoti já nuoþemës pavirðiaus�, � pasakojo V. Streièa.Miuziklo þanras labai ávairiaplanis, plataus spek-

tro: reviu, muzikinë komedija ir drama, roko, vadi-namoji Brodvëjaus, opera, dramos spektaklis su dai-nomis... Reviu leidþia naudoti ávairiø autoriø mu-zikinius kûrinius. Spektaklio kûrëjai dþiaugësi ga-lëdami scenoje pristatyti iðtraukas ið miuziklø, ku-riø veikiausiai niekas Lietuvoje nepastatys. Gerosmuzikos, teigia jie, nëra labai daug, nes opera, ope-retë � sudëtingi þanrai, reikalaujantys daug pastan-gø ir laiko, taèiau ne itin dosniai apmokami. Daþ-niausiai mes þinome kelias iðskirtines miuziklo ari-jas, nes visø jø tobulai paraðyti tiesiog neámanoma �pasitaiko ir geresniø, ir prastesniø, bet ðiame spek-taklyje atrinktos tik paèios stipriausios. Bus prista-

tytas tikras koncentratas. Skambës þinomos garsiau-siø pasaulio miuziklø iðtraukos, o garso kokybæ uþ-tikrins neseniai ásigyta moderni, aukðtos klasës gar-so aparatûra. Spektaklis labai margas ir eklektiðkas,todël kûrëjams teko rimtai padirbëti, kad atrodytødar ir skoningas.Puiki, bet retai girdima muzika, jas siejantis siu-

þetas � dar ne visas spektaklis. Mus stebins atrakty-vûs ðokiai, netikëti akrobatiniai triukai, dainuojan-tys baleto ar ðokanèio choro artistai. Totali ðventë,nes kûrëjai galvojo apie þiûrovus, jø reakcijà, apieteatro pramogà. Nuoðirdi vaidyba, dinamiðkai besi-keièianèios situacijos visada prikausto dëmesá.Þiûrovams paruoðta ir staigmena. Spektaklio ið-

sidëstymas ðá kartà apverstas aukðtyn kojomis: or-kestras �pakabintas� palubëje, o veiksmas �nuleis-tas� á orkestrinæ. Vadinasi, dirigentas diriguos ne-matydamas solistø, o ðie kartu su choru dirigentàma-tys monitoriaus ekrane. Reþisierius prisipaþino, jogtaip atsirado ðiek tiek erdvës, kurios labai trûksta ganasiauroje scenoje. Amfiteatre stovintys orkestro mu-zikantai pagaliau iðeis á rampø ðviesà ir bus visø ma-tomi. �Labai tikiuosi, kad ir ten vyks veiksmas � jiegalës kalbëtis, bendrauti, svinguoti. O orkestro duo-bë virs poþemiu, rûsiu, baru, kuriame vaiðinsis þiû-rovai. Taip spektaklis susisluoksniavo nuo apaèiosiki virðaus. Muzikantai su tuo sutiko, nes tai bendrasvisømûsødarbas.Muzika leis pasirodyti ir atsiskleistikiekvienam, nes pristatoma daug soliniø numeriø.Bus uþtektinai erdvës improvizacijai, potëpiams �þanrai ir dirigento Jono Janulevièiaus orkestruotëstai leidþia daryti, nereikalauja preciziðkumo, nesu-kausto�, � idëjomis dalijosi reþisierius.Kauno muzikiniame teatre jau susiklostë tradici-

ja á spektaklius kviesti kolegas ið uþsienio ar kitømûsø ðalies teatrø. Ðioje premjeroje pagrindiná vaid-mená atliks net trys aktoriai. Darius Meðkauskasvaidino �Kabarete�, todël V. Streièa, raðydama lib-retà, tiesiog girdëjo jo balsà. Kitas dramos teatroaktorius, Vaidotas Martinaitis, pirmà kartà imsis to-kio amplua � jis mokysis dainuoti. O treèiasis atli-këjas � Kauno muzikinio teatro aktorius Þanas Vo-ronovas, kuris sunkiai ryþosi, bet puikiai susidorojosu savo uþduotimi.Reþisierius prisipaþino siekæs, kad spektaklis bû-

tø visø bendras kûrinys. Todël visi ið ðirdies ir sten-gësi. �Vakare duodu uþduotá, pateikiu sumanymà, �prisimena K. Jakðtas, � o ryte jau matau rezultatà �net sunku suprasti, kada tie þmonës dirbo.� Muziki-niame reviu vaidina ne tik þiûrovø pripaþinimo nu-sipelnæ teatro solistai, choro ir baleto artistai. Èiaiðvysime ir kviestiniø Lietuvos teatro bei koncerti-nës scenos þvaigþdþiø: aktorius V. Streièà, V. Mar-tinaitá, dainininkus Jeronimà Miliø, Evelinà Saðen-ko. Spektaklio dailininkë Vilma Galeckaitë-Dab-kienë, choreografai Dainius Bervingis, Gintaras Vi-sockis, chormeisteriai Ramûnas Tilvikas, Rasa Vait-kevièiûtë.

Parengë Audronë MEÐKAUSKAITË

Kà ZygfrydasVerneris veikiakabarete?


25Teatras

Tyliai ir kaþkaip nepastebimai (ar sàmoningainepastebëtai) Kauno dramos teatro Maþojoje sce-noje praðurmuliavo dar viena premjera � Juozo Tu-mo-Vaiþganto komedija �Þemës ar moters�. Taipsutapo, kad tuo metu visas dëmesys buvo nukreip-tas á galø gale rekonstruotà Didþiàjà scenà bei jàapgaubusià �Baltà drobulæ�.Kuklus ir ramus spektaklis � tam tikras þenklas,

tam tikra nuoroda, kad ne visi teatro þmonës persi-sunkæ globalinio postmoderno dvasia, ne visi blû-dija vaizduodami proktologinius apaðtalus, ne vi-siems Lietuva Tëvynë scenoje apibûdinama kaippypë paskutinë, ne visi paniekinamai vypso, iðgir-dæ ar pamatæ kilninantá, taurinantá þodá, ypaè apiemûsø tautà, jos praeitá, tradicijas.Tiesà sakant, dràsø iððûká vis labiau ásivyrau-

janèioje ir átraukianèioje teatrinio neigimo ir cha-mizmo, áþûliø perdirbinëtojø ir banaliø plagiatoriøaplinkoje ðiuo spektakliu metë visa kûrybinë gru-pë, visø pirma reþisûros ëmæsis aktorius Tomas Erb-rëderis. Pasirinkæs beveik neþinomà J. Tumo-Vaiþ-ganto pjesæ �Þemës ar moters� (retsykiais jà darsuvaidina provincijos teatro mëgëjai), jis rizikavokeleriopai.Visø pirma tai tipinë situacijø komedija, nors pa-

raðyta gan gyvai, taèiau primenanti daugybæ pana-ðiø tos lietuviðkos atgimimo �gadynës� scenos vei-

kalëliø, skirtø mëgëjø scenai ir tik savo kelià pra-dedanèiam lietuviðkam teatrui � klojimø ir sceni-niø vakarø repertuarui. Antra, pati tematika nûnaigalëjo pasirodyti neádomi, neaktuali, pasenusi, þo-dþiu, visais atþvilgiais archajiðka. Ið tiesø tai bentproblema � sumitæs senbernis nusprendþia tuoktis.Bet bûtent tada ir iðkyla apsisprendimo tema. It koksBuridano asilas, negalintis pasirinkti tarp dviejø ðie-no kaugiø, komedijos personaþas Gaidys neryþtin-gai trypèioja, neþinodamas, kà rinktis � moterá arþemæ? Þinoma, viskas baigiasi sëkmingai, ne taip,kaip galø gale nudvësusiam minëtam asilui � mûsøsenbernis, kad ir ðiek tiek pakvailintas, uþ nosiespavedþiotas, lieka ir su moterimi, ir su þeme...Taigi tokia trumpa komedijos esmë, ir atrodo,

kad tos senstelëjusios sceninës pirðlybos turëtø virstieiliniu subuitintu vaizdeliu, bet scenoje pamatëmenetikëtà virsmà, netikëtà dvasios pagavà, bûtent tau-tinës dvasios, nes reþisierius sugebëjo ne tik iðvengtimano minëtø pavojø bei seklumø. T. Erbrëderis se-noje pjesëje áþvelgë tautiná unikumà, nepakartoja-màmûsø folkloro ir paproèiø þavesá, tarpusavio san-tykiø tikrumà, charakteriø ávairovæ. O tos áþvalgos,be abejo, visø aktoriø pastangomis, tapo ádomiu,pagaviu, nûdieniðkai skambanèiu, taèiau ypatingapagarba ir supratimu apgaubtu spektakliu.Pagarba ir supratimumûsø tautos kûrybinëms ga-

Tautiniosavitumobeieðkant

Gediminas JANKUS

lioms, sutartinëms, vestuviø paproèiams, visam dva-siniam palikimui, kuris nûnai teatruose yra sàmo-ningai þeminamas, niekinamas, geriausiu atveju nu-tylimas. Tautinis teatras, tautinë dramaturgija, tauti-në dvasia � ðios sàvokos seniai iðguitos ið kai kuriømûsø ðvytinèiø scenos meistrø kosmopolitiniø bokð-tø. Todël T. Erbrëderio ir jo grupës paraiðka tokia-me kontekste yra labai svari ir pagirtina.Aktoriaus (jis, beje, ir pats vaidina Graþá) reþi-

sûra ganëtinai subalansuota, leidþianti pasireikðtiaktoriams, mizanscenos tikslios ir neiðtæstos, itintinkamos ir siuþetà paávairinanèios bei pagilinan-èios liaudies dainos, tampanèios neákyriais saikin-gais (ir prasmingais) veiksmo intarpais (koncert-meisterë � Jolanta Balnytë). Verta pagyros ir daili-ninkë (bent man labiau þinoma kaip aktorë) Aud-ronë Paðkonytë, pateikusi pasiteisinusá sàlygiðkàscenografiná sprendimà. Dràsiai atsisakiusi buiti-nës pjesë atributø, tradiciniø rykø ir rakandø, arba-tinës �samovarø�, stalø, këdþiø, �uslanø�, sieniniølaikrodþiø su gegulëmis ir be, A. Paðkonytë sutei-kë aktoriams galimybæ improvizuoti minimaliomispriemonëmis papildytoje nedidelëje erdvëje.Joje aktoriai ir improvizuoja, ir, kas svarbiausia,

nepervaidindami, neuþsiþaisdami, neðarþuodami.Net jaunieji, kuriems retsykiais bûdinga pasiausti lau-þant tam tikrus ðtampus ar neslepiant ironijos, pa-ðiepti vyresniøjø naudojamas kliðes, ðá kartà ganasantûrûs, taèiau iðradingi ir átaigûs. Buvo dþiugu jøbûryje pamatyti scenos meistræ Auðrà Keliuotytæ(Petrutë), kuri savo personaþui surado sodriø, ásimin-tinø bruoþø, atskleidë jos sàmojá, vidinæ tvirtybæ, pro-to pagavumà. Visa spektaklio moteriðka draugija �Karusë (Giedrë Ramanauskaitë), Graþienë (DaivaRudokaitë) ir minëta Petrutë pasiþymëjo itin tiks-liomis charakteristikomis, vidine derme, papildë vie-na kità spëriai besikeièianèiose situacijose.Neatsiliko ir vyrai, visø pirma pats herojus Gaidys

(Gintautas Bejeris), tasai pernokæs senbernis, niekaipnepasirenkantis, dvejojantis ir svyruojantis � aktoriusnevienpusiðkai traktavo savo personaþà ir tuo tik lai-mëjo. Itin gyvas, ásimenantis ir plastiðkas pirðlio Ru-dþio vaidmená atliekantis Saulius Èiuèelis, kaip visa-da, tiesiog energijos ir improvizacijos pliûpsnis sce-noje. T. Erbrëderio Graþys pasirodo gan trumpai, ta-èiau visai scenai suteikia netikëtà atomazgà.Spektaklis �Þemës ar moters� � viena ið tø retø

tautinio sceninio meno apraiðkø, gyvai primenantiA. Sutkaus Tautos teatro siekius bei idëjas, o mûsølaikais susiðaukianti su P. Bielskio atgaivinta lietu-viðkojo teatro samprata. Ðis entuziastø bûrelis, su-sibûræs tautinio meno gaivinti, vertas ypatingos pa-garbos ir palaikymo.

Donato STANKEVIÈIAUSnuotraukos

Petrutë (Auðra Keliuotytë) ir Rudys (Saulius Èiuèelis).

Graþienë (Daiva Rudokaitë), Karusë (Giedrë Ramanauskaitë) ir Petrutë (Auðra Keliuotytë).


26 Skelbimai/Atmintis

Ilgametë Kauno valstybinio lëliø teatro aktorë �veteranë, pralaimëjusi neilgà nuoþmià kovà su pra-gaiðtinga liga, vëlø lapkrièio 20-osios vakarà iðëjo áAnapusæ.Ramutë gimë ir augo Marijampolëje. Mieste, ku-

ris ne syká bandë tapti Gudûvos kraðto teatriniu cen-tru. Tad, 1956-ais, kai Lietuvos valstybinës konser-vatorijos auklëtiniai atvyko ið Vilniaus ir ëmësi darkartà atgaivinti miesto teatrà, jinai turëjo progos pa-þinti ðá viliojantá kûrybiná dariná, já pamilti, puoselë-dama savo svajonæ tapti aktore.Atvykëliai,- naujojo teatro aktoriai Valerija ir Sta-

sys Ratkevièiai, nusprendæ ákûnyti seniai uþsibrëþtàtikslà - ákurti Lietuvoje profesiná lëliø teatrà, ëmësiburti jam trupæ. Ramutë, dar bûdama MarijampolësII-osios mokyklos abituriente, nuskubëjo ten pirmoji.Reþisierius, iðvydæs dailià, spindinèiomis akimis mer-gaièiukæ perspëjo: �Mieloji, pati tikriausiai svajoji bûtiscenoje? Nieko panaðaus nebus. Èia � lëliø teatras -tu visada bûsi pasislëpusi uþ ðirmos�. Ramutë uþsi-spyrusi kartojo: �Vis tiek noriu... að labai noriu bûtilëliø teatro aktore!�Jos svajonë iðsipildë. Pamaþu, nelengvai mokësi

sunkios lëlininko profesijos, bet iðtvërë. Vëliau visaðirdimi pamilo teatrà, tapusá jos tikraisiais namais, ja-me triûsianèius þmones ir lemtingàjá savo reþisieriøStasá Ratkevièiø.Þinia, jinai nesuþibëjo �þvaigþde� pagal dabar ma-

dingà popso pasaulio sampratà, taèiau tikrai tapo tuoderlinguSuvalkijosdirvosgrumstu,kuriametarpstagro-þio ir gërio daigai... Ramutë, pradëjusi savo kûrybinæatskaità nuo pirmøjø ðio teatro spektakliø �Stebuklin-gas Aladino þibintas�, �Velniø malûnas�, �NykðtukasNosis�,,, �Zuikiø mokykla� ir kt., sukûrë virð 70-tiesávairaus ryðkumo vaidmenø. Po eilës metø, atþymëda-ma savo pirmàjá jubiliejø, á klausimà �Ar esate laimin-ga, dirbdama, bûtent, lëliø teatre?, atsakë - �Jei nebû-èiau laiminga � iðeièiau. Esu laiminga nuo to laiko, kaidarMarijampolëje perþengiau jo slenkstá�. Taèiau svar-biausia, kad Ramutë, ávardijusi teatrà tikrais namais,nesibodëjo jame dirbti ávairius darbus, bûti visuome-niðkai naudinga ir reikalinga ðalia esantiems þmonëms,besidalijant ne vien teatro, bet ir buitiniais rûpesèiais.Niekada nesiskundë savo nesëkmëmis ir neverkðlenodël asmeniniø bëdø. Ramutë mylëjo þmones, todël josnetektis teatro bendrijai skaudi, kelianti neuþpildomàtuðtumà...

Neþinodami, kiek pavieðësime,Trokðtam viskà aprëpt savimi,Gretomis, lyg Èiurlionio procesijoj,Tyliai judam viena kryptimi.Kaip gyvenimo paveldo sumà,Po savæs palikim gerumà. (Antanas Þekas)

Liûdintys bièiuliai

Ramutë Teresë Kabelkaitë(1940 � 2012)

Gruodþio 7-8 d.7 d., penktadiená,8 val. Dalyviø iðvykimas ið Lietuvos raðytojø

sàjungos (K. Sirvydo 6).9.30-11 val. Dalyviø registracija Panevëþio ap-

skrities Gabrielës Petkevièaitës-Bitës vieðojoje bib-liotekoje (Respublikos g. 14).10-11.35 val. Iðkilmingoji dalis. Panevëþio ap-

skrities Gabrielës Petkevièaitës-Bitës vieðosios bib-liotekos 90-asis jubiliejus. Komplimentai. Biblio-tekos konferencijø salëje.11-18 val. �Panevëþio literatûrinës þiemos 2012�

knygø mugë. Dalyvauja leidyklos ið Vilniaus, Kau-no, Klaipëdos, Ðiauliø bei Aukðtaitijos regiono. Bib-liotekos I a. fojë.11.35�12.10 val. Poeto, eseisto, fotografo Alio

Balbieriaus fotografijø parodos �Jono Meko þemë�atidarymas. Dalyvauja Birþø savivaldybësmerë Iru-të Varzienë. Veda Vida Mikelevièiûtë. BibliotekosII a. fojë.13.30�14.50 val. Diskusija �Maironio mirtis ir

gyvenimas�. Veda prof. habil. dr. Viktorija Daujo-tytë-Pakerienë ir dr. Marijus Ðidlauskas. Bibliote-kos konferencijø salëje.15.05�15.20 val. Poeto, literatûros kritiko, fo-

tografo Benedikto Januðevièiaus fotografijø paro-dos �Bièiuliø portretai� atidarymas. Veda VladasBraziûnas, Marija Èièirkienë, kiti. Bibliotekos kon-ferencijø salëje.15.20�16.40 val. Poezijos skaitymai. Veda Re-

gina Katinaitë-Lumpickienë ir Alvydas Ðlepikas.Bibliotekos konferencijø salëje.16.45�17.40 val. Naujausiø poezijos ir pro-

zos knygø pristatymas. Bibliotekos konferenci-jø salëje.19.10�20.45 val. �Panevëþio literatûrinës þie-

mos 2012� sveèiø ir ankstesniøjø metø laureatø kû-rybos vakaras. Veda Sara Poisson ir Viktoras Ru-dþianskas. Bibliotekos konferencijø salëje.20.55�21.35 val. Dailininko Sauliaus Rudziko

(Druskininkai) personalinës tapybos darbø parodos�Pelkynø romantizmas� atidarymas. Dalyvauja fes-tivalio sveèiai, dainininkëVirginija Stundþienë. Ga-lerijoje �2-asis aukðtas� (Vasario 16-osios g. 10).21.45�23.50 val. Muzikinis-literatûrinis �Patar-

masas� ir dailës, fotografijø bei maþmoþiø paroda-aukcionas. Veda DaivaMolytë-Lukauskienë ir Dai-nius Gintalas. Panevëþio lëliø veþimo teatre (Res-publikos g. 30).8 d., ðeðtadiená,10�11 val.Aukðtaitijos regionomoksleiviø skai-

tymai. Veda Birutë Valkiûnienë ir Vytautas Paliu-kas. Bibliotekos konferencijø salëje.11.15�12.15 val. Gruodþio ryto poezijos skai-

tymai. Veda Auðra Kaziliûnaitë ir Benediktas Ja-nuðevièius. Bibliotekos konferencijø salëje.13.25�15.25 val. Eseistikos skaitymai. Veda Jû-

ratë Baranova ir Laimantas Jonuðys. Bibliotekoskonferencijø salëje.15.25�16.25 val. Panevëþio ir Aukðtaitijos re-

giono poetø ir eseistø skaitymai. Bibliotekos kon-ferencijø salëje.16.40�17.40 val. Tarmëðk skaitëmë �Va ain

þmogs par Lietovo: no Baranaucka, pro Mairon,ont ðëndë...�. Dalëvauj folklora ansambëls �Va-lauks� (vadove � Regyn Stumburiene), to þmogokeravoj Vlads Braziûns ë Marks Roduners. Bëb-liotekos konferencijø salej.17.45�18.45 val. Iðkilmingas baigiamasis poezi-

jos ir eseistikos vakaras. Julijono Lindës-Dobilo,Elenos Mezginaitës, Panevëþio mero premijø átei-kimas. �Literatûrinës þiemos Riterio roþës�, �Lite-ratûrinës Jono Meko skrybëlës�, �Literatûrinës la-pës� ir kitø prizø áteikimas. �Rimto ir nerimto (pa-ra)romantiðko� ir �Dedikacijos Gabrielës Petkevi-èaitës-Bitës bibliotekai� eilëraðèiø konkursø lau-reatø, Panevëþio ir Panevëþio kraðto jaunøjø lite-ratø apdovanojimai. Veda Erika Drungytë ir Kor-nelijus Platelis. Bibliotekos konferencijø salëje.19.30 val. Festivalio dalyviø iðvykimas.

XI literatûros festivalis PANEVËÞIOLITERATÛRINË ÞIEMA 2012Skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinëms ir Panevëþio apskritiesGabrielës Petkevièaitës-Bitës vieðosios bibliotekos 90-ajam gimtadieniui

29 d., ketvirtadiená,17 val. Festivalis atidaromas. Skaitymai. I

dalis.20 val. Literatûriniai naktipieèiai uþeigoje

�Uþëjau pas draugà�: naktiniai skaitymai, auto-riniø idëjø dirbtuviø �Vario burnos� leidiniø pri-statymas (Tomas S. Butkus), Georgijaus Jefre-movo muzikavimas, kiti malonûs maþmoþiai.30 d., penktadiená,12 val. Laureato valanda (Danielius Mu-

ðinskas).14 val. Jurgio Kunèino valanda: �Jurgio Kun-

èino kûrybos takais� ( praneðëjas Remigijus Ja-kulevièius), �Gimæs miestely po karo...� � teatroimprovizacijø programa pagal J. Kunèino teks-tus (Alytaus miesto teatro aktoriai Inesa Pilvely-të, Onutë Gudaitytë, Jonas Gaiþauskas, Eugeni-

Lapkrièio 29-30 d. Alytaus Jurgio Kunèino vieðojoje bibliotekoje (Seirijø g. 2)jus Rakauskas, Tomas Kunèinas, Bardas RomasNaidzinavièius).16 val. Skaitymai. II dalis.18 val. Muzikos valanda: Darius Mileris-No-

jus, Laura Misiukevièiûtë ir Þivilë Akranglytë.19 val. Iðkilmingai apdovanojami laureatai. Ug-nies ðou laureatø garbei.Festivalio globëjas: Antanas A. Jonynas. Mo-

deratoriai: Danielius Muðinskas, Antanas A. Jo-nynas.Dalyviai: Andrius Jakuèiûnas, Rolandas Ras-

tauskas, Laura Sintija Èerniauskaitë, AlvydasÐlepikas, Georgijus Jefremovas, Audronë Ur-bonaitë, Audronë Girdzijauskaitë, Ilzë Butku-të, Agnë Þagrakalytë, Gintaras Bleizgys, JuliusKeleras, Gasparas Aleksa, Violeta ÐoblinskaitëAleksa.

In memoriam


27Galerija

Iki gruodþio 19 d. Kauno dailës galerijoje �Aukso pjûvis� (Verslo lyderiø centras (BLC), K. Donelai-èio g. 62) eksponuojama kamerinë vilnietës grafikës Daliutës Ivanauskaitës spalvotø lino raiþiniø paro-da �Dedikacija laikui�.�Ðià parodà sudaro per pastaruosius metus sukurti estampai. Juos sieja seniai pamëgta spalvoto lino

raiþinio technika ir augmenijos motyvai. Tai siekis stebint nuolatinæ gamtos kaità, jos trapumà ir paþei-dþiamumà apmàstyti bëgantá laikà. Esame tik maþa dalelë tarp begalinio laiko ir þaibiðkai prabëganèiosakimirkos�, � teigia D. Ivanauskaitë.D. Ivanauskaitë gimë 1958 m. Jurbarko rajone. Mokësi Juozo Naujalio meno mokykloje, 1983 m.

baigë grafikos studijas Vilniaus dailës institute (dabar VDA ). Nuo 1984 m. dalyvauja parodose, nuo1988 m. � Lietuvos dailininkø sàjungos narë. 2012 m. apdovanota Didþiuoju prizu Raimundo Celatarptautinëje grafikos parodoje Brazilijoje (Mostra Internacionale de Gravugra, Sobral). Dailininkë su-rengë 15 personaliniø parodø, dalyvavo daugiau kaip 70-yje tarptautiniø, grupiniø parodø ávairiose ða-lyse: Australijoje, JAV, Lenkijoje, Ðvedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Kinijoje, Didþiojoje Britanijoje,Vokietijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Italijoje, Olandijoje, Brazilijoje, Bulgarijoje, Rusijoje, Estijoje,Latvijoje.D. Ivanauskaitës kûriniai saugomi Lietuvos dailës muziejuje, Tretjekovo galerijoje Maskvoje, Oki-

navos Sakimi dailës muziejuje Japonijoje, Lodzës miesto galerijoje Lenkijoje, privaèiose kolekcijoseLietuvoje ir uþsienyje.Dailininkë kuria estampo, kaligrafijos srityse, pieðia pastele.

Salomëja Nëris �savo poezija nepraðovë. O gy-venimu ji praðovë kaip ir kiekvienas nuoðirdusþmogus, ir tokie praðovimai amþinybëje yra pa-taikymai á deðimtukà. Manau, ðimtmetis, praëjæsnuo jos gimimo, paliudija, kad ji buvo tobulaivientisa ir savo kanèia, ir savo klaidomis. Salo-mëja � tai visos epochos þaizdos viename kûneir vienoje sieloje�, � prieð aðtuonerius metus ra-ðë dabar jau pats á Amþinybæ iðkeliavæs GintarasBeresnevièius. O S. Nëries, tos �rudenio mar-èios�, kaip viename eilëraðtyje pati raðë, ðiemet108-asis gimtadienis. Ðv. Jurgio baþnyèioje kiek-vieno mënesio paskutinájá sekmadiená vykstan-tys poezijos skaitymai ir pokalbiai apie kûrybàprie Poetø altoriaus ðákart buvo skirti Jai � áþy-miausiai, populiariausiai lietuvei moteriai, apiekurià paraðyta daugybë straipsniø, monografijø,dramø, kuri ryðkiai paveikë keliø mûsø tautoskartø moterø idealà... S. Nëris labai populiari irmylima ne tik dël savo skaudþiø, gelmiðkø irskaidriø eilëraðèiø, bet ir todël, kad mirë jauna.Visi þinome, jog Lietuvoje Maironis ir S. Nërisyra daugiau negu poetai. Maþesnieji broliai pran-ciðkonai Saulius Paulius Bytautas bei sveèias iðKretingos vienuolyno kunigas brolis Bernardas,taip pat raðantis eilëraðèius ir ne vienà jø pasky-ræs Salomëjai, aukojo ðv. Miðias, kuriose visimeldësi ne tik uþ savo mirusius artimuosius, lin-këjo palaimos sunkios operacijos laukianèiai kau-nietei Jurgitai, bet meldësi ir uþ lapkritá mirusiusraðytojus: Vincà Kudirkà, vyskupà Antanà Ba-ranauskà, Vaiþganto kûrybos tyrinëtojà JuozàAmbrazevièiø, S. Neries gyvenimo ir kûrybos ty-rëjà raðytojà Viktorà Aleknà, poetus Mykolà Mie-þiná, Kazá Inèiûrà ir Pranà Lembertà. Aiðku, la-biausiai melstasi uþ poetæ Salomëjà, gimusià lap-krièio 17-ajà, bei jos vienatiná sûnø, kurá labaimylëjo, Sauliø-Balandá Buèà. Renginyje S. Në-ries eilëraðèius skaitë Vida Gricienë, dainas pa-gal jos tekstus atliko Ilona Papeèkytë, apie þmo-niø pamëgtà muziejø ir patrauklià poetës asme-nybæ kalbëjo muziejininkai Ina Aleksaitienë irAlfas Pakënas.

Lietuvai pagraþinti draugijos Kauno skyriusir VDU Botanikos sodo direktorë prof. Vida Mil-daþienë praëjusá savaitgalá pakvietë Maironio ta-lento gerbëjus á Botanikos sodo oranþerijà, kurneáprastoje, labai egzotiðkoje aplinkoje vyko ren-ginys ið ciklo �Dedikacijos Maironiui�. Jo metupristatyta paroda �Maironis ir augalai�, kurià pa-rengë su Botanikos sodu draugiðkus ryðius pa-laikanèios Verðvø vidurinës mokyklos bibliote-kos vedëja Edita Stasiulionienë. Maironio lietu-viø literatûros muziejaus direktorë kalbëjo apieklasikà kaip apie poetà, mëgusá sodininkauti irapdainavusá daugelá augalø, skaitovë Zita Kliba-vièienë perskaitë kunigo ir poeto Rièardo Miku-tavièiaus eilëraðèiø ciklà �Virðûniø paukðtis�,skirtà Maironiui.

Lapkrièio 24 d. �Þalgirio� arenoje Kaunomiesto meras Andrius Kupèinskas ir Grenobliomeras Miðelis Destotas atidarë fotografijø paro-dà �Kaunas-Grenoblis. Susikirtæ þvilgsniai�. Taikaunieèiø ir grenoblieèiø fotomenininkø áþval-gos apie susigiminiavusius miestus.Grenoblieèiai Thierry Chenu ir Thomas Gui-

lemin 2011 m. vasarà lankësi Kaune. Pirmasismenininkas sekë Kauno kasdienybæ ir kûrë em-bleminius, atvirukinius vaizdus. Antrasis ieðko-jo �þmogiðkojo� miesto veido: lankësi pas me-nininkus, dairësi atokiuose Þaliakalnio kampe-liuose.Kauno fotografai Gintaras Èesonis ir Mindau-

gas Kavaliauskas Grenoblyje vieðëjo praëjusiømetø spalá. Gatvës fotografijos ðalininkas G. Èe-

sonis atrado Grenoblá kaip dviratininkø ir sku-banèiø pësèiøjø miestà.M. Kavaliauskas Grenoblá tyrinëjo kaip gyvà

organizmà: þvalgë peizaþà, iðskirtiná kraðtovaiz-dá, lankësi muzikos mokykloje, socialiame jau-nimo centre, gaisrinëje, regbio komandos treni-ruotëje, �fuksø� krikðtynose, tramvajø depe ir ki-tur.Abu lietuviø fotografai atkreipë dëmesá á su-

svetimëjusius ir anonimais virtusius þmones. G.Èesonio fotografijose anonimiðkumas aptariamasfotografuojant þmones ið nugaros ir gretinant suvitrinø manekenais. Keliose M. Kavaliausko gat-vës fotografijose nepaþástamieji �iðtrinami� bal-tomis juostelëmis, dengianèiomis veidus.Pirmasis ðios parodos atidarymas vyko Gre-

noblio miesto rotuðëje.


28 Vilniaus langas

Lietuvos dailininkø sàjungos galerijoje �Arka� ant-radiená atidaryta jau tradicine tampanti �Knygos me-no paroda 2012�. Joje eksponuojami 36 autoriø kûri-niai, dalyvauja visø kartø dailininkai � nuo þymiø vy-resnës kartos iki jaunø, besimokanèiø ar vos tik bai-gusiø Dailës akademijà. Ðiemetinë knygos meno pa-roda yra antroji, nors organizatoriai teigia, jog patitrienalë turi daug senesnes tradicijas, siekianèias Lie-tuvos sovietinio periodo laikus, kai joje dalyvaudavævisø trijø Baltijos ðaliø knygos meno kûrëjai. Ði paro-da vël pretenduoja tapti tradicine ir ásiterpti á platøLietuvos dailës gyvenimà.Praneðama, jog parodoje paskirtos trys piniginës

premijos, vardinis þymaus dailininko Algirdo Stepo-navièiaus apdovanojimas ir penki diplomai. Pirmuo-ju diplomu apdovanotos Ievos Babilaitës-Ibelhaup-tienës miðria technika sukurtos iliustracijos �Vaizdaiið gyvenimo bobulytës ir kt.� (2012). Du antros vie-tos diplomai skirti iliustruotojoms Linai Dûdaitei irLaisvydei Ðalèiûtei, abi dailininkës ávertintos kaippuikios �klasikinës� iliustracijos kûrëjos. L. Dûdai-tës broliø Grimø �Pasakø� iliustracijos yra reikðmin-gas 2011 m. darbas (gavæs jau kelis apdovanojimus),rodantis ir autorësmeistriðkumà, ir jos iliustracijø �grá-þimo linkklasikinës iliustravimo tradicijos� tàsà. Iliust-racijos, kurtos akvarele ir spalvotais pieðtukais, pasi-þymi kruopðèiai iðpieðtomis detalëmis, pateikiamasintriguojantis siuþetas, átraukiantis þiûrovà á iliustruo-jamà laikà. Anot vertintojø, dailininkë L. Ðalèiûtë ásavo knygos �Ar bijai suðlapti?� (2011) akrilu sukur-tas iliustracijas leidþia þvelgti tarsi ið paukðèio skry-dþio, ið virðaus: jos lengvai skaitomos, pasiþymi kû-rëjos profesionalumu, kruopðèiai apgalvotomis kom-pozicijomis, puikiu atlikimu.Ðiø metø knygos meno trienalës naujiena � A.

Steponavièiaus premija, skiriama uþ vaikø knygostradicijø puoselëjimà. Ðiemet ji pirmàkart áteikta dai-lininkui Evaldui Mikalauskui uþ iliustracijas �No-jaus arka�. Knyga jau buvo ávertinta uþ iliustracijasknygos meno konkurse �Vilnius 2011�, taèiau pa-rodoje kûriniai iðsiskiria netradicinës technikos pa-naudojimu: dailininkas akvarelæ lieja tiesiai ant me-dþio plokðtës ir átaigiai perteikia mums gerai þino-mà Ðv. Raðto siuþetà.Parodoje eksponuojamos gerai paþástamos Kæstu-

èioKasparavièiaus iliustracijos.Nusistovëjæs dailinin-ko stilius, puiki atlikimo technika, ðmaikðtus siuþetoparinkimas � tai bruoþai, uþ kuriuos dailininko darbaipelnë ne vienà apdovanojimà. Ðá kartà diplomu dëko-jama uþ iðtikimybæ vaikø knygos iliustracijos menuiir jos garsinimà uþsienyje. Uþ dar kelis kûrinius áteik-ti diplomai. Vienas jø � uþ novatoriðkumà, skirtas Ri-manto Rolios �Zuikiø pasakø� (2009) ir �Pasaulio su-tvërimo� (2010) iliustracijoms. Ðie kûriniai priskirti-ni vadinamajai nesiuþetinei iliustracijai, t. y. kurtai nepagal literatûros tekstà. Iðraiðkingi koliaþai iðsiskiria

ryðkiu individualumu, dominuoja konkretus pieðinysir aiðkus plakatiðkumas, tiksliai perteikiantis idëjà.Diplomu ávertintos jaunosios dailininkës Agnës

Matulionytës iliustracijos �Buk nr. 1 Dreams�, ku-rios iðsiskiria formatu, koloritu, dràsiai demonstruo-jamais skaitmeninës spaudos privalumais. Akivaiz-du, kad jaunoji karta �nesaisto� savo kûrybos su lie-tuviðka tradicija ir ieðko bendrøjø knygos meno ten-dencijø, madingos, aktualios, patrauklios stilistikos.Savità iliustracijos sampratà demonstruoja MartynosStasiulionytës koliaþai, skirti Giedrës Ðirvytës �Sap-nø knygai�, ir lietuviø liaudies pasakø iliustracijos.Parodoje iðsiskiria þaismingi tuðu kurti Martyno Ki-tovo darbai, inspiravæ pagal juos paraðyti tekstà. Rei-kia atkreipti dëmesá, kad ðiuos jautrius, kompozicið-kai subalansuotus pieðinius kuria specialiø dailësmokslø nebaigæs dailininkas, taigi uþ iliustracijø þais-mæ ir harmonijà jam skirtas specialus diplomas.Parodoje dominuoja vaikø knygø iliustracijos. Tei-

giama, kad tokiam susidomëjimui turëjo átakos aktu-alus kontekstas, didesni pastarøjø metø vaikø knygøiliustruotojø pasirodymai. Anot parodos rengëjø, vie-nas reikðmingesniø projektø � Bolonijos vaikø kny-gø mugë 2011, á kurià Lietuva buvo pakviesta garbësvieðnios teisëmis. Tàsyk iðleisti ðiuolaikinës Lietuvosvaikø knygos iliustracijos katalogai, ávertintas soviet-meèio vaikø knygos meno palikimas, atrasti jauniejiðios srities kûrëjai, iðsamiau apþvelgtos vaikø kny-gos, jø leidyba. Didesnio masto specializuotas prisis-tatomasis reginys leido patiems plaèiau pamatyti pas-tarøjø 10 metø Lietuvos vaikø knygos pokyèius, ten-dencijas, kryptis. Parodos rengëjai yra tikri, kad Lie-

tuvoje vaikø knygø leidyba sparèiai ásibëgëjusi, ðiojesrityje dirba visos trys ðiø leidiniø iliustruotojø kar-tos: vaikø knyga turinti savo skaitytojø ir vertintojøaplinkà. Pabrëþiama, jog maþøjø knygos aktualumàskatina ir kitos organizacijos, ypaè IBBY Lietuvosskyrius, dirbantis su vaikø knyga, puoselëjantis joskokybæ, skatinantis geriausiø � raðytojø, iliustruoto-jø, leidëjø � leidiniø apdovanojimus, rengiantis naujøknygø apþvalgas. Per pastaruosius metus iðpopulia-rëjusios paèiø dailininkø iliustruotojø rengiamos vai-kø edukacijos programos su iliustracijø kûrimo bei jøpanaudojimo galimybëmis (Vilniaus knygø mugë irkt.), aktualûs tampa ryðkiausi sovietmeèio vaikø kny-gos kûrëjai (Birutës Þilytës darbø apþvalga Naciona-linëje dailës galerijoje), taip pat jø kurtos knygos �sparèiai perleidþiama vaikø klasika su originaliomisiliustracijomis...Visgi èia derëtø stabtelëti ir pamàstyti: kokia ðia-

me vyksme yra paèios vaikø literatûros � kaip litera-tûros�vieta?Ar ji pastaruojumetunetapomaþiesiemsskirtø kûriniø iliustravimo bandymø poligonu, kur li-teratûros kaip tokios yra maþdaug tiek pat, kiek, sa-kykim,kokiosnors JeronimoLauciaus leidyklos�Trysþvaigþdutës� knygoje � lygiai nulis? Nesinori kà norskategoriðkai teigti, taèiau konkurso �Geriausia metøknyga� patirtis liudija, jog á vaikø literatûros nomi-nuojamø knygø sàraðà, kad ir kaip já stengtøsi pagirtiekspertai ar patys autoriai, nuolat prasprûsta, o tiks-liau kalbant, didþiàjà dalá jo uþima literatûriniu po-þiûriu nelabai vertingi leidiniai, sprangoki ne itin ver-tingø knygeliø tæsiniai (sakykim, Renatos Ðerelytës�Krakatukai kosmose�), na, o ðiemet sulaukëme darir televizinës �þvaigþdës� raðliavos (Nomedos Mar-èënaitës �Lëlë�). Ið esmës gana dràsiai galime teigti,kad prisidengæ kilniu literatûros vardu mes populiari-name ir á uþsienio muges veþame parodyti savo suge-bëjimà kaip literatûrà pateikti kaþkà, kas paèios lite-ratûros kokybei nëra nei svarbu, nei lemiama. Taigi irðià parodà galima vertinti kaip tam tikrà mûsø pastan-gø prisistatyti pasauliui (tegu ir labai siaurame seg-mente) sëkmës istorijos istorijà, bet galima ir sutikti,kad visos vaikiðkø knygø iliustratoriø sëkmës niekonereikð, kol nebus jø talento vertø knygø.Paþymëtina, jog parodà lydi neseniai Anapilin

iðëjusio ir daug prie jos parodos tradicijos puoselë-jimo prisidëjusio Romo Oranto (1949-2012) kûry-ba Ðis faktas tikriausiai svarbus nemaþam bûriuiraðytojø � R. Orantas ilgus metus dirbo Lietuvosraðytojø sàjungos leidykloje, todël jam teko ben-dradarbiauti su daugybe lietuviø autoriø, su kai ku-riais jø dailininkas nuoðirdþiai bièiuliavosi. Ap-skritai visas R. Oranto gyvenimas ir kûryba buvosusijusi su knyga. Kalbama, jog dailininko meni-nis stilius geriausiai atsiskleidë originaliose poezi-jos iliustracijose. Savitas pieðinio charakteris, ku-riam bûdinga subtiliø tonø ir jautriø linijø darna,rami vaizdø ritmo slinktis, sàmoningas pieðiniø ne-uþbaigtumas, specifinis jautrus, beveik puntualis-tinis linijos pobûdis leidþia neklystant atpaþinti ðiodailininko apipavidalintas knygas.

Andrius JAKUÈIÛNAS

Galerijoje �Arka�pristatomas knygosmenas

Kæstuèio KASPARAVIÈIAUS iliustracija

Parodos plakatas.


29Kinas

Graþûs þodþiai tik mirusiesiems

Klausantis ðiø graþiø ir skaudþiø þodþiø buvosunku atsikratyti panaðiomis progomis gimstan-èios minties: kodël Lietuvoje tik mirus meninin-kui sakomi geri þodþiai, aukðtai ávertinami jo dar-bai, o gyvenimo kelias vadinamas iðskirtiniu irprasmingu. Laimë, E. Pleðkytë ir gyva bûdamakartais sulaukdavo pagyrimø ar prizø. 1973 m. jaiskirta LTSR valstybinë premija uþ Kotrynos vaid-mená filme �Herkus Mantas�. 2009-aisiais uþ nuo-

pelnus lietuviðkam kinui ið Amerikos á gimtinæ su-gráþusiai aktorei áteikta �Auksinë gervë�. O kiekanksèiau �dovanëlæ� jai pateikë LR Vidaus reika-lø ministerijos Migracijos departamentas, 2007 m.liepos 3 d. ásakymu Nr. 3K-86 atëmæs ið Jungti-nëse Amerikos Valstijose gyvenanèios E. Pleðky-tës (Gaines) Lietuvos Respublikos pilietybæ. Kar-tu aktorë neteko lietuviðkos pensijos ir socialiniøgarantijø. Ji pasidþiaugë tik tuo, kad lietuviðkospensijos neatëmë anksèiau � gyvendama Ameri-

koje uþ tuos pinigus ji á mokslus leido vienà nað-laitá, o Lietuvoje padëjo iðgyventi dviem ðeimoms.�Dabar esu amerikietë, turinti teisæ gyventi Lie-tuvoje�, � prieð kelerius metus interviu guodësiEugenija.

Brolis pabëgo á Vakarus

Santûrus E. Pleðkytës kûrybos vertinimas ir ne-didelis vaidmenø kraitis sovietmeèiu lengvai pa-aiðkinami dviem aktorës biografijos faktais. Jaujos vaikystë buvo paþenklinta �liaudies prieðo� þy-me. Mat Telðiø apylinkëse gyvenanèios Pleðkiøðeimos neaplenkë þiauri pokario realybë: tëvai bu-vo iðtremti á Sibirà, o jø penki vaikai iðsigelbëjotik vyriausios sesers dëka. Ji átikino sovietø val-dþios atstovus, kad tarnavo sovietø armijoje me-dicinos sesele ir iðpraðë teisæ globoti du savo bro-liukus ir dvi sesutes. Iðgyventi visiems padëjo irgeraðirdþiai kaimynai.Kai Eugenija 1961 m. baigë Lietuvos konser-

vatorijà ir atsidûrë Kauno dramos teatre, jos bro-lis tapo garsaus politinio skandalo herojumi. Ba-landþio 12 d. Vakarø radijo stoèiø klausantys þmo-nës iðgirdo sensacingà praneðimà, kad dvideðimtðeðeriø metø SSRS kapitonas Jonas Pleðkys savolaivà ið Klaipëdos nuplukdë á Ðvedijos Gotlandosalà. Vëliau jis gavo prieglobstá JAV ir ten gyve-no iki pat mirties 1993 m.Kapitono J. Pleðkio akibrokðtas padràsino ir ki-

Nemirtingieji

Gediminas JANKAUSKAS

Aktorë Madonosveidu

Lapkrièio 3-iàjà, eidama 75-uosius metus, mirë Lietuvos kinematog-rafininkø sàjungos narë, teatro ir kino aktorë Eugenija Pleðkytë. Ðiuossausus nekrologo þodþius tuoj pat vieðojoje erdvëje jaudinanèiomis into-nacijomis nuspalvino velionës kolegø ir aukðèiausio rango vadovø komen-tarai. Prezidentës uþuojautoje sakoma: �Itin didelio talento aktorë ir ryð-ki asmenybë E. Pleðkytë aukso raidëmis áraðë savo vaidmenis Lietuvosteatro ir kino istorijoje. Jos vardas ir kûryba plaèiai þinomi uþ Lietuvosribø, vaidinti su ja scenoje ir kine laikë garbe iðkiliausi mûsø bei uþsienioaktoriai. Þinomø teatro ir kino reþisieriø kûrybai ji turëjo didelæ átakà.�Pasak ðalies vadovës, �legendinës mûsø aktorës gyvenimas Lietuvoje irsvetur buvo dramatiðkai susietas su iðsilaisvinimo virsmais�.Pratæsdama gedulingo protokolo intonacijà Seimo Pirmininkë antrino

ðalies vadovei: �Tai buvo asmenybë, su kurios vardu visiems laikams su-augo iðskirtinis Lietuvos kino laikotarpis � tai, kas istorijoje vadinamatautos aukso fondu, o þiûrovø atmintyje ir ðirdyse liko ir lieka kaip paèiostikriausios, paèios skaidriausios vertybës, patys jautriausi iðgyvenimai.�

,,Herkus Mantas�.

�

Eugenija Pleðkytë.


30 Kinas

tus su sovietø valdþia nenorinèius taikstytis disi-dentus. Tiesa, jiems bandymas jûros keliais spruktiá Vakarus baigësi ne taip sëkmingai. Dar vienaslietuvis Simas Kudirka 1970 m. JAV teritoriniuo-se vandenyse ið Klaipëdos refriþeratoriø laivynuipriklausanèios bazës �Tarybø Lietuva� sugebëjoperðokti á JAV kranto apsaugos laivà �Vigilant�ir papraðë politinio prieglobsèio. Pabëgëlis grà-þintas sovietams, bet po keleriø lageriuose pra-leistø metø visgi iðleistas á Amerikà. O dar vienasbandymas 1975 m. nuvaryti kariná laivà ið Rygosá Ðvedijà ðios operacijos vadovui Valerijui Sabli-nui baigësi nuosprendþiu �Tëvynës iðdavystë� irsuðaudymu.J. Pleðkio þygdarbis ákvëpë JAV raðytojà To-

mà Clancy paraðyti romanà �Raudonojo Spalio�medþioklë�, kuriame kuklios dyzeliniø degalø bar-þos vadovas tapo rusø povandeninio laivo kapito-nu Marku Ramijum. Dar labiau ðá personaþà ið-populiarino romano ekranizacija (1990 m., reþi-sierius Johnas McTiernanas), kurioje Markà Ra-mijø suvaidino Seanas Connery. Ið visø lietuvið-kø motyvø filme liko tik viena kapitono frazë: �Aðgimiau Vilniuje.�Labiau atitinkantá tikrovæ dokumentiná filmà

apie Jonà Pleðká �Nuteistas myriop� Lietuvoje su-kûrë reþisierius Henrikas Ðablevièius. Laimë, ðal-tojo karo realybës iðskirti brolis ir sesuo spëjo su-sitikti. Apie skaudþià kelionæ iki pasimatymoAmerikoje papasakojo Birutë Vyðniauskaitë irValdas Babaliauskas dokumentiniame filme �Sa-vi keliai� (2012 m.).

Maþi, bet ryðkûs vaidmenys

1961-aisiais E. Pleðkytë debiutavo kine. Tadadu mokslus kà tik baigæ jauni reþisieriai ArûnasÞebriûnas ir Raimondas Vabalas Lietuvos kinostudijoje kûrë vaidybiná filmà �Kanonada�. Dvie-jø skirtingo temperamento ir pasaulëjautø debiu-tantai bandë susidoroti su Vytauto Rimkevièiausscenarijumi �Miræs kaimas�, kupinu ryðkiø poka-rio epochos konfliktø. Filmas vëliau pripaþintasne itin vykusiu ir padrikos stilistikos kûriniu, su-skilusiu á daugelá geriau ar prasèiau pavykusiøepizodø. Jaunos aktorës E. Pleðkytës suvaidintamokytoja Dovilë labiausiai ásimena ekspresyviaioperatoriaus Jono Griciaus nufilmuotoje simbo-linëje scenoje, kurioje Dovilë, ðokdinanti Bro-niaus Babkausko vaidinamà buoþës pakalikàDrimbà, visai já nuo kojø nuvaro. Ðis beprotiðkotempo epizodas ásimena dar ir todël, kad baigia-si naktiná siautulá perskrodþianèiu pasalûniðku ðû-viu. Visai kaip poetiniame Aleksandro Dovþen-kos ðedevre �Þemë�.Gana ilgai E. Pleðkytei buvo lemta tenkintis

panaðiais nedideliais epizodais. Bet jø vienà kartàpamaèius neámanoma pamirðti. Pavyzdþiui, dvie-juose filmo ,,Laiptai á dangø� epizoduose pasiro-danèios valstieèio Indriûno dukros Ingridos. Vil-niuje stomatologe dirbanti Smetonos laikø kari-ninko Ðatkausko þmona tëvø troboje atrodo kaipatvykëlë ið visai kitos planetos � aukðta, graþio-mis �miestietiðkomis� ðviesiø plaukø bangomis,su elegantiðkais prabangiais puskailiniais ant tra-piø peèiø. Ji ðvelni ir maloni tëvams, bet gali pik-tai riktelëti seseriai Ramunei: �Komsomolka! Vi-sus mus iðduoti nori!� Ji gali bûti gudri kaip la-pë, kai siûlo vyrui fiktyviai iðsiskirti (�Geriau su-gipsuoti sveikà kojà, negu kiðti jà á spàstus�) ir

lipðni su jà tebemylinèiu �ponu virðaièiu� � vals-èiaus milicijos virðininku Aleksynu. Uþ panaðiusnedidelius, bet talpius vaidmenis aktoriai pagrás-tai vadinami epizodø karaliais. Ið tiesø nëra ma-þø vaidmenø, bûna tik maþi aktoriai.

Uþtektø vien Kotrynos vaidmens

Tikriausiai reikðmingiausià ir prieðtaringiausiàvaidmená E. Pleðkytë sukûrë reþisieriaus Marijo-no Giedrio filme �Herkus Mantas� (1970 m.). Uþ-tektø vien jo, kad ðià aktoræ minëtume kaip akto-rinio meistriðkumo lietuviø kine etalonà.Su kryþiuoèiais net dvylika metø narsiai kovo-

jusio legendinio prûsø vado Henriko Montës þmo-na Kotryna iðsiskiria ið visø aktorës vaidintø mo-terø ir plaèiausiu emocijø spektru, ir jaudinanèio-mis moteriðkos meilës bei iðtikimybës intonacijo-mis, ir kaþkokiu nesuvokiamu ikonografiniu gro-þiu. Panaðûs veidai á mus þvelgia ið paveikslø,vaizduojanèiø viduramþiø madonas. Atviri, ðvie-sûs, vidiniu groþiu spinduliuojantys veidai. Apietokius sakoma: �Jie yra tyros sielos atspindys.�Laiminga ir mylinti þmona, kurios dvasinæ ramy-bæ drasko sielvartas dël Kryþiuoèiø ordino ákaitutapusio sûnaus Aleksandro ir pagoniðkiems die-vams aukojamo brolio Hirchalso. Galiausiai patiKotryna vyro bendraþygiø sudeginama ðventajamemiðke uþ tai, kad buvo vokietë. Ðià aukà AntanoÐurnos vaidinamas Mantas aprauda ðirdá verianèio-mis kario aðaromis ir negailestingu priekaiðtu dan-gui: �Koks gi tu niekðas, Vieðpatie, jei leidi kentëtiþmogui daugiau, negu jis gali iðtverti!�Iki panaðiø aukðtumø lietuviø kine maþai kas

buvo pakilæs.

Suaugusiø þmoniø þaidimai

Dël Vytauto Þalakevièiaus filmø lietuviðkas ki-nas sovietmeèiu buvo tapæs pasauliu, kuris priklau-së vyramas. Moterims èia atitekdavo tik motinos,þmonos, sesers, bendradarbës vaidmenys. Ant vie-nos rankos pirðtø nesunku suskaièiuoti tas laimin-gas iðimtis, kai kino pasakojimo centre atsidurda-vo brandþios moters portretas (�Virto àþuolai�,�Moteris ir keturi jos vyrai�). E. Pleðkytës liki-mas panaðiomis dovanomis tikrai nelepino. To-dël ðià spragà teko uþpildyti preciziðkai nuðlifuo-tomis miniatiûromis, kurios këlë nuostabà ir þiû-

rovams, ir kolegoms. Operatorius Jonas Tomaðe-vièius liudija: �Nuostabiausios bûdavo tos scenos,kai trumpame epizode E. Pleðkytë sugebëdavo pa-pasakoti visà savo herojës biografijà. Net nemo-ku papasakoti to jausmo.�Tokiø iðgyvenimø patyrë visi, kurie matë E. Pleð-

kytæ trumpø noveliø filmuose �Surask mane� ir�Suaugusiø þmoniø þaidimai�. Abu ekranuosepasirodë 1967 m. Pirmajame buvo trys atskirosistorijos (�Vasara�, �Ruduo�, �Þiema�), antraja-me � dvi, pavadintos pirmuoju ir antruoju þaidi-mais. Novelëje �Vasara� reþisierius Algirdas Ara-minas ir pagrindiniø vaidmenø atlikëjai E. Pleð-kytë bei Juozas Urmanavièius su elegiðku liûde-siu samprotauja apie efemeriðkà meilës laikinu-mà. Gydytoja Agnë ir lakûnas Eugenijus sugráþ-ta á Palangos miðkelá, kuris dar mena juos sujun-gusá nuostabiausià meilës stebuklà. Trisdeðim-ties metø barjerà perþengusi porelë, anot Euge-nijaus, �ne tokia sena, kad gyventø vien prisimi-nimais, ir ne tokia jauna, kad gyventø be jø�. Odabar ðimtameèiai medþiai iðgirsta skaudþius mo-ters þodþius: �Mums reikia skirtis.� Nes nebeli-ko gyvenimo kasdienybëje paties svarbiausio(�Noriu, kad be ðiokiadieniø dar kartais bûtø norsmaþytës ðventës�).Vos 20 minuèiø trunkanèioje novelëje meilës

tema nuskamba dar keturiose parafrazëse (á gestøkalbà verèiama scena ið �Romeo ir Dþuljetos�, stu-dentø Valës ir Andriaus slëpynës miðke, pamariuvaikðèiojanti senukø pora, net ironiðkai Eugeni-jaus ðvilpaujamas motyvas ið operos �Karmen� ��Manæs nemyli tu...�).Ne maþiau talpus �Antrasis þaidimas�, sukur-

tas pagal Raimondo Kaðausko apsakymà. Jameprovincijos donþuanas vairuotojas Bronius (já bra-vûriðkai suvaidino Regimantas Adomaitis), be di-delio vargo �kolekcionuojantis� vienos naktiesnuotykius, kartà sutinka paslaptingà bendrakelei-væ, kuri patyrusiam ðirdþiø ëdikui pasirodo esàsper kietas rieðutas.Taip aktorës E. Pleðkytës aktoriniø spalvø pa-

letëje atsirado ir ëmë stiprëti svarbus jos kûrybi-nis ir þmogiðkasis dëmuo � kasdienybës kategori-jomis neapibrëþiama paslaptis.�Uþ jos lieka didþiulë, didþiulë paslaptis�, � sa-

ko Eimuntas Nekroðius filmo apie E. Pleðkytæ �Sa-vi keliai� pabaigoje. Tai svarbiausia, kà Aktoriusgali padovanoti pasiliekantiesiems.

,,Laiptai á dangø�.


31Kinas

�Nemunas� rekomenduoja

Gediminas JANKAUSKAS

Savaitgalis prie televizoriaus

1963-iøjø lapkrièio 22 d. Teksaso valstijos Dala-somieste nuskambëjæ ðûviai pakirto trisdeðimt penk-tojo JAV prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy�ogyvybæ. Tikrøjø jo nuþudymo prieþasèiø turbût taipir nesuþinosime, uþtai versijø apie ðá nusikaltimà norsveþimu veþk. Oficialiomis iðvadomis, kurias patei-kë JAV teisingumo ministro Earlo Warreno vado-vaujama komisija, nepatikëjo daugiau nei pusë ame-rikieèiø. Mat komisija teigë, kad prezidento þudikasLee Harvey Oswaldas veikë vienas, nors tai akivaiz-dþiai paneigia ir elementari logika (negali vienasþmogus ið ðautuvo su optiniu taikikliu per ðeðias se-kundes á judantá objektà taikliai iððauti keturis kar-tus), ir nusikaltimo momentu operatoriaus Abraha-mo Zapruderio nufilmuoti Dalaso centru vaþiuojan-èio prezidentinio korteþo kadrai.Oficialia versija netiki ir filmo �JFK: Ðûviai Da-

lase� (penktadienis, 22.35 val., TV1) herojus � pro-kuroras Jimas Garrisonas (aktorius Kevinas Costne-ris). Jis átaria buvus sàmokslà ir turi nenuginèijamøákalèiø. Savo filmà reþisierius Oliveris Stone�as de-dikuoja jauniems � �visiems tiems, kuriuose dar gy-vas tiesos troðkimas�.Romantinæ komedijà �Malonus miestelis� (ðeð-

tadienis, 21.00 val., TV1) verta þiûrëti visø pirmaretro kino mëgëjams. Filme ávyksta neátikëtinas da-

Kitokio kino klube ��Dar vieneri metai�

lykas � paauglys Deividas Vagneris ir jo sesuo Dþe-nifer kartà patenka á TV serialo pasaulá. Kadangi èiavaizduojama ðeðtojo deðimtmeèio Amerika, viskasprimena iki koktumo graþø pasaulá, kuris alsuoja ra-mybe ir tvarka, o gimtieji namai yra visø þmogiðkøvertybiø buveinë. Ðis prieð pusðimtá metø nufilmuo-tas pasaulis nespalvotas, nes toks tuomet buvo vaiz-das amerikieèiø televizoriuose. Bet pamaþu jame at-siranda pirmosios spalvos.Komplikuotø psichologiniø dramø ir kerðto isto-

rijø mëgëjams turëtø patikti �Lemtingas kelias�(ðeðtadienis, 23.00 val., LRT). Koledþo profesoriausYtano Lernerio ir jo þmonos Greisës ðeimà sukreèiatragedija. Avarijoje mirtinai suþalojamas jø sûnus.Tragedijos kaltininkas buvo virðijæs greitá ir, iðsigan-dæs pasekmiø, gëdingai paspruko ið avarijos vietos.Kadangi policijai nepavyko rasti ákalèiø, byla netru-kus nutraukiama. Bet Ytano tokia atomazga tikrainetenkina.Jau senokai maþuosiuose ekranuose nematëme

maniako Hanibalo Lekterio. Reþisieriaus RidleyScotto filme �Hanibalas� (ðeðtadienis, 23.10 val.,BTV) garsusis serijinis þudikas nuo persekiotojø pa-spruko á Europà ir apsigyveno Florencijoje. Prièiup-ti Lekterá uþ senas ir naujas nuodëmes trokðta FTBagentë Klarisë Starling. Savo sàskaitas Lekteriui pa-

Antradiená, gruodþio 4 d., Kitokio kino klubeþiûrësime Kanø kino festivalyje Ekumeninio þiu-ri prizà pelniusá filmà �Dar vieneri metai�, kurá2010-aisiais sukûrë lietuviðko kraujo turintis britøreþisierius Mike�as Leigh.Hipiø epochoje praûþusios ðaunios jaunystës nepa-

mirðæ Tomas ir Dþerë, graþiai senstanti sutuoktiniø po-ra, gyvena savo namuose ramiai, paklusdami natûra-

liai metø laikø kaitai. Gráþæ ið darbø, jie kartu vakarie-niauja, krapðtosi darþe, þaidþia golfà, bendrauja su sû-numi Dþo ir mielai á sveèius kvieèiasi savo vieniðusdraugus. Daþnai pokalbiø tema bûna trisdeðimtmeèioDþo nenoras susirasti sau þmonà. Vieniða yra ir aðtria-lieþuvë kaimynë Merë, kuriai taip patinka ði kompani-ja, kad ji Tomo ir Dþerës namuose jauèiasi kaip savoðeimoje ir net ima piktnaudþiauti poros svetingumu.

Kartais atrodo, tarsi filmo �Dar vieneri metai�herojai atklydo ið Antono Èechovo kûriniø, kuriuo-se psichologinë átampa daþnai kyla visai ne ið ið-orinio dramatizmo. Prisiminkime rusø raðytojo ið-populiarintà formulæ: �Þmonës tiesiog pietauja, otuo metu dûþta gyvenimai.�Pagrindinius vaidmenis atliko Jimas Broadben-

tas, Lesley Manville ir Imelda Staunton.

Filmai tiems, kurie trokðta tiesossiruoðæs pateikti ir milijonierius Meisonas Vergeris,svajojantis bet kokia kaina atsilyginti kanibalui uþklaikiai subjaurotà savo iðvaizdà.Du garsiausi mûsø epochos amerikieèiø aktoriai

Clintas Eastwoodas irMeryl Streep susitiko jaudinan-èioje dramoje �Medisono grafystës tiltai� (sekma-dienis, 12.10 val., LNK), sukurtoje pagal Roberto J.Wallerio knygà, kurià vieningai sutriuðkino JAV lite-ratûros kritikai. Bet milþiniðkas skaitytojø dëmesysiðkëlë jà á bestseleriø virðûnes, kuriose ji iðsilaikë net60 savaièiø. Ðá rekordà galima paaiðkinti tik amþinainepasotinama þmonijos nostalgija paprastoms meilësistorijoms. Þiûrovams lengva susitapanti su simpatið-kais tokiø kûriniø personaþais, o jeigu juos vaidinagarsûs aktoriai, filmo sëkmë taip pat garantuota.Gerø filmø savaitgalá baigs dar viena drama �Pri-

siminkmane� (sekmadienis, 22.50 val., LNK). Stu-dentui Taileriui Houkinsui labai patinka MahatmosGandhi þodþiai: �Visa tai, kà tu gyvenime padarysi,bus nereikðminga. Bet labai svarbu, kad tu tai atlik-tum, nes be tavæs to nepadarys niekas.� Kà tokio la-bai svarbaus galëtø ðioje þemëje nuveikti, Tailerisdar neþino, taèiau likimas pasiûlys jam svarbaus pa-sirinkimo galimybæ.


32 Reklama

Mielieji, norime priminti: jau pats laikas pasirûpinti prenumerataateinantiems 2013 metams. Skaitytojø pageidavimu mûsø savaitraðtiskiek pasikeitë � puslapiai susegti. Sulaukëme laiðkø ir skambuèiø, kadtoks �Nemunas� jums patrauklesnis.

O prenumera � pats patogiausias ir ekonomiðkiausias bûdas mumspasiekti Jûsø namus. Kiekvienà ketvirtadienio rytà savo mëgstamà laikraðtárasite paðto dëþutëje. Ir pigiau, ir kioskuose ieðkoti nereikës.

Prisiminkime ir senà gerà tradicijà padovanoti prenumeratà savodraugams, artimiesiems, sunkiau besiverèianèiai kultûrinei ástaigai argimnazijai.

Mûsø skaitytojams!

Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje.

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 Lt,metams � 99 Lt.

Skaitymo

malonumas

dar niekam

nepakenkë

Rugpjûèio mënesá atostogaujame.


33Vyksmas

Gruodþio 7 d., 17 val. prie Kauno pilies � Kalëdøeglës áþiebimas, ugnies ðou spektaklis �Legenda apieKalëdø sergëtojus�, Kauno miesto muziejaus direk-torës Ritos Garbaravièienës sveikinimas ir dangausþibintø paleidimas. Renginio vedëjas Vilius Kamins-kas.Gruodþio 8 d., 12 val. Rotuðës aikðtëje � Kalëdi-

nio miestelio vaikams atidarymas su þaidimais ir Ka-lëdø Seneliu. Nameliuose �Pasakø namelis� ir �Dirb-tuvëlës� bus sekamos pasakos, rodoma senoji anima-cija, veiks kûrybinës dirbtuvëlës, pasakø knygø mai-nø knygynëlis, kalëdiniø receptø mainai ir t.t. Nuo 13val. �Vièiûnø� ámoniø grupë kaunieèius bei miestosveèius vaiðins þuviene ir ypatingasiais VIÈI koldû-nais. Vaikai bus kvieèiami þaisti �Poledinæ þûklæ� irsuþvejoti ávairiø ámonës produktø bei kitø maloniøsmulkmenø. Kalëdinis miestelis veiks iki sausio 6 d.Gruodþio 8 d., 16 val.Kauno Vienybës aikðtëje �

eglutës áþiebimo ðventë �Vaikai vaikams�. Programo-je: LPF �Saulës smiltys� steigëja Marija Dubickienë,vaikø pop muzikos studija �Tu ir að�, merginø popmuzikos grupë �Glaama�, vaikø pop muzikos grupë�DND�.Gruodþio 8 d., 17.30 val. Kauno Laisvës alëjos ir

S.Daukanto gatviø sankirtoje � eglutës áþiebimo ðven-të. Programoje: V.F.S.A ðokis, Kauno miesto mero

Kauno miesto kalëdiniaiir naujametiniai renginiai

Andriaus Kupèinsko, KTU Ekonomikos, vadybos fa-kulteto dekanës Graþinos Startienës ir V.F.S.A. pir-mininkës Gretos Stupelytës sveikinimai, �AK dancestudio� pasirodymas, Kauno ðampaninis choras.Gruodþio 10 d. prie Kauno arkikatedros bazilikos

pastatoma kalëdinë prakartëlë.Gruodþio 24 d. po Berneliø miðiø � Prakartëlës

palaiminimas prie Kauno arkikatedros bazilikos.Gruodþio 31 d., 23.30 val. Rotuðës aikðtëje �

Naujøjømetø sutikimo koncertas �Pasveikinkimvie-ni kitus!�. Programoje: grupës �EL Fuego� ir �Stu-dentës�. Vedëja Irûna Puzaraitë. 24 val. � ðventinisfejerverkas.Gruodþio 31 d., 23.30 val. Kauno Vytauto Di-

dþiojo karo muziejaus sodelyje � naujametinis varpømuzikos koncertas. Atlikëjai Giedrius Kuprevièius irJulius Vilnonis.Sausio 6 d. Laisvës alëjoje, Vilniaus gatvëje ir Ro-

tuðës aikðtëje � Kauno miesto bendruomenës ðventë�Trys karaliai atkeliavo � visas svietas uþdainavo�.Programoje: 15.30 val. eitynës nuoÐv. arkangeloMy-kolo (Águlos) baþnyèios Laisvës alëja, Vilniaus gatveá Rotuðës aikðtæ; 16.30 val. Rotuðës aikðtëje � kon-certas �Trys karaliai atkeliavo � visas svietas uþdai-navo�. Ugnies fiesta. Koncertuos Kauno miesto fol-kloro ansambliai.

Kauno þiûrovø pageidavimuUþupio dramos teatro �Ðpilkos� vël parodysslaptàsias ðeimyninio gyvenimo vietasArba pakartotinis pasirodymas, kaip iðgàs-

dinti vyrà ir iðvesti ið kantrybës þmonà... idantaistra parodytø savo tikràsias vietas

Gruodþio 1 d. Kauno �Romuvos� kino teatreþiemos sutiktuvëms prieskoniø suteiks Uþupio dra-mos teatro naujausias spektaklis �Ðpilkos�, sukur-tas pagal visame pasaulyje þinomà to paties pava-dinimo Olego Bogajevo pjesæ.Ákvëptas pozityviø þiûrovø atsiliepimø Uþupio

teatras gráþta pakartoti �Ðpilkø� premjeros Kaune.Tai ðeimyninio gyvenimo tragikomedija, pasiro-

danti keisèiausiais vyro ir þmonos pavidalais, virs-tanti grotesku. Kauno þiûrovai pamatys, kokios yrapaties geriausio ðeimyninio gyvenimo plano pasek-mës. Paaiðkëja, jog tai � paties blogiausio plano juo-kas. Atrodo, èia svarbiausias klausimas � kas juok-sis paskutinis? Jis skirtas ir jums, mielas þiûrove.Ne paslaptis, kad ðeimyninis gyvenimas turi sa-

vo banaliøjø pusiø, taèiau smalsumas, þaidþiantis jostereotipais, kartais ágaunapagreitá ir atveria taip geraipaþástamos antrosios pusës neþinomas puses. Tadajus gali iðtikti lengvas ðokas, ir ið kaþkur atiradusimechaninë bomba ims ðokti pasodoblio ritmu.

Taèiau pasadoblis � aistringas ðokis, jis ðoka-mas þaidþiant, jo ðarvai � skraistë, o durklas � ákai-tusi galva. Taip spektaklyje ðoka �Ðpilkø� herojai� trys þmonos ir trys jø vyrai � labai plastiðki, ákai-tæ, bet ðiek tiek iðsiblaðkæ.Juokingi ðokëjai neleis nuobodþiauti þiûrovams.

Jie ðoks lûkesèiø, nusivylimo, sentimentalumo, kan-dþiø replikø, absurdiðkø planø, pasitarimø ir neti-këtø susitikimø ðoká � aiðkinsis tarpusavyje ir at-skirai, kas geresnis, jautresnis ir gudresnis. Kon-vulsiðkai vartys ðeimyninio gyvenimo albumus irieðkos juose santuokos prieþasèiø, tada pasisam-dys kitus nusivylusius vyrus ir þmonas ir... netikë-tai sukurs naujø nuotraukø ðeimyniniams albu-mams.Galbût kiekvienam vyrui ir þmonai vieno ðei-

myninio albumo nepakanka, bendro gyvenimo al-bumø gali bûti labai daug, nes santuoka, pasirodo,itin spalvinga ir ávairi � ji barstoma ne tik þiedla-piais, bet ir prieskoniais.�Ðpilkose� jauna Uþupio dramos teatro kûrybi-

në komanda atiduoda pagarbà ðeimyninio gyveni-mo prieskoniams.

Lina MALAÐKEVIÈIÛTË

GabrielësPetkevièaitës-Bitësatminimo medalis�TarnaukiteLietuvai�Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. ásteigë Lie-

tuvos Respublikos Seimo apdovanojimà � GabrielësPetkevièaitës-Bitës atminimomedalá �Tarnaukite Lie-tuvai�. Medaliai iðkilmingo renginio metu áteikiamikiekvienø metø kovo 30 d. Panevëþyje.Gabrielës Petkevièaitës-Bitës atminimo medalis

�Tarnaukite Lietuvai� skiriamas siekiant skatinti Lie-tuvos visuomenæ ir uþsienio lietuviø bendruomenædirbti valstybës labui ir jos gerovei, reikðti ir ágyven-dinti pozityvias idëjas, brandinanèias visuomenës pi-lietiðkumà, tautinæ savimonæ ir kultûriná sàmoningu-mà. Kasmet skiriama ne daugiau kaip po 5 medaliuskiekvienai kategorijai uþ:1) pilietinæ iniciatyvà valstybës stiprinimo labui;2) filantropinæ veiklà, ypaè jaunøjø kûrëjø skatini-

mà ir rëmimà;3) savanorystës kultûros sklaidà Lietuvoje;4) parlamentarizmo tradicijø puoselëjimà ir sklei-

dimà;5) visuomeniðkai aktualià publicistikà.Medalis skiriamas fiziniams ir juridiniams asme-

nims: Lietuvos Respublikos ir uþsienio valstybiø pi-lieèiams, pilieèiø bendruomenëms, asociacijoms,mokslo, mokymo, kultûros institucijoms ir kitiems as-menims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus.Siûlyti kandidatus apdovanoti ðiuomedaliu turi tei-

sæ valstybës ir savivaldybiø institucijos, ástaigos, aso-ciacijos, mokslo, mokymo, kultûros institucijos, pi-lieèiø bendruomenës, labdaros organizacijos. Vienaismetais siûlyti galima ne daugiau kaip po vienà kandi-datà kiekvienai kategorijai. Iki 2012 m. gruodþio31 d. komisijai pateikiama paraiðka (raðtas) bei ðiedokumentai:1) kandidato gyvenimo apraðymas (CV) arba ins-

titucijos veiklos apraðymas;2) teikianèiosios institucijos rekomendacija (bûti-

na nurodyti, kuriai nominacijai teikiama);3) su nominacija susijusiø kandidato atliktø darbø

sàraðas ir/arba tai liudijantys dokumentai (publikaci-jos, straipsniai apie veiklà, þmoniø liudijimai, paþy-mëjimai, vaizdo medþiaga ir pan.);4) kita galinti bûti reikðminga informacija.Kandidatûrasmedaliui svarsto Seimokanclerio pa-

tvirtinta Gabrielës Petkevièaitës-Bitës atminimo me-dalio �Tarnaukite Lietuvai� kandidatø vertinimo ko-misija. Laureatams apdovanojimo metu áteikiamasmedalis ir medalio liudijimas.Paraiðkas bei reikalingus dokumentus praðome

siøsti adresu: Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius, Lietu-vos Respublika, Gabrielës Petkevièaitës-Bitës atmi-nimo medalio �Tarnaukite Lietuvai� kandidatø verti-nimo komisija. El. paðtas: [email protected], tel. (8 5) 2396320, faksas (8 5) 239 6598.

Akademinio jaunimo kûrybos konkursasVytauto Didþiojo universiteto Lietuviø literatû-

ros katedra skelbia Akademinio jaunimo kûryboskonkursà. Konkurse kvieèiami dalyvauti studentai,gimnazistai ir vyresniøjø klasiø moksleiviai.Konkursui praðome pateikti nepublikuotø teks-

tø, kuriø bendra apimtis 100-350 poezijos eiluèiøarba 6 000-20 000 þenklø, t.y., iki pusës autoriniolanko. Kûriniai turi bûti pasiraðyti slapyvardþiu. At-skirame vokelyje nurodykite vardà, pavardæ, tele-fono numerá, el. paðto adresà ir kur studijuojate armokotës.

Tekstus praðome siøsti 3 egzemplioriais iki 2013metø sausio 15 dienos adresu: Akademinio jauni-mo kûrybos konkursui, Lietuviø literatûros kated-ra, Vytauto Didþiojo universitetas, Donelaièio g.52-212, 44248 Kaunas.Kûrinius vertins Lietuviø literatûros katedros su-

daryta komisija. Konkurso laureatus paskelbsimesausio pabaigoje literatûrinës popietës metu, á ku-rià bus pakviesti visi konkurso dalyviai. Laureatøtekstus VDU leidykla iðleis atskira knyga.

Akademinio jaunimo kûrybos konkursà VytautoDidþiojo universitetoLietuviø literatûros katedra ren-gia nuo 1993metø beveik kasmet.Daugelámetø kon-kursas buvo remiamas poeto Prano Lemberto ðei-mos. Ðio konkurso laureatais yra tapæ Aistë Ptakaus-kaitë, Enrika Striogaitë, Giedrë Kazlauskaitë, Jurgi-ta Butkytë, Aleksandra Fomina, Rimantas Kmita,Aleksas Kablys, Dainius Sabeckis, Mindaugas Va-liukas, Donatas Petroðius, Gvidas Latakas, VaivaGrainytë, Rûta Merèaitienë, Julius Þëkas ir kiti ðian-dien þinomi jaunieji Lietuvos raðytojai ir literatai.Pasiteirauti apie konkursà galite paraðæ el. pað-

tu: [email protected].


93-iojo kûrybinio sezono lapkrièio-gruodþiomënesio repertuaras

29 d., ketvirtadiená, 18 val. Maþojoje scenoje �Inger Hagerup �Stiklinë arbatos su citrina�. Vienosdalies komedija. Reþisierë Danutë Juronytë. Spektak-lio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 25 Lt.Gruodþio 1 d., ðeðtadiená, 15 val., 2 d., sekma-

diená, 9 d., sekmadiená, 12 val. premjera! Didþiojojescenoje � Inesos Paliulytës �Astrida�.Muzikinis spek-taklis vaikams. Reþisierë Inesa Paliulytë. Spektakliotrukmë � 1 val. Bilietø kainos � 15, 20 Lt.1 d., ðeðtadiená, 19 val. Rûtos salëje � Gyèio Iva-

nausko teatras: Alvilës Melkûnaitës �Marko. Kavo-liø kabaretas�. Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Gy-tis Ivanauskas. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietø kai-nos � 41, 51 Lt.2 d., sekmadiená, 12 val.Kauno Paminklinës Kris-

taus Prisikëlimo baþnyèios Konferencijø salëje � pro-jekto �Dialogas � Þodis ir Spalva� 2012Advento ciklo�Belaukiant Kalëdø...� renginys. Solistas MindaugasJankauskas ir pianistë Graþina Zalatorienë. Veiks Si-gitos Grabliauskaitës stiklo paroda. Áëjimas nemoka-mas.2 d., sekmadiená, 18 val. KMD akcija �16 pasi-

prieðinimo smurtui prieð moteris dienø�. Rûtos salëje� Sofi Oksanen �Apsivalymas�. Vienos dalies tragedi-ja. Reþisierius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë � 2 val.Bilieto kaina � 35 Lt.4 d., antradiená, 18 val. Rûtos salëje � Timothee

de Fombelle �Ðvyturys�. Vienos dalies monospektak-lis. Reþisierius Gintaras Varnas. Spektaklio trukmë �1.10 val. Bilieto kaina � 35 Lt.5 d., treèiadiená, 18 val. Maþojoje scenoje � Ma-

riuso von Mayenburgo �Bjaurusis�. Skalpelio pjûvis.Reþisierius Vilius Malinauskas. Spektaklio trukmë �1.30 val. Bilieto kaina � 35 Lt.5 d., treèiadiená, 18 val.Didþiojoje scenoje � �Mo-

deratoriai�. Vienos dalies forumas. Reþisierius An-drius Kurienius. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietokaina � 35 Lt, moksleiviams ir studentams � 20 Lt.6 d., ketvirtadiená, 18 val.Maþojoje scenoje � Ðo-

lomo Aleichemo �Mendelio milijonai�. Vienos dalieskomedija. Reþisierius Algimantas Pociûnas. Spektak-lio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 25 Lt.7 d., penktadiená, 19 val.Didþiojoje scenoje � An-

tano Ðkëmos �Balta drobulë�. Drama. Reþisierius Jo-nas Juraðas. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos� 30, 40, 60 Lt.8 d., ðeðtadiená, 19 val. Didþiojoje scenoje � teat-

ras �Utopia�: Federico Garcia Lorcos �Publika�. Tri-jø daliø spektaklis. Reþisierius Gintaras Varnas. Spek-taklio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 30, 40 Lt.8 d., ðeðtadiená, 18 val.Maþojoje scenoje � Juozo

Tumo-Vaiþganto �Þemës ar moters�. Komedija.ReþisieriusTomas Erbrëderis. Spektaklio trukmë �1 val. Bilieto kaina � 35 Lt.9 d., sekmadiená, 15 val. Ilgojoje salëje � Auðros

Marijos Sluckaitës �Antigonë Sibire�. Vienos daliesdrama pagal Jeano Anouilh�o �Antigonæ�. Reþisie-rius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietøkainos � 20, 35 Lt.9 d., sekmadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �

�Ákvëpimo naktis�: pramoginis floristikos renginys-improvizuota meistriðkumo pamoka. Renginio truk-më � 2 val. Bilietø kainos � 73, 103 Lt.11 d., antradiená, 12 d., treèiadiená, 18 val. Ilgo-

joje salëje � Antono Èechovo �Palata�. Vienos daliesspektaklis. Inscenizacijos autorius ir reþisierius Ro-landas Kazlas. Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilietokaina � 60 Lt.11 d., antradiená, 19 val. premjera! Rûtos salëje �

Danielio Daniso �Gelbëkime meilæ�. Manifestacija.Reþisierius Agnius Jankevièius. Spektaklio trukmë �2 val. Bilieto kaina � 40 Lt.12 d., treèiadiená, 18 val.Maþojoje scenoje � tru-

pë �Degam�: �Tetos�. Autobiografiniø improvizaci-jø spektaklis. Reþisierius Juozas Javaitis. Spektakliotrukmë � 1.30 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.12 d., treèiadiená, 19 val.Didþiojoje scenoje � Vil-

Kauno kamerinis teatras30 d., penktadiená, 18 val. Aleksandro Volodino

�Penki vakarai�. Dviejø daliø romantinë drama. Re-þisierius Algimantas Pociûnas. Spektaklio trukmë �2.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Gruodþio 1 d., ðeðtadiená, 18 val. Fransua Rablë

�Gargantiua ir Pantagriuelis�. Uþstalë tikriesiemsgurmanams (N-18). Reþisierius Stanislovas Rubi-novas. Spektaklio trukmë � 1.55 val. Bilietø kai-nos � 40, 50 Lt.2 d., sekmadiená, 18 val. Eþeno Jonesko �Plika-

galvë dainininkë�. Vienos dalies absurdo komedija.Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 1.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.7 d., penktadiená, 18 val. Leonido Andrejevo �Ju-

das Iskarijotas�. Vyksmas su pertrauka. ReþisieriusStanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë � 2.10 val.Bilietø kainos � 20, 25 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V 14�18 val.,

VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat pla-tina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

29 d., ketvirtadiená, 19 val.Gregory Burke �Gaga-rino gatvë� (N-16). Reþisierius Vytautas Balsys. Spek-taklio trukmë � 1.30 val. Bilietø kainos � 35, 40 Lt.30 d., penktadiená, 19 val. Mario Fratti �Sesuo�

(N-16). Reþisierius Artûras Þukauskas. Spektakliotrukmë � 1 val. Bilieto kaina � 30 Lt.Gruodþio 6 d., ketvirtadiená, 19 val. �Belgrado

trilogija� (�Su Naujaisiais metais, Ana!�) (N-18). Vie-nos dalies spektaklis pagal Biljanos Srbljanoviè pje-sæ. Reþisierius Darius Ramaðauskas. Spektaklio truk-më � 1.50 val. Bilietø kainos � 35, 40 Lt.7 d., penktadiená, 19 val.Aleksej Slapovskij �Nuo

raudonos þiurkës iki þalios þvaigþdës� (N-16). Re-þisierius Darius Rabaðauskas. Spektaklio trukmë �1.50 val. Bilietø kainos � 35, 40 Lt.8 d., ðeðtadiená, 18 val. �Katytë P� (N-18). Pagal

Evos Ensler pjesæ �Vaginos monologai�. ReþisieriusVytautas Balsys. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilie-tø kainos � 35, 40 Lt.Teatro kasa (M.Daukðos g. 34) dirba III�V15�19val.,

VI 15�18 val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.: 4084 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt.

Kauno valstybinis muzikinis teatras30 d., penktadiená, gruodþio 1 d., ðeðtadiená, 2

d., sekmadiená, 5 d., treèiadiená, 18 val. premjera!�Zygfrydo Vernerio kabaretas�. Dviejø daliø muziki-nis reviu. Libreto autorë Viktorija Streièa. Reþisie-rius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Jonas Janulevièius,dailininkë Vilma Galeckaitë, choreografai DainiusBervingis, Gintaras Visockis, chormeisteriai RamûnasTilvikas, RasaVaitkevièiûtë. Spektaklio trukmë� 3 val.Bilietø kainos � 25, 40, 70, 80, 150 Lt.6 d., ketvirtadiená, 18 val. Johano Ðtrauso �Èigo-

nø baronas�. Dviejø daliø operetë. Reþisierius Gedi-minas Ðeduikis, dirigentas Virgilijus Visockis, sce-nografas Andu Dumitrescu (Rumunija), kostiumø irgrimo dailininkas Juozas Statkevièius, choreografasDainius Bervingis, chormeisteriai Ramûnas Tilvikas,Rasa Vaitkevièiûtë. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilie-tø kainos � 25, 40, 70, 80, 150 Lt.7 d., penktadiená, 18 val. Johanno Strausso �Nak-

tis Venecijoje�. Trijø veiksmø operetë. ReþisieriusGintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, dailininkasEldor Renter (Estija). Soektaklio trukmë � 3 val. Bi-lietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.8 d., ðeðtadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Monmar-

tro þibuoklë�. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Kæs-tutis Jakðtas, dirigentas Virgilijus Visockis, dailinin-kë Marija Rubavièiûtë, choreografas Agris Danileviès(Latvija). Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos �15, 30, 45, 50, 100 Lt.9 d., sekmadiená, 18 val. Zitos Bruþaitës �Voro

vestuvës�. Dviejø veiksmø operëlë-baletas vaikams.Choreografas Jurijus Smoriginas, dirigentas Virgili-jus Visockis, scenografë Iveta Ciparytë, kostiumø dai-lininkë Ana Lorens. Spektaklio trukmë � 1.40 val. Bi-lietø kainos � 7, 12, 18, 20, 50 Lt.12 d., treèiadiená, 18 val. Lino Adomaièio �Dul-

kiø spindesys�. Dviejø daliø ðokio spektaklis. Cho-reografai ir libreto autoriai Dainius Bervingis ir Gin-taras Visockis, dailininkë Marija Rubavièiûtë. Bilie-tø kainos � 15, 30, 45, 50, 100 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14,

14.45�18 val., tel. 20 09 33.

29 d., ketvirtadiená, 18 val. Simfoninës muzi-kos vakaras: P. Èaikovskij Variacijos �Rokoko� te-ma ir C. Saint-Sa?nso Koncertas violonèelei ir or-kestrui. Kauno miesto simfoninis orkestras (vado-vas Algimantas Treikauskas). Solistas � tarptautiniøkonkursø laureatas Ruslan Vilensky (violonèelë, Lat-vija). Dirigentas Mrtið Ozolið (Latvija). Bilietø kai-nos � 15, 20, 25 Lt.30 d., penktadiená, 18 val. Simfoninës muzikos

vakaras: G. Fauré Requiem ir H. Wieniawski Kon-certas smuikui ir orkestrui. Lietuvos nacionalinis sim-foninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juo-zas Domarkas). Kauno valstybinis choras (meno va-dovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). Solistai: As-ta Krikðèiûnaitë (sopranas), Liudas Norvaiðas (bosas),Lidia Kovalenko (smuikas, Rusija). Dirigentas Juo-zas Domarkas. Bilietø kainos � 15, 20, 25 Lt.

34 Kampasniaus maþasis teatras: Antono Èechovo �Trys sese-rys�. Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Rimas Tu-minas. Spektaklio trukmë � 3.30 val. Bilietø kainos �38, 53 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30�

19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno valstybinis lëliø teatrasGruodþio 1 d., ðeðtadiená, 12 val. Valerijos ir Sta-

sio Ratkevièiø lëliø muziejuje � �Kiðkis dràsuolis�. Re-þisierius Andrius Þiurauskas. Spektaklis-þaidimas, ku-rá padeda kurti vaikai. Nuo 3 m. Bilieto kaina � 8 Lt.2 d., sekmadiená, 12 ir 14 val. Maþojoje salëje �

�Meðkiuko gimtadienis�. Reþisierë Rasa Bartninkai-të. Muzikinë fëjø pasaka. Nuo 3 m. Bilietø kainos �8, 10 Lt.8 d., sekmadiená, 12 val. Valerijos ir Stasio Rat-

kevièiø lëliø muziejuje � �Sveèiuose pas SkudurinæOnutæ�. Teatralizuotas renginys. Nuo 3 m. ReþisierëElena Þekienë. Bilieto kaina � 8 Lt.9 d., sekmadiená, 12 val. Naujametë premjera Di-

dþiojoje scenoje ir susitikimas su Kalëdø Sene-liu!�Balta sniego þmogeliukø kelionë�. Uþpustyta is-torija apie pasislëpusià Saulæ. Reþisierius OlegasÞiugþda. Bilietø kainos � 10, 12, 15 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�17

val., VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taippat platina Bilietø pasaulis.


29 d., ketvirtadiená, 18 val. Smuiko reèitalis. GrosJuna Armonaitë, akomponuos Marija Geniuðaitë (mo-kytoja Inga Braþionienë). Programoje: H. Eccles, A.E. Gretry, J. S. Bach, G. Pugnani, F. M. Veracini kû-riniai. Áëjimas nemokamas.Gruodþio 1 d., ðeðtadiená, 12 val. XII respubliki-

nis muzikos (meno) mokyklø jaunøjø pianistø festi-valis-maratonas. Koncertuos 39 jaunieji pianistai iðKauno I muzikos mokyklos, Kauno A. Kaèanauskomuzikosmokyklos, KaunoM. Petrauskomuzikosmo-kyklos, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos, Kau-no berniukø chorinio dainavimo mokyklos �Varpe-lis�, Garliavos meno mokyklos, Jiezno muzikos mo-kyklos, Lazdijø meno mokyklos, Veiveriø A. Kuèin-gio meno mokyklos. Áëjimas nemokamas.1 ir 2 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val. Vytau-

to Didþiojo karo muziejaus sodelyje � varpø muzikoskoncertai. Skambës �Þiemos motyvai�. Karilionuskambins Giedrius Kuprevièius.5 d., treèiadiená, 18 val. susitikimas su raðytoju,

dramaturgu, publicistu, Kovo 11-osios Akto signata-ru Kaziu Saja. Vakaro metu bus rodomas dar niekurneskelbtas interviu su K. Sajos kalbinamais iðeivijosraðytojais Ale Rûta ir Broniu Raila. Sveèià kalbinsaktorë Olita Dautartaitë. Áëjimas nemokamas.9 d., sekmadiená, 16 val. prancûziðkai poetiðkas

koncertas �...Tik toji ðviesa...�. Uþburianèius ClaudeDebussy kûrinius gros pianistë Birutë Vainiûnaitë,prancûzø poezijà skaitys aktorë Dalia Jankauskaitë.

35Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: [email protected] adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: [email protected]

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Jurga Tumasonytë,Romualdas Rakauskas,Eugenija Þakienë,Gediminas Jankauskas,Gediminas Jankus,Zenonas Baltruðis,Lina Navickaitë.

Gruodþio 1 d., ðeðtadiená, 17 val. Kamerinës muzi-kos vakaras �Dainos, dainos, dainos�. Raminta Vaice-kauskaitë (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), In-drë Baikðtytë (fortepijonas). Bilietø kainos � 10, 15 Lt.2 d., sekmadiená, 17 val. Tango klasika. Ðv. Kris-

toforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigen-tas Donatas Katkus). Solistas Bjarke Mogensen (akor-deonas, Danija). Dirigentas Donatas Katkus. Progra-moje � kompozitoriø C. Gardelio, A. Piazzollos, J.Gade kûriniai. Bilietø kainos � 15, 20, 25 Lt.3 d., pirmadiená, 18 val.Maskvos valstybinio sim-

foninio orkestro gastrolës bendrovës �Stikliai� 25-me-èio jubiliejaus proga. Solistas Daniil Milkis (smuikas,Rusija). Dirigentas Pavel Kogan (Rusija). Bilietø kai-nos � 30, 50, 70, 100 Lt.5 d., treèiadiená, 18 val. Kamerinës muzikos vaka-

ras. �Chaèaturian trio� (Armënija): Karen Shahgaldy-an (smuikas), Karen Kocharyan (violonèelë), ArmineGrigoryan (fortepijonas). Bilietø kainos � 10, 15 Lt.6 d., ketvirtadiená, 18 val. Juozas Erlickas. Bilie-

tø kainos � 30, 40, 50 Lt.7 d., penktadiená, 18 val. Koncertas, skirtas kom-

pozitoriaus Balio Dvariono 40-osioms mirties meti-nëms. Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. diri-gentas Imans Resnis). Solistai: Asta Krikðèiûnaitë(sopranas), Raimondas Butvila (smuikas). DirigentasModestas Barkauskas. Koncertà vesmuzikologasVik-toras Gerulaitis. Bilietø kainos � 10, 15, 20 Lt.8d., ðeðtadiená, 18val.MarijonoMikutavièiaus ir gru-

pës akustinis koncertas. Bilietø kainos � 60, 70, 80 Lt.9 d., sekmadiená, 14 val. Muzikinë popietë visai

ðeimai: �Marðas � puèiamøjø instrumentø orkestro ka-ralius�. Kauno puèiamøjø instrumentø orkestras�Àþuolynas�, orkestro merginø choreografinë grupë(vadovë Stefanija Kazlauskienë). Dirigentas RièardasKukulskis. Koncerto vedëjas muzikologas Julius Ku-zinas. Bilieto kaina � 10 Lt.9 d. sekmadiená, 19 val. Iðskirtinis Vaido Vyð-

niausko, Kæstuèio Luðo ir Eugenijaus Jonavièiaus pro-jektas �Nakties dþiazo preliudai�. Atlikëjai: VaidasVyðniauskas (vokalas), Eugenijus Jonavièius (gitara),Paulius Stonkus (bosinë gitara), Kæstutis Luðas (kla-viðiniai), Dainius Kaþukauskas (muðamieji), PranasGriðmanauskas (perkusija). Atlikëjams pritars mergi-nø vokalinë grupë �Jazz Little Singers�. Bilietø kai-nos � 15, 20 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II�VII

14�18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat platina Tiketa.

Bilieto kaina � 12 Lt, moksleiviams, studentams, sen-jorams, þmonëms su negalia ir turintiems �Daily Card�nuolaidø kortelæ � 8 Lt.

30 d., penktadiená, 18 val. Maironio lietuviø lite-ratûros muziejuje (Rotuðës a. 13) � koncertas �Ðauki-niaiMaironiui...�, skirta JonoMaèiulio-Maironio 150-meèiui. Programoje: Alberto Navicko, Ramûno Mo-tiekaièio, Nijolës Sinkevièiûtës, Donato Zakaro, Lau-ryno Vakario Lopo, Vytauto Miðkinio chorinës prem-jeros, apipintos Juozo Naujalio kompozicijomis. At-likëjas � Vilniaus miesto savivaldybës choras �Jaunamuzika�, dirigentas Vaclovas Augustinas, reþisieriusir skaitovas Virgilijus Kubilius. Áëjimas nemokamas.Gruodþio 3 d., pirmadiená, 17 val. vakaras �Mai-

ronis ir teatras�. Dalyvauja aktorius Egidijus Stanci-kas, pianistas Rokas Zubovas. Renginys skirtas Mai-ronio metams.

Gruodþio 2 d., sekmadiená, 14 val. Kauno kultû-ros centre �Tautos namai� (Vytauto pr. 79 / Kæstuèiog. 1) � �Boèiø� adventinis vakaras. Dalyvaus: liau-diðkos muzikos ansamblis �Boèiai� (meno vadovasVincentas Kursa), Kauno J. Gruodþio muzikos mo-kyklos mokiniai: Greta Pacevièiûtë, Aurelija Luko-ðiûtë, Ramûnas-Rièardas Reèkus, Modestas Skirius,lûpinës armonikëlës meistras Rimantas Balèiûnas. Áë-jimas nemokamas.7 d., penktadiená, 17 val. labdaros vakaras �Esu

að paukðtis, vëtroj nepaklydæs�, skirtas Bernardo Braz-dþioniomemorialinio namelio iðlaikymui paremti. Da-lyvaus: solistë Rita Preikðaitë, pianistë Beata Ving-raitë, aktorius Petras Venslovas, folkloro ansamblis�Kupolë� (vadovas A. Bernatonis). Áëjimas nemoka-mas. Paramà jau dabar galite pervesti: Dalita Bernar-da Lovett, SEB bankas LT 227044060007725752.12 d., treèiadiená, 18 val. fojë prie didþiosios sa-

lës � Gito Markuèio tapybos darbø parodos �Lietu-vos piliakalniai� atidarymas. Áëjimas nemokamas.

30d., penktadiená, 17 val.NacionalinioM.K.Èiur-lionio dailës muziejaus Paveikslø galerijoje (K. Done-laièio g. 16) � parodos �Ieðkoti moters�, skirtos daili-ninkiø Marcës Katiliûtës (1912�1937), Èernës Perci-kovièiûtës (1912�1941/42), Marijos Raèkauskaitës-Cvirkienës (1912�2004) irDomicelësTarabildaitës-Ta-rabildienës (1912�1985) 100-øjø gimimo metiniø pa-minëjimui atidarymas. Paroda veiks iki gruodþio 30 d.

30 d., penktadiená, 16 val.Baþnytinio paveldomu-ziejuje (Ðv. Mykolo g. 9, 01124 Vilnius) � seminaras�Stebuklingøjø atvaizdø kelionës�. Dalyvauja dr. To-jana Raèiûnaitë, hab. dr. Rûta Janonienë, dr. Jolita Lið-kevièienë, dr. Aistë Paliuðytë, dr. Dalia Panavaitë, Vil-niaus domininkonø vienuolyno prioras kun. Mindau-gas Slapðinskas. Renginys nemokamas.

A. Mickevièiaus vieðojoje bibliotekoje (Trakø g. 10,Vilnius) iki gruodþio 10d. veiks iliustracijø paroda �Ag-nes Indrë. Dvi knygos�. Agnes Indrë � iliustratorë, per20 metø bendradarbiaujanti su ávairioms uþsienio ir Lie-tuvos leidyklomis. Tarptautinës Iliustracijø Parodos Bra-tislavoje (BIB), �Premi Internacional Catalonia D�Illust-racio� (Barselona), nuolatinë Bolonijos Knygø Mugësdalyvë. Ðákart parodoje pristatoma apie 50 iliustraciju iðdviejø jos apipavidalintø knygø � J. Swift �GuliverioKelionës� ir A. Vilimës �Pieðtukinë Sraigë�.Spalvinga technika (pastelë, akvarelë) ir dekoraty-

vi, plakatinë kompozicija leidþia iliustracijà ekspo-nuoti kaip atskirà kûriná. Nepretenzingos, lengvos, kla-sikinës iliustracijos turi komiksø bruoþø ir taikomostiek vaikams, tiek suaugusiems.


36 Galerija/Fotografija

Lapkrièio 22 d. Kauno fotografijos galerija visus pakvietë á Agnës Jonkutës tapybos ir fotografijosparodos �Neregimøjø atvaizdai� atidarymà. Ðtai kaip pati autorë pristato parodà: �Tapybos ir fotogra-fijos darbø ciklas �Neregimøjø atvaizdai� tæsia mano �pasivaikðèiojimà� po tuðèias erdves. Vietas, kurstabtelëjæs laikas. Objektas, kitaip tariant �portretuojamasis�, � nykokas, daþnai gamyklos, poþeminiogaraþo, tuðèio muziejaus ar galerijos interjeras. Pasirinktos vietos sukurtos þmogaus ir þmogui. Uþtikustokià erdvæ be þmoniø uþplûsta keistas tuðtumos jausmas, ko gero, panaðus á tà, kuris apëmë Palæpabudus tuðèiame pasaulyje (J. Sigsgordas �Palë vienas pasaulyje�). Þmogaus atvaizdo nebëra, betvisgi jo buvimas, tiksliau, nuëjimas, yra numanomas.Ádomu vizualiomis priemonëmis prisiliesti prie bûvio, kai niekas nevyksta, yra tik stebëtojas ir gana

nyki aplinka, jokios egzotikos, ðoko, jokiø dekoracijø � lyg iðvalyta, kelianti nuobodulá kasdienybë.Man ádomus þmogus kaip stebëtojas ir tuðèios architektûrinës erdvës, santykis, kai nurimus informaci-niam triukðmui atsiveria kasdienybëje �pasimetæs� groþis. Svarbus ðviesos kelias pavirðiumi, jos pasi-rodymas bei iðnykimas.Fotografija mano darbuose � tik árankis, padedantis atsirasti aliejinei tapybai, pasiekus galutiná re-

zultatà, ji tik numanoma kaip �pilkasis kardinolas�. Ðá kartà parodoje pristatau ir keletà fotografijø,padarytø iðsitraukus ðimtametá mediná aparatà, sumeistrautà mano prosenelio.Ðio sumanymo siekis �paaðtrinti� þvilgsná, pastabumà, pabudinti nuostabà be susijaudinimo, kai

þiûrovui jau nereikës kurti specialios aplinkos, jis pastebës �savaime suprantamus� dalykus.Ar tai ádomu tik man? Ðio bûvio �nevienadieniðkumà� pasitikrinau vël atidarytame renovuotame

Stedelijk muziejuje Amsterdame. Pirkdama bilietà buvau perspëta, kad nepamatysiu muziejaus kolek-cijø, o tik daug tuðèiø erdviø ir keletà specialiai joms sukurtø kûriniø, tad pati muziejaus erdvë ir tapskultûriniu potyriu. Kaip ir pirmà kartà apsilankius ðiame muziejuje, �gyvai� pamatyti modernizmo irpostmodernizmo klasikai smogë, atverdami kûniðkus potyrius. Gadameriðkoji atvertis paskatino do-mëtis stebëtojo patyrimu. Taip ir apsilankius po deðimties metø tame paèiame muziejuje �gavau palai-minimà� ir paskatinimà toliau gilintis á Nieko, Tuðtumos vaizdinio praktiná poveiká þmogui kaip susto-jimo, pauzës bûtinybæ perkrovos pasaulyje.�

nr. 42Œ43 2012 m. gruodþio 12 d. - nemunasrosﬁ traukinys, kurio keleiviais vºl tapo senieji...

Documents