Nuo 1920 05 31 Steigiamajame Seime dirbo vietimo komisijoje, buvo jos vicepirmininkas, priklaus socialdemokrat frakcijai. Dalyvavo mason los Lietuva veikloje. 1920 10 13 pasitrauk i Steigiamojo Seimo ir atsidjo mokslinei veiklai. Nuo 1921 09 01 pradjo dstyti organin chemij Auktuosiuose kursuose, o 1922 02 011924 m. buvo Kauno profesins mokytoj sjungos suaugusij vidurins mokyklos mokytojas. 19221950 m. profesoriavo Kauno universitete, buvo Organins chemijos katedros vedjas, organizavo pirmj organins chemijos laboratorij Kaune. Pareng originali organins chemijos dstymo program, padjo pamatus ios mokslo srities vystymuisi Lietuvoje, steig liaudies universitet.19221924 m. buvo Gamtos fakulteto mokslo tarybos sekretorius, o 19241925 m. ir 19331938 m. VDU sekretorius, 1939 m. universiteto prorektorius studij reikalams. Kadangi buvo aktyvus socialdemokratas, 1940 m. paskirtas rektoriumi. Prasidjus vokiei okupacijai i pareig atleistas bei suimtas. Paleistas S. Ratikiui u j laidavus.19231936 m. redagavo Lietuvos universiteto darbus, o nuo 1930 m. VDU Matematikos ir gamtos fakulteto darbus, Gamtinink draugijos leidiam urnal Gamta. 1940 m. redagavo leidinius Mintis ir Kultra, ra straipsnius urnalams Skardas, arija, Kosmos ir kt. Dalyvavo leidiant Lietuvikj enciklopedij.19441946 m. vl jo rektoriaus pareigas. I vis jg stengsi apsaugoti dstytojus nuo tremties. 1944 m. tapo akademiku, Lietuvos MA viceprezidentu. Pertvarkius Kauno universitet, nuo 1951 m. iki mirties buvo KPI Organins chemijos ir technologijos katedros vedjas. Tyr ir sintetino biologikai aktyvius organinius junginius, ivert geriausi to meto A. Holemano organins chemijos vadovl, kr lietuvikj terminij. Buvo 44 mokslini straipsni autorius ir bendraautorius. Jam vadovaujant apginta 14 disertacij.90-osioms A. Purno gimimo metinms surengta mokslin konferencija, atskiru leidiniu ijo konferencijos mediaga Antanas Purnas (Kaunas, 1971). Ileista Romualdo Baltruio parengta monografija Profesorius Antanas Purnas (Kaunas, 2008).

1967 m. Centre ant namo (V. Putvinskio g. 30) atidengta memorialin lenta: iame name 19331962 m. gyveno chemijos moksl daktaras, akademikas A. Purnas. 2001 m. vir jos buvo pakabintas bareljefas (skulpt. Vladas uklys). Lenta su bareljefu nuplti.

nuotrauka [1971] m. KTU Chemins technologijos fakultete (Radviln pl.19) jo vardu pavadinta laboratorija, atidengta memorialin lenta su bareljefu: Akad. Vlado Purno organins chemijos laboratorija (skulpt. Vladas uklys).

1980 m. Dainavos mikrorajone jo vardu buvo pavadinta gatv (1980 11 17 LKP CK ir LTSR MT nut. Nr. 403).Antanas Purnas gim1881m. vasario 16 d. Tatkonyse (Skapikio vls., Rokikio apskr.) daugiavaikjekininko eimoje. Bdamas gabus vaikas, padedamassesuts Kastuts jau eerimetimoko skaityti, vie-50nuolikos met baigTatkonipradinmokykl. Pinigtolesniam mokymuisi usidirbdavo per iemas mokydamas kaimo vaikus skaityti ir rayti lietuvikai. Carovaldia draudlietuvikod, tad mokyti reikjo slapta,kad nesuiuptandarai. Mokydamas kaimo vaikusAntanukas ugdsavo, bsimo pedagogo, gdius, labaipadjusius jo tolesniame gyvenime. Po savarankikomokymosi jis 1896 m. pavasarpriimtas Liepojosgimnazijos antrjklas. Gimnazijbaig1902 m. irstojo Tartu (caro laikais vadinto Jurjevu) universitetoMatematikos-gamtos fakulteto chemijos skyri. Po keturisemestrstudij, 1904 m. rudenskmingai ilaikstarpkursinius egzaminus, persikl Sankt Peterburgouniversiteto Matematikos-gamtos fakulteto chemijos skyri. Sankt Peterburgo universitete A. Purnas studijavovadovaujamas pasaulinio masto chemikorganik A. Favorskio, V. Tienkos, N. Mentukino. Baigs 1909 m.universitetjis pasiliko dirbti pas prof. A. Favorsk.Studijuodamas Sankt Peterburgo universitete A. Purnassusipaino su savo bsima itikima gyvenimo palydovemona Liuda Vienoinskaite, studijavusia tame paiameuniversitete teis. Juos 1918 m. sutuokkunigas J. Tumas-Vaigantas.A. Purno profesinveikla prasidjo baigus universitet: 19101918 m. Sankt Peterburgo komercinsmokyklos dstytojas, 19151917 m. lietuvibendrojolavinimo kursvedjas, nuo 1917 m. rugsjo Lietuvigimnazijos direktorius, per Pirmjpasaulinkar19161918 m. buvo Lietuvidraugijos nukentjusiems nuokaro elpti Sankt Peterburgo skyriaus pirmininkas, 19151918 m. vakarinikursorganizatorius ir direktorius,1918 m. Lietuvos reikalkomisariato kultros irvietimo skyriaus vedjas, 19191921 m. Rokikioapskrities revoliucinio komiteto vietimo skyriausvedjas, 1919 m. Rokikio gimnazijos direktorius.Nuo 1921 m. jo gyvenimas ir veikla siejama suAuktojo mokslo kursais Kaune, kuriuose jis organizavoorganins chemijos studijas, buvo paskirtas Matematikosgamtos fakulteto profesoriumi, Organins chemijos katedros vedju. ias pareigas jis jo ir susikrusiame Kaunouniversiteto Technologijos fakultete, vliau Kauno politechnikos instituto Chemins technologijos fakultete.A. Purnui teko vadovauti ir visam Kauno universitetui: 19381940 m. prorektorius, 19401941 m. ir 19441947 m. universiteto rektorius, vliau, iki 1962 m., prorektorius. Nuo 1941 m. prof. A. Purnas LietuvosMokslakademijos akademikas ir pirmasis jos viceprezidentas. Po karo, 1945 m., jam suteiktas Lietuvos TSRnusipelniusio mokslo veikjo garbs vardas.Svarbdarbprof. A. Purnui teko atlikti kuriantlietuvikchemijos terminij, aprpinant Chemijos fakulteto studentus vadovliais lietuvikalba. Siekdamas sudaryti studentams palankesnes slygas savarankikai gilinti inias, A. Purnas i vokieikalbos ivertviengeriausito meto auktosioms mokykloms skirtA. Holemano Organins chemijos vadovl, kurileido dar1925 m. Bdamas puikus lietuvikalbos inovas, ne tiksavo paskaitose, straipsniuose ir vertimuose, bet ir recenzuodamas knygas, disertacijas, jis daug dmesio skyrterminologijai ir kalbai tobulinti. A. Purno iniciatyva iruskalbos buvo iversti organins chemijos teoriniokurso ir laboratorinidarbvadovliai. i prof. A. Purno veikla plaiai inagrinta minint 110-sias jo gimimo metines Respublikins konferencijos organinimediagchemijos ir technologijos klausimais, skirtos akademiko A. Purno 110-osioms gimimo metinms paymti, mediagoje (1991 m.).Organizuojant darbKauno universitete, prof. A. Purnui labai naudinga buvo patirtis, 1921 m. gyta Humboldto universitete, Berlyne. Isamios inios apie akad.prof. Antano Purno gyvenim, pedagogindarbir visuomeninveiklpateiktos leidiniuose Antanas Purnas.Kaunas, 1971; Profesorius Antanas Purnas. Kaunas:Technologija, 2008 (autorius prof. R. Baltruis). Vokieiauktjmokyklpavyzdiu buvo kuriamos universitetochemijos laboratorijos, sudaromi mokymo planai. Nuo1926 m. gruodio 19 d. chemins technologijos skyriausmokymo planuose buvo numatytos specialiosios disciplinos: analizinchemija, fizikinir elektrochemija, neorganintechnologija, organintechnologija, cheminaparatra. ProfesoriV. epinskio, F. Butkeviiaus ir A. Purno iniciatyva buvo parengti atitinkamdisciplinvadovliai lietuvikalba. Atsirado keturios pasirenkamos disciplinos: anglies hidrattechnologija, odtechnologija,pluotinimediagir datechnologija, cemento, keramikos ir stiklo technologija.Pokario metais, vl pradjus veikti Kauno VytautoDidiojo universitetui, alia mokymo proceso atgijo irmoksliniai tiriamieji darbai. Jie buvo ypareikalingi Lietuvoje atsigaunanioms pramons akoms. mons kreipdavosi universiteto katedras ir laboratorijas, praydamosatlikti vairias analizes, padti sprsti gamyboje ikylan-ias problemas. Organins chemijos srityje nepakeiiamas konsultantas ir pagalbininkas buvo prof. A. Purnas.1950 m. pabaigoje Kauno valstybinis universitetasbuvo pertvarkytas Kauno politechnikos institut. Organins chemijos katedra 1956 m. pavadinta Organins chemijos ir technologijos katedra. Katedroje buvo ruoiamiodir kailitechnologijos, pluotinimediagcheminstechnologijos, truputvliau dirbtinio ir sintetiniopluoto technologijos ininieriai.Pablogjus sveikatai, nuo 1962 m. rugsjo 1 d. A. Purnas atsisakOrganins chemijos katedros vedjo pareig, perleido jas savo mokiniui, o pats liko dirbti katedrojeprofesoriaus pareigose.Prof. A. Purnas buvo puikus, savo darbmgstantispedagogas, nuoirdus ir atidus kitiems mogus. Pirmosiosrusokupacijos metais, bdamas universiteto rektoriumi,jis nepabijojo ginti u Lietuvos karipagerbimpervlines KGB nagus kliuvusio studento, valdios pragrinti universitet Sibiritremtus dstytojus.urnalistikos enciklopedijoje (Vilnius: Pradai, 1997)nurodoma, kad prof. A. Purnas greta mokslinio, pedagoginio, politinio darbo dalyvavo ir vietjikoje veikloje.Nuo 1901 m. bendradarbiavo leidiniuose Lietuvilaikratis, Naujoji Gadyn, Vilniaus inios, Kova, Skardas, arija, Kosmosas, Naujoji gadyn, 1933 m. Socialdemokrato redakcijos darbuotojas. 19381940 m.redagavo urnalus Mintis ir Kultra, 19231936 m. Lietuvos universiteto darbai, nuo 1930 m. LVDUMatematikos ir gamtos fakulteto darbai, 1936 m. Vytauto Didiojo universiteto inios. 19331936 m. jissu kitais leido urnalMokykla ir visuomen.Pagrindins prof. A. Purno mokslinityrimkryptys, pradtos vykdyti po 1947 m., buvo dvi. Viena j taivietiniaugalins bei gyvulins kilms mediagtyrimas, kita biologikai aktyvijunginisintez. Pirmosios krypties darbai, kuriems vadovavo A. Purnas, buvosusijsu vietinitaniding(raugini) aliavtyrimu,Respublikoje gaminampieno produktir riebalkokybs bei slyg, utikrinanij, analize ir tyrimais. Organins sintezs srityje atliekamdarbtikslas buvo iaminir aminorgisusintetinti biologikai aktyviasmediagas.Prof. A. Purnas buvo puikus aspirantvadovas,mokslinikadrugdytojas, nuolat skatins jsavarankikumir iniciatyv. Jam vadovaujant buvo apginta 14chemijos bei technikos mokslkandidato (daktaro) disertacij. Jis buvo daugelio mokslinidarboficialiuojuoponentu. Moksliniai darbai daugiausia buvo skirti vietinms augalins ir gyvulins kilms mediagoms tirti,biologikai aktyvijunginisintezei. Jis iugdymiusLietuvos pedagogus ir mokslininkus profesorius RomualdBaltru, JuozDegutir StasKutkevii, docentusJonZdanavii, VladKlus, BenediktMilukir kt.1962 m. ruden(lapkriio 5 d.) prof. A. Purnasaminam poilsiui atgulKauno Petrainkapinse.Kapdanai aplanko jo mokiniai, mokinimokiniai irchemikvisuomens atstovai.J. Degut, apgynuskandidatindisertacij, sveikinaakad. A. Purnas su kolegomis (1972 m.)Prof. A. Purno atminimas amintas 1967 m. Kauno centre ant namo (V. Putvinskio g. 30) atidengiantmemorialinlent: iame name 19331962 m. gyvenochemijos moksldaktaras, akademikas A. Purnas. 2001 m.vir jos buvo pakabintas bareljefas (skulpt. Vladas uklys). Deja, lenta su bareljefu nuplta. 1971 m. KTUChemins technologijos fakultete (Radvilnpl. 19) jovardu pavadinta laboratorija, atidengta memorialinlentasu bareljefu: Akad. Vlado Purno Organins chemijoslaboratorija (skulpt. Vladas uklys). 1980 m. Dainavosmikrorajone jo vardu pavadinta gatv.

Istorija

Prof. Antanas Purnas

Prof. Antanas Purnas

Doc. Jonas Zdanaviius

Doc. Jonas Zdanaviius

Prof. habil. dr. Juozas Degutis

Prof. habil. dr. Juozas Degutis

Prof. habil. dr. Romualdas Baltruis

Prof. habil. dr. Romualdas Baltruis

1940 m. spalio 1 d. Technologijos fakultete pertvarkius Bendrosios chemijos katedr buvo kurta Organins chemijos katedra, taiau jos itakomis galima bt laikyti Lietuvos universiteto Kaune Technikos fakultet, kuriame, pagal 1922 m. balandio 12 d. patvirtint universiteto statut, buvo numatytas Chemijos skyrius bei chemins technologijos specialyb.

Pradjusiai gyvuoti Organins chemijos katedrai vadovauti paskirtas Antanas Purnas (Organins chemijos katedros vedjas 19221962). Tai mogus suvaidins vien rykiausi vaidmen Lietuvos mokslo istorijoje organins chemijos studij ir mokslo pradininkas Lietuvoje, organini aliav ir sintezs tiriamj darb vadovas, organini jungini nomenklatros krjas. Nordamas suteikti galimyb studentams savarankikai gilinti inias ir upildyti tuo metu taip trkstam lietuvik vadovli sprag, A. Purnas i vokiei kalbos ivert vien geriausi to meto auktosioms mokykloms skirt A. Holemano Organins chemijos vadovl, kur ileido 1925 m. Taip buvo sudarytas pagrindas lietuvikajai organins chemijos terminologijai ir atsirado slygos pltotis organins chemijos mokslinei literatrai lietuvi kalba. A. Purno iniciatyva i rus kalbos buvo iversti organins chemijos teorinio kurso ir laboratorini darb vadovliai.

Prof. A. Purno vadovaujamas KPI Organins chemijos ir technologijos katedros kolektyvas 1956 m

Pokario metais atkurtos katedros, be mokymo proceso, pradjo rpintis, kaip padti pramons monms pltoti mokslin tiriamj darb. Tuo metu mons neturjo chemini laboratorij, todl kreipdavosi katedras, kad galt atlikti vairias analizes ir bandymus.

A. Purno mokslins veiklos kryptys buvo dvi vietini augalins ir gyvulins kilms mediag tyrimas ir biologikai aktyvi jungini sintez. A. Purnas iugd ir pagrindines organins chemijos universitetines inias suteik eilei student, kurie tapo jo bendradarbiais, drauge pradjusiais organini jungini sintez, ir kiek vliau, paremiant profesoriui, sukr naujas sintetik grupes.

1956 m. liepos 19 d. Organins chemijos katedra buvo pavadinta Organins chemijos ir technologijos katedra, nes joje buvo dstoma ne tik organin chemija, bet rengiami ir organinio profilio ininieriai: od irkaili technologijos, pluotini mediag chemins technologijos, dirbtinio ir sintetinio pluoto technologijos ininierius. Tuo metu katedroje dirbo yms pedagogai ir mokslininkai, profesoriaus akademiko A. Purno mokiniai, vliau tap profesoriais (Romualdas Baltruis, Juozas Degutis ir Stasys Kutkeviius) bei docentais (Jonas Zdanaviius, Vladas Klusis, Benediktas Milukas) ir kt