4 ? REDAKCIJOS SKILTIS

VILNIAUSHIDROGEOLOGIJA

AKCINË BENDROVË

UAB �ÖIAULIÙHIDROGEOLOGIJA� LGSINDIVIDUALIÁMONË

�Geologijos akiraæiù� réméjai:

LIETUVOSGEOLOGIJOSMUZIEJUS

UAB �RAPASTA�UAB �GEOTESTUS�

SWECO BKG

Ì ÖEÖIOLIKTUOSIUS METUS ÛENGIANTGeologùøsàjungos ûurnalo mini jubiliejusLietuvos geologø sàjungos periodinis leidi-nys �Geologijos akiraèiai�, kuriame iðsakomasgeologø bendruomenës poþiûris á iðkylanèiasLietuvoje profesines ir socialines problemas, sa-vo �kelià� pradëjo 1991 m. Pirmasis þurnalo nu-meris spaudai buvo ruoðiamas sausio mënesá,kai sovietø tankø vikðrai ir desantininkø batai try-pë mûsø þemæ. Þurnalo redakcijos skiltyje bu-vo raðoma, kad po tragiðkøjø Sausio 13-osiosávykiø laisvës viltis neiðblëso, kad ji gyva, ji iðsi-pildys. Sausio ávykiø metu mûsø geologinësbendruomenës nariø ir geologiniø katedrø stu-dentø visada bûdavo prie svarbiausiøjø mûsøðalies objektø � Lietuvos Respublikos Seimo,Televizijos bokðto ir LRT pastato Konarskio gat-vëje. Bendromis tautos pastangomis teisë gy-venti laisvoje ðalyje buvo apginta, puoselëta vil-tis iðsipildë. Taèiau laisvë � tai kelias, kurá reikia

nueiti, tai þmoniø savimonës, kraðto kultûros irmaterialinës gerovës raida. Prie ðiø siekiø sten-gësi prisidëti ir Lietuvos geologø sàjunga beijos oficiozas �Geologijos akiraèiai�.Þvelgiant á �Geologijos akiraèius� matyti, kaipper penkiolika metø keitësi þurnalo apimtis ir di-zainas: nuo 25-35 puslapiø ne ant itin gero po-pieriaus atspausdinto �sàsiuvinuko� iki 10 spau-dos lankø apimties spalvoto þurnalo, kuris popie-riaus ir poligrafijos kokybe nenusileidþia panaðiospaskirties uþsienio ðaliø þurnalams. Tokià ið pa-þiûros grynai techninæ þurnalo �metamorfozæ� lë-më ne vien tik redakcijos pastangos. Daug reikð-mës þurnalo raidai turëjo susiformavæs gerø aukð-tos kvalifikacijos specialistø kolektyvas ir geolo-ginës ámonës � pastovûs þurnalo rëmëjai. Tai lei-dþia manyti, kad geologijos mokslas ir verslas Lie-tuvoje gyvuoja, kad, neþiûrint darbø planavimo ir

5? REDAKCIJOS SKILTISvykdymo virsmo, veiklos privatizavimo �peripeti-jø�, specialistø kartø kaitos, geologijos verslo,mokslo ir studijø bei valdymo institucijø sistemasugebëjo prisitaikyti prie rinkos sàlygø ir yra pa-jëgi spræsti valstybës geologines problemas.Visus praëjusius 15 metø ir tikriausiai artimiau-sioje ateityje þurnalo paskirtis bus trejopa: puo-selëti Lietuvos geologø bendruomenës nariø tar-pusavio supratimà; skleisti informacijà apie vyk-domus geologinius tyrimus ir jø rezultatus; stip-rinti ryðius su visuomene ir teikti valstybinëms ins-titucijomis, kuriø veikla vienokiu ar kitokiu poþiû-riu siejasi su geologiniais darbais, informacijà apietyrimø rezultatus ir galimybæ panaudoti juos prak-tiniams tikslams. Þurnalo redakcija skatina studen-tus, ypaè magistrantus ir doktorantus, iðbandytisavo sugebëjimus ir ágyti patirties bendraujant suspauda. Straipsniø tematikai skiriamas ypatingasdëmesys. Stengiamasi, kad þurnale spausdina-mi straipsniai, skirtingai nuo �grynos� paskirtiesprofesiniø raðiniø, bûtø ne tik ðiuolaikinio moksli-nio lygio, bet ir kad naujos geologinës teorinësbei taikomojo pobûdþio þinios bûtø pateikiamostokia kalba, kurià suprastø ne tik specialistai geo-logai. Kaip ðià nuostatà redakcijai sekasi ágyven-dinti, gali pasakyti tik skaitytojas.�G.A.� redakcija dëkoja þurnalo straipsniø au-toriams, þurnalo leidybà finansuojanèioms geo-loginëms ámonëms, Lietuvos geologijos tarnybaibei Geologijos ir geografijos institutui, skaityto-jams, su kuriais bendraujame jau 15 metø. Tiki-mës, kad bendradarbiausime ir ateityje.Tarptautiniai Þemës planetos metaiÐiame þurnalo numeryje spausdinami kelistraipsniai, kuriuos pagal turiná bûtø galima pri-skirti Tarptautiniø Þemës planetos metø (TÞPM)tematikai. Apie tai plaèiai jau buvo raðyta mûsøþurnale (�G.A.� 2005/4, 4-15 p.). Priminsime, kadTÞPM Jungtinës Tautos tikriausiai paskelbs 2008metus. Taèiau pagal Tarptautinës geologijosmokslø sàjungos sumanymà TÞP metø moksli-në programa turëtø bûti vykdoma 2007-2009 m.Kaip ir daugelis pasaulio ðaliø, Lietuva yra ásipa-reigojusi teikti paramà ðiai idëjai ágyvendinti. Tad2006 m. bûtø lyg ir parengiamieji metai, per ku-riuos galëtø bûti sudarytas TÞPM nacionalinis ko-mitetas, spausdinami moksliniai straipsniai. Ðiatema laukdami ávairiø srièiø specialistø straips-niø, ðiame numeryje dar kartà priminsime TÞPMprogramos temas. Jø yra deðimt ir apima jos nevien geologijos mokslus, taèiau kiekvienoje te-moje yra ir geologijos dalelë, nes be litosferosnebûtø ir kitø sferø, tarp jø � ir biosferos.

Pirmasis straipsnis skirtas sparèiai vykstan-èiai klimato kaitai. Tà tiesiogiai jau pajuto dau-gelio pasaulio ðaliø gyventojai, ir ne tik tolimuo-se nuo Lietuvos kraðtuose. Mokslui kyla daugklausimø � kaip ir kaip greitai keisis kraðtovaiz-dis, sausumos ir vandens ekosistemos, atskirøgyvûnø buveinës, dirvoþemis, þemës ûkio kul-tûrø vegetacijos laikotarpis ir kt. Á ðiuos klausi-mus vienareikðmiø atsakymø dar nëra, taèiaubandoma susiorientuoti, ieðkoma keliø bei me-todø kuo tikslesnëms ir ilgalaikëms klimato kai-tos, jos pasekmiø prognozëms.Antrasis straipsnis skirtas konkreèiai, Lietu-vai ðiuo metu aktualiai Baltijos jûros paplûdimiøsmëlio atsargø papildymo problemai. Keièiantisklimatui, vis daþniau stiprûs uraganiniai vëjai ap-lanko ir mûsø ðalá. Tikriausiai daugelis prisime-na 1999 m. pabaigoje praûþusá uraganà �Ana-tolijus�, kuris pridarë daug þalos ir nuo Baltijospaplûdimiø nuplovë nemaþai smëlio. Be to, jaunebe pirmà deðimtmetá smëlio atsargos jûrospriekrantinëje zonoje maþëja dël ávairiø kitø prie-þasèiø. Kaip tai sustabdyti ar bent pristabdyti?Vieningos, nuosekliais lauko eksperimentiniaistyrimais pagrástos teorijos dar nëra. Pasauliopraktikoje daþnai taikoma kranto smëlio papil-dymo priemonë, kurios panaudojimo galimybësir efektyvumas Nidos-Palangos ruoþe aptariamasremiantis neðmenø srautø perneðimo procesømatematinio modeliavimo rezultatais.Treèiajame TÞPM skirtame straipsnyje auto-riai apþvelgia Lietuvos Baltijos jûros tyrimø raidà.Taèiau tai ne vien mokslo istorijai skirtas straips-nis. Kodël remiantis ilgameèiø Baltijos jûros ir jospriekrantës tyrimø, vykdytø pagal respublikines irtarptautines programas, rezultatais dar iki ðiol ne-suformuluota labai svarbi keièiantis klimatui Lie-tuvos pajûrio kranto zonos valdymo strategija?Autoriai tiesiogiai á ðá klausimà neatsako, taèiaunurodo, kad su tokia padëtimi negalima taikytisir, siekiant spræsti svarbias ðaliai tarpdisciplinines

TÞPM programos temost Poþeminis geriamasis vanduo (Groundwater)t Katastrofos (Hazards)t Þemë ir sveikata (Earth and Health)t Klimatas (Climate)t Iðtekliai (Resources)t Megapoliai (Megacities)t Gilioji litosfera (Deep Earth)t Vandenynas (Ocean)t Dirvoþemis (Soil)t Þemë ir gyvybë (Earth and Life)

6 ? REDAKCIJOS SKILTISproblemas, ðiuo atveju � mûsø pajûrio krantøiðsaugojimo problemà, bûtinas Vyriausybëspalaikymas. t t tKlimato kaitos sukuriami reiðkiniai daro po-veiká visoms Þemës sferoms, neaplenkiant ir li-tosferos. Todël geologams pravartu þinoti, kaippasaulyje ir Lietuvoje organizuota hidrometeo-rologijos tarnyba, atliekami eksperimentiniai ty-rimai, kur kaupiami duomenys ir pan.�G.A.� redakcija kalbina Vilniaus universite-to Gamtos mokslø fakulteto dekanà, ilgametá(1986-2004 m.) Hidrologijos ir klimatologijos ka-tedros vedëjà, profesoriø, habilituotà daktarà,LMA nará ekspertà Kæstutá Kilkø.

�Geologijos akiraèiai�. Gerb. Profesoriau, da-bar visuose pasaulio moksliniuose, ðvietëjiðkuoseir publicistiniuose leidiniuose daþnai raðoma apieklimato kaità � globalià problemà ir jos galimas ne-igiamas pasekmes þmonijai. Geologø bendruome-nës nariams ir þurnalo skaitytojams bûtø pravartuþinoti, kokia yra hidrometeorologiniø tyrimø siste-ma pasaulyje ir Lietuvoje, kur ir kaip sisteminamistebëjimø duomenys, kur mokslininkai ir studentaigali rasti pirminiø duomenø apie Lietuvoje stebë-tus hidrologinius bei meteorologinius reiðkinius?

technologijas, iðmokæ sklaidyti audros debesisir tramdyti upiø potvynius mes tapome dar dau-giau priklausomi nuo atmosferoje ir hidrosfero-je vykstanèiø procesø, kurie neretai yra mums ne-palankûs ar net pavojingi. Pagal Pasaulinës me-teorologijos organizacijos statistikà, apie 90 % sti-chiniø nelaimiø, kurios kasmet uþgriûva þmo-nijà, susijusios su atmosferos bei hidrosferosreiðkiniais � liûtimis ir pûgomis, potvyniais irsausromis, audromis, þaibais ir kt. Þmoniø kas-dienis gyvenimas, elgsena, sveikata ir net ðei-mos biudþetas taip pat priklauso nuo klimato irvandens ritmø, orø permainø, todël visiðkai su-prantamas noras þinoti, kokia yra atmosferos irhidrosferos bûklë ðiandien ir ypaè kokia bus at-eityje, t. y. þmonëms reikia operatyvios hidro-meteorologinës informacijos ir prognoziø. Ði-ems poreikiams tenkinti steigiamos meteorolo-gijos ir hidrologijos stotys, kuriose vykdomi nuo-latiniai, nenutrûkstami stebëjimai ir matavimai,teikiantys bûtinus duomenis apie orus ir klima-tà, pavirðinius vandenis ir kitas hidrometeoro-logines sàlygas.Kiekviena ðalis nustato savo tvarkà, kaip kau-piami ir saugomi duomenys apie klimato bei pa-virðiniø vandenø bûklæ, pokyèius, kaip informaci-ja teikiama valstybës ástaigoms, savivaldos insti-tucijoms, ûkio subjektams, visuomenei, tarptauti-nëms organizacijoms. Skirtingas gali bûti ir hid-ro- bei meteo- dedamøjø santykis. Pavyzdþiui, Lie-tuvoje pirmieji meteorologiniai instrumentiniai ste-bëjimai pradëti vykdyti 1770 m. Vilniaus universi-teto astronomijos observatorijoje, o specialios pa-skirties meteorologijos stoèiø tinklas sukurtas1869-1897 m. Nepriklausomoje Lietuvoje já toliauplëtojo Meteorologijos biuras (ákurtas 1925 m.),kuris 1926 m. iðleido pirmàjá meteorologiná biule-tená su orø prognoze. Pavirðiniø vandenø tyrimusorganizavo ir koordinavo kita institucija � Hidro-metrinë partija (ákurta 1923 m., 1930 m. pavadin-ta Hidrometriniu biuru), kurios steigëjas ir pirma-sis vadovas buvo prof. Steponas Kolupaila. Jis,beje, susistemino ir paskelbë spaudoje ankstyvøjø(nuo 1810-1811 m.) hidrologiniø stebëjimø Nemu-no þemupyje (Rusnës, Smalininkø ir Tilþës van-dens matavimo stotyse) duomenis. 1941 m. hid-ro- ir meteo- stebëjimus pradëjo vykdyti viena þi-nyba, tapusi dabartinës Lietuvos hidrometeoro-logijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos proto-tipu. Kà reiðkë ðis sujungimas? Lietuvoje gaji me-chaniðko hidrometeorologijos junginio � ðiek tiekhidrologijos, ðiek tiek meteorologijos � sampra-ta, kurià lëmë ðiø paþinimo srièiø praktinionaudojimo ir informaciniø baziø kaupimo bei val-K.Kilkus. Atmosfera ir hidrosfera � unikaliosmûsø planetos skraistës, nulëmusios pirmøjøgyvybës formø atsiradimà ir jø tolesnæ evoliu-cijà. Þmogus taip pat yra ðiø gamtos stichijø tva-rinys. Paradoksas, taèiau sukûræ modernias

7? REDAKCIJOS SKILTISdymo specifika. Man regis, kad ðis junginys yravisiðkai logiðkas ir ið hidrologijos mokslo pozici-jø. Paprasèiausias, o kartu ir iðsamiausias hidro-logijos mokslo apibrëþimas bûtø toks: hidrologi-ja � þiniø sistema apie vandens apytakos ciklusÞemëje. Apibrëþimà galima papildyti tiriamais pro-cesais ir reiðkiniais, jø energetika, tyrimo tikslaisir bûdais, taèiau esmë nesikeièia � apibrëþimasturi ryðkø meteorologijos atspalvá, nes vandensapytakos cikluose, ypaè aukðto rango, t. y. atmo-sferos grandimis cirkuliuojanèio ir keièianèio sa-vo fazinæ bûsenà vandens kiekis yra didþiausias:ið vidutiniðkai 505 km3 krituliø, kasmet dalyvaujan-èiø globaliame vandens apytakos cikle, sausu-mos nuotëkiui tenka tik apie 7 %. Ne kà daugiau(8,3 %) jo yra ir Pasaulio vandenyno vandens ba-lanse. Nuotëkio kaità erdvëje ir laike, vandensiðtekliø pasiskirstymà tarp atskirø regionø ir ki-tus tradiciðkai hidrologø tiriamus procesus beireiðkinius vël daugiausia lemia atmosferos cir-kuliacijø pobûdis. Kitaip tariant, visa fundamen-talioji hidrologija ar bent jau didþioji jos dalis yrahidrometeorologija.Hidro- dedamàja Lietuvos hidrometeorologi-jos tarnyboje rûpinasi Hidrologijos skyrius, orga-nizuojantis hidrologinius stebëjimus bei matavi-mus, vadovaujantis hidrologijos ir hidrometeoro-logijos stotims, plëtojantis vandens matavimo sto-èiø tinklà. Pastarajam ðiuo metu priklauso 55 upiø

ir 4 eþerø stotys. Hidrologijos skyriaus darbuoto-jai rengia hidrologines prognozes, perspëja apiestichinius ir katastrofinius hidrologinius reiðkinius.Rengiami tæstiniai leidiniai �Hidrologijos metrað-tis�, �Daugiametës hidrologijos charakteristikos�,ûkio subjektams teikiama informacija apie pavir-ðiniø vandenø hidrologiná reþimà bei iðteklius.Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Me-teorologijos skyrius organizuoja meteorologi-nius stebëjimus 14 meteorologijos, 9 klima-tologijos, 2 kranto ir 34 vandens matavimo sto-tyse. Stebëjimø duomenys kaupiami kompiute-rinëse bazëse, sisteminami ir analizuojami kli-matologø. Bûtini jie ir nuolat budintiems sinop-tikams, kurie privalo tikslinti orø prognozæ arti-miausioms 5 paroms, teikti informacijà þiniask-laidai ir ûkio subjektams, keistis informacija sukolegomis ið kitø ðaliø, rengti hidrometeorolo-ginius biuletenius, metraðèius, apþvalgas ir kt.Hidrometeorologiniai procesai nepripaþástavalstybiø sienø, taèiau prireikë daug laiko, kadði aksioma taptø konkreèia tarptautiniø veiksmøprograma. Pateiksiu keletà datø, bylojanèiø apiejos tapsmà ir evoliucijà: 1853 m. Briuselyje ávy-ko pirmoji tarptautinë meteorologijos konferen-cija; 1873 m. Vienoje ásteigta Tarptautinë meteo-rologijos organizacija; 1947 m. Vaðingtone pa-siraðyta Pasaulinës meteorologijos organizacijos(PMO) konvencija, taèiau pati PMO, turinti Jung-tiniø Tautø specializuoto padalinio statusà, buvoákurta tik 1950 m. Pagrindinis PMO tikslas � ko-ordinuoti tarptautiná bendradarbiavimà keièian-tis meteorologiniø, hidrologiniø ir kitø geofiziniøstebëjimø duomenimis, vykdyti ir kontroliuoti glo-balias programas (Pasaulinæ orø tarnybos; Pa-saulinæ klimato; Taikomosios meteorologijos;Hidrologijos ir vandens iðtekliø; Atmosferos ir ap-linkos tyrimø; Mokymo ir personalo; Techniniobendradarbiavimo). Ðiuo metu PMO priklauso 187valstybës ir teritorijos.Lietuva yra PMO narë nuo1992 m. PMO priklauso 3 pasauliniai (Melburne,Maskvoje, Vaðingtone) ir 25 regioniniai meteoro-logijos centrai, á kuriuos kasdien plaukia visa orøprognozëms bûtina operatyvi informacija, ávairiosspecialios tarnybos ir padaliniai.�G.A�. Hidrologija � mokslas apie Þemësvandenis � Lietuvoje turi senas tradicijas. Ávai-riais mûsø valstybës politinës ir socialinës san-klodos laikais hidrologijos mokslui buvo keliamiskirtingi uþdaviniai. Papasakokite, kokios proble-mos hidrologijos srityje, lyginant su buvusiomis,iðkilo atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, kaip jossusijusios su nauja vandens iðtekliø baseininio

Hidrometrinës partijos vandens matavimo stotis Rusnëje1927 m. (prof. S. Kolupailos nuotr.).Hydrological measurement post in Rusnë in 1927 (Photoby Prof. S. Kolupaila).

8 ? REDAKCIJOS SKILTISvaldymo tvarka, ar tenkina mokslo bei praktikosporeikius dabartinis upiø ir eþerø monitoringotinklas bei stebëjimø programa?

K.K. Norëèiau patikslinti: hidrologija yra vie-nas ið daugelio mokslø apie vandená, ir að jà api-bûdinau pirmajame atsakyme. Primenu tai, neslabai daþnai hidrologijos mokslas sutapatinamassu vandens inþinerija, vandentvarka, vandens val-dymo technologijomis ir kitomis praktinës veiklossritimis. Þinia, hidrologija prasidëjo nuo vandenstechnologijø, bet negali bûti jø pakaitalu. Paþan-gios technologijos grindþiamos mokslu, o jei pas-tarojo nëra, laisvà niðà uþpildo paèiø technologøsukurtas ir neretai jokio genetinio pagrindimo ne-turintis pakaitalas. Pavyzdþiui, naudodami trum-pas duomenø sekas, inþinieriai �sëkmingai� ap-skaièiuoja maksimalius debitus, kuriø pasikartoji-mo tikimybë yra 0,01 %, t. y. 1 kartà per 10 000metø! Taigi pagrindinë Lietuvos hidrologø proble-ma yra tokia pat kaip ir jø kolegø uþsienyje � su-vokti savojo mokslo vietà bendroje þiniø sistemo-je, o po to � dirbti.Nepasakyèiau, kad atkûrus Lietuvos valstybæpasikeitë fundamentaliosios hidrologijos proble-matika. Gal reikëtø sakyti kitaip � pasikeitë gali-mybës jà spræsti. Mes iðëjome á pasaulio mokslorinkà, esame matomi ir patys matome, kà veikiapajëgiausios hidrologø mokyklos; dalyvaujametarptautiniuose projektuose ir programose. Ðiektiek vëluojame, bet ásisaviname kompiuterinesprogramas ir naudojame jas hidrologiniams pro-cesams modeliuoti. Turime galimybæ dirbti su ki-tose ðalyse sukauptomis duomenø bazëmis irpan. Yra ir praradimø. Dël nepakankamo mokslofinansavimo institutuose ir universitetuose dirban-èiø hidrologø kolektyvai maþëja, o likusios pajë-gos priverstos orientuotis á komercinæ paklausàturinèius, taèiau siaurus taikomuosius tyrimus, t.y. gráþtama prie to, kas buvo hidrologijos mokslopradþioje. Nedþiugina ir dabartinis upiø, ypaè eþe-rø hidrologinio monitoringo tinklas � per pasta-ruosius 16 metø jis pastebimai �susitraukë�.�G.A.�. Gerb. Profesoriau, Jûs 18 metø vado-vavote Gamtos mokslø fakulteto Hidrologijos ir kli-matologijos katedrai, inicijavote naujas hidrome-teorologijos studijø programas. Sakykite, ar Lietu-voje tokios mokslinës pakraipos katedra yra vie-nintelë, ar didelæ paklausà turi ðios specialybës ab-solventai, kokiose þinybose jie daugiausia dirba?K.K. Dabartinës Hidrologijos ir klimatologijoskatedros prototipas buvo Kauno Vytauto Didþiojo

universiteto Matematikos�gamtos fakultete1930 m. ákurta Geofizikos ir meteorologijos ka-tedra, kuriai vadovavo prof. K. Ðleþevièius. Iki ka-ro katedra parengë 14 meteorologø. Hidrologiniaidalykai buvo dëstomi Technikos fakultete, kuria-me buvo prof. S. Kolupailos globojamas Hidro-metrijos kabinetas. 1940 m. Geofizikos ir meteo-rologijos katedra buvo perkelta á Vilniaus univer-sitetà, o 1961 m. ji buvo transformuota á Hidrolo-gijos ir klimatologijos katedrà (pirmuoju jos vedëjubuvo doc. E. Èervinskas), kuri pagal savo moks-linës veiklos kryptá ir studijø programas iki ðiol yravienintelë Lietuvoje. Keturis deðimtmeèius kated-roje geografijos specialybës studentai po antrojokurso galëjo rinktis hidrologijos ar meteorologi-jos specializacijas (kas antri metai). Þinia, specia-lizacijos galimybës yra ribotos, todël katedros dar-buotojai visà laikà puoselëjo viltá turëti atskiras vi-sø studijø pakopø programas, kur bûtø bendri vi-siems jas studijuojantiems hidrologijos ir meteo-rologijos dalykai, o specializacija (hidrologija ar-ba meteorologija) ágyjama rengiant kursinius irbaigiamuosius darbus, taip pat pasirenkant atitin-kamus dëstomus dalykus. Esame laimingi, kadsvajones pavyko ágyvendinti: 1995 m. iðleidome ágyvenimà pirmuosius Hidrologijos ir meteorolo-gijos studijø programos bakalaurus, o 1997 m. �Hidrometeorologijos programos magistrus. Pa-grindiniai mûsø rengiamø specialistø darbdaviai� Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Aplinkosministerijos padaliniai ir tarnybos, vandens pro-jektavimo organizacijos ir, þinoma, mokslo ástai-gos. Kita vertus, mûsø absolventai ágyja gerà ben-dràjá universitetiná iðsilavinimà, todël sëkmingai dir-ba ir kitose srityse.�G.A.�. Þurnalo redakcija norëtø savo skaity-tojams pristatyti Jus kaip Gamtos mokslø fakulte-to dekanà. Konkursà ðiai vietai uþimti Jûs laimëjo-te 2004 m. vasaros pradþioje. Taigi ne uþ kalnø irdvejø metø Jûsø veiklos sukaktis. Kokius svarbiau-sius uþdavinius buvote numatæs savo rinkiminëjeprogramoje ir kaip sekasi juos ágyvendinti?K.K. Laikas iðties bëga labai greitai, net ir ne-pastebëjau, kaip prabëgo dveji metai. Taigi galë-èiau pasakyti, kad suspëjau uþmirðti, kas buvo kal-bëta, diskutuota, þadëta. Juokauju, þinoma. Á Jû-sø klausimà bus lengviau atsakyti pasitelkus�G.A.� 2004 m. 3-àjá numerá, kuriame buvæs fa-kulteto dekanas prof. J. Naujalis dalijasi mintimis,kà reikëtø nuveikti naujajai administracijai. Tarp pir-maeiliø uþdaviniø minima fakulteto bibliotekos at-naujinimo problema. Pastaràjà, padedant Univer-

9? REDAKCIJOS SKILTISsiteto vadovybei, beveik iðsprendëme 2005 m.:atlikome patalpø remontà, nupirkome naujus bal-dus, kompiuteriø ir svarbiausia ásigijome naujau-sios studijoms bûtinos mokslinës literatûros ir va-dovëliø uþ beveik 40 tûkst. litø. Kartu buvo atnau-jintas I aukðto koridorius, pertvarkytos budëtojøpatalpos, árengtas kambarys aktyviai dirbanèiaiStudentø gamtininkø mokslinei draugijai.Ûkiniai darbai vyksta ir toliau, dar ðiais metaistikimës modernizuoti dvi dideles fakulteto audito-rijas. Prof. J. Naujalis taip pat kalbëjo apie poreikáspræsti ásisenëjusià Aplinkos studijø centro pro-blemà � pertvarkyti já á fakultetinæ Ekologijos ka-tedrà. Iðëjo ne visai taip, bet 2005 m. tarpfakulte-tinis centras tapo nauju GMF padaliniu � Ekolo-gijos ir aplinkotyros centru. Pastarojo laukia labai

atsakingas darbas � studijø programø, kurias ðiømetø pabaigoje vertins tarptautiniai ekspertai, at-naujinimas. Tæsdamas studijø temà privalau pa-minëti ir kità uþduotà �namø darbà� � vasaros mo-komøjø praktikø trukmës normalizavimà. Ðis dar-bas vyksta ir ið dalies jau atliktas koreguojant stu-dijø programas, pritaikant jas prie naujø studijøreglamentø.Noriu pasakyti, kad visi svarbiausi darbai at-liekami katedrose, todël visada prisimenu pa-grindiná rinkiminá paþadà � netrukdyti ir nevar-þyti jø gerø sumanymø bei iniciatyvø.�Geologijos akiraèiø� redakcija dëkoja prof.Kæstuèiui Kilkui uþ pareikðtas mintis ir tikisi, kadpateiktos pokalbyje þinios bus ádomios ir nau-dingos þurnalo skaitytojams.SummaryStarting the Sixteenth Year

�Geologijos Akiraèiai� � the first periodical ofthe Lithuanian Geological Union � that expressesthe approach of geologists to the professionaland social problems emerging in Lithuania,started going its way in 1991. The first numberof the journal was being prepared in January,when tracks of Soviet tanks and boots of parastrampled our land.The editorial column showed that our aspi-rations did not flagged after the tragic January13, were alive and would be fulfilled. During theJanuary events, members of geological commu-nity, geology students all the time used to be atthe main targets � Lithuanian parliament Seimas,TV tower, Radio and TV compound in KonarskioStreet. By joint efforts the nation defended theirright to live in a free country. Nevertheless, thefreedom is a way that should be covered, a de-velopment of culture and material wealth of thecountry. The Geological Society of Lithuania andits official journal �Geologijos Akiraèiai� tried itsbest to contribute to implementation of theseaspirations.In retrospection of �Geologijos Akiraciai� 15-year publishing activities one can see gradualgrowth of its pages and design changes: a 25-35-page �copy-book� printed on a rather low-quality paper sheets expanded to 10 printer�ssheets of a colour journal that resembles, by itspaper and printing quality, foreign journals of thesame type. Such a technological metamorpho-sis was determined not only by the efforts of its

editors. The decisive role was played by forma-tion of highly qualified team of specialists, on theone part, and geological enterprises permanentsponsors of the journal, on the other part. Thisindicates that the geological science and indus-try still survive � despite the conversions in plan-ning and implementation of works, �peripeteias�in privatisation, variations in generations, the sys-tem of geological business, research and stud-ies, as well as managing institutions were ableto adapt to market conditions and becomestrong enough to deal with the geological prob-lems rising in Lithuania.During the entire passed 15-year period, aswell as, most probably, in the future the purposeof the journal is ternary: foster understandingamong the Lithuanian geological community,spread information about geological researchesand their results, as well as strengthen relationswith the general public and provide informationto state institutions, activities of which are relatedto geology, in order that they could use it for prac-tical purposes.The present number of the journal containssome articles devoted to the International Yearof Planet Earth and dealing with the impact ofclimate variations on all spheres of the Earth, in-cluding the lithosphere. �Geologijos Akiraèiai�editors spoke with the Dean of Vilnius UniversityNature Sciences Faculty Prof. Kæstutis Kilkus, Dr.Habil., member-expert of the Lithuanian ScienceAcademy, about global and Lithuanian experi-ence in organisation of hydrometeorologicalservice, experimental investigations and accu-mulation of meteorological data. The interviewis given in the editorial column.