KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Olga Meščeriakova

DOMEIKAVOS KAIMO GYVENTOJŲ POŽIŪRIS Į BUITINIŲ ATLIEKŲ

RŪŠIAVIMĄ

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata)

Mokslinė vadovė ________ doc. dr. R. Ustinavičienė

2010-06-04

KAUNAS, 2010

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

DOMEIKAVOS KAIMO GYVENTOJŲ POŽIŪRIS Į BUITINIŲ ATLIEKŲ

RŪŠIAVIMĄ

Olga Meščeriakova

Mokslinė darbo vadovė doc. dr. Rūta Ustinavičienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo

medicinos katedra. Kaunas, 2010. 73 p.

Darbo tikslas. Įvertinti Domeikavos kaimo gyventojų požiūrį į buitinių atliekų

rūšiavimą.

Uždaviniai. 1. Įvertinti Domeikavos kaimo gyventojų žinias apie buitinių atliekų

rūšiavimą. 2. Įvertinti Domeikavos kaimo gyventojų požiūrį į buitinių atliekų rūšiavimo

įpročius. 3. Įvertinti Domeikavos kaimo gyventojų buitinių atliekų rūšiavimo galimybes.

Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 2009 metų gegužės – birželio mėnesiais

Domeikavos kaime. Tyrimo metu buvo apklausti 370 Domeikavos kaimo gyventojų, atrinktų

atsitiktinės atrankos būdu. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant

statistinių duomenų analizės paketą SPSS 17.0 for Windows.

Rezultatai. 74,9 proc. Domeikavos gyventojų yra informuoti apie buitinių atliekų

rūšiavimą (58,8 proc. vyrų ir 68,7 proc. moterų). Dažniausiai informaciją jie gauna iš

televizijos laidų (71,2 proc.), spaudos (39,2 proc.) bei radijo (26,2 proc.). 46,2 proc. gyventojų

teigė žinantys, kaip taisyklingai rūšiuoti buitines atliekas, tačiau pateikiant kontrolinius

klausimus į juos atsakydavo klaidingai (62 proc.). Tiriamųjų teigimu, pagrindinės buitinių

atliekų keliamos problemos yra aplinkos tarša (73,5 proc.) ir neigiamas poveikis sveikatai

(47,4 proc.). 62,5 proc. apklaustų respondentų turi galimybę rūšiuoti buitines atliekas.

Dažniausiai rūšiuojamas stiklas (62,2 proc.) bei plastikas (41,9 proc.).

Išvados. Dauguma Domeikavos kaimo gyventojų teigė žinantys, kaip taisyklingai

rūšiuoti buitines atliekas, bet iš kontrolinių klausimų matyti, kad jiems dar trūkstą įgūdžių ir

informacijos apie antrinių žaliavų rūšiavimą. Anot daugumos apklaustų respondentų buitinių

atliekų rūšiavimas - būtinas dalykas, tačiau antrines žaliavas iš bendro buitinių atliekų srauto

skiria tik trečdalis apklaustųjų. Dažniausiai gyventojai nuo bendro buitinių atliekų srauto

atskiria stiklą ir plastiką. Svarbiausias motyvas rūšiuojant buitines atliekas – aplinkos taršos

mažinimas. Daugiau nei pusė Domeikavos kaimo gyventojų turi galimybę rūšiuoti buitines

3

atliekas, tai dažniau gali daryti daugiabučių namų gyventojai. Ketvirtadalis apklaustų

respondentų nerūšiuodavo buitinių atliekų, svarbiausios nerūšiavimo priežastys - galimybių ir

antrinių žaliavų konteinerių stoka.

Raktažodžiai. Buitinės atliekos, buitinių atliekų rūšiavimas, gyventojų požiūris.

4

SUMMARY

Public Health (Health Ecology)

THE ATTITUDE OF THE CITIZENS OF DOMEIKAVA COUNTRY TOWARDS

THE SORTING OF HOUSEHOLD WASTE

Olga Meščeriakova

Supervisor Rūta Ustinavičienė, Dr. Sc. Assoc. Professor

Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas

University of Medicine. Kaunas; 2010. 73 p.

Aim of the study. To assess the attitude of the citizens of Domeikava country towards

the sorting of household wasre.

Objectives. 1. To evaluate the attitude of Domeikava citizens towards household waste

screening. 2. To evaluate the attitude of Domeikava citizens towards household waste

screening habits. 3. To evaluate the household waste screening potential of Domeikava

citizens.

Methods. The survey was performed at Domeikava during May – June months of 2009.

The 370 randomly chosen Domeikava citizens were surveyed. Statistical analysis was

performed by the application of statistical package SPSS 17.0 for Windows.

Result. 74,9% (58,8% men and 68,7% women) of Domeikava population are informed

about the household waste screening. The information reaches them from TV programs

(71.2%), press (39,2%) and radio (26,2%). 46,2% of population stated that they know how

correctly screen the household waste, but the results of corresponding questions disproved

this knowledge (62%). According the surveyed, the main household waste screening

problems are the pollution of the surroundings (73.5%) and the negative impact on health

(47,4%). 62,5% of surveyed screen the household waste. Most often the glass (62.2%) and

plastics (41.9%) are screened.

Conclusions. The majority of Domeikava citizens stated that they know how to properly

screen the household waste, but the results of corresponding questions showed that they are

lack of skills and information about it. According the majority of surveyed – the screening of

the secondary supplies is essential matter, but the only one third separates secondary supplies

from all general Household waste. Most often only plastics and glass are separated from

general Household waste. The most important argument for waste screening is the mitigation

of pollution. More than half of total Domeikava population has the opportunity to screen

5

Household waste. The blocks inhabitants can perform this more often. One fourth of surveyed

hasn’t used to screen the Household waste, the main reasons of this – the lack of possibilities

and the lack secondary supplies containers.

Key words. Household waste, sorting of householh waste, attitude of citizens.

6

TURINYS

SANTRUMPOS..........................................................................................................................8

ĮVADAS......................................................................................................................................9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.....................................................................................10

1. LITERATŪROS APŽVALGA.............................................................................................11

1.1. Atliekų tvarkymo politika...............................................................................................11

1.2. Atliekų vadybos reikšmė.................................................................................................11

1.3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema..........................................................................15

1.4. Komunalinių atliekų susidarymas...................................................................................17

1.5. Antrinių žaliavų surinkimas............................................................................................19

1.6. Atliekų tvarkymas kitose Europos šalyse.......................................................................22

1.6.1. Atliekų tvarkymas Austrijoje....................................................................................22

1.6.2. Atliekų tvarkymas Suomijoje....................................................................................24

1.7. Antrinių žaliavų rūšiavimas ir perdirbimas.....................................................................24

1.7.1. Popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas.................................................................24

1.7.1.1. Popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas Lietuvoje ir Europoje........................27

1.7.2. Stiklo atliekų perdirbimas Lietuvoje.........................................................................29

1.7.3. Plastmasės atliekų perdirbimas Lietuvoje.................................................................30

1.8. Antrinių žaliavų panaudojimo ir utilizavimo problemos................................................31

1.9. Visuomenės informavimas ir švietimas..........................................................................35

1.10. Visuomenės požiūris į gamtą ir atliekas.......................................................................36

1.11. Gyventojų požiūrių tipai pagal jų nuostatus ir buitinių atliekų tvarkymo

elgseną............................................................................................................................37

1.12. Aplinka ir visuomenės sveikata....................................................................................38

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA................................................................................40

3. REZULTATAI......................................................................................................................41

3.1. Respondentų demografinė charakteristika......................................................................41

3.2. Domeikavos kaimo gyventojų žinios apie buitinių atliekų rūšiavimą............................42

3.2.1. Domeikavos kaimo gyventojų praktinis žinių patikrinimas rūšiuojant buitines

atliekas.......................................................................................................................45

3.3. Domeikavos kaimo gyventojų požiūris į buitinių atliekų rūšiavimą..............................49

3.4. Domeikavos kaimo gyventojų buitinių atliekų rūšiavimo galimybės ............................57

7

3.4.1. Domeikavos kaimo gyventojų buitinių atliekų rūšiavimas.......................................59

4. REZULTATŲ APTARIMAS...............................................................................................64

IŠVADOS.................................................................................................................................67

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS.......................................................................................68

LITERATŪRA.........................................................................................................................69

PRIEDAI...................................................................................................................................73

8

SANTRUMPOS

LR – Lietuvos Respublikos

ES – Europos Sąjunga

PK – popierius ir kartonas

9

ĮVADAS

Buitinių atliekų kaupimas sąvartynuose kol kas yra pagrindinis atliekų tvarkymo būdas

Lietuvoje. Legaliai veikiantys sąvartynai pilnėja, iš jų į atmosferą išsiskiria toksinės ir

sprogios dujos, į dirvožemį ir gruntinius vandenis patenka sunkiųjų metalų junginiai bei kiti

toksinai. Be to, dalis gyventojų susidariusias buitines atliekas šalina tam neskirtose vietose,

pvz., pamiškėje, grioviuose ir kt. Pūvančios atliekos teršia vandens telkinius, nuodingos

medžiagos su lietumi skverbiasi į dirvožemį, nuodija gyvūniją, augmeniją ir mus pačius. Šių

problemų sprendimas priklauso ne tik nuo materialinių ir technologinių buitinių atliekų

tvarkymo galimybių, bet ir nuo visuomenės narių vertybių, nuostatų bei dalyvavimo. Labai

svarbu, kad gyventojai suvoktų buitinių atliekų keliamas problemas, rūšiavimo svarbą bei

pačių dalyvavimą šiame procese reikalingumą.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane savivaldybėms pavesta iki 2013

metų užtikrinti, kad šalinamų buitinių atliekų kiekis neviršytų 50 proc. susidariusių buitinių

atliekų kiekio per metus. Kitos susidariusios atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos

[34].

Apskaičiuota, kad 2008 m. vidutiniškai vienas Lietuvos Respublikos (LR) pilietis

pagamino 402 kg atliekų per metus (kaunietis pagamino 421 kg atliekų) [9], o vakarų

Europoje vidutiniškai – 450 kg. Planuojama, kad po kelelių metų ir mes pasieksime šį lygį.

Atliekų tvarkymo sistemai organizuoti reikia didelių investicijų: veikiančius sąvartynus

reikia rekonstruoti, kad jie atitiktų Europos Sąjungos (ES) standartus arba įrengti naujus,

atitinkančius aplinkosauginius reikalavimus. Labai svarbu mažinti susidariusių atliekų kiekį ir

didinti perdirbimo ir antrinių žaliavų surinkimo apimtis. Beveik pusę namų ūkyje susidarančių

buitinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, kitą pusę – antrinės žaliavos (popierius ir

kartonas, stiklas, plastmasė, medienos atliekos, tekstilės, odos bei gumos atliekos ir t.t.). Visos

šios atliekos gali būti sėkmingai perdirbamos antrinių žaliavų įmonėse. Efektyviai

funkcionuojanti atliekų tvarkymo sistema leidžia perdirbti iki 60 proc. susidarančių buitinių

atliekų [15], tuo tarpu Lietuvoje pakartotinai panaudojama ir perdirbama tik 13 proc. atliekų

[53]. Norint pasiekti tokį rodiklį reikia keisti visuomenės įpročius, nusistatymus, požiūrius,

teikiant daugiau informacijos apie antrinių žaliavų rūšiavimą, jos naudą, principus bei gerinti

antrinių žaliavų surinkimo aikšteles.

10

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas - įvertinti Domeikavos kaimo gyventojų požiūrį į buitinių atliekų rūšiavimą.

Uždaviniai:

1. Įvertinti Domeikavos kaimo gyventojų žinias apie buitinių atliekų rūšiavimą.

2. Įvertinti Domeikavos kaimo gyventojų požiūrį į buitinių atliekų rūšiavimo

įpročius.

3. Įvertinti Domeikavos kaimo gyventojų buitinių atliekų rūšiavimo galimybes.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Atliekų tvarkymo politika

Aplinkosaugos problemoms jokios sienos neegzistuoja, todėl neretai lokalinio,

regioninio ar nacionalinio masto aplinkos problemos tampa pasaulinio lygio. Nuo jų

įvardinimo ir aktualizavimo priklauso žmonių įgimtina teisė turėti švarią ir sveiką aplinką

[31].

Atliekų tvarkymas visame pasaulyje yra pripažintas vienas svarbiausių aplinkos

apsaugos problemų. 1992 m. Rio de Žaneire vykusioje tarptautinėje Aplinkos ir plėtros

konferencijoje, taip pat ir vėliau 2002 m. Johanesburge vykusio susitikimo metu buvo

akcentuojami darnaus vystimosi principais paremtas gamtos išteklių naudojimas ir atliekų

tvarkymas. Konferencijos ir susitikimo metu priimtuose tarptautinės svarbos dokumentuose

buvo apibrėžtos subalansuotos plėtros, išsaugant žemę ateities kartoms veiksmų programos

[55].

Vykdydamos tarptautinius įsipareigojimus bei siekdamos pagerinti savo šalies aplinkos

kokybę, kiekviena valstybė kuria ir įgyvendina nacionalinio lygmens atliekų tvarkymo

politiką, t. y. nuo atskirų šio sektoriaus problemų įvardinimo iki teisės aktų priėmimo ir

struktūrų sukūrimo jiems įgyvendinti [13].

1.2. Atliekų vadybos reikšmė

Pasak V. Arbačiausko ir J. K. Staniškio, atliekų vadybos tikslas - išteklių tausojimas ir

gamtos saugojimas, jis apima atliekų surinkimą, transportavimą, perdirbimą, šalinimą bei šių

operacijų priežiūrą [45]. Siekiant efektyvios atliekų vadybos, būtina remtis atliekų tvarkymo

planais, kurie turi būti rengiami ES šalyse [36]. Planuose turi būti pateikiama esama šalies

atliekų tvarkymo situacija bei numatytos priemonės atliekų prevencijai, pakartotiniam

naudojimui, perdirbimui ir saugiam šalinimui. Atliekų tvarkymo planai turi būti peržiūrimi

mažiausiai kas 5 metus [24].

Atliekų reikšmės apibrėžimas sąlygoja jų pačių vadybą, todėl dėl dabartinio termino

reikšmės kyla intensyvios diskusijos įvairiose pasaulio šalyse [16]. Europos šalių pramonėje

buvo susirūpinta, kad šis apibrėžimas gali tapti kliūtimi sėkmingai atliekų vadybai. Nuo to, ar

nereikalingos medžiagos bus vadinamos atliekomis, priklausys, kokie bus taikomi

transportavimo, eksportavimo, apdorojimo priemonės bei administracinės procedūros.

12

Svarbu paminėti, kad įstatymuose pateiktas atliekų apibrėžimas yra dviprasmiškas. Anot

Z. Srusevičiaus ir A. Steponavičiaus susiduriama su teisės aktų deklaruota atliekų prevencijos

problema, nes su sąvoka „atlieka“ elgiamasi kaip su atlieka. Patys įstatymai netiesiogiai

leidžia kaupti susidariusias atliekas ir šis terminas nelengvina atliekų vadybos. Todėl būtina

sukurti naują atliekų ir atliekų vadybos apibrėžimą, kuris leistų nustatyti atliekų susidarymo

priežastis ir galėtų pasiūlyti, kaip išspręsti susidariusias problemas. O kai kuriuos ES

valstybės teigia, kad perdirbimui surenkamos atliekos, turėtų būti traktuojamos kaip antrinės

žaliavos.

Ekonomiškai pažangiose šalyse požiūris į atliekas labai sparčiai pozityviai keičiasi,

suvokiant tai kaip problemą. Tokia samprata davė suvokti, kad atliekos yra tam tikra dalis

medžiagų ir gamybos srautų, valdomų rinkos ekonomikos dėsniais bei valstybinio

reguliavimo priemonėmis. Visa, kas pagaminama, parduodama bei suvartojama, ankščiau ar

vėliau tampa atliekomis. Racionaliai jas tvarkant, jos duotų gerų ekonominių rezultatų [16].

Siekiant racionaliai išspręsti atliekų problemą, reikia sistemiškai pažvelgti į esamą

problemą. Pirmame paveiksle pavaizduota atliekų valdymo bei tvarkymo evoliucija, kurioje

tinkamai sudėliojus akcentus, atliekų vadyba transformuojasi į resursų vadybą. Toks požiūris

neprieštarauja pirmajam termodinamikos dėsniui – mes negalime sukurti energijos bei

medžiagos, bet galime pakeisti jų būvį.

1 pav. Atliekų vadybos evoliucija

ATLIEKŲ VADYBA

Surinkimas ir

rūšiavimas

Perdirbimas

Terminis apdorojimas

Deponavimas sąvartynuose

Biologinis apdorojimas

Resursų valdymas

Perdirbimas Biologinis apdorojimas

Deponavimas sąvartynuose

Terminis apdorojimas

Surinkimas ir

rūšiavimas

Surinkimas ir

rūšiavimas

Atliekos Visuomenės sveikatos tikslams

Integruota atliekų vadyba Atliekų vadybos praktinės veiklos optimizavimas

Resursų vadyba Resursų panaudojimo optimizavimas

13

Atliekų tvarkymas dabartiniais laikais įvardinamas, kaip aktualiausias ir aštriausias

dabarties ekologinių problemų [24]. Todėl moderniame atliekų ūkyje pirmiausiai sprendžiami

trys problemų laukai. Pirmoji problema per ilgus dešimtmečius kauptų atliekų sanavimas. Su

šia problema susiduria ir ekonomiškai išsivysčiusios šalys, nes problemos sprendimas

reikalauja dirvų, vandens bei oro apsaugos. Dar opesnė ši problema tose šalyse, kur atliekų

klausimas buvo sprendžiamas tik plečiant deponijos plotą. Nors dauguma ekologinių

problemų turi tarptautinėms problemoms būdingų bruožų, atliekų tvarkymo ir minimizavimo

klausimus ekonomiškai išsivysčiusios pasaulio šalys laiko savo šalies vidaus reikalu. Kita

problema atsiranda tvarkant susidarančių atliekų tvarkymo klausimus. Produktą gaminant

arba prieš gamybą, jau turi būti numatoma, kaip bus sprendžiami susidarysiančių atliekų

tvarkymas. Kadangi atliekų tvarkymas traktuojamas, kaip paskutinis produkto gyvavimo

stadija, kuri yra kito produkto gyvavimo ciklo pradžia [21]. Pakartotinį atliekų panaudojimą

lemia trys motyvacijos: bendra ekonominė, įmonės ekonominė bei ekologinė padėtis.

Makroekonominiu požiūriu reikalavimai turi būti ekonomiškai efektyvesni nei šių atliekų

palikimas deponijai. Todėl yra labai svarbūs teisiniai ir ekonominiai atliekų tvarkymo

reguliavimai. Įmonėms tikslinga pakartotinai panaudoti atliekas, kai jų surinkimo kaštai

mažesni už naujų medžiagų gaminimo kainą [23]. Trečioji atliekų ūkio dėmesio centre esanti

problemų grupė – minimizuoti gamybos ir vartojimo ūkiuose susidarančių atliekų kiekius. Šių

problemų bendras tikslas nukreiptas į atliekų problemų kuo efektyvesnį sprendimą, siekiant,

kad ateityje būtų daroma kuo mažiau atliekų tvarkymo klaidų.

Anot M. Ubarto, A. Jankausko ir J. Čepinskio atliekų tvarkymo problema pagrįstai

priskiriama prie svarbiausių ir neatidėliotinai spręstinų aplinkosauginių problemų. Didėjant

gyventojų skaičiui, pastebimas jų augantis poreikis, dėl kurio į gamybos ciklą įtraukiama vis

daugiau gamybos išteklių. Pagaminama vis daugiau produkcijos, kurių gaminimas ir

vartojimas tampa vis opesnė šių dienų problema, ši problema yra priskiriama prie globalinių

problemų lygmens [16].

Visi ūkiniai procesai vyksta tam tikroje aplinkoje, iš kurių aiškiai išskiriamos šios (2

pav.):

• Socialinė aplinka. Ji reguliuoja visą aplinką: nustato gaires atskiroms aplinkos

dedamųjų poveikio zonoms, nukreipia atskirų aplinkos komponenčių naudojimus ir

dėsnius galutinio socialinio tikslo pasiekimo linkme. Ji taip pat verčia žmoniją

susirūpinti gamtine aplinka.

14

• Techninė aplinka. Ji skatina neatsilikti nuo pasaulyje padarytos technologinės

pažangos, kai užtikrinamas socialinės aplinkos keliamų reikalavimų įgyvendinimas.

• Gamtinė aplinka. Ši aplinka yra priklausoma nuo socialinės aplinkos. Jai padarytas

poveikis nebetenkina socialinės aplinkos keliamų reikalavimų.

• Teisinė ir ekonominė aplinka. Šios aplinkos glaudžiai susijusios. Jų nagrinėjimas

turi būti neatsiejamas procesas. Nagrinėjama aplinka turi būti adaptuota, o kartais

net iš naujo sukurta tam, kad tenkintų lokalios socialinės aplinkos poreikius, kurie

neprieštarautų globalios socialinės aplinkos reikalavimams.

Socialinė aplinka tiek Europos Sąjungoje tiek ir Lietuvoje, kelia tam tikrus reikalavimus

resursų vadybai. Stengiamasi, kad visuomenė, kuri tenkina savo poreikius, elgtųsi

toliaregiškai bei siektų padaryti kuo mažesnę neigiamą įtaką gamtinei aplinkai. Šiam

socialinės aplinkos poreikio tenkinimui buvo sukurta subalansuotos plėtros teorija, kuri

reglamentuojama juridiškai, t. y. priimami įstatymai, direktyvos ir normos. Juridiniai

reikalavimai dažniausiai perkeliami į ekonominę erdvę, kuomet pasitelkiami rinkliavos,

draudimai bei mokesčiai. Šios aplinkos pasižymi dar viena savybe – jos negali būti tiesiogiai

perkeliamos iš globalios socialinės aplinkos į lokalią, jos turi būti adaptuotos, o kartais net iš

naujo sukurtos, kad tenkintų lokalios socialinės aplinkos poreikius, kurie neprieštarautų

globalios socialinės aplinkos reikalavimus. Praktinis šių teiginių pagrindimas buvo pastebėtas

Lietuvai integruojantis į ES procesą, nes Lietuva turėjo sukurti savo teisinės sistemos aplinką,

kuri užtikrintų ES keliamų reikalavimų įvykdymą. Tuo pačiu buvo įgyvendindami lietuvių

keliami reikalavimai.

15

2 pav. Makroekonominis resursų srautų judėjimas ir aplinkos integralumas

1.3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema

Lietuvoje pačios savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymą. Jos privalo

užtikrinti viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, visiems jos teritorijoje

gyvenantiems asmenims bei užtikrinti, kad teikiamos paslaugos atitiktų aplinkosauginius,

techninius – ekonominius ir higieninius reikalavimus. Savivaldybės gali tvarkyti visas atliekas,

išskyrus atliekas įmonių, kurių leidiniuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti

įvykdyti savivaldybių organizuojamose atliekų tvarkymo sistemose.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai ir

kaimai būtų aprūpinti:

• atliekų surinkimu ir išvežimu;

• rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas visuomenei patogus antrinių žaliavų

surinkimas;

Vartotojas

Gėrybių gamyba ir

paskirstymas

Žaliavos, energija

Deponijos

Atliekų tvarkymas

Atliekos Predukcija ir įpakavimas

Antrinės atliekos

Atliekos

GAMTINĖ APLINKA

SOCIALINĖ APLINKA

TEISINĖ APLINKA

EKONOMINĖ APLINKA

TECHNOLOGINĖ APLINKA

16

• atskirų komunalinių atliekų srautams, kaip buityje susidarančių statybos ir griovimo

atliekoms, naudotoms padangoms, didžiosioms atliekoms (baldai ir pan.), elektros ir

elektroninėms įrangoms, skirti atskirą surinkimą.

• buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas)

atskirą surinkimą. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad organizuojamos komunalinių

atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš

gyventojų.

Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios

valstybinių bei regioninių atliekų tvarkymo planą. Savivaldybių atliekų tvarkymo planus

rengia pačios savivaldybės ir tvirtiną jos tarybos nariai.

Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti, kaip

privalomą užduotį, savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų

tvarkymo įstaigai, įmonei arba organizacijai, taip pat organizuoti viešuosius konkursus

paslaugų teikėjo atrankoms dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatacijos ir

plėtojimo [35].

Siekiant padidinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą [12] buvo įkurti

regioninių atliekų tvarkymo centrai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus,

Marijampolės, Telšių, Utenos ir Tauragės), pradėti statyti regioniniai nepavojingų atliekų

sąvartynai, įrengtos didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, biodegraduojančių atliekų

kompostavimo aikštelės [54].

Už komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmoka patys atliekų turėtojai. Įmokas už

atliekų tvarkymą atliekų turėtojai gali sumokėti tiesiogiai įmonei (pinigai tiesiogiai pervedami

atliekas surenkančiai ir tvarkančiai įmonei, jei savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse

numatytas tiesioginis sutarčių sudarymas ir nustatytas atliekų tvarkymo tarifas [32]) arba

savivaldybei, kuomet įvedama vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą. LR atliekų tvarkymo

įstatyme numatyti dar papildomi atliekų tvarkymo finansavimo šaltiniai: gaminių ar pakuočių

atliekų tvarkymo lėšos; valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai; Aplinkos apsaugos

rėmimo programos lėšos; savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos

lėšos; Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšos; užsienio šalių,

tarptautinių organizacijų ir finansų bei LR asmenų tiksliniai įnašai [35].

Nuo 2007 metų už Kauno rajono komunalinių atliekų tvarkymą atsakingos dvi įmonės:

UAB „Dzūtra“ ir UAB „Kauno švara“. Jos aptarnauja 50 proc. rajono teritorijos. Sutartys su

šiomis įmonėmis dėl viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasirašytos 2007 m.

17

liepos 31 dieną. Kiekviena įmonė aptarnauja jai sutartimi priskirtą teritoriją. Visos surinktos

atliekos yra šalinamos Lapių sąvartyne [9]. Komunalinės paslaugos Kauno rajono

gyventojams ir organizacijoms teikiamos tik sudarius sutartis [26].

UAB „Kauno švara“ turi daugiametę patirtį atliekų tvarkymo srityje Kauno mieste ir

gretimų šešių rajonų gyvenvietėse. Taip pat ši bendrovė diegia aplinkos apsaugos vadybos

sistemą bei kokybės vadybos sistemą. Šios bendrovės vykdomos veiklos: buitinių atliekų

surinkimas, presavimas, transportavimas, deponavimas; miesto gatvių ir teritorijų valymas;

komposto gamyba ir realizacija; geriamo ir pramoninio vandens vežimas; šakų smulkinimas;

viešųjų ir kilnojamųjų tualetų priežiūra ir eksploatacija; antrinių žaliavų surinkimas ir

rūšiavimas; stambiagabaričių atliekų surinkimas; pavojingų atliekų surinkimas ir saugojimas

bei autoserviso paslaugos, komercinių patalpų nuoma ir metalo dirbinių gamyba [51]. UAB

„Dzūtros“ veikla yra labai panaši į prieš tai minėtos bendrovės, tik ši dar siūlo saugų

dokumentų naikinimą bei prekybą atliekų tvarkymo įrangą [50].

UAB „Dzūtra“ Kauno rajone didžiasias bei specifines atliekas renka išvežamuoju būdu.

Kauno rajone veikia konteinerinė atliekų surinkimo sistema [28]. Su juridiniais asmenimis

sudaromos sutartys, kurios gali būti kelių tipų. Abi bendrovės susidariusias atliekas išveža

pagal pageidavimą bei reikalingumą, gali konkrečiomis mėnesio ar savaitės dienomis.

Atliekos iš individualių namų, įmonių, mažų organizacijų renkamos nedidelės talpos - 0,12

m3 ar 0,24 m3 plastmasiniais konteineriais. Didesnėms organizacijoms, daugiabučių namų,

kaimuose bei gyvenvietėse atliekos yra išvežamos iš didelių 0,66, 0,77 ir 1,1 m3 talpos

konteinerių [50]. Fiziniai asmenys, turintys privačias valdas, sudaro asmenines sutartis. Jiems

siūloma nuomoti arba pirkti 0,12 m3 arba 0,24 m3 talpos plastmasinius konteinerius [28].

1.4. Komunalinių atliekų susidarymas

Nors ekonomikos augimas užtikrina turtingesnio bei geresnio gyvenimo perspektyvą,

tačiau jis turi savo kainą. Ši kaina – gamtiniai ištekliai, kurie sunaudojami gamyboje bei

atliekos, kurios lieka po gamybos proceso. Pastaraisiais metais nerimą kelią senkantys

gamtiniai ištekliai ir didėjantys atliekų kiekiai [30].

Kiekvienais metais ES susidaro daugiau kaip 2 mlrd. t atliekų, iš jų 200 mln. t -

komunalinės atliekos. 2004 metais kiekvienam ES gyventojui vidutiniškai teko apie 537 kg

atliekų [14]. Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius šešerius metus atliekų kiekis

padidėjo daugiau kaip 10 proc.

18

Remiantis atliekų apskaitos duomenimis, kiekvienais metais mūsų šalyje susidaro

maždaug apie 130 tūkst. t. pavojingų ir apie 6 mln. t nepavojingų atliekų [14]. Didžiąją

nepavojingų atliekų dalį sudaro organinės atliekos, statybinių medžiagų ir mineralinių žaliavų

sodrinimo atliekos.

Taip kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka daugiau nei 275 kg/m. atliekų. Beveik pusę

namų ūkyje susikaupiančių komunalinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, o kitą pusę –

antrinės žaliavos, kurias galima perdirbti [50]. Anot, Aplinkos apsaugos agentūros

„EUROSTAT“, 2005 m. surinktų komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam Lietuvos

gyventojui, padidėjo ir sudarė 402 kg. Pagal šį rodiklį Lietuva gerokai lenkė savo kaimynę

Lenkiją (2005m. vienam gyv. teko 245 kg) ir Latviją (310 kg) [28].

2008 m. atliekų apskaitos duomenimis, šalyje susidarė apie 5,7 mln. t atliekų: pramonės

sektoriuje apie 4,4 mln. t ir 1,3 mln. t – komunaliniame sektoriuje. Prie komunalinių atliekų

priskiriama ne tik buityje susidarančios atliekos, bet ir į jas savo pobūdžiu ar sudėtimi ir

kiekiu panašios atliekos, susidarančios ūkio subjektuose, t. y. įmonėse, įstaigose,

organizacijose [17].

2006 m. Kauno rajone vienam gyventojui per metus teko 279 kg komunalinių atliekų

(Kauno regione vidutiniškai – 353 kg vienam gyventojui per metus). Į šį kiekį yra įtrauktas ir

komunalinių atliekų kiekis, kuris yra surenkamas iš rajono pramonės įmonių ir organizacijų,

taip pat atskirai surenkamos antrinės žaliavos, statybos ir griovimo atliekos, elektros ir

elektroninės įrangos atliekos. Čia neįtrauktos pramoninės atliekos ir nuotekų dumblas iš

vandens valymo įrenginių (1 lentelė). Nėra duomenų apie komunalinių atliekų susidarymą

įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kadangi jų atliekos paprastai surenkamos tais pačiais

konteineriais bei transporto priemonėmis kaip ir gyventojų. Remiantis įvairių Lietuvoje

vykdytų studijų ir apžvalgų išvadomis, įmonėse ir organizacijose susidaro apie 20-25 proc.

atliekų [26].

1 lentelė. Komunalinių atliekų susidarymas ir šalinimas Kauno raj. ir Kauno regione 2006 m.

Savivaldybė Surinkta

komunalinių atliekų, t

Susidarančių komunalinių atliekų kiekis 1 gyv./m. (kg)

Pašalinta sąvartyne mišrių komunalinių

atliekų, t Kauno rajonas 23 909 279 23 681 Viso Kauno regione 225 324 353 216 687

Šaltinis: LR AM Aplinkos apsaugos agentūros Kauno RAAD statistiniai duomenys, 2007 m.

19

2008 m. komunalinių atliekų kiekis Kauno regione sudarė 421 kg vienam gyventojui

(viso Kauno regione susidarė 264 541 t), tai 90 kg/m. daugiau nei 2007 m. (2 lentelė).

Susidariusių atliekų kiekis taip pat padidėjo ir Kauno mieste, nes į bendrą susidariusių

atliekų kiekį pradedamos įtraukti statybos ir griovimo atliekas, kurių 2008 m. buvo surinkta

šešis kartus daugiau nei 2007 m. [28].

2 lentelė. Komunalinių atliekų susidarymas ir šalinimas Kauno regiono savivaldybėse 2008m.

Savivaldybė Surinkta

komunalinių atliekų, t

Susidarančių komunalinių atliekų kiekis 1 gyv./m. (kg)

Pašalinta sąvartyne mišrių komunalinių

atliekų, t Jonavos r. 21 979 425 21 732 Kaišiadorių r. 8 286 248 8 286 Kauno m. 172 466 487 132 104 Kauno r. 25 499 300 25 499 Kėdainių r. 23 224 376 20 288 Raseinių r. 13 087 309 12 736 Iš viso 264 541 2145 220 645

Šaltinis: LR AM Aplinkos apsaugos agentūros Kauno RAAD statistiniai duomenys, 2009 m.

1.5. Antrinių žaliavų surinkimas

Mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius ir taupyti gamtinius bei energetinius

išteklius galima rūšiuojant susidariusias buitines atliekas. Labiausiai paplitęs antrinių žaliavų

surinkimo būdas – stiklo, popieriaus, plastmasės konteineriai, jie būna 0,46, 0,66, 0,75, 1,1 ar

2,3 m3 talpos, prireikus popieriui ir kartonui (PK) surinkti naudojami ir didesni konteineriai.

Kauno regione nustatyti antrinių žaliavų surinkimo priemonių plėtros planas,

užtikrinantis antrinių žaliavų konteinerių pastatymą [28]:

• įrengti Kauno miesto gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip

po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų;

• kitų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau

kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų;

• miestų ir rajonų savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir

miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po

vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo arba

įvažiavimo;

• atskirai rinkti antrines žaliavas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius

konteinerius;

20

• pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose

vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro

daug antrinių žaliavų bei laikinus specialius konteinerius viešųjų renginių metu;

• jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba tai ekonomiškai

netikslinga. Galima rinkti antrines žaliavas specialiais maišais apvažiuojant antrinių

žaliavų turėtojus ar naudoti kitas atliekų surinkimo priemones;

• atsižvelgiant į savivaldybių teritorijų ir atliekų tvarkymo specifiką, taikyti griežtesnius

specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymo reikalavimus;

• naudoti tokias konteinerių, skirtų antrinių žaliavų surinkimui, spalvas: popieriaus –

žalią, plastiko ir kitų pakuočių – geltoną, stiklo – mėlyną. Naudojami konteineriai turi

atitikti ES ir kitus standartus, taikomus antrinių žaliavų surinkimo konteineriams.

Trečioje lentelėje pavaizduota, kiek turi būti antrinių žaliavų konteinerių aikštelių

Kauno regione.

3 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimui naudojamų konteinerių skaičius Kauno regione

Savivaldybė Konteinerinių aikštelių skaičius

Konteinerių skaičius

Esamas konteinerių skaičius (2007 m.)

Jonavos rajonas 56 168 57 Kaišiadorių rajonas 97 291 141 Kauno miestas 722 2 166 1 343 Kauno rajonas 142 426 192 Kėdainių rajonas 124 372 150 Raseinių rajonas 118 354 44 Viso Kauno regione 1 259 aikštelės 3 777 1 927

Žemiau esančioje lentelėje (4 lentelė) palyginimui pateikti 2006 m. ir 2008 m.

duomenys. Kaip matyti, reikšmingiausias pokytis analizuojamu laikotarpiu buvo Raseinių raj.,

nes ten pradėtos steigti pirmosios atliekų rūšiavimo aikštelės. Visose regiono savivaldybėse

atliekų rūšiavimo konteinerių daugėjo. Šis pagerėjimas įvyko dėl Aplinkos ministerijos

nupirktų konteinerių bei įrengtų naujų surinkimo aikštelių.

21

4 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimui naudojamų konteinerių skaičius Kauno regione 2006 m . ir 2008 m. (t)

Savivaldybė Stiklas Popierius Plastmasė 2006 m. 2008 m. 2006 m. 2008 m. 2006 m. 2008 m.

Jonavos raj. 22 42 14 41 21 43 Kaišiadorių raj. 40 95 15 80 86 145 Kauno m. 734 1 967 155 367 454 744 Kauno raj. 85 175 0 145 107 141 Kėdainių raj. 50 176 50 126 50 176 Raseinių raj. 43 110 0 110 1 110 Iš viso Kauno regione 974 2 565 234 869 719 1 359

Šaltinis: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento duomenys, 2009 m.

Pastaruoju metu, plačiau pradėjus naudoti antrinių žaliavų konteinerinę atliekų

surinkimo sistemą, palaipsniui mažėja mišrių buitinių atliekų kiekis ir daugėja atskirai

surinktų frakcijų, kurių didžiausią dalį sudaro metalo, PK, stiklo ir plastmasės atliekos.

Antrinių žaliavų surinkimo iš gyventojų konteinerinė sistema Lietuvoje dar

nepakankamai plačiai įdiegta. Aplinkos ministerijos duomenimis tik apie 40 proc. Lietuvos

savivaldybių turi galimybę rūšiuoti antrines žaliavas.

Dažniausiai surinktos antrinės žaliavos surinkimo įmonėse yra rūšiuojamos rankomis,

dėl menkai įdiegtos rūšiavimo linijos. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 įmonių, tokiu būdu

rūšiuojančių atliekas. Artimiausioje ateityje planuojama įrengti atliekų rūšiavimo linijas prie

didžiųjų regioninių atliekų sąvartynų. Bendri antrinių žaliavų paruošimo perdirbimui

pajėgumai, t. y. rūšiavimo linijų, rankinio rūšiavimo ir presavimo, 2007 m. siekė apie 150

tūkst. t. Šiuo metu surenkama apie 100 tūkst. t antrinių žaliavų per metus ir šie kiekiai kasmet

auga. Vien Kauno regione 2008 m. buvo surinkta apie 4800 t antrinių žaliavų (5 lentelė).

5 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimas Kauno atliekų tvarkymo regione 2008 m. (t ir proc.)

Savivaldybė Popierius, t Proc.* Stiklas, t Proc.* Plastikas, t Proc.* Kauno m. 2 811 1,63 30 0,02 47 0,03 Jonavos raj. 46 0,21 145 0,66 24 0,11 Kaišiadorių raj. 67 0,81 88 1,06 5 0,06 Kauno raj. 187 0,73 524 2,05 85 0,33 Kėdainių raj. 166 0,71 157 0,68 42 0,18 Raseinių raj. 164 1,25 127 0,97 61 0,47 Iš viso regione: 3 441 1,3 1 071 0,4 264 0,1

Šaltinis: Kauno RAAD duomenys, 2009 m. *Procentais nuo bendro komunalinių atliekų kiekio (tonomis)

22

1.6. Atliekų tvarkymas kitose Europos šalyse

1.6.1. Atliekų tvarkymas Austrijoje

2006 m. Austrijoje susidarė 56,2 milijonai tonų atliekų (6 lentelė), kai 1999 metais buvo

49 mln. t, o 2004 m.- 54 mln. t. Tuo tarpu pavojingų atliekų kiekis – 1 mln. t – liko nepakitęs.

Austrijoje didžiausias dėmesys skiriamas atliekų perdirbimui ir antriniam panaudojimui.

6 lentelė. Atskirų atliekų grupių kiekiai (t) 2006 metais Austrijoje [19]

Atliekų grupės Susidarantis kiekis, t

Komunalinės atliekos susidarančias buityje (buitinės, stambiagabaritinės, antrinės žaliavos 3 678 000

Biologiškai skaidžios atliekos 1 499 000 Gatvių sąšlavos 200 000 Komunalinis dumblas (sausa substancija) 270 000 Fekalinis dumblas (sausa substancija) 364 000 Antrinės žaliavos 2 284 000 Iškastas gruntas ir pan. medžiagos 23 829 000 Statybinės atliekos 6 677 000 Seni automobiliai 150 000 Elektros prietaisai 127 000 Medienos atliekos be įpakavimo 6 274 000 Medicininės atliekos 61 000 Gyvulinės kilmės atliekos 614 000 Pelenai ir šlakai iš terminio atliekų apdorojimo ir deginimo įrenginių

1 569 000

Kitos atliekos: pvz. mineralinės kilmės, pavojingos, guma ir kt. 8 610 000

Austrijos atliekų tvarkymo sistema koncentruota į daugkartinį medžiagų panaudojimą ir

inertinių medžiagų deponavimą sąvartynuose. Tam būtina sąlyga – pirminis atliekų

rūšiavimas (7 lentelė).

7 lentelė. Atskirų atliekų rūšių kiekiai (t) 2006 m. [19]

Pagrindinės atliekų rūšys Atliekų kiekis (t) Kg /gyv. Buitinės atliekos 1 411 100 170 Stambiagabaritės atliekos 257 000 31 Antrinės žaliavos, surinktos išrūšiuotos 1 281 300 155 Biologiškai skaidžios atliekos, surinktos išrūšiuotos 661 300 80

„Problemiškos“ atliekos ir elektros bei elektronikos prietaisai, surinkti išrūšiuoti 67 100 8

Iš viso: 3 677 800 444

23

Nuo 199l metų spalio 1 dienos Austrijoje įsigaliojus pakuočių tvarkymo direktyvai

BGBI 645/1992, gamintojai arba prekių platintojai įpareigoti priimti, apdoroti ar pakartotinai

naudoti savo prekių pakuotes. Atskirai surinktų pakuočių (popieriaus, kartono, stiklo, metalo

ir t.t.) sudaro 12 proc. arba 445 000 tonų visų komunalinių atliekų.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudimas sąvartynuose šalinti atliekas, prieš tai jų

neapdorojus. Šiuo metu Austrijoje atliekų apdorojimas vyksta naudojant mechaninius –

biologinius (tik aerobinius), terminius ir cheminius- fizinius apdorojimo metodus (8 lentelė).

8 lentelė. Įvairių rūšių atliekų apdorojimo įrenginių skaičius 2006 m. [2]

Įrenginių rūšys Skaičius Terminio apdorojimo įrenginiai (be komunalinių atliekų deginimo įrenginių) 182 Komunalinių atliekų deginimo įrenginiai 9 Cheminio-fizikinio apdorojimo įrenginiai 30 Specialių atliekų (senų automobilių, elektronikos prietaisų, chemikalų, plastikų, baterijų ir kt.) pirminio apdorojimo įrenginiai

199

Šrederiai/smulkintuvai 6 Statybinių atliekų pirminio apdorojimo įrenginiai 293 Mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai (MBA) 17 Kompostavimo įrenginiai (atskirai surinktoms biodegraduojančioms atliekoms)

552

Atskirai surinktų antrinių žaliavų ir kitų atliekų rūšiavimo įrenginiai 131 Atskirai surinktų antrinių žaliavų perdirbimo įrenginiai 48 Anaerobinio-biotechninio apdorojimo įrenginiai (biodujų įrenginiai) 214 Sąvartynai 543

Austrijoje įstatymiškai privaloma visiems (gyventojams, įstaigoms, pramonės įmonėms)

rūšiuoti biodegraduojančias atliekas. Šios atliekos surinktos keliauja į kompostavimo

įrenginius, vėliau iš jų gaminas kompostas.

Elektronines atliekas gyventojai gali nemokamai pristatyti į specialias aikšteles arba už

tam tikrą mokestį užsisakyti paėmimą iš namų. Nauja ES direktyva norima įpareigoti

prekybininkus sudaryti sąlygas pirkėjams priduoti seną elektronikos prietaisą ir įsigyti naują.

Statistiškai kiekvienas gyventojas per metus „pagamina“ apie 10 kg elektronikos atliekų.

Seni tepalai, tirpikliai, dažai, alyvos, lakai, rūgštys, baterijos, medicininės atliekos gali

būti priduodami specialiuose aikštelėse. Vėliau šios atliekos keliauja į specialius apdorojimo

įrenginius.

Nedidelių gamybos įmonių atliekos yra susmulkinamos stacionaruose ar mobiliuose

įrenginiuose ir nukreipiamos terminiam apdorojimui, po kurio galutinis produktas šalinamas

sąvartynuose [49].

24

1.6.2. Atliekų tvarkymas Suomijoje

Suomijoje metinis susidarančių atliekų kiekis yra apie 66 milijonai tonų (išskyrus

iškasamą gruntą ir žemės ūkio įmonių fekalijas). Per metus vienam gyventojui tenka maždaug

503 kg buitinių atliekų, popieriaus ir kartono – 79 kg, biologiškai apdorojamų atliekų – 41 kg.

Daugiabučiai namai dažniausiai turi atskirus konteinerius, kurie skirti stiklui ar

nedideliems metalo gaminiams, PK, drabužiams ar avalynei. Juos įrengia ir eksploatuoja

savivaldybės arba regioninės atliekų tvarkymo įmonės.

Atliekų surinkimo sistema yra svarbi ne tik sėkmingam rūšiuotų atliekų perdirbimui ir

utilizavimui, bet ir atliekų šalinimui į sąvartynus ir apdorojimui. Daugiau kaip 60 proc.

buitinių atliekų šalinamos sąvartynuose, taip kiekvienam Suomijos gyventojui tenka 300 kg

sąvartynuose deponuojamų atliekų. Pastaruoju metu sąvartynų skaičius Suomijoje drastiškai

sumažėjo, o išlikę (91) buvo sutvarkyti. Taip pat yra 70 sąvartynų, skirtų pramonės gamybos

atliekų deponavimui, 15 – pavojingoms atliekoms šalinti, 55 – kitų atliekų deponavimui.

Daugiausiai sąvartynai yra vieši, valdomi savivaldybių ar privačių kompanijų. Ketvirtadalis

sąvartynų yra privatūs, valdomi pramonės įmonių [25].

1.7. Antrinių žaliavų rūšiavimas ir perdirbimas

Pirmu ir svarbiausiu žingsniu atliekų tvarkymo strategijoje turi būti aiškiomis ir

vieningomis sąvokomis išreikštas bei pagrįstas suvokimas, iš ko susideda atliekos [34].

Modernioje atliekų tvarkymo vadyboje išskiriamos trys pagrindinės problemos, nuo

kurių priklauso atliekų rūšiavimo sprendimai:

• būtina rūpintis per daugelį metų sukauptų atliekų kiekiu, nes nesirūpinant atliekomis

galima užteršti orą, vandenį ir dirvožemį;

• gamybos procesuose susidariusių atliekų tvarkymas. Jau prieš pradedant gaminti

produktą, turi būti numatyta, kaip bus tvarkomos susidariusios atliekos;

• Atliekų gamybos minimizavimas jau produkto gamybos procese.

1.7.1. Popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas

Popieriaus ir kartono atliekos yra vertinga antrinė žaliava, kuri gali būti naudojama

popieriaus ir kartono gaminių gamyboje, taip pakeičiant pirminę žaliavą – celiuliozę [52].

Gaminant popierių/kartoną iš makulatūros, galima sustabdyti ne tik intensyvų miško kirtimą,

25

bet ir sumažinti energijos sunaudojimą [48]. Didžiausią PK atliekų kiekį sudaro mišrios

makulatūros rūšys ir PK pakuočių atliekos. Negalima perdirbti visų PK atliekų (9 lentelė),

perdirbimui netinkantis popierius sudaro 21 proc. nuo bendro popieriaus suvartojimo [14].

9 lentelė. Komunalinės atliekos, kurios tinkamos ir netinkamos perdirbimui [17].

Komunalinės atliekos Tinkamos perdirbti Netinkamos perdirbti

Popierius

Kartonas, žurnalai, švarios popierinės pakuotės, laikraščiai ir t.t. Perdirbant makulatūrą svarbu, kad ji nebūtų padengta plastiku bei būtų sausa ir švari.

Servetėlės, popierinės nosinaitės, cigarečių popierius, tapetai, pieno produkto pakuotės, tepaluotas ir riebaluotas popierius ir t.t.

Stiklas Buteliai, stiklainiai, stiklo duženos.

Krištolas, ampulės, automobilių langai, elektros lemputės, veidrodžiai, keramika, porcelianas, karščiui atsparus stiklas ir t.t.

Plastikas

Plastikiniai buteliai nuo aliejaus, padažų, ploviklių, gėrimų, plastikiniai maišeliai, plėvelės (švarūs) ir t.t.

Taros nuo dažų, antifrizo, tepalų, neišplautų aliejaus, padažų pakuočių, pakelių nuo traškučių, CD, DVD ir t.t.

Metalas Konservų dėžutės, gėrimų skardinės. -

PK atliekų perdirbimas nėra begalinis ciklas. Kiekvienas perdirbimo procesas mažina

plaušų ilgį. Daug kartų perdirbant popieriaus plaušeliai pasidaro labai maži, kad net

neįmanoma jų sulipinti be papildomų medžiagų ar celiuliozės. PK atliekas galima perdirbti 4-

6 kartus, priklausomai nuo PK atliekų rūšies [52].

Trečiame paveiksle pavaizduotas mišrios makulatūros ir išrūšiuoto grafitinio popieriaus

atliekų perdirbimo procesas. Šios atliekos skiriasi savo sudėtimi ir perdirbimo procesu. Abiejų

rūšių PK atliekų perdirbimo procesas yra imtinai vienodas iki penktos pakopos, t. y. iki

plaušinimo ir priemaišų atskyrimo. Valymas, dažų pašalinimas ir balinimo procedūros

taikomos tik išrūšiuoto grafitinio popieriaus atliekų perdirbimui [52].

26

3 pav. Popieriaus ir kartono atliekų perdirbimo ciklas

PK atliekų perdirbimo ciklas susideda iš septynių etapų:

1. PK atliekų surinkimas. PK atliekos surenkamos iš namų ūkių, įmonių, įstaigų,

organizacijų, viešbučių. Surinktos atliekos yra įvairios kokybės, nes didelė

užterštumo tikimybė kitomis atliekomis.

2. Pirminis apdorojimas. PK atliekos, kurios neatitinka kokybinių reikalavimų yra

pašalinamos iš tolimesnio perdirbimo proceso.

3. Rūšiavimas. Atrenkamas popierius ir kartonas, kuris atitinka reikalavimus. Kitos

atliekos, kurios neatitinka reikalavimų ir priemaišos, tokios kaip plastikas, metalas,

medis, smėlis yra pašalinami.

4. Presavimas. Šitame etape siekiama sumažinti PK atliekų tūrį, todėl jos

supresuojamos.

5. Plaušimas ir priemaišų atskirimas. Makulatūra tiekiama į plaušintuvus su vandeniu,

kuriuose ji išplaušinama į popieriaus masę. Plaušintuve atskiriamas tam tikras

susidariusių plaušinimo atliekos. Jos yra netinkamos tolimesniam perdirbimui, todėl

yra pašalinamos iš proceso.

6. Valymas. Perdirbamos išrūšiuotos grafinio popieriaus atliekos praeina papildomą

valymą.

Surinkimas Pirminis apdorojimas

Rūšiavimas Presavimas

Liekanos: metalai, plastikas, stiklas, tekstilė, medieną, smėlis ir pan.

Plaušinimas ir priemonių atskyrimas

Valymas Dažų pašalinimas Tolimesnė

gamyba PK

Liekanos: metalai, plastikas, polistrirenas, šlapias popierius ir pan.

Liekanos: užpildai, pluoštai, dažai, klijai ir pan. (apie 3 proc.)

27

7. Dažų pašalinimas. Iš perdirbamų išrūšiuotų grafitinių popieriaus atliekų

pašalinamos priemaišos (dažai, klijai, rašalas ir t.t.). Po priemaišų pašalinimo,

reikalui esant, popierius gali būti balinamas.

Po šių septynių PK atliekų perdirbimo etapų, kurioje buvo gauta popieriaus masė, toliau

gali būti naudojama gamybai [52].

1.7.1.1.Popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas Lietuvoje ir Europoje

Lietuvoje popieriaus ir kartono gamyba turi labai senas tradicijas. Pirmoji amatų įmonė

Lietuvoje buvo įsteigta 1524 m. Vilniuje. Joje popierius buvo gaminamas iš medvilninių,

lininių, kanapinių skudurų [48]. Laikoma, kad daugiausiai popieriaus ir kartono buvo

pagaminama tarybiniais laikais, net iki 300 tūkst. t, nuo 1986 m. pagaminimo kiekis sumažėjo

net iki 25 tūkst. t. Nuo 1950 m. iki 1990 m. Lietuvoje veikė trys didelės ir kelios mažesnės

popieriaus pramonės įmonės.

Šiuo metu PK atliekas Lietuvoje perdirba 10 įmonių, kurių bendri PK atliekų perdirbimo

pajėgumai siekia apie 200 tūkst. t. per metus. 2006 m. buvo perdirbta per 140 tūkst. t. PK

atliekų, tačiau 44,0 proc. perdirbtų atliekų buvo importuota iš kitų šalių, o ne surinkta

Lietuvoje [48]. Tais pačiais metais sumažėjo PK atliekų importas ir išaugo šių atliekų

surinkimas ir paruošimas perdirbimui Lietuvoje, palyginti su ankstesniais metais (4 pav.) [52].

25881

27091

38550

48702

52674

62919

62239

44089

51181

55071

60098

74208

79382

91080

0 30000 60000 90000 120000 150000

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

Metai

Tonos

PK atliekų importavimas PK atliekų surinkimas Lietuvoje

4 pav. Popieriaus ir kartono atliekų importavimas ir surinkimas Lietuvoje 2000-2006 m.

28

Tuo tarpu Europoje 2006 m. buvo surinkta ir popieriaus fabrikams perduota apie 58,2

mln. t PK atliekų, tai 9,8 proc. daugiau nei 2004 m. (1996 m. buvo perdirbama tik apie 35,0

proc.). Tais metais PK atliekų perdirbimo laipsnis (perdirbtų PK atliekų ir PK suvartojimo

santykis) pasiekė 63,4 proc., o iki 2010 m. Europos pramonė laisvanoriškai įsipareigojo PK

atliekų perdirbimo laipsnį pakelti iki 66,0 proc.

2001 m. Europoje iš perdirbamų PK atliekų daugiausiai buvo pagaminama pakavimo ir

laikraščio popieriaus (10 lentelė).

10 lentelė. Popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas bei jų gamyba Europoje 2001 m.

PK rūšys

Perdirbto popieriaus sunaudojimas tam tikros PK rūšies

gamyboje

Perdirbto popieriaus panaudojimas nuo

bendro pagaminimo PK kiekio

Bendras pagaminimo PK

kiekis

tūkst. t proc. proc. tūkst. t Laikraštinis popierius 6,96 18,5 65,9 10,57

Rašymo popierius 2,65 7,0 7,6 35,05 Sanitarinis higieninis popierius 26,25 69,6 73,4 35,75

Kitas popierius 1,83 4,9 47,7 3,85

Iš viso: 37,69 100,0 45,4 85,22 PK atliekų perdirbimas kelią labai daug įvairių problemų. Pagrindinės:

1. Šiuo metu Lietuvoje PK gamybos asortimentas dar yra siauras ir labai specializuotas,

praktiškai gaminamos tik gofravimo medžiagos ir sanitarinis higieninis popierius, todėl tai

apriboja kai kurių makulatūros, tokių kaip laikraščių ir žurnalų perdirbimą.

2. Nors kasmet Lietuvoje auga surenkamų PK atliekų kiekiai, bet esami surinkimo ir

paruošimo perdirbti pajėgumai neužtikrina PK fabrikų poreikio, užtikrinant fabrikų pajėgumą,

dalis perdirbamos makulatūros yra importuojama iš Latvijos, Estijos ir Rusijos. Norint

perdirbti PK atliekas būtina jas surinkti atskirai nuo kitų komunalinių atliekų. Šiuo metu dar

vangiai vyksta atskiras PK atliekų surinkimas iš gyventojų. Todėl būtina stiprinti šių atliekų

rūšiavimo ir paruošimo perdirbimui pajėgumus, nes išrūšiuotos makulatūros panaudojimas

yra didesnis nei mišrios.

3. Lietuvoje dar nevedama PK atliekų apskaita pagal atskiras PK atliekų rūšis, bet tai

būtina padaryti, norint geresnės perdirbimo situacijos.

29

4. Didieji PK fabrikai, tokie kaip AB „Klaipėdos kartonas“ ir AB „Grigiškės“ yra įkurti

daugiau kaip prieš 100 metų, kuriuose dar esą tarybinių laikų technologiniai įrenginiai,

kuriems būtina modernizacija, kad šie fabrikai būtų konkurencingi užsienio šalių rinkose [52].

1.7.2. Stiklo atliekų perdirbimo situacija Lietuvoje

Stiklo pakuotė naudojama pakuoti daugeliui maisto produktų: pradedant alkoholinių

gėrimų tara ir baigiant padažų, uogienių stiklainiais, indeliais su kūdikių maistu, vaistų

buteliukais bei stiklinėmis kosmetikos priemonių pakuotėmis. Tai - medžiaga, kurio

gyvavimo periodas yra labai ilgas (maždaug 900 metų [8]) ir gali būti perdirbamas 100 proc.,

todėl jo perdirbamas plačiai paplitęs Lietuvoje ir kitose šalyse. Išsivysčiusiose Europos šalyse,

pvz.: Vokietijoje, stiklinė pakuotė yra išrūšiuojama pagal spalvą išmetant į atskirus

konteinerius šviesios, rudos ir žalios spalvos tarą. Spalvotų stiklinių atliekų rūšiavimas yra

neišvengiamas norint kokybiškai perdirbti stiklą. Spalvą stiklui suteikia priemaišos, kurios

perdirbant turi būti atskirtos, nes, pvz. šviesus stiklas, sudarantis 50 proc. visos stiklo

pakuotės, yra labai jautrus priemaišoms [52].

Kaip matyti iš penkto paveikslo nuo 2000 m. atliekų perdirbimas nuolatos mažėjo ir tik

2004 m. šiek išaugo. Nuo 2004 m. stiklo atliekų perdirbimo apimtys svyruoja apie 30 tūkst. t

per metus. 2007 m. Lietuvoje buvo perdirbta apie 29 tūkst. t stiklo atliekų (iš jų importuotos

antrinės žaliavos sudarė apie 5000 t), tais metais buvo pats didžiausias šių atliekų importas.

Daugiausiai stiklo duženų buvo įvežta iš Latvijos – 1 252 t (2002 m.).

15000

25000

35000

45000

55000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Metai

Tonos

5 pav. Stiklo atliekų (įskaitant importuoto) perdirbimas Lietuvoje 2000-2007 m.

Didžioji dalis stiklo atliekų – pakuočių atliekos. 2004 m. į rinką išėjo apie 61 tūkst. t

vienkartinio naudojimo stiklinių pakuočių, t. y. apie 18 kg vienam gyventojui. Tais metais

30

Lietuvoje perdirbta apie 30 tūkst. t stiklo atliekų iš kurių stiklo pakuotės sudarė apie 50 proc.

(6 pav.).

0

10000

20000

30000

40000

50000Tonos

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007 Metai

Statybos ir kitos stikloatliekosStiklo gamybos atliekos

Stiklo pakuočių ir kitoskomunalinės stiklo atliekos

6 pav. Lietuvoje surinktų stiklo pakuočių ir kitų stiklo atliekų perdirbimas 2000-2007 m.

1.7.3. Plastmasės atliekų perdirbimas Lietuvoje

Plastikų gamyba sparčiai ėmė vystytis pirmoje XX a. pusėje, taip tapdama neatsiejama

mūsų buities dalis. Šiuo metu daugiau kaip 60 proc. pakuočių yra gaminami iš plastiko, todėl

kasdien pagaminama daugybė plastmasės atliekų, t. y. celofaniniai maišeliai, buteliai nuo

vaisvandenių, pieno pakeliai ir kt. Daugiausiai naudojami plastikai yra polietilenas,

polipropilenas ir polistirolis, kiek mažiau polietilentereftalatas, polikarbonatas ir

polivinilchloridas.

Lietuvoje kiekvienais metais susidaro daugiau kaip 50 tūkst. tonų plastmasės atliekų.

Plastiką surenkančios įmonės susmulkina pakuotes, išlydo granules ir eksportuoja į užsienį,

kur vyksta tolesnis perdirbimas (nes Lietuvoje dar nėra galimybių tolimesniam atliekų

perdirbimui).

Plastiko atliekų perdirbimo tendencijos Lietuvoje pavaizduotos 7 paveiksle. Iš grafiko

matyti, kad plastiko atliekų perdirbimas 2000-2007 m. nuolat augo ir svyravo nuo 20 tūkst. iki

35 tūkst. t. 2007 m. buvo perdirbta apie 34 tūkst. t plastiko atliekų [52].

31

20000

24000

28000

32000

36000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Metai

Tonos

7 pav. Plastiko atliekų perdirbimas Lietuvoje 2000-2007 m. (t)

2007 m. perdirbta apie 34 tūkst. t plastiko atliekų, iš jų apie 62 proc. buvo

importuojama iš kitų šalių, likusi dalis surinkta Lietuvoje (Lietuvoje bendros įmonių

pajėgumas šiuo metu gali perdirbti apie 65 tūkst. t. susidariusių plastiko atliekų [53]). 2004 m.

buvo pradėta perdirbinėti gamybos plastikų atliekos. Tais metai padidėjo plastikinių pakuočių

perdirbimas (8 pav.) [52].

0

10000

20000

30000

40000

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007 Metai

TonosGamybos ir kitos plastikoatliekos

Plastikai iš komunaliniųatliekų srauto

Plastikinės pakuotės

Importas

8 pav. Perdirbamų plastiko atliekų kiekiai pagal atliekų susidarymo šaltinį 2000-2007 m. (t)

1.8. Antrinių žaliavų panaudojimo ir utilizavimo problemos

O. Kizinieči teigimu, atliekų utilizavimo problemų sprendimas turi daug aspektų bei

laikomos materialinių resursų taupymo rezervu. Renkant ir naudojant atliekas iš aplinkos yra

valomi teršalai, o auklėjamąja prasme – mokoma taupiai ūkininkauti, saugoti mus supančia

32

aplinką, nes perdirbtos atliekos gali būti pora kartų pigesnės už pirmines žaliavas. Taip

taupomos gamtinės žaliavos, kuras bei kita energija [30].

Norint išspręsti atliekų tvarkymo problemas, galime pasirinkti tris tvarkymo kryptis:

atliekų antrinį panaudojimą, deginimą specialiose įmonėse bei jų saugojimą specialiai tam

įrengtuose kontroliuojamuose sąvartynuose.

Sąvartynai yra vienas iš patogiausių ir lengviausių atliekų tvarkymo sprendimų būdų.

Tačiau sąvartynai užima didelius plotus ir jie yra koncentruoti oro, gruntinių vandenų bei

grunto taršos šaltiniai [30]. Lietuvoje buvo 680 mažų (iki 1 ha ploto) komunalinių atliekų

sąvartynų/šiukšlynų, apie 120 vidutinių (1-5 ha ploto) ir 35 didelių (daugiau nei 5 ha). Šiuo

metu yra eksploatuojami daugiau nei 300 sąvartynų, t. y. vidutiniškai vienas sąvartynas

aptarnauja 10 tūkstančių gyventojų, kai Vakarų Europoje vienas sąvartynas aptarnauja

daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų [29].

Kitas atliekų keliamų problemų sprendimo būdas – atliekų deginimas, jis išsprendžia

apie 80 proc. atliekų utilizavimo problemų, bet šio proceso metu į aplinką išmetami degimo

produktai teršia orą.

Dabartiniu metu daugiausiai dėmesio yra kreipiama į antrinių atliekų panaudojimą.

Tačiau technologinių žaliavų antrinis panaudojimas yra gana ribotas, tai susiję su tuo, kad

gamybinės atliekos dažniausiai turi nepastovią cheminę ir fazinę sudėtį. Atliekose dažnai

būna pereinamųjų geležies, chromo, mangano, titano junginių [57].

Norint efektyviai panaudoti atliekas ir technogenines žaliavas reikia visapusiškai jas

ištirti, nustatyti jų mineraloginę, granuliometrinę, cheminę sudėtį, fizines savybes, savybių

kitimą priklausomai nuo gamybos parametrų pasikeitimo ir t.t. Tai yra ilgas, sudėtingas bei

brangus procesas. Dažnai technologinių žaliavų ir atliekų panaudojimas apsunkina gamybos

procesą, nes dažnai gaunamų produktų savybių pagerinimas būna nežymus, o produkto

galutinė kaina išauga. Svarbu tai, kad žaliavos turi būti sunaudotos visos, nepaliekant trečios

eilės žaliavų [58].

Lietuvoje atliekų tvarkymas bei rūšiavimas kelia daug rūpesčių, nes komunalinių atliekų

surinkimo sistemos yra neefektyvios. Daugybė atliekų, kurios galėtų būti perdirbamos,

patenka į sąvartynus, taip didina jų plotus bei teršia gamtą. Antrinių žaliavų perdirbimo

pramonė Lietuvoje yra nepakankamai išsivysčiusi. Dažniausiai perdirbama – makulatūra,

stiklas, polietileno atliekos. Kol kas makulatūros surinkimas yra problematiškas, nors šalyje

pakanka pajėgumų perdirbti šią žaliavą. Tuo metu stiklo didžiąją kiekio dalį įmonės turi

33

sandėliuoti, nes nerūšiuoto stiklo rinkos kaina nepadengia surinkimo išlaidų, o rūšiavimo

įrangai reikia daug investicijų.

Nagrinėjant pavojingų atliekų perdirbimo ir deponavimo klausimą, iškyla daug

problemų, kadangi Lietuvoje dar nėra nei vieno pavojingų atliekų sąvartyno, todėl tokios

atliekos paprastai kaupiamos ir laikomos pačiose įmonėse, o dalis jų patenka ir į buitinių

atliekų sąvartynus. Remiantis Aplinkos apsaugos ministerijos pateiktais skaičiavimais,

nustatyta, kad mūsų šaliai užtektų tik vieno tinkamai įrengto pavojingų atliekų sąvartyno [47].

Pavojingos ir mažiau pavojingos atliekos prieš jas deponuojant gali būti apdorojamos

fiziniais ir cheminiais būdais. Šis apdorojimo būdas padeda sumažinti atliekų tūrį, taip

leisdamas apdorotas atliekas deponuoti pavojingų atliekų sąvartynuose. Tokiu būdu galima

apdoroti organines, neorganines, skystas ir kietas atliekas.

Kitas būdas pavojingoms atliekoms utilizuoti yra atliekų deginimas aukštoje, 1100-1200

ºC, temperatūroje, šios krosnys suardo 99,99 proc. pavojingų atliekų. Tokioje aukštoje

temperatūroje paprastai deginamos buitinės ir pramonės atliekos. ES atliekos deginamos

rotacinėse krosnyse su antrine kamera, jose galima deginti skystas ir kietas pavojingas

atliekas. Deginimo metu gaunamos karštos dujos yra naudojamos šildymo ar elektros

gamybai, tačiau deginant tokias atliekas susidaro karštos dujos su itin kenksmingais druskos

rūgšties, azoto oksido, sieros dioksido kiekiais, todėl, jas prieš išmetant į atmosferą, būtinai

reikia išvalyti [30].

Nereikalingų automobilinių padangų tvarkymas taip pat sukelia daug problemų

Lietuvoje ir kituose pasaulio šalyse, o jų kaupimas specialiuose sąvartynuose iki šiol yra

vienas iš populiariausių sprendimo būdų. Dėl padangų žemo tankio ir menko biodegradacijos

laipsnio – jų laidojimas sąvartyne yra nepageidaujamas. Jas sunku laidoti, nes jų nesudėsi

kompaktiškai, be to, susidaro palankios sąlygos veistis uodams bei įvairiems graužikams [20].

Kasmet pasaulyje susikaupia gausybė naudotų padangų, kurios natūralioje aplinkoje

beveik neyra. Jungtinėse Amerikos valstijose per metus vidutiniškai jų susidaro apie 281 mln.

vienetų, tai maždaug 5,68 mln. t [43], tuo tarpu ES – apie 180 mln. vienetų, tai maždaug 3,64

mln. t [46], o Lietuvoje, Valstybės atliekų tvarkymo apskaitos duomenimis, 2000 metais

surinkta ir pristatyta tvarkymui 2984 t naudotų padangų. Daugiausiai padangų surenkama

Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos regionuose [4].

2000 metais didžioji dalis (apie 70 proc.) naudotų padangų Lietuvoje buvo kaupiamos

keturiose įmonėse, daugiausiai UAB “Egapris”. Iki gaisro, įvykusio 2002 m. rugpjūčio

mėnesiais, šioje bendrovėje buvo sukaupta apie 8000 t netinkamų naudoti padangų. Gaisro

34

metu sudegė 4000 t padangų. Aplinkai padaryta žala buvo įvertinta daugiau nei 32 mln. litų

[4].

Padangų sankaupų gaisrai yra sunkiai užgesinami dėl aukšto padangų kaloringumo,

sudėtingo ir komplikuoto jų gesinimo proceso, todėl tokie gaisrai daro didelę grėsmę aplinkai

ir žmonių sveikatai. Atviro padangų gaisro metu į atmosferą išsiskiria pavojingi teršalai, kuriu

poveikis juntamas tiek vietiniu, tiek regioniniu mastu [41]. Europoje ir JAV padangų

utilizavimo klausimai buvo pradėti svarstyti tik tuomet, kai kaupiamos padangos ir jų gaisrai

pradėjo kelti pavojų gamtai ir žmonių sveikatai.

Netinkamų naudoti padangų tvarkymo alternatyvas galima suskirstyti į trumpalaikės

alternatyvos – padangų smulkinimas į skirtingo dydžio frakcijas; padangų pjaustymas ir

žaliavos gamyba; padangų naudojimas antrinėms žaliavoms gumos pramonėje; dirbtinių rifų

statyba pakrantėse; sportinių trasų, golfo aikštelių įrengimas ir ilgalaikės alternatyvos – kelių

tiesimas; padangų pirolizė; padangų naudojimas šilumos ir energijos gamybai, padangų

deginimas cemento gamybos pramonėje.

Dauguma ilgalaikių padangų naudojimo alternatyvų nėra pakankamai moksliškai ir

ekonomiškai pagrįstos, jos tebėra vystomos, nes jų tyrimai reikalauja didelių kapitalinių

investicijų [30].

Kita taip pat labai svarbi gamtosauginė problema su kuria susiduria daugelis aplinkos

organizacijų, tai - naftos perdirbimo atliekų likvidavimas.

AB “Mažeikių nafta” gamybos procesuose naudojamas vanduo, visiškai išvalomas tik

per kelis valymo etapus. Pirmiausiai atliekamas nuotekų mechaninis, fizinis, cheminis ir

biologinis valymas, vėliau vykdomas nuotekų apdorojimas išplukdymo ir nusėsdinimo būdas.

Iš nusėsdintuvų vanduo grąžinamas atgal į gamybos procesą arba yra išleidžiamas į upę [47].

Perdirbant naftą ir valant nuotekas, susidaro naftos produktais užterštas dumblas, kuris

gali sukelti paviršiaus ir požeminių vandenų užteršimą. Viena iš alternatyvų, kuri galėtų

pašalinti tokį užterštą dumblą - deginimas. Tačiau tam reikėtų atlikti išsamų galimų techninių

sprendimų bei ekonomikos paseknių įvertinimą [47].

Kita naftos perdirbimo pramonėje susidariusi atlieka – katalizatoriaus atliekos, jos nėra

regeneruojamos dėl didėlių ekonominių kaštų. Daugiausiai tokių atliekų pagamina AB

“Mažeikių nafta”, jos laikomos bendrovės teritorijoje. Šiuo metu tokios atliekos praktiškai

neutilizuojamos.

35

1.9. Visuomenės informavimas ir švietimas

Atliekų mažinimas yra vienas iš svarbiausių atliekų tvarkymo tikslų. Norint sėkmingai

mažinti atliekas reikia, kad visi su atliekų tvarkymu susiję sprendimai būtų priimami,

atsižvelgiant į jų poveikį susidarančių atliekų kiekiui. Regioniniu ir savivaldybių lygmeniu

buitinių atliekų prevencijai įtakos turi visuomenės švietimas ir informavimas.

Visuomenės palaikymas ir supratimas yra viena iš sėkmingos atliekų tvarkymo sistemos

sukūrimo ir funkcionavimo sąlygų. Visuomenė turi būti šviečiama apie atliekų tvarkymo

svarbą, turi būti aiškinama apie atliekų naudojimo, šalinimo ir tvarkymo būdus bei jų naudą

tiek ekonomine, tiek aplinkosaugine prasme.

Kauno apskrityje šiuo metu nėra sistemingos bei vieningos veiklos gyventojų

informavimo ir švietimo atliekų tvarkymo klausimais srityje. Yra atliekami informavimo

veiksmai atskirose savivaldybėse, pavyzdžiui, organizuojami seminarai, renginiai,

dalyvaujama televizijos ar radijo laidose.

Įgyvendinant projektą „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

sukūrimas“ 2007 m. buvo parengta Kauno regiono visuomenės švietimo ir informavimo

programa, kurioje akcentuojami pagrindiniai atliekų tvarkymo sistemos privalumai,

pateikiama objektyvi informacija apie regioninės atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo

eigą, atliekų tvarkymo būdus, naudą aplinkai rūšiuojant atliekas, ugdomas gyventojų

sąmoningumas (11 lentelė) [28].

11 lentelė. Visuomenės informavimas ir švietimas

Uždaviniai Atsakinga institucija Atlikimo terminas Regioninės visuomenės informavimo ir švietimo programos vykdymas

VšĮ Kauno RATC 2008 – 2011 m.

Savivaldybių ataskaitos/informacijos apie atliekų tvarkymą teikimas visuomenei

Savivaldybės Kasmet iki kovo 31 d.

VšĮ Kauno RATC ataskaitos/informacijos apie komunalinių atliekų tvarkymą Kauno regione teikimas

VšĮ Kauno RATC Kasmet iki balandžio 31 d.

Savivaldybės visuomenės informavimo ir švietimo programos parengimas

Savivaldybės Kasmet iki gruodžio 15 d.

Savivaldybės visuomenės informavimo ir švietimo programos vykdymas

Savivaldybės 2008 – 2011 m.

36

1.10. Visuomenės požiūris į gamtą ir atliekas

Anot V. Leonavičiaus, buitinių atliekų rūpesčiai šiais laikais tampa neišvengiamu

iššūkiu vartotojiškai visuomenei. Aktyvus visuomenės dalyvavimas, visuomenės narių

informuotumas, tinkamas elgesys garantuotų sėkmingą daugelio buitinių atliekų tvarkymo

sprendimą [33].

Vienas iš svarbiausių veiksnių įtakojantis visuomenės dalyvavimą atliekų tvarkyme yra

jų pačių požiūris į buitines atliekas ir į gamtą. Šis požiūris priklauso nuo bendro socialinio,

ekonominio ir politinio konteksto. Jis gali būti apibrėžtas kaip principinis požiūris, nes nuo jo

priklauso, kaip visuomenė suvokia buitines atliekas bei jų keliamus sunkumus, taip

rinkdamiesi tam tikrą elgesį, tvarkant susidariusias atliekas.

W. Ogburn išskiria tris gyventojų požiūrių tipus į buitines atliekas:

1. Buitines atliekas gyventojai suvokia kaip aplinkos užterštumo problemą. Dažniausiai

gyventojai mąsto, kaip atsikratyti susidariusių buitinių atliekų, taip mąstydami mums aplinka

ir gamta tampa neribotas naudos šaltinis, tarnaujantis mūsų tikslams. Visuomenė susirūpina

aplinkos švara tik tuomet, kai prišiukšlinta aplinka tampa nepatraukli. Tada stengiasi pašalinti

besimėtančias atliekas į nuošalesnes, mažiau matomas vietas. Vėliau, kai tokių vietų pradeda

trūkti ir atliekos pradeda kelti pavojų visuomenės sveikatai, jos pradedamos deginti. Taip

teršdami orą. Dėl didelių atliekų kiekių didėja sąvartynų plotai, dėl kurių yra teršiamas

gruntinis vanduo, oras ir dirvožemis. Tik nedaugelis tuomet susimąsto ir suvokia, kad

svarbiausia buitinių atliekų problema yra aplinkos užterštumas, todėl svarbiausiu rūpesčiu

tampa siekis sumažinti aplinkos taršą [40].

2. Buitines atliekas gyventojai suvokia kaip neefektyvų žaliavų ir energijos naudojimą.

Jei gyventojai pradeda rūpintis atliekų perdirbimu energijos ir žaliavų taupymo sumetimais,

tai gamta pradedama vertinti ekonomikos požiūriu. Kadangi gamtiniai ištekliai yra riboti, tai

buitinių atliekų išmetimas yra neekonomiškas. Šiuo atveju žmonės ima suprasti, kad gamtą

galima pasitelkti efektyviau, ir taip siekia iš tų pačių išteklių gauti daugiau naudos.

3. Buitines atliekas gyventojai suvokia kaip nesaikingo vartojimo pasekmę. Tai

gyventojai suvokia tik tada, kai patys pradeda rūpintis atliekų mažinimu. Šiandien toks

požiūris būdingas atskiroms grupėms, kurios ne tik teigia, bet ir siekia įgyvendinti tokį

požiūrį, pvz.: įvairios žaliųjų grupės. Šis požiūris, anot autoriaus, gali būti traktuojamas, kaip

vertybinis ar ideologinis orientyras, kuriuo remiantis gali būti mobilizuojama ar integruojama

visuomenė.

37

Atliekų problemos suvokimas gali būti analizuojamas ir specifinio aplinkosauginio

rūpesčio tipo fone, nes trečiasis požiūris susijęs su buitinių atliekų rūpesčiu, kuris

apibūdinamas ekologinės modernizacijos teorija [42], kai gamyba jau ne priešpriešinama

aplinkosaugai, o greičiau papildo viena kitą. Namų ūkyje modernizacijos teorija pirmiausia

akcentuoja vartotojų aplinkosaugines ir elgesio inovacijas, pvz.: prioritetas dviračiams,

kaimynai bendrai naudoja skalbimo mašinas ar automobilius ir t.t. [44].

1.11. Gyventojų požiūrių tipai pagal jų nuostatus ir buitinių atliekų tvarkymo elgseną

S. Žickienės ir J. Ruškaus tyrime „Individualaus buitinių atliekų tvarkymo modeliai:

apklausos raštu duomenys“ (2001 m.) buvo gauti keturi gyventojų tipai pagal ekologines jų

nuostatas ir buitinių atliekų tvarkymo elgseną [56]:

1. Indiferentiškieji – jie neturi tvirtos ekologinės pozicijos, pritaria „žaliajai“ ir

„vartotojiškai“ ideologijai. Aplinkos apsaugos problemomis domisi mažiau už kitus, todėl jie

nelinkę rūšiuoti atliekas. Neišskiria nė vieno informacijos apie ekologines problemas šaltinio,

nes tokių žmonių domėjimasis neorganizuotas ir nekryptingas. Motyvai, galintys padidinti

ekologinį aktyvumą yra materialinė paskata. Šiai grupei dažniausiai priklauso jaunesni nei 25

metų amžiaus ir žemo išsilavinimo gyventojai. Mažiausiai – aukšto išsilavinimo ir 41 – 55

metų amžiaus gyventojai.

2. Vartotojai – dominuoja vartotojiškas elgsenos motyvas. Šiems žmonėms gamta turi

“tarnauti”. Aplinkos apsaugos problemomis domisi atsitiktinai. Dažniausiai informacijos

semiasi iš žiniasklaidos. Jie, palyginti su kitais, geriausiai informuoti apie antrinių žaliavų

panaudojimą, gerai suvokia savo neekologiško elgsenos pasekmę. Šių žmonių aktyvumą

rūšiuojant buitines atliekas padidintų, atliekas surenkančių įmonių aktyvumas bei teigiami

pokyčiai organizuojant buitinių atliekų surinkimą. Šioje grupėje dominuoja vyresni ir žemo

išsilavinimo ypač mažas pajamas turintys gyventojai. Mažiausiai tarp jų jaunimo iki 25 metų

amžiaus bei aukšto išsilavinimo žmonių.

3. Žalieji - ryškiai dominuoja “žalioji“ ideologija, atmetamas “materialistinis” bei

“vartotojiškas” elgsenos gamtos atžvilgiu motyvas. Jie aktyviai domisi ekologinėmis

problemomis, patys ieško papildomos informacijos apie ekologines problemas bei atliekų

tvarkymo būdus. Potencialiai pasirengę buitines atliekas rūšiuoti dar intensyviau bei sutiktų

už atliekų tvarkymą mokėti daugiau. Bet didelių gabaritų atliekų tvarkyme ekologinis

aktyvumas yra menkesnis nei kitų. Jie tvarkymo funkcijas linkę priskirti specialiosioms

38

įstaigoms nei asmeniškai sau. Šie prieštaravimai leidžia formuluoti hipotezę, kad “žalioji”

ideologija yra bemaž deklaracinio pobūdžio, kupina prieštaravimų tarp nuostatų ir elgesio. Tai

dideles ir vidutines pajamas gaunantys, aukšto išsilavinimo, visų amžiaus grupių

respondentai.

4. Materialistai - mažiausiai, palyginti su kitais, naudoja visus informacijos šaltinius,

minimali tikslinga buitinių atliekų tvarkymo būdų informacijos paieška, minimali ir jau

turima informacija. Šioje grupėje dominuoja materialistinis požiūris, siejantis atliekų

tvarkymo būdus su atliekų tvarkymo išlaidomis, t.y. atliekų atsikrato pigiausiai būdais.

Atliekų rūšiavimo aktyvumą padidintų tik struktūruoti konteineriai. Dominuoja jauni iki 25

metų aukšto išsilavinimo gyventojai, gaunantys ribotas ir vidutines pajamas, o mažiausiai

vyriausiųjų, per 55 metų amžiaus respondentų.

1.12. Aplinka ir visuomenės sveikata

Žmogaus veikla neišvengiamai susijusi su atliekomis. Dauguma susidariusių atliekų

nėra pavojingos žmogaus sveikatai, jei jos tinkamai tvarkomos. Teisingas jų tvarkymas

sumažina bei padeda išvengti galimo pavojaus [23].

Labai svarbu, kad vietos valdžia skatintų atliekų kiekio mažinimą bei rūšiavimą, nes

protingai tvarkant atliekas galima apsaugoti aplinką vietine ir visuotine prasme [49]. Vienas iš

daugelio skatinimų būtų yra informacija. Informacijos skleidimas bei teikimas yra vienas iš

svarbesnių veiklos komponentų, net ir tuo atvejų jei gyventojai nėra aktyvūs [29].

Nagrinėjant K. Meškauskaitės, P. Vasiliausko ir kt. pateikto tyrimo rezultatus, kuriame

buvo siekiama išsiaiškinti Anykščių gyventojų požiūrį į buitinių atliekų rūšiavimą (2006 m.),

galime daryti išvadas, kad vietos valdžia per mažai teikia informacijos apie atliekų tvarkymą

bei jo principus, nes dauguma gyventojų informaciją gaunama per televiziją (79,2 proc.) bei

spaudą (37,5 proc.) [37].

J. Ašmensko, A. Baubinio ir kt. (1997 m.) nuomone, kietos atliekos gali būti kelių rūšių

bei atsirasti iš įvairių šaltinių, pvz.: komunalinės (atsirandantys iš parduotuvių, buities, biurų),

pramonės, medicininės, žemės ūkio, statybinės, ypatingos arba kenksmingos atliekos. Prieš

pasirenkant atliekų tvarkymo strategiją svarbu nustatyti atliekų sudėtį bei kiekį. Be to, tai

padėtų įvertinti galimą įtaką orui, vandeniui ir dirvožemiui arba darbuotojų dirbančių atliekų

tvarkymo srityje sveikatai [17].

39

Nuodugnus atliekų susidarymo ištyrimas suteikia galimybę įvertinti jų keliamą pavojų

sveikatai bei jų daromą įtaką orui, dirvožemio, vandens kokybei. 9 paveiksle matome, kaip

atliekos gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą:

• Metanas – susidaro sąvartynuose. Žmonėms esantiems sąvartyne bei netoliese

esantiems pastatams, metano išsiveržimo metu gali kilti pavojus, nes metanas

yra sprogstama medžiaga.

• Nemalonus kvapas – atliekų skleidžiami kvapai nėra kenksmingi. Nemalonus

kvapas tik apsunkina pastangas padaryti atliekų surinkimo vietas estetiškai

priimtinas.

• Triukšmas, susijęs su atliekų surinkimu bei pervežimu – triukšmas žmonėms

sukelia diskomfortą, todėl būtina imtis priemonių mažinančių transporto ir

atliekas tvarkančių įmonių keliamo triukšmo lygį.

• Parazitų ir vabzdžių pritraukimas – nesurinktos atliekos pritraukia daug parazitus

ir vabzdžius, kurie perneša ligas, taip sukeldami realią grėsmę žmonių sveikatai.

• Vandens telkinių tarša – atliekos yra potencialios vandens telkinių teršėjos,

galinčios sukelti ligas.

Pasirenkant atliekų surinkimo ir perdirbimo būdus, reiktų atsižvelgti ir į platesnius

aplinkosauginius aspektus. Nes žinant atliekų pobūdį lengviau pasirinkti, kaip tinkamai jas

tvarkyti [46].

9. pav. Atliekų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai [49]

Vandens telkinių tarša Metanas

Nemalonus kvapas

Triukšmas, susijęs su atliekų surinkimu ir

pervežimu

Parazitinių vabzdžių pritraukimas

Atliekų neigiamas poveikis žmogaus

sveikatai

40

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Anketine apklausa buvo siekiama ištirti ir įvertinti Domeikavos kaimo gyventojų žinias

ir požiūrį į buitinių atliekų rūšiavimą, bei buitinių atliekų rūšiavimo galimybes. Atliekant šį

tyrimą neturėtų būti pažeista tiriamojo etika (1 priedas). Tyrimas buvo atliktas 2009 metų

gegužės – birželio mėnesiais Domeikavos kaime. Jame dalyvavo lyginiuose numeriuose

gyvenantys individualių ir daugiabučių namų gyventojai, vyresni nei 18 m. amžiaus.

Norint nustatyti šiam tyrimui reikalingos imties dydį, pasirinktas 5 procentų tikslumas.

Nustatant imties dydį naudotas A. V. Jadov statistinė lentelė, kur imties dydis esant daugiau

nei 6 700 atvejų ir esant 5 proc. paklaidai yra 370 respondentų.

Domeikavos kaimo gyventojams buvo išdalinta 370 anketų. Gautą užpildytų 370 anketų.

Atsako į anketos klausimus dažnis – 100 proc.

Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinių duomenų

analizės paketą SPSS 17.0 for Windows (angl. Statistical Package for Social Sciences).

Hipotezės apie požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ²)

kriterijų. Hipotezė apie dviejų proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant z kriterijų.

Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę

buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo

apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai

p < 0,05.

Anketa sudaryti iš 40 klausimų. Anketoje buvo pateikti klausimai apie buitinių atliekų

rūšiavimo žinias, naudą, buitinių atliekų keliamas problemas ir kt. (2 priedas).

Anketos klausimus galima suskirstyti į keturis blokus:

1 – 6 anketos klausimuose buvo prašoma atsakyti į bendruosius klausimus: lytis, amžius,

išsilavinimas, pajamos, gyvenamoji vieta ir esamą padėtį (studentas, dirbantysis ir t.t.);

7-9 ir 14-20 anketos klausimuose buvo pateikti klausimai atspindintys Domeikavos kaimo

gyventojų žinias apie buitinių atliekų rūšiavimą;

10-13 klausimai atspindi gyventojų požiūrį į buitinių atliekų rūšiavimą;

20-40 klausimai padeda išsiaiškinti gyventojų galimybes rūšiuoti atliekas.

Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.

41

3. REZULTATAI

3.1. Respondentų demografinė charakteristika

Apklausoje dalyvavo 56,8 proc. (n = 209) moterų ir 43,2 proc. (n = 159) vyrų.

Respondentai pagal užimtumą suskirstyti: studentai/bedarbiai, dirbantieji ir

bedarbiai/pensininkai (10 pav.); pagal išsilavinimą: pradinis/pagrindinis, vidurinis,

aukštesnysis ir aukštasis (11 pav.); pagal amžiaus grupes: iki 25 m., 25-34 m., 35-44 m. ir

vyresni nei 45m. (12 pav.); pagal gaunamas pajams: iki 1000 lt, 1001-2000 lt ir nuo 2001 lt

(13 pav.). Individualiuose namuose gyveno 27,9 proc., o daugiabučiuose 72,1 proc.

22%

35%

9% 34%

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal 11 pav. Respondentų pasiskirstymas užimtumą pagal išsimokslinimą

12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal 13 pav. Respondentų pasiskirstymas amžiaus grupę pagal gaunamas pajamas

6%

75%

19%Bedarbiai/ pensininkai

Aukštesnysis

Vidurinis

Pradinis/pagrindinis Aukštasis

35-44 m.20%

25-34 m.24%

Iki 25 m.28% 28%

18%

35%

47%

Studentai/ moksleiviai

Dirbantieji

Iki 1000 lt Daugiau nei 2001 lt

1001-2000 lt

Nuo 45 m.

42

3.2. Domeikavos kaimo gyventojų žinios apie buitinių atliekų rūšiavimą

„Rūšiuokite buitines atliekas!“ – pastaruoju metu viena populiariausių socialinių

reklamų, transliuojamų per televizijas, radijas, rašomų spaudoje, internetuose ir kabančių

Kauno miesto tiek rajono troleibusų ir autobusų stotelėse, pranešimų. Bet nepaisant to, kad

beveik visur galime išgirsti ir perskaityti apie buitinių atliekų rūšiavimą, atsiranda visuomenės

dalis, kuri vis dėlto nieko nežino apie šią valstybiniu lygiu aktualią problemą. Tai patvirtina ir

šis tyrimas, kurio duomenimis ketvirtadalis (23,0 proc.) apklaustų Domeikavos kaimo

gyventojų nieko nežino apie buitinių atliekų rūšiavimą, tai dažniau buvo pradinį/pagrindinį

išsilavinimą turintys gyventojai (9,1 proc.), p<0,05. Iš 14 paveikslo galime matyti, kad

moterys statistiškai reikšmingai dažniau žino apie buitinių atliekų rūšiavimą nei vyrai.

Proc.

25,315,9

58,868,7*

10,021,3

0

20

40

60

80

Taip, girdėjau Taip, girdėjau, betnedaug

Nieko negirdėjau

Vyrai Moterys

14 pav. Domeikavos kaimo gyventojų žinios (proc.) apie buitinių atliekų rūšiavimą (χ² = 12,12; lls = 2; p = 0,002), * - p = 0,047, lyginant moteris su vyrais

Informacijos teikimas visuomenei – tai vienas iš svarbiausių veiksnių skatinančių

visuomenę rūšiuoti buitines atliekas. Kaip matyti iš 15 paveikslo pateiktų rezultatų,

dažniausiai gyventojai apie atliekų tvarkymą sužino per televizijos laidas. Ši informavimo

priemonė yra tikslingiausia, nes plačiausiai naudojama gyventojų tarpe.

Tarp jaunų (iki 25 m.) ir aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų labiausiai paplitęs

informacijos šaltinis - internetas (p<0,05). Studentai/moksleiviai taip pat dažniau informaciją

skaitė internete lyginant su dirbančiaisiais (atitinkamai 43,5 proc. ir 14,9 proc., p<0,05). Nė

vienas iš gyventojų esantis pensininkas/bedarbis neatsakė, kad informaciją skaito internete. Iš

to tampa akivaizdu, kad jauniems žmonėms naujos technologijos gyvenime užima svarbią

vietą.

43

71,2

39,2

26,219,7

4,3

4,30,0

0 10 20 30 40 50 60 70 80

TelevizijaSpaudaRadijas

InternetasRenginiai

KitaPaštas

Proc.

15 pav. Svarbiausi šaltiniai, iš kurių respondentai gauna daugiausiai informacijos apie buitinių atliekų tvarkymą (proc.)

Išnagrinėjus respondentų atsakymus į klausimą „Ar norėtumėte gauti daugiau

informacijos apie buitinių atliekų rūšiavimą?“ gavome tokius rezultatus: daugiau nei pusė

(53,6 proc.) gyventojų norėtų gauti daugiau informacijos, 30,8 proc. nenorėtų, nes jau turi

pakankamai, 15,6 proc. nesidomi buitinių atliekų rūšiavimu.

Papildomos informacijos apie buitinių atliekų rūšiavimą statistiškai reikšmingai dažniau

norėtų gauti dirbantieji ir gyventojai turintys aukštąjį išsilavinimą (15 lentelė), o dažniau tuo

nesidomi jaunesni nei 25m. respondentai (16 pav.).

15 lentelė. Domeikavos kaimo gyventojų informacijos poreikis (proc.) buitinių atliekų rūšiavimo klausimais lyginant pagal išsimokslinimą ir užimtumą

Atsakymo variantai Iš viso Taip,

norėčiau Ne, nes jau turiu

pakankamai informacijos

Aš tuo nesidomiu

n proc. N proc. N proc. n Proc. Išsimokslinimas: pradinis/pagrindinis vidurinis aukštesnysis aukštasis

11 55 46 80

33,3 45,5 58,2* 64,5**

13 40 26 30

39,4 33,1 32,9 24,2

9

26 7

14

27,3*** 21,5****

8,9 11,3

33

121 79

124

100,0 100,0 100,0 100,0

Iš viso 192 53,8 109 30,5 56 15,7 357 100,0 χ² = 19,24; lls = 6; p = 0,004

Užimtumas: studentai/moksleiviai dirbantys bedarbiai/pensininkai

26 159 6

37,7*

60,5 30,0**

21 73 13

30,4*** 27,8****

65,0

22 31 1

31,9

11,8***** 5,0******

69

263 20

100,0 100,0 100,0

Iš viso 191 54,3 107 30,4 54 15,3 352 100,0 χ² = 31,87; lls = 4; p = 0,000

Lyginant pagal išsimokslinimą: * - p = 0,015, lyginant gyventojus turinčius aukštesnįjį išsilavinimą su pradiniu/pagrindiniu, ** - p = 0,001, lyginant gyventojus turinčius aukštąjį išsilavinimą su

44

pradiniu/pagrindiniu, *** - p = 0,01, lyginant turinčius pradinį/pagrindinį išsilavinimą su aukštesniuoju, **** - p = 0,044, lyginant turinčius vidurinįjį išsilavinimą su aukštesniuoju. Lyginant pagal užimtumą: * - p = 0,001, lyginant studentus/moksleivius su bedarbiais/pensininkais, ** - p = 0,007, lyginant bedarbius/pensininkus su dirbančiaisiais, *** - p = 0,004, lyginant studentus/moksleivius su bedarbiais/pensininkais, **** - p = 0,000, lyginant dirbančiuosius su bedarbiais/pensininkais, ***** - p = 0,000, lyginant dirbančiuosius su studentais/moksleiviais, ****** - p = 0,014, lyginant bedarbius/pensininkus su studentais/moksleiviais.

Proc.

61,7

25,0*27,2

47,8

12,4***

25,9**

61,9

11,1****

27,0

5,5*****

41,852,7

0

20

40

60

80

Taip, norėčiau Ne, nes jau turiupakankamaiinformacijos

Aš tuo nesidomiu

Iki 25 m. 25-34 m. 35-44 m. Nuo 45 m.

16 pav. Domeikavos kaimo gyventojų informacijos poreikis (proc.) buitinių atliekų rūšiavimo klausimais priklausomai nuo amžiaus grupės (χ² = 23,86; lls = 6; p = 0,001)

* - p = 0,015, lyginant jaunesnius nei 25 m. amžiaus gyventojus su vyresniais nei 45 m., ** - p = 0,027, lyginant 25-34 m. amžiaus gyventojus su vyresniais nei 45 m., * ** - p = 0,014 lyginant 25-34 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25 m., **** - p = 0,014, lyginant 35-44 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25 m., ***** - p = 0,000, lyginant vyresnius nei 45 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25 m.

Išnagrinėjus gyventojų informatyvumą, gavome, kad 46,2 proc. Domeikavos kaimo

gyventojų žino kaip taisyklingai rūšiuoti susidariusias buitines atliekas, 44,5 proc. - žino, bet

ne daug, o 9,3 proc. - gyventojų nežino arba jiems neįdomu.

Analizuojant respondentų žinias pagal išsimokslinimą, galime daryti išvadas, kad

aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai dažniau (53,6 proc.) nežino, kaip taisyklingai rūšiuoti

buitines atliekas nei turintys vidurinįjį (39,8 proc.) ir aukštesnįjį (36,6 proc.).

Respondentų pasirinkti atsakymo variantai statistiškai reikšmingai priklausė nuo

amžiaus grupės (17 pav.).

45

Proc.

31,7

43,2

14,8

42,050,6*

5,2*****

44,2

9,6

58,7***

5,5******

34,1

60,4**

010203040506070

Taip, žinau Taip, bet nedaug Nežinau arbaneįdomu

Iki 25 m. 25-34 m. 35-44 m. Nuo 45 m.

17 pav. Domeikavos kaimo gyventojų žinios (proc.) apie taisyklingą buitinių atliekų rūšiavimą priklausomai nuo amžiaus grupės (χ² = 18,29; lls = 6; p = 0,006)

* - p = 0,023, lyginant 25-34 m. amžiaus gyventojus su 35-44 m., ** - p = 0,000, lyginant vyresnius nei 45 m. su 35-44 m., *** - p = 0,002, lyginant 35-44 m. amžiaus gyventojus su vyresniais nei 45 m., **** - p = 0,042 lyginant 25-34 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25 m, ***** - p = 0,038 lyginant vyresnius nei 45 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25 m.

Apibendrinant šį skyrių galime teigti, kad dauguma Domeikavos kaimo gyventojų yra

girdėję apie buitinių atliekų rūšiavimą, dauguma žino kaip taisyklingai rūšiuoti, bet vis tiek

norėtų gauti dar papildomai informacijos. Šiuo metu daugiausiai informacijos apie atliekų

rūšiavimą gyventojai sužino per televizijos laidas, spaudą, radiją, o rečiausiai per renginius.

Trečdalis aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų, penktadalis jaunesnių nei 25 m. amžiaus ir

apie puse moksleivių/studentų informaciją randa internete.

3.2.1. Domeikavos kaimo gyventojų praktinis žinių patikrinimas rūšiuojant buitines

atliekas

Atliekų rūšiavimas – tai į atskirus konteinerius sudėtos perdirbimui tinkamos antrinės

žaliavos: popierius, stiklas, plastmasė, šias atliekas gyventojai privalo rūšiuoti ir išmesti į

atliekų surinkimo aikštelėse pastatytus atitinkamai rūšiai skirtus konteinerius.

Į popieriui skirtą konteinerį galima mesti: laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius,

kartonines dėžutes, pakavimo popierių (turi būti švarus ir sausas), negalima: tapetų, pakelių

46

nuo traškučių, popierinių nosinių ir rankšluosčių, riebalais sutepto popieriaus, popieriaus,

padengto plastiku ar kita medžiaga, blizgančio popieriaus, drėgmei ir vandeniui atsparaus

impregnuoto arba kreiduoto popieriaus [17].

Norėdami išsiaiškinti ar tikrai gyventojai žino kaip taisyklingai rūšiuoti buitines atliekas,

uždavėme jiems porą kontrolinių klausimų apie tai, kur išmestų tam tikras panaudotas

buitines atliekas.

Uždavus klausimą „Kur išmestumėte panaudotą riebaluotą popierinę picos

pakuotę?“ gavome, kad dauguma apklaustų respondentų šią atlieką išmestų į popieriui skirtą

konteinerį, o tik penktadalis į bendrų atliekų konteinerį (18 pav.). Pagal antrinių žaliavų

reikalavimus šia atlieką reiktų išmesti į bendrų atliekų konteinerį.

Riebaluotą popierinę pakuotę dažniau į popieriui skirtą konteinerį mesdavo respondentai,

teigiantys, kad jie žino pakankamai apie atliekų rūšiavimą (p = 0,028).

Bendroms atliekoms skirtą

konteinerį22%

Sudegintų12%

Plastikui skirtą konteinerį

3%

Stiklui skirtą konteinerį

1%Popieriui skirtą

konteinerį 62%

18 pav. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonės pasiskirstymas (proc.) pagal tai, kur išmestų riebaluotą picos pakuotę (proc.)

Į plastikui skirtą konteinerį galima mesti: bet kokia gėrimų pakuotę, plėvelę, švarias

pakuotes nuo padažų, majonezo, jogurto, šampūno, konservų dėžutes, skardines nuo gėrimų,

metalinius dangtelius, dėžutes, o negalima: taros nuo dažų, antifrizo, tepalų, valymo

priemonių ir kitų cheminių medžiagų; riebalais, aliejumi užterštų pakuočių, žaislų iš plastiko

su elektroniniais įtaisais, plastikinių medicinos priemonių, videokasečių, foto juostelių, CD,

DVD, skutimosi peiliukų ir kt [17].

Kaip matome 19 paveiksle, dauguma respondentų pasirinko teisingą atsakymo variantą,

t.y. išplautą aliejaus butelį išmestų į plastikui skirtą konteinerį. Į bendrų atliekų konteinerį šią

47

atlieką statistiškai reikšmingai dažniau išmeta vyrai (19,0 proc.) nei moterys (10,0 proc.), p =

0,013.

Gyventojų atsakymai į nagrinėjamą klausimą statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo

amžiaus, išsimokslinimo ir užimtumo.

4%Sudegintų

3%Nežino

2%

Plastikui skirtą konteinerį

77%

19 pav. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonės pasiskirstymas (proc.) pagal tai, kur išmestų išplautą aliejaus butelį (proc.)

Tik maža dalis elektronikos atliekų nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbama išimant

pavojingas dalis ir gaminant antrines žaliavas. Didžioji dalis, ypač smulkių, mažai juodųjų ar

spalvotųjų metalų turinčių prietaisų keliauja į atliekų konteinerius, nors visų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų, maišyti ir šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis dėl šiuose

prietaisuose esančių pavojingų medžiagų negalima. Elektros prietaisuose ir elektroninėje

įrangoje yra itin toksiškų sunkiųjų metalų bei organinių teršalų, kurie patekę į dirvožemį,

užteršia gruntinius vandenis, augalus, apnuodija gyvūnus bei kenkia žmonių sveikatai [17].

Analizuojant Domeikavos kaimo gyventojų nuomonės pasiskirstymą pagal tai kur jie

padėtų nereikalingą buitinę techniką, gavome, kad beveik pusė respondentų pristato į buitinių

atliekų surinkimo punktą, o tik 1,1 proc. – išveža į pamiškę, šalikelės griovius (20 pav.).

Bendroms atliekoms skirtą konteinerį 14 %

Stiklui skirtą konteinerį

48

1%

28%

16%

6%

Kita4%

45%

20 pav. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonės pasiskirstymas (proc.) pagal tai, kur padėtų panaudotą buitinę techniką (proc.)

Taip pat gavome, kad pradinį/pagrindinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintys

gyventojai statistiškai reikšmingai dažniau nei turintys vidurinįjį, nebereikalingą buitinę

techniką pristato į tam skirtą surinkimo punktą (16 lentelė).

16 lentelė. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonės pasiskirstymas (proc.) pagal tai, kur padėtų panaudotą buitinė techniką lyginant pagal išsimokslinimą

* - p =0,036, lyginant pradinį/pagrindinį išsilavinimą turinčiais su vidurinį, ** - p = 0,000, lyginant vidurinį išsilavinimą turinčius su aukštesnįjį, *** - p = 0,002, lyginant aukštesnįjį išsilavinimą turinčius su vidurinįjį, **** - p = 0,013, lyginant aukštąjį išsilavinimą turinčius su vidurinį.

Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma (73,3 proc.) tiriamųjų žinojo ir jau yra kreipiasi į

šių firmų nemokamą buitinės technikos išvežimą. Kreipimasis į buitinių atliekų išvežimo

Išsimokslinimas Iš viso pradinis/

pagrindinis vidurinis Aukštesnysis aukštasis

n proc. n proc. n proc. n proc. n. proc. Priduodu į buitinės technikos surinkimo punktą

18 52,9* 41 33,3 43 55,1*** 61 48,8**** 163 45,3

Išmetu į panaudotų buitinės technikos konteinerį

0 0,0 18 14,6 19 24,4 20 16,0 57 15,8

Padedu prie buitinių atliekų konteinerių

10 29,4 47 38,2** 12 15,4 30 24,0 99 27,5

Išvežu į pamiškę, šalikelės griovį 0 0,0 1 0,8 1 1,3 2 1,6 4 1,1

Kaupiu namuose 4 11,8 12 9,8 0 0,0 6 4,8 22 6,1 Kita 2 5,9 4 3,3 3 3,8 6 4,8 15 4,2 Iš viso 34 100,0 123 100,0 78 100,0 125 100,0 360 100,0

χ² = 36,26; lls = 15; p = 0,002

Padeda prie buitinių atliekų konteinerių

Išmeta į panaudotų buitinės technikos konteinerius

Kaupia namuose

Išveža į pamiškę, šalikelės griovius

Pristato į buitinių atliekų surinkimo punktą

49

firmą priklausė nuo gaunamų pajamų (χ² = 8,14; lls = 2; p = 0,017). Statistiškai reikšmingai

dažniau nereikalingą buitinę techniką priduodavo gyventojai uždirbantys 1001-2000 lt lyginat

su uždirbančiais daugiau nei 2001 lt (atitinkamai 38,1 proc. ir 18,2 proc.).

Iš 21 paveikslo galime matyti, kad gyventojų žinių pasiskirstymas statistiškai

reikšmingai priklausė nuo gaunamų pajamų.

Gyventojų atsakymai į nagrinėjamą klausimą statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo

bazinio išsilavinimo, gyvenamos vietos ir esamos padėties.

Proc.

25,3***

74,7*77,5**

22,5****

60,6

39,4

0

20

40

60

80

100

Taip, žinau Ne

Iki 1000 lt 1001-2000 lt Daugiau nei 2001 lt

21 pav. Domeikavos kaimo gyventojų žinių pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymą į klausimą „Ar žinote, kad panaudotą buitinę techniką nemokamai išveža specialios firmos?“ (χ² = 6,62; lls = 2; p = 0,036)

* - p =0,033, lyginant pagal pajamas - iki 1000 lt su daugiau nei 2001 lt, ** - p = 0,014, lyginant pagal pajamas – 1001-2000 lt su daugiau nei 2001 lt, *** - p = 0,033, lyginant pagal pajamas - iki 1000 lt su daugiau nei 2000 lt, **** - p = 0,014, lyginant pagal pajamas – 1001-2000 lt su daugiau nei 2001 lt.

Apibendrindami šį skyrių galime teigti, kad daugelis Domeikavos kaimo gyventojų

nežino kaip taisyklingai rūšiuoti popieriaus atliekas. Asmenys, teigiantys, kad gerai žino kaip

rūšiuoti susidariusias buitines atliekas, dažniausiai darydavo klaidas. Plastiką didžioji dalis

gyventojų rūšiuodavo gerai. Respondentai, žinantys apie panaudotų buitinių atliekų specialią

išvežimo paslaugą, dažniau šias atliekas priduodavo į buitinių atliekų surinkimo punktą.

3.3. Domeikavos kaimo gyventojų požiūris į buitinių atliekų rūšiavimą

Analizuojant gyventojų nuomonę apie buitinių atliekų rūšiavimą pastebėta, kad

atsakymo variantą „rūšiavimas yra geras įprotis“ dažniau pasirinko uždirbantys 1001-2000 lt

50

(34,1 proc.) nei iki 1000 lt (20,7 proc.), p=0,01. Taip pat šį atsakymo variantą statistiškai

reikšmingai dažniau pasirinko turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą nei turintys

pradinį/pagrindinį (17 lentelė).

17 lentelė. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonė apie buitinių atliekų rūšiavimą lyginant pagal išsimokslinimą ir užimtumą (proc.)

Atsakymo variantai Tai geras įprotis Išteklių taupymas n proc. n proc.

Išsimokslinimas: pradinis/pagrindinis vidurinis aukštesnysis aukštasis

2 32 17 45

5,9

25,8* 21,3

36,0**

5

23 13 47

14,7 18,5 16,3

37,6*** Iš viso 96 26,4 88 24,2 χ² = 14,93; lls = 3;

p = 0,002 χ² = 18,79; lls = 3;

p = 0,000 Užimtumas: studentai/moksleiviai dirbantys bedarbiai/pensininkai

16 81 1

23,2

30,1**** 5,0

20 65 2

29,0

24,2 10,0

Iš viso 98 27,4 87 41,9 χ² = 6,65; lls = 2;

p = 0,036 χ² = 3,04; lls = 2;

p = 0,218

* - p =0,012, lyginant vidurinį išsilavinimą su pradiniu/pagrindiniu, ** - p = 0,042, lyginant aukštąjį išsilavinimą su pradiniu/pagrindiniu, *** - p = 0,011 lyginant, aukštąjį išsilavinimą su pradiniu/pagrindiniu, **** - p = 0,016 lyginant dirbančiuosius su bedarbiais/pensininkais.

Domeikavos kaimo gyventojų požiūrio pasiskirstymas į buitinių atliekų rūšiavimą,

pavaizduotas žemiau einančiam paveiksle (22 pav.).

Proc.

50,4

26,524,1

4,31,90,80,5

30,9

57,7

0 10 20 30 40 50 60 70

Rūšiavimas - būtinas dalykasTaršos mažinimas

Norėčiau rūšiuoti, bet nėra galimybiųTai geras įprotis

Išteklių taupymasLaiko gaišimas

Neapsimoka rūšiuotiKita

Tai nereikalingas dalykas

22 pav. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonė (proc.) apie buitinių atliekų rūšiavimą

51

Rūšiuodami buitines atliekas gyventojai mažina didėjančių sąvartynų plotus, taupo

gamtinius bei energetinius išteklius. Pavyzdžiui, kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo

17 medžių, 26 000 litrų vandens ir tiek energijos, kiek sunaudoja šildymui per visą žiemą

vidutinio dydžio namas [27].

Sąvartynų plotų mažinimas (23,6 proc.) ir gamtinių išteklių taupymas (19,2 proc.), anot

Domeikavos kaimo gyventojų, yra antroje ir trečioje vietoje pagal svarbumą. Jų teigimu,

pagrindinė buitinių atliekų rūšiavimo nauda – antrinių žaliavų perdirbimas (32,1 proc.). 16,2

proc. gyventojų rūšiavimą suvokia, kaip neigiamo poveikio sveikatai mažinimą, o tik 8,9 proc.

teigia, kad taip mažinamas išmetamų buitinių atliekų kiekis.

Antroje, trečioje ir ketvirtoje vietoje pagal svarbumą atsiradę atsakymo variantai

statistiškai reikšmingai priklausė nuo gaunamų pajamų bei užimtumo (18 lentelė).

18 lentelė. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonės pasiskirstymas apie kai kurias buitinių atliekų rūšiavimo naudas

Lyginant pagal gaunamas pajams: * - p =0,000, lyginant uždirbančius iki 1000 lt su 1001-2000 lt, *** - p = 0,005, lyginant uždirbančius nuo 2001 lt su 1001-2000 lt, *** - p = 0,026, lyginant uždirbančius 1001-2000 lt su iki 1000 lt, **** - p = 0,034, lyginant uždirbančius nuo 2001 lt su iki 1000 lt, ***** - p = 0,000, lyginant gaunančius 1001-2000 lt su iki 1000 lt, ****** - p = 0,001, lyginant gaunančius nuo 2001 lt su iki 1000 lt. Lyginant pagal užimtumą: * - p = 0,001, lyginant dirbančiuosius su studentais/moksleiviais, ** - p = 0,002, lyginant bedarbius/pensininkus su studentais/moksleiviais, *** - p = 0,006, lyginant studentus/moksleivius su bedarbiais/pensininkais, **** - p = 0,000, lyginant dirbančiuosius su bedarbiais/pensininkais.

Sąvartynų plotų mažinimas, kaip pagrindinė rūšiavimo naudą dažniau įvardijo

vyresni nei 45 m. amžiaus gyventojai nei jaunesni nei 25 m., bet pastarieji statistiškai

Atsakymo variantai Sąvartynų plotų

mažinimas Išteklių

taupymas Mažesnis neigiamas poveikis sveikatai

Kiti atsakymo variantai

n proc. n proc. n proc. n proc. Gaunamos pajamos: iki 1000 lt 1001-2000 lt nuo 2001 lt

28 44 11

17,2* 35,8

16,7**

23 30 17

14,1

24,4*** 25,8****

43 7 5

26,4

5,7***** 7,6******

69 42 33

42,3 34,2 50,0

Iš viso 83 23,6 70 19,9 55 15,6 144 40,9 χ² = 43,03; lls = 8; p = 0,000

Užimtumas: studentai/moksleiviai dirbantys bedarbiai/pensininkai

6

72 7

8,8

27,2* 36,8**

18 50 1

26,5***

18,9****

5,3

12 38 4

17,6 14,3 21,1

32

105 7

47,1 39,6 36,9

Iš viso 85 24,2 69 19,6 54 15,3 144 40,9 χ² = 15,86; lls = 8; p = 0,044

52

reikšmingai dažniau įvardijo gamtinių išteklių taupymą ir neigiamo poveikio sveikatai

mažinimą (23 pav.).

Gyventojų atsakymai į nagrinėjamą klausimą statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo

išsimokslinimo ir gyvenamos vietos.

Proc.

8,7 7,44,8

26,1******

12,0

30,4

22,8***

38,2

13,6

21,0****19,8

24,2*****

8,1

27,4*

35,5

14,1

39,1**

13,1

6,5

27,2

0

10

20

30

40

50

Antrinių žaliavųperdirbimas

Sąvartynų plotųmažinimas

Padeda taupytigamtiniusišteklius

Mažina neigiamąpoveikį sveikatai

Mažinamasnerūšiuotų

buitinių atliekųkiekis

Iki 25 m. 25-34 m. 35-44 m. nuo 45 m.

23 pav. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonė apie pagrindine buitinių atliekų rūšiavimo naudą (proc.) priklausomai nuo amžiaus grupės (χ² = 38,28; lls = 12; p = 0,00)

* - p = 0,014, lyginant 35-44 m. amžiaus gyventojus su jaunesnius nei 25 m., ** - p= 0,000, lyginant vyresnius nei 45 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25 m. jaunesnius, *** - p = 0,002, vyresnius nei 45 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25m., **** - p = 0,005, lyginant 25-34 m. amžiaus gyventojus su vyresniais nei 45 m., ***** - p = 0,001, lyginant 35-44 m. amžiaus gyventojus su vyresniais nei 45 m., ****** - p = 0,005, lyginant jaunesnius nei 25 m. amžiaus gyventojus su 35-44 m.

Apklausus atsitiktine atranka Domeikavos kaimo vyrus ir moteris apie tai, kokios

svarbiausios buitinių atliekų keliamos problemos, paaiškėjo, kad svarbiausiomis laiko

aplinkos taršą ir neigiamą poveikį sveikatai, o rečiausiai - didelės tvarkymo išlaidas ir

gamtinių išteklių eikvojimą (24 pav.).

Moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai teigė, kad svarbiausios buitinių

atliekų keliamos problemos yra aplinkos tarša bei neigiamas poveikis gamtai ir sveikatai.

Atsakymo variantas „sąvartynų plotų didėjimas“ priklausė nuo amžiaus grupės (χ² =

8,71; lls = 3; p = 0,033) ir gaunamų pajamų (χ² = 8,033; lls = 2; p = 0,018). 25-34 m. amžiaus

gyventojai statistiškai reikšmingai dažniau (52,5 proc.) pasirinko šį atsakymo variantą

lyginant su jaunesniais (33,0 proc.). Su vyresniais nei 35 m. amžiaus gyventojais statistiškai

53

reikšmingo skirtumo nepastebėta. Domeikavos gyventojai gaunantys 1000-2000 lt pajamų

taip pat dažniau pasirinko šį atsakymo variantą nei gaunantys mažiau (atitinkamai 44,7 proc.

ir 31,0 proc., p=0,014).

Didelės tvarkymo išlaidas, kaip atsakymo variantą statistikai reikšmingai dažniau

pasirinko aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai (33,1 proc.) nei turintys vidurinįjį ir

aukštesnįjį (17,7 proc. ir 18,8 proc.).

Gamtinių išteklių eikvojimas, kaip pagrindinė buitinių atliekų keliamą problemą

statistiškai reikšmingai priklausė nuo bazinio išsilavinimo (χ² = 19,41; lls = 3; p = 0,00),

amžiaus grupės (χ² = 19,43; lls = 3; p = 0,000), gyvenamos vietos (χ² = 6,87; lls = 1; p = 0,009)

ir gaunamų pajamų (χ² = 19,52; lls = 2; p = 0,000). Aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai

dažniau pasirinko šį atsakymą lyginant su aukštesnįjį ir vidurini išsilavinimą turinčiais

asmenimis (atitinkamai 36,3 proc., 13,8 proc. ir 16,1 proc., p<0,05). Išanalizavus pagal

amžiaus grupes, paaiškėjo, kad asmenys esantys jaunesni nei 25 m. amžiaus (19,1 proc.) ir

vyresni nei 45 m. (12,0 proc.) rečiau mano, kad svarbiausia problema yra gamtinių išteklių

naudojimas nei esantys 25-34 m. amžiaus (36,3 proc.). Individualių namų gyventojai dažniau

žymėjo šį atsakymo variantą nei gyventojai iš daugiabučių namų (atitinkamai 32,3 proc. ir

19,3 proc.). O pagal gaunamas pajamas tiriamieji gaunantys iki 1000 lt statistiškai

reikšmingai rečiau (13,1 proc.) manė, kad tai yra svarbi problema lyginant su tiriamaisiais

gaunančiais 1000-2000 lt. (35,0 proc.).

Proc.

47,4

37,1

23,6

22,8

73,5

38,8

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Aplinkos tarša

Neigiamas poveikis sveikatai

Sąvartynų plotų didėjimas

Neigiamas poveikis gamtai

Didelės tvarkymo išlaidos

Gamtinių išteklių eikvojimas

24 pav. Svarbiausios buitiniu atliekų keliamos problemos (proc.)

Lietuvoje buitinių atliekų rūšiavimas vis dar nėra populiarus dėl mažai teikiamos

informacijos apie buitinių atliekų rūšiavimo bei nusistovėjusio neteisingo gyventojų požiūrio,

o mažiausiai įtakojantis veiksnys – teisinių aktų stoka kuri leistų bausti už buitinių atliekų

nerūšiavimą (25 pav.).

54

Atsakymo variantas, kad nusistovėjęs gyventojų požiūris lemia buitinių atliekų

nepopuliarumą priklausė nuo išsimokslinimo (χ² = 11,07; lls = 3; p = 0,011) bei gaunamų

pajamų (χ² = 13,21; lls = 2; p = 0,001). Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys dažniau (52,0

proc.) tai teigė nei turintys žemesnius (atitinkamai 32,4 proc. (pradinį/pagrindinį), 33,9 proc.

(vidurinį) ir 35,0 proc. (aukštesnįjį), p<0,05). Lyginant pagal gyventojų pajamas gavome, kad

uždirbantys 1001-2000 lt statistiškai reikšmingai dažniau (52,0 proc.) esą tokios nuomonės

nei turintys mažesnes pajamas (31,4 proc.).

Kad per mažai informuojami gyventojai apie buitinių atliekų rūšiavimo privalumus

statistiškai reikšmingai dažniau teigė moterys (38,8 proc.) nei vyrai (28,3 proc.), p=0,035, taip

pat tai dažniau teigė individualių namų gyventojai (43,0 proc.) lyginant su daugiabučių

gyventojais (30,9 proc.), p=0,03.

Proc.

40,5

34,1

30,4

15,7

0,5

39,5

49,7

0 10 20 30 40 50 60

Per mažai informuojama visuomenėapie buitinių atliekų rūšiavimą

Nusistovėjęs visuomenės požiūris

Netinkamai įrengtos atliekų surinkimoaikštelės

Per mažai informuojami gyventojai apiebuitinių atliekų rūšiavimo privalomus

Visuomenės neišprūsimas

Teisinių aktų stoka, kuri leistų bausti užbuitinių atliekų nerūšiavimą

Kita

25 pav. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonė (proc.) apie tai, kodėl buitinių atliekų rūšiavimas dar nėra populiarus Lietuvoje

Domeikavos kaimo gyventojų nuomone, norint, kad visuomenė pradėtų rūšiuoti buitines

atliekas, reikia pradėti mokyti ir skatinti rūšiuoti jau darželiuose ir mokyklose (26 pav.). Tai

dažniau teigė aukštąjį išsilavinimą (69,6 proc.) turintys gyventojai nei turintys

pradinį/pagrindinį (38,2 proc.), p=0,002.

Jaunesnių nei 25 m. amžiaus gyventojų teigimu, visuomenę priverstų rūšiuoti tik baudos

(28,7 proc.) už nerūšiavimą. O individualių namų gyventojų ir studentų/moksleivių manymu,

efektyviausiai skatinamasis būdas - tinkamai įrengtos atliekų tvarkymo aikštelės.

55

Proc.

51,1

29,5

20,8

0,8

45,1

60,5

0 10 20 30 40 50 60 70

Mokinti rūšiuoti jau darželiuose irmokyklose

Tinkamai įrengti atliekų surinkimoaikšteles

Daugiau teikti informacijos perteleviziją ir radiją

Rengti buitinių atliekų surinkimoakcijas

Bausti už buitinių atliekų nerūšiavimą

Kita

26 pav. Domeikavos kaimo gyventojų nuomonė (proc.), kaip reikėtų pradėti skatinti visuomenę rūšiuoti buitines atliekas

Efektyviausias būdas skatinantis gyventojus rūšiuoti buitines atliekas – arčiau namų

statomi antrinių žaliavų konteineriai (27 pav.). Tai dažniau paskatintų rūšiuoti individualių

namų gyventojus, o ne daugiabučių (atitinkamai 52,0 proc. ir 30,1 proc. p=0,000). Pastarieji

pradės rūšiuoti tik tuomet, kai bus įrodytas neigiamas poveikis sveikatai.

Vyrai dažniau nei moterys teigė, kad juos paskatintų rūšiuoti tik didesnis mokestis už

nerūšiuotų atliekų išvežimą (atitinkamai 20,8 proc. ir 12,4 proc., p=0,029). Šis sprendimas

neįtakotų jaunesnių nei 25 m. amžiaus (22,3 proc.) gyventojų intensyvumo rūšiuojant buitines

atliekas lyginant su vyresniais (55,6 proc. (25-35 m.), 49,2 proc. (35-44 m.) ir 41,3 proc. (nuo

45 m.)).

Proc.

36,2

22,2

19,7

15,9

8,4

2,2

24,1

39,2

0 9 18 27 36 45

Antrinėms žaliavoms rinkti skirti konteineriaibūtų statomi arčiau namų

Sumažintas mokestis už rūšiuotų atliekųišvežimą

Konteinerių išvaizda ir patogumas

Didesnis informacijos srautas

Įrodytas neigiamas poveikis sveikatai

Didesni mokesčiai už nerūšiuotų atliekųišvežimą

Projektai

Kita

27 pav. Priemonės, kurios paskatintų gyventojus rūšiuoti buitines atliekas

56

Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, ar tinkamos buvo priemonės iki šiol

šviesti visuomenę apie buitinių atliekų rūšiavimą?“ priklausė nuo lyties (28 pav.).

Šio klausimo atsakymo variantai išsidėstė taip: 37,5 proc. gyventojų teigė, kad buvo

taikomos nepakankamai tinkamos arba visiškai netinkamos priemonės, 33,9 proc. nepastebėjo,

kad kokios nors priemonės būtų taikomos, 28,6 proc. – tinkamos, tik nepakankamai aktyviai

buvo skatinama visuomenė rūšiuoti.

Proc.

34,222,2

43,8*34,032,6 33,2**

0

20

40

60

Buvo taikomosnepakankamai arbavisiškai netinkamos

priemonės

Nepastebėjau, kadkokios nors priemonės

buvo taikomos

Taip, tinkamospriemonės, tik

nepakankamai aktyviaibuvo skatinama

visuomenė rūšiuotiVyrai Moterys

28 pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) pagal tai, ar tinkamos buvo priemonės iki šiol šviesti visuomenę apie buitinių atliekų rūšiavimą (χ² = 6,53; lls = 2; p = 0,038)

* - p =0,032, lyginant vyrus su moterims, ** - p =0,023, lyginant moteris su vyrais.

Apibendrinant nagrinėtą skyrių, gavome, kad daugelio Domeikavos kaimo gyventojų

nuomone, buitinių atliekų rūšiavimas yra būtinas dalykas - tam dažniau pritarė aukštąjį

išsilavinimą turintys gyventojai. Kaip pagrindinės buitinių atliekų rūšiavimo naudos buvo

įvardintos - antrinių žaliavų perdirbimas ir sąvartynų plotų mažinimas.

Didžioji dalis apklaustų respondentų teigė, kad Lietuvoje vis dėlto buvo taikomos

netinkamos priemonės skatinančios rūšiuoti buitines atliekas, o trečdalis nepastebėjo, kad

kokios nors iš vis būtų taikomos, todėl mūsų šalyje vis dar yra nusistovėjęs neigiamas

požiūris į buitinių atliekų rūšiavimą. Anot daugelio gyventojų, juos paskatintų rūšiuoti tik

sumažintas mokestis už antrinių žaliavų išvežimą ir arčiau statomi antrinių žaliavų

konteineriai.

Norint, kad Lietuvoje gerėtų buitinių atliekų rūšiavimo situacija, anot gyventojų

nuomonės, reiktų skatinti bei mokyti tai daryti jau darželiuose ir mokyklose bei įrengti

tinkamas atliekų surinkimo aikšteles.

57

3.4. Domeikavos kaimo gyventojų buitinių atliekų rūšiavimo galimybės

Apklausus Domeikavos kaimo gyventojus, sužinojome, kad 62,5 proc. gyventojų turi

galimybę rūšiuoti buitines atliekas nes jų arba aplinkiniuose kiemuose stovi antrinių žaliavų

konteineriai. Didesnės galimybės rūšiuoti sudarytos daugiabučių namų gyventojams nei

individualių namų (29 pav.).

Išanalizavus pagal antrinių žaliavų išvežimo dažnį, gavome, kad daugiau nei trečdalis

(37,3 proc.) respondentų nežinojo kaip dažnai jų kaime išvežamos rūšiuotos atliekos, 28,1

proc. teigė, kad kelis kartus per savaitę, ketvirtadalis (24,1 proc.) – kartą per savaitę, o

dešimtadalis (10,5 proc.) – du kartus per mėnesį.

Proc.

58,6

15,2

78,6*56,0** 49,0***

37,8****19,021,2

020406080

100

Bendromsatliekoms

Stiklui Plastikui Popieriui

Daugiabučių gyventojai Individualių namų

29 pav. Antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą (proc.)

*- p = 0,000, lyginant daugiabučių namų gyventojus su individualių namų (χ² = 14,53; lls = 1; p = 0,000), **- p = 0,000, lyginant daugiabučių namų gyventojus su individualių namų (χ² = 34,82; lls = 1; p = 0,000), ***- p = 0,000, lyginant daugiabučių namų gyventojus su individualių namų (χ² = 26,97; lls = 1; p = 0,000), ****- p = 0,000, lyginant daugiabučių namų gyventojus su individualių namų (χ² = 17,06; lls = 1; p = 0,000).

Beveik pusė apklaustų respondentų teigė, kad jų gyvenamoje aplinkoje nepakanka

antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių (30 pav.). Tai dažniau teigė: moterys nei vyrai,

daugiabučių namų gyventojai lyginant su individualių namų, uždirbantys 1001-2000 lt

lyginant su uždirbančiais iki 1000lt ir bedarbiai/pensininkai lyginant su dirbančiaisiais (19

lentelė).

58

24%

32%

44%

30 pav. Domeikavos gyventojų nuomonės pasiskirstymas pagal tai (proc.), ar jų gyvenamoje aplinkoje pakanka rūšiavimui skirtų konteinerių

29 lentelė. Domeikavos gyventojų nuomonės pasiskirstymas pagal tai (proc.), ar jų gyvenamoje aplinkoje pakanka rūšiavimui skirtų konteinerių lyginant pagal lytį, gyvenamą vietą, gaunamas pajamas ir užimtumą

Atsakymo variantai Iš viso Taip, nes jie dažnai

būna pustuščiai Ne, nes jie visada

būna pilni Nežinau

n proc. proc. n proc. n proc. Lytis: vyrai moterys

31 61

25,4

36,1*

54 76

44,3 45,0

37 32

30,3** 18,9

122 169

100,0 100,0

Iš viso 92 31,6 130 44,7 69 23,7 291 100,0 χ² = 6,44; lls = 2; p = 0,04

Gyvenama vieta: daugiabutis individualus namas

80 12

36,4* 19,0

100 26

45,5 41,3

40 25

18,2

39,7**

220 63

100,0 100,0

Iš viso 92 32,5 126 44,5 65 23,0 283 100,0 χ² = 14,56; lls = 2; p = 0,001

Gaunamos pajamos: iki 1000 lt 1001-2000 lt nuo 2001 lt

36 40 16

26,1

40,8* 32,0

63 45 19

45,7 45,9 38,0

39 13 15

28,3** 13,3

30,0***

138 98 50

100,0 100,0 100,0

Iš viso 92 32,2 127 44,4 67 23,4 286 100,0 χ² = 11,04; lls = 4; p = 0,026

Užimtumas: studentas/moksleivis dirbantys bedarbis/pensininkas

9

81 2

18,0

37,5* 12,5

27 91 11

54,0 42,1

68,8**

14 44 3

28,0 20,4 18,8

50

216 16

100,0 100,0 100,0

Iš viso 92 32,6 129 45,7 61 21,6 282 100,0 χ² = 11,20; lls = 4; p = 0,024

Lyginant pagal lytį: * - p=0,052, lyginant moteris su vyrais, ** - p=0,024, lyginant vyrus su moterims. Lyginant pagal gyvenamą vietą: * - p=0,009, lyginant daugiabučių namų gyventojus su individualių, ** - p=0,000, lyginant individualių namų gyventojus su daugiabučių. Lyginant pagal gaunamas pajamas: * - p=0,017, lyginant uždirbančius 1001-2000 lt su iki 1000 lt, ** - p=0,006, lyginant uždirbančius iki 1000 lt su uždirbančiais 1001-2000 lt, *** - p=0,013, lyginant uždirbančius nuo 2001 lt su uždirbančiais 1001-2000 l.

Ne, nes jie visada būna pilni

Nežinau

Taip, nes jie dažnai pustuščiai

59

Lyginant pagal užimtumą: * - p=0,043, lyginant, dirbančiuosius su bedarbiais/pensininkais, ** - p=0,037, lyginant bedarbius/pensininkus su dirbančiaisiais.

Apibendrindami Domeikavos kaimo gyventojų buitinių atliekų rūšiavimo galimybę,

galime teigti, kad dauguma gyventojų galimybę turi. Didesnės galimybės rūšiuoti sudarytos

daugiabučių namų nei individualių namų gyventojams. Beveik pusė apklaustų respondentų

teigė, kad jų gyvenamoje aplinkoje nepakanka antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių.

3.4.1. Domeikavos kaimo gyventojų buitinių atliekų rūšiavimas

Pusė (47,4 proc.) apklaustų respondentų tik kartais rūšiuodavo buitines atliekas, beveik

trečdalis (29,9 proc.) – visada, penktadis (22,7 proc.) - nerūšiuodavo. Nerūšiavimo priežastys

- galimybių ir antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių stoka.

20 lentelėje pavaizduotas Domeikavos kaimo gyventojų buitinių atliekų rūšiavimo

dažnumas, kaip matyti iš duomenų, bedarbiai/pensininkai statistiškai reikšmingai dažniau nei

studentai/moksleiviai visada rūšiuodavo susidariusias buitines atliekas.

20 lentelė. Buitinių atliekų rūšiavimas (proc.) priklausomai nuo užimtumo ir amžiaus

Atsakymo variantai Iš viso Taip, visada Kartais Nerūšiuoju

n proc. n proc. N proc. n proc. Užimtumas: studentas/moksleivis dirbantysis bedarbis/pensininkas

7

79 8

12,1

33,3* 53,3**

35 108 6

60,3 45,6 40,0

16 50 1

27,6 21,1 6,7

58

237 15

100,0 100,0 100,0

Iš viso 94 30,3 149 48,1 67 21,6 310 100,0 χ² = 14,56; lls = 4; p = 0,006

Amžiaus gr.: iki 25 m. 25-34 m. 35-44 m. nuo 45 m.

15 29 16 35

18,1

44,6* 28,1

41,7**

48 20 27 34

57,8***

30,8 47,4 40,5

20 16 14 15

24,1 24,6 24,5 17,8

83 65 I7 15

100,0 100,0 100,0 100,0

Iš viso 95 32,9 129 44,6 65 22,5 289 100,0 χ² = 18,22; lls = 6; p = 0,006

Lyginant pagal užimtumą: * - p=0,001, lyginant dirbančiuosius su studentais/bedarbiais, ** - p=0,000, lyginant bedarbius/pensininkus su studentais/moksleiviais. Lyginant pagal amžiaus grupes: * - p=0,000, lyginant 25-34 m. amžiaus gyventojus su jaunesnius nei 25 m., ** - p=0,001, lyginant vyresnius nei 45 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25 m., *** - p=0,001, lyginant jaunesnius nei 25 m. amžiaus gyventojus su 25-34 m.

60

Respondentų atsakymai į nagrinėjamą klausimą statistiškai reikšmingai priklausė nuo

bazinio išsilavinimo. Vidurinįjį išsilavinimą turintys asmenys dažniau rūšiuodavo atliekas

(visada) lyginant su turinčiais pradinį/pagrindinį (31 pav.).

Proc.

36,7*****36,7*

26,6

59,6****

17,323,1

40,8**

15,5

43,7

21,9

43,634,5***

0

20

40

60

Taip, visada Kartais Nerūšiuoju

Pradinis/pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

31 pav. Buitinių atliekų rūšiavimas (proc.) priklausomai nuo bazinio išsilavinimo (χ² = 20,24; lls = 6; p = 0,003)

* - p=0,022, lyginant gyventojus turinčius pradinį/pagrindinį išsilavinimą su viduriniu, ** - p=0,000, lyginant gyventojus turinčius aukštesnįjį išsilavinimą su viduriniu, *** - p=0,004, lyginant gyventojus turinčius aukštąjį išsilavinimą su viduriniu, **** - p=0,001, lyginant gyventojus turinčius vidurinįjį išsilavinimą su pradiniu/pagrindiniu, ***** - p=0,017, lyginant gyventojus turinčius pradinį/pagrindinį išsilavinimą su aukštesniuoju.

Aplinkos taršos mažinimas – tai pagrindinė buitinių atliekų rūšiavimo motyvacija, šia

motyvacija vadovaujasi daugiau nei pusė Domeikavos kaimo gyventojų rūšiuojant buitines

atliekas. Kitos motyvacijos daugmaž pasiskirstė vienodai (32 pav.).

Pagrindinę motyvaciją statistiškai reikšmingai dažniau (67,1 proc.) pasirinko aukštesnįjį

išsilavinimą turintys gyventojai nei turintys žemesnius išsilavinimus (atitinkamai 41,2 proc.

(pradinį/pagrindinį) ir 43,9 proc. (vidurinį)) bei jaunesni nei 25 m. amžiaus respondentai (62,4

proc.) nei 25-34 m. (40,0 proc.), p=0,02.

Rečiausiai pasirinkta motyvacija (to reikalauja įstatymai) taip pat priklausė nuo tos

pačios demografinės charakteristikos. Šią motyvaciją dažniau vadovaujasi turintys

pradinį/pagrindinį išsilavinimą (23,5 proc.) nei turintys aukštąjį išsilavinimą (9,6 proc.) bei

35-44 m. amžiaus (33,2 proc.) gyventojai nei jaunesni negu 25 m. (17,8 proc.).

61

Buitinių atliekų rūšiavimą lėmė gyventojų supratimas, kad taip jie padeda mažinti

nerūšiuotų atliekų kiekį. Tokio mąstymo supratimas statistiškai reikšmingai priklausė nuo

bazinio išsilavinimo (χ² = 10,80; lls = 3; p = 0,013). Aukštąjį išsilavinimą turintys

respondentai dažniau (28,0 proc.) tai mąstė nei turintys pradinį/pagrindinį (5,9 proc.) ir

vidurinį išsilavinimą (16,9 proc.).

Proc.

19,5

16,2

14,9

14,4

51,6

19,5

0 10 20 30 40 50 60

Siekiu sumažinti aplinkos taršą

Mažinu nerūšiuotų buitinių atliekųkiekį

Mažinu žalingą poveikį sveikatai

Mažinu gamtinių išteklių naudojimą

To reikalauja įstatymai

Mažinu buitinių atliekų išvežimodažnumą

32 pav. Domeikavos kaimo gyventojų motyvacija rūšiuojant buitines atliekas (proc.)

Išnagrinėjus duomenis, paaiškėjo, kad respondentai dažniausiai rūšiuoja stiklą ir plastiką,

rečiausiai – elektros lemputes, baterijas ir kitas panašias atliekas (33 pav.). Be šių paveiksle

paminėtų atliekų, gyventojai dar rūšiuoja vaistus, metalą (jį galima mesti į plastmasei skirtą

konteinerį), buitinę techniką ir kt.

Proc.

41,9

14,9

6,0

62,2

37,2

0 10 20 30 40 50 60 70

Stiklinę tarą ir pan.

Plastiką

Spaudą, popierių ir pan.

Elektros lemputes, baterijas ir pan.

Kita

33 pav. Domeikavos kaimo gyventojų pasiskirstymas pagal tai, kokias atliekas rūšiuoja

Plastiką statistiškai reikšmingai dažniau rūšiuoja vyresni nei 45 m. amžiaus gyventojai

(21 lentelė). Šios atliekos rūšiavimas priklauso ne tik nuo lentelėje paminėtų veiksnių, bet ir

nuo užimtumo (χ² = 12,03; lls = 3; p = 0,007) ir gaunamų pajamų (χ² = 6,62, lls = 2; p =

62

0,036), gaunantys 1001-2000 lt (49,6 proc.) pajamų dažniau rūšiuodavo plastiko atliekas nei

gaunantys didesnes pajamas (30,3 proc.), p=0,025.

21 lentelė. Domeikavos kaimo gyventojų pasiskirstymas pagal tai, kokias atliekas rūšiuoja lyginant pagal amžiaus gr., gyvenamą vietą ir išsimokslinimą

Atsakymo variantai Stiklą Plastiką PK

n proc. n proc. n proc. Amžiaus gr.: iki 25 m. 25-34 m. 35-44 m. nuo 45 m.

52 53 42 70

55,3 65,4 64,6

76,1*

29 29 29 59

30,9 35,8 44,6

64,1**

33 23 28 33

35,1 28,4 43,1 35,9

Iš viso 217 65,4 146 44,0 117 35,2 χ² = 8,87; lls = 3;

p = 0,031 χ ² = 23,94; lls = 3;

p = 0,000 χ² = 3,42; lls = 3;

p = 0,330 Gyvenama vieta: daugiabutis individualus namas

171 51

66,0* 51,0

119 31

45,9** 31,0

89 46

34,4

46,0*** Iš viso 222 61,8 150 41,8 135 37,6 χ² = 6,9; lls = 1;

p = 0,009 χ ² = 18,22; lls = 6;

p = 0,006 χ² = 4,16; lls = 1;

p = 0,041 Išsimokslinimas: pradinis/pagrindinis vidurinis aukštesnysis aukštasis

23 66 59 78

67,6 53,2

73,8* 62,4

16 40 40 58

47,1 32,3

50,0** 46,4***

12 48 36 41

35,3 38,7 45,0 32,8

Iš viso 226 62,3 154 42,4 137 37,7 χ² = 9,22; lls = 3;

p = 0,026 χ² = 8,23; lls = 3;

p = 0,041 χ² = 3,22; lls = 3;

p = 0,358

Lyginant pagal amžiaus grupes: * - p=0,003, lyginant vyresnius nei 45 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25 m., ** - p=0,000, lyginant vyresnius nei 45 m. amžiaus gyventojus su jaunesniais nei 25 m. Lyginant pagal gyvenamą vietą: * - p=0,008, lyginant daugiabučių namų gyventojus su individualių namų, ** - p=0,01, lyginant daugiabučių namų gyventojus su individualių namų, *** - p=0,042, lyginant individualių namų gyventojus su daugiabučių. Lyginant pagal išsimokslinimą: * - p=0,003, lyginant gyventojus turinčius aukštesnįjį išsilavinimą su viduriniu, ** - p=0,011, lyginant gyventojus turinčius aukštesnįjį išsilavinimą su viduriniu, *** - p=0,022, lyginant gyventojus turinčius aukštąjį išsilavinimą su viduriniu.

Apibendrindami šį skyrių, galime daryti išvadą, kad penktadalis Domeikavos kaimo

gyventojų nerūšiuoja buitinių atliekų, nerūšiavimo priežastys dažniausiai respondentai nurodė

galimybių ir antrinių žaliavų konteinerių stoką. Nedidelė dalis gyventojų rūšiuoja visada arba

kartais. Dažniausiai yra rūšiuojamas stiklas ir plastikas, rečiausiai – elektros lemputės,

baterijos ir kitos panašios atliekos bei vaistai, metalas.

63

Pagrindinė motyvacija lemianti buitinių atliekų rūšiavimą - aplinkos taršos mažinimas, o

rečiausia - buitinių atliekų išvežimo dažnumo mažinimas. Pagrindiniai motyvacijai dažniau

pritarė turintys aukštesnįjį išsilavinimą nei žemesnį bei jaunesni nei 25 m. amžiaus gyventojai

nei 25-34 m.

64

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šio tyrimo duomenimis, 74,9 proc. Domeikavos kaimo gyventojų žino apie buitinių

atliekų rūšiavimą, dažniau su tuo susipažinusios yra moterys (68,7 proc.) nei vyrai (58,8

proc.). Pagrindiniai informacijos šaltiniai iš kurių sužino apie buitinių atliekų rūšiavimą yra

televizijos laidos ir spauda (22 lentelė). Žiniasklaidos duomenimis bei kitų autorių atliktuose

tyrimuose tai yra pagrindinis informacijos šaltinis [29, 30]. Ši informavimo priemonė yra

tikslingiausia, nes plačiausiai naudojama gyventojų tarpe.

22 lentelė. Informacijos šaltiniai iš kurių gaunama informacija apie buitinių atliekų rūšiavimą (proc.)

Domeikavos kaimo gyventojai (proc.)

Anykščių mieto gyventojai (proc.)

Televizija 71,2 79,2 Spauda 39,2 37,5 Radijas 26,2 32,7 Internetas 19,7 20,8

15,7 proc. Domeikavos kaimo gyventojų nesidomi buitinių atliekų rūšiavimu, nes teigia,

kad jiems tai neįdomu, kai tuo tarpu Anykščių mieste nesidomi tik 7,7 proc. [30]. Nors

dauguma gyventojų teigė, kad žino kaip taisyklingai rūšiuoti buitines atliekas, bet iš

kontrolinių klausimų matyti, kad jiems vis dėlto trūksta informacijos apie buitinių atliekų

rūšiavimo principus, nes didžioji dalis gyventojų nežino kaip taisyklingai rūšiuoti popieriaus

atliekas. Paklausus kur išmestų riebaluotą picos pakuotę dauguma gyventojų pasirinko

popieriui skirtą konteinerį. Bet pagal antrinių žaliavų rūšiavimo reikalavimus, šią atlieką,

reikia išmesti į bendrą atliekų konteinerį. Plastiką didžioji dalis gyventojų rūšiuodavo gerai.

Svarbiausia buitinių atliekų keliama problema daugumos Domeikavos kaimo bei

Anykščių [30], Kauno, ir Šiaulių miestų [29] gyventojų nuomone – aplinkos tarša (23 lentelė).

Taigi daugelis gyventojų buitines atliekas suvokia, kaip aplinkos užterštumo problemą. Todėl

galime daryti prielaidą, kad didžioji dalis gyventojų atliekų rūšiavimą vertina ne ekonominės

veiklos, o ekologijos aspektu, t. y. didesnė gyventojų dalis rūšiavimą suvokia pirmiausiai

kaip galimybę mažinti taršą, o ne kaip galimybę perdirbti antrines žaliavas ir taupyti atliekų

tvarkymo išlaidas.

65

23 lentelė. Svarbiausios buitinių atliekų keliamos problemos (proc.)

Svarbiausios buitinių atliekų keliamos problemos Aplinkos

tarša Sąvartynų

plotų didėjimas Išteklių

taupymas Didelės tvarkymo

išlaidos Domeikavos kaimo gyventojai (proc.) 73,5 38,8 47,4 23,1

Kauno miesto gyventojai (proc.) ~50,0 ~21,0 ~10,0 ~9,0

Šiaulių miesto gyventojai (proc.) ~52,0 ~22,0 ~8,0 ~9,0

Anykščių miesto gyventojai (proc.) 51,8 22,8 -* 1,2

* - tyrimo anketoje nebuvo paminėtas toks klausimas

Kaip rodo duomenys, tik trečdalis gyventojų rūšiuodavo buitines atliekas, nors jų

daugumos nuomone, rūšiavimas - būtinas dalykas (57,7 proc.). Būtų galima teigti, kad

Domeikavos kaimo gyventojai daug šneka, bet mažai daro. Bet pažvelgus praktiškai į

apklaustų respondentų situaciją, seniūnija ir gyventojus aptarnaujančios bendrovės daugumai

gyventojų nesudarė galimybės rūšiuoti buitinių atliekų. Anot pačių gyventojų, norint, kad

gerėtų rūšiavimo situaciją, reikia tinkamai įrengti atliekų surinkimo aikšteles (51,1 proc.) bei

pradėti mokyti rūšiuoti jau darželiuose (60,5 proc.). O efektyviausias būdas skatinantis

gyventojus rūšiuoti buitines atliekas, Domeikavos gyventojų teigimu, - arčiau namų statomi

antrinių žaliavų konteineriai bei sumažintas mokestis už rūšiuotų buitinių atliekų išvežimą

(36,2 proc.). Respondentai pasirinkę pastarąją skatinamąją priemonę, parodo, kad jie visiškai

nesupranta, už ką moką pinigus. Jie moka tik už bendrų atliekų išvežimą, o ne už rūšiuotas

atliekas. Antrinių žaliavų atskyrimas nuo bendrų atliekų kaip tik jiems padeda retinti

susidariusių bendrų atliekų išvežimo dažnumą, taip sumažinant mokestį už jų išvežimą.

Išnagrinėjus duomenis, paaiškėjo, kad respondentai dažniausiai rūšiuodavo stiklą (24

lentelė), o rečiausiai – elektros lemputes, baterijas ir kitas panašias atliekas (14,9 proc.) bei

vaistus, metalą ir kt. (6,0 proc.). Stiklas rūšiuojamas dažniausiai todėl, kad yra daugiausiai

jam skirtų konteinerių. Jie buvo išdėstyti taip, kad daugumai gyventojų, nepriklausomai nuo

gyvenamos vietos, sudarytų galimybę rūšiuoti buitines atliekas. Bet pagal gautus duomenis

stiklą statistikai reikšmingai vis vien dažniau rūšiuodavo daugiabučių (66,0 proc.) namų

gyventojai nei individualių (51,0 proc.).

66

24 lentelė. Buitinių atliekų rūšiavimas (proc.)

Domeikavos kaimo gyventojai (proc.)

Kauno miesto gyventojai (proc.)

Šiaulių miesto gyventojai (proc.)

Popierius 37,2 ~69,0 ~91,0 Stiklas 62,2 ~85,0 ~91,0 Plastikas 41,9 ~52,0 ~29,0

Svarbiausias motyvas, dėl kurio Domeikavos kaimo ir Anykščių miesto [30] gyventojai

rūšiuoja buitines atliekas – noras mažinti aplinkos taršą (25 lentelė). Tai statistiškai

reikšmingai dažniau teigė Domeikavos kaimo gyventojai turintys aukštesnįjį išsilavinimą

(67,1 proc.) nei turintys žemesnius išsilavinimus.

25 lentelė. Gyventojų motyvacija rūšiuojant buitines atliekas (proc.)

Domeikavos kaimo gyventojai (proc.)

Anykščių miesto gyventojai (proc.)

Noras mažinti aplinkos taršą 51,6 39,9 Mažinu nerūšiuotų buitinių atliekų kiekį 19,5 14,3

Mažinu žalingą poveikį sveikatai 19,5 23,8

Mažinu išvežimo dažnumą 14,4 16,1

Analizuojant tyrimo duomenis, taip pat sužinojome, kad 33,9 proc. nepastebėjo, kad

kokios nors priemonės būtų taikomos skatinančios rūšiuoti buitines atliekas, todėl galima

daryti išvadas, kad Lietuvoje nepakankamai aktyviai vyksta antrinių žaliavų rūšiavimo

propagavimas.

Dėl mažai teikiamos informacijos apie buitinių atliekų rūšiavimo bei nusistovėjusio

neteisingo gyventojų požiūrio Lietuvoje buitinių atliekų rūšiavimas vis dar nėra populiarus.

67

IŠVADOS

1. Dauguma Domeikavos kaimo gyventojų yra informuoti apie buitinių atliekų rūšiavimą,

dažniausiai informaciją jie gauna iš televizijos laidų, spaudos, radijo.

2. Domeikavos kaimo gyventojai teigiantys, kad žino kaip taisyklingai rūšiuoti buitines

atliekas statistikai reikšmingai dažniau darydavo rūšiavimo klaidas, ypač rūšiuojant

popieriaus atliekas.

3. 57,7 proc. gyventojų mano, kad buitinių atliekų rūšiavimas - būtinas dalykas. O

pagrindinės buitinių atliekų rūšiavimo naudos - antrinių žaliavų perdirbimas ir sąvartynų

plotų mažinimas.

4. Daugiau nei pusė Domeikavos kaimo gyventojų turi galimybę rūšiuoti buitines atliekas,

tačiau antrines žaliavas iš bendro atliekų kiekio atskiria tik 29,9 proc. Dažniausiai

gyventojai nuo bendro buitinių atliekų srauto atskiria stiklą ir plastmasę. Daugiabučių

namų gyventojai turi didesnes galimybes rūšiuoti atliekas (71,3 proc.) nei individualių

(37,1 proc.).

5. Ketvirtadalis gyventojų nerūšiuodavo buitinių atliekų. Svarbiausios nerūšiavimo priežastis

- galimybių ir antrinių žaliavų konteinerių stoką. Veiksniai, kurie paskatintų gyventojus

rūšiuoti buitines atliekas, yra šie: specialiųjų rūšiavimo konteinerių pastatymas arčiau

namų ir sumažintas mokestis už rūšiuotų atliekų išvežimą.

6. Pagrindinė motyvacija buitinių atliekų rūšiavimui yra aplinkos taršos mažinimas. Šiam

teiginiui dažniau (67,1 proc.) pritarė turintys aukštesnįjį išsilavinimą nei žemesnį ir

jaunesni nei 25 m. amžiaus gyventojai (62,4 proc.) nei 25-34 m. (40,0 proc.).

68

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Norint pagerinti antrinių žaliavų surinkimą, Kauno rajono savivaldybė turėtų sukurti tokia

atliekų tvarkymo sistemą, kuri skatintų atliekų rūšiavimą. Buitinių atliekų tvarkymo

paslaugos mokesčio dydis turėtų būti susietas su atliekų rūšiavimu.

2. Rajono savivaldybė privalo pasirūpinti, kad visi atliekų turėtojai turėtų galimybę rūšiuoti

atliekas. Tam tikslui turi būti įvykdytas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano

reikalavimas, įrengti ne mažiau, kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600

gyventojų. Savivaldybė turi nustatyti atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo reikalavimus,

kur būtų nustatyti minimalūs ir maksimalūs atstumai iki konteinerių, vietų parinkimo

reikalavimai, privažiavimas ir kiti klausimai.

3. Individualių namų kvartaluose ir tose vietose, kur neįmanoma pastatyti antrinių žaliavų

konteinerių, rajono savivaldybė tūrėtų organizuoti kitokį atliekų surinkimo būdą.

4. Turi būti vykdomas aktyvus visuomenės švietimas antrinių žaliavų rūšiavimo klausimais.

Savivaldybė turėtų parengti specialią visuomenės švietimo programą, kurioje būtų

numatytos informavimo priemonės. Svarbu supažindinti visuomenę su Kauno rajono

antrinių žaliavų tvarkymo sistema, aiškinti, kodėl ir kaip reikia rūšiuoti atliekas,

informuoti apie naujas atliekų panaudojimo galimybes. Tam turėtų būti rengiamos

šviečiamosios televizijos laidos, informaciniai straipsniai spaudoje, informacinės

skrajutės, dokumentinis filmas, mokomasis leidinys apie atliekų rūšiavimą, organizuojami

seminarai, konferencijos. Taip pat, būtinas bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis,

įmonėmis ir organizacijomis. Prie visuomenės švietimo turėtų prisidėti ir atliekas

tvarkančios įmonės.

5. Tam, kad pagerinti antrinių žaliavų tvarkymo paslaugos kokybę, savivaldybė turėtų

sukurti efektyvų kontrolės mechanizmą. Būtina griežtai reaguoti į atliekų tvarkymo

taisyklių pažeidimus ir nustačius pažeidimą, taikyti sankcijas ir baudas.

69

LITERATŪRA

1. „Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros 2006-2010 galimybių studija“. 2006 m.

2. Anlagen – und Stoffdatenbank des Umweltbundesamtes. Nach Angaben der Amter

und der Landesregierungen.

3. Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros prioritetų ir ir priemonių 2009-2013 metams

studija: ataskaita. 2008.

4. Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros programos I etapas. Antrinių žaliavų surinkimo ir

perdirbimo situacijos analizė. ŪM ataskaita, 2001, p. 29 – 33.

5. Aplinkos būklė 2002. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Vilnius: UAB „Petro

ofsetas“, p. 148.

6. Aplinkos būklė 2008. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Vilnius: UAB „Petro

ofsetas“.

7. Aplinkosaugininkai nesitaikstys su netvarka metalo supirktuvėse. [žiūrėta balandžio

mėn. 17 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=988>.

8. Atliekų tvarkymas Klaipėdos mieste. [žiūrėta 2009 m. gruodžio mėn. 4 d.]. Prieiga per

internetą: <http://klrd.am .lt/VI/article.php3?article_id=199>.

9. Atliekų tvarkymo būklė Kauno regione 2008 metais: ataskaita. 2009.

10. Baird C. Environmental Chemistry. New York: W. H. Freeman and Co. 1995.

11. Balkytė R., Vetrenkienė V. Balandis – švaros mėnuo. [žiūrėta 2009 spalio 16d.].

Prieiga per internetą: <http://sena.sam.lt/lt/main/news? id=285087>.

12. Bukantis A., Gedžiūnas P. ir kt. Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida.

Vilnius: Aplinkos apsaugos agentūra, 2008, p. 95.

13. Caldwell L. K. International environment policy. Emergensce and dimension.

Cambridge university press, 1991, p. 461.

14. CEPI (Europos popieriaus pramonės konfederacijos) duomenys. [žiūrėta 2007

lapkričio mėn. 30d.]. Prieiga per internetą: <http://www.cepi.org>.

15. Čaplia Jaroslav. Antrinių žaliavų tvarkymo situacijos Vilniaus mieste valdymas:

magistro diplominis darbas. Vilnius: Vilniaus Mykolo Romerio universitetas; 2009.

16. Čepinskis J., Jankauskas A., Ubartas M. Racionalaus atliekų tvarkymo valdymo

prielaidos. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 2001 m. Nr. 1(15), P.57-68.

17. Černiauskas L. Atliekų valdymo tobulinimas Klaipėdos regione: magistro diplominis

darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; 2009.

70

18. Čiegis R. Tolydi plėtra ir aplinka: ekonominis požiūris. Vilnius: Aldorija. 2002.

19. Die Daten Kapitel 1-3 des Bundes-Abfallwirtschaftsplans 2006 wurden aktualisiert.

Lebensministerium VI/3. 2008.

20. Eurostat. Statistics. [žiūrėta 2009 m. rugsėjo mėn. 15 d.]. Prieiga per internetą:

<http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/themes>.

21. H. Ch. Pfohl. Logistiksysteme. - Springer. 1996.

22. Jukniuvienė V. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo Šilutės rajone

ypatumai: magistro diplominis darbas. Vilnius: Vilniaus Mykolo Romerio

universitetas; 2006.

23. Kalenda Č. Ekologinė etika. Vilnius: Rosma. 2006.

24. Karosienė V. Atliekų tvarkymo įstatyminė bazė Lietuvoje. Aplinkos ministerija.

[žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn. 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lei.lt/open

news/turinys.htm>.

25. Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo planas. LR aplinkos ministerija. 2008.

26. Kauno rajono savivaldybės 2008–2018 m. komunalinių atliekų tvarkymo planas.

27. Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Rūšiavimo svarba. [žiūrėta 2010 vasario mėn

2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kaunoratc.lt/?LT=apie-mus>.

28. Kauno regiono atliekų tvarkymo planas. LR aplinkos ministerija. 2008.

29. Kavaliauskienė V. Sąvartynų tvarkymas Lietuvoje – esama situacija, perspektyvos bei

teisinis reglamentas. Vilnius, 2001.

30. Kizinievič O. Pramoninių atliekų panaudojimo statybinėse keramikoje tyrimai:

daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas; 2006.

31. Lastauskienė M. Nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmuo atliekų

tvarkyme: magistro diplominis darbas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas; 2008.

32. Lazdinis I. Aplinkos politika ir valdymas. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto

leidybos centras, 2008, p. 155.

33. Leonavičius V. Visuomenės dalyvavimas buitinių atliekų tvarkyme kaip socialinės

kaitos kriterijus. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 2003. Nr 3 (25). p. 71-79.

34. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaita: Valstybinis audito ataskaita

buitinių atliekų tvarkyme. Vilnius. 2008.

35. LR atliekų tvarkymo įstatymas// Valstybės žinios. 1998. Nr. 61-1726.

36. Masters G. M. Introduction to Environmental Engineering and Science. Prentice Hall.

USA. 1997.

71

37. Meškauskaitė K., Vasiliauskas P., Januševičius V. ir kt. Anykščių miesto gyventojų

požiūris į buitinių atliekų rūšiavimą. Sveikatos mokslai. Nr 3. 2008.

38. Morkevičius A. Antrinių žaliavų naudojimo ekonomika ir organizavimas. Vilnius.

2000.

39. N. Egli Okonomie und Okologie under einem Hut, Umnelttechnik aus der Schweiz.

40. Ogburn W. On Cultural and Social Change. Chicago: University of Chicago Press, p.

25 p.

41. Recycle, Reuse and disposal of Waste Tires. Report, UCLLNL/DOE, 2000.

42. Schindler J. Unwrap the Wordl. Wroclaw: Eco-Idea, 1998, p. 12-15.

43. Scrap Tires: Facts and Figures. – RMA, 2001. <http://rma.org/scraptires.html>.

44. Spaargaren G., Mol, A.P.J. Sociology, Environment, and Modernity: Ecological

Modernization as a Theory of Social Change // Society and Natural Resources, 1995,

Vol. 5, p. 323-344.

45. Staniškis J. K., Arbačiauskas V. Prevencinė aplinkos vadyba. Mokomoji knyga.

Kaunas: Technologija; 2003.

46. Summaries of features in Materials World, 2001.

<http://www.instman.co.uk/mwldweb/nov01/feat.html>.

47. Ščeponavičiūtė R., Kapturauskas J., Semėnienė D. Pavojingų medžiagų mažinimo

priemonių įgyvendinimo pramonės sektoriuje sąnaudų vertinimas. Konkrečių atvejų

studijos. Danijos aplinkos apsaugos agentūra, DANCEE ir Lietuvos aplinkos

ministerija. Projektas “Pagalba Lietuvai perdirbti ES reikalavimus vandens sektoriuje”

(Standartų projektas, galutinė versija). Projekto Nr. 124/025-0115, p 25.

48. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Atskirų Europos šalių atliekų tvarkymo

sistemų apžvalga. [žiūrėta 2009 m. spalio mėn. 19 d. ]. Prieiga per internetą:

<http://www.atliekos.org/index.php?id=704>.

49. Thurgoog M. Kietos atliekos ir sveikata. Pasaulinė Sveikatos Organizacija//Vietos

valdžios institucijos sveikata ir aplinka.

50. UAB „Dzūtra“. [žiūrėta 2009 vasario mėn. 1 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.dzutra.lt/>.

51. UAB „Kauno švara“. [žiūrėta 2009 vasario mėn. 23 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.svara.lt/main.php/id/1/lang/1>.

52. Uselytė R., Silvestravičiūtė I. Atliekų panaudojimo naujiems produktams gaminti ir

šių produktų įteisinimo galimybių studija: ataskaita. LR Ūkio ministerija, 2007.

72

53. Uselytė R., Silvestravičiūtė I. Atliekų panaudojimo naujiems produktams gaminti ir

šių produktų įteisinimo galimybių studija: ataskaita. LR Ūkio ministerija, 2008.

54. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas. LR vyriausybė. [žiūrėta 2009 vasario

mėn. 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdocl

?pid=205160>.

55. Venckus Z. Aplinkos apsaugos politika ir teisė. Vilnius: Technika, 2007, p. 27.

56. Žičkienė S., Ruškus J. Individualaus buitinių atliekų tvarkymo modeliai: apklausos

raštu duomenys. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. 2001 Nr. 4(18), P. 19-29.

57. Павлов В. Ф. Способ вовлечения в производство строительных материалов

промышленныхотходов // Строительные материалы, 2003, № 8, с. 28�30.

58. Хорошавин Л. Б., Перепелицын В. А., Кочкин Д. К. Проблемы техногенного

сырья // Огнеупоры и техническая керамика, 1998, № 10, с. 15�18.

73

PRIEDAI

74

1 priedas

75

2 priedas ANKETA

Domeikavos kaimo gyventojams Gerbiami gyventojai,

Šiuo tyrimu norime sužinoti Jūsų nuomonę apie buitinių atliekų rūšiavimą.

Labai prašome atsakyti į žemiau pateiktus klausimus, užbraukiant šalia atsakymo esantį langelį . Kai reikės, parašykite savo nuomonę. Anketa yra anoniminė ir atsakymai bus naudojami tik apibendrintai. Būsime labai dėkingi už bendradarbiavimą.

Tyrimą atlieka Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto magistrantė Olga Meščeriakova.

1. Jūsų lytis: 1.1. vyras 1.2. moteris 2. Jūsų amžius: _______________________metai (įrašykite) 3. Koks Jūsų išsilavinamas?

3.1. Pradinis 3.2. Pagrindinis 3.3. Vidurinis 3.4. Aukštesnysis 3.5. Aukštasis 3.6.Kita_______________________________(įrašykite)

4. Jūs esate: 4.1. Studentas(ė)/moksleivis(ė) 4.2. Dirbantis(i) 4.3. Bedarbis(ė) 4.4. Pensininkas(ė) 4.5. Kita_______________________________(įrašykite)

5. Jūs gyvenate? 5.1. Bute 5.2. Individualiame name 5.3. Kita_______________________________(įrašykite)

6. Jūsų pajamos per mėnesį: 6.1. Iki 1000 Lt 6.2. 1000-2000 Lt 6.3. 2000-3000 Lt 6.4. Daugiau nei 3000 Lt

7. Ar esate girdėję apie buitinių atliekų rūšiavimą? 7.1. Taip, girdėjau 7.2. Taip, girdėjau, bet nedaug 7.3. Nieko negirdėjau

8. Iš kur sužinojote apie buitinių atliekų rūšiavimą? (Jei nieko negirdėjote pereikite prie 9 klausimo) 8.1. Girdėjau per televiziją 8.2. Girdėjau per radiją 8.3. Skaičiau spaudoje 8.4. Skaičiau internete 8.5. Dalyvavau renginiuose 8.6. Pašte 8.7. Kita_______________________________(įrašykite)

76

9. Ar norėtumėte gauti daugiau informacijos apie buitinių atliekų rūšiavimą? 9.1. Taip, norėčiau 9.2. Ne, nes jau turiu pakankamai informacijos 9.3. Aš tuo nesidomiu

10. Ką Jūs manote apie buitinių atliekų rūšiavimą? (Galite pažymėti kelis atsakymų variantus) 10.1. Rūšiavimas - būtinas dalykas 10.2. Norėčiau rūšiuoti, bet nėra galimybių 10.3. Tai geras įprotis 10.4. Taršos mažinimas 10.5. Išteklių taupymas 10.6. Laiko gaišimas 10.7. Neapsimoka rūšiuoti 10.8. Tai nereikalingas dalykas 10.9. Kita______________________________(įrašykite)

11. Kaip manote, kokia yra pagrindinė buitinių atliekų rūšiavimo nauda? 11.1. Sąvartynų plotų mažinimas 11.2. Antrinių žaliavų perdirbimas 11.3. Padeda taupyti gamtinius išteklius 11.4. Mažina neigiamą poveikį sveikatai 11.5. Mažinamas nerūšiuotų buitinių atliekų kiekį 11.6. Kita______________________________(įrašykite)

12. Kaip manote, kokios svarbiausios buitinių atliekų keliamos problemos? (Pažymėkite pagal svarbumą) 12.1. Aplinkos tarša 12.2. Neigiamas poveikis gamtai 12.3. Sąvartynų plotų didėjimas 12.4. Didelės tvarkymo išlaidos 12.5. Neigiamas poveikis sveikatai 12.6. Gamtinių išteklių eikvojimas

13. Ar žinote, kaip taisyklingai rūšiuoti buitines atliekas? 13.1. Taip, žinau 13.2. Taip, bet ne daug 13.3. . Nežinau 13.4. Man neįdomu

14. Kur išmestumėte panaudotą riebaluotą popierinę picos pakuotę? 14.1. Į bendrą konteinerį 14.2. Popieriui rūšiuoti skirtą konteinerį 14.3. Plastikui skirtą konteinerį 14.4. Stiklui skirtą konteinerį 14.5. Sudeginčiau 14.6. Nežinau

15. Kur išmestumėte sudužusius porceliano gaminius? 15.1. Į bendrą konteinerį 15.2. Popieriui rūšiuoti skirtą konteinerį 15.3. Plastikui skirtą konteinerį 15.4. Stiklui skirtą konteinerį 15.5. Nežinau

77

16. Kur išmestumėte panaudotą išplautą aliejaus butelį? 16.1. Į bendrą konteinerį 16.2. Popieriui rūšiuoti skirtą konteinerį 16.3. Plastikui skirtą konteinerį 16.4. Stiklui skirtą konteinerį 16.5. Sudeginčiau 16.6. Nežinau

17. Kur išmestumėte panaudotą dantų šepetėlį? 17.1. Į bendrą konteinerį 17.2. Popieriui rūšiuoti skirtą konteinerį 17.3. Plastikui skirtą konteinerį 17.4. Stiklui skirtą konteinerį 17.5. Sudeginčiau 17.6. Nežinau

18. Kur išmestumėte tuščias konservų dėžutes? 18.1. Į bendrą konteinerį 18.2. Popieriui rūšiuoti skirtą konteinerį 18.3. Plastikui skirtą konteinerį 18.4. Stiklui skirtą konteinerį 18.5. Nežinau

19. Kur išmetate buitines pavojingas atliekas? 19.1. Priduodu į pavojingų atliekų surinkimo punktą 19.2. Išmetu su kitomis atliekomis į bendrą konteinerį 19.3. Išpilu į kanalizaciją 19.4. Užkasu žemėje 19.5. Sudeginu 19.6. Kita______________________________ (įrašykite)

20. Kur dedate panaudotą buitinę techniką? 20.1. Priduodu į buitinės technikos surinkimo punktą 20.2. Išmetu į panaudotų buitinės technikos konteinerį 20.3. Padedu prie buitinių atliekų konteinerių 20.4. Išvežu į pamiškę, šalikelės griovį 20.5. Kaupiu namuose 20.6. Kita______________________________(įrašykite)

21. Ar žinote, kad panaudotą buitinę techniką nemokamai išveža specialios firmos? 21.1. Taip, žinau 21.2. Ne

22. Ar esate, kada nors kreipiasi į tokią firmą? 22.1. Taip 22.2. Ne

23. Ar Jūsų kieme ar aplinkiniuose kiemuose stovi atliekų rūšiavimui skirti konteineriai? (Jei nėra pereikite prie 27 klausimo) 23.1. Taip 23.2. Ne

24. Kokio tipo konteineriai yra Jūsų gyvenamojoje aplinkoje? 24.1. Stiklui 24.2. Popieriui 24.3. Plastikui 24.4. Bendras

78

25. Ar Jūsų gyvenamojoje aplinkoje pakanka rūšiavimo konteinerių? 25.1. Taip, nes jie dažnai būna pustuščiai 25.2. Ne, nes jie visada būna pilni 25.3. Nežinau

26. Kaip dažnai Jūsų gyvenamojoje vietoje išvežamos rūšiuotos atliekos? 26.1. Kelis kartus per savaitę 26.2. Du kartus per mėnesį 26.3. Kartą per savaitę 26.4. Nežinau

27. Ar esate patenkintas/a buitinių atliekų išvežimo kokybe? 27.1. Taip, visiškai 27.2. Taip, dalinai 27.3. Nepatekintas, nes___________________________

28. Ar esate patenkintas/a aptarnavimo kaina? 28.1. Taip 28.2. Ne, nes per brangu 28.3. Neturiu nuomonės

29. Kokia firma Jus aptarnauja? 29.1. UAB „Dzūtra“ 29.2. UAB „Kauno švara“ 29.3. Kita_____________________________________

30. Ar Jūs rūšiuojate atliekas? (Jei nerūšiuojate pereikite prie 33 klausimo) 30.1. Taip, visada 30.2. Kartais 30.3. Nerūšiuoju, nes____________________________

31. Kaip motyvuojate savo pasirinkimą rūšiuoti atliekas? (Galite pažymėti kelis atsakymo variantus) 31.1. Siekiu sumažinti aplinkos taršą 31.2. To reikalauja įstatymai 31.3. Mažinu žalingą poveikį sveikatai 31.4. Mažinu buitinių atliekų išvežimo dažnumą 31.5. Mažinu nerūšiuotų buitinių atliekų kiekį 31.6. Mažinu gamtinių išteklių naudojimą

32. Kokias buitines atliekas rūšiuojate? (Galite pažymėti kelis atsakymo variantus) 32.1. Stiklinę tarą ir pan. 32.2. Spaudą, popierių ir pan. 32.3. Elektros lemputes, baterijas ir pan. 32.4. Plastiką 32.5. Kita______________________________(įrašykite)

33. Kodėl buitinių atliekų nerūšiuojate? (Galite pažymėti kelis atsakymo variantus) 33.1. Arti nėra rūšiavimui skirtų konteinerių 33.2. Namuose nėra sąlygų 33.3. Trūksta informacijos apie rūšiavimą 33.4. Nematau materialinės naudos 33.5. Nepakankamai reikalauja įstatymai 33.6. Nematau prasmės rūšiuoti 33.7. Kita______________________________(įrašykite)

79

34. Kas Jus paskatintų rūšiuoti buitines atliekas? (Galite pažymėti kelis atsakymo variantus) 34.1. Didesni mokesčiai už nerūšiuotų atliekų išvežimą 34.2. Sumažintas mokestis už rūšiuotų atliekų išvežimą 34.3. Antrinėms žaliavoms rinkti skirti konteineriai būtų statomi arčiau namų 34.4. Įrodytas neigiamas poveikis sveikata 34.5. Didesnis informacijos srautas 34.6. Konteinerių išvaizda ir patogumas 34.7. Projektai 34.8. Kita______________________________(įrašykite)

35. Kodėl, Jūsų nuomone, buitinių atliekų rūšiavimas dar nėra populiarus Lietuvoje? (Galite pažymėti kelis atsakymo variantus) 35.1. Per mažai informuojama visuomenė apie buitinių atliekų rūšiavimą 35.2. Netinkamai įrengtos atliekų surinkimo aikštelės 35.3. Nusistovėjęs visuomenės požiūris 35.4. Per mažai informuojami gyventojai apie buitinių atliekų rūšiavimo privalumus 35.5. Teisinių aktų stoka, kuri leistų bausti už buitinių atliekų nerūšiavimą 35.6. Visuomenės neišprusimas 35.7. Kita_______________________________(įrašykite)

36. Kaip manote, ar tinkamos buvo priemonės iki šiol šviesti visuomenę apie buitinių atliekų rūšiavimą? 36.1. Nepastebėjau, kad kokios nors priemonės buvo taikomos 36.2. Buvo taikomos nepakankamai tinkamos priemonės 36.3. Visiškai netinkamos priemonės 36.4. Taip, tinkamos priemonės, tik nepakankamai aktyviai buvo skatinama visuomenė

rūšiuoti 36.5. Tinkamos 37. Ar pritariate, kad reikia skatinti visuomenę rūšiuoti buitines atliekas?

37.1. Taip, tam pritariu visiškai 37.2. Taip, bet dalinai 37.3. Ne, nes____________________________(įrašykite) 37.4. Neturiu nuomonės

38. Nuo ko, Jūsų nuomone, reikėtų pradėti skatinti visuomenę rūšiuoti buitines atliekas? (Galite pažymėti kelis atsakymo variantus) 38.1. Mokinti rūšiuoti jau darželiuose ir mokyklose 38.2. Bausti už buitinių atliekų nerūšiavimą 38.3. Daugiau teikti informacijos per televiziją ir radiją 38.4. Tinkamai įrengti atliekų surinkimo aikšteles 38.5. Rengti buitinių atliekų rūšiavimo akcijas 38.6. Kita________________________________(įrašykite)

39. Kaip, manote, kas turėtų būti atsakingas už buitinių atliekų rūšiavimą? (Galite pažymėti kelis atsakymo variantus) 39.1. Atliekų tvarkymo įmonės 39.2. Patys gyventojai 39.3. Vietos valdžia 39.4. Visuomeninės organizacijos 39.5. Kita_______________________________(įrašykite)

80

40. Kaip manote, kokiam atliekų tvarkymo būdui turėtų būti skirta pirmenybė? (Galite pažymėti kelis atsakymo variantus) 40.1. Atliekų kiekio mažinimas ir vengimas 40.2. Atliekų laidojimas sąvartynuose 40.3. Pakartotinas atliekų panaudojimas 40.4. Energijos regeneravimas 40.5. Kita_______________________________(įrašykite)