Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas

http://mokomes5-8.ugdome.lt/

Skaitmeniniai

vertinimo ir įsivertinimo įrankiai

Ona Vaščenkienė

Kokius ir kodėl refleksijos ir įsivertinimo būdus taikome?

diskusija

2

17.1. Ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją, siekiama, kad mokiniai:

17.1.1. motyvuotų save sėkmingam mokymuisi;

17.1.2. kontroliuotų ir reguliuotų savo būsenas, atsižvelgdami į situacijas;

17.1.3. išmanytų savo charakterio, mokymosi ir galimybių ypatumus, gebėtų teisingai įvertinti užduočių sunkumą;

17.1.4. kontroliuotų savo mokymąsi – pasinaudodami grįžtamojo ryšio informacija, keltų mokymosi tikslus, organizuotų mokymosi veiklas;

17.1.5. nusakytų ir taikytų pagrindines mokymosi strategijas.

3

Mokinių kompetencijų vertinimas

18.2. Kad bendrųjų kompetencijų ugdymas būtų sėkmingas, ypač svarbu tinkamai taikyti formuojamąjį vertinimą, nes kompetencijos įgyjamos tik mokiniui aktyviai ir veiksmingai mokantis. Geras formuojamasis vertinimas paskatina mokinio motyvaciją mokytis, neleidžia jam nukrypti nuo konstruktyvių kompetencijų ugdymosi tikslų ir įgalina pasirinkti veiksmingus mokymosi būdus ir strategijas. Be to, formuojamojo vertinimo procese mokinys išmoksta įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą, o tai yra svarbi kompetencijos dalis.

4

Kad mokiniai galėtų sėkmingai ugdytis mokymosi gebėjimus, jie turi žinoti ir

suprasti:

• kaip vyksta mokymosi procesas;

• kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka vienai ar kitai mokymosi problemai spręsti;

• kad yra įvairių mokymosi stilių;

• koks yra jų mokymosi stilius, mokymosi galios ir galimybės;

• iš kokių šaltinių galima mokytis.

5

Mokėjimo mokytis kompetencijos struktūra

6

Mokiniai turėtų išsiugdyti šiuos mokymosi gebėjimus

• kelti mokymosi tikslus, uždavinius

• planuoti mokymosi veiklą

• kryptingai veikti siekiant išsikeltų uždavinių

• apmąstyti mokymosi veiklą, procesą ir

rezultatus

• remiantis veikloje įgyta patirtimi išsikelti naujus mokymosi uždavinius

7

MMKVI struktūra ir paskirtis

8

MM

KV

I Diagnostinis

įrankis (8 MO)

Padės mokiniams įsivertinti pasiektą kompetencijos lygį; išsiaiškinti, kurios savybės padeda mokytis, o kurios trukdo; nusistatyti optimalaus mokymosi sąlygas ir būdus, mokymosi įpročius, kuriuos turėtų išsiugdyti, kad geriau sektųsi mokytis; suprasti, kaip save motyvuoti ir įgyti pasitikėjimo.

Mokymosi stiliaus nustatymo įrankis

(3 MO) Padės mokiniams suprasti, kokiais būdais jie mokosi ir kaip pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

Planavimo įrankis (4 MO)

Padės mokiniams išsikelti realius mokymosi tikslus ir suplanuoti, kaip bus jų siekiama.

Pažangos stebėjimo įrankis

(3 MO)

Padės mokiniams stebėti savo pažangą, siekiant išsikelto mokymosi tikslo.

Refleksijos įrankis (6 MO)

Padės mokiniams apmąstyti, kaip jiems sekėsi siekti mokymosi tikslų, ko ir kaip išmoko, ką ir kodėl reikėtų keisti.

Metodinės rekomendacijos

Patars mokytojams, kaip naudotis instrumento įrankiais ugdant mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją, kaip pasinaudoti informacija, kurią teikia mokinių atsakyti klausimai ir įsivertinimai, atliktos kūrybinės užduotys (minčių žemėlapiai, istorijos, komiksai, dienoraščiai).

Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo instrumentas

• Diagnostinis įrankis (Kaip mokausi?)

• Planavimo įrankis

• Pažangos stebėjimo įrankis

• Refleksijos įrankis

• Mokymosi stiliaus nustatymo įrankis

9

Įsivertinimo įrankis „Voratinklis“

10

Voratinklis

Įsivertinimo įrankis „Voratinklis“

11

Tolesnių žingsnių

numatymas

Mokėjimas mokytis – pažangos vertinimas

Strategijų pasirinkimas

..... Pažangos įsivertinimas

Pasitikėjimas savo jėgomis

Tikslų kėlimas

Laiko planavimas Noras mokytis

Mokėjimas mokytis – pažangos vertinimas

Tikslų kėlimas

Strategijų pasirinkimas

Laiko planavimas

Pažangos įsivertinimas Tolesnių žingsnių numatymas

.....

Noras mokytis

Pasitikėjimas savo jėgomis

Pažangos skalės pavyzdžiai

o Savarankiškumas (parama, skatinimas, savarankiškas darbas, kitų mokymas)

o Pasitikėjimas (nuo atsargaus iki ryžtingo gebėjimo panaudoti gebėjimus)

o Dažnumas (retai, dažnai, visada)

o Taikymo galimybės (nuo pažįstamo iki nepažįstamo konteksto, įvairūs kontekstai)

o Sudėtingumas (nuo paprastų užduočių iki sudėtingų užduočių)

o Rezultato kokybė (nuo niekuo ypatingo rezultato iki reikšmingo indėlio į sritį)

o Visų paminėtų elementų sintezė

14

15

McNamara‘s sofizmas

„Galiausiai imame labiausiai vertinti tai, ką galime nesunkiai išmatuoti, ir nesistengiame ieškoti būdų, kaip pamatuoti tai, ką iš tiesų vertiname“

16