pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika

1

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika

Turinys

Santrumpos ................................................................................................................................................ 2

Sąvokos ....................................................................................................................................................... 3

Įvadas ......................................................................................................................................................... 4

1. Verslo priežiūros politika ........................................................................................................................ 4

1.1. Verslo priežiūros pertvarka ............................................................................................................ 4

1.2. Verslo priežiūros politikos reglamentavimas ................................................................................. 5

1.3. Priežiūros institucijos ...................................................................................................................... 6

2. Pažangumo vertinimo (švieslentės) tikslai ............................................................................................. 7

3. Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika ....................................................................................... 8

3.1. Vertinimo kategorijos ..................................................................................................................... 8

3.2. Vertinimo apribojimai ir taikomos išimtys ..................................................................................... 9

3.3. Duomenų surinkimas .................................................................................................................... 10

4. Pažangumo vertinimo (švieslentės) kriterijai ....................................................................................... 11

4.1. Veiklos rodikliai ............................................................................................................................. 11

4.2. Rizikos vertinimas ir valdymas ...................................................................................................... 12

4.3. Kontroliniai klausimynai ............................................................................................................... 14

4.4. Tikrinimų vykdymas ...................................................................................................................... 15

4.5. Konsultavimas ............................................................................................................................... 17

4.6. Privalomos informacijos pateikimas ............................................................................................. 18

4.7. Veiklos skaidrumas ....................................................................................................................... 19

4.8. „Verslo naujoko” statuso taikymas .............................................................................................. 20

4.9. Mažareikšmiškumas ..................................................................................................................... 20

4.10. Grįžtamasis ryšys ...................................................................................................................... 21

Priedai ...................................................................................................................................................... 23

1 Priedas. Priežiūros institucijų sąrašas ................................................................................................... 23

2 Priedas. Vertinimo kriterijų sąrašas ...................................................................................................... 25

2

Santrumpos

DUK – dažniausiai užduodami klausimai EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Funkcijų optimizavimo aprašas - Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ KK – kontrolinis klausimynas KK aprašas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-432/R-169 patvirtintas „Verslo priežiūros institucijų kontrolinių klausimynų rengimo ir atnaujinimo tvarkos aprašas“ Konsultavimo gairės – Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-432/R-169 patvirtintos „Kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairės“ PI – ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekanti institucija Rizikos gairės – Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu NR.4-432/1R-169 patvirtintos „Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės“ SODRA –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Ūkio ministerija – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ŪS – ūkio subjektas VAĮ – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas VDI – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

3

Sąvokos

Ilgasis ŪS sąrašas – visų pagal konkrečios PI kompetenciją prižiūrimų ūkio subjektų (objektų) sąrašas

(tikrinamųjų aibė).

Pažangios verslo priežiūros priemonės – rizikos valdymo sistema, kontroliniai klausimynai, vienodas ir

kokybiškas asmenų konsultavimas, deklaracija dėl pirmųjų verslo metų, dviejų datų taisyklė,

memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų, priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir

rezultatyvumo rodikliai.

PI – ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, kaip apibrėžta Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatyme (2 ir 361 straipsniai)

Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos

filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią

prižiūri Viešojo administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį

administravimą subjektai.

Ūkio subjekto veiklos patikrinimas (toliau – ūkio subjekto patikrinimas) – teisės aktų reglamentuoti

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti

viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimas,

tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla. Ūkio subjekto

veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai.

Ūkio subjektų veiklos priežiūra – viešojo administravimo subjektų (PI) veikla, skirta teikti metodinę

pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose

nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones,

užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės

normų saugomoms vertybėms atsirasti.

Ūkio subjektų veiklos priežiūra apima:

1. Ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų

prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą;

2. Ūkio subjektų veiklos patikrinimus;

3. Teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą;

4. Poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta

žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė.

4

Įvadas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtinto Vyriausybės programos

įgyvendinimo plano 3.2.3 darbo „Verslo priežiūros institucijų veiklos efektyvumo didinimas, užtikrinant,

kad bus pasiektas tikslas (apsaugotas saugomas gėris), ir mažinant priežiūros naštą verslui“ 1 veiksme

numatyta, kad iki 2017 m. IV ketv. Ūkio ministerija sukurs Priežiūros institucijų pažangumo vertinimo

(švieslentės) metodiką pagal pažangių priežiūros priemonių taikymo kriterijus. Šios metodikos pagrindu

bus reguliariai atliekamas PI vertinimas, siekiant nustatyti institucijų pažangą, diegiant pažangias ūkio

subjektų veiklos priežiūros priemones.

Šiame dokumente, kuris susideda iš keturių dalių, pateikiamas Priežiūros institucijų pažangumo

vertinimo (švieslentės) metodikos aprašymas. Pirmojoje dalyje aprašoma verslo priežiūros politika,

antrojoje dalyje pristatomi pažangumo vertinimo tikslai, trečiojoje aprašoma vertinimo metodika, o

ketvirtojoje detalizuojamos vertinimo kategorijos bei jų kriterijai. Taip pat pateikiami du priedai – PI

sąrašas bei vertinimo kriterijų sąrašas pagal kategorijas.

1. Verslo priežiūros politika

1.1. Verslo priežiūros pertvarka

2009 m. Lietuvoje pradėta verslo priežiūros pertvarka ir imti diegti nauji verslo priežiūros standartai.

Esminis pertvarkos tikslas buvo užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai,

koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų veiklą bei

veiksmingai apsaugant įstatymais bei kitais teisės aktais ginamas visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Tai buvo pirmoji iniciatyva skirta nacionaliniu mastu pertvarkyti ūkio subjektų veiklos priežiūros sistemą

nuo sistemiškos inspektavimo procesų peržiūros iki priežiūrą vykdančių viešojo administravimo subjektų

veiklos efektyvumo vertinimo.

Pagrindinės pradėtos taikyti pertvarkos priemonės: rizikos valdymo sistema, kontroliniai klausimynai,

vienodas ir kokybiškas asmenų konsultavimas, deklaracija dėl pirmųjų verslo metų, dviejų datų taisyklė,

memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų, PI veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo

rodikliai.

Pertvarkos raidą galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus.

1-ojo pertvarkos etapo (idėja, pradžia), apimančio 2009–2010 m. laikotarpį, tikslas buvo

teisinėmis priemonėmis aiškiai nustatyti viešojo administravimo subjektų kompetenciją ūkio

subjektų veiklos priežiūros srityje, apibrėžti pagrindinius verslo priežiūros principus, suformuoti

PI veiklos nuostatas.

2-ojo etapo (įgyvendinimas) metu didžiausias dėmesys skirtas priežiūros funkcijų gerajai

praktikai įgyvendinti, siekiant užtikrinti vienodos priežiūros praktikos taikymą verslo priežiūros

srityje, pažangių verslo pertvarkos priemonių diegimui. Žengtas svarbus žingsnis diegiant

priežiūros veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimo kriterijus.

3-iajame etape (PI konsolidavimas) pažangių verslo priežiūros priemonių diegimas sustojo, nes

visas dėmesys buvo skirtas PI veiklos ir funkcijų peržiūrai bei jų konsolidavimui.

5

4-iuoju etapu (sistemos įtvirtinimas) svarbu užtikrinti sklandų pertvarkos idėjų įgyvendinimą,

peržiūrą ir eigos tęstinumą.

1 pav. Pertvarkos įgyvendinimo eiga

Ūkio ministerija yra verslo priežiūros veiklos gerinimo koordinatorė, atsakinga už PI atliekamų priežiūros

funkcijų optimizavimo eigos ir rezultatų analizę, tobulintinų aspektų nustatymą, gerosios PI ir ūkio

subjektų bendradarbiavimo patirties apibendrinimą. Ūkio ministerija formuoja verslo priežiūros politiką

Lietuvoje ir atsako už verslo priežiūros pertvarkos rezultatų tvarumo ir tęstinumo užtikrinimą.

1.2. Verslo priežiūros politikos reglamentavimas

PI veiklos tobulinimo, priežiūros funkcijų optimizavimo pertvarkos principai, tikslai ir uždaviniai įtvirtinti

šiuose dokumentuose:

VAĮ IV skirsnyje;

Funkcijų optimizavimo apraše.

Taip pat yra parengti įvairūs metodiniai ir kiti susiję dokumentai:

Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 4-432/R-169, „Dėl verslo priežiūros institucijų kontrolinių klausimynų rengimo ir atnaujinimo tvarkos aprašo, rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairių ir vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių patvirtinimo“: o KK aprašas1, o Rizikos gairės2, o Konsultavimo gairės3.

Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų4.

Memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų5.

1 „Verslo priežiūros kontrolinių klausimynų rengimo ir atnaujinimo tvarkos aprašas“. http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Kontrolini%C5%B3%20klausimyn%C5%B3%20apra%C5%A1as.pdf 2 „Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės“ http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Rizikos%20gaires%202015-07-02.pdf 3 „Kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairės“ http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Konsultavimo%20gair%C4%97s%202015-07-02.pdf 4 „Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų“ http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/DEKLARACIJA_2015%20(3).pdf 5 „Memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų“ http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Zenklinimo%20memorandumas.pdf

2009 - 2010 m. 2011 - 2013 m. 2014 -2016 m. -

nuo 2017 m.

Iniciatyva ir idėja Įgyvendinimas PI

konsolidavimas

s

Sistemos

įtvirtinimas

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Kontrolini%C5%B3%20klausimyn%C5%B3%20apra%C5%A1as.pdf


http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Rizikos%20gaires%202015-07-02.pdf

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Konsultavimo%20gair%C4%97s%202015-07-02.pdf

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/DEKLARACIJA_2015%20(3).pdf

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Zenklinimo%20memorandumas.pdf

6

Taip pat verslo priežiūros kontekste svarbūs yra EBPO parengti metodiniai dokumentai dėl gerosios

praktikos principų diegimo reguliavimo politikoje:

EBPO Gerosios praktikos principai reguliavimo politikai6;

EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankis7.

1.3. Priežiūros institucijos

Šiuo metu8 veiklą vykdo 56 PI (jų sąrašas pateikiamas 1 Priede). Paminėtina, jog šios institucijos

tarpusavyje skiriasi tiek savo veiklos pobūdžiu, tiek kitais aspektais.

Išskirtinos didžiausios ir daugiausia patikrinimų atliekančios institucijos, kuriose pirmiausia pradėtos

diegti pažangios verslo priežiūros priemonės (pvz., VDI, VMVT, VMI, Nacionalinis visuomenės sveikatos

centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos

ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra ir kt.).

PI galima skirstyti pagal įvairius aspektus:

Pagal patikrinimų vykdymo intensyvumą:

o Vienos institucijos atlieka labai daug patikrinimų (pvz., Valstybinė augalininkystės tarnyba,

VMVT, SODRA, VMI, Nacionalinė žemės tarnyba – 2014 m. atliko nuo 20 iki 110 tūkst.

patikrinimų);

o Kitos institucijos atlieka labai mažai patikrinimų (pvz., Valstybės tarnybos departamentas,

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos bioetikos komitetas,

Nacionalinis transplantacijos biuras – 2014 m. atliko iki 10 patikrinimų) 9.

Pagal prižiūrimų ūkio subjektų skaičių:

o dalis institucijų prižiūri labai daug ūkio subjektų (pvz., Nacionalinė žemės tarnyba, VMI,

SODRA, VDI);

o kitos prižiūri labai mažai ūkio subjektų (pvz., Valstybės dokumentų technologinės apsaugos

tarnyba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Nacionalinis transplantacijos

biuras ir kt.) 10.

Pagal priežiūros specialistų skaičių:

o Daugiausiai priežiūros specialistų dirba VMI, SODRA, VMVT ir kt.

o Mažiausiai priežiūros specialistų dirba Valstybės tarnybos departamente, Lietuvos

geologijos tarnyboje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje ir kt.

6 OECD, Regulatory Enforcement and Inspections, OECD Best Practice Principles for Regulatory Policy, OECD Publishing, 2014. http://www.oecd-ilibrary.org/governance/regulatory-enforcement-and-inspections_9789264208117-en 7 OECD, Enforcement and Inspections Toolkit, Concrete steps for better regulatory delivery. GOV/RPC(2017)6. 8 2017 m. gruodžio 20 d. 9 Ūkio ministerija, „Verslo priežiūra Lietuvoje: Skaičiai ir faktai. 2013-2014 m.“ http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Verslo%20prie%C5%BEi%C5%ABros%20ataskaita%202015-05-07.pdf 10 Ūkio ministerija, „Verslo priežiūra Lietuvoje: Skaičiai ir faktai. 2013-2014 m.“ http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Verslo%20prie%C5%BEi%C5%ABros%20ataskaita%202015-05-07.pdf

http://www.oecd-ilibrary.org/governance/regulatory-enforcement-and-inspections_9789264208117-en

http://www.oecd-ilibrary.org/governance/regulatory-enforcement-and-inspections_9789264208117-en

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Verslo%20prie%C5%BEi%C5%ABros%20ataskaita%202015-05-07.pdf




7

Nors visi pagrindiniai efektyvios verslo priežiūros principai įtvirtinti teisės aktuose, reikia, kad pagal juos

vienodai veiktų visos PI ir tarp jų nebūtų ženklaus atotrūkio. Pertvarkos rezultatai bus tvarūs, jeigu bus

užtikrintas visuotinis pažangių verslo priežiūros priemonių diegimas ir tinkama jų taikymo kokybė. Tuo

pačiu pažymėtina, kad neturi būti siekiama diegti pažangias verslo priežiūros priemones tose PI veiklos

srityse, kuriose tam tikrų priemonių taikymas nėra racionalus ir gali pareikalauti neproporcingo Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto lėšų panaudojimo.

2. Pažangumo vertinimo (švieslentės) tikslai

Pažangumo vertinimas (švieslentė) – įrankis, leidžiantis įvertinti, kaip PI įgyvendina pažangias verslo

priežiūros priemones ir kaip taiko kitas veiklos praktikas, susijusias su verslo priežiūra. Galima išskirti

tokias institucijų švieslentės (pažangumo vertinimo) naudas:

Tai bus naudingas įrankis rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją apie visų PI veiklą;

Padės Lietuvos Respublikos Vyriausybei stebėti PI pažangą, diegiant ir taikant pažangias verslo

priežiūros priemones;

Pagelbės identifikuoti esmines problemas bei įvertinti poreikį imtis konkrečių veiksmų situacijai

verslo priežiūros srityje gerinti;

Bus sudaryta galimybė palyginti PI bendrame kontekste, identifikuojant stipriausias ir

silpniausias PI veiklos sritis;

Supaprastinta forma supažindins pačias PI su geriausia ūkio subjektų veiklos priežiūros praktika

Lietuvoje ir pasaulyje.

Supaprastinta forma supažindins institucijas, kurioms pavaldžios PI (ministerijas, Lietuvos

Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimą), verslą ir visuomenę apie labiausiai

pažangias PI ir tas, kurioms vertėtų tobulinti veiklos metodus.

Tikimasi, kad PI pažangumo vertinimo (švieslentės) rezultatų skelbimas ir viešinimas bus naudingas

įrankis, padėsiantis tobulinti verslo priežiūros sistemą Lietuvoje, spartinti pažangių priežiūros priemonių

diegimą, „gerosios“ praktikos perėmimą, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja

praktika.

PI pažangumo vertinime (švieslentėje) bus pateiktas PI pažangumo įvertinimas pagal modernių verslo

priežiūros priemonių taikymo apimtis bei kokybę, taip pat pagal kitus su verslo priežiūra susijusius

institucijų veiklos aspektus.

8

3. Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika

3.1. Vertinimo kategorijos

PI pažangumas bus vertinimas pagal 10 kategorijų, kurios apims tiek pažangias verslo priežiūros

priemones, tiek kitus PI veiklos aspektus. Kiekviena iš šių kategorijų skaidoma į smulkesnius vienetus –

kriterijus. Iš viso bus vertinama pagal 42 pagrindinius kriterijus (taip pat numatytas 31 subkriterijus ir 2

papildomi kriterijai) visose kategorijose (žr. 1 lentelė). Vertinimo kriterijai buvo suformuluoti,

vadovaujantis skyriuje 1.1 „Verslo priežiūros politikos reglamentavimas“ nurodytais dokumentais.

Kiekvienoje kategorijoje bus galima surinkti daugiausiai po 10 balų, taigi iš viso 100 balų11. Balų skyrimo

sistema kiekvienoje kategorijoje pagal vertinimo kriterijus skiriasi ir yra pateikiama šios metodikos 4

dalyje „Pažangumo vertinimo (švieslentės) kriterijai“, o visų vertinimo kriterijų sąrašas - 2 Priede.

Siekiant kuo tiksliau įvertinti PI, kiekvienai kategorijai priskiriamas atitinkamas koeficientas, t. y.

diversifikuojama kriterijų ar kategorijų įtaka bendram pažangumo (indekso) vertinimui. Pavyzdžiui, turėti

gerai veikiančią rizikos valdymo sistemą yra reikšmingiau negu vien užtikrinti tinkamą

mažareikšmiškumo taikymą (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Vertinimo suskirstymas pagal kategorijas Nr. VERTINIMO KATEGORIJOS Kriterijų skaičius Maksimalūs

balai Svertiniai koeficientai

Pažangumo įvertinimas (indeksas)

Pagrin- diniai

Sub- kriterijai

Papil-domi

1. Veiklos rodikliai 5 - - 10 0,15

10

2. Rizikos vertinimas ir valdymas 6 4 1 10 0,2

3. Kontroliniai klausimynai 4 8 - 10 0,1

4. Tikrinimų vykdymas 7 - - 10 0,1

5. Konsultavimas 5 - 1 10 0,1

6. Privalomos informacijos pateikimas 2 10 - 10 0,1

7. Veiklos skaidrumas 2 5 - 10 0,1

8. „Verslo naujoko“ statuso taikymas 4 - - 10 0,05

9. Mažareikšmiškumas 3 - - 10 0,05

10. Grįžtamasis ryšys 4 4 - 10 0,05

Viso: 42 31 2 100 1

Galutinis PI pažangumo vertinimo rezultatų pristatymas gali būti pateikiamas dvejopai – atskirai pagal

vertinimo kategorijas arba pagal vieną pažangumo įvertinimo indeksą. Galutinis pažangumo vertinimo

(indekso) įvertis pateikiamas skalėje nuo D (žemiausias įvertinimas) iki A+ (aukščiausias įvertinimas).

Kiekviena iš šios sistemos reikšmių atstovauja tam tikrą intervalą dešimties balų (nuo 0 iki 10) vertinimo

sistemoje (žr. 2 pav.).

11 Pažymėtina, jog gali būti išimčių atskirose kategorijose, kuomet maksimali galimų surinkti balų suma bus mažesnė negu 10 balų. Konkretūs atvejai aprašomi 4 dalyje „Pažangumo vertinimo (švieslentės) kriterijai“ ir 2 Priede.

9

2 pav. Vertinimo (pažangumo indekso) lentelė.

3.2. Vertinimo apribojimai ir taikomos išimtys

Atsižvelgiant į tai, kad 56 PI skiriasi savo veiklos bei vykdomų funkcijų pobūdžiu, taip pat skirtingu

intensyvumu užsiima ūkio subjektų veiklos priežiūra, jų pažangumo vertinimas pagal šią metodiką gali

turėti tam tikrų apribojimų ir išimčių.

Bus siekiama PI vertinti pagal visas kategorijas (pvz., tai ypač aktualu didžiausioms, intensyviausiai ūkio

subjektų veiklos priežiūrą vykdančioms institucijoms). Vis dėlto, bus atvejų, kai vertinimo eigoje bus

nuspręsta kai kurias PI vertinti pagal dalį joms aktualių kategorijų ir (arba) kriterijų. Atitinkamai nustatant

bendrą institucijos pažangumo vertinimo indeksą, bus atsižvelgiama į tai institucijai taikomus

apribojimus12 ir bus nustatyti kitokie svertiniai koeficientai (pavyzdį žr. 2 lentelėje). Pavyzdžiui, tos

kategorijos, pagal kurią vertinimas nebus atliekamas, svertinio koeficiento dalis proporcingai

paskirstoma kitoms kategorijoms13.

2 lentelė. PI Nr. X vertinimo lentelė

VERTINIMO KATEGORIJOS Vertinama pagal

Max. balai

Pirminiai svertiniai koef.

Perskaičiuoti svertiniai koef.

Pažangumo įvertinimas (indeksas)

1. Veiklos rodikliai 10 0,15 0,19

10

2. Rizikos vertinimas ir valdymas - - 0,2 -

3. Kontroliniai klausimynai 10 0,1 0,13

4. Tikrinimų vykdymas 10 0,1 0,13

5. Konsultavimas 10 0,1 0,13

6. Privalomos informacijos pateikimas

10 0,1 0,13

7. Valdymo skaidrumas 10 0,1 0,13

8. „Verslo naujoko“ statuso taikymas 10 0,05 0,06

12 Pvz., PI, prižiūrinčioms kelis ūkio subjektus, gali būti netaikomas reikalavimas naudoti rizikos vertinimo ir valdymo sistemą. 13 Pavyzdyje, kuris nurodytas 2 lentelėje, rizikos vertinimo ir valdymo kategorijai iš pradžių buvo numatytas svertinis koeficientas 0,2. Jeigu institucija Nr. X nevertinama pagal šią kategoriją, kitų kategorijų svertinių koeficientų dydžiai apskaičiuojami pradinius koeficientų dydžius padalinus iš 0,8 (1 – 0,2 = 0.8). Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, veiklos rodiklių kategorijos svertinis koeficientas perskaičiavus bus 0,15 / 0,8 = 0,19, o kitų kategorijų svertiniai koeficientai perskaičiuojami analogiškai. Toks perskaičiavimo būdas nepakeičia likusių kategorijų svertinių koeficientų dydžių tarpusavio santykio.

10

9. Mažareikšmiškumas 10 0,05 0,06

10. Grįžtamasis ryšys 10 0,05 0,06

Viso: 90 1 1

VAĮ (ketvirtajame skirsnyje) yra nustatytos galimos išimtys dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros mokesčių

administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, konkurencijos priežiūrą

atliekantiems subjektams. Tai reiškia, jog šioms institucijoms švieslentėje bus taikomos tam tikros

išimtys – vertinama ne pagal visas kategorijas ir (arba) kriterijus. Taip pat pagal dalį kriterijų gali būti

vertinamos ir kitos institucijos, kilus poreikiui. Konkrečios išimtys bus aprašytos ir detalizuotos atliekant

vertinimą.

3.3. Duomenų surinkimas

Pažangumo vertinimo (indekso) duomenys, kurių pagrindu sudaromi kriterijų įvertinimai, surenkami

dviem būdais: Ūkio ministerijos atliekamas ekspertinis vertinimas ir PI klausimynuose užpildyta

informacija.

Ūkio ministerijos vykdomas (ekspertinis) vertinimas apima:

PI metinių, ketvirtinių ir mėnesinių veiklos ataskaitų turinio vertinimą;

PI vidaus tvarkos dokumentų (dėl kontrolinių klausimynų, rizikos valdymo, konsultavimo analizę

ir t. t.) vertinimą;

institucijų, kurioms pavaldžios PI (ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos

Respublikos Seimo), priimamų teisės aktų, rekomendacijų ir kt. dokumentų vertinimą;

su ūkio subjektų veiklos priežiūra susijusios informacijos pateikimo PI interneto svetainėse

vertinimą;

PI klausimynuose pateiktų atsakymų vertinimą.

Klausimynuose, skirtuose PI, pateikiama informacija apie daugumą kriterijų. Dalis klausimyne

pateikiamų klausimų yra uždaro tipo, dalis – atviro tipo, prašant paaiškinimo (pagrindimo)

komentaruose. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad pateikiama informacija bus teisinga ir patikima. Esant

poreikiui pasitikslinti dėl PI pateiktos informacijos (duomenų), gali būti rengiami Ūkio ministerijos ir PI

susitikimai ar atsakymas tikslinamas su PI nurodytu atsakingu kontaktiniu asmeniu.

Klausimynai institucijoms siunčiami X+1 metais, prašant pateikti duomenis už X metus. Ūkio ministerijos

vertinimas atliekamas X+1 metų pradžioje, analizuojant X metų duomenis. Galutiniai pažangumo

vertinimo (švieslentės) rezultatai pateikiama X+1 metais už X metus. Vertinimo kriterijai gali būti

peržiūrimi (atnaujinami) kas metus (esant poreikiui ir dažniau).

11

4. Pažangumo vertinimo (švieslentės) kriterijai

Šioje dalyje pristatomos vertinimo kategorijos ir jų kriterijai, pagal kuriuos bus vertinamas PI

pažangumas. Bendras detalizuotas visų kriterijų sąrašas pateikiamas 2 Priede.

4.1. Veiklos rodikliai

Verslo priežiūros pertvarkos tikslas – užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos

efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis. Svarbiu veiksniu, lemiančiu efektyvų priežiūros

funkcijų vykdymą, tampa PI atliekamų priežiūros veiksmų ir procesų stebėsena bei jų rezultatų

vertinimas. Dėl tos priežasties, viena iš Funkcijų optimizavimo apraše įtvirtintų priežiūros funkcijų

optimizavimo priemonių yra PI veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklių diegimas.

Rodiklių nauda pasireiškia keliais aspektais:

Rodiklių nauda institucijoms:

1. Rodiklių naudojimas suteikia galimybę stebėti ūkio subjektų priežiūros veiklos procesus ir

analizuoti jų rezultatus;

2. Skatina savo veikloje naudoti pažangias ūkio subjektų veiklos priežiūros priemones;

3. Rodiklių reikšmių analizės rezultatai padeda priimti valdymo sprendimus, lemiančius didesnį

institucijos veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą;

4. Padeda geriau pagrįsti asignavimų (finansavimo) poreikius kitiems finansavimo metams.

Rodiklių nauda visuomenei:

1. Užtikrina PI veiklos skaidrumą ir atskaitomybės didinimą;

2. Išgrynina PI veiklos tikslus ir prioritetus;

3. Didina viešųjų išlaidų naudojimo efektyvumą.

Siūloma, kad PI nustatytų kelių tipų rodiklius savo veiklai vertinti:

1. Veiklos rezultatyvumo rodiklių grupė – šie rodikliai turėtų atspindėti visuomenei svarbių interesų

išreikštų teisiniuose reikalavimuose nesilaikymo sukelto neigiamo poveikio, žalos pokytį dėl PI

veiklos. Tokiu būdu vertinamas institucijos sugebėjimas sumažinti žalą saugomoms vertybėms,

užtikrinant teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

2. Naštos ūkio subjektams rodiklių grupė – į šią grupę įeitų rodikliai susiję su našta ūkio subjektams,

apskaičiuojama ūkio subjektų prarastais ištekliais (finansiniais, laiko ir pan.), kurių jie neteko dėl

viešųjų institucijų vykdomų priežiūros funkcijų. Juos papildytų rodikliai, vertinantys ūkio

subjektų nuomonę apie priežiūros įstaigų veiklą ne rečiau nei kartą į metus.

3. Veiklos efektyvumo rodiklių grupė – šią grupę sudarytų PI efektyvumo rodikliai, kurie įvertintų

poveikiui pasiekti sunaudotus priežiūros įstaigų išteklius14.

14 KTU, „Rekomendacijų, kaip įdiegti ir taikyti priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklius“ dokumento vertinimas, 2015 m.

Rodikliai suprantami kaip pažangiais vadybos metodais paremtas planavimo, vadybos ir gerojo

viešojo valdymo įrankis, padedantis PI siekti pagrindinio savo veiklos tikslo ir uždavinių, efektyviai

paskirstant turimus ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taip pat vykdyti rezultatyvią verslo

priežiūros veiklą, nuolat stebėti, matuoti ir vertinti PI atliekamos ūkio subjektų veiklos priežiūros

veiklos rezultatus.

12

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal veiklos efektyvumo matavimo kategoriją, bus naudojami 3

lentelėje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog jeigu PI kaip veiklos vertinimo rodiklį naudoja kriterijų

„taikytos poveikio priemonės ar nustatytas pažeidimų skaičius“, ji gauna neigiamus balus.

3 lentelė. Veiklos efektyvumo matavimo kategorijos vertinimo kriterijai

Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai

1. Suformuluotas aiškus priežiūros veiklos tikslas 3

2. Įdiegti ir matuojami veiklos rodikliai, nustatytos jų siektinos reikšmės

3

3. Veiklos rodikliai skelbiami PI interneto svetainėse 2

4. Pasiektos veiklos rodiklių reikšmės įtrauktos į PI metinę veiklos ataskaitą

2

5. Vertinimo rodiklis - taikytos poveikio priemonės ar nustatytas pažeidimų skaičius

-4

Viso: 10

4.2. Rizikos vertinimas ir valdymas

VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtintas rizikos vertinimo principas, reiškiantis, kad priežiūrą

atliekančių subjektų veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su

žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu. Visos PI

yra įpareigotos įsidiegti ir taikyti prižiūrimų ūkio subjektų (objektų, ūkinių veiklų) rizikingumo vertinimo

sistemas.

Prižiūrimų subjektų (objektų) ir veiklos sričių rizikingumo vertinimas yra pažangi ir būtina praktika, kurios

PI privalo laikytis planuodamos ir atlikdamos priežiūros veiksmus. Rizikos vertinimo ir valdymo sistemos

sąvoka apima ne tik priemones ir procesus, skirtus ūkio subjektų bei ūkinių veiklų rizikingumo

nustatymui, bet ir pagal rizikingumo nustatymo išvadas parinktas priežiūros priemones ir veiksmus,

skirtus efektyviai valdyti pasekmes tų ūkio subjektų veiksmų bei ūkinių veiklų tipų, kurie sukelia

didžiausią grėsmę PI tikslui, t. y. PI saugomoms visuomenei svarbioms vertybėms (žmonių ir gyvūnų

gyvybė, sveikata, aplinka, piliečių teisės, rinka, valstybės ir privatus turtas ir pan.). Tobulai veikianti

rizikos vertinimo ir valdymo sistema padeda nustatyti veiksnius, susijusius su žalos ar pavojaus

saugomoms vertybėms atsiradimu, atlikti ūkio subjektų (objektų ir ūkinių veiklų) rizikingumo vertinimą

ir nustatyti rizikingiausius iš jų, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdyti laikantis prioritetų ir pasirenkant

tinkamiausias ir efektyviausias priežiūros priemones. Todėl ši veiklos planavimo priemonė visame

pasaulyje laikoma vienu svarbiausių įrankių, užtikrinančių efektyvią PI veiklą. Siekiant apsaugoti PI

saugomas visuomenei svarbias vertybes, naudojant mažiausiai išteklių bei mažinant naštą verslui, būtina

taikyti racionaliai sukurtą ir ekonominiu efektyvumu pagrįstą rizikos vertinimo ir valdymo sistemą.

Rizikos vertinimo ir valdymo sistema – tai priemonė, leidžianti pasiekti tikslų efektyviai naudojant

išteklius, kai priežiūros veiksmai vykdomi vadovaujantis nuolat atliekamu ūkio subjektų rizikingumo

vertinimu. Aprašo 7.12 punkte numatyta, kad priežiūros veiksmai turi būti paremti rizikos vertinimu. Tai

reiškia, jog planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijai, neplaninių patikrinimų atlikimo

pagrindai, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijai turi būti paremti rizikos vertinimu.

13

Taikant rizikos vertinimo ir valdymo sistemą:

priežiūra nukreipiama prioritetinėmis kryptimis, pašalinami didžiausi, pavojingiausi pažeidimai

(užtikrinamas rezultatyvumas);

institucijos ištekliai panaudojami efektyviausiai, neeikvojami atsitiktinėms veikloms, pavyzdžiui,

patikrinimams reaguojant į kiekvieną, net ir nereikšmingą rizikos prasme, skundą (efektyvumas);

priežiūros veiksmai yra skaidrūs, pagrįsti, proporcingi pažeidimo mastui (užtikrinama ūkio

subjektų nediskriminacija, lygybė prieš įstatymą);

didžiausią priežiūros naštą patiria didžiausi, nuolatiniai pažeidėjai (įgyvendinamas

proporcingumo principas, gerėja verslo sąlygos tinkamai veikiantiems).

Rizikos gairėse15 pateikiamos pagrindinės rekomendacijos dėl rizikos vertinimo ir valdymo sistemos

kūrimo, taikymo, rizikos valdymo, ūkinės veiklos segmentų rizikos vertinimo, rizikos vertinimu pagrįstos

priežiūros reikalavimus ir t. t.

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal rizikos vertinimo ir valdymo kategoriją, bus naudojami 4

lentelėje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog šioje kategorijoje numatyti papildomi balai, tačiau

maksimali surinktų balų suma negali viršyti 10 balų.

4 lentelė. Rizikos vertinimo ir valdymo kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijai Max. balai

1. Sudarytas ir atnaujinamas ilgasis ŪS sąrašas 1

2. Rizikos vertinimo ir valdymo sistemos naudojimas 1

3. Rizikos vertinimo ir valdymo sistemos kokybė: 4:

3.1. Rizikos vertinimo kriterijų tinkamumas 1

3.2. Rizikos vertinimo kriterijų pagrįstumas 1

3.3. Rizikos vertinimo taikymo sistemiškumas 1

3.4. Papildomos informacijos įtraukimas į rizikos vertinimą (be patikrinimo rezultatų, patikrinimo dažnumo ir skundų)

1

4. PI išteklių nukreipimas didžiausiems rizikos atvejams 2

5. Rizikos vertinimo ir patikrinimų funkcijų atskyrimas 1

6. Rizikos veiksnių komunikacija 1 Papildomi kriterijai / balai: 1:

7. Papildomų priemonių ŪS rizikingumui įvertinti taikymas (Atitikties deklaracijų diegimas, sudaromas ir skelbiamas ŪS

1

15 Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 4-432/R-169, „Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės“ http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Rizikos%20gaires%202015-07-02.pdf

Rizikos vertinimu ir valdymu pagrįsta ūkio subjektų veiklos priežiūros sistema – PI įdiegta ir taikoma

organizacinių ir techninių priemonių visuma, padedanti nustatyti grėsmes, susijusias su žalos ar

pavojaus saugomoms vertybėms atsiradimu, atlikti ūkio subjektų ir ūkinės veiklos rūšių rizikingumo

vertinimą, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdyti laikantis prioritetų ir renkantis tinkamiausias bei

efektyviausias priežiūros priemones.

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Rizikos%20gaires%202015-07-02.pdf

14

„baltasis sąrašas“, sudaromas ir skelbiamas nepatikimų ŪS sąrašas, kt.)

Viso: 10

4.3. Kontroliniai klausimynai

Funkcijų optimizavimo aprašo 7.4 papunktyje įtvirtinta rekomendacija PI atliekant tikrinimus naudoti KK

– PI vadovo, jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios PI kolegialaus organo patvirtintą ir

viešai paskelbtą dokumentą, leidžiantį patikrinti teisės aktų reikalavimų tam tikroje srityje laikymąsi

atliekant ūkio subjekto patikrinimą.

Pagrindinė kontrolinio klausimyno dalis – aiškiai suformuluoti klausimai, atspindintys svarbiausius teisės

aktų reikalavimus. Kontroliniai klausimai formuluojami ne atkartojant sudėtingas teisės aktų nuostatas,

bet taip, kad ūkio subjektui būtų aišku, kaip jis turi elgtis, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Tai

reiškia, kad labai svarbu kontrolinius klausimus formuluoti paprastai ir suprantamai. KK rengimo ir

atnaujinimo tvarkos apraše16 pateiktos rekomendacinio pobūdžio taisyklės, nustatančios kontrolinių

klausimynų naudojimo tikslus, principus, kontrolinių klausimynų struktūrą ir turinį, skelbimo, tvirtinimo

ir sklaidos reikalavimus.

Už reikalavimų, kurie nėra įtraukti į klausimyną, nesilaikymą tikrinamiems ūkio subjektams poveikio

priemonės netaikomos, išskyrus išimtinius atvejus, kai poveikio priemonės yra būtinos siekiant užkirsti

kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras į klausimyną

neįtrauktas aspektas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjekto

elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl

jų nesilaikymo. Kontrolinių klausimynų, kuriuose pateikiamas baigtinis svarbiausių teisės aktų

reikalavimų sąrašas, taikymas suteikia daugiau aiškumo ir apibrėžtumo ūkio subjektams. Susipažinę su

viešai paskelbtais kontroliniais klausimynais, ūkio subjektai žino, ką konkrečiai tikrins inspektorius, kurie

iš numatytų reikalavimų yra patys svarbiausi, mažėja korupcijos prielaidų, didėja patikrinimo

skaidrumas. Todėl kontrolinių klausimynų naudojimas yra pasaulyje pripažįstama geroji PI praktika,

kurios diegimą Lietuvos PI skatina pertvarkos koordinatoriai.

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal kontrolinių klausimynų kategoriją, bus naudojami 5 lentelėje

nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog šios kategorijos vertinime gali būti taikomos tam tikros išimtys: pvz.,

jei PI nenaudoja KK, vertinama, ar ir kiek yra taikomi kitokio pobūdžio instrumentai (priemonės)17, skirti

16 Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 4-432/R-169, „Verslo priežiūros kontrolinių klausimynų rengimo ir atnaujinimo tvarkos aprašas“. http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Kontrolini%C5%B3%20klausimyn%C5%B3%20apra%C5%A1as.pdf 17 EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankio 10.3 subkriterijus. Informacija, konsultacijos ir gairės gali būti

pateikiami naudojant įvairias papildomas priemones - aiškius, praktinius ir lengvai surandamus rekomendacinius

Kontroliniai klausimynai – viena iš pažangių verslo priežiūros pertvarkos priemonių, skirtų verslo

sąlygoms gerinti, taip pat administracinei naštai mažinti. Aiškiai suformuluoti kontroliniai klausimai

(pagal kuriuos PI inspektoriai atlieka patikrinimus) suteikia daugiau aiškumo ir apibrėžtumo ūkio

subjektams, mažina nepasitikėjimą PI, užtikrina, jog bus tikrinami svarbiausi teisės aktuose nustatyti

reikalavimai, dėl kurių gali būti padaryta žala aplinkai ir visuomenei.



15

supažindinti ūkio subjektus su reikalavimais jų priežiūros srityje prieš vykdant patikrinimus. Tokiu atveju

kitų instrumentų naudojimas bus vertinamas pagal kriterijus: naudojimas, kokybė, sklaida (suteikiami

balai atitinkamai: 3-4-3). Taip pat PI, kurios pagal teisės aktus negali skelbti apie patikrinimus (pvz.,

VMVT) nebus vertinamos pagal kriterijų „Ar KK siunčiamas ŪS prieš patikrinimą?“ – tokiu atveju,

maksimali galimų surinkti balų suma bus ne 10, bet 9,5.

5 lentelė. Kontrolinių klausimynų kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijai Max. balai,

naudojant KK Max. balai,

nenaudojant KK

n.PI18 PI19

1. KK naudojimas 3 3

2. KK kokybė 3 4

3. KK rengimas ir atnaujinimas: 2: -

3.1. Ar patvirtinta KK rengimo ir atnaujinimo tvarka? 0,5 -

3.2. Ar KK reguliariai peržiūrimi? 0,5 -

3.3. Ar rengiant KK yra klausiama ūkio subjektų / asocijuotų verslo struktūrų nuomonės, konsultuojamasi?

0,5 -

3.4. Ar KK projektas derinamas su Ūkio ministerija? 0,5 -

4. KK sklaida: 2: 3:

4.1. Ar KK skelbiami interneto svetainėje ir yra lengvai surandami? 1 1 2

4.2. Ar KK siunčiamas ŪS prieš patikrinimą? - 0,5 1

4.3. Ar Informuojama apie KK visuomenės informavimo priemonėse, socialinėje medijoje?

0,25 -

4.4. Ar platinama per kitas organizacijas, verslo asociacijas ir kt.? 0,25 -

Viso: 9,5 10 10

4.4. Tikrinimų vykdymas

Tikrinimų vykdymas – tai viena svarbiausių PI funkcijų, dėl kurių dažniausiai trikdoma ŪS veikla bei

sukeliama administracinė našta. Svarbu užtikrinti, kad tikrinimų vykdymas būtų aiškiai pagrįstas,

reglamentuotas ir skaidrus procesas.

dokumentus – aktyvų informavimą – vietoje teikiamas konsultacijas. Skirtingi kanalai turi būti naudojami skirtingoms auditorijoms ir klausimams, o tikrinančios institucijos turėtų visus juos aktyviai naudoti. Reikėtų parengti praktinius ir aiškius rekomendacinius dokumentus, apimančius aktualiausius verslo veiklą ir reguliavimo klausimus bei didžiausias rizikas, ir juos aktyviai platinti, taip pat ir per konsoliduotus internetinius portalus (dažnai neįmanoma rasti išskaidytos informacijos). Turėtų būti organizuojama aktyvi veikla naujoms įmonėms, verslo asociacijoms, sektoriams, kuriuose pastebima daugiausia sunkumų ir t.t., naudojant apsilankymus, konferencijas, internetinę informaciją ir kt. Tikrinamieji vizitai turėtų būti naudojami kaip pagrindiniai momentai informuoti, paaiškinti ir patarti. 18 PI, kurios pagal teisės aktus negali skelbti apie patikrinimą. 19 Kitos PI (galinčios skelbti apie patikrinimus).

Tikrinimai turi būti pagrįstai suplanuoti, vykti pagal aiškiai apibrėžtas taisykles ir tinkamai informuojant

tikrinamus ūkio subjektus. PI skatinamos daugiau išteklių skirti konsultavimui, informavimui ir

prevencijos užtikrinimui, o ne patikrinimų vykdymui.

16

VAĮ IV skirsnis apibrėžia, kad ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai, rengiant

patikrinimų planus bei neplaninių patikrinimų taisykles. Patikrinimų plano keitimas galimas tik esant

motyvuotam sprendimui. Svarbu siekti, kad patikrinimai būtų vykdomi pagal patvirtintą tikrinimų planą,

kuris būtų keičiamas kuo rečiau. Siekiant užtikrinti tikrinimų vykdymo skaidrumą, turi būti nustatytos

aiškios tikrinimų taisyklės – institucijoms rekomenduojama parengti tikrinimo veiksmų aprašus,

nurodant konkrečius inspektorių tikrinimo metu atliekamus veiksmus, taip pat parengti bei viešai skelbti

informaciją apie ūkio subjekto teises, pareigas, inspektorių veiksmus ir pan.

Tikrinami ūkio subjektai turi teisę pasirengti patikrinimui:

Planinių patikrinimų sąrašai turi būti viešai skelbiami tam, kad ŪS žinotų apie veiklos tikrinimą

einamaisiais metais20,

ūkio subjektai turi būti informuojami apie planinį patikrinimą prieš 10 d. d.21,

ūkio subjektai turi turėti galimybę susipažinti su kontroliniais klausimais.

PI turi efektyviai planuoti savo veiklą (užtikrinant principą – „inspektorius – ne baudėjas, o konsultantas“)

ir kuo mažiau trikdyti ūkio subjekto veiklą:

Daugiausiai išteklių skirti konsultavimui ir prevencijai, o ne patikrinimams;

Siekti, kad patikrinimų trukmė būtų kuo trumpesnė.

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal tikrinimų vykdymo kategoriją, bus naudojami 6 lentelėje

nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog institucijos, kurios pagal teisės aktus negali skelbti apie patikrinimą,

nebus vertinamos pagal kriterijų „Patikrinimų plano skelbimas ir ŪS informavimas“. Tokiu atveju šios PI

daugiausia galės surinkti 8 balus.

6 lentelė. Tikrinimų vykdymo kategorijos vertinimo kriterijai


n.PI22 PI23

1. Aiškios tikrinimo atlikimo taisyklės 2 2

2. Tikrinimų planas nekeičiamas nepagrįstai 2 2

3. Patikrinimų plano skelbimas ir ŪS informavimas - 2

4. Planinių patikrinimų dalis lyginant su visais patikrinimais

1 1

5. Reagavimo į skundus / pranešimus apie ŪS veiklą tvarka

1 1

6. Išteklių dalis, skirta patikrinimams yra proporcingai mažesnė, nei išteklių dalis, skirta konsultavimui, informacijai ir prevencijai

1 1

7. Matuojama ir analizuojama patikrinimų trukmė 1 1

Viso: 8 10

20 Išimtys gali būti taikomos specialiems planiniams patikrinimams (pvz., vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Muitinės departamento ar Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimus ir kt.), kai apie planinius patikrinimus ūkio subjektai nėra informuojami. 21 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos visi patikrinimai vykdomi išimtinai be įspėjimo, prieš kitų PI patikrinimus pranešimas nesiunčiamas teisės aktų nustatytais atvejais. Išimtiniais atvejais įspėjimo terminas gali būti trumpesnis nei 10 darbo dienų (pvz., dalies Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimų atveju). 22 PI, kurios pagal teisės aktus negali skelbti apie patikrinimą. 23 Kitos PI (galinčios skelbti apie patikrinimus).

17

4.5. Konsultavimas

Funkcijų optimizavimo aprašo 7.5 punkte pabrėžiama, jog ūkio subjektų konsultavimas turi būti

neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis, aktyviai vykdoma ir viešinama PI prioritetinė

priemonė. Įgyvendinant šią nuostatą, ištekliai perskirstomi taip, kad būtų visiškai patenkintas ūkio

subjektų konsultavimosi poreikis, o taikomi konsultavimo būdai turėtų užtikrinti vienodų ir geros

kokybės konsultacijų teikimą. Taip pat turi būti imtasi aktyvių veiksmų, siekiant informuoti ūkio

subjektus apie konsultavimo paslaugą.

Vienodos ir kokybiškos konsultavimo praktikos įgyvendinimas padeda:

efektyviai įgyvendinti priežiūros funkcijų optimizavimo uždavinius, skirtus korupcijos sąlygoms

mažinti, priežiūros reikalavimų suprantamumui ir patogiam prieinamumui užtikrinti ir PI misijos

sampratai keisti – labiau pabrėžiant metodinės pagalbos teikimą ūkio subjektams, kad šie galėtų

tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų;

išvengti klaidingų, nevienodų konsultacijų;

užtikrinti mandagų ir kokybišką asmenų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, taip

skatinant didesnį asmenų pasitikėjimą valdžios institucijų veikla;

sumažinti teisės aktų nuostatų nesilaikymo atvejų skaičių, dėl ko atitinkamai sumažėtų ir teismų

bei kitų institucijų, ikiteismine tvarka sprendžiančių asmenų ir viešojo administravimo institucijų

ginčus, darbo krūvis;

užtikrinti teisinį tikrumą atliekant įprastas ūkines operacijas, taip sukuriant stabilesnę verslo

aplinką ir didesnes galimybes pritraukti užsienio investicijas.

Konsultavimo gairėse24 pateikiami esminiai konsultacijų teikimo organizavimo principai, skirti kokybiškai

ir vienodai konsultavimo praktikai užtikrinti.

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal konsultavimo kategoriją, bus naudojami 7 lentelėje nurodyti

kriterijai. Pažymėtina, jog šioje kategorijoje numatytos išimtys – PI, kurioms nėra aktualu turėti įrašomą

konsultavimo liniją, nebus vertinamos pagal pirmus du kriterijus (tokiu atveju maksimali galimų surinkti

balų suma joms bus 6 balai). Taip pat galimi papildomi balai už interaktyvių konsultavimo/ metodinės

pagalbos teikimo priemonių taikymą, tačiau maksimali surinktų balų suma negali viršyti 10 (arba 6) balų.

7 lentelė. Konsultacijų kategorijos vertinimo kriterijai


PI25 n.PI26

1. Konsultacijos telefonu įrašomos 2 -

24 Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 4-432/R-169, „Kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairės“ http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Konsultavimo%20gair%C4%97s%202015-07-02.pdf 25 PI, kurioms yra aktualu turėti konsultavimo telefonu liniją. 26 PI, kurioms nėra aktualu turėti konsultavimo telefonu liniją.

Konsultacija – tai apibendrintas ar individualaus pobūdžio viešojo administravimo institucijos

paaiškinimas, nuomonė, kaip viešojo administravimo subjektas supranta ir taiko jo kompetencijai

priskirtus teisės aktus ar konkrečias tokių teisės aktų nuostatas. Asmenų konsultavimas viešojo

administravimo subjektų kompetencijos klausimais yra viena iš viešojo administravimo subjektų

vykdomų funkcijų, administracinė paslauga.

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Konsultavimo%20gair%C4%97s%202015-07-02.pdf

18

2. Įrašytos konsultacijos vertinamos 2 -

3. Nustatyta konsultavimo tvarka (telefonu, raštu ir vietoje)

2

2

4. Konsultavimo tvarka užtikrina vienodą konsultaciją

2

2

5. Aktyviai viešinamos konsultavimo paslaugos 2 2

Papildomi kriterijai / balai: po 0,5

6. Interaktyvios konsultavimo / metodinės pagalbos teikimo priemonės (po 0,5 už kiekvieną)

0,5

Viso: 10 6

4.6. Privalomos informacijos pateikimas

VAĮ įpareigoja PI teikti metines veiklos ataskaitas, pateikiant informaciją apie konsultavimo veiklą,

vykdytus patikrinimus, pažeidimų analizę, iniciatyvas dėl teisės aktų. Taip pat informacija apie PI veiklą

ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą turi būti tinkamai viešinama, nes tai užtikrina skaidrumą, padeda

suinteresuotiems asmenims lengvai ir greitai rasti reikiamą informaciją, gerina bendrą institucijos įvaizdį.

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal privalomos informacijos pateikimo kategoriją, bus naudojami 8

lentelėje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog institucijos, kurios nėra asignavimų valdytojos, nebus

vertinamos pagal tai, ar viešina metinius veiklos planus interneto svetainėse, nes teisės aktais27

numatyta, kad pareiga viešinti metines veiklos ataskaitas taikoma tik asignavimų valdytojams. Tokiu

atveju, šios PI daugiausia galės surinkti 9 balus.

8 lentelė. Privalomos informacijos pateikimo kategorijos vertinimo kriterijai


PI (a.v.28)

PI (kt.)

1. Metinių veiklos ataskaitų informatyvumas Ataskaitoje pateikiama informacija apie :

5:

1.1 Konsultavimo veiklą 1

1.2 Vykdytų patikrinimų skaičių, pobūdį, trukmę 1

1.3 Atliktą pažeidimų analizę 3

2. Informacijos viešinimas PI interneto svetainėje skelbia:

5 (4):

2.1. Metines veiklos ataskaitas 1 -

2.2. Ūkio subjekto veiklą ir priežiūrą reguliuojančių teisės aktų sąrašą

1 1

2.3. Informaciją apie pagrindinius atitinkamos srities ūkio subjektų veiklos priežiūros reikalavimus

1

2.4. PI priimtų sprendimų apskundimo tvarką 0,5

27 Pagal Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtintos Strateginio planavimo metodikos VI dalį. 28 Tos PI, kurios yra asignavimų valdytojai.

Svarbu užtikrinti, kad PI teiktų kokybišką ir patikimą informaciją apie vykdomą ūkio subjektų veiklos

priežiūros veiklą. Taip pat svarbu tinkamas informacijos viešinimas kaip būdas pristatyti institucijos

veiklą, supažindinti ūkio subjektus su jiems keliamais reikalavimais, užtikrinti veiklos skaidrumą.

19

2.5. Konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos metodinės pagalbos teikimą

0,5

2.6. Planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijus

0,5

2.7. Planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles 0,5

Viso: 10 9

4.7. Veiklos skaidrumas

Šioje kategorijoje bus vertinamas poveikio priemonių taikymo aiškumas ir pagrįstumas bei skundų ar

pranešimų pateikimo dėl PI sprendimų (darbuotojų, veiklos) galimybių sudarymas.

VAĮ 36 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas funkcijų atskyrimo principas, nustatantis, jog ūkio subjekto

veiklos patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo veiksmus atlieka skirtingi PI pareigūnai (padaliniai),

arba skirtingos institucijos. Taip pat PI turi būti apsibrėžusi aiškias gaires dėl proporcingo poveikio

priemonių taikymo.

Vienas priežiūros funkcijų optimizavimo uždavinių yra mažinti korupcijos sąlygas. Siekiant užtikrinti

veiklos skaidrumą bei korupcijos prevenciją, svarbu sudaryti galimybes (tiek ūkio subjektams, tiek kitoms

suinteresuotoms šalims) anonimiškai pateikti skundus dėl PI priimtų sprendimų, darbuotojų veiksmų ar

netinkamos PI veiklos, kurie turėtų būti išnagrinėti operatyviai ir nešališkai29.

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal valdymo skaidrumo kategoriją, bus naudojami 9 lentelėje

nurodyti kriterijai.

9 lentelė. Valdymo skaidrumo kategorijos vertinimo kriterijai


1. Poveikio priemonių taikymas: 5:

1.1. ŪS veiklos patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijų atskyrimas

3

1.2. Aiškios gairės dėl poveikio priemonių taikymo 2

3. Skundų pateikimo galimybės Ar PI yra sudariusi galimybę pateikti skundus (anonimiškai):

5:

3.1. Ūkio subjektams dėl PI sprendimų apskundimo 2

3.2. Ūkio subjektams dėl PI darbuotojų veiksmų 2

3.3. Visuomenei / suinteresuotiems asmenims dėl netinkamos ŪS veiklos

1

Viso: 10

29 Pagal EBPO rekomendacijas, remiantis parengtu Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankiu (9.3. subkriterijus).

PI turi siekti kuo didesnio savo vykdomos veiklos skaidrumo ir aiškumo, taip pat sudaryti galimybes

suinteresuotoms šalims pateikti anoniminius skundus dėl galimų nesąžiningumo apraiškų.

20

4.8. „Verslo naujoko” statuso taikymas

2015 m. didžioji dauguma (51) PI pasirašė Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų. Ūkio ministerijos ir

Teisingumo ministerijos inicijuotoje deklaracijoje institucijos įsipareigojo kiekvienai naują veiklą

pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia nustatomas

terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, gali būti ir pratęsiamas.

Buvo suformuluotos tokios rekomendacijos PI dėl deklaracijos įgyvendinimo:

Skelbti deklaraciją ūkio subjektų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje;

Tikrinant pirmus metus veikiančią įmonę, įteikti deklaraciją;

Rengti susitikimus bei seminarus verslą prižiūrinčių institucijų teritorinių padalinių vadovams ir

inspektoriams dėl deklaracijos įgyvendinimo;

Į inspektorių pareigines instrukcijas įtraukti nuostatas dėl poveikio priemonių netaikymo pirmus

metus veikiančioms įmonėms;

Kartu su deklaracija ūkio subjektui pateikti informaciją, kur jis turėtų kreiptis iškilus klausimams,

susijusiems su institucijos prižiūrima sritimi;

Institucijos vidiniuose teisės aktuose apibrėžti išskirtinius atvejus, kai taikytinos poveikio

priemonės.

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal „Verslo naujoko“ statuso taikymo kategoriją, bus naudojami 10

lentelėje nurodyti kriterijai.

10 lentelė. „Verslo naujoko“ statuso taikymo kategorijos vertinimo kriterijai


1. Pirmųjų verslo metų deklaracijos pasirašymas 3

2. Metodinės pagalbos teikimo tvarkos nustatymas 3

3. Ūkio subjekto veiklos pradžios apibrėžimas 2

4. Išskirtinių atvejų, kai taikomos poveikio priemonės, apibrėžimas

2

Viso: 10

4.9. Mažareikšmiškumas

VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas

reiškia, kad PI veiksmai turi būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti. Ūkio subjektai

neturėtų būti baudžiami už pažeidimus, kurie yra formalūs, nekeliantys jokios grėsmės aplinkai,

visuomenei, žmonėms, kitaip tariant – mažareikšmiai.

Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – toks pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia

teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė.

Siekiama, jog „verslo naujokai“ sulauktų kuo daugiau pagalbos ir palaikymo. Pirmaisiais ūkio subjekto

veikimo metais PI turėtų jiems kuo labiau padėti – aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant

laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas.

21

Ūkio ir Teisingumo ministerijos 2012 m. inicijavo Memorandumo dėl mažareikšmių ženklinimo

neatitikimų pasirašymą. Taip pat 2012 m. buvo patvirtintos rekomendacijos,30 kuriose apibrėžti

bendrieji mažareikšmiai ženklinimo neatitikimai. VAĮ apibrėžia, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai,

kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai

nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio

subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose

norminiuose teisės aktuose.

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal mažareikšmiškumo kategoriją, bus naudojami 11 lentelėje

nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog šioje kategorijoje galima prarasti balus, jeigu ūkio subjektai bus

pateikę pagrįstų skundų dėl poveikio priemonių taikymo dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų

11 lentelė. Mažareikšmiškumo kategorijos vertinimo kriterijai


1. Mažareikšmiškumo įteisinimas 7

2. Terminų pažeidimams ištaisyti nustatymas 3

3. ŪS skundai dėl mažareikšmiškumo -3

Viso: 10

4.10. Grįžtamasis ryšys

Funkcijų optimizavimo aprašo 7.22 punktas apibrėžta, jog nustatant PI būsimų laikotarpių siekiamus

uždavinius ir veiklos efektyvumo rodiklius, turėtų būti atsižvelgiama į ūkio subjektų, kurių veiklą prižiūri

atitinkama institucija, reguliariai atliekamų apklausų ir nuomonių tyrimų rezultatus. Grįžtamojo ryšio iš

ūkio subjektų užtikrinimas leidžia identifikuoti esminius institucijos veiklos privalumus bei trūkumus,

padeda priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl veiklos tobulinimo.

PI turi imtis iniciatyvos, tobulinant teisinį reglamentavimą ir siekiant, kad ūkio subjekto veiklos priežiūra

būtų vykdoma kuo efektyviau. Institucijos, vykdančios ūkio subjektų veiklos priežiūrą, yra geriausiai

susipažinusios su įvairiais teisės aktų reikalavimais savo veiklos srityse, tad gali pateikti pagrįstus

siūlymus dėl jų tobulinimo31. VAĮ 367 straipsnio 2 dalies 4 punkte apibrėžiama, kad priežiūrą atliekančios

institucijos, teikdamos metines vykdytos veiklos ataskaitas, teikia informaciją apie siūlomus keisti ar

30 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininko 2012 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 1R-50 „Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ženklinimo mažareikšmiškumo taikymo, vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą, rekomendacijos“. 31 Pvz., identifikavus, kad tuos pačius teisės aktuose nustatytus reikalavimus tikrina daugiau nei viena PI, turi būti sprendžiama, kaip išvengti ŪS priežiūros veiklos dubliavimosi tarp institucijų, taip pat, esant poreikiui, teikiami pasiūlymai dėl PI kompetencijos ribų ir įgaliojimų tikslinimo. Teisės aktų, kuriuose įtvirtinami reikalavimai, peržiūra taip pat sudaro prielaidas PI teikti siūlymus aukštesniems pagal pavaldumą, politiką formuojantiems subjektams dėl neproporcingą naštą inspektoriams arba ūkio subjektams sukeliančių, tačiau nepakankamai pagrįstų reikalavimų atsisakymo.

Siekiant tobulinti PI darbo kokybę, svarbu atsižvelgti į prižiūrimų ūkio subjektų nuomonę ir

įvertinimus. Taip pat institucijos turi aktyviai dalyvauti, tobulinant teisinį reglamentavimą savo

vykdomos priežiūros srityse.

22

priimti naujus teisės aktus, išskirdami priemones, kuriomis šalinamos teisinio reglamentavimo spragos,

efektyviau organizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūra, mažinama priežiūros našta ūkio subjektams.

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal grįžtamojo ryšio kategoriją, bus naudojami 12 lentelėje nurodyti

kriterijai.

12 lentelė. Grįžtamojo ryšio kategorijos vertinimo kriterijai


1. ŪS apklausos(-ų)/nuomonių tyrimų naudojimas 2

2. Apklausų turinys: 4:

2.1. Ar apklausomis siekiama įvertinti PI veiklą 1

2.2. Ar apklausomis vertinamas kontrolinių klausimynų naudingumas

1

2.3. Ar apklausomis vertinama suteiktų konsultacijų nauda 1

2.4. Ar apklausomis vertinama konsultacijų pirmais veiklos metais nauda

1

3. Apklausų rezultatų naudojimas 2

4. Institucijų iniciatyvumas tobulinant teisinį reglamentavimą savo priežiūros srityje.

2

Viso: 10

23

Priedai

1 Priedas. Priežiūros institucijų sąrašas

1. Aplinkos apsaugos agentūra

2. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai:

2.1. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

2.2. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas

2.3. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

2.4. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas

2.5. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas

2.6. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas

2.7. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas

2.8. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

3. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos

4. Civilinės aviacijos administracija

5. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

6. Lietuvos bankas

7. Lietuvos bioetikos komitetas

8. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

9. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

10. Lietuvos metrologijos inspekcija

11. Lietuvos radijo ir televizijos komisija

12. Lietuvos architektų rūmai

13. Lietuvos auditorių rūmai

14. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

15. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai

16. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

18. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

19. Lietuvos transporto saugos administracija

20. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

21. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

22. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

23. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

24. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

25. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

26. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

27. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

28. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

29. Radiacinės saugos centras

30. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

31. Teritorinės darbo biržos

32. Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos

33. Valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai“

34. Valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras

24

35. Valstybės tarnybos departamentas

36. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

37. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

38. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

39. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

40. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

41. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

42. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

43. Valstybinė kalbos inspekcija

44. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

45. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

46. Valstybinė miškų tarnyba

47. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

48. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

49. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

50. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

51. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

52. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

53. Valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra

54. Viešųjų pirkimų tarnyba

55. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

56. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

25

2 Priedas. Vertinimo kriterijų sąrašas

1. Veiklos rodikliai Nr. Vertinimo kriterijus Max.

balai Vertinimo kriterijaus detalizavimas Vertinimo metodai Kriterijaus reikšmė/pagrindimas

1. Suformuluotas aiškus priežiūros veiklos tikslas

3 PI turi būti apsibrėžusi aiškų priežiūros veiklos tikslą, kuris turi būti susietas su institucijos kompetencijai priskirtų visuomenei svarbių vertybių apsauga ir siekiu užkirsti kelią žalos saugomoms vertybėms atsiradimui. Priežiūros veiklos tikslas gali būti nustatytas PI vidaus teisės aktuose, patalpintas PI interneto svetainėje ir pan.

Atliekamas ekspertinis vertinimas.

Pagal VAĮ 361 str. ŪS veiklos priežiūros tikslas yra užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkirsti kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti.

2. Įdiegti ir matuojami veiklos rodikliai, nustatytos jų siektinos reikšmės

3 Vertinama, ar institucija yra įdiegusi rodiklius, kurie būtų susiję su PI misijos/ veiklos tikslo ŪS priežiūros srityje pasiekimu. Siekiama, jog PI veiklos rodikliai apimtų tris tipus:

veiklos rezultatyvumo rodikliai – matuojantys PI tikslo pasiekimą.

naštos ŪS rodikliai - matuojantys naštą ŪS, apskaičiuojant ūkio subjektų prarastus išteklius (finansinius, laiko ir pan.), kurių jie neteko dėl institucijų vykdomų priežiūros funkcijų.

veiklos efektyvumo rodikliai - matuojantys poveikiui pasiekti sunaudotus priežiūros įstaigų išteklius.

Vertinami institucijų pateikti atsakymai, atliekamas ekspertinis vertinimas.

Funkcijų optimizavimo aprašo IV dalis. PI, vykdydamos savo veiklą ir siekdamos pagrindinių savo veiklos tikslų, turi įdiegti veikos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklius ir jais vadovautis. EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankis, 1.3 subkriterijus – siekiama nustatyti, ar rodikliai ir duomenys, kuriais norima įvertinti institucijų veiklą yra orientuoti į poveikio (angl. outcomes) matavimą. Tai reiškia, kad turi būti vertinamas viešojo gėrio tikslų (pvz., saugumo, sveikatos, aplinkos apsaugos ir t. t.) pasiekimas.

3. Veiklos rodikliai skelbiami PI interneto svetainėse

2 Veiklos rodikliai turi būti viešinami ir skelbiami PI interneto svetainėse


Funkcijų optimizavimo aprašo 14 p. Rodikliai ir periodiniai jų reikšmių svyravimai nedaro įtakos institucijų veiklos vertinimui, tačiau rodikliai ir jų atitinkamų periodų reikšmės turi būti skelbiami PI interneto svetainėse.

4. Pasiektos veiklos rodiklių reikšmės įtrauktos į PI metinę veiklos ataskaitą

2 Veiklos rodikliai turi būti įtraukiami į metines veiklos ataskaitas.


Pagal Funkcijų optimizavimo aprašo 16 p.

26

5. Vertinimo rodiklis - taikytos poveikio priemonės ar nustatytas pažeidimų skaičius

-4 PI neturėtų vertinti savo veiklos efektyvumo pagal nustatytų pažeidimų apimtis.


EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankis, 1.3 subkriterijus - nustatytų pažeidimų skaičiaus ar taikytų poveikio priemonių skaičiaus naudojimas veiklos efektyvumui vertinti sukuria ydingas paskatas PI, kadangi jos turės paskatas siekti žemą teisės aktų reikalavimų užtikrinimo lygį, kas padės užsitikrinti didesnę patikrinimų apimtį – o tai prieštarauja jų misijai.

2. Rizikos vertinimas ir valdymas Nr. Vertinimo kriterijus Max.


1. Sudarytas ir atnaujinamas ilgasis ŪS sąrašas

1 Tam, kad būtų galima atlikti rizikos vertinimą, būtina turėti ir nuolat atnaujinti visų prižiūrimų ŪS sąrašą bei kaupti jų duomenis. PI turi nurodyti, kokioje tvarkoje ir kaip reglamentuotas ŪS sąrašo atnaujinimo mechanizmas. Išimtis: jeigu nėra įmanoma sudaryti ir atnaujinti PI prižiūrimų ŪS sąrašą, ji nėra vertinama pagal šį kriterijų.

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai.

Rizikos gairių 33.3 p. nurodoma, kad visi rizikingumui įvertinti reikalingi visų prižiūrimų ūkinę veiklą vykdančių ŪS duomenys kaupiami taip, kad juos būtų galima sisteminti, vertinti, lyginti ir pan.

2. Rizikos vertinimo ir valdymo sistemos naudojimas

1 Vertinama, kiek/kokiu mastu PI naudoja rizikos vertinimą planuojant ŪS priežiūros veiklą. Balų skalė: 1) Teisės aktais patvirtinta, aiškiai

apibrėžta ir naudojama rizikos vertinimo ir valdymo sistema / metodika (ŪS skirstomi pagal rizikingumo lygius/grupes, detaliai aprašyta rizikos nustatymo metodika) - 1 balas;

2) Rizikos vertinimo ir valdymo sistema / metodika nėra patvirtinta, tačiau naudojami aiškiai pagrįsti ŪS rizikos įvertinimo kriterijai, ŪS skirstomi pagal rizikingumo lygius / grupes, patikrinimai planuojami atsižvelgiant į rizikos vertinimą - 0,5 balo;

3) Nėra patvirtinti ŪS atrankos kriterijai, rizikingumas nėra vertinamas - 0 balų.

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai, vertinama vidaus teisės aktu patvirtinta rizikos vertinimo sistema/metodika (jeigu yra).

VAĮ 362 str. įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Naudojant rizikos vertinimo ir valdymo sistemą, priežiūra nukreipiama prioritetinėmis kryptimis, pašalinami didžiausi, pavojingiausi pažeidimai užtikrinamas rezultatyvumas. Funkcijų optimizavimo aprašo 7.12 punkte numatyta, kad priežiūros veiksmai turi būti paremti rizikos vertinimu. Tai reiškia, jog planuojamų tikrinti ŪS sąrašų sudarymo kriterijai, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, ne pagal planą tikrinamų ŪS atrankos kriterijai turi būti parenti rizikos vertinimu.

27


Vertinimo kriterijaus detalizavimas Vertinimo metodai Kriterijaus reikšmė/pagrindimas

3. Rizikos vertinimo ir valdymo sistemos kokybė:

4:

3.1. Rizikos vertinimo kriterijų tinkamumas

1 Rizikos vertinimo kriterijų visuma turi siekti nustatyti ŪS / ūkinės veiklos rizikingumo laipsnį pagal galimą sukelti žalą saugomoms vertybėms ir galimos žalos poveikio mastą. Atsižvelgiant į rizikos vertinimo kriterijų apimtis ir vertybinį pagrįstumą, siekiama įvertinti, ar rengdama kriterijus PI siekia / stengiasi orientuotis į ŪS galimai sukeltos žalos atsiradimo tikimybės ir (ar) masto pokyčius.

Atliekamas ekspertinis vertinimas. Peržiūrimos rizikos vertinimo tvarkos ir vertinami rizikos vertinimo kriterijai.

Rizikos gairių 30.1 p. nustatyta, jog PI turi būti taikoma tam tikra rizikos kriterijų sistema, o 13.4 p. rekomenduojama kuriant rizikos vertinimo ir valdymo sistemas apibrėžti kriterijus, didinančius ar mažinančius kiekvienos grėsmės galimai sukeliamos žalos pasireiškimo tikimybę ir poveikį.

3.2. Rizikos vertinimo kriterijų pagrįstumas

1 Rizikos vertinimo kriterijai turi būti pagrįsti įrodymais. Kiekvieno kriterijaus apibrėžimas yra detalizuotas, paaiškintas ir objektyviai atspindi, kaip jis prisideda prie ŪS galimai sukeltos žalos atsiradimo tikimybės ir / ar masto didėjimo arba mažėjimo. Balų skalė: 1) Institucija, formuluodama rizikos

vertinimo kriterijus, atliko duomenų / informacijos analizę (nustatinėjo priežastinius ryšius) ir gali aiškiai pagrįsti kriterijų nustatymo pagrindą - 1 balas,

2) Jeigu neįmanoma rinkti / turėti susistemintų duomenų apie priežiūros sritį / ŪS, institucija rizikos vertinimo kriterijus nustatė ekspertiniu būdu/remiantis sukauptomis žiniomis/patirtimi – 0,9 balo.

3) Institucija negali pagrįsti / paaiškinti vertinimo kriterijų nustatymo pagrindų - 0 balų.

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai, atliekamas ekspertinis vertinimas. Peržiūrimos rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos ir vertinami rizikos vertinimo kriterijai.

EBPO numato, jog inspektuojančios institucijos turėtų rinkti ir naudoti duomenis apie visus ŪS tam, kad galėtų pagrįstai nustatyti jų rizikingumo lygį (EBPO Priežiūros ir

patikrinimų vertinimo įrankio 1 kriterijus – „Evidence-based enforcement“). Rizikos gairių 30.3 p. pabrėžiama, jog kriterijams priskiriami svoriai turi būti pagrįsti statistika ir (arba) ekspertų nuomone dėl tikimybės, kad žala bus sukelta ar jos bus išvengta, ir dėl žalos poveikio.

28



3.3. Rizikos vertinimo taikymo sistemiškumas

1 Rizikos vertinimas taikomas visose institucijos priežiūros srityse, apima visus žinomus ŪS. Jei institucijos veikla apima kelias priežiūros sritis, nustatytos kiekvienai sričiai atskiros rizikos vertinimo ir valdymo sistemos. Balų skalė: 1) Jei rizikos vertinimas taikomas

sistemiškai visose priežiūros srityse, - 1 balas.

2) Jei rizikos vertinimas taikomas fragmentiškai (kai kur taip, kai kur ne), - 0,5 balo.

Atliekamas ekspertinis vertinimas. Peržiūrimos rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos. Analizuojami institucijų atsakymai. Institucijos turi pateikti savo veiklos/procedūros aprašą, kuriame būtų nurodyta reagavimo į pranešimus/tikrinimo tvarka.

Rizikos gairių 33.6 p. pabrėžiama, jog rizikos vertinimas (reitingavimas) turi būti atliekamas sistemingai ir periodiškai.

3.4. Papildomos informacijos įtraukimas į rizikos vertinimą (be patikrinimo rezultatų, patikrinimo dažnumo ir skundų)

1 Konkretūs rizikingumo veiksniai priklauso nuo ŪS veiklos pobūdžio. Pavyzdžiai galėtų būti ŪS veiklos teritorija (pvz., draustinis), potencialiai paveiktų klientų skaičius, ŪS kokybės vadybos sistemos diegimas ir pan.

Atliekamas ekspertinis vertinimas. Peržiūrimos rizikos vertinimo tvarkos. Analizuojami institucijų atsakymai.

Funkcijų optimizavimo aprašo 7.12 p. apibrėžiama, jog

vertinant riziką, turi būti vertinama, kaip ŪS (tikrinamas

objektas) laikėsi teisės aktų reikalavimų anksčiau, taip pat

kokio pobūdžio ūkinės veiklos rizikingumas, pavojingumas,

kokia žalos ar pavojaus asmenims, visuomenei, aplinkai

atsiradimo tikimybė.

Dažnai pasitaiko PI požiūris, kad patikrinimo rezultatai yra vieninteliai arba svarbiausi veiksniai, nulemiantys rizikingumą. Dėl to smulkus ir vidutinis verslas, kuris dėl ribotų išteklių galimai padaro daugiau pažeidimų, laikomas rizikingesnis nepaisant to, kad mažiau žmonių nukenčia dėl tų pažeidimų.

4. PI išteklių nukreipimas didžiausiems rizikos atvejams

2 Rizikingiausių* (esančių didžiausioje rizikos grupėje) ŪS (veiklų, objektų) patikrinimų dalis, palyginti su visais patikrinimais, yra didžiausia (pvz., daugiau nei 60 proc. patikrinimų didžiausioje rizikos grupėje, kitose – atitinkamai mažiau). *Čia – rizikingiausi suprantami kaip visų vertinamų ŪS rizikingiausias trečdalis.


Siekiama, kad PI tikrintų didesnę dalį rizikingiausių ŪS, nes priežiūros veiksmai turi būti skirti rizikingiausiems ŪS. EBPO pabrėžiamas angl. „risk focus and proportionality“ principas.

29



5. Rizikos vertinimo ir patikrinimų funkcijų atskyrimas

1 Balų skalė: 1) Jei patikrinimus planuojantys

(organizuojantys) darbuotojai neatlieka (negali atlikti) patikrinimų - 1 balas.

2) Jei patikrinimus planuojantys (organizuojantys) darbuotojai atlieka ir patikrinimus - 0 balų.

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai. Vertinami skyrių arba darbuotojų, atliekančių atrankos ir tikrinimo funkcijas, nuostatai ir identifikuojama, ar atskirtos rizikos vertinimo, tikrinimų planavimo ir tikrinimo funkcijos.

Patikrinimus organizuojantis ir atliekantis asmuo negali daryti įtakos sprendimui dėl ŪS rizikingumo ir tikrintinų ŪS prioretizavimo, taip užtikrinant priežiūros skaidrumą (pagal Rizikos gairių 34 p.).

6. Rizikos veiksnių komunikacija 1 Vertinama, ar PI viešina savo naudojamus rizikos veiksnius tiek, kiek tai nekliudo atlikti su efektyvia priežiūra susijusių veiksmų.

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai. PI turi nurodyti kokiuose dokumentuose skelbia savo rizikos kriterijus / rizikingas grupes ir ar jie viešai prieinami jų interneto svetainėse.

EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankio 3.6 subkriterijus. Rizikos komunikacija yra rizikos vertinimo ir valdymo strategijos dalis. Esminis rizikos komunikacijos dalykas yra nušviesti, kad rizikos vertinimas ir valdymas yra ne tik inspektorių reikalas. Tikslinė šio komunikavimo grupė yra ŪS, vartotojai, darbuotojai ir piliečiai. Pagal Funkcijų optimizavimo aprašo 7.12 p. ŪS turi žinoti, kas lemia jo rizikingumo lygio nustatymą ir atitinkamai ŪS atžvilgiu vykdomos ŪS priežiūros intensyvumą.

Papildomi kriterijai / balai: 1

7. Papildomų priemonių ŪS rizikingumui įvertinti taikymas (atitikties deklaracijų diegimas, sudaromas ir skelbiamas ŪS „baltasis sąrašas“, sudaromas ir skelbiamas nepatikimų ŪS sąrašas, kt.)

1 Vertinama, ar PI diegia / taiko kokias nors papildomas priemones, padedančias nustatyti ŪS rizikingumą. Tai gali būti atitikties deklaracijų diegimas, „baltųjų sąrašų“ skelbimas, nepatikimų ŪS sąrašo sudarymas ir pan. PI turi nurodyti, kokias priemones taiko.


Atitikties deklaracijos – ŪS sudaromos galimybės deklaruoti savo veiklos atitiktį nustatytiems reikalavimams (užpildyti PI parengtą atitikties deklaraciją), šias deklaracijas pasirašiusių ŪS rizikingumas sumažinamas. Tai vertinama kaip efektyvi rizikos valdymo priemonė. „Baltasis sąrašas“ – tai inovatyvi priežiūros priemonė, mažinanti administracinę naštą nerizikingiems ŪS. Pagal Funkcijų optimizavimo aprašo 7.12 p. rekomenduojama, siekiant skatinti visus ŪS laikytis teisės aktų reikalavimų, viešai skelbti ŪS, kurių rizikingumo lygis žemiausias, sąrašus.

30

3. Kontroliniai klausimynai Nr. Vertinimo kriterijus Max.

balai Vertinimo kriterijaus detalizavimas Vertinimo metodai Vertinimo kriterijaus pagrindimas

1. KK naudojimas 3 Vertinama, kiek PI atliko planinių patikrinimų (dalis proc.), naudojant KK. Balų skalė: 1) 100-90 % patikrinimų, naudojant KK – 3 balai, 2) 89-80% patikrinimų – 2 balai, 3) 79-60 % patikrinimų – 1 balas, 4) 59-40 % patikrinimų – 0,5 balo, 5) 39-20 % patikrinimų – 0,3 balo 6) 19-10 % patikrinimų – 0,2 balo, 7) 9-1 % patikrinimų – 0,1 balo, 8) 0 % patikrinimų – 0 balų.

Analizuojami institucijų pateikiami atsakymai. Analizuojama informacija iš metinių ir kitų veiklos ataskaitų.

Funkcijų optimizavimo aprašo 7.4 p. įtvirtinta rekomendacija PI atliekant tikrinimus naudoti kontrolinius klausimynus. Siekiamybė yra naudoti KK visuose patikrinimuose.

2. KK kokybė 3 KK kokybė vertinamas pagal tokius kriterijus: 1) Aiškumas ir konkretumas, 2) Reikalavimų svarba (į KK neįtraukiami

mažareikšmiai teisės aktų reikalavimai), 3) Draugiškumas vartotojui (angl. „user friendly“) –

nėra naudojama pernelyg biurokratinė kalba, naudojamos aktyvios nuorodos į teisės aktus). Kiekvienam kriterijui priskiriamas 1 balas.

Atsitiktine tvarka pasirenkamas vienas / keli KK ir atliekamas jo ekspertinis vertinimas.

KK kokybė lemia, ar KK bus patogu naudoti tiek inspektoriui, tiek ŪS, ar KK geriau padės ŪS laikytis nustatytų reikalavimų.

3. KK rengimas ir atnaujinimas: 2: KK rengimo ir atnaujinimo procesas turi užtikrinti KK rengimo savalaikiškumą, aktualumą ir kokybę. Kriterijai sudaryti remiantis KK aprašu.


3.1. Patvirtinta KK rengimo ir atnaujinimo tvarka

0,5 Vertinama, ar PI savo vidaus teisės aktuose yra nustačiusi KK rengimo bei atnaujinimo tvarką.

Analizuojami institucijų pateikiami atsakymai, atliekama dokumentų analizė.

KK rengimo ir atnaujinimo tvarkos patvirtinimas PI užtikrina, kad vyktų rengimo ir atnaujinimo procesas, jo kontrolė.

3.2. KK reguliariai peržiūrimi 0,5 Vertinama, ar PI reguliariai atlieka KK peržiūrą (pvz., PI gali būti nusistačiusi, kad KK peržiūrimi 1 ar 2 kartus per metus, arba kai keičiasi teisės aktų reikalavimai ir pan.). Jei PI neatlieka reguliarios KK peržiūros, balas neskiriamas.

Analizuojami institucijų pateikiami atsakymai, atliekama dokumentų analizė.

KK peržiūra užtikrina KK aktualumą (pvz., 2 kartus per metus įsigalioja ŪS veiklą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai, jų pakeitimai, todėl aktualu, kad KK būtų atitinkamai peržiūrimi).

31


Vertinimo kriterijaus detalizavimas Vertinimo metodai Vertinimo kriterijaus pagrindimas

3.3. Rengiant KK yra klausiama ūkio subjektų / asocijuotų verslo struktūrų nuomonės, konsultuojamasi

0,5 Institucija turi nurodyti, kokiais būdais / priemonėmis klausia nuomonės / konsultuojasi.

Analizuojami institucijų pateikiami atsakymai.

Konsultacijos su ŪS, asociacijomis ir Ūkio ministerija dėl KK užtikrina KK kokybę, skaidrumą.

3.4. KK projektas derinamas su Ūkio ministerija

0,5 Institucijai skiriami balai, jei ji derina KK projektus su Ūkio ministerija.


4. KK sklaida : 2: KK sklaida yra ypač aktuali. Tikslas yra užtikrinti ŪS informuotumą ir galimybes įsivertinti ūkinės veiklos atitiktį reikalavimams, užtikrinti veiklos patikrinimo skaidrumą.

KK aprašo VII skyriaus nuostatomis.

4.1. KK skelbiami interneto svetainėje ir yra lengvai surandami

1 PI priežiūros svetainėje, skiltyje „Ūkio subjektų priežiūra“ yra sukurta atskira skiltis „Kontroliniai klausimynai“. Kelias iki reikiamo KK turėtų būti 3 mygtuko paspaudimai. Neužskaitoma, jeigu yra nuoroda į vienu teisės aktu patvirtintus keletą klausimynų, kiekvienas KK turėtų būti pateiktas atskirai.


Didžiausia tikimybė, kad ŪS ieškos KK PI svetainėje, todėl suteikiama daugiau svorio, nei kitoms sklaidos priemonėms.

4.2. KK siunčiamas ŪS prieš patikrinimą 0,5 PI prieš atlikdama ŪS patikrinimą, turi jam nusiųsti KK susipažinimui. Išimtis: jei PI pagal teisės aktų reikalavimus negali įspėti apie patikrinimus, ji nėra vertinama pagal šį kriterijų.


ŪS gali įsivertinti ūkinės veiklos atitiktį reikalavimams ir ištaisyti galimus pažeidimus.

4.3. Informuojama apie KK visuomenės informavimo priemonėse, socialinėje medijoje

0,25 PI turėtų informuoti apie KK savo turimais komunikavimo kanalais (pateikiami pavyzdžiai, nuorodos).


Papildoma KK sklaidos priemonė.

4.4. Platinama per kitas organizacijas, verslo asociacijas ir kt.

0,25 Turėtų būti pateikiami pavyzdžiai, nuorodos. Analizuojami institucijų pateikiami atsakymai.

Papildoma KK sklaidos priemonė.

* Jei PI nenaudoja KK, vertinama, ar / kiek yra taikomi kitokio pobūdžio instrumentai / priemonės32, skirti supažindinti ŪS su reikalavimais jų priežiūros srityje prieš vykdant

patikrinimus. Tokiu atveju kitų instrumentų naudojimas bus vertinamas pagal kriterijus: naudojimas, kokybė, sklaida (suteikiami balai atitinkamai: 3-4-3).

32 EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankio 10.3 subkriterijus. Informacija, konsultacijos ir gairės gali būti pateikiami naudojant įvairias papildomas priemones - aiškius, praktinius ir lengvai

surandamus rekomendacinius dokumentus - aktyvų informavimą - vietoje teikiamas konsultacijas. Skirtingi kanalai turi būti naudojami skirtingoms auditorijoms ir klausimams, o tikrinančios institucijos turėtų visus juos aktyviai naudoti. Reikėtų parengti praktinius ir aiškius rekomendacinius dokumentus, apimančius aktualiausius verslo veiklą ir reguliavimo klausimus bei didžiausias rizikas, ir juos aktyviai platinti, taip pat ir per konsoliduotus internetinius portalus (dažnai neįmanoma rasti išskaidytos informacijos). Turėtų būti organizuojama aktyvi veikla naujoms įmonėms, verslo asociacijoms, sektoriams, kuriuose pastebima daugiausia sunkumų ir t.t., naudojant apsilankymus, konferencijas, internetinę informaciją ir kt. Tikrinamieji vizitai turėtų būti naudojami kaip pagrindiniai momentai informuoti, paaiškinti ir patarti.

32

4. Tikrinimų vykdymas Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai Vertinimo kriterijaus detalizavimas Vertinimo metodai Kriterijaus reikšmė/pagrindimas

n.PI33 PI34

1. Aiškios tikrinimo atlikimo taisyklės

2 2 PI turėtų aprašyti (patvirtinti) ir viešai paskelbti tikrinimo veiksmų aprašą, kuriame būtų nurodyti konkretūs inspektorių tikrinimo metu atliekami veiksmai (ką inspektorius gali daryti, ko ne). Rekomenduojama, remiantis šiuo aprašu, įstatymais ir kitais teisės aktais, parengti ir viešai paskelbti dokumentą (atmintinę, lankstinuką), kuriame būtų aiškiai nurodytos ŪS teisės, pareigos ir inspektorių veiksmai patikrinimo (inspektavimo) metu.

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai, dokumentai.

Pagal Funkcijų optimizavimo aprašo 7.3 p. turi būti nustatytos aiškios, viešai paskelbtos patikrinimų (inspektavimo) procedūros.

2. Tikrinimų planas nekeičiamas nepagrįstai

2 2 Siekiama, kad patikrinimų planai būtų kuo rečiau keičiami. PI turi nurodyti, ar buvo keistas metinis (pusmečio, ketvirtinis) patikrinimų planas, jei taip, turi būti nurodomos keitimo priežastys bei pagrindimas. Balai skiriami, jei patikrinimų planas nebuvo keičiamas nepagrįstai.


Pagal VAĮ 364 str. 3 p. priežiūrą atliekantys subjektai savo veiklą organizuoja taip, kad patikrinimų planas būtų įgyvendintas. Patikrinimų plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas.

3. Patikrinimų plano skelbimas ir ŪS informavimas

- 2 PI interneto svetainėje skelbiamas patikrinimų planas arba į planą įtraukti ŪS informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 d. d. po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo,

apie patikrinimą pranešama likus ne mažiau kaip 10 d. d. iki patikrinimo.

Atliekamas ekspertinis vertinimas, analizuojami institucijų pateikti atsakymai.

VAĮ 364 str. 6 p. Patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ŪS informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. Priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ŪS veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ŪS raštu arba elektroniniu būdu informuoti apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų,

33 PI, kurios pagal teisės aktus negali skelbti apie patikrinimą. 34 Kitos PI (galinčios skelbti apie patikrinimus).

33

Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai Vertinimo kriterijaus detalizavimas Vertinimo metodai Kriterijaus reikšmė/pagrindimas

n.PI33 PI34

kuriuos ŪS turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą.

4. Planinių patikrinimų, dalis lyginant su visais patikrinimais

1 1 Planinių patikrinimų dalis palyginti su visais patikrinimais ne mažesnė kaip 50 proc. Vertinant bus atsižvelgta į tai, ar PI didina bendrą patikrinimų skaičių, siekdama atitikti šį kriterijų.


Siekiama, kad didesnę PI vykdomų patikrinimų dalį sudarytų planiniai patikrinimai, tačiau bendras PI vykdomų patikrinimų skaičius dėl to neturėtų didėti.

5. Reagavimo į skundus / pranešimus apie ŪS veiklą tvarka

1 1 Siekiama, jog PI, gavusios skundus / pranešimus apie galimai netinkamą / žalingą ŪS veiklą pirmiausia vertintų jų pagrįstumą (teisinį, faktinį ir kt.), taip pat atsižvelgtų į galimos žalos poveikį, o tik po to inicijuotų patikrinimus. Neplaniniai patikrinimai neturėtų būtų inicijuojami visais atvejais gavus skundą ir neįvertinus jų pagrįstumo iki patikrinimo. Išimtys: šio kriterijaus vertinimui gali būti taikomos išimtys toms PI, kurios nurodytos VAĮ 364 str. 16 d.

Atliekamas ekspertinis vertinimas. Peržiūrimos vidaus tvarkose nustatytos procedūros dėl skundų / pranešimų tyrimų.

Pagal VAĮ 364 str. 13 d. ŪS veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ŪS veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo. Rizikos gairių 30.7 p. rekomenduojama skundus vertinti pirma atsižvelgiant į jų teisinį pagrįstumą, į nurodomos žalos poveikį ir į skundo faktinį pagrįstumą.

6. Išteklių dalis, skirta patikrinimams yra proporcingai mažesnė, nei išteklių dalis, skirta konsultavimui, informacijai ir prevencijai

1 1 Išteklių dalis, skirta patikrinimams yra proporcingai mažesnė, nei išteklių dalis, skirta konsultavimui, informacijai ir prevencijai. Išimtys: gali būti taikomos išimtys šiam kriterijui, atsižvelgiant į PI veiklos sritį.

Išlaidos patikrinimus atliekančių pareigūnų DU ir patikrinimams reikalingos priemonės nuo viso PI biudžeto.

Funkcijų optimizavimo aprašo 10.6 p. siekiama perspektyvinio didėjimo.

7. Matuojama ir analizuojama patikrinimų trukmė

1 1 Vertinama, ar PI matuoja savo vykdomų patikrinimų trukmę ir atlieka analizę (imasi kokių nors veiksmų), siekiant mažinti patikrinimų trukmę (neįskaičiuojama pasiruošimas, kelionė ir t. t.). Jei PI to nedaro, skiriama 0 balų.


Funkcijų optimizavimo aprašo 10.10 p. PI rekomenduojama matuoti patikrinimų trukmę ir siekti jų trukmės mažėjimo iki nustatytos minimalios trukmės.

34

5. Konsultavimas Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai Vertinimo kriterijaus detalizavimas Vertinimo metodai Kriterijaus reikšmė/pagrindimas

PI35 n.PI36

1. Konsultacijos telefonu įrašomos

2 - Vertinama, ar telefonu teikiamos konsultacijos yra įrašomos. Jeigu PI neaktualu turėti įrašomą telefono liniją, ji nėra vertinama.


Įrašomos konsultacijos padeda tobulinti institucijos veiklą.

2. Įrašytos konsultacijos vertinamos

2 - Vertinama, ar yra perklausomi įrašai ir vykdomi nuolatiniai PI darbuotojų apmokymai (aptarimai) atsižvelgiant į konsultacijų vertinimo rezultatus. Jeigu PI neaktualu turėti įrašomą telefono liniją, ji nėra vertinama.


Įrašytos konsultacijos vertinimas padeda užtikrinti konsultacijų kokybę: atskleidžia trūkumus, leidžia objektyviai įvertinti konsultantų darbą, didina efektyvumą ir mažina išlaidas.

3. Nustatyta konsultavimo tvarka (telefonu, raštu ir vietoje)

2

2 Vertinama, ar PI turi pasitvirtinusi konsultavimo tvarką savo institucijos viduje.


Nustatytas vieningas konsultacijų teikimo standartas užtikrina vienodą neprieštaringą konsultavimą, efektyvesnį konsultacijų teikimą.

4. Konsultavimo tvarka užtikrina vienodą konsultaciją

2

2 Vertinama, ar yra nustatyti procesiniai reikalavimai, nustatantys vienodo konsultavimo užtikrinimą. Vertinama trimis aspektais (kiekvienas vertinamas aspektas sudaro 33.3 proc. viso balo, skirto šiam indikatoriui): 1) ar PI turi reikiamą informacinę

sistemą arba duomenų bazę, kuri būtų naudojama kaip informacijos šaltinis,

2) ar procedūros užtikrina savalaikį informacijos atnaujinimą,

3) ar yra vertinama konsultacijų kokybė (ne telefonu).


Informacinė sistema būtina siekiant užtikrinti, kad visi tuo pačiu klausimu skambinantys asmenys gautų vienodas, neprieštaringas konsultacijas. PI turi turėti aiškias konsultacijų medžio atnaujinimo ir pildymo procedūras, kurios užtikrintų, kad šioje sistemoje kaupiama informacija būtų aktuali ir sutaptų su kituose informaciniuose šaltiniuose pateikiama informacija. Funkcijų optimizavimo aprašo 12.3 p. nurodoma, kad PI turi nustatyti konsultavimo tvarką, aprašyti procesą, užtikrinantį, kad besikreipiantis asmuo gautų vienodą konsultaciją iš bet kurio PI vardu konsultuojančio asmens.

5. Aktyviai viešinamos konsultavimo paslaugos

2

2 Vertinami keturi aspektai (kiekvienas vertinamas aspektas sudaro 25 proc. viso balo, skirto šiam indikatoriui): 1) teikiamų konsultavimo paslaugų

prieinamumas (ar nurodomi kontaktai, kokie konsultavimo būdai


VAĮ 365 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad priežiūrą atliekantis subjektas savo interneto svetainėje skelbia konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos metodinės pagalbos teikimą.

35 PI, kurioms yra aktualu turėti įrašomą konsultavimo telefonu liniją. 36 PI, kurioms nėra aktualu turėti įrašomą konsultavimo telefonu liniją.

35

Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai Vertinimo kriterijaus detalizavimas Vertinimo metodai Kriterijaus reikšmė/pagrindimas

PI35 n.PI36

taikomi (DUK, El. paštas, telefonas, viešosios konsultacijos)),

2) aktualumas (informacijos atnaujinimas PI interneto svetainėje),

3) ar pateikiama konsultavimo paslaugų teikimo tvarka ir kokiais klausimais teikia informaciją.

4) ar pateikiama informacija yra aiški, lengvai suprantama vartotojui.

Papildomi kriterijai/balai: po 0,5

6. Interaktyvios konsultavimo / metodinės pagalbos teikimo priemonės

0,5 Vertinami netradiciniai konsultavimo būdai37 (ne tokie kaip konsultavimas raštu, el. paštu, telefonu, žodžiu vietoje, DUK, viešoji konsultacija). Tai galėtų būti pvz., konsultacijų teikimas online (realiuoju laiku), konsultavimas organizuojant video seminarus internete ir pan. Papildomai skiriama po 0,5 balo už kiekviena taikomą priemonę


Funkcijų optimizavimo aprašo 7.20 p. nurodoma, kad PI turi siekti diegti ir naudoti patogias, operatyvias, paremtas paplitusiais informaciniais sprendimais konsultavimo ir kitų paslaugų teikimo, bendradarbiavimo su ŪS, ŪS informavimo priemones, pavyzdžiui, sudaryti ŪS galimybes užsisakyti PI naujienas, teikti informaciją socialiniuose tinkluose. Galimi ir kiti konsultavimo būdai - pvz., informaciniai seminarai ir pan.

37 EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankio 10.3 subkriterijus. Informacija, konsultacijos ir gairės gali būti pateikiami naudojant įvairias papildomas priemones - aiškius, praktinius ir lengvai

surandamus rekomendacinius dokumentus - aktyvų informavimą - vietoje teikiamas konsultacijas. Skirtingoms auditorijoms ir klausimams turi būti naudojami skirtingi kanalai, o tikrinančios

institucijos turėtų visus juos aktyviai naudoti. Reikėtų parengti praktinius ir aiškius rekomendacinius dokumentus, apimančius aktualiausias verslo veiklas ir reguliavimo klausimus bei didžiausias

rizikas, juos aktyviai platinti. Tai daryti galima per konsoliduotus internetinius portalus (dažnai neįmanoma rasti išskaidytos informacijos). Turėtų būti organizuojama aktyvi veikla naujoms

įmonėms, verslo asociacijoms, sektoriams, kuriuose pastebima daugiausia sunkumų ir t.t., naudojant apsilankymus, konferencijas, internetinę informaciją ir kt.

36

6. Privalomos informacijos pateikimas38 Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai Vertinimo kriterijaus

detalizavimas Vertinimo metodai Kriterijaus reikšmė/pagrindimas

PI (a.v.39

)

PI (kt.)

1 Metinių veiklos ataskaitų informatyvumas Ataskaitoje pateikiama informacija apie :

5:

Vertinama, ar PI teikia VAĮ nurodytą privalomą teikti informaciją

Atliekamas ekspertinis vertinimas, metinių veiklos ataskaitų analizė.

Funkcijų optimizavimo aprašo 7.23 p. nurodyta, kad metinės veiklos ataskaitos turi būti informatyvios, o VAĮ 367 str. 2 dalyje nurodyta informacija turi būti integrali PI metinės veiklos ataskaitos dalis40.

1.1 Konsultavimo veiklą 1

Pagal VAĮ 367 str. 2 d. 1 p. metinėse veiklos ataskaitose pateikiama informacija apie konsultavimo veiklą, išskiriant ataskaitinio laikotarpio aktualiausius ŪS klausimus, daugiausia aiškinimo reikalingas teisės aktų nuostatas.

1.2 Vykdytų patikrinimų skaičių, pobūdį trukmę

1

Pagal VAĮ 367 str. 2 d. 2 p.metinėse veiklos ataskaitose pateikiama informacija apie vykdytų patikrinimų skaičių, pobūdį, trukmę

1.3 Atliktą pažeidimų analizę 3

Pagal VAĮ 367 str. 2 d. 3 p. metinėse veiklos ataskaitose pateikiama informacija apie ŪS įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo mastą, priežastis, taikytas prevencines ir poveikio priemones, dažniausiai pažeidžiamas teisės aktų nuostatas.

2 Informacijos viešinimas PI interneto svetainėje skelbia:

5 (4):

Vertinama, ar PI savo interneto svetainėje teikia VAĮ nurodytą privalomą teikti informaciją.

Atliekamas ekspertinis vertinimas/ tiesioginio stebėjimo metodas

Pagal VAĮ 365 str. 2 d. nurodoma, kokią informaciją turi skelbti PI savo interneto svetainėse.

2.1. Metines veiklos ataskaitas 1 - Pagal Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtintos Strateginio planavimo metodikos VI dalį numatyta, kad asignavimų valdytojai metines veiklos ataskaitas skelbia savo institucijų interneto tinklalapiuose.

38 Pagal Viešojo administravimo įstatymo 365, 367 str. 39 Tos PI, kurios yra asignavimų valdytojai. 40 Tinkamas vykdytos ūkio subjektų veiklos priežiūros rezultatų aprašymas ir jų viešinimas turi didelę reikšmę priežiūros funkcijų optimizavimo proceso įgyvendinimui: - informatyvių metinių veiklos ataskaitų rengimas ir viešinimas – svarbi atskaitingumo aukštesniems pagal pavaldumą subjektams už vykdomą veiklą ir pasiektus rezultatus priemonė; - tai tinkamas būdas pranešti ir pristatyti visuomenei svarbiausius vykdytos priežiūros veiklos rezultatus; - metinių veiklos ataskaitų peržiūra ir analizė yra svarbus PI ir jos vadovo metinės veiklos vertinimo proceso elementas, reikšmingai prisidedantis prie veiklos įvertinimo rezultatų ir atitinkamai jų panaudojimo tobulinant priežiūros veiksmus ir institucijos valdymą, tuo didinant ūkio subjektų veiklos priežiūros politikos veiksmingumą.

37

Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai Vertinimo kriterijaus detalizavimas

Vertinimo metodai Kriterijaus reikšmė/pagrindimas

PI (a.v.39

)

PI (kt.)

2.2. Ūkio subjekto veiklą ir priežiūrą reguliuojančių teisės aktų sąrašą (interaktyvų)

1 1 Pagal VAĮ 365 str. 2 d. 1 p. PI savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie nacionalinių, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių teisės aktų, nustatančių atitinkamą ŪS veiklos priežiūrą bei poveikio priemonių taikymą, įtvirtinančių priežiūrą atliekančio subjekto įgaliojimus, sąrašą.

2.3. Informaciją apie pagrindinius atitinkamos srities ūkio subjektų veiklos priežiūros reikalavimus

1 Pagal VAĮ 365 str. 2 d. 2 p. PI savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie informaciją apie pagrindinius atitinkamos srities ŪS veiklos priežiūros reikalavimus.

2.4. PI priimtų sprendimų apskundimo tvarką

0,5 Pagal VAĮ 365 str. 2 d. 3 p. PI savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie priežiūrą atliekančio subjekto priimtų sprendimų apskundimo tvarką.

2.5. Konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos metodinės pagalbos teikimą

0,5 Pagal VAĮ 365 str. 2 d. 4 p. PI savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie PI konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos metodinės pagalbos teikimą

2.6. Planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijus

0,5 Pagal VAĮ 365 str. 2 d. 5 p. PI savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie planuojamų tikrinti ŪS sąrašų sudarymo kriterijus.

2.7. Planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles

0,5 Pagal VAĮ 365 str. 2 d. 5 p. PI savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie neplaninių patikrinimų taisykles.

7. Veiklos skaidrumas Nr. Vertinimo kriterijus Max.


1. Poveikio priemonių taikymas: 5:

1.1. ŪS veiklos patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijų atskyrimas

3 Šias funkcijas turi atlikti skirtingi PI pareigūnai, arba padaliniai, taip pat funkcijas gali atlikti skirtingi viešojo administravimo subjektai.

Institucijų atsakymai. Pagrindimo dokumentai: skyrių nuostatai/pareiginės instrukcijos.

Pagal VAĮ 362 str. 6 p. ŪS patikrinimus ir poveikio priemonių ŪS taikymą atlieka skirtingi priežiūrą atliekančio subjekto pareigūnai ar priežiūrą atliekančio subjekto padaliniai arba minėtos funkcijos yra priskirtos skirtingiems viešojo administravimo subjektams

1.2. Aiškios gairės dėl poveikio priemonių taikymo

2 Vertinama, ar PI yra nustačiusi aiškias gaires (tvarkas, taisykles, procedūrinius aprašymus ir pan.) dėl poveikio priemonių taikymo ŪS.

Atliekama aktualių dokumentų analizė.

Pagal VAĮ 368 str. 1 d. Poveikio priemonės ŪS skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes

38

EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankis. 4.3, 4.4 subkriterijus. Teigiama, kad inspektoriai turi turėti nuorodas / gaires kaip elgtis konkrečiais atvejais.

2. Skundų pateikimo galimybės Ar PI yra sudariusi galimybę pateikti skundus (anonimiškai):

5:

2.1. Ūkio subjektams dėl PI sprendimų apskundimo

2 Vertinama, ar yra sudarytos galimybės ŪS pateikti anoniminius skundus dėl PI priimtų sprendimų, ar viešinama PI sprendimų apskundimo tvarka, ar yra nustatytos procedūros dėl sprendimų apskundimo įvertinimo.

Analizuoji institucijų pateikti atsakymai, atsakymus pagrindžianti informacija.

EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankis, 9.3 subkriterijus. ŪS gali vengti skųsti juos tikrinusių inspektorių priimtus sprendimus nenorėdami susigadinti santykių su juos prižiūrinčiomis institucijomis. Dėl to turi būti sudarytos galimybės skundus pateikti anonimiškai, skundai turėtų būti vertinami operatyviai ir nešališkai. Taip pat visuomenė / suinteresuoti asmenys turi turėti galimybes pateikti skundus. Vienas priežiūros funkcijų optimizavimo uždavinių yra mažinti korupcijos sąlygų.

2.2. Ūkio subjektams dėl PI darbuotojų veiksmų

2 Vertinama, ar yra sudarytos galimybės ŪS pateikti anoniminius skundus dėl PI darbuotojų veiksmų, galimai nesąžiningos/ korumpuotos veiklos.


2.3. Visuomenei / suinteresuotiems asmenims dėl netinkamos ŪS veiklos

1 Vertinama, ar yra sudarytos galimybės visuomenei/ suinteresuotiems asmenims pateikti skundus dėl netinkamos ŪS veiklos.


8. “Verslo naujoko” statuso taikymas Nr. Vertinimo kriterijus Max.


1. Pirmųjų verslo metų deklaracijos pasirašymas

3 Jeigu PI pasirašė deklaraciją – 3 balai, jeigu nepasirašė – 0 balų.


Šiuo dokumentu PI įsipareigoja pirmaisiais įmonės metais aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas.

2. Metodinės pagalbos teikimo tvarkos nustatymas

3 PI savo vidinėje tvarkoje nustatė metodinės pagalbos pirmuosius metus veiklą vykdantiems ŪS teikimo priemones ir tvarką. Galimos įvairios priemonės - konsultacijos siūlymas,


Funkcijų optimizavimo aprašo 7.13 p. nurodyta, kad siektina praktika - subjektams, pradėjusiems ūkinę veiklą ar ketinantiems ją pradėti, skirti papildomų išteklių konsultacijoms, metodinei pagalbai.

39

konsultaciniai seminarai, atsakymai į ŪS kreipimąsi ir t.t. Užskaitoma, jei taikoma bent viena priemonė.

3. Ūkio subjekto veiklos pradžios apibrėžimas 2 Pirmieji ŪS veiklos metai pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai ŪS realiai pradėjo vykdyti veiklą. PI savo vidaus teisės aktuose aiškiai apsibrėžia momentą nuo kurio laikoma, kad ŪS realiai pradeda savo veiklą.


Esmė yra suteikti pagalbą verslui, neturėjusiam galimybės įgyti pakankamai patirties, kai susiduriama su realiu teisės normų taikymu.

4. Išskirtinių atvejų, kai taikomos poveikio priemonės, apibrėžimas

2 PI vidiniuose teisės aktuose aiškiai apibrėžti išskirtiniai atvejai, kai taikomos poveikio priemonės ŪS, veiklą vykdantiems pirmus metus.


Vidiniuose teisės aktuose nustatyti atvejai dėl poveikio priemonių taikymo pirmus metus veikiančiam verslui užtikrina praktikos vientisumą.

9. Mažareikšmiškumas Nr. Vertinimo kriterijus Max.

balai Vertinimo kriterijaus detalizavimas

Vertinimo metodai Kriterijaus reikšmė/pagrindimas

1. Mažareikšmiškumo įteisinimas 7 Vertinama, ar yra nustatyti mažareikšmiai teisės aktų reikalavimų pažeidimai arba tokių pažeidimų nustatymo kriterijai.

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai, atliekamas ekspertinis vertinimas.

VAĮ 369 str. 2 p. apibrėžia, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ŪS veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose.

2. Terminų pažeidimams ištaisyti nustatymas

3 Vertinama, ar PI vidaus teisės aktuose (tvarkose) nustatė trumpiausią terminą mažareikšmiams pažeidimams ištaisyti.

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai, atliekamas ekspertinis vertinimas.

VAĮ 369 str. 1 dalyje nurodoma, kad, jei mažareikšmio pažeidimo ištaisyti nedelsiant neįmanoma, nustatomas protingas terminas tai padaryti.

3. ŪS skundai dėl mažareikšmiškumo -3 ŪS pateiktas pagrįstas skundas dėl poveikio priemonių taikymo dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai, vertinama pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus.

VAĮ 368 str. 6 p. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ŪS būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo

40

ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti.

10. Grįžtamasis ryšys Nr. Vertinimo kriterijus Max.


1. ŪS apklausos(-ų)/ nuomonių tyrimų naudojimas

2 PI vertinama, jeigu atlieka ŪS apklausas / nuomonių tyrimus, siekiant įvertinti savo ir (arba) institucijoje dirbančių inspektorių darbą. Balų skalė: 1) Jeigu PI pati reguliariai vykdo ŪS

apklausas / nuomonių tyrimus apie savo veiklą – 2 balai,

2) Jeigu institucija ŪS apklausas vykdo tik per Grįžtamojo ryšio modelio platformą – 1 balas,

3) Jeigu PI apklausos / nuomonių tyrimai vykdomi nereguliariai – 1 balo.

4) Jeigu PI netaiko jokių priemonių grįžtamajam ryšiui gauti – 0 balų.


Siekiant tobulinti PI darbo kokybę, svarbu atsižvelgti į prižiūrimų ŪS nuomonę ir įvertinimus. Tai leidžia identifikuoti esminius institucijos trūkumus ir imtis koreguojančių veiksmų.

2. Apklausų turinys: 4:

2.1. Ar apklausomis siekiama įvertinti PI veiklą

1 Vertinama, kiek atliekant apklausas ir nuomonių tyrimus, atkreipiamas dėmesys į šiuos aspektus (kiekvienam aspektui skiriama 20 proc. viso balo, skirto šiam indikatoriui): 1) kaip ŪS vertina atskiras institucijos

teikiamas paslaugas ir atliekamas funkcijas, susijusias su ŪS priežiūra;

2) kokios institucijų teikiamos informacijos ŪS labiausiai trūksta;

3) kokių institucijų veiklos pokyčių tikisi ŪS;

4) ar susiduria ŪS su korupcijos apraiškomis (ir kokiomis) atitinkamoje institucijoje ar bendraudami su institucijos

Analizuojami institucijų pateikti atsakymai, vykdomų apklausų klausimynai.

Funkcijų optimizavimo aprašo 7.22 p. apibrėžta, jog nustatant PI būsimų laikotarpių siekiamus uždavinius ir veiklos efektyvumo rodiklius, turėtų būti atsižvelgiama į ŪS, kurių veiklą prižiūri atitinkama institucija, reguliariai atliekamų apklausų ir nuomonių tyrimų rezultatus.

41

darbuotojais ir valstybės tarnautojais (pavyzdžiui, patikrinimų metu);

5) kurie teisės aktų reikalavimai yra nepagrįsti, neproporcingi.

2.2. Ar apklausomis vertinamas kontrolinių klausimynų naudingumas

1 Vertinama, ar PI naudoja apklausų rezultatus, vertinant savo taikomas pažangias verslo priežiūros priemones. Balas suteikimas, jeigu 70 proc. respondentų KK padėjo suvokti teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis

Analizuojami institucijų atsakymai, informaciją pagrindžiančių apklausų duomenys, veiklos ataskaitos.

Funkcijų optimizavimo aprašo 11.2 p. rekomenduojama įsidiegti rodiklį, kuriuo matuotų ŪS nuomonę, ar KK geriau padėjo suprasti teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis.

2.3. Ar apklausomis vertinama suteiktų konsultacijų nauda

1

Vertinama, ar PI naudoja apklausų rezultatus, vertinant savo taikomas pažangias verslo priežiūros priemones. Balas suteikiamas jeigu ŪS, teigiančių, kad PI konsultacija buvo naudinga, padėjo suprasti teisės aktus ir jų laikytis, dalis ne mažiau kaip 80 proc.

Analizuojami institucijų atsakymai, informaciją pagrindžiančių apklausų duomenys, veiklos ataskaitos

Funkcijų optimizavimo aprašo 11.1 p. rekomenduojama įsidiegti rodiklį, kuris matuotų ŪS nuomonę, ar PI konsultacija buvo naudinga, padėjo suprasti teisės aktus ir jų laikytis.

2.4. Ar apklausomis vertinama konsultacijų pirmais veiklos metais nauda

1 Balas suteikiamas jeigu ŪS, teigiančių, kad pirmaisiais veiklos metais gavo naudingų konsultacijų ir jiems nebuvo taikytos poveikio priemonės, išskyrus atvejus, kai jos buvo būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, dalis ne mažiau kaip 80 proc.

Analizuojami institucijų atsakymai, informaciją pagrindžiančių apklausų duomenys, veiklos ataskaitos.

Funkcijų optimizavimo aprašo 11.3 p. rekomenduojama įsidiegti rodiklį, kuriuo matuotų ŪS nuomonę apie pirmaisiais veiklos metais gautų konsultacijų naudą.

3. Apklausų rezultatų naudojimas 2 Jeigu institucija atlieka ŪS apklausas, vertinama kokiais tikslais naudoja šių apklausų rezultatų duomenis. Jeigu, remiantis apklausos duomenis, atliekama institucijos veiklos analizė, siekiant identifikuoti esamas problemas ir imamasi konkrečių veiksmų situacijai pakeisti, skiriamas balas. Jeigu duomenys naudojami tik bendrai statistikai pristatyti, balas neskiriamas.

Analizuojami institucijų atsakymai.

Funkcijų optimizavimo aprašo 7.22 p. apibrėžta, jog nustatant PI būsimų laikotarpių siekiamus uždavinius ir veiklos efektyvumo rodiklius, turėtų būti atsižvelgiama į ŪS, kurių veiklą prižiūri atitinkama institucija, reguliariai atliekamų apklausų ir nuomonių tyrimų rezultatus.

42

4. Institucijų iniciatyvumas tobulinant teisinį reglamentavimą savo priežiūros srityje.

2 Vertinama, kiek aktyviai institucijos dalyvauja teikiant iniciatyvas dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo savo priežiūros srityje. Vertinimo koeficientas nustatomas atsižvelgiant į institucijos veiklos apimtį ŪS priežiūros srityje. Iniciatyvos apima siūlymus keisti ar priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų šalinamos teisinio reglamentavimo spragos, efektyviau organizuojama ŪS veiklos priežiūra, mažinama priežiūros našta ŪS. Jei per ataskaitinius metus PI pateikė siūlymus – 2 balai, jei nepateikė – 0 balų.

Analizuojami institucijų atsakymai.

Pagal VAĮ 367 str. 2 d. 4 p. PI teikdamos metines vykdytos veiklos ataskaitas teikia informaciją apie siūlomus keisti ar priimti naujus teisės aktus, išskirdami priemones, kuriomis šalinamos teisinio reglamentavimo spragos, efektyviau organizuojama ŪS veiklos priežiūra, mažinama priežiūros našta ŪS.

pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika

Documents