paaugliŲ sveikatai palankaus elgesio sĄsajos su … · 2 santrauka visuomenės sveikata (vaikų...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

`

Svetlana Varga

PAAUGLIŲ SVEIKATAI PALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS

SU SOCIALINE PARAMA IR SAVĘS VERTINIMU

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata: vaikų ir jaunimo sveikata)

Mokslinė vadovė

Prof. dr. Aušra Petrauskienė

KAUNAS, 2015

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)

PAAUGLIŲ SVEIKATAI PALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS SU SOCIALINE PARAMA

IR SAVĘS VERTINIMU.

Svetlana Varga

Mokslinė vadovė Prof. dr. Aušra Petrauskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos

fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2015. 71 p. Darbo tikslas. Įvertinti sąsajas tarp paauglių sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos

bei savęs vertinimo.

Uždaviniai. Išanalizuoti vyresniųjų klasių mokinių sveikatai palankų elgesį. Įvertinti šeimos

ir bendraamžių aplinkos teikiamą socialinę paramą paaugliams. Išanalizuoti paauglių savęs

vertinimą. Nustatyti paauglių sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos bei savęs

vertinimo sąsajas.

Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 11 ir 12 klasių mokiniai (n=282): 154 vaikinai (55

proc.) ir 128 merginos (45 proc.). Apklausai naudotas Sveikatai palankaus elgesio

klausimynas, Rosenbergo savęs vertinimo skalė ir Suvoktos socialinės paramos įvertinimui

skirta skalė. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadratu kriterijus. Skirtumų

patikimumas laikytas reikšmingu, kai p<0,05.

Rezultatai. Daugiau kaip pusė tiriamųjų (57,8 proc.) kasdien mažiausiai 30 min. užsiėmė

fizine veikla, vaikinų daugiau negu merginų (p<0,05); didžioji dalis (78,8 proc.) 2 kartus per

dieną valėsi dantis, merginų daugiau negu vaikinų (p<0,05); pusė (52,1 proc.) reguliariai

lankėsi pas odontologą, merginų daugiau negu vaikinų (p<0,05); apie du trečdaliai (63,8

proc.) yra atsargūs megzdami kontaktus su kitais žmonėmis, merginos atsargesnės negu

vaikinai (p<0,05). Daugiau negu pusė (58,5 proc.) tiriamųjų nevartojo alkoholio ir apie

ketvirtadalis nerūkė (28,4 proc.), vaikinų daugiau negu merginų (p<0,05). Vaikinai

daugiausiai paramos sulaukė iš tėvo (66 proc.) ir brolio/sesers (51,5 proc.), merginos – iš

vaikino (64,0 proc.) ir geriausio draugo/draugės (62,9 proc.). Du trečdaliai tiriamųjų (65,9

proc.) save vertino gerai. Mamos parama siejosi su daržovių valgymu; tėvo ir bendraamžių

parama – su paauglių fiziniu aktyvumu, pozityviu mąstymu, gebėjimu įveikti stresą, kreiptis į

kitus iškilus sunkumams; tėvų ir geriausio draugo/draugės parama siejosi su burnos ir kūno

higiena; vaikino/merginos parama – su saugos diržo užsisegimu ir vaisių valgymu. Paauglių

savęs vertinimas buvo susijęs su gebėjimu įveikti stresą/įtampą, pozityviu mąstymu,

kreipimusi pagalbos į kitus iškilus sunkumams, laiko su draugais praleidimu.

Išvados. Daugiau kaip pusės paauglių elgesys buvo palankus sveikatai. Vaikinai buvo fiziškai

aktyvesni, merginos labiau rūpinosi burnos higiena ir buvo atsargesnės mezgant kontaktus su

kitais žmonėmis. Daugiau vaikinų negu merginų, neturėjo žalingų įpročių. Daugiausia

paramos tiriamieji sulaukė iš tėvo, vaikinai iš šeimos, merginos – iš bendraamžių. Du

trečdaliai tiriamųjų save vertino gerai, savęs vertinimas nepriklausė nuo lyties. Tėvų, ypač

mamos, ir bendraamžių parama siejosi su paauglių sveikatai palankesniu elgesiu. Paauglių

savęs vertinimas buvo susijęs tik su geresniu psichosocialiniu funkcionavimu.

Raktažodžiai. Paaugliai, sveikatai palankus elgesys, socialinė parama, savęs vertinimas.

3

SUMMARY

Public Health (Children And Youth Health)

LINKS BETWEEN ADOLESCENTS POSITIVE HEALTH BEHAVIOR, SOCIAL

SUPPORT AND SELF-ESTEEM.

Svetlana Varga

Supervisor Prof. PhD Aušra Petrauskienė

Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Public Health, Department of Preventive

Medicine. Kaunas; 2015. 71 p.

Aim of the study. To evaluate links between adolescents positive health behavior, social

support and self-esteem.

Objectives. To analyze high school students positive health behavior. To evaluate adolescents

family and peers provided social support. To analyze adolescents self – esteem. To reveal

links between adolescents positive health behavior, social support and self – esteem.

Methods. The study participants were the students of 11 and 12 forms (n=282), 154 boys

(55%) and 128 girls (45%). It was used the Positive Health Behavior questionnaire, the

Rosenberg Self – Esteem Scale and the Perceived Social Support Scale. Chi-square (χ2) test

was used for the qualitative assessment of the relation. The level of significance was used if

p<0,05.

Results. More than a half of adolescents (57,8%) daily engaged in physical activity for at

least 30 minutes, more boys than girls (p<0,05); the majority of them (78,8%) brushed teeth at

least 2 times a day, more girls than boys (p<0,05); a half (52,1%) regularly visited dentist,

more girls than boys (p<0,05), two thirds (63,8%) are cautious in exploring contacts with

other people, more girls than boys (p<0,05). More than a half of participants (58,5%) did not

use alcohol and a quarter (28,4%) did not smoke, more boys than girls (p<0,05). Boys

received support from father (66%) and brother/sister (51,5%),girls – from boyfriend (64,0%)

and best friend (62,9%). Two thirds (65,9%) of participants had high self – esteem. Mothers

support associated with eating vegetables, parents and peers support associated with physical

activity, coping with stress, positive thinking, referring to other people in case of difficulties;

parents and best friends support associated with mouth and body hygiene;

girlfriends/boyfriends support associated with fastening the seat belt and fruits eating.

Adolescents self – esteem was associated with positive thinking, coping with stress, referring

to other people in case of difficulties, spending time with friends.

Conclusions. More than a half of adolescents had favorable health behavior. Boys were more

physically active than girls; girls took more care of their mouth hygiene and were more

cautious in contacts with other people than boys. More boys than girls did not have harmful

habits. Most support adolescents received from father, boys – from family, girls – from peers.

Two thirds of adolescents had a high self – esteem, there were no differences by gender.

Parents, especially mothers, and peers support was associated with positive health behavior.

Adolescents’ self – esteem was associated with better psychosocial functioning.

Keywords. Adolescents, positive health behavior, social support, self – esteem.

4

SANTRUMPOS

GS – galimybių santykis

k./d. – kartai per dieną

k./sav. – kartai per savaitę

lls – laisvės laipsnių skaičius

min./d. – minutės į dieną

n –absoliutus skaičius

p – reikšmingumo lygmuo

PI – pasikliautinumo intervalas

proc. – procentai

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

val. – valanda

χ 2 – chi kvadratu kriterijus

5

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ....................................................................................... 8

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS................................................................................. 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ......................................................................................... 10

1.1. Paauglystės amžiaus tarpsnis ..................................................................................... 10

1.2. Sveikatai palankaus elgesio samprata........................................................................ 13

1.3. Paauglių elgesys ir sveikata ....................................................................................... 15

1.4. Socialinės paramos samprata ..................................................................................... 17

1.5. Savęs vertinimo samprata .......................................................................................... 21

1.6. Su sveikata susijusio elgesio ir socialinės paramos sąsajos ...................................... 23

1.7. Su sveikata susijusio elgesio ir savęs vertinimo sąsajos............................................ 24

2. TYRIMO METODIKA .................................................................................................... 27

2.1. Tyrimo dalyviai ......................................................................................................... 27

2.2. Tyrimo metodai ir instrumentai ................................................................................. 28

2.3. Tyrimo eiga................................................................................................................ 29

2.4. Matematinė – statistinė duomenų analizė .................................................................. 29

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ............................................................................... 30

3.1. Sveikatai palankus elgesys ........................................................................................ 30

3.2. Socialinė parama ........................................................................................................ 40

3.3. Savęs vertinimas ........................................................................................................ 42

3.4. Sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos sąsajos ........................................ 44

3.5. Sveikatai palankaus elgesio ir savęs vertinimo sąsajos ............................................. 52

IŠVADOS ................................................................................................................................. 58

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ....................................................................................... 59

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 60

PRIEDAI .................................................................................................................................. 68

6

ĮVADAS

Paauglystėje bręsdama tiek fiziologiškai, tiek ir psichologiškai, prasideda paauglio

savęs tapatumo paieškos, todėl paprastai paauglystėje atsiranda pokyčių paauglio elgesyje.

Gali pasireikšti prieštaraujantis ar net agresyvus elgesys. Tai gali būti būdas apsaugoti save,

įveikti vidinį nerimą, įsitvirtinti. Paauglio psichologinė būsena paprastai pasireiškia per elgesį.

Kai paauglys jaučia menkavertiškumą, jis, siekdamas pripažinimo, kaip galimybę įsitvirtinti

gali pasirinkti agresyvų elgesį. Esant emociniams sunkumams, pasireiškia ir žalingas sveikatai

elgesys, pvz., rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt. (Jusienė, 2007). Pastebėta, kad, jei

paauglys turi psichologinių ar emocinių sunkumų, šie daugiau, ar mažiau pasireiškia elgesyje,

dažniausiai sveikatai žalingame.

Be sveikatai žalingo elgesio (neigiamas reiškinys), stebimas ir sveikatai palankus

elgesys, kurį taip pat lemia tam tikri veiksniai. Granich (2010) išskiria keturias sveikatai

palankių veiksnių grupes: 1) fizinius veiksnius – fizinis aktyvumas, subalansuota mityba,

profilaktinė sveikatos priežiūra, domėjimasis sveikatingumu, žalingų įpročių atsisakymas; 2)

socialinius-ekonominius veiksnius – tinkamas tėvų auklėjimas, aukštesnė materialinė padėtis,

pozityvūs santykiai su draugais; 3) psichologinius veiksnius – charakterio stiprybių

panaudojimas, meninė veikla ir kt.; 4) dvasinius veiksnius – asmeninio supratimo apie

gyvenimo tikslus ir prasmę gerinimas, siejamas tiek su religija, tiek ryšiais su gamta ar

žmogiškųjų tikslų siekimu, dvasinių vertybių orientacija.

Šiame darbe yra nagrinėjamos dvi veiksnių grupės, kurios, pasak Granich, yra

susijusios su sveikatai palankiu elgesiu. Tai 1) socialinė parama (tėvų, sesers/brolio, draugų,

bendraklasių ir partnerių), kuri yra analizuojama kaip socialinis veiksnys ir 2) savęs

vertinimas, kuris yra analizuojamas kaip psichologinis veiksnys.

Darbo aktualumas. Paauglystės amžiaus tarpsniui yra būdinga rizikinga elgsena ir

sveikatai žalingas elgesys, kuris vėliau neretai tęsiasi ir suaugusiame amžiuje, todėl veikia

sveikatos būklę ateityje. Dėl to, pasak Noojier ir Vries (2006), visi atliekami tyrimai,

prevencijos ir intervencijos metodai, turėtų būti akcentuojami ir sukoncentruoti į sveikatai

palankų elgesį paauglystėje.

Svarbiausias visuomenės sveikatos politikos tikslas yra užkirsti kelią sergamumui ir

ankstyvam mirštamumui, sudarant palankią aplinką sveikatinimo veiksmams, sveikatos

stiprinimui bei ligų prevencijai. Todėl yra svarbu suprasti įvairių negalavimų, ligų, bei

mirštamumo priežastis (DiClemente ir kt., 2009). Žalingiausios sveikatai elgesio formos,

7

vedančios prie jaunimo ir suaugusiųjų mirtingumo, dažnai turi šaknis dar vaikystėje ir

paauglystėje ir tęsiasi suaugusiame amžiuje (Eaton ir kt., 2014).

Darbo naujumas. Literatūroje yra daugybė informacijos apie paauglystės amžiaus

tarpsnio aspektus ir problematiką, atlikta daug tyrimų, atskleidžiančių paauglių rizikingos

elgsenos problemą (Gintalaitė ir kt., 2013; Širvytė, Zaborskis, 2011; Kavas 2009; Guzman,

Bosh, 2007). Dažniausiai literatūroje tiek paauglių, tiek suaugusiųjų imtyse tyrinėjamas

žalingas sveikatai elgesys, bet mažai dėmesio skiriama sveikatai palankiam elgesiui ir jo

sąsajoms su įvairiais psichosocialiniais veiksniais. Šiame darbe siekiama pažvelgti į

paauglystės socialinius ir psichologinius aspektus per sveikatai palankaus elgesio prizmę.

Lietuvoje paauglių sveikatai palankų elgesį ir jo sąsajas su kitais veiksniais tyrė

Išganaitytė (2012). Tačiau, iš esmės, sveikatai palankus paauglių elgesys Lietuvoje yra mažai

tirtas, todėl labai sudėtinga rasti pakankamai mokslinių publikacijų šia tema. Daugiau

dėmesio yra skiriama įvairiems veiksniams, susijusiems su paauglių nepalankiu ar žalingu

sveikatai elgesiu (Žukauskienė, Malinauskienė, 2008; Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010;

Malinauskienė, 2011). Užsienyje sveikatai palankų elgesį tyrinėjo Lee ir kt., 2012; McEachan

ir kt., 2011; Wakefield ir kt., 2010; Odonnell, ir kt. 2004.).

Praktinė darbo reikšmė. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia paauglių sveikatai

palankaus elgesio sąsajas su savęs vertinimu ir socialine parama, suteikia žinių apie šeimos ir

bendraamžių paramos reikšmę, savęs vertinimą ir jo sąsajas su paauglių sveikatai palankiu

elgesiu. Tai gali padėti įvairioms institucijoms taikyti tinkamiausiais priemones paauglių

savęs vertinimo ugdymui, tarpusavio santykių vystymui, palaikymui ir paramai. Šio tyrimo

rezultatai galėtų pagelbėti sudarant sveikatos treningus, sveikatos programas ar renginius,

kurie padėtų nukreipti paauglių elgesį sveikatinimo kryptimi ir sudaryti sąlygas formuotis

paauglių sveikatai palankiam elgesiui.

8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – Įvertinti sąsajas tarp paauglių sveikatai palankaus elgesio ir socialinės

paramos bei savęs vertinimo.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti vyresniųjų klasių mokinių sveikatai palankų elgesį;

2. Įvertinti šeimos ir bendraamžių aplinkos teikiamą socialinę paramą paaugliams;

3. Išanalizuoti paauglių savęs vertinimą;

4. Nustatyti paauglių sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos bei savęs

vertinimo sąsajas.

9

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Savęs vertinimas šiame darbe suprantamas ir analizuojamas kaip savęs apibūdinimas

ir įvertinimas kaip konkrečios asmenybės, įvertinant sugebėjimus, dorovines savybes ir

poelgius. Jis priklauso ne tik nuo paties individo, bet ir nuo aplinkinių žmonių vertinimo ir

veikia asmenybės vystymosi brandą, pusiausvyrą ir efektyvumą (Leliūgienė, 2003).

Socialinė parama šiame darbe analizuojama kaip suvokiama asmens parama, kaip

konkretus paremiantis kitų elgesys, kai toks elgesys padeda individui funkcionuoti ir gali

apsaugoti nuo nepalankių aplinkybių (Demaray, Malecki, 2003).

Sveikatai palankus elgesys šiame darbe analizuojamas kaip elgesys, kuris turi

teigiamos įtakos sveikatai, arba kitaip tariant, elgesys susijęs su asmens atliktais veiksmais,

kurie turi teigiamos įtakos jo sveikatos būklei (tinkama mityba, fizinis aktyvumas,

profilaktinis sveikatos patikrinimas, saugos taisyklių laikymasis, higiena ir pan.) (Sutton ir kt.,

2004).

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paauglystės amžiaus tarpsnis

Paauglystės amžiaus tarpsnis yra vienas labiausiai tyrinėjamų ne tik pasaulyje, bet ir

Lietuvoje, kadangi šiuo laikotarpiu vyksta fiziniai ir psichiniai pokyčiai, kurie sukelia

išgyvenimus, emocijas ir pokyčius ne tik pačiam paaugliui, bet ir jo artimiausiems asmenims,

bendraamžiams, mokytojams, visuomenei. Spartus gyvenimo ritmas, vis atsirandančios

naujovės, laiko stoka, ekologiniai, ekonominiai ir psichobiosocialiniai pokyčiai visuomenėje

atneša vis daugiau naujovių ir į paauglių populiaciją. Atsiranda poreikis labiau tyrinėti tai, kas

anksčiau buvo mažai tyrinėjama ir ne taip aktualu, o taip pat tyrinėti visiškai naujai

atsirandančius paauglystės amžiaus tarpsnio probleminius aspektus.

Paauglystė – tai periodas, kai iš vaikystės pereinama į suaugusiojo amžių

(Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010). Pasak Proškuvienės (2004), lytinis brendimas prasideda

nuo 7-8 m. ir tęsiasi iki 17-19 m. amžiaus. Ji išskiria keturis brendimo raidos etapus:

Antroji vaikystė (8-12 m. berniukų ir 7-11 m. mergaičių);

Tikrasis brendimas (13-16 m. berniukų, 12-15 m. mergaičių);

Brendimo baigmė (17-19 m. berniukų, 16-17 m. mergaičių);

18 (20) m. amžius vis dar vadinamas paauglyste.

Taigi, ties 18 metų amžiaus dauguma paauglių jau būna fiziškai subrendę, tačiau

psichologiškai kiekvienas paauglys subręsta skirtingu laiku. Gučas (1990) teigia, kad

psichologiškai jaunystė yra pasiekta tuomet, kai individas atranda savo tapatumą, susidaro

savo vertybių sistemą, gali užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės ir meilės santykius,

numato ateities perspektyvas (Gučas, 1990).

Psichologai paauglystės amžiaus tarpsnį dažnai vadina kriziniu amžiumi, o paauglius

priskiria tam tikrai rizikos grupei. Daugelis autorių tai paaiškina tuo, kad paauglystės

laikotarpiu prasideda įvairios socialinės ir psichologinės permainos, sutampančios su audringu

fiziologiniu vystymusi, o taip pat dėl nepakankamos paauglių gyvenimo patirties ir

nepakankamo rizikos suvokimo (Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010; Arslan, 2009; Žagminas ir

kt., 2009; Siyez, 2008).

Viena labiausiai autorių akcentuojama paauglystės amžiaus tarpsnio ypatybė yra ta,

kad paaugliai yra ypač jautrios ir pažeidžiamos asmenybės (Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010;

Arslan, 2009; Siyez, 2008; Gučas, 1990). Tai susiję su paauglio psichikos raidos

netolygumais: paaugliui labai svarbu išreikšti save, atskleisti savo individualybę, o

11

charakterio bruožai leidžiantys tą individualybę atskleisti dar tik formuojasi (Umbrasienė,

Narkauskaitė, 2010). Paauglystės laikotarpiu formuojasi asmeninės pažiūros į tam tikrus

reiškinius, formuojasi asmeninė nuomonė, vertybių sistema, požiūris į save ir aplinkinius

(Gučas, 1990). Šiuo laikotarpiu natūralūs yra emocinių pakilimų ir nuosmukių išgyvenimai,

tam tikra paauglio elgsena gali būti kaip būdas pasiekti tam tikrą tikslą, noras maištauti prieš

visuomenėje nusistovėjusias normas ar būdas susidoroti su nesėkmėmis. Paaugliai gali blogai

jaustis, kai jų fizinės ar socialinės veiklos yra trukdomos, kai kyla grėsmė jų asmeninėms

pozicijoms, kai jie kritikuojami, nuvertinami ar ignoruojami, nes visa tai – grėsmė jos ar jo

ypač jautriai asmenybei (Arslan, 2009; Žagminas, 2009). Nagrinėjant paauglių emocijų ir

elgesio sunkumus ir lyties ryšius atskleidžiama, kad merginų emocinių sunkumų įverčiai yra

aukštesni nei vaikinų, o vaikinai pasižymi aukštesniais elgesio sunkumų įverčiais nei

merginos (Malinauskienė O, Žukauskienė, 2007).

Formuojantis charakterio bruožams ir individualybei, paauglys turi atrasti savo elgesio

stilių. Kai kuriems paaugliams pasiseka anksti atrasti savo tapatybę, paprasčiausiai perimant

tėvų vertybes bei lūkesčius. Kitų tapatybė gali būti priešinga tėvams ir visuomenei, tačiau

atitinkanti paauglio bendraamžių grupę, tarkim, tokią, kur visi yra dažytais plaukais arba

skustomis galvomis. Treti niekada neatranda savęs ir niekam tvirtai neįsipareigoja. Daug kam

tapatybės paieškos tęsiasi toliau ir po paauglystės bei atsinaujina vėliau gyvenimo permainų

metu (Myers, 2000).

Šiame darbe yra nagrinėjamos sveikatai palankaus elgesio sąsajos su socialine šeimos

ir bendraamžių parama. Šeima yra pirmoji socialinė grupė, su kuria susiduriama tik gimus ir

iš kurios mokomasi. Susipažįstant su bendraamžiais ir atrandant draugus socialinis tinklas

platėja ir asmuo tampa veikiamas įvairesnių visuomenės grupių.

Daugelis autorių teigia, kad ankstyvojoje paauglystės stadijoje šeima (tėvai, seneliai,

broliai, seserys) vaidina pagrindinį vaidmenį paauglio asmenybės vystymuisi (Širvytė,

Zaborskis, 2011; Somers, Ali, 2011; Jonynienė, Šinkariova, 2010; Siyez, 2008). Siyez (2008).

Autoriai teigia, kad vaikai iš esmės yra labai priklausomi nuo tėvų tiek fiziškai (maitinimas,

pastogė), tiek emociškai (emocinė parama, prieraišumo jausmas). Artėjant vidurinei ir

vėlyvajai paauglystės stadijai, tapatumo formavimas pasidaro stipriai veikiamas išorinės

socialinės aplinkos (bendraamžių, draugų), santykiai su tėvais pakinta ir gali tapti konfliktiški.

Vidurinėje ir vėlyvojoje paauglystės stadijose, įtaką paauglio socializacijos ir

tapatumo vystymosi procesui pradeda turėti bendraamžiai (Siyez, 2008). Pereidamas nuo

sąjungos su šeima prie stipresnių ryšių su bendraamžiais, paauglys įgyja daugiau

nepriklausomybės (Žukauskienė, 2002). Pasak Petrulytės (2003), bendravimas su

12

bendraamžiais veikia paauglio socializaciją ir tapatumą todėl, kad paaugliai vieni iš kitų

mokosi to, ko negali išmokti iš suaugusiųjų: bendrauti su draugais ir lyderiais, reaguoti į

agresiją bei prievartą ir t.t. Nors ryšys su bendraamžiais tampa vis svarbesnis ir paaugliai

siekia nepriklausomumo nuo tėvų, tačiau suaugusiųjų palaikymas šiame amžiaus tarpsnyje

išlieka labai svarbus (Černius, 1992).

Paaugliams yra svarbūs tie dalykai, kuriuos teikia šeima. Jiems reikia ramybės,

draugiškų santykių namuose, pagalbos ir patarimo savarankiškai sprendžiant ir pasirenkant

sprendimo būdus, padrąsinimo ir pagyrimo. Šių poreikių patenkinimas ir meilės bei paramos

aplinka sudaro pozityvesnes ateities orientacijas, paaugliai turi daugiau pasitikėjimo savimi,

vilties ir tikėjimo, kad galės kontroliuoti savo ateitį (Černius, 1992).

Kaip jau minėta, šeima yra socialinės aplinkos veiksnys, kuris veikia paauglio elgesio

formavimąsi. Paauglių elgesį, be abejonės, veikia tie elgesio modeliai, kuriuos demonstruoja

visų pirma jų tėvai (Siyez, 2008). Širvytė ir Zaborskis (2011) akcentuoja paauglių ir tėvų

santykių kokybės ryšį su paauglių rūkymu ir alkoholio vartojimu. Jie teigia, kad sutrikęs

vaiko bendravimas su tėvais, nenoras kalbėti apie jam iškilusias problemas didina riziką

vartoti psichotropines medžiagas, tuo tarpu kartu su tėvais praleistas laikas ir dažnas

bendravimas su jais yra glaudžiai susiję su retesniu alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimu.

Autoriai atkreipė dėmesį, kad darnaus ir atviro paauglių, ypač mergaičių, bendravimo su

tėvais stoka didina jų rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo riziką.

Ne mažiau svarbūs paaugliui yra santykiai su bendraamžiais, kurie dažnai būna

esminė paauglio gyvenimo dalimi. Autoriai santykius su bendraamžiais sieja su paauglių

prisitaikymu, psichosocialiniu funkcionavimu, socialine veikla, siekimu socializuotis

visuomenėje (Skerytė - Kazlauskienė ir kt., 2012; Šatūnienė, 2009; Shanon, 2006). Juk norint

būti socialinės grupės dalimi, tenka perprasti jos specifines vertybes ir elgesio normas,

struktūrą bei tradicijas, jomis sekti (Petrulytė, 2003). Todėl bendravimas su bendraamžiais

sudaro puikias sąlygas išmokti šių svarbių dalykų.

Be sveikatai palankaus elgesio sąsajų su socialine parama, šiame darbe yra

nagrinėjamos sveikatai palankaus elgesio sąsajos su paauglių savęs vertinimu. Savęs

vertinimas paauglystėje turi ypatingą vaidmenį. Jis yra svarbus paauglio tapatumo

komponentas susijęs su psichosocialiniu prisitaikymu ir psichikos sveikata (Siyez, 2008).

Neabejojama, kad savęs vertinimas yra veikiamas paauglystėje vykstančių permainų: lytinio

brendimo, naujų savikontrolės formų įvaldymo, gebėjimo įsisąmoninti savo motyvus,

sugebėjimo naujai diferencijuoti santykius (Beresnevičienė, Andziulytė, 2004).

13

Savęs vertinimas labai priklauso nuo paauglio savęs suvokimo formavimosi ir savo

tapatumo įtvirtinimo. Juk svarbiausia šio laikotarpio problema yra intensyvus savęs

ieškojimas, savęs vaizdo formavimas, gyvenimo pozicijos paieškos. Paauglys domisi savo

asmenimi, savo siekiais gyvenime, t.y. siekia savęs suvokimo (Gailienė ir kt., 1996, p. 14).

Brendimas, mokyklos aplinka, tėvų įtaka, socialinė padėtis ir tarpusavio santykiai veikia

paauglio savęs suvokimo formavimąsi. Visa tai savo ruožtu gali veikti paauglio savęs

vertinimą (Siyez, 2008).

Laikui bėgant, visuomenės gyvenimas dėl įvairių priežasčių darosi vis sudėtingesnis.

Kuo sudėtingesnis tampa visuomenės gyvenimas, tuo labiau paauglystės amžiaus tarpsnis

išsivysčiusiose šalyse tampa sudėtingesnis, reikalauja daugiau specialistų dėmesio.

Ramanauskienė ir kt. pabrėžia (2003), kad dėl šios priežasties yra svarbu tirti bendraamžių ir

tėvų įtaką paauglio asmenybei bei analizuoti šių reiškinių ryšį su savęs vertinimu. Dėl

aukščiau minėtų paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumų, būtent ši amžiaus grupė yra

pasirinkta tyrinėjimui. Būtent vėlyvosios paauglystės periodu (16-18 m.) dauguma paauglių

susidaro savo vertybių sistemą, formuojasi jų asmenybė bei savęs vertinimas, santykiai su

šeima, bendraamžiais, aplinkiniais (Gučas, 1990). Odonell (2004), kuris sveikatai palankų

elgesį įvardina vienu žodžiu – sveikatingumu, pastebi, kad sveikata – tai pusiausvyra tarp

fizinės, emocinės, socialinės, dvasinės ir intelektualinės sveikatos. Todėl pakankama šeimos ir

bendraamžių parama, kaip ir geras savęs vertinimas, kurie nagrinėjami šiame darbe, - yra

svarbi dirva, leidžianti labiau tikėtis gerų sąlygų paauglių sveikatai palankiam elgesiui

reikštis.

1.2. Sveikatai palankaus elgesio samprata

Sąvokoje „sveikatai palankus elgesys“ reikšminis žodis yra „sveikata“. Pasaulio

sveikatos organizacija sveikatą apibrėžia kaip visišką fizinės, psichinės ir socialinės gerovės

būseną, o ne tik ligos ar neįgalumo nebuvimą (Constitution of the WHO, 2005). Šie trys

sveikatos sampratos komponentai apima daugybę asmeninio, visuomeninio, politinio

gyvenimo sričių. Fizinei sveikatai galima priskirti gerą savijautą, gyvenimo kokybę, gebėjimą

pasirūpinti savimi, fizinę galimybę mokintis ir dirbti, ligų bei negalavimų nebūvimą.

Psichinei sveikatai galima priskirti harmoniją su savimi, teigiamą požiūrį į pasaulį,

visavertiškumo jausmą, dvasinį komfortą, emocinę pusiausvyrą, gebėjimą palaikyti ryšį su

kitais žmonėmis, įveikti sunkumus. Socialinei sveikatai galima priskirti savo vietos

14

visuomenėje atradimą, savęs įtvirtinimą, tarpasmeninių santykių formavimą, gerų santykių

puoselėjimą šeimoje, bendruomenėje, darbo/mokymosi vietoje.

Nuo apvaisinimo iki mirties, tiek sveikatą žalojantys, tiek sveikatą stiprinantys

veiksniai veikia žmogaus gyvenimą, o asmens elgesys daro daug didesnę įtaką sveikatai, negu

paveldimumas (Kalėdienė ir kt., 1999). Su sveikata susijęs elgesys skirstomas į sveikatą

stiprinančią arba palaikančią elgseną ir sveikatą žalojančią arba rizikingą elgseną (Kalėdienė

ir kt., 1999). Sveikatai palankaus elgesio sąvoka Medicinos žodyne (Medical Dictionary,

2009) įvardinama kaip asmens daromi veiksmai, kuriais siekiama išlaikyti, įgyti arba atgauti

gerą sveikatą ir išvengti ligų. Kalėdienė ir kt. (1999) išsamiau išreikšdami šią mintį teigia, kad

sveikatai palankus elgesys suprantamas kaip sveikatą palaikanti bei sveikatą stiprinanti

elgsena biopsichosocialiniu požiūriu, anot kurio, sveikatai įtakos turi biologiniai procesai,

psichologiniai mechanizmai ir aplinkos – socialiniai veiksniai. Lee (2012) pratęsia šią mintį

sukonkretindamas veiksmus nulemiančius sveikatai palankų elgesį, ir įvardina juos kaip

socialinius procesus, sociokultūrinį kontekstą, socialinį tinklą, individualius veiksmus bei su

liga susijusią patirtį.

Remiantis autoriais (Kalėdienė ir kt., 1999; Lee, 2012) galima teigti, kad sveikatai

palankiam elgesiui ypatingai didelę reikšmę turi socialiniai - psichologiniai veiksniai.

Socialiniai – psichologiniai veiksniai yra neatsiejami nuo kontakto su kitais individais.

Bendraudamas asmuo mokosi, keičiasi informacija, perima vertybes. Tai veikia ir formuoja

asmens psichologinius mechanizmus ir socializaciją. Logiška, kad ir požiūris į savo sveikatą

taip pat veikiamas ir formuojamas per psichologinius ir socialinius veiksnius. Nuo šių

veiksnių priklauso kaip asmuo rūpinsis savo sveikata bei kokias priemones naudos savo

sveikatos labui. McEachan ir kt. (2011) įvardina tokius asmens sveikatai palankaus elgesio

rodiklius:

fizinis aktyvumas;

profilaktinis sveikatos patikrinimas;

tinkama mityba;

higiena;

saugūs lytiniai santykiai;

psichotropinių medžiagų vartojimo vengimas

Be aukščiau išvardintų sveikatai palankaus elgesio veiksmų, Kasl ir Cobb dar 1966 m.

įvardino ir šiuos:

informacijos susijusios su sveikata ieškojimas;

15

saugos diržų naudojimas;

netinkamo vaistų vartojimo vengimas

Žinoma, galima būtų patiems pratęsti šį sveikatai palankaus elgesio veiksmų sąrašą,

kadangi yra begalė veiksmų ir būdų, kurie gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, pvz.

pozityvus požiūris į gyvenimą, tinkamas darbo ir poilsio režimas, aktyvus laisvalaikis ir

daugelis kitų konkrečių veiksmų.

Galima pastebėti, kad aukščiau išvardinti McEachan ir kt. (2011) Kasl ir Cobb

(1966) sveikatai palankaus elgesio rodikliai yra kaip tik tie sveikatą lemiantys veiksniai,

kuriuos visuomenei stengiasi įdiegti visuomenės sveikatos centrai ir biurai. Būtent dėl šių

sveikatą lemiančių veiksnių svarbos yra kuriamos sveikatos ugdymo programos,

organizuojami renginiai, leidžiami leidiniai t.y. šviečiama visuomenė ir propaguojamas

sveikatingumas. Odonell (2004) sveikatai palankaus elgesio praktikavimą taip ir įvardino –

sveikatingumu. Šis autorius teigia, kad sveikatingumas - tai menas ir mokslas, padedantis

žmonėms keisti jų gyvenimą, judėti link visapusiškos sveikatos. Visapusiška sveikata

įvardinama kaip fizinės, emocinės, socialinės, dvasinės ir intelektualinės sveikatos

pusiausvyra.

Šiame darbe dėmesys yra akcentuojamas į sveikatai palankų elgesį. Apibendrinimui,

galima pasinaudoti Lee (2012) išsireiškimu, kuris sveikatai palankų elgesį susieja su asmens

elgesiu, kuris turi teigiamos įtakos sveikatai, arba kitaip tariant, elgesys susijęs su asmens

atliktais veiksmais, kurie turi teigiamos įtakos jo sveikatos būklei (Lee, 2012). Šiame darbe

sveikatai palankiu elgesiu ir bus laikomi asmens daromi veiksmai, kuriais siekiama išlaikyti,

įgyti arba atgauti gerą sveikatą, išvengti ligų, apsaugoti save. Tokius veiksmus apims fizinis

aktyvumas, tinkama mityba, higiena, poilsio režimas ir sauga.

1.3. Paauglių elgesys ir sveikata

Paauglystės amžiaus tarpsnis yra ypatingas periodas, kurio metu įvairiausi veiksniai,

tiek biologiniai, tiek psichologiniai, tiek socialiniai, formuoja paauglio asmenybę, jo elgesį,

požiūrį į save ir aplinkinius. Paauglio pasaulio pažinimas glaudžiai susijęs su bendravimu su

kitais žmonėmis, kadangi kontaktuojant su aplinka paaugliui atsiveria daugybė naujovių ir

pasaulio pažinimas. Dėl dar nesusiformavusio tapatumo, paaugliai yra atviresni naujovėms,

komunikacijai bei nepažintiems patyrimams, tarp kurių ir sveikatai žalingo elgesio formos.

Kultūriškai susiformavusios ir įsišaknijusios žalingo sveikatai elgesio formos yra

panašios daugelyje pasaulio šalių (DiClemente ir kt., 2009). Paauglių sveikatai žalinga

16

elgsena, dažniausiai pasireiškia rūkymu bei alkoholinių gėrimų vartojimu (Širvytė, Zaborskis,

2011). Umbrasienė ir Narkauskaitė (2010) teigia, kad sveikatai žalingas elgesys tapo viena

svarbiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje, socialiniame ir ekonominiame gyvenime.

Šiuo atveju jos mini alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimą bei ankstyvus lytinius

santykius.

Žagminas ir kt. (2009) sveikatai žalingą elgesį apibrėžia kaip elgesį, kuris kelia

didelę grėsmę sveikatai. Sveikatai žalingas elgesys, tai elgesys, kuris gali neigiamai veikti

asmenybės vystymąsi ir gerovę, arba neleisti siekti ateities sėkmės ir augimo. Tai apima

elgesį dėl kurio gali atsirasti neigiamas poveikis sveikatai, normalaus vystymosi sutrikdymas,

neigiamas poveikis kasdieninei veiklai.

Wakefield ir kt. (2010) išskyrė svarbiausius vaikų ir paauglių rizikos veiksnius

sveikatai. Skiriami šie rizikos veiksniai:

alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas;

tabako produktų vartojimas;

nesaugūs lytinis elgesys;

smurtas;

stresas;

mažas fizinis aktyvumas;

netinkama mityba;

nepakankami saugos įgūdžiai.

Paauglių žalingas elgesys veikia ne tik jų pačių, bet ir juos supančių aplinkinių

sveikatą. Be to, dažniausiai paaugliams būdinga ne viena sveikatai žalingo elgesio forma, o

keletas jų, kadangi jų atsiradimą lemia panašios aplinkybės ir disfunkciniai būdai tikslui

pasiekti (Žagminas ir kt., 2009). Pavyzdžiui, alkoholio, narkotikų vartojimas ar rūkymas gali

pastūmėti paauglius į delinkventinio elgesio bendraamžių grupes ir jie gali pradėti smurtauti

(Malinauskienė D, 2011). Leliūgienė (2003) šias grupes įvardija „neformaliomis“. Šios

grupės paprastai daro įtaką kitų paauglių elgesiui, ypač tiems, kurie turi problemų namuose ar

mokykloje. „Neformaliose“ grupėse nepilnamečiai paprastai jaučiasi laisvesni, turi galimybę

daryti tai, ką namie draudžia tėvai. Paprastai, maištaujantis ar agresyvus elgesys būdingas

paaugliams, kurie nepakankamai pasitiki savimi, nepakankamai gerai save vertina, siekia

įvertinimo, pripažinimo, įsitvirtinimo. Kai nepripažįstamas ,,Aš“ tapatumas, sveikatai žalingas

elgesys tampa savotišku protestu (Jusienė, 2007).

17

Kartu su paauglių žalingu sveikatai elgesiu gali reikštis probleminis elgesys, teisių

pažeidimas ir kt. Umbrasienė ir Narkauskaitė (2010) sieja tai su nepalankiomis gyvenimo

sąlygomis susijusiomis su tėvais: tik vieno iš tėvų turėjimu, gyvenimu atskirai nuo biologinių

tėvų, žemu tėvų išsilavinimu, prasta tėvų profesine padėtimi. Alkoholio ir narkotikų vartojimą

gali skatinti: šeimos aplinka: vaikų vaišinimas alkoholiu švenčių proga (šeimos rate),

konfliktai šeimoje ir asocialus elgesys šeimoje bei palankesnės tėvų nuostatos dėl

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo; bendraamžių aplinka: didesnis draugų, vartojančių

psichoaktyviųjų medžiagų skaičius; lytis: vyriška lytis; paauglystės amžiaus tarpsnio ypatybė:

paauglio aštrių pojūčių siekimas (Gintalaitė ir kt., 2013). Dažnai jauni žmonės gyvena fizine

ir psichine prasme užterštoje aplinkoje, kur vartojamas alkoholis, narkotikai, kur vyksta

seksualinė revoliucija ir nuolat susiduriama su situacijomis, kurios nepasiruošusiems,

neturintiems tvirtų nuostatų jaunuoliams gali būti pražūtingos. Dėl šios priežasties yra svarbus

sveikatos įvertinimas ir jos stiprinimas (Proškuvienė, 2004).

Kaip matome, paaugliai, kaip besiformuojančios asmenybės gali pažinti pasaulį

kontaktuodami su aplinka, kuri, deja, ne visada būna pozityvi ir palanki jo sveikatai bei

psichikai. Būtent paauglystėje yra išbandomi ir patiriami nauji dalykai, tiek geri, tiek blogi,

todėl šiuo laikotarpiu yra ypatinga rizika susijusi su paauglio tabako vartojimu, alkoholio ir

narkotikų vartojimu, netinkama mityba, nepakankama sauga ir t.t. Kaip jau minėta, šeimos

aplinka ir santykiai su tėvais, o taip pat santykiai su draugais ir bendravimas su jais, labai

veikia paauglio įpročius, pasirinkimus, sprendimo priėmimus ir pan. Paskutiniu metu vis

dažniau galima išgirsti pasakymus, kad dabar jauni žmonės yra labiau ligoti ir mažiau

pasiruošę užimti savo vietą visuomenėje, negu buvo jų tėvai. Neišmanymas, nesirūpinimas

savo sveikata, žemas savęs vertinimas, polinkis rizikuoti vis labiau pastebimas mokykloje ir

visuomenėje. Todėl greta paauglių sveikatai žalingo elgesio, svarbu tyrinėti ir sveikatai

palankų elgesį. Nemažai žinoma, ką paaugliai daro blogai, tačiau taip pat svarbu žinoti ką jie

daro gerai ir tyrinėti, kokie veiksniai skatina juos elgtis sveikatai palankiu būdu bei kas sudaro

palankias sąlygas sveikatai palankiam elgesiui reikštis.

1.4. Socialinės paramos samprata

Kaip jau minėta, daugelis veiksnių sąlygoja, kokį elgesį pasirinks paauglys tam

tikroje situacijoje: sveikatai palankų, ar sveikata žalingą elgesį. Vienas iš tokių veiksnių,

priskiriamų psichosocialinei sričiai ir nagrinėjamų šiame darbe yra paauglių socialinė

parama.

18

Dėl psichologinių, socialinių bei fiziologinių pokyčių, paauglystėje yra didesnė

tikimybė patirti emocinius ir elgesio sunkumus. Manoma, kad 15–16 metų paaugliai pasiekia

emocinių ir elgesio sunkumų aukščiausią lygį. Tyrimai rodo, kad nuo ankstyvosios iki

viduriniosios paauglystės emociniai ir elgesio sunkumai didėja, paskui iki jaunystės

stabilizuojasi (Malinauskienė O, Žukauskienė, 2007). Artimoji aplinka (šeima) yra pagrindinė

terpė kurioje pasireiškia emocijos ir psichologinės asmens ypatybės. Puiku, jei per emocinių

sunkumų piką paauglys jaučia palaikymą ir neabejingumo išraišką, t.y. socialinę paramą.

Kai kam sąvoka „socialinė parama“ gali asocijuotis su valstybės teikiama laikina

materialine parama asmenims, turintiems finansinių sunkumų. Tačiau šiame darbe tyrinėjama

socialinė parama neturi nieko bendro su valstybės teikiama materialine pagalba. Kalbėdami

apie socialinę paramą, kai kurie autoriai ją įvardina kaip „socialinę paramą“, kiti – kaip

„socialinį palaikymą“. Iš esmės, šios sąvokos reiškia tą pačią daugiamatę koncepciją, kuri

apima gautą paramą iš draugų, šeimos, svetimų žmonių ir net gyvūnų, arba kitaip tariant,

šeimos, bendraamžių ir bendruomenės narių globos, nukreipimo ir neabejingumo išraiška, jų

potencialiai naudinga veikla asmens labui, teigiamas požiūris į jo pastangas (Rimkus, 2010;

Dollete ir kt. 2006; Dumont, Provost, 1999; Jovaiša, 1993, p. 220). Ši potencialiai naudinga

veikla siejama su teigiamu poveikiu asmeniui, kuriam teikiama parama. Teigiamas poveikis

gali būti reiškiamas asmens sveikatai, emocinei gerovei, elgesiui ir t.t. Paaugliui tai gali būti

pvz., tėvų ir pedagogų reiškiamas pasitikėjimas moksleivio jėgomis, kuris palaiko jo veiklos

pastangas bei reikalingą įtampą, artimųjų veiksmai, kuriais keliamas pasitikėjimas savo

jėgomis, įveikiant sunkumus ir nesėkmes (Rimkus, 2010).

Vaičekauskaitė (2012) skiria dvi socialinės paramos rūšis: emocinį ir materialų

palaikymą. Emociniu palaikymu galime laikyti šiuos veiksmus: meilę, pagarbą, paguodą,

dėmesį, rūpestį, bendradarbiavimą, pritarimą, padrąsinimą, išklausymą, priėmimą,

pasitikėjimą, motyvavimą, užuojautą, atvirumą ir daugelį kitų. Materialus palaikymas – tai

konkreti, tam tikrą fizinę išraišką turinti pagalba ar paslauga kitam asmeniui.

Svarbi socialinės paramos ypatybė yra ta, kad socialinio tinklo paramą suteikia

bendravimas su esamais ar naujai įgytais aplinkos nariais. Mokymai ar paslaugos, kurias

teikia profesionalūs specialistai nėra laikomi socialine parama (Rimkus, 2010). Todėl

socialine parama reikėtų laikyti paramą, kuri teikiama iš šeimos, bendraamžių, draugų,

bendradarbių ir pan.

Šeimos aplinka kurioje paauglys auga yra vieta, kuri pirmiau už kitas socialines

aplinkas veikia paauglio asmenybės formavimąsi. Psichologiškai ir socialiai saugi šeimos

aplinka yra asmens raidos pagrindas. Bendravimas su tėvais, broliais ar seserimis, šių

19

tarpasmeninių santykių intensyvumas ir gilumas, vaiko ir paauglio jausmai, patiriami ir

išgyvenami šeimoje, paprastai laikomi ir vienu svarbiausiu asmenybės vystymosi veiksniu

(South ir kt., 2008). Be eilinių paauglystės tarpsnio sunkumų, kai kuriems paaugliams tenka

išgyventi ir kitokių išgyvenimų, pvz. senelių netektį, gyvenimą tik su vienu iš tėvų arba tėvų

skyrybas. Gerai, jei šiuo laikotarpiu, tėvai suvokia, kad paaugliai jau nebe vaikai, nors dar ir

nesuaugę ir atranda tinkamą bendravimo būdą. Paauglystės laikotarpiu tėvai ir paaugliai

balansuoja tarp prieraišumo ir nutolimo, priklausomybės ir savarankiškumo (Žemaitienė,

Jaruševičienė, 2000).

Tėvų įtaka turi reikšmę daugeliui gyvenimo aspektų, o taip pat renkantis

laisvalaikio užsiėmimus (Shannon, 2006). Kartu praleistas laisvalaikis – tai puiki galimybė

suartėti ir kartu patirti teigiamas emocijas. Turintys gerą humoro jausmą, paklusnūs ir

užjaučiantys paaugliai neretai geriau sutaria su tėvais, jaučia daugiau emocinės šilumos ir yra

labiau linkę patirti teigiamų emocijų šeimos aplinkoje (Žukauskiene, Malinauskiene O, 2008).

Be to, paaugliai kurie mano, jog tėvai paremia ir palaiko juos, turi labiau išreikštą polinkį

nuoširdžiai bendrauti, yra labiau atkaklūs, siekiantys užsibrėžto tikslo (Jonynienė, Šinkariova,

2010). Taigi, matome, kad paauglio suvokiama šeimos socialinė parama yra svarbi ir sudaro

geras sąlygas reikštis teigiamoms emocijoms, nuoširdžiam bendravimui, laimingumo jausmui.

Teigiamas socialinės paramos, kuri apima šeimos ir bendraamžių paramą,

poveikis turi didelę reikšmę (Tam ir kt., 2011). Adekvatus rūpestis, šiluma, supratimas ir

palaikymas šeimoje turi teigiamos įtakos paauglio pasitikėjimui savimi ir savivertei (Yu ir kt.,

2007). Neturėdami emocinio ryšio su šeima, paaugliai nesugeba šio stygiaus kompensuoti ir

klasėje: susirasti draugų, bendrauti. Be to, tokie paaugliai dažnai patiria verbalinę agresiją –

pravardžiavimą, negatyvius komentarus, izoliaciją, pažeminimą, ignoravimą, gąsdinimą

(Malinauskienė D, 2011). Tai paaugliui teikia ne tik trumpalaikį emocinį skausmą, tačiau turi

poveikį jo tolesniam psichosocialiniam funkcionavimui. Kai paauglystėje dominuoja tėvų

atstūmimo, svetimumo ar emocinės šilumos trūkumo jausmas, daug labiau tikėtina, kad

vystysis neadaptyvios asmenybės savybės (Jonynienė, Šinkariova, 2010).

Daugelis dalykų gyvenime atneša sėkmę ir naudą tada, kai jų atžvilgiu būna

pasirinktas aukso viduriukas. Panašiai yra ir su socialine parama. Nors geras socialinis tinklas

teikia daug naudos, kai kurie autoriai teigia, kad pernelyg didelė tėvų kontrolė ar globa

siejami su labiau išreikštu baimingumu, ryškesniais nuotaikos svyravimais, priešiškumu,

mažesniu atsparumu stresui; pernelyg globojami vaikai pasižymi aukštesniais agresyvumo,

depresiškumo rodikliais, dažniau susiduria su emocijų kontrolės sunkumais (Žukauskienė,

Malinauskienė O, 2008; Yu ir kt., 2007).

20

Kaip žinia, socialinės paramos šaltinis kinta priklausomai nuo paramos gavėjo

amžiaus, tačiau nėra iki galo aišku, koks šaltinis tampa pačiu svarbiausiu pereinant iš

paauglystės į suaugusiojo amžių. Kita vertus, daugelis autorių (Skerytė - Kazlauskienė ir kt.,

2012; Shanon, 2006; Segrin, 2003; Furman, Buhrmester, 1992) laikosi nuomonės, kad kuo

labiau yra artėjama prie vėlyvosios paauglystės, tuo didesnę svarbą paaugliui turi

bendraamžių parama, o tėvų paramos reikšmė tampa ne tokia svarbi, kaip buvo ankstyvojoje

paauglystėje. Nors nuo paauglystės laikotarpio vis svarbesnė tampa bendraamžių parama,

tėvų parama pereinamuoju laikotarpiu į suaugusiųjų amžių taip pat išlieka svarbi (Segrin,

2003; Furman, Buhrmester, 1992).

Pasak psichologų, paaugliai praleidžia dukart daugiau laiko bendraamžių

kompanijoje negu su tėvais. Šiuo laikotarpiu santykiai su bendraamžiais tampa vis svarbesni,

dažnai jie būna paauglio esmine gyvenimo dalimi, turinčia sąsajų su paauglių prisitaikymu,

psichosocialiniu funkcionavimu, socialine veikla, siekimu socializuotis visuomenėje (Skerytė

- Kazlauskienė ir kt., 2012; Šatūnienė, 2009; Shanon, 2006). Šiuo laikotarpiu bendravimas su

bendraamžiais iš tiesų atveria daug nepažintų savęs ir aplinkos atradimų. Juk bendraamžių

pasaulis turi savo specifines vertybes ir elgesio normas, struktūrą bei tradicijas, kurias reikia

perprasti, kuriomis reikia sekti, jeigu nori būti socialinės grupės dalimi (Petrulytė, 2003). Čia

santykiai yra demokratiškesni nei santykiai tarp suaugusių ir vaikų, santykiai nesiremia

privaloma priklausomybe; čia vyksta „naujo“ suaugusiojo žmogaus, tapatumo paieškos

(Šatūnienė, 2009).

Tyrimai rodo, kad šeimos ir bendraamžių socialinė parama gali sumažinti

paauglių neigiamą elgesio pasireiškimą: smurtą, patyčias, nusikalstamą elgesį, o taip pat

psichologinius išgyvenimus (Gedutienė ir kt., 2012; Tam ir kt., 2011; Segrin, 2003) Taigi,

geras socialinės paramos tinklas teigiamai veikią psichinę sveikatą ir daro teigiamą poveikį

bendrai sveikatai (Tam ir kt., 2011; Segrin, 2003).

Iš pateiktos medžiagos matome, kad, nors paauglys siekia būti nepriklausomas ir

savarankiškas, jam emociškai yra reikalinga tam tikra priklausomybė nuo kitų. Šią

priklausomybę galima susieti su suvokimu, jog tu rūpi kitiems žmonėms (tėvams, draugams ir

t.t.), jog gali sulaukti jų palaikymo ir padrąsinimo, esi ne vienas ir reikalui esant – turėsi kuo

pasikliauti. Remiantis aukščiau pateikta informacija, galima teigti, kad socialinė parama yra

tiek palaikymas arba išklausymas, tiek informacijos suteikimas ar konkreti pagalba

sprendžiant problemą – daug kas priklauso tiek nuo asmens lūkesčių, tiek nuo aplinkinių

galimybių. Šiame darbe socialine parama/palaikymu vadinama suvokiama asmens parama,

kaip asmens sveikatai įtakos turintis sunkumų ir streso įveikos būdas, kuomet iškilusioms

21

problemoms spręsti asmuo pasitelkia jam svarbių žmonių pagalbą. Tyrinėjami yra šie

komponentai: šeimos parama (mamos, tėvo, brolio/sesers) ir bendraamžių parama (geriausio

draugo/draugės, vaikino/merginos ir bendraklasių).

1.5. Savęs vertinimo samprata

Paaugliai – tai besiformuojančios asmenybės. Bendraujant su kitais žmonėmis,

išgyvenant naujus pojūčius ir sąveikaujant su aplinka formuojasi jų unikali ir savotiška

asmenybė. Tuomet pasireiškia paauglio asmeninis požiūris, nuomonė ir siekiai, išryškėja

bendravimo ir elgesio stilius. Nuo daugelio veiksnių: fizinių, psichologinių, socialinių -

ekonominių ir dvasinių priklauso paauglio elgsena (Granich ir kt., 2010). Tiek sveikatai

žalinga, tiek sveikatai palanki elgsena yra veikiama šiame darbe nagrinėjamo psichologinio

veiksnio - savęs vertinimo.

Manoma, kad savęs vertinimas paauglystėje yra vienas svarbiausių naujadarų,

kuri ankstyvojoje paauglystėje pasižymi nepastovumu, priklausomybe nuo aplinkinių

vertinimų, situacijų, o vėlyvojoje paauglystėje stabilizuojasi, apima įvairias gyvenimo sferas,

darosi realesnis, autonomiškesnis (Kepalaitė, 2011). Savęs vertinimas tampa centriniu

paauglio asmenybės dariniu, lemiančiu jo socialinę adaptaciją, reguliuojančiu elgesį ir veiklą

(Kepalaitė, 2011; Legkauskas, 2009).

Lietuvoje paauglių savęs vertinimą tyrinėjo Skerytė - Kazlauskienė (2012),

Kepalaitė (2011), Beresnevičienė (2004), Ramanauskienė ir kt. (2003) Žukauskienė (2002) ir

kt. Užsienyje vienas iškiliausių savęs vertinimo tyrinėtojų yra Rosenberg (1965). Iki šių dienų

daugelyje savęs vertinimo tyrimų yra naudojama Rosenbergo sukurta dešimties klausimų

savęs vertinimo skalė. Rosenbergo skalė buvo naudojama ir šiame darbe.

Gali atrodyti, kad savęs vertinimo sąvoka yra aiški ir apibrėžta, tačiau

pabandžius ją apibrėžti ir nustatyti jos ribas pasirodo daug neaiškumų. Be to, kalbėdami apie

savęs vertinimą įvairūs autoriai naudoja skirtingas sąvokas: „savęs vertinimas“, „savigarba“,

„savivertė“, „Aš vaizdas“ (Žukauskienė, 2002; Harter, 1999; Rosenberg, 1965). Žukauskienė

(1996, p. 206) terminą „savęs vertinimas“ pakeičia sinonimu „savigarba“ motyvuodama tuo,

kad savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo, asmeninės laimės ir efektyvaus

funkcionavimo vaikystėje ir suaugus sąlyga, todėl jį rekomenduoja vartoti išreikšti vaiko

nuomonei apie save ir savo nuostatas. Pasak Sturlienės (2007) savęs vertinimas – tai asmens

santykis su turimu „Aš“ vaizdu. Tai asmens savęs paties, savo savybių, galimybių ir vietos

tarp žmonių vertinimas. Nuo turimo „Aš“ vaizdo priklauso žmogaus santykiai su kitais, jo

22

savikritiškumas, reiklumas sau, pasiekimai, požiūris į savo laimėjimus ir nesėkmes, jo

savijauta ir elgesys.

Kadangi savęs vertinimas turi įvairiapusę prasmę, iki šiol nėra suformuluota

universalaus, visiems priimtino savęs vertinimo apibrėžimo. Tačiau kurią sąvoka autoriai

nesinaudotų, visus juos vienija tai, kad kalbant apie savęs vertinimą pagrindinis dėmesys

skiriamas žmogaus jausmams, įvardinant ką žmogus jaučia ir išgyvena savo paties atžvilgiu

(Lyubomirsky, 2006; Ramanauskienė ir kt., 2003; Freshbach ir Weiner, 1991).

Literatūroje savęs vertinimas skiriamas į gerą ir blogą savęs vertinimą, arba,

kaip išsireiškia autoriai (Freshbach ir Weiner, 1991; Rosenbergas, 1965), į teigiamą ir

neigiamą asmens nuomonę apie save. Gerai save vertinančiam žmogui būdingas

pasididžiavimas savimi, savosios vertės jausmas, asmuo sau patinka, priima ir gerbia save

kaip asmenybę (Ramanauskienė ir kt., 2003; Harter, 1999). Blogai save vertinantis asmuo

išgyvena nepasitenkinimą savimi ir menkavertiškumo jausmą (Ramanauskienė ir kt., 2003).

Autoriai (Lyubomirsky, 2006; Ramanauskienė ir kt., 2003; Freshbach ir Weiner,

1991; Harter 1999) skiria du teorinius požiūrius į save: 1) asmens sėkmės suvokimą,

atsižvelgiant į sėkmės svarbą konkrečioje srityje; ir 2) asmens savęs suvokimas kylantis iš jo

asmeninės sampratos. Asmens sėkmės suvokimas, atsižvelgiant į sėkmės svarbą konkrečioje

srityje gali būti siejamas su sėkme mokykloje, sporto veikloje, asmeniniuose santykiuose,

arba dar siauresnėje konkrečioje užduotyje, kurią reikia atlikti. Lyubomirsky (2006) tokį

savęs vertinimo suvokimą susieja su žmogaus turimu tikslu, kažkokiu poreikiu ir jo

patenkinimu. Tada atsiranda meistriškumo jausmas, dėl kurio žmogus vertina save geriau.

Asmens savęs suvokimas kylantis iš jo asmeninės sampratos grindžiama asmeninėmis

savybėmis. Jis gali būti išreiškiamas savo gabumų ir valios įsivertinimu, gebėjimu

kontroliuoti savo gyvenimą, patikimumu kitų žmoniu atžvilgiu, pagarba sau ir pagarbos

sukėlimu kitiems.

Galima pastebėti, kad abu aukščiau įvardinti teoriniai požiūriai į save, yra

vienaip ar kitaip susiję su kontaktu su aplinka, kitais asmenimis, bendravimu, įsitraukimu į

visuomenės veiklą, asmens požiūriu į save bei atvirkščiai - kitų žmonių požiūriu į asmenį. Iš

to galima teigti, kad asmens savęs vertinimas ypatingai priklauso nuo santykių su kitais

žmonėmis, jų kokybės, tikrumo, atvirumo, aplinkinių nuomonės. Spivakovskaja (cit.

Leliūgienė I., 2002, p. 221) išsakė šią mintį teigimu, kad savęs vertinimas pirmiausiai

priklauso nuo aplinkinių žmonių požiūrio į asmenį. Kiekvienam žmogui yra svarbu ne tik kaip

jis vertina pats save, bet ir kaip jį vertina kiti žmonės. Be to, vertinant save yra lyginamas

tikrasis Aš (koks esu iš tikrųjų) su idealiuoju Aš (koks norėčiau būti), t. y. kokį tikslą, kaip

23

siekiamybę pats sau formuoja asmuo. Kuo mažiau šie dydžiai skiriasi, tuo didesnis vidinis

pasitenkinimas ir harmonija vyrauja savimonėje. Savęs vertinimas taip pat priklauso ir nuo to,

kokiai socialinei grupei žmogus save priskiria. Tą patvirtina ir autoriai, kurie taip pat teigia,

jog savęs vertinimas yra veikiamas santykių su aplinkiniais, o paaugliams ypatingai svarbi

bendraamžių nuomonė apie juos. Paauglys nuolat save lygina su kitais, iš to nusprendžia kaip

jis turi elgtis su kitais bei tarp kitų (Kepalaitė, 2011; Krueqer, Tacket, 2003; Ramanauskienė

ir kt., 2003).

Remiantis aukščiau pateikta medžiaga, galima daryti išvadą, kad savęs

vertinimas yra svarbus paauglio asmenybės formavimosi komponentas, kuris yra stipriai

veikiamas asmens gyvenimo aplinkos veiksnių, ypač psichosocialinių, ir kuris tam tikra

prasme veikia tų aplinkos veiksnių būvimą, pasireiškimą ir pan. Apibendrinus minėtų autorių

nuomonę, galima teigti, kad savęs vertinimas – tai asmenybės savęs įvertinimas, kuris

priklauso ne tik nuo pateis individo, bet ir nuo aplinkinių žmonių vertinimo ir veikia

asmenybės vystymosi brandą, pusiausvyrą ir efektyvumą. Šiuo apibrėžimu šiame darbe ir

remiasi savęs vertinimo sąvoka.

1.6. Su sveikata susijusio elgesio ir socialinės paramos sąsajos

Kalbant apie paauglių socialinę paramą ir elgesį, dažniausiai literatūroje nagrinėjamos

sveikatai žalingo elgesio ir socialinės paramos sąsajos, o ne sveikatai palankaus elgesio ir

socialinės paramos sąsajos. Daugiausia literatūroje yra nagrinėjamos elgesio sąsajos su

šeimos ir bendraamžių parama.

Pasak Umbrasienės ir Narkauskaitės (2010), paauglių sveikatai žalingas elgesys

dažniausiai pasireiškia dėl socialinio deficito. Daugelis autorių (Gintalaitė, 2013; Shanon,

2006; Ramanauskienė, 2003; Žukauskienė, 2002) teigia, kad būtent bendraamžiai turi didelį

poveikį visam paauglio socialiniam gyvenimui. Kadangi paaugliai mokosi vieni iš kitų ir per

tarpusavio bendravimą pažįsta bei perima daugelį dalykų, bendraamžiai gali juos įtraukti į

socialiai nepriimtinas arba sveikatai žalingas veiklos formas (Shannon, 2006). Nepakankama

socialinė parama veikia paauglių santykius su bendraamžiais ir paauglių sveikatą. Autoriai

sieja paramos trūkumą su konfliktiniais santykiais tarp bendraamžių ir bloga psichikos

sveikata (pvz., nepakankama pykčio kontrole) bei teigia, kad socialinės paramos buvimas iš

esmės prisideda prie daugeriopos paauglių gerovės (Arslan, 2009; Siyez, 2008; Yarcheski A ir

kt., 2001; Rigby, 2000).

24

Nemažiau svarbi paaugliui yra jo šeima. Šeima yra vaiko asmenybės raidos ir

socializacijos pagrindas. Sukaupta nemažai duomenų, rodančių psichologinio šeimos

mikroklimato, nusakomo tėvų ir vaikų tarpasmeninio bendravimo pobūdžiu, susijusi su jaunų

žmonių psichine bei fizine sveikata, elgsena ir gyvensena (Širvytė, Zaborskis, 2011).

Socialinė parama ir rūpestingi santykiai šeimoje, kaip manoma, padeda apsaugoti paauglius

nuo sveikatai žalingo elgesio ir padeda kontroliuoti nusikalstamą elgesį (Širvytė, Zaborskis,

2011; Siyez, 2008; Moradi, Funderbunk, 2006; McNeely, Falci, 2004).

Geri ir nuoširdūs santykiai su tėvais, kai paauglys jaučiasi įdomus tėvams bei jaučia jų

paramą, gali sumažinti stresą ir depresiją, paskatinti paauglius labiau atsižvelgti į tėvų

nuomonę ir tokiu būdu elgtis palankiau sveikatai (Somers, 2011; Mazzaferro ir kt., 2006).

Buvo nustatyta, kad paauglės, kurios buvo labiausiai patenkintos savo santykiais su motina ir

suvokė savo motinų nepritarimą nesantuokiniams lytiniams santykiams, buvo mažiau

linkusios pradėti lytinius santykius ir pastoti (Somers, 2011). Iš tiesų, tėvų pavyzdinis elgesys,

moralinių vertybių ir normų ugdymas, glaudus emocinis ryšys šeimoje, nuoseklus auklėjimas,

aiškių taisyklių ir ribų nustatymas, nepalankių šeimos sąlygų mažinimas gali stabdyti vaikų

nusikalstamo elgesio formavimąsi ir kartu sveikatai palankų elgesį (Umbrasienė,

Narkauskaitė, 2010).

Apibendrinant pateiktą medžiagą, galima teigti, kad paaugliams yra svarbi tiek

šeimos, tiek bendraamžių parama. Pakankama socialinė parama teigiamai veikia paauglio

asmenybės raidą, gali apsaugoti nuo sveikatai žalingų įpročių bei sveikatai nepalankaus

elgesio ir teigiamai veikia psichinę sveikatą.

1.7. Su sveikata susijusio elgesio ir savęs vertinimo sąsajos

Fizinė, psichinė ir socialinė gerovė apima Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos

sampratą (Constitution of the WHO, 2005). Savęs vertinimą galima būtų priskirti prie

psichinės sveikatos. Kaip minėta ankstesniuose skyriuose, savęs vertinimas yra ypatingai

veikiamas veiksnių, kuriuos galima būtų priskirti socialinei sveikatai, t.y. santykių su šeima,

bendraamžiais, klasės draugais ir kt. Iki viduriniosios paauglystės savęs vertinimas neturi

stipraus ryšio su paauglio elgsena, tačiau vyresnėse klasėse, t.y. vėlyvojoje paauglystėje yra

pastebimas ryšys tarp neigiamo savęs vertinimo ir probleminio elgesio (Skerytė -

Kazlauskienė ir kt., 2012; Šeibokaitė, 2008; Siyez, 2008; Shanon, 2006).

Dažniausiai literatūroje savęs vertinimas siejamas su sveikatai žalingu elgesiu ir jo

sunkumais, mat daugelis paauglių linkę menkavertiškumo jausmą išreikšti probleminiu

25

elgesiu (Moradi, Funderbunk, 2006). Žemas savęs vertinimas gali pasireikšti per agresyvumą,

žalingus įpročius, prieštaraujantį neklusnumą, taisyklių laužymą, ankstyvus lytinius santykius,

rizikingą partnerių pasirinkimą ir pan. (Žardeckaitė – Matulaitienė, 2007; Ethier, 2006;

Donellan ir kt., 2005).

Žemas savęs vertinimas iš esmės susijęs su probleminiu elgesiu (Šeibokaitė, 2008).

Daugelis autorių nepakankamą savęs vertinimą sieja su žalingų įpročių pradžia paauglystėje.

Jeigu paauglys turi žalingų įpročių, galima įtarti, kad jo savęs vertinimas gali būti

nepakankamas. Žardeckaitė – Matulaitienė, (2007), Kim (2005) ištyrė, kad nerūkantieji

paaugliai paprastai turi geresnį savęs vertinimą nei rūkantieji, pabandę rūkyti vertina save

prasčiau už nebandžiusius rūkyti. Paprastai autoriai randa tam tikrų veiksnių sąsajas tik su

vienu ar dviem žalingais įpročiais, pvz., populiacijoje gali būti nerastos savęs vertinimo

sąsajos su rūkymu, tačiau rastos sąsajos tarp savęs vertinimo ir alkoholio bei narkotikų

vartojimo (Kavas, 2009; Žardeckaitė – Matulaitienė, 2007).

Iš literatūros galima spręsti, kad įvairūs psichologiniai ir socialiniai veiksniai siejasi su

paauglių elgesiu (Skerytė - Kazlauskienė ir kt. 2012; Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010;

Yarcheski TJ ir kt., 2003; Torres ir kt., 1995). Pasak Umbrasienės ir Narkauskaitės (2010),

paauglių sveikatai žalingas elgesys dažniausiai pasireiškia dėl socialinio deficito. Tokie

psichologiniai veiksniai kaip depresiškumas, nesutarimai su tėvais, neprisitaikymas

mokykloje, žemas savęs vertinimas ir kt. susiję su žalingų įpročių pradžia paauglystėje

(Umbrasienė ir Narkauskaitė, 2010; Žardeckaitė – Matulaitienė, 2007). Skerytė -

Kazlauskienė ir kt. (2012) teigia, kad dalyvavimas užklasinėje ir laisvalaikio veikloje, gali

padėti ugdyti paauglių socialinius įgūdžius ir kurti pozityvius tarpusavio ryšius, kurie padėtų

ugdyti, o kartu palaikytų savęs vertinimą. Teigiamas savęs vertinimas gali būti kaip sveikatai

palankų elgesį skatinantis veiksnys (Tam ir kt., 2011; Yarcheski TJ ir kt., 2003; Torres ir kt.,

1995).

Svarbu tai, kad savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimas ir vertinimas paauglystėje

turi reikšmės paauglio asmenybės formavimuisi ir ateityje. Trzesniewski ir kt. (2006)

kohortinis tyrimas parodė, kad suaugusieji su žemu savęs vertinimu paauglystėje, buvo

prastesnės psichinės ir fizinės sveikatos, turėjo žemesnes ekonomines perspektyvas, polinkį į

nusikalstamą elgseną, lyginant su suaugusiais, puikiai save vertinusiais paauglystėje. Tyrimas

atskleidė, kad žema savigarba paauglystėje yra susijusi su realiomis neigiamomis pasekmėmis

suaugusiame amžiuje. Šio tyrimo rezultatai patvirtina jau minėtą informaciją apie paauglystės

amžiaus tarpsnio asmenybės formavimosi reikšmę ir svarbą.

26

Sturlienė (2007) teigia, kad vaikai gyvenimo mokosi, kai jie skatinami, pastiprinami,

saugūs, o taip pat, kai jiems leidžiama suklysti. Be atviro ir nuoširdaus bendravimo sunkiai

įmanomas paskatinimas, pastiprinimas, o tuo labiau turėtų būti sunku geranoriškai suteikti

galimybę paaugliui pačiam priimti sprendimą bei suklysti. Juk dažniausiai suaugę suvokia

turintys daugiau patirties, žinantys daugiau ir galintys apsaugoti, pasakyti geriausią situacijos

sprendimo būdą. Tačiau taip besielgiant galima atimti iš paauglio galimybę pačiam pažinti

pasaulį.

Remiantis aukščiau pateikta informacija, apibendrindami galime teigti, kad savęs

vertinimas paauglystėje turi reikšmės asmens gyvenimui suaugusiame amžiuje. Pakankamas

savęs vertinimas yra vienas iš veiksnių, skatinančių sveikatai palankų elgesį ir apsaugančių

paauglių psichiką, o žalingi įpročiai ar probleminis elgesys gali atspindėti paauglių

nepakankamą savęs vertinimą. Sveikatai žalingas elgesys taip pat gali pasireikšti dėl

socialinio deficito ir nepakankamos socialinės paramos, kuri siejama su blogais tarpusavio

santykiais, bloga psichikos sveikata bei sveikatai žalingu elgesiu. Nustatyta, kad paauglių

sveikatai palankų elgesį gali skatinti tiek šeimos, tiek bendraamžių socialinė parama.

27

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo dalyviai

Tyrime dalyvavo Kauno rajono gimnazijų moksleiviai. Bendrojo lavinimo mokyklų ir

gimnazijų mokinių mokymosi krūvis ir ypatybės skiriasi. Gimnazijos moksleiviai patiria

didesnį mokymosi krūvį, jiems keliama kiek daugiau reikalavimų nei mokyklos

moksleiviams. Gimnazijos ir mokyklos moksleivių žinios, veikiančios jų elgesį, požiūrį į save

ir santykius, gali skirtis. Todėl buvo siekiama, kad visi tiriamieji būtų iš mokyklų, turinčių tą

patį statusą.

Iš viso Kauno rajone yra 7 gimnazijos. Gimnazijų direktoriams buvo skambinama ir

klausiama apie galimybę atlikti tyrimą jų vadovaujamose įstaigose. Kai kurie direktoriai iškart

atsisakė dalyvauti tyrime. Dėl tyrimo pavyko susitarti su Akademijos Ugnės Karvelis ir

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų direktoriais. Taigi tyrimo dalyviai – Akademijos Ugnės

Karvelis ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų 11 ir 12 klasių moksleiviai (n=282). Tiriamųjų

amžiaus vidurkis buvo 17,2 metų.

Demografiniai duomenys apie tiriamuosius pateikiami 1 lentelėje. Tyrime dalyvavo 55

proc. vaikinų ir 45 proc. merginų. Didžiąją dalį sudarė vienuoliktokai (70 proc.). Beveik visi

tiriamieji (97 proc.) gyveno su tėvais, arba globėjais, 1 proc. gyveno valstybinėje įstaigoje, o

2 proc. nurodė, jog gyveno nei su tėvais/globėjais, nei valstybinėje įstaigoje.

1 lentelė. Tiriamųjų demografinės charakteristikos

Lytis Klasė Gyvena

Vaikinai

n (proc.)

Merginos

n (proc.)

11

n (proc.)

12

n (proc.)

Su

tėvais/globėjais

n (proc.)

Valst.

įstaigoje

n (proc.)

Kita

n (proc.)

154 (55) 128 (45) 198 (70) 84 (30) 274 (97) 3 (1) 5 (2)

28

2.2. Tyrimo metodai ir instrumentai

Atliktas vienmomentinis anoniminės anketinės apklausos tyrimas.

Tyrime buvo naudojamas Sveikatai palankaus elgesio klausimynas, Suvoktos

socialinės paramos įvertinimui skirtas klausimynas ir Rosenbergo savęs vertinimo skalė (The

Rosenberg Self - Esteem Scale (RSE), 1965).

Sveikatai palankaus elgesio klausimynas

Sveikatai palankaus elgesio klausimynas yra sukurtas lenkų mokslininkės

Woynarowska-Soldan. Klausimyną sudaro 30 klausimų ir trys papildomi klausimai: 1) „Kaip

tu rūpiniesi savo sveikata?“ 2) „Ar per paskutinius 12 mėn. darei ką nors, kad labiau rūpintis

savo sveikata?“ ir 3) klausimas apie paauglių žalingus įpročius. Minėtą klausimyną sudaro

teiginiai apie 1) mitybą (valgymo įpročius, vaisių ir daržovių vartojimą ir t.t), 2) higieną

(dantų valymą, prausimąsi), 3) miego/poilsio režimą, 4) psichosocialinius veiksnius

(streso/įtampos įveikimą, pozityvų mąstymą, kreipimąsi į kitus iškilus sunkumams, laiko su

draugais praleidimą), saugą (atsarga mezgant kontaktus su žmonėmis, saugos diržo

užsisegimu ir t.t.) ir fizinį aktyvumą. Tiriamieji galėjo įvertinti teiginius panaudodami vieną iš

keturių galimų atsakymo variantų: „visada, arba beveik visada“, „dažnai“, „kartais“, „niekada,

arba beveik niekada“. Atsakymo variantams buvo priskirti balai nuo 0 iki 3. Atsakymai

„visada, arba beveik visada“ ir „dažnai“ buvo grupuojami ir atspindėjo sveikatai palankų

elgesį, o atsakymai „kartais“, „niekada, arba beveik niekada“ taip pat buvo grupuojami ir

atspindėjo nepalankų sveikatai elgesį. Kronbacho alfos koeficientas šioje skalėje buvo 0,598.

Tai nėra itin aukštas patikimumas, tačiau pasak Vaitkevičiaus ir Saudargienės (2006), tokio

patikimumo pakanka statistinei analizei grupėje atlikti.

Rosenbergo savęs vertinimo skalė

Tai tiriamojo savistaba besiremianti skalė, kurią sudaro 10 teiginių, iš kurių

kiekvienam teiginiui skirti 4 atsakymo variantai: „visiškai sutinku“, „sutinku“, „nesutinku“,

„visiškai nesutinku“. Atsakymų variantai buvo koduojami nuo 1 iki 4. Bendras įvertis rėmėsi

sumine balų suma. Atsižvelgiant į tiriamųjų surinktų balų pasiskirstymą ir medianą, buvo

nustatytos aukšto ir žemo savęs vertinimo ribos. Pagal jas buvo sudarytos dvi tiriamųjų

grupės, iš kurių viena atspindėjo aukštą savęs vertinimą, o kita – žemą savęs vertinimą.

Kronbacho alfos koeficientas šioje skalėje buvo 0,847.

Suvoktos socialinės paramos įvertinimui skirta skalė

Suvokta socialinė parama vertinta, naudojantis Ugnės Kabelkaitės (2008) sukurta

skale. Socialinė parama Kabelkaitės skalėje apibrėžiama kaip į problemą arba į emocijas

29

nukreipta įveika. Problemų įveika vertinta teiginiais, apibrėžiančiais patarimą, pagalbą,

informacijos suteikimą ir bendrą dėmesį nukreiptą į problemas. Emocijų įveika vertinta

teiginiais, apibrėžiančiais užuojautą, supratimą, bendrą dėmesį jausmams ir pagarbą bei

priėmimą. Socialinės paramos šaltiniais buvo pasirinkti šie asmenys: tėvas, motina,

brolis/sesuo (šeimos narių parama), geriausias draugas/draugė, mergina/vaikinas,

bendraklasiai (bendraamžių parama). Viso klausimyną sudarė 48 teiginiai (kiekvienam

paramos šaltiniui skiriant po 8 teiginius, iš jų 4 teiginiai skirti į problemą nukreiptai socialinei

paramai, 4 – į emocijas nukreiptai socialinei paramai), kurių kiekvienas vertinamas balais nuo

1 iki 5, kur 1 reiškia „Visiškai nesutinku”, 5 – „Visiškai sutinku”. Atsižvelgiant į tiriamųjų

surinktų balų pasiskirstymą ir medianą buvo nustatytos sąlyginai didelės ir sąlyginai mažos

socialinės paramos ribos kiekvienam socialinės paramos šaltiniui. Pagal jas buvo sudarytos

dvi atsakymų grupės, iš kurių viena atspindėjo didelę paramą, o kita – mažą paramą. Viso

klausimyno Kronbacho alfos koeficientas šioje skalėje buvo 0,647.

2.3. Tyrimo eiga

Atliktas vienmomentinis kiekybinis tyrimas, dėl kurio iš anksto buvo sutarta su

Akademijos Ugnės Karvelis ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų direktoriais ir

administracija. Gavus LSMU bioetikos komiteto leidimą tyrimui vykdyti, su įstaigų

administracija buvo sutartas moksleivių apklausos vykdymo laikas ir data. Tyrimas buvo

vykdomas 2014 m. vasario mėnesį pamokų metu.

Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu bei rezultatų panaudojimu. Visi tiriamieji

buvo informuoti apie galimybę atsisakyti ir nedalyvauti tyrime.

2.4. Matematinė – statistinė duomenų analizė

Tyrimo duomenys buvo apdoroti naudojantis statistine programa „IMB SPSS Statistics

20“. Skalių vidinis suderinamumas tikrintas skaičiuojant Kronbacho alfos koeficientą.

Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadratu kriterijus. Skaičiuotas kokybinių

požymių procentinis pasiskirstymas. Taip pat buvo skaičiuojamas vidurkis, galimybių

santykis (GS) ir jo pasikliautinasis intervalas (PI). Skirtumų patikimumas laikytas reikšmingu,

kai p<0,05.

30

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Sveikatai palankus elgesys

Prieš pradedant nagrinėti sąsajas tarp sveikatai palankaus elgesio, socialinės paramos

ir savęs vertinimo, šie trys veiksniai buvo nagrinėjami atskirai. Analizuojant sveikatai palankų

elgesį, pradžioje paaugliai buvo paklausti, kaip jie rūpinasi savo sveikata. 2 lentelėje pateikti

paauglių atsakymų apie rūpinimąsi savo sveikata rezultatai.

Kas penktas (21,3 proc.) iš tiriamųjų nurodė, jog labai rūpinasi savo sveikata. Du

trečdaliai (67 proc.) visų paauglių atsakė, jog labai rūpinasi arba dažniausiai rūpinasi savo

sveikata, didesnė dalis merginų (75 proc.) negu vaikinų (60,4 proc.), tačiau skirtumai nebuvo

statistiškai reikšmingi.

Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik kas ketvirta mergina (22,7 proc.) ir kas trečias

vaikinas (32,5) nei rūpinosi, nei nesirūpino savo sveikata. Sveikatai neskiriančių dėmesio ir

nesirūpinančių savo sveikata vaikinų buvo 3 kartus daugiau nei merginų (atitinkamai 7,1 proc.

ir 2,4 proc.).

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad merginos labiau rūpinosi savo sveikata nei vaikinai,

tačiau šie skirtumai tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

2 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal rūpinimąsi savo sveikata (proc.)

Lytis Labai

rūpinuosi

Dažniausiai

rūpinuosi

Nei rūpinuosi,

nei nesirūpinu

Dažniausiai

nesirūpinu

Visai

nesirūpinu

Vaikinai 20,1 40,3 32,5 4,5 2,6

Merginos 22,7 52,3 22,7 1,6 0,8

Iš viso 21,3 45,7 28,0 3,2 1,8

χ2=8,092; lls=4; p=0,088

Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta, ar per paskutinius 12

mėn. jie darė ką nors, kad labiau rūpintųsi savo sveikata. Iš 2 pav. matyti, kad beveik du

trečdaliai paauglių (59,6 proc.) aktyviai rūpinosi savo sveikata, iš jų buvo didesnė dalis

merginų (64,8 proc.) negu vaikinų (55,2 proc.), tačiau skirtumai tarp lyčių nebuvo statistiškai

reikšmingi.

31

Kas antras vaikinas (44,8 proc.) ir beveik kas trečia mergina (35,2 proc.) visai nieko

nedarė dėl savo sveikatos per paskutinius 12 mėn.

χ 2=2,702; lls=1; p=0,100

1 pav. Paauglių pasiskirstymas pagal rūpinimąsi savo sveikata per paskutinius 12 mėn.

Anketoje atviru klausimu buvo prašoma nurodyti, ką paaugliai darė, kad geriau

rūpintis sveikata. Dažniausiai buvo minimas mankštinimasis, rūpinimasis mityba, sveikatos

tikrinimas medicinos įstaigoje.

Analizuojant sveikatai palankų elgesį, paaugliams anketoje buvo užduoti klausimai

susiję su įvairiomis sveikos gyvensenos sferomis: mityba, fizine veikla, režimo laikymusi,

psichosocialiniais veiksniais ir sauga.

Analizuojant paauglių mitybos įpročius, buvo nustatyta, kad apie du trečdaliai (70,9

proc.) tiriamųjų kasdien namie valgė pusryčius (3 lent.), vaikinų daugiau (72,1 proc.) negu

merginų (69,5 proc.). Lyginant rezultatų skirtumus tarp lyčių, statistiškai reikšmingų skirtumų

nebuvo nustatyta.

32

3 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kasdien namie valgau

pusryčius (kažką daugiau nei pieno, arbatos ar kito gėrimo puodelį)“

Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso

n proc. n proc. n proc.

Kasdien valgo pusryčius 111 72,1 89 69,5 200 70,9

Ne kasdien valgo pusryčius 43 27,9 39 30,5 82 29,1

χ 2=0,220; lls=1; p=0,639

Tyrimas atskleidė, kad kasdien daržoves bent 1 kartą per dieną valgė apie du trečdaliai

paauglių (68,8 proc.), daugiau merginų (70,3 proc.) nei vaikinų (67,5 proc.) (4 lent.). Lyginant

skirtumus tarp lyčių, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.

4 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kasdien valgau

daržoves (1 kartą per dieną, arba dažniau)“



Kasdien valgo daržoves 104 67,5 90 70,3 194 68,8

Ne kasdien valgo daržoves 50 32,5 38 29,7 88 31,2

χ 2=0,252; lls=1; p=0,616

Kasdien bent 1 kartą per dieną vaisius valgančių tiriamųjų skaičius buvo mažesnis negu

valgančių daržoves. Daugiau kaip pusė (58,4 proc.) vaikinų ir beveik tiek pat merginų (58,6

proc.) kasdien bent 1 kartą valgė vaisius (5 lent.).

5 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kasdien valgau vaisius

(1 kartą per dieną, arba dažniau)“



Kasdien valgo vaisius 90 58,4 75 58,6 165 58,5

Ne kasdien valgo vaisius 64 41,6 53 41,4 117 41,5

χ 2=0,001; lls=1; p=0,979

33

Analizuojant mitybos įpročius, tiriamųjų buvo klausta apie saldumynų vartojimo

ribojimą. Tyrimas atskleidė, kad kas trečias paauglys (31,2 proc.) ribojo saldumynų vartojimą

(6 lent.). Ribojančių saldumynų vartojimą merginų (32,0 proc.) buvo daugiau negu vaikinų

(30,5 proc.), tačiau skirtumai tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

6 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Riboju saldumynų

vartojimą“



Riboja saldumynų vartojimą 47 30,5 41 32,0 88 31,2

Neriboja saldumynų vartojimą 107 69,5 87 68,0 194 68,8

χ 2=0,074; lls=1; p=0,785

Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta apie jų fizinį aktyvumą.

Daugiau kaip pusė tiriamųjų (57,8 proc.) kasdien mažiausiai 30 min. užsiėmė fizine veikla.

Lyginant skirtumus tarp lyčių nustatyta, kad kasdien užsiimančių fizine veikla vaikinų (66,9

proc.) buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p<0,01) negu merginų (46,9 proc.) (7 lent.).

7 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kasdien mažiausiai 30

minučių skiriu vidutinio arba didelio intensyvumo fizinei veiklai (greitam ėjimui, jogai,

sportui, darbui darže ar ūkyje“



Kasdien skiria mažiausiai 30 min. 103 66,9 60 46,9 163 57,8

Ne kasdien skiria mažiausiai 30 min. 51 33,1 68 53,1 119 42,2

χ 2=11,472; lls=1; p=0,001

Tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai vaikinų (68,2 proc.) ir tiek pat merginų (68 proc.)

didina judėjimą ir fizinį krūvį kasdieniame gyvenime (8 lent.), pvz., eina pėsčiomis vietoj

važiavimo transportu, lipa laiptais vietoj važiavimo liftu. Lyginant skirtumus tarp lyčių,

statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

34

8 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Didinu judėjimą ir

fizinį krūvį kasdieniame gyvenime (einu pėsčiomis vietoj važiavimo transportu, lipu

laiptais vietoj važiavimo liftu)“



Didina judėjimą kasdieniame

gyvenime 105 68,2 87 68,0 192 68,1

Nedidina judėjimo

kasdieniame gyvenime 49 31,8 41 32,0 90 31,9

χ 2=0,001; lls=1; p=0,97

Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta apie higieną.

Didžioji dalis (78,8 proc.) paauglių mažiausiai 2 kartus per dieną valėsi dantis (9 lent.).

Tyrimas atskleidė, kad merginos (89,1 proc.) labiau rūpinosi burnos higiena negu vaikinai

(70,1 proc.). Tarp lyčių buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,01).

9 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Mažiausiai 2 kartus per dieną

valausi dantis“



Valo du kartus per dieną 108 70,1 114 89,1 222 78,7

Valo rečiau negu du kartus per

dieną 46 29,9 14 10,9 60 21,3

χ 2=14,959; lls=1; p=0,001

10 lentelėje pateiktas paauglių lankymosi pas odontologą kas šešis mėnesius

skirstinys. Daugiau negu pusė (52,1 proc.) tiriamųjų profilaktiškai lankėsi pas odontologą kas

šešis mėnesius. Tyrimas atskleidė, kad merginų kas šešis mėn. besilankančių pas odontologą

profilaktinei apžiūrai (58,6 proc.) buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p<0,05) negu vaikinų

(46,8 proc.).

35

10 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kas šešis mėnesius

lankausi pas odontologą profilaktinei apžiūrai“



Lankosi kas šešis mėn. 72 46,8 75 58,6 147 52,1

Lankosi rečiau negu kas šešis mėn. 82 53,2 53 41,4 135 47,9

χ 2=3,927; lls=1; p=0,048

Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta apie miegą. Nustatyta,

kad daugiau negu pusė tiriamųjų (54,6 proc.) miegojo mažiausiai 7-8 val., vaikinų daugiau

(57,1 proc.) negu merginų (51,6 proc.) (11 lent.). Lyginant skirtumus tarp lyčių, statistiškai

reikšmingas skirtumas nenustatytas.

11 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Naktį miegu

mažiausiai 7-8 valandas“



Miega mažiausiai 7-8 val. 88 57,1 66 51,6 154 54,6

Nemiega mažiausiai 7-8 val. 66 42,9 62 48,4 128 45,4

χ 2=0,878; lls=1; p=0,349

12 lentelėje pateikti paauglių ėjimo miegoti tuo pačiu metu rezultatai. Nustatyta, kad

daugiau nei trečdalis vaikinų (39,6 proc.) ir beveik tiek pat merginų (38,3 proc.) eina miegoti

tuo pačiu paros metu. Skirtumai tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

12 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Einu miegoti tuo pačiu

metu“



Eina miegoti tuo pačiu metu 61 39,6 49 38,3 110 39,0

Neina miegoti tuo pačiu metu 93 60,4 79 61,7 172 61,0

χ 2=0,052; lls=1; p=0,820

36

Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta apie saugą. Nustatyta,

kad kas trečias vaikinas (34,4 proc.) ir kas trečia mergina (34,4 proc.) vengė per didelio

įdegio, pvz., naudojo specialius kremus, pridengė galvą, vengė degintis tarp 10 – 14 val. (13

lent.).

13 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Vengiu per didelio

įdegio (naudoju specialius kremus, pridengiu galvą, vengiu degintis tarp 10-14

valandos)“



Vengia per didelio įdegio 53 34,4 44 34,4 97 34,4

Nevengia per didelio įdegio 101 65,6 84 65,6 185 65,6

χ 2=0,001; lls=1; p=0,994

Važiuojant automobiliu didžioji tiriamųjų dalis užsisega saugos diržą (87,6 proc.),

merginų (89,8 proc.) daugiau negu vaikinų (85,7 proc.) (14 lent.). Skirtumai tarp lyčių nebuvo

statistiškai reikšmingi.

14 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Važiuodamas

automobiliu užsisegu saugos diržą“



Užsisega saugos diržą 132 85,7 115 89,8 247 87,6

Neužsisega saugos diržo 22 14,3 13 10,2 35 12,4

χ 2=1,096; lls=1; p=0,295

15 lentelėje matyti, kad apie du trečdaliai (63,8 proc.) paauglių yra atsargūs megzdami

kontaktus su kitais žmonėmis gatvėje, internete, klube ir t.t. Buvo nustatytas statistiškai

patikimas skirtumas tarp lyčių (p<0,01). Merginos (77,3 proc.) buvo atsargesnės mezgant

kontaktus, lyginant su vaikinais (52,6 proc.).

37

15 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Esu atsargus

megzdamas kontaktus su kitais (gatvėje, internete, klube)“



Yra atsargus megzdamas

kontaktus su kitais 81 52,6 99 77,3 180 63,8

Nėra atsargus megzdamas

kontaktus su kitais 73 47,4 29 22,7 102 36,2

χ 2=18,541; lls=1; p=0,001

Analizuojant tiriamųjų sveikatai palankų elgesį, paauglių buvo klausta, kaip jie mąsto

apie save ir juos supantį pasaulį. Du trečdaliai (61,7 proc.) paauglių atsakė, jog mąsto

pozityviai, vaikinų (63 proc.) daugiau negu merginų (60,2 proc.), tačiau skirtumai tarp lyčių

statistiškai reikšmingai nesiskyrė (16 lent.).

16 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Pozityviai mąstau apie

save ir mane supantį pasaulį“



Mąsto pozityviai 97 63 77 60,2 174 61,7

Nemąsto pozityviai 57 37 51 39,8 108 38,3

χ 2=0,237; lls=1; p=0,626

Analizuojant paauglių sveikatai palankų elgesį buvo klausta apie kai kuriuos žalingus

įpročius. 16 lentelėje pateiktas paauglių pasiskirstymas pagal kai kuriuos žalingus įpročius.

Nustatyta, kad daugiau nei pusė (58,5 proc.) visų tiriamųjų nevartojo alkoholio ir apie

ketvirtadalis nerūkė (28,4 proc.) (17 lent.). Du trečdaliai vaikinų (65,6 proc.) nevartojo

alkoholio ir kas trečias (33,1 proc.) iš jų nerūkė. Kas antra mergina (50 proc.) nevartojo

alkoholio ir kas ketvirta nerūkė (22,7 proc.). Vaikinų, kurie nevartojo alkoholio ir nerūkė,

buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei nevartojančių alkoholio (p<0,01) ir nerūkančių

merginų (p<0,05). Daugiau kaip pusė (53,5 proc.) tiriamųjų vengė buvimo šalia rūkančiųjų, iš

jų daugiau vaikinų (57,8 proc.) nei merginų (48,4 proc.). Lyginant skirtumus tarp lyčių,

statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta.

38

Pagal tyrimo rezultatus, du trečdaliai paauglių kasdien namie valgė pusryčius bei

kasdien bent 1 kartą per dieną vartojo vaisius ir daržoves. Pasaulio sveikatos organizacija

(PSO) rekomenduoja vaisius ir daržoves vartoti 3-5 kartus per dieną, todėl atsižvelgiant į šias

rekomendacijas, galima teigti, kad anketos klausimai apie mitybą buvo netinkamai

suformuluoti ir rezultatai negali atspindėti paauglių mitybos įpročius atsižvelgiant į

rekomendacijas. Iš tyrimo rezultatų galima spręsti tik apie tai, kad du trečdaliai paauglių bent

vieną kartą per dieną valgė vaisius ir daržoves.

17 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal kai kuriuos žalingus įpročius (proc.)

Teiginys Atsakymas Vaikinai

(proc.)

Merginos

(proc.)

Visi

(proc.) p

Nevartoju

alkoholio

TAIP elgiuosi 65,6 50 58,5

0,008

Taip nesielgiu 34,4 50 41,5

Nerūkau

TAIP elgiuosi 33,1 22,7 28,4

0,050

Taip nesielgiu 66,9 77,3 71,6

Vengiu buvimo

šalia rūkančiųjų

TAIP elgiuosi 57,8 48,4 53,5

0,118

Taip nesielgiu 42,2 51,6 46,5

Daugiau kaip pusė tiriamųjų kasdien apie pusvalandį buvo fiziškai aktyvūs, vaikinai

buvo fiziškai aktyvesni lyginant su merginomis. PSO rekomenduoja paaugliams užsiimti

vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla apie 60 minučių per dieną (WHO, 2010), tačiau

anketoje paauglių buvo klausiama apie fizinį aktyvumą trunkantį 30 minučių. Galima spręsti,

kad anketos klausimas buvo sudarytas neatsižvelgiant į PSO rekomendacijas. Tai galima

laikyti trūkumu, kadangi dėl šios priežasties neįmanoma įvertinti, kiek tiriamųjų fizinis

aktyvumas atitiko rekomendacijas. Didesnis vaikinų fizinis aktyvumas stebimas daugelio

autorių (Zaborskis, Raskilas, 2011; Lenhart ir kt., 2012; Hallal ir kt., 2012), todėl šio tyrimo

rezultatai dar kartą patvirtino, jog vaikinai yra fiziškai aktyvesni už merginas.

Didžioji dalis paauglių valėsi dantis 2 k./d. Kas antras tiriamasis profilaktiškai lankėsi

pas odontologą kas šešis mėnesius. Merginos labiau rūpinosi burnos higiena, lyginant su

vaikinais. Remiantis tyrimo rezultatais, galima manyti, kad dėl didesnio mergaičių rūpinimosi

burnos higiena, jų burnos higienos būklė buvo geresnė negu vaikinų. Drungilienė ir kt. (2011)

39

tirdami kiek jaunesnius, 12-15 metų paauglius, nustatė, kad mergaičių burnos ertmės higiena

buvo geresnė, lyginant su berniukais.

Kas antras tiriamasis miegojo apie 7-8 val. per parą ir kas trečias tiriamasis ėjo

miegoti tuo pačiu metu. Paaugliams yra rekomenduojama miegoti apie 9 val. per parą.

Mokslininkai savo tyrimuose dažniausiai 9 val. miegą apibrėžia kaip pakankamą miego

trukmę (Asarnow ir kt., 2014; Miller ir kt., 2012). Remiantis tuo, galima teigti, kad šio tyrimo

anketos klausimas apie miegą buvo netinkamai suformuluotas ir neleidžia nustatyti, kiek

tiriamųjų miego režimas buvo tinkamas. 7-8 val. miego trukmę galima laikyti “ribine”, t. y. 7-

8 val. miego trukmė nesiekia rekomenduojamos paaugliams miego trukmės, tačiau yra

daugmaž priartėjusi prie rekomenduotinos 9 val. miego trukmės. Vis dėl to, kai kurie

mokslininkai 7-8 paauglių miego valandas savo tyrimuose analizuoja kaip pakankamą miego

trukmę (Al - Hazzaa ir kt., 2012). Todėl, remiantis jų praktika, galima teigti, kad kas antro šio

tyrimo dalyvio miego trukmė buvo beveik pakankama.

Merginos buvo atsargesnės mezgant kontaktus su kitais žmonėmis gatvėje, internete,

klube ir t.t., lyginant su vaikinais. Krueqer ir Tacket (2003) teigia, kad paauglės merginos

geriau suvokia savo elgesį, lengviau jį valdo ir permąsto dorovinius poelgius. Tai galima

laikyti viena iš priežasčių, dėl kurios merginos buvo atsargesnės megzdamos kontaktus su

kitais žmonėmis.

Vaikinai turėjo mažiau žalingų įpročių negu merginos. Goštautas ir kt. (2013)

lygindami paauglių rūkymą 2005 ir 2012 m. nustatė, kad merginų rūkymas per šiuos metus

išaugo, o vaikinų tuo tarpu sumažėjo. Pasak Zaborskio (2010), paskutiniais metais Lietuvoje

buvo padidėjęs paauglių žalingų įpročių paplitimas. Autorius akcentuoja, kad ypatingai išaugo

paauglių – merginų tabako ir alkoholio vartojimas, paplito lengvesnių alkoholinių gėrimų,

tokių kaip sidras ir alkoholiniai kokteiliai, vartojimas. Kaip matome, autorių minimas didesnis

mergaičių tabako ir alkoholio vartojimas atsispindi ir šio tyrimo rezultatuose.

Apibendrinimas. Du trečdaliai paauglių bent vieną kartą per dieną valgė vaisius ir

daržoves. Daugiau kaip pusė tiriamųjų kasdien apie pusvalandį buvo fiziškai aktyvūs, vaikinai

buvo fiziškai aktyvesni, lyginant su merginomis. Kas trečias tiriamasis ėjo miegoti tuo pačiu

metu. Kas antro šio tyrimo dalyvio miego trukmė buvo beveik pakankama. Merginos labiau

rūpinosi burnos higiena, buvo atsargesnės mezgant kontaktus su kitais žmonėmis, lyginant su

vaikinais. Vaikinai turėjo mažiau žalingų įpročių negu merginos.

40

3.2. Socialinė parama

Susumavus ir perkodavus respondentų socialinės paramos klausimyno rezultatus buvo

analizuojama ir vertinama kiekvieno socialinės aplinkos šaltinio (mamos, tėvo, partnerio ir

t.t.) parama. Prieš pradedant analizuoti paauglių suvokiamą socialinę paramą, gaunamą iš

įvairių šaltinių, buvo nustatyta, kiek tiriamųjų ir kokius socialinius paramos šaltinus turi.

18 lentelėje matyti, kad visi tiriamieji turėjo bendraklasius (100 proc.) ir beveik visi

turėjo mamą (95,8 proc.). Šiek tiek mažesnė dalis tiriamųjų turėjo tėvą (89,6 proc.) ir beveik

tiek pat – geriausią draugą/draugę (89,2 proc.). Didžioji dalis tiriamųjų turėjo brolį/seserį

(78,8 proc.), didesnė dalis vaikinų (83,7 proc.) negu merginų (77,3 proc.). Apie trečdalis

tiriamųjų turėjo vaikiną/merginą (31,8 proc.), iš jų beveik pusantro karto daugiau merginų

(39,0 proc.) negu vaikinų (27,2 proc.).

18 lentelė. Paauglių socialinės paramos šaltiniai

Socialinės paramos šaltiniai Vaikinai Merginos Iš viso


Turi mamą 153 99,3 124 96,8 277 95,8

Turi tėvą 142 92,2 117 91,4 259 89,6

Turi brolį/seserį 129 83,7 99 77,3 228 78,8

Turi geriausią draugą(-ę) 142 92,2 116 90,6 258 89,2

Turi vaikiną/merginą 42 27,2 50 39,0 92 31,8

Turi bendraklasius 154 100 128 100 282 100

Atsižvelgiant į tiriamųjų surinktų balų pasiskirstymą ir medianą buvo nustatytos

sąlyginai didelės ir sąlyginai mažos socialinės paramos ribos kiekvienam socialinės paramos

šaltiniui. 19 lentelėje pateikti rezultatai atskleidžia, iš kurių socialinės paramos šaltinių

paaugliai mano gaunantys didžiausią paramą. Daugiausia paramos paaugliai sulaukė iš tėvo

(63,6 proc.). Vaikinų nuomone, didžiausią paramą jie gauna iš tėvo (66 proc.), brolio/sesers

(51,5 proc.) ir mamos (48,4 proc.). Merginos didžiausią paramą mano gaunančios iš vaikino

(64,0 proc.), geriausio draugo/draugės (62,9 proc.) ir tėvo (60,7 proc.).

41

19 lentelė. Vaikinų ir merginų nuomonės pasiskirstymas pagal gaunamą paramą iš įvairių

aplinkos šaltinių

Socialinės paramos šaltiniai Vaikinai Merginos Iš viso p


Mamos parama 74 48,4 72 58,1 146 52,7 0,108

Tėvo parama 93 66,0 71 60,7 164 63,6 0,381

Brolio/sesers parama 67 51,5 57 57,6 124 54,1 0,364

Geriausio draugo (-ės) parama 62 43,7 73 62,9 135 52,3 0,002

Vaikino/merginos parama 20 47,6 32 64,0 52 56,5 0,114

Bendraklasių parama 12 7,8 21 16,4 33 11,7 0,025

Lyginant skirtumus tarp lyčių buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas

analizuojant geriausio draugo/draugės ir bendraklasių paramą. Tyrimas atskleidė, kad

reikšmingai didesnė dalis merginos sulaukia daugiau paramos iš savo geriausio

draugo/draugės (p<0,01) ir bendraklasių (p<0,05), lyginant su vaikinais (19 lent.).

Lyginant suvokiamos socialinės paramos gavimo skirtumus tarp lyčių, nustatyta, kad

vaikinai gavo daugiau paramos iš šeimos (tėvo, brolio), o merginos – iš bendraamžių

(vaikino/merginos, geriausio draugo/draugės).

Aptariant baigiamajame darbe pateiktus rezultatus apie moksleivių sulaukiamą paramą

iš aplinkinių, neatsižvelgiant į lytį, nustatyta, kad didžiausią paramą tiriamieji mano

gaunantys iš tėvo. Tam (2011) teigimu, paaugliai subjektyviai gauna daugiausia paramos iš

savo bendraamžių, nei iš ko kito. Panašiai nustatė Bokhorst ir kt. (2010), kurie teigia, kad 16-

18 metų paaugliams (kurių amžius atitinka ir šio tyrimo respondentų amžių) suvokiama

bendraamžių parama viršija suvokiamą tėvų paramą. Šio tyrimo rezultatai skiriasi nuo minėtų

autorių išvadų. Kita vertus, analizuojant pagal lytį, nustatyta, kad merginos sulaukė daugiau

paramos iš bendraamžių (vaikino, geriausio draugo/draugės), o vaikinai iš šeimos narių (tėvo

ir brolio). Bokhorst ir kt. (2010) taip pat nustatė, kad merginos daugiau negu vaikinai sulaukė

paramos iš bendraamžių.

Apibendrinimas. Didžiausią paramą tiriamieji subjektyviai mano gaunantys iš

tėvo. Tačiau lyginant skirtumus tarp lyčių, vaikinai gauna daugiau paramos iš šeimos narių:

tėvo (66 proc.), brolio/sesers (51,5 proc.), o merginos – iš bendraamžių: vaikino (64,0 proc.),

geriausio draugo/draugės (62,9 proc.).

42

3.3. Savęs vertinimas

Savęs vertinimo analizei anketoje buvo skirta 10 klausimų. Kai kurie anketos

klausimai apie savęs vertinimą turėjo teigiamą prasmę, pvz., “Apskritai aš esu patenkintas

savimi“, o kai kurie neigiamą prasmę, pvz., „Kartais aš galvoju, kad esu niekam vertas“. 20

lentelėje pateikti paauglių surinkti balų vidurkiai vertinant įvairius pateiktus teiginius. Prie

„+“ ženklo lentelėje surašyti teigiamą prasmę turintys teiginiai. Jų didesnis vidurkis reiškia

sąlyginai geresnį vertinimą. Prie „-“ ženklo lentelėje surašyti teiginiai, turintys neigiamą

prasmę, ir jų didesnis vidurkis reiškia sąlyginai blogesnį savęs vertinimą.

20 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pateiktų teiginių surinktų balų

vidurkius

Ženklas Teiginys Balų

vidurkis

+

Apskritai aš esu patenkintas savimi 2,89

Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių 3,05

Darbus aš galiu atlikti taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių 3,21

Aš jaučiuosi vertingu žmogumi, bent jau tikrai ne blogesniu už kitus 3,17

Mano požiūris į save yra teigiamas 3,15

_

Kartais aš galvoju, kad esu niekam vertas 2,78

Aš jaučiu, kad neturiu kuo labai didžiuotis 2,76

Kartais aš aiškiai jaučiu savo nenaudingumą 2,62

Aš norėčiau labiau save gerbti 2,37

Aš linkęs galvoti, kad esu nevykėlis 3,14

Iš 20 lentelės matyti, kad iš teiginių su „+“ ženklu didžiausią vidurkį turėjo teiginiai:

„Darbus aš galiu atlikti taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių“ (3,21); „Aš jaučiuosi

vertingu žmogumi, bent jau tikrai neblogesniu už kitus“ (3,17) ir „Mano požiūris į save yra

teigiamas“ (3,15). Iš teiginių su „-“ ženklu didžiausią vidurkį turėjo šie: „Kartais aš galvoju,

kad esu niekam vertas“ (2,78); „Aš jaučiu, kad neturiu kuo labai didžiuotis“ (2,76) ir „Kartais

aš aiškiai jaučiu savo nenaudingumą“ (2,62).

43

Atsižvelgiant į tiriamųjų surinktų už atsakymus balų skaičių pasiskirstymą ir

medianą, buvo nustatytos žemo ir aukšto savęs vertinimo ribos bei sudarytos dvi tiriamųjų

grupės: aukštai save vertinančių tiriamųjų grupė ir žemai save vertinančių tiriamųjų grupė.

χ2=0,012; lls=1; p=0,914

2 pav. Paauglių savęs vertinimo, išreikšto procentais, skirstinys

Nustatyta, kad du trečdaliai tiriamųjų (65,9 proc.) save vertino gerai. Lyginant

skirtumus tarp lyčių, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta, vaikinų (66,2 proc.) beveik

tiek pat, kiek ir merginų (65,6 proc.) save vertino palankiai (2 pav.).

Aptariant pateiktus duomenis apie tiriamųjų savęs vertinimą, mokslinėje literatūroje

yra akcentuojami savęs vertinimo skirtumai tarp lyčių. Teigiama, kad merginų savęs

vertinimas yra žemesnis nei bendraamžių vaikinų (Moksnes, Espnes, 2013; Erentaitė,

Malinauskienė O, 2012; Tam, 2011; Krueqer, Tacket, 2003). Moksnes ir Espnes (2013) savo

tyrime nustatė, kad vaikinų savęs vertinimas buvo geresnis negu merginų. Tam (2011) tyrė

skirtingo amžiaus paauglius ir nustatė, kad viduriniosios ir vėlyvosios paauglystės metu

paauglių merginų savęs vertinimas buvo žemesnis nei paauglių vaikinų. Krueqer ir Tacket

(2003) tai paaiškina lyčių psichologijos skirtumais. Merginos jautriau reaguoja į aplinkinių

kritiką, yra savikritiškesnės, jautresnės ir pažeidžiamesnės, todėl jų savęs vertinimas dažnai

būna žemesnis nei vaikinų (Krueqer, Tacket, 2003). Tačiau, šio tyrimo rezultatai, kai buvo

analizuojama vėlyvosios paauglystės tiriamųjų savęs vertinimas, nepatvirtino minėtų autorių

išvadų. Šio tyrimo respondentų savęs vertinimas nepriklausė nuo lyties.

Apibendrinimas. Du trečdaliai tiriamųjų save vertino gerai. Tiriamųjų savęs

vertinimas nepriklausė nuo lyties.

44

3.4. Sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos sąsajos

Analizuojant paauglių sveikatai palankaus elgesio ir paramos, gaunamos iš aplinkos,

sąsajas, buvo ieškoma statistiškai reikšmingų sąsajų tarp respondentų atsakymų į klausimus

apie sveikatai palankų elgesį ir kiekvieno paramos šaltinio atskirai. Taip pat buvo

skaičiuojami galimybių santykiai (GS) ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI) .

Iš pradžių buvo analizuojamos sąsajos tarp paauglių sveikatai palankaus elgesio ir

šeimos narių palaikymo.

21 lentelė. Mamos paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio sąsajos

Elgesys

Didelė

parama

Maža

parama GS (95 proc. PI) p

n (proc.) n (proc.)

Lankosi pas odontologą kas 6 mėnesius

2,03 (1,25 – 3,28) 0,004 Lankosi kas 6 mėn. 88 (60,3) 56 (42,7)

Nesilanko kas 6 mėn. 58 (39,7) 75 (57,3)

Kasdien valgo daržoves mažiausiai 1 k./d.

2,25 (1,33 – 3,80) 0,002 Kasdien valgo daržoves 113 (77,4) 79 (60,3)

Ne kasdien valgo daržoves 33 (22,6) 52 (39,7)

Pozityviai mąsto

1,78 (1,10 – 3,01) 0,020 Mąsto pozityviai 99 (67,8) 71 (54,2)

Nemąsto pozityviai 47 (32,2) 60 (45,8)

Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus

2,41 (1,50 – 4,03) 0,001 Kreipiasi į kitus 99 (67,8) 61 (46,6)

Nesikreipia į kitus 47 (32,2) 70 (53,4)

Streso/įtampos įveikimas

1,58 (0,98 – 2,55)

0,058 Pavyksta įveikti stresą 89 (61,0) 65 (49,6)

Nepavyksta įveikti streso 57 (39,0) 66 (50,4)

Lanko treniruotes mažiausiai 1 k./sav.

1,83 (1,12 – 2,98) 0,014 Lanko užsiėmimus 97 (66,4) 68 (51,9)

Nelanko užsiėmimų 49 (33,6) 63 (48,1)

Nustatyta, kad mamos parama buvo reikšmingai susijusi su sekančiu paauglių

sveikatai palankiu elgesiu: kreipimusi pagalbos į kitus iškilus sunkumas (p<0,001), lankymusi

pas odontologą kas 6 mėnesius (p<0,01), kasdieniu daržovių valgymu mažiausiai 1 k./d.

45

(p<0,01), pozityviu mąstymu (p<0,05) ir treniruočių lankymu mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05)

(21 lent.) Streso/įtampos įveikimas neturėjo statistiškai reikšmingų sąsajų su gaunama iš

mamos parama, tačiau pagal reikšmingumo lygmenį (p=0,058) matyti, kad streso/įtampos

įveikimas vis tik yra susijęs su mamos parama.

Apskaičiuojant sveikatai palankaus elgesio galimybių santykį (GS) nustatyta, kad

didelę mamos paramą gaunantys paaugliai turėjo apie du su puse karto didesnę galimybę

kreiptis pagalbos į kitus iškilus sunkumams (GS=2,41), du kartus dažniau kasdien valgyti

daržoves (GS=2,25), lankytis pas odontologą kas 6 mėnesius (GS=2,03), beveik du kartus

didesnę galimybę pozityviai mąstyti (GS=1,83) ir lankyti treniruotes mažiausiai 1 k./sav.

(GS=1,78).

22 lentelė. Tėvo paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio sąsajos

Elgesys Didelė parama Maža parama

GS (95 proc. PI) p

n (proc.) n (proc.)

Lankosi pas odontologą kas 6 mėn.

1,76 (1,07 – 2,88) 0,024 Lankosi kas 6 mėn. 74 (58,7) 59 (44,7)

Lankosi rečiau 25 (41,3) 73 (55,3)

Kasdien prausia visą kūną

3,11 (1,33 – 7,25) 0,006 Prausia kasdien 118 (93,7) 109 (82,6)

Prausia rečiau 8 (6,3) 23 (17,4)

Pozityviai mąsto









Analizuojant tėvo paramos ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas nustatyta, kad tėvo

parama buvo reikšmingai susijusi su kasdieniu kūno prausimu (p<0,01), lankymusi pas

46

odontologą kas 6 mėnesius (p<0,05), treniruočių lankymu mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05),

pozityviu mąstymu (p<0,01) ir kreipimusi pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,01) (22

lent.). Tyrimas atskleidė, kad tėvo paramą gaunantys paaugliai turėjo tris kartus didesnę

galimybę kasdien prausti visą kūną (GS=3,11), du kartus didesnę galimybę iškilus

sunkumams kreiptis pagalbos į kitus (GS=2,13) ir pozityviai mąstyti (GS=2,06) ir 1,76 karto

didesnę galimybę (GS=1,76) lankytis pas odontologą kas 6 mėnesius bei 1,67 karto didesnę

galimybę (GS=1,67) lankyti treniruotes.

23 lentelėje pateikti brolio/sesers ir sveikatai palankaus elgesio sąsajų rezultatai.

Tyrimas atskleidė sąsajas tarp brolio/sesers paramos ir laiko su draugais praleidimo

mažiausiai 1 k./sav., treniruočių lankymo mažiausiai 1 k./sav. ir kreipimusi į kitus iškilus

sunkumams (p<0,01). Su brolio/sesers parama statistiškai reikšmingai susijęs buvo tik

paauglių kreipimasis į kitus iškilus sunkumams (p<0,01). Brolio/sesers paramą gaunantys

paaugliai turėjo du kartus didesnę galimybę kreiptis į kitus, iškilus sunkumams (GS=2,13).

23 lentelė. Brolio/sesers paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio sąsajos

Elgesys

Didelė

parama

Maža


n (proc.) n (proc.)




Praleidžia laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav.

1,81 (1,01 – 3,31) 0,051

Praleidžia laiką su draugais

mažiausiai 1 k./sav. 99 (79,8) 72 (68,6)


rečiau 25 (20,2) 33 (31,4)




Išanalizavus sąsajas tarp paauglių sveikatai palankaus elgesio ir šeimos narių

teikiamos paramos, toliau buvo analizuojamos sveikatai palankaus elgesio sąsajos su

bendraamžių (geriausiu draugu/drauge, vaikinu/mergina, bendraklasiais) teikiama parama. 24

lentelėje pateiktos paauglių sveikatai palankaus elgesio ir geriausio draugo/draugės paramos

47

sąsajos. Tyrimas atskleidė, kad geriausio draugo/draugės parama buvo susijusi su kasdieniu

viso kūno prausimu (p<0,001), kreipimusi į kitus iškilus sunkumams (p<0,001), dantų valymu

mažiausiai 2 k./d. ( p<0,01), ir laiko praleidimu su draugais mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05).

Apskaičiavus sveikatai palankaus elgesio galimybių santykį nustatyta, kad

geriausio draugo/draugės paramą gaunantys paaugliai turėjo beveik keturis kartus daugiau

galimybių kasdien prausti visą kūną (GS=3,85), du su puse karto didesnę galimybę valytis

dantis mažiausiai 2 k./d. (GS=2,40) ir du kartus daugiau galimybių kreiptis į kitus iškilus

sunkumams (GS=2,33) bei praleisti laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav. (GS=2,10).

24 lentelė. Geriausios draugo/draugės paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio

sąsajos

Elgesys

Didelė

parama

Maža


n (proc.) n (proc.)

Valo dantis mažiausiai 2 k./d.

2,40 (1,30 – 4,50) 0,005 Valo dantis mažiausiai 2

k./d. 116 (85,9) 88 (71,5)

Valo dantis rečiau 19 (14,1) 35 (28,5)


3,85 (1,70 - 8,90) 0,001 Prausia kasdien 127 (94,1) 99 (80,5)

Prausia rečiau 8 (5,9) 24 (19,5)





2,10 (1,20 – 3,80) 0,013 Praleidžia laiką su draugais

mažiausiai 1 k./sav. 112 (83,0) 86 (69,9)


rečiau 23 (17,0) 37 (30,1)

Analizuojant vaikino/merginos paramos ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas

nustatyta, kad vaikino/merginos parama buvo reikšmingai susijusi su kasdieniu vaisių

valgymu mažiausiai 1 k./d. (p<0,05), saugos diržo užsisegimu (p<0,05) ir laiko praleidimu su

draugais mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05) (25 lentelė). Tyrimas atskleidė, kad vaikino/merginos

paramą gaunantys paaugliai turėjo penkis kartus didesnę galimybę (GS=5,30) užsisegti

saugos diržą važiuojant automobiliu, tris kartus didesnę galimybę (GS=3,10) praleisti laiką su

48

draugais mažiausiai 1k./sav. ir 2,71 karto didesnę galimybę (GS=2,71) kasdien valgyti

vaisius.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tarp respondentų, turinčių vaikiną/merginą, buvo tik

trečdalis visų tiriamųjų, t.y. 31,8 proc. (n=92) (žr. 18 lent.). Tokia imtis galėjo būti

nepakankama, kad atspindėtų visus tiriamuosius ir kai kurių sąsajų reikšmingumas galėjo būti

atsitiktinis.

25 lentelė. Vaikino/merginos paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio

sąsajos

Elgesys

Didelė

parama

Maža


n (proc.) n (proc.)

Kasdien valgo vaisius mažiausiai 1 k./d.

2,71 (1,13 – 6,50) 0,023 Kasdien valgo vaisius 38 (73,1) 20 (50,0)

Ne kasdien valgo vaisius 14 (26,9) 20 (50,0)

Važiuodamas automobiliu užsisega saugos diržą

5,30 (1,03 – 27,11) 0,029 Užsisega saugos diržą 50 (96,2) 33 (82,5)

Neužsisega saugos diržo 2 (3,8) 7 (17,5)



mažiausiai 1 k./sav. 45 (86,5) 27 (67,5)


rečiau 71 (3,5) 13 (32,5)

Analizuojant bendraklasių paramos ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas nustatyta,

kad bendraklasių parama buvo susijusi su kasdieniu viso kūno prausimu (p<0,01) (26 lent.).

Bendraklasių paramą gaunantys paaugliai turėjo beveik tris kartus daugiau galimybių kasdien

prausti visą kūną (GS=2,87). Bendraklasių parama taip pat buvo susijusi su pozityviu

mąstymu (p<0,01), streso/įtampos įveikimu (p<0,05) ir kreipimusi į kitus iškilus sunkumams

(p<0,05) ir su kasdiene fizine veikla mažiausiai 30 min./d. (p<0,05).

Apskaičiuojant sveikatai palankaus elgesio galimybių santykį nustatyta, kad

bendraklasių paramą gaunantys paaugliai turėjo du kartus daugiau galimybių (GS=2,10)

pozityviai mąstyti, 1,82 karto daugiau galimybių (GS=1,82) įveikti stresą/įtampą, ir 1,70 karto

didesnę galimybę (GS=1,70) kreiptis į kitus iškilus sunkumams ir užsiimti fizine veikla

mažiausiai 30 min./d. (GS=1,70).

49

26 lentelė. Bendraklasių paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio sąsajos

Elgesys

Didelė

parama

Maža


n (proc.) n (proc.)


2,87 (1,40 – 6,00) 0,004 Prausia kasdien 142 (92,2) 103 (80,5)

Prausia rečiau 12 (7,8) 25 (19,5)


1,82 (1,13– 2,93) 0,013 Pavyksta įveikti stresą 96 (62,3) 61 (47,7)

Nepavyksta įveikti streso 58 (37,7) 67 (52,3)

Pozityviai mąsto






Kasdienė fizinė veikla mažiausiai 30 min./d.

1,70 (1,05 – 2, 70) 0,030 Užsiima fizine veikla

mažiausiai 30 min./d. 98 (63,6) 65 (50,8)

Užsiima fizine veikla rečiau 56 (36,4) 63 (49,2)

Tyrimas atskleidė reikšmingas mamos paramos sąsajas su paauglių daržovių valgymu.

Motina tradiciškai yra atsakinga už maisto gaminimą ir natūraliai labiau nei kiti šeimos nariai

gali veikti vaikų mitybą. Shokrvash ir kt. (2013) taip pat nustatė šeimos paramos sąsajas su

paauglių mitybos įpročiais, ypatingai akcentuodami motinos paramą. Autoriai, skirtingai nuo

šio tyrimo rezultatų, nustatė motinos paramos sąsajas ne tik su daržovių, bet ir vaisių

vartojimu. Pasak Shokrvash ir kt. (2013), nedirbanti, arba daugiau laiko namie praleidžianti

motina buvo susijusi su tinkamesne ir sveikesne paauglių mityba. Williams ir kt. (2010) taip

pat nustatė, kad tėvų teikiama parama bei laikas praleidžiamas su vaikais, turėjo teigiamą

poveikį paauglių mitybos įpročiams, lyginant su paaugliais kurių tėvai daug laiko praleido

dirbdami ir negalėjo suteikti vaikams pakankamai dėmesio.

50

Tikėtina, kad brolis/sesuo gali būti laikomi ne tik šeimos, bet ir bendraamžių grupės

nariais, ypač jei amžiaus skirtumas tarp vaikų šeimoje nėra didelis. Remiantis šia prielaida

buvo apibendrinami ir analizuojami tolesni tyrimo duomenys.

Tyrimas atskleidė tėvų ir bendraamžių paramos sąsajas su paauglių fiziniu aktyvumu.

Dauguma autorių pateikia panašius savo tyrimų išvadas. Autoriai teigia, kad paaugliai

gaunantys pakankamai socialinės paramos iš įvairių šaltinių, yra fiziškai aktyvesni, lyginant

su paaugliais, kuriems trūksta tėvų ar bendraamžių paramos (Ling ir kt., 2014; Graham ir kt,

2014; Fitzgerald ir kt. , 2012). Paauglių fizinė veikla gali būti susijusi su bendraamžių parama

dėl kartu praleidžiamo aktyvaus laisvalaikio, bendrų pomėgių, susijusių su fiziniu aktyvumu.

Tėvų parama gali būti susijusi su paauglių fiziniu aktyvumu dėl tėvų fizinės veiklos

pavyzdžio. Taip pat paauglių fizinį aktyvumą gali veikti tėvų paskatinimas ir galimybės

apmokėti sporto užsiėmimus ir treniruotes, mat šiame tyrime tėvų parama buvo susijusi su

treniruočių lankymu mažiausiai 1 k./sav. Zaborskis ir Raskilas (2011) nustatė, kad paaugliai,

kurių šeimos buvo vertintos kaip turtingos, palyginti su paaugliais iš neturtingų šeimų, turėjo

1,5 karto didesnę galimybę būti fiziškai aktyvūs. Tai parodo, kad tėvų parama, išreiškiama

finansiškai, taip pat turi teigiamą poveikį paauglių fiziniam aktyvumui.

Tėvų ir bendraamžių parama buvo susijusi su psichosocialiniais veiksniais:

streso/įtampos įveikimu, pozityviu mąstymu apie save ir pasaulį, kreipimusi pagalbos į kitus

iškilus sunkumams ir t.t. Banks ir Weems (2014) nustatė, kad didesnis tėvų ir bendraamžių

paramos lygis lėmė vaikų žemesnį psichologinių problemų lygį. Cheng ir kt. (2014) taip pat

teigia, kad pakankama socialinė parama turi teigiamą psichologinį poveikį paaugliams.

Daugelis autorių daugiausiai sieja tėvų ir bendraamžių paramą su mažesniais paauglių

streso ir depresijos pasireiškimais. Lakey ir Orehek (2011) ir Schraml ir kt. (2011) teigia, kad

pakankama socialinė parama gerina psichosocialinę asmens gyvenimo sritį dėl to, kad

socialinis palaikymas sumažina stresą. Kai sumažėja stresas, natūraliai sumažėja ir su stresu

susiję reiškiniai: įtampa, nerimas, liūdesys, pyktis, sutrikęs miegas, negatyvus požiūris į

gyvenimą ir pan. Pasak Lakey ir Orehek (2011), teigiamas socialinės paramos efektas

pasireiškia ne dėl streso šaltinio nagrinėjimo su paaugliais ir ne kalbėjimo apie tai, kaip įveikti

stresą. Tačiau tinkamą socialinę paramą suteikia tarpusavio bendravimas, dalinimasis

emocijomis ir bendra veikla, kuri teigiamai veikia paauglio mintis, požiūrį bei elgesį ir

suteikia reikalingą paramą.

Pasak Bukšnytės – Marmienės ir Malinauskienės O (2014), tėvų parama yra svarbi

tiek paauglių psichinei sveikatai, tiek visuomenėje nepalankiam elgesiui. Autorės nustatė, kad

tėvų parama, glaudūs santykiai ir prieraišumas prie tėvų gali būti efektyviu apsauginiu

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0140197112000036

51

veiksniu. Daugelio autorių nuomone, šeimos parama (tiek tėvo, tiek motinos, tiek brolių ir

seserų) vaidina labai svarbų vaidmenį sveikatai palankaus elgesio, sveikatai palankių įpročių

formavimuisi (mitybai, fiziniam aktyvumui ir t.t.); bei sveiko gyvenimo būdo pasirinkimui

(Graham ir kt, 2014; Fitzgerald, Fitzgerald, Aherne, 2012; Bauer ir kt., 2011; Kelly ir kt.,

2011; Williams ir kt., 2010).

Šis tyrimas atskleidė tėvų ir geriausio draugo/draugės paramos sąsajas su paauglių

dantų ir kūno higiena. Nepavyko rasti tyrimų, kurie atskleistų, kaip tėvų ir geriausio

draugo/draugės parama yra susijusi su paauglių higiena. Galima daryti prielaidą, kad tėvai,

besirūpindami savo vaikais, padeda, primena ir sudaro sąlygas rūpintis dantų ir kūno higiena:

lankytis pas odontologą, valytis dantis ir praustis. Geriausio draugo/draugės parama taip pat

gali teigiamai veikti paauglių higieną, kadangi draugystės santykiai tam tikra prasme veikia ir

formuoja įpročius, kurie yra perimami iš draugo. Paauglys nenori pasirodyti apsileidusiu ir

nepatraukliu, o geriausias draugas/draugė gali būti tam tikru stimulu elgtis taip, kaip priimtina

visuomenėje: rūpintis dantų ir kūno higiena.

Tyrimas atskleidė, kad vaikino/merginos parama buvo susijusi su paauglių saugos

diržo užsisegimu važiuojant automobiliu ir vaisių valgymu. Panašių moksliškai pagrįstų

išvadų nebuvo rasta. Reikėtų paminėti, kad tik trečdalis (n=92) šio tyrimo dalyvių turėjo

vaikiną/merginą. Dėl to galima daryti prielaidą, jog dėl mažo tiriamųjų skaičiaus duomenis

galima laikyti nevisiškai patikimais ir atspindinčiais realybę. Kita vertus, galima daryti

prielaidą, kad vaikino/merginos rūpestis galėjo pasireikšti per diržo užsisegimą ir vaisių

valgymą. Vaisiai galėjo būti dovanojami, valgomi kartu leidžiant laisvalaikį, pvz., ilsintis

mokyklos valgykloje per pertraukas ar kavinėje, ir pan. Kai kurie 11 ir 12 klasių moksleiviai

jau galėjo turėti teises ir naudotis automobiliu. Važiavimas automobiliu kartu su

vaikinu/mergina ir saugos diržo užsisegimas galėjo būti kaip atsargos ir rūpesčio kitu

požymis, bei nenoras būti nubaustiems policijos už saugos taisyklių laužymą.

Apibendrinimas. Analizuojant socialinės paramos sąsajas su paauglių sveikatai

palankiu elgesiu, buvo nustatyti sekantys reikšmingi ryšiai: mamos paramos sąsajos su

daržovių valgymu; tėvų ir bendraamžių paramos sąsajos su paauglių fiziniu aktyvumu ir

psichosocialiniais veiksniais; tėvų ir geriausio draugo/draugės paramos sąsajos su tiriamųjų

dantų ir kūno higiena, vaikino/merginos paramos sąsajos su saugos diržo užsisegimu

važiuojant automobiliu ir vaisių valgymu.




52

3.5. Sveikatai palankaus elgesio ir savęs vertinimo sąsajos

Analizuojant sveikatai palankaus elgesio ir savęs vertinimo sąsajas, iš pradžių buvo

analizuojamos sąsajos tarp paauglių savęs vertinimo balų vidurkio ir atskirų anketos klausimų

apie sveikatai palankų elgesį.

Analizei naudojant savęs vertinimo balų vidurkį, nebuvo rasta statistiškai reikšmingų

sąsajų su paauglių sveikatai palankiu elgesiu. Dėl to tolimesnėje analizėje buvo pasirinkti

atskiri anketos klausimai apie savęs vertinimą, kurie buvo naudojami ieškant sąsajų tarp

atskirų sveikatai palankaus elgesio klausimų.

Analizuojant sveikatai palankaus elgesio sąsajas su pozityviu paauglių atsakymu į

pateiktą teiginį „Apskritai aš esu patenkintas savimi“ nustatyta, kad savimi patenkintiems

paaugliams labiau pavyko įveikti stresą/įtampą (p<0,001), pozityviai mąstyti (p<0,001) ir jie

dažniau kreipėsi pagalbos į kitus, iškilus sunkumams (p<0,01) (27 lent.).

27 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Apskritai aš esu patenkintas savimi“ ir sveikatai

palankaus elgesio sąsajos

Elgesys

Yra

patenkintas

savimi

Nėra

patenkintas

savimi GS (95 proc. PI) p

n (proc.) n (proc.)


3,33 (1,90 – 5,90) 0,001 Pavyksta įveikti stresą 133 (63,0) 24 (33,8)

Nepavyksta įveikti stresą 78 (37,0) 47 (66,2)

Pozityviai mąsto

6,28 (3,50 – 11,30)

Mąsto pozityviai 153 (72,5) 21 (29,6) 0,001





Apskaičiuojant savimi patenkintų respondentų galimybių santykį elgtis palankiai

sveikatai, nustatyta, kad patenkinti savimi paaugliai turėjo apie šešis kartus daugiau galimybių

pozityviai mąstyti (GS=6,28), apie tris kartus daugiau galimybių įveikti stresą/įtampą

53

(GS=3,33) ir du kartus daugiau galimybių kreiptis pagalbos į kitus iškilus sunkumams

(GS=2,15).

28 lentelėje pateiktas paauglių atsakymo į teiginį „Aš jaučiu, kad turiu daug gerų

savybių“ ir sveikatai palankaus elgesio sąsajų skirstinys. Nustatyta, kad paaugliams, kurie

jaučia, jog turi daug gerų savybių, labiau pavyksta pozityviai mąstyti (p<0,001), kreiptis

pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,001) ir įveikti stresą/įtampą (p<0,01). Tyrimas

atskleidė, kad paaugliai, kurie jaučia, jog turi daug gerų savybių, turi tris su puse karto

daugiau galimybių pozityviai mąstyti (GS=3,62), apie tris kartus daugiau galimybių kreiptis

pagalbos į kitus iškilus sunkumams (GS=3,32) ir du su puse karto daugiau galimybių įveikti

stresą/įtampą (GS=2,66).

28 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių“ ir

sveikatai palankaus elgesio sąsajos

Elgesys

Jaučia, kad

turi daug

gerų

savybių

Nejaučia,

kad turi

daug gerų

savybių GS (95 proc. PI) p

n (proc.) n (proc.)




Pozityviai mąsto






29 lentelėje pateikti sveikatai palankaus elgesio sąsajų su paauglių atsakymu į

teiginį „Darbus aš galiu atlikti taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių“ rezultatai. Nustatyta,

kad paaugliai, kurie mano, jog gali atlikti darbus taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių,

dažniau kreipėsi pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,001), pozityviai mąstė (p<0,001),

dažniau įveikė stresą/įtampą (p<0,01) ir dažniau praleido laiką su draugais mažiausiai 1

k./sav. (p<0,05). Apskaičiuojant galimybių santykį, buvo nustatyta, kad paaugliai, manantys,

jog gali atlikti darbus taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių, turėjo 4,39 karto daugiau

54

galimybių kreiptis pagalbos į kitus iškilus sunkumams (GS=4,39), 3,72 karto daugiau

galimybių pozityviai mąstyti (GS=3,72), apie tris kartus didesnę galimybę įveikti

stresą/įtampą (GS=2,80) ir du su puse karto didesnę galimybę praleisti laiką su draugais

mažiausiai 1 k./sav. (GS=2,44).

29 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Darbus aš galiu atlikti taip pat gerai, kaip

dauguma kitų žmonių“ ir sveikatai palankaus elgesio sąsajos

Elgesys

Gali atlikti

darbus taip

pat gerai

kaip kiti

Negali atlikti

darbus taip

pat gerai kaip

kiti GS (95 proc. PI) p

n (proc.) n (proc.)




Pozityviai mąsto








mažiausiai 1 k./sav. 192 (76,2) 17 (56,7)


rečiau 60 (23,8) 13 (43,3)

30 lentelėje pateikti sveikatai palankaus elgesio sąsajų su paauglių atsakymu į teiginį

„Aš jaučiuosi vertingu žmogumi, bent jau tikrai neblogesniu už kitus“ rezultatai. Tyrimas

atskleidė, kad tiriamieji, kurie jautėsi vertingais žmonėmis, dažniau praleido laiką su draugais

mažiausiai 1 k./sav. (p<0,001), dažniau kreipėsi pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,001)

ir turėjo pozityvų mąstymą (p<0,001).

Apskaičiuojant galimybių santykį, buvo nustatyta, kad paaugliai, kurie jaučiasi

vertingais žmonėmis, turėjo 3,73 karto daugiau galimybių praleisti laiką su draugais

mažiausiai 1k./sav.(GS=3,73), tris su puse karto daugiau galimybių pozityviai mąstyti

55

(GS=3,53) ir kreiptis tris kartus daugiau galimybių kreiptis pagalbos į kitus iškilus

sunkumams (GS=3,34).

30 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Aš jaučiuosi vertingu žmogumi, bent jau tikrai

neblogesniu už kitus“ ir sveikatai palankaus elgesio sąsajos

Elgesys

Jaučiasi

vertingu

žmogumi

Nesijaučia

vertingu

žmogumi GS (95 proc. PI) p

n (proc.) n (proc.)

Pozityviai mąsto




3, 34 (1,60 – 7,00) 0,001 Kreipiasi į kitus 151 (61,6) 12 (32,4)




mažiausiai 1 k./sav. 191 (78,0) 18 (48,6)


rečiau 54 (22,0) 19 (51,4)

Analizuojant sveikatai palankaus elgesio sąsajas su tiriamųjų atsakymu į teiginį

„Mano požiūris į save yra teigiamas“, buvo nustatyta, kad paaugliams, turintiems teigiamą

požiūrį į save, labiau pavyko įveikti stresą/įtampą (p<0,001), pozityviai mąstyti (p<0,001), jie

dažniau kreipėsi pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,001), dažniau prausė visą kūną

(p<0,01), praleido laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05) ir užsiėmė fizine veikla

mažiausiai 30 min./d. (p<0,05) (31 lent.).

Apskaičiuojant turinčių teigiamą požiūrį į save paauglių galimybių santykį, nustatyta,

kad teigiamą požiūrį į save turintys paaugliai turėjo šešis kartus daugiau galimybių pozityviai

mąstyti (GS=6,20), tris su puse karto daugiau galimybių įveikti stresą/įtampą (GS=3,51), tris

kartus daugiau galimybių kreiptis pagalbos į kitus iškilus sunkumams (GS=3,09) ir kasdien

prausti visą kūną (GS=2,97); bei du kartus daugiau galimybių praleisti laiką su draugais

mažiausiai 1 k./sav. (GS=2,11) ir kasdien užsiimti fizine veikla (GS=1,99).

56

31 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Mano požiūris į save yra teigiamas“ ir sveikatai

palankaus elgesio sąsajos

Elgesys

Turi

teigiamą

požiūrį į

save

Neturi

teigiamo

požiūrio į

save GS (95 proc. PI) p

n (proc.) n (proc.)



Nepavyksta įveikti stresą 93 (39, 4) 32 (69,6)

Pozityviai mąsto








mažiausiai 1 k./sav. 181 (76,7) 28 (60,9)


rečiau 55 (23,3) 18 (39,1)

Kasdienė fizinė veikla mažiausiai 30 min./d.

1,99 (1,05 – 3,80) 0,032 Užsiima fizine veikla

mažiausiai 30 min./d. 143 (60,6) 20 (43,5)

Užsiima fizine veikla rečiau 93 (39,4) 26 (56,5)


2,97 (1,40 – 6,50) 0,004 Prausia kasdien 211 (89,4) 34 (73,9)

Prausia rečiau 25 (10,6) 12 (26,1)

Tyrimas atskleidė, kad beveik visi aukščiau analizuoti savęs vertinimo teiginiai turėjo

sąsajų su psichosocialiniais elgesio veiksniais: streso/įtampos įveikimu, pozityviu mąstymu

apie save ir supantį pasaulį, kreipimusi į kitus iškilus sunkumams ir laiko su draugais

praleidimu mažiausiai 1 k./sav.

Schraml ir kt. (2011), taip pat tyrinėjo ir nustatė savęs vertinimo sąsajas su psichine

paauglių sveikata. Jis teigia, kad paauglių savęs vertinimas turi didelę reikšmę streso ir

įtampos įveikimui. Moksnes ir Espnes (2013) nustatė paauglių savęs vertinimo sąsajas su

57

subjektyviu pasitenkinimu gyvenimu. Geriau save vertinančių tiriamųjų, pasitenkinimo

gyvenimu lygis buvo aukštesnis. Steiger ir kt. (2014) teigia, kad paauglių žemas savęs

vertinimas gali turėti neigiamą poveikį ne tik paauglystėje, tačiau ir suaugusiame amžiuje. Po

dvidešimt trijų metų trukusio tyrimo, autorius nustatė, kad paaugliams, nepakankamai gerai

save vertinusiems paauglystėje, labiau pasireiškė depresijos simptomai po dviejų dešimtmečių

(Steiger ir kt., 2014).

Įvairių autorių tyrimų rezultatai atskleidžia žemo savęs vertinimo sąsajas su sveikatai

žalingu elgesiu. Pasak Derdikman - Eiron ir kt., (2011), Guzman, Bosch, (2007), Moradi ir

Funderbunk (2006), paaugliai, turintys žemą savęs vertinimą, linkę į labiau žalingą sveikatai

elgesį, lyginant su gerai save vertinančiais bendraamžiais. Hargreaves ir kt. (2014) nustatė,

kad gerai save vertinantys paaugliai buvo labiau sveikesni, fiziškai aktyvesni ir sveikiau

maitinosi. Deja, šio tyrimo rezultatai neatskleidė savęs vertinimo sąsajų su paauglių su

didesniu fiziniu aktyvumu, sveikesne mityba, higiena ar sauga.

Apibendrinimas. Paauglių savęs vertinimas buvo susijęs su psichosocialiniais

veiksniais. Savęs vertinimo sąsajos su kitu analizuojamu elgesiu, pvz., mityba, higiena, sauga

ar fiziniu aktyvumu, nebuvo nustatytos.

58

IŠVADOS

1. Daugiau kaip pusės paauglių elgesys buvo palankus sveikatai: du trečdaliai bent vieną

kartą per dieną valgė vaisius ir daržoves, daugiau kaip pusė kasdien apie pusvalandį

buvo fiziškai aktyvūs, didžioji dalis tiriamųjų du kartus per dieną valėsi dantis ir pusė iš

jų reguliariai lankėsi pas odontologą profilaktinei apžiūrai. Analizuojant pagal lytį,

reikšmingai daugiau vaikinų buvo fiziškai aktyvesni, o merginų – labiau rūpinosi

burnos higiena ir buvo atsargesnės mezgant kontaktus su kitais žmonėmis. Daugiau kaip

pusė tiriamųjų nevartojo alkoholio ir vengė stovėti šalia rūkančiųjų, ketvirtadalis

nerūkė. Reikšmingai didesnė dalis vaikinų neturėjo žalingų įpročių, lyginant su

merginomis.

2. Daugiausiai paramos tiriamieji sulaukė iš tėvo. Analizuojant pagal lytį, vaikinai gavo

daugiau paramos iš šeimos, o merginos – iš bendraamžių.

3. Du trečdaliai tiriamųjų save vertino gerai. Tiriamųjų savęs vertinimas nepriklausė nuo

lyties.

4. Tėvų, ypač mamos, ir bendraamžių parama siejosi su paauglių sveikatai palankesniu

elgesiu – didesniu fiziniu aktyvumu, sveikesne mityba, geresne burnos higiena ir

geresniu psichosocialiniu funkcionavimu. Paauglių savęs vertinimas buvo susijęs tik su

geresniu psichosocialiniu funkcionavimu.

59

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Visuomenės sveikatos centrams:

1. Vykdyti sveikatos programas, nukreiptas į jaunų žmonių, ypač merginų, žalingų

įpročių prevenciją, akcentuojant sveikatai palankaus elgesio skatinimą.

2. Vykdyti sveikatos programas, nukreiptas į paauglių, ypač vaikinų, burnos higienos

įpročių formavimą ir profilaktiką.

3. Vykdyti sveikatos programas nukreiptas į merginų fizinio aktyvumo skatinimą,

sudarant sąlygas užsiimti įvairia ir merginoms patrauklia fizine veikla.

4. Organizuoti mokymus ir renginius, stiprinančius santykius tarp tėvų ir vaikų,

skatinančius bendravimą ir tarpusavio paramą.

5. Vykdyti sveikatos programas, skatinančias sveikatai palankų paauglių elgesį,

apimant daugelį sričių (mitybą, fizinį aktyvumą, higieną, tarpusavio santykius).

Švietimo įstaigų bendruomenėms:

1. Pasiūlyti mokiniams mokymosi įstaigoje kuo daugiau veiklos, susijusios su

sveikatai palankaus elgesio skatinimu (sveikatai palankų elgesį skatinantis

užimtumas pertraukų metu, nemokamos treniruotės ir kūno kultūros būreliai,

atitinkamos teminės pamokos).

2. Skatinti gerus tarpasmeninius santykius ir socialinį palaikymą bendruomenėje

įtraukiant mokytojus, tėvus, moksleivius, partnerius; organizuojant seminarus,

išvykas, šventes.

Švietimo sektoriui:

1. Švietimo įstaigose įsteigti etatą pamokoms sveikatinimo tematika.

60

LITERATŪRA

1. Arslan C. Anger, self-esteem, and perceived social support in adolescence, Social

Behavior and Personality: an international journal, 2009;37(4):555-564.

2. Asarnow LD, McGlinchey E, Harvey AG. The effects of bedtime and sleep duration

on academic and emotional outcomes in a nationally representative sample of

adolescents. J Adolesc Health 2014;54(3):350-6.

3. Banks DM, Weems CF. Family and peer social support and their links to

psychological distress among hurricane-exposed minority youth. Am J

Orthopsychiatry 2014;84(4):341-52.

4. Bauer K, Neumark-Sztainer D, Fulkerson J, Hannan P, Story M. Familial correlates

of adolescent girls’ physical activity, television use, dietary intake, weight, andbody

composition, International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity.

2011;8:25.

5. Beresnevičienė D, Andziulytė I. Paauglių savęs vertinimo ypatumai, Ugdymo

psichologija, 2004;11-12:125-133.

6. Bokhorst CL, Sumter SR, Westenberg PM. Social Support from Parents, Friends,

Classmates, and Teachers in Children and Adolescents Aged 9 to 18 Years: Who Is

Perceived as Most Supportive? Social Development 2010;19(2):417–426.

7. Bukšnytė – Marmienė L, Malinauskienė O. Vyresniųjų paauglių depresijos simptomų,

delinkventinio elgesio, savęs vertinimo ir šeimos aplinkos kintamųjų sąsajos.

Socialinis darbas 2014;13(1):76-86.

8. Cheng Y, Li X, Lou C, Sonenstein FL, Kalamar A, Jejeebhoy S, Delany-Moretlwe S,

Brahmbhatt H, Olumide AO, Ojengbede O. The association between social support

and mental health among vulnerable adolescents in five cities: findings from the study

of the well-being of adolescents in vulnerable environments. Journal of Adolescent

Health 2014;55(6): S31–S38.

9. Constitution of the WHO: 15 September 2005. [žiūrėta 2014.06.20] Prieiga per

internetą:http://apps.who.int/gb/bd/PDF/bd47/EN/constitution-en.pdf?ua=1

10. Černius V. Mokytojo pagalbininkas. Vilnius: Mintis; 1992.

11. Demaray MK, Malecki CK. Importance ratings of socially supportive behaviors by

children and adolescents, School Psychology Review, 2003; 32(1):108–131.

12. Derdikman-Eiron R, Indredavik MS, Bratberg GH, Taraldsen G, Bakken IJ, Colton M.

Gender differences in subjective well-being, self-esteem and psychosocial functioning

61

in adolescents with symptoms of anxiety and depression: findings from the Nord-

Trøndelag Health Study, Scand J Psychol 2011;52(3):261-7.

13. DiClemente RJ, Crosby RA, Kegle M, Emerging Theories in Health Promotion

Practice and Research, 2nd Edition. San-Francisco: Jossey-Bass; 2009.

14. Dollete M, Steese S, Philips W, Matthews G. Understanding girls’ circle as an

intervention on perceived social support, body image, self-efficacy, locus of control

and self-esteem. Girls’ Circle Association: A Project of The Tides Center.

Adolescence 2006;41(161):55-74.

15. Donnellan MB, Trzesniewski KH, Robins RW, Moffitt TE, Caspi A.Low self-esteem

is related to aggression, antisocial behavior, and delinquency, Psychol Sci,

2005;16(4):328-35.

16. Drungilienė D, Kvyklienė S, Mockienė V, Darginavičienė R. Burnos higiena ir

ėduonies paplitimas tarp 12-15 metų moksleivių. Visuomenės sveikata 2011;21(7):70-

74.

17. Dumont M, Provost AM. Resilience in adolescents: Protective role of social support,

coping strategies, self-esteem, and social activities on experience of stress and

depression. Journal of Youth and Adolescence, 1999;20(3):343.

18. Eaton DK, Kann L, Kinchen S, Shanklin S, Flint KH, Hawkins J, Harris WA, ir kt.,

Youth risk behavior surveillance - United States, MMWR Surveill Summ.

2014;63(4):1-168.

19. Erentaitė R, Malinauskienė O. Moteriškumo ideologijos sąsajos su paauglių merginų

depresiškumu, savęs vertinimu ir subjektyviu pasitenkinimu gyvenimu, International

Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach, 2012;11:4974.

20. Ethier KA, Kershaw TS, Lewis JB, Milan S, Niccolai LM, Ickovics JR. Self-esteem,

emotional distress and sexual behavior among adolescent females: inter-relationships

and temporal effects, J Adolesc Health. 2006;38(3):268-74.

21. Fitzgerald A, Fitzgerald N, Aherne C. Do peers matter? A review of peer and/or

friends’ influence on physical activity among American adolescents. Journal of

Adolescence 2012;35(4): 941–958.

22. Furman W, Buhrmester D. Age and sex differences in perceptions of networks of

personal relationships. ChildDevelopment, 1992;63:103–115.

23. Gailienė D, Bulotaitė L, Sturlienė M, Aš myliu kiekvieną vaiką. Apie vaikų

psichologinio atsparumo ugdymą.Vilnius: Valstybinis leidybos centras; 1996.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24918634





http://www.sciencedirect.com/science/journal/01401971


62

24. Gedutienė R, Šimulionienė R, Čepienė R, Rugevičius M. Patyčios elektroninėje

erdvėje: jaunesniojo amžiaus paauglių patirtis. Tiltai 2012;1(58):133–148.

25. Gintalaitė D, Vaitkevičius R, Pilkauskienė I. Paauglių alkoholio ir kitų narkotikų

vartojimo rizikingumo ir asmens, bendraamžių bei šeimos lygmens rizikos ir

apsauginių veiksnių ryšys, remiantis socialinio vystymosi modeliu. Visuomenės

sveikata 2013;1(60):30-41.

26. Goštautas A, Žekas R, Dilys L, Goštautaitė - Midttun N. Mokinių rūkymo ir su juo

susijusio elgesio kitimai Kauno rajone 2005-2012 metais, Visuomenės sveikata,

2013;23(5):5-11.

27. Graham DJ, Bauer KW, Friend S, Barr-Anderson DJ, Nuemark-Sztainer D. Personal,

Behavioral, and Socioenvironmental Correlates of Physical Activity Among

Adolescent Girls: Cross-Sectional and Longitudinal Associations. J Phys Act Health

2014;11(1): 51–61.

28. Granich J, Rosenberg M, Knuiman M, Timperio A. Understanding children‟s

sedentary behaviour: a qualitative study of the family home environment. Health

Education Research 2010;25(2):199-210.

29. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas: Šviesa;1990.

30. Guzman MR, Bosch KR. High - risk behavior among youth. NebGuide; 2007.

31. Hallal PC, Andersen LB, , Guthold R, Haskell W, Ekelund U. Global physical activity

levels: surveillance progress, pitfalls, and prospects. The Lancet 2012;380(9838):

247–257.

32. Hargreaves D, McVey D, Nairn A, Viner RM. Relative importance of individual and

social factors in improving adolescent health. Perspectives in Public Health

2014;133(2):122-131.

33. Harter, S. The construction of the self. New York: Guilford; 1999.

34. Išganaitytė G. Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio atsparumo ir

apsauginių veiksnių sąsajos su sveikatai palankiu elgesiu, Jaunųjų mokslininkų

psichologų darbai 2012;1:113-120.

35. Yarcheski A, Mahon NE, Yarcheski TJ. Social support and well-being in early

adolescents: the role of mediating variables, Clin Nurs Res., 2001;10(2):163-81.

36. Yarcheski TJ, Mahon NE, Yarcheski A. Social support, self-esteem, and positive

health practices of early adolescents, Psychol Rep. 2003;92(1):99-103.






http://rsh.sagepub.com/search?author1=Dougal+S+Hargreaves&sortspec=date&submit=Submit

http://rsh.sagepub.com/search?author1=Dominic+McVey&sortspec=date&submit=Submit

http://rsh.sagepub.com/search?author1=Agnes+Nairn&sortspec=date&submit=Submit



63

37. Yu R, Wang Z, Qian F, Jang KL, Livesley WJ, Paris J ir kt. Perceived parenting styles

and disordered personality traits in adolescent and adult students and in personality

disorder patients. Social Behavior and Personality, 2007;35(5):587–598.

38. Jonynienė J, Šinkariova L. Paauglio besiformuojančio asmenybės stiliaus reikšmė

subjektyviai jo patariamai bendravimo su tėvais kokybei, Tarptautinis psichologijos

žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2010;7:59–83.

39. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas, 1993.

40. Jusienė R. Sunkūs paaugliai arba kodėl paaugliai elgiasi agresyviai? Nepilnamečių

justicija Lietuvoje: teorija ir praktika. Metodinis leidinys. Vilnius: NPLC; 2007. p.

113–124.

41. Kalėdienė R, Petrauskienė J, Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo

teorija ir praktika. Kaunas: Šviesa; 1999.

42. Kasl S, Cobb MB. Health Behavior, Illness Behavior and Sick Role behavior.

Archives of Environmental Health: An International Journal 1966;12(2).

43. Kavas AB. Self-esteem and health – risk behaviours among turkish late adolescents,

Adolescence 2009;44(173):187-198.

44. Kelly S, Melnyk B, Jacobson D, O'Haver J. Correlates Among Healthy Lifestyle

Cognitive Beliefs, Healthy Lifestyle Choices, Social Support, and Healthy Behaviors

in Adolescents: Implications for Behavioral Change Strategies and Future Research,J

Pediatr Health Care 2011;25(4):216-23.

45. Kepalaitė A. Vyresniųjų paauglių savęs vertinimo ir nerimo pokyčiai, taikant

psichologinį poveikį. Specialusis ugdymas. 2011;2(25):8-15.

46. Kim YH. Korean adolescents' smoking behavior and its correlation with psychological

variables. Addict Behav 2005;30(2):343-50.

47. Krueqer RF, Tacket JL. Personalyti and Psychopatalogy: Working toward the bigger

picture, Journal of Personality Disorders 2003;17:109-128.

48. Lakey B, Orehek E. Relational regulation theory: A new approach to explain the link

between perceived social support and mental health, Psychological Review

2011;118(3):482-495.

49. Lee H, Fawcett J, Yang JH. Correlates of Hepatitis B Virus Health-Related Behaviors

of Korean Americans: A Situation-Specific Nursing Theory. Journal of Nursing

Scholarship 2012;44:315-322.

50. Legkauskas V. Savimonė. Vilnius: Vaga; 2009.

javascript:void(0);

javascript:void(0);

javascript:void(0);

javascript:void(0);



64

51. Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas: Kauno technologijos universiteto

leidykla; 2003.

52. Leliūgienė I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas; 2002.

53. Lenhart CM, Hanlon A, Kang Y, Daly BP, Brown MD, Patterson F. Gender Disparity

in Structured Physical Activity and Overall Activity Level in Adolescence: Evaluation

of Youth Risk Behavior Surveillance Data. ISRN Public Health 2012;2012:1.

54. Ling J, Robbins LB, Resnicow K, Bakhoya M.Social Support and Peer Norms Scales

for Physical Activity in Adolescents. American Journal of Health Behavior

2014;38(6):881-889.

55. Lyubomirsky S, Tkach C, Dimatteo MR. What are the differencies between happiness

and self–esteem? Social Indicators Research, 2006;78:363–404.

56. Malinauskienė D. Vaiko teisių apsauga, Vaikų smurtinį elgesį mokykloje skatinantys

veiksniai, Socialinis darbas, 2011;10(2):229-240.

57. Malinauskienė O, Žukauskienė R. Paauglių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajos ir

pokyčiai per trejus metus: amžiaus ir lyties ypatumai, Psichologija, 2007;35:19-31.

58. Mazzaferro KE, Murray PJ, Ness RB, Bass DC, Tyus N, Cook RL.Depression, stress,

and social support as predictors of high-risk sexual behaviors and STIs in young

women, J Adolesc Health 2006;39(4):601-3.

59. McEachan R, Connerb M, Taylorb NJ, Lawtonb RJ. Prospective prediction of health-

related behaviours with the Theory of Planned Behaviour: a meta-analysis. Health

Psychology Review 2011:5(2):97-144.

60. McNeely C, Falci C. School Connectedness and the Transition Into and Out of Health-

Risk Behavior Among Adolescents: A Comparison of Social Belonging and Teacher

Support, Journal of School Health 2004;74(7):284-292.

61. Miller NL, Tvaryanas AP, Shattuck LG. Accommodating Adolescent Sleep-Wake

Patterns: The Effects of Shifting the Timing of Sleep on Training Effectiveness. Sleep

2012;35(8): 1123–1136.

62. Myers, DG. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2000.

63. Moksnes UK, Espnes GA. Self-esteem and life satisfaction in adolescents—gender

and age as potential moderators. Qual Life Res 2013;22(10):2921-2928.

64. Moradi B, Funderbunk JR. Roles of perceived sexist events and perceived social

support in the mental health of women seeking counseling. Journal of Counseling

Psychology 2006;53(4):464-473.



65

65. Odonnell M. Health-Promotion Behaviors That Promote Self-Healing. The Yournal of

alternative and complementary medicine 2004;10:49-60.

66. Petrulytė A. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Vilnius: Presvika, 2003, ISBN

9955-567-16-3, p. 80.

67. Proškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas: metodinė priemonė. Vilnius, 2004. p.48

68. Ramanauskienė R, Valantinas A, Endriulaitienė A. Paauglių savęs vertinimo bei

santykių su bendraamžiais ir tėvais sąveikos ypatumai. Mokslo darbai. Pedagogika.

VDU. 2003. p. 91-96.

69. Rigby K. Effects of peer victimization in schools and perceived social support on

adolescent well-being, Journal of Adolescence, 2000;23(1):57–68.

70. Rosenberg M. Society and the adolescent self-image. Princeton;1965.

71. Schraml K, Perski A, Grossi G, Simonsson-Sarnecki M. Stress symptoms among

adolescents: The role of subjective psychosocial conditions, lifestyle, and self-esteem.

Journal of Adolescence 2011;34(5):987–99.

72. Segrin C. Age moderates the relationship between social support and psychosocial

problems. HumanCommunicationResearch 2003;29(3):317-342.

73. Shannon CS. Parents messages about the role of extracurricular and unstructured

leisure activities: adolescents perceptions. Joumal of leisure research 2006;38(3):398-

420.

74. Shokrvash B, Majlessi F, Montazeri A, Nedjat S, Shojaeezadeh D, Rahimi A,

Djazayeri A, Saghafi-Asl M. Fruit and Vegetables Consumption among Adolescents:

A Study from a Developing Country. World Applied Sciences Journal 2013;

21(10),1502.

75. Siyez, DM. Adolescent Self-Esteem, Problem Behaviors, and Perceived Social

Support in Turkey, Social Behavior and Personality: an international journal

2008;36(7).

76. Skerytė- Kazlauskienė M, Barkauskienė R, Povilaitis R. Paauglių, turinčių mokymosi

sutrikimų, savęs vertinimas: ar svarbi patyčių patirtis? Tiltai 2012;3(60):99-110

77. Somers C, Ali W. The Role of Parents in Early Adolescent, Sexual Risk-Taking

Behavior, The Open Psychology Journal 2011;4:88-95.

78. South SC, Krueger RF, Johnson W, Iacono W. Adolescent Personality Moderates

Genetic and Environmental Infuences on Relationships With Parents. Journal of

Personality and Social Psychology 2008:94(5):899–912.


http://www.sciencedirect.com/science/journal/01401971/23/1






66

79. Steiger AE, Allemand M, Robins RW, Fend HA. Low and decreasing self-esteem

during adolescence predict adult depression two decades later. Journal of Personality

and Social Psychology 2014;106(2):325-338.

80. Sturlienė N. Paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa „Tiltai“. Arx Baltica;

2007.

81. Sutton S, Baum A, Johnston M. Determinants of Health-Realted Behaviours:

Theoretical and Methodological Issues. The Sage Handbook of Health Psychology.

SAGE Publications Ltd; 2004.

82. Širvytė D, Zaborskis A. Paauglių sveikatai žalinga elgsena ir jų bendravimas su tėvais.

Kurio iš tėvų vaidmuo svarbesnis? Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2011;

15(3):176-184.

83. Tam CL, Lee TH, Har WM, Pook WL. Perceived Social Support and Self-Esteem

towards Gender Roles: Contributing Factors in Adolescents, Asian Social Science,

2011;7(8):49-58.

84. Torres R, Fernández F, Maceira D. Self-esteem and value of health as correlates of

adolescent health behavior, Adolescence 1995;30(118):403-12.

85. Trzesniewski KH, Donnellan MB, Moffitt TE, Robins RW, Poulton R, Caspi A. Low

self-esteem during adolescence predicts poor health, criminal behavior, and limited

economic prospects during adulthood, Dev Psychol. 2006;42(2):381-90.

86. Umbrasienė N, Narkauskaitė L. Psichosocialiniai veiksniai lemiantys vaikų rizikingą

elgesį, Visuomenės sveikata 2010;3(50),24-29.

87. Vaičekauskaitė R. Šeimos, auginančios neįgalų vaiką, socialinio palaikymo poreikiai,

Geriausi Kauno kolegijos studentų tiriamieji/kūrybiniai darbai, 2012;4(1).

88. Vaitkevičius R, Saudargienė A. Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose.

Kaunas: VDU leidykla; 2006.

89. Wakefield A, Loken B, Hornik R. Use of mass media campaigns to change health

behaviour, The Lancet 2010;376(9748):1261–1271.

90. Williams J, Agate S, Cason K, Griffin S. Predictors of Social Support for Healthy

Nutrition Behaviors Among African American Adolescents, The Forum for Family

and Consumer Issues 2010;15(1).

91. World Health Organization. Global Recommendations on Physical Activity for

Health, 2010. 17-29.

92. Zaborskis A, Raskilas A. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1944 – 2010

metais. Visuomenės sveikata 2011;3(54):78–86.



http://www.thelancet.com/journals/lancet/issue/vol376no9748/PIIS0140-6736(10)X6150-5

67

93. Žagminas K, Šurkienė G, Stukas R, Vadeikienė G, Nariūnas G, Šilys A. Sveikatos

rizikos veiksnių paplitimas tarp Vilniaus miesto vidurinių mokyklų 9- 12 klasių

mokinių,Medicinos teorija ir praktika 2009;15(1)45–52.

94. Žardeckaitė - Matulaitienė K. Psichologinių veiksnių sąsajos su rūkymu ankstyvojoje

paauglystėje. Psichologijos tyrimai Lietuvoje: vieta pasaulyje ir ateities vizija. Vilnius:

VU; 2007.

95. Žemaitienė N, Jaruševičienė L. Moksleivių savižudybės. Rizikos veiksniai ir pagalbos

principai. Kaunas: Kauno Jaunimo sveikatos centras; 2000.

96. Žukauskienė R, Malinauskienė O. Skirtumai tarp lyčių, prognozuojant elgesio ir

emocinius sunkumus paauglystėje pagal asmenybės bruožus ir tėvų auklėjimo stilių.

Psichologija, 2008.;38, 63–83.

97. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius: Margi raštai; 2002.

68

PRIEDAI

1 priedas. Lietuvos bioetikos komiteto leidimo atlikti tyrimą kopija.

2 priedas. Tiriamųjų apklausos anketa.

paaugliŲ sveikatai palankaus elgesio sĄsajos su … · 2 santrauka visuomenės sveikata (vaikų...

Documents