pabĖgĖliŲperkĖlimoteisiniaiaspektaiir esvalstybiŲ(ne ...€¦ ·...
TRANSCRIPT
PABĖGĖLIŲ PERKĖLIMO TEISINIAI ASPEKTAI IR ES VALSTYBIŲ (NE) PASITEISINUSI PRAKTIKA
dr. Lyra Jakulevičienė
„Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, integracijos iššūkiai Europos
pabėgėlių (migrantų) krizės kontekste“
1
Trys klausimai:
Kokie iššūkiai kyla pabėgėlių perkėlimo procese?
Kokia ES valstybių pa:r:s (ne) pasiteisino?
Kokie :kė:ni iššūkiai Lietuvai? 2
14 ES valstybių narių vykdo perkėlimo (reseKlement), relokacijos programas: Danija, Suomija, Nyderlandai, Švedija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Vokie:ja, Vengrija, Airija, Ispanija, Jung:nė Karalystė, Portugalija and Rumunija.
BET: Bendras ES indėlis į pasaulinę perkėlimo prak:ką yra mažiau nei 10 proc.
nuo 2005 m. iš Maltos į kt. valstybes nares perkel: Qk 692 asmenys.
3
Europos paQrQs perkeliant pabėgėlius
Pabėgėlių perkėlimo procesas: 3 etapai
Pasirengimas perkėlimui pirmo prieglobsčio šalyje
Iden:fikavimas ir atranka
Sprendimo priėmimas
Pasirengimas kelionei ir jos organizavimas
Sveikatos pa:krinimas, kultūrinis
orientavimas
Pagalba kelionės metu,
informavimas prieš skrydį
Priėmimas ir integracija perkėlimo
(prieglobsčio) valstybėje
Pirminis priėmimas (pasi:kimas,
ver:mas, skubūs poreikiai, bazinė
info, t.t.)
Integracija savivaldybėse
4
Pagrindiniai iššūkiai perkėlimo procese (1) I ETAPAS: PASIRENGIMAS PIRMOJO PRIEGLOBSČIO ŠALYJE • Jei perkeliama nedaug asmenų, iden:fikavimoir atrankos procesas gali bū: brangus, todėl verta iden:fikuo: per JTVPK;
• Valstybės linkusios taikyQ specialius reikalavimus, tačiau jie pasižymi subjektyvumu, pvz., integracijos perspektyvų iš anksto nustatyQ objektyviai nėra įmanoma;
• Piknaudžiavimo prevencija (kai kurios valstybės pageidauja susi:k: su asmeniu, kuris bus perkeliamas, dar iki perkėlimo vykdymo).
5
I etapas: Nepasiteisinusi praktika
• Neigiamai ver:nama atrankos procese papildomi integracijos ar diskriminaciniai atrankos kriterijai (pvz., šeimos dydis, amžius, sveikatos būklė, religija ar etninė kilmė). Kelios ES valstybės naudoja papildomus integracijos kriterijus: Čekija, Nyderlandai, Suomija, Prancūzija, Danija, Vokie:ja, Slovėnija.
6
Pvz., Danijos teisės aktai numato integracijos kriterijus: kalbiniai gebėjimai, išsilavinimas, darbo pa=r=s, šeimyninė padė=s, ryšiai, amžius, motyvacija. 2008 m. Vokie=ja su=ko perkel= =k krikščionis Irako pabėgėlius, i=n kri=kuota, pozicija pakeista.
Pagrindiniai iššūkiai perkėlimo procese (2) II ETAPAS: PASIRENGIMAS KELIONEI IR JOS ORGANIZAVIMAS
• Pabėgėliai gali bū: anksčiau nekeliavę, reikia papildomos informacijos ir pagalbos;
• Pačioms valstybėms gali bū: brangu atlik: medicininius pa:krinimus/ves: orientacijos programas prieš išvykimą;
• Geriausia, kad tos pačios organizacijos, kurios vykdo orientaciją prieš išvykimą, dirbtų su į perkėlimo valstybę atvykusiais pabėgėliais, tai palengvintų pabėgėlio ilgalaikę integraciją perkėlimo valstybėje;
• Savivaldybių ir kt. valstybės ins:tucijų įtraukimas į pagalbos teikimą iki atvykimo, nuo to labai priklauso integracijos sėkmė po atvykimo į perkėlimo šalį.
7
II etapas: Geroji praktika Vykdant relokaciją ES pagal EUREMA projektus, kultūrinio orientavimo sesijas, medicininius pa:krinimus ir kelionės organizavimą vykdė TMO. Perkėlimo valstybės: • teikė detalią ir naujausią informaciją apie priimančią šalį; • pildė klausimyną, kuriame pateikta informacija buvo naudojama informacinių sesijų metu;
• Kai kurios šalys nurodė informaciją apie pabėgėlių teises ir pareigas, informaciją apie šalį, kultūrą, gyvenimo ir priėmimo sąlygas, procedūrinius aspektus, teisinio statuso ir integracijos galimybes.
8
II etapas: Kultūrinis orientavimas: Nyderlandų geroji praktika
• Kursus organizuoja Nyderlandų prieglobsčio prašytojų priėmimo agentūra (Centraal Orgaan opvang asielzoekers). Trys mokymo dalys, kiekviena -‐ 3,5 dienos.
• Kursų turinys: pagrindiniai olandų kalbos įgūdžiai; informacija apie olandų visuomenę, informacija apie savivaldybę, į kurią asmuo vyksta, bei apie būsimą apgyvendinimą.
• Pabėgėliams, atrink:ems pagal asmens bylas, kursus organizuoja TMO projektų pagrindu, trunka 4 dienas. Kursų metu renkama socialinė informacija (pvz., išsilavinimas, asmens lūkesčiai, kalbiniai gebėjimai ir kt.), kuri perduodama savivaldybei dar prieš asmeniui atvykstant.
9
II etapas: nepasiteisinusi praktika – kultūrinio orientavimo stoka
Airija, Italija, Vengrija, Lenkija ir kt. valstybės, kursus organizuoja ne visais atvejais.
10
Pvz. 2009 m. vykęs pabėgėlių perkėlimas į Rumuniją baigėsi nesėkmingai, nes perkelQ asmenys iškart išvyko. 38 perkeltų asmenų grupė buvo nepatenkinta savo padėQmi Rumunijoje, lyginant su tuo, kaip jie gyveno Malaizijoje, kur turėjo darbus ir gerą darbo užmokese. Asmenys teigė, kad jiems buvo pateikta klaidinga informacija apie jų naujus namus Rumunijoje.
Pagrindiniai iššūkiai perkėlimo procese (3) III ETAPAS: PRIĖMIMAS IR INTEGRACIJA PERKĖLIMO VALSTYBĖJE • pabėgėlio lūkesčių nepasiteisinimas; • bendravimo problemos, jei pabėgėlis nekalba paplitusia kalba, retos kalbos vertėjų suradimo problema;
• integraciją organizuojančių subjektų tarpusavio veiksmų koordinavimas, ypač valstybės ins:tucijų ir NVO vaidmenų aiškus atskyrimas;
• vietos bendruomenės palankumo už:krinimas, nes nuo aplinkos labai priklausys perkelto pabėgėlio integracijos sėkmė.
11
III etapas: Nuo atvykimo iki perkėlimo į savivaldybę
• Kai kuriose šalyse priėmimo etapas yra labai trumpas, po kelių dienų pabėgėlis apgyvendinamas bendruomenėje, kurioje jis nuolatos gyvens (Norvegija, Švedija), toks priėmimas vadinamas :esioginiu.
• Tačiau kai kurios Europos šalys pirmiausia apgyvendina perkeltus pabėgėlius priėmimo centruose (vadinamasis centralizuotas priėmimas, pvz. Čekija).
12
III etapas: Informavimas atvykus
Tik atvykus į prieglobsčio šalį aktualus supažindinimas su bazine pažin:ne informacija (bankų sistema, registracija valstybės programose, pvz., sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo, būsto, patekimo į švie:mo ir mokslo įstaigas ir pan.
13
Pvz., Danijoje keturios savivaldybės pradėjo programą, kur tokį pirminį orientavimą vykdo buvę pabėgėliai), jei pabėgėliai apgyvendinami centralizuotai, toks supažindinimas apima supažindinimą su centro teikiamomis paslaugomis ir jame veikiančiomis organizacijomis. Tiesioginio priėmimo atveju orientavimas apima supažindinimą su gyvenamąja vieta, jos apylinkėmis, bei organizacijomis, į kurias pabėgėlis gali kreipQs pagalbos ir paramos.
III etapas: Pasiteisinusi Švedijos praktika
Priėmimo programa remiasi savanorišku savivaldybių dalyvavimu, skiriamas finansavimas. Oro uoste pasi:nka Švedijos migracijos tarnybos ir savivaldybės personalas, :esiai vyksta į priimančią savivaldybę. Dalyvauja savanoriai ir pabėgėlių bendruomenės nariai, kurie gali susikalbė: sava kalba. Islandijoje dalyvauja savanoriai ir pabėgėlių bendruomenės nariai, Ispanijoje pasi@nka JTVPK, vyriausybės ir NVO atstovai Savivaldybėje -‐ individuali įvadinė programa, sudaroma bendradarbiaujant su perkeltu asmeniu, vie:niu įdarbinimo biuru ir kt. subjektais. Apima: piniginė parama, kalbos mokymai, darbo paieškos pagalba. Trukmė – apie 2 m., kartais iki 3 m. Teikiamos paskolos namų baldams ir įrangai. Kalbos kursai visiems, vaikams – ir gimtosios kalbos kursai.
14
.
III etapas: Jungtinės Karalystės praktika
• Išanks:niai susitarimai su vie:nės valdžios ins:tucijomis. Priėmime ir integracijos pagalbos teikime dalyvauja vietos valdžios ins:tucijos ir trys pagrindinės NVO.
• Pasi:nka vienos iš NVO, teikiančių perkel:ems asmenims pagalbą, komanda. Paprastai trys darbuotojai ir du vertėjai.
• Trumpa informacija, pristatoma komanda, tolimesni žingsniai, parama. Apgyvendinimo vietoje saugos instruktažas.
• 12 mėn. integracija: apgyvendinimas, sveikatos priežiūra, kalbos mokymas, socialinio darbuotojo paslaugos. Paskiriamas socialinis darbuotojas iš NVO, koordinuoja teikiamą paramą, padeda įver:n: poreikius, rizikas, atei:es :kslus bei remian:s pagrįstais lūkesčiais sudary: planus. Padeda įstaigose. 15
III etapas: Airijos praktika
• Atvykę perkeliami asmenys yra pasi:nkami oro uoste ir nuvežami į priėmimo centą, kur gyvena 8 savaites.
• Priėmimo centruose jiems yra teikiami kultūrinio orientavimo ir kalbos kursai. Tai turi padė: pasiruoš: asmenims savarankiškam gyvenimui bendruomenėje. Vėliau asmenys yra apgyvendinami individualiuose namuose. (pvz. Pvz., Danijoje keturios savivaldybės pradėjo programą, kur tokį pirminį orientavimą vykdo buvę pabėgėliai).
• Integracija apie 18 mėn., koordinuoja vietos valdžia, iden:fikuoja ir suburia visus subjektus. Tarpžinybinę perkėlimo iniciatyvinę grupę sudaro pagrindiniai paslaugų teikėjai.
16
III etapas: Čekijos praktika
• Atvyksta lydimi TMO ar kt. organizuojančios organizacijos ir asmens, atsakingo už integraciją, padeda praei: visas procedūras;
• Vyksta į prieglobsčio integracijos centrą; • Ne visuomet oro uoste už:krinamos vertėjo paslaugos (neigiama prak:ka);
• Gali bū: apgyvendinami integracijos centruose iki 6 mėn. (neigiama prak:ka);
• Paslaugos centre: čekų kalbos pamokos (400 val.), socialinės-‐kultūrinės integracijos kursai, apima: sveikatos apsaugą, švie:mą, finansus, įdarbinimą, kultūrinius ir socialinius įpročius. 17
III etapas: Nepasiteisinusi Vokietijos praktika
• Nėra suteikiamas pabėgėlio, o :k laikino gyventojo statusas, teisių ir garan:jų apim:s siauresnė nei pabėgėlių.
• Leidimas galioja 3 metus, ribojama galimybė pasirink: gyvenamąją vietą, jei asmuo nori gau: socialinę paramą.
18
Neigiama paQrQs perkėlus irakiečius iš paskirsčius juos po žemes atskiriant nuo šeimos ir religinių bendruomenių, apgyvendinQ kaimo vietovėse, kur nebuvo integracijos infrastruktūros, todėl nebuvo teikiamas konsultavimas, integracijos kursai, mokymai ir nebuvo galimybės bendrauQ su arabų kalba kalbančiais asmenimis.
ES patirtis: teisinis perkėlimo pagrindas
Švedija: Perkėlimo nuostatos yra Užsieniečių akte (Utlänningslagen), kuris yra poįstatyminio lygmens teisės aktas. JungQnė Karalystė: Teisinis perkėlimo pagrindas Pilietybės, imigracijos ir prieglobsčio akte (Na@onality, Immigra@on and Asylum Act). Airija: Perkeliamų asmenų statusą, jiems suteikiamas teises, kelionės dokumento išdavimo tvarką reglamentuoja Pabėgėlių įstatymas (Refugee Act). Čekija: 2008 m. Vyriausybės rezoliucija dėl Nacionalinės perkėlimo programos koncepcijos (įtvir:no perkėlimo vykdymo pagrindą, apibrėžė perkėlimo procedūrą ir nustatė a::nkamų subjektų vaidmenį perkėlimo procese)
19
ES patirtis: atrankos kriterijai
Švedija: a::k:s 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso arba papildomos apsaugos kriterijams. Jokie papildomi atrankos kriterijai nėra taikomi; JungQnė Karalystė: a::k:s 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso kriterijams; spec. programose – turė: ir šeimos ryšių; Airija: asmenys gali bū: perkel:, net jei jie ir nea::nka 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso apibrėžimo. Atrenkant ver:nama, ar asmeniui yra reikalingas perkėlimas bei, ar kitos įmanomos galimybės buvo išnaudotos. Čekija: pabėgėlio sąvoką a::nkantys; kt. kriterijai: humanitarinėmis aplinkybės; užsienio poli:kos, humanitarinės pagalbos, migracijos poli:kos prioritetai, noras integruo:s ir pan.
20
ES patirtis: suteikiamas statusas
Švedija: jau atvykus būna suteiktas leidimas nuolat gyven: (pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusas); JK: pabėgėlio statusas ir neribotas leidimas pasilik: (Indefinite leave to remain), kuris ki:ems pabėgėliams, pateikusiems prieglobsčio prašymą JK teritorijoje, yra suteikiamas :k po 5 metų. Airija: programos pabėgėlių (programme refugee) statusas, bet teisės, kaip gavusių pabėgėlio statusą. Čekija: atvyksta su prieglobsčio prašytojo statusu, po 3-‐4 sav. prieglobsčio statusas (prak:ka kri:kuo:na)
21
PadėQs Lietuvoje: bendras pasirengimas vykdyQ perkėlimą
o Pa:r:s :k su relokacijos projektais, ;
o , :ek esminiai, :ek ir kai kurie įgyvendinimo klausimai nereglamentuo:;
o (51 proc. gyventojų pritaria perkėlimui);
o Integracijos galimybės egzistuoja, tačiau ir Lietuvoje prieglobsk gavę asmenys
(įsidarbinimas, būstas, kalbos mokymasis ir kt.). 22
Teisiniai iššūkiai Lietuvoje: bendri
• Pabėgėlių perkėlimo/relokacijos reglamentavimas (iden:fikavimą, atranka ir sprendimų dėl perkėlimo priėmimas, prioritetai bei pabėgėlių grupės);
• Pagrindiniai teisės aktai taikomi prašymą pateikusiems Lietuvoje (UTPĮ 2 (20) str., 67 str. 1 d. ir 2 d.);
• Įtvir:n: bendradarbiavimo su JTVPK teisinius pagrindus (UTPĮ 91 str. 1 d.);
• Leidimas gyven: :k, jei apsauga buvo suteikta UTPĮ nustatyta tvarka; leidimai įforminami :k tuomet, kai asmuo Lietuvoje, sąlyga dėl galiojančio kelionės dokumento, kelionės dokumento gavimui reikia bū: fak:škai LT-‐je; rinkliavos už dokumentų išdavimą.
• Vizų išdavimas: reikalavimas dėl dokumentų pateikimo asmeniškai, teisėtas buvimas valstybėje, kelionės dokumentas, sveikatos draudimas.
23
Pasirengimo integracijai iššūkiai Lietuvoje
Pasirengimas asmenų įtraukimui į socialinės integracijos programą apima mažiausiai du veiksmus: 1. bū:na už:krin:, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai
dėl integracijos būtų pakeis: taip, kad sudarytų teisinius pagrindus šiems asmenims dalyvau: programoje;
2. bū:na už:krin:, kad integruojant perkeliamus asmenis į socialinės integracijos programą būtų išvengta ir (arba) būtų sprendžiamos dabar:nės problemos, su kuriomis susiduria prieglobsk gavę asmenys. 24
Priėmimas ir integracija Lietuvoje: teisiniai aspektai
• Integracijos tvarka – :k užsieniečiams, gavusiems prieglobsk pagal UTPĮ;
• Ne visi priėmimo ir integracijos klausimai šiuo metu sureglamentuo:: perkeltų asmenų pasi:kimas, jiems atvykus, ver:mo paslaugų teikimas bei paslaugų, skirtų patenkin: specialiuosius poreikius, teikimas asmenims, negyvenan:ems Pabėgėlių priėmimo centre.
25
Integracijos teisinis reglamentavimas Papildy: integracijos tvarką: • perkeltų asmenų priėmimą vykdo PPC. • numaty: perkeltų asmenų pasi:kimo, jiems atvykus, ver:mo paslaugų, informacijos ir kultūrinio orientavimo teikimą.
• sureguliuojant paslaugų, skirtų patenkin: specialiuosius pabėgėlių poreikius, teikimą.
Papildy: apgyvendinimo PPC tvarką nuostatomis, reguliuojančiomis perkeltų asmenų pasi:kimo ir laikino apgyvendinimo PPC vykdymą. Papildy: LR neįgaliųjų integracijos įstatymo 1 str. 2 d. nustatant, kad šis įstatymas taikomas ne :k nuolat gyvenan:ems asmenims.
26
Daugiau informacijos apie pabėgėlių perkėlimo :kė:ną poveikį Lietuvoje:
Tyrimas “Trečiųjų šalių piliečių prieglobsčio prašytojų/ pabėgėlių perkėlimo ES viduje arba iš trečiųjų šalių
programų įgyvendinimo Lietuvoje poveikio verQnimas”, Vilnius, 2015 m. (LR URM užsakymu atliko Mykolo Romerio
universiteto tyrėjai)
Kontaktai: [email protected] MRU Žmogaus teisių laboratorija
27