pacemaking the education and employment
TRANSCRIPT
Impressum
Pacemaking the education and employment: answers to new challenges and
opportunities
Leidėjas:
Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų gimnazija / Vilnius “Židinio” Gymnasium for Adults
Viršelio dizainas: Artra d.o.o., Koprivnica Leidinio kiekis: 100 egz. Vilnius, Kovas 2018 Šį projektą finansuoja ir leidinį remia Europos Komisija.
Šis leidinys atspindi autoriaus mintys ir Komisija nėra atsakinga už tai, kaip gali būti
panaudota informacija, esanti leidinyje.
PRATARMĖ
Šis leidinys pavadinimu “Tyrimo rezultatai” buvo sukurtas kaip Erasmus+ KA2 projekto dalis. Tyrimo
rezultatai yra vienas iš projekto “Apjungiant įdarbinimą ir ugdymą: atsakymai į naujus iššūkius ir galimybes”
rezultatų.
Projekto partneriai yra Atviras Koprivnicos Universitetas (Kroatija), Edukologijos mokslų fakultetas (Kroatija), Socialinių mokslų akademija (Lenkija), Infor Elea (Italija), Slovo 21 (Čekija), MBM Mokymų ir vystymo centras lTD (Jungtinė Karalystė), Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija (Lietuva). Pagrindinis tyrimo tikslas buvo surinkti patikimus duomenis iš apklaustų įstaigų apie tai, kokius sunkumus įsidarbinant patiria pažeidžiamų grupių atstovai apklaustose įmonėse ar įstaigose. Klausimyno rezultatų analizė parodė ganėtinai didelį išsibarstymą lyginant skirtingas šalis, priklausomai nuo šalies specifikos – tai leidžia naudoti duomenis veiklų planavimui ne tik šio Projekto rėmuose, bet ir ateities projektuose bei kasdienėse veiklose. Klausimyną sukūrė Atviras Koprivnicos Universitetas, kaip vadovaujantis partneris ir vystytojas, kartu su kitais partneriais. Aš norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems, kas prisidėjo prie šio leidinio atsiradimo, taip pat tiems, kas teikė reikalingą paramą šiam leidiniui. Josip Nakić Alfirević
PARTNERIAI
VADOVAUJANTIS PARTNERIS/PROJEKTO VYSTYOJAS Atviras Koprivnicos Universitetas (Kroatija)
www.pou-kop.hr
Atviras Koprivnicos Universitetas (Open University Koprivnica) yra modernus atviras universitetas Kroatijos
Respublikoje, jo veikloje remiamasi kitų Europos atvirųjų universitetų idėjomis ir praktika. Čia vykdomas
suaugusiųjų švietimas bei mokymo programos pagal švietimo sektorius.
KITI PROJEKTO PARTNERIAI: Edukologijos mokslų fakultetas (Kroatija) www.foozos.hr Edukologijos mokslų fakultetas siūlo integruotas neuniversitetines ir universitetinio lygmens studijas mokytojams, neuniversitetines ir universitetinio lygmens ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo studijas bei kineziologijos neuniversitetines studijas. Be to, fakultetas vykdo pedagogikos–psichologijos ir didaktikos–metodikos mokymo programas Viso gyvenimo mokymosi skyriuje.
Socialinių mokslų akademija (Lenkija) www.san.edu.pl
Socialinių mokslų akademija yra didžiausia privati ugdymo įstaiga Lenkijoje, siūlanti daugybę
neuniversitetinių ir amatų mokymo programų, verslo administravimo magistrantūros studijų programą
(MBA), taip pat pouniversitetines studijas bei unikalią Amerikos magistro programą, bendradarbiaujant su
Clark Universitetu.
Infor Elea (Italija)
www.inforelea.academy
INFOR ELEA vykdo programas, apimančias šias bendras funkcijas: vadybos ir finansų, kontrolės ir audito,
žmogiškųjų išteklių, komunikacijų ir lyderystės, rinkodaros ir pardavimų. Programos be kita ko
koncentruojasi ties asmeninių įgūdžių vystymu bei informacijos ir komunikacijų technologijų bei interneto
vadyba.
Slovo 21 (Čekija)
www.slovo21.cz
Slovo 21 vykdo kultūrinius projektus, skirtus romų bendruomenei ir užsieniečiams, gyvenantiems Čekijoje.
Pagrindiniai organizacijos tikslai yra ginti žmogaus teises, ugdyti toleranciją, kovoti su fašizmu ir
ksenofobija, remti išsilavinimą, užimtumą bei mažumų integraciją.
MBM Mokymo ir vystymo centras lTD
(Jungtinė Karalystė)
www.mbmtraining.uk
MBM plėtoja inkliuzinį ugdymą bendrąja prasme ir skiria ypatingą dėmesį mokytojų ugdymui: gerina
profesinį mokytojų rengimą ir didina mokytojo profesijos patrauklumą.
Vilnius “Židinio” suaugusiųjų gimnazija (Lietuva) www.zidinio.vilnius.Im.It
Vilniaus “Židinio” gimnazija yra suaugusiųjų ugdymo institucija, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir neformalaus
ugdymo programas lietuvių kalba.
ĮVADAS
Pagrindiniai tyrimo uždaviniai, jo rezultatai ir analizė yra tiesiogiai susiję su duomenimis, kuriuos surinkti buvo
naudojamas klausimynas kaip pasirinktas tyrimo metodas.
Klausimyną sudaro 20 klausimų, jis buvo pildomas elektroninėje erdvėje, panaudojant kelias atsakymų galimybes,
atsakant į kiekvieną klausimą.
Tyrimas apėmė 300 apklaustųjų. Galutiniai užpildytų klausimynų skaičiai yra šie:
Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:
59 55 50 45 42 36 287
Klausimai apėmė 4 esmines sritis:
1. Juridinis asmuo
2. Respondentas
3. Pažeidžiamų grupių įsidarbinimo problemos
4. Pažeidžiamų grupių įsidarbinimo problemos partnerėse šalyse
Tyrimas orientuotas į įdarbinimo klausimus ir dabartinę situaciją bei socialinę pažeidžiamų grupių inkliuziją (Romai,
prieglobsčio prašytojai, migrantai).
Pridėtinė tyrimo vertė yra galimybė naudoti tyrimo rezultatus skirtingų poreikių darbdaviams ar suinteresuotiems
asmenims, sprendžiant įdarbinimo ir ugdymo sąsajos sunkumus.
Kadangi tyrimo rezultatai surinkti iš plataus spektro respondentų, tai suteikia vertingos informacijos, kuri gali turėti
įtakos politiniams sprendimams, strateginiams ir veiklos planams tiek švietimo, tiek darbo rinkos struktūrose, tiek
partnerėse šalyse, tiek tai gali būti naudinga visiems suinteresuotiems asmenims bei įstaigoms.
1. DUOMENYS APIE JURIDINIUS ASMENIS
1.1 Juridinių asmenų sektorius
Juridinių asmenų sektorius Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:
Pirminis sektorius (žemės ūkis, žuvininkystė, miškininkystė, medžioklė) 6 8 8 8 4 1 35
Antrinis sektorius (pramonė, kalnakasyba, energetika, statyba. Laivų statyba, amatai) 8 8 6 13 8 4 47
Tretinis sektorius (prekyba, transportas, turizmas, maitinimas, bankininkystė ir finansinės paslaugos; į paslaugas orientuoti amatai) 13 12 11 11 9 10 66
Ketvirtinis sektorius (vadyba, mokslas, švietimas, sveikata, teismai, gynyba, kultūra, sportas) 24 18 12 6 14 13 87
Penktinis sektorius (IT verslas) 4 6 8 7 4 0 29
Kita 4 3 5 0 3 8 23
287
Diagrama, rodanti bendrą visų šalių juridinių asmenų skaičių kiekvienam sektoriaus tipui:
35
47
66
87
29 23
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Tretinis sektorius
(prekyba, transportas,
turizmas, maitinimas,
bankininkystė ir
finansinės paslaugos, į
paslaugas orientuoti
amatai)
Antrinis sektorius
(pramonė,
kalnakasyba,
energetika Pirminis
sektorius (žemės ūkis,
žuvininkystė,
miškininkystė,
medžioklė)
, statyba. Laivų
statyba, amatai)
Pirminis sektorius
(žemės ūkis,
žuvininkystė,
miškininkystė,
medžioklė)
Ketvirtinis sektorius
(vadyba, mokslas,
švietimas, sveikata,
teismai, gynyba, kultūra, sportas)
Penktinis sektorius (IT
verslas)) Kita
1.2. Bendras ir vidutinis darbuotojų 287 apklaustų juridinių asmenų skaičius
Darbuotojų skaičius Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:
Bendras darbuotojų skaičius 2283 1536 2529 1526 5784 2788 16446
Vidutinis darbuotojų skaičius 38.69 27.93 50.58 33.91 137.71 77.44 61.05
Bendras 287 apklaustų juridinių asmenų darbuotojų skaičius yra 16446. Diagrama, rodanti bendrą juridinių asmenų skaičių kiekvienoje šalyje:
Didžiausias apklaustųjų juridinių subjektų darbuotojų skaičius šaliai tenka Lietuvai ir sudaro 5784 asmenų iš
16446 asmenų.
Kroatija
JK
Lenkija
Italija
Lietuva
Čekija
1.3. Mažumų įtraukimas Apklaustieji juridiniai asmenys turėjo pateikti informaciją apie bendrą mažumoms priklausančių darbuotojų skaičių:
Mažumų įtraukimas Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:
Etninių mažumų nariai 86 377 413 150 920 189 2135
Romai 32 104 18 7 3 38 202
Migrantai 7 441 84 132 7 179 850
Pabėgėliai 0 12 26 5 4 4 51
Neįgalieji 32 33 87 62 54 30 298
Bendras mažumų atstovų skaičius 157 967 628 356 988 157 3536
Bendras asmenų, priklausančių tam tikrai mažumų grupei yra 3536, atitinkamai - 21.50% nuo visų
apklaustųjų juridinių asmenų darbuotojų skaičiaus.
Diagrama, pateikianti kiekvienos mažumų grupės atstovų skaičių:
Diagrama, pateikianti bendrą mažumų atstovų skaičių kiekvienoje apklaustųjų šalių:
2135
202
850
51
298
0 500 1000 1500 2000 2500
157
967
628
356
988
440
0 200 400 600 800 1000 1200
Neįgalieji
Pabėgėliai
Etninės mažumos
Romai
Migrantai
Čekija
Lietuva
Italija
Lenkija
JK
Kroatija
2. DUOMENYS APIE RESPONDENTUS
2.1. Respondentų lytis
Lytis Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:
Moteriška 34 34 22 15 22 26 153
Vyriška 25 21 28 30 20 10 134
287
Diagrama, atskleidžianti vyrų ir moterų skaičiaus santykį apklaustosiose šalyse:
Diagrama rodanti lyčių santykį apklaustosiose šalyse:
Moterys
Vyrai
34 34
22
15
22
26 25
21
28 30
20
10
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Lietuva Italija Lenkija JK Kroatija Čekija
Moterys Vyrai
2.2. Respondentų išsilavinimo lygis
ISCED 1-8 Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:
ISCED 1: Žemesnis, nei pradinis 0 0 1 0 0 0 1
ISCED 2: Pradinis 1 0 1 3 0 1 6
ISCED 3: Vidurinis 12 5 4 8 0 9 38
ISCED 4: Profesinio ugdymo programos / suaugusiųjų švietimas 4 3 6 1 4 1 19
ISCED 5: Baigti profesiniai mokymai (mažiau nei treji metai) 3 2 4 3 2 0 14
ISCED 6: Baigti profesiniai mokymai (ne mažiau nei treji metai) 7 16 12 25 14 10 84
ISCED 7: Baigtos universitetines studijos 27 26 18 2 21 15 109
ISCED 8: : Baigtos aspirantūros studijos 5 3 4 3 1 0 16
287
Diagrama, rodanti išsilavinimo lygį pagal ISCED šalyse:
Diagrama rodo, kad Kroatijoje, JK, Lenkijoje, Lietuvoje ir Čekijoje dominuoja ISCED 7 išsilavinimo lygis
– baigtos universitetinės studijos; tuo tarpu Italijoje vyrauja ISCED 6: Baigtos profesinės studijos (ne
mažiau, nei treji metai)
25
27 26
18
21
15
0
5
10
15
20
25
30
ISCED 1: Žemesnis, nei pradinis
ISCED 2: Pradinis
ISCED 3: Vidurinis
ISCED 4: Profesinio ugdymo programos / suaugusiųjų švietimas
ISCED 5: Baigti profesiniai mokymai (mažiau nei treji metai)
ISCED 6: Baigti profesiniai mokymai (ne mažiau nei treji metai)
ISCED 8: Baigtos aspirantūros studijos
ISCED 7: Baigtos universitetines studijos
Lietuva Italija Lenkija JK Kroatija Čekija
Diagrama, atskleidžianti bendrą išsilavinimo lygį pagal ISCED apklaustosiose šalyse:
Dauguma apklaustųjų juridinių asmenų yra baigę universitetines studijas (109). Žemiausią išsilavinimo lygį
(žemesnį nei pradinis) turi tik 1 respondentas.
1
6
38
19
14
84
109
16
0 20 40 60 80 100 120
ISCED 1: Žemesnis, nei pradinis
ISCED 2: Pradinis
ISCED 3: Vidurinis
ISCED 4: Profesinio ugdymo programos / suaugusiųjų švietimas
tr
aining programmes / adult education
ISCED 5: Baigti profesiniai mokymai (mažiau nei treji metai)
ISCED 6: Baigti profesiniai mokymai (ne mažiau nei treji metai)
ISCED 8: Baigtos aspirantūros studijos
ISCED 7: Baigtos universitetines studijos
2.3. Respondentų amžius
Amžius Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Bendrai %
Iki 30 9 6 8 3 4 14 44 15.33%
31-40 17 25 18 7 19 11 97 33.80%
41-50 16 15 17 15 10 6 79 27.53%
50 ir daugiau 17 9 7 20 9 5 67 23.34%
100%
Diagrama, iliustruojanti respondentų amžių:
Vidutinis amžius apklaustosiose šalyse:
Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Vidutinis amžius
Vidutinis amžius 43 40 41 50 41 37 42
Diagrama, atskleidžianti respondentų vidutinį amžių kiekvienoje apklaustųjų šalių:
Vidutinis respondentų amžius - 42 metai. Didžiausias respondentų amžius yra Italijoje (50 metų), tuo
tarpu mažiausias respondentų amžius yra Čekijoje (37 metai).
Iki 30
31-40 41-50
50 ir daugiau
43 40 41
50
41
37
0
10
20
30
40
50
60
Lietuva Italija Lenkija JK Kroatija Čekija
2.4. Respondentų požiūris 2.4.1. Nuomonė apie juridinio asmens veiklos efektyvumą
Juridinių asmenų veiklos įvertinimas Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Bendrai %
Labai sėkminga 13 9 2 7 4 10 45 16%
Sėkminga 43 44 20 38 29 22 196 68%
Nesėkminga 3 1 9 0 2 2 17 6%
Negalima įvertinti 0 1 19 0 7 2 29 10%
100%
Diagrama, atskleidžianti juridinių asmenų veiklos įvertinimą apklaustosiose šalyse:
Visose apklaustosiose šalyse dauguma juridinių asmenų laiko savo juridinį asmenį sėkmingu. Efektyviausia
juridinių asmenų veikla yra JK (44). Lyginant su kitomis apklaustosiomis šalimis, didžiausias skaičius
respondentų, kurių juridinių asmenų veiklos efektyvumo negalima įvertinti yra Lenkijoje (19).
Diagrama, rodanti juridinių asmenų veiklos efektyvumo santykį apklaustosiose šalyse:
Didžiausias respondentų skaičius (68%) laiko savo juridinį asmenį sėkmingu, tuo tarpu 16% laiko savo
juridinį asmenį labai sėkmingu.
Sėkminga
Sėkminga
Sėkminga
Sėkminga
Sėkminga
Sėkminga
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Labai sėkminga
Sėkminga
Nesėkminga
Negalima įvertinti 10%
Lietuva Italija Lenkija JK Kroatija Čekija
Labai sėkminga Sėkminga Nesėkminga Negalima įvertinti
2.4.2. Ekonominės krizės įtaka juridinio asmens veiklai
Ekonominės krizės įtaka Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:
Krizė nepaveikė mūsų verslo 9 22 17 7 9 16 80
Sunkina, bet mes suvaldome rinką 25 28 24 29 23 16 145
Bendrai sunkina 17 5 5 8 9 3 47
Labai apsunkina 8 0 4 1 1 1 15
287
Diagrama, rodanti ekonominės krizės poveikį juridiniams asmenims visose apklaustosiose šalyse:
Diagrama atskleidžia, kad ekonominė krizė globaliu mastu trukdo juridinių asmenų veiklai apklaustosiose
šalyse (taip mano 145 juridiniai asmenys).
Diagrama, rodanti ekonominės krizės poveikį juridinių asmenų veiklai kiekvienoje apklaustųjų šalių:
Ekonominė krizė trukdo veiklai visose apklaustosiose šalyse, bet Kroatijoje ji labai apsunkina juridinių
asmenų veiklą (8).
80
145
47
15
0
20
40
60
80
100
120
140
160
25
28
24
29
23
16
8
0
4
1 1 1
0
5
10
15
20
25
30
35
Krizė nepaveikė mūsų verslo Sunkina, bet mes suvaldome
rinką
Bendrai sunkina Labai apsunkina
Lietuva Italija Lenkija JK Kroatija Čekija
Krizė nepaveikė mūsų verslo
Sunkina, bet mes suvaldome rinką
Labai apsunkina
Burdens greatly
Bendrai sunkina
2.4.3. Pagrindinės problemos juridinių asmenų veikloje (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)
Pagrindinės problemos juridinių asmenų veikloje
Atsakymų skaičius Viso
Kultūra ir darbuotojų elgsena 43 5.30%
Finansinių šaltinių trūkumas 84 10.34%
Maža rinka 58 7.14%
Valstybinės paramos stygius 88 10.84%
Politikos įtaka ekonomikai 67 8.25%
Nesaugios sąlygos verslui, t.y., bendrąja prasme bloga verslo aplinka 40 4.93%
Korupcija 35 4.31%
Stipri konkurencija 107 13.18%
Nesąžininga konkurencija 45 5.54%
Nevienodai apmokyta darbo jėga 39 4.80%
Įstatymų spragos ar neveiksnumas 61 7.51%
Valstybinė parama kai kuriems juridiniams asmenims kitų sąskaita 52 6.40%
Iniciatyvos, motyvacijos ir novatoriškumo trūkumas 30 3.69%
Lyderystės įgūdžių stygius 21 2.59%
Nėra problemų 42 5.17%
Viso 812 100.00%
Diagrama, rodanti pagrindines juridinių asmenų veiklos problemas visose apklaustosiose šalyse:
5,30%
10,34%
7,14%
10,84%
8,25%
4,93%
4,31%
13,18%
5,54%
4,80%
7,51%
6,40%
3,69%
2,59%
5,17% Nėra problemų
Lyderystės įgūdžių stygius
Iniciatyvos, motyvacijos ir novatoriškumo trūkumas
Valstybinė parama kai kuriems juridiniams asmenims kitų sąskaita
Įstatymų spragos ar neveiksnumas
Nevienodai apmokyta darbo jėga
Nesąžininga konkurencija
Stipri konkurencija
Korupcija
Nesaugios sąlygos verslui, t.y., bendrąja prasme bloga verslo aplinka
Politikos įtaka ekonomikai
Valstybinės paramos stygius
Maža rinka
Finansinių šaltinių trūkumas
Kultūra ir darbuotojų elgsena
Pagrindinės problemos juridinių asmenų veikloje visose apklaustosiose šalyse yra: stipri konkurencija
(13.8%), valstybinės paramos stygius (10.84%), finansinių šaltinių trūkumas (10.34%) ir politikos įtaka
ekonomikai (8.25%).
2.4.4. Juridinių asmenų socialinė atsakomybė susijusi su tikslinėmis grupėmis
Įvertinimas 1
Blogas 2
Priimtinas 3
Geras 4
Labai geras 5
Puikus Viso
Tiekia šiltą maistą 77 34 69 49 58 287
Rūpinasi darbuotojų darbo sąlygomis 8 17 57 104 101 287
Reguliariai moka mokesčius ir įmokas už darbuotojus 11 8 44 60 164 287
Laikosi įstatymų nustatytų darbo valandų 8 17 48 63 151 287
Informuoja darbuotojus apie jų darbo teises 12 17 57 71 130 287
Leidžia dirbti lanksčiu darbo grafiku 17 25 61 79 105 287
Specialios saugos priemonės darbe 21 18 66 83 99 287
Papildomai apmokami viršvalandžiai 20 24 62 85 96 287
Rūpinasi darbuotojų sveikatos būkle 13 16 59 94 105 287
Moka premijas ir apdovanojimus už gerus darbo rezultatus 35 33 65 79 75 287
Vykdo lygių teisių politiką 8 15 56 69 139 287
Viso 230 224 644 836 1223 Viso % 7.29% 7.10% 20.24% 26.48% 38.74% 100.00%
Diagrama, rodanti juridinių asmenų socialinę atsakomybę susijusią su tikslinėmis grupėmis visose
apklaustosiose šalyse:
77
8
11
8
12
17
21
20
13
35
8
34
17
8
17
17
25
18
24
16
33
15
69
57
44
48
57
61
66
62
59
65
56
49
104
60
63
71
79
83
85
94
79
69
58
101
164
151
130
105
99
96
105
75
139 Vykdo lygių teisių politiką
Moka premijas ir apdovanojimus už gerus darbo rezultatus
Rūpinasi darbuotojų sveikatos būkle
Papildomai apmokami viršvalandžiai
Specialios saugos priemonės darbe
Leidžia dirbti lanksčiu darbo grafiku
Informuoja darbuotojus apie jų darbo teises
Laikosi įstatymų nustatytų darbo valandų
Reguliariai moka mokesčius ir įmokas už darbuotojus
Rūpinasi darbuotojų darbo sąlygomis
Tiekia šiltą maistą
1 -Blogas 2 Patenkinamas 3 - Geras 4 – Labai geras 5 -Puikus
Diagrama, rodanti socialinės atsakomybės susijusios su tikslinėmis grupėmis įvertinimą visose
apklaustosiose šalyse:
Diagrama viršuje atskleidžia, kad juridinių asmenų socialinė atsakomybė, susijusi su tikslinėmis grupėmis,
egzistuoja.
7,29% 7,10%
20,40%
26,48%
38,74%
0,00%
5,00%
10,00%
15,00%
20,00%
25,00%
30,00%
35,00%
40,00%
45,00%
1 - Blogas 2 - Patenkinamas 3 - Geras 4 – Labai geras 5 - Puikus
3. JŪSŲ JURIDINIO ASMENS TIKSLINIŲ GRUPIŲ NARIŲ ĮDARBINIMO PROBLEMOS
3.1. Tikslinių grupių narių įdarbinimo problemos
Įdarbinimo problemos Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %
Taip, didelė problema 18 0 6 3 3 3 33 11.50%
Taip, bet nedidelė 17 17 15 27 15 8 99 34.49%
Nėra problemų 19 35 15 15 7 23 114 39.72%
Nežinau. Neturiu nuomonės 5 3 14 0 17 2 41 14.29%
287 100.00%
Lentelė parodo, kad tikslinių grupių narių įdarbinimas yra labai didelė problema Kroatijoje (18), tuo tarpu
JK dauguma respondentų mano, kad problemos nėra. (35).
Diagrama, rodanti tikslinių grupių narių įdarbinimo problemas visose apklaustose šalyse:
Diagrama nurodo, kad tikslinių grupių narių įdarbinimas nėra problema mano 39.72% respondentų, o
11.5% respondentų ją laiko didele problema.
14.29% respondentų nežino ar neturi nuomonės dėl tikslinių grupių narių įdarbinimo.
11,50%
34,49%
39,72%
14,29% Nežinau. Neturiu nuomonės
Nėra problemų
Taip, bet nedidelė
Taip, didelė problema
3.2. Pagrindinės juridinių asmenų taikytinos priemonės susijusios su tikslinių grupių narių įdarbinimu: (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)
Pagrindinės įdarbinimo priemonės Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %
Tikslinių grupių narių
kalbinių ir kultūrinių kliūčių
įveikimas
20 24 20 31 28 12 135 30.96%
Papildomi mokymai, reikalingi būtinoms žinioms ir įgūdžiams įgyti
30 18 21 28 21 16 134 30.73%
Kitų vietinių, regioninių ir nacionalinių suinteresuotų šalių įtraukimas teikiant pagalbą įdarbinant tikslinių grupių narius
22 2 11 8 7 2 52 11.93%
Socialinio nusikalstamumo prieš tikslinių grupių narius mažinimas
27 22 19 13 11 23 115 26.38%
Viso 436 100.00%
Lentelė rodo, kad respondentai iš Kroatijos (99) turi daugiausia būtinų priemonių, reikalingų įdarbinant
tikslinių grupių narius.
Diagrama, atskleidžianti pagrindines juridinių asmenų priemones, taikomas įdarbinant tikslinių grupių narius
apklaustosiose šalyse:
Dažniausios būtinos priemonės, reikalingos įdarbinant tikslinių grupių narius yra tikslinių grupių narių
kalbinių ir kultūrinių kliūčių įveikimas (30.96%) ir papildomi mokymai reikalingi būtinoms žinioms ir
įgūdžiams įgyti (30.73%).
30,96%
30,73%
11,93%
26,38% Socialinio nusikalstamumo prieš tikslinių grupių narius mažinimas
Kitų vietinių, regioninių ir nacionalinių suinteresuotų šalių
įtraukimas teikiant pagalbą įdarbinant tikslinių grupių narius
Papildomi mokymai, reikalingi būtinoms žinioms ir įgūdžiams įgyti
Tikslinių grupių narių kalbinių ir kultūrinių kliūčių įveikimas
3.3. Kas darbdaviams kelia didžiausią susirūpinimą įdarbinant tikslinių grupių narius? (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)
Kas kelia susirūpinimą? Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %
Kai kurie draugai, giminės ir verslo partneriai gali tuo pasipiktinti
5 0 3 8 6 1 23 4.98%
Tai pakenktų mūsų juridinio asmens įvaizdžiui
8 0 6 11 2 4 31 6.71%
Tikslinių grupių narių įdarbinimas sukeltų mūsų juridinio asmens darbuotojų nepasitenkinimą
8 1 7 4 4 1 25 5.41%
Negalėčiau jais pasitikėti 8 0 10 22 7 1 48 10.39%
Negaliu būti tikras, kad jie atsakingai dirbs
20 2 10 15 13 2 62 13.42%
Aš ar dar kažkas iš mūsų juridinio asmens turėtų skirti jiems daugiau dėmesio
14 0 12 24 11 3 64 13.85%
Darbui jiems reikėtų papildomų apmokymų
21 2 14 20 13 3 73 15.80%
Kita 20 51 20 1 17 27 136 29.44%
Viso 462 100.00%
Ši lentelė atskleidžia, kad didžiausią pasirinktų alternatyvų procentą sudaro „Kita“ (22.44%), kas įrodo, kad
darbdaviams nekyla žymesnių trukdžių įdarbinant tikslinių grupių narius.
Didžiausias kliūtis tikslinių grupių narių įdarbinimui sudaro „Darbui jiems reikėtų papildomų apmokymų“
(15.80%), „faktas, kad jiems reikės daugiau dėmesio“ (13.85%) ir tai, kad jie „negali būti tikri, kad
nariai atsakingai dirbs“ (13.42%).
Lentelė, atskleidžianti, kas kelia darbdaviams didžiausią susirūpinimą, įdarbinant tikslinių grupių narius:
4,98%
6,71%
5,41%
10,39%
13,42%
13,85%
15,80%
29,44% Kita
Darbui jiems reikėtų papildomų apmokymų
Aš ar dar kažkas iš mūsų juridinio asmens turėtų skirti jiems
daugiau dėmesio
Negaliu būti tikras, kad jie atsakingai dirbs
Negalėčiau jais pasitikėti
Tikslinių grupių narių įdarbinimas sukeltų mūsų juridinio asmens
darbuotojų nepasitenkinimą
Tai pakenktų mūsų juridinio asmens įvaizdžiui
Kai kurie draugai, giminės ir verslo partneriai gali tuo pasipiktinti
4. TIKSLINIŲ GRUPIŲ NARIŲ UŽIMTUMO PROBLEMOS JŪSŲ ŠALYJE
4.1. Tikslinių grupių narių padėtis kiekvienoje šalyje, lyginant su kitomis ES šalimis
Padėtis jūsų šalyje Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:
Geresnė 7 34 4 1 1 2 49
Blogesnė 28 1 8 18 9 14 78
Tokia pat 4 9 21 25 10 8 77
Nežinau, negaliu įvertinti 20 11 17 1 22 12 83
287
Lentelė atskleidžia, kad Kroatijoje tikslinių grupių narių padėtis, lyginant su kitomis ES šalimis, yra
blogesnė (28), JK respondentai atsakė, kad jų šalyje padėtis yra geresnė (34%), o Italijoje jie mano, kad
padėtis yra tokia pat (25) kaip kitose šalyse.
Lentelė, rodanti tikslinių grupių narių padėtį apklausosiose šalyse, lyginant su kitomis ERS šalimis:
Geresnė [PERCENTAGE]
Blogesnė [PERCENTAGE]
Tokia pat [PERCENTAGE]
Nežinau, negaliu įvertinti
[PERCENTAGE]
Diagrama, rodanti tikslinių grupių narių padėtį kiekvienoje šalyje, lyginant su kitomis ES šalimis:
Diagrama atskleidžia tikslinių grupių narių padėtį, lyginant su kitomis ES šalimis:
Kroatija – geresnė padėtis
JK - geresnė padėtis
Lenkija – tokia pat padėtis
Italija - tokia pat padėtis
Lietuva- nežinau, negaliu įvertinti
Čekija – blogesnė padėtis
34
28
14
21
25
22
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Geresnė Blogesnė
nė
Tokia pat Nežinau, negaliu įvertinti
Lietuva Italija Lenkija JK Kroatija Čekija
4.2. Kokiu mastu, bendrai paėmus, tikslinių grupių nariai yra diskriminuojami?
Tikslinių grupių narių diskriminacija
Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:
Viso %
Taip 22 1 7 5 5 10 50 17.42%
Iš dalies 22 20 13 35 21 23 134 46.69%
Ne 6 31 10 4 4 2 57 19.86%
Nežinau, negaliu įvertinti 9 3 20 1 12 1 46 16.03%
287 100.00%
Lentelė atskleidžia, kad juridiniai asmenys Kroatijoje mano, kad tikslinių grupių nariai yra diskriminuojami
(22), o juridiniai asmenys Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje mano, kad jie yra iš dalies diskriminuojami. UK
(31) respondentai mano, kad tikslinių grupių nariai nėra diskriminuojami.
Diagrama, rodanti, kokiu mastu bendrai yra diskriminuojami tikslinių grupių nariai apklaustosiose šalyse:
Taip [VALUE]
Iš dalies [VALUE]
Ne [VALUE]
Nežinau, negaliu įvertinti [VALUE]
4.3. Pagrindinės priežastys, kodėl tikslinių grupių narių įdarbinimas yra sudėtingas (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)
Sudėtingo įdarbinimo priežastys
Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %
Nepakankamas gebėjimų ir žinių lygis
36 24 20 5 24 9 118 15.86%
Tingūs ir nenašūs darbuotojai
4 0 9 1 8 4 26 3.49%
Nėra draugų ir pažįstamų, padedančių jiems susirasti darbą
15 2 6 2 5 7 37 4.97%
Tradiciškai užsiima kitomis veiklomis
17 11 14 29 3 4 78 10.48%
Skirtinga gyvenimo ir darbo filosofija
23 7 16 34 14 12 106 14.25%
Nenori/nededa pastangų rasti darbą
19 2 10 13 13 6 63 8.47%
Bendruomenė apskritai turi neigiamą požiūrį ir išankstinį nusistatymą prieš tikslines grupes
32 2 13 7 13 21 88 11.83%
Darbo rinka nėra pasirengusi įdarbinti tikslinės grupės narius
17 0 12 11 15 10 65 8.74%
Kalbos barjeras 21 34 22 33 31 22 163 21.91%
Viso 744 100.00%
Respondentų atsakymai atskleidžia, kad priežastys, kurios apsunkina tikslinių grupių narių įdarbinimą yra
susiję su kalbos barjeru (21.91%), nepakankamu gebėjimų ir žinių lygiu (15.86%) ir skirtinga
gyvenimo ir darbo filosofija (14.25%).
Įdomus tas faktas, kad tik JK pateikė nulį (0) atsakymų į du klausimus: Tingūs ir nenašūs darbuotojai ir
Darbo rinka nėra pasirengusi įdarbinti tikslinės grupės narius.
Diagrama, rodanti pagrindines priežastis, kodėl tikslinių grupių narių įdarbinimas apklaustosiose šalyse yra
sudėtingas:
15,86%
3,49%
4,97%
10,48%
14,25%
8,47%
11,83%
8,74%
21,91% Kalbos barjeras
Darbo rinka nėra pasirengusi įdarbinti tikslinės grupės narius
Bendruomenė apskritai turi neigiamą požiūrį ir išankstinį
nusistatymą prieš tikslines grupes
Nenori/nededa pastangų rasti darbą
Skirtinga gyvenimo ir darbo filosofija
Tradiciškai užsiima kitomis veiklomis
Nėra draugų ir pažįstamų, padedančių jiems susirasti darbą
Tingūs ir nenašūs darbuotojai
Nepakankamas gebėjimų ir žinių lygis
4.4. Ką būtent valstybė galėtų padaryti, kad pagerintų tikslinės grupės narių įdarbinimą? (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)
Kaip valstybė gali prisidėti prie įdarbinimo
Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %
Suteikti geresnes galimybes įsitraukti į socialinį gyvenimą
30 22 19 21 23 20 135 17.67%
Pasitelkti daugiau žiniasklaidos dėmesio, kad įveiktų išankstinius nusistatymus ir diskriminaciją
23 3 14 8 13 21 82 10.73%
Suteikti geresnes galimybes patekti į darbo rinką papildomų mokymų pagalba
40 12 25 9 22 17 125 16.36%
Teikti daugiau dotacijų, paskolų ir kitų formų valstybės paramą
15 12 20 10 8 6 71 9.29%
Įgalinti prieigą prie visų formų švietimo
25 4 12 17 15 15 88 11.52%
Įgalinti lengviau dirbti nepriklausomai
16 6 11 18 14 9 74 9.69%
Papildoma motyvacija tolesniam mokymuisi
29 12 13 32 16 20 122 15.97%
Įgalinti gauti pilną suvokimą apie darbo rinką ir jos taisykles
21 3 10 1 16 16 67 8.77%
Viso
764 100.00%
Atsakymai atskleidžia, kad visose apklaustosiose šalyse yra didžiausias poreikis suteikti tikslinių grupių
nariams geresnes galimybes įsitraukti į socialinį gyvenimą (17.67%). Kroatijoje didžiausias poreikis yra
suteikti geresnes galimybes patekti į darbo rinką papildomų mokymų pagalba (40).
Diagrama, rodanti konkrečias valstybės taikomas priemones tikslinių grupių narių įdarbinimo pagerinimui
apklaustose šalyse:
17,67%
10,73%
16,36%
9,29%
11,52%
9,69%
15,97%
8,77% Įgalinti gauti pilną suvokimą apie darbo rinką ir jos taisykles
Papildoma motyvacija tolesniam mokymuisi
Įgalinti lengviau dirbti nepriklausomai
Įgalinti prieigą prie visų formų švietimo
Teikti daugiau dotacijų, paskolų ir kitų formų valstybės paramą
Suteikti geresnes galimybes patekti į darbo rinką papildomų
mokymų pagalba
Pasitelkti daugiau žiniasklaidos dėmesio, kad įveiktų išankstinius
nusistatymus ir diskriminaciją
Suteikti geresnes galimybes įsitraukti į socialinį gyvenimą
4.5. Ko tiksliai turėtų imtis tikslinių grupių nariai, kad galėtų lengviau įsidarbinti /
dirbti nepriklausomai?
(Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)
Lengvesnio įdarbinimo garantas
Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %
Daugiau patiems įsitraukti į darbo paiešką.
35 13 17 15 25 18 123 15.26%
Labiau domėtis ir įsitraukti ieškant ir atpažįstant galimybes įsidarbinti / nepriklausomai dirbti.
22 10 14 5 13 16 80 9.93%
Atsakingiau laikytis socialinių ir teisinių normų.
25 18 23 23 16 10 115 14.27%
Įsitraukti į išankstinių nuostatų ir diskriminacijos mažinimą, įsijungiant į socialinę bendruomenę, laikantis jos normų ir taisyklių.
24 10 16 1 18 18 87 10.79%
Mažiau savigailos ir daugiau pastangų ieškant darbo.
15 12 11 13 12 8 71 8.81%
Dėti daugiau pastangų parodant savo darbą ir gyvenimo vertybes, siekiant įveikti išankstinius nusistatymus.
23 11 12 22 17 14 99 12.28%
Stiprinti suvokimą apie savo realias galimybes ir sugebėjimą atlikti tradicinį autochtoninį darbą.
19 8 19 14 12 11 83 10.30%
Stiprinti supratimą, kad reikia įsisavinti naujas darbo ir gyvenimo vertybes, priimant šiuolaikines priemones.
23 10 12 15 11 8 79 9.80%
Daugiau įsitraukti į nepriklausomą verslą, kartu ieškant alternatyvių valstybinės paramos šaltinių.
13 14 16 4 15 7 69 8.56%
Viso 806
100.00%
Apklausa rodo, kad juridiniai asmenys mano, kad tikslinių grupių nariai turi daugiau patys įsitraukti į darbo
paiešką (15.26%) ir atsakingiau laikytis socialinių ir teisinių normų (14.27%).
Diagrama, rodanti, ko tiksliai turėtų imtis tikslinių grupių nariai, kad galėtų lengviau įsidarbinti/dirbti
nepriklausomai:
15,26%
9,93%
14,27%
10,79%
8,81%
12,28%
10,30%
9,80%
8,56% Daugiau įsitraukti į nepriklausomą verslą, kartu ieškant alternatyvių
valstybinės paramos šaltinių..
Stiprinti supratimą, kad reikia įsisavinti naujas darbo ir gyvenimo
vertybes, priimant šiuolaikines priemones.
Stiprinti suvokimą apie savo realias galimybes ir sugebėjimą atlikti
tradicinį autochtoninį darbą.
Dėti daugiau pastangų parodant savo darbą ir gyvenimo vertybes,
siekiant įveikti išankstinius nusistatymus.
Mažiau savigailos ir daugiau pastangų ieškant darbo..
Įsitraukti į išankstinių nuostatų ir diskriminacijos mažinimą,
įsijungiant į socialinę bendruomenę, laikantis jos normų ir taisyklių.
Atsakingiau laikytis socialinių ir teisinių normų.
Labiau domėtis ir įsitraukti ieškant ir atpažįstant galimybes
įsidarbinti / nepriklausomai dirbti.
Daugiau patiems įsitraukti į darbo paiešką.
4.6. Priemonės, kuriomis galima sėkmingai spręsti tikslinės grupės narių nedarbo problemas (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)
Priemonės, kuriomis galima sėkmingai spręsti tikslinės grupės narių nedarbo problemas
Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %
Mokesčių lengvata juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinės grupės narius
39 30 25 12 26 11 143 20.55%
Specialios priemonės, kurios palengvintų ir (arba) sumažintų steigimo išlaidas juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinių grupės narius
20 19 22 13 16 4 94 13.51%
Papildomas bedarbių profesinis mokymas
41 23 24 20 15 25 148 21.26%
Tiesioginis narių įdarbinimo finansavimas, teikiant valstybės dotacijas
18 11 21 15 5 3 73 10.49%
Palankesnės paskolos juridiniams asmenims skatinant nepriklausomą verslą
13 13 18 11 6 2 63 9.05%
Visų mokesčių ir įmokų susijusių su įdarbinimu mažinimas
19 9 16 20 11 14 89 12.79%
Specialios priemonės ir pagalba tikslinės grupės nariams steigiant nepriklausomą verslą ir (arba) steigiant savo juridinius asmenis
18 10 10 8 13 2 61 8.76%
Mano šalyje nedarbo problemos nėra
2 5 6 1 3 8 25 3.59%
Viso 696 100.00%
Atsakymai nurodo, kad visose apklaustosiose šalyse priemonės, kuriomis galima sėkmingai spręsti tikslinės
grupės narių nedarbo problemas, yra papildomas bedarbių profesinis mokymas (21.26%) ir mokesčių
lengvata juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinės grupės narius (20.55%).
Diagrama, rodanti priemones, kuriomis galima sėkmingai spręsti tikslinės grupės narių nedarbo problemas:
20,55%
13,51%
21,26%
10,49%
9,05%
12,79%
8,76%
3,59% Mano šalyje nedarbo problemos nėra
Specialios priemonės ir pagalba tikslinės grupės nariams steigiant
nepriklausomą verslą ir (arba) steigiant savo juridinius asmenis
Visų mokesčių ir įmokų susijusių su įdarbinimu mažinimas
Palankesnės paskolos juridiniams asmenims skatinant
nepriklausomą verslą
Tiesioginis narių įdarbinimo finansavimas, teikiant valstybės dotacijas
Papildomas bedarbių profesinis mokymas
Specialios priemonės, kurios palengvintų ir (arba) sumažintų steigimo
išlaidas juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinių grupės narius
Mokesčių lengvata juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinės
grupės narius
4.7. Pagrindinės sritys, susijusios su tikslinių grupių narių nedarbo problema (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)
Pagrindinės sritys, susijusios su tikslinių grupių narių nedarbo problema
Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %
Išsilavinimas 47 30 23 29 20 18 167 21.83%
Aktyvi užimtumo politika 23 37 26 8 20 8 122 15.95%
Motyvacija 23 24 16 31 17 16 127 16.60%
Bendras tikslinės grupės narių suvokimas
27 4 18 7 17 19 92 12.03%
Asimiliacija 6 0 20 2 2 5 35 4.58%
Integracija 25 16 19 39 22 19 140 18.30%
Socializacija 37 1 6 11 14 13 82 10.72%
Viso 765 100.00%
Lentelė nurodo, kad pagrindinės sritys, susijusios su tikslinių grupių narių nedarbo problema yra
išsilavinimas (21.83%), integracija(18.30%), motyvacija (16.60%) ir aktyvi užimtumo politika (15.95%).
Diagrama, demonstruojanti pagrindines sritis, susijusias su tikslinių grupės narių nedarbo problema:
21,83%
15,95%
16,60%
12,03%
4,58%
18,30%
10,72% Socializacija
Integracija
Asimiliacija
Bendras tikslinės grupės narių suvokimas
Motyvacija
Aktyvi užimtumo politika
Išsilavinimas