Pajamų nelygybės dinamika ir

veiksniai Baltijos šalyse

Dr. Jekaterina Navickė

Vilniaus Universitetas

jekaterina.navicke@fsf.vu.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilnius

Balandžio 21 d., 2017 m.

Pristatymo planas

• Statistika: ką ji rodo ir ko neparodo?

• Kas slepiasi už satistikos: nelygybės veiksniai

– Pajamų komponentų, populiacijos grupių svarba

– Pajamų augimas, politinės reformos, demografija

• Laikotarpis: po stojimo į ES (2005-2015)

• Duomenys: EU-SILC

Statistika I: pirminės pajamos

• Pirminių pajamų po mokesčių nelygybė – arti ar žemiau

ES vidurkio.

Statistika II: disponuojamos pajamos

• Disponuojamų pajamų nelygybė – ES ‘lyderiai’.

Statistika IIIa: nelygybės žemėlapis

• Silpnas pirminių ir disponuojamų pajamų nelygybės ryšys

Statistika IIIb: nelygybės žemėlapis

• Pirminių neto pajamų nelygybė Lietuvoje ir Latvijoje kaip

Švedijoje, Danijoje, Prancūzijoje.

• Šalys skirtingai sumažina pirminę nelygybę: [-15; -25 p.p.]

• Visos Baltijos šalys nelygybę sumažina mažiausiu mastu.

Statistika IIIc: nelygybės žemėlapis

• Nelygybės dinamika Baltijos šalyse: stabiliai virš ES vidurkio

• Ypač Lietuvoje ir Latvijoje. Skaičiai konverguoja.

Statistika IVa: rezultatas

• Oficiali statistika atskleidžia ‘optimistiškiausią’ scenarijų.

• Koreguota pgl. Nacionalines sąskaitas nelygybė dar didesnė

– dėl aukštų ir netolygiai pasiskirsčiusių turto pajamų.

Statistika IVb: koreguotas rezultatas

• Disponuojamų pajamų nelygybė beveik tiesiogiai atspindi

pirminę, t.y. menkas koreguojantis politikos poveikis.

Statistika IVc: nelygybių dinamika

• Pirminės pajamos:

– svarbiausias ir didėjantis disponuojamų pajamų nelygybės veiksnys

• Mokesčiai/įmokos:

– beveik jokio poveikio, progresyviausi Estijoje

• Socialinės išmokos:

– svarbiausias pensijų vaidmuo, vis labiau prisideda mažinant nelygybę

Veiksniai I: komponentų indėlis

Veiksniai IIa:

ekonominis augimas, reformos, demografija

• Metodika:

– Kontrfaktiniai scenarijai (mikrosimuliaciją, duomenų persverimas).

• Rezultatas:

– dominuojantis negiamas pirminių pajamų poveikis (ypač iki krizės);

– teigiamas mokesčių-išmokų reformų poveikis (ypač iki krizės),

– ribotos apimties neigiamas demografinis poveikis.

• Algos – pagrindinis pirminių pajamų komponentas.

• Didėjanti algų nelygybė Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje ir Estijoje.

• Proporcinis mokesčių ir įmokų poveikis – nemažina nelygybės.

Veiksnys: pirminių pajamų augimas

• Sparčiai didėja absoliutus realių algų atotrūkis tarp mažiausiai ir

daugiausiai uždirbančių. Žemiausios algos stagnuoja.

Veiksnys: pirminių pajamų augimas

• Realių algų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių

didėja ir santykiniais dydžiais, ypač Estijoje.

Veiksnys: pirminių pajamų augimas

• Realių algų atotrūkis ypač akivaizdus visose šalyse, jei

atsižvelgiama į užimtumo skirtumus, t.y. metinį atlyginimų

srautą. Skirtumai susidaro dėl fragmentuotų, laikinų ar

nepastovių darbų žemiausiai apmokamų darbų segmente.

Veiksnys: pirminių pajamų augimas

• 20% aukščiausias algas uždirbančių gyventojų gauna apie 50% visų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išmokamų algų. Ši dalis didėja.

• 20% žemiausias algas uždirbančių viso gauna apie 4-5% algų.

Veiksnys: pirminių pajamų augimas

• Nelygybės dinamika tarp gyventojų grupių:

– Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje.

– Atotrūkis tarp uždarbių mieste ir kaime yra didžiausias

Lietuvoje. Didėjanti pajamų nelygybė tarp miestų gyventojų.

– Palyginus su Estija, Lietuvoje ir Latvijoje didesnė algų

diferenciacija pagal išsilavinimą ir tarp profesinių

grupių. Visur didėjanti pajamų nelygybė tarp aukštąjį ir

mažėjanti tarp vidurinį/profesinį išsilavinimą turinčių

asmenų; didėjanti nelygybė tarp profesinių grupių.

Veiksnys: pajamų skirtumai grupėse

• Reformos mažino nelygybę iki krizės ir visam laikotarpiui:

– Iki krizės: dosnumo laikotarpis socialinės apsaugos srityje.

– Krizės metu: panašūs fiskalinės konsolidacijos paketai

• PVM didinimas visose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje socialinio

draudimo įmokų didinimas, mokestinių lengvatų mažinimas. Įvesti

turto mokesčiai Latvijoje ir Lietuvoje.

• Išmokų, pensijų ir viešojo sektoriaus algų apkarpymai arba

užšaldymas.

• Bendra konslidacijos paketo apimtis didžiausia Latvijoje. Mokestinės

priemonės dominavo Estijoje, lyginant su išmokų konsolidacija.

Pagrindinis perskirstomasis poveikis – per socialines išlaidas (Figary et

al. 2015).

Veiksnys: mokesčių-išmokų reformos

• Dramatiškos tendencijos, ypač Lietuvoje ir Latvijoje

• Bet Gini padidėjimas santykinai nedidelis (iki 0.5 p.p.):

– Išvažiuojančio 2-3 kvintilio žmones pakeičia didėjanti

pensinio amžiaus žmonių populiacija.

Veiksnys: demografija

• Neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo atiteko

viršutiniams pajamų procentiliams.

• Didėjančios pajamos savaime nemažina nelygybės.

Rezultatas:

netolygus disponuojamų pajamų augimas

Apibendrinimas

1. Baltijos šalys – pajamų nelygybės lyderės ES, ypač Lietuva ir

Latvija.

2. Neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo 2005-2015 m.

laikotarpiu atiteko viršutiniams pajamų procentiliams.

3. Pagrindiniai nelygybės veiksniai: didėjanti pirminių pajamų

nelygybė ir menkas perskirstymas.

– Neigiamas pajamų augimo poveikis nelygybei iki krizės ir visu 2005-2015

laikotarpiu. Algų diferenciacija didėja visose Baltijos šalyse.

– Mokesčių-išmokų reformos – prisidėjo prie nelygybės sumažinimo, ypač iki

krizės, bet nepakankamai.

– Demografinis veiksnys turėjo iki 0.5 p.p. neigiamą poveikį pajamų nelygybei,

bet šis poveikis, tikėtina, ilgalaikis ir sunkiai koreguojamas.