parodija yra kokio nors literatūros

1
Parodija yra kokio nors literatūros, muzikos, dailės ar kino kūrinio, aktoriaus vaidybos, dainininko, dainavimo manieros ir pan. išjuokimas, linksmas mėgdžiojimas. Parodija dažniausiai sutinkama literatūroje , muzikoje ir kine . Parodija tam tikra prasme nesavarankiškas, „nelaisvas“ kūrinys: jis tik žinodamas tą primtaką, pamėgdžiojamąjį kūrinį, ir tik žinodamas tą primtaką skaitytojas gali iki galo suprasti parodiją. Parodijos esmė yra neatitikimas tarp stiliaus, vaizdų, motyvų, primenančių, imituojančių mėgdžiojamą kūrinį, ir idėjų, minčių, teiginių, vertybinių nuostatų, kurios parodijoje visai kitokios (paprastai demaskuojančios, deformuojančios) negu primtako. Parodija gali būti laikoma komiškosios literatūros žanru. Tačiau dažnai parodija yra tik daliniai kito žanro elementai, fragmentai. Į parodiją galima žiūrėti ir kaip į stilizacijos atmainą. Klausime, apie naudingas savybes, Darvinas atsidūrė prancūzų biologo Žano Batisto Lamarko įtakoje. Lamarkas skaitė, kad fiziniai ypatumai, kuriuos įgavo gyvos būtybės per savo gyvenimą, yra paveldimos kitose kartose. Pagal Lamarko nuomonę, šios paveldėtos savybės kaupiasi nuo vienos kartos į kitą kartą. O atrankos rezultate atsirasdavo naujos rūšys. Pavyzdžiui, pagal Lamarką, žirafos atsirado iš antilopių, o kaklai jų ilgi todėl, kad gyvūnas norėjo pasiekti aukštai kabantį lapelį. . B. de Lamarkas gerai žinomas savo evoliucijos teorija – lamarkizmu, kur teigiama, jog požymiai, įgyti gyvenant, tampa paveldimi. Tačiau ši teorija buvo sukurta jau pasirodžius jo botaniniams taksonominiams veikalams. Tai “Prancūzijos flora” (Flore Francoise, 1778) bei botaninė A. Pankušo (Panckouche) “Metodinės enciklopedijos” (Encyclopedie metodique, 1783 – 1789) dalis. Ž. B. Lamarko nuopelnas – suvokimas, jog natūrali sistema nėra geriausia sistema greitai identifikacijai. Jo “Prancūzijos flora” parašyta analitiniu metodu, labai artimu šiuolaikinių “Florų” dichotominiams raktams. Pastarasis buvo naudojamas kaip identifikacijos metodas. XIX a. pradžioje prancūzas Žanas Batistas de Lamarkas pirmasis pavartojo biologijos sąvoką.

Upload: ugne-turauskaite

Post on 06-Dec-2015

11 views

Category:

Documents


4 download

DESCRIPTION

jhjh

TRANSCRIPT

Page 1: Parodija Yra Kokio Nors Literatūros

Parodija yra kokio nors literatūros, muzikos, dailės ar kino kūrinio, aktoriaus vaidybos, dainininko, dainavimo manieros ir pan. išjuokimas, linksmas mėgdžiojimas. Parodija dažniausiai sutinkama literatūroje, muzikoje ir kine.

Parodija tam tikra prasme nesavarankiškas, „nelaisvas“ kūrinys: jis tik žinodamas tą primtaką, pamėgdžiojamąjį kūrinį, ir tik žinodamas tą primtaką skaitytojas gali iki galo suprasti parodiją. Parodijos esmė yra neatitikimas tarp stiliaus, vaizdų, motyvų, primenančių, imituojančių mėgdžiojamą kūrinį, ir idėjų, minčių, teiginių, vertybinių nuostatų, kurios parodijoje visai kitokios (paprastai demaskuojančios, deformuojančios) negu primtako. Parodija gali būti laikoma komiškosios literatūros žanru. Tačiau dažnai parodija yra tik daliniai kito žanro elementai, fragmentai. Į parodiją galima žiūrėti ir kaip į stilizacijos atmainą.

Klausime, apie naudingas savybes, Darvinas atsidūrė prancūzų biologo Žano Batisto Lamarko įtakoje. Lamarkas skaitė, kad fiziniai ypatumai, kuriuos įgavo gyvos būtybės per savo gyvenimą, yra paveldimos kitose kartose. Pagal Lamarko nuomonę, šios paveldėtos savybės kaupiasi nuo vienos kartos į kitą kartą. O atrankos rezultate atsirasdavo naujos rūšys. Pavyzdžiui, pagal Lamarką, žirafos atsirado iš antilopių, o kaklai jų ilgi todėl, kad gyvūnas norėjo pasiekti aukštai kabantį lapelį.

. B. de Lamarkas gerai žinomas savo evoliucijos teorija – lamarkizmu, kur teigiama, jog

požymiai, įgyti gyvenant, tampa paveldimi. Tačiau ši teorija buvo sukurta jau pasirodžius jo

botaniniams taksonominiams veikalams. Tai “Prancūzijos flora” (Flore Francoise, 1778) bei

botaninė A. Pankušo (Panckouche) “Metodinės enciklopedijos” (Encyclopedie metodique, 1783 –

1789) dalis. Ž. B. Lamarko nuopelnas – suvokimas, jog natūrali sistema nėra geriausia sistema

greitai identifikacijai. Jo “Prancūzijos flora” parašyta analitiniu metodu, labai artimu šiuolaikinių

“Florų” dichotominiams raktams. Pastarasis buvo naudojamas kaip identifikacijos metodas.

XIX a. pradžioje prancūzas Žanas Batistas de Lamarkas pirmasis pavartojo biologijos sąvoką.