pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga

© Swedbank

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga Nerijus Mačiulis

Swedbank vyriausiasis ekonomistas

© Swedbank

•

Tikimybė, kad oficialios pagalbos prireiks ir Ispanijai bei Italijai yra didesnė

nei 50

proc.•

Tikėtina, kad pagalbos prireiks ir Slovėnijai

10 metų valstybės obligacijų pajamingumas, %

Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank

Rgs09

Grd10

Kov Bir Rgs Grd11

Kov Bir Rgs Grd12

Kov Bir

Pro

cent

ai

0

4

8

12

16

20

24

28

32

36 Graikija Portugalija Airija Italija Ispanija Vokietija Prancūzija

Portugalijos gelbėjimas

Pirmasis Graikijos gelbėjimas

Airijos gelbėjimas

Antrasis Graikijos gelbėjimas

Portugalijos gelbėjimas

Ispanijos bankų ir Kipro gelbėjimas

© Swedbank

2 metų trukmės valstybių obligacijų pajamingumas, %

Source: Reuters EcoWin

Rgp09

Spl Grd10

Vas Bal Bir Rgp Spl Grd11

Vas Bal Bir Rgp Spl Grd12

Vas Bal Bir Rgp

Pro

cent

ai

0.0

1.0

2.0

3.0

4.0

5.0

6.0

7.0

8.0

9.0

10.0

11.0

12.0

13.0

14.0

15.0

16.0

17.0

18.0

19.0

20.0

21.0

22.0 Italija Ispanija Prancūzija Vokietija Portugalija Išliekančios

įtampos nauda Vokietijai:•Pigesnis euras•Bent vienu procentiniu punktu pigesnis skolinimasis•Svertas priversti kitas valstybes įgyvendinti reformas

© Swedbank

•

ECB dar mažins bazinę

palūkanų

normą

(iki 0,5 proc.)•

Tikėtinas tolimesnis netradicinis skatinimas –

VVP

pirkimas bei likvidumo paskolų

teikimas euro zonos bankams

•

Didesnės infliacijos rizika išlieka žema dėl euro zonos

bankų

paskolų portfelio traukimosi

Centrinių bankų turtas

Šaltinis: Reuters EcoWin

07 08 09 10 11 12

GB

P, (

billi

ons)

0

25

50

75

100

125

150

175

200

225

250

275

300

325

350

375

400

EU

R, U

SD

, SEK

(tho

usan

d bi

llion

s)

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

Europos Centrinis Bankas, EUR

Riksbank, SEK

Anglijos Centrinis Bankas, GBP

Federalinių rezervų sistema, USD

© Swedbank

Galimi euro zonos vystimosi scenarijai

1)

Didžiausia tikimybė, kad euro zonoje liks 17 valstybių, bus kuriama bankų

ir fiskalinė

sąjunga, didės ECB vaidmuo (taps

paskutiniu skolintoju)2)

Graikija palieka euro zoną

–

apie

50 proc. tikimybė

3)

Dauguma pietų

Europos šalių

palieka euro zoną

(apie 15 proc. tikimybė)

4)

Euro zona išyra, grįžtama prie nacionalinių

valiutų

(mažiau nei 5 proc. tikimybė)

© Swedbank

Labiausiai tikėtinas scenarijus –

euro zona pradės augti tik 2013 pabaigoje, Baltijos šalys išliks sparčiausiai augančios ES

Ekonomikos augimas

5.9%

3.3%4.1%

4.5%

-1%

0%

1%

2%

3%

4%

5%

6%

7%

8%

9%

2011 2012p 2013p 2014p

Euro zona

Vokietija

Rusija

Estija

Latv ija

Lietuv a

Šaltinis: Eurostat, Swedbank prognozės.

© Swedbank

Neigiamo scenarijaus rizika padidėjo

•

Blogesnes pasaulio, euro zonos ir Lietuvos ekonomikos tendencijas (35 proc. tikimybė)

gali lemti:

–

Didėjantis nestabilumas finansų

rinkose, neigiamų

euro zonos vystimosi scenarijų

realizavimas

–

JAV automatinės biudžeto konsolidavimo priemonės, galinčios sumažinti BVP augimą

3-4pp.

–

Daug brangesnės žaliavos dėl blogesnių

gamtos sąlygų

arba geopolitinių problemų

–

“Kietas”

Kinijos nusileidimas (dėl išsivysčiusių

šalių

krizės bei ribotų galimybių

taikyti skatinimo priemones)

–

Politinė

rizika susijusi su artėjančiais rinkimais JAV, Italijoje ir Vokietijoje•

Greitesnį

augimą

(5 proc. tikimybė)

gali lemti:

–

Greitesni skolų

krizės valdymo sprendimai ir sugrįžtantis pasitikėjimas–

Politinių

procesų

gerėjimas JAV–

Žemesnės žaliavų

kainos (dėl geresnės pasiūlos)–

Vartojimo bumas Vokietijoje (dėl mažesnės infliacijos ir nedarbo)–

Aktyvesnės skatinimo priemonės besivystančios rinkose

© Swedbank

Lietuvos ekonomika

© Swedbank

Antrąjį

ketvirtį

ekonomikos augimas pasiekė

dugną

BVP ir jo komponenčių realus augimas

1.4%

5.9%

3.3%4.1% 4.5%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

2010 2011 2012p 2013p 2014p

Namų ūkiųv artojimas

Vy riausy bėsv artojimas

Inv esticijos(išsk. atsargas)

Atsargos*

Gry nasiseksportas*

BVP augimas

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank prognozės.*Įtaka augimui

© Swedbank

Mažmeninės prekybos augimas išliks pastovusMetinis mažmeninės prekybos pokytis, %

5,0

1,7

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

2010 2011 2012

Preky bos pasitikėjimo rodiklisVartotojų pasitikėjimo rodiklisMažmeninė preky ba be transporto priemoniųMaisto, gėrimų ir tabako mažmeninė preky ba

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

© Swedbank

Pramonė

ir apdirbamoji gamybaPramonė, metinis pokytis

-40%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

40%

2010 2011 2012

Pramonė

Apdirbamoji gamy ba

Apdirbamoji gamy ba (beraf inuotų naf tosproduktų gamy bos)

Elektros, dujų, garotiekimas

Šaltinis: Statistikos departamentas

© Swedbank

•

Namų ūkių finansiniai

įsipareigojimai sumažėjo nuo 30,2 mlrd. litų

2008 metų pabaigoje iki 25,8

mlrd. litų

šių

metų birželį

•

Įmonių

–

nuo 36,1 mlrd. litų

iki 27,7

mlrd. litų.•

Paskolų

portfelis

įmonėmis augo keturis mėnesius iš

eilės

•

Bankų

paskolų portfelis namų

ūkiams tebesitraukia, gyventojai skolinasi atsargiai

Namų ūkių ir nefinansinių įmonių paskolos

2400025000260002700028000290003000031000320003300034000

2010 2011 2012

-12%-10%-8%

-6%-4%-2%0%

2%4%6%

Namų ūkių paskolos, m LTL (kair.sk.)Įmonių paskolos, m LTL (kair.sk.)Namų ūkių paskolos, metinis augimas (deš.sk.)Įmonių paskolos, metinis augimas (deš.sk.)

Šaltinis: Lietuv os Bankas

© Swedbank

Pagrindiniai infliacijos veiksniai –

pasaulinės žaliavų

kainos, tačiau didėja ir reguliuojamos kainos

2.8

3.0 3.

4

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

5

6

2010

2011

2012

2012

p20

13p

2014

p

Kiti

KomunalinėspaslaugosTransportas

Maistas

Metinė inf liacija (%)

Šaltinis: SD, Swedbank skaičiav imai ir prognozės

© Swedbank

Nedarbas sumažėjo iki 2009 metų

pradžios lygio

11.9

%

13.6

%

13.8

%

15.6

%

18.1

%

18.3

%

17.8

%

17.1

%

17.2

%

15.6

%

14.8

%

13.9

%

14.5

%

13.3

%

13.2

%

11.5

%

9.3%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%20

09

2010

2011

2012

2012

p

2013

p

2014

p

Nedarbo ly gisJaunimo (15-24 m.) nedarbo ly gisIlgalaikio nedarbo ly gis


© Swedbank

Struktūrinio

nedarbo problema išliekaBeveridžo kreivė

0

0.5

1

1.5

2

2.5

0.0 5.0 10.0 15.0 20.0Nedarbo lygis

Lais

vų d

arbo

vie

tų ly

gis

Ekonomikos atsigavimas

Ekonomikos nuosmukis

Ekonomikos plėtra ikikrizės


2011 III

2011 II2011 I

2010 IV

2010 III

2010 I

2010 II

2009 IV

2009 III2009 II

2009 I

2008 IV

2008 III

2006 I

2006

2006 III

2006 IV2008 II

2007 II

2007 III

2007 IV

2008 I2007 I

2011 IV

2012 I

© Swedbank

Istoriškai aukščiausias darbo jėgos aktyvumo lygis

1508

1544

1560

1525

1510

1525

1538

1507

1433

1422

1424

1384

1328

1328

1351

1367

1340

1385

1379

1379

1366

1405

80 66 64 67 78 73 97 130

194

223

228

255

293

297

292

282

278

256

240

222

231

215

0

300

600

900

1200

1500

1800

2007 2008 2009 2010 2011 2012

60%

63%

66%

69%

72%

75%

78%

Bedarbių skaičius, mln. (kair.sk.)Užimtųjų skaičius, mln. (kair.sk)15 – 64 m. darbo jėgos akty v umo ly gis (deš.sk.)


© Swedbank

Darbo našumas augs sparčiau nei darbo užmokestis

Darbo užmokesčio ir darbo našumo pokyčiai

-7.2%

-4.3%

-1.3%

-8.6%

6.9%

3.8%2.0% 2.7% 2.6%

1.4% 2.0%1.8%

-10%

-8%

-6%

-4%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p

Realus neto (po mokesčių) atly ginimų augimas

Pridėtinė v ertės, tenkančios v ienam užimtajam, augimas


© Swedbank

Minimalaus atlyginimas Europoje

•

Ne visos ES valstybės reguliuoja MMA, tik dviejose valstybėse jis viršija 50 proc. vidutinio atlyginimo

•

Lietuvoje problema yra vidutinis mėnesinis atlyginimas, o ne minimalus

Minimalus atlyginimas, % vidutinio atlyginimo

58.456.4

52.749.3

48.345.2

44.844.5

43.042.6

42.238.838.638.5

37.536.7

36.134.0

33.532.5

30 35 40 45 50 55 60

Lietuv a (min. atl. LTL 1200)Graikija

Slov ėnijaLiuksemburgas

MaltaLietuv a (min. atl. LTL 900)

Latv ijaAirija

Lietuv a (min.atl. LTL 850)Lietuv a

PortugalijaJK

VengrijaLenkijaKroatijaIspanija

Slov akijaBulgarija

EstijaČekija

Šaltinis: Eurostat, Swedbank skaičiav imai

© Swedbank

Valstybės finansai

© Swedbank

•

Per 7 šių

metų

mėnesius nacionalinio biudžeto pajamos buvo 6,1 proc. didesnės nei

prieš

metus ir planą

viršijo 1,4 proc.

Valstybės biudžeto pajamos 2012 m. 7 mėn., m LTL

6.6%3.3%

5.7%

11.3%

4.7%

0.1%-0.4%

5.9% 0.8%-1.6%

-1000

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

Valstybės biudžetas(be ES paramos)

PVM GPM Akcizai Pelno mokestis-5%0%5%10%15%20%25%30%35%40%45%

2012 m. f aktas 2012 m. planas 2011 m. f aktasMetinis augimas (deš.sk.) Plano v y kdy mas (deš.sk.)

© Swedbank

Kontrabandinių

cigarečių

vartojimas

•

Per metus surūkoma 135 mln. pakelių

legaliai parduotų

cigarečių.•

Nelegaliai parduodama apie 55 milijonai pakelių.

12.6

21.3

41.5 43

34.6

30.8 29.3

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2009Q2 2009Q4 2010Q2 2010Q4 2011Q2 2011Q4 2012Q2Šaltinis Nielsen tuščių pakelių ty rimas

© Swedbank

Valdžios sektoriaus skola nuo kitų

metų

mažėsValdžios sektoriaus finansai, % BVP

40.0%37.4%

-10%

-8%

-6%

-4%

-2%

0%

2%

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Centrinės v aldž. Vietinės v aldž.Socialinės aps.f ondų Bendroji skola (deš.sk.)

Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank

© Swedbank

Lietuvos nemokumo rizika ženkliai sumažėjusi10 metų kredito rizikos apsikeitimo sandoriai

Source: Reuters EcoWin

0809

1210

02 04 06 08 10 1211

02 04 06 08 10 1212

02 04 06 080

50100150200250300350400450500550600650700

Lietuva, EUR Latvija, EUR Italija, USD Vokietija, USD

© Swedbank

Mokesčių

politikos alternatyvos. Ar tikrai Lietuvoje mokesčiai yra vieni mažiausių

Europos Sąjungoje?

© Swedbank

Mokesčių

ir socialinių įmokų

pajamos, % BVPValstybės pajamos iš mokesčių ir socialinių įmokų, % BVP

27.127.327.427.4

28.128.2

29.331.0

31.531.831.9

33.233.8

34.235.0

35.736.8

37.137.7

38.038.438.638.8

42.142.342.342.5

42.943.9

46.147.6

20.0 25.0 30.0 35.0 40.0 45.0 50.0

Lietuv aLatv ija

BulgarijaRumunijaSlov akija

AirijaŠv eicarija

GraikijaPortugalija

LenkijaIspanija

MaltaČekijaEstija

IslandijaKipras

JKLiuksemb

VengrijaSlovėnijaVokietija

ES OlandijaAustrija

ItalijaSuomija

PrancūzijaNorv egija

BelgijaŠv edijaDanija

Šaltinis: EurostatMažos mokestinės pajamos nereiškia mažų

mokesčių

tarifų! Valstybė gali surinkti mažai pajamų

dėl prasto mokesčių

administravimo, aukšto

mokesčių

vengimo, didelės šešėlinės ekonomikos, bei dėl paplitusių mokestinių

išimčių.

© Swedbank

PVM tarifas –

didesnis nei ES vidurkisStandartinis PVM tarifas, 2012, %

0 5 10 15 20 25 30

HungaryDenmark

SwedenRomania

IrelandGreecePoland

PortugalFinlandLatv ia

BelgiumItaly

LithuaniaEU-27

BulgariaCzech

EstoniaAustria

Slov eniaSlov akia

United KingdomFrance

GermanyNetherlands

SpainMalta

Cy prusLuxembourg

Šaltinis: Europos komisija

PVM tarifas taikomas maistui, 2012, %

0 5 10 15 20 25 30

MaltaIreland

United KingdomLuxembourg

SpainItaly

Cy prusPolandFrance

BelgiumNetherlands

PortugalGermanySlov enia

AustriaSwedenGreeceFinlandCzech

HungaryBulgariaEstonia

Slov akiaLithuania

Latv iaRomaniaDenmark

Šaltinis: Europos komisija

© Swedbank

Darbo

sąnaudų

mokestinė

našta

27

Darbo sąnaudų

mokestinė

našta

parodo skirtumą

tarp darbdavio darbo kaštų

ir darbuotojo “į

rankas”

gaunamo užmokesčio.

20.223.6

26.326.6

28.529.7

32.433.433.634.034.1

35.135.3

36.036.3

38.238.238.5

39.940.140.340.3

42.042.5

43.044.4

45.446.646.7

49.8

-5.0 5.0 15.0 25.0 35.0 45.0 55.0

AirijaIslandija

Šv eicarijaJAV

LiuksemburgasJK

PortugalijaLenkija

OlandijaIspanija

Norv egijaBulgarija

Lietuv a (2011, min) Slov akija

GraikijaDanijaEstija

SuomijaLatv ijaČekija

Lietuv a (2008)Slov ėnija

Lietuv a (2011, max)Šv edija

ItalijaAustrija

PrancūzijaVokietijaVengrija

Belgija

Šaltinis: Eurostat, Swedbank

© Swedbank

Pelno mokesčio tarifai ir pajamos iš

pelno mokesčio ES (2010)

Pelno mokesčio pajamos, % BVP

8.3

7.06.5

5.5

3.63.1 3.0 2.9 2.8 2.6 2.5 2.5 2.5 2.5 2.5 2.4 2.4 2.3 2.3 2.1 2.1 2.0 1.9 1.9 1.8 1.8 1.8 1.8 1.7 1.6 1.3 0.7

0.0

1.0

2.0

3.0

4.0

5.0

6.0

7.0

8.0

9.0

Nor

way

Mal

ta

Cyp

rus

Luxe

mbo

urg

Cze

ch R

epub

lic

Switz

erla

nd

Swed

en

Portu

gal

UK

Rom

ania

Belg

ium

Bulg

aria

Den

mar

k

Irela

nd

Slov

akia

Gre

ece

Italy

Spai

n

Pola

nd

Hun

gary

Net

herla

nds

Finl

and

EU (2

7)

Aust

ria

Esto

nia

Lith

uani

a

Slov

enia

Icel

and

Euro

are

a (1

7)

Latv

ia

Fran

ce

Ger

man

y

Šaltinis: Eurostat

© Swedbank

Kapitalo mokesčių

pajamos, % BVP

0.60.6

0.70.7

0.80.9

1.01.01.0

1.11.2

1.41.4

1.61.81.8

1.92.2

2.42.52.52.52.5

2.72.82.8

3.74.34.3

5.8

0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0

EstijaSlovakija

ČekijaLietuva

BulgarijaSlovėnijaVokietija

LatvijaAustrija

RumunijaGraikija

SuomijaŠvedija

MaltaOlandijaLenkijaKipras

AirijaPortugalija

ES Ispanija

ItalijaVengrija

LiuksembDanija

IslandijaBelgija

PrancūzijaJK

Norvegija

Šaltinis: Eurostat

© Swedbank

•

Pasiekus tam tikrą mokesčių

tarifų

dydį,

didėja mokesčių vengimas ir šešėlinė

ekonomika, todėl mažėja mokestinės pajamos (Lafero dėsnis).

•

2009 ir 2010 metais, didėjant daugeliui mokesčių

tarifų,

mokestinių

pajamų

ir BVP santykis Lietuvoje mažėjo

Valdžios sektorius ir biudžeto balansas, %

10

15

20

25

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012-12

-6

0

6

12

18

24

Biudžeto balansas, % BVPMokestinės pajamos, % v idaus paklausosMokestinės pajamos, % BVP

Šaltinis: FM, Swedbank skaičiav imai

Mokesčių

tarifo didinimas nebūtinai padidina biudžeto pajamas

© Swedbank

BVP indeksas, pikas=0

-5.4

-19.1

-14.3

-23.9

-7.3

-30.0

-25.0

-20.0

-15.0

-10.0

-5.0

0.02005Q1 2006Q1 2007Q1 2008Q1 2009Q1 2010Q1 2011Q1 2012Q1 2013Q1 2014Q1

Euro zona Estija Latvija Lietuva

© Swedbank

Apdirbamosios gamybos augimas, įvertinus sezoniškumą, 3 mėn. vidurkis (2008 sausis = 100)

65

70

75

80

85

90

95

100

105

110

2008 2009 2010 2011 2012

LietuvaLatvijaEstijaŠvedijaEuro zona

Šaltinis: Reuters Ecowin, Lietuvos Statistikos departamentas

© Swedbank

Prekių

ir paslaugų

balansas -

teigiamas

•

Einamosios sąskaitos perteklius 0,3 proc.

BVP (palyginimui, 2008 pirmąjį

ketvirtį

deficitas siekė

20,3 proc. BVP)

•

Prekių

ir paslaugų balanso perteklius

antrąjį

šių

metų

ketvirtį buvo didžiausias nuo

nepriklausomybės atkūrimo

Einamoji sąskaita, užsienio prekyba, % BVP

0,9%

-2,1%

-20,3%-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

2007 2008 2009 2010 2011 2012

Prekių ir paslaugų balansas, % BVPPrekių balansas, % BVPEinamosios sąskaitos balansas, % BVP

Šaltinis: Lietuv os bankas, Swedbank

pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga

Documents