patvirtinta būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ... · rambyno rp lankytojų centre...
TRANSCRIPT
TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ
PLANAS (PROGRAMA)
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
I. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO
KONCEPCIJA
1. Apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistema
1. Parengti reikalingus miestų (miestelių)
bendruosius planus:
Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo ir įstatymo lydimųjų
aktų reikalavimus bus parengti miestų (miestelių) bendrieji
(specialieji) planai, kurie sudarys teritorijų darnaus vystimosi
kryptis, nustatys savivaldybių teritorijų specialių ir detaliųjų
planų rengimo pagrindą, teritorijų tvarkymo ir apsaugos
reglamentavimo reikalavimus.
1.1. Skaudvilės miesto bendrasis planas, kartu
parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiuosius planus.
Tauragės r. savivaldybė, Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros
ministerijos (spec. planai)
2014 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.2. Panemunės miesto bendrasis planas. Pagėgių savivaldybė 2014 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.3. Smalininkų miesto bendrasis planas, kartu
parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiuosius planus.
Jurbarko rajono
savivaldybė, Kultūros paveldo
departamentas prie Kultūros
ministerijos (spec. planai)
2014 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.4. Raudonės miestelio bendrasis planas. Jurbarko rajono
savivaldybė
2016 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.5. Veliuonos miestelio bendrasis planas, kartu
parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiuosius planus.
Jurbarko rajono
savivaldybė, Kultūros paveldo
departamentas prie Kultūros
ministerijos (spec. planai)
2016 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.6. Seredţiaus miestelio bendrasis planas. Jurbarko rajono
savivaldybė
2016 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.7. Kvėdarnos miestelio bendrasis planas, kartu
parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiuosius planus.
Šilalės rajono savivaldybė, Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros
ministerijos (spec. planai)
2014 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.8. Laukuvos miestelio bendrasis planas, kartu
parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiuosius planus.
Šilalės rajono savivaldybė, Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros
ministerijos (spec. planai)
2014 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.9. Kaltinėnų miestelio bendrasis planas. Šilalės rajono savivaldybė 2014 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.10. Pajūrio miestelio bendrasis planas. Šilalės rajono savivaldybė 2014 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.11. Upynos miestelio bendrasis planas. Šilalės rajono savivaldybė 2014 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
1.12. Vėjo jėgainių išdėstymo ir teritorijų ribų
nustatymo specialieji planai.
Tauragės, Jurbarko, Šilalės r.
savivaldybės, Pagėgių savivaldybė
iki 2020 m. ES fondų lėšos,
privačios lėšos
PATVIRTINTA
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus
2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1.6-68 Telšių regiono plėtros tarybos
2011 m. birţelio 29 d. sprendimu Nr. 51/10S- )
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
II. KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI
1. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga
2. Dubysos ichtiologinio draustinio ribų plano
korektūra.
Dubysos ichtiologinio draustinio ribų planas. Valstybinė saugomų teritorijų
tarnyba prie Aplinkos ministerijos
(toliau – VSTT) (planavimo
organizatorius),
VĮ „Valstybės ţemės fondas“
(vykdytojas)
2012 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
3. Jūros ichtiologinio draustinio ribų plano
korektūra.
Jūros ichtiologinio draustinio ribų planas. VSTT (planavimo organizatorius),
VĮ „Valstybės ţemės fondas“
(vykdytojas)
2012 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
4. Rambyno RPD administracinio pastato
rekonstrukcija ir pagalbinio pastato rekonstrukcija į
lankytojų centrą.
Įrengtas Rambyno RP lankytojų centras. Rambyno RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
5. Rambyno RP ekspozicijos įrengimas lankytojų
centre.
Rambyno RP lankytojų centre įrengta ekspozicija. Rambyno RPD,
VSTT
2011–2012 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
6. „Natura 2000“ tinklo teritorijos Šereitlaukio
miško pievų tvarkymas.
Sutvarkyta „Natura 2000“ tinklo teritorija, palaikoma jos
būklė.
Rambyno RPD,
VSTT
2011–2013 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
7. Jūros valstybinio ichtiologinio draustinio dalies,
Jūros ir Šešuvio upių apsaugos zonų dalių („Natura
2000“ teritorijos Šešuvies ir Jūros upės slėniai)
gamtotvarkos plano parengimas.
Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Rambyno RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
8. Pagramančio RP lankytojų centro su vidaus
ekspozicija įrengimas.
Įrengtas Pagramančio RP lankytojų centras su vidaus
ekspozicija.
Pagramančio RPD,
VSTT
2015 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
9. Pagramančio RP Plynosios pelkės telmologinio
draustinio gamtotvarkos plano parengimas.
Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Pagramančio RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
10. Pagramančio RP Jūros kraštovaizdţio
draustinio gamtotvarkos plano parengimas.
Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Pagramančio RPD,
VSTT
2011–2013 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
11. Lauko informacinės sistemos įrengimas
Pagramančio RP (dalis lauko informacinės
sistemos elementų ţymi dviračių trasą).
Įrengta lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra
lankytojams Pagramančio RP.
Pagramančio RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
12. Medvėgalio pievų gamtotvarkos plano
parengimas.
Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Varnių RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
13. Medvėgalio pievų gamtotvarkiniai darbai. Kasmet šienaujamos pievos. Varnių RPD
Tęstiniai darbai LR valstybės biudţeto
lėšos. Ateityje tikimasi
gauti ES finansavimą
14. Paršeţerio–Lūksto pelkių komplekso
gamtotvarkos plano parengimas.
Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Varnių RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
15. Debesnų pelkės gamtinių buveinių tvarkymo
programa.
Kasmet šienaujamos pievos, kertami krūmai vertingose
pelkinėse teritorijose, tai gerina ekosistemų būklę.
Varnių RPD
Tęstiniai darbai LR valstybės biudţeto
lėšos, Šilalės rajono
savivaldybės lėšos.
Ateityje tikimasi gauti
ES finansavimą
16. Panemunių RP lankytojų centro ekspozicijos
įrengimas.
Lankytojų centre įrengta ekspozicija. Panemunių RPD,
VSTT
2011–2013 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
17. Margupio valstybinio botaninio draustinio
gamtotvarkos plano parengimas.
Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Panemunių RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
18. Panemunių RP dalies, Nemuno upės apsaugos
zonos dalies („Natura 2000“ teritorija – Nemuno
slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio)
gamtotvarkos plano parengimas.
Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Panemunių RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
19. Balandinės pelkės hidrologinio reţimo
atstatymas.
Atstatytas pelkės hidrologinis reţimas. Viešvilės valstybinio gamtinio
rezervato direkcija (toliau –
VGRD),
VSTT
2011–2013 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
20. Ištakos upelio hidrologinio reţimo atstatymas. Atstatytas hidrologinis reţimas. Viešvilės VGRD,
VSTT
2011–2013 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
21. Bauţaičių pelkės natūralaus hidrologinio
reţimo atkūrimas.
Atstatytas hidrologinis reţimas. Viešvilės VGRD,
VSTT
2011–2015 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
22. Parengti savivaldybės ir visuomenės reikmėms
reikalingų išsaugoti teritorijų planą.
Jurbarko mieste ir seniūnijų centruose parengti teritorijas
visuomenės reikmėms – parkams, skverams, stadionams,
poilsio zonoms, paplūdimiams.
Jurbarko rajono
savivaldybė
2014 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
2. Kultūros paveldo teritorijų naudojimas ir apsauga
23. Parengti Maţosios Lietuvos nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo strategiją.
Numatoma įvertinti, registruoti ir tinkamai priţiūrėti Pagėgių
savivaldybėje, Jurbarko (Smalininkų miesto ir Viešvilės
mstl.) ir Tauragės rajonuose esantį Maţajai Lietuvai būdingą
kultūros paveldą.
Jurbarko rajono
savivaldybė, Tauragės r.
savivaldybė, Pagėgių savivaldybė
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
24. Patikslinti ir parengti naujus apsaugos
reglamentus ir kitus dokumentus, aktualius paveldo
objektų savininkams ir naudotojams.
Parengti Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių sav.
objektų, įtraukiamų į vietinį kultūros paveldo registrą, sąrašą
ir nustatyti jų reglamentus.
Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajono
savivaldybės, Pagėgių savivaldybė
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
25. Parengti Tauragės apskrities teritorijos bendrojo
plano sprendiniuose numatytą kultūros paveldo
apsaugos programą (pagal toliau priemonių plane
išdėstytas priemones, 25.1–25.24 punktai).
Programoje turi būti detalizuoti Tauragės apskrities teritorijos
bendrojo plano sprendiniuose nurodytos kultūros paveldo
objektų tvarkybos ir naudojimo priemonės, numatytas jų
įgyvendinimo planas, rengėjai, finansavimo šaltiniai ir kt.
duomenys, prioritetą teikiant toms priemonėms, kurios
išryškintų kultūros paveldo teritorinį karkasą ir prisidėtų prie
regioninio identiteto palaikymo.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos, Tauragės
apskrities teritorijoje esančios
savivaldybės
2012–2020 m. Valstybės ir
savivaldybių biudţetai
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
25.1. Jurbarko r. sav. Urbanistikos vertybės
Parengti specialiuosius planus, kitus trūkstamus
veiklos šiose teritorijose reglamentavimo
dokumentus ir jais vadovaujantis pritaikyti viešam
paţinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar
miestelio centrui būdingas funkcijas.
Jurbarko m. istorinis centras, Veliuonos, Erţvilko,
Smalininkų mstl. istoriniai centrai. Dėl planinės struktūros ar
kitų vertingų savybių siūlytina priskirti urbanistinėms
vertybėms Seredţiaus, Raudonės, Girdţių, Skirsnemunės
(Raudonės ir Skirsnemunės centrai priskirti urbanistinėms
vertybėms ir įteisinta jų teritorija), Viešvilės istorinius
centrus.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Jurbarko rajono
savivaldybė
2012–2016 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.2. Jurbarko r.sav. Archeologijos vertybės
Pritaikyti kultūriniam, paţintiniam turizmui.
Reikalinga atlikti objektų, tinkamų lankymui ar
moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams
parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose
reglamentavimo dokumentai. Nustatomos
apsaugos zonos ir tvarkymo reţimai.
Eksponuotiniems lankytiniems objektams
parengiami tvarkymo projektai.
Piliakalnių su piliavietėmis ar senovės gyvenvietėmis –
Jurbarko, Pašilių, Erţvilko, Antakalniškių, Meškininkų,
Raudonėnų piliakalniai; Seredţiaus, Veliuonos, Kalnėnų
piliavietės; Kartupėnų piliakalnis su gyvenviete, Gystėnų,
Veliuonos piliakalnis (vad. Gedimino kapo kalnas) ir
Veliuonos piliakalnis II.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Jurbarko rajono
savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.3. Seredţiaus piliakalnio tvarkymas. Sutvarkytas ir pritaikytas lankymui piliakalnis. Panemunių RPD,
VSTT
2011–2013 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
25.4. Laiptų įrengimas Raudonės pilies teritorijoje. Iš pietvakarių pusės įrengti akmeniniai laiptai pagerins
lankytojų patekimą į pilį.
Panemunių RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
25.5. Jurbarko r. sav. Statiniai
Pastatai (ne baţnyčios) pritaikomi kultūriniam,
paţintiniam turizmui, restauruojant ar
rekonstruojant įvertinti architektūros paveldo
regioninius ypatumus.
Veliuonos, Jurbarko ir Smalininkų
miestų pastatai, Viešvilės miestelio pastatai, Jurbarko
vaistinė, Vytauto Didţiojo 4 pastatas, Jurbarke, Smalininkų
geleţinkelio stotis, kiti Jurbarko ir Smalininkų miestelių
pastatai.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Jurbarko rajono
savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.6. Jurbarko r. sav. Statinių kompleksai
Pritaikyti visuomeninei paskirčiai ar turizmo
infrastruktūrai.
Dvarų sodybos: Belvederio, Lapgirių, Veliuonos, Daugėlių,
Jurbarko dvaro sodyba, L. Meškaitytės sodyba, P. Cvirkos
sodyba – memorialinis muziejus, Padubysio dvaro vandens
malūno su technologine įranga statinių kompleksas,
Panemunės ir Raudonės pilys.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Jurbarko rajono
savivaldybė, privatūs asmenys
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.7. Tauragės r. sav. Urbanistikos vertybės
Parengti specialiuosius planus, kitus trūkstamus
veiklos šiose teritorijose reglamentavimo
dokumentus ir vadovaujantis jais, pritaikant viešam
paţinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar
miestelio centrui būdingas funkcijas.
Batakių, Skaudvilės miestelio istoriniai centrai. Dėl planinės
struktūros ar kitų vertingų savybių siūlytina priskirti
urbanistinėms vertybėms Gaurės, Lauksargių, Dauglaukio,
Pagramančio miestelių istorines dalis.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Tauragės r. savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.8. Tauragės r. sav. Archeologijos vertybės
Pritaikyti kultūriniam, paţintiniam turizmui.
Reikalinga atlikti objektų, tinkamų lankymui ar
moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams
parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose
reglamentavimo dokumentai. Nustatomos
apsaugos zonos ir tvarkymo reţimai.
Eksponuotiniems lankytiniems objektams
parengiami tvarkymo projektai.
Iš viso 11 piliakalnių:
5 piliakalniai: Kiukiškių, Naujininkų, Pilaitės, Pilutės,
Nosaičių piliakalniai; ir 8 piliakalniai su gyvenvietėmis:
Matiškių, Dapkiškių, Batakių, Oplankio – Greiţėnų,
Gilandţių, Pagramančio, Juškaičių, Ivangėnų.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Tauragės r. savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
25.9. Indijos piliakalnio pritaikymas lankymui. Laiptų įrengimas į piliakalnį. Pagramančio RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
25.10. Pagramančio piliakalnio tvarkymas. Pagramančio piliakalnio teritorija sutvarkyta, pritaikyta
lankymui.
Pagramančio RPD,
VSTT
2013 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
25.11. Tauragės r. sav. Statiniai
Numatyti pritaikyti visuomeninei paskirčiai ir
turizmo infrastruktūrai. Pastatai (ne baţnyčios)
pritaikomi kultūriniam, paţintiniam turizmui,
restauruojant ar rekonstruojant įvertinti
architektūros paveldo regioninius ypatumus.
Banko pastatas Tauragėje, pašto, uţeigos namas, geleţinkelio
stotis, motorinis malūnas.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Tauragės r. savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.12. Tauragės r. sav. Statinių kompleksai
Pagal teritorijos apsaugos specialųjį planą
pritaikyti viešam paţinimui ir naudojimui, taip pat
pritaikyti visuomeninei paskirčiai bei
priklausiniams, kilnojamosioms paveldo vertybėms
saugoti ir eksponuoti.
Dvarų sodybos: Gaurės baţnyčios šventoriaus vartų ir
varpinės kompleksas, Akadavo baţnyčios statinių ir dvaro
sodybos kompleksas; Lomių, Lankininkų, dvarų sodybos;
Batakių, Pagramančio, Oplankių, Tauragės buv. dvarų
sodybos; Trepų dvaro ir Dirginčių palivarko sodybų
kompleksai, Pagramančio baţnyčios statinių kompleksas,
Skaudvilės baţnyčios komplekso pastatai, pastatų ansamblis,
vad. Tauragės pilimi.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Tauragės r. savivaldybė, religinės
bendruomenės
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.13. Šilalės r. sav. Urbanistikos vertybės
Parengti specialiuosius planus, kitus trūkstamus
veiklos šiose teritorijose reglamentavimo
dokumentus ir vadovaujantis jais pritaikyti viešam
paţinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar
miestelio centrui būdingas funkcijas.
Kvėdarnos, Laukuvos mstl. istoriniai centrai. Dėl planinės
struktūros ar kitų vertingų savybių siūlytina priskirti
urbanistinėms vertybėms Upynos, Tenenių, Pajūrio,
Kaltinėnų, Bijotų baţnytkaimių istorinius centrus.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Šilalės r. savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.14. Šilalės r. sav. Archeologijos vertybės
Pritaikyti kultūriniam, paţintiniam turizmui.
Reikalinga atlikti objektų, tinkamų lankymui ar
moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams
parengti trūkstamus veiklos šiose teritorijose
reglamentavimo dokumentus. Nustatyti apsaugos
zonas ir tvarkymo reţimus. Eksponuotiniems
lankytiniems objektams parengti tvarkymo
projektus. Reikalinga tinkamai atskleisti
piliakalnius, kaip reikšmingas kraštovaizdţio
dominantes ar formantes: atidengti Pakisio ir kitus
piliakalnius, sudaryti sąlygas apţiūrai.
Piliakalniai: Indijos, Vaičių, Skuburkalnio, Kaltinėnų,
Padievaičio, Bilionių, Pavėţio, Burbiškių, Erţinkalnio,
Kazokų, Lileikėnų, Pakisio, Rubaičių, Vilkų Lauko, Kalvalių,
Prienų, Varsėdţių, Kiaukų, Ţvilių, Birţų Lauko, Kreivių,
Kaušų, Rūtelių, Gediminiškės, Pilių, Jaunodavos, Dulkių
Lauko, Keberkščių, Dapkiškės; piliakalniai su priešpiliais –
Vedrių, Treigių;
piliakalniai su gyvenvietėmis – Kvėdarnos, Karūţiškės,
Geguţių, Rubinavo, Padievaičio.
.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Šilalės r. savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.15. Šilalės r. sav. Statiniai
Pritaikyti viešam paţinimui ir naudojimui. Pastatai
(ne baţnyčios) pritaikomi kultūriniam, paţintiniam
turizmui, restauruojant ar rekonstruojant įvertinami
architektūros paveldo regioniniai ypatumai.
Mokykla Šilalėje, kapinių koplyčios Kaltinėnų ir Laukuvos
mstl., Vabalių vila, Vaičių vandens malūnas – karšykla su
technologine įranga.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Šilalės r. savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
25.16. Šilalės r. sav. Statinių kompleksai
Pritaikyti objektus kultūriniam, paţintiniam
turizmui, parengti tvarkymo planus, išryškinant jų
reikšmę ir išskirtines savybes.
Dvarų sodybos: Bijotų dvaro sodyba, Pajūrio dvaro sodyba,
Severėnų k., Šiauduvos k. buv. dvarų sodybos. Bilionių
etnoarchitektūrinė sodyba, Prapymo etnoarchitektūrinė
sodyba, K. Jauniaus sodyba, Tenenių baţnyčios statinių
komplelsas, Didkiemio baţnyčios statinių kompleksas
Siūlytina Kvėdarnos, Šilalės, Girdiškės baţnyčių statinių
kompleksus įrašyti į nekilnojamų kultūros vertybių registrą.
Kultūros paveldo departamentas prie
kultūros ministerijos,
Šilalės r. savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.17. Pagėgių sav. Urbanistikos vertybės
Parengti specialiuosius planus, kitus trūkstamus
veiklos šiose teritorijose reglamentavimo
dokumentus ir vadovaujantis jais, pritaikoma
viešam paţinimui ir naudojimui, išsaugant visas
miesto ar miestelio centrui būdingas funkcijas.
Išryškintinas Maţosios Lietuvos nekilnojamojo
kultūros paveldo savitumas bei miestelio
unikalumas.
Vilkyškių mstl. istorinis centras. Dėl planinės struktūros ar
kitų vertingų savybių siūlytina priskirti urbanistinėms
vertybėms Plaškių, Lumpėnų, Ţukų istorines dalis.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Pagėgių savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.18. Pagėgių sav. Archeologijos vertybės
Pritaikyti kultūriniam, paţintiniam turizmui.
Reikalinga atlikti objektų, tinkamų lankymui ar
moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams
parengti trūkstamus veiklos šiose teritorijose
reglamentavimo dokumentus. Nustatyti apsaugos
zonas ir tvarkymo reţimus. Eksponuotiniems
lankytiniems objektams parengti tvarkymo
projektus.
Piliakalniai: Būbliškės, Pagėgių (vad. Pilies kalnu), Vilkės,
Barzūnų (vad. Šventkalniu), Šereitlaukio.
Piliakalniai su gyvenvietėmis: Kulmenų ir
Opstainio,Vilkyškių piliakalnis su gyvenviete.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Pagėgių savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.19. Šereitlaukio piliakalnio tvarkymas.
Šereitlaukio piliakalnio teritorija sutvarkyta ir pritaikyta
lankymui.
Rambyno regioninio parko direkcija
(toliau – RPD),
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
25.20. Vilkyškių piliakalnio tvarkymas. Vilkyškių piliakalnio teritorija sutvarkyta ir pritaikyta
lankymui.
Rambyno RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
25.21. Rambyno alkakalnio tvarkymas. Rambyno alkakalnio teritorija sutvarkyta ir pritaikyta
lankymui.
Rambyno RPD,
VSTT
2011 m. ES struktūrinių fondų ir
LR valstybės biudţeto
lėšos
25.22. Pagėgių sav. Statiniai
Ištirti ir inventorizuoti objektus,
reprezentuojančius Maţosios Lietuvos paveldą.
Pritaikyti kultūriniam, paţintiniam turizmui.
Pritaikyti viešam paţinimui ir naudojimui. Pastatus
(ne baţnyčios) pritaikyti kultūriniam, paţintiniam
turizmui, restauruojant ar rekonstruojant įvertinti
architektūros paveldo regioninius ypatumus.
Vila Krakeniškių k., Vidgirių vėjo malūnas, Piktupėnų
mokyklos pastatas, Pagėgių K. Donelaičio gimnazijos
pastatas.
Plaškių baţnyčios įtraukimas į kultūros paveldo objektų
sąrašą ir pritaikymas turizmui.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Pagėgių savivaldybė,
bendruomenės
2012–2020 m.
.
ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
25.23. Pagėgių sav. Statinių kompleksai
Pritaikyti viešam paţinimui ir naudojimui,
visuomeninei paskirčiai, turizmo infrastruktūrai,
rekreacijai. Pagal teritorijos apsaugos specialųjį
planą parengiami tvarkymo planai, įvertinant
regioninį savitumą.
Dvarų sodybos: Palumpių, Pempynės, Šereitlaukio, Šilgalių,
Vilkyškių dvarų sodybos, Būbliškės dvaro sodybos
fragmentai. Bitėnų etnoarchitektūrinės sodybos. Siūloma dėl
architektūrinės vertės ir regioninės svarbos įtraukti į registrą
Maţajai Lietuvai būdingų miestelių statinių ir girininkijų
sodybų kompleksų pastatus. Evangelikų liuteronų baţnyčia ir
klebonijos pastatų kompleksas Ţukuose.
Vilkyškių ir Šilgalių dvaro pastatų pritaikymas turizmui.
Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos,
Pagėgių savivaldybė,
bendruomenės
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
25.24. Nustatyti nematerialaus kultūros paveldo
vertybes ir teikti kandidatūras nacionaliniam
Nematerialaus kultūros paveldo registrui.
Išryškins nematerialaus paveldo vertybes, prisidės prie
kultūrinio turizmo vystymo, stiprins vietos identitetą, turės
ekonominę naudą per kultūrinio turizmo vystymą.
Tauragės, Jurbarko, Šilalės r.
savivaldybės, Pagėgių savivaldybė
2011–2015 m. Valstybės ir
savivaldybių biudţetai
3. Rekreacinių teritorijų vystymas
26. Perspektyvinių kurortinių teritorijų vietovėse
rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas pagal
regiono, savivaldybių ar šių teritorijų
strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose
planuose numatytas vystymo programas bei
išdėstymą.
(Jurbarkas, Smalininkai ir Viešvilė) bei jų artimoje aplinkoje
tikslingas yra pliaţų, ţeldynų, miško parkų, viešbučių, svečių
namų, turizmo informacijos centrų, turizmo kompleksų,
motelių, kempingų, jaunimo nakvynės namų, SPA
kompleksų, sporto aikštynų, golfo laukų ir kitų panašaus
pobūdţio rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas.
Jurbarko rajono
savivaldybė
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
27. Esamose ir numatytose poilsio vietovėse
rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas ir
palaikymas pagal savivaldybių strateginiuose,
bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose šioms
teritorijoms numatytas vystymo programas,
detalius vietovių planus.
Racionalus pliaţų, miško parkų, svečių namų, poilsio namų,
poilsio kaime (kaimo turizmo), restoranų-svetainių,
kempingų, stovyklaviečių, sporto aikštelių ar panašių
rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas (Tauragės,
Jurbarko, Šilalės r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybė).
Panemunių regioniniame parke, Jurbarko mieste, Seredţiaus,
Veliuonos, Raudonės miesteliuose, Skirsnemunės, Pilies I
kaimuose.
Jurbarko, Tauragės, Šilalės r.
savivaldybės,
Pagėgių savivaldybė
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
28. Esamuose ir numatytuose turizmo centruose bei
jų artimojoje aplinkoje atsiţvelgiant į šių centrų
santykinę svarbą bei regiono ir savivaldybių
teritorijos strateginiuose, bendruosiuose ar
specialiuosiuose planuose numatytas vystymo
programas tikslinga yra palaikyti bei kurti
rekreacinės infrastruktūros objektus.
Palaikyti bei kurti turizmo informacijos centrus, turizmo
kompleksus, viešbučius, motelius, restoranus-svetaines,
kempingus, jaunimo nakvynės namus ir kitus panašius
rekreacinės infrastruktūros objektus. Kurti informacinį centrą
Seredţiuje, Raudonėje, Veliuonoje, Pilies I kaime,
Smalininkuose ir Viešvilėje.
Jurbarko rajono
savivaldybė
2016 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
29. Aktyvinti dabartiniu metu vis didesnį poreikį
įgaunančios golfo laukų tinklo kūrimo mūsų šalyje
koncepciją, vystymą.
Pagėgių savivaldybė 2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
30. Karšuvos krašto pažinimui tarnaujančios
regioninės automobilių, dviračių ir vandens
turizmo trasų ir maršrutų sistemos formavimas.
Regioninės turizmo sistemos pagrindą sudaro
2 Tauragės regioną pristatantys autoturizmo
maršrutų bei veloturizmo trasų ţiedai:
30.1 Autoturizmo maršrutas „Karšuvos žiedas“ .
30.2 Veloturizmo trasa „Karšuvos dviračių žiedas“
.
„Karšuvos žiedas“ – tai naujai siūlomas maršrutas,
sudarytas tikslingai apjungus Tauragės regionui LR
teritorijos Bendrajame (generaliniame) plane rekomenduotų
Vidurio Lietuvos ir Pajūrio parkų ţiedų dalis. Šis maršrutas:
Tauragė–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Erţvilkas–
Stakiai–Veliuona–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–
Ţygaičiai–Balskai–Tauragė, apjungia visus regiono
savivaldybių bei svarbiausius turizmo centrus ir leidţia
susipaţinti su vaizdingiausiomis bei gamtos ir kultūros
vertybėmis
„Karšuvos dviračių žiedas“ – regioninė dviračių turizmo
trasa maršrutu: Tauragė–Pagramantis–Balskai–Pajūris–
Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Batakiai–Erţvilkas–
Girdţiai–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Ţygaičiai–
Būdviečiai–Tauragė.
Jurbarko r.
savivaldybė, Tauragės r.
savivaldybė,
Šilalės r. savivaldybė,
Pagėgių savivaldybė
2018 m.
2020 m.
ES fondų lėšos,
savivaldybės
ES fondų lėšos,
savivaldybės
31. Vystyti papildomus rajoninius veloturizmo
maršrutus: „Šiaurės karšuva“, „Pietų karšuva“,
„Rytų karšuva“, „Vakarų karšuva“, paţintinė
dviračių turizmo trasa-„Nemuno dviračių kelias“,
tarptautinės svarbos „Velo Hanseatikos“ trasa.
a) „Vakarų Karšuva“ (Tauragė–Smalininkai–Viešvilė–
Bitėnai–Pagėgiai–Ţygaičiai–Balskai–Tauragė).
b) „Rytų Karšuva“ (Tauragė–Šilalė–Upyna–Bijotai–
Skaudvilė–Erţvilkas–Stakiai–Veliuona–Jurbarkas–Eičiai–
Tauragė).
c) „Šiaurės Karšuva“ (Tauragė–Pagramantis–Balskai–
Pajūris–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Batakiai–
Milgaudai–Kunigiškiai–Tauragė).
d) „Pietų Karšuva“ (Tauragė–Kunigiškiai–Milgaudai–
Erţvilkas–Girdţiai–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–
Ţygaičiai–Būdviečiai–Tauragė).
e) „Nemuno dvirač ių kelias“ šiaurinė atkarpa:
Seredž ius–Veliuona–Jurbarkas–Viešvilė –Bitė nai–
Pagė giai–Stoniškiai.
Jurbarko rajono
savivaldybė, Tauragės r.
savivaldybė, Šilalės r. savivaldybė,
Pagėgių savivaldybė
2020 m.
ES fondų lėšos,
savivaldybės
32. Vandens turizmo infrastruktūros kūrimas
Tauragės apskrityje
Nemuno vandens kelias, Jūros vandens kelias,
Šešuvio vandens kelias, Akmenos vandens kelias.
Nemuno vandens kelias, kurios turistinio panaudojimo
intensyvinimo perspektyvos siejamos su prieplaukų
infrastruktūros kūrimu, numatomos (2 stacionarios bei 5
mobilios prieplaukos). Jūros vandens kelias, skirtas vandens
turizmui baidarėmis, kanojomis arba valtimis. Šešuvio
vandens kelias jo intakų (Ančios ţemiau Skaudvilės ir
Šaltuonos ţemiau Erţvilko) ţemupiai. Akmenos vandens
kelias ţemiau Grigulių, vandens turizmui baidarėmis,
lengvomis valtimis.
Jurbarko rajono
savivaldybė, Tauragės r.
savivaldybė,
Pagėgių savivaldybė savo
teritorijoje
2020 m.
2020 m.
ES fondų lėšos,
savivaldybės,
ES fondų lėšos,
savivaldybės
33. Poilsiaviečių su reikalinga infrastruktūra prie
rekreacinių teritorijų ir vandens telkinių tvarkymas
ir vystymas.
Tauragės, Jurbarko, Šilalės r.
savivaldybės, Pagėgių savivaldybė,
privatūs savininkai
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės lėšos,
privačios lėšos
34. Svarbiausių regiono poilsio vietovių (Balskų,
Draudenių, Poţerės, Kalnėnų, Bitėnų) bei
rekreacinių priemiestinių zonų (Tauragės, Šilalės,
Jurbarko) – naudojimo intensyvinimas.
Jurbarko, Tauragės, Šilalės priemiestinių poilsio zonų
intensyvinimas.
Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajono
savivaldybės
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
35. Rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas
numatytose perspektyvinėse poilsio vietovėse.
Jurbarko mieste, Smalininkų mieste, Viešvilės, Jurbarkų,
Skirsnemunės, Raudonės, Veliuonos, Seredţiaus seniūnijose.
Bubliškių dvaro parke sutvarkyti pėsčiųjų sveikatingumo ir
dviračių tako atkarpą Pagėgių priemiestyje.
Jurbarko rajono
savivaldybė
Pagėgių savivaldybė
2020 m.
2012–2014 m.
ES fondų lėšos,
savivaldybės
36. Skaudvilės miesto, kaip lokalinio turizmo
aptarnavimo centro, kūrimas ir tikslinga vystyti
Veliuoną, Seredţių, Smalininkus, Viešvilę,
Erţvilką (Jurbarko r. sav.), Kaltinėnus, Laukuvą
(Šilalės r. sav.) bei Panemunę (Pagėgių
savivaldybė).
Vietovių perspektyva priklauso nuo jų rekreacinės aplinkos
kokybės esminio pagerinimo.
Tauragės, Šilalės, Jurbarko r.
savivaldybės, Pagėgių savivaldybė
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
37. Dviračių transporto infrastruktūros plėtra. Visose savivaldybėse parengti specialiuosius dviračių
infrastruktūros plėtros planus.
LR susisiekimo ministerija,
Tauragės, Šilalės, Jurbarko r.
savivaldybės, Pagėgių savivaldybė
2014–2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
4. Bioprodukcinio ūkio teritorijos
38. Skatinti ţemės ūkio funkcionavimui būtinų
infrastruktūros objektų vystymą.
Tauragės r. savivaldybė, kaimo
bendruomenės
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
39. Skatinti nepalankių ūkininkavimo sąlygų
teritorijose alternatyvias veiklas (kaimo turizmą,
miškų sodinimą, ţuvininkystę, amatus ir kitus ne
ţemės ūkio verslus).
Tauragės r. savivaldybė, kaimo
bendruomenės
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
40. Skatinti derlingų dirvoţemių našumo ir
pagerinimo išsaugojimą, rūgščių dirvų kalkinimą,
melioracijos sistemų rekonstrukciją.
Tauragės, Šilalės, Jurbarko r.
savivaldybės, Pagėgių savivaldybė,
ūkininkų bendrijos
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės, ūkininkų
bendrijos
41. Siūlome apţeldinti nacionalinę svarbą turintį
vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruoţą
Vilkyškių–Draudenių–Tenenių atkarpoje bei
Poţerės apylinkėse.
Padidinti miškų plotus nacionalinę svarbą turinčiuose vakarų
Lietuvos geokologinėje takoskyroje (Vilkyčių–Draudenių–
Tenenių atkarpoje bei Poţerės apylinkėse).
Nacionalinė ţemės tarnyba prie
ŢŪM, Tauragės ir Pagėgių, Šilalės
ţemėtvarkos skyriai, privatūs
asmenys
iki 2020 m. Fizinių ir juridinių
asmenų ir Europos
Sąjungos paramos lėšos
42. Siūlome apţeldinti regioninės svarbos
Nemuno–Jūros takoskyros ruoţą Dauglaukio–
Sakalinės–Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje.
Padidinti miškų plotus regioninės svarbos turinčioje
Nemuno–Jūros takoskyros ruoţo (Dauglaukio–Sakalinės–
Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje).
Nacionalinė ţemės tarnyba prie
ŢŪM, Tauragės ir Pagėgių, Jurbarko
ţemėtvarkos skyriai, privatūs
asmenys
iki 2020 m. Fizinių ir juridinių
asmenų ir Europos
Sąjungos paramos lėšos
43. Siūlome apţeldinti regioninės svarbos
Nemuno–Dubysos takoskyros ruoţą Padubysio–
Juodaičių atkarpoje.
Padidinti miškų plotus regioninės svarbos turinčioje
Nemuno–Dubysos takoskyros ruoţo Padubysio–Juodaičių
atkarpoje.
Nacionalinės ţemės tarnybos prie
ŢŪM, Jurbarko ţemėtvarkos
skyrius, privatūs asmenys
Iki 2020 m. Fizinių ir juridinių
asmenų ir Europos
Sąjungos paramos lėšos
44. Siūlome apţeldinti vietinės svarbos Akmenos–
Šešuvio takoskyros ruoţą Ringailių–Upynos–
Mineikių atkarpoje.
Padidinti miško plotus vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio
takoskyros ruoţo Ringailių–Upynos–Mineikių atkarpoje.
Nacionalinė ţemės tarnyba prie
ŢŪM, Tauragės ir Pagėgių, Šilalės
ţemėtvarkos skyriai, privatūs
asmenys
iki 2020 m. Fizinių ir juridinių
asmenų ir Europos
Sąjungos paramos lėšos
5. Techninės infrastruktūros teritorijų
vystymas
5.1. Susisiekimo infrastruktūra
45. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Kelio rekonstravimas 132,0–139,7 km;144,3–150,2 km;
160,0–166,5 km
LR susisiekimo ministerija, Lietuvos
automobilių kelių direkcija prie LR
Susisiekimo ministerijos
2012–2015 m. ES fondų lėšos,
KPPP lėšos
46. 165 Šilalė–Šilutė. Rekonstravimas 1,77–2,22 km
Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie SM
2011 m. Kelių prieţiūros plėtros
programos
(KPPP) lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
47. Krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–
Šilutė–Klaipėda , gerinti techninius parametrus nuo
Jurbarko Šilutės link iki magistralinio kelio A12
(Mikytai).
Kelio rekonstravimas 109,0–112,2 km (Viešvilė), 135,5–
137,16 (Lumpėnai, sankryţų Vilkyškiuose rekonstravimas).
Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie SM, Jurbarko r. savivaldybė
2011–2015 m. ES fondų lėšos, KPPP
lėšos
48. 198 Jurbarkas– Skaudvilė (nuo Lybiškių iki
kelio A12).
Kelio rekonstravimas 31,2–40,65 km LAKD/Tauragės r.sav.
Iki 2015 m. ES fondų lėšos,
KPPP lėšos
49. 197 Kryţkalnis–Rietavas–Vėţaičiai. Kelio rekonstravimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie SM
Po 2015 m. KPPP lėšos
50. 193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos. Kelio rekonstravimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie SM
Po 2015 m.
KPPP lėšos
51. 164 Maţeikiai–Plungė–Tauragė
tarp Šilalės ir Tauragės.
Kelio rekonstravimas 134–140,15 km Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie SM
Iki 2015 m.
ES fondų lėšos, KPPP
lėšos
52. 162 Laukuva–Šilalė (sankryţų rekonstravimas
Balsių gyv. ir Šilalėje).
Kelio rekonstravimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie SM
2011–2012 m. ES fondų lėšos, KPPP
lėšos
53. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva (tarp Varnių ir
Laukuvos).
Kelio rekonstravimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie SM
Po 2015 m. KPPP lėšos
54. 146 Raseiniai–Šilalė (nuo Jurbarko r. ribos iki
kelio Nr.141).
Kelio rekonstravimas 20,0–28,0 km Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie SM
2011–2012 m.
KPPP lėšos
55. Panemunės–Tilţės (Sovetsko) su tiltu per
Nemuną aplinkkelis.
Naujo kelio-aplinkkelio tiesimas tranzitinio transporto
judėjimui.
Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie SM
Iki 2014 m. ES fondų lėšos,
KPPP lėšos
56. Tauragės miesto dalies komunalinės paskirties
objektų, gatvių , kelių, inţinerinių tinklų,
rekreacijos ar kitos infrastruktūros objektų
įgyvendinimas pagal rajono savivaldybių ar šių
teritorijų strateginius, bendruosius ir specialiuosius
planus ar vystymo programas.
Tauragės miesto dalies tarp Naujosios, Gedimino, Dariaus ir
Girėno gatvių ir Geleţinkelio teritorijos sutvarkymas,
komunalinių paslaugų objektų įrengimas, inţinerinės
infrastruktūros išvystymas bei transporto, mašinų parkavimo,
rekreacijos toje teritorijoje organizavimas ir įgyvendinimas.
Tauragės rajono savivaldybė 2013-2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
lėšos
57. Pajūrio miestelio aplinkkelis. Naujo kelio-aplinkkelio tiesimas tranzitinio transporto
judėjimui padės išvengti tranzitinio transporto eismo per
miestelio centrinę dalį.
Šilalės rajono savivaldybė Po 2017m. ES fondų lėšos
58. Šilalės miesto aplinkkelis. Naujo kelio-aplinkkelio tiesimas sujungs dabartinius krašto
kelius Nr.165 Šilutė–Šilalė ir Nr. 162 Laukuva–Šilalė, padės
išvengti tranzitinio transporto eismo per miesto centrinę dalį.
Šilalės rajono savivaldybė Po 2017m. ES fondų lėšos
5.1.1. Logistikos centrai
59. Pagrindiniai logistikos centrai Tauragės
apskrityje, netoli TEN 1A tarptautinio transporto
koridoriaus Via Hanseatica, šalia numatomo
Tauragės–Lauksargių aplinkkelio.
Logistikos centrai būtų perspektyvūs dėl artimos šiaurės–pietų
kryptimi besitęsiančio tarptautinio transporto koridoriaus
(kelių ir geleţinkelių) jungties.
Tauragės r. savivaldybė, verslo
įmonės
Iki 2020 m. ES fondų lėšos,
Tauragės r.
savivaldybės lėšos,
verslo įmonių lėšos
60. Pagėgių sav. numatomas logistikos centras šalia
minėto Via Hanseatica tarptautinio kelio.
Strategiškai svarbi TEN IA tarptautinio koridoriaus
geleţinkelio linija Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena dar
labiau sustiprins skirtingų transporto rūšių sąveiką bei
logistikos centro reikšmę.
Pagėgių r. savivaldybė,
verslo įmonės
Iki 2020 m. ES fondų lėšos,
Pagėgių savivaldybė,
verslo įmonių lėšos
5.1.2. Pasienio kontrolės postai
61. Jurbarko upių PKP (Jurbarko r. sav.) pasienio
posto rekonstrukcija.
Lietuvai įstojus į ES ir prisijungus prie Šengeno erdvės yra
keliami aukštesni reikalavimai pasienio kontrolės punktų
infrastruktūrai, ypač jų kokybei. PKP privalo atitikti Šengeno
teisyno ir tarptautinius saugumo reikalavimus.
Pasienio kontrolės punktų direkcija
prie Susisiekimo ministerijos,
Jurbarko r. savivaldybė
2014–2017 m.
Valstybės biudţeto
lėšos,
ES fondų lėšos,
Jurbarko r. savivaldybės
lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
62. Panemunės tarptautinio PKP plėtra
(Šakininkų k., Pagėgių sav.).
Atsiţvelgiant į būsimus susitarimus su Rusijos federacija dėl
tilto per Nemuną Sovetsko–Panemunės aplinkkelyje statybos,
būtų sukurta nauja bei pertvarkoma esama PKP
infrastruktūra.
Pasienio kontrolės punktų direkcija
prie Susisiekimo ministerijos
2014-2015 m. Valstybės biudţeto
lėšos,
ES paramos fondų lėšos
5.1.3. Geležinkeliai
63. Geleţinkelio linijos Radviliškis–Pagėgiai–
valstybės siena modernizavimas (infrastruktūros
vystymas).
Geleţinkelio mazgų modernizavimas bei rekonstravimas
padidintų krovinių ir keleivių veţimų rentabilumą.
AB „Lietuvos geleţinkeliai“
I etapas
2009–2012 m.
II–III etapai
2015–2017 m.
ES fondų lėšos,
AB „Lietuvos
geleţinkeliai“ lėšos
64. Geleţinkelio linijos Pagėgiai–Rimkai–Klaipėda
modernizavimas (infrastruktūros vystymas).
Regioninės reikšmės linijos modernizavimas bei
rekonstravimas padidintų krovinių ir keleivių veţimų
rentabilumą.
AB „Lietuvos geleţinkeliai“
2009-2013 m.
ES fondų lėšos,
AB „Lietuvos
geleţinkeliai“ lėšos
65. Naujo geleţinkelio ruoţo Pilviškiai–Tauragė
tiesimas.
Šis ruoţas uţţiedintų geleţinkelių tinklą Kaliningrado srities
pasienyje ir sujungtų du tarptautinius geleţinkelio transporto
koridorius: IXD Kaunas–Kybartai ir 1A Radviliškis–
Pagėgiai–valstybės siena.
AB „Lietuvos geleţinkeliai“
planuojamu laikotarpiu šios linijos
statyti neplanuoja
Planuojamu
laikotarpiu šios
linijos statyti
neplanuoja
5.1.4. Oro transportas
66. Įrengti Tauragės, Jurbarko ir Pumpėnų
(Pagėgių sav.) civilinius aerodromus .1
Aerodromai būtų naudojami sportiniais aviacinio turizmo
tikslais bei keleivių susisiekimui nedideliais atstumais.
Jurbarko r. savivaldybė, Pagėgių
savivaldybė, verslo įmonės
Po 2017 m. Jurbarko r.
savivaldybės, Pagėgių
savivaldybės lėšos,
verslo įmonių lėšos
5.1.5. Vandens transportas
67. Modernizuoti tarptautinės reikšmės vidaus
vandens kelią E41 Nemuno upe, išvystant
reikalingą su ta veikla susijusią infrastruktūrą:
a) padidinti laivakelio gylį;
b) įsteigti ir atnaujinti uostus bei prieplaukas su jų
prieigomis ir t. t.); 2
Nemuno upės kelias bus vienas iš krovinių srautų judėjimo
grandţių nuo Kauno iki Klaipėdos kryptimi, taptų tarptautine
perveţimo atkarpa, sujungtų Kauno visų rūšių transporto
terminalą su Klaipėdos uostu.
Vystyti turizmą tarp pasienio rajonų Tauragės apskrities
teritorijoje ir Rusijos teritorijoje (Kaliningrado srityje):
prieplaukų įrengimas, kontrolės postai ir kita.
a) VĮ Vidaus vandenų kelių
direkcija;
b) atitinkamų savivaldybių
administracijos
a) po 2013 m.
b) 2013–2017 m.
Bus siekiama gauti ES
fondų finansavimą
5.2. Ekoinžinerinė infrastruktūra
5.2.1. Vandentieka, vandenvala
Tauragės savivaldybė
68. Plėtoti esamą vandentiekio sistemą Tauragės
mieste, numatoma patiesti 30 km naujų
vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą
vandenvietę.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį savivaldybės gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
UAB „Tauragės vandenys“ 2011–2013 m. ES Sanglaudos fondas,
LR biudţetas, UAB
„Tauragės vandenys“
nuosavos lėšos
69. Numatoma plėtoti esamą Skaudvilės
vandentiekio sistemą, patiesti 5 km naujų
vandentiekio tinklų. Vieną Skaudvilės
vandenvietę – rekonstruoti.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį savivaldybės gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
UAB „Tauragės vandenys“ 2011–2013 m. ES Sanglaudos fondas,
LR biudţetas,
Tauragės r.
savivaldybės lėšos
70. Plėtoti esamą nuotekų surinkimo sistemą
Tauragės mieste. Prie Tauragės nuotekų surinkimo
sistemos prijungti Butkelių ir Tauragės
gyvenvietes. Rekonstruoti esamą Tauragės nuotekų
valyklą. Numatoma tinklų renovacija – 24 km ir
naujų tinklų įrengimas – 35 km.
Visi sprendiniai, susieti su vandenvala, įgauna prioritetinį
statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos
prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidţiamos į
paviršinius vandenis nuotekos tenkins ES „Miestų ir
miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
UAB „Tauragės vandenys“ 2008–2020 m. ES Sanglaudos fondas,
LR biudţetas, UAB
„Tauragės vandenys“
nuosavos lėšos,
Tauragės r.
savivaldybės lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
71. Prie Tauragės nuotekų valymo įrenginių (NVĮ)
numatoma įrengti regioninį dumblo apdorojimo
cechą.
UAB „Tauragės vandenys“ 2010–2012 m. ES Sanglaudos fondas,
LR biudţetas, UAB
„Tauragės vandenys“
nuosavos lėšos
72. Plėtoti esamą Skaudvilės nuotekų surinkimo
sistemą. Numatoma pastatyti naujus 70 m3/p
nuotekų valymo įrenginius. Numatoma tinklų
renovacija – 3 km ir naujų tinklų įrengimas – 7 km.
UAB „Tauragės vandenys“ 2010–2020 m. ES Sanglaudos fondas,
LR biudţetas, UAB
„Tauragės vandenys“
nuosavos lėšos
Šilalės savivaldybė
73. Plėtoti esamą Šilalės vandentiekio sistemą. Prie
Šilalės vandentiekio sistemos pajungti Balsių ir
Vingininkų gyvenvietes, patiesti 15 km naujų
vandentiekio tinklų.
Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu
geriamuoju vandeniu.
Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“
2012 m. ES struktūriniai fondai,
LR biudţetas, Šilalės
rajono savivaldybės
lėšos, UAB „Šilalės
vandenys“ lėšos
74. Plėtoti esamą Kvėdarnos–Pajūralio
vandentiekio sistemą. Apjungti abi Kvėdarnos
vandenvietes. Prie Kvėdarnos prijungti Papynaujo
ir Grimzdų vandentiekio sistemas. Numatoma
patiesti 6 km naujų vandentiekio tinklų,
rekonstruoti esamą vandenvietę.
Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu
geriamuoju vandeniu.
Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“
2011–2020 m. ES struktūriniai fondai,
LR biudţetas, Šilalės
rajono savivaldybės
lėšos, UAB „Šilalės
vandenys“ lėšos
75. Plėtoti esamą Laukuvos vandentiekio sistemą.
Numatoma patiesti 4 km naujų vandentiekio tinklų,
rekonstruoti esamą vandenvietę.
Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu
geriamuoju vandeniu.
Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“
2013 m. ES struktūriniai fondai,
LR biudţetas, Šilalės
rajono savivaldybės
lėšos, UAB „Šilalės
vandenys“ lėšos
76. Plėtoti esamą Pajūrio vandentiekio sistemą.
Numatomas naujų tinklų įrengimas ir esamų tinklų
rekonstrukcija.
Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu
geriamuoju vandeniu.
Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“
2018–2020 m. ES struktūriniai fondai,
LR biudţetas, Šilalės
rajono savivaldybės
lėšos, UAB „Šilalės
vandenys“ lėšos
77. Plėtoti esamą Kaltinėnų vandentiekio sistemą.
Numatomas naujų tinklų įrengimas ir esamų tinklų
rekonstrukcija.
Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu
geriamuoju vandeniu.
Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai,
LR biudţetas, Šilalės
rajono savivaldybės
lėšos, UAB „Šilalės
vandenys“ lėšos
78. Plėtoti esamą Laukuvos miestelio nuotekų
surinkimo sistemą. Numatomas naujų valymo
įrenginių ir tinklų įrengimas, esamų tinklų
rekonstrukcija.
Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“
2011–2015 m. ES struktūriniai fondai,
LR biudţetas, Šilalės
rajono savivaldybės
lėšos, UAB „Šilalės
vandenys“ lėšos
79. Plėtoti esamą Pajūrio nuotekų surinkimo
sistemą. Numatomas naujų tinklų įrengimas ir
esamų tinklų rekonstrukcija.
Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“
2018–2020 m. ES struktūriniai fondai,
LR biudţetas, Šilalės
rajono savivaldybės
lėšos, UAB „Šilalės
vandenys“ lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
80. Plėtoti esamą Kaltinėnų nuotekų surinkimo
sistemą. Numatomas naujų tinklų įrengimas ir
esamų tinklų rekonstrukcija.
Šilalės rajono savivaldybė, UAB
„Šilalės vandenys“
Iki 2020m ES struktūriniai fondai,
LR biudţetas, Šilalės
rajono savivaldybės
lėšos, UAB „Šilalės
vandenys“ lėšos
Jurbarko savivaldybė
81. Plėtoti esamą Jurbarko m. vandentiekio
sistemą. Pakloti 12,03 km naujų tinklų.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
2010–2011 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
82. Plėtoti esamą Jurbarko m. vandentiekio
sistemą. Pakloti 2,5 km naujų tinklų.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
2011–2013 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
83. Plėtoti esamą Jurbarko m. vandentiekio
sistemą. Pastatyti naujus vandens gerinimo
įrenginius.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
2012–2014 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
84. Plėtoti vandentiekio sistemas Seredţiaus
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 24,5 km naujus ir
rekonstruojant 6 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
85. Plėtoti vandentiekio sistemas Viešvilės
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 9 km naujus ir
rekonstruojant 2 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
86. Plėtoti vandentiekio sistemas Smalininkų
mieste ir seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes,
statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant
naujas vandenvietes, plečiant 10,5 km naujus ir
rekonstruojant 3 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
87. Plėtoti vandentiekio sistemas Jurbarkų
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 38,5 km naujus ir
rekonstruojant 6 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
88. Plėtoti vandentiekio sistemas Girdţių
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 22,5 km naujus ir
rekonstruojant 6 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
89. Plėtoti vandentiekio sistemas Erţvilko
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 32,5 km naujus ir
rekonstruojant 2 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
90. Plėtoti vandentiekio sistemas Skirsnemunės
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 22 km naujus ir
rekonstruojant 1 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
91. Plėtoti vandentiekio sistemas Šimkaičių
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 26,5 km naujus ir
rekonstruojant 5 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
92. Plėtoti vandentiekio sistemas Raudonės
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 13 km naujus ir
rekonstruojant 1 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
93. Plėtoti vandentiekio sistemas Juodaičių
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 4 km naujus ir
rekonstruojant 2 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
94. Plėtoti vandentiekio sistemas Veliuonos
seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant
naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas
vandenvietes, plečiant 29 km naujus ir
rekonstruojant 3 km esamus tinklus.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamuoju vandeniu.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
95. Plėtoti esamą Jurbarko m. nuotekų sistemą.
Pakloti 10,8 km naujų tinklų, pastatyti 3 vnt.
nuotekų siurblinių.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas. Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
2010-2011 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
96. Plėtoti esamą Jurbarko m. nuotekų sistemą.
Pakloti 3,2 km naujų tinklų, pastatyti 3 vnt.
nuotekų siurblinių.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas. Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
2011–2013 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
97. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas
Seredţiaus sen., rekonstruojant ir statant naujas
nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei
renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus,
plečiant 24,5 km naujus ir rekonstruojant 6 km
esamus tinklus.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
98. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas
Viešvilės sen., rekonstruojant ir statant naujas
nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei
renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus,
plečiant 9 km naujų tinklų.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
99. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas
Smalininkų sen., rekonstruojant ir statant naujas
nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei
renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus,
plečiant 10,5 km naujus ir rekonstruojant 3 km
esamus tinklus.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
100. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo
sistemas Jurbarkų sen., rekonstruojant ir statant
naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant
naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo
tinklus, plečiant 40,5 km naujus ir rekonstruojant
2 km esamus tinklus.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
101. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo
sistemas Girdţių sen., rekonstruojant ir statant
naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant
naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo
tinklus, plečiant 22,5 km naujus ir rekonstruojant
8 km esamus tinklus.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
102. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo
sistemas Erţvilko sen., rekonstruojant ir statant
naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant
naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo
tinklus, plečiant 32,5 km naujus ir rekonstruojant
11,5 km esamus tinklus.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
103. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo
sistemas Skirsnemunės sen., rekonstruojant ir
statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines,
statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų
surinkimo tinklus, plečiant 22 km naujus ir
rekonstruojant 1 km esamus tinklus.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
104. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo
sistemas Šimkaičių sen., rekonstruojant ir statant
naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant
naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo
tinklus, plečiant 23,5 km naujus ir rekonstruojant 1
km esamus tinklus.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
105. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo
sistemas Raudonės sen., rekonstruojant ir statant
naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant
naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo
tinklus, plečiant 13 km naujų tinklų.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
106. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo
sistemas Juodaičių sen., rekonstruojant ir statant
naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant
naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo
tinklus, plečiant 3 km naujų tinklų.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
107. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo
sistemas Veliuonos sen., rekonstruojant ir statant
naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant
naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo
tinklus, plečiant 26,5 km naujų tinklų.
Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,
o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina
ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.
Jurbarko rajono savivaldybė,
UAB „Jurbarko vandenys“
Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai
ir biudţeto lėšos
Pagėgių savivaldybė
108. Plėtoti esamą Pagėgių vandentiekio sistemą.
Numatoma vieną vandenvietę rekonstruoti, o kitą
palikti rezervui. Numatoma rekonstruoti esamus
vandens gerinimo įrenginius, renovuoti 1km
esamų tinklų ir pakloti 5 km naujų.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamu vandeniu.
Sutvarkyti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą visose
gyvenvietėse.
Pagėgių savivaldybė, UAB „Pagėgių
komunalinis“
Iki 2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
109. Plėtoti esamą Panemunės vandentiekio
sistemą. Numatoma rekonstruoti esamą
vandenvietę ir pastatyti naujus vandens gerinimo
įrenginius, renovuoti 0,5 km esamų tinklų ir
pakloti 1 km naujų.
Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį
kokybišku geriamu vandeniu.
Pagėgių savivaldybė,
UAB „Pagėgių komunalinis“
Iki 2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės
5.2.2. Atliekų valdymas
110. Regioniniame sąvartyne 2 mišrių komunalinių
atliekų kaupimo sekcijų įrengimas
ir filtrato valymo įrenginių našumo padidinimas.
Regioniniame sąvartyne uţpildţius atliekomis I etape
įrengtas 2 sekcijas, bus įrengtos dar 2 atliekų kaupimo
sekcijos ir filtrato valymo įrenginių našumo padidinimas.
UAB TRATC 2014–2015 m. ES struktūrinės paramos
lėšos, įmonės lėšos
111. Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų
uţdarymas.
Tauragės regione bus uţdaryti 58 seni neeksploatuojami
sąvartynai ir šiukšlynai.
UAB TRATC 2010–2013 m.
Rangos sutartis
pasirašyta
ES 2007–2013
struktūrinės paramos
lėšos
(85 proc.) ir LR
biudţeto lėšos
( 15 proc.)
112. Ţaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių
Šilalėje, Pagėgiuose ir Jurbarke įrengimas ir
įrangos (smulkintuvo, vartytuvo, sijotuvo,
svarstyklių) pirkimas aikštelių eksploatavimui.
Numatoma įrengti 3 ţaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.
UAB TRATC 2010–2011 m.
Rangos sutartis
pasirašyta
ES 2007–2013
struktūrinės paramos
lėšos
(85 proc.) ir regiono
savivaldybių biudţetų
lėšos
( 15 proc.)
113. Įrengti 5 stambiagabaričių, pavojingų atliekų
surinkimo aikšteles (po 2 Jurbarko ir Tauragės r. ir
1 Šilalės r.).
Atsiţvelgiant į Valstybinio strateginio plano nuostatas,
vykdant komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą,
numatoma įrengti 5 stambiagabaričių ir pavojingų atliekų
surinkimo aikšteles (DASA).
UAB TRATC 2011–2015 m. ES 2007–2013
struktūrinės paramos
lėšos
114. Biologiškai skaidţių atliekų (BSA) tvarkymo
infrastruktūros Tauragės regione sukūrimas.
Atsiţvelgiant į Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
(VSATP) nuostatas, pastatyti mechaninio biologinio
apdorojimo (MBA) įrenginius biologiškai skaidţių atliekų
srautui sutvarkyti, konteinerių atskiram BSA surinkimui
įsigijimas.
UAB TRATC 2011–2013 m. ES 2007–2013
struktūrinės paramos
lėšos (~90 proc.),
regiono savivaldybių
biudţetų arba įmonės
lėšos (~10 proc.)
115. Įrengti rajonuose mišrių komunalinių atliekų ir
antrinių ţaliavų surinkimo aikšteles.
Plėsti mišrių komunalinių atliekų ir antrinių ţaliavų
surinkimo aikštelių tinklą pagal savivaldybių administracijų
direktorių patvirtintas schemas.
Savivaldybės 2006–2015 m. Savivaldybių biudţetų,
aplinkos apsaugos
rėmimo programos, ES
paramos lėšos
5.3. Energetikos infrastruktūra
5.3.1. Elektros energijos tiekimas
116. Išlaikyti esamą 110 kV, 330 kV elektros
tinklą, atnaujinant susidėvėjusius įrenginius.
110 kV EPL Taurai–Pagėgiai–Usėnai–Juknaičiai–Šilutė
kapitalinis remontas.
LITGRID AB Iki 2012 m. LITGRID AB
117. 330 kV Bitėnų PP statyba. LITGRID AB Iki 2011 m. LITGRID AB
118. 110 kV skirstyklos statyba 330 kV Bitėnų PP. Perdavimo tinklo patikimumo didinimas ir naujo vėjo
jėgainių parko prijungimas prie perdavimo tinklo.
LITGRID AB Iki 2015 m. LITGRID AB,
pareiškėjas
119. 110 kV EPL Pagėgiai–Jurbarkas statyba. LITGRID AB Iki 2019m. LITGRID AB
120. 110 kV EPL Pagėgiai–Bitėnai statyba. LITGRID AB Iki 2015 m. LITGRID AB,
pareiškėjas
121. Rekonstruoti Vilkyškių 35 kV elektros liniją į
dvigrandę elektros energijos tiekimo patikimumui
uţtikrinti.
Būtų vykdoma pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius,
t. y. prijungiant naujuosius vartotojus.
AB LESTO AB LESTO,
uţsakovas
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
122. Modernizuoti esamą elektros energijos
skirstomąjį tinklą (10 kV–0,4 kV), keičiant
susidėvėjusius įrenginius ir optimizuojant
transformatorinių galias.
2011 m. planuojamos investicijos esamo Tauragės apskrities
teritorijoje 10 kV–0,4 kV elektros energijos skirstomojo
tinklo atnaujinimui – 4 mln. Lt.
AB LESTO 2011 m. AB LESTO
123. Plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą,
uţtikrinant pilną elektros energijos paslaugos
prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams.
Bus vykdoma pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius,
t. y. prijungiant naujuosius vartotojus.
AB LESTO Nuolat AB LESTO,
uţsakovas
124. Pagal galimybes maksimaliai kabeliuoti
elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklus
miestų ir gyvenviečių teritorijose.
LITGRID AB savo iniciatyva 330–110 kV elektros
perdavimo linijų nekabeliuoja. Poreikį nustato pareiškėjas.
Iki 2010 gruodţio mėn. prašymų oro linijų kabeliavimui
Tauragės apskrities teritorijoje gauta nebuvo.
2011 m. planuojama kabeliuoti esamas 0,4 kV oro linijas:
Balsių k., Šilalės r. sav.
Pagėgių mstl., Pagėgių sav.
Jurbarko m.
Girdţių k., Jurbarko r. sav.
Jurbarkų k., Jurbarko r. sav.
2011 m. planuojamos investicijos esamų 0,4 kV oro linijų
kabeliavimui – 2 mln. Lt.
AB LESTO Pagal poreikį
2011 m.
100 proc. apmoka
pareiškėjas
AB LESTO
125. Rekonstruoti ir plėsti miestų ir kaimo
gyvenviečių gatvių apšvietimą.
Bus vykdoma pagal Tauragės rajono savivaldybės tarybos
patvirtintą programą.
Tauragės rajono savivaldybė 2020 m. ES fondų lėšos,
Tauragės rajono
savivaldybė
126. Įrengti naują 110 kV transformatorių pastotę
vėjo jėgainėms pajungti.
110/20 kV Kreivėnų TP prijungimas prie 110 kV perdavimo
tinklo.
110/20 kV Lauksargių TP prijungimas prie 110 kV
perdavimo tinklo.
AB „Lietuvos energija“
LITGRID turtas AB
2009
2011 m.
Pareiškėjas
Pareiškėjas
127. Įntensyvinti elektros energijos gamybą iš
atsinaujinančių energijos šaltinių, įrengti grupines
vėjo jėgaines.
Privatūs savininkai Iki 2020 m. ES fondų lėšos, privačių
savininkų lėšos
5.3.2. Gamtinių dujų tiekimas
128. Sukurti magistralinių dujotiekių tinklą,
apimantį visus Tauragės apskrities rajonus. Plėsti
ţiedinę magistralinio dujotiekio trasą Šakiai–
Klaipėda nuo atšakos į Jurbarko dujų skirstymo
stotį iki Tauragės dujų skirstymo stoties ir nuo
Tauragės iki Klaipėdos.
Padidėtų vartotojų aprūpinimo energija patikimumas, būtų
teigiamas poveikis aplinkos apsaugai, regiono ekonominei
plėtrai, energijos vartotojams būtų sudaryta galimybė rinktis
patraukliausią energijos rūšį, gaminti elektros energiją
kogeneracijos principu.
AB „Lietuvos dujos“ Magistralinis
dujotiekis Jurbarkas –
Tauragė, numatoma
pradţia – 2011–
2012 m., dujotiekis
Tauragė–Šilutė–
Klaipėda, numatoma –
2011–2013 m.
AB „Lietuvos dujos“
nuosavos ir skolintos
lėšos, Europos Sąjungos
struktūrinių fondų lėšos
129. Įrengti magistralinio dujotiekio atšakas į
Pagėgius ir Šilalę pagal gamtinių dujų tiekimo
specialiuosius planus, įrengti dujų skirstymo stotis,
nuo kurių plėtoti vidutinio ir ţemo slėgio dujotiekio
tinklus Tauragėje, Pagėgiuose ir Šilalėje, tvarka
numatyta (2008-06-25 LR ūkio ministro įsakymas
Nr. 4-266 (Ţin., 2008, Nr. 75-2972).
Būtų sudarytos sąlygos vartotojams prisijungti prie gamtinių
dujų tinklų, naudoti gamtines dujas buityje, energetikoje ir
pramonėje.
AB „Lietuvos dujos“ ir konkurso
tvarka nustatyta įmonė, kuri įrengs
dujų skirstymo sistemas Tauragės
rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių
savivaldybių teritorijose
Numatoma pradţia –
konkurso tvarka
nustačius įmonę, kuri
įrengs dujų skirstymo
sistemas Tauragės,
Šilalės rajonų ir
Pagėgių savivaldybių
teritorijose
AB „Lietuvos dujos“ ir
konkurso tvarka
nustatytos įmonės, kuri
įrengs dujų skirstymo
sistemas Tauragės
rajono, Šilalės rajono ir
Pagėgių savivaldybių
teritorijose lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
5.3.3. Centralizuotas šilumos tiekimas
Tauragės savivaldybės teritorija
130. Plečiant dujotiekio tinklą, paraleliai
rekonstruoti Tauragės katilines, pritaikant jas
gamtinėms dujoms ir numatant rezervinį kurą iš
atsinaujinančių šaltinių bei atliekinių medţiagų.
Rekonstruoti šilumos paskirstymo tinklus.
Šiuo metu šilumos kanalai pakloti G/B loviuose turi būti
pakeisti bekanalėmis šiluminėmis trasomis.
Berţės RK pritaikyta biokurui. Rezerviniam kurui pritaikyti
dujas.
UAB „Tauragės šilumos tinklai“ 2020 m.
2015 m.
ES paramos lėšos
ES paramos lėšos
131. Išsaugoti visų gyvenviečių esamas
centralizuotas šilumos tiekimo sistemas.
Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant
bekanalius vamzdynus.
Centralizuotas šilumos tiekimas Tauragės mieste išsaugotas.
Šiuo metu renovacija vykdoma.
UAB „Tauragės šilumos tinklai“ 2020 m. ES fondų lėšos,
nuosavos lėšos
132. Modernizuoti šilumos punktus, didinant
šilumos vartojimo efektyvumą.
Tauragėje medernizuota apie 70 % šilumos punktų. UAB Tauragės butų ūkis 2015 m. Gyventojų lėšos
133. Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir
visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo
sistemas ir gerinant pastatų šilumines
charakteristikas vamzdynus.
Renovuoti 4 daugiabučiai namai, ruošiami dar
6 daugiabučiai.
Tauragės r. savivaldybė,
Bendrijos
2020 m. ES fondų lėšos,
gyventojų lėšos
Šilalės rajono savivaldybės teritorija
134. Numatoma rekonstruoti Šilalės rajonines
katilines, pritaikyti jas elektros ir šilumos
kombinuotai gamybai.
Numatoma rekonstruoti 6,3 km šiluminių trasų, pakeičiant
nekanaliniais vamzdţiais.
UAB „Šilalės šilumos tinklai“ 2011–2012 m. 50% – ES strukt. f. lėšos,
25% – nuosavos lėšos,
savivaldybės lėšos
135. Modernizuoti šilumos punktus, didinant
šilumos vartojimo efektyvumą.
80% modernizuota, 20% numatoma modernizuoti, išsprendus
finansavimo šaltinį.
UAB „Šilalės šilumos tinklai“ 2013–2014 m. Įmonės lėšos
Jurbarko rajono savivaldybės teritorija
136. Rekonstruoti šilumos paskirstymo tinklus. Jurbarko šilumos tinklai 2020 m. Nuosavos lėšos
137. Išsaugoti visų gyvenviečių esamas
centralizuotas šilumos tiekimo sistemas.
Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant
bekanalius vamzdynus.
Jurbarko r. savivaldybės vystymo strategija iki 2020 m. Jurbarko rajono savivaldybė 2018 m. Savivaldybės lėšos
138. Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir
visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo
sistemas ir gerinant pastatų šilumines
charakteristikas, vamzdynus.
Numatoma renovuoti – 6–7 vnt. Renovuota – 5 vnt.
Jurbarko rajono savivaldybė 2011–2020 m. ES fondų lėšos,
gyventojų lėšos
Pagėgių savivaldybės teritorija
139. Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir
visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo
sistemas ir gerinant pastatų šilumines
charakteristikas, vamzdynus.
Renovuoti 4 daugiabučiai namai
Pagėgių savivaldybė 2020 m. ES, gyventojų lėšos
140. Išsaugoti visų gyvenviečių esamas
centralizuotas šilumos tiekimo sistemas.
Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant
bekanalius vamzdynus.
Pagėgių savivaldybės vystymo strategija. Pagėgių savivaldybė,
UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“
iki 2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės lėšos
141. Rekonstruoti šilumos paskirstymo tinklus.
Pagėgių savivaldybė,
UAB „Pagėgių komunalinis ūkis
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės lėšos
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
5.4. Pasirengimas potvyniams ir potvynių padariniams
šalinti
142. Pagal Vyriausybės patvirtintą Klaipėdos ir
Tauragės apskričių teritorijos pasirengimo
potvyniams ir potvynio padariniams šalinti
2007–2015 m. programą numatyta:
142.1. Rekonstruoti apsauginius pylimus, esančius
Pagėgių savivaldybės teritorijoje palei Jūros, Gėgės
ir Nemuno upes.
Apsaugomos gyventojų sodybos ir teritorijos nuo Nemuno
potvynio.
Pagėgių savivaldybė 2010–2015 m. Lietuvos Respublikos
valstybės biudţetas,
Europos Sąjungos
struktūriniai fondai
142.2. Rekonstruoti Šilgalių, Nausėdų, Plaškių ir
Plaušvarių polderius.
Apsaugomos gyventojų sodybos ir teritorijos nuo Nemuno
potvynio.
Pagėgių savivaldybė 2010–2015 m. Lietuvos Respublikos
valstybės biudţetas,
Europos ţemės ūkio
fondas kaimo plėtrai
142.3. Įrengti apsauginį pylimą Panemunės miesto
šiaurinėje dalyje.
Apsaugomos gyventojų sodybos Mokyklos gatvėje nuo
Nemuno potvynio.
Pagėgių savivaldybė 2010–2011 m. Lietuvos Respublikos
valstybės biudţetas,
Europos Sąjungos
struktūriniai fondai
142.4. Pastatyti tiltą per Jūros upę kelyje
Vilkyškiai–Kriokiškiai.
Gerinamas susisiekimas tarp Vilkyškių ir Kriokiškių. Pagėgių savivaldybė 2011 m. Lietuvos Respublikos
valstybės biudţetas,
Europos Sąjungos
struktūriniai fondai
6. Kitos funkcinės teritorinės struktūros
6.1. Pramonės teritorijos
143. Kurti ir plėtoti pramonės zonas su modernia
infrastruktūra, išlaikant esamas ir rezervuojant tam
tinkamas naujas teritorijas, orientuojantis į naujų
perspektyvinių gamybos procesų kūrimą ir
plėtojimą, rengti tuo tikslu reikalingus pramonės
rajonų detaliuosius, specialiuosius planus Tauragės,
Jurbarko, Šilalės rajonų savivaldybėse, Pagėgių
savivaldybėje.
Parengti Tauragės, Jurbarko, Šilalės r. savivaldybių, Pagėgių
savivaldybės (miestų) pramonės rajonų detaliuosius
(restruktūrizacijos, revitalizavimo) planus, atkurti ir išvystyti
reikalingą infrastruktūrą, spręsti susidariusias
aplinkosaugines problemas.
Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajono
savivaldybės, Pagėgių savivaldybė
2020 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės lėšos
6.2. Socialinės infrastruktūros teritorinis tinklas
6.2.1. Švietimo įstaigos, infrastruktūra
144. Apskrities savivaldybių centruose numatoma
steigti švietimo pagalbos įstaigas.
Švietimo bei nuotolinio mokymosi, pagalbos mokytojui,
mokiniui, mokyklai centrus, pedagogines, psichologines
tarnybas.
Tauragės rajono savivaldybės
teritorijoje
2020 m. ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
145. Pagėgių mieste įsteigti mokymo centrą
pasienio apsaugos specialistams ruošti.
Steigti mokymo centrą.
Pagėgių savivaldybė
2020 m.
Lietuvos Respublikos
valstybės biudţetas,
Europos Sąjungos
struktūriniai fondai
Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo
terminas
Finansavimo šaltinis
6.2.2. Kultūros įstaigos, infrastruktūra
146. Vykdyti rajono kultūros plėtrai reikalingos
infrastruktūros objektų prieţiūrą savivaldybėse,
atlikti Šilalės miesto kultūros centro pastato
kapitalinį remontą.
Vykdyti nuolatinę rajono kultūros infrastruktūros objektų
prieţiūrą.
Tauragės, Šilalės, Jurbarko r.
savivaldybės
Nuolat ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
147. Vykdyti rajono kultūros plėtrai reikalingos
infrastruktūros objektų prieţiūrą, uţbaigti kultūros
centro statybą Pagėgių mieste.
Pagėgių savivaldybė
2020 m.
ES fondų lėšos,
valstybės ir
savivaldybės lėšos
6.2.3. Sveikatos įstaigos, infrastruktūra
148. Priartinti asmens sveikatos prieţiūros
paslaugas prie gyventojų, sudaryti sąlygas
modernizuotis pirminės asmens sveikatos
prieţiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms.
VšI Tauragės pirminės sveikatos
prieţiūros centras
2015 m. ES fondų lėšos,
savivaldybės lėšos
6.2.4. Socialinių įstaigos, infrastruktūra
149. Pagerinti socialinės globos namų plėtrą
suaugusiems asmenims, vaikams ir jaunimui su
negalia Tauragės, Šilalės, Jurbarko r.
savivaldybėse, Pagėgių savivaldybėje.
Įsteigti paramos rizikos šeimoms tarnybą Pagėgių mieste.
Lauksargių globos namų rekonstrukcija Tauragės rajone,
vaikų darţelio Pagėgių mieste statybos uţbaigimas.
Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajono
savivaldybės,
Pagėgių savivaldybė
2012–2020 m. ES fondų lėšos,
LR valstybės biudţetas,
savivaldybės lėšos
PASTABOS:
1. Įrengus civilinius aerodromus turi būti įvertinta jų atitiktis specialiesiems reikalavimams bei teisės aktų nustatyta tvarka gautas Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti paţymėjimas.
2. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, kaip tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E41 valdytojas, numatoma priemonės 67 a) vykdytoja. Kadangi gylio padidinimas vidaus vandenų kelyje
E41 Kaunas–Klaipėda ES finansavimo 2007–2013 m. programose nenumatytas, priemonės laukiamas rezultatas, susijęs su gylio padidinimu, bus pasiektas tik numačius reikiamą finansavimą.
Todėl priemonės įgyvendinimo terminas numatytas po 2013 m. Uostų ir prieplaukų steigimas ar atnaujinimas yra atitinkamos savivaldybės kompetencija, todėl priemonės 67 b) vykdytojomis
numatomos atitinkamų savivaldybių administracijos.
__________________________________________________________________________