PER KRAUJĄ IR KITUS KŪNO SKYSČIUS PLINTANČIŲ

INFEKCIJŲ RIZIKA ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

Užkrečiamųjų ligų valdymo

skyriaus vyriausioji specialistė

Aušra Lileikytė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM

Panevėžio departamentas

2016-11-23

2016.11.23

Vienytis bendram tikslui

ir siekti didinti

visuomenės

informuotumą apie

tyrimų dėl ŽIV ir hepatitų

svarbą. Siekiama, kad

kuo daugiau žmonių

sužinotų apie šių ligų

keliamas grėsmes,

pasitikrintų bei

suprastų, kad yra

veiksmingas šių ligų

gydymas.

Kraujo patogenai

• Perduodami per kraują ir (ar) kūno skysčius, jiems patekus į kito jautraus infekcijai asmens organizmą.

• Dažniausiai virusai:

• hepatitas B; hepatitas C; ŽIV;

• Kitos: maliarija, sifilis, bruceliozė, leptospirozė, Kroicfeldto-Jakobo liga, virusinė hemoraginė karštligė, geltonasis drugys, T – limfoblastinė leukemija, Denge karštligė, babeziozė ir kt.

medicininius instrumentus, kraują ir / ar jo produktus, per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio, turėję tiesioginį sąlytį su ligonio krauju ir (ar) kūno skysčiais, šlapimu, užterštais ligonio daiktais, didžiausia rizika užsikrėsti, kai ligonis kraujuoja, vemia, viduriuoja, dalinimosi krauju užterštomis adatomis arba kitais reikmenimis...

2016.11.23

Darbuotojo ekspozicija krauju ir kūno skysčiais

• Darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais

• įsidūrus adatomis, susižeidus kitais aštriais daiktais, užterštais infekuoto paciento krauju ir (ar) kūno skysčiais;

• tiesiogiai patekus infekuoto kraujo ir (arba) kūno skysčių, sekretų su krauju tiškalų, purslų, aerozolių ant akių, nosies, burnos gleivinių, pažeistos (pvz., nutrintos, suskeldėjusios ar pažeistos dermatito, egzemos) odos

• netiesiogiai – per užterštas minėtais skysčiais rankas, instrumentus, aplinkos daiktus

• darbuotojai gali susižeisti ir dėl neteisingų veiksmų, atlikdami procedūras, pvz., iš rankų į rankas perduodami aštrius prietaisus, šalindami aštrius daiktus, dėdami aštrius daiktus į atliekų konteinerius arba kai darbui trūksta medicinos prietaisų su techninėmis saugos priemonėmis

2016.11.23

PSO duomenimis apie 40 proc. HBV, HCV ir 2,5 proc. ŽIV infekcijų tarp sveikatos priežiūros darbuotojų yra susijusios su profesine

ekspozicija dėl su(si)žeidimų aštriais daiktais

Kasmet pasaulyje 3 milijonai sveikatos priežiūros darbuotojų (iš 35 milijonų) yra paveikiami kraujo

patogenų dėl su(si)žeidimų adatomis ir kitais aštriais daiktais (poodinės ekspozicijos)

2016.11.23

2 mln. – hepatito B

virusų

70 tūkst. HBV

atvejų

0,9 mln. – hepatito C virusų

15 tūkst. HCV

atvejų

170 tūkst. - ŽIV

500 ŽIV

atvejų

Didelė rizika

užsikrėsti

asmenims:

turintiems daug lytinių

partnerių,

vartojantiems

narkotines

medžiagas,

medicinos

darbuotojams(

chirurgams,

stomatologams,

akupunktūros

specialistams,

greitosios pagalbos

medikams),

hemodializuojamiems

paientams,

keliautojai

Užsikrėtimo rizika

2016.11.23

0,001 ml

infekuoto

kraujo

Hepatitas B

Hepatitas C

1 ml

infekuoto

kraujo ŽIV

Užsikrėtimo šiomis ligomis rizika priklauso

nuo:

•užkrato kiekio,

•perdavimo būdo,

•mikroorganizmo jautrumo aplinkos

veiksniams ir cheminėms

medžiagoms,

•pačių virusų virulentiškumo,

•jų paplitimo populiacijoje,

•darbuotojo imuninės sistemos

stiprumo,

•susižalojimo gylio,

• laikotarpio nuo susižalojimo iki

žaizdos antiseptikos bei profilaktikos

priemonių naudojimo po mikrotraumos

ar ekspozicijos.

Rizika (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės

rekomendacijos ULAC 2014)

2016.11.23

ŽIV infekcijos rizika po poodinės ekspozicijos (su(si)žeidimo adatomis ir

kitais aštriais daiktais) rizika yra 0,3 proc. (3-ims iš 1000).

HCV infekcijos rizika po poodinės ekspozicijos infekuotu HCV krauju

rizika yra 3 proc.

HBV infekcijos rizika po poodinės ekspozicijos rizika nuo 6 iki 30 proc.

(30 iš 100)

Ekspozicijos atvejų statistika (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės

rekomendacijos ULAC 2014)

• Europoje kasmet nustatoma apie 1 mln. adatos dūrio sužeidimų. Dažniausiai įsiduria slaugytojos sveikatos priežiūros įstaigose (EU Commission for Employment).

• Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis per 5 metus tarp sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų užregistruoti tik 2 virusinių hepatitų B ir C atvejai (2014 m. duomenys).

2016.11.23

Ekspozicijos atvejų statistika

• Su(si)žeidimų aštriais instrumentais Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose 2012 metų apklausos rezultatai. (Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Aldona Baublytė)

• 2012 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų (dalyvavo 996 asmenys) apklausos duomenimis, 85 proc. darbuotojų yra susižeidę aštriais instrumentais, o registruota tik 119 (10 proc. visų su(si)žeidimų.

• 46 proc. su(si)žeidimų įvyko atlikus procedūras,

• 22 proc. – šalinant panaudotas priemones.

• Pasekmės: 63 pacientams buvo atlikti kraujo tyrimai dėl virusinių ligų po patirtų mikrotraumų darbe, 21 proc. iš jų buvo nustatyti šie susirgimai: 9 atv hepatito B, 4 atv. - hepatitas C

2016.11.23

Ekspozicijos atvejų statistika

• Medicinos personalo mikrotraumų ir atsitiktinio sąlyčio su krauju ir kitais kūno skysčiais valdymas ligoninėje (Studentė R.Lukianskytė, vadovė prof. J. Petrauskienė, Kaunas 2009)

• N=201. Mikrotraumas darbe per 12 mėn. laikotarpį patyrė 36,8 proc. darbuotojų; atsitiktinį sąlytį su krauju ir/ar kitais kūno skysčiais – 55,7 proc. respondentų.

• Pagrindinės susižeidimų priežastys: didelis darbo krūvis (33,8 proc.), neatidumas, skubotas (45,9 proc.).

• 57,5 proc. patyrusiųjų mikrotraumas ir 80 proc. patyrusiųjų ekspoziciją krauju ar kitais kūno skysčiais jų neregistravo.

• Operacinės slaugytojų susižeidimų adatomis ir kitais aštriais instrumentais rizikos vertinimas (Studentė Natalja Surgunt, vadovė Dr. Daiva Kriukelytė, KAUNAS, 2014)

• N=171. Tyrimu nustatyta, kad 60 proc. (n=105) slaugytojų registravo susižeidimus, o 40 proc. (n=70) susižeidimų neregistravo.

• Priežastys, dėl kurių slaugytojai neregistravo susižeidimų: manė, kad susižeidimas yra lengvas (64,3 proc., n=45), pranešimas nieko nepadės (51,4 proc., n=36), teigė, kad yra didelis užimtumas darbe (50 proc., n=35) ir kt. Trečdalis respondentų manė, kad pacientas neinfekuotas HBV.

2016.11.23

Ekspozicijos atvejų statistika

2016.11.23

• Medicinos darbuotojų profesiniai biologiniai rizikos veiksniai (Greta Gailienė, Regina Cenenkienė, Medicina (Kaunas) 2009; 45(7))

• 51,4 proc. respondentų patyrė

mikrotraumą, 62,1 proc. –

ekspoziciją biologiniais skysčiais,

86 proc. respondentų nebuvo

pasiskiepiję HB vakcina.

SERGAMUMAS VIRUSINIAIS HEPATITAIS PANEVĖŽIO APSKRITYJE 2001 – 2014 M.

2015.12.07

(ULAC duomenys)

(ULAC duomenys)

Iš 32 diagnozuotų ūminio VHB atvejų 27 (84,4 %) atvejų užsikrėtimo vieta liko neišaiškinta.

Užregistruoti 23 ūminio VHC

atvejai. Priežastis žinoma 1 atv.

Sergamumas ūminiais VHB ir VHC pagal amžių

(ULAC duomenys)

2016.11.23

UŽSIKRĖTIMAS ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSU (ŽIV) PANEVĖŽIO APSKRITYJE 2006 – 2013 M.

0.31

0.49 0.42

0.78 0.5

0.1 0.1

0.42

0.99

0.81

0.96 0.97 1

0.89

0.7

0.91

0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

2006 m 2007 m 2008 m 2009 m 2010 m 2011 m 2012 m 2013 m.

Ro

dik

lis 1

0 t

ūks

t. g

yv.

Panevėžio apskritis Lietuva

2016.11.23

2 proc. visos Lietuvos

atveju tenka Panevėžio

apskr.

Hepatitai B ir C aktuali problema

• ULAC duomenimis, oficialiai registruojamų susirgimų virusiniais hepatitas Lietuvoje mažėja, tačiau tyrimais įvertinta, kad Lietuvoje kas 6-tas gyventojas turi virusinio hepatito B žymenų.

• PSO duomenimis, hepatito virusu užsikrėtęs kas 12-tas pasaulio gyventojas.

• Skaičiuojama, kad virusinio hepatito B papilitimas Lietuvoje siekia apie 1 proc., o virusinio hepatito C– 3 proc.

• ECDC stebėsenos ataskaitos duomenimis, sergamumo ūmiu VHB rodiklis Lietuvoje, lyginant su ES šalių vidurkiu, yra toks pat, 2012 m. siekė 0,8 atv./100 tūkst. gyv.

• PSO duomenimis, 3 proc. pasaulio gyventojų yra infekuoti HCV, kasmet nustatoma 3–4 milijonai naujų VHC susirgimų atvejų. Iki 85 proc. žmonių, užsikrėtusių HCV, suserga lėtiniu hepatitu C (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius).

• Didžiausias registruojamas sergamumas hepatitu B yra 15 – 29 metų amžiaus grupėje.

• Užsikrėtus hepatitais B ar C tik nedidelė dalis jų pasireiškia klinikiniais negalavimais.

ŽIV

2014.04.16 ULAC duomenys

Iki 2015 metų sausio

1 d. iš viso Lietuvoje

ŽIV infekcija

diagnozuota 2378

asmenims

Per 2015 m. 154 nauji

ŽIV infekcijos atvejai

Lietuvoje

2016.11.23

PREVENCIJA

Prevencija (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės

rekomendacijos ULAC 2014)

Darbuotojų, kurių darbas susijęs su ekspozicija, nustatymas ir mokymas

• Įstaigoje turi būti parengtas rašytinis profesinės ekspozicijos kontrolės planas;

• Planas peržiūrimas, atnaujinamas;

• Plane nustatomi darbuotojai, kurių darbas susijęs su ekspozicija.

• Mokymas vedamas pradėjus darbą, kuriame galima darbuotojo ekspozicija, vėliau kasmet ir įvykus ekspozicijos incidentui.

2016.11..23

Darbuotojų skiepijimas

• HN 47-1:2012 32 p. Darbuotojai, kuriems kyla sąlyčio su krauju ir (ar) kūno skysčiais rizika, nustatyta tvarka skiepijami nuo virusinio hepatito B (VHB) ir po vieno–dviejų mėnesių po paskutinio skiepo atliekami serologiniai kraujo tyrimai dėl anti-HBS (antikūnų, veikiančių hepatito B virusą paviršiaus antigenų titrui nustatyti).

• Esant nepakankamam imuniniam atsakui, atliekamas pakartotinis skiepijimas.

• Įstaigos vadovas turi raštu pasiūlyti nemokamai pasiskiepyti nuo virusinio hepatito B. Darbuotojas pildo sutikimo / atsisakymo formą.

• Kraujo tyrimų rezultatai dėl imuniteto, rašytinis atsisakymas skiepytis ir

kiti dokumentai saugomi pas atsakingus už medicininių dokumentų saugojimą asmenis

2016.11.23

Expert Rev. Vaccines 13(2), 277–283 (2014)

Panevėžio miesto odontologų vakcinacija nuo VHB

• 2016 m. periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu tikrintų 35 ambulatorinių odontologijos įstaigų

duomenys:

2016.11.23

Dirba

pasiskiepiję ar

planuoja

skiepytis 49

darbuotojai

Atsisakę

skiepytis

140

Atsakymų į teiginį “vakcinacija nepakankamai pagrįsta moksliniais tyrimais” pasiskirstymas

4.5

19.5 18.7

39.3

18.1

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Absoliučiai sutinku

Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku

Nesutinku Visiškai nesutinku

Pro

cen

tai

N=359; nežino – 27 (7,00%), neatsakė – 7 (1,80%); Me=4

VILNIAUS MIESTO POLIKLINIKŲ GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į

VAKCINACIJĄ (magistro darbas, Darbo vadovas - Prof.dr. K. Žagminas 2012 )

VILNIAUS MIESTO POLIKLINIKŲ GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VAKCINACIJĄ (magistro darbas, darbo vadovas -

Prof.dr. K. Žagminas 2012 )

N=359, Kruskal – Wallis 2=34,22 df=3, p<0,001

Atsakymų į teiginį “vakcinacija nepakankamai pagrįsta moksliniais

tyrimais” pasiskirstymas tarp skirtingų specializacijų

Veiksnių galinčių įtakoti požiūrį į vakcinaciją šansų santykiai

Veiksnys Šansų santykis Pakoreguotas

šansų santykis

95 %PI

Lytis:

- moterys

- vyrai

1,408 1,294 0,585 – 2,862

Turi vaikų:

- ne

- taip

1,042 1,393 0,713 – 2,720

Žiniasklaidos įtaka:

- ne

- taip

2,569 2,507 1,118 – 5,620

Specializacija:

- šeimos,vidaus,va

ikų ligų

- kiti

2,011 2,031 1,183 – 3,488

HL χ 2 = 4,491; P= 0,481; R2= 0,042; Duomenų klasifikacija = 74,5%

VILNIAUS MIESTO POLIKLINIKŲ GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VAKCINACIJĄ (magistro darbas, darbo vadovas - Prof.dr. K. Žagminas 2012 )

SKIEPIJIMO APIMTYS HEPATITO B VAKCINA

2016.11.23

Nuo 1998 metų skiepai įtraukti į

Lietuvos Respublikos vaikų

profilaktinių skiepijimų kalendorių

ir pradėtas visuotinis kūdikių

skiepijimas hepatito B vakcina

pagal Lietuvos Respublikos

Sveikatos apsaugos ministro

įsakymą „Dėl Lietuvos

Respublikos vaikų profilaktinių

skiepijimo kalendoriaus“ (TAR,

2014, Nr. 2276). Pilna

vakcinacijos kursą sudaro 3

dozės.

Prevencija (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo

vietoje metodinės rekomendacijos ULAC 2014)

Techninė ir praktinė darbo kontrolė

• Darbo vietose panaudoti vienkartiniai aštrūs daiktai tuoj pat po procedūros renkami į atsparius dūriams, nepralaidžius skysčiams konteinerius;

• Draudžiama rankomis nuimti naudotas, užterštas krauju ir (ar) kūno skysčiais švirkštų adatas, jas ir kitus aštrius daiktus laužyti, lankstyti.

• Ant adatų gaubtuvėliai nededami.

• Draudžiama rankomis rinkti užterštus sudaužytus stiklinius daiktus.

• Draudžiama rankomis su pirštinėmis liesti savo akis, nosį arba gleivines;

• Draudžiama operacinėse ir kitose darbo vietose perdavinėti aštrius naudotus instrumentus iš rankų į rankas. Perduoti naudojami padėklai ar kiti žemi indai;

• Darbdavys turi nemokamai aprūpinti ir užtikrinti, kad darbuotojai naudotų tinkamas, reikiamų dydžių asmenines saugos priemones ir įrangą.

• Rankų higiena būtina po kiekvieno veiksmo ar sąlyčio, kurio metu jos galėjo būti užterštos.

• Skalbinių tvarkymas

2016.11.23

APLINKOS (PATALPŲ, DAIKTŲ, ĮRENGINIŲ) PAVIRŠIŲ VALYMAS, DEZINFEKCIJA

HN 47-1:2012 reikalavimai:

Aplinkos daiktų, įrenginių paviršiai, kurie atliekant procedūras teršiami krauju ir (ar) kūno skysčiais ir (ar) dažnai liečiami rankomis ar pirštinėmis (pvz., kompiuterio klaviatūra, prietaisų, lempų jungikliai), turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvienos procedūros arba, norint išvengti valymo ir dezinfekavimo po kiekvienos procedūros, galima juos dengti vienkartiniais neperšlampamais dangalais. Panaudoti dangalai keičiami po kiekvieno paciento.

• Kraujo ir (ar) kūno skysčių dėmės valomos drėgna vienkartine šluoste, servetėle, tada šluostoma vienkartine servetėle su alkoholiu.

• Mažas (ne daugiau kaip 10 cm skersmens) kraujo ir (ar) kūno skysčio kiekis valomas vienkartine skystį sugeriančia servetėle, tada paviršius šluostomas valymo priemonės tirpalu. Paviršius po valymo dezinfekuojamas aktyviojo chloro arba kita vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos priemone (priemone, naikinančia daugelį bakterijų, išskyrus jų sporas, ir tuberkuliozės mikobakteriją, virusus, grybelius aplinkoje), skirta paviršiams dezinfekuoti, pagal gamintojo naudojimo instrukcijas.

2016-11-23

Priemonės, įvykus ekspozicijos incidentui

• Pirmosios pagalbos priemonės: • Žaizda ir oda, plaunama tekančiu vandeniu ir muilu;

• Akių, nosies, burnos gleivinės, patekus ant jų kraujo ir (ar) kūno skysčių, plaunamos vandeniu;

• Antiseptikai nesumažina ŽIV, HBV ir HCV perdavimo rizikos, todėl jų vartoti nebūtina

• Apie įvykusį darbuotojo ekspozicijos incidentą sveikatos priežiūros įstaigoje pranešama nustatyta tvarka:

• incidentas registruojamas, atliekamas ekspozicijos vertinimas, sveikatos stebėjimas ir, jei reikia, poekspozicinė profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina) ir poekspozicinis gydymas.

• Specialistui, vertinančiam ekspoziciją, pateikiami dokumentai.

• Įvertinama rizika

• Darbuotojui ir pacientui (infekcijos šaltiniui), atliekami kraujo serologiniai tyrimai hepatito B viruso paviršiaus antigeno, hepatito C viruso antikūnų, ŽIV.

2015.12.07

Poekspozicinė profilaktika

• Infekcijos šaltinis užsikrėtęs HCV darbuotojui tuoj pat po ekspozicijos ir po 3 mėn. atliekamas anti-HCV testas, jis stebimas 6 mėnesius, atliekami anti-HCV ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4–6 mėn. po ekspozicijos).

• Jei pacientas (infekcijos šaltinis) nesutinka tirtis dėl ŽIV, HBV, HCV darbuotojas tiriamas dėl ŽIV, HBsAg, anti-HCV ir, jei reikia, skiriama poekspozicinė profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina), bei atitinkamas poekspozicinis gydymas (ŽIV, HCV)

2014.04.16 Grožio paslaugos ir infekciniai susirgimai

DARBUOTOJO IMUNOPROFILAKTIKA PO EKSPOZICIJOS HBV INFEKCIJOS SUKĖLĖJAIS

Darbuotojo būklė

Paciento (infekcijos šaltinio) būklė

HBsAg teigiamas arba šaltinio būklė

nežinoma

HBsAg neigiamas

Neskiepytas Pradėti skiepyti + BHIG (B hepatito imunoglobulinas*)

Pradėti skiepyti

Anti-HBs <= 10TV/l (tarptautinių vienetų /l) kontakto metu

Revakcinacija Revakcinacija

Anti-HBs >= 10 TV/l (tarptautinių vienetų/l) kontakto metu

Imunoprofilaktika netaikoma

Imunoprofilaktika netaikoma

Po 3 skiepų dozių imuniteto neatsirado

BHIG*+ revakcinacija Imunoprofilaktika ar revakcinacija neatliekama

Po 6 skiepų dozių imuniteto neatsirado

BHIG* Imunoprofilaktika neatliekama

2016.11.23

Gydymas Dozė Data Trukmė

ir

pastabos

BHIG 1

2

BHV

vakcina

1

2

2

Stiprik

lis

ŽIV

antivirusin

iai vaistai

(įrašyti)

..........

Ačiū už dėmesį