.

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

, , ,

PETRO TARASENKOS lOO-OSIOMS GIMIMO METINEMS PAZYMETI

,

•

VILNIUS "ACADEMIA" 1992

•

Ats. redaktore is!. m. dr. LMA nart~ korespondente R EGINA VOLKAITE-KULIKAUSKIENE

•

Picliniai ILONOS KERSUL YTES, DAIVOS KAZLAUSKAITES ir straipsnilj autorilj Nuotraukos straipsnilj autorilj ir KAZIMIERO VAINORO

•

-

•

ISBN S-89942-JSS-X © Liet uvos is torijos institu tas, 1992

41. )J.ayrY~HC B. ApxeoJlorH'lecKHe pacKonKH ropo,[l~IU~ B

HopKYHaH mpeHa~lcK~IH p- H) B 1964-1965 rr. / / Man'p~IaJlbl K OT'leTHot'1 KOH<PepeH1VIH apxeOJlOrU'leCK~IX H 3THorpaIPU'lCCKHX 3Kcne,[lHL(I1H 1964- 1965 rr. BI1J1bH~C, 1966. C. 5-7; LAA ... P. 116; Kulikauskas P. U1nemunes ... P. 21.

42. Pig.: Urbanavicills V. Laidosena Lietuvoje XIV­XVII am1iais /I MADA. 1966. T. 3(22). P. 105-119; XIV­XVII am1i4 monetos Lietuvos kapinynuose II MADA. 1967.

T. 2(24). P. 61-73; Pi~agalio senkapis II MADA. 1972. T. 1(38). P. 89-101; Sen4j4 tikejim4 reliktai Lietuvoje XV­xVII am!iais (toliau - Sen4j4 . ..) (1. Pagoni~k4j4 laidojimo paproci4 n kimas ryt4 LietuvoJe) /I MADA. 1974. T.

kiuose XVI-XVII am1iais) ~ MADA. 1974. T. 4(49). P. 71-81; Scn4j4 ... (3. Laidojimo paprociai UliOnuose XVI­XVII am1iais) II MADA. 1975. T. 1(50). P. 51-61.

BURIALS IN LITHUANIAN HILL-FORTS

VYTAUTAS DAUGUDIS

SUMMARY

Human graves of all times are found in the excava­tions of hill-forts though the data of the researches have not been published to this day. This article deals with such human graves in which distinct pagan customs are evIdent.

The dead were burried when the hill-forts were not populated. The explored ancient monuments :,uch as hill­forts of Au~tadvaris (the Trakai distr.) and Paveisininkai (the Lazdijai distr.) are worth mentioning. The dead were cremated then burried. Small burnt bones were put into small pits edged with stones or into clay urns with hat ­ched or rough surface. By analogy with the discovered bu­rials and urns the described graves have been dated back to the 1st millenium B.C. People lived in those hill -forts, i.e. in the Au~tadvaris hill-fort in the 2nd century B.c. and in Paveisininkai at the beginning of the 1st century A.D. .

The dead were burried in the hill-forts of NorkOnai (the Prienai distr.) and Veliku~kes (the Zarasai distr.) after the inhabitants had abandoned them. The Velikuskes hill-fort was inhabited in the first millenium B.C. and was abandoned only in the second half of the 1st millenium

•

A.D. The cremated dead, probaoly, were burried at the end of the 1st millenium A.D. and at the behinning of the 2nd millenium. Small burnt human bones were put into 0.25-0.6 m deep pits with the diameter of 0.7-0.8 m.

The NorkOnai hill -fort was inhabited in the 1st mille­nium B.C. and abandoned at the beginning of our era. In the 16th century the dead were burried in wooden coffins with their heads to the West most often. Iron knives and whetstones are usually found in men's graves while brass rings and earrings in women's graves.

The article presents the data that might be of great importance in revealing the evolution of material and ritu­al culture of the ancient Baltic tribes.

ILLUSTRATIONS

Fig. I. Parts of the urn from the cremated grave in the Aukstadvaris hill -fort

Fig. 2. Grave finds of the NorkOnai hill-fort : 1, 2, 8 - iron: 3-6, 9 - brass: 7 - stone finds

ANKSTYVOJO GELEZIES AMZIAUS KERNA YES KAPINYNAS

ALEKSIEJUS LUCHTANAS

Bruksniuotosios keramikos kulturos laidojimo paminklai iki siol beveik nezinomi [1, p. 9, 16; 2, p. 125; 3, p. 93]. Beje, tai pastebeta ir kitose balliSkose kultorose, esanCiose toliau i rytus nuo Lietuvos [3, p. 94-95; 4, p. 25-30]. Archeologineje literatoroje paplito nuomone apie savit(l broksniuotosios keramikos kulloros !monil! laidosen(l, kuri beveik nepalieka archeo­logams aiskiai uzciuopiaml! pedsakl!. ISkilo hi­potezes apie laidojim(l vandenyje [6, p. 76; 7, p. 129-131], zemes pavirsiuje, specialiuose antzeminillose statiniuose arba medziuose [8, p. 213; 9, p. 18-21]. Dalis tyrinetojl! broks­niuotosios keramikos kullOrai priskiria jos area-10 pakrastyje tyrinetus Lankiskil! (Baltarusija) [l0, p. l-12; p. 9; 2, p. 125-127], Paveisininkll (Lazdijl! raj.) kapinynus [11, p. 227-248; 12, p. 15-16; 13, p. 77-78; 14, p.78-79; 3, p. 93], pavienius I tUkst. pr. Kr. griautinius kapus, retkarciais pasilaikancius rytl! Lielllvoje [15, p. 17]. Bene placiausiai Zalvario ir anksty-

vojo gcleZies amziaus laidojimo paminklus bei laidoscnos bruozus LieLUvoje aptaria A. Merke­viCius [16, p. 25-41]. Autorius mini beveik vis us, tarp jll ir abejotinus rytines Lietuvos da­lies laidojimo paminklus, gausiai panaudoja senll, gerokai primirstl! tyrinejiml! duomenis. Bent dali aprasytl! kapinynl! - Mieleikil! (Ule­nos raj.), Paveisininkl!, LankiSkil! - A. Merke­vicius link~s priskirti broksniuolosios keramikos kullorai [16, p. 40-41].

Negausus laidojimo paminklai pasiskirsto di­dfiuliame sios kultoros paplitimo plote labai netolygiai. Tad labai reiksmingi kiekvieno naujo, neabejotinai priskirtino broksniuotosios kcramikos kultorai, kapinyno tyrimai.

Kasinejant ivairil! epochll gyvenvietes Kerna­veje (Sirvintl! raj.), Pajautos slenyje, 1989 ir 1990 m. buvo aptikti ankslyvojo gelcfies am­fiaus kapai [17, p. 193-194]. Kapinynas irengtas desiniajamc Neries krante, apie 90 m i siaur~ nuo upes, netoli Pajautos upeliuko fioeiq. Cia

35

gliko 4-5 m aukScio smelinga suplokstejusi aukStumele. Tai aukSciausia "salos", buvusios Pajautos sknyje tarp dabartines Nerks vagos ir uzdurpejusios senvages, vieta. Kapinynas irengtas apleistll akmens ir senojo Zalvario amziaus gy­venvieeill teritorijoje. Nustojus laidoti kapinyne, pirmaisiais amziais po Kr. cia vel isikure dide­Ie gyvenviete su velyvllja brokSniuotllja ir grub­lell!ja keramika. Sioje vietoje bOla sodybq ir XII-XIV amziuje. Siuo metu rytin~ aukStumos dali uzima J. Rickeviciaus vienkiemio pastatai.

Vakarineje aukStumos dalyje gtirtas 450 m2

plOlas, aplikli 5 gerai islik~ degintiniai kapai·. Visuose tyrinetuose plotuose rasta pavieniq de­gintiniq kaulq - suardytq kapq likuciq. Sveiki kapai aptikti tik Nr. 1 ir Nr. 4 plotuose. At­stumas tarp kapq 3-6 m. Neabejotina, jog tai plokSlinis kapinynas, nes sampilll pectsakq nera. Malyl siuo melu lyrineti plotai lera tik pats kapinyno pakrastys. Rasli trijq lipq kapai. Vienq mirusiqjq degintiniai kaulai supilti i pa­prastas duobutes (1 pav.), kitq - i kruopsciai irengtas akmenll dezes-krosnis (2 pav.), dar kitq - i urnas (3 pav.).

Kapq duobil! kontorai ne visada buvo rys­kus, nes visi palaidojimai negilns, daznai is karto po kulturiniu sluoksniu, datuojamu pir­maisiais amziais po Kr. Kapai Nr. 4 ir 6 buvo duobutese. Neryskos kapl! duobil! konto­rai buvo atidengli 0,25 m gylyje. Duobes 0,3-

, '.; •

• , • , • -•

• • t : , . •

• • ,-..l ' ;: •

• . , -~ , ;.4.. ,

_ J:. .< • , -'" .-, . , " -.

•

0,5 m skersmens, 0,1-0,25 m gylio, uzpildytos kiek tamsesne smelinga zeme su negausiais pe­lenais ir degintiniais kaulais. Kaulq gana daug, pasitaiko stambns kaukoliq fragmentai, dantys, nesutrupej~ slanksteliai. Kaulai svarns, galbnt sijoti, supilti i kazkoki be pectsakq sunykusi organines medziagos indeli. ,Toki'l prielaidll pa­tvirtina maZiausiai apardytas kapas Nr. 4, ku­riame kaulai gulejo labai kompakti§koje krnveleje. Sie kapai be ikapiq, tik po deginti­niais kaulais kape Nr. 4 surasta viena brnkS­niuotosios keramikos puodo suke. BrokSniavimas negilus, ivairiakryptis, molio mase pilka su grnsto gran ito priemaiSomis. VirSum kapo Nr. 4 buvo pirmqjl! a. po Kr. gelezies lydymo krosneles apardytas padas. Jis apsaugojo . kapll nuo suarimo. Kapas Nr. 6 smarkiai apardytas ir dalis degintiniq kaulq gsklaidyta 1-1,5 m spinduliu.

Kapai Nr. 1-2" ir 3 buvo krnsniniai. Kapo Nr. 1-2 duoM 1,3xO,8 m dydzio, 0,9 m gylio. Pailga asimi orientuota pietryciq-siaures vakarl! kryptimi (120°). DuoMs krastai dviem, 0 vieto­mis trim aukStais isgristi neskaldytais vidutinio dydzio lauko akmenimis. DuoMs dugnas vieto­mis taip pat gristas plokSciais akmenimis. IS virsaus kapl! denge stambesniq akmenq krnsnis, Zymejusi jo viell! to meta zemes pavirsiuje. Viso kapo jrengimui panaudoti 37 akmenys. Duobes vidinc crdve 0,86 xO,34 m dydzio. J11

• ,.

•

• • . ~ ,

•

•

" • • N ,_. ,

•

• •

. ,

• ,

•

•

• , '. •

1 pay. Kernaves kapinynas. Degintinis kapas Nr. 4

* Degintiniq kapq tyrimq rezultatai pateikti R. lankausko straipsnyje. Autorius nuo~irdfiai dekoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vyr. des!. med.m.kand. R. lankauskui II! atliktus ty .

• nmus. * * Sis kapas turi dvigub'l numeracij'l , nes jame ai~kiai i~sisl\:yre 2 palaidojimai.

36

t

'\

, • ,

-•

-, '1;, --..

. .~. .. ~-''''' ," . ~.

~<, ,'. "~""'( ~ . •

",~. '-,

. "'-' , ""< ,.,. ~

.:"" <"- , '1 ,:'./ :~ . .-'"

.: - '-.~.":'I". --~, :~ , .. ~ - ~ .. ' :- .: ':f;' ...,... ... ~, ....... , ".

..

2 pay, Ke rn aves kapillynas. Krosninis degintinis kapas Nr. 3 '. ,

,

,

•

1 -~.

I 3 pay. Kemaves kapinynas. Kapo Nr. 5 urna in situ

,

uzpildo pilka smelinga feme, kurioje negausu pe1enll ir pavienill degintinill kaulq, 0 centre -beveik svarus smelis. Svaros degintiniai kaulai dviem krovelemis gulejo patiame kapo duoMs dugne ant akmenll ir ifemio. Vienintele ;kape, rasta duob~ uzpildantioje remeje - kiek au~­ciau kaulll - tai 2,5 apvijll falvarines vielos ivijele.

Kapo NT. 3 duobe 1,6-1 m dydzio, 0,4 m gylio. Pailga aSimi orientuota pietrytiq-siaures vakar'-l kryptimi (150"). Jos kr~tai isgristi ,stambokais akmenimis taip, kad jll plolcltesni .sonai atsukti i duobes vidll. Prie pat dugno iSlik~s mazesniq akmem-l vainikelis, 0 pats dug­nas vietomis gristas plolcltiais akmenimis. Vir­sutiniai akmenys ankscrau sudare taisyklingCl statiakampi, fymejus; kapo vietCl to meto femes pavirsiuje. Ariant laulGl, dalis akmenq apskaldyta, . iSjudinta. Visa kapo konstrukcijai panaudoti 24 akmenys. Duot>es vidine ~rdve 1,5xO,4 m dydfio. Duo~ uZpildo pilka smelin­ga ierne, kurioje negausu . pelenq ir pavieniq degintiniq kauliukq. Svaros degintiniai kaulai su neiymiomis pelenll priemaisomis gulejo duoMs dugne ant akmenq ir salia jll. Duobes remeje

37

rasti skaldyto titnago fragmentai, taeiau kazin ar tai ikapes. Jie galejo patekti i kapll su ze­memis is buvusios ankseiau ~ioje vietoje ak­mens amziaus gyvenvietes. Kapo duobes dugne kartu su degintiniais kaulais rasta labai sunyku­si ovalo form os gelezine grandis ir dvi mazos Zalvarines vielos grande\es. Visos ikapes neap­degusios.

Kapo Nr. 5 palaidojimas buvo urnoje. Duo­bes kontorai labai neZymos. Urn os vainikelio krastas buvo 26 cm gylyje nuo dabartinio zemes pavirsiaus, beveik is karto po kultoriniu sluoksniu, datuojamu pirmaisiais amziais po Kr. Urna istatyta i duob~, kurios apatineje da­lyje gausu degesiq, ir uzpilta zememis. Urnos iSorinis pavirsius ir vidus vir~utineje dalyje brukSniuotas. Broksniavimas istriZas, ivairiakryp­tis. Molio mase pilka, vietomis rusva, su gros­to granito priemaisomis. Peteliai ir kaklelis neZymiai profiliuoti, kaklelis trumpas, kiek at­lostas i isor~. Dugnas plonas, per viduri neZy­miai igaubtas. Urnos aukStis 18,7 cm, dugno skersmuo 8,5 em, angos skersmuo 17 em. Nors savo forma ir proporcijomis urna primena to laikotarpio buitin~ broksniuotlljll keramikll, ji be abejones buvo pagaminta specialiai laidoji­mui. Urnos pavirsiuje nera bOdingo buitinei keramikai pajuodavimo, skiriasi ir dugno forma. Urnll uzpildo pilka smelinga zeme, kurioje ar­eiau dugno labai nedaug smulkiq plonueiq de­gintiniq vaiko kaulq.

Visq trijq tipq kapq stratigrafija rodo, kad jie vienalaikiai. Ivairios kapl1 konstrukeijos, matyt, reiSkia skirtingll palaidotll asmenq soeia- · lin~ padeti. Sprendziant is kapo Nr. 1-2 me­dziagos, krosniniuose kapuose buvo seimos palaidojimai. Kapq ehronologija nekelia didesniq abejonill. Budinga I tUkstantmeeiui pries Kr. urna, gelezine grandis krusniniame kape Nr.3 bei kapq stratigrafija leidzia si kapinynll pri­skirti ankstyvajam gelezies arnziui, matyt, III­II a. pr. Kr.

Tokio tipo kapai buvo randami ir ankseiau, tik nesulauke sistemingq tyrinejimq. Pirmas i juos atkreipe demesi Zymus Lietuvos proistores tyrinetojas ir paminklq registratorius P. Tara­senka. 1927 m. jis rase: "Lankydami akmens

• • •• v

gadynes sodybq vletas, greta !Valflq zmogaus gyvenimo liekanq rna tome betvarkiai sumestll akmenll kroveliq. Apziun!j~ jas ar kiek pakasi­nej~ tose vietose zem~, pastebesime, kad tarp akmelll/ yra daug paprasto darbo mo!inill puodll ~ukill ir degintlJ kaulll trupinill. Sitos akmenll kroveles yra liekanos jau suirus ill ak-

38

mens kapll... Neretai dar randame Lietuvoje ir sveikq laidojimo roseliq. Vienas toks roselis yra nelabai seniai rastas Samuliavos dvare (Trakq apskr., Zasliq valse.). Nuemus nuo ro­selio virsaus keletll akmem/, roselio viduje buvo rastas molinis storomis sienelemis puodas, kuriame buvo tik pelenq ir kaulq trupinill" [18, p. 62]. Be plaeiau zinomo Samuliavos (dab. KaiSiadoriq raj.) kapo, kiek dazniau mi­nimo literatoroje [19, p. 64, pay. 50; 20, p. 2230; 16, p. 36], P. Tarasenka uzfiksavo pana­sq krosnini kapll Mitkiskiq (Trakq raj.) kaimo laukuose priesais Kernav~, kairiajame Neries krante [19, pay. 3] ir, galbut, Rosiuose (Kai­siadoriq raj.) [19, pay. 5]. Minetus kapus P. Tarasenka priskyre akmens amziui [19, p. 20], taeiau jie matyt. priklau~o. I tO~t. pr. Kr., kada rytq LietuvoJe plaelal paphto kOno deginimo paprotys.

Panasius i Kernaves kapinyno kapus zinome ne tik is artimiausil! apylinkiq. Jie buvo papli­t~ ir kitur broksniuotosios keramikos kultoros teritorijoje. Labai artimi laidosena Paveisininkq ir LankiSkiq kapai. TaCiau sie kapinynai yra bruksniuoLOsios keramikos kultoros arealo pa­krastyje ir juose pastebima kaimynq itaka. Ypae tai rysku iSanalizavus Paveisininkq kapiny­no urnas. Kazin ar jas galima priskirti brokS­niuotajai keramikai. Panasi, kaip K~rnave~e, laidosena galejo bUti ir siaures-rytq LletuvoJe. A. Merkevieius mana [16, p. 36-37], kad laiko­tarpiu pries Kr. turi bQti datuojami ir P. Ta­rasenkos aptikti degintiniai kapai Velikuskiq (Zarasl! raj.) piliakalnyje [21, p. 412-413]. !a­eiau galutinai iSspr~sti sil! kapq ehron~logIJ?S klausimus padetq tik nauji neiStirtos Vehkusklq piliakalnio dalies kasinejimai.

Broksniuotosios keramikos kultoros kapai pa­prastai bona be ikapiq, irengiami Jie labai ne­giliai, is karto po velena. Tam, kad to~ kapas isliktq iki musq dienl! ir patrauktl! tyr.l­netojl! demesi, reikia palankil! slllygl!. Kernaves ir Paveisininkq kapus apsaugojo velesnil! epo­chI! kultoriniai sluoksniai, susidar~ neuzilgo po to, kai kapinynai · buvo apleisti.

Siuo metu rytl! Lietuvoje zinomi jau keli neabejotini broksniuotosios keramikos kultoros kapinynai, datuojami ankstyvuoju ~el~z!es a.mziu­mi. Tai plokstiniai kapinynai su !vama lal~ose­na: degintiniais kapais akmenq konstrukclJose, urnose ir paprastose duobese. Surasti artimas analogijas ·kaimynysteje sunku, nes kol k~s nieko neZinome apie I tOkst. pr. Kr. baltll lal­dosen(J toliau i rytus nuo Lietuvos. Kiek arti-

mesnes analogijos pastebimos vadinamosios "Iu­zitem! kulturos mozufI./-varmijos grupes" srityje, buvusiuose Rytprusiuose [22, p. 217-219] ir Milogrado kulturos teritorijoje pieHl Baltarusijo­je [4, p. 42-54].

' LITERATURA

I. MHTpocjlaHoB A.r. K HCTopml HaCeJleHHSI CpeAHe~l fieno­PYCCHH B :,moxy paHHero )J{eJle3a. ABTopecjl . KaHlI. AHC. Jl., 1955.

2. Kulikauskas P., Kulikauskiene R., Tautavicius A. Lietuvos archeologijos bruofai. V., 1961.

3. Lietuvilj etnogeneze. V .. 1987. 4. MeJlbliHKOBcKall O.H . nJleMelia IOlKHOt'l l:ieJlopyccml B

paHHeM lKeJle3HOM BeKe. M., 1967. 5. CelloB B.B. CJlaBSlHe Bepx>lero nOAHenpoBbSl H nOABHHbSl.

M., 1970. 6. Yp6aHaBH4IOc B.<1> . 3axOp0>lC>lHSl B BOlle: HaxoAKH H HH­

TepnpeTal\f1S1 / / ApXeOJlOnlSl H HCTOPHSI nCKOBa H nCKOBCKOH lCMJlH. Te3HCbl AOKJlaJlOB. nCKOB, 1987.

7. AJleKCalillPoB A.A. HeYJIOBflMblt'l llorpe6aJlbHblt'1 06pSlJl / / ApXeOJlOrHSl H HCTOPHSl nCKoBa fl nCKOBCKO~l 3eMJlH. Te3Hcbl JlO­KJlaJlOB. nCKOB, 1988.

8. Jaskanis J. Obrzqdek pogrzebowy zachodnich balt6w w schylku starozytnosci (I-V w.n.e.). Wroclaw, Warszawa, Krak6w, Gdallsk, 1974.

9. Velius N. Senoves baltlj pasauleziflra. V., 1983.

10. Szukiewicz W. Cmentat:zYsko neolityczne w Lankis­zkach pod NacZlj w pow. Lidzklm, gub. Wilenska /I Pami­~tnik Fizyograficzny. 1916. T. 23.

1 L Kuliknuslms P. Paveisininklj , Lazdijlj raj., piliakalnis ir jo tyrinejimai II Istorija . 1970. T. 11.

12. Kulikauskas P. Panemunilj dzOkai ir jotvingiai II Panemunilj dzukai. V., 1970.

13. Kulikauskns P. Ufnemulles piliakainiai I-XIII am­fiuje. V. , 1982.

14. GrigalaviCiene E. Bruksniuotosios keramikos lokali­niai variantai Lietuvoje II MADA. 1989. T. 3(108).

15. J1YXTaH A.Ii. BocT04HaSl J1!1TBa B I TblCSl4eJleTHH AO H.3. ABTOpecjl. KaHA. AHC. M., 1990.

16. Merkevicius A. Zalvario - ankstyvojo gelefies am­fiaus laidojimo paminklai ir pagrindiniai laidosenos bruo!ai Lietuvoje (issl,:yrus Pajurio ruoUi) II Aktualus kultoros pa­minkllj tyrinejillllj uzdaviniai. v., 1988.

17. Luchtanas A. Zvalgomieji tyrinejimai Kernaveje ir jos apylinkese II ATL 1988 ir 1989 metais. V., 1990.

18. Tarasenka P. Priesistorine Lietuva. Kaunas, 1927. 19. Tarasenlm P. Gimtoji senove. Siauliai, b.m. 20. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medfiaga. Kau­

nas, 1928. 21. Tarasenka P. Apeiginiai Lietuvos piliakainiai II Zi­

dinys, 1934. Nr. 11. 22. Okulicz J. Pradzieje ziem pruskich ad p6tnego p.­

leolitu do VII w.n.e. Wroclaw, Warszawa, Krak6w, Gdansk, 1973.

• EARLY IRON AGE CEMETERY IN KERNAVE

ALEKSIEJUS LUCHTANAS

SUMMARY

Burial monuments of the Stroked Pottery Culture have been almost unknown until recently. During the excavations in Kernave (the Sirvintos distr.) in the Pajauta valley in 1989-1990, settlements dating from different ages were in­vestigated and a number of cremated graves were discove­red. The Kernave burial ground is located on a hillock on the bank of the Neris river, within the territory of neglected settlements of the Stone and Early Bronze ages. An area of 450 m2 was inveMigated and 5 well-preserved cremated graves were uncovered. The burial was very di­verse: there were cremated graves in stone constructions Fig. 1, stroked urns of clay (Fig. 2), and simple pits Fig. 3. According to an urn, characteristic of the 1st

millenium B.C., the shrouds and stratigraphy of the graves, the Kernave burial ground is dated t'o the Early Iron Age, most probably 3rd-2nd ce.nturies B.c.

Similar graves, located near Kernave in Samuliava (the Kai~iadorys distr.) and Mitkiilkes (the Trakai distr.) were described in the works of P. Tarasenka in the 3rd decade of the twentieth century. Close analogies come from the borders of the area of the Stroked Culture: graves in Paveisininkai (the Lazdijai distr.) and (Byelo-russia ).

ILLUSTRATIONS

Fig. L Kernave burial-ground. Cremated grave No 4 Fig. 2. Kernave burial-ground. Cremated grave No 3

of stonemounds Fig. 3. Kernave burial-ground. Urn of grave No 5 in

situ

DEGINTINI\J KAP\J IS KERNA vES PAJAUTOS • •

SLENIO ANTROPOLOGINE ANALIZE

•

RIMANT AS JANKAUSKAS

Kremuot4 kaul4 tyrimo problemos nagrinetos daugelio autori4, taciau toki4 darb4 Lietuvoje iki siol nebuvo. Literatoroje nurodoma, kad degint4 kap4 tyrimo rezultatai negali prilygti griautini4 kap4 tyrimams [1]. Toki4 tyrim4 su­detingum<l s<llygoja tai, kad kaulai bona ne tik fragmentiski iT blogiau islik~, bet ir netek~

labai svarbi4 antropologinei ekspertizei detali4, termiSkai pakit~, deformuoti (be to keiCiasi ir histologine kaulo struktura), labai smulkiai fragmentuoti bei neretai tirti tenka labai nedi­deli kieki.

EksperimentiSkai nustatyta, kad zemiausia kremacijos temperatura, kai ima byreti dant4

39