55

Adresas susiraðinëti: Janina Tutkuvienë, el. p.: janina.tutkuviene@mf.vu.lt Þurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

Raktaþodþiai: policistiniø kiauðidþiø sindromas, rep-rodukcinë sveikata, kûno masës indeksas, metabolinis sindromas.

Santrauka Policistiniø kiauðidþiø sindromas (PKS) yra ne-vienalytis klinikinis sindromas, kuriam bûdingi endokrininiai, reprodukcinës sveikatos ir medþia-gø apykaitos sutrikimai. Tyrimo tikslas – nustatyti PKS átakà jaunø moterø reprodukcinei sveikatai, endokrininiams ir metaboliniams pokyèiams. Tai pirmas tokio pobûdþio tyrimas Lietuvoje.Metodai. Tyrimas buvo atliktas 2007–2011 m Vil-niaus mieste. Tirtos 197-ios 20–35 metø moterys: 116 moterø atitiko Roterdamo PKS kriterijus ir buvo átrauktos á policistiniø kiauðidþiø sindromà turinèiø moterø grupæ ir 81 kontrolinë moteris.Rezultatai. PKS moterø LH ir LH/FSH, testoste-rono, LAI kiekis buvo didesnis, nustatyta, kad kritiniai taðkai PKS tikimybei buvo LH/FSH dau-giau nei 1,39 vieneto, testosterono kiekis – 1,33 nmol/l, LAI – 2,25 vieneto. Menarchës amþius tarp grupiø nesiskyrë, taèiau dviem treèdaliams PKS moterø menstruacinis ciklas sutriko nuo pat menarchës, 91,3% moterø turëjo PKM, 37,1% moterø negalëjo pastoti. PKS moterys buvo 16 kg sunkesnës, o jø juosmens apimtis 12 cm platesnë nei kontroliniø moterø. PKS moterø gliukozës kiekis buvo statistiðkai reikðmingai didesnis ly-ginant su kontrole, net ir atmetus kûno masës átakà. MTL cholesterolio, trigliceridø ir HOMA-IR kiekis buvo statistiðkai patikimai aukðtesnis, o DTL cholesterolio maþesnis nei kontrolës. Metabolinis sindromas vargino beveik ketvirtadalá PKS moterø. Juosmens apimtis didesnë nei 83,5 cm geriausiai prognozavo PKS moterø metaboliná sindromà.Iðvados. Moterø, serganèiø policistiniø kiauðidþiø sindromu, pogumburio, posmegeninës liaukos ir kiauðidþiø ryðiai sutrikæ. Daugiau nei pusë PKS

moterø turi antsvorá, net treèdalis – nutukæ. Nu-tukimas blogina ðiø moterø metabolinæ bûklæ ir reprodukcinæ sveikatà. PKS serganèiø moterø ðirdies ir kraujagysliø ligø rizika yra akivaizdi – daþnesnis nutukimas, platesnë juosmens apim-tis, dislipidemija, hiperglikemija, atsparumas insulinui ir aukðtesnis arterinis kraujospûdis. PKS turi átakos gliukozës apykaitos sutrikimams nepriklausomai nuo kûno masës. Klasikiniø PKS fenotipø rodikliai rodo ryðkesnius metabolinius sutrikimus, o normoandrogeninio PKS fenotipo moterø rodikliai yra labai panaðûs á kontrolës.

ÁVADASPolicistiniø kiauðidþiø sindromas (PKS) turi neigiamà

átakà ávairiems organizmo fiziologiniams procesams, sukelia endokrininës sistemos pokyèius, reprodukcinës sveikatos ir medþiagø apykaitos sutrikimus nuo anksty-vos kûdikystës iki vëlyvos senatvës [1–4]. Policistiniø kiauðidþiø sindromas yra nevienalytis klinikinis sin-dromas, kuriam bûdinga ovuliacijos ir menstruacinio ciklo sutrikimai, klinikinis hiperandrogenizmas ir (ar) androgenø perteklius kraujyje bei policistiniø kiauðidþiø morfologija. PKS, viena daþniausiø vaisingo amþiaus moterø endokrininiø ir metaboliniø ligø, kuris vargina apie 4–17,8% ávairiø populiacijø moterø, t.y. PKS serga apie 100 mln. moterø pasaulyje [5–8]. PKS klinikinë raið-ka labai ávairi, diagnozës nustatymui reikia simptomø, laboratoriniø tyrimø ir kiauðidþiø ultragarsinio tyrimo duomenø, todël tik nedidelë dalis moterø, serganèiø policistiniø kiauðidþiø sindromu, þino, kad juo serga. Diagnozë nustatoma vëlai, daþnai tik tada, kai moterys kreipiasi dël PKS padariniø (ryðkaus plaukuotumo, il-galaikio menstruacinio ciklo sutrikimo, nevaisingumo, svorio augimo, angliavandeniø apykaitos sutrikimo ir kt.) ginekologo, endokrinologo, dermatologo, ðeimos gydytojo konsultacijai. Kita vertus, net ir nustaèius patá PKS, ne visada atkreipiamas dëmesys á esamà medþiagø apykaitos bûklæ ar galimus sveikatos sutrikdymus ateityje

POLICISTINIØ KIAUÐIDÞIØ SINDROMAS: MEDÞIAGØ APYKAITOS, ENDOKRININËS VEIKLOS IR

REPRODUKCINËS SVEIKATOS KITIMAI LINA ZABULIEN˹,², JANINA TUTKUVIEN˹

¹Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, ²VðÁ Karoliniðkiø poliklinika

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI2011, Volume 21, Number 2, Supplement, p. 55-66 BIOMEDICINA

56

ir jø prevencijos priemones [1, 3, 4, 7, 8]. Trys institucijos: JAV Nacionalinis sveikatos institutas

(1990 m.), Jungtinis Europos þmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos bei Amerikos reprodukcinës medicinos draugijos suvaþiavimas, vykæs Roterdame (2003 m.) ir Androgenø pertekliaus draugija (2006 m.) apibrëþë policistiniø kiauðidþiø sindromo dëmenis (hi-perandrogenizmà, anovuliacijà ir policistiniø kiauðidþiø morfologijà) ir nustatymo kriterijus. PKS diagnozei pa-tvirtinti reikia skirtingø dëmenø deriniø ir bûtina paneigti kitas endokrinines ligas (androgenø pertekliaus bûkles, hiperprolaktinemijà ir skydliaukës hipofunkcijà). Pagal skirtingø dëmenø derinius iðskiriami keturi PKS fenotipai: 1) klasikinis pirmasis PKS tipas, nustatomas esant visiems trims dëmenims, 2) klasikinis antrasis PKS tipas, kuriam bûdingas hiperandrogenizmas ir lëtinë anovuliacija, 3) normoovuliacinis PKS tipas, kai randamas hiperandro-genizmas ir PKM, taèiau ovuliacija yra nesutrikusi ir 4) normoandrogeninis PKS tipas, vyraujant menstruacinio ciklo sutrikimams ir PKM [8–10].

Nustatyta, kad PKS atveju sutrinka endokrininës si-stemos veikla, t.y. kinta gonadotropinus atpalaiduojanèiø hormonø pulsinis aktyvumas, atsiranda liuteinizuojanèio hormono (LH) hipersekrecija, suaktyvëja kiauðidþiø stromos theca làstelës ir gausëja androgenø kiekis, o folikulus stimuliuojanèio hormono (FSH) bei granuliozi-niø làsteliø veikla silpsta, sutrinka folikulø brendimas ir estrogenø gamyba. Be to, dël steroidiniø hormonø gamy-bos sutrikimo, LH hipersekrecijos ir hiperinsulinemijos atsiranda labiausiai matomas (akivaizdþiausias) PKS bruoþas – klinikinis hiperandrogenizmas (bërimas jau-natviniais spuogais, hirsutizmas, alopecija) [3, 4, 9, 11]. Þinoma, kad moterims, turinèioms policistiniø kiauðidþiø sindromà, sutrinka kiauðidþiø veikla, joms yra sunkiau pastoti, daþnesni persileidimai ir nëðtumo komplikacijos: nëðtuminis, ar gestacinis, diabetas, nëðtumo hipertenzija, dauginis nëðtumas, preeklampsija, ankstyvas gimdymas, gimdymas Cezario pjûvio operacija, daþnesnis naujagi-miø gydymas intensyvios terapijos skyriuose, padidëjæs perinatalinis mirtingumas [3, 10]. PKS moterims bûdingi tam tikri ilgalaikiai metaboliniai pokyèiai: nutukimas, hiperinsulinemija, atsparumas insulinui, angliavandeniø apykaitos sutrikimas, dislipidemija, metabolinis sindro-mas ir kt. Dar daugiau, PKS moterims didëja ðirdies ir kraujagysliø ligø (kraujagysliø endotelio disfunkcijos, ankstyvos aterosklerozës, hipertenzijos, koronarinës ðirdies ligos) pavojus, su estrogenø pertekliumi susi-jusiø augliø (ypaè gimdos gleivinës, kiauðidþiø) ir net depresijos grësmë, todël tai turi didelës átakos moterø sveikatai ir gyvenimo kokybei [1, 3, 4, 9].

Skirtingø populiacijø PKS moterø fenotipø daþnis ir klinikinë raiðka ávairiais gyvenimo laikotarpiais labai pla-èiai varijuoja, daþnai prieð iðryðkëjant klinikiniams PKS poþymiams pradeda augti svoris, ir tai dar labiau keièia PKS simptomus ir poþymius. Þinoma, kad nutukusiø PKS moterø ryðkesnis hirsutizmas ir (ar) hiperandrogenemija, daþnesni anovuliaciniai ciklai ir oligomenorëja, lyginant su normalaus svorio PKS moterimis. Ávairiø populiacijø PKS biocheminiø rodikliø, reprodukcinës sveikatos ir metaboliniø kitimø ryðiai yra tirti, taèiau Lietuvoje tokiø tyrimø neturime. Duomenys apie PKS fenotipø paplitimà ir PKS raiðkà bûtø labai svarbûs klinikinei praktikai ir mokslo paþangai [1–3].

Darbo tikslas: nustatyti jaunø moterø PKS, metaboli-niø, endokrininiø pokyèiø ir reprodukcinës sveikatos ryðá.

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAITiriamøjø átraukimas. Tyrimas buvo atliktas 2007–

2011 m. Vilniaus mieste. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas. Tirtos 197-ios 20–35 metø moterys, tiriamøjø vidutinis amþius nesisky-rë – PKS moterø buvo 27,16±3,87 m., kontroliniø moterø - 27,95±3,65 m. (p>0,05). 116 moterø atitiko Roterdamo PKS kriterijus ir buvo átrauktos á policistiniø kiauðidþiø sindromà turinèiø moterø grupæ, 81 moteris átraukta á kontroliniø moterø, neturinèiø menstruacinio ciklo su-trikimø ir hiperandrogenizmo, grupæ. Tyrime negalëjo dalyvauti moterys, turinèios androgenø pertekliaus bûk-les, hiperprolaktinemijà, nekompensuotà vaistais hipoti-reozæ, ankstyvà kiauðidþiø iðsekimà, serganèios lëtinëmis ligomis, per paskutinius 6 mën. iki átraukimo á tyrimà datos vartojusios tam tikrus vaistus (kortikosteroidus, lipidus maþinanèius, antiepilepsinius ir hormoninius kontracepcinius vaistus, klomifencitratà, antiandroge-nus, biguanidus), taip pat besilaukianèios, maitinan-èios ar pirmus metus po gimdymo esanèios moterys.

Tiriamosios buvo apklaustos ir uþpildë tyrimo duomenø klausimynà, pagal kurá surinkti tokie moters duomenys: amþius, ðeiminë padëtis, gimimo ir augimo anamnezë, menstruacijø ciklo bûklë (menarchës pradþia, menstruacijø reguliarumas, ciklo trukmë), ginekologinë anamnezë (nevaisingumas, t.y. bûklë, kai, nenaudodama kontracepciniø priemoniø, gyvendama reguliarø lytiná gyvenimà ir siekdama pastoti, moteris nepastojo daugiau nei per vienerius metus).

Menstruacinis ciklas buvo laikomas sutrikusiu, jei ciklo trukmë buvo ilgesnë kaip 35 dienos, t.y. per metus ávyko maþiau nei 9 menstruaciniai ciklai. Jei menstrua-cijø nebuvo daugiau nei 6 mën. ar jos ávyko reèiau nei 3 kartus per metus – tai buvo vertinama kaip amenorëja.

57

Klinikinis hiperandrogenizmas nustatytas pagal modifi-kuotà D. Ferriman ir J. D. Gallwey skalæ, kai 9-iø nuo androgenø priklausanèiø kûno vietø plaukuotumo balø suma buvo 6 ar daugiau [4]. Spuoguotumas vertintas pagal bërimo vietà (veidas, krûtinë, nugara), juodoji akantozë (lot. acantosis nigricans) apibrëþta kaip yra arba nëra. Policistiniø kiauðidþiø morfologija (PKM) nustatyta pagal kiauðidþiø ultragarsinio tyrimo (per makðtá ar pil-và) iðvadà ið asmens sveikatos istorijos (forma 025/a ar forma 027). Kontrolinës moterys apklausiant ir anketoje nurodë, kad jø kiauðidþiø stuktûra yra nepakitusi, arba jos apie tai neþino, nes jø mënesiniø ciklas reguliarus ir ginekologo konsultacijai nesikreipë.

Atliktas fizinis moterø tyrimas pagal standartinæ antropometrinæ metodikà [13]. Ûgis matuotas vertika-liuoju metaliniu antropometru, kurio tikslumas 0,1 cm;

T (nmol/l) × 100/LHSG (nmol/l) [14]. Gliukozës tolera-vimo mëginys (GTM) atliktas pagal PSO ekspertø 1998 m. pasiûlytà metodikà. Hiperandrogenemija nustatyta, pagal kontroliniø moterø androgenø kiekio 95-àjá pro-centilá, t.y. jei testosterono kiekis virðijo 1,678 nmol/l, LAI – 2,941 µmol/l, DHEAS – 10,418 µmol/l. HOMA-IR indeksas apskaièiuotas pagal formulæ HOMA-IR=(insuli-no koncentracija (µIU/ml) × plazmos gliukozë nevalgius (mmol/l)) / 22,5 [15].

MetS buvo nustatytas pagal pastarojo deðimtmeèio trijø institucijø kriterijus: 1) 2001 m. Nacionalinës cholesterolio ðvietimo programos/ Suaugusiø gydymo gairiø III (NCEP ATP III, 2001) kriterijai; 2) 2005 m. Tarptautinës diabeto federacijos (TDF, 2005) kriterijai ir 3) 2009 m. Tarptautinës diabeto federacijos, Nacionali-nio Ðirdies, plauèiø ir kraujo instituto, Amerikos ðirdies

1 lentelë. Moterø metabolinio sindromo kriterijai (sudaryta pagal C. M. Alexan-der, 2003; International Diabetes Federation, 2005; K.G.M.M. Alberti, 2009).

2 lentelë. Policistiniø kiauðidþiø sindromà turinèiø moterø fenotipai.

3 lentelë. PKS fenotipø ir kontroliniø moterø posmegeninës liaukos veiklos ir androgenø rodikliai.

kûno masë (apsirengus tik apatiniais drabuþiais) matuota medicininëmis elektroninëmis svarstyklëmis, kuriø tikslumas 0,05 kg; juosmens ir klubø apimtys matuotos nesitampanèia plas-tikine tiesle, kurios tikslumas 0,1 cm; sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas (AKS) buvo matuotas nau-dojant standartiná medicininá gyvsi-dabriná aneroidiná sfigmomanometrà. Apskaièiuoti kûno masës indeksas (pagal formulæ: KMI = kûno masë (kg) / ûgis (m)²), juosmens ir klubø rodiklis bei juosmens ir ûgio rodiklis.

Laboratoriniai tyrimai. Kraujo ty-rimai buvo atlikti 3–5 dienà ir 21–24 dienà nuo menstruacijø pradþios. Kraujo mëginiai buvo imami ryte tarp 7 ir 9 val. Tyrime dalyvaujanèios moterys atvyko á tyrimo centrà ne-valgiusios ir negërusios 12–14 val., rûkanèios moterys tyrimo rytà nerûkë. Laboratoriniai tyrimai buvo atliekami VðÁ „Medicina praktika“ laboratorijoje taikant standartinius laboratorinius metodus. Buvo atlikti alkio LH, FSH, testosterono, dehidroepiandosterono sulfato (DHEAS), lytinius hormonus su-jungianèio globulino (LHSG), gliuko-zës kraujo plazmoje, bendrojo, didelio tankio lipoproteinø (DTL) ir maþo tan-kio lipoproteinø (MTL) cholesterolio, trigliceridø (TAG) ir insulino tyrimas. LAI apskaièiuotas pagal formulæ LAI =

58

asociacijos, Pasaulio ðirdies asociacijos, tarptautinës aterosklerozës draugijos, tarptautinës nutukimo tyrimø asociacijos (AHA, 2009) kriterijai (1 lentelë) [16–18].

Statistinë duomenø analizë. Statistinë analizë atlikta statistikos programø paketu SPSS 10 (angl. Statistical package for Social sciences). Atliekant Kolmagorov-Smirnov testà bei ávertinant histogramà, buvo tikrinamas intervaliniø kintamøjø pasiskirstymo normaliðkumas. Nagrinëtø duomenø daugiau nei pusë kintamøjø buvo pasiskirstæ pagal normaløjá skirstiná. Apraðant tiriamà-sias pateikiami kategoriniø kintamøjø stebëti daþniai ir santykiniai daþniai procentais, o intervaliniø kintamøjø – vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Kategoriniai kintamieji lyginti naudojant Pearsono chi kvadratà (χ²), o jeigu stebëjimø skaièius buvo maþas, taikytas Fiðerio tikslusis kriterijus, intervaliniø kintamøjø vidurkiø skirtu-mai buvo lyginti naudojant t-Stjudento kriterijø (lyginant 2 grupes), vienfaktorinës dispersinës analizë (ANOVA) testà (lyginant daugiau nei 2 grupes) bei kovarianèiø analizës testas (ANCOVA), kai lyginant grupiø vidurkius buvo reikalinga atsiþvelgti á papildomus, galinèius turëti átakos intervalinius kintamuosius. Aposterioriniø kriterijø analizei pritaikyta Bonferoni korekcija. Ryðiams tarp

intervaliniø kintamøjø nustatyti apskaièiuotas Pearsono koreliacijos koeficientas (r). Nepriklausomø veiksniø átakos priklausomam kintamajam vertinimui taikyta dau-gialypë regresinë analizë. Tikrinant statistines hipotezes, buvo pasirinktas reikðmingumo lygmuo 0,05.

REZULTATAI PKS moterø suskirstymas á fenotipus. Ið 116 policis-

tiniø kiauðidþiø sindromà turinèiø moterø 76 (65,51%) turëjo klasikiná pirmà PKS fenotipà, 10 (8,62%) klasikiná antrà PKS tipà, 15 (12,93%) normoovuliaciná PKS tipà ir 15 (12,93%) normoandrogeniná policistiniø kiauðidþiø sindromo fenotipà. Kita vertus, jei tas paèias moteris bûtume vertinæ pagal NIH (1990 m.) kriterijus – PKS bûtø turëjæ 86 moterys (t.y. klasikinis fenotipas), jei pagal AES (2006 m.) – 100 moterø bûtø sirgæ PKS (hi-perandrogeniniø moterø grupë) (2 lentelë). Mûsø tyrimas rëmësi Lietuvoje naudojamu PKS moterø skirstymu pagal Roterdamo kriterijus.

Endokrininiai pokyèiai. Ávertinus PKS ir kontroliniø moterø LH, FSH ir LH ir FSH santyká (LH/FSH) rasti statistiðkai reikðmingi skirtumai (p<0,05). Palyginus atskirø PKS fenotipø ir kontroliniø moterø grupes, nu-

4 lentelë. PKS fenotipø androgenø pertekliaus poþymiai ir hiperandrogenemija.

5 lentelë. PKS fenotipø ir kontrolës reprodukcinë sveikata.

statyta, kad klasikinio pirmo PKS tipo moterø LH buvo 2 U/l statistiðkai reikðmingai aukðtesnis uþ kontroliniø ir normoovuliacinio PKS tipo moterø LH (p<0,0001 ir p<0,01 atitinkamai), o FSH buvo maþesnis uþ kontroliniø ir normoovuliaciniø PKS moterø FSH (p<0,0001). Klasikinio pirmo tipo moterø LH/FSH santykis buvo daugiau nei pusantro karto aukðtesnis nei kon-troliniø ir normoovuliacinio PKS tipo moterø (p<0,0001) ir treèdaliu aukð-tesnis nei normoandrogeniniø moterø. Kontroliniø ir PKS moterø statistiðkai reikðmingai skyrësi testosterono, LHSG, DHEAS ir LAI kiekis (p<0,05). Hiperandrogenemijos kontrolinëms moterims nebuvo rasta. Hiperandro-geniniø PKS fenotipø testosterono kiekis kraujyje buvo beveik dvigubai aukðtesnis, LHSG kiekis kraujyje buvo beveik dvigubai maþesnis, LAI buvo daugiau nei 3 kartus aukðtesnis. DHEAS buvo 1,4 µmol/l statistiðkai patikimai didesnis nei kontroliniø, 2,8 µmol/l statistiðkai patikimai di-desnis nei normoandrogeninio PKS

59

tipo moterø ir 2,4 µmol/l statistiðkai patikimai maþesnis normoandrogeninio PKS tipo moterø (p<0,05). Klasikinio antrojo PKS tipo moterø LAI buvo 4 vienetais dides-nis nei pirmojo ir normoovuliacinio PKS tipo moterø (p<0,01 ir p<0,0001 atitinkamai). Normoandrogeninio PKS tipo ir kontroliniø moterø testosterono, LHSG, LAI ir DHEAS rodikliai nesiskyrë (p>0,05) (3 lentelë).

Tiriamøjø kûno plaukuotumo reikðmës pagal mo-difikuotà D. Ferriman ir J. D. Gallwey skalæ kito inter-vale nuo 0 iki 23, o vidutinë reiðmë buvo 4,16±4,73. Kontroliniø moterø plaukuotumas nevirðijo 6 balø (nuo 0 iki 5), o didþiausià, 5 balø, plaukuotumà turëjo 6 (7,41%) moterys. PKS moterø plaukuotumo vidurkis buvo 6,44±4,91, didesná nei 6 taðkai plaukuotumà turëjo daugiau nei pusë hiperandrogenizmà turinèiø moterø, ið kuriø daugiau nei du treèdaliai turëjo lygø ar didesná nei 8 taðkai hirsutizmà. Klasikiniais ir normoovulia-ciniu PKS fenotipais serganèiø moterø plaukuotumas nesiskyrë, o normoandrogeniniu PKS serganèiø moterø plaukuotumas buvo reikðmingai maþesnis nei kitø PKS tipø moterø (p<0,0001), bet nesiskyrë nuo kontroliniø moterø (p>0,05) (4 lentelë).

Beveik treèdaliui PKS moterø plaukuotumas pradëjo didëti iki 18 metø, likusioms – vëliau (19,32±3,94 metø): 18–20 metø – 39,34%, po 20 metø – 31,15%.

Nustatyta teigiama PKS serganèiø moterø hirsu-tizmo ir testosterono kiekio koreliacija (r=0,29, p<0,01) ir neigiama hirsutizmo ir LHSG koreliacija (r=–0,25, p<0,01).

Spuoguotumas vargino beveik penktadalá (19,75%) kontrolinës grupës moterø ir 44,83% PKS moterø, di-dþiajai daliai jø bërë veidà (85%), daugiau nei pusei jø bërë krûtinæ, 42,3% bërë veidà ir krûtinæ. Spuoguotumas, veido spuoguotumas, krûtinës ir nugaros spuoguotumas vargino maþiau normoandrogeninio tipo PKS serganèiø

labai didelë): LAI – 2,25 (jautrumas 87,8%, specifiðku-mas 88%), testosterono kiekis – 1,33 nmol/l (jautrumas 84,3%, specifiðkumas 88,4%), LH/FSH – 1,39 (jautrumas 46,1%, specifiðkumas 91,7%).

Reprodukcinë sveikata. Tiriamøjø moterø me-narchës amþius bendrai ir pagal PKS grupes nesi-skyrë (kontroliniø moterø – 13,20±1,39 m., PKS moterø – 13,41±1,68 m., p>0,05) (5 lentelë).

Visø kontroliniø moterø menstruaciniai ciklai buvo reguliarûs. 101 (87%) PKS moterø vargino menstruacijø sutrikimai. Vidutinis trumpiausias PKS moterø ciklas buvo 28 dienos, ilgiausias daugiau nei 360 dienø. PKS moterims per metus ávyko vidutiniðkai 8 menstruaciniai ciklai (nuo 0 iki 12 ciklø). Dviem treèdaliams PKS moterø menstruaciniai ciklai sutriko nuo pat menarchës, treèda-liui vëliau, t.y. 21,59±5,07 m. amþiuje. Apie deðimtadalá PKS moterø vargino amenorëja. Suskirsèius tiriamàsias á PKS fenotipus, nustatyta, kad amenorëja vargino apie 10% klasikiniø pirmo ir antro PKS tipø moterø (daþnis tarp klasikiniø pirmo ir antro PKS tipø nesiskyrë p=0,768) (5 lentelë).

Policistiniø kiauðidþiø morfologijà turëjo 91,37% PKS moterø. Ðiø moterø LHSG buvo 23 nmol/l didesnis, LAI 4,6 vieneto maþesnis, o DHEAS 2,7 µmo/l maþesnis, nei klasikinio antrojo PKS fenotipø moterø, neturinèiø PKM (p<0,05).

91,88% tiriamøjø turëjo lytinius santykius, 43% kon-troliniø ir 22% PKS moterø niekada nevartojo kontracep-ciniø vaistø. 57,86 % visø tiriamøjø buvo susituokusios ar gyveno sambûvyje.

Gimdë 22 (27%) kontrolinës moterys ir 15,5% PKS moterø (daþnis tarp kontroliniø moterø ir PKS moterø ne-siskyrë p>0,05), ið jø du kartus gimdë 11 (13,58%) kon-troliniø moterø ir 8 (6,9%) PKS moterys, viena (1,24%)

6 lentelë. PKS fenotipø ir kontrolinës grupës moterø antropometriniai rodik-liai.

moterø palyginus su klasiniu antro tipo PKS serganèiomis (p<0,05). Re-èiau veidà bërë serganèioms klasikiniu pirmo tipo PKS nei serganèioms antro tipo PKS (p<0,05) (4 lentelë).

Prognostinës rodikliø ir matmenø savybës vertintos pagal plotà po ROC (angl. receiver operating characteris-tics) kreive. Tarp endokrininiø pakiti-mø geriausiomis PKS prognostinëmis savybëmis pasiþymëjo LAI, testostero-nas ir LH/FSH (plotai po ROC kreive atitinkamai 0,920; 0,906 ir 0,716). Pagal ROC kreivæ iðskyrëme ribinius taðkus (jei rodikliai didesni uþ ðá taðkà, tikimybë, kad moteris turi PKS yra

60

kontrolinë moteris pagimdë trynukus, viena (0,86%) PKS moteris gimdë tris kartus. Gimdë 15% hiperandrogeniz-mà turinèiø ir ketvirtis normalø androgenø kieká turinèiø PKS moterø. 8 (6,9%) PKS moterims nëðtumai baigësi nesëkmingai – 6 (5,17%) ávyko savaiminis persileidimas, vienai (0,86%) buvo negimdinis nëðtumas ir vienai (0,86%) gimë negyvagimis. 9 (11,11%) kontrolinës mo-terys ir 7 (6,35%) PKS moterys buvo pastojusios, taèiau atliko nëðtumo nutraukimo procedûrà (5 lentelë).

Ið viso pastoti negalëjo 37,06 proc. PKS moterø: apie 40% klasikinio pirmojo PKS tipo ir 40% normoandroge-ninio tipo ir treèdalis normoovuliacinio tipo PKS moterø, taèiau tikrinant skirtumus tarp PKS grupiø statistiðkai pa-tikimo skirtumo nerasta (5 lentelë). Vidutinis negalinèiø pastoti moterø amþius buvo 27 metai, ðià problemà jos turëjo vidutiniðkai dvejus metus (nuo vieneriø iki 6 metø). Tik pusë visø negalëjusiø pastoti PKS moterø ieðkojo nevaisingumo prieþasèiø. Lyginant negalëjusiø pastoti ir tø, kurios ðios problemos nenurodë moterø FSH, LH, LH/FSH, testosterono, SHBG, DHEAS ir LAI tyrimus, skirtumø neradome, taèiau negalëjusiø pastoti moterø DHEAS buvo statistiðkai patikimai maþesnis. Atlikus logistinæ regresijà nevaisingumo priklausomy-bës nuo policistiniø kiauðidþiø morfologijos, hiperan-drogenemijos ar PKS fenotipinës grupës nenustatyta.

Nustatyta nevaisingumo priklausomybë nuo nutukimo – PKS serganèiø nutukusiø moterø galimybë bûti ne-vaisingomis yra 2,73 kartus didesnë nei PKS serganèiø, taèiau nenutukusiø moterø.

Medþiagø apykaitos sutrikimai. 1. Kûno masë ir juosmens apimtis. Kontrolinës grupës ir PKS moterø ûgis nesiskyrë, PKS moterø kûno masë buvo didesnë 16 kg, juosmens apimtis platesnë 12 cm, klubø apimtis didesnë 7 cm (p<0,0001) (6 lentelë). Atmetus kûno masës átakà nustatyta, kad PKS moterø klubø apimtis yra maþesnë nei kontrolinës grupës moterø, o juosmens apimties statistiðkai reikðmingø skirtumø nelieka. Apskaièiavus santykinius dydþius – rodiklius, nustatyta, kad PKS moterø kûno stambumo ir pilvinio nutukimo rodikliai taip pat buvo didesni – KMI beveik 6 kg/m², juosmens ir klubø rodiklis (JKR) 0,06, o juosmens ir ûgio rodiklis (JÛR) 0,07 vieneto (p<0,0001). Serganèiøjø PKS JKR ið-lieka reikðmingai didesnis ir atmetus kûno masës átakà. Statistiðkai reikðmingai skyrësi ir normalaus svorio, ant-svorio ir nutukimo daþnis tarp PKS ir kontrolinës grupiø (p<0,0001). 86,42% kontroliniø moterø svoris buvo normalus (KMI maþiau nei 25 kg/m²), likusios turëjo ant-svorá. Didesná svorá (KMI 25 kg/m² ir daugiau) turëjo dau-giau nei pusë (56,9%) PKS moterø, ir net pusë ið jø buvo nutukæ (59%). Pilvinis nutukimas (jei juosmens apimtis

7 lentelë. PKS fenotipø ir kontrolës metaboliniø sutrikimø rodikliai. didesnë nei 80 cm) statistiðkai reikð-mingai reèiau (p<0,0001) nustatytas kontrolinëms moterims – 6 (7,4%) nei PKS moterims (50%), ið kuriø dviem treèdaliams ði apimtis buvo didesnë nei 88 cm. Juosmens ir klubø rodiklis, didesnis nei 0,85 (Pasaulio sveikatos organizacijos nurodomas kaip ðirdies ir kraujagysliø rizikos veiksnys), rastas vienai kontrolinei ir ðeðtadaliui PKS moterø (p=0,001). Juosmens ir ûgio rodiklis, didesnis nei 0,48, nustatytas 6 (7,4%) kontrolinëms moterims ir dau-giau nei pusei PKS moterø (p<0,0001). Suskirsèius tiriamàsias á PKS fenotipus, nustatyta, kad klasikinius PKS fenoti-pus turinèiø moterø kûno masë 15–21 kg didesnë, juosmuo 13–16 cm, o klubai 6–15 cm platesni uþ kontro-liniø ir normoandrogeninio PKS tipo moterø rodiklius, o normoovuliacinio tipo moterys apie 15 kg sunkesnës, jø juosmuo 11 cm, o klubai 9 cm platesni uþ kontroliniø moterø. Klasikiniø PKS fenotipø moterø KMI ir JÛR rodikliai

61

buvo statistiðkai reikðmingai didesni, palyginus su kon-trolinëmis ir normoandrogeninio fenotipo moterimis, o normoovuliacinio tipo moterø su kontroliniø moterø rodikliais. Tuo tarpu JKR skyrësi tik tarp klasikiniø PKS fenotipø ir kontrolës, tarp klasikinio pirmo ir normoan-drogeninio tipo (p<0,01) (6 lentelë).

Pagal ROC (angl. receiver operating characteristics) kreivæ iðskyrëme ribinius taðkus: juosmens apimties tað-kas – 79,35 cm (jautrumas 52,6%, specifiðkumas 91,4%), juosmens ir klubø santykis – 0,77 (jautrumas 55,2%, specifiðkumas 87,7%), juosmens ûgio rodiklio – 0,46 cm (jautrumas 60,3%, specifiðkumas 86,4%).

2. Dislipidemija. Analizuojant duomenis bendrai ir palyginus tarpusavyje PKS fenotipus bendrojo choleste-rolio kiekio skirtumo nerasta. PKS moterø DTL choles-terolio kiekis buvo maþesnis, nei kontrolinës grupës, o MTL cholesterolio ir trigliceridø kiekis didesnis, nei kontrolinës grupës, be to, DTL cholesterolio ir trigliceri-dø kiekio skirtumai iðliko statistiðkai reikðmingi atmetus kûno masës átakà. Klasikiniø PKS fenotipø moterø DTL cholesterolio kiekis buvo maþesnis uþ kontroliniø mo-terø (p<0,05), o tarp PKS fenotipø nesiskyrë. Klasikinio pirmo PKS tipo moterø MTL cholesterolio kiekis buvo statistiðkai reikðmingai didesnis uþ kontroliniø moterø (p<0,05), bet tarp PKS grupiø nesiskyrë. Klasikinio pirmo ir normoovuliacinio PKS tipø trigliceridø kiekis buvo aukðtesnis nei kontroliniø moterø (p<0,05), o normo-ovuliaciniø aukðtesnis nei normoandrogeniniø moterø (p<0,05). Apskaièiavus aterogeniðkumo koeficientu vadinamà bendrojo cholesterolio ir DTL cholesterolio santyká bei trigliceridø ir DTL cholesterolio kiekio san-tyká, nustatyta, kad klasikinio pirmo ir normoovuliacinio PKS tipø moterø jie buvo statistiðkai reikðmingai didesni uþ kontroliniø moterø, o klasikinio pirmo tipo aukðtesni dar ir uþ normoandrogeninio tipo moterø (p<0,05), tuo tarpu normoandrogeninio PKS tipo ir kontroliniø moterø nesiskyrë (p>0,05) (7 lentelë).

Ðirdies ir kraujagysliø ligø rizikos veiksná, toká kaip DTL cholesterolio kieká maþesná nei 1,3 mmol/l, turëjo 5 kontrolinës ir treèdalis PKS moterø (p<0,0001). Toks DTL cholesterolio kiekis statistiðkai patikimai daþnesnis tarp klasikiniø PKS tipø, normoovuliacinio PKS tipo palyginus su kontrolës moterimis ir klasikiniø PKS tipø moterims palyginus su normoandrogeninio PKS tipo moterimis (p<0,01), taèiau tarp normoandrogeninio PKS tipo ir kontrolës moterø nesiskyrë.

Metabolinio sindromo dëmená, toká kaip trigliceridø kieká, didesná nei 1,7 mmol/l, turëjo dvi kontrolinës moterys ir 17 (14,66%) PKS moterø (p<0,01). Toks TAG kiekis statistiðkai patikimai daþnesnis tarp klasikiniø PKS

tipø palyginus su kontrolës moterimis (p<0,01), o tarp PKS fenotipø – nesiskyrë.

3. Gliukozës apykaitos sutrikimas. Atlikus laboratori-nius tyrimus, nustatyta, kad kontroliniø ir PKS moterø sta-tistiðkai reikðmingai skyrësi gliukozës apykaitos rodikliai: gliukozë nevalgius veninëje plazmoje, gliukozës tolera-vimo mëginys. Gliukozës apykaitos rodikliø skirtumas iðliko reikðmingas atmetus kûno masës átakà. Klasikinio pirmo PKS tipo moterø glikemija buvo aukðtesnë nei kontroliniø moterø (p<0,0001), taèiau tarp fenotipø nesi-skyrë. Atliekant gliukozës toleravimo mëginá ir kartojant glikemijos tyrimà nevalgius rasta, kad visø PKS fenotipø moterø glikemija buvo aukðtesnë nei kontroliniø moterø (p<0,01). Klasikinio pirmo, normo-ovuliacinio ir nor-moandrogeninio tipø glikemija 2 val. po krûvio su 75 g. gliukozës milteliø buvo aukðtesnë nei kontroliniø moterø (p<0,05). Gliukozës toleravimo mëginio rezultatai tarp fenotipø nesiskyrë. Sutrikusi glikemija nevalgius (SGN) rasta daugiau nei penktadaliui, gliukozës toleravimo sutrikimas (GTS) – beveik deðimtadaliui PKS moterø, o cukrinio diabeto laboratoriniai rodmenys – trims PKS moterims. SGN buvo statistiðkai patikimai daþnesnë tarp visø PKS fenotipø palyginus su kontrolës moterimis (p<0,05). GTS statistiðkai patikimai daþnesnis buvo tarp klasikinio pirmo ir normoovuliacinio PKS tipo palyginus su kontrolës moterimis palyginus su kontolës moterimis (p<0,05). Vertinant diabeto daþná rasta, kad jo nustaty-mas normoovuliacinio PKS tipo moterims buvo patiki-mai daþnesnis nei kontrolinëms (p<0,05). SGN, GTS ir diabeto daþnis tarp PKS fenotipø nesiskyrë (7 lentelë).

4. Hiperinsulinemija ir atsparumas insulinui. Anali-zuojant duomenis bendrai, insulino kiekis ir HOMA-IR tarp grupiø skyrësi statistiðkai patikimai (p<0,0001), taèiau skirtumø tarp PKS ir kontroliniø moterø grupiø neliko atsiþvelgus á kûno masæ. Klasikiniø PKS fenotipø insulino kiekis buvo beveik 2 kartus didesnis nei kontro-liniø moterø (p<0,01), o tarp normoandrogeninio ir nor-moovuliacinio PKS tipø ir kontroliniø moterø nesiskyrë. Klasikinio pirmo PKS tipø moterø insulino kiekis buvo statistiðkai reikðmingai didesnis uþ normoandrogeninio PKS tipo moterø (p<0,05). Nustatyta, kad klasikiniø PKS fenotipø HOMA-IR yra 2 kartus aukðtesnis uþ kontroliniø moterø (p<0,01), o klasikinio pirmo PKS tipø moterø HOMA-IR beveik 2 kartus didesnis nei normoandroge-ninio PKS tipo moterø (p<0,05). Beveik pusë (46,55%) PKS moterø ir tik dvi kontrolinës moterys turëjo juodàjà akantozæ ávairiose kûno vietose – sprande, paþastyse, kirkðnyse, ant alkûniø, po krûtimis (p<0,0001) (7 lentelë).

5. Arterinio kraujospûdþio kitimai. PKS moterø si-stolinis (9 mmHg) ir diastolinis (5 mmHg) arterinis krau-

62

jospûdis (AKS) lyginant su kontrolinëmis moterimis buvo statistiðkai reikðmingai aukðtesnis (p<0,0001). Aukðtesnis ar lygus 130 mmHg sistolinis AKS rastas vienai kontroli-nei ir 20 PKS moterø (p<0,0001), aukðtesnis ar lygus 85 mmHg diastolinis AKS rastas 5 kontrolinëms ir 29 PKS moterims (p<0,01). Atmetus kûno masës átakà sistolinio ir diastolinio kraujospûdþio skirtumø tarp PKS ir kon-troliniø moterø neliko. Pirminës arterinës hipertenzijos lygis, t.y. AKS daugiau nei 140/90 mmHg nustatytas deðimtadaliui PKS moterø (p<0,01). Sistolinis AKS sta-tistiðkai reikðmingai skyrësi tarp kontroliniø ir klasikiniø PKS fenotipø moterø, o klasikinio pirmojo tipo moterø jis buvo 11 mmHg aukðtesnis nei normoandrogeninio PKS tipo moterø. Pirmojo PKS tipo moterø diastolinis AKS buvo 5 mmHg didesnis uþ kontroliniø moterø AKS (p<0,05) (6 lentelë).

6. Metabolinis sindromas. Metabolinis sindromas nustatytas beveik penktadaliui PKS moterø pagal NCEP, 2001 kriterijus ir ketvirtadaliui PKS moterø pagal TDF, 2005 ir AHA, 2009 kriterijus. Apie treèdalis klasikiniø PKS tipø moterø turëjo metaboliná sindromà, pagal 2009 m. kriterijus tai statistiðkai reikðmingai skyrësi nuo kontrolës (p<0,0001). Klasikinio pirmojo PKS fenotipo moterø metabolinis sindromas pagal visus kriterijus buvo statistiðkai reikðmingai daþnesnis nei normoandrogeni-niø moterø, o klasikinio antrojo PKS tipo MetS daþnesnis nei normoandrogeninio pagal TDF ir AHA kriterijus (p<0,05) (7 lentelë). Tik viena PKS moteris, kurios KMI buvo normalus, turëjo metaboliná sindromà pagal AHA, 2009 kriterijus. Tarp didesná nei 25 kg/m² KMI turinèiø PKS moterø pagal skirtingus MetS kriterijus metaboliná sindromà turëjo treèdalis tokiø moterø (29%, 39% ir 36% atitinkamai). Jei PKS moteris buvo nutukusi, tai MetS pa-sireiðkë daugiau nei pusei jø (51%, 62% ir 62%). Visos PKS moterys, kuriø juosmens apimtis buvo didesnë nei 80 cm, turëjo MetS, tuo tarpu juosmens apimtá didesnæ nei 80 cm, bet maþesnæ nei 88 cm turëjo 4 moterys pagal TDF, 2005 ir 2 moterys pagal AHA, 2009.

REZULTATØ APTARIMASEndokrininiai pokyèiai. Mûsø tyrimo tikslas buvo ið-

tirti jaunø moterø (20-35 metø), kurios kreipësi dël mens-truacinio ciklo sutrikimo, padidëjusio plaukuotumo, nevaisingumo ar auganèio svorio, endokrininius kitimus, reprodukcinës ir medþiagø apykaitos sutrikimus.

Neþiûrint á tai, kad PKS patogenezë iki ðiol lieka ginèø objektas, neuroendokrininiai pokyèiai (gonadotropinus atpalaiduojanèiø, LH, FSH ir androgenø sekrecijos po-kyèiai) yra laikomi labai svarbiais, o LH hipersekrecija, bûdinga 40% PKS moterø, yra skiriamasis PKS þenklas.

Þinoma, kad LH ir LH/FSH yra susijæ su anovuliacija, maþina apvaisinimo, didina persileidimø tikimybæ (dël poveikio oocito brendimui) ir atspindi kiauðidþiø steroi-dø sekrecijos kitimø padarinius. Mûsø imties kontroliniø ir kitø populiacijø kontroliniø moterø LH, FSH ir LH/FSH kiekis nesiskyrë (Turkijos moterø LH buvo 5,34±2,54 UI/l, o FSH – 6,71±3,61 UI/l [19]; Italijos moterø LH – 6,4±3 UI/l, LH/FSH – 1±0,2 [10].) Mûsø imties PKS moterø ðiø rodikliø vidurkiai taip pat buvo panaðûs á Italijos PKS moterø FSH (6,94±2,8 UI/l) ir LH (8,64±4,79 UI/l) rodiklius [20]. Mokslinëje literatûroje duomenys apie LH, FSH ir LH/FSH tarp skirtingø PKS fenotipø yra ávairûs. Mûsø tyrime klasikinio pirmo PKS tipo moterø LH buvo aukðtesnis, FSH buvo maþesnis, o LH/FSH santykis buvo daugiau nei pusantro karto aukðtesnis uþ normalià ovuliacijà turinèiø PKS ir kontrolinës grupës moterø rodiklius. E. Guastella ir kt. nustatë, kad klasiki-nio pirmo ir normoandrogeninio PKS fenotipø moterø LH ir LH/FSH santykis yra didesnis lyginant su kontrole, klasikiniu antru ir normoovuliaciniu PKS fenotipais. Normoandrogeninio PKS fenotipo moterø LH kiekis buvo didesnis, o LH/FSH prilygo klasikinio pirmo tipo PKS moterø rodikliams, dël to italø mokslininkai nurodë, kad bûtent LH ir LH/FSH didëjimas sukelia normoandro-geniniø PKS moterø anovuliacijà [10]. Mes nustatëme, kad normalø androgenø kieká turinèiø PKS moterø FSH buvo maþesnis nei kontrolës ir normoovuliacinio PKS fenotipo moterø, taèiau didesnis nei klasikiniø PKS tipø, o LH ir LH/FSH didesnis nei kontrolinës grupës ir nor-moovuliacinio tipo PKS moterø, taèiau skirtumai nebuvo statistiðkai reikðmingi. M. Yilmaz ir kt. tyrimo duomeni-mis, normoandrogeninio fenotipo LH ir LH/FSH santykis buvo maþesnis nei kitø PKS fenotipø, taèiau didesnis nei kontrolinës grupës [19]. Kyla klausimas, koks turëtø bûti LH/FSH santykis, kuris leistø numatyti PKS? Mûsø tyrimas nustatë, kad persveriantis – ribinis LH/FSH santykis yra 1,39 ir toká santyká turi 16% kontroliniø moterø, 46,6% PKS moterø ir net 54,3% hiperandrogenizmà turinèiø PKS moterø. Duomenø apie tokius ribinius taðkus li-teratûroje neaptikome, taèiau G. L. Jones ir kt. nurodo, kad LH/FSH didesná nei 1,5 turëjo 47,8% Jungtinës Karalystës PKS moterø [21], tuo tarpu Lietuvoje toká rodiklá turëjo 38,3% PKS moterø. Tai rodo, kad mûsø tirtø moterø persveriantis taðkas apibrëþia beveik toká patá skaièiø moterø, kaip ir Jungtinës Karalystës ir yra svarbus vertinant PKS rizikà.

Skirtingø populiacijø riba, nuo kurios apibrëþiamas hirsutizmas, skiriasi: kai kuriuose Italijos, Prancûzijos, JAV moksliniuose tyrimuose tai – 6 balai, Jungtinës Ka-ralystës, Pietø Korëjos, Olandijos, Austrijos ir Turkijos

63

mokslininkai hirsutizmà apibrëþia, kai plaukuotumo balø suma lygi 8 ar daugiau [6, 10, 19, 20, 22–26]. Lietuvoje dël maþesnio plaukuotumo laipsnio hirsutizmà rodo moterø plaukuotumo balø suma lygi ar didesnë nei 6. Nustatëme, kad lygø 6 ar didesná plaukuotumà turëjo 53% PKS moterø. Literatûros duomenimis, apie 40–92% ávairiø Europos ir Amerikos populiacijø PKS moterø turi hirsutizmà. Dar vienas klinikinio hiperandrogenizmo poþymis yra spuoguotumas. Buvo nustatyta, kad beveik pusë mûsø tirtø PKS (daþniau hiperandrogeniniø PKS fenotipø) moterø vargino bërimai jaunatviniais spuogais. Literatûros duomenimis, 23–39,2% PKS moterø bûdingas gausus bërimas jaunatviniais spuogais [3, 27, 29].

Skirtingø populiacijø 95-asis testosterono (2,08–2,94 nmol/l) ir LAI (4–6,94) procentilis, lëmæs hiperandroge-nemijos apibrëþimà, taip pat buvo skirtingas ir aukðtesnis nei mûsø populiacijos [6, 10, 19, 20, 22–26]. Italijos PKS moterø bendro testosterono kiekis (2,1±1,44 nmol/l) ir LAI (6,36±5,61) nuo mûsø PKS moterø nesiskyrë, ta-èiau kontroliniø moterø testosterono kiekis (1,79±0,57 nmol/l) ir LAI (4,44±2,98) buvo statistiðkai reikðmingai didesni nei mûsø kontrolës (p<0,0001) [20]. Turkijos PKS moterø testosterono vidurkis buvo 4,46±0,16 nmol/l, o kontrolës – 1,7±0,05 nmol/l ir abu matavimai statistiðkai reikðmingai skyrësi nuo mûsø (p<0,0001) [19]. Kito italø mokslininkø tyrimo kontroliniø moterø testosteronas buvo 1,25±0,56 nmol/l, o LAI 2±0,8 ir buvo statistiðkai reikðmingai didesnis nei mûsø kontrolës [10]. Pietø Ko-rëjos kontroliniø moterø testosteronas (1,25±0,66 nmol/l) ir LAI (2,5±4) buvo statistiðkai reikðmingai didesni nei mûsø kontrolës (p<0,0001) [28]. Ðiuos skirtumus lemia tiek pasirinktas testosterono kiekio nustatymo metodas, tiek ir populiacijos androgenizacijos lygis, o ðie palygi-nimai rodo, kad mûsø populiacijos sveikø hiperandro-genemijos ir menstruaciniø sutrikimø neturinèiø moterø androgenø kiekis yra þemesnis. Mûsø tyrime biocheminë hiperandrogenemija buvo bûdinga didþiajai daliai PKS moterø, stebëtas vidutinio stiprumo ryðys tarp hirsutizmo ir testosterono kiekio, jei LAI virðijo 2,94 – 59,3% PKS moterø turëjo hirsutizmà. Taèiau ryðiø tarp spuoguotu-mo ir androgenø kiekio nestebëjome, tai rodo, kad ne visada hiperandrogenemijà lydi hirsutizmas ir bërimas jaunatviniais spuogais.

Reprodukcinë sveikata. Menarchës amþiaus skirtu-mo bendrai ir tarp PKS fenotipø mes nenustatëme. Kai kurie literatûros ðaltiniai nurodo, kad PKS moterys turi ankstesnæ ar vëlesnæ menarchæ [29–31]. Radome, kad deðimtadalá PKS moterø (13% turinèiø klasikinius PKS fenotipus ir 10% policistiniø kiauðidþiø morfologijà turinèiø moterø) vargino amenorëja, o oligomenorëjà

nurodë 77,6% visø PKS serganèiø tiriamøjø. Literatûros duomenimis, oligomenorëja bûna 66–90% PKS atvejø (bûdingesnë PKS moterims, kurioms nustatyta PKM), o amenorëja retesnë (19–30% PKS moterø) [26, 28]. Didþioji dalis mûsø tirtø PKS moterø (93%) turëjo po-licistiniø kiauðidþiø morfologijà, tam turëjo átakos, kad konsultacijai moteris atsiuntë ginekologai. Kita vertus, tai atitinka literatûroje pateikiamus duomenis, kad 92% PKS moterø, turinèiø hirsutizmà, ir 87% moterø, turinèiø oligomenorëjà, bûdinga policistiniø kiauðidþiø morfologija [26].

Menstruaciniai sutrikimai daþniausiai prasidëjo nuo pat menarchës ar paauglystëje, kartu didëjo ir plaukuo-tumas bei radosi spuoguotumas. Didþiajai daliai moterø ávairiais gyvenimo laikotarpiais buvo rasti ir policistiniai kiauðidþiø pakitimai, kas galëtø rodyti, kad menstruaci-nio ciklo sutrikimas, kiauðidþiø struktûros pakitimai ir hiperandrogenizmo simptomai atsiranda lygiagreèiai.

Mûsø tyrimas rodo, kad PKS moterims buvo daþnesnë nepalanki akuðerinë – ginekologinë anamnezë, pastoti negalëjo daugiau nei treèdalis PKS moterø (nors kreipësi pagalbos tik pusë jø), ypaè vyresniame amþiuje, daþnes-nës buvo nesëkmingos nëðtumø baigtys. Tyrimø duome-nys rodo, kad nevaisingumas yra bûdingas 68,2–73% anovuliacijà turinèiø moterø 30 gyvenimo metais, net treèdalis ið jø neieðko pagalbos [28].

Medþiagø apykaitos sutrikimai. 1978 m. pirmà kartà atliktas keliø deðimèiø tûkstanèiø jaunø moterø svorio ir kiauðidþiø funkcijos sàsajø tyrimas parodë, kad hirsutiz-mà ir anovuliacinius (ilgesnius nei 35 dienø ir neregulia-rius) ciklus turinèios moterys svërë 13–14 kg daugiau nei moterys, kuriø mënesinës buvo reguliarios. Mûsø tirtos PKS moterys, kuriø mënesinës buvo sutrikusios, svërë 16 kg daugiau nei kontrolë [8]. Manoma, kad skirtingø ðaliø PKS serganèiø moterø vidutinis KMI varijuoja ir yra ðiek tiek didesnis nei atitinkamos ðalies moterø populiacijos vidutinis KMI. Pavyzdþiui, PKS serganèiø moterø kûno masës indeksas JAV yra 35 – 38 kg/m², Anglijoje – 25 kg/m², Suomijoje – 28 kg/m², Vokietijoje – 31 kg/m², Italijoje – 29 kg/m², Olandijoje – 26 kg/m², o Lietuvoje – 27,47 kg/m² [8, 26, 32]. Ávairiø tyrimø duomenimis, 33–88 % PKS serganèiø pacienèiø turi antsvorá arba yra nutukusios [8, 21, 32–35], o mûsø tirtos imties antsvoris ir nutuki-mas buvo bûdingas daugiau nei pusei PKS moterø ir ðis svorio augimas joms prasidëjo vaikystëje ar paauglystëje.

Mûsø tiriamøjø moterø nutukimas buvo pilvinio tipas, iðskyrus normoandrogeniná tipà, kuris pasirodë esantis lengviausia PKS forma, tarpinë tarp PKS ir kontrolës moterø. Juosmens apimtis, juosmens klubø santykis ir juosmens ûgio santykis buvo svarbûs numatant tiek

64

PKS, tiek ir metaboliná sindromà. Olandø mokslininkai nustatë, kad didesnë nei 83,5 cm PKS serganèiø moterø juosmens apimtis ir padidëjæs laisvø androgenø indeksas turi glaudø ryðá su metaboliniu sindromu ir atsparumu insulinui: ávertinus ðiuos fenotipinius þymenis galima bûtø 50% optimizuoti PKS serganèiø moterø metabolinio sindromo atrankà [26]. Mûsø tyrimo kritinis juosmens apimties taðkas, nurodantis metabolinio sindromo rizikà, taip pat buvo 83,5 cm, todël bûtø galima manyti, kad moterims, serganèioms PKS, juosmens apimtis, leidþianti numatyti medþiagø apykaitos pokyèius, yra siauresnë, nei nustatant patá metaboliná sindromà. Todël siekiant anksti nustatyti medþiagø apykaitos sutrikimus, tikslinga matuoti liemená.

Mûsø, kaip ir kitø tyrimø duomenimis, bendrojo cholesterolio kiekio skirtumø neradome, taèiau PKS moterø DTL cholesterolio kiekis buvo maþesnis, MTL cholesterolio ir trigliceridø kiekis didesnis nei kontrolës, didþiausià MTL ir TAG kieká turëjo klasikinio pirmo PKS fenotipo moterys [19, 36, 37]. Mûsø tyrimas parodë, kad maþiausià DTL cholesterolio kieká turëjo klasikinio pirmo PKS tipo moterys, o tarp kitø fenotipø DTL cholesterolio kiekis nesiskyrë, tuo tarpu S.J. Chae ir kt., rado kad DTL cholesterolio kiekis yra aukðèiausias klasikinio antro PKS fenotipo moterims, o M. Yilmaz ir kt. skirtumø tarp feno-tipø nerado [19, 25]. Treèdalis jaunø PKS moterø turëjo maþesná nei 1,3 mmol/l DTL cholesterolá. Tai rodo, kad moterims, serganèioms PKS ðirdies ir kraujagysliø ligø rizikos veiksniø paieðkai atlikti tik bendrojo cholesterolio kieká neuþtenka ir reikia ávertinti visà lipidogramà.

Nustatëme, kad PKS moterø gliukozës kiekis buvo statistiðkai reikðmingai aukðtesnis, o angliavandeniø toleravimo sutrikimai statistiðkai reikðmingai daþnesni nei kontrolës moterø. Dar daugiau, ðie gliukozës kiekio kitimai iðliko ir atmetus svorio átakà. Ankstesniø tyrimø duomenys prieðtaringi – vieni skirtumø tarp grupiø ne-nustatë [38], kiti nustatë, kad hiperandrogeniniø moterø glikemija yra aukðtesnë [36, 19].

Mûsø tyrimo duomenimis, PKS moterø insulino ir HOMA-IR kiekis buvo statistiðkai patikimai aukðtesnis nei kontrolës, taèiau skirtumø tarp grupiø neliko atsi-þvelgus á kûno masæ. Kaip ir pagal kitø tyrimø duome-nis, klasikiniø PKS fenotipø moterø insulino kiekis ir HOMA-IR buvo didesnis [19, 36 38], tuo tarpu Korëjos mokslininkai skirtumø tarp PKS fenotipø nerado [25]. Atsparumo insulinui rodiklá, juodàjà akantozæ, turëjo beveik pusë PKS moterø, o tarp Korëjos PKS moterø ji buvo dar daþnesnë (64,6%) [28]. Toks daþnas ðio poþymio buvimas rodo, kad já bûtø galima naudoti me-dþiagø apykaitos sutrikimo atrankai kartu su juosmens

apimtimi, lipidø pakitimais ir arteriniu kraujospûdþiu. Nei viena kontrolinë moteris neturëjo metabolinio

sindromo, nors ir turëjo jo dëmenis. Metaboliná sindro-mà pagal skirtingus MetS kriterijus turëjo 19–26% PKS moterø. MetS nustatytas treèdaliui antsvorá turinèiø PKS moterø ir daugiau nei pusei nutukusiø PKS moterø. Juos-mens apimties padidëjimas buvo vyraujanti metabolinio sindromo sudedamoji dalis. Ávairûs literatûros ðaltiniai nurodo, kad MetS daþnis tarp PKS moterø svyruoja nuo 10 iki 25% ir priklauso nuo kriterijø, naudotø MetS nu-statyti, populiacijos, amþiaus (daþnesnis vyresnëms nei 31 m. PKS moterims), PKS fenotipø (daþnesnis klasikinius PKS fenotipus turinèioms moterims), KMI (daþnesnis turinèioms KMI didesná nei 30 kg/m² ) ir didesnës nei 88 cm juosmens apimties [19, 22, 24, 28, 39].

Moterø, turinèiø klasikinius PKS fenotipus, o ypatin-gai klasikiná pirmà PKS fenotipà, metaboliniai sutrikimai buvo ryðkiausi: jø KMI, juosmens ir klubø apimtis buvo didesnë nei kontroliniø ir normoandrogenio PKS tipo moterø, nustatyti gliukozës apykaitos sutrikimai (didesnë glikemija, SGN, GTS), atsparumas insulinui (didesnis HOMA-IR), maþesnis DTL cholesterolio ir didesnis MTL cholesterolio bei trigliceridø kiekis lyginant su kontrole ir normoandrogeninio PKS tipo moterimis. Daugelis moksliniø tyrimø nurodo, kad klasikinius PKS fenotipus turinèiø moterø KMI, juosmens apimtis, JÛR yra didesni, insulino koncentracija bei HOMA-IR didesni ir daþnesnis metabolinis sindromas palyginus su normoovuliaciniu ar normoandrogeniniu PKS serganèiomis moterimis [24, 38, 40, 41]. Mokslinëje literatûroje yra duomenø, kad normoovuliacinio PKS tipo moterø metaboliniai sutriki-mai maþiau iðreikðti nei klasikiniø tipø PKS moterø [24, 38], taèiau mûsø tyrime reikðmingø skirtumø, rodanèiø ðvelnesnius medþiagø apykaitos sutrikimus, tarp klasiki-niø ir normoovuliacinio tipo PKS moterø nenustatyta.

Mûsø atliktame tyrime moterø, turinèiø normoan-drogeniná PKS fenotipà, kûno masë, juosmens apimtis, klubø apimtis, JKR ir JÛR reikðmingai nesiskyrë nuo kontroliniø moterø grupës rodikliø. Ðiø moterø lipidø apykaitos rodikliai, insulino koncentracija ir HOMA-IR nesiskyrë nuo kontrolinës grupës moterø, taèiau nustatyti gliukozës apykaitos sutrikimai: SGN normalø androgenø kieká turinèioms moterims buvo daþnesnë nei kontro-linëms. Panaðius gliukozës apykaitos sutrikimus turëjo visø hiperdrogenizmà turinèiø PKS fenotipø moterys. Mûsø gauti duomenys sutapo su kitø tyrimø duomenimis: lyginant normoandrogeninio PKS fenotipo ir kontrolines moteris, kuriø KMI ir juosmens apimtis nesiskyrë, taip pat nestebëta ir lipidø apykaitos, atsparumo insulinui skirtumø ar daþnesnio metabolinio sindromo [24, 42].

65

IÐVADOS1. Moterø, serganèiø policistiniø kiauðidþiø sindro-

mu, pogumburio, posmegeninës liaukos ir kiauðidþiø ry-ðiai sutrinka, didëja LH bei LH ir FSH santykis, atsiranda androgenø perteklius. Kritiniai taðkai, nuo kuriø galimy-bë sirgti PKS didëja, yra LH/FSH daugiau nei 1,39, LAI daugiau nei 2,25, testosteronas daugiau nei 1,33 nmol/l.

2. Daugiau nei pusë PKS moterø turi antsvorá, ið jø net treèdalis – nutukæ. Nutukimas blogina ðiø moterø medþiagø apykaitos bûklæ ir reprodukcinæ sveikatà. Daugiau nei pusë PKS serganèiø nutukusiø moterø turëjo metaboliná sindromà. PKS serganèiø nutukusiø moterø galimybë bûti nevaisingomis 2,73 kartus didesnë nei PKS serganèiø, taèiau nenutukusiø moterø.

3. PKS moterims daþniau nustatomi rodikliai, siejami su padidëjusia ðirdies ir kraujagysliø ligø rizika: didesnë glikemija, glikemijos nevalgius ir gliukozës toleravimo sutrikimai, dislipidemija, pilvinis nutukimas ir aukðtesnis arterinis kraujospûdis.

4. Klasikiniø PKS fenotipø rodikliai rodo ryðkesnius metabolinius sutrikimus, o normoandrogeninio PKS fe-notipo moterø rodikliai yra ne tokie iðreikðti ir panaðûs á kontrolës.

Literatûra1. Azziz R, Carmina E, Dewailly D, Diamanti-Kandarakis E,

Escobar-Morreale HF, Futterweit W, et al. Position statement: Criteria for Defining Polycystic Ovary Syndrome as a Predominantly Hyper-androgenic Syndrome: An Androgen Excess Society Guideline. J Clin Endocrinol Metab 2006; 91(11):4237–45.

2. Fauser B, Tarlatzis B, Chang J, Azziz R, Legro R, Dewailly D, et al. The Rotterdam ESHRE/ASRM-sponsored PCOS consensus workshop group. Revised 2003 consensus on diagnostic criteria and long-term health risks related to polycystic ovary syndrome (PCOS). Hum Reprod 2004;19:41–7.

3. Franks S. Polycystic ovary syndrome. N Engl J Med. 1995;333: 853–61.

4. Zabulienë L, Kuèinskienë ZA, Aliðauskas J, Tutkuvienë J. Policistiniø kiauðidþiø sindromo kriterijø ávairovë ir iðtyrimo metodai. Laboratorinë medicina. 2010;12, 4(48):202–8.

5. Chen X, Yang D, Mo Y, Li L, Chen Y, Huang Y. Prevalence of polycystic ovary syndrome in unselected women from southern China. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol 2008; 139(1):59–64.

6. March WA, Moore VM, Willson KJ, Phillips DI, Norman RJ, Davies MJ. The prevalence of polycystic ovary syndrome in a com-munity sample assessed under contrasting diagnostic criteria. Hum Reprod 2010;25(2):544–51.

7. Padmanabhan V. Polycystic ovary syndrome--“A riddle wrapped in a mystery inside an enigma“. J Clin Endocrinol Metab 2009;94(6):1883–5.

8. Zabulienë L, Tutkuvienë J. Kûno sandara ir policistiniø kiauðidþiø sindromas. Medicina (Kaunas). 2010;47(2):142–57.

9. Azziz R, Carmina E, Dewailly D, Diamanti-Kandarakis E, Escobar-Morreale HF, Futterweit W, et al. The Androgen Excess and PCOS Society criteria for the polycystic ovary syndrome: the complete task force report. Fertil Steril 2009;91:456–88.

10. Guastella E, Longo RA, Carmina E. Clinical and endocrine characteristics of the main polycystic ovary syndrome phenotypes. Fertil Steril 2010;94(6):2197–201.

11. Allahbadia GN. Merchant R. Polycystic ovary syndrome and impact on health. Middle East Fertility Jourmal 2011;16:19–37.

12. Boomsma CM, Eijkemans MJ, Hughes EG, Visser GH, Fauser BC, Macklon NS. A meta-analysis of pregnancy outcomes in women with polycystic ovary syndrome. Hum Reprod Update 2006;12(6):673–83.

13. Martin S, Saller K. Lehrbruch der Antropologie I. Stuttgart: Fischer Verlag, 1957.

14. Vermeulen A, Verdonck L, Kaufman JM. A critical evaluation of simple methods for the estimation of free testosterone in serum. J Clin Endocrinol Metab 1999;84:3666–72.

15. Matthews DR, Hosker JP, Rudenski AS, Naylor BA, Treacher DF, Turner RC. Homeostasis model assessment: insulin resistance and beta-cell function from fasting plasma glucose and insulin concentra-tions in man. Diabetologia 1985;28(7):412–9.

16. Alexander CM, Landsman PB, Teutsch SM, Haffner SM. NCEP-defined metabolic syndrome, diabetes, and prevalence of coronary heart disease among NHANES III participants age 50 years and older. Diabetes 2003;52:1210–4.

17. International Diabetes Federation. The IDF consensus world-wide definition of the metabolic syndrome. April 14, 2005. (Prieiga per internetà http://www.idf.org/webdata/docs/Metac_syndrome_def.pdf)

18. Alberti KGMM et al. Harmonizing the Metabolic syndrome. Circulation 2009;1120:1640–5

19. Yilmaz M, Isaoglu U, Delibas IB, Kadanali S. Anthropometric, clinical and laboratory comparison of four phenotypes of polycystic ovary syndrome based on Rotterdam criteria. J Obstet Gynaecol Res. 2011; priimta spaudai (Prieiga per internetà http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21481088).

20. Amato MC, Verghi M, Galluzzo A, Giordano C. The oligomen-orrhoic phenotypes of polycystic ovary syndrome are characterized by a high visceral adiposity index: a likely condition of cardiometa-bolic risk. Hum Reprod. 2011; priimta spaudai (prieiga per intrernetà http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21447694)

21. Jones GL, Benes K, Clark TL, Denham R, Holder MG, Haynes TJ, et al. The Polycystic Ovary Syndrome Health-Related Quality of Life Questionnaire (PCOSQ): a validation. Hum Reprod 2004;19(2):371–7.

22. Welt CK, Arason G, Gudmundsson JA, Adams J, Palsdóttir H, Gudlaugsdóttir G, et al. Defining constant versus variable phe-notypic features of women with polycystic ovary syndrome using different ethnic groups and populations. J Clin Endocrinol Metab 2006;91(11):4361–8.

23. Dewailly D, Catteau-Jonard S, Reyss AC, Leroy M, Pigny P. Oligoanovulation with polycystic ovaries but not overt hyperandrogen-ism. J Clin Endocrinol Metab. 2006;91:3922–7.

24. Barber TM, Wass JA, McCarthy MI, Franks S. Metabolic characteristics of women with polycystic ovaries and oligo-amenor-rhoea but normal androgen levels: implications for the management of polycystic ovary syndrome. Clin Endocrinol (Oxf) 2007;66:513–7.

25. Chae SJ, Kim JJ, Choi YM, Hwang KR, Jee BC, Ku SY, et al. Clinical and biochemical characteristics of polycystic ovary syndrome in Korean women. Hum Reprod 2008;23(8):1924–31.

26. Goverde AJ, van Koert AJ, Eijkemans MJ, Knauff EA, Westerveld HE, Fauser BC, et al. Indicators for metabolic disturbances in anovula-tory women with polycystic ovary syndrome diagnosed according to the Rotterdam consensus criteria. Hum Reprod 2009; 24(3):710–7.

27. Falsetti L, Gambera A, Andrico S, Sartori E. Acne and hirsutism

66

42. Kauffman RP, Baker VM, DiMarino P, Castracane VD. Hyper-insulinemia and circulating dehydroepiandrosterone sulfate in white and Mexican American women with polycystic ovary syndrome. Fertil Steril 2006;85:1010–6.

POLYCYSTIC OVARY SYNDROME: METABOLIC, ENDOCRINE AND REPRODUCTIVE DISTURBANCES

Lina Zabulienë, Janina TutkuvienëSummary Key words: polycystic ovary syndrome, reproductive health, body

mass index, metabolic sindrome.Polycystic ovary sindrome (PCOS) is heterogenous clinical syn-

drome associated with endocrine, reproductive and metabolic distur-bances. Study objective was to evaluate impact of PCOS on young women‘s health. This was the first such kind study in Lithuania.

Methods. Study was performed at Anatomy, histology and antro-pology department of Vilnius University between 2007 and 2011. 197 young 20–35 years old women were examined: 116 of them satisfied Rotterdam criteria and were included into PCOS group, 81 women were included into control group.

Results. PCOS patients presented higher LH, LH/FSH, testosterone and FAI level with discriminant point at 1,39 units for LH/FSH, 1,33 nmol/l for testosterone and 2,25 units for FAI. There were no diffe-rences in menarche age between groups, but 2/3 of PCOS patient had menstrual disturbances from the beginning of periods. 91,3% of PCOS patients had polycystic ovary morphology on ultrasound, 37,1% could not conceive. PCOS patients‘ weight was 16 kg higher and waist circumference was 12 cm higher comparing with control. PCOS patients had higher glucose concentration independently of body mass, higher LDL cholesterol, triglicerides and HOMA-IR and lower HDL cholesterol level than control. Metabolic syndrome was detected almost for a quarter of PCOS patients. Waist circumference higher 83,5 cm showed the best metabolic syndrome discriminant ability for PCOS women.

Conclusions. Hypothalamus, pituitary and ovaries relations are impaired in PCOS patients. More than half of PCOS women are overweight and one third of them are obese. Obesity aggravates their metabolic and reproductive status: more than half of obese PCOS pa-tients has metabolic syndrome. Odds ratio for infertility of obese PCOS women is 2,73 higher than non-obese PCOS patients. The following features associated with increased cardiovascular risk are common in PCOS patients: higher glycemia, impaired fasting glycemia and glu-cose tolerance, abdominal obesity, dyslipidemia and increased blood pressure. Classic PCOS phenotypes present more intense metabolic disturbances, while normoandrogenic PCOS phenotype presents rates similar to control.

Correspondence to: janina.tutkuviene@mf.vu.lt

Gauta 2011-05-17

in polycystic ovary disease: clinical, endocrinemetabolic and ultraso-nographic differences. Gynecol Endocrinol 2002:16:275–84.

28. Wijeyaratne CN, Seneviratne Rde A, Dahanayake S, Kumar-apeli V, Palipane E, Kuruppu N, et al. Phenotype and metabolic profile of South Asian women with polycystic ovary syndrome (PCOS): results of a large database from a specialist Endocrine Clinic. Hum Reprod 2011;26(1):202–13.

29. Ibanez L, Lopez-Bermejo A, Callejo J, Torres A, Cabre S, Dunger D, et al. Polycystic ovaries in nonobese adolescents and young women with ovarian androgen excess: relation to prenatal growth. J Clin Endocrinol Metab 2008;93(1):196–9.

30. Ibanez L, Dimartino-Nardi J, Potau N, Saenger P. Premature adrenarche – normal variant or forerunner of adult disease? Endocr Rev 2000;21(6):671–96.

31. Sadrzadeh S, Klip WA, Broekmans FJ, Schats R, Willemsen WN, Burger CW, Van Leeuwen FE, Lambalk CB; OMEGA Project group. Birth weight and age at menarche in patients with polycystic ovary syndrome or diminished ovarian reserve, in a retrospective cohort. Hum Reprod 2003;18(10):2225–30.

32. Balen AH, Conway GS, Kaltsas G, Techatrasak K, Manning PJ, West C, et al. Polycystic ovary syndrome: the spectrum of the disorder in 1741 patients. Hum Reprod 1995;10: 2107–11.

33. Barr S, Hart K, Reeves S, Jeanes Y. Dietary intake, body composition and physical activity levels in women with polycystic ovary syndrome compared with healthy controls. J Hum Nutr Diet 2008;21(4):377–7(1).

34. Sam S, Coviello AD, Sung YA, Legro RS, Dunaif A. Metabolic phenotype in the brothers of women with polycystic ovary syndrome. Diabetes care 2008;31(6):1237–41.

35. Li X, Lin JF. Clinical features, hormonal profile, and metabolic abnormalities of obese women with obese polycystic ovary syndrome. Zhonghua Yi Xue Za Zhi 2005;85(46):3266–71.

36. Shroff R, Syrop CH, Davis W, Van Voorhis BJ, Dokras A. Risk of metabolic complications in the new PCOS phenotypes based on the Rotterdam criteria. Fertil Steril 2007;88(5):1389–95.

37. Essah PA, Wickham EP, Nestler JE. The metabolic syndrome in polycystic ovary syndrome. Clin Obstet Gynecol 2007;50(1):205–25.

38. Welt CK, Gudmundsson JA, Arason G, Adams J, Palsdottir H, Gudlaugsdottir G, Ingadottir G, Crowley WF. Characterizing discrete subsets of polycystic ovary syndrome as defined by the Rotterdam criteria: the impact of weight on phenotype and metabolic features. J Clin Endocrinol Metab 2006;91(12):4842–8.

39. Dewailly D, Catteau-Jonard S, Reyss AC, Leroy M, Pigny P. Oligoanovulation with polycystic ovaries but not overt hyperandrogen-ism. J Clin Endocrinol Metab 2006;91:3922–7.

40. Belosi C, Selvaggi L, Apa R, Guido M, Romualdi D, Fulghesu AM, Lanzone A. Is the PCOS diagnosis solved by ESHRE/ASRM. Hum Reprod 2006;21:3108–15.

41. Hsu MI, Liou TH, Chou SY, Chang CY, Hsu CS. Diagnostic criteria for polycystic ovary syndrome in Taiwanese Chinese women: comparison between Rotterdam 2003 and NIH 1990. Fertil Steril 2007;88:727–9.