„powerpoint“ pateiktis

Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas

Paskirtos bausmės Lietuvoje 2003-2015 m. Nacionalinės teismų administracijos duomenys


Nuteista fizinių asmenų Lietuvoje 2003-2015 m. Nacionalinės teismų administracijos duomenys

Bausmių vykdymo teisė, 20156 dėst. G. Sakalauskas

Paskirtos bausmės Lietuvoje 2015 m. (N = 18 093)Nacionalinės teismų administracijos duomenys


2 tema. Teisinė bausmių vykdymo sistema Lietuvoje: teisės aktai ir institucijos

ĮSTATYMAI:• Bausmių vykdymo kodeksas, priimtas 2002 m. birželio 26

d., įsigaliojęs 2003 m. gegužės 1 d. • Probacijos įstatymas, priimtas 2011 m. gruodžio 22 d.,

įsigaliojęs 2012 m. liepos 1 d. • Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo

ministerijos statuto pakeitimo įstatymas, priimtas 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymu, įsigaliosiantis 2015 m. kovo 1 d.

• Antstolių įstatymas, priimtas 2002 m. gegužės 9 d., įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d.

• Suėmimo vykdymo įstatymas, priimtas 2008 m. liepos 1 d. ir įsigaliojęs 2009 m. balandžio 1 d.

• Įstatymai dėl amnestijų – 7 (1990, 1993, 1996 (2), 1999, 2000, 2002)

• Baudžiamasis kodeksas ir Baudžiamojo proceso kodeksas


Lietuvos Respublikos Konstitucija:18 straipsnis: Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.20 straipsnis: Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti

savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

21 straipsnis: Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

22 straipsnis: Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.


Lietuvos Respublikos Konstitucija:26 straipsnis: Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.

Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.

48 straipsnis: Priverčiamasis darbas draudžiamas.<...> Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas.


Vokietijos Konstitucinis teismas (1973 m. birželio 5 d.; vadinamasis “Lebacho nutarimas; BVerfGE 35, 202):

„Vertinant iš bendruomeninių pozicijų, socialinės valstybės principas reikalauja rūpesčio ir paramos tokioms socialinėms grupėms, kurios dėl asmeninio silpnumo ar kaltės, nesugebėjimo ar dėl socialinės atskirties negali asmeniškai ar socialiai skleistis; prie tokių priskirtini kaliniai ir iš įkalinimo įstaigų paleistieji. <...> Kalinamajam turi būti suteikiami gebėjimai ir valia gyventi atsakingai, jis turi išmokti įsitvirtinti laisvoje visuomenėje nenusikalsdamas, naudotis suteikiamomis galimybėmis ir įveikti kylančią riziką”.

Vokietijos Konstitucija: 1 straipsnis: Žmogaus orumas neliečiamas. Jį gerbti ir saugoti yra visos

valstybinės valdžios pareiga.2 straipsnis: Kiekvienas turi teisę į laisvą savo asmenybės sklaidą, jei tik jis

nepažeidžia kitų asmenų teisių ir konstitucinės tvarkos ar papročių. <...>20 straipsnis: Vokietijos Federalinė Respublika yra demokratinė ir socialinė

federalinė valstybė. <...>28 straipsnis: Konstitucinė tvarka federalinėse žemėse turi atitikti šioje

Konstitucijoje įtvirtintus respublikinės, demokratinės ir socialinės teisinės valstybės principus. <...>


Lietuvoje tebevyrauja “pataisos koncepcija”, kuria bent jau kol kas netiesiogiai seka ir LR Konstitucinis teismas: „<...> asmenys ir visuomenė saugomi nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant bausmėmis ir nustatomi pagrindai, kuriais remiantis nusikaltę asmenys yra baudžiami norint juos pataisyti <...>“,[1] „Kriminaline bausme yra siekiama paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis nebepadarytų naujų nusikaltimų, t. y. pataisyti nusikaltėlį, taip pat daryti poveikį kitiems visuomenės nariams, kad jie nenusikalstų. <...>“.[2] Ar tokia koncepcija turi konstitucinį pagrindą?[1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d.) redakcija atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Byla Nr. 13/02-22/02. 2003.06.10, p. 3.2. http://www.lrkt.lt/dokumentai/2003/r030610.htm ; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198(1) straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2000.05.08, p. 1. http://www.lrkt.lt/dokumentai/2000/r000508.htm [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 1998.12.09, p. 3.1. http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8a1209a.htm

http://www.lrkt.lt/dokumentai/2003/r030610.htm

http://www.lrkt.lt/dokumentai/2000/r000508.htm

http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8a1209a.htm


Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija:

2 straipsnis: Kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu <...>3 straipsnis: Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar

žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.4 straipsnis: Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvėje. Niekas

negali būti verčiamas dirbti priverčiamąjį ar privalomąjį darbą. Šiame straipsnyje „priverčiamuoju ar privalomuoju darbu“ nelaikoma:

a) joks darbas, reikalaujamas atlikti kai yra kalinama remiantis šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatomis, arba darbas lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu; <...>

5 straipsnis: Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiais atvejais, ir įstatymo nustatyta tvarka: <...>



6 straipsnis: Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. <...>

8 straipsnis: Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.



Taip pat:9 straipsnis – minties, sąžinės ir religijos laisvė10 straipsnis – saviraiškos laisvė.11 straipsnis – susirinkimų laisvė.12 straipsnis – teisė į santuoką.13 straipsnis – teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.14 straipsnis – diskriminacijos uždraudimas.


Lietuvos pralaimėtos bylos prieš EŽTT bausmių vykdymo srityje:

• Valašinas vs. Lietuva (pareiškimo Nr. 44558/98)• Puzinas vs. Lietuva (pareiškimo Nr. 44800/98)• Karalevičius vs. Lietuva (pareiškimo Nr. 53254/99)• Jankauskas vs. Lietuva (pareiškimo Nr. 59304/00) • Savenkovas vs. Lietuva, (pareiškimo Nr. 871/02)• Balčiūnas vs. Lietuva, (pareiškimo Nr. 17095/02)• Čiapas vs. Lietuva (pareiškimo Nr. 4902/02)• Česnulevičius vs. Lietuva (pareiškimo Nr. 13462/06)• Žr. http://www.tm.lt/eztt/ezttspendimai/

http://www.tm.lt/eztt/ezttspendimai/


Valašinas v. Lietuva (pareiškimo Nr. 44558/98), 2001-07-24„<...> pareiškėjui buvo liepta nuogai nusirengti moters akivaizdoje, o po to jo lytiniai organai ir maistas buvo liečiami nuogomis rankomis, parodė aiškią nepagarbą pareiškėjui ir iš tikrųjų įžeidė jo žmogiškąjį orumą. Tai turėjo sukelti jam kančios ir nepilnavertiškumo pojūčius, kurie galėjo jį pažeminti ir sumenkinti“. Todėl teismas padarė išvadą, kad tokiomis sąlygomis atlikta asmens krata prilygo žeminančiam orumą elgesiui Konvencijos 3 str. prasme. <...>”•“<...> buvo nustatyta, kad pareiškėjo laiškai Konvencijos institucijoms ir iš jų būdavo atplėšiami ir pareiškėjui nebūdavo leidžiama pasilikti jam adresuotų laiškų. Taigi buvo ribojama Konvencijos 8 straipsnyje numatyta pareiškėjo teisė į susirašinėjimo slaptumą, kas galėtų būti pateisinama tik esant antrojoje šios nuostatos dalyje numatytoms sąlygoms. Konkrečiai toks apribojimas turi būti “įstatymų nustatytas”, turi siekti teisėto tikslo ir būti būtinas demokratinėje visuomenėje tam tikslui pasiekti. <...> Apribojimas šioje byloje turėjo teisinį pagrindą, būtent Pataisos darbų kodekso 41 straipsnį, ir Teismas yra įtikintas, kad juo buvo siekiama teisėto tikslo – “užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams”. Tačiau dėl apribojimo būtinumo Vyriausybė nenurodė jokių priežasčių, kurios galėtų pateisinti laiškų Teismui, kurių konfidencialumas turi būti gerbiamas, kontrolę (žr., mutatis mutandis, ibid.). Todėl skundžiamas apribojimas nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies prasme.<...>”


Karalevičius v. Lietuva (pareiškimo Nr. 53254/99)Šioje byloje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kardomojo kalinimo sąlygoms, pačio kardomojo kalinimo (suėmimo) tinkamam sankcionavimui bei teisės į susirašinėjimo slaptumą teisinei analizei. Teismas nustatė Konvencijos 3, 5 bei 8 straipsnių pažeidimus.Spręsdamas dėl bylos esmės, Teismas sutiko su pareiškėjo skundais, jog sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuriame pareiškėjas buvo kalinamas nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1999 m. rugsėjo 22 d., buvo žeminančios žmogaus orumą. V. Karalevičius skundėsi ankštomis gyvenimo sąlygomis. Taip pat jis skundėsi kamerose esančiais atvirais tualetais, ventiliacijos stoka, trumpu pasivaikščiojimų laiku, blogu maitinimu bei vandens trūkumu ir kitais nepatogumais. Teismas ypatingai atsižvelgė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus perpildymą ir ankštas kalinimo sąlygas, kadangi pareiškėjui tekdavę iki 2 m2 kameros bendro ploto, o pusantrų metų jis buvo laikomas 16.65 m2 kameroje kartu su 10 kitų suimtųjų. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas galėjo jausti baimę, nepilnavertiškumo jausmą bei būti žeminamas, kadangi turėjo gyventi, miegoti ir naudotis tualetu toje pačioje kameroje su tiek daug suimtųjų.Teismas palaikė pareiškėjo skundus, jog nebuvo laikomasi nacionalinėje teisėje numatytos kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo tvarkos ir pareiškėjo suėmimas 1997 m. birželio 13 – rugpjūčio 6 dienomis bei 1999 m. birželio 29 – liepos 30 dienomis Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto požiūriu yra neteisėtas.


Česnulevičius vs. Lietuva (pareiškimo Nr. 13462/06), 2012-01-10“<...> Teismas primena, kad pagal 2 straipsnį iš valstybės reikalaujama imtis tinkamų veiksmų jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybei apsaugoti. Tai reiškia, kad valstybės pagrindinė pareiga yra apsaugoti teisę į gyvybę įtvirtinant veiksmingas baudžiamosios teisės nuostatas, atgrasančias nuo nusikaltimų asmeniui, kartu sukuriant teisėsaugos institucijų mechanizmą, skirtą tokių nuostatų pažeidimų prevencijai, užkardymui ir nubaudimui už juos. Tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat apima valstybės institucijų pozityviąją pareigą imtis prevencinių priemonių, kad būtų apsaugoti asmenys, kurių gyvybei gresia pavojus dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų. Pozityvioji pareiga kyla, kai nustatoma, kad valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie tuo metu egzistavusią realią ir tiesioginę grėsmę nustatyto asmens gyvybei dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų, ir nesiėmė savo kompetencijai priklausančių veiksmų, kuriais tokios grėsmės pagrįstai būtų buvę galima išvengti. Atsižvelgdamas į sunkumus, su kuriais susiduriama palaikant teisėtvarką šiuolaikinėje visuomenėje, žmogaus elgesio nenuspėjamumą ir veiksmų pasirinkimą pagal prioritetus ir išteklius, vertindamas pozityviąsias pareigas Teismas stengiasi aiškinti 2 straipsnį taip, kad valdžios institucijoms netektų neįmanoma ar neproporcinga našta. Todėl ne dėl bet kokio teiginio apie grėsmę gyvybei valstybės institucijoms kyla pareiga pagal Konvenciją imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią tos grėsmės realizavimuisi. Nuteistųjų atžvilgiu Teismas jau yra turėjęs galimybę pabrėžti, kad įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir valstybės institucijos privalo juos apsaugoti. <...>”


Česnulevičius vs. Lietuva (pareiškimo Nr. 13462/06), 2012-01-10(tęsinys)

“<...> Teismas primena, kad atsakydami į smurtą įkalinimo įstaigose, jų darbuotojai privalo imtis skubių veiksmų, tarp jų – užtikrinti, kad bet kuri auka bus apsaugota nuo tolesnės prievartos ir galės pasinaudoti būtinomis medicininėmis ir psichologinėmis paslaugomis. Toks atsakas turėtų apimti apsaugos personalo, medikų ir įstaigos administracijos veiksmų koordinavimą. Tačiau šioje byloje, nepaisant A. Č. gerovei grėsusio rimto pavojaus, Pravieniškių pataisos namų administracija neužtikrino jam saugios aplinkos, kadangi nesugebėjo nustatyti, užkirsti kelią ar kontroliuoti jo patirtą kitų nuteistųjų smurtą ir skubiai, atidžiai bei veiksmingai į jį reaguoti. Taigi Teismas daro išvadą, kad valstybės institucijos netinkamai reagavo į A. Č. grėsusį pavojų, todėl neįvykdė savo pozityviosios pareigos užtikrinti, kad būtų apsaugota jo teisė į gyvybę. Todėl šiuo aspektu buvo pažeista Konvencijos 2 straipsnio 1 dalis. <...>”


Bausmių vykdymo kodeksas:1 straipsnis. Bausmių vykdymo įstatymų paskirtis1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai

nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus.

2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

3. Bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai ir kiti teisės aktai. <...>


Probacijos įstatymas:1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato probacijos tikslą ir principus,

probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą.

2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos<...>5. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės

atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. <...>


Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statutas (I):

1 straipsnis. Statuto paskirtisTarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas) nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pataisos pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas.

2 straipsnis. Šiame statute vartojamos sąvokos1. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – probacijos

tarnybos, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai ir pataisos pareigūnų švietimo įstaigos.


Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statutas (II):

2 straipsnis. Statute vartojamos sąvokos<...>4. Pataisos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas,

priimtas į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje.

8 straipsnis. Pataisos pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis

1. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pataisos pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).

2. Pataisos pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. <...>


Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 metų veiklos ataskaita. 2015-02-11, Nr. LV-483.

2013 m. ir 2014 m. palyginimas


Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statutas (III):

18 straipsnis. Priėmimas į pataisos pareigūnų švietimo įstaigas1. Į pataisos pareigūnų švietimo įstaigas mokytis pagal profesinio

mokymo programą priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir atitinkantys šio statuto 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytąjį.

<...>


Antstolių įstatymas:1 straipsnis. Įstatymo paskirtisŠis Įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir

pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius.

2 straipsnis. Antstolis1. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia

vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų).

2. Antstolius šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.

3. Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas.


Vyriausybės nutarimai > 11Pavyzdžiui, dėl nuteistųjų pristatymo į bausmės atlikimo

vietą, darbo apmokėjimo, bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo, socialinės paramos fondų, įvairių programų ir pan.

Teisingumo ministro įsakymai > 22Pavyzdžiui, Kalėjimų departamento nuostatai,

pataisos įstaigų, tardymo izoliatorių, areštinių vidaus tvarkos taisyklės, lygtinio paleidimo komisijos nuostatai, apygardų probacijos tarnybų nuostatai, socialinio tyrimo išvadų rengimo rekomendacijos ir pan.


Kitų ministrų arba bendri įsakymai > 12Pavyzdžiui, reikalavimai vaikų (kūdikių) namų įrengimui,

konvojavimo taisyklės, priklausomybėmis sergančiųjų nuteistųjų gydymo tvarka, sveikatos priežiūros tarnybos normatyvai ir pan.

Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymai > 25

Pavyzdžiui, paskyrimo į konkrečią įstaigą tvarka ir priskyrimo grupei kriterijai, išvykimo už pataisos įstaigos ribų tvarka, ilgalaikių pasimatymų tvarka, maitinimo organizavimo taisyklės ir pan.


Baudžiamojo proceso kodeksas:342 straipsnis. Nuosprendžio pateikimas vykdyti (tęsinys)4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais nuosprendis pateikiamas vykdyti:1) dėl viešųjų darbų bausmės – probacijos tarnyboms;2) dėl baudos priverstinio išieškojimo – antstoliams;3) dėl laisvės apribojimo bausmės – probacijos tarnyboms;4) dėl poilsio dienomis atliekamo arešto bausmės – areštinėms pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos nustatytą tvarką;5) dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių – laisvės atėmimo

vietai, kurioje laikomas nuteistasis, arba policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;

6) dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – probacijos tarnybai ir institucijai, suteikusiai tą specialią teisę;

7) dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – antstoliams;8) dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo –

probacijos tarnybai ir asmens darbovietės administracijai ir, jeigu šiam asmeniui atimta teisė užsiimti tam tikra veikla, – institucijai, išduodančiai leidimus tokiai veiklai;

9) dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui;

10) dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių – probacijos tarnyboms;11) dėl auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą taikymo nepilnamečiams –

specialios auklėjimo įstaigos administracijai;12) dėl kitų auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus įspėjimą) taikymo nepilnamečiams – probacijos

tarnyboms;13) nuosprendis, kuriuo atidedamas paskirtos bausmės vykdymas, – probacijos tarnyboms;14) nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskiriama bausmė už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką

valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, – bausmę vykdančiai institucijai ir nuteistojo darbovietės, kurioje jis dirbo arba ėjo pareigas nusikalstamos veikos padarymo metu, administracijai, jeigu nuteistasis toliau dirba arba eina pareigas toje darbovietėje.


Vilniaus Lukiškių K-TI

Kalėjimai Atviros kolonijos

Teisingumo ministerija

Pataisos namai

Gydymo įstaigos

Pataisos įstaigos

Alytaus PN

Vilniaus PN

Marijampolės PN

Pravieniškių PN-AK

Kybartų PN

Laisvės atėmimo vietų ligoninė

(Vilniuje ir Pravieniškėse)

Tardymo izoliatoriai

Šiaulių TI

Panevėžio PN

Probacijos tarnybos

Kauno TI

Vilniaus apygardos PT

Šiaulių apygardos PT

Panevėžio apygardos PT

Klaipėdos apygardos PT

Kauno apygardos PT

13 savivaldybių probacijos

skyrių

10 savivaldybių probacijos skyrių



8 savivaldybių probacijos skyriai

Kalėjimų departamentas

Kauno nepilnamečiųPN-TI

Teisingumo ministerijai pavaldi įkalinimo įstaigų ir probacijos tarnybų sistema

Sakalauskas G., Kalpokas V. Nuteistųjų ir grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų integracijos modelis. Teisės instituto mokslo tyrimai. t. 10. Vilnius: Eugrimas,

2012, p. 20.


Įkalinimo įstaigų išsidėstymas Lietuvos teritorijojeSakalauskas G., Kalpokas V. Nuteistųjų ir grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų integracijos modelis. Teisės instituto mokslo tyrimai. t. 10. Vilnius: Eugrimas, 2012, p. 21.


Įkalintų asmenų skaičius Lietuvoje 1991-2015 m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenys


Suėmimo vykdymo įstatymas (I):1 straipsnis. Įstatymo paskirtis1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį

kalinimą) (toliau – suėmimas) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį.

<...>2 straipsnis. Suėmimą vykdančios įstaigos1. Suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose) (toliau

– tardymo izoliatoriai). Tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles tvirtina teisingumo ministras.

2. Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga.


Suėmimo vykdymo įstatymas (II):6 straipsnis. Asmenų suėmimo tvarka1. Asmenis, kuriems paskirtas suėmimas, išskyrus nuteistuosius,

atliekančius arešto bausmę areštinėse, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes pataisos įstaigose, suima ikiteisminio tyrimo ar kiti teisėsaugos institucijų pareigūnai.

2. Suimant gali būti daroma asmens krata. Asmens krata daroma Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Arešto bausmę vykdančios areštinės ar pataisos įstaigos administracija, gavusi ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį skirti nuteistajam suėmimą, nedelsdama jį pasiunčia į tardymo izoliatorių.


Suėmimo vykdymo įstatymas (III):7 straipsnis. Tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys1. Tardymo izoliatoriuose laikomi:1) asmenys, kuriems paskirtas suėmimas;2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos

bausmėmis, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo, taip pat nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas;

3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei;

4) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme;

5) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, siunčiami atlikti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;

6) nuteistieji, kuriems panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, siunčiami į pataisos įstaigas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;

7) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka;

8) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje.


Baudžiamasis kodeksas (I):46 straipsnis. Viešieji darbai1. Viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje

numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. <...>

4. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

49 straipsnis. Areštas<...>2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas

areštinėje.<...>5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali

nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. <...>


Baudžiamasis kodeksas (II):50 straipsnis. Terminuotas laisvės atėmimas<...> 3. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose,

pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

51 straipsnis. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos<...>3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka

kalėjime. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.


Bausmių vykdymo kodeksas (I):62 straipsnis. Pataisos įstaigų rūšys1. Laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių

rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės.

2. Pataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pataisos įstaigų funkcijas, taip pat gali vykdyti vienos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių, pataisos įstaigos ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas.


Bausmių vykdymo kodeksas (II):63 straipsnis. Pataisos įstaigos rūšies nustatymas

nuteistajamKokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo

bausmę, nustato teismas remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu.

77 straipsnis. Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji

Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose šio Kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka.


Bausmių vykdymo kodeksas (III):83 straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę

atliekantys nuteistieji 1. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai

asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2. Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnio nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir šio Kodekso 69 straipsnyje nurodyti nuteistieji, jų sutikimu perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo.


Bausmių vykdymo kodeksas (IV):90 straipsnis. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę

atliekantys nuteistieji 1. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir

nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Vienoje atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios moterys.

140 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės

<...>4. Pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji,

kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.


Bausmių vykdymo kodeksas (V):64 straipsnis. Didžiausias pataisos įstaigoje laikomų

nuteistųjų skaičiusDidžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių

nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Jas tvirtina Teisingumo ministerija.

65 straipsnis. Konkrečios pataisos įstaigos nustatymo pagrindai

Į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.


1460

1263

2763

610

410

458

299

380

954

452

336

1434

1347

3123

601

426

307

182

313

1129

708

350

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500

Alytaus pataisos namai

Marijampolės pataisos namai

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija

Vilniaus pataisos namai

Kybartų pataisos namai

Panevėžio pataisos namai (moterims)

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai

Laisvės atėmimo vietų ligoninė

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas

Šiaulių tardymo izoliatorius

Kauno tardymo izoliatorius

Laikomų asmenų skaičius (N = 9 920)

Vietų skaičius (N = 9 399)

Vietų skaičius Lietuvos įkalinimo įstaigose ir jų užpildymas 2012 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenys


Bausmių vykdymo kodeksas (VI):66 straipsnis. Nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas ir priėmimo

jose tvarka1. Po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo

bausmė, suimamas.2. Nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos

administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą. <...>

5. Nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas, taip pat priėmimo jose tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. <...>

67 straipsnis. Nuteistųjų laikinas palikimas kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimas iš pataisos įstaigos į kardomojo kalinimo vietas

Nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas.


Bausmių vykdymo kodeksas (VII):68 straipsnis. Nuteistųjų palikimas kardomojo kalinimo vietose,

laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus

1. Nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus. <...>

69 straipsnis. Bausmės atlikimas vienoje pataisos įstaigoje1. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti

vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.

2. Nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, iš pataisos namų gali būti perkeltas į kalėjimą tęsti bausmės atlikimo tik jo sutikimu. Iš pataisos namų į kalėjimą perkeltiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas režimas.

<...>


Bausmių vykdymo kodeksas (VIII):69 straipsnis. Bausmės atlikimas vienoje pataisos įstaigoje<...>3. Turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis

Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas teises.

4. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.


Bausmių vykdymo kodeksas (IX):70 straipsnis. Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas

pataisos įstaigose1. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose

tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar

asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją;3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir

valdymo reikalavimų.

„powerpoint“ pateiktis

Documents