dailėraštis L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . v a s a r i s

D a i l ė t y r i n i n k ė VA I D I L U T Ė B R A Z A U S K A I T Ė

Šiai trapiai moteriai nėra neįdomių temų, svetimų emocijų, jos nesustabdo nei fi ziškai sunkus kūrybos procesas, nes svarbiausia, neiš-vengiama jos misija – regėti mus supantį pasaulį ir „ištraukti“ savo regėjimus, vizijas, emocijas į dienos šviesą. Pasiekti, kad mintis, personažas ar emocija iš abstrakčios idėjos kiauto išsiveržtų į realų pasaulį trimačiais pavidalais, monumen-taliomis ar kamerinėmis formomis.

Gimusi Rusijoje, bet nuo vaikystės gyvenusi Lietuvoje, menininkė visada buvo atvira ben-dražmogiškoms vertybėms, kitų tautų kultūrai, tragiškų istorijos posūkių įprasminimui savoje kūryboje.

Jai niekada nebuvo svetimos karo, netekties, tremties, holokausto temos. Antrojo pasaulinio karo kataklizmai asmeniškai palietė Tamaros likimą, pirmaisiais karo metais žuvo tėvas kariš-kis, kurį ji matė tik šeimos fotografi jose.

Menininkės temų diapazonas – platus, ji „kalba“ universalia, apibendrintų formų ir kiekvienam aiškiai suvokiamų emocijų, jausmų, potyrių kalba.

Nuo pat jaunystės Tamara buvo tarsi apdo-vanota tiesiog vitališka, intuityvia formos, pla-stikos pajauta, argi kitaip būtų įšdrįsusi pasukti tokiu, atrodo, tik vyrams pakeliamu, skulpto-riaus keliu?

Jau ankstyvosiose skulptorės skulptūrose kuriama forma tarsi veržiasi, bunda, bandydama ištrūkti iš medžiagos, gamtos duotos materijos formos, tūrio. Skulptūros gimsta lyg lėtai atsi-kratydamos nereikalingų detalių, išsiverždamos iš akmens, medžio masyvo apvalkalo, bet kartu ir lieka kiek paslaptingos, emociškai koncen-truotos ir abstrahuotos.

Medyje gimsta monumentalios, kompak-tiškos, stilizuotos, glotnaus, poliruoto, šiluma spinduliuojančio paviršiaus statulos, bronza jau diktuoja didesnę ekspresiją, skrydžio, vitalizmo pojūtį, elegantišką, ištęstą kontūrą bei siluetą, arba, priklausant nuo nuotaikos ir sumanymo itin aptakų, be jokių ažūro detalių, monumen-talų pavidalo, kūno tūrį.

D a i l ė t y r i n i n k ėR E G I N A U R B O N I E N Ė

Štrichai Nijolės Šaltenytės portretuiPuiki organizatorė. Ilgametė Lietuvos dailinin-

kų sąjungos ir LDS tarybos narė, ne vienerius metus

ėjusi LDS Grafi kos skyriaus pirmininkės pareigas, Nijolė itin dėmesinga šiuolaikinės lietuvių dailės, ypač grafi kos, populiarinimui. Išskirtinai aktyvi ir pras-minga jos – parodų organizatorės –veikla. Nijolė yra jau devynių tarptautinių mažosios grafi kos triena-lių (buvusių bienalių, Lietuvoje pradėtų rengti nuo 1994  m.) kuratorė, viena aktyviausių plačiai nu-skambėjusių respublikinių estampo parodų (2003 ir 2006 m.) rengėjų, jos dėka Lietuvoje atgaivinta ir puoselėjama ilgametė knygų grafi kos parodų tradicija.

Patikimas žmogus. Gerbiama kolegų, Nijolė tarytum įkūnija geriausias lietuvių grafi kų ben-druomenės savybes. Ji moka bendrauti, suburti, yra objektyvi ir teisinga, drąsiai išsakanti savo nuo-monę. Nijolė – objektyvi daugelio grafi kos parodų ir konkursų žiuri narė, kurios patarimų paisoma, o sprendimai visada gerbiami. Draugams ji – patiki-mas žmogus, į kurį galima atsiremti, kuris moka

tęsinys 2 psl. →

K ū r ė j a iA p d o v a n o j i m a i

Sveikiname LDS narius grafi kę DANUTĘ GRAŽIENĘ irmenotyrininką VIRGINIJų KINČINAITĮ!

Jiems paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų, kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą. Kasmet įteikiama 12 premijų, laureatus atrenka Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kuriai šiuo metu vadovauja rašytojas Vytautas Martinkus.Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 m. Premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių, šiuo metu tai – 12 tūkst. 920 eurų. Premijos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui. Premija, skiriama pretendentų kolektyvui, paskirstoma po lygiai kiekvienam šio kolektyvo nariui.

Švelnūs imtynininkai

Kinijoje vykusiame tradiciniame ir viena-me didžiausių pasaulyje sniego skulptūrų festivalyje dalyvavusi lietuvių skulptorių komanda pelnė garbingą sidabro medalį.

MARTYNAS GAUBAS, DANAS ALEKSA ir JONAS GELČYS iš didžiulio presuoto sniego bloko sukūrė skulptūrą, kurią pavadino „Jausmai“. Trijų metrų pločio, ilgio ir aukščio skulptūra vaizduoja du apsikabinusius apkūnaus sudėjimo sumo imtynininkus. Skulptūra kelia susižavėjimą vien tuo, kad šie iš pakietinto, bet trapaus sniego pagaminti imtynininkai apsikabinę gana švelniai – tarsi žinotų, iš ko jie pagaminti. Grumiasi, bet saugo vienas kitą.Pernai M. Gaubas kartu su Danu Aleksa ir Kaziu Venclovu Kinijoje vykusiame sniego skulptūrų festivalyje iš sniego sukūrė skulptūrą „Lietuvaitė“ ir iškovojo trečią vietą. Skulptūra sukėlė Lietuvoje didžiulį ažiotažą ir diskusijas apie tikrąjį moters grožį.

2015-aisiais Martynas Gaubas tame pačiame festivalyje tapo laureatu, iš sniego pagaminęs milžiniško dydžio savo paties galvą.

„Dailėraščio“ inf.

Tamara Janova – viena iš nedaugelio moterų skulptorių, visą savo sąmoningą kūrybinį gyvenimą ištikimai paskyrusi skulptūros formoms analizuoti ir tverti. Daugiau kaip ke-turiasdešimt metų Tamaros estetinės nuostatos, neišpasakyta empatija aplinkos emocijoms, dramoms įsikūnijo į itin gausią bronzos, akmens, medžio, šamoto skulptūrų kolekciją.

Į žvalgybą eičiau suNijole ŠaltenytePirmąsyk sutikęs grafi kę Nijolę Šaltenytę, net nepagalvotum, kad ši liekna, jauna-tviška, iš pažiūros trapi moteris sugeba pakelti tokį didžiulį kūrybinį ir organiza-cinį krūvį. Norisi išskirti kelias savybes, apibūdinančias šią menininkę.

Tamaros Janovos kūrybos kelias

tęsinys 2 psl. →

Tamaros Janovos temų diapazonas – platus, ji „kalba“ universalia, apibendrintų formų ir kiekvienam aiškiai suvokiamų emocijų, jausmų, potyrių kalba. Menininkei tiesiog puikiai sekasi tverti kūno ir sielos pilnatvę spinduliuojančius moterų aktus, skulptūros alsuoja meile, švelnumu, atvirumu mus supančiam pasauliui.

P o r t r e t a ssaugoti paslaptis ir yra vienas iš tų, su kuriais drąsiai „galima eiti į žvalgybą“.

Kūrybinga ir darbšti. Nijolės Šaltenytės asmeninių parodų skaičius artėja prie keturias-dešimties, o grupinių – perkopė du šimtus. Jos dalyvautų tarptautinių parodų geografi -

ja driekiasi nuo Baltijos šalių ir Lenkijos iki Prancūzijos, Italijos, Bulgarijos, Japonijos, JAV, Argentinos. Parodose pelnyta nemažai prestižinių apdovanojimų, diplomų, o ilga-metė dailininkės kūrybinė veikla pastebėta ir įvertinta LR Vyriausybės ordino „Už nuo-

pelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007) bei Lietuvos dailininkų sąjungos „Aukso ženk-

leliu“ (2016).Gerbianti autoritetus. Studijų metais tuo-

metiniame dailės institute jaunai kūrėjai nepati-ko dirbtinis patriotizmas ir optimizmas, perdėta romantinė patetika. Ir iki šiol ji nemėgsta itin

deklaratyvių, tiesmukų, į aktualijas reaguojančių darbų. Todėl su ypatinga šiluma Nijolė mini Vytautą Valių, ugdžiusį ne vien studentų meninius gabumus, bet puoselėjusį ir padėjusį formuotis jų asmenybėms. Rimtautas Gibavičius, daugiau dėmesio kreipęs plastinės formos tobulinimui, jai imponavo pastabų tikslumu. Baigusi studijas jauna menininkė ieškojo savito požiūrio, kuris tarytum iš šalies, per stebėtojo, o ne dalyvio žvilgsnį atskleistų esamos situacijos pa-radoksiškumą. Kažkuriuo metu sukūrė tik jai vienai būdingą tipažą – kresnoką ar susigūžusį ilganosį žmogelį, baugščiai žvelgiantį į pasaulį apskritomis akutėmis ir besislepiantį plačiame vienuoliškame apsiauste su gobtuvu. Kūriniuose nestigo tamsos, sunkoko, kartais skaudaus žvilgsnio į save ir supantį pasaulį, atsispindėjusio įprasminant konfl iktiškas emocijas (ginčą, barnį, pyktį ir pan.). Pamažu keis-damasi autorė (nors ir rinkosi panašias, kasdieniškas temas) tuo apgaulingu išoriniu paprastumu sugeba pasakyti vis daugiau.

2 • L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . v a s a r i s

rijas, stengiasi įamžinti judėjų tautos istoriškus pėdsakus, be galo susijusius su Vilniaus istorija. Žydų tautos tra-gedijos atgarsiai – dešimtyse Tamaros kūrinių. Tai ir berniukas iš geto, iš-minčiaus įvaizdis („Gyvenimo knyga“, „Nebylus liūdesys“), sustingęs kančios kupiname seno žydo biuste, ir tas pats („Grįžtantis namo“), lyg įkūnijantis amžinas Ahasvero kančias („Žmogus einantis“).

Tamarai Janovai tiesiog puikiai sekasi tverti kūno ir sielos pilnatvę spinduliuojančius moterų aktus. Ar tai būtų biustai, torsai, ar erotikos ir kūniško ilgesio pritvinkusios mau-duolės, geišos, mergelės, ar motinos- žemės personifikacijos, ar mergaitė su driežu, visos šios skulptūros spin-duliuoja meile, švelnumu, atvirumu mus supančiam pasauliui. Kartais jos atvirai erotiškos, kartais dramatiškai ar valiūkiškai dialoge, poroje su vyru, o kartais tyros ir nekaltos, tarsi bun-dančios ir miego, sąstingio ar emoci-jų, transo.

Jautrios, su meile sutvertos Tama-ros vaikų skulptūrėlės, portretai, daž-nai nutupiantys ant peties ar galvos paukšteliai, šmirinėjantys driežai...

Susimąstęs žmogus, Ecce Homo, Rūpintojėlis, Nukryžiuotojo kan-čia – taip pat neaplenkia skulptorės kūrybos, išreiškiama jos skulptūrose ir stojiška, mąstytojiška rimtimi, ir žmogiškaja kančios raiška, užuojauta, aplenkiant bet kokią patetiką ir na-tūralizmą.

Tamara Janova ilgus metus gilina-si ir į medalių kūrimo subtilybes, yra sukūrusi nemažai klasikinės formos, įvairioms sukaktims skirtų, dedika-

cinių medalių, tiek ir ekspresyvių, plaketės formai artimesnių medalių.

Menininkė ne tik nenuilstamai darbuojasi savo dirbtuvėje, bet yra surengusi per dvidešimties persona-linių parodų, o dalyvavimas grupi-nėse parodose galėtų viršyti ir šimto pozicijų sąrašą. Ji nuolat dalyvauja ir skulptorių, ir keramikų rengiamuose simpoziumuose.

Autorės kūrybą vertina muziejai, kolekcininkai, jos darbų gausu Lie-tuvos ir užsienio šalių kolekcijose, o dirbtuvės, šalia romantiškosios Vil-nelės, neaplenkia ir paprasti gerbėjai, norintys savo namus sušildyti meile, šiluma, nuoširdžiais jausmais bei iš-gyvenimais spinduliuojančiomis Ta-maros Janovos skulptūromis.

Kaip puikiai stilizuotos Tamaros kūningos, rytietiškų bruožų skulptū-ros: įkypų akių, aukštų skruostikaulių, mėnuliško veido gražuolės, kompak-tiškos, stamantrios jų kūnų, biustų formos, kiek atsietų nuo kasdienybės siluetų estetika...

Tamara Janova – skulptorė, kuri šamotą naudoja kaip skulptūrinę medžiagą, kitaip nei dauguma ke-ramikų, nedekoruoja savo pirminės formos, nedetalizuoja, neglazūruoja ir kitaip „nepuošia“ skulptūrų, jos, nepriklausomai nuo mastelio, išlieka gana kompaktiškos, apibendrintų, monumentalių formų, išraiškingai

pabrėžiančios visas unikalias šamoto savybes.

Kokios temos artimiausios Ta-maros Janovos sielai? Tikriausiai tos, bendražmogiškiausios, paliečiančios kiekvieno jaučiančio, empatiško, jaut-riai stebinčio gyvenimą bei aplinką žmogaus širdį.

Motinystės tema ir idilės pavida-lu, ir Pietos dramatizmu eina per visą skulptorės kūrybą. Motinos meilė, šiluma ir kančia, kiekvieną kartą vi-bruodama vis kitokia vibracija, alsuo-dama jausmų varijacijomis, įsikūnijo daugybėje memorialinių, kamerinių skulptūrų, įkūnytų akmenyje, medyje, bronzoje ar šamote.

Karo tema, tėvo milinės įvaizdis, iš granito gniaužtų besiveržianti su-abstraktinta kario figūra, vienakojis žmogus, grįžtantis po karo. Visa tai – menininkės išgyventos, išjaustos emocijos.

Motina, netenkanti vaiko, skaus-mo tarsi sprogdinamos apibendrin-tos, skylančios formos, nepakeliamos naštos personifikacijos, taip pat kalba apie netekties skausmą ir praradimo gėlą, skausmingą keliavimą dramatiš-ku gyvenimo keliu.

Kurdama dirbtuvėje, esančioje pačioje Vilniaus šerdyje, menininkė taip pat pripažįsta, kad itin jautriai išgyvena su holokaustu susietas isto-

Ištikima. Įdomu pastebėti, kad nuo pat kūrybinio kelio pradžios dailininkė iš-tikima vienai klasikine laikomai technikai – ofortui, praturtintam akvatinta.

Ir juolab atrodo neįtikėtina, kad tokie įvairūs, meistriški ir nepaliaujantys stebinti darbai sukuriami viena technika. Nijolės grafikos lakštai išsiskiria ypatinga techninio atlikimo precizika. Ji virtuoziškai išgauna begalinę daugiasluoksnių akvatintos grū-delių faktūrų įvairovę ir gilių jų tonų per-šviečiamumą. Kartais metaforiškoje Šalte-nytės kūryboje galima atsekti siurrealizmo bruožų. Tai – fantazijos lakumas, pomėgis vaizduoti objektus netikėtose situacijose, netipiškais rakursais bei nerealiais maste-liais. Jai imponuoja provokuojanti René Magritte’o tapyba, žavi čekų ir slovakų magiškojo realizmo krypties grafikų vaiz-duotės žaismas.

Imli įspūdžiams, mėgsta keliauti. Labai dažnai kūrybinės idėjos Nijolei kyla iš kultūrinės terpės: veikia filmai, perskaity-tos knygos frazė, klausantis muzikos iškilę vaizdiniai. Dailininkei svarbūs ir kelionių įspūdžiai. Po kelionės į Egiptą gimė „Am-žinybė“ (1993), po Argentinos – ciklas „Tango“ (2006). Ilgam stiprų įspūdį paliko senovės Egipto meno apibendrinimas ir dė-mesys detalei. Nijolės kūriniuose nerasime

tiesioginių citatų, tačiau būsenų inspiracijos ar įsiminusios detalės dažnai padeda sukur-ti naują viziją.

Sąmojinga ir ironiška. Viena pag- rindinių Šaltenytės kūrybos idėjų reiškė-ja – žmogaus figūra, dažnai groteskiška, neidealizuota, nes menininkė „nebijo ne-gražumo“. Per figūrą ji reiškia abstrahuo-tas nesubuitintas emocijas, pašiepdama žmogiškos prigimties ydas. Personažai kuriami su lengva ironija, lyg pasišai- pant iš žmogiškos prigimties smulkumo. Dailininkei patinka „nelabai rimtu veidu rodyti gyvenimą, kur norėtųsi ir pasijuok-ti“. Ji nebijo kičo ir dažnai pati pasišaipo iš saloninio meno ar jo vertintojų.

Mėgsta stebinti. Šaltenytės kūriniuose visada yra ir literatūrinė mįslė, savotiška intriga. Ji netikėta, žaisminga, perteikiama įtaigia apgalvota plastine forma, paliekanti žiūrovui plačios erdvės apmąstymams. Dai-lininkė mėgsta stebinti, juokauti ir stebė-ti reakcijas, tad neatsitiktinai kiekviena asmeninė jos paroda tampa svarbiu įvykiu, pritraukiančiu daugybę žiūrovų. Įdomi, sa-votiškai paradoksali buvo jos 2011 m. ga-lerijoje „Meno niša“ surengta paroda „Kita pusė“, kai dailininkė ne tik išnaudojo antrą-ją jau panaudotų klišių pusę, bet ir kompo-navo tik pusę numanomos kompozicijos ar objekto vaizdo, trūkstamą dalį leisdama

tik nujausti ir vaizduotėje prikurti pačiam žiūrovui. Kita pusė menininkei simbolizavo ir kitą kūrybos etapą, žingsnį į naują, tarsi antrąją kūrybinio kelio dalį.

Drąsi, nebijo keistis, atsinaujinti. Kū-rybinga menininkė – aktyvi nūdienos grafi-kos proceso dalyvė. Ji drąsiai išbando naujo-ves, plečia grafikos technikos ribas, kartais išeidama ir už lakšto ribų. XX a. paskutinio-jo dešimtmečio Šaltenytės estampuose ypač moderniai atrodė klasikinio oforto atspaudo derinimas su baltu reljefu viename lakšte. Tai buvo lyg išblukę įrašai, aliuzija į pra-bėgančio laiko efemeriškumą. Išbandytas koliažas, grafikai netipiškas dygsniavimas ir siuvinėjimas. Tai buvo ne vien dekoratyvu-mo paieškos, o ir svarbūs prasminiai akcen- tai (kai papildoma siūlų faktūra įkalino paukščius ar nenutrūkstamais saitais su-jungė du mylinčius žmones estampuose „Narvelis“, „Pora“ (abu 2003). Naujausi, 2016 m. rudenį galerijoje „Kairė-Dešinė“ vykusioje jubiliejinėje Šaltenytės parodoje eksponuoti kūriniai vėl nustebino atsinauji-nusios dailininkės kūrybos pokyčiais. Tai ne vien atsiradę stambesni formatai ar anksčiau jos lakštams nebūdingi dideli baltos erdvės plotai. Sužavėjo menininkės sugebėjimas sujungti realistinį kadruotą vaizdą su abs-trahuota forma, tai organiškai sulydant balto lapo erdvėje. Kai kuriuose estampuose rit-miškai pabirdavo smulkučiai taškeliai, lyg dekoratyvi uždanga prislopinantys itin ak-tyvų realistinių apimčių motyvą. Tam, pasak autorės, „kad vaizdas ir mintis nebūtų taip svarbūs ir sureikšminti“. Dailininkė mėgda-vo stebinti ir netradiciniu formatu: rombu, siauru vertikaliu ar itin ištęstu į plotį stačia-kampiu. Tarp naujausių kūrinių yra dar netradiciškesnių, nebetelpančių apribotoje erdvėje, „lūžtančių“ (nes komponuojami sienų sandūroje), neramiu ritmu pasklin-dančių ekspozicijos plokštumoje.

Santūri. Santūrumas, ramus kūrėjos būdas atsiskleidžia ir kūrinių spalvin-

gumo paieškose. Spalva jos kūriniuose visada buvo minimali. Nijolės kūryboje yra buvę mėlynos, sepijos šiltos rudos ar pilkšvos spalvos monochrominių ats- paudų periodai, o papildomos spalvos tik retsykiais būdavo pasitelkiamos pras- miniams kūrinio elementams išryškinti. Naujausiuose kūriniuose spalva nedo-minuoja, tačiau labai svarbus vaidmuo tenka raudonos spalvos akcentams. Jie dekoratyvūs, dažnai geometrinių for-mų, ir tarytum sustabdo žiūrovo žvilgs-nį, atskirdami realų ir slėpiningą, lyg už anapusybės uždangos paslėptą pasaulį. Skaudžiai įtaigus raudonos spalvos pa-vartojimas kompozicijoje „Dėlionė“ (2016), kur plonytė gyvybinga linija trūkčiojamai rangosi pabirusių kvadra-tėlių mozaikoje, tarytum atviras nervi-nis impulsas ar kraujuojančios žaizdos pėdsakas.

Poetiška ir lyriška. Šias savybes išduoda kadaise Nijolės ištarti žodžiai: „Gyvenime, daiktuose, įvykiuose, žmo-nėse man norisi surasti, įžvelgti kokias nors gilumines priežastis, savo logiką ir esmę, tai, ko nematyti iš pirmo žvilgsnio. Traukia paslaptis, kurią jauti medžio sto-

vėjime, žvaigždžių mirgėjime, gyvenime, istorijoje, kuri šmėsteli praeivio akyse arba langų stikluose saulei leidžiantis.“

Draugiška. Tik draugiškas ir mokan- tis mylėti žmogus gali pritraukti tokią gausybę žmonių, ateinančių į Nijolės parodų atidarymus ar draugų sambū-rius. Atrodo, kad juos traukia ir kita Nijolės savybė: išskirtinė konditerė. Tai dar vienas jos sugebėjimas stebinti, tik kito žanro kūryba. Ragavusieji Nijolės pyragėlių su obuoliais ilgam nepamirš jų skonio, ir tikrai paliudys, kad šioje srityje Nijolė gali varžytis su geriausiais šalies konditeriais.

Kukli. Naujausių dailininkės kūrinių forma išgryninta ir nekomplikuota. Išlie-ka panaši meistriškai ištobulinta apimčių modeliuotė, turtinga faktūrų įvairovė ir gaivi preciziško atspaudo švara. Ir meni-ninkės kuklumas, kai ji kalba apie savo kūrybą: „Nenoriu nei mokyti, nei šviesti, nei tobulinti ar gražinti pasaulį. Noriu sugauti tiesą, kuri, atrodo, čia pat, tiesiog plevena ore, ir išreikšti ją per labai pa-prastus, kasdieniškus dalykus. Nenoriu nieko teigti kategoriškai, dažnai abejoju pati, leidžiu abejoti ir žiūrovui.“

Tamaros Janovos kūrybos kelias← pradžia 1 psl.

← pradžia 1 psl.

Į skulptorės Tamaros Janovos jubiliejinę parodą susirinko gausus jos kūrybos gerbėjų būrys. Lilijos Valatkienės nuotr.

P o r t r e t a s Į žvalgybą eičiau su Nijole Šaltenyte

Tamara Janova apdovanota vitališka, intuity-via formos, plastikos pajauta. Argi kitaip būtų įšdrįsusi pasukti tokiu, atrodo, tik vyrams pa-keliamu, skulptoriaus keliu?

K ū r ė j a i

Nijolė Šaltenytė. „Dviese III“.

Nijolė Šaltenytė. „Liūdnas sekmadienis“.

L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . v a s a r i s • 3

Tapytojas Ramūnas Grikevičius sostinės Pamėnkalnio galerijoje pakvietė meno mylėtojus į kūry-bos parodą „Susitikimas indėnų žemėse“.

Ką autoriui reiškia „Indėnų že-mės“? „Tai – tyra ir mistinė vieta, ku-rioje susijungia žmonės ir gyvūnai su dievais, mokslas su misticizmu, kalnai ir stepės su žvaigždėmis ir visa Visata, mirusieji – su dar negimusiais. Indėnų žemės man yra ne visada egzistuojanti tiesos vieta, susikūrusi dar vaikystėje. Savo darbuose, kaip ir gyvenime, sten-giuosi sujungti kasdieniškus reikalus su šiuo utopiniu pasauliu.

Kiekvienas paveikslas yra atskira istorija, dažnai labai asmeniška. Savo paveikslų kompozicijas konstruoju iš mano realybėje dominuojančių sim-

bolių, atsitikusių įvykių, matytų vaiz-dų, ironiško požiūrio į savo gyvenimą, buities ir būties santykių dermės. Nors tapyba savo esme yra utopinė, visiškai nereikalinga žmogaus išgyvenimui veikla, bet ji suteikia viltį ir prasmę. Smagiausia, kai viską suliejus į visu-mą, betapant, kartais pavyksta atsi-durti toje Indėnų žemėje“, – pasakoja R. Grikevičius.

Dailėtyrininkės Karolinos Tomke-vičiūtės teigimu, „R. Grikevičius savo kūrybos kelyje visada lieka ištikimas tikrajai tapybos prigimčiai, nuolat ieš-ko naujų jos formų, tačiau nesivaiko madų. Pasitelkęs tradicinę tapybos iš-raišką, tapytojas prabyla šiuolaikiškai ir aktualiai. Paskutiniojo dešimtmečio kūriniuose justi menininko užtikrin-tumas tuo, ką daro. Jis nuolat sau už-duoda klausimą, kas jam svarbiausia

viename ar kitame darbe. R. Grike-vičius sako, jau išmokęs priartėti prie tapymo esmės ir neanalizuoti tapybos proceso, todėl kūrybos rezultatas visa-da gimsta intuityviai.

Nuo pat kūrybos pradžios R. Gri-kevičiaus darbuose dominuoja figūra-tyvinės kompozicijos, siurrealistiniai

fragmentai. Menininko kūrybos kelias yra nuoseklus, jo darbuose vyrauja dvi linijos: dieviškoji, kuri skleidžiasi per taurius patyrimus, ir žemiškoji, prasi-veržianti per nuopuolius ir aistras. Vis dėlto paskutiniųjų metų kūriniuose šie du kontrastingi poliai susipina. R. Grikevičius savo būsenas paverčia

tapybos kalba, taip jo kūriniuose atsi-veria netikėti buities ir būties rakursai. Paveikslai tampa savotiškais dienoraš-čiais, kuriems nesvetimas ironiškas požiūris.“

„Dailėraščio“ inf.

L I L I J A VA L A T K I E N Ė

Škicas – subtilus, bet kartu labai reikšmingas žanras. Kalbininkai ne-randa šiam žodžiui atitikmens, todėl škicas ir liko škicu. Kai kas jį bando vadinti eskizu, kai kas – šaržu. Tačiau tai nėra tikslu.

Kiekvieno dailininko kūrybiniuose archyvuose galima rasti pluoštus škicų, o kai kurių studijose – ir škicų albumų lentynas. Aš priklausau pastariesiems – tiesa, mano albumai dar ne visi pri- piešti…

Škicuojama kelionėse, mokslinėse ar kraštotyrinėse ekspedicijose, pleneruose, kartais ten, kur draudžiama fotografuoti, ir pagaliau – posėdžiuose, pasitarimuose, net pobūviuose. Atidžiai stebėti, tirti ir linija ar spalva pagauti regimybę geba ne tik profesionalūs dailininkai. Nuo Re-nesanso epochos savo vizualinius įspū-džius, pamirkę plunksnas rašale, drąsiai fiksavo architektai, literatai, išsimokslinę aristokratai. Praėjusių laikų keliautojų – studijozų – ar šiaip diduomenės škicų albumai mielai saugomi kolekcininkų rinkiniuose, muziejuose, bibliotekose.

Kada škico menas buvo aktu- aliausias ir kokią informaciją jis per-teikdavo?

Škico meno aktualumą lėmė ne tik epochų – Renesanso, Švietimo ar Roman- tizmo – idėjos tirti pasaulį, istoriją, visa ką aptarti tekstuose ir piešiniuose, bet ir skaitymo kultūros plėtra. Populiarėjant laikraščiams, žurnalams, šie leidiniai

buvo gausiai iliuminuojami vinjetėmis, iliustracijomis, karikatūromis ir kelionių škicais.

XIX amžiuje būriai dailininkų, da-lyvaudami įvykiuose, piešė škicų repo-rtažus iš tuomet vykusių mūšių, kauty-nių, frontų, iš biržų, parlamentų, sporto varžybų, švenčių ir pan. Škicai buvo litografuojami arba redakcijų graverių perkeliami į graviūras, publikuojami šimtatūkstantiniais tiražais. Tuomet dailininku, piešiančiu škicus Varšuvos laikraščiams, darbavosi ir lietuvis Tadas Daugirdas.

Atsiradus galimybei spausdinti foto-grafijas, škicuotojai neteko spaudos už-sakymų, tačiau to meno žavesys niekur nedingo. Eklektiškojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo pradžioje tapo popu-liarūs albumai, kur dailininkai škicais, akvarelėmis pasakojo miesto ir sodžių gyvenimo, tolimų kraštų žmonių kas-dienybę. Savo spaudos kolekcijoje turiu 1905 metų „Jugend“ žurnalo komplektą. Leidinys pilnas paveikslų reprodukcijų, karikatūrų, škicų.

Jų autoriai – žymūs Miuncheno, Londono, Stokholmo, Berlyno dailinin- kai: Karlas Larssonas, Heinrichas Zille, Adolfas Münzeris ir kt. Didžiųjų meno meistrų, kurie rėmėsi regimybės stebėji-mu, piešė ir škicavo natūrą, kūryba darė įtaką škico meno plėtrai. Leonardo da Vinci, Albrechtas Düreris, Rembrandtas, Williamas Turneris, Henri de Toulou-se-Lautrecas – kiekvienas savaip įkvėpė savo laiko ir dabarties dailininkus pasau-

lio reginių stebėjimui, plastinei raiškai. Teko matyti Londono TATE gale-

rijoje eksponuojamus dešimtis Willia-mo Turnerio kelionių škicų ir eskizų albumėlių. Dabartiniais laikais, kai da-daistai paskelbė, kad menininku gali būti kiekvienas, škicuotojų pulkai išau-go. Remiantis naujais kanonais, škicais galima laikyti ir piešinukus moksleiviškų sąsiuvinių paskutiniuose puslapiuose, kur šviesą išvysta linksmi draugų ir mo-kytojų portretėliai ir rašikliais braižomi kolegų kontūrai užrašuose kokiame nuo-bodžiame posėdyje.

Pasaulyje labai populiarūs škicuoto-jų klubai, kur šio piešimo žanro gerbė-jai reguliariai renkasi sutartose erdvėse škicuoti, aptaria savo darbus, publikuoja juos internete, rengia parodas, aukcionus.

Sausio 29-ąją priimta laikyti pasau-line škicavimo diena, kuri išvirsta į visą parą (Jeigu Tokijuje jau baigė piešti, tai Kalifornijoje dar tik buriasi kolegos). Šį pasaulinį škicavimo maratoną jau 54 kartą organizuoja San Fransiske gyve-nantis dailininkas Enrico Casarosa. Kam įdomu, apie šį projektą-forumą galima sužinoti šiuo adresu: http://www.sket-chcrawl.com/forum/viewforum.php?f=30

Škicas – patraukli bendravimo priemonė, paįvairinanti laikraščių bei žurnalų puslapius ir pralinksminanti skaitytojus. Ar jums teko iliustruoti straipsnius Lietuvos žiniasklaidoje?

Škicavimo komunikacija turi daug bendro su iliustracijos, karikatūrų me-dijomis, iki šiol prabangūs iliustruoti žurnalai kaip savo išskirtinumą pristato kelionių škicų reportažus. Britanijos, Italijos ir kitų šalių žurnalai, skirti sodams, kelionėms, madai, neapsieina be dailininkų kūrybos. Lietuvos pe- riodinėje spaudoje irgi atsiranda vie-tos tokiems darbams. Mano „Kelionių albumo“ serija buvo publikuojama dienraštyje „Lietuvos žinios“ (2004–2009 metais, šeštadieniais), kur šalia tekstukų pasirodė ir apie 500 škicų bei akvarelių.

Kolegos iš LDS „Slaptųjų piešiančių-jų draugijos“ grupelėmis po 3–4 mėgsta škicuoti Vilniaus senamiestyje, parkuose, esu sutikęs ir pavienių šio žanro mėgėjų, piešiančių Botanikos parko rožynuose... Ar kada kas spausdino šiuos jų darbus – neklausiau.

Škicas taupiai kalba, bet daug pa-sako.

Taip, škicuose keliais štrichais, kaip poezijoje vienu žodžiu, kartais pasako-ma labai daug. Ir tų piešinių suvokė-jas, vertintojas turi būti kaip poezijos skaitytojas – akylas, intuityvus, o mėgs-tantys perkrautus siužetus, meną, pana-šų į ukrainietiškus barščius, liks abejingi škico kalbai.

Kaip reaguoja jūsų škicuose port-retuojamieji asmenys?

Škicuose tik labai retai kada šar-žuoju. Tačiau pasitaiko, kad nupieštasis dažnai šį žanrą vadina šaržu. Žinia, kaip ilgametis karikatūristas, neišvengiu vieną kitą detalę ar ryškesnį žmogaus būdo bruožą akcentuoti, bet škicui tai suteikia sodrumo, gyvenimo spalvų. Škicų-port-retų esu nupiešęs keliolika tūkstančių. Ir niekas dar nesiskundė. Pastaruoju metu stengiuosi dažniau dalyvauti dailininkų sambūriuose, škicuoju, paskui talpinu savo bloge – internetinėje galerijoje, feisbuke ir dar pasauliniame karikatūrų tinklalapyje. Gal kada išleisiu dailininkų portretų albumą.

Koks yra dailininko ir modelio santykis? Kaip piešimas iš natūros at-sispindi škicuose?

Šia tema esu sukūręs keletą DADA konvoliutų (rinkiniai, rankraščių tomai). Jie buvo eksponuojami Akvarelininkų sekcijos jubiliejinėje parodoje. Modelio piešimas, škicavimas yra gal tūkstančius metų besitęsianti edukacinė ir kūrybinė dailės tradicija. Žinia, žmogaus pieši-mas priimtinas ne visose kultūrose, o ir Europos meno istorija mena įvairiausių portreto, akto traktuočių. Čia dažnai

konfliktuoja pozuojančiojo interesai ir dailininko sumanymai. Vaizduojant aktą dar daugiau „suinteresuotųjų“: žiūrovai, visuomenė, meno kritikai ir kiti mėgs-tantys pakalbėti apie „nuogą“ meną. Dailininkai dažnai turi teisintis, aiškinti, kad čia tik menas, kad dailininkas negali piešti modelio tarsi gipsinės figūros, kad modelis – gyvas žmogus, turintis savo charakterį, savitą pasaulį, kurį reikia bent kiek atskleisti.

Stebėtojas su pieštuku rankojeDailininką Kęstutį Šiaulytį galima sutikti beveik kiekviename reikšmingesniame renginyje ar parodos atidaryme. Atpažinti jį taip pat nesudėtinga. Vešlios šukuosenos savininkas be pieštuko ir bloknoto nežengia nė žingsnio. Jis sėdi ir stebi, stebi ir čia pat piešia. Pora minučių ir škicas baigtas. Lengva nustebinti ir pradžiuginti žmogų, net neįtariantį, kad ką tik buvo persmelktas įžvalgia Kęstučio akimi. Suraito parašą ir įteikia paveikslėlį.

K ū r ė j a i

Asmeniškos istorijos nukėlė į indėnų žemes

Ramūnas Grikevičius. „Šviesa“. 2016

A t g a r s i a i

Dailininkas Kęstutis Šiaulytis be pieštuko ir bloknoto nežengia nė žingsnio. Pirmas įspū-dis teisingiausias, – per kelias minutes škico meistras „perpranta“ žmogų.

Lilijos Valatkienės nuotr.

Kęstutis Šiaulytis. „Gintautas Vaičys“.

Kęstutis Šiaulytis. „Liuda Stankevičienė“.

Ramūnas Grikevičius. „Užmiršti sapnai“. 2016

4 • L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . v a s a r i s

L I L I J A VA L A T K I E N Ė

Dešimtukas – burtų keliu Apie du šimtai piešinių ekspo-

nuojama sostinės „Galerijoje 555“. Net dvi erdvios galerijos salės nesutal-pino visų norinčiųjų, tad burtų keliu teko atrinkti dešimtuką.

Pieštus aktus šioje galerijoje pristato 10 autorių: Arturas Aliu-kas, Paulius Juška, Ugnė Žilytė, Vidas Drėgva, Kazys Kęstutis Šiau-lytis, Rima Gaižauskaitė, Asta Vasi-liauskaitė, Arvydas Kašauskas, Skais-tė Verdingytė ir Liuda Stankevičienė.

„Galerijos „555“ įkūrėja ir sa-vininkė Violeta Moščinskienė per

atidarymą „išslaptinusi“ dešimtuką, džiaugėsi išskirtine ekspozicija, pri-traukusia tiek daug piešinio gerbėjų. Paroda kasdien sulaukia daugybės lankytojų.

„Žinau, kad aktų parodoms nėra lengva susirasti salę, kuri ati-tiktų ne tik kūrėjų, bet ir meno mylėtojų reikalavimus, nesikirstų su etika, moralės ir dorovės princi-pais. Mūsų galerija pernai pristatė vienos dienos plenerinę tapytojų parodą „Nude“, o šiuos metus labai sėkmingai pradėjome puikia LDS narių pieštų aktų paroda“, – sakė V. Moščinskienė.

O N A G A I D A M AV I Č I Ū T Ė

Per atidarymą kalbėjusi parodos kuratorė Rebeka Bruder, pristatė pa-rodos koncepciją, socialinių temų gvildenimą ir aktualumą šiuolaikinėje (kultūros) erdvėje.

DELFI rubrikos „Kultūros parko“ redaktorius Mindaugas Klusas pasi-džiaugė, kad menininkai nėra atsiribo-ję nuo visuomeninių aktualijų, vyksta abipusis dialogas, atsispindintis ir šioje parodoje. Lietuvos nacionalinės Mar-tyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigė, kad biblioteka yra puiki socialinės komu-nikacijos erdvė. O parodos autorius tapytojas Žygimantas Augustinas pasi-džiaugė menininkų užmegztu dialogu su naujienų agentūra DELFI. Ši paroda buvo savotiškas iššūkis patikrinti, ar menininkai nėra atitrūkę nuo aktualijų, ar supranta visuomenės temas.

Kai kurie darbai – itin abstraktūs, kiti konkretesni; vieni metaforiškiau, subtiliau perteikia temą, kiti – ilius-tratyviau, drastiškiau. Vieni autoriai pasitelkia tradicines tapybos, grafikos technikas, kiti pristato asambliažus, instaliacijas, objektus.

Grafikos klasikas Mikalojus Povi-las Vilutis demonstruoja autoironiškus darbus, vienas jų – paveikslas-asamb-liažas „Vilutis 1945 m. Vilutis 2005 m.“. Šiame paveiksle – du identiški dai-lininko portretai, viename jų jis – su vaikišku čiulptuku. Tai lyg savotiškas ironiškas žvilgsnis į dailininko kūrybi-nę brandą. Šią koncepciją papildo eks-ponuojamos instaliacijos – pakabintos žmonių galvos skulptūrėlės ir iš kaukės išnyranti kūdikio figūra. Susidaro įspū-

dis, kad ir dabar žmonės, patekę į ži-niasklaidos akiratį, virsta savotiškais kaukėtais, simuliakriškais vaidmenų atlikėjais.

VDA Grafikos katedros dėstytojas Giedrius Jonaitis pristato objektą „Pjo-vėjas“ ir asambliažą „Lėktuvas“. Ironija, žaismingumu dvelkiančiame objekte „Pjovėjas“ vaizduojamas rūstus meškiu-kas, laikantis pjautuvą ir mažus alko-holinių gėrimų butelaičius krepšelyje.

Tapytojas Žygimantas Augustinas pristato utopinį grafikos darbų ciklą „Lietuvos valdovų rūmų rekonstruk-cijos idėjų eskizą I–III“. Ir šis ciklas iš-siskiria ironija. Juk šių rūmų statybai visa žiniasklaida, taip pat ir portalas DELFI, skyrė daug dėmesio. Ž. Augus-tinas, pristatydamas rūmų rekonstruk-cijos projektą, ironiškai siūlo suteikti šiems rūmams daugiau modernesnių elementų, taip pat ir pompastiško ža-vesio (tiesa, 3-asis eskizas stiklinėmis konstrukcijomis primena Luvrą).

Grafikės Ugnės Žilytės estampas „Šiandien debesuota, lyja“ nepertei-kia jokios konkrečios aktualijos, bet daugiau bendrą visuotinės depresijos, slogučio, nevilties atmosferą (kniūbs-čia nuoga mergina, virš jos – kabantis maišas).

Kaunietis tapytojas Arvydas Braz-džiūnas-Dusė pristato tapybinę in-staliaciją „Čiulpinukai“, tai – didžiulė, visą sieną aprėpianti vertikali saldainių dėžutė, supakuota, perrišta kaspinėliu. Taip perteikiamas ironiškas autoriaus požiūris į parsidavinėjančių gatvėje moterų verslą.

Tapytoja Aistė Gabrielė Černiūtė pristato ironišką darbą „Mes tikrai ne kiaulės“. Paveikslo erdvę „praplečia“

iš po paveikslo kyšančios skulptūriš-kos kiaules primenančių žmogystų figūros-grimasos. Akivaizdu, kad taip atskleidžiamas ironiškas požiūris į pik-tadarystes krečiančius žmones.

Metaforiškumu, simboliškumu ir net mistika dvelkia jaunosios kartos tapytojos Indrės Ercmonaitės tapybos darbas „Gyvačių vagis“. Juodame fone – suabstraktinti žmonių siluetai, lieps-nas primenančios detalės. Pasirodo, kad šis darbas paremtas konkrečia rea-lija – DELFI TV parodytu reportažu apie Sidnėjuje iš gyvūnų parduotuvės gyvates vogusį žmogų.

Jūratės Kluonės darbai išsiskiria realizmu – ji pateikia darbus, reflektuo-dama dramatiškas karo Sirijoje realijas, kuriomis mirga marga žiniasklaida, taip pat ir portalas DELFI. Paveiksle „Pa-aukoti. Almyra“ – bombos sprogimo dūmai virš miniatiūrinės šventyklos; „Paaukoti. Lespo sala“ – moteris su kūdikiu, prašanti pagalbos; „Paaukoti. Aleppo“ – centre – kūdikis ir siaubo perkreipti žmonių veidai, o paveikslo apačioje – miniatiūriniai žmonių liki-mus „lemiančių“ ir jais manipuliuojan-čių valdžiažmogių portretai. Pasirodo, kad visi darbai nutapyti nafta, kaip tik dėl jos, deja, vyksta didieji karai.

Tapytojas Vytautas Tomaševičius pristato ironišką tapybos darbą ir insta-liaciją „Pabėgėliai išvažiavo, bet meni-ninkai pasiliko“. Paveiksle – autobusas, virš jo – spygliuota viela su sukabin-tais batais, balionais. Šiuo darbu tarsi norima pasakyti, kad aktualijos yra vienadienės, praeinančios, o menas – amžinas.

Lietuvių tapybos klasiko Mindaugo Skudučio darbas „Europa“ dvelkia aki-

vaizdžia ironija. Centre – graikų grožio dievas Apolonas. Taip pat ir romėnų mąstytojų, taip pat imperatorių, žudžiu-sių krikščionis, biustai (tarp jų – Nero-no). Šalia – vulgarūs vaizdai – nuogi vyrai su ginklais, nuogos parsidavinė-jančios moterys. Taip atskleidžiamas Vakarų civilizacijos – Europos – tra-gizmas, išsigimimas, degradavimas.

Dera paminėti ir Jono Aničo insta-liaciją „Europaltas“, kurią jis prikabino greta M. Mažvydo skulptūros ir kuri yra sudygsniuota iš eurų banknotų. Taip dar sykį atskleidžiamas ironiškas požiūris į visagalį eurą. O Kristinos Norvilaitės grafikos darbas – diptikas „Visi turi savo nuomonę“ – atskleidžia liberalų požiūrį į raiškos laisvę žiniasklaidoje.

Spalvų ekspresyvumu, kontrastin-gumu išsiskiriančiuose tapytojo Rai- mondo Gailiūno darbuose – aliuzijos į konkrečias politikos, sporto, kitas naujienų pasaulio „įžymybes“. Pvz., paveiksle „Politikai“ atskleidžiama įtampa, kylanti dėl politikų debatų. O paveiksle „Sportas ir dar šis bei tas“ ga-lima atpažinti kovos agresija trykštan-čio krepšininko Jono Valančiūno figūrą.

Abstrakčiuose grafiko, VDA dėsty-tojo Jono Čepo darbuose „Užbraukymai ropliui“ – nervingas įvairiaspalvių lini-jų, gal kiek ir primenančių šliaužiančius roplius, žaismas. Taip tarsi perteikiamas būties drastiškumas, dramatizmas.

Dailininkė Jūratė Mitalienė pristato tapytą abstrakciją „Dispersija“, išsiskirian-čią dramatiškumu. Vos įžiūrimus mies- tovaizdžio kontūrus gaubia rausvi kunku-liuojantys debesys. Terminas „dispersija“ žymi tam tikrų elementų išsiskirstymą

į smulkias daleles. Akivaizdu, kad šiuo atveju turima omenyje atmosferos tarša, dūmų debesyse paskendęs miestas.

Tapytojas, dailės kritikas ir kurato-rius Vidas Poškus paveiksluose „Karšti plojimai“ (I–II) ironiškai vaizduoja par-lamentarus. Susidaro įspūdis, kad bu-vimas valdžioje suniveliuoja politikus (visi jie – beveidžiai, juodai apsirėdę).

Viktoras Paukštelis, pianistas ir ta-pytojas, paveiksle „Paskutinieji“ (jame – du briedžiai) reflektuoja emigracijos problemą, o tapytoja ir parodos kurato-rė Rebeka Bruder paveiksle „Elections“ reflektuoja rinkimų JAV aktualiją.

Dramatizmu išsiskiria dailinin-ko iš Kauno, VDA dėstytojo Eimučio Markūno instaliacija „Būties valanda“, nukelianti į 1945-uosius, A. Rama-nausko-Vanago priesaiką, duotą tėvy-nei. Eksponuojamas stalas su kraujo dėmėmis, ant jo – lėkštė su įrankiais, duona, JAV vėliava. Autorius tarsi ban-do reflektuoti dabartines realijas šios istorijos kontekste, suprasti, kiek svar-bios išlieka amžinos vertybės, moralė, pilietiškumas.

Akivaizdu, kad ši paroda išsiskiria aktualijų temos interpretacijų įvairove, konceptualumu, ironišku, dramatišku, kartais ir žaismingu požiūriu į aktualijas.

Aktualijas reflektuojantys meno kūriniai eksponuojami trečiame (erd-vėje prie vitražo) ir penktame (poilsio erdvėje) Lietuvos nacionalinės M. Maž- vydo bibliotekos aukštuose esančiose parodų erdvėse.

„Aktualijų“ paroda Lietuvos nacio-nalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks iki vasario 10 dienos.

A k t u a l i j o sTarp tikrovės interpretacijų ir kūrybiškos ironijos

I š p a r o d ų s a l i ų

tęsinys 5 psl. →

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. sausio–vasario mėnesiais veikė jungtinė paroda „Aktualijos. (Menininkai apie DELFI naujienas)“. Parodoje dalyvavo 20 kelių kartų menininkų (ir žinomi Lietuvos meno klasikai, ir jaunosios kartos atstovai). Tapytojai, grafikai, skulptoriai Jonas Aničas, Žygimantas Augustinas, Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Rebeka Bruder, Jonas Čepas, Aistė Gabrielė Černiūtė, Indrė Ercmonaitė, Raimondas Gailiūnas, Giedrius Jonaitis, Jūratė Kluonė, Eimutis Markūnas, Jūratė Mitalienė, Kristina Norvilaitė, Viktoras Paukštelis, Vidas Poškus, Mindaugas Skudutis, Vytautas Tomaševičius, Mikalojus Povilas Vilutis, Ugnė Žilytė atsigręžė į šiandienos gyvenimiškas realijas.

Jūratė Mitalienė. Dispersija.

Grafikos klasikas Mikalojus Povilas Vilutis demonstruoja autoironiškus darbus, vienas jų – paveikslas-asambliažas „Vilutis 1945 m. Vilutis 2005 m.“.

Dramatizmu išsiskiria dailininko iš Kauno, Eimučio Markūno instaliacija „Būties va-landa“, nukelianti į 1945-uosius, A. Rama-nausko-Vanago priesaiką, duotą tėvynei.

Piešia slaptai, eksponuoja viešai

„Slaptoji piešiančiųjų draugija“ Lietuvos dailininkų sąjungoje veikia jau šešiolika metų. Viešumoje piešėjai pasirodo tik kartą per metus, šalčiausiomis žiemos dienomis. Ypač sėkminga dailininkams šių metų pra-džia. Dvi didelės apimties parodos, atidarytos praktiškai vienu metu, tačiau skirtingose parodų erdvėse, liudija apie piešėjų darbštumą ir talentą.

Nuotraukoje: Slaptieji piešėjai, atidarydami parodą „Aktai“, „Galerijoje 555“ surengė išslaptinimo akciją. Lilijos Valatkienės nuotr.

L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . v a s a r i s • 5

Vienos dalies spektaklis prikaus-tė dėmesį visų pirma dėl to, kad te-atro scenoje atgijo žymios lietuvių dailininkės, Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės Birutės Žilytės pasakų iliustracijos. Daili-ninkės kūryba stipriai skiriasi nuo švelnių, pastelinių ir šiltų atspalvių iliustracijų, kurias dažniausiai pa-stebime knygynų lentynose. Birutės Žilytės ir jos vyro Algirdo Stepo-navičiaus iliustracijos išsiskyrė ir iš sovietmečiu kūrusių autorių darbų. Abiejų kūrėjų iliustracijos prisodrin-tos ryškių, kontrastingų spalvų. Su-tuoktiniai vieningai laikėsi požiūrio, kad vaikas trokšta pažinti gyvenimą lygiai taip, kaip to trokšta suaugu-sysis. Todėl visuomenė, kuri visais įmanomais būdais „apsaugo“ vaikus nuo gyvenimo tamsiųjų pusių, baisy-bių, atima galimybę visapusiškai pa-žinti juos supantį pasaulį. Kaip teigia B. Žilytė, „...ne kartą susidūriau su nuomone, kad vaikui negalima piešti baisių vaizdų, negalima ryškiai pieš-ti... Būdavo net siūlymų iš lietuvių liaudies pasakų „baisumus“ išimti. O man tos pasakos pačios geriausios.

Tai pasakos žmogui, kuris stengia-si suvokti jį supantį pasaulį“. Nors šalia spektaklio aprašymo figūruoja komentaras, kad spektaklis skirtas vaikams nuo šešerių metų, į premjerą kai kurie tėveliai atsivedė ir jaunes-nių žiūrovų. Ir, nors jau nuo pirmų spektaklio minučių šviesos buvo stipriai prigesintos (šviesos dailinin-kas Vilius Vilutis), o fone skambėjo bauginanti muzika, salėje nepasigir-do nė vieno verksmingo balselio.

Analizuodama tamsos ir šviesos perskyrą B. Žilytės kūryboje, dailės kritikė K. Stančienė taikliai pastebėjo, kad „tamsa – tai vaikystės baimės ir paslaptys <...> Tai vaiko sielos demo-nai, kurie augant dažnai nugrimzta į užmarštį ir lieka neiššifruotais pa-sąmonės pranešimais. <...> Siaubas, baimė, nerimas ir gyvenimo džiaugs-mas, kurį sugestijuoja gyvybingi B. Žilytės kūriniai, – neatsiejamos am-žinos priešybės. O baimė juk turi savo ypatingą, saldų, nepakartojamą skonį, kurį itin gerai žino kiekvienas vaikas, smalsiai tyrinėjantis baugius vaizdus pasakose, kur kovoja piktosios ir ge-rosios jėgos“. Taigi šviesioji (gėrio) ir

Dailininkės ir režisieriaus kūrybos sintezėLietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliai dažniausiai orientuoti į dvi auditorijas: vaikus arba suaugusiuosius. O premjerinio spektaklio „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ režisierius ir inscenizacijos auto-rius Jonas Tertelis užsibrėžė sukurti spektaklį paaugliams, potekstėje paslėpdamas mintį, kad spektaklis skirtas žiūrovams, įžengusiems į paauglystės laikotarpį, ir tiems, kurie vis dar jame gyvena, nepri-klausomai nuo tapatybės kortelėje nurodyto amžiaus. RESPUBLIKINėS TEKSTILėS

PARODOS „TAUTINIO ORNAMENTO INTERPRETAcIJA ŠIUOLAIKINėJE TEKSTILėJE“ KONKURSAS

Paraiškos priimamos iki 2017 m. gegužės 17 d.Parodos koncepcija siejama su Baltų ženklų ir simbolių atskleidimu kūrybinė-je raiškoje. Nuo pasaulio suvokimo pra-džios vaizdinės mitinės formos keliavo iš vienos civilizacijos į kitą. Iš simbolio atsiradęs motyvas prisipildydavo vis kito-kio prasminio turinio. Kiekviena karta to, kas „seniai“ žinoma, iš naujo atranda sakraliai reikšminguose, amžinuose da-lykuose, interpretuoja, įdeda savo dvasi-nės bei racionalios patirties, atskleidžia naujus aspektus ir sukuria savojo laiko-tarpio ženklus, savo kultūros įvaizdį, t. y. pasaulio vaizdinį ir dieviškumo sampratą.Kviečiame visus profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Pasi-telkiant senuosius baltų simbolius bei ornamentiką, kūriniuose plėtoti istori-nės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūri-niuose įprasminti tekstilės menui aktualią minties ir raiškos priemonių harmoniją. Kūrinius atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvai-rias medžiagas ir jų junginius. Kūriniai turėtų byloti per simbolius, atliepti lie-tuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.

Konkurso sąlygos: – Naudojant tekstilės meno raiškos priemones atliepti parodos idėją.

– Konkursas skirtas profesionaliems Lietuvos menininkams.

– Kūrinių kraštinės: min – 50 cm, max – 200 cm.

– Kūrinių atranką vykdys komisija.Būtini paraiškos priedais:1. Užpildyta dalyvio anketa (formą

rasite LDS tinklalapio skiltyje KON-KURSAI).

2. Kūrybinė biografija (CV).3. Kūrinio (kūrinių) nuotraukos (kokybė

turi būti tinkama katalogo spaudai, failo dydis ne didesnis nei 5 Mb).

Paraiškas siųsti el. p. artkaunas@gmail.com arba pristatyti organizatoriams ad-resu: LDS Kauno skyrius, Rotušės a. 26, Kaunas LT–44279 (tokiu atveju visą me-džiagą reikia įrašyti į kompaktinį diską).Projekto laikas: 2017 m. gegužė–2017 m. gruodis. Projekto vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė); Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka; Dusetų galerija, Dusetos (Zarasų r.); Panevėžio dramos teatras. Rengėjas: Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius, pirmininkas Gintautas Vaičys tel. 20 56 22, el.  p. artkaunas@gmail.com. Projekto vadovė: Birutė Sarapienė el. p. birsar@gmail.com, tel. +370 672 38260.

6-OJI RYGOS TEKSTILėS TRIENALė TradiTion&innovaTion. Theme: idenTiTY

Paraiškos priimamos iki 2017 m. spalio 10 d.Organizuoja: Latvijos Nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejus / RygaParoda vyks parodų rūmuose ARSENALS, 2018 m. birželio 6 d.–rugsėjo 9 d.Trienalės tema „Tapatybė“ (Identity) sieja-ma su 2018 m. Latvijos, Lietuvos ir Estijos valstybių šimtmečiu. Trienalės organiza-toriai nori pažymėti bendradarbiavimo ir tarpvalstybinių santykių svarbą. Tra-diciškai trienalėje dalyvaus ir kviestiniai menininkai. Planuojama tarptautinė kon-ferencija, seminarai, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.Sąvoka „Tapatybė“ gali būti interpretuo-jama skirtingai:

• Menininko tapatybė;• Nacionalinė tapatybė;• Istorinė tapatybė;• Socialinė tapatybė;• Politinė tapatybė;• Asmens tapatybė ir kt.

Kūrinius parodai atrinks tarptautinė ko-misija (5 nariai, 2 iš Latvijos). Kūrinių vertinimas numatomas 2017 m. lapkričio 2–4 d. Vertinimas vyks slaptai. Komisija pasilieka teisę nevertinti kūrinių, jei jie neatitinka konkurso sąlygų. Komisijos sprendimas yra galutinis ir neginčijamas. Atrinkti menininkai bus informuoti paštu, faksu arba el. laišku iki 2017 m. gruodžio pabaigos. Konkurse gali dalyvauti profe-sionalūs tekstilės menininkai, taip pat kitų sričių kūrėjai, kurie savo kūryboje naudoja tekstilės technikas ir pan. Nėra technikų ar medžiagų apribojimo, tačiau priorite-tas teikiamas inovatyviam parodos idėjos išpildymui. Galima dalyvauti tik su vienu kūriniu. Siūlomas kūrinys turi būti sukur-tas 2016–2017 m. ir neeksponuotas jokioje kitoje didelėje tarptautinėje parodoje.Maksimalūs matmenys 3×3×3  m. Jei aukštis viršija 3 m, reikia specialaus susitarimo su organizatoriais. Pagei-daujami kūriniai be rėmų. Ekspozicinė erdvė tinkama instaliacijoms, sieniniams gobelenams ir pan.Kūriniai bus vertinami iš CD arba per WeTransfer persiųsti failai. Informaci-niame pakete privalo būti:1. Spaudos kokybės kūrinio nuotrauka;2. Kūrinio detali informacija;3. Menininko nuotrauka;4. Trumpas autoriaus CV (Word for-

matu, ½ puslapio, apie 1500 spaudos ženklų);

5. Trumpas kūrinio aprašymas (kon-cepcija) – Word formatu, iki 500–800 spaudos ženklų.

Tekstas turi būti parašytas sklandžia ang- lų kalba, parengtas publikuoti. CD auto-riams negrąžinamas.Siųsdami per WeTransfer, naudokite šiuos adresus: velta.raudzepa@lnmm.lv ir ieva.zvejniece@lnmm.lv.Paraiškos formą galite rasti LDS tink-lalapio skiltyje KONKURSAI. Ją reikia atsispausdinti, užpildyti spausdintinėmis raidėmis. Užpildytą formą kartu su CD siųsti viename voke arba per WeTrans-fer. Daugiau konkurso sąlygų rasite LDS tinklalapio skiltyje KONKURSAI bei Lat-vijos nacionalinio muziejaus tinklalapyje: www.lnmm.lv

A k t u a l i j o s

N a u j i e n o s

LDS Tarybos posėdyje, vykusiame 2016 m. gruodžio 15 d. LDS Konferencijų salėje, Vokiečių g. 4/2, Vilniuje, nutarta:

1. Paremti LDS galerijas, dalyvaujančias meno mugėje „ArtVilnius“, 300 EUR startine suma su sąlyga, kad mugėje bus pristatomi tik LDS nariai, net jei ne LDS narys galėtų susimokėti visą dalyvio mokestį.

2. Taupant LDS lėšas pasirašyti sutarties priedą dėl fiksuoto, Taryboje aptarto, apmokėjimo už teisines paslaugas su

advokato Kazio Pėdnyčios ir partnerių kontora.

3. Pervesti dailininkui A. Šuliauskui gy-dymuisi privačios įmonės tikslingai jam skirtus 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

4. Skirti dailininkui S. Skrabuliui pakar-totinai vienkartinę paramos išmoką gydymuisi.

Lietuvos dailininkų sąjungos Tarybos nutarimai

Paroda – peržiūraAntroji „Slaptosios piešiančiųjų

draugijos“ paroda atidaryta dailininkų sąjungos būstinės (Vokiečių g. 4) pa-rodinėse erdvėse. Per tris aukštus ir salę išsidėsčiusi ekspozicija yra šeštoji tra-dicinė piešinių paroda-peržiūra, kurią, pasak piešėjų, gali aplankyti kiekvienas, tačiau skirta ji ne visiems. Tik tiems, kurie nėra iškritę iš Europos dailės kon-teksto ir supranta piešinio iš natūros reikšmę ir ypatumus.

Parodoje eksponuojami naujausi dailininkų piešiniai ir su jais susiję kū-rybiniai darbai. Ekspozicijoje prisistato visi „Slaptosios piešiančiųjų draugijos“ nariai. Parodomis neišlepinti piešėjai itin noriai dalyvauja grupinėse parodo-se, siekdami parodyti kūrybą bei paly-ginti savo darbus bendrame kontekste.

Aukcionas„Slaptosios piešiančiųjų drau-

gijos“ aktų parodos uždarymą „Ga-

lerijoje 555“ vasario 20 dieną vaini-kuos aukcionas. „Kiek žinau, tai bus pirmasis būtent piešinių aukcionas per pastaruosius aštuoniasdešimt metų. Intriguoja ir tai, kad jame bus pristatomi vien tik aktai. Tai nuo-stabu“, – džiaugėsi parodos kuratorė

Liuda Stankevičienė. Ir pridūrė, kad kaip tik dėl aukciono teko apriboti dalyvių skaičių, nes piešėjų draugijo-je yra dvigubai daugiau narių. Jeigu mums pasiseks, manau, ateityje galės dalyvauti visi grupės nariai. Gal tai net tapsią tradicija.“

Visa paraiška su cD turi būti atsiųsti ne vėliau kaip 2017 m. spalio 10 d.Adresas: The 6th Riga International Textile and Fi-bre Art Triennial Tradition&Innovation,Museum of Decorative Arts and Design,10/20, Skarnu St., Riga, Latvia, LV–1050Daugiau informacijos tel.: +371 67222235; +371 67830901, velta.raudzepa@lnmm.lv; ieva.zvejniece@lnmm.lv, http://www.lnmm.lv

Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės dailininkės Birutės Žilytės pasakų iliustracijos, anksčiau gyvenusios tik knygose, persikėlė į teatro sceną.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

tamsioji (blogio) gyvenimo pusės yra neatsiejamos priešybės, formuojan-čios žmogaus pasaulėvoką ir skatinan-čios savižiną.

Kita labai reikšminga spektaklio detalė – tai tautosakinius elementus (Jono Basanavičiaus užrašytos pa-sakos inscenizacija, Paulės Bocul-laitės scenografija, Donato Jankaus-ko (Duonio) skulptūra, Sandros Straukaitės kostiumai) papildančios šiuolaikinės technologijos – Manto Bardausko vaizdo projekcijos, įkvėp-tos B. Žilytės iliustracijų ir stilizuotų linoraižinių. Kaip pastebėjo spek-taklio režisierius: „Videoprojekciją naudoti pasakojant lietuvišką pasaką gal mūsų teatre ir nėra labai įprasta. Tačiau, kaip ir kiekviename spek-taklyje, radus balansą su aktoriais, scenovaizdžiu, muzika ir kitais kom-ponentais, vaizdas tampa natūraliu, šiandien kitose medijose jau įprastu įrankiu. O juoda teatro dėžutė atve-ria dar vieną sieną, kuri, tikėkimės, žiūrovui padės pažvelgti į užduoda-mus klausimus kiek kitu kampu ar nukreips fantaziją į naują potyrį.“ Ir iš tiesų: specialieji efektai spektaklyje lengvai įsikomponavo į tautosakinį pasaulį ir padėjo sukurti mistinę erdvę, kurioje realybės ir fantazijos perskyra tapo sunkiai užčiuopiama. Todėl galima teigti, kad J. Tertelio re-žisūrinis sprendimas iš naujo prakal-binti tautosaką pasitelkus naująsias technologijas pasiteisino.

Šis spektaklis – tai įdomus eksperi- mentas, kurio metu buvo bandoma teatro scenoje sujungti kadaise Jono Basanavičiaus užrašytą liaudies pasa-ką su anksčiau tik knygose gyvenu-siomis Birutės Žilytės iliustracijomis. Nepaisant kelių niuansų, galima teig-ti, kad šis Jono Tertelio eksperimentas pavyko. Režisierius įsitikinęs, kad tautosaka turi ką pasakyti šiandienos žmogui ir gali atverti kitokį požiūrį į gėrį ir blogį: „Nors pasakomis anksčiau siekta ne tik auklėti, bet ir gąsdinti, jų pagrindinė misija išliko – supažindinti klausytoją su kita, nematoma pasau-lio puse, jo istorijomis, o svarbiausia, priversti žmogų iš tikrųjų smalsauti, bijoti, juoktis ir kitaip patirti sunkiai paaiškinamą gamtą.“ Taigi norėčiau pasidžiaugti, kad šiais laikais tautosaka vis dar alsuoja gyvybe.

Justyna VansovičKultūrinio gyvenimo žurnalas

jaunimui „Pašvaistė“ korespondentė

Parodą „Aktai“, „Galerijoje 555“ Lilijos Valatkienės nuotr.

← pradžia 4 psl.

A t g a r s i a i

6 • L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . v a s a r i s

LDS narių jubiliejaiVasarisVytautas NORKUS 1932 02 01 – 85 metaiAurelija PETRULYTĖ 1952 02 02 – 65 metaiElena POČIULPAITĖ 1947 02 02 – 70 metųMargarita JASILIONYTĖ VAICEKAUSKIENĖ 1957 02 05 – 60 metųEglė VERTELKAITĖ 1967 02 06 – 50 metųKęstutis GRIGALIŪNAS 1957 02 07 – 60 metųVirginija UŽUSENYTĖ 1962 02 08 – 55 metaiTaida BALČIŪNAITĖ 1952 02 09 – 65 metaiArkadijus VARANKA 1952 02 09 – 65 metaiVilius PURONAS 1947 02 11 – 70 metųGoran OHLDIECK 1952 02 12 – 65 metaiBirutė ANDRIEKUTĖ 1957 02 13 – 60 metųViktoras ŠATUNOVAS 1952 02 21 – 65 metaiGražina BYLIENĖ 1942 02 25 – 75 metai

I n m e m o r i a m

Grafikė MARTA VALAIKIENĖ

(1942 05 05–2017 01 23)

Dailininkas, odininkas RIMANTAS DŪDA

(1953 07 26–2017 01 18)

Leidžia Lietuvos dailininkų sąjunga Išleidžiamas vieną kartą per mėnesį, tiražas 500 egz.

Redaktorė Lilija ValatkienėEl. paštas: info@ldsajunga.lt; dailerastis.lds@gmail.com

Tel. +370 674 89700

www.ldsajunga.lt www.facebook.com/lietuvosdailininkusajunga

N a u j i e n o s

PARODOS

KVIETIMAS DALYVAUTI 37-OJE mini PrinT inTernaTionaL oF CadaQUÉS GRAFIKOS PARODOJEKonkursas atviras visiems menininkams, grafikos (printmaking) technika neribojama. Kandidatai pateikia keturis spaudus. Kūriniai gali būti skir-tingi. Vaizdas neturi viršyti 10×10 cm. Popierius  – 18×18 cm. Pasirašyti darbai siunčiami registruotu paštu, kūriniai turi būti be stiklo, pasporto ar rėmų. Ant paketo deklaruojama PRINTED MATTER / „NO COMMERCIAL VALUE“, adresu: ADOGI, Apartat de Correus 9319, Barcelona 08080, Spain, iki 2017 m. kovo 15 d.Prašome užpildyti dalyvio formą (rasite LDS tinkla-lapio skiltyje KONKURSAI). Ją siųsti kartu su CV ir darbų nuotraukomis. Ne Ispanijos piliečiams dalyvio mokestis – 80 EUR (arba 100 dolerių).

Rekvizitai pavedimui:Bank Transfer to ADOGI's accountCCC: 2100-3447-76-2500015635 IBAN: ES63 2100 3447 7625 0001 5635 BIC/SWIFT CODE: CAIXESBBXXX (bank: „la Caixa“, address: Rda. General Mitre 227-229, 08023 Barcelona, Spain);

Šis mokėjimas taip pat padengia katalogo spaudos išlaidas. Žiuri atrinkti kūriniai bus paskelbti tink-lalapyje http://www.miniprint.org birželį. Paroda numatoma Kadakese birželio pabaigoje (tęsis iki rugsėjo pabaigos). Atrinkti darbai taip pat bus eksponuojami galerijoje L’Etangd’Art Prancūzijoje, taip pat galbūt ir kitose vietose. Komisija išrinks 6 nugalėtojus. Grafikos miniatiūrų personalinės parodos bus surengtos kiekvienam nugalėtojui Mini Print International galerijoje Kadakese 2018  m. vasarą. Parodos metu pardavus kūrinį galerijos komisiniai – 33  %. Norėdami parduoti savo dar-bus, nurodykite jų kainą. Organizatoriai ADOGI pasilieka teisę reprodukuoti bet kurį atrinktą kūrinį kultūriniams tikslams. Daugiau informacijos: http://www.miniprint.org

VILNIUS

Pamėnkalnio galerija (Pamėnkalnio g. 1)2017 02 09–2017 03 04MANO VIDINIS MIESTASGodos Lukaitės kūrybos paroda

Dailininkų sąjungos galerija (Vokiečių g. 2)2017 02 08–2017 02 28AMEN. PAVEIKSLAS IRGI ŽMOGUS Indrės Ercmonaitės kūrybos paroda

Šv. Jono gatvės galerija (Šv. Jono g. 11)2017 01 18–2017 02 04TARP DANGAUS IR ŽEMĖSTamaros Janovos jubiliejinė skulptūros paroda2017 02 14–2017 03 11SKULPTORIAI VALSTYBĖS ŠIMTMEČIUIParoda, skirta paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Galerija „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3)2017 02 07–2017 03 04Grafikos ir piešinių paroda iš Povilo Ričardo Vaitiekūno kolekcijos

Galerija „Arka“ (Aušros vartų g. 7)2017 01 24–2017 02 11SPALVA IR ŠVIESAJuozo Pranckevičiaus ir Jerzy Martynów tapybos paroda

2017 01 24–2017 02 11GREIT PAVASARISNino Chakvetadze ir Buba Arabuli (Gruzija) tapybos paroda

2017 01 24–2017 02 11MENAS UŽAUGTI„Arkos“ dailės galerijos ir Vilniaus Minties vaikų globos namų kultūrinės edukacijos projektas ir parodėlė

2017 01 24–2017 02 11VILTIES IŠRAIŠKATapybos, piešinių ir fotografijos atspaudų paroda

LDS būstinės parodų salė (Vokiečių g. 4/2)2017 02 07–2017 02 28SLAPTOJI PIEŠIANČIŲJŲ DRAUGIJAPiešinio iš natūros paroda

KAUNAS

Galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27)2017 02 03–2017 03 03GAMTOS GURMANO KABINETASAušros Vaitkūnienės paroda

2017 02 03–2017 03 03NEPASAKYTIDalios Truskaitės paroda

KLAIPėDA

„Klaipėdos galerija“ (Bažnyčių g. 6)2017 02 09–2017,03 09 SUTAPIMASPersonalinė Gražinos Eimanavičiūtės grafikos paroda

„Klaipėdos galerijos“ filialas, „Herkaus“ galerija (H. Manto g. 22)EKSKURSAI2017 02 08–2017 03 09 Respublikinė tapybos darbų paroda

„Klaipėdos galerijos“ filialas UAB „Silberauto“ Vilniaus pl. 8, Sudmantų km., Klaipėdos r.PAMARIO PEIZAŽAI2017 02 10–2017 03 31Marius Mindaugas Danys. Tapybos paroda

PANEVėŽYS

Galerija „XX“ (Laisvės a. 7)2017 02 03–2017 02 28VIDINĖS ATMINTIES ARCHYVAS – 5Vaidoto Janulio kūrybos paroda

2017 METų II KAUNO TARPTAUTINė GRAFIKOS BIENALė „FRAGMENTO EVOLIUcIJA“Paraiškas priimamos iki kovo 24 d.Pirmoji Kauno grafikos bienalė „Kultūros linija“, įvyku-si 2015 metais, sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Tai buvo pirma tokio masto tarptautinė grafikos paroda Kaune, ekspozicijoms užėmusi dvi didžiausias miesto parodų erdves.Kiekvieno menininko kūryboje natūraliai egzistuoja tam tikri ciklai, periodai, tai jau yra lyg kokios nors asmeninės istorijos siužetas arba nuosekli nuotaikų, emocijų kaita, sudaranti baigtinį pasakojimą. Tai yra tam tikra grafine išraiška pagrįsta medija, kai žmogaus vaizduotė sujungia atskirus paveikslus į vieną idėją, nuo mažo fragmento iki visumos. Taigi, antrosios Kauno tarptautinės grafikos bienalės pagrindinė koncepcija – vizualumo dinamika grafikoje.Įvairiomis grafikos technikomis sukurti kūriniai turėtų priminti komiksą, kai istorijos naratyvas kuriamas ne tik vizualiomis priemonėmis, bet ir yra papildomos tekstais. Į komiksą, kaip kūrybinę formą, čia žvelgiama nauju žvilgsniu: ne kaip į paveiksliukų, įspaustų į rė-mus, seką, o kaip į vieno vaizdinio evoliuciją, originalią gyvenimo istoriją.Antrosios Kauno tarptautinės grafikos bienalės „Frag-mento evoliucija“ darbus planuojama eksponuoti M.  Žilinsko dailės galerijoje ir dar keliose erdvėse Kaune, vėliau perkelti į Šiaulių dailės galeriją ir Klaipė-dos kultūrų komunikacijų centrą. Numatoma bienalės ekspozicija Minsko šiuolaikinio meno centre.Konkursinės parodos taisyklės:1. Kūriniai turi atitikti konkursinės parodos koncepciją.2. Darbai gali būti sukurti įvairiomis grafikos tech-nikomis.3. Pageidautina pateikti darbų seriją.4. Kūrinio išmatavimai neribojami.5. Darbai turi būti sukurti ne vėliau kaip prieš 5 metus.6. Konkurse gali dalyvauti tik profesionalūs menininkai.

Tapytojas ALGIRDAS TAURINSKAS

(1941 09 15–2017 01 11)

Teatro, televizijos ir kino dailininkas ROMUALDAS LUKŠAS

(1927 09 21–2016 12 27)

DėL PARAMOS GAVėJO STATUSO SUTEIKIMOParaiškos priimamos iki vasario 20 d.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir pa-ramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo nuo-statomis, fiziniai asmenys, kuriems Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo statusas, turi teisę tapti paramos gavėjais.Teikiamos paramos dalykas yra piniginės lėšos, suda-rančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mo-kesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos ne-teikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.Meno kūrėjai gautą paramą gali panaudoti tik meno kūrybai, kaip tai apibrėžta Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme. Meno kūrėjų prašymus suteikti paramos gavėjo statu-są priima Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Prašymai suteikti paramos gavėjo statusą yra pri-imami kasmet sausio 1 d.–vasario 20 d. (imtinai).Meno kūrėjas, siekiantis įgyti paramos gavėjo statusą, Kultūros ministerijai pateikia:1. Prašymą suteikti paramos gavėjo statusą, kuriame nurodoma informacija apie gyvenamąją vietą (šalis, miestas, adresas), kontaktiniai duomenys (tel. nu-meris, el. pašto adresas) ir sutikimas skelbti asmens vardą ir pavardę bei unikalų 8 skaitmenų paramos gavėjo identifikacinį kodą Valstybinės mokesčių ins-pekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministe-rijos interneto svetainėje.2. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopiją. Daugiau in-formacijos apie dokumentų priėmimą, nagrinėjimą ir tvarkymą rasite Paramos gavėjo statuso suteikimo fiziniams asmenims taisyklėse. Kartu su Prašymo forma jas galite rasti www.ldsajunga.lt/Istatymai.Informaciją dėl dokumentų pateikimo teikia Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profe-sionaliojo meno skyriaus patarėja Justė Sviderskytė, tel. (8 5) 219 3581, el. p. juste.sviderskyte@lrkm.ltUžpildytą prašymo formą ir asmens dokumen- to kopiją reikia pristatyti į kultūros ministeriją (Basanavičiaus g. 5, Vilnius), kanceliarijos skyriui.Informaciją galima siųsti per lietuvos paštą arba skenuotas kopijas siųsti el. p. dmm@lrkm.lt.

KVIETIMAS DALYVAUTI ILzENBERGO DVARO SKULPTūRų PARKO KONKURSE, TEMA „DVARAS-MEILė-HARMONIJA“Paraiškos priimamos iki vasario 28 d.Pasiūlyme būtina nurodyti visus toliau nurodytus duomenis kiekvienai siūlomai skulptūrai atskirai (jei siūlote ne vieną skulptūrą), iš viso parke bus įren-giama iki dešimties skulptūrų:1. Jūsų, autoriaus, rekvizitai, trumpas prisistatymas bei Jūsų kitų darbų nuotraukos (pageidautina labiausiai derančios su Jūsų siūlymu Ilzenbergo dvaro parkui).2. Pateikti suprantamą Jūsų Ilzenbergo dvaro parkui siūlomos skulptūros eskizą su aprašymu: koks bus detalių dydis, akcentai, kokia medžiaga, gabaritai, tiksli montavimo vieta parke, kita.3. Pateikti Jūsų siūlomą visą skulptūros kainą (į kainą turi būti įskaičiuota kūryba, gamyba ir montavimas vietoje).4. Pateikti siūlomos skulptūros įrengimo (sukūrimo, pagaminimo ir sumontavimo) galutinį terminą.Pasiūlymų laukiame iki 2017 m. vasario 28 d. adresu: Žirmūnų verslo centras, Žirmūnų g. 139, Vilnius, 6 aukštas, UAB „ŽVC“, arba el. paštu paulius@zvc.lt. Papildomą informaciją Jums suteiks Paulius Lukšys, tel. 8 682 12218.Daugiau informacijos ir teritorijos planą rasite LDS tinklalapio skiltyje KONKURSAI.

11-OJI BALTIJOS ŠALIų ŠIUOLAIKINėS KERAMIKOS PARODA „PAVASARIS 2017“Paraiškos priimamos iki vasario 20 d.Gamtoje pavasaris simbolizuoja naują pradžią. Meni-ninkas-kūrėjas taip pat priklausomas nuo jį supančios gamtos, objektyvios ir subjektyvios aplinkos. Subjek-tyvi aplinka, asmeniška menininko kūrybos tema, kaip ir ateinančiai pavasariai, niekada nesikartoja, vi-sada yra kitokie negu anksčiau. Dėl žmogaus veiklos vyksta pasikeitimai mus supančioje gamtoje, kyla oro temperatūrą, tirpsta ledynai, kylantis vanduo semia istorinius miestus, mažėja geriamojo vandens ir kitų gamtos išteklių, dėl to kyla karai, atsiranda socialinių ir politinių pasikeitimų...LDS ir kitų šalių profesionalių kūrybinių sąjun-gų nariai kviečiami dalyvauti keramikos parodoje „Pavasaris 2017“. Darbai ne senesni nei 2 metų ir neeksponuoti „Meno parko“ galerijoje Kaune. Dalyvavimo parodoje taisyklėsKeramikai, norintys pristatyti videodarbus (DVD formatu), turi juos pateikti iki 2017 02 20. Ne sąjun-gos nariai atrankai per el. anketą pateikia iki 3 darbų skaitmenines nuotraukas ir CV. Medžiaga pateikiama iki 2017 02 20. Kursinių ir diplominių darbų neteikti.1. Eksponatų dydis ne didesnis: 49 cm × 49 cm × 49 cm.2. Keramikos objekte turi būti ne mažiau kaip 70% keramikos medžiagos (molis, glazūra).3. Darbų transportavimas į parodą ir atgal (draudimas) už autorių lėšas.4. Mokestis parodos katalogui – 30 EUR. Mokama pristatant darbą arba pavedimu AB SEB bankas, IBAN: LT61 7044 0600 0026 3422, SWIFT: CBVILT2X Banko kodas 70440, Vokiečių g. 4/2, Vilnius, Lietuva. Būtina nurodyti parodos pavadinimą – „Pavasaris 2017“.5. Darbų pristatymas į „Meno parko“ galeriją 2017  03 04, 07 d. nuo 11.00–17.00 val. Klausti: Giedrės – 8 618 87569, Airidos – 8 680 55775.6. Informaciją katalogui siųsti tik registracijos anketą – www.ldskeramika.lt7. Parodos dalyviai išrinks geriausius autorius, kuriems bus įteikti I, II ir III vietų diplomai.Organizatorė LDS Kauno skyriaus Keramikos sek-cijos pirmininkė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins tel.: +370 687 44971. Kuratorius Juris Bergins (Ženevos Tarptautinės keramikos akademijos narys) jbergins@yahoo.com. Paraiškos formą galite rasti LDS tinkla-lapio skiltyje KONKURSAI.

7. Paraiškos forma turi būti užpildyta lietuvių arba anglų kalba.8. Atrankai siunčiamos kūrinio fotografijos turi būti aukštos rezoliucijos (tinkančios ir atrankai, ir katalogo spaudai), geros kokybės, darbas nufotografuotas neut-raliame fone.9. Atrankai kūrinio piešiniai ir eskizai nepriimami.10. Atrankai turi būti siunčiama ne mažiau nei trijų kūrinių serija. Kiekviena fotografija privalo būti įvardy-ta. Privalomi šie duomenys: pavadinimas, išmatavimai, medžiaga, technologija (technika), sukūrimo data.11. Taip pat katalogo leidybai būtina autoriaus (daili-ninko) portretinė nuotrauka.12. Kūrinių fotografijos gali būti publikuojamos šio projekto ir parodų lankytojams, taip pat projekto re-klamos tikslais, nepažeidžiant jokių autorių teisių.13. Paraiškos formos nebus grąžinamos.14. Paraiškas ir kūrinių duomenys (fotografijos, met-rika) pateikti ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 24 d. el. p. kaunasprint@gmail.com.Komisija bus sudaryta iš žinomų Lietuvos dailininkų ir menotyrininkų. Atrinkti dalyviai paaiškės 2017 m. balan-džio mėn. pradžioje, apie atrankos rezultatus bus infor-muota asmeniškai. Geriausi kūriniai bus apdovanoti.Atrinkti projekto dalyviai organizuoja kūrinių pristaty-mą į projekto organizatorių nurodytą vietą Lietuvoje. Darbo transportavimas atgal vykdomas savo lėšomis, todėl projekto dalyviai gali pervesti organizatoriams transporto mokestį arba kitaip (privataus susitarimo būdu) susigrąžinti savo kūrinius.Atrinkti kūriniai organizatorius turi pasiekti ne vėliau nei 2017 m. balandžio 20 d. adresu: Lietuvos Dailini-nkų sąjungos Kauno skyrius, Rotušės a. 26, LT–44279, Kaunas. Tel. +370 37 205622 Tel./fax. +370 37 203658. Kitu atveju dalyviai bus išbraukiami iš projekto.Kūriniai turi būti paruošti eksponuoti.Informacija: kuratorius Evaldas Mikalauskis, tel. +370 636 47846, organizatorius Gintautas Vaičys, tel. +370 611 35935. Paraiškos formą galite rasti LDS tinklalapyje skiltyje KONKURSAI.