pranesimas seimui - 2005 - lb

PRANE Ð IMA SAPIE LIETUVOS BANKOPAGRINDINIO TIKSLO ÁGYVENDINIMÀ,FUNKCIJØ VYKDYMÀIR BANKØ SISTEMOS BÛKLÆ2005 M. PIRMÀJÁ PUSMETÁ

TEIKIAMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI

VILNIUS

2005 m. rugsëjis

Santrumpos ir kiti paaiðkinimai

AB akcinë bendrovë

BVP bendrasis vidaus produktas

ct centas

EB Europos Bendrija

ECB Europos centrinis bankas

ECBS Europos centriniø bankø sistema

EONIA euro vienos nakties palûkanø vidurkio indeksas

EPS ekonominë ir pinigø sàjunga

ERPB Europos rekonstrukcijos ir plëtros bankas

ES Europos Sàjunga

ES15 penkiolika valstybiø, sudariusiø ES iki 2004 m. geguþës 1 d.

ESD einamosios sàskaitos deficitas

ESS95 Europos sàskaitø sistema (1995 m.)

EURIBOR euro tarpbankinio skolinimo palûkanø norma

Eurostat Europos Bendrijø statistikos tarnyba

GKI gamintojø kainø indeksas

IVVI importo vieneto vertës indeksas

JAV Jungtinës Amerikos Valstijos

LCKU Lietuvos centrinë kredito unija

LCVPD Lietuvos centrinis vertybiniø popieriø depozitoriumas

LITAS Lietuvos integruota tarpbankiniø atsiskaitymø sistema

Lt litas

MFT modifikuota finansinë trukmë

NVS Nepriklausomø Valstybiø Sandrauga

PFI pinigø finansinës institucijos

proc. p. procentinis punktas

PVM pridëtinës vertës mokestis

SVKI suderintas vartotojø kainø indeksas

TAB Tarptautiniø atsiskaitymø bankas

TARGET Transeuropinë automatizuota realaus laiko atskirøjø atsiskaitymøskubiø pervedimø sistema

TUI tiesioginës uþsienio investicijos

TVF Tarptautinis valiutos fondas

VILIBID litø vidutinë tarpbankinë skolinimosi norma

VILIBOR litø vidutinë tarpbankinë skolinimo norma

VKI vartotojø kainø indeksas

VKM II antrasis valiutø kurso mechanizmas

VPR vertës pokyèio rizika

VVP Lietuvos Respublikos Vyriausybës vertybiniai popieriai

Rengiant Praneðimà apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo ágyvendinimà, funkcijø

vykdymà ir bankø sistemos bûklæ 2005 m. pirmàjá pusmetá, naudoti Lietuvos banko,

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, ECB, Eurostat,

TVF, Bloomberg informacinës sistemos ir kiti duomenys.

Turinys

Áþanga / 5

I. EKONOMIKOS RAIDA / 7

Pasaulio ekonominës raidos bruoþai / 7

Euro zona / 7

ES naujosios narës / 7

JAV / 9

Rusija / 9

Lietuvos ekonomikos raida / 10

Bendrasis vidaus produktas / 10

Svarbiausiø ûkio sektoriø plëtros dinamika / 10

Visuminës paklausos elementø kaita / 12

Mokëjimø balansas / 13

Einamosios sàskaitos balansas / 13

Uþsienio prekyba ir konkurencingumas / 15

ESD finansavimas / 17

Kainos ir sànaudos / 18

VKI kaitos prieþastys / 18

Administraciniø sprendimø átaka kainoms / 19

Importuojamø prekiø kainø pokyèiai / 19

Gamintojø kainos. Darbo sànaudos / 21

Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus vykdymo perspektyvos / 23

Palûkanø kaita / 25

Pinigø rinkos palûkanos. Bazinë pajamingumo kreivë / 25

Indëliø ir paskolø palûkanø normos / 27

Indëliø palûkanø normos / 27

Paskolø palûkanø normos / 29

II. LIETUVOS BANKO FUNKCIJØ VYKDYMAS / 33

Pinigø politikos priemoniø taikymas / 33

Pagrindiniai ávykiai pinigø politikos priemoniø taikymo srityje / 33

Privalomosios atsargos ir bankø sistemos likvidumo kaitos veiksniai / 34

Uþsienio atsargø valdymas / 35

Uþsienio atsargø dydþio kaita / 35

Uþsienio atsargø valdymo pagrindiniai principai / 35

Uþsienio atsargø struktûra / 36

Uþsienio atsargø valdymo rezultatai / 37

Grynøjø pinigø valdymas / 37

Grynøjø pinigø iðleidimas ir iðëmimas / 37

Banknotai ir monetos apyvartoje / 38

Atsargø fondø saugojimas ir banknotø bei monetø naikinimas / 39

Mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø veikla / 40

Lietuvos banko vaidmuo mokëjimo ir vertybiniø popieriøatsiskaitymo sistemø srityje / 40Mokëjimo sistemos LITAS veikla / 40

Statistikos funkcijø vykdymas / 41

ES reikalavimai statistikai ir jø vykdymas / / 41

Statistikos darbø plëtra ir tobulinimas / 42

Lietuvos banko dalyvavimas ECBS ir bendradarbiavimas sutarptautinëmis finansø organizacijomis / 43

Lietuvos banko dalyvavimas ECBS / 43

Bendradarbiavimas su TVF / 43

Bendradarbiavimas su TAB / 44

Bendradarbiavimas su kitomis tarptautinëmis finansø organizacijomis / 44

Pasirengimas euro ávedimui ir dalyvavimui Eurosistemoje / 44

Teisinës bazës derinimas su Bendrijos teisynu / 44

Nacionalinës teisës derinimo poreikis / 44

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos banko ástatymo pakeitimø projektai / 45

Euro ávedimo Lietuvos Respublikoje ástatymo projektas / 45

Kiti teisës aktai / 46

Pasirengimas euro ávedimui / 46

Pasirengimas eurø monetø kaldinimui / 46

Eurø banknotø poreikio derinimas su ECB ir apsirûpinimas jais / 46

Lietuvos banko ir komerciniø bankø infrastruktûros eurams priimti parengimas / 47

Visuomenës informavimas / 47

Visuomenës nuomonë apie euro ávedimà / 47

Visuomenës informavimo ir komunikacijos strategija / 48

Svarbiausi Lietuvos banko darbai informuojant visuomenæ apie euro ávedimà / 48

Pasirengimas dalyvauti mokëjimo sistemoje TARGET / 49

Paþanga rengiantis prisijungti prie sistemos TARGET / 49

Uþstato pateikimo Lietuvos bankui ágyvendinimo priemoniø rengimas / 49

Pasirengimo proceso organizavimas Lietuvos banke / 49

Lietuvos banko veiklos pristatymas visuomenei / 50

III. BANKØ SISTEMOS BÛKLË IR KREDITO ÁSTAIGØ PRIEÞIÛRA / 51

Svarbiausi ávykiai kredito ástaigø prieþiûros srityje / 51

Naujø, pakeistø ar papildytø teisës aktø, reglamentuojanèiøkredito ástaigø veiklà, apþvalga / 51Dokumentinë prieþiûra ir inspektavimas / 52

Dalyvavimo ES institucijø, susijusiø su kredito ástaigø prieþiûros reglamentu,veikloje ir su tuo susijusiø naujø veiklos krypèiø apþvalga / 53Tarptautinio bendradarbiavimo kredito ástaigø prieþiûros srityje plëtra / 53

Bankø veiklos apþvalga / 53

Pagrindiniø finansiniø rodikliø apþvalga / 54

Kapitalo bazës pokyèiai / 54

Rinkos koncentracija / 55

Turto, paskolø ir indëliø kaita / 55

Bankø turtas ir paskolos. Turto kokybë / 55

Bankø ásipareigojimai ir indëliai / 58

Pelningumas / 59

Veiklos stabilumo ir rizikos valdymo apþvalga / 59

Kredito rizika / 60

Likvidumo rizika / 60

Rinkos rizika / 61

Operacinë rizika / 61

Kredito unijø veiklos pagrindinës tendencijos / 61

5

Áþanga

Ðiø metø birþelio 28-àjà sukako vieni metai, kai Lietuva dalyvauja antrajame valiutø

kurso mechanizme, kuris yra vienas ið euro ávedimui bûtinø etapø. Mûsø valstybë pirmàjá

pusmetá sëkmingai vykdë visus ekonominio suartëjimo (konvergencijos) kriterijus, laikësi

nuoseklios eurointegracinës ekonominës politikos.

Lietuvos bankas yra numatæs svarbiausius darbus rengiantis euro ávedimui ir juos atlieka

pagal parengtà planà. Rengiamasi gaminti eurø monetas ir apsirûpinti eurø banknotais,

ásitraukti á Eurosistemos mokëjimo sistemà, pertvarkomos banko informacinës sistemos,

tobulinama finansinës apskaitos ir atskaitomybës metodika, atliekami kiti bûtini teisinës

bazës tvarkymo, techniniai ir logistikos darbai.

2005 m. pirmàjá pusmetá valstybës institucijoms, asocijuotoms verslo struktûroms, plaèiajai

visuomenei pateiktas Lietuvos banko specialistø parengtas Lietuvos Respublikos euro

ávedimo Lietuvos Respublikoje ástatymo projektas, numatantis pagrindinius euro ávedimo

elementus. Ðis teisës aktas galëtø bûti priimtas, kai Europos Sàjungos atitinkamos

institucijos galutinai nuspræs dël euro ávedimo Lietuvoje.

Ðiame Praneðime Lietuvos Respublikos Seimui atkreiptas dëmesys, kuriuos Lietuvos

Respublikos ástatymus ir kitus teisës aktus reikëtø keisti dël euro ávedimo, kad mûsø

valstybës teisë bûtø galutinai suderinta su Europos Sàjungos teisës reikalavimais ir kad

tai nebûtø kliûtis pereiti prie bendrosios valiutos. Dël to ypaè svarbu pakeisti kai kurias

Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

Pirmàjá pusmetá Lietuvos ekonomika toliau sparèiai augo, nedarbas maþëjo. Ekonomikos

plëtra buvo plataus masto, apëmë visas ûkio ðakas. Ypaè ryðki ji buvo pramonës, statybos,

transporto, vieðbuèiø sektoriuose. Teigiamø ûkio raidos tendencijø nepakeitë keli ûkio

augimà stabdæ veiksniai – Ignalinos atominës elektrinës pirmojo reaktoriaus uþdarymas,

kylanèios elektros energijos ir naftos produktø kainos.

Mûsø valstybë vis dar turi nemaþà uþsienio prekybos disbalansà, bet jis labiau rodo

geras ûkio perspektyvas, o ne konkurencingumo stokà, kadangi sëkmingai auga

eksportas. Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, dël pagerëjusiø uþsienio prekybos sàlygø

sparèiai didëjo þemës ûkio produktø eksportas. Bet tai lëmë ir maisto produktø brangimà.

Nepaisant to, pagerëjusios maisto produktø prekybos sàlygos ilgainiui bus naudingos

visai visuomenei.

Metinë infliacija tebebuvo nedidelë. Kaip jau minëta, jai didþiausià átakà darë brangs-

tantys maisto produktai, administraciniai sprendimai dël elektros energijos tarifø ir ky-

lanèios naftos kainos. Nepaisant to, Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus

vykdymo perspektyvos kol kas neblogos. Taèiau ateityje galimos grësmës – gali toliau

brangti nafta, didëti kitø importuojamø þaliavø kainos, be to, tebelieka neapibrëþtumas

dël dujø kainø.

Augant ðalies ekonomikai, bankø sektoriaus raida ir toliau yra dinamiðka ir subalansuota,

o tai prisidëjo prie tolesnës ûkio plëtros. Sparèiai didëjo visos pagrindinës bankø veiklos

dalys – paskolos, indëliai, kapitalas.

� Praneðimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo ágyvendinimà, funkcijø vykdymà ir bankø sistemos bûklæ 2005 m. pirmàjá pusmetá

6

Nors paskolos buvo viena ið bankø turto sparèiausiai didëjanèiø daliø, taèiau jø apimtis,

palyginti su ðalies bendruoju vidaus produktu, tebebuvo kelis kartus maþesnë negu

kitose Baltijos regiono ir Europos Sàjungos valstybëse. Tai rodo, jog dar yra nemaþa

erdvë bankø paskolø rinkai plëtotis.

Paskolos, kaip vyraujanti bankø turto dalis, lemia tai, kad kredito rizika bankuose liko

aktualiausia, todël jai reikia skirti daugiausia dëmesio net ir esant dabartinëms itin

palankioms makroekonominëms sàlygoms.

Bankuose laikomø indëliø didëjimo tempas beveik atitiko paskolø augimo tempà, o

papildomus kredito iðteklius, kurie sudarë nedidelæ bankø ásipareigojimø dalá, bankai

pritraukë iðleisdami obligacijas ir skolindamiesi ið patronuojanèiø kredito ástaigø.

Bankø kapitalo bazë, kurios didþiàjà dalá valdë uþsienio, daugiausia Europos Sàjungos,

investuotojai, toliau nuosekliai stiprinama ir ji buvo pakankama veiklos plëtrai garantuoti.

2005 m. pirmasis pusmetis, palyginti su praëjusiø metø tuo paèiu laikotarpiu, buvo

sëkmingesnis daugeliui ðalies bankø. Pelno didëjimui lemiamà átakà darë iðaugusi bankø

veiklos apimtis ir atitinkamai padidëjusi pajamø ið pagrindinës bankø veiklos bazë.

Nors visi bankai vykdë jø veiklos rizikà ribojanèius normatyvus, taèiau, gerokai padidëjus

teikiamø paslaugø mastui ir ávairovei, tinkama bankø vidaus kontrolës sistema ir gebëjimas

identifikuoti bei valdyti ið to kylanèià rizikà (kredito, likvidumo, operacinæ, rinkos ir kt.),

uþ kurios valdymà visø pirma atsakingi yra paèiø bankø savininkai ir vadovai, buvo ir bus

patikimos bankø veiklos uþtikrinimo viena ið svarbiausiø prielaidø.

Augant ðalies ûkiui ir didëjant litø paklausai, pirmàjá pusmetá toliau didëjo Lietuvos banko

valdomos oficialiosios uþsienio atsargos.

Ávertinæs didëjanèià statistikos svarbà, Lietuvos bankas 2005 m. pavasará pertvarkë

padaliniø struktûrà ir suformavo Statistikos departamentà. Toliau sparèiai derinama

statistika pagal Europos Sàjungos reikalavimus, pradëti rinkti ir skelbti nauji kai kuriø

srièiø statistikos duomenys.

Toliau vykdydama solidþià ekonominæ ir finansinæ politikà, Lietuva turi gerà galimybæ

viena ið pirmøjø tarp Europos Sàjungos naujøjø nariø nuo 2007 m. pradþios ávesti eurà.

Tai bûtø Lietuvos itin svarbus ávertinimas, o kartu – ir naujos galimybës mûsø ekonomikos

plëtrai.

7

I. EKONOMIKOS RAIDA

Pasaulio ekonominës raidos bruoþai

Euro zona

2005 m. pirmàjá pusmetá euro zonos ekonomikos plëtra sulëtëjo. Pirmàjá ketvirtá regiono

BVP padidëjo 1,4 procento, antràjá – 1,1 procento (2004 m. – atitinkamai 1,6% ir 2,1%).

Euro zonos ekonomikos lëtesniam augimui daugiausia átakos turëjo prasti Vokietijos ir

Italijos BVP rodikliai. Vokietijos BVP didëjimo tempas sumaþëjo nuo 1,4 procento (2004 m.

pirmàjá pusmetá) iki 0,7 procento (ðiø metø atitinkamà laikotarpá). Tokias BVP tendencijas

ðalyse lëmë lëèiau auganèios investicijos ir uþ importà labiau sulëtëjæs eksportas. Italijoje

2005 m. pirmàjá ketvirtá, du ketvirèius ið eilës maþëjus BVP, buvo oficialiai paskelbtas

ekonomikos nuosmukis. Antràjá ketvirtá BVP augimo metinis tempas padidëjo, taèiau

sudarë tik 0,1 procento.

Situacija euro zonos darbo rinkoje ið esmës nekito. Pirmàjá pusmetá nedarbo lygis regione

sumaþëjo iki 8,8 procento – nuo 8,9 procento 2004 m. atitinkamà pusmetá.

Infliacija euro zonoje liko stabili ir artima ECB siekiamam 2 procentø lygiui. Pirmàjá pusmetá

vidutinë metinë infliacija, apskaièiuota pagal SVKI, buvo 2,1 procento. Kainø didëjimo

rizikà ir toliau kelia didëjanèios energijos iðtekliø kainos.

ECB nuo 2003 m. birþelio mën. nekeitë oficialiøjø palûkanø normø dydþio. ECB

sprendimai pirmàjá pusmetá nekeisti 2 procentø palûkanø normø lygio buvo grindþiami

nuostata, kad dabartinë pinigø politika yra tinkama siekiant uþtikrinti neinfliacinæ euro

zonos ekonomikos plëtrà.

ES naujosios narës

Pirmàjá pusmetá deðimtyje ES naujøjø valstybiø nariø ekonomikos plëtra tebebuvo

intensyvi. Vidutinis metinis BVP augimo tempas jose pirmàjá ketvirtá buvo per 4 procentus

(2004 m. pirmàjá ketvirtá – 4,8%), ið jø sparèiausias augimas buvo Baltijos valstybëse.

Sparèià ekonomikos plëtrà, kaip ir ankstesniais metais, Baltijos ðalyse daugiausia lëmë

didëjanti vidaus paklausa, ypaè galutinio vartojimo iðlaidos.

Palanki ekonomikos raida darë teigiamà átakà ðaliø darbo rinkoms: nedarbo lygis sumaþëjo

daugelyje ES naujøjø ðaliø, iðskyrus Kiprà ir Vengrijà. Vidutinis nedarbo lygis krito nuo

14,2 procento (2004 m. birþelio mën.) iki 13,1 procento (ðiø metø atitinkamà mën.).

Per metus nedarbas daugiausia sumaþëjo Lietuvoje, Slovakijoje, Estijoje ir Lenkijoje.


8

Euro zonos, ES naujøjø valstybiø, JAV ir Rusijos BVP kaita

(pokytis per metus)

Ðaltiniai: Eurostat, JAV komercijos departamento Ekonominës analizës

biuras ir TVF.

2005 m. pirmàjá pusmetá ES naujøjø nariø vidutinis infliacijos didëjimo tempas buvo 3,1

procento (2004 m. pirmàjá pusmetá – 3,4%). Nors vidutiniai ðiø ðaliø duomenys rodo

maþëjimo tendencijà, infliacija, palyginti su 2004 m. atitinkamu laikotarpiu, padidëjo

Baltijos valstybëse, Kipre ir Lenkijoje. Pirmàjá pusmetá vartojimo kainos sparèiausiai kilo

prie VKM II prisijungusiose Latvijoje (6,8%) bei Estijoje (4,1%) ir tapo aktualia problema

ðioms ðalims vykdant Mastrichto sutartyje nustatytà infliacijos kriterijø. Nagrinëjamà

laikotarpá gana spartus infliacijos tempas buvo Vengrijoje (3,6%), o kitose ðalyse svyravo

nuo 1,3 iki 2,9 procento.

Pagrindinë palûkanø norma daugelyje ES naujøjø ðaliø, vykdanèiø savarankiðkà pinigø

politikà, buvo maþinama. Sumaþëjus infliacijai, palûkanø normos sumaþintos Èekijoje

(iki 1,75%), Lenkijoje (iki 5%) ir Vengrijoje (iki 7%). Slovakijoje palûkanø norma sumaþinta

iki 3 procentø dël sparèiai brangstanèios nacionalinës valiutos, kuri gali slopinti ðalies

eksporto plëtrà. Latvijos centrinis bankas 2005 m. rugpjûèio 24 d. padidino privalomøjø

atsargø normà iki 6 procentø. Dël infliacijos ir sparèiai didëjanèios kredito apimties Maltoje

padidinta palûkanø norma.

Biudþeto deficitas tebëra viena ið pagrindiniø ES naujøjø nariø problemø. Europos Bendrijø

Komisijos (toliau – Europos Komisija) prognozëmis, tik Estijoje 2005 m. yra planuojamas

biudþeto perteklius (0,9% BVP). Valstybës finansø padëtis palyginti nebloga ir kitose

fiksuotà valiutos kursà taikanèiose ðalyse – Lietuvoje, Slovënijoje ir Latvijoje. Kitose

valstybëse biudþeto deficitas 2005 m. turëtø bûti artimas arba didesnis uþ Mastrichto

sutartyje nustatytà 3 procentø biudþeto deficito lygá. Didþiausi biudþeto deficitai

planuojami Èekijoje ir Lenkijoje (apie 4,5% BVP) bei Maltoje, Slovakijoje ir Vengrijoje

(3,8–3,9% BVP).

Nuo geguþës 2 d. dar trims ðalims – Kiprui, Latvijai ir Maltai – leista prisijungti prie

VKM II. Kipras planuoja eurà ávesti 2007 m., o Latvija ir Malta – 2008 m.

9

JAV

JAV ekonomikos augimas po sparèios plëtros praëjusiais metais (4,2%) 2005 m. pirmàjá

pusmetá sulëtëjo – pirmàjá ketvirtá buvo 3,8 procento, antràjá – sumaþëjo iki 3,3 procento.

Ekonominio aktyvumo tempà teigiamai veikë palankiø finansavimo sàlygø ir maþø ilgalaikiø

palûkanø normø skatinama didelë vidaus paklausa ir padidëjæs eksportas. Lëtesnei plëtrai

negu 2004 m. átakos turëjo lëèiau didëjanti pramonës gamyba, euro atþvilgiu stiprëjæs

JAV dolerio kursas ir rekordiðkai didelës naftos kainos. Dël kylanèiø energetikos prekiø

kainø pirmàjá pusmetá infliacijos tempas ðiek tiek paspartëjo – nuo 2,3 procento vidutinës

6 mën. infliacijos (2004 m. pirmàjá pusmetá) iki 3 procentø (ðiø metø atitinkamà laikotarpá).

Nedarbo lygis birþelio mën. sumaþëjo iki 5 procentø – nuo 5,6 procento 2004 m.

atitinkamà mënesá.

Euro zonos, ES naujøjø valstybiø ir JAV nedarbo lygis

(pokytis per metus)

Ðaltiniai: Eurostat ir JAV komercijos departamento analizës biuras.

Toliau didëjo ESD ir pasiekë istoriðkai aukðtà lygá – 6 procentus BVP. Palyginimui:

pastaruosius du deðimtmeèius ESD svyravo apie 2 procentus BVP. JAV uþsienio prekybos

deficito didëjimà lëmë didelë importo paklausa ir aukðtos naftos kainos.

Ðalies biudþeto deficitas, 2004 m.1 pasiekæs aukðèiausià lygá (3,9% BVP) nuo 1992 m.,

2005 m. pirmàjá pusmetá maþëjo ir tikimasi, kad 2005 m. nesieks 3 procentø BVP.

Esant ekonomikos augimo sparèiam tempui ir infliacijos rizikai dël didëjanèiø naftos

kainø, pirmàjá pusmetá Federalinis atvirosios rinkos komitetas keturis kartus didino

oficialiàsias palûkanø normas – nuo 2,25 iki 3,25 procento.

Rusija

Nepaisant dideliø naftos kainø, Rusijos BVP metinis augimas 2005 m. pirmàjá pusmetá

sulëtëjo iki 5,6 procento (2004 m. pirmàjá pusmetá buvo 7,5%), daugiausia – dël 13,1

procento, palyginti su 2004 m. pirmuoju pusmeèiu, sumaþëjusiø investicijø. Ið dalies tai

1 JAV fiskaliniai metai prasideda spalio mën. ir baigiasi rugsëjo mën.


10

paaiðkina sulëtëjusá naftos iðgavimo augimo tempà – gavybos augimas sumaþëjo nuo 9

procentø (2004 m. pirmàjá pusmetá) iki 3 procentø (2005 m. atitinkamà laikotarpá).

Nors 2005 m. oficialiai buvo prognozuota 10 procentø metinë infliacija, pirmàjá pusmetá

infliacija buvo 13,4 procento. Infliacija didëjo dël kylanèiø maisto produktø ir

administruojamøjø kainø.

Euro zonos, ES naujøjø valstybiø, JAV ir Rusijos infliacijos kaita

(pokytis per metus)

Ðaltiniai: Eurostat, JAV darbo departamento Darbo statistikos biuras ir TVF.

Rusijos ekonominës plëtros ir prekybos ministerijos duomenimis, ðalies uþsienio prekybos

perteklius toliau didëjo, per pirmàjá pusmetá iðaugo 52 procentais ir sudarë beveik 21

procentà BVP. Toká spartø prekybos pertekliaus didëjimà lëmë dël kainø augimo

tarptautinëse rinkose iðaugusi þaliavø, ypaè naftos, nominaliojo eksporto apimtis (metinis

eksporto didëjimas pirmàjá pusmetá buvo 39%). Kylanèios naftos kainos taip pat turëjo

átakos ir didëjanèiam valstybës biudþeto pertekliui, jis pirmàjá pusmetá sudarë 10,2

procento BVP.

Lietuvos ekonomikos raida

Bendrasis vidaus produktas

Svarbiausiø ûkio sektoriø plëtros dinamika

Nors Lietuvos ekonomikos augimas pastaraisiais ketvirèiais po truputá lëtëjo, 2005 m.

antràjá ketvirtá, iðankstiniais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybës (toliau – Statistikos departamentas) skaièiavimais, metinis BVP augimas,

ávertinus 2000 m. palyginamosiomis kainomis, vël paspartëjo ir buvo 8 procentai. Pirmàjá

pusmetá, palyginti su praëjusiø metø atitinkamu laikotarpiu, realusis BVP padidëjo 6,4

11

procento. Per pusmetá ðalyje sukurtas BVP galiojusiomis kainomis sudarë 32,1 mlrd. litø,

arba 9 362 litus vienam gyventojui.

Ûkio plëtra liko gana subalansuota – jà palaikë daugelio ûkio veiklø, áskaitant svarbiau-

sias veiklas, augimas. Pirmàjá ketvirtá apdirbamojoje pramonëje sukurta pridëtinë vertë

padidëjo 6,9 procento, panaðus augimo tempas buvo ir antràjá ketvirtá. Vertinant apdir-

bamosios pramonës plëtros rodiklius, reikia atsiþvelgti á tai, kad jos augimui didelæ tei-

giamà átakà darë sparèiai didëjusi naftos perdirbimo apimtis (pirmàjá ketvirtá, palyginti

su 2004 m. tuo paèiu ketvirèiu, realioji naftos perdirbimo apimtis padidëjo 10,3%, ant-

ràjá – net 23,6%). Taip pat sparèiai augo ir chemijos, plastmasës, kitø mineraliniø pro-

duktø, maisto produktø, baldø pramonë. Truputá lëèiau didëjanti vidaus paklausa pir-

màjá ketvirtá lëmë, kad prekybos aktyvumas pirmàjá ketvirtá augo ðiek tiek lëèiau negu

anksèiau – prekybos veiklos sukurta pridëtinë vertë pirmàjá ketvirtá padidëjo 6,8 procen-

to. Antràjá ketvirtá metinis augimo tempas vël paspartëjo iki 9,7 procento. Sparèiai augo

transporto, sandëliavimo ir ryðiø veiklø sukurta realioji pridëtinë vertë – metinis padidë-

jimo tempas pirmàjá ketvirtá buvo 9 procentai, antràjá – 12,6 procento.

Jau keletà ketvirèiø ið eilës ypaè sparèiai didëja vieðbuèiø ir restoranø veiklø sukurta

pridëtinë vertë. Pirmàjá ketvirtá ji padidëjo 10,2 procento, o antràjá – net 17,7 procento.

Tam didþiausià átakà darë augantis turistø skaièius. Pavyzdþiui, 2005 m. pirmàjá ketvirtá,

palyginti su 2004 m. atitinkamu laikotarpiu, apgyvendinimo ástaigø paslaugomis

besinaudojusiø asmenø skaièius padidëjo 22 procentais, uþsienieèiø – 17 procentø. Toliau

didëjant bûsto statybos ir bûsto kreditavimo apimtims, labai sparèiai didëjo nekilnojamojo

turto, nuomos ir kito verslo veikloje sukurta realioji pridëtinë vertë (9,1% pirmàjá ketvirtá

ir 4,5% antràjá ketvirtá) bei finansinio tarpininkavimo veiklos aktyvumas (8,8% pirmàjá

ketvirtá ir 7,5% antràjá ketvirtá).

Ekonominiø veiklø átaka realiojo BVP kaitai

Ðaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko apskaièiavimai.


12

Uþdarius Ignalinos atominës elektrinës pirmàjá reaktoriø, didþiausià neigiamà poveiká

ûkio plëtrai turëjo sumaþëjæs realusis elektros energijos, dujø ir vandens tiekimo veiklos

aktyvumas. Pirmàjá ketvirtá ðios veiklos sukurta realioji pridëtinë vertë sumaþëjo 5,8

procento ir bendràjá metiná ûkio augimo tempà sumaþino 0,4 procentinio punkto.

Sprendþiant pagal parduotos produkcijos kaità, ðio ekonominio ðoko poveikis bendro

ðalies ekonominio augimo tempui neturëtø bûti didelis – jau antràjá ketvirtá, palyginti su

2004 m. atitinkamu ketvirèiu, realioji elektros energijos, dujø ir vandens tiekimo veiklos

produkcijos apimtis padidëjo. Maþëjant ðalies bendroviø naftos gavybai, toliau nuosekliai

maþëjo kasybos ir karjerø eksploatavimo veiklos sukurta pridëtinë vertë. Tai bendrà

ekonomikos augimo tempà sumaþino 0,1 procentinio punkto.

Vykstantis ûkiø stambëjimas ir ES bendroji þemës ûkio politika teigiamai veikia þemës

ûkio sektoriaus darbo naðumà ir ðios veiklos sukuriamà pridëtinæ vertæ. Nors pastaruosius

porà metø þemës ûkio sektoriaus sukuriama realioji pridëtinë vertë augo lëtai ar net

maþëjo, Statistikos departamento iðankstiniu vertinimu, antràjá ketvirtá þemës ûkio

sektoriaus plëtra labai paspartëjo. Atkreiptinas dëmesys, kad 2005 m. pirmàjá ketvirtá

ðiame sektoriuje dirbanèiøjø buvo 15,7 procento maþiau negu prieð metus.

Dinamiðki pokyèiai vyksta statybos veikloje. Statybos bendrovëms nespëjant patenkinti

didelës bûsto paklausos, 2004 m. itin pakilo statybos veikloje dirbanèiøjø darbo

uþmokestis, o dirbanèiøjø skaièius 2005 m. pirmàjá ketvirtá, palyginti su 2004 m.

atitinkamu laikotarpiu, padidëjo net 24 procentais. Galima numanyti, kad á statybos

veiklà pritraukiama nemaþa þemesnës kvalifikacijos darbuotojø, anksèiau buvusiø

bedarbiø arba dirbusiøjø kitose veiklose1. Pirmàjá ketvirtá statybos veiklos sukurta realioji

pridëtinë vertë padidëjo 4,7 procento, o antràjá ketvirtá ji augo dar sparèiau – 9,7 procento.

Visuminës paklausos elementø kaita

Ekonomikos augimà daugiausia lemia vidaus paklausa, t. y. lieka pastarojo meto ten-

dencija. Pirmàjá ketvirtá realioji vidaus paklausa2 didëjo truputá lëèiau negu ankstesniais

ketvirèiais, o antràjá ketvirtá jos metinis augimas vël paspartëjo ir sudarë 7,9 procento.

Pirmàjá ketvirtá realiosios galutinio vartojimo iðlaidos padidëjo 4,6 procento, t. y. lëèiau

negu vidutiniðkai per paskutinius kelerius metus, o antràjá ketvirtá jø augimas vël paspartëjo

iki 8,7 procento ir realiojo BVP augimo tempà padidino 7,4 procentinio punkto. Vartojimo

iðlaidø didëjimà skatino labai padidëjusios namø ûkiø pajamos (2005 m. pirmàjá ir antràjá

ketvirèiais, palyginti su praëjusiø metø atitinkamais ketvirèiais, vidutinis bruto darbo

uþmokestis buvo atitinkamai 10,8% ir 9% didesnis), po truputá didëjantis uþimtumo

lygis (dirbanèiøjø skaièius pirmàjá ketvirtá buvo 2,5% didesnis negu prieð metus),

tebesanèios itin maþos realiosios palûkanø normos ir dël to sparèiai didëjanti vartojimo

paskolø apimtis. Valdþios sektoriaus vartojimo iðlaidos pirmàjá ketvirtá didëjo palyginti

nedaug, taèiau nemaþà átakà tolesniam jø augimui turës sparèiau didinamas medikø,

pedagogø, socialiniø darbuotojø ir kitø vieðojo sektoriaus darbuotojø darbo uþmokestis.

1 Statistikos departamento tyrimø duomenimis, uþimtumas labai sumaþëjo tik vienintelëje þemës ûkio veikloje.2 Bendros galutinio vartojimo iðlaidos ir investicijos (neáskaitant atsargø pokyèiø).

13

Realiojo BVP kaitos veiksniai (iðlaidø metodu)


Vidaus investicijos (neáskaitant atsargø pokyèiø) pirmàjá ketvirtá didëjo 8,7 procento, taèiau

antràjá ketvirtá jø augimas sulëtëjo iki 4,9 procento ir bendrà BVP augimo tempà paspartino

1,2 procentinio punkto. Investicijos á árenginius, maðinas ir transporto priemones toliau

sparèiai didëjo, nors ir lëtëjanèiu tempu. Pirmàjá ketvirtá realusis metinis jø augimas buvo

13,9 procento. Investicijos á bûstà pastaruosius dvejus metus buvo ypaè dinamiðkos –

realiosios investicijos á gyvenamuosius pastatus 2005 m. pirmàjá ketvirtá, palyginti su

2004 m. atitinkamu ketvirèiu, padidëjo 29,6 procento ir bendrà investicijø augimo tempà

padidino daugiau kaip 2 procentiniais punktais. Antràjá ketvirtá, iðankstiniais Statistikos

departamento vertinimais, investicijø á bûstà raida buvo gerokai lëtesnë.

Spartëjant realiojo prekiø ir paslaugø eksporto augimui, pirmàjá ketvirtá grynojo eksporto

neigiama átaka BVP augimui buvo gana nedidelë (–3 proc. p.). Antràjá ketvirtá, paspartëjus

metiniam realiajam eksporto augimo tempui iki 13,3 procento, o importo augimo tempui

sulëtëjus iki 8,9 procento, grynojo eksporto átaka BVP augimui tapo teigiama ir buvo

1,2 procentinio punkto. Metinis eksporto augimo tempas daugiausia didëjo dël sëkmingo

naftos eksporto ir teigiamo eurointegracijos poveikio (daugiausia þemës ûkio produkcijai).

Mokëjimø balansas

Einamosios sàskaitos balansas

Pirmàjá pusmetá, palyginti su 2004 m. atitinkamu laikotarpiu, Lietuvos ESD ðiek tiek

sumaþëjo ir sudarë 6,9 procento BVP (2004 m. pirmàjá pusmetá – 8,7% BVP). Didþiausià

átakà ESD kaitai turëjo sumaþëjæs uþsienio prekybos deficitas. Eksportui didëjant greièiau

uþ importà, uþsienio prekybos deficitas per metus sumaþëjo 1,4 procento BVP ir pirmàjá

pusmetá sudarë 10,1 procento BVP. Dël áplaukø ið ES 1 procentu BVP padidëjo teigiamas

einamøjø pervedimø balansas ir ðiek tiek (0,4% BVP) sumaþëjo pajamø deficitas. Kita

vertus, teigiamas paslaugø balansas sumaþëjo iki 3 procentø BVP.


14

Einamosios sàskaitos balanso sudedamosios dalys

(keturiø ketvirèiø slenkamosios sumos, palyginti su BVP)


Analizuojant ESD keturiø ketvirèiø slenkamàsias sumas, nuo 2004 m. antrosios pusës

matyti ðio rodiklio maþëjimo tendencija. 2004 m. treèiàjá ketvirtá ESD keturiø ketvirèiø

slenkamoji suma buvo pasiekusi aukðèiausià lygá per penkerius metus (8,5% BVP).

2004 m. antrojoje pusëje ðis rodiklis pradëjo maþëti ir 2005 m. antràjá ketvirtá sudarë

6,3 procento BVP. Sparèiau uþ BVP augant eksportui, ðiai tendencijai didþiausià átakà

darë maþëjantis uþsienio prekybos deficitas. Vertinant pagal santaupas ir investicijas,

ESD maþëjimà lëmë tiek dël vidaus paklausos sulëtëjimo truputá sumaþëjæs investicijø ir

BVP santykis, tiek padidëjusi vidaus taupymo norma1.

ESD struktûriniai veiksniai



1 Remiantis 2005 m. pirmojo ketvirèio duomenimis.

15

Uþsienio prekyba ir konkurencingumas

2004 m. ketvirtàjá ir 2005 m. pirmàjá ketvirèiais sulëtëjæs nominaliojo importo metinis

augimo tempas 2005 m. antràjá ketvirtá paspartëjo ir sudarë 22 procentus. Tai daugiausia

lëmë padidëjæs naftos produktø importas. Neáskaitant kuro ir benzino, importo augimo

tendencijos pirmàjá pusmetá buvo visiðkai prieðingos – metinis augimo tempas antràjá

ketvirtá sulëtëjo iki 5 procentø. Maþëjantis importo apimties augimas ið dalies gali bûti

siejamas su sumaþëjusiu vidaus paklausos (galutinio vartojimo iðlaidø ir investicijø) augimo

tempu.

Dël sulëtëjusio galutinio vartojimo prekiø importo antrojo ketvirèio metinis viso importo

augimas (neáskaitant kuro ir benzino) sumaþëjo 2,3 procentinio punkto. Pirmàjá pusmetá

didëjantis investiciniø prekiø importas truputá sumaþino importo apimties (neáskaitant

kuro ir benzino) didëjimà. Nors vidaus paklausa ir maþëjo, tai gali bûti siejama ir su

aukðtos lyginamosios bazës efektu – 2004 m. pirmàjá ketvirtá tikëdamiesi, kad pasikeis

prekybos sàlygos po ástojimo á ES, Lietuvos gamintojai importavo ypaè daug investiciniø

ir tarpinio vartojimo prekiø. 2005 m. antràjá ketvirtá tarpinio vartojimo prekiø (neáskaitant

kuro) importo átaka metiniam importo augimui sumaþëjo 4,2 procentinio punkto.

Metiniai importo* kaitos veiksniai


*Specialiosios prekybos sistemos duomenys.

2005 m. pirmàjá pusmetá, kaip ir 2004 m., nominalusis eksportas didëjo sparèiai ir,

palyginti su praëjusiø metø atitinkamu laikotarpiu, iðaugo 24,2 procento. Be kuro ir

benzino átakos, pirmojo pusmeèio metinis eksporto augimo tempas taip pat buvo gana

didelis – 18,9 procento. Spartø eksporto augimà daugiausia lëmë ES atsivërusios rinkos

ir ES eksporto subsidijos kai kuriø þemës ûkio produktø eksportui á ne ES ðalis. Labiausiai

eksportas augo dël didëjanèio tarpinio vartojimo prekiø (11,4 proc. p.) ir vartojimo prekiø

(5,9 proc. p.), ypaè maisto produktø, eksporto.


16

Metiniai eksporto* kaitos veiksniai


*Specialiosios prekybos sistemos duomenys.

Spartus eksporto augimas ir nedidëjantis realusis efektyvusis lito kursas rodo Lietuvos

eksportuotojø gebëjimà konkuruoti kainomis. 2005 m. pirmàjá ketvirtá, palyginti su pra-

ëjusiø metø atitinkamu laikotarpiu, VKI pagrástas realusis efektyvusis lito kursas visø

pagrindiniø uþsienio prekybos partneriø atþvilgiu sumaþëjo 1,1 procento. Daugiausia

dël nominaliojo lito kurso maþëjimo ES naujøjø nariø ir NVS ðaliø valiutø atþvilgiu realu-

sis efektyvusis lito kursas ðiø valstybiø valiutø atþvilgiu per metus sumaþëjo apie 5 pro-

centus. Kita vertus, infliacijai Lietuvoje esant ðiek tiek didesnei negu vidutiniðkai penkio-

likoje ES valstybiø senbuviø, realusis efektyvusis lito kursas ðiø ðaliø valiutø atþvilgiu per

metus ðiek tiek padidëjo (1,6%).

Realiøjø efektyviøjø lito kursø indeksai pagal ðaliø grupes

(pokytis per metus)

Ðaltinis: Lietuvos bankas.

17

ESD finansavimas

Pirmàjá pusmetá tiesioginiø investicijø ir kapitalo pervedimø srautas á Lietuvà, t. y. uþsienio

skolos nedidinantys kapitalo srautai, finansavo beveik 70 procentø ESD. Grynosios kitø

investicijø áplaukos sudarë 2,3 procento BVP, investicijø portfelio áplaukos – 0,5 procento

BVP. Oficialiosios tarptautinës atsargos padidëjo 2,3 procento BVP.

Siekiant ávertinti vidutinio laikotarpio tendencijas, analizuojamos tarptautiniø kapitalo

srautø keturiø ketvirèiø slenkamosios sumos. Pastebëta, kad ðiø rodikliø tendencija

2005 m. antràjá ketvirtá beveik nepasikeitë. Ðiek tiek padidëjo grynasis tiesioginiø investicijø

srautas ir truputá sumaþëjo grynasis investicijø portfelio srautas á Lietuvà.

ESD finansavimo ðaltiniai



Nors grynasis TUI srautas (% BVP) ir maþai kito, atkreiptinas dëmesys á tai, kad pastaraisiais

ketvirèiais padidëjo tiek TUI srautas á Lietuvà, tiek tiesioginës Lietuvos investuotojø

investicijos uþsienyje. Tiesa, ðiek tiek daugiau kaip pusæ viso TUI srauto á Lietuvà sudaro

reinvesticijos, o Lietuvos investuotojai uþsienyje daugiausia investuoja tiesiogiai á ámoniø

akciná kapitalà. Pirmàjá ketvirtá keturiø paskutiniø ketvirèiø reinvesticijø á Lietuvà suma

buvo 2 procentai BVP, o investicijø á akciná kapitalà – 1,6 procento BVP. Paskutiniø keturiø

ketvirèiø Lietuvos investicijø srauto á uþsiená suma sudarë 1 procentà BVP, ið jø investicijos

á akciná kapitalà – 0,7 procento BVP.

Pirmàjá ketvirtá Lietuvos ámonës daugiausia investavo á atsivërusiø naujø rinkø (Ukrainos,

Rumunijos, Bulgarijos bei Kroatijos) ir ES naujøjø ðaliø (Èekijos bei Lenkijos) ámoniø

akciná kapitalà. Didþiausià dalá Lietuvos TUI sudarë investicijos á didmeninës ir maþmeninës

prekybos bei guminiø ir plastikiniø gaminiø gamybos veiklas.

Grynasis investicijø portfelio srautas ðiek tiek maþëjo dël vis didesnio Lietuvos investuotojø

(daugiausia bankø ir kitø privaèiø investuotojø) aktyvumo skolos vertybiniø popieriø


18

uþsienio rinkose. Pirmàjá ketvirtá bankø investicijø á skolos vertybinius popierius paskutiniø

keturiø ketvirèiø suma sudarë 0,7 procento BVP, o kitø privaèiø investuotojø – 0,3

procento BVP.

Padidëjus kredito augimui 2004 m. viduryje, Lietuvos ûkio subjektams ið uþsienio sutei-

kiamø paskolø srauto keturiø ketvirèiø suma pasiekë istoriðkai aukðèiausià lygá – 6,2

procento BVP. Pastaraisiais ketvirèiais bankams vis aktyviau skolinantis vidaus rinkoje

labai sumaþëjo patronuojanèiø bankø suteikiamø paskolø apimtis. Pirmàjá ketvirtá paskolø

srauto á Lietuvà keturiø ketvirèiø suma buvo 1,7 procento BVP.

Kainos ir sànaudos

VKI kaitos prieþastys

2005 m. pirmàjá pusmetá, iðnykus 2004 m. geguþës mën. vienkartinio kainø ðuolio átakai,

metinë infliacija sumaþëjo iki 2 procentø. Didþiausià átakà infliacijai daranèiø kainø –

maisto produktø, degalø ir administruojamøjø kainø – kaita birþelio mën. lëmë atitinkamai

1, 0,7 ir 0,3 procentinio punkto metinës infliacijos. Palyginti su sausio–balandþio mën.,

kai 2004 m. geguþës mën. kainø ðuolio átaka dar nebuvo iðnykusi, ypaè sumaþëjo maisto

produktø kainø átaka. Ðiuo laikotarpiu maisto produktø, degalø ir administruojamøjø

kainø kaita vidutiniðkai lëmë atitinkamai 1,7, 0,9 ir 0,5 procentinio punkto ðiø keturiø

mënesiø vidutinës infliacijos (daugiau apie degalø ir administruojamø kainø kaitos prieþastis

þr. „Administraciniø sprendimø átaka kainoms“ ir „Importuojamø prekiø kainø pokyèiai“).

Metinës infliacijos, apskaièiuotos pagal SVKI, kaitos veiksniai


* SVKI, neáskaitant maisto produktø, degalø ir tepalø bei administruojamøjø kainø.

2004 m. viduryje mësos ir duonos gaminiø kainos daugiausia paðoko dël ES atsivërusiø

naujø rinkø átakos vidaus kainoms. Tuo metu vidaus rinkoje parduodamø maisto produktø

kainos taip pat galëjo padidëti ir dël ES subsidijø kai kuriems maisto produktams,

19

eksportuojamiems á ne ES ðalis. Kaip ir tikëtasi, 2005 m. viduryje ðio maisto produktø

kainø ðuolio átaka metinei infliacijai iðnyko, taèiau pavasará kylanèioms maisto produktø

kainoms nemaþà átakà darë ir dël prastø oro sàlygø Lietuvoje ir Europoje sumenkæs

vaisiø ir darþoviø derlius. Sausio–birþelio mën. vaisiø ir darþoviø kainos vidutiniðkai per

metus padidëjo 10–11 procentø ir lëmë apie 0,3 procentinio punkto ðiø ðeðiø mënesiø

vidutinës infliacijos.

Grynoji metinë infliacija (metinë infliacija, apskaièiuota pagal SVKI, neáskaitant maisto

produktø, degalø ir administruojamøjø kainø átakos) ðiø metø pirmàjá pusmetá svyravo

apie nulá.

Administraciniø sprendimø átaka kainoms

Administraciniai sprendimai daro nemaþà átakà infliacijai, kadangi administruojamosios

kainos sudaro gana didelæ SVKI1 dalá. 2005 m. pirmàjá pusmetá verta iðskirti du pagrindinius

veiksnius: elektros energijos ir medicinos paslaugø kainø padidinimà.

Nuo sausio 1 d. skirstomiesiems tinklams pakëlus elektros energijos kainas, gyventojams

tiekiamos elektros energijos kaina padidëjo 9 procentais. Toks kainos padidëjimas pirmàjá

pusmetá nulëmë 0,25 procentinio punkto metinës infliacijos.

Siekiant padidinti medicinos ástaigø darbuotojø darbo uþmokestá, nuo geguþës mën.

buvo didinami medicinos paslaugø ákainiai. Ávairiø paslaugø ákainiai buvo padidinti

nevienodai (nuo 7 iki 28%2). Vidutiniðkai geguþës–birþelio mën. ligoninëse paslaugø

kainos padidëjo 4,2 procento, o kitø medicinos paslaugø kainos – 7,3 procento. Dël

nedidelës dalies (0,8%) vartojimo prekiø ir paslaugø krepðelyje pabrangusios medicinos

paslaugos lëmë tik nedidelæ dalá (0,04 proc. p.) birþelio mën. metinës infliacijos.

Pirmojo pusmeèio metinei infliacijai tebedarë átakà ir 2004 m. antrosios pusës

administraciniai sprendimai. 2004 m. rugsëjo–lapkrièio mën. pakilusios dujø kainos

2005 m. pirmàjá pusmetá vidutiniðkai lëmë 0,14 procentinio punkto metinës infliacijos,

o 2004 m. gruodþio mën. padidëjusios keleivinio keliø transporto paslaugø kainos –

0,24 procentinio punkto metinës infliacijos. 2005 m. geguþës mën. iðnyko 2004 m.

atitinkamo mënesio transporto draudimo paslaugø kainø padidinimo átaka – per 2005 m.

pirmus keturis mënesius tai vidutiniðkai nulëmë 0,13 procentinio punkto metinës

infliacijos. Galiausiai 2004 m. liepos mën. sumaþintas gyventojams tiekiamos ðilumos

energijos PVM 2005 m. pirmojoje pusëje buvo infliacijà maþinantis veiksnys (vidutiniðkai

0,25 proc. p.). Jo poveikis iðnyks 2005 m. rugsëjo mën.

Importuojamø prekiø kainø pokyèiai

Pirmàjá ketvirtá3 daugiausia dël to, kad ir toliau sparèiai kilo naftos kaina, metinis importo

kainø pokytis padidëjo iki 2,6 procento (2004 m. ketvirtàjá ketvirtá – 1%). Brent rûðies

naftos kaina per metus pakilo 53,5 procento (iðreikðta litais – 46,2%) ir nulëmë 4,3

1 Prekës ir paslaugos, kuriø kainos priklauso nuo administraciniø sprendimø, sudaro 16,2 procento 2005 m. vartojimo

prekiø ir paslaugø krepðelio. Tai – vandens tiekimo (0,42%), sanitarinës ir kanalizacijos paslaugos (0,76%), elektros

energijos (2,76%), dujø (1,19%) ir ðilumos (3,62%) tiekimo, medicinos ir farmacijos prekiø (3,33%) bei paslaugø

(0,78%), keleivinio geleþinkeliø ir keleivinio keliø transporto paslaugø (1,99%) bei paðto (0,02%) ir ðvietimo paslaugø

(1,3%) kainos.2 Ðaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. geguþës 17 d. praneðimas spaudai „Darbo

uþmokestis didinamas per paslaugø ákainiø didinimà“.3 Raðant ðá praneðimà, 2005 m. antrojo ketvirèio IVVI duomenys dar nebuvo paskelbti.


20

procentinio punkto metinio importo kainø augimo. Birþelio pabaigoje tarptautinëje naftos

birþoje Londone Brent rûðies nafta kainavo 55,6 JAV dolerio uþ barelá, t. y. 37,4 procento

daugiau negu 2004 m. gruodþio mën. Ðiø metø antràjá ketvirtá, palyginti su praëjusiø

metø atitinkamu laikotarpiu, naftos pasaulinë kaina buvo 50,3 procento didesnë (iðreikðta

litais – 44%), todël galima manyti, kad jos átaka metiniam importo kainø augimui antràjá

ketvirtá turëtø bûti panaði kaip ir pirmàjá ketvirtá.

Importo ir naftos kainø bei JAV dolerio kurso kaita

(pokytis per metus)

Ðaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko apskaièiavimai ir

Bloomberg informacinë sistema.

Neáskaitant naftos kainos átakos, metinis importo kainø maþëjimo tempas sulëtëjo nuo

–3 procentø (2004 m. ketvirtàjá ketvirtá) iki –1,1 procento (2005 m. pirmàjá ketvirtá).

Sumaþëjusi importo defliacija ið dalies gali bûti paaiðkinama euro atþvilgiu brangstanèiu

JAV doleriu – nuo metø pradþios iki birþelio mën. nominalioji JAV dolerio vidutinë mënesio

vertë padidëjo 10,3 procento.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didþiausià poveiká metiniam importo (be mineraliniø

produktø) kainø maþëjimui turëjo pingantys importuojami árenginiai – dël to importo

kainos per metus sumaþëjo 1,9 procentinio punkto. Importuojamø transporto priemoniø

kainos taip pat turëjo gana didelæ importo kainø didëjimà maþinanèià átakà (–1,4 proc. p.).

Pirmàjá ketvirtá taip pat iðnyko ir tekstilës prekiø kainø átaka, maþinanti metinius importo

kainø pokyèius. Importuojamø maisto prekiø kainø kaita turëjo didinantá poveiká metinei

IVVI kaitai.

21

IVVI1 kaitos veiksniai


*Plastikai ir jø dirbiniai, kauèiukas ir jo dirbiniai; netaurieji metalai ir jø dirbiniai.

Gamintojø kainos. Darbo sànaudos

Pirmàjá pusmetá maisto ir naftos produktø kainø kaita lëmë panaðias gamintojø ir vartotojø

kainø kaitos tendencijas – 2005 m. pirmaisiais mënesiais metinis gamintojø kainø augimas

buvo spartesnis, o geguþës mën. sulëtëjo. Per pirmus ðeðis mënesius vidaus rinkoje

parduotos pramonës produkcijos gamintojø kainø (toliau – vidaus gamintojø kainos)

metinis augimo tempas vidutiniðkai buvo 4,9 procento. Didþiausià átakà vidaus gamintojø

kainø kitimui darë energetikos produktø kainø dinamika2. Ji per ðeðis mënesius vidutiniðkai

lëmë 4 procentinius punktus metiniø vidaus gamintojø kainø pokyèiø, ið kuriø 2,8

procentinio punkto – naftos produktø kainø kaita, o 0,9 procentinio punkto – sausio

mën. padidinta elektros energijos kaina.

Neáskaitant energetikos produktø kainø átakos, vidaus gamintojø kainos sausio–balan-

dþio mën. per metus vidutiniðkai padidëjo 2,5 procento, geguþës mën. dël trumpalaikio

vartojimo prekiø (daugiausia dël maisto produktø) kainø átakos jos sumaþëjo 1,8 procento,

o birþelio mën. – 1,7 procento. Tarpinio vartojimo prekiø metinë infliacija pirmàjá pusmetá

buvo neigiama (vidutiniðkai –1,4%) ir lëmë –0,4 procentinio punkto vidaus gamintojø

kainø metinio pokyèio. Dël nedidelës dalies GKI ilgalaikio vartojimo prekiø ir gamybos

priemoniø kainø kaita tradiciðkai turëjo nedidelæ átakà gamintojø kainø kaitai.

1 Neáskaitant mineraliniø produktø kainø átakos.2 Energetikos produktø kainos istoriðkai daro didþiausià átakà gamintojø kainø kaitai, kadangi ðie produktai sudaro

didelæ pramonës produkcijos dalá.


22

Vidaus gamintojø kainø kaitos veiksniai


Nuo 2004 m. vidurio sparèiai kylanèios naftos produktø kainos kartu su 2005 m. sau-

sio mën. pakilusia elektros energijos kaina turëtø daryti spaudimà gamintojø (ir toliau –

vartotojø) kainø augimui dël padidëjusiø sànaudø. Nors ir sudëtinga ávertinti, kokià ámoniø

sànaudø dalá sudaro energijos iðlaidos, stebint vidaus rinkoje parduodamø pramonës

prekiø (be energijos) kainø raidà, galima daryti iðvadà, kad gamintojai kol kas tik menkà

dalá padidëjusiø energijos sànaudø átraukia á produkcijos kainas. Tai rodo nedidelë trum-

palaikio vartojimo prekiø (iðskyrus maisto produktus)1 ir tarpinio vartojimo prekiø kainø

kitimo átaka vidaus gamintojø kainø kaitai. Galima manyti, kad netiesioginá naftos kai-

nos kilimo poveiká stabdë ir intensyvi konkurencija transporto paslaugø sektoriuje. Ta-

èiau yra vis didëjanti rizika, kad artimiausioje ateityje, jei naftos produktø kainos ir toliau

sparèiai kils, ámonës (ypaè transporto paslaugø) nebeástengs didëjanèiø sànaudø kom-

pensuoti maþëjanèiu pelnu ir vis intensyviau ðá sànaudø padidëjimà átrauks á savo prekiø

ir paslaugø kainas.

Analizuojant darbo sànaudas, paþymëtina, kad 2005 m. pirmàjá ketvirtá metinis darbo

uþmokesèio didëjimas toliau ðiek tiek spartëjo (10,8%). Darbo uþmokestis sparèiau didëjo

beveik tolygiai ávairiose veiklose, iðskyrus statybà. Po itin sparèiø augimo tempø 2004 m.

antràjá–ketvirtàjá ketvirèiais (per 20%) 2005 m. pirmàjá ketvirtá statybos sektoriuje darbo

uþmokesèio augimas sulëtëjo iki 2,6 procento. Kitose veiklose darbo uþmokestis didëja

greièiau po anksèiau paspartëjusio darbo naðumo augimo, t. y. matome vienetiniø darbo

sànaudø cikliðkumà. Antai, 2003 m. ir iki 2004 m. vidurio sparèiai kylant darbo naðumui,

vienetinës darbo sànaudos maþëjo, o nuo 2004 m. vidurio darbo uþmokesèio augimas

ëmë „vytis“ anksèiau padidëjusá darbo naðumà.

1 Nuo 2004 m. vidurio maisto produktø kainø átaka vidaus gamintojø kainø kaitai buvo gana didelë, o pastaraisiais

mënesiais ir toliau didëjo, taèiau maisto produktø brangimà daugiausia lëmë kiti, su sànaudø padidëjimu nesusijæ

veiksniai. Balandþio mën. trumpalaikio vartojimo prekiø (iðskyrus maisto produktus) kainø kitimas lëmë 0,8 procentinio

punkto vidaus gamintojø kainø metinio padidëjimo.

23

Darbo uþmokestis, darbo naðumas ir vienetinës darbo sànaudos

(pokytis per metus)


Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus vykdymo perspektyvos

Kainø stabilumo kriterijaus kontrolinis dydis apskaièiuojamas kaip trijø ðaliø, kuriose yra

maþiausia infliacija, vidutinës metinës infliacijos nesvertinis aritmetinis vidurkis plius 1,5

procentinio punkto. Birþelio mën. vidutinë dvylikos mënesiø infliacija Lietuvoje buvo 2,7

procento, o galimas Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus kontrolinis dydis –

2,3 procento.

2006 m. viduryje bus vertinama, ar Lietuva atitinka ekonominio suartëjimo kriterijus. Jei

bûtø vertinama 2006 m. birþelio mën., tai metinës infliacijos duomenys, pagal kuriuos

bûtø suformuluojama iðvada, ar Lietuva atitinka kainø stabilumo kriterijø, apimtø 2005 m.

geguþës–2006 m. balandþio mën. infliacijos duomenis. Todël, siekiant ávertinti ðio kriterijaus

vykdymo perspektyvas, reikëtø stebëti metinës infliacijos tendencijas ðiuo laikotarpiu.

2005 m. geguþës–rugpjûèio mën. vidutinë infliacija Lietuvoje buvo 2 procentai. Ið visø ES

valstybiø ðis rodiklis maþiausias buvo Ðvedijoje (0,7%), Suomijoje (0,9%) ir Èekijoje (1,2%).

Taigi besiformuojantis 2006 m. balandþio mën. Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos

kriterijaus kontrolinis dydis, apskaièiuotas pagal trijø mënesiø duomenis, bûtø 2,4 procento

((0,7 + 0,9 + 1,2) : 3 + 1,5). Darant prielaidà, kad ðiuo laikotarpiu Lietuvos vartotojø

kainø kaitos tendencijos liks vidutiniðkai tokios pat kaip per pastaruosius dvylika mënesiø

(2004 m. rugpjûèio mën.–2005 m. liepos mën.), 2006 m. balandþio mën. vidutinë dvylikos

mënesiø infliacija bûtø 2 procentai. Taèiau tai nëra labiausiai tikëtina prielaida. Infliacijos

augimo rizikà didina tai, kad ir toliau gali kilti naftos kaina (ypaè didëjanti netiesioginio

poveikio tikimybë) ir gali brangti JAV doleris euro atþvilgiu. Taip pat reikëtø atkreipti

dëmesá á galimà administraciniø sprendimø átakà infliacijai. Dël rugpjûèio mën. padidintø

keleivinio transporto paslaugø kainø Vilniuje infliacija padidës 2005 m. antrojoje ir 2006 m.

pirmojoje pusëse. Nuo liepos 1 d. ásigaliojæs minimalios mënesinës algos padidinimas

nuo 500 iki 550 litø taip pat turës átakos kai kuriø gamintojø sànaudoms.


24

Metinë infliacija pagal SVKI Europos Sàjungos valstybëse narëse

Valstybë 2005 05 2005 06 2005 07 2005 08 2005 09 2005 10 2005 11 2005 12 2006 01 2006 02 2006 03 2006 04 4 mën.

metinës

infliacijos

vidurkis

Austrija 2,0 2,0 2,1 1,9 2,0

Belgija 2,3 2,7 2,7 2,9 2,6

Kipras 2,0 1,5 1,3 1,5 1,6

Èekija 0,9 1,3 1,4 1,4 1,2

Vokietija 1,6 1,8 1,9 1,9 1,8

Danija 1,3 1,7 1,9 2,3 1,8

Estija 2,9 3,2 3,9 4,2 3,5

Ispanija 3,0 3,2 3,3 3,3 3,2

Suomija 0,6 1,0 0,9 1,0 0,9

Prancûzija 1,7 1,8 1,8 2,0 1,8

JungtinëKaralystë 1,9 2,0 2,3 2,4 2,2

Graikija 3,2 3,2 3,9 3,6 3,5

Vengrija 3,5 3,7 3,6 3,5 3,6

Airija 2,2 1,9 2,2 2,1 2,1

Italija 2,3 2,2 2,2 2,2 2,2

Lietuva 1,9 2,0 1,9 2,3 2,0

Liuksemburgas 3,7 3,2 4,0 4,3 3,8

Latvija 6,5 6,6 6,3 6,3 6,4

Malta 2,4 2,1 1,7 2,5 2,2

Nyderlandai 1,1 1,5 1,5 1,6 1,4

Lenkija 2,2 1,4 1,5 1,8 1,7

Portugalija 1,8 0,6 1,9 2,5 1,7

Ðvedija 0,2 0,8 0,7 1,0 0,7

Slovënija 2,1 1,7 2,0 1,8 1,9

Slovakija 2,3 2,5 2,0 2,1 2,2

Trys ðalys, kuriose 4 mën. infliacijos vidurkis maþiausias: Ðvedija 0,7

Suomija 0,9

Èekija 1,2

Besiformuojantis 2006 m. balandþio mën. galimas Mastrichto sutartyjenustatyto infliacijos kriterijaus dydis 2,4

Ðaltiniai: Eurostat ir Lietuvos banko apskaièiavimai.

Be kainø raidos Lietuvoje, svarbu ir tai, kokia galima paties kainø stabilumo kriterijaus

kontrolinio dydþio raida. Remiantis Europos Komisijos 2005 m. kovo mën. paskelbtomis

prognozëmis, vidutinë metinë infliacija Suomijoje ir Danijoje 2005 m. turëtø padidëti

atitinkamai iki 1,1 ir 1,4 procento, o 2006 m. – atitinkamai iki 1,4 ir 1,7 procento.

Ðvedijoje 2005 m. numatoma, kad vidutinë metinë infliacija sumaþës iki 0,4 procento,

taèiau 2006 m. ðis rodiklis gali padidëti iki 1,4 procento.

25

Vidutinë metinë infliacija ir Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos

kriterijaus kontrolinis dydis

Ðaltiniai: Eurostat ir Lietuvos banko apskaièiavimai.

Pagal Europos Komisijos prognozes, 2005 m. stabiliausios kainos turëtø bûti Ðvedijoje

(0,4%), Suomijoje (1,1%) bei Nyderlanduose ir Vokietijoje (po 1,3%), o kainø stabilumo

kriterijaus kontrolinis dydis 2005 m. turëtø padidëti iki 2,4 procento. 2006 m. numatoma,

kad vidutinë metinë infliacija sumaþës Nyderlanduose (iki –3%1) ir Vokietijoje (iki 1,1%),

o Ðvedijoje ir Suomijoje ðis rodiklis turëtø padidëti (iki 1,4%). Taigi Nyderlandus traktuojant

kaip iðimtá ir á kainø stabilumo kriterijaus kontrolinio dydþio skaièiavimà neátraukiant,

2006 m. kontrolinis dydis padidëtø iki 2,8 procento.

Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvoje vidutinë metinë infliacija 2005 m. bus 2,9

procento, t. y. didesnë, negu numatomas 2005 m. Mastrichto sutartyje nustatyto inflia-

cijos kriterijaus kontrolinis dydis (2,4%). Taèiau 2006 m. sumaþëjus vidutinei progno-

zuojamai metinei infliacijai iki 2,6 procento ir prognozuojamam kontroliniam dydþiui

padidëjus iki 2,8 procento, tikëtina, kad Lietuva vykdys kainø stabilumo kriterijø.

Atkreiptinas dëmesys, kad èia kalbama apie visø 2006 m. duomenis, o praneðimus apie

konvergencijà ECB ir Europos Komisija parengs 2006 m. viduryje.

Palûkanø kaita

Pinigø rinkos palûkanos. Bazinë pajamingumo kreivë

2005 m. pirmàjá pusmetá Lietuvos pinigø rinkos palûkanø nukrypimai nuo tarptautinës

eurø pinigø rinkos palûkanø dar labiau sumaþëjo. Litø 1 nakties palûkanø normø

standartinis nuokrypis nuo indekso EONIA sumaþëjo nuo 0,21 iki 0,11 procentinio punkto.

Nagrinëjamu laikotarpiu 3 mën. VILIBOR ir EURIBOR vidutinis skirtumas sumaþëjo nuo

0,48 iki 0,25 procentinio punkto.

1 Dël sveikatos apsaugos reformos.


26

Pirmàjá pusmetá maþëjo tarpbankinës rinkos skolinimo ir skolinimosi kotiruoèiø skir-

tumai – 1 nakties palûkanø normø VILIBOR ir VILIBID skirtumo vidurkis sumaþëjo nuo

0,48 iki 0,29 procentinio punkto. Ðie pinigø rinkos pokyèiai rodë didesnes bankø gali-

mybes valdyti savo likvidumà litø ir eurø rinkose. Jiems didelæ átakà darë Lietuvos banko

sprendimas nuo 2004 m. gruodþio 1 d. neberiboti bankø atvirosios pozicijos bazine

valiuta ir nuo 2005 m. sausio 24 d. pradëtos skelbti bankø sistemos likvidumo prognozës.

Lietuvos pinigø rinkos palûkanø normos ir jø nuokrypiai nuo

tarptautiniø normø

Ðaltiniai: Lietuvos bankas ir Bloomberg informacinë sistema.

VVP litais pajamingumo kreivës lygis daugiausia sekdamas euro zonos palûkanø normø

tendencijas, pirmàjá pusmetá labai sumaþëjo. Ypaè ryðkiai – 0,83 procentinio punkto –

sumaþëjo ilgos trukmës (10 m.) VVP litais pajamingumas. Trumpos trukmës (1 ir 2 m.)

VVP pajamingumas nors ir krito, taèiau keitësi maþiau – 0,18 procentinio punkto. VVP

pajamingumo priedø virð atitinkamos trukmës euro zonos ðaliø vyriausybiø vertybiniø

popieriø pajamingumo pokyèiai nebuvo tokie vienareikðmiai. Trumpo ir vidutinio laiko-

tarpio (1, 2 ir 5 m.) VVP litais pajamingumo priedas ðiek tiek padidëjo, o ilgo laikotarpio

(10 m.) – labai sumaþëjo. Paþymëtina, kad trumpos trukmës VVP pajamingumo priedai

iðaugo iki rinkos, kredito ir likvidumo rizika labiau pagrásto lygio, o ankstesni nuokrypiai

sietini su bankø pertekliniu likvidumu ir jo valdymo galimybëmis bei kitais techniniais

veiksniais. Tuo pat metu pajamingumo skirtumas tarp VVP ir euro zonos ðaliø vyriausybiø

vertybiniø popieriø visose kreivës dalyse supanaðëjo. 1 m. VVP pajamingumo skirtumas

sudarë 0,13 procentinio punkto, o 10 m. – 0,18 procentinio punkto. Toks ávairiø trukmiø

VVP pajamingumo skirtumo suartëjimas tik dar kartà parodo padidëjusius rinkos

lûkesèius dël ankstyvo euro ávedimo Lietuvoje.

27

VVP litais pajamingumo* kreivës ir skirtumas, palyginti su baziniu

pajamingumu

Ðaltiniai: Lietuvos bankas ir Bloomberg informacinë sistema.

*Pajamingumas, iðreikðtas antrinëje rinkoje skelbiamø pirkimo ir pardavimo kainø

vidurkiu, – procentais; pajamingumo skirtumai – procentiniais punktais

10 m. likutiniam terminui artimiausiø VVP litais pirminës rinkos pajamingumas nagrinë-

jamu laikotarpiu sumaþëjo nuo 3,95 procento (2004 m. gruodþio mën.) iki 3,78 procento

(2005 m. birþelio mën.). Ilgalaikiø palûkanø normø suartëjimui ávertinti skaièiuojamas

tokiø VVP pajamingumo priedas prie maþiausià vidutinæ metinæ infliacijà turëjusiø trijø

ES ðaliø 10 m. artimiausiø terminø ðaliø vyriausybiø vertybiniø popieriø pajamingumo

paprasto aritmetinio vidurkio. 2005 m. pirmojo pusmeèio pabaigoje ðis Lietuvos rodiklis

ir toliau buvo labai þemas ir sudarë 0,226 procentinio punkto (2004 m. pabaigoje –

0,223 proc. p.). Mastrichto sutartyje nustatytø ilgalaikiø palûkanø normø suartëjimo

kriterijus bus ávykdytas, jei ðalies vertinimo metu minëtas pajamingumo priedas nebus

didesnis kaip 2 procentiniai punktai trijø ðaliø, kuriose kainos yra stabiliausios, ilgalaikiø

palûkanø normø vidurkio (2005 m. birþelio mën. – 3,87%).

Indëliø ir paskolø palûkanø normos

Indëliø palûkanø normos

Lietuvoje eurais ir litais laikomø terminuotøjø indëliø palûkanø normos skyrësi nedaug:

ilgalaikiø (nuo 1 iki 2 m.) indëliø litais palûkanø norma pastaràjá pusmetá vidutiniðkai tik

0,03 procentinio punkto buvo didesnë uþ analogiðkø indëliø eurais palûkanø normà, o

trumpalaikiø (iki 1 m.) indëliø eurais palûkanø norma nuo metø pradþios nedaug (0,12%)

buvo didesnë uþ atitinkamos trukmës indëliø litais palûkanø normà. Ðá indëliø palûkanø

normø litais ir eurais supanaðëjimà ið dalies lëmë tai, kad praëjusiais metais buvo

panaikintas atvirosios pozicijos eurais reikalavimas, bankams nebeliko bûtinybës indëliø

litais ir eurais skirtingomis palûkanø normomis reguliuoti savo turto ir ásipareigojimø

struktûros ðiomis valiutomis. Kadangi ECB ir toliau nekeitë oficialiøjø palûkanø normø,

didesniø pokyèiø indëliø palûkanø normø struktûroje 2005 m. pirmàjá pusmetá neávyko.

Vidutinës indëliø palûkanø normos taip pat maþai keitësi: indëliø litais palûkanø norma


28

sumaþëjo 0,21 procentinio punkto ir laikotarpio pabaigoje sudarë 2,04 procento, o

indëliø eurais – sumaþëjo 0,03 procentinio punkto ir buvo 2,16 procento.

Pastaràjá pusmetá JAV federaliniø rezervø bankui tæsiant bazinës palûkanø normos

didinimo politikà, Lietuvos komerciniai bankai toliau didino indëliø JAV doleriais palûkanø

normas. Paþymëtina, kad, nepaisant padidëjusiø palûkanø normø, ðiø indëliø apimtis

komerciniuose bankuose didëjo ið esmës tik dël iðaugusio JAV dolerio kurso lito atþvilgiu.

Naujø trumpalaikiø ir ilgalaikiø indëliø palûkanø normos Lietuvoje

Ðaltinis: Lietuvos banko apskaièiavimai.

Skirtumas tarp ilgalaikiø ir trumpalaikiø indëliø palûkanø normø taip pat buvo pastovus,

nors laikotarpio pabaigoje ir iðryðkëjo ðio skirtumo maþëjimo tendencija rinkos dalyviams

nesitikint oficialiøjø euro zonos palûkanø normø greitø pokyèiø. Kita vertus, indëliams

tebesant pagrindiniu bankø finansavimo ðaltiniu, nekintant gyventojø taupymo áproèiams

bei bankø paskolø portfelio ir indëliø sumos santykiui esant artimam vienetui, ðalies

bankams nëra didelio poreikio didinti indëliø palûkanø normø, siekiant pritraukti daugiau

lëðø.

Nagrinëjamo laikotarpio pabaigoje vidutinës trumpalaikës (iki 1 m.) palûkanø normos,

mokamos uþ ámoniø naujus indëlius litais, buvo 1,95 procento, o uþ gyventojø indëlius –

2,25 procento. Ðis skirtumas susidaro, nes ámoniø indëliø didesnë dalis yra trumpesnio

termino negu gyventojø, todël gyventojams mokamø palûkanø normø svertinis rodiklis

yra didesnis. Vidutinës trumpalaikës palûkanø normos uþ gyventojø eurais laikomus

indëlius buvo didesnës uþ atitinkamà euro zonos vidurká, o palûkanos uþ ámoniø laikomus

indëlius euro zonoje ir Lietuvoje beveik nesiskyrë. Indëliø palûkanø normø skirtumas

tarp Lietuvos ir euro zonos atitinkamø vidurkiø ið dalies susijæs su Lietuvos komerciniø

bankø didesne priklausomybe nuo indëliø, kaip paskolø portfelio finansavimo ðaltinio.

29

Naujø indëliø palûkanø normos* Lietuvoje ir euro zonoje

Ðaltiniai: Lietuvos banko apskaièiavimai ir ECB.

*Terminuotieji indëliai iki 1 m., eurais.

Paskolø palûkanø normos

Paskolø tiek litais, tiek ir eurais vidutinës palûkanø normos 2005 m. pirmàjá pusmetá

sumaþëjo: litais – 0,46 procentinio punkto (iki 5,21%), eurais – 0,19 procentinio punkto

(iki 3,69%). To prieþastis buvo sumaþëjusios tarpbankinës palûkanø normos tarptautinëje

eurø rinkoje ir maþëjanèios paskolø palûkanø marþos dël bankø tarpusavio konkurencijos.

Vidutinë paskolø palûkanø marþa

(baziniais punktais; daugiau uþ 12 mën. EURIBOR mënesio vidurká)

Paskolos 2004 10 2004 11 2004 12 2005 01 2005 02 2005 03 2005 04 2005 05 2005 06

Ámonëms 200 177 149 204 157 227 177 162 160

Bûstui ásigyti 144 151 141 148 132 136 99 93 69

Vartojimo 207 240 246 264 289 204 221 227 164


Su palûkanomis susijusios ámoniø skolinimosi sàlygos truputá pagerëjo: paskolø litais

palûkanø normos sumaþëjo, o eurais beveik nepakito.


30

Naujø suteiktø paskolø ámonëms palûkanø normos* Lietuvoje ir euro

zonoje


*Fiksavimo laikotarpis iki 1 m., eurais.

Lietuvoje ámonëms eurais suteikiamø paskolø palûkanø normos pastaràjá pusmetá pamaþu

artëjo prie euro zonos atitinkamø normø: paskolø ámonëms iki 1 mln. eurø palûkanø

normos vis dar buvo didesnës negu euro zonos vidurkis vidutiniðkai 0,5 procentinio

punkto, o per 1 mln. eurø – vidutiniðkai 1 procentiniu punktu. Ðá skirtumà lemia palyginti

maþesnis vidutinis Lietuvos ámoniø finansinis patikimumas, suteikiamos maþesnës

paskolos ir ðiek tiek didesnë kredito iðtekliø kaina.

Statistinis paskolø namø ûkiams eurais palûkanø normos vidurkis buvo maþesnis negu

euro zonos vidurkis: vartojimo paskolø palûkanø normos buvo vidutiniðkai 2,2 procentinio

punkto maþesnës, o paskolø bûstui ásigyti palûkanø normos nuosekliai maþëjo ir

balandþio–birþelio mën. taip pat krito þemiau uþ euro zonos vidurká.

Eurais suteikiamø naujø paskolø palûkanø normø skirtumus tarp Lietuvos ir euro zonos

ið dalies paaiðkina tai, kad dauguma paskolø suteikiama su trumpu pradiniu palûkanø

normø fiksavimo laikotarpiu. Lietuvos banko duomenimis, paskolos bûstui ásigyti su

ilgesniu kaip 1 m. pradiniu palûkanø normø fiksavimo laikotarpiu tiek litais, tiek eurais

sudarë maþiau negu 1 procentà visø paskolø bûstui ásigyti.

31

Naujø suteiktø paskolø namø ûkiams palûkanø normos* Lietuvoje ir

euro zonoje


*Fiksavimo laikotarpis iki 1 m., eurais.

2005 m. pirmàjá pusmetá paskolø bûstui ásigyti palûkanø normos nuosekliai maþëjo.

Nuo praëjusiø metø pabaigos Lietuvoje paskolø litais palûkanø normos sumaþëjo 1,18

procentinio punkto, o eurais – 0,73 procentinio punkto. Paskolø bûstui ásigyti palûkanø

normø maþëjimà lëmë dël bankø konkurencijos maþëjanti ðiø paskolø palûkanø normø

marþa. Pastaroji maþëjo beveik du kartus daugiau negu ámonëms suteiktø paskolø pa-

lûkanø normø marþa. Ðiuos pokyèius paskatino ðalies komerciniø bankø dëmesys tei-

kiant finansines paslaugas namø ûkiams, kurie, ir toliau esant maþam gyventojø santy-

kiniam ásiskolinimui, iki ðiol dar nepanaudojo plëtros galimybiø.

Paskolø bûstui ásigyti palûkanø normos

Ðaltinis: Lietvos banko apskaièiavimai.


32

Tarp suteikiamø naujø vartojimo paskolø vyrauja paskolos su nustatytu ilgu (nuo 1 m.)

pradiniu palûkanø normø fiksavimo laikotarpiu. Ðios rûðies paskolø tiek litais, tiek eurais

palûkanø normos pastaràjá pusmetá svyravo nuo 5,5 iki 9,3 procento. Palyginti didelá

svyravimà pirmàjá pusmetá lëmë kai kuriø bankø vykdytos maþø palûkanø akcijos.

Vartojimo paskolø litais su nustatytu trumpu (iki 1 m.) pradiniu palûkanø normø fiksavimo

laikotarpiu palûkanø normos nuo 2005 m. pradþios taip pat maþëjo – nuo 9,04 procento

(sausio mën.) ir sumaþëjo 2,16 procentinio punkto. Trumpo pradinio palûkanø normø

fiksavimo laikotarpio vartojimo paskolø palûkanø norma litais liko 3–4 procentais didesnë

uþ palûkanø normà eurais, taèiau vartojimo paskolø eurais paklausa buvo nepastovi.

Vartojimo paskolø palûkanø normos


Vartojimo paskolø palûkanø maþëjimo tendencijas lëmë analogiðki veiksniai kaip ir

paskolø bûstui ásigyti palûkanø normas. Ðios paskolos paprastai nëra uþtikrintos uþstatu,

todël komerciniai bankai prisiima didesnæ rizikà, negu suteikdami paskolas bûstui ásigyti.

Maþëjanèios vartojimo paskolø palûkanø normos ið dalies rodo bankø poþiûrá á ðalies

namø ûkiø rizikingumà: gerëjant pastarøjø finansinei padëèiai, daugëjo suteiktø vartojimo

paskolø, o vidutinë palûkanø norma maþëjo dël palyginti nedidelio indëliø palûkanø

pokyèio ir sumaþëjusiø paskolø palûkanø normø marþø.

33

II. LIETUVOS BANKO FUNKCIJØ VYKDYMAS

Pinigø politikos priemoniø taikymas

Pagrindiniai ávykiai pinigø politikos priemoniø taikymo srityje

Lietuvos banko taikomos pinigø politikos priemonës skirtos stabiliam lito kursui euro

atþvilgiu palaikyti ir padeda uþtikrinti tinkamà bankø sistemos likvidumà. 2005 m. pirmàjá

pusmetá, kaip ir anksèiau, Lietuvos bankas ðalyje ásteigtiems komerciniams bankams

neribotai keitë litus á bazinæ valiutà, taikë ðalies kredito ástaigoms privalomøjø atsargø

reikalavimus, bankams taip pat buvo prieinama 1 nakties skolinimosi galimybë.

Nuo 2005 m. sausio 24 d. Lietuvos bankas, siekdamas palengvinti bankams likvidumo

valdymà, papildë vieðai internete kasdien skelbiamà informacijà apie bankø sistemos

likvidumà. Pradëta skelbti informacija apie bankø atsargø litais pokyèio pagrindiniø

veiksniø átakà, apibendrintus Lietuvos banko balanso straipsnius, atsargø litais pertekliaus

(trûkumo) vidurkio prognozæ septynioms kalendorinëms dienoms ir visam privalomøjø

atsargø laikymo laikotarpiui. Turëdami iðsamesnës informacijos, istorinius duomenis ir

atsargø prognozæ, bankai gali lengviau analizuoti savo ir visos bankø sistemos likvidumo

situacijà ir racionaliau valdyti savo atsargas.

Nuosekliai derinant privalomøjø atsargø sistemà su ECB reikalavimais, 2005 m. balandþio

28 d. pakeistos Kredito ástaigø privalomøjø atsargø taisyklës. Dël ðiø pakeitimø Lietuvos

bankas konsultavosi su ECB.

Kredito ástaigø privalomøjø atsargø naujose taisyklëse, kurios ásigalios 2005 m. rugsëjo

24 d., numatyta, kad visos privalomosios atsargos bus laikomos nacionaline valiuta, uþ

privalomøjø atsargø dalá, atitinkanèià ECB taikomà privalomøjø atsargø normà, bus

atlyginama, privalomosios atsargos bus skaièiuojamos ir tikrinamos pagal PFI balansø

statistinæ ataskaità, suderintà su ECB reikalavimais.

Vadovaujantis ECB reikalavimais, nuo 2006 m. lapkrièio mën. Lietuvoje ásteigtoms kredito

unijoms ir LCKU bus taikomi privalomøjø atsargø reikalavimai.

Kol kas numatoma nekeisti atsargø laikymo laikotarpiø pradþios ir pabaigos nustatytø

datø, t. y. mënesio 24 d. ir po to einanèio mënesio 23 d. Atsiþvelgiant á tai, kad Lietuvos

bankas nevykdo atvirosios rinkos operacijø, stabili laikymo laikotarpiø trukmë apima

autonominiø veiksniø mënesio ciklà ir leidþia komerciniams bankams tiksliau prognozuoti

atsargø pasiûlà ir valdyti likvidumà.

Tebeliekant bankø paskolø augimo sparèiam tempui, Lietuvos bankas kol kas nekeièia

privalomøjø atsargø normos, kuri ðiuo metu yra 6 procentai. Lietuvos bankas ECB pa-

vyzdþiu jau nuo 2002 m. geguþës 24 d. taiko nulinæ privalomøjø atsargø normà bankø

ásipareigojimams, kuriø pradinis terminas ilgesnis kaip 2 m., ir visø terminø atpirkimo

sandoriams.


34

Privalomosios atsargos ir bankø sistemos likvidumo kaitos veiksniai

Privalomøjø atsargø apimtis 2005 m. pirmàjá pusmetá1 padidëjo 253,2 mln. litø, arba

20,1 procento, – iki 1,5 mlrd. litø. Ðios atsargos nacionaline valiuta padidëjo 17,8 procento

(iki 879,8 mln. Lt), o uþsienio valiutomis – 23,5 procento (iki 633 mln. Lt).

Privalomøjø atsargø bazë, apimanti ir bankø ásipareigojimus, kuriems ECB pavyzdþiu

taikoma nulinë atsargø norma, per ðá laikotarpá padidëjo 22,2 procento – iki 28,8 mlrd.

litø. Privalomøjø atsargø litais bazës dalis padidëjo 18,7 procento (iki 15,2 mlrd. Lt), o

uþsienio valiutomis dalis padidëjo dar daugiau – 26,3 procento (iki 13,6 mlrd. Lt).

Tradiciðkai didþiausià ásipareigojimø, kuriems taikoma nulinë palûkanø norma, dalá sudarë

uþsienio, daugiausia patronuojanèiø, bankø suteiktos paskolos uþsienio valiutomis (71%

2005 m. geguþës pabaigoje ir 69% 2004 m. lapkrièio pabaigoje). Rezidentø ilgesnio

kaip 2 m. pradinio termino indëliai litais ir uþsienio valiutomis sudarë 1,3 procento.

Pastaraisiais metais bankai aktyviau skolinasi obligacijø rinkoje. Nagrinëjamu laikotarpiu

bankø ilgesnio kaip 2 m. termino obligacijø emisijomis pritraukti iðtekliai padidëjo

177 mln. litø ir sudarë 18 procentø ilgalaikiø ásipareigojimø.

Paþymëtina, kad euro zonos bankø ilgalaikiø ásipareigojimø, kuriems taikoma nulinë

privalomøjø atsargø norma, dalis yra kur kas didesnë ir sudaro 34–36 procentus priva-

lomøjø atsargø bazës. Apie 65 procentus ðiø ásipareigojimø sudaro bankø iðleisti ilges-

nio kaip 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai.

Komerciniø bankø atsargos Lietuvos banke


2005 m. pirmàjá pusmetá prasidëjusiais privalomøjø atsargø laikotarpiais didëjanèios pri-

valomosios atsargos litais bankø atsargø litais paklausà padidino 132,9 mln. litø. Auto-

nominiai veiksniai2 bankø atsargø litais pasiûlà padidino 390,3 mln. litø: iðleistø á apy-

1 Nuo 2004 m. gruodþio 24 d. iki 2005 m. birþelio 24 d.2 Prie bankø atsargø autonominiø veiksniø priskiriamos Lietuvos banko operacijos, kurios paveikia bankø sistemos

atsargø litais bendrà dydá, bet kurios nepriskiriamos centrinio banko ar komerciniø bankø iniciatyva atliekamø

operacijø bankø likvidumui valdyti.

35

vartà grynøjø pinigø apyvartoje didëjimas bankø atsargas sumaþino 628 mln. litø, bet

valdþios indëliø Lietuvos banke panaudojimas (fiskalinë emisija) bankø atsargas padidi-

no 1 025,4 mln. litø. Kiti autonominiai veiksniai bankø atsargas sumaþino 7,1 mln. litø.

2005 m. pirmàjá pusmetá, kaip ir 2004 m., bankai nesikreipë á Lietuvos bankà dël 1

nakties skolinimosi. Privalomosios atsargos, veiksminga tarpbankiniø atsiskaitymø

sistema, tarpbankinë rinka ir bazinës valiutos keitimo Lietuvos banke galimybës leido

bankams patiems patikimai valdyti savo likvidumà.

Valdydami autonominiø veiksniø ir privalomøjø atsargø pokyèio átakà bankø atsargoms

ir siekdami su maþu pertekliumi ávykdyti privalomøjø atsargø reikalavimus, bankai ið

Lietuvos banko nupirko eurø uþ 200,6 mln. litø daugiau, negu jam pardavë.

Bankø sistemos sukauptas vidutinis atsargø perteklius 2005 m. pirmàjá pusmetá

prasidëjusiais privalomøjø atsargø laikotarpiais sudarë 2,64 procento, o jo standartinis

nuokrypis – 0,58 procentinio punkto. Ðis atsargø perteklius buvo 2,1 procentinio punkto,

o jo standartinis nuokrypis – 2,34 procentinio punkto maþesni negu 2004 m. antràjá

pusmetá.

Uþsienio atsargø valdymas

Uþsienio atsargø dydþio kaita

2005 m. pirmojo pusmeèio pabaigoje oficialiosios uþsienio atsargos (toliau – uþsienio

atsargos) buvo 9,9 mlrd. litø (2,9 mlrd. eurø). Per pusmetá jos padidëjo 787,8 mln. litø

(228,2 mln. eurø), arba 8,6 procento. Tam didþiausià átakà turëjo padidëjæ Lietuvos

banko iðleisti á apyvartà grynieji pinigai – 362 mln. litø (104,8 mln. eurø), komerciniø

bankø indëliai Lietuvos banke – 211,6 mln. litø (61,3 mln. eurø), centrinës Vyriausybës

indëliai uþsienio valiuta Lietuvos banke – 100,3 mln. litø (29,1 mln. eurø) ir dël uþsienio

atsargø investavimo iðaugusi grynojo turto vertë – 159,5 mln. litø (46,2 mln. eurø).

Uþsienio atsargø valdymo pagrindiniai principai

Lietuvos banko tikslai ir funkcijos lemia, kad uþsienio atsargos valdomos visø pirma

vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais ir tik po to – pelningumo principu.

Vadovaudamasis likvidumo principu, Lietuvos bankas uþsienio atsargas valdo taip, kad

prireikus investicijos galëtø bûti greitai ir be dideliø sànaudø likviduotos, o gautos áplau-

kos – panaudotos intervencijoms valiutø rinkoje ar kitiems tikslams. Siekdamas uþtikrinti

uþsienio atsargø saugumà, Lietuvos bankas uþsienio atsargas investuoja tik á aukðto

patikimumo finansines priemones, kuriø ásipareigojimø nevykdymo tikimybë yra ypaè

maþa. Emitentams, sandorio ðalims arba finansinëms priemonëms taikomas pagrindinis

finansinio patikimumo reikalavimas yra aukðti tarptautiniø reitingo agentûrø suteikti

skolinimo reitingai.

Ágyvendindamas saugumo principà, Lietuvos bankas atsiþvelgia ne tik á skolinimo, bet ir

á rinkos (palûkanø normø ir valiutø kursø) rizikà. Palûkanø normø rizika valdoma nustatant

funkciniø daliø kontroliniø indeksø MFT ir leistinus didþiausius nukrypimus nuo jos.

Valiutø kursø rizika valdoma didþiàjà uþsienio atsargø dalá investuojant eurais.


36

Uþsienio atsargos, atsiþvelgiant á keliamus tikslus, suskirstytos á funkcines dalis – portfelius:

likvidumo, investiciná ir aukso. Likvidumo portfelyje esanèios lëðos pirmiausia skirtos

Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikiui uþtikrinti, todël jø investavimo trukmë

yra trumpa. Investicinio portfelio pelningumo reikalavimas investavimo strategijos atþvilgiu

yra kur kas labiau sureikðminamas, nes tikimybë, kad ðiø lëðø per apibrëþtà laikotarpá

prireiks, labai nedidelë. Dël ðiø prieþasèiø investicinio portfelio lëðø investavimo trukmë

yra ilgesnë. Ðiuo metu dël aukso terminuotøjø indëliø nulinës palûkanø normos auksas

neinvestuojamas ir yra laikomas saugojimo sàskaitoje.

Uþsienio atsargø struktûra

Pirmàjá pusmetá uþsienio atsargø investicijø struktûra keitësi nedaug ir liko panaði kaip ir

praëjusiais metais. Taip pat, kaip ir 2004 m., ðiø metø pirmàjá pusmetá investicijos á

vertybinius popierius vidutiniðkai sudarë 94 procentus uþsienio atsargø, investicijos á

indëlius ir atpirkimo investavimo sandorius – 6 procentus. Á ypaè likvidþius ir saugius

euro zonos ðaliø vyriausybiø vertybinius popierius buvo investuota 74 procentai uþsienio

atsargø (2004 m. – 71%), á uþtikrintus vertybinius popierius – 5 procentai (2004 m. –

4%). Á aukðèiausio (Aaa) reitingo finansines priemones investuota 52 procentai uþsienio

atsargø (2004 m. – 54%). Vidutiná investicijø reitingà nusakantis indeksas, kaip ir 2004 m.,

svyravo tarp Aa1 ir Aa2 reitingø.

Uþsienio atsargø pasiskirstymas pagal reitingus


Uþsienio atsargø valiutinë struktûra liko tokia pati kaip ir ankstesniais metais. Visos

uþsienio atsargos, nesusijusios su ásipareigojimais uþsienio valiuta, iðskyrus auksà, buvo

investuotos eurais. Uþsienio atsargos, susijusios su ásipareigojimais uþsienio valiuta, buvo

investuotos ásipareigojimø valiuta. Lietuvos banko turimo aukso kiekis (5,8 t) nesikeitë.

Likvidumo portfelyje susikaupus daugiau lëðø, negu bûtina operatyviam likvidumui

palaikyti, siekiant didesnio pelningumo, sausio mën. dalis lëðø ið likvidumo portfelio

buvo perkelta á investiciná portfelá. Dël to pirmàjá pusmetá uþsienio atsargø vidutinë MFT,

palyginti su praëjusiais metais, padidëjo nuo 0,94 iki 1.

37

Investicijø pasiskirstymas pagal trukmes ðiø metø pirmàjá pusmetá

(vidutiniðkai per laikotarpá)


Tokia uþsienio atsargø struktûra uþtikrina maþiausià likvidumo ir skolinimo bei nedidelæ

rinkos rizikà. Rinkos rizikà rodantis VPR rodiklis pusmeèio pabaigoje buvo 1,74 mln.

eurø (0,06% uþsienio atsargø). Jis su 95 procentø tikimybe rodo, kad uþsienio atsargos

dël vertybiniø popieriø kainø, valiutø kursø ir aukso kainos pokyèiø per dienà nesumaþëtø

daugiau kaip 1,74 mln. eurø. Investicinio portfelio VPR buvo 1,23 mln. eurø, aukso

portfelio – 1,33 mln. eurø, o likvidumo portfelio – 0,12 mln. eurø. Uþsienio atsargø VPR

yra maþesnë negu visø portfeliø VPR suma dël diversifikacijos efekto, kuris sudarë

–0,94 mln. eurø. Didþiausià valiutø kursø ir aukso kainos rizikà patirianèio aukso portfelio

vertë eurais pirmàjá pusmetá padidëjo 7,7 mln. eurø. Ðá vertës padidëjimà lëmë 13 procentø

euro atþvilgiu sustiprëjæs JAV doleris. Aukso kaina per pusmetá sumaþëjo nuo 438 JAV

doleriø iki 437,1 JAV dolerio uþ Trojos uncijà.

Uþsienio atsargø valdymo rezultatai

Pirmàjá pusmetá, investuojant uþsienio atsargas, gauta 3,15 procento metinë gràþa.

Metinë likvidumo ir investicinio portfeliø gràþa buvo atitinkamai 2,19 ir 3,85 procento.

Tam átakos turëjo ECB sprendimas nedidinti oficialiøjø palûkanø normø (2%) bei dël to

iðlikusios trumpos trukmës investicijø maþos palûkanø normos ir dël toliau maþëjusiø

ilgos trukmës palûkanø normø didëjusios skolos vertybiniø popieriø kainos. Per pusmetá

3 mën. palûkanø norma eurais sumaþëjo 5 baziniais punktais, o 1–10 m. trukmës euro

zonos ðaliø vyriausybiø vertybiniø popieriø pelningumo normos sumaþëjo 28–55 baziniais

punktais.

Uþsienio atsargø gràþa 2004 m. buvo 2,61 procento. Likvidumo ir investicinio portfeliø

gràþa praëjusiais metais buvo atitinkamai 2,02 ir 3,28 procento.

Grynøjø pinigø valdymas

Grynøjø pinigø iðleidimas ir iðëmimas

Lietuvos bankas, vykdydamas savo iðimtinæ teisæ, ástatymø nustatyta tvarka iðleidþia á

apyvartà ir iðima ið jos Lietuvos Respublikos pinigus, nustato jø nominalus, organizuoja

pinigø gaminimà, gabenimà ir saugojimà, sudaro banknotø ir monetø atsargø fondus.


38

2005 m. pirmàjá pusmetá grynøjø pinigø apyvartoje, áskaitant progines monetas ir numiz-

matinius rinkinius, padaugëjo 362,2 mln. litø. Á apyvartà iðleista 1,2 mlrd. litø, o ið jos

iðimta 0,8 mlrd. litø. Birþelio 30 d. apyvartoje buvo 6 mlrd. litø (prieð metus – 5,2 mlrd. Lt).

Grynøjø pinigø iðleidimas ir iðëmimas

Mln. litø

Laikotarpis Grynieji pinigai Grynieji pinigai apyvartoje

iðleisti á apyvartà iðimti ið apyvartos (laikotarpio pabaigoje)

2004 m.

I ketvirtis 147,4 300,7 4 983,5

II ketvirtis 545,3 341,9 5 186,9

I pusmetis 692,7 642,6 5 186,9

2005 m.

I ketvirtis 460,5 471,3 5 583,8

II ketvirtis 740,7 367,7 5 956,8

I pusmetis 1 201,2 839,0 5 956,8


Kovo 15 d. á apyvartà iðleista proginë 50 litø sidabro moneta, skirta Kernavei (ið serijos

„Lietuvos istorijos ir architektûros paminklai“), geguþës 11 d. – proginë 50 litø sidabro

moneta, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-osioms metinëms.

Banknotai ir monetos apyvartoje

Birþelio pabaigoje apyvartoje buvo 63,9 mln. vienetø banknotø. Nuo metø pradþios

banknotø apyvartoje skaièius padidëjo 3 mln., o jø suma – 359,2 mln. litø.

Birþelio 30 d. didþiausià visø banknotø apyvartoje sumos dalá sudarë 100 litø banknotai

(38,5%). Per praëjusá pusmetá jø dalis padidëjo 0,4 procentinio punkto. Per tà patá

laikotarpá 0,9 procentinio punkto sumaþëjo 200 litø banknotø apyvartoje dalis. Vis

populiaresni tampa 500 litø banknotai – jø dalis per praëjusá pusmetá padidëjo 1

procentiniu punktu.

Banknotø apyvartoje struktûra

(palyginta su visa banknotø suma)


Birþelio pabaigoje apyvartoje buvo 575,9 mln. vienetø monetø. Monetø skaièius padidëjo

24,4 mln. vienetø, o jø suma – 3 mln. litø. Apyvartoje ypaè didelis poreikis buvo 1 cento

monetø.

39

Pusmeèio pabaigoje 1, 2 ir 5 litø monetos sudarë ðiek tiek daugiau kaip du treèdalius

(68,2%) visos monetø apyvartoje sumos. Jø dalis nuo metø pradþios beveik nepakito:

2 litø monetø padidëjo 0,1 procentinio punkto, o 1 ir 5 litø monetø sumaþëjo po 0,1

procentinio punkto.

Banknotai ir monetos apyvartoje

Nominalas Mln. Lt Mln. vnt.

2004 12 31 2005 06 30 2004 12 31 2005 06 30

Banknotai

1 Lt 2,6 2,6 2,6 2,6

2 Lt 2,6 2,6 1,3 1,3

5 Lt 2,3 2,3 0,5 0,5

10 Lt 85,9 88,1 8,6 8,8

20 Lt 168,4 175,1 8,4 8,8

50 Lt 388,3 401,5 7,8 8,1

100 Lt 2 086,4 2 244,7 20,9 22,4

200 Lt 1 801,8 1 864,7 9,0 9,3

500 Lt 937,6 1 053,6 1,9 2,1

Visi banknotai 5 476,0 5 835,2 60,9 63,9

Monetos

1 ct 2,0 2,1 198,8 211,4

2 ct 2,0 2,2 101,7 107,6

5 ct 2,2 2,2 43,2 44,7

10 ct 10,6 10,8 106,0 108,0

20 ct 8,9 9,2 44,7 45,8

50 ct 6,9 6,9 13,8 13,9

1 Lt 23,2 23,7 23,2 23,7

2 Lt 27,7 28,6 13,9 14,3

5 Lt 30,0, 30,6 6,0 6,3

Proginës monetos ir

numizmatiniai rinkiniai 5,1 5,3 0,2 0,2

Visos monetos 118,6 121,6 551,5 575,9


Atsargø fondø saugojimas ir banknotø bei monetø naikinimas

Valstybës grynøjø pinigø (banknotø ir monetø) visos atsargos saugomos Lietuvos banko

saugyklose.

Siekiant uþtikrinti aukðtà pinigø kokybæ, á apyvartà iðleidþiami tik tinkami, nesusidëvëjæ

banknotai ir kokybiðkos monetos. Pirmàjá pusmetá visø nominalø banknotø ir monetø

atsargos buvo pakankamos patenkinti grynøjø pinigø poreiká. Saugyklose saugomø

apyvartai tinkamø banknotø ir monetø kiekis nagrinëjamu laikotarpiu sumaþëjo 8 mln.

vienetø (banknotø sumaþëjo 23 mln. vnt., o monetø padidëjo 15 mln. vnt.). Per pusmetá

Lietuvos banko atsargø fondai buvo papildyti 33 mln. vienetø 1 cento ir 7 mln. vienetø

5 centø monetomis.

Susidëvëjæ ir ið apyvartos iðimti visø laidø banknotai ir monetos yra sunaikinami. Pirmàjá

pusmetá sunaikinta iðimtø ið apyvartos 19,8 mln. vienetø banknotø ir 15,8 mln. vienetø

monetø.


40

Mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø veikla

Lietuvos banko vaidmuo mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø srityje

Lietuvos bankas vykdo mokëjimo sistemos LITAS operatoriaus funkcijà: uþtikrina sistemos

veikimà, konsultuoja jos dalyvius, tvarko valdymo informacijà, uþtikrina sistemos veiklos

tæstinumà ir vykdo kitus jos administravimo darbus. 2005 m. pirmàjá pusmetá mokëjimo

sistema LITAS buvo toliau plëtojama: ádiegta programinë áranga, leidþianti sistemos

dalyviams vykdyti jø tarpusavyje sutartos struktûros debeto mokëjimus pagal

vykdomuosius dokumentus; ágyvendinti praneðimø, naudojamø apsikeisti informacija,

pakeitimai, susijæ su LCVPD vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemos pateikiamos

informacijos pasikeitimu; atlikti VVP aukcionø vykdymo informacinës sistemos

integravimo á mokëjimo sistemos LITAS priemones darbai. Nuo geguþës 23 d. informacija

VVP aukcionø dalyviams teikiama sistemos LITAS priemonëmis.

Vykdydamas mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø prieþiûros funkcijà,

Lietuvos bankas rengë mokëjimo sistemos LITAS stebësenos apþvalgas ir baigë sistemà

vertinti. Ar ji atitinka TAB nustatytus Sistemiðkai svarbius mokëjimo sistemø pagrindinius

principus, vertinta pagal Lietuvos banko valdybos patvirtintos Sistemiðkai svarbiø

mokëjimo sistemø vertinimo metodikos kriterijus. Vertinimo rezultatai parodë, kad

mokëjimo sistema LITAS devynis ið deðimties anksèiau minëtø principø „visiðkai atitinka“,

o vienà principà (septintàjá) „ið esmës atitinka“. Atsiþvelgus á vertinimo rezultatus,

ketinama daugiau dëmesio skirti mokëjimo sistemos LITAS veiklos tæstinumui planuoti.

Pirmàjá pusmetá Lietuvos bankas kartu su ECB ir Liuksemburgo centriniu banku baigë

vertinti, kaip LCVPD vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemos ryðys su Liuksemburge

veikianèio tarptautinio vertybiniø popieriø depozitoriumo Clearstream Banking

Luxembourg Plc. vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistema atitinka ES vertybiniø popieriø

atsiskaitymo sistemø, kurios naudojamos ECBS vykdant kredito operacijas, standartus.

Nustatyta, kad ryðys tarp vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø ið esmës atitinka ECB

nustatytus standartus. Pasiûlyta: uþtikrinti, kad vertybiniai popieriai, kuriø nuosavybës

teisës perduotos naudojantis minëtu ryðiu, galëtø bûti prieinami vertybiniø popieriø

atsiskaitymo sistemos dalyviams tà paèià dienà; prisijungus prie Eurosistemos, suderinti

vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemos darbo valandas ir darbo dienas su sistemos

TARGET darbo grafiku; ávertinti atsarginio ryðio kanalo tarp sistemø poreiká ir

automatizuoti kai kuriuos darbo procesus; pateikti nepriklausomà teisinæ nuomonæ,

kad bûtø galima ávertinti teisiná ryðio patikimumà.

Mokëjimo sistemos LITAS veikla

2005 m. birþelio 30 d. mokëjimo sistemoje LITAS buvo 24 dalyviai: Lietuvos bankas, 9

ðalies komerciniai bankai, 2 uþsienio bankø skyriai, LCKU, LCVPD ir 10 finansø maklerio

ámoniø.

Per praëjusá pusmetá mokëjimo sistemoje LITAS apdorota 8,7 mln. mokëjimo nurodymø,

jø vertë – 105,3 mlrd. litø. Per dienà vidutiniðkai buvo atliekama 69,5 tûkst. mokëjimo

operacijø, jø vertë – 842,7 mln. litø, o vidutinis vieno mokëjimo dydis – 12,1 tûkst. litø.

Palyginti su 2004 m. pirmuoju pusmeèiu, vidutinis dienos mokëjimo operacijø skaièius

padidëjo 20 procentø, o vidutinë dienos mokëjimø vertë – 16 procentø.

41

Pirmàjá pusmetá mokëjimo sistemoje LITAS apdorota 17,2 procento visø Lietuvoje atliktø

mokëjimo operacijø negrynaisiais pinigais, o sistemos mokëjimo operacijø vertë sudarë

43,8 procento visø Lietuvoje atliktø mokëjimo operacijø negrynaisiais pinigais vertës.

Daugiausia mokëjimø (123,9 tûkst.) sistemoje LITAS atlikta balandþio 29 d., o didþiausia

mokëjimø suma (per 1,5 mlrd. Lt) – kovo 31 d.

Mokëjimo sistemos LITAS srautai

I pusmetis Operacijø skaièius, tûkst. Operacijø vertë, mln. Lt

ið viso vidutiniðkai koncentracijos ið viso vidutiniðkai koncentracijos

per dienà lygis1, % per dienà lygis, %

2003 m.* 6 356 50,4 77,8 72 292 573,7 65,9

2004 m. 7 255 58,0 76,3 91 008 728,1 62,3

2005 m. 8 687 69,5 76,1 105 340 842,7 61,9


* 2003 m. duomenys rodo tuo metu veikusios mokëjimo sistemos TARPBANK srautus.

Per pusmetá mokëjimai realiu laiku sudarë 1,2 procento sistemos LITAS mokëjimo

operacijø skaièiaus ir 35,4 procento visø mokëjimø vertës. Paprastai realiu laiku vykdomi

didelës vertës mokëjimai. Pirmàjá pusmetá mokëjimo realiu laiku vidutinis dydis buvo

346 tûkst. litø, o mokëjimo nustatytu laiku – 7,9 tûkst. litø. Per dienà vidutiniðkai ávykdytas

371 sàlyginis debeto mokëjimas, jø suma – 358 tûkst. litø. Sàlyginio debeto mokëjimo

vidutinis dydis – 965 litai.

Pirmàjá pusmetá mokëjimo sistema LITAS veikë patikimai. Sistemoje pritaikytos

nacionalinius ir tarptautinius apsaugos ir veiklos patikimumo standartus atitinkanèios

priemonës plëtojamos atsiþvelgiant á rinkos plëtrà ir technologijø pokyèius.

Statistikos funkcijø vykdymas

ES reikalavimai statistikai ir jø vykdymas

Lietuvos banko funkcijø statistikos srityje plëtrà pastaruoju metu lemia ES reikalavimai

statistikai.

ECB teikia labai didelæ reikðmæ nacionaliniø centriniø bankø pasirengimui teikti reikiamos

apimties ir kokybës duomenis. Rengiamos apþvalgos apie atitinkamø statistikos srièiø

duomenø pateikimà, vertinama ir tikrinama statistiniø duomenø visuma. Vieni ið

svarbiausiø reikalavimø rengiant euro zonos duomenis yra jø suderinamumas ir

palyginamumas, todël ES naujosios narës yra raginamos anksèiau pasirengti juos taikyti,

t. y. vartoti bendrus apibrëþimus ir bendras metodikas.

Ávertindamas didëjanèià statistikos svarbà, Lietuvos bankas 2005 m. pavasará pertvarkë

padaliniø struktûrà ir suformavo Statistikos departamentà.

Lietuvos bankas, vykdydamas ECB reikalavimus, pradëjo rinkti ir teikti naujus kai kuriø

srièiø statistikos duomenis: valdþios sektoriaus finansø, pervirðinio deficito ir skolos,

Lietuvos finansiniø ir kapitalo sàskaitø duomenis. Bankas suderino su ECB reglamentø ir

gairiø reikalavimais PFI balanso ir palûkanø normø statistikos rinkimà ir apdorojimà.

1 Koncentracijos lygis – trijø bankø, atlikusiø daugiausia mokëjimø, operacijø dalis tarp visø mokëjimo operacijø.


42

Nuo 2005 m. teikiami mënesiniai PFI balanso ir palûkanø normø duomenys, pradëti

rinkti balanso ir palûkanø normø statistiniø ataskaitø duomenys ið LCKU ir atrinktø

didþiausiø kredito unijø.

Vadovaudamasis kompetencijos pasiskirstymu tarp ECB ir Eurostat, ECB renka ilgalaikiø

palûkanø normø duomenis ið nacionaliniø centriniø bankø. Lietuvos bankas tvarko ðiø

normø, naudojamø Lietuvos suartëjimui su euro zona ávertinti, duomenis ir juos teikia

ECB.

Keièiantis metodikoms ar rengiantis teikti naujus statistikos duomenis, yra itin svarbu

pertvarkyti istorinius duomenis. Per pirmàjá pusmetá pertvarkyti 1999–2004 m. mokëjimø

balanso einamosios ir kapitalo sàskaitø, visø 2004 m. ir 2005 m. pirmojo ketvirèio

oficialiøjø tarptautiniø atsargø ir valiutø likvidumo, pagrindiniai kredito ástaigø balanso

duomenys. Ateityje numatoma baigti tvarkyti Lietuvos banko balanso ir istorinius valdþios

sektoriaus finansø statistikos duomenis.

Statistikos darbø plëtra ir tobulinimas

2005 m. pirmàjá pusmetá sudarytos 2004 m. pirmojo ketvirèio PFI, draudimo korporacijø

ir pensijø fondø, nefinansiniø korporacijø bandomosios finansinës sàskaitos, ðalies

bandomoji ketvirtinë finansinë sàskaita.

Lietuvos bankas pradëjo kitø finansiniø tarpininkø balanso statistikos organizavimo ir

derinimo darbus. Tvarkomas ðalies investiciniø fondø, atitinkanèiø oficialø apibrëþimà,

sàraðas. Atliktas finansiniu skolinimu besiverèianèiø subjektø pirminis priskyrimas kitø

finansiniø tarpininkø sektoriui.

Patikslinta mokëjimø balanso einamosios sàskaitos rodikliø galutiniø duomenø

apskaièiavimo metodika. Tai leidþia tiksliau parodyti prekiø ir paslaugø eksportà, turintá

átakos apskaièiuojant ðalies BVP.

Lietuvos bankas pradëjo dalyvauti ECB centralizuotos vertybiniø popieriø duomenø bazës

kûrimo metodologiniame darbe ir rengësi tikrinti jos informacijà apie Lietuvos rezidentø

iðleistus ir turimus vertybinius popierius. Tai uþtikrins tinkamà pasirengimà nuo 2008 m.

privalomai rinkti statistikos duomenis apie investicijø portfelio struktûrà pagal kiekvienà

vertybiná popieriø. Duomenys taip pat bus naudojami sudarant ðalies ketvirtines finansines

sàskaitas ir rengiant vertybiniø popieriø iðleidimo statistikà.

Lietuvos bankas, kaip ir kiti nacionaliniai centriniai bankai, susiduria su savo ir respondentø

statistinës atskaitomybës naðtos didëjimu, todël siekiama renkamos informacijos

optimalios apimties ir kartu tenkinti vartotojø auganèius poreikius. Ið naujo apsvarstytas

renkamø statistiniø ataskaitø bei tyrimø aktualumas ir kai kuriø ið jø atsisakyta.

Iðnagrinëtos kitø ðaltiniø duomenø panaudojimo galimybës, atliekami áverèiai ir iðplëtimo

procedûros.

Lietuvos bankas taip pat bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos vertybiniø popieriø ir

draudimo prieþiûros komisijomis, LCVPD bei kitomis institucijomis, naudoja jø duomenis

ir keièiasi informacija. Gerinant ðalies mokëjimø balanso duomenø kokybæ ir atsiþvelgiant

á Lietuvos visø ûkio subjektø tarptautiniø sandoriø gerokai padidëjusià apimtá, pradëta

bendradarbiauti su Valstybine mokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansø

ministerijos dël jos suvestiniø duomenø panaudojimo. Lietuvos bankas pradëjo dalyvauti

ávertinant ECBS naujos statistikos taikymo naudà ir sànaudas.

43

Lietuvos bankas, atsiþvelgdamas á TAB praðymà, parengë pageidaujamø rodikliø

apraðymus ir pradëjo teikti informacijà.

Lietuvos banko dalyvavimas ECBS ir bendradarbiavimas su

tarptautinëmis finansø organizacijomis

Lietuvos banko dalyvavimas ECBS

Lietuvos narystës ES pirmøjø metø patirtis rodo, kad Lietuvos bankas sklandþiai ásiliejo á

ECBS. Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra ECB bendrosios tarybos (toliau – Bendroji

taryba) narys, banko tarnautojai dalyvauja ECBS komitetø darbe. Po to, kai ES naujøjø

valstybiø nacionaliniai centriniai bankai ástojo á ECBS, Bendrosios tarybos veikla tapo

intensyvesnë, padidëjo jos vaidmuo priimant ECB sprendimus. Ji tvirtina praneðimus

apie ES ðaliø ne euro zonos nariø ekonominá suartëjimà, dalyvauja nustatant ðiø valstybiø

neatðaukiamai nustatytus valiutø keitimo kursus, svarsto makroekonominius ir kitus

klausimus.

Bendrojoje taryboje nagrinëjami ES valstybiø nariø dalyvavimo VKM II klausimai ágyja

ypatingà svarbà siekiant uþtikrinti ekonominá suartëjimà, pasirengimà euro ávedimui ir

dalyvavimui Eurosistemoje. 2005 m. pradþioje buvo parengta ataskaita apie VKM II.

Joje paþymimas sklandus VKM II funkcionavimas ir gera ekonominë bûklë Lietuvoje,

nurodyti pagrindiniai tvarios ekonominës plëtros rizikos ðaltiniai – sàlyginai didelis

einamosios sàskaitos deficitas, sparèiai auganti kredito apimtis ir nepakankamai

ambicinga iþdo politika biudþeto deficito maþinimo atþvilgiu.

Narystë ECBS lëmë glaudesná bendradarbiavimà su ES valstybiø nacionaliniais centriniais

bankais ir bankø prieþiûros institucijomis. 2004 m. Lietuvos bankas prisijungë prie ECBS

Susitarimo memorandumo tarp mokëjimo sistemø prieþiûros ir bankø prieþiûros

institucijø, taip pat prie ECBS Susitarimo memorandumo dël aukðto lygio

bendradarbiavimo tarp ES bankø prieþiûros institucijø ir nacionaliniø centriniø bankø

valdant krizines situacijas. Siekiant patobulinti finansinio stabilumo ir kriziø valdymo

sistemà, 2005 m. pasiraðytas naujas Susitarimo memorandumas, á finansiniø kriziø

valdymà átrauktos ir ES ðaliø finansø ministerijos.

Bendradarbiavimas su TVF

Lietuvos ir TVF bendradarbiavimo santykiø forma yra kasmetinës dvylikos mënesiø ciklo

ekonominës konsultacijos, numatytos TVF steigimo sutarties IV straipsnyje. 2005 m.

kovo 23 d. TVF vykdanèiosios valdybos posëdyje vyko konsultacijos dël Lietuvos

ekonomikos dinamikos 2004 m. Jø metu buvo teigiamai ávertinta ðalies vykdoma

ekonominë ir finansø politika, pasiûlyta tæsti struktûrines reformas, pabrëþiama fiskalinës

konsolidacijos svarba ypaè daug dëmesio skiriant biudþeto iðlaidø maþinimui ir mokesèiø

administravimo stiprinimui.

ES valstybës intensyviai derina bendrà pozicijà TVF svarstomais klausimais. Lietuvos banko

atstovai Europos Sàjungos Ministrø Tarybos (toliau – Taryba) Ekonomikos ir finansø

komiteto TVF pakomiteèio posëdþiuose 2005 m. pirmàjá pusmetá dalyvavo aptariant

TVF veiklos strategines kryptis, svarstant pasiûlymà panaikinti labai ásiskolinusiø ðaliø

skolas, pastarøjø sumaþinimo bei plëtros finansavimo ir kitus klausimus.


44

Aktyviai dalyvaujama ir TVF Ðiaurës Baltijos ðaliø grupës diskusijose derinant grupës bendrà

pozicijà ávairiais TVF vykdanèiojoje valdyboje svarstomais klausimais. Lietuvos banko

atstovai ðios grupës Pinigø ir finansø komiteto tikrøjø ir pakaitiniø nariø susitikimuose

pirmàjá pusmetá svarstë pasirengimà TVF Tarptautinio pinigø ir finansø komiteto pavasario

susitikimui, TVF veiklos prioritetus, Ðiaurës Baltijos ðaliø grupës parengtas ataskaitas.

Balandþio 16–17 d. Vaðingtone vykusiame Tarptautinio pinigø ir finansø komiteto

pavasario susitikime buvo svarstyti pasaulio ekonomikos ir finansø rinkø plëtra, TVF

strateginës kryptys, pagalba maþas pajamas gaunanèioms ðalims, TVF prieþiûra ir

stebësena, kriziø sprendimo iniciatyvos ir kt.

Bendradarbiavimas su TAB

Lietuvos bankui priklausë 1 000 TAB akcijø, suteikianèiø balsavimo ir atstovavimo teisæ.

2005 m. pradþioje TAB, norëdamas atkurti savo kapitalà pasitraukus privatiems

investuotojams, pasiûlë akcininkams – centriniams bankams – proporcingai jø turimø

akcijø skaièiui ásigyti vadinamosios amerikinës emisijos akcijø. Lietuvos banko valdyba

2005 m. vasario 24 d. nusprendë ásigyti minëtos emisijos 70 akcijø.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pirmàjá pusmetá dalyvavo TAB rengiamuose centriniø

bankø – TAB nariø – pirmininkø susitikimuose. Juose svarstytas besivystanèiø rinkø

paþeidþiamumo identifikavimas, nacionaliniø centriniø bankø kapitalo pakankamumas,

TAB tarptautinë finansinë statistika, globaliniø iðorës disbalansø átaka pasaulio

ekonomikai, centriniø bankø valdymas ir kt.

Birþelio 27 d. metiniame TAB jubiliejiniame – 75 metø veiklos – susitikime apþvelgta

TAB komitetø ir Finansinio stabilumo instituto veikla, TAB rizikos ir vidaus valdymas,

auditas, metinë ataskaita ir finansinë veikla 2004–2005 m.

Bendradarbiavimas su kitomis tarptautinëmis finansø organizacijomis

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, kaip ERPB pakaitinë valdytoja, geguþës

22–23 d. dalyvavo ERPB metiniame susitikime Belgrade ir perskaitë praneðimà.

Sausio mën. Lietuvos banke lankësi reitingø agentûros Standard & Poor’s, o balandþio

mën. – reitingø agentûros Moody’s atstovai. Buvo papildoma, tikslinama ir atnaujinama

ðiø agentûrø parengta medþiaga apie Lietuvos ekonominæ ir finansinæ padëtá.

Aktyviai bendradarbiaujama su Baltijos valstybiø centriniais bankais. Reguliariai susitinka

ðiø bankø valdytojø pavaduotojai, o darbuotojai ekspertø lygiu susitinka kasmetiniuose

seminaruose. Seminare geguþës mën. buvo nagrinëjami apskaitos, juridiniai ir mokëjimo

sistemø klausimai jungiantis á Eurosistemà.

Pasirengimas euro ávedimui ir dalyvavimui Eurosistemoje

Teisinës bazës derinimas su Bendrijos teisynu

Nacionalinës teisës derinimo poreikis

Ásigaliojusios 2004 m. geguþës 1 d. Lietuvos stojimo á ES sutarties Stojimo akto 4 straipsnis

numato, kad nuo ástojimo dienos kiekviena naujoji valstybë narë dalyvauja EPS kaip

45

valstybë narë, kuriai taikoma iðimtis laikinai neávesti euro, kaip apibrëþta EB steigimo

sutarties (toliau – Steigimo sutartis) 122 straipsnyje.

Steigimo sutarties 122 straipsnio 2 dalyje raðoma, kad bent kartà per dvejus metus arba

valstybei, kuriai taikoma iðimtis, papraðius Europos Komisija ir ECB pateikia praneðimus

Tarybai laikydamosi Steigimo sutarties 121 straipsnio 1 dalyje numatytos procedûros.

Ðiuose praneðimuose ávertinama, kaip valstybës narës nacionaliniai teisës aktai ir kartu

nacionalinio centrinio banko ástatymas atitinka Steigimo sutarties 108 ir 109 straipsnius

bei ECBS ir ECB statutà.

Steigimo sutarties 108 straipsnyje raðoma apie nacionaliniø teisës aktø suderinamumà

su Steigimo sutarties bei ECBS ir ECB statuto nuostatomis dël nacionaliniø centriniø

bankø nepriklausomumo, o 109 straipsnyje – apie bûtinybæ nacionalinius teisës aktus

suderinti su Steigimo sutartimi bei ECBS ir ECB statutu. Steigimo sutarties bei ECBS ir

ECB statuto virðenybë nacionalinei teisei nepanaikina ðio ápareigojimo, todël visi nesu-

derinamumai turi bûti paðalinti.

Lietuvos Respublikos teisës aktø dalis turi bûti pakeista ir suderinta su ES teisës

reikalavimais iki bus parengti 2006 m. Europos Komisijos ir ECB praneðimai apie

konvergencijà, numatyti Steigimo sutarties 122 straipsnyje. Tikëtina, kad ðie praneðimai

bus parengti 2006 m. geguþës–birþelio mën.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos banko ástatymo pakeitimø projektai

Steigimo sutartyje bei ECBS ir ECB statute numatyta, kad ECB ir euro zonos valstybiø

nariø nacionaliniai centriniai bankai turi eurø banknotø emisijos teisæ. Atsiþvelgiant á

tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pasakyta, jog pinigø emisijos teisæ turi tik

Lietuvos bankas, 2005 m. pirmàjá pusmetá Lietuvos bankas parengë ir Lietuvos Respublikos

Seimo Konstitucijos komisijai (toliau – Konstitucijos komisija) pateikë Konstitucijos

atitinkamø straipsniø pakeitimø projektà.

Ðiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatymo atitinkamø straipsniø

pakeitimo projektas. Já parengæs Lietuvos bankas numato konsultuotis su ECB.

Euro ávedimo Lietuvos Respublikoje ástatymo projektas

Pirmàjá pusmetá Lietuvos bankas parengë Lietuvos Respublikos euro ávedimo Lietuvos

Respublikoje ástatymo projektà. Jame numatyta pasirengimo ávesti eurus, litø keitimo ir

perskaièiavimo á eurus bei litø iðëmimo ið apyvartos, Lietuvoje ávedus eurà, tvarka.

Geguþës 9 d. Lietuvos bankas pateikë ECB ðio ástatymo projektà. Birþelio 14 d. ECB

paskelbë savo nuomonæ ir pateikë vertingø pasiûlymø, kaip já patobulinti. Euro ávedimo

Lietuvos Respublikoje ástatymà bus galima priimti tik Tarybai priëmus sprendimà dël

iðimties Lietuvai panaikinimo.

Rugpjûèio 2 d. Europos Komisija pateikë svarstyti Tarybos reglamento, pakeisianèio

1998 m. geguþës 3 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 974/98 dël euro ávedimo, projektà.

Numatomas pakeisti reglamentas yra vienas ið trijø reglamentø, reguliuojanèiø euro

ávedimà, taèiau jis yra skirtas pirmosioms dvylikai valstybiø, ávedusioms eurà. Todël ðalims,

prisijungsianèioms prie euro zonos vëliau, dabar galiojantis reglamentas negali bûti

taikomas ir bus pakeistas bei pritaikytas pagal dabartinæ situacijà.


46

Kiti teisës aktai

Pakeitus nacionalinæ valiutà euru ir priëmus bei pakeitus anksèiau minëtus ástatymus, taip

pat bus bûtina pakeisti ir Akciniø bendroviø, Buhalterinës apskaitos, Mokëjimø, atlie-

kamø pagal komercinius sandorius, vëlavimo prevencijos ástatymus ir kitus teisës ak-

tus. Numatoma, kad nuo euro ávedimo dienos nustos galioti ðie ástatymai: Pinigø iðleidi-

mo, Pinigø, Uþsienio valiutos Lietuvos Respublikoje, Lito patikimumo; taip pat neteks

galios ir Lito komiteto sprendimai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë ir kitos institucijos pagal savo kompetencijà turës parengti

teisës aktø pakeitimø, susijusiø su euro ávedimu, projektus.

Pasirengimas euro ávedimui

Pasirengimas eurø monetø kaldinimui

Eurø monetø nacionalinës pusës dizainas pradëtas kurti 2004 m. kovo mën. Lietuvos

banko valdybai pritarus Lietuvos banko Pinigø projektavimo ir gamybos komisijos

pasiûlymui eurø monetø nacionalinëje pusëje pavaizduoti herbo simbolá Vytá. 2005 m.

vasario 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtinti eurø monetø nacionalinës

pusës projektai.

Birþelio 7 d. Taryba pritarë Europos Komisijos siûlymui pakeisti eurø monetø bendràjà

pusæ, kad bûtø pristatytos iðsiplëtusios ES visos valstybës. Naujà bendràjà pusæ turës tik

ateityje kaldinamos eurø monetos. Visos dabar apyvartoje esanèios eurø monetos ir

toliau bus teisëta mokëjimo priemonë ir nebus iðimamos ið apyvartos. Tarybai priëmus

ðiuos sprendimus, ES valstybës pritarë pasiûlymams dël eurø monetø bendrosios pusës

dizaino.

Kovo viduryje valstybës ámonëje „Lietuvos monetø kalykla“ iðankstiná audità atlikæ ECB

ekspertai padarë iðvadà, kad kalykloje ádiegta eurø monetø kokybës valdymo sistema

atitinka jø gamybai keliamus reikalavimus. Atsiþvelgiant á tai, ðiais metais ketinama

nukaldinti bandomàsias eurø monetas. Kitas ECB auditas numatomas pradëjus kaldinti

eurø monetas.

Lietuvos monetø kalykla patvirtino pasirengimo gaminti eurø monetas veiklos planà.

Numatoma, kad iki 2006 m. liepos 1 d. ji bus pasirengusi iki numatytos euro ávedimo

Lietuvoje datos nukaldinti eurø monetø reikalingà kieká, o per 2007 m. pirmus du

mënesius – 2007 m. monetø atsargas.

Eurø banknotø poreikio derinimas su ECB ir apsirûpinimas jais

Lietuvos banko eurø banknotø poreikio pirminis apskaièiavimas atliktas ir ECBS Banknotø

komitetui pateiktas dar 2004 m. ketvirtàjá ketvirtá. Eurø banknotø poreikis jø ávedimo

laikotarpiu ir 2007 m. apyvartos papildymui apskaièiuotas pagal ECB metodikà tikslinant

atskirø nominalø eurø banknotø poreiká pagal per pastaruosius metus Lietuvoje

susiklosèiusá skirtingø banknotø litø poreiká ir remiantis euro zonos ðaliø statistiniais

duomenimis.

2005 m. liepos mën. ECB valdanèiosios tarybos posëdyje priimtas sprendimas dël Estijos,

Lietuvos ir Slovënijos poreikiams reikalingø eurø banknotø ásigijimo bûdo. Kaip

racionaliausias pasirinktas bendrosios valiutos banknotø skolinimosi ið ECB strateginiø

47

atsargø variantas. 2008 m. skola bus gràþinta á ECB strategines atsargas iðspausdinus

atitinkamø nominalø pasiskolintø eurø banknotø. Ðiuo metu jau pradëti derinti eurø

banknotø pristatymo á Lietuvos bankà klausimai ávertinant visus saugumo reikalavimus,

taip pat sudaromi konkreèiø logistikos veiksmø grafikai.

Lietuvos banko ir komerciniø bankø infrastruktûros eurams priimti parengimas

Pirmàjá pusmetá Lietuvos bankas pradëjo savo informaciniø sistemø banke pritaikymà

uþtikrindamas jø darbà su dviem valiutomis, sklandø grynøjø litø ir centø pakeitimà á

eurus ir euro centus, taip pat pritaikoma programinë áranga atlikti operacijas eurais,

atsiskaitymams, valdymo ir statistinei informacijai. Lietuvos bankui privalomos ECB

informacinës sistemos diegiamos pagal pastarojo nustatytà tvarkaraðtá.

Siekiant tinkamai parengti Lietuvos banko saugyklas, buvo sunaikinta 37,5 mln. vienetø

nekokybiðkai iðspausdintø ir á apyvartà neiðleistø 1991 m. laidos 500 ir 1 000 litø bei

1994 m. laidos 100 litø banknotø, ávertintos turimos litø banknotø ir litø bei centø

monetø atsargos, parengtas pasiûlymas dël paskesnio jø kiekio sunaikinimo iki euro

ávedimo dienos, eurø banknotø ir monetø pristatymo ir iðdëstymo Lietuvos banko

saugyklose planas.

Artimiausioje ateityje numatoma pasirengti komerciniø bankø kasiniam aptarnavimui,

ávertinti banknotø ir monetø apdorojimo árangos modernizavimo poreikius, parengti

iðimtø ið apyvartos litø banknotø ir litø bei centø monetø perveþimo, iðdëstymo ir

saugojimo Lietuvos banko saugyklose schemà, litø naikinimo planà ir kuo labiau sumaþinti

rankomis atliekamø operacijø skaièiø. Taip pat numatoma rengti seminarus komerciniø

bankø kasininkams ir jiems pateikti naujausià informacijà apie padirbtus eurø banknotus

ir monetas, jø identifikavimà.

Visuomenës informavimas

Rengdamasis euro ávedimui, Lietuvos bankas ypaè daug dëmesio skiria visuomenës

informavimui, kad bûtø uþtikrintas euro ávedimo skaidrumas, sudarytos palankios sàlygos

visiems gyventojams tinkamai ir laiku pasirengti perëjimui prie ES bendrosios valiutos.

Lietuvos bankas nuolat analizuoja, kaip visuomenë vertina euro ávedimo planà ir kokios

informacijos ðiais klausimais jai reikia. Á tai atsiþvelgiama jau pradëtoje perëjimo prie

bendrosios valiutos informacinëje kampanijoje ir rengiantis jos aktyviausiam etapui

2006 m.

Visuomenës nuomonë apie euro ávedimà

Geguþës mën. atlikto visuomenës nuomonës tyrimo duomenimis1, didesnë dalis (45%)

Lietuvos gyventojø nuo 15 iki 74 m. palankiai vertino euro ávedimà, o du ið penkiø

(40%) gyventojø – nepalankiai.

Pagrindiniai Lietuvos gyventojø argumentai uþ euro ávedimà grindþiami tokiais teiginiais:

palengvës atsiskaitymai, bus lengviau keliauti, mokytis ar susirasti darbà ES, ðalyje pagerës

gyvenimas, euras jau yra stabili, patikima valiuta.

1 Apklausà Lietuvos banko uþsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didþiosios Britanijos rinkos ir vieðosios nuomonës

tyrimø kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausa vyko 2005 m. geguþës 12–19 d. Apklausta 1 014 gyventojø Lietuvos

101 vietovëje. Apklaustøjø sudëtis atitinka Lietuvos 15–74 m. gyventojø sudëtá pagal lytá, amþiø, iðsimokslinimà,

tautybæ ir gyvenvietës tipà.


48

Svarbiausias gyventojø nepritarimo euro ávedimui motyvas – baimë, kad pabrangs prekës

ir paslaugos, pablogës gyvenimas. Dalis ið tø, kurie nepritaria euro ávedimui, mano, kad

sava valiuta yra nepriklausomybës simbolis, o Lietuva já praras. Kiti savo susirûpinimà

grindþia ásitikinimu, kad kiekviena pinigø reforma þmonëms bûna nuostolinga, kad

nuvertës jø santaupos. Be to, dalis apklaustøjø nenori keisti esamos situacijos – juos

visiðkai patenkina dabartinë padëtis.

Verslininkai euro ávedimo planus vertino palankiau. Vasario mën. verslininkø nuomonës

tyrimø1 duomenimis, palankiai euro planuojamà ávedimà vertino 73 procentai, nepalan-

kiai – 19 procentø verslininkø.

Visuomenës informavimo ir komunikacijos strategija

2005 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë, atsiþvelgusi á Lietuvos banko pateiktà

informacijà, pritarë nuostatai, kad bankas, dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms,

parengtø Lietuvos visuomenës informavimo ir komunikacijos dël euro ávedimo strategijà,

koordinuotø jos ágyvendinimà ir pasiraðytø partnerystës susitarimà su Europos Komisijos

Ekonominiø ir finansiniø reikalø generaliniu direktoratu. Ði strategija ið esmës parengta.

Taip pat numatoma pasiraðyti Europos Komisijos ir Lietuvos banko partnerystës susitarimà.

Juo remdamasi, Europos Komisija finansuos ir ágyvendins informavimo ir komunikacijos

kai kurias priemones, skirtas eurui ávesti.

Svarbiausi Lietuvos banko darbai informuojant visuomenæ apie euro ávedimà

Lietuvos bankas, ágyvendindamas savo veiklos planà dël euro ávedimo, nuolat skelbia

informacijà apie ðioje srityje atliekamus darbus, svarbiausius sprendimus. Euro ávedimo

aktualijas Lietuvos banko atstovai nuðvieèia þiniasklaidoje, seminaruose, susitikimuose

su verslininkais, kitomis visuomenës grupëmis, atsako á þmonëms rûpimus klausimus.

Su ES bendràja valiuta supaþindina Lietuvos banko leidiniai, pateikiama informacija

interneto svetainëje.

Lietuvos bankas informacijà euro ávedimo klausimais nuolat teikia Lietuvos Respublikos

Seimui: Lietuvos banko valdybos pirmininkas informavo Lietuvos Respublikos Seimo

Pirmininkà apie rengimàsi ávesti eurà, dalyvavo diskusijose ir pasitarimuose dël Lietuvos

pasirengimo ávesti eurà, Lietuvos bankas pateikë savo nuomonæ Konstitucijos komisijai

dël Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamø straipsniø pakeitimo.

Vasario 24 d. Europos Komisija, Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos finansø ministerija

suorganizavo konferencijà Vilniuje politikams ir verslininkams „Lietuvos kelias euro link:

iððûkiai ir galimybës“. Praneðimus skaitë uþ ekonominius ir pinigø reikalus atsakingas

Europos Komisijos komisaras Choakinas Almunija (Joaquin Almunia), Lietuvos banko ir

Finansø ministerijos atstovai. Vasario 28 d. Lietuvos banke surengta valstybës institucijø,

akademinës visuomenës atstovø, finansø analitikø apskritojo stalo diskusija „Konver-

gencijos patirtis ir kelias euro link“. Joje Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Leðekas

Balcerovièius (Leszek Balcerowicz) perskaitë praneðimà „Konvergencijos proceso

laimëjimai ir nesëkmës“.

1 Apklausà Lietuvos banko uþsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didþiosios Britanijos rinkos ir vieðosios nuomonës

tyrimø kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausti Lietuvos ámoniø vadovai 7 didþiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune,

Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje, Alytuje ir Marijampolëje). Apklausa vyko 2005 m. vasario 7–24 d. Ið viso apklausti

527 respondentai (ámoniø vadovai, savininkai, ámoniø vadovø pavaduotojai ar skyriø vedëjai).

49

Lietuvos bankas iðleido Stasio Kropo ir Rûtos Kropienës knygà „Europos pinigai“. Joje

nagrinëjami EPS funkcionavimo instituciniai klausimai. Ðis leidinys skirtas ne tik

akademinei, bet ir verslo visuomenei, kuri, artëjant euro ávedimui Lietuvoje, vis labiau

domisi ðia tema.

Lietuvos banko atstovai euro ávedimo planà pristatë susitikimuose su verslo ir kitomis

visuomenës grupëmis Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Këdainiuose, Anykðèiuose,

Birþuose ir Skuode. Gyventojams buvo platinami Lietuvos banko ir ECB leidiniai,

supaþindinantys su ES bendràja valiuta, jos apsaugos poþymiais.

Pasirengimas dalyvauti mokëjimo sistemoje TARGET

Paþanga rengiantis prisijungti prie sistemos TARGET

Lietuvos bankas rengiasi dalyvauti Eurosistemos mokëjimo sistemose TARGET ir jà pakei-

sianèioje sistemoje TARGET2. Ávedus eurà, Lietuvos bankas privalës dalyvauti ðiose mokë-

jimo sistemose siekdamas sklandþiai ágyvendinti bendrà pinigø politikà ir realiu laiku

ávykdyti galutinius mokëjimus, atliekamus ðiose sistemose. Kadangi naujosios sistemos

TARGET2 veiklos numatoma pradþia yra 2007 m. ketvirtasis ketvirtis, o Lietuvoje numa-

toma eurà ávesti 2007 m. pradþioje, Lietuvos bankui nuo euro ávedimo dienos reikës

prisijungti prie dabar veikianèios sistemos TARGET, o kai jà pakeis sistema TARGET2 –

prie pastarosios. Lietuvos bankas tam rengiasi. Ðiuo tikslu dar 2004 m. pradëta bendra-

darbiauti su Vokietijos Bundesbanku, per kurio mokëjimo sistemà RTGSplus planuojama

prisijungti prie sistemos TARGET.

Kovo mën. Lietuvos bankas parengë funkcinius sistemos reikalavimus banko realaus

laiko atskirøjø atsiskaitymø eurais sistemai, kuri turës sàsajà su sistema TARGET, ir

nustatyto laiko maþmeniniø mokëjimø eurais sistemai. Vadovaujantis ðiais reikalavimais,

pradëti minëtø sistemø parengimo darbai. Jos bus parengtos pertvarkius ir papildþius

ðiuo metu veikianèià Lietuvos banko mokëjimo sistemà LITAS. Jà pertvarkant reikia ir

sistemos dalyviø pasirengimo, todël Lietuvos bankas surengë susitikimø su sistemos

LITAS dalyviais. Pastarieji buvo supaþindinti su Lietuvos banko integracijos á sistemà

TARGET kryptimis ir jungimosi á sistemas TARGET bei TARGET2 techniniais sprendimais.

Uþstato pateikimo Lietuvos bankui ágyvendinimo priemoniø rengimas

Lietuvos bankas apsisprendë, kad, vykdydamas pinigø politikos operacijas ir teikdamas

dienos paskolas Lietuvoje ávedus eurà, naudos daugelio ES valstybiø senbuviø nacionaliniø

centriniø bankø naudojamus ákeitimo sandorius bendrojo uþstato metodu. Pagal ðá

metodà tam tikras ákeièiamas turtas skolininko ásipareigojimams uþtikrinti nesusiejamas

su juo uþtikrinamu konkreèiu ásipareigojimu.

Pasirinkæs ákeitimo sandorius uþstatui pateikti, Lietuvos bankas pradëjo kurti ðio uþstato

pateikimo metodui taikyti reikalingas priemones.

Pasirengimo proceso organizavimas Lietuvos banke

Lietuvos bankas savo veiklos gairëse 2005–2007 m. numato uþtikrinti sklandø euro

ávedimà Lietuvoje.

Remdamasi prielaidomis, kad stodama á ES Lietuva ásipareigojo ateityje ávesti eurà, o

2006 m. galima tikëtis teigiamo Europos Komisijos ir ECB ávertinimo dël ekonominio,


50

teisinio ir institucinio Lietuvos pasirengimo, 2004 m. gruodþio 23 d. Lietuvos banko

valdyba patvirtino iðsamø veiklos planà, kuriame numatyti svarbiausi darbai rengiantis

euro ávedimui.

Lietuvos banko veiklos plane dël euro ávedimo numatytos teisinës bazës suderinimo,

pasirengimo keisti grynuosius pinigus, visuomenës informavimo, Lietuvos banko

institucinio pasirengimo ir kitos organizacinës priemonës detalizuotos banko struktûriniø

padaliniø veiklos planuose, jø ágyvendinimo stebësenà vykdo Lietuvos banko valdyba.

Lietuvos bankas numatytus svarbiausius darbus dël euro ávedimo taip pat derina su

Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kitomis institucijomis, lanksèiai vertina situacijà ir

prireikus koreguoja numatytus veiksmus. Lietuvos banko suderinta pozicija ar nuomonë

dël ávairiø su euro ávedimu susijusiø aspektø teikiama ES institucijoms tiesiogiai ar per

Lietuvos banko atstovus, dalyvaujanèius tø institucijø veikloje.

Lietuvos banko veiklos pristatymas visuomenei

Nuosekliai ágyvendindamas visuomenës informavimo ir komunikacijos veiklà, Lietuvos

bankas taiko tarptautinius centriniø bankø suformuotus aukðtus ðios srities standartus

ir vadovaujasi ne vienø metø praktikos patikrintais principais: skaidrumo, atvirumo,

gráþtamojo ryðio ir informacijos kokybës.

Lietuvos banko veiklos skaidrumas uþtikrinamas visuomenei ávairiais bûdais teikiant

aktualià informacijà. Tai skatina pasitikëjimà Lietuvos Respublikos centriniu banku,

prisideda prie visos bankø sistemos stabilumo ir formuoja teigiamus ðalies ûkio lûkesèius.

Banko atvirumas padeda gyventojams geriau suvokti ðios svarbios finansø institucijos

priimamus sprendimus ir visà ekonomikos kontekstà, skatina þmones pareikðti nuomonæ

jiems rûpimais klausimais.

Lietuvos bankas kruopðèiai analizuoja, kaip visuomenë supranta skelbiamà informacijà,

kad bûtø uþtikrintas gráþtamasis ryðys.

Siekiama, kad skelbiama informacija bûtø operatyvi ir tiksli, pateikiama suprantama

kalba.

Prisidëdamas prie visuomenës ekonominio ðvietimo, Lietuvos bankas ir toliau

bendradarbiauja su jaunimo ekonominio ðvietimo programø lydere – organizacija Lietuvos

Junior Achievement, Ekonominio ðvietimo sklaidos centru, ðalies universitetais ir kitomis

institucijomis.

51

III. BANKØ SISTEMOS BÛKLË IR KREDITO ÁSTAIGØPRIEÞIÛRA

Lietuvos bankas, vykdydamas nuolatinæ kredito ástaigø prieþiûrà, siekia prisidëti prie

mûsø valstybës saugios, skaidrios, racionalios ir konkurencingos bankø sistemos ugdymo

ir taip sudaro sàlygas stabiliai plëtoti ðalies finansø rinkà. Bankø prieþiûra Lietuvoje

vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir ES teisës aktais bei atsiþvelgiant á Bazelio

bankø prieþiûros komiteto rekomendacijas.

Svarbiausi ávykiai kredito ástaigø prieþiûros srityje

Naujø, pakeistø ar papildytø teisës aktø, reglamentuojanèiø kredito ástaigø veiklà,

apþvalga

Siekiant geriau planuoti kredito ástaigø prieþiûrà, Lietuvos banke 2005 m. pirmàjá pusmetá

buvo parengtas dokumentas „Ateities darbai kredito ástaigø prieþiûros srityje 2005–2007

metais“. Jame aptarti artimo laikotarpio kredito ástaigø prieþiûros prioritetiniai klausimai.

Svarbiausias kredito ástaigø prieþiûros ðio laikotarpio uþdavinys – naujøjø kapitalo

pakankamumo reikalavimø ágyvendinimas. Tikimasi, kad dar ðiais metais Europos

Parlamentas ir Taryba patvirtins direktyvas, kurios átvirtins kredito ástaigø veiklos rizikà

ribojanèio svarbiausio normatyvo – kapitalo pakankamumo – naujus skaièiavimo

principus. Ðias direktyvas planuojama pradëti taikyti nuo 2007 m.

Ágyvendinus naujuosius kapitalo pakankamumo reikalavimus, ið esmës pasikeis kredito

ástaigø prieþiûros poþiûris á kredito ástaigø kapitalo poreikio rizikos ávairioms rûðims

padengti apskaièiavimà. Iki ðiol egzistavæs poþiûris „vienas metodas tinka visiems“ bus

keièiamas kiekvienos kredito ástaigos kapitalo poreikio individualiu ávertinimu. Naujoji

kapitalo pakankamumo skaièiavimo metodologija leis tiksliau ávertinti ir valdyti banko

patiriamà rizikà. Tai, kaip tikimasi, sumaþins bankø patiriamas sànaudas perskaièiuotam

kapitalui iðlaikyti. Naujuose reikalavimuose daug dëmesio taip pat bus skiriama ir rizikos

valdymui atskleisti. Ðis atskleidimas bus unifikuotas visos ES mastu. 2006 m. numatoma

kapitalo pakankamumà lygiagreèiai skaièiuoti pagal dabar galiojanèius ir pagal naujuosius

reikalavimus siekiant ávertinti kapitalo pakankamumo naujos skaièiavimo tvarkos átakà

esamam kapitalo pakankamumo rodikliui.

Naujosios kapitalo pakankamumo skaièiavimo tvarkos ágyvendinimas yra iððûkis ne tik

prieþiûros tarnyboms, bet ir komerciniams bankams. Todël, vykdant parengiamuosius

darbus naujiesiems kapitalo pakankamumo skaièiavimo reikalavimams ágyvendinti, Lie-

tuvos banke sukurta darbo grupë glaudþiai bendradarbiauja su ðalies bankais. Su jø

atstovais rengiami atskiri susitikimai, jø metu keièiamasi informacija apie naujoves,


52

vertinamas bankø pasirengimo naujiesiems reikalavimams lygis, diskutuojama apie bankø

kapitalo pakankamumo skaièiavimo metodø taikymo planus. Lietuvos bankas pirmàjá

pusmetá toliau ágyvendino praëjusiais metais pradëtà centralizuotai tvarkomos Paskolø

rizikos duomenø bazës plëtros koncepcijà. Iðplëstoje duomenø bazëje paskolø gavëjai

klasifikuojami á tam tikras kategorijas, taip pat kaupiami duomenys apie paskolos gavëjø

ásipareigojimø nevykdymo atvejus. Ðiais duomenimis galës naudotis ðalies bankai, kurie

taikys paþangesnius kapitalo pakankamumo skaièiavimo metodus.

Lietuvos bankas taip pat tæsë darbus reglamentuodamas kredito ástaigø apskaitos ir

atskaitomybës klausimus. Tuo tikslu banko Valdyba patvirtino Minimalius paskolø

vertinimo reikalavimus. Ðie reikalavimai parengti vadovaujantis Tarptautiniais finansinës

atskaitomybës standartais, kuriuos taikyti yra privaloma. Reikalavimai nustatys ið esmës

naujà bankø turto vertinimo tvarkà, jos pagrindas – ateities pinigø srautø nustatymas.

Toliau ágyvendinant ES direktyvas, Lietuvos banke buvo parengtas Lietuvos Respublikos

bankø ástatymo pakeitimo ástatymas. Jame detaliau reglamentuota specializuotø bankø

veikla, prieþiûros tikslais gaunamos informacijos perdavimas kitoms institucijoms,

naudojimasis paslaugø teikimo laisvëmis, kredito ástaigø likvidavimo ir kiti klausimai.

Pirmàjá pusmetá patvirtinti Specializuotø bankø veiklos ir rizikos valdymo reikalavimai,

skirti bankams, kuriems iðduotos licencijos suteikia teisæ tik iðleisti ir tvarkyti elektroninius

pinigus. Nors kol kas Lietuvoje dar nëra specializuotø elektroninius pinigus leidþianèiø

kredito ástaigø, informaciniø technologijø plëtra ir didëjanèios galimybës sukuria palankià

terpæ tokioms institucijoms atsirasti.

Didindama bankø veiklos skaidrumà ir informacijos prieinamumà visuomenei, Lietuvos

banko valdyba pakeitë Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimus. Bankai

ápareigoti skelbti finansines ataskaitas vadovaudamiesi Tarptautiniais finansinës

atskaitomybës standartais. Taip pat patikslinti Lietuvos banko skelbiamos informacijos

reikalavimai, t. y. daugiau dëmesio pradëta skirti rizikos valdymui kredito ástaigose

atskleisti.

Kadangi su naryste ES Lietuvos bankai ágavo finansiniø paslaugø teikimo laisvæ, Lietuvos

bankas papildë Teisës teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos

Sàjungos valstybëse narëse ágyvendinimo taisykles. Jose patikslinti praneðimø uþsienio

ðaliø prieþiûros tarnyboms apie Lietuvos bankø ketinimus teikti finansines paslaugas

pateikimo aspektai.

Dokumentinë prieþiûra ir inspektavimas

Tobulindamas teisinæ bazæ, Lietuvos bankas kartu vykdo ir nuolatinæ kredito ástaigø

dokumentø prieþiûrà. Tuo tikslu kaupiama informacija apie kredito ástaigø finansinæ

bûklæ, stebima, kaip vykdomi Lietuvos banko nustatyti veiklos rizikà ribojantys normatyvai,

taip pat nuolat ávairiais lygiais tiesiogiai bendraujama su bankais. Lietuvos bankas

analizuoja rinkos pokyèius, stebi su bankø teikiamomis naujomis paslaugomis ar

produktais susijusià rizikà. Pagal nustatytà planà kiekviena kredito ástaiga ne reèiau kaip

kartà per metus yra inspektuojama, o prireikus atliekami tiksliniai inspektavimai. Kiekvieno

inspektavimo rezultatai svarstomi Lietuvos banko valdyboje.

53

Dalyvavimo ES institucijø, susijusiø su kredito ástaigø prieþiûros reglamentu, veikloje

ir su tuo susijusiø naujø veiklos krypèiø apþvalga

Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos banko specialistai, kaip visateisiai nariai, ásitraukë á ES

ávairiø institucijø, atsakingø uþ finansø sektoriaus ir kredito ástaigø veiklos reglamentavimà,

veiklà, ávairius komitetus ir technines darbo grupes, kuriose aptariami ES naujø direktyvø

ágyvendinimo aspektai, svarstomi rengiamø direktyvø projektai ir kiti aktualûs prieþiûros

klausimai.

Lietuvos banko atstovai dalyvauja su bankø prieþiûra susijusiuose trijuose Europos

Komisijos ir ECBS – Europos bankininkystës, Bankø prieþiûros ir Europos bankø prieþiûros

institucijø – komitetuose. Lietuvos bankui yra atstovaujama ir ðiø komitetø ásteigtose

ávairiose techninëse darbo grupëse. Minëtuose komitetuose ir darbo grupëse pagrindiniai

svarstyti klausimai – ES bankø kapitalo pakankamumo ataskaitø ir prieþiûros tikslams

naudojamø finansiniø ataskaitø unifikavimas; kredito ástaigø, veikianèiø ðalies ir uþsienio

rinkose, prieþiûra; informacijos apsikeitimas tarp prieþiûros institucijø; prieþiûros praktikos

ávairiose ðalyse suartëjimas; iðorës kredito rizikos institucijø pripaþinimo tvarka; prieþiûrinis

tikrinimo procesas; ásigijimø ir susijungimø finansø sektoriuje reglamentavimas; bankø

veiklà papildanèiø paslaugø pirkimas; elektroninius pinigus leidþianèiø institucijø veiklos

reglamentavimas ir kt.

Tarptautinio bendradarbiavimo kredito ástaigø prieþiûros srityje plëtra

Lietuvos bankas nemaþai dëmesio skiria ir tarptautinio bendradarbiavimo plëtrai bei

kredito ástaigø prieþiûros klausimams. Ypaè pleèiamas bendradarbiavimas su Skandinavijos

ðaliø, kuriø kapitalas dominuoja Lietuvos kredito ástaigø sektoriuje, prieþiûros tarnybomis.

Ðiuo metu tikslinamos galiojanèios, taip pat pasiraðomos naujos bendradarbiavimo

sutartys su Ðvedijos ir Suomijos prieþiûros tarnybomis dël ðiø ðaliø finansinëms grupëms

priklausanèiø kredito ástaigø, kurios veikia Lietuvoje, prieþiûros. Koordinuojant veiksmus

ir keièiantis informacija, vyksta daþni dviðaliai susitikimai su ðiø ðaliø prieþiûros atstovais.

Taip pat vyksta derybos su Ukrainos nacionaliniu banku dël bendradarbiavimo sutarties

pasiraðymo. Tæsdamas praktikà dël pagalbos kaimyniniø ðaliø prieþiûros tarnyboms,

Lietuvos bankas organizavo mokymus ir dalijosi patirtimi su Baltarusijos nacionalinio

banko prieþiûros tarnybos atstovais.

Bankø veiklos apþvalga

2005 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikë 10 komerciniø bankø ir 2 uþsienio

bankø (Suomijos ir Vokietijos) skyriai. Pirmojo pusmeèio pabaigoje Lietuvos bankas buvo

gavæs ið ES ávairiø valstybiø nariø 78 praneðimus apie jø jurisdikcijai priklausanèiø kredito

ástaigø ketinimus pasinaudoti laisve teikti finansines paslaugas ir pradëti savo veiklà

Lietuvoje neásteigus filialo (skyriaus). Savo ruoþtu Lietuvos bankas perdavë Estijos ir Latvijos

respublikø kredito ástaigø veiklà priþiûrinèioms institucijoms praneðimus apie AB SEB

Vilniaus banko ketinimà minëtose valstybëse teikti finansines paslaugas.


54

Pagrindiniø finansiniø rodikliø apþvalga

Bankø sistemos turto, paskolø ir indëliø kitimas

(laikotarpio pabaigoje)


Pirmàjá pusmetá bankø sektorius iðlaikë spartø augimo tempà. Ðalies bankø turtas, liepos

1 d. finansiniø ataskaitø duomenimis, sudarë 33,6 mlrd. litø ir per pusmetá padidëjo

4,5 mlrd. litø, arba 15,3 procento. Klientams suteiktos paskolos (19,8 mlrd. Lt), palyginti

su metø pradþia, iðaugo 2,9 mlrd. litø, arba 17 procentø. Ðalies bankuose laikomø indëliø

suma per pirmàjá pusmetá padidëjo 2,8 mlrd. litø, arba 15,9 procento, ir liepos 1 d. sudarë

20,7 mlrd. litø. Indëliai daugiausia padidëjo dël bankuose laikomø gyventojø indëliø. Pas-

tarieji per sausio–birþelio mën. iðaugo 1,6 mlrd. litø, arba 16 procentø, ir sudarë 11,4 mlrd.

litø. Privaèiø ámoniø indëliai per pusmetá padidëjo 14 procentø – iki 7,3 mlrd. litø.

Kapitalo bazës pokyèiai

Akcininkø nuosavybë per pirmàjá pusmetá padidëjo 189,3 mln. litø, arba 7,6 procento, ir

liepos 1 d. sudarë 2,7 mlrd. litø. Tam didþiausià átakà turëjo pelninga veikla ir didinamas

akcinis kapitalas. Bankø sistemos áregistruotas akcinis kapitalas liepos 1 d. sudarë 1,4 mlrd.

litø.

Siekdami uþtikrinti tolesnæ veiklos plëtrà, per praëjusá pusmetá padidintà akciná kapitalà

áregistravo vienas bankas (AB Sampo bankas), o dar du bankai (AB bankas „NORD/LB

Lietuva“ ir AB Ðiauliø bankas) buvo pradëjæ platinti naujø emisijø akcijas.

Uþsienio investuotojø valdoma Lietuvos bankø kapitalo dalis liepos 1 d., palyginti su

metø pradþia, beveik nepakito ir sudarë 87 procentus. Kaip ir anksèiau, dominavo

investuotojø ið Skandinavijos kapitalas.

55

Rinkos koncentracija

Konkurencinë aplinka ir nevienodi bankø augimo tempai turëjo átakos nuosekliai

besikeièianèiai bankø valdomos rinkos, kurioje kelerius metus ið eilës maþëja bankø

koncentracija, struktûrai. Per metus, palyginti su 2004 m. liepos 1 d., trijø didþiausiø

bankø valdoma turto rinkos dalis sumaþëjo 0,7 procentinio punkto – iki 67,4 procento,

o jø dalá rinkoje uþëmë maþesni bankai. Sumaþëjus uþsienio bankø skyriø skaièiui, jø

uþimama rinkos dalis pagal valdomo turto dydá per metus sumaþëjo 0,9 procentinio

punkto ir sudarë 8 procentus.

Ilgu laikotarpiu koncentracijos maþëjimo tendencijos buvo ir kitose bankø rinkos dalyse.

Trys didþiausi bankai liepos 1 d. valdë 74,6 procento indëliø ir 71,1 procento paskolø

rinkos.

Bankø pasiskirstymas rinkoje pagal valdomà turtà


Turto, paskolø ir indëliø kaita

Bankø turtas ir paskolos. Turto kokybë

Tebesitæsiantis ðalies ûkio augimas, palankûs ekonominiai lûkesèiai ir maþos palûkanø

normos, taip pat ir kiti veiksniai turëjo átakos per metus pasikeitusiai bankø sistemos

turto struktûrai. Dël minëtø veiksniø ir toliau yra didelis paskolø poreikis. Já atitinkanti

daugelio bankø aktyvi kreditavimo strategija, orientuota á paskolø portfelio didinimà,

lëmë, kad klientams suteiktø paskolø dalis per metus padidëjo iki santykinai aukðto

lygio – 58 procentø bankø turto (kartu su paskolomis finansø institucijoms – iki 64%),

o tai didina bankø valdomo turto rizikà. Kartu paþymëtina, kad paskutinius tris ketvirèius

paskolos sudaro gana stabilià bankø turto dalá.

Didþiàjà paskolø dalá bankai yra suteikæ rezidentams, o nerezidentams suteiktø paskolø

dalis 2005 m. viduryje sudarë tik 1,1 procento visø bankø suteiktø paskolø. Toliau sparèiai

didëja paskolos uþsienio valiutomis: metø pradþioje tokiø paskolø buvo 58,4 procento,

o liepos 1 d. duomenimis, – 60,6 procento paskolø portfelio. Pastaruoju metu daugiausia

skolinamasi eurais.


56

Paskolø struktûra



Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvos bankø paskolø portfelis, áskaitant paskolas finansø

institucijoms, sudarë apie 32,7 procento planuojamo 2005 m. ðalies BVP. Latvijoje ir

Estijoje analogiðki rodikliai buvo apie 70 procentø, o euro zonoje – apie 119 procentø1.

Gana spartûs ðalies ekonomikos augimo tempai, ES paramos fondø lëðø panaudojimo

procesas, maþos palûkanø normos ir, palyginti su kitomis ES ðalimis, dar gana maþas

paskolø portfelio ir BVP santykis rodo, kad yra nemaþa erdvë bankø paskolø rinkai plëtotis.

Vertinant pagal atskiras klientø grupes, per pusmetá daugiausia paskolø suteikta

gyventojams (1,6 mlrd. Lt) ir privaèioms ámonëms (1,5 mlrd. Lt). Nors ið gyventojams

teikiamø paskolø ir toliau dominuoja paskolos bûstui ásigyti, ðiais metais ypaè padidëjo

kitos paskirties paskolos (daugiausia – vartojimo) gyventojams. Per metus, palyginti su

2004 m. liepos 1 d., bankø suteiktos paskolos bûstui ásigyti gyventojams padidëjo 2 mlrd.

litø, arba 78,2 procento, o kitos paskirties paskolos – 745 mln. litø, arba beveik 2 kartus.

Nors paskolø bûstui ásigyti augimo tempai gana dideli, taèiau ávertinant tai, kad ðios

paskolos populiarios tapo tik pastaraisiais metais, tiek jø apimtis, tiek ir augimo tempas,

palyginti su kitomis regiono ðalimis, yra vieni ið maþiausiø (liepos 1 d. Lietuvoje ðios

paskolos sudarë 6,9% prognozuojamo ðiø metø ðalies BVP), todël taip pat dar turi

pakankamai erdvës toliau didëti.

1 2005 m. sausio 1 d. duomenys.

57

Paskolø bûstui ásigyti augimas Baltijos ðalyse

Ðaltiniai: Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas.

Bankai, siekdami maþinti kredito rizikà, diversifikuoja paskolø portfelá pagal konkreèius

ekonominës veiklos sektorius.

Paskolø ekonominëms veikloms struktûra


Daugiausia paskolø (18%) suteikta apdirbamajai pramonei. Antra svarbi paskolø gavëjø

kategorija – didmeninës ir maþmeninës prekybos ámonës, kurioms suteikta 16,3 procento

paskolø.

Turto kokybës rodikliø kitimo tendencijos rodo, kad bankai konservatyviau vertino turtà

ir jø galimus nuostolius, ypaè susijusius su paskolø teikimu. Bendra specialiøjø atidëjiniø


58

balansiniams aktyvams suma per pirmàjá pusmetá padidëjo 54,8 mln. litø, arba 33,1

procento, ið jø specialieji atidëjiniai paskoloms – 39,4 procento. Dël padidëjusiø specialiøjø

atidëjiniø paskoloms jø ir paskolø portfelio santykis per pusmetá iðaugo nuo 0,71 iki

0,85 procento, t. y. iki aukðèiausio lygio nuo 2003 m. vidurio. Neveiksniø paskolø dalis

padidëjo nuo 2,11 iki 2,76 procento visø paskolø.

Bankø ásipareigojimai ir indëliai

Bankø ásipareigojimø struktûra per pusmetá pakito nedaug: kaip ir metø pradþioje,

gyventojø indëliai tebëra bankø finansø pagrindinis ðaltinis, sudarantis beveik 37

procentus bankø ásipareigojimø; gana didelë buvo privaèiø ámoniø indëliø dalis, sudaranti

apie 24 procentus ásipareigojimø. Nerezidentø indëliai ir toliau sudarë palyginti nedidelæ

visø laikomø indëliø dalá, nors jø dalis per pusmetá padidëjo nuo 6 iki 7,2 procento. Kita

vertus, atsiþvelgiant á tai, kad, pritraukiant finansinius iðteklius, ir toliau gana svarbià

vietà uþima skolinimasis ið patronuojanèiø uþsienio institucijø (ðalies bankø ásiskolinimas

ðioms institucijoms per pusmetá padidëjo apie 238 mln. Lt, arba beveik 6%), Lietuvos

bankuose laikomos visos nerezidentø lëðos, liepos 1 d. duomenimis, sudarë gana didelæ

(29%) bankø balansiniø ásipareigojimø dalá.

Indëliø struktûra



Bankuose laikomø indëliø struktûros pokyèiai rodo, kad pirmàjá pusmetá labai padaugëjo

indëliø uþsienio valiutomis – net 28,2 procento, o indëliø nacionaline valiuta – tik 10,7

procento. Dël skirtingø augimo tempø kito ir indëliø struktûra: nuo 70,2 iki 67 procentø

sumaþëjo indëliø nacionaline valiuta dalis. Taip sparèiai indëliai uþsienio valiutomis labiausiai

didëjo dël padidëjusiø ámoniø lëðø uþsienio valiutomis, taip pat dël praëjusá pusmetá 13

procentø pakilusio JAV dolerio kurso lito atþvilgiu. Artëjant numatomai euro ávedimo

datai, indëliø uþsienio valiutomis Lietuvos bankuose didëjimo tendencijos turëtø iðlikti.

Daugëja ir indëliø iki pareikalavimo, palyginti su terminuotaisiais indëliais: liepos 1 d. jie

sudarë 61,1 procento visø indëliø, laikomø Lietuvos bankuose, o metø pradþioje – 58,6

procento. Tokius indëliø struktûros pokyèius skatino tebebuvusios maþos palûkanø nor-

mos, toliau besipleèianti mokëjimo korteliø rinka ir visuomenëje vis labiau populiarëjantys

alternatyvûs investavimo bûdai.

59

Pelningumas

Bankø pateiktø liepos 1 d. finansiniø ataskaitø duomenimis, pirmàjá pusmetá visi ðalies

bankai ir uþsienio bankø skyriai dirbo pelningai. Bendras ðalies bankø pelnas buvo

175,9 mln. litø, arba 31 procentu didesnis negu 2004 m. pirmàjá pusmetá (tada Lietuvos

bankø sistemos pelnas buvo 134,2 mln. Lt). Ðiø metø pirmojo pusmeèio, palyginti su

praëjusiø metø atitinkamu laikotarpiu, bankø pelnas padidëjo labiausiai dël bankø veiklos

padidëjusiø apimèiø ir pajamø ið pagrindinës bankø veiklos bazës. Visø pirma bankuose

labai iðaugo paskolø portfelio pajamos, kurios nulëmë, kad 25,5 procento padidëjo

grynosios palûkanø pajamos. Visgi ilgalaikëje perspektyvoje svarbia prielaida bankø

pelningumui uþtikrinti turëtø tapti diversifikuota pajamø struktûra. Ðiuo atþvilgiu teigiamai

reikëtø vertinti faktà, kad bankai, plësdami teikiamas paslaugas, gauna vis daugiau

paslaugø ir komisiniø pajamø, kurios, palyginti su 2004 m. pirmuoju pusmeèiu, padidëjo

34,5 mln. litø, arba 22,4 procento.

Neigiamà poveiká bankø veiklos rezultatams 2005 m. pirmàjá pusmetá turëjo keli veiksniai.

Pirmiausia ðiais metais padidëjo iðlaidos specialiesiems atidëjiniams (pernai bankai daugiau

susigràþino anksèiau nuraðytø paskolø, negu padarë naujø iðlaidø specialiesiems

atidëjiniams): jos sudarë 32,7 mln. litø. Be to, pleèiantis bankø veiklos apimèiai, per

pusmetá jie patyrë 9,7 procento daugiau operaciniø iðlaidø dël padidëjusiø darbo

uþmokesèio, reklamos ir rinkodaros iðlaidø.

Iðaugus bankø veiklos mastui ir padidëjus uþdirbtam pelnui, bankø nuosavybës gràþa

per pusmetá, palyginti su praëjusiø metø atitinkamu laikotarpiu, pastebimai iðaugo ir

sudarë 13,8 procento (prieð metus buvo 12,4%), o turto gràþa dël padidëjusios

konkurencijos ir sumaþëjusios palûkanø marþos nepakito ir sudarë 1,25 procento. Svarbu

yra tai, kad toliau didëjo bankø sistemos veiklos efektyvumas, t. y. fiksuotoms veiklos

uþtikrinimo sànaudoms padengti sunaudojama vis maþesnë pagrindinës veiklos pelno

dalis. Per pusmetá ðiam tikslui panaudota 55,2 procento pagrindinës bankø veiklos pelno

(prieð metus – 63,9%), o tai sudarys prielaidas toliau plëtoti bankø veiklà.

Veiklos stabilumo ir rizikos valdymo apþvalga

Didþiausia atsakomybë uþ tinkamà vadovavimà rizikos valdymo procesui bankuose tenka

bankø savininkams ir vadovams. Lietuvos bankas, kaip prieþiûrà vykdanti institucija, taip

pat siekia uþtikrinti, kad bankuose veiktø veiksminga vidaus kontrolës sistema ir bûtø

pritaikytos procedûros, leidþianèios laiku nustatyti, stebëti ir tinkamai valdyti ávairias rizikos

rûðis, su kuriomis susiduria bankai kasdienëje veikloje. Reikalaujama, kad bankai, prieð

diegdami naujus produktus ar pertvarkydami taikomas technologijas, ávertintø visus

galimus su tuo susijusius neigiamus aspektus ir iki minimumo sumaþintø jø neigiamà

poveiká. Tinkamas rizikos valdymas turi bûti uþtikrinamas ir konsoliduotu lygiu, t. y. bankai,

turintys dukteriniø ámoniø, kuriø ataskaitos konsoliduojamos, turi visapusiðkai vertinti ne

tik savo paties, bet ir visos banko grupës prisiimamà rizikà, o banko ir tø dukteriniø

ámoniø vidaus kontrolës sistemos turi bûti tarpusavyje suderintos.

Lietuvos bankas kontroliuoja, kaip kiekvienas bankas vykdo veiklos rizikà ribojanèius

normatyvus. Inspektavimø metu tikrinama, kaip bankas valdo pagrindines rizikos sritis

(kredito, likvidumo, rinkos ir operacinæ rizikà), ar tinkamai funkcionuoja vidaus kontrolës

sistema, ar banke uþtikrinamas bankø veiklà reglamentuojanèiø teisës aktø, banko

steigimo dokumentø ir vidaus taisykliø reikalavimø laikymasis, ar teisingai sudarytos


60

Lietuvos bankui pateiktos finansinës ir prieþiûrai skirtos ataskaitos. Lietuvos bankas

periodiðkai testuoja pagrindines rizikos sritis visos bankø sistemos mastu siekdamas

numatyti, kokià átakà tam tikri neigiami rinkos pokyèiai galëtø daryti bankø pajëgumui

laiku vykdyti savo finansinius ásipareigojimus ir ar bankø turimø kapitalo atsargø pakaktø

galimiems nuostoliams padengti ir uþtikrinti veiklos stabilumà. Praëjusá pusmetá visi ðalies

komerciniai bankai, remdamiesi 2004 m. ataskaitø duomenimis ir pasirinkæ tris testavimo

variantus (labiausiai tikëtinà, tikëtinà ir maþai tikëtinà), atliko savo paèiø testavimà pagal

sukauptus istorinius duomenis identifikuotomis nepalankiausiomis sàlygomis (angl. stress

testing). Testavimo metu bankai vertino kredito, rinkos (áskaitant palûkanø normos, valiutø

kurso, vertybiniø popieriø kainos), likvidumo ir operacinæ rizikà. Bankø pateikti rezultatai

rodo, kad pasireiðkus bankø identifikuotoms nepalankiausioms sàlygoms jie bûtø pajëgûs

atlaikyti finansiniø kriziø poveiká ir iðlaikytø pakankamà kapitalo bazæ. Vienas ið svarbiausiø

veiklos rizikà ribojanèiø normatyvø, kurio vykdymà, kaip minëta, kontroliuoja Lietuvos

bankas, yra kapitalo pakankamumas. Bankø sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis

liepos 1 d. sudarë 11,11 procento (nustatytas minimalus reikalavimas – 8%). Visi ðalies

komerciniai bankai vykdë nustatytà kapitalo pakankamumo normatyvà.

Kredito rizika

Daugumos bankø kapitalo pakankamumo rodiklis per metus sumaþëjo keliais

procentiniais punktais dël sparèiai auganèio kreditavimo, o tai rodo, kad ðalies bankams

ir toliau aktualiausia tebëra kredito rizikos valdymo problema.

Pastaruoju metu sparèiai didëjantis paskolø bûstui ásigyti portfelis verèia bankus ypaè

atidþiai stebëti situacijà nekilnojamojo turto rinkoje, kuriai bûdingas plëtros cikliðkumas.

Nepalankiai pasikeitus kai kurioms rinkos sàlygoms (pvz., pablogëjus ekonominei situacijai

ðalyje, labai pakilus palûkanø normoms, sumaþëjus nekilnojamojo turto kainoms ar dël

kitø prieþasèiø), dabartinë bankø ekspansija teikiant paskolas bûstui ásigyti galëtø lemti

didesná kredito rizikos susikaupimà bankuose, o ateityje ir galimus su tuo susijusius

nuostolius. Kita vertus, liepos 1 d. duomenimis, bankai turëjo pakankamà kapitalo bazæ

galimai rizikai amortizuoti ir, nepaþeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, bûtø

galëjæ papildomai sudaryti 743 mln. litø specialiøjø atidëjiniø, t. y. dabartinæ specialiøjø

atidëjiniø apimtá padidinti daugiau kaip 3 kartus.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizikos poþiûriu situacija bankø sektoriuje buvo stabili. Liepos 1 d. duomenimis,

normatyvinis bankø sistemos likvidumo rodiklis sudarë 39,9 procento ir beveik 10

procentiniø punktø buvo didesnis uþ Lietuvos banko nustatytà minimumà. Kita vertus,

nors visi bankai vykdë Lietuvos banko nustatytà likvidumo normatyvà, taèiau likvidumo

rizikos valdymas bankø sistemoje tebëra gana aktualus dël turto ir ásipareigojimø sumø

pagal terminus tam tikro nesubalansuotumo: bankø turto struktûroje didesnæ dalá (55%)

turto sudaro ilgalaikis (per 1 m.) turtas, daugiausia finansuojamas trumpalaikiais ásipa-

reigojimais (ilgalaikiai ásipareigojimai sudaro tik 22% bankø turimø iðtekliø).

Likvidumo rizika gali bûti aktualesnë maþesniems bankams, o bankai, kuriø pagrindiniai

akcininkai yra finansiðkai stiprûs uþsienio bankai, gali veikti turëdami gerokai maþesnes

likvidumo atsargas, nes prireikus gali tikëtis pagrindinës institucijos operatyvios paramos.

61

Vertinant bankø likvidumà, kaip teigiamà pokytá, pasakytina, kad per pusmetá bankø

sektoriuje ilgalaikiai (per 1 m. likutinës trukmës) ásipareigojimai didëjo (25,4%) sparèiau

negu analogiðkos trukmës turtas (18,3%).

Rinkos rizika

Kapitalo pakankamumo ataskaitos duomenimis, liepos 1 d. rinkos rizikai buvo jautrûs

2,82 procento bankø turto ir nebalansiniø straipsniø, ávertintø pagal rizikà (metø pra-

dþioje – 2,7%). Daugelyje bankø ið rinkos rizikos veiksniø didþiausia buvo palûkanø

normos rizika, kuriai dengti skirta daugiau kaip trys ketvirtadaliai prekybos knygos kapitalo

poreikio. Santykinai didesnæ palûkanø normos rizikà lëmë tai, kad bankai likvidumo

valdymo tikslais nemaþà dalá skolos vertybiniø popieriø buvo priskyræ prekybos knygai.

Liepos 1 d. duomenimis, valiutø kurso kitimo rizika bankø sistemos mastu buvo gana

nedidelë: uþsienio valiutø bendroji atviroji pozicija sudarë 3 procentus bankø sistemos

kapitalo (pagal Lietuvos banko nustatytus reikalavimus bendroji atviroji pozicija neturi

bûti didesnë kaip 25% banko kapitalo).

Operacinë rizika

Pastaruoju metu bankai nemaþai dëmesio skyrë palyginti naujai rizikos valdymo srièiai –

operacinei rizikai. Ji didëjo dël daugelio prieþasèiø: plintanèiø informaciniø ir telekomuni-

kaciniø technologijø, elektroninës bankininkystës plëtros, sandoriø su treèiosiomis ðalimis

dël tam tikrø banko veiklà papildanèiø paslaugø pirkimo, mokëjimo korteliø rinkos plëtros

ir kt. Atsiþvelgdamas á Lietuvos banko reikalavimus, kiekvienas bankas turi parengæs

operacinës rizikos valdymo politikà, kuria vadovaujantis nustatomos ðios rizikos ávertinimo,

stebëjimo ir kontrolës procedûros.

Kai kurie ðalies bankai, ypaè planuojantys ateityje taikyti sudëtingesnius kapitalo poreikio

operacinei rizikai skaièiavimo metodus, pradëjo klasifikuoti ir kaupti iðsamius duomenis

apie ávykius, susijusius su operacine rizika ir patirtus nuostolius kiekvienoje verslo srityje

(pvz., dël banko darbuotojø klaidø ar sukèiavimo, kompiuteriniø sistemø darbo sutrikimø,

vagysèiø ir ásilauþimø per kompiuterinius tinklus, dël treèiøjø ðaliø veiksmø, fizinio turto

sugadinimo ir pan.).

Kredito unijø veiklos pagrindinës tendencijos

Kredito unijø sektorius toliau didëjo ir sparèiai plëtë veiklà. Pirmàjá pusmetá Lietuvos

banko valdybai iðdavus licencijas 3 naujoms kredito unijoms, ðalyje veikianèiø unijø skai-

èius iðaugo iki 64, jos vienijo per 51 tûkst. nariø. Per pusmetá nariø skaièius padidëjo

apie 6,2 tûkst. fiziniø ir juridiniø asmenø. Daugiausia naujø nariø ástojo á þemdirbius

vienijanèias unijas.

Kredito unijø nariø ámokëtas pajinis kapitalas per ðá laikotarpá padidëjo daugiau kaip

ketvirtadaliu ir sudarë 25,4 mln. litø; daugiau kaip 26 procentais padidëjo ir kredito

unijø nariø bei asocijuotøjø nariø laikomi indëliai, kurie sudarë 184,8 mln. litø. Augantis

nariø skaièius turëjo átakos tolesnei kredito unijø veiklos plëtrai. Per pusmetá beveik 27

procentais padidëjæs unijø turtas liepos 1 d. sudarë 235,1 mln. litø, arba 0,7 procento

veikianèiø bankø sistemos turto (prieð metus – 0,6%).


62

Pirmàjá pusmetá, prasidëjus þemës ûkio pavasario ir vasaros darbams bei atitinkamai

padidëjus lëðø poreikiui jiems finansuoti, kredito unijos toliau vykdë gana aktyvià

kreditavimo politikà: paskolø portfelis padidëjo 27 procentais – iki 167,3 mln. litø, o

suteiktø paskolø suma, palyginti su 2004 m. liepos 1 d., padidëjo beveik 1,5 karto.

Kredito unijø pagrindiniø rodikliø kitimas


Paskolø dalis, palyginti su praëjusiø metø liepos 1 d. duomenimis, sumaþëjo 6

procentiniais punktais ir sudarë apie 71 procentà viso kredito unijø turto. Didëjant

suteikiamø naujø paskolø mastui, jø kokybës rodikliai gerëjo. Liepos 1 d. specialiuosius

atidëjinius paskoloms ir sukauptoms pajamoms buvo sudariusios 46 kredito unijos. Per

pusmetá unijø specialieji atidëjiniai paskoloms sumaþëjo beveik 16 procentø ir sudarë

0,5 procento paskolø portfelio vertës, t. y. ðis rodiklis buvo maþesnis negu bankø

sektoriuje. Neveiksniø paskolø, kurioms sudaromi specialieji atidëjiniai, dalis taip pat

sumaþëjo ir liepos 1 d. sudarë 1,4 procento visø paskolø.

Per pusmetá kredito unijos uþdirbo 506 tûkst. litø pelno (pernai per tà patá laikotarpá –

393,4 tûkst. Lt). Pagrindinis pelno ðaltinis buvo pajamos ið palûkanø, sudariusios 88,8

procento visø pajamø. Didþiausià iðlaidø dalá sudarë operacinës ir palûkanø iðlaidos –

atitinkamai 44,4 ir 42,9 procento visø iðlaidø.

Liepos 1 d. duomenimis, visos kredito unijos vykdë nustatytus veiklos rizikà ribojanèius

normatyvus. Bendras unijø kapitalo pakankamumo rodiklis liepos 1 d. buvo 16,2 procento

(maþiausias reikalaujamas dydis – 13%), o likvidumo – 68,7 procento ir daugiau kaip

du kartus buvo didesnis uþ nustatytà normatyvà (30%).

Kredito unijø likvidumo palaikymo ir mokumo atkûrimo funkcijas atliekanèios LCKU

turtas pirmojo pusmeèio pabaigoje sudarë 53,4 mln. litø, t. y. buvo beveik penktadaliu

didesnis negu metø pradþioje. LCKU turto dydþio pokyèiai tiesiogiai priklauso nuo

pagrindinio jos finansavimo ðaltinio – indëliø, laikomø LCKU, apimties kaitos.

Pirmàjá pusmetá keitësi LCKU pajinio kapitalo struktûra. LCKU narëms – kredito unijoms –

iðpirkus 202 tûkst. litø vertës papildomø pajø, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

63

priklausanti LCKU pajinio kapitalo dalis sumaþëjo iki 2,99 mln. litø (prieð metus buvo

4 mln. Lt). Kita pajinio kapitalo dalis (2,3 mln. Lt) priklauso 54 kredito unijoms.

Nagrinëjamu laikotarpiu unijø nariø ámokomis toliau buvo didinami likvidumo palaikymo

rezervas ir stabilizacijos fondas, kurie liepos 1 d. sudarë atitinkamai 2,075 mln. litø ir

660 tûkst. litø. LCKU per pusmetá uþdirbo 170 tûkst. litø pelno. Jam átakos turëjo sumaþëjæ

specialieji atidëjiniai paskoloms.

Liepos 1 d. duomenimis, LCKU vykdë visus Lietuvos banko nustatytus veiklos rizikà

ribojanèius normatyvus.

pranesimas seimui - 2005 - lb

Documents