KLAIPĖDOS VAIKŲ GLOBOS NAMŲ „RYTAS“ SMURTO TARP

VAIKŲ PREVENCIJOS PROGRAMA 2009 M.

1. Bendrosios nuostatos

Smurtas tarp nepilnamečių – sudėtingas socialinis reiškinys, glaudžiai susijęs su visuomenės

vertybinių nuostatų kaita, ugdymo problemomis, atsparumo stoka įvairiems neigiamiems socialiniams

reiškiniams. Pastaruoju metu ryškėja smurto tarp vaikų protrūkiai, nepilnamečių nusikalstamumas

(patyčios, šantažas, reketas, ignoravimas, fizinis, psichologinis smurtas ir kt.), jaučiamas

susvetimėjimas, emocinis atbukimas, socialinis pasyvumas. Tyrimai ir praktika rodo, kad ši problema

plėtojasi, atrodo nesustabdomai žaloja bręstančią asmenybę, palieka vaikų vidiniame pasaulyje

nuoskaudas, neigiamus išgyvenimus, atitinkamai įtakoja visą asmenybės raidą. Su vaikais dirbantys

specialistai ieško būdų, priemonių, kaip efektyvinti prevencinį darbą su nepilnamečiais, ugdyti vaikų

elgesio kultūrą, poreikį turiningo, asmenybės brandą praturtinančio laisvalaikio, užimtumo.

PSO 2001–2002 metais atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 36 pasaulio

valstybių pirmauja pagal vaikų, iš kurių tyčiojamasi, skaičių. Pažymėtina, kad tyčiojimasis iš

silpnesniojo, priekabiavimas, siekiant sukelti jam fizinį ar emocinį skausmą, sutrikdo ne tik normalų

vaikų bendravimą, sukelia somatinius sutrikimus, bet neretai yra viena iš vaikų savižudybių priežasčių.

Patyčios veikia ne tik aukų, bet ir tų, kurie tyčiojasi, elgesį. Vaikai, kurie agresyviai elgiasi su

bendraamžiais, dažniausiai pradeda taip pat elgtis ir su kitais aplinkiniais. Ilgainiui patyčios gali

peraugti į nusikalstamą vaiko ar paauglio elgesį. Jėgos rodymas bendraamžiams tampa gero elgesio

norma. Vaikų ypač globos namų ugdytinių auklėjimas, grūdinimas, atsparumo blogiui stiprinimas labai

svarbus, nes jie turi išmokti gyventi šiuolaikinėje visuomenėje, kuri nesibaigia globos namų sienomis, o

tęsiasi ir už jų ribų. Vaikas turi mokytis elgtis kultūringai ir tada, kai jo niekas nestebi, turi suvokti ir

blogį, ir gėrį, mokėti pasirinkti tai, kas priimtina visuomenėje.

Pastebimi fizinės ir psichologinės prievartos tarp vaikų atvejai mokyklose ir šalia jų esančiose

teritorijose. Tai pasireiškia chuliganiškais veiksmais, kurių metu vaikai patiria fizinę, seksualinę

prievartą, įvairaus sunkumo kūno sužalojimus, materialinius nuostolius (sugadinami ar atimami jiems

priklausantys daiktai), socialinę bei emocinę, psichologinę skriaudą (išstūmimas iš bendraamžių

kolektyvo, žeminimas, grasinimas ir kt.). Mokyklose, gatvėje pasireiškia net prievartinio (panaudojant

tiek psichologinę, tiek fizinę prievartą) įtraukimo į priklausomybinį elgesį (narkotikai, azartiniai

žaidimai) bei vaikų tvirkinimo atvejų. Aukos neretai pačios ima smurtauti. Aktualia problema tampa

socialinis ir psichologinis nesaugumas. Tai daro neigiamą įtaką tarpasmeniniams vaikų santykiams,

mokymosi rezultatams, drausmės, elgesio kultūros,vertybinių nuostatų formavimuisi, socializacijos

procesui.

Situacija Lietuvoje. 2000–2001 m. atlikto sociologinio tyrimo duomenimis iki 10 procentų

Lietuvos vaikų patiria įvairią seksualinę prievartą, psichologinį ar fizinį smurtą, 32 procentai vaikų per

paskutinius 3 metus yra tapę nusikaltimų aukomis (nuo 1 iki 10 kartų). Vidaus reikalų ministerijos,

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis (2008 m.), yra atvejų, kai prieš vaikus

psichologinį (o kartais ir fizinį) smurtą naudoja teisėsaugos institucijų pareigūnai, mokytojai,

socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, tai yra asmenys, kurie pagal darbo pobūdį privalėtų ginti

vaikus nuo neteisėtų veiksmų, užtikrinti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Vaiko teisių apsaugos

kontrolieriaus įstaigos 2008m. duomenys).

2003 m. rudenį VšĮ ,,Vaiko namas” ir Vilniaus miesto Baltupių vidurinės mokyklos bendruomenė

atliko apklausą, kurioje dalyvavo 336 (4-12 klasių) moksleiviai, 144 tėvai ir 26 mokyklos darbuotojai.

Net 36 % moksleivių nurodė, kad iš jų tyčiojasi, šaiposi arba juos užgaulioja bendraklasiai; 20%

moksleivių (6-12 klasių) nurodė, kad iš jų šaiposi, tyčiojasi arba juos užgaulioja mokytojai; net 47%

mokinių prisipažino, kad jie patys užgaulioja kitus vaikus arba iš jų šaiposi.

18% mokinių nurodė, jog jiems grasino kiti mokyklos mokiniai; 6,5% moksleivių teigė, kad

bendraklasiai yra atėmę iš jų pinigų ar kokį nors daiktą.

13,4% apklaustų mokinių atsakė, kad juos yra mušę bendraklasiai. Apklausa parodė, kad 12%

mokinių bent kartą yra mušęs mokytojas. 27,1% mokinių prisipažino, kad jie patys yra mušę kitus

vaikus. Net 97% apklaustų moksleivių nurodė, kad yra matę, kaip kiti mokiniai mušasi.

29% 4-5 klasių moksleiviai yra įsitikinę, kad galima trenkti kitam per veidą, jeigu šis trenkė pirmas

ir 31% mano, kad galima trenkti berniukui su knyga, jeigu pastarasis skaudžiai patempė mergaitei už

kasų.

10 (4,3%) 6-12 klasių mokinių anketose nurodė, jog juos yra vertę užsiiminėti seksu, kad taip

įrodytų savo meilę. Pusė iš atsakiusiųjų – vaikinai.

Situacija Klaipėdoje

Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis 2009 m. nuolat smurtą patyrė 13 vaikų

(2 seksualinį, 11 fizinį). Tačiau, įvertinant bendrą situaciją Lietuvoje, galima manyti, kad smurto prieš

vaikus atvejų būna žymiai daugiau, tik jie nepasiekia Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar policijos.

Reikėtų atkreipti tiek suaugusiųjų, tiek vaikų dėmesį į patyčias, kurios gal net nėra laikomos

visuomenėje smurtu tarp vaikų.

Patyčios ir smurtas neretai greta einantys reiškiniai įvairiausiomis formomis yra paplitę ir

artimoje Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ aplinkoje, o atsižvelgiant į tai, jog vaikų globos

namuose apgyvendinti vaikai dažniausia anksčiau yra augę rizikos grupės, asocialiose šeimose, jie

dažnai yra žymiai jautresni smurto ir patyčių atžvilgiu. Tokių vaikų reagavimo į smurto ir patyčių

apraiškas modeliai dažnai nėra socialūs, ir sunkiai koreguojami. Neretai pasitaiko atvejų, kai į vaikų

globos namus gyventi atvyksta vaikų, kurie smurtą ir patyčias suvokia kaip socialų reiškinį, padedantį

įsitvirtinti bendruomenėje. Todėl smurto ir patyčių prevencijos ir postvencijos programos yra itin

aktualios.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad įmanoma ženkliai sumažinti patyčių, smurto plitimą, į

aukštesnį lygmenį keliant vaikų ugdymo kokybę, įgyvendinant prevencines programas.

Atsižvelgiant į tai, vaikų globos namuose „Rytas“ parengta Smurto tarp vaikų prevencijos

programa 2009, kurioje numatytos priemonės, renginiai vaikams apie smurto, prievartos, patyčių

neigiamą įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.

Programos tikslas: atkreipti vaikų dėmesį į smurto, patyčių reiškinį, jo paplitimu, pasekmėmis.

Skatinti ieškoti būdų, kaip spręsti kylančias problemas.

Programos uždaviniai:

ugdyti bendrąsias nepilnamečių kompetencijas, siekti vaiko asmenybės visapusiško

brandinimo dermės, ypač daug dėmesio skiriant elgesio kultūros, socialinių įgūdžių

formavimui;

siekiama užkirsti kelią nepilnamečių elgesio nukrypimams, suteikti socialinę-

psichologinę, psichologinę - edukacinę pagalbą rizikos grupės vaikams.

atkreipti dėmesį į neigiamas aplinkos, ugdymo, įgimtas savybes, apsunkinančias vaiko

socialinę adaptaciją, sąlygojančias psichosocialinio vystymosi nukrypimus.

prevencine programa atitraukti ugdytinius nuo neformalių asocialių sambūrių, grupių už

globos namų ribų, jų subkultūros įtakos.

giliau pažinti vaiko pažeistų pažintinių psichinių procesų, emocinės valios,

komunikacinės sferos deadaptyvių vaikų savybes, jas koreguoti visų specialistų pagalba.

Smurto tarp vaikų prevencijos programos sudarymo principai

Aktualumo ugdymo institucijai ir pačiam vaikui principas. Organizuojamos prevencinės

programos priemonės, renginiai turi padėti nepilnamečiui pažinti save ir kitus, perimti visuomenės

kultūros pagrindus, visuotines vertybes, ugdyti pagarbą ir tolerantiškumą fiziniams, socialiniams,

kultūriniams žmonių skirtumams, rasti atsakymus į esminius savo gyvenimo klausimus, ugdytis

bendrąsias kompetencijas, mokytis suvokti gyvenimo realybėje pasireiškiančius smurto, kitų neigiamų

reiškinių esmę, rasti optimaliausius būdus jų prevencijai, problemų sprendimui.

Vertingumo asmenybės raidai, vaiko gyvenimo kokybei principas. Programoje numatytos

priemonės, renginiai turi būti svarbūs ir vertingi vaiko gyvenimui, saviraiškai, asmenybės darnai.

Programos turinys susietas su globos namų bendruomenės, vaikų, šeimynų gyvenimu. Ugdomas vaikų

gebėjimas bendrauti, spręsti problemas, pažinti jų priežastis, santykius su aplinka grįsti savitarpio

supratimu, mokyti konstruktyviai spręsti konfliktus, užbėgti jiems už akių.

Prieinamumo principas. Prevencinės programos turinys turi padėti vaikui plėtoti saviraiškos

galimybes, bendrąsias kompetencijas, atsižvelgiant į vaiko poreikius, amžiaus tarpsnio ypatumus,

sociokultūrinę patirtį, individualias galimybes.

Darnaus vystymosi principas. Prevencinių priemonių, renginių turinys remiasi darnaus

asmenybės vystymosi nuostatomis. Akcentuojama vertybinių nuostatų, gyvenimo tikslų siekimo,

darnaus sąlyčio su aplinka, teisingumo svarba. Programos turinys plėtoja bendrąsias vaiko

kompetencijas, būtinas darniai asmenybės raidai: mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo,

socialinę, kūrybingumo, asmeninę kompetencijas.

II. SMURTO TARP VAIKŲ PREVENCIJOS KRYPTYS

Įvertinti smurto tarp vaikų paplitimo mastą, riziką bei atskleisti rizikos grupes, sukurti

veiksmingą vaikų patiriamo smurto ir prievartos vaiką supančioje aplinkoje prevencijos priemonių

sistemą, mažinti neigiamus socialinius reiškinius, sąlygojančius smurto prieš vaikus atsiradimą, vaiko

psichologinius sunkumus.

Sudaryti sąlygas smurto prevencijos sistemai veiksmingai funkcionuoti, orientuojantis į

specialistų kvalifikacijos tobulinimą, mokymą, kurti veiksmingą vaikų patiriamo smurto ir prievartos

mokymo įstaigose prevencijos priemonių sistemą.

Efektyvinti švietimo, teisėsaugos, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bendradarbiavimą bei

veiklos koordinavimą smurto tarp vaikų prevencijos ir pagalbos nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo

smurto ar linkusiems smurtauti, srityje.

Suteikti žinių ir įgūdžių vaikams, jų auklėtojams apie smurto tarp vaikų prevenciją ir pagalbą

nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo smurto ar linkusiems smurtauti.

Skatinti vaikus kalbėti apie kylančias problemas, parodyti, kur galima kreiptis iškilus pavojams

esant ne globos namuose, laisvalaikio, pamokų metu.

Organizuoti prevencines priemones vaikams, skatinančias bendrųjų kompetencijų plėtojimąsi,

saviraišką, teigiamai įtakojančias vertybinių nuostatų formavimąsi. Ypač reikšmingas vaidmuo

skiriamas vaikų užimtumo, laisvalaikio organizavimui, saviraiškos, savirealizacijos galimybių

plėtojimui. Siekiama atskleisti vaikų elgesio nukrypimus, jų kilmę bei priežastis (įskaitant asmeninius,

socialinius, socialinius-psichologinius, psichologinius-edukacinius nukrypimus, sąlygojančius vaiko

asmenybės sociopatogenezę). Ypač daug dėmesio skiriama vaikų agresyvaus, delinkventinio,

savanaudiško, save žlugdančio elgesio priežasčių identifikavimui, vaiko elgesio korekcijai, veiksnių,

deformuojančių vaiko psichosocialinį vystymąsi, šalinimui.

Kurti vaikų, nukentėjusių nuo smurto, atsidūrusių kritinėse situacijose dėl patiriamos prievartos

bei turinčių smurtavimo patirtį, reabilitacijos ir reintegracijos priemonių sistemą, plėtoti psichologinį

konsultavimą, teisinį švietimą, užtikrinti vaikų informatyvumą apie pagalbą teikiančius specialistus,

institucijas. Užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą vaikams, turintiems emocinių, elgesio,

priklausomybės problemų, išgyvenantiems krizes, patyrusiems smurtą.

Įvertinti programos rezultatus, prevencinių priemonių poreikį, veiksmingumą, tikslinti veiklos

kryptis.

Numatomi rezultatai

Numatomi šie programos įgyvendinimo rezultatai:

pagerės smurto prevencija, pagalbos patyrusiems smurtą prieinamumas;

vaikams bus suteikta žinių apie smurtinį elgesį, galimybes gauti pagalbą nukentėjus nuo smurto,

bus ugdomi tinkamo bendravimo ir problemų sprendimo, socialiniai ir savisaugos įgūdžiai,

bendrosios vaiko kompetencijos;

renginių metu pedagogai turės galimybę geriau pažinti savo ugdytinius, tobulins praktinių

tinkamo bendravimo su vaikais įgūdžius; globos namų bendruomenė tobulins įgūdžius valdyti

krizines situacijas;

pagerės konfliktų, smurto atvejų sprendimo kokybė;

sumažės vaikų agresyvaus elgesio atvejų;

vaikai mokysis išvengti smurto, į aukštesnį lygmenį kils tarpusavio bendravimas, pasitikėjimas

vienų kitais;

tobulės smurto tarp vaikų prevencijos modelis;

formuosis efektyvesnė nukentėjusių nuo smurto vaikų sveikatos priežiūros sistema.

Priemonės pavadinimas Vykdytojas Įvykdymo laikasMedžiagos rinkimas, paruošimas, pateikimas:

1. Smurto samprata.2. Smurto formos (psichologinis,

fizinis ir kt.).3. Smurto, kaip asocialaus elgesio

plitimo visuomenėje priežastys.4. Smurto įtaka vaiko asmenybės

vystymuisi.

Psichologas J. Brazauskas

Nuolatos

Stendo „Mes nesmurtaujame“ ruošimas kartu su vaikais, auklėtojais.

Psichologas J. Brazauskas;Auklėtoja R. Ilginytė

Liepos, rugsėjo, gruodžio mėn.

Filmų peržiūra, aptarimai. Filmai parenkami pagal tikslines amžiaus grupes.

Psichologas J. Brazauskas

Kartą per mėnesį.

Diskusijos grupėse smurto prevencijos temomis:1. Svarbiausios prievartos ir smurto

prielaidos bei priežastys;I. Žutautaitė – I. Simonaitytės vid. m-klos psichologė

Liepos mėn.

2. Kokie išgyvenimai lydi smurtinių veiksmų dalyvius;

R. Ilginytė - auklėtoja

Liepos mėn.

3. Smurtas ir prievarta tarp vaikų – daugelio jų problemų (emocinių, fizinių, seksualinių) raiška

J. Brazauskas – psichologas

Liepos mėn.

4. Smurto apraiškų numatymas, situacijos valdymas

A. Viržintas - socialinis pedagogas

Rugpjučio mėn.

5. Smurto, pykčio, įniršio alternatyvos L. Šapkauskas Rugpjūčio mėn.

6. Pagalba smurtą patyrusiam vaikui I. Lengvinienė - slaugytoja

Rugpjūčio mėn.

7. Atsparumo psichologiniam spaudimui stiprinimas 1

J. Brazauskas - psichologas

Rugsėjo mėn.

8. Smurto ir patyčių priežastys L. Ruginienė – auklėtoja

Rugsėjo mėn.

9. Tinkama emocijų raiška, pykčio, įniršio valdymas;

A. Viržintas - socialinis pedagogas

Rugsėjo mėn.

10. Smurtautojo vertybinių orientacijos, I. Žutautaitė - I. Rugsėjo mėn.

neigiama jų poliškumo įtaka ateičiai Simonaitytės vid. m-klos psichologė

11. Mūsų gyvenimo vertybės A. Viliušytė - Socialinė darbuotoja

Rugsėjo mėn.

12. Atsparumo psichologiniam spaudimui stiprinimas 2

J. Brazauskas – psichologas

Spalio mėn.

13. Kaip priimti savo išgyvenimus, su jais tvarkytis;

S. Tarvydienė – auklėtoja

Spalio mėn.

14. Smurtautojų ir aukų emocinis santykis, išgyvenimai

M. Bijenko - II spec. m-klos psichologė.

Spalio mėn.

15. Kerštas – prasčiausia reakcija į smurtą.

A. Brasas - Socialinis pedagogas

Spalio mėn.

16. Tinkamo reagavimo formos, strategijos gresiant smurto apraiškoms

R. Kulbokaitė- auklėtoja

Lapkričio mėn.

17. Smurtautojo savivokos ypatumai J. Brazauskas - psichologas

Lapkričio mėn.

18. Negalima tylėti, kalbėkime apie savo bėdas.

J. Brazauskas - psichologas

Lapkričio mėn.

19. Atsparumo psichologiniam spaudimui stiprinimas 3

J. Brazauskas - psichologas

Lapkričio mėn.

20. Mokykimės gerbti save ir kitus J. Brazauskas- psichologas

Gruodžio mėn.

21. Konfliktinių situacijų sprendimo modeliai

E. Navickienė – direktorės pavaduotoja ugdymui.

Gruodžio mėn.

22. Kokiose situacijose pasireiškia smurtas

R. Karalienė auklėtoja

Gruodžio mėn.

1. SMURTO SAMPRATA

Smurtas – tai priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas, jėgos

naudojimas kito žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu, siekiant psichologiškai ar fiziškai pakenkti kitam

žmogui. Tai pasireiškia agresija, nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu, įžeidinėjimu

(žodine agresija), fiziniu smurtu (fizine agresija). Smurto apraiškos gali būti itin plataus pobūdžio. Tai

ir fizinis poveikis (fizinis smurtas), ir psichologinis spaudimas (psichologinis smurtas apimantis ir

patyčias ir daiktų naikinimą, šmeižtą ir kt.) ir seksualinis smurtas (seksualinė prievarta).

Mokslinėje literatūroje ši sąvoka apibrėžiama plačiau. Tai įvardijama kaip priekabiavimas,

tyčinis agresyvus priekabiavimas, siekiant sukelti kitam fizinį ar emocinį skausmą (ValiukevičiūtėJ.,

2004; Valeckienė D., 2006 ir kt..). Akcentuojamai tokie priekabiavimo aspektai:

tai viena iš agresyvaus elgesio formų, kuria siekiama tyčia įskaudinti kitą,

dažnai auka negali apsiginti, nes agresyvus elgesys grindžiamas jėgos disbalansu,

priekabiautojų ir aukos jėgos santykis nėra lygus.

Mūsų kalboje vartojama daugybė terminų, įvardijančių smurtą, priekabiavimą.Lietuvių kalbos

žodyne (2002) pažymėta, kad patyčios- tai ko nors darymas kitų apmaudui, piktumui, pajuokimui,

tyčiojimasis, užgauliojimas, įžeidinėjimas. Skriausti – daryti skriaudą, nuoskaudą, engti. Uiti – nuolatos

barti, keikti, laikyti nieko vertu, niekinti, rodyti panieką, negerbti. Čia priklauso ir sinonimai rodyti

panieką, pajuokti, tyčiotis, pykdyti, menkinti, pašiepti, varginti, kamuoti, slopinti, kabinėtis, priekabių

ieškoti, daryti, kad aukai būtų nemalonu, žeisti, užgauti. Visus tuos žodžius sudėjus į visumą ir

gauname sampratą smurtas, patyčios, priekabiavimas..

Kasdieniame gyvenime tarp smurto ir judrių žaidimų, tarp „tyčia“ ir „netyčia“ yra labai plonytė

riba. Kiekvienas vaikas išdykaudamas su draugais yra ne kartą sudavęs, pastūmęs, įspyręs, pašiepęs,

pataikęs iš kamuolio ar sniego gniūžtės, tačiau tai dažniausia nelaikoma smurtu, o įvardijama

žaidybiniu elementu. Neretai, ir tokiose situacijose gali pasireikšti smurtas, ypač tada jei „nukentėjęs

vaikas“ įvertina patirtą žalą kaip smurto, o ne žaidybinio elemento pasekmę. Jei taip įvyksta,

„nukentėjusysis“ siekia atpildo, kuris dažniausiai jau niekaip negali būti įvardijamas žaidimo dalimi,

prasideda smurtavimas, siekiant atkeršyti už skausmą.

(Įvairių žaidimų aptarimas su vaikais, elgesio situacijų, reagavimo būdų įvardijimas, analizė.

Formuluojamos išvados).

Taigi, apibendrinant svarbu pažymėti, kad smurtaujama yra ir dėl nepatenkintų poreikių

(nepasidalijus žaislais, erdve, dėmesiu, malonumais, skanėstais), atsilyginant už nuoskaudas, siekiant

pažeminti, norint užtikrinti savo, kaip lyderio pozicijas, siekiant vadovauti kitiems vaikams, įtakoti jų

veiksmus, ar kitaip gauti asmeninės naudos ar net norint apsiginti.

Tačiau būtina pastebėti, jog smurto apraiškos yra pats netinkamiausias būdas reaguoti, į

neigiamo emocinio poliškumo situacijas, nes visada susilaukiama smurtinio atsako, o smurto apraiškų

pasekmes patiria tiek smurtautojas, tiek smurto auka.

2. SMURTO FORMOS (PSICHOLOGINIS, EMOCINIS, FIZINIS, SEKSUALINIS IR KT.)

Agresijos apraiškos pastebimos net pačių mūsų mažiukų elgesyje:

o nepasidalinimas žaislais baigiasi pastūmimu, sudavimu per ranką, veidą;

o atimami žaislai, kiti vaikus dominantys daiktai;

o vienas kito stumdymu nesutariant, kas atsisės šalia auklėtojos, mamos, tėčio;

o žaidimuose taip pat kyla didžiausi nesutarimai, pasireiškiantys prasivardžiavimais,

įžeidinėjimais, mušimusi, erzinimusi, vaipymusi vienas iš kito. Svarbu pastebėti, kad vaikai

labai dažnai yra linkę blogus savo poelgius priskirti draugams, džiaugiamasi, kai nekaltai

kenčia kiti, naudojamasi kitais vaikais.

Vyresnių vaikų smurtavimas palaipsniui įgauna platesnį spektrą, pasireiškia ir fizinio smurto, agresijos

protrūkiais, ir psichologiniu, emociniu smurtu, seksualine prievarta. Spardymasis, daužymasis,

stumdymasis siekiant įskaudinti, pažeminti, tampymasis už plaukų, neretai panaudojami net įvairūs

įrankiai siekiant sužeisti. Naikinami, gadinami aukos daiktai. Labai dažnai pastebimi tarp vaikų ir tokie

smurto protrūkiai: gąsdinimas, grasinimas, šantažavimas, šmeižimas. Verčiama meluoti, įsijungti į

nusikalstamą veiką. Tokių atvejų esate pastebėję ne vienas iš čia esančių.

Todėl labai įdomu, kaip, jūsų nuomone, reikėtų pasielgti visiems vaikams štai tokioje

situacijoje:

Vaikų globos namuose vienoje šeimynoje, atrodo, labai gražiai gyvena panašūs į jus vaikai. Visi jau

pavalgė pietus, ilsisi, žaidžia. Iš mokyklos grįžta ir Rasa, vyriausia visoje šeimynoje. Ji nusprendė

pietus sau pasigaminti pati. Paėmusi lėkštelę, ji padeda nevirtą kiaušinį ir įdeda į mikrobangų krosnelę,

norėdama jį išvirti. Kiaušinis susprogsta aptaškydamas mikrobangės vidų. Rasa susinervina, tačiau

randa, ką pavalgyti, ir eina su draugėmis pailsėti. Ateina auklėtoja. Pastebėjusi, kad krosnelė nešvari,

klausia vaikų, kas taip padarė ir neišvalė. Rasa šaukia:

- Tai Kazytė.

Auklėtoja liepia Kazytei išvalyti krosnelę. Ši verkšlendama sakosi nepadariusi to, nekalta esanti...

Rasa piktai aiškina:

- Kazyte, kaip tai ne tu? Visi matė, kad tu tai padarei, greitai išvalyk. Kazytė prisimena, kad

artėja vakaras, auklėtoja išeis, Kazytė bijos ir viena miegoti savam kambaryje, nes jos draugė

serga ir guli ligoninėje. O sutemus kažkas pradeda krebždėti prie jos durų, o kartais ir po

lova...Kartais Rasa ją pakviečia miegoti į savo kambarį, nes ten yra laisva viena lova. Kazytė

verkšlendama valo krosnelę. Vaikai juokiasi...

Taigi, kaip pasielgtumėte jūs šioje situacijoje? Kas čia teisus? Kaip šią problemą spręstumėte?

(Diskutuojama, išklausoma vaikų nuomonė, formuluojamos išvados).

Priekabiavimas ir patyčios pasireiškia skirtingomis formomis. Tiesioginis priekabiavimas pasireiškia

atviru užgauliojimu, pravardžiavimu, grasinimu ir t.t. Netiesioginis priekabiavimas gali pasireikšti

socialinės izoliacijos forma, nepriėmimu į grupę ir kt. Užgauliojama žodžiu, raštu; pašaipos,

skaudinančios žinutės mobiliuoju telefonu, elektroniniu paštu, apkalbinėjimas. Fizinis smurtas,

patyčios – pargriovimas, stumdymas, mušimas, spardymas, daiktų gadinimas. Vaikų tarpe paplitęs ir

reketas.

3. SMURTO, KAIP ASOCIALAUS ELGESIO, PLITIMO PRIEŽASTYS

Smurtas mūsų visuomenei tampa įprastu reiškiniu. Smurtaujama šeimoje, vaikų darželyje,

mokykloje, vaikų globos namuose, gatvėje ir t. t. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad

patyčios, smurtas Lietuvoje, lyginant mūsų šalį su kitomis Europos šalimis, yra labiausiai paplitę. Ypač

plinta smurtas tarp vaikų: prasivardžiavimas, apsistumdymai, įžeidinėjimai, tampymasis už plaukų,

spardymasis, spjaudymasis, muštynės, net nužudymai. Asocialus elgesys daro dvasinių, fizinių,

materialinių nuostolių ne tik atskiram žmogui, bet ir visai visuomenei. Smurtas, kaip asocialaus elgesio

apraiška, buvo ir yra socialinė, psichologinė problema kuri kelia ypatingą visuomenės susirūpinimą.

Taigi, vaikai ne visada jaučiasi saugūs savo artimoje aplinkoje. Viena iš smurto plitimo

priežasčių yra mūsų pakantumas jam (tylėjimas, slėpimas to, kad esi smurto auka, stengimasis, pačiam

spręsti problemas smurtu, kaip atsaku). Ne mažiau smurto ir patyčių plitimui padeda ir įvairių

smurtinių veiksmų įvardijimas nesmurtiniais, o socialiais, žaidybiniais, leistinais. Čia svarbus ir

neadekvatus savo veiksmų vertinimas bei aplinkinių abejingumas, šališkumas.

Svarbu pažymėti, kad smurtas plinta ir bujoja šalia mūsų todėl, kad daugelis iš mūsų esame

tam pakantūs, kartais apsimetame, kad to nepastebime, bijoma pačiam nukentėti, nenorima veltis į

nereikalingas situacijas, bijoma. Smurto situacijoje dažnai yra ne tik auka ir smurtautojas, bet ir kiti

vaikai. Juk smurtautojai dažniausia pradeda, inicijuoja, patyčias, agresyvų elgesį, ieško palaikymo tarp

stebėtojų, stengiasi įtraukti kitus.Ir atsiranda aktyvių šalininkų, kurie palaiko patyčias, pritaria, kiti tik

stebi, kas vyksta, stengiasi likti nuošalyje, neįsitraukti į muštynes, patyčias. Dalis stebėtojų nepritaria

skriaudėjui, bet negelbsti aukos, nes bijo patys nukentėt. Yra ir tokių, kurie stengiasi padėti

skriaudžiamam vaikui, šaukia pagalbos, bando sustabdyti , valdyti situaciją, tokie vaikai supranta aukos

savijautą ir jaučia atsakomybę už tai, kas vyksta.

Smurto, agresyvaus elgesio priežastys gali būti ir :

neigiamos emocinės tėvų nuostatos į vaiką ankstyvoje vaikystėje,

artimųjų šilumos trukumas vaikui,

nuolatinis fizinių bausmių taikymas vaikui jo artimiausioje aplinkoje,

artimųjų tolerancija agresyvaus elgesio atžvilgiu, artimieji leidžia agresyviai elgtis,

emocinės prievartos apraiškos vaiko auklėjime,

vaiko temperamentas.

Klausimai, tezės diskusijai:

Kodėl smurtaujama? Kreipiamas vaikų dėmesys į vaikų problemas.

Smurtinių situacijų nesmurtiniai sprendimo variantai, galimybės.

Diskusinė situacija:

Draugas nenori tau grąžinti tavo žaislą, jį sugadino. Kaip spręsite šią problemą? (Diskutuojama,

išklausoma nuomonė, apibendrinama, formuluojamos išvados).

4.SMURTO ĮTAKA VAIKO ASMENYBĖS VYSTYMUISI

Agresyvus, smurtaujantis vaikas – nelaimingas vaikas. Tačiau dažnai jis pats to nesuvokia. Nesuvokia,

kad jis yra našta, skaudulys draugams, šalia esantiems žmonėms, šeimoje, mokykloje ar globos

namuose, pas globėjus, kitur. Jis skaudina visus, trukdo susikaupti draugams pamokoje, trikdo

mokytojo, auklėtojo darbą, aplinkinių ramybę. Dažniausiai toks vaikas yra tas, kuris nesusidoroja su

savo problemomis ir nemoka kitaip atkreipti į save dėmesį, nemoka ar nedrįsta kitaip paprašyti

pagalbos.

Nesvarbu, kokia forma pasireiškia smurtas, patyčios, priekabiavimas, tiek smurtaujančiam vaikui, tiek

nuolat kenčiančiam smurtą ir patyčias visa tai sukelia ilgalaikes , intensyvias asmenybės normalų

vystymąsi trikdančias pasekmes. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie vaikystėje kenčia smurtą, patyčias, , ir

tolimesniame gyvenime daug sunkiau bendrauja, nepasitiki savo jėgomis, galimybėmis, turi iškreiptą

vertybių sistemą, pradeda ir patys naudoti smurtą bei patyčias kaip bendravimo būdą.Mokslininkai

akcentuoja tokias pasekmes:

elgesio problemos, bėgimas iš namų,

vagiliavimas,

pamokų praleidinėjimas, nesėkmės moksle,

nerimo, jausmas, depresija,

išsiblaškymas, savo tapatumo nesuvokimas,

atsiribojimas nuo aplinkinio pasaulio, nuovargis,

žema savivartė,

bejėgiškumo jausmas, mintys apie savižudybė, žmogžudystė,

toksinių, psichotropinių medžiagų vartojimas (Sruoga V., 2001).

Mokslininkai akcentuoja ir pasekmes smurtautojų aukai:

Nukentėję vaikai taip pat pasižymi nenoru mokytis, bendravimo sutrikimais, jaučia stresą.

Taigi smurtinės situacijos veikia visus vaikus: ir smurtautojus, ir aukas, ir šalia esančius. Ne

tik tuos, kurie įsitraukia į smurtines situacijas, bet ir tuos, kurie stebi tai.

5. SMURTAS IR PRIEVARTA TARP VAIKŲ – DAUGELIO JŲ PROBLEMŲ

(BENDRAVIMO, EMOCINIŲ, FIZINIŲ, SEKSUALINIŲ) RAIŠKA

Psichoanalitinių teorijų šalininkai teigia, kad agresijos, smurto, prievartos šaknų reikia ieškoti vaiko

įgimtuose pradmenyse, taip pat auklėjimo ankstyvojoje vaikystėje ypatumuose. Mokslininkai tvirtina

(Lorenzas K., Dollardas J. ir kt.), kad agresija, smurtas yra nusivylimo, nemalonios, įtemptos emocinės

būsenos, patirto smurto, prievartos, negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą, įveikti

kilusius sunkumus, nesėkmes padarinys. Zigmundas Froidas teigia, kad agresija, smurtavimas yra

įgimtas žmogaus instinktas. Destrukcijos instinktą šis mokslininkas priešina lytiniam, lytiniu instinktu

siekiama nuslopinti lytinę įtampą, mirties instinktu siekiama panaikinti bet kokią įtampą, taigi ir

gyvenimo sąlygotą. Anot Z. Froido, mirties instinktas, susidūręs su gyvybės instinktu, nuo savęs

griovimo nukreipiamas į aplinką, kur pasireiškia kaip agresija, destrukcija, smurtas, prievarta.

Svarbu pažymėti, kad vaikystėje patirta agresija, smurtas, prievarta gali palikti kaip įspaudas,

o esant tam tikroms sąlygoms, pratrūkti. Agresijos, smurtavimo stiprėjimui, raiškai labai didelę reikšmę

turi biologinis komponentas, taip pat vidinė žmogaus kultūra. Vaikai palaipsniui mokosi reikšti

agresyvumą, mokėjimus ir įgūdžius taiko praktiškai, pasinaudodami kitų silpnumu, baime pasipriešinti,

baime kalbėti apie tai ir spręsti problemas. Agresyvus vaiko elgesys, smurtavimas semiasi jėgų

artimiausioje aplinkoje, sudarančioje tam sąlygas: nesantaika, smurtavimo, agresijos, asocialaus elgesio

pavyzdžiai šeimoje, artimiausioje aplinkoje, žemas kultūros lygis, auklėjimo stilius, socialinis vaiko

apleistumas, nepakankama priežiūra, neigiama artimiausių žmonių įtaka. Taip pat vaiko bejėgiškumo,

menkavertiškumo jausmas, bendravimo įgūdžių stoka, baimė būti nepripažintam, pažemintam,

atstumtam bendraamžių tarpe, nesugebėjimas kitaip atkreipti į save dėmesį, tik tokiu būdu gebėjimas

pranešti aplinkiniams apie savo problemas, jų neįvardijant. Smurtavimo priežastimi gali būti ir noras

visada būti dėmesio centre, laimėti, priešiškumas kokiam nors asmeniui, psichozė ir kt.

Diskusija apie tai, kodėl vaikai smurtauja.

6. DISKUSIJOS GRUPĖSE SMURTO PREVENCIJOS TEMOMIS:

6.1. SEKSUALINĖ PRIEVARTA, SOCIALINĖS JOS PASEKMĖS VAIKUI

Seksualinę prievartą patiriančių vaikų daugėja. Vieni ją patiria nuo savo tėvų, vyresniųjų

brolių, kitų artimųjų, bendraamžių, vyresniųjų už save nepilnamečių, suaugusiųjų, su kuriais tenka

bendrauti, gyventi. Girdime faktus apie tvirkinamuosius veiksmus su nepilnamečiais, išžaginimą, lytinį

išnaudojimą. Seksualinės prievartos aukomis tampa tiek mergaitės, tiek berniukai. Dažnai vaikai patys

nesuvokia, kas vyksta, bijo ar negali apie tai kalbėti, gėdijasi, nežino, kur kreiptis, kaip apsaugoti save,

net nesuvokia pasekmių.

Seksualinė prievarta yra viena iš svarbiausių, sudėtingiausių socialinių problemų. Dar

neseniai mūsų visuomenė šios problemos atžvilgiu laikėsi griežtų tabu apribojimų, apie tai buvo

vengiama kalbėti dėl įvairiausių priežasčių. Šiandien seksualinės prievartos prieš vaikus problema

keliama į viešumą, atskleidžiami atvejai, nežiūrint į tai, kas prieš vaiką nusikalto, kokį statusą

visuomenėje jis užima. Atliekami gilesni šios problemos tyrimai, ne tik kaip atskiras fenomenas,

ryškėja platesnis požiūris į šią problemą. Tyrimai rodo vaiko patirtos seksualinės prievartos,

išnaudojimo neigiamą įtaką vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, socializacijos sėkmei, asmenybės

vystymuisi.

Taigi, patirta seksualinė prievarta dažnai tampa vaiko tolimesnio gyvenimo, visapusiško

vystymosi nesklandumų priežastimi. Paauglystės tarpsnyje vaikai, patiriantys seksualinę prievartą,

neretai įtraukiami į nusikalstamą veiklą, nuodija save narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu, tabaku,

nutolsta nuo savo bendraamžių, pradeda pasireikšti žemas savęs vertinimas, nusikalstamas elgesys,

depresija, mokyklos nelankymas, mokymosi, bendravimo sunkumai, silpni mokymosi rezultatai,

paauglių nėštumas, lytiniu keliu plintančios ligos, neapykanta supančiai aplinkai, nepasitikėjimas,

baimė, gėdos jausmas, linkstama net į savižudybę. JAV mokslininkų (Skott K.D., 2008 ir kt.) tyrimai

rodo, kad seksualinę prievartą, išnaudojimą patyrusiems vaikams rizika vartoti įvairias svaiginančias

medžiagas padidėja tris kartus. Mokslininkai Boyer ir Fine tyrimai rodo, kad net 62 procentai nėščių ir

vaikus jau turinčių paauglių dar prieš savo nėštumą buvo patyrusios išprievartavimą arba mėginimą

išprievartauti. O 12-20 procentų apklaustųjų mergaičių nėštumas buvo tiesioginė išprievartavimo

priežastis. Svarbu pažymėti, jog pasaulinė praktika, tyrimai rodo, kad 95 procentai paauglių prostitučių

yra patyrusios seksualinę prievartą.

Tyrimai rodo, kad lyginant su kitais bendraamžiais, seksualinę prievartą patyrusioms

mergaitėms du kartus dažniau būdinga:

menka savivertė;

nepasitikėjimas savimi;

depresijos simptomai;

svaigalų vartojimas;

dažnas raminamųjų vaistų vartojimas.

Taip pat tyrimais nustatyta, kad seksualinę prievartą patyrusiems berniukams būdinga:

depresija;

polinkis alkoholiui;

polinkis narkotikams;

delinkventinis elgesys;

agresija.

Labai svarbu pažymėti, kad seksualinę prievartą patyrusiems vaikams reikalinga pagalba.

Pirmiausia, būtina sustabdyti prievartą, išnaudojimą; išsiaiškinti ir atitinkamai nubausti prievartautojus;

padėti prievartą patyrusiajam. Labai svarbu, kad patys vaikai labiau saugotų save, būtų atsakingi už

savo ir savo draugų saugumą, jaustų pagarbą sau, vertintų save kaip asmenybę, mokėtų spręsti

kylančias problemas, nebijotų apie tai garsiai kalbėti. Todėl kreipiuosi į visus čia esančius vaikus:

Nebijokite, nesidrovėkite apie tai prabilti, kalbėkite su auklėtojais, mokytojais, psichologu, soc.

pedagogu, direktore, pavaduotoja. Išsisakykite. Kai nukentėję tylite, iš šalies žiūrint kartais atrodo

viskas gerai, o iš tikrųjų jūsų širdelėse kaupiasi skausmas, nuoskaudos, pažeminimų pėdsakai, kurie

laiko tėkmėje virsta dar didesnėmis problemomis ir kitų, nežinančių apie jūsų skausmą, akyse jūs

atrodote kartais nepriimtino visuomenei elgesio, grubūs, neklaužados, negalintys pagal savo

sugebėjimus mokytis, neatidūs ir nepagarbūs supančiai aplinkai. Tai ženklai, rodantys, kad jums reikia

pagalbos. Tačiau atminkite, kad tą pagalbą greičiau galėsime suorganizuoti, kai ir jūs patys norėsite sau

padėti: kalbėsite apie problemas, kartu ieškosime geriausio jų sprendimo, nekentėkite užsidarę savyje.

Jei tos problemos kyla mūsų aplinkoje, jūs žinote, kaip ir kur mumis rasti. Jei jums nesaugu

mokyklos aplinkoje, šaukitės pagalbos ten, nedelsdami. Jei pajuntate pavojų savo saugumui laisvalaikio

metu, kreipkitės pagalbos pas suaugusiuosius.

Atsparumo, savisaugos ugdymui pabandykime rasti sprendimus sekančiose situacijose:

Kaip pasielgtumėte, jei :

1. Nepažįstamas žmogus prašo, kad jūs jį palydėtumėte iki jo namų, pakviečia atsigerti

arbatos, pasivaišinti saldumynais? (Diskutuojama, aptariamos galimos pasekmės,

išklausoma vaikų nuomonė, formuluojamos išvados).

2.Grįžtant iš mokyklos apsiašarojęs dėdė ar teta prašo padėti surasti dingusį šuniuką, kačiuką?

Kaip pasielgsite?

6.2.ATSPARUMO PSICHOLOGINIAM SPAUDIMUI STIPRINIMAS -1

Kad mūsų tarpe nebūtų smurto, agresijos, asocialaus elgesio apraiškų, esame atakingi visi: ne tik

auklėtojai, mokytojai, psichologas ar soc. pedagogas, soc. darbuotojas, bet ir jūs patys, vaikai.

Esame atsakingi už smurto grėsmės mažinimą, saugumo užtikrinimą. Kiekvienas turite gebėti:

- atpažinti smurto požymius,

- neleisti smurtui kilti, pratrūkti,

- siekti išvengti bet kokių prievartos atvejų,

- mokytis ir mokyti draugus spręsti problemas kitomis priemonėmis, be agresyvumo, be smurto,

- mokėti elgtis kritinėje situacijoje

- siekti išvengti tolesnio jau pratrūkusio smurto plitimo,

- ugdytis ir puoselėti psichosocialinę, gyvenimiškąją kompetenciją,

- mokytis pripažinti, įsisavinti visuomenėje priimtas gyvenimo vertybes,

- suteikti pagalbą smurtautojams ir aukoms, siekiant išvengti naujų smurto protrūkių (t.y. mokyti

bendrauti, taikiai, konstruktyviai spręsti konfliktus, ugdytis visuomenėje priimtino elgesio

įgūdžius, gerbti kitų nuomonę, valdyti savo ir kitų emocijas ir t. t.). Svarbu atminti, kad

bendrauti, pažinti ir valdyti emocijas, norus- yra didelis menas, ir jo mokomasi kaip ir

matematikos, gamtos pažinimo, gimtosios kalbos ar kitų reikalingų dalykų.

Smurto suvokimas ne kaip smurto o, kaip kito asmens pasimetimo, nemokėjimo elgtis, bendrauti gali

padėti mažinti smurtinių ir konfliktinių situacijų formavimąsi, bei neigiamo pobūdžio emocijų raiškos

dažnumą. Akcentuotina tai, jog smurtautojas ir yra tas asmuo, kuris tikriausia prieš smurtavimą pats

nukentėjo (patyrė smurtą, buvo įskaudintas, nesuprastas).

Siekiant nugalėti smurtą, agresyvumą, būtina mokytis taikaus konflikto sprendimų meno.

Pirmiausiai turime suvokti, kas išprovokavo smurtautojo įniršį, žinoti ir visada tokiose situacijose

atminti pagrindinius reikalų svarstymo principus:

konfliktinėje situacijoje neprarasti savitvardos ir ramybės;

leisti kitam išsisakyti jo nepertraukiant;

nekaltinti, neniekinti;

savo nuomonę išsakyti nežeminant kito jausmų;

mokėti suprasti kitą žmogų;

atminti, kad tas, kuris išprovokuoja kito agresiją, smurtą, yra dvigubai kaltas;

tas, kuris nemoka išklausyti kito nuomonės, turi mokytis dvasinės kultūros;

reikia išmokti išklausyti ir kito nuomonę.

6.3.ATSPARUMO PSICHOLOGINIAM SPAUDIMUI STIPRINIMAS -2

Siekiant išvengti smurto, agresijos, svarbu socialinių įgūdžių formavimasis, mokymasis bendrauti,

pažinti save, elgtis visuomenėje priimtinu elgesiu, valdyti emocijas, ugdytis sveikos gyvensenos

įgūdžius. Taip pat reikia išmokti nebijoti apie savo problemas kalbėtis su mokytojais, auklėtojais,

psichologu, soc pedagogu, soc. darbuotoju, kitais specialistais. Nebijoti išsakyti savo bėdas direktoriui,

pavaduotojai, kitiems suaugusiesiems ir prašyti pagalbos.

Dažnai savo problemas vaikai yra linkę spręsti vieni patys, tačiau labai dažnai tokiais atvejais problema

ir lieka neišspręsta, laukiama kito karto. Bijoma susilaukti iš smurtautojų pasmerkimo, patyčių, dar

didesnių pažeminimų. Tačiau nepagalvojama, kad tokiais atvejais tik dar labiau smurtautojams

sudaromos palankios sąlygos skriausti silpnesniuosius. Jūs turite įrodyti, kad nesate silpnesni, nes

mokate konfliktines situacijas spręsti kultūringai, teisingai, ne taip, kaip jas spręsti linkę smurtautojai.

Juk jie smurtauja pasislėpę, nematant auklėtojai, mokytojams, kitiems suaugusiesiems, kad kad

išvengtų bausmės. Reiškia, smurtautojai suvokia, kad elgiasi nusikalstamai, bijo pasirodyti tokiu savo

elgesiu prie visų. Taigi jie silpnesni už jus. Padėkime jiems išmokti visus reikalus spręsti kultūringai.

Svarbu pažymėti, kad smurto,agresijos pasireiškimo būdai yra labai įvairūs, priklauso nuo smurtautojo

amžiaus, psichinių ypatybių, aplinkos, kurioje jis auga ar yra augęs, žmonės, su kuriais vaikas

susiduria.

Situacijos diskusijai:

Dalyvaujate šachmatų varžybose. Priešininkas žino, kad jūs labai gerai žaidžiate, todėl grasina jums.

Suvokiate, jog laimėję turėsite nemalonumų, jums keršys, prieš jumis smurtaus.Kaip pasielgsite?

6.4. ATSPARUMO PSICHOLOGINIAM SPAUDIMUI STIPRINIMAS -3

Siekiant išvengti smurto, patyčių, būtina gebėti apsaugoti save, formuotis saugios elgsenos

įgūdžius, mokytis priimti teisingus sprendimus kritinėse situacijose, gerbti pačiam save ir kitus,

Suvokti asmeninę atsakomybę už save ir kitus, jausti tos atsakomybės ribas, ugdytis savitvardą,

ugdytis nepakantumą patyčioms, smurtui, priekabiavimui, išmokti palaikyti palankią psichologinę

atmosferą grupėje, klasėje, šeimynoje, visur, kur tik esame. Šeimynose reikia susikurti saugumą

stiprinančias taisykles ir išmokti visiems jų laikytis, skatinti draugiškumą, nuolankumą, bendravimą

be smurto, pažeminimų, be patyčių ir priekabiavimo.

Būtina išklausyti nukentėjusius ir smurtautojus. Aptarti tai, kas atsitiko, kodėl. Aptarti pasekmes,

ieškoti tinkamiausių sprendimo būdų, suteikti pagalbą ir aukai, ir skriaudėjui 9padėti jam keisti

savo elgesį, mokyti jį kitokių, neagresyvių bendravimo būdų, mokyti jį valdyti savo pyktį,

neigiamas emocijas. Patikėkite, kaip išmokstama agresyvaus elgesio, taip mokomasi ir gražaus,

malonaus, kultūringo bendravimo, mandagumo, tolerancijos.

Situacijos diskusijai:

Šeimynoje pietūs. Vaikai džiaugiasi mergaičių keptu pyragu, geria kvapnią arbatą. Mažasis Sigitas

pravirksta, jam skirtą pyrago gabalėlį Tomas apipila druska, arbata „paskaninta“ taip pat druska.

Vaikai juokiasi. Tomas pasijunta didvyriu. Sigitas, draugo pamokytas, trenkia Tomui šaukštu į

kaktą. Prasideda peštynės... Kaip pasielgsite jūs?

7.SMURTAUTOJO SAVIVOKOS YPATUMAI

Smurtautojas pasižymi agresyviu, priešišku kitiems vaikams elgesiu, įžūliai demonstruoja savo

jėgą, pranašumą. Jis siekia pakenkti fiziškai ir psichologiškai šalia esantiems. Pasireiškia jo

nepalankumas, nedraugiškumas, priešiškas nusistatymas, įžeidinėjimai, fizinis smurtas. Jūs

pastebite, kad smurtautojai tai daro jausdamiesi bejėgiais , kai reikia įveikti kokias nors kliūtis,

atlikti sunkesnius darbus, , kai nemoka draugiškai diskutuoti, bendrauti. Susidūrę su sunkumais

dažnai užsipuola ir išlieja savo nepasitenkinimą ant tų, kurie yra čia pat. Mušami ir bjauriais

žodžiais išvadinami draugai, bendraklasiai, auklėtoja, kiti žmonės. Pažinojau berniuką, kuris

pratrūkdavo pykčiu iškilus menkiausiam sunkumui;pargriuvčs jis imdavo taip klykti, kad sukeldavo

ant kojų visus namus, kaimynus. Išsigandę tėvai šokdavo raminti, klausinėdavo, kaip jis pargriuvo,

kas atsitiko, kas jį parvertė, į ką susitrenkė. Pasiėmę rykštč, tėvai plakdavo daiktą, į kurį vaikas

užsigavo. Taip vaikas priprato užsipulti, išlieti savo įtūžį, nepasitenkinimą tiems, kas buvo šalia.

Kdangi paprastai šalia būdavo senelė, senelis, tai vaikas juos apkuldavo kumščiais, spardydavo,

spjaudydavo...Jei žmonių nebūdavo šalia, jis draskydavo daiktus, plėšydavo, kandžiodavo. Paaugęs

jis mušė ir bjauriais žodžiais vadindavo savo motiną, tėvą.mėtydavo indus, daiktus. Kaip manote,

ką jaučia toks smurtautojas ir kodėl?

Diskusija (aptariamas berniuko elgesys, įvertinama situacija, išklausoma vaikų nuomonė,

formuluojamos išvados).

8.NEGALIMA TYLĖTI, KALBĖKIME APIE SAVO BĖDAS

Kokios priežastys skatina vaikus būti agresyviais? Smurtautojas dažniausiai nenumato, kad

neigiamos pasekmės smurtaujant labai paliečia ir jį patį ir atsispindi tolimesnėje jo gyvenimo

eigoje. Labai svarbu išmokti pripažinti savo klaidas, objektyviai vertinti poelgius. Taip pat

numatyti, kaip elgtis toliau, kad būtų galima ištaisyti klaidas, kaip išvengti galimybės kartoti elgesio

klaidas ateityje. Atsisakymas asocialaus elgesio ugdomas palaipsniui, paverčiant jį įpročiu,

išreiškiant kiekviename poelgyje, kasdieniniame bendravime. Asocialaus elgesio stabdymo

veiksniai slypi pačiuose jumyse. Smurtautojui svarbupripažinti savo klaidas, suvokti jų neigiamą

poveikį sau ir kitiems, suvokti jų nepakenčiamumą, atsisakyti savo elgesio trūkumų, išmokti

reguliuoti emocijas, elgesį. Todėl būtina nebijoti kalbėti apie visas problemas: ir apie patiriamą

smurtą, ir apie tai, kas skaudu, kas nesiseka, kodėl nesiseka.

Situacijos diskusijai:

9.MOKYKIMĖS GERBTI SAVE IR KITUS

Ką reiškia gerbti save? (Diskutuojama, vaikai pateikia pavyzdžių iš savo gyvenimo akimirkų,

aptariama, išklausoma įvairių nuomonių, formuluojamos išvados).

Ką reiškia mylėti save? (Diskutuojama, vaikai pateikia savo patirties pavyzdžių, išklausoma nuomonė,

formuluojamos išvados).

Ką reiškia gerbti kitus? Kuo tai pasireiškia? ( Diskutuojama, vaikai pateikia pavyzdžių iš savo patirties,

išklausoma nuomonė, formuluojamos išvados).

Demonstruojamas filmas apie pagarbą aplinkai, šalia gyvenantiems ir sau pačiam.

Filmo aptarimas. Ypač svarbu vaikų nuomonės pokyčiai.

LITERATŪRA

1.Karmaza E., Grigotienė N., Karmazė G.E. (2007). Smurtas mokykloje: prevencija ir pagalba. Vilnius:

LR Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės pedagogikos ir psichologijos centras.

2. LR Švietimo ir mokslo ministerija. Smurto prevencija mokykloje. Vilnius:VŠĮ „Vaiko namas“

(prieiga internetu www.children.lt

3.Braslauskienė R., Jonutytė I. (2005). Vaikų agresyvaus elgesio prevencija ugdymo institucijose.

Klaipėda: KU leidykla.

4. Staudinger U. (2003). Neliesk manęs.Kaip atpažinti seksualines priekabes ir joms priešintis. Kaunas;

Šviesa.

5. Jacikevičienė O. (2004). Rizikos grupės vaikų agresyvumo raiška ir jų elgesio korekcija. Tiltai, 22.

Klaipėda: KU.

6. Andrijauskaitė D. (2007). Ar kuriame aplinką be agresijos? (Prieiga internetu

http:medicine.lt/inde.php?pagrid-leidiniai/strik-6924/subid-gm

7. LR Švietimo ministerija. Smurto prevencija mokykloje. Vilnius, 2008.

8. Sruoga V., Jakubaitė B. (2001). Emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta prieš vaikus. Vilnius.

9. Valeckienė D. (2006). Priekabiavimo kaip grupinio fenomeno tarp bendraamžių mokykloje

pasireiškimo ypatumai. Vaikų socialinės atskirties prevencija:realijos ir perspektyvos. Klaipėda.

10. Žukauskienė R. (2006). Individualus darbas su nusikalsti linkusiu vaiku. Vilnius.

11. Furst M. (1999). Psichologija. Vilnius.

12. Myers D. (2000). Psichologija. Vilnius.