Balys gajauskas1926 02 24

Balys Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vilkaviškio r. Gražiš-kių vls. Vygrelių k. Ankstyvoje vaikystėje netekęs tėvo, su motina persikėlė gyventi į Kauną.

Mokydamasis Kauno suaugusiųjų gimnazijoje, 1947 m. pra-džioje B. Gajauskas su draugais įkūrė pogrindinę grupę. 1947 m. Vasario 16-osios proga išplatinus atsišaukimus, grupė buvo išaiš-kinta. B. Gajauskui pavyko išvengti arešto. Jis dar metus slapstėsi Šiauliuose ir Klaipėdoje – buvo suimtas 1948 m. gegužės 3 d. Karo tribunolo nuteistas dvidešimt penkeriems metams. 1949–1956 m. kalintas Balchaše ir Džeskazgane, 1956–1973 m. – Mordovijoje. At-likęs visą skirtą bausmę, 1973 m. buvo paleistas be teisės gyventi Lietuvoje, tačiau, nepaisydamas draudimo, grįžo į tėvynę.

Apsigyvenęs Kaune rinko ir daugino pokario ginkluotojo pasi-priešinimo organizacijų archyvinius dokumentus, kaupė duomenis apie lietuvius politinius kalinius SSRS lageriuose, sudarė jų sąrašus, kurie vėliau buvo spausdinami užsienyje leidžiamuose laikraščiuose.

1977 m. balandžio 20 d. B. Gajauskas vėl suimtas. Kratos metu rasti A. Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“ vertimo į lietu-vių kalbą juodraščiai, užrašai apie sovietinių politinių kalinių padėtį, dokumentai ir tekstai apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS. Teis-mas skyrė jam dešimt metų lagerio ir penkerius metus tremties.

1978–1980 m. kalintas Mordovijoje, 1980–1987 m. – Kučino (Per-mės sr.) ypatingojo režimo lageryje. Kalėdamas ypatingojo režimo lageryje rašė publicistinius straipsnius, kuriuos slapta perduodavo į laisvę, o iš ten jie pasiekdavo užsienio spaudą. Dalyvavo politinių kalinių akcijose, paremdamas likimo draugų pasipriešinimą lagerio administratorių savivalei. Jau būdamas kalėjime, 1978 m. simboliš-kai įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1979 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija kartu su kitais disiden-tais pasiūlė B. Gajauską kandidatu į Nobelio taikos premiją. 1981 m. Hiustone (JAV) jam paskirta tarptautinė Taikos ir laisvės premija.

1987 m. B. Gajauskas buvo išsiųstas į tremtį Čiumikane (Chaba-rovsko sr.), bet netrukus, kintant politinei situacijai SSRS ir vykstant politinių kalinių išlaisvinimo akcijoms, buvo paleistas ir 1988 m. lap-kričio mėn. grįžo į Lietuvą.

1989 m. B. Gajauskas su šeima išvyko gyventi į JAV, tačiau jau tų pačių metų pabaigoje grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į aktyvią poli-tinę veiklą: tapo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu, 1990 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir pasirašė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Aktą. 1991–1992 m. buvo Lie-tuvos nacionalinio saugumo tarnybos direktoriumi, vadovavo Sei-mo komisijai KGB veiklai Lietuvoje tirti. 1992–1996 m. buvo Seimo narys, politinių kalinių ir tremtinių „Laisvės“ frakcijos pirmininkas. Vėliau išrinktas tarptautinės Represuotų asmenų sąjungos prezidi-umo nariu. Aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautinių pasipriešini-mo organizacijų veikloje.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2000 m. liepos 1 d. B. Gajauskas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2005 m. birželio 22 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuo-ju kryžiumi.

LGGRTC medžiaga

prieš 85 metus