proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²prqlÐ ... · iš viso 3581 3679 3327 2078 lengvi 3245 3384...

30
1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA ATASKAITA APIE DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĘ BEI DARBO ĮSTATYMŲ VYKDYMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONĖSE, ĮSTAIGOSE IR ORGANIZACIJOSE 2009 METAIS 2010 m. geguţės 31 d. Nr. NSD 5 Vilnius I. BENDROJI DALIS 1. ŪKIO SUBJEKTAI, DIRBANTIEJI, ŠALIES DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS, DARBO ĮSTATYMŲ VYKDYMO RODIKLIAI 2009 METAIS Statistikos departamento duomenimis 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 83 201 įmonė. Tai sudarė 47,1 proc. visų įregistruotų įmonių. Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2010 metų sausio 1 d. Ūkininkų ūkių registre įregistruoti 106 986 ūkiai, iš kurių 31 626 turintys daugiau kaip 10 ha ţemės. Palyginti su 2009 metų pradţia įregistruotų ūkių sumaţėjo 0,92 proc. Ūkio subjektuose (toliau – įmonės) dirbo apie 1 150 000 darbuotojų. Dominuoja maţos – iki 49 darbuotojų įmonės, kurios, kaip ir 2008 metais, sudaro 93,7 proc. visų veikiančių įmonių ir jose dirba 36,5 proc. visų darbuotojų (1 grafikas). 1 grafikas 74,7 74,4 19,0 19,3 5,6 5,6 0,4 0,4 0,24 0,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Iki 9 darb. 10-49 darb. 50-249 darb. 250-499 darb. Daugiau kaip 500 darb. Veikiančios įmonės pagal jų dydį (jose dirbančių darbuotojų skaičių) 2008 - 2009 m. proc. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. Veikiančių įmonių skaičius šalyje....84 574;.....83 201; Proc Palyginti su 2008 metais, sumaţėjo (2 grafikas) veikiančių įmonių skaičius - 1,6 proc., dirbančiųjų jose – 14,7 proc., uţregistruotų profesinių ligų atvejų – 17,9 proc., NA darbe 37,5 proc., iš jų: mirtinų – 39,2 proc., sunkių – 30 proc., lengvų – 37,9 proc. Mirtinų NA darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų (toliau - daţnumas Kd) sumaţėjo – 28,8 proc. 2 grafikas Įmonių, dirbančiųjų, profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe maţėjimas, palyginti su 2008 m. (proc.) 1,6 14,7 17,9 37,5 39,2 28,8 30 37,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Veikiantys ūkio subjektai Dirbantieji Uţregistruoti profesinių ligų atvejai Nelaimingi atsitikimai darbe Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe daţnumas Kd Sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe lengvi nelaimingi atsitikimai darbe Proc.

Upload: trandan

Post on 18-Sep-2018

213 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

1

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA

ATASKAITA APIE DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĘ BEI DARBO

ĮSTATYMŲ VYKDYMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONĖSE, ĮSTAIGOSE IR

ORGANIZACIJOSE 2009 METAIS

2010 m. geguţės 31 d. Nr. NSD – 5

Vilnius

I. BENDROJI DALIS

1. ŪKIO SUBJEKTAI, DIRBANTIEJI, ŠALIES DARBUOTOJŲ SAUGOS IR

SVEIKATOS, DARBO ĮSTATYMŲ VYKDYMO RODIKLIAI 2009 METAIS

Statistikos departamento duomenimis 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 83 201 įmonė.

Tai sudarė 47,1 proc. visų įregistruotų įmonių.

Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2010 metų sausio 1 d.

Ūkininkų ūkių registre įregistruoti 106 986 ūkiai, iš kurių 31 626 turintys daugiau kaip 10 ha

ţemės. Palyginti su 2009 metų pradţia įregistruotų ūkių sumaţėjo 0,92 proc.

Ūkio subjektuose (toliau – įmonės) dirbo apie 1 150 000 darbuotojų. Dominuoja maţos –

iki 49 darbuotojų įmonės, kurios, kaip ir 2008 metais, sudaro 93,7 proc. visų veikiančių įmonių ir

jose dirba 36,5 proc. visų darbuotojų (1 grafikas).

1 grafikas

74,7 74,4

19,0 19,3

5,6 5,6

0,4 0,4 0,24 0,3

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Iki 9 darb. 10-49 darb. 50-249 darb. 250-499 darb. Daugiau kaip 500 darb.

Veikiančios įmonės pagal jų dydį (jose dirbančių darbuotojų skaičių) 2008 - 2009 m. proc.

2008 m.

2009 m.

2008 m. 2009 m.

Veikiančių įmonių skaičius šalyje....84 574;.....83 201;

Proc

Palyginti su 2008 metais, sumaţėjo (2 grafikas) veikiančių įmonių skaičius - 1,6 proc.,

dirbančiųjų jose – 14,7 proc., uţregistruotų profesinių ligų atvejų – 17,9 proc., NA darbe – 37,5

proc., iš jų: mirtinų – 39,2 proc., sunkių – 30 proc., lengvų – 37,9 proc. Mirtinų NA darbe skaičius,

tenkantis 100 tūkst. darbuotojų (toliau - daţnumas Kd) sumaţėjo – 28,8 proc.

2 grafikas Įmonių, dirbančiųjų, profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe maţėjimas,

palyginti su 2008 m. (proc.)

1,6

14,7

17,9

37,539,2

28,830

37,9

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Veikiantys ūkio

subjektai

Dirbantieji Uţregistruoti

profesinių ligų

atvejai

Nelaimingi

atsitikimai

darbe

Mirtini

nelaimingi

atsitikimai

darbe

Mirtinų

nelaimingų

atsitikimų

darbe

daţnumas Kd

Sunkūs

nelaimingi

atsitikimai

darbe

lengvi

nelaimingi

atsitikimai

darbe

Proc.

Page 2: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

2

II. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖ

2. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE

Europos Bendrijos 2007 – 2012 m. strategijoje pabrėţiama, kad Bendrijos šalys per tą

laikotarpį turi siekti sumaţinti NA darbe daţnumą Kd 25 proc.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės strategijoje numatoma pasiekti, kad mirtinų NA darbe

daţnumas Kd sumaţėtų nuo 8,4 - 2006 m. iki 6,3 – 2012 m., o sunkių atitinkamai nuo 17,8 iki 13,4.

Šalies duomenys rodo (1 lentelė), kad, palyginti su 2006 metais, bendras NA darbe skaičius

sumaţėjo 42 proc., lengvų – 41 proc., sunkių – 54 proc., mirtinų – 2,2 karto.

1 lentelė Nelaimingų

atsitikimų darbe tipas

Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių surašyti N-1 formos aktai, skaičius

2006 m 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Iš viso 3581 3679 3327 2078

Lengvi 3245 3384 3098 1925

Sunkūs 228 194 150 105

Mirtini 108 101 79 48

Būtina paţymėti, kad lengvų NA darbe daţnumo Kd mūsų Šalyje (Kd - 167,4) yra 10 – 12

kartų maţesnis, negu senosiose ES šalyse.

Sunkių ir mirtinų NA darbe duomenys (3 grafikas) rodo šių traumų maţėjimą.

3 grafikas

Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus ir Kd kitimas 2006 - 2009 m.

108101

79

48

228

194

150

105

8,4 7,5 5,9 4,2

9,111,114,417,8

0

50

100

150

200

250

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Mirtini NA darbe Sunkūs NA darbe Mirtinų NA darbe Kd Sunkių NA darbe Kd

Skaičius

Kd -nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 000 darbuotojų

Pagal įmonių ekonominę veiklą (4 grafikas) daugiausia mirtinų NA darbe įvyko statyboje

(20,7%), transporte (20,7 %), apdirbamojoje gamyboje (18,8 %), prekyboje (12,5 %), o sunkių –

apdirbamojoje gamyboje (21,9 %), statyboje (19 %), transporte (15,2 %), prekyboje (10,5 %).

Page 3: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

3

4 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis

2009 m. (proc.)

2,1%

(1)

2,1%

(1)

2,1%

(1)

2,1%

(1)

4,2%

(2)

4,2%

(2)

4,2%

(2)

6,3%

(3)

12,5%

(6)

18,8%

(9)

20,7%

(10)

20,7%

(10)19%

(20)

15,2%

(16)

21,9%

(23)

10,5%

(11)

1,9%

(2)

3,8%

(4) 2,9%

(3)1,0%

(1)

5,7%

(6)

1,0%

(1)

1,9%

(2)

6,7%

(9)

0

5

10

15

20

25

Statyba Transportas Apdirbamoji

gamyba

Prekyba Vandens tiekimas,

nuotekų valymas

Miškininkystė Žmonių sveikatos

prižiūra

Elektros, dujų, garo

tiekimas

Žemės ūkis Kasyba Administracinė ir

aptarnavimo veikla

Viešasis valdymas,

privalomas soc.

draudimas

Mirtini NA

Sunkūs NA

33,3%

(3)26,1%

(6) 22,2%

(2)

56,6

(13)

22,2%

(2)4,3%

(1)

22,2%

(2)4,3%

(1)0

12,9%

(2)

0 00

20

40

60

Metalų

apdorojimas

Medienos

apdorojimas

Chemija Statybinės

medžiagos

Maistas Kitos

Apdirbamojoje gamyboje mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal

sektorius 2009 m. (proc.)Mirtini NA Sunkūs NA

Proc.

Šalyje iš viso:

Mirtini NA darbe........48 atv.;

Sunkūs NA darbe...105 atv.;

( ) - atvejai;

Proc

Apdirbamojoje gamyboje (4 grafikas) trečdalis mirtinų NA darbe įvyko metalo apdorojimo,

po penktadalį medienos, chemijos, statybinių medţiagos pramonės sektoriuose, o sunkių NA darbe

– daugiau kaip pusė chemijos pramonės, ketvirtadalis metalo apdorojimo, aštuntadalis maisto

pramonės sektoriuose.

Mirtini NA darbe daţniausiai (5 grafikas) įvyko kasybos ir karjerų eksploatavimo bei miškų

ūkio (po 33,3 atv.), vandens tiekimo ir nuotekų valymo (25 atv.) įmonėse, o apdirbamojoje

gamyboje (5,5 atv.) – chemijos pramonėje (25 atv.), statybinių medţiagų pramonėje (18,2 atv.).

5 grafikas

Mirtinų NA darbe daţnumas Kd (NA darbe skaičius 100 tūkst. darbuotojų) pagal įmonių

ekonominės veiklos rūšis 2009 m.

33,3 33,3

25

12,712 11,8

5,5 5,3

2,62,1

1,2

5,0

0

5

10

15

20

25

30

35

Kasybair karjerų

eksploatavimas

Miškų ūkis Vandens tiekimas,

nuotekų valymas

Transportas Statyba Elektros, dujų

garo tiekimas

Apdirbamoji

gamyba

Ţemės ūkis Prekyba Administracinė ir

aptarnavimo

veikla

Ţmonių sveikatos

prieţiūra

Viešas valdymas ir

gynyba

Mirtinų NA darbe daţnumas Kd (NA darbe skaičius 100 tūkst.

darbuotojų) apdirbamojoje gamyboje pagal sektorius 2009 m.

25

18,2

11,1

4,0

0

5

10

15

20

25

30

Cemijos pramonė Statybinės medţiagos Metalo apdorojimas Medienos apdorojimas

Skaičius

Skaičius

Daugiausia 58 proc. visų ir 60 proc. mirtinų NA darbe įvyksta įmonėse, kuriose dirba 10 – 249

darbuotojai (6 grafikas).

Page 4: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

4

6 grafikas

4,0%

15%

18%

35%

40%

25%

14%15%

24%

10%

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Iki 9 darb. 10-49 darb. 50-249 darb. 250-499 darb. Daugiau 500 darb.

Visi ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe pagal įmonių dydį 2009 m. (proc.)

Visi NA darbe

Mirtini NA darbe

58%(1201)

(2078)58% 60%(29)

Visi NA darbe..............2078;

Mirtini NA darbe...........48;

( ) - atvejai;

Proc

76 atv.

380 atv.

821 atv.

299 atv.

502 atv.

7 atv.

17 atv.

12 atv.

7 atv.

5 atv.

Dirbant pavojingus darbus šalyje įvyko 19 mirtinų ir 64 sunkūs NA darbe. Palyginti su

2008 metais, mirtinų NA darbe skaičius sumaţėjo nuo 27 iki 19, o sunkių – nuo 64 iki 41 atvejo,

tačiau jie sudaro atitinkamai 39,6 ir 34,2 proc. visų šalyje įvykusių mirtinų ir sunkių NA darbe (7

grafikas).

7 grafikas

Sunkių ir mirtinų NA darbe, dirbant pavojingus darbus, bei jų

dalies nuo visų įvykusių šalyje sunkių ir mirtinų NA darbe

pasiskirstymas 2008 - 2009 m.

0

0

0

0

0

4(8,3%)

1(2,1%)

1(2,1%)

1(2,1%)

1(2,1%)

1(2,1%)

1(2,1%)

2(4,2%)

2(4,2%)

2(4,2%)

3(6,3%)

19(39,6%)

1(1,0%)

5(4,8%)

1(1,0%)

2(1,9%)

4(3,8%)

2(1,9%)

9(8,6%)

5(4,8%)

4(3,8%)

2(1,9%)

3(2,9%)

3(2,9%)

41(39%)

0 10 20 30 40 50

Kiti darbai

Darbai potencialiai sprogioje

aplinkoje

Darbai šuliniuose, iškasose

Mechaninis medţiagų apdirbimas be

nemechanizuotos pastūmos

Elektros, ryšių poţeminių linijų

darbai

Grunto kasyba ir tvirtinimas

Darbai, atliekami aukščiau kaip 5

metrai nuo ţemės

Darbai su PPĮ (montavimas)

Darbai, nurodyti Darboviečių

įrengimo statybvietėse nuostatų 2

priede

Krovinių kėlimas rankomis

Miško ruošos darbai

Darbas elektros srovei pavojingose

patalpose

Darbas su pavojingomis cheminėmis

medţiagomis

Krovinių kėlimas mechaniniais

savaeigiais krautuvais

Iš viso dirbant pav. darbus

Sunkūs NA darbe

Mirtini NA darbe

0

0

0

0

0

7(8,9%)

1(1,3%)

3(3,8%)

2(2,5%)

4(5,1%)

2(2,5%)

1(1,3%)

3(3,8%)

1(1,3%)

1(1,3%)

1(1,3%)

1(1,3%)

27(34,2%)

9(6,0%)

2(1,3%)

1(0,7%)

5(3,3%)

3(2,0%)

7(4,7%)

23(15,3%)

5(3,3%)

2(1,3%)

3(2,0%)

4(2,7%)

64(42,7%)

020406080

Skaičius

2008 m. 2009

Skaičiu

Šalyje Įvyko:

Mirtini NA darbe........48;

Sunkūs NA darbe.....105;

Šalyje Įvyko:

Mirtini NA darbe........79;

Sunkūs NA darbe.....150;

Skaičiu

Nemaţėja nelaimingų atsitikimų dirbant su elektrokrautuvais bei autokrautuvais. 2009

metais įmonėse įvyko 4 sunkūs ir 2 mirtini NA darbe (2008 m.- 3 ir 2). Daţniausiai NA darbe

įvyksta, virstant, krentant (nuo rampų) krautuvams arba transportuojamiems kroviniams dėl jų

Page 5: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

5

stabilumo neuţtikrinimo. Nustatyta, kad krautuvus vairuoja saugos poţiūriu neapmokyti

darbuotojai, nes įmonėse nenumatyta krautuvo paleidimo raktelio išdavimo tvarka, kad negalėtų

krautuvą vairuoti neturintys tam teisės darbuotojai.

Taip pat pavojingas darbų baras – miško ruoša. 2009 metais įvyko 4 sunkūs ir 2 mirtini NA

darbe. Nelaimės įvyko, nes nebuvo įvertinta miško ruošos (medţių pjovimo) darbų rizika,

nesilaikoma saugaus darbo reikalavimų - pavojingoje zonoje būna ne tik medţio pjovėjai, bet ir kiti

asmenys; neparengiami pjovėjų atsitraukimo nuo virstančio medţio takai; labai retais atvejais miško

pjovimo vietose būna darbų vadovai.

Beveik kas trečias mirtinas ir kas ketvirtas sunkus NA darbe įvyko statyboje, kas ketvirtas

mirtinas ir kas penktas sunkus – apdirbamojoje gamyboje, kas dešimtas mirtinas ir sunkus –

transporte (8 grafikas).

8 grafikas

Sunkių ir mirtinų NA darbe, dirbant pavojingus darbus, pasiskirstymas pagl įmonių

ekonominės veiklos rūšis 2008 - 2009 m.

41

0

19

6(15%)

2(5%)

6(15%)

1(2%)

4(10%)

3(7%)

9(22%)

10(24%)

1(5%)

1(5%)

1(5%)

2(11%)

2(11%)

5(26%)

7(37%)

0 10 20 30 40 50

Kitos

Nekilnojamas

turtas

Prekyba

Elektros, dujų,

garo tiekimas

Transportas

Miškininkystė

Apdirbamoji

gamyba

Statyba

Iš viso

Mirtini NA darbe

Sunkūs NA darbe

00

0

0

27

5(7%)

5(8%)

1(2%)

8(15%)

2(3%)

16(25%)

27(42%)

64

2(7%)

4(12%)

1(4%)

5(18%)

15(56%)

020406080

2009 m.2008 m.

SkaičiusSkaičius

Iš viso:

Mirtinų NA - 48 atv.,dirbant pav. darbus -19 atv.(39,6%);

SunkiųNA - 105 atv.,dirbant pav. darbus - 41atv.(39(7%);

Iš viso:

Mirtinų NA - 79 atv.,dirbant pav. darbus -27 atv.(34,2%);

SunkiųNA - 150 atv.,dirbant pav. darbus - 64 atv.(42,7%);

Nelaimingi atsitikimai, vykdant pavojingus darbus, įvyko dėl to, kad darbuotojai

nebuvo apmokyti saugių darbo metodų, nebuvo supaţindinti su darbų vykdymo (technologine)

kortele arba išvis jos nebuvo, nenustatyta darbų atlikimo, jų eiliškumo tvarka, naudojamos

netinkamos arba iš vis nenaudojamos kolektyvinės apsaugos priemonės. Darbų vadovai neįvertino

grėsmių ir pavojų ypač mobiliose darbo vietose, kur darbo sąlygos keičiasi nuolat, nebuvo darbų

koordinavimo tarp įvairių kartu dirbančių įmonių, todėl dėl nesuderinamų veiksmų, dėl

organizacinių sprendinių nebuvimo atsirado rizika susiţaloti.

Dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais 2009 metais įvyko 2 sunkūs NA

darbe (2008 m. - 7), o mirtinų neįvyko nė vieno (2008m - 1). Abu sunkūs NA darbe įvyko dirbant

su kėlimo įranga (ţirkliniu keltuvu ir tiltiniu kranu) dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo:

Ţirklinis keltuvas buvo valdomas neapmokyto asmens, nepriţiūrint kompetentingam asmeniui ir

nesuvaldytas jis virto, o kartu su juo nukrito ir keltuvo platformoje dirbęs darbininkas; tiltiniu kranu

iškraunant 6 m. ilgio metalo profilius, pasirinktas netinkamas krovinio stropavimo būdas, dėl to

transportuojant krovinys prarado stabilumą ir krisdamas traumavo pavojingoje zonoje buvusį

įmonės darbuotoją.

Paţymėtina, kad kartais paskyroje –leidime numatytos konkrečios saugiam darbuotojų

darbui uţtikrinti priemonės neįgyvendinamos. Tokiu būdu, paskyra – leidimas lieka tik formaliu

dokumentu, o ne priemone darbuotojo saugai uţtikrinti.

Page 6: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

6

Dėl kritimo iš aukščio 2009 metais įvyko 168 NA darbe, iš kurių 5 mirtini, 28 sunkūs, 135

lengvi. Tai sudaro 8 proc. visų, 27 proc. sunkių ir 10 proc. mirtinų NA darbe. Pastebimas sunkių ir

mirtinų NA darbe dėl kritimo iš aukščio maţėjimas (9 grafikas), nors bendras NA darbe, įvykusių

dėl kritimų iš aukščio, procentas (8 proc.) per pastaruosius tris metus išlieka pastovus.

9 grafikas

Sunkių ir mirtinų NA darbe skaičius dėl kritimo iš aukščio kitimas 2005 - 2009 m.

10(13%)

14(14%)

17(16%) 5

(10%)

22(19%)

40(27%)

50(26%)

63(28%)

28(27%)

55(26%)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Sunkūs NA darbe

Mirtini NA darbe

Sunkių ir mirtinų NA darbe skaičius dėl kritimo iš aukščio

statyboje kitimas 2005 - 2009 m.

22

84

30

3731

1713

96

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Sunkūs NA darbe Mirtini NA darbe

Skaičius

Skaičius

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Sunkių NA iš viso..................215........228.........194........150........105;

Mirtinų NA iš viso..................118........108..........101.......79...........48;

Pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis (10 grafikas) 2009 metais daugiausia sunkių NA

darbe įvyko statyboje (8 atv.), apdirbamojoje gamyboje (7 atv.), transporte (5 atv.), ţemės ir miškų

ūkyje (3 atv.), o iš 5 mirtinų - 4 atv. statyboje.

10 grafikas

Sunkių ir mirtinų NA darbe skaičius dėl kritimo iš aukščio pagal įmonių ekonominės veiklos

rūšis 2008 - 2009 m.

1(20%)

4(80%)

0,0

0,0

0,0

0,0

5(10%)

4(14,3%)

3(10,7%)

1(3,6%)

5(18%)

7(25%)

8(29%)

28(27%)

0 5 10 15 20 25 30

Kitos

Ţemės ir

miškų ūkis

Prekyba

Transportas

Apdirbamoji

gamyba

Statyba

Iš viso

Sunkūs NA

Mirtini NA

1

3

6

0,0

0,0

0,0

10(13%)

4(10%)

4(10%)

5(12,5%

)

5(12,5%

)

22(55%)

0,0

40(27%)

01020304050

2008 m. 2009 m.

Iš viso NA darbe šalyje:

sunkių.............105 atv.

mirtinų.............48 atv.

Iš viso NA darbe šalyje:

sunkių.............150 atv.

mirtinų.............79 atv.

SkaičiusSkaičius

Sunkūs ir mirtini NA darbe, susiję su kritimu iš aukščio, sudaro 40 proc. visų sunkių ir

mirtinų įvykusių statyboje. Daţnai darbai aukštyje vykdomi neįvertinant rizikos nelaimingam

atsitikimui įvykti bei darbuotojų saugai ir sveikatai darbe kylančių pavojų. Statybos įmonių vadovai

leidţia darbuotojams dirbti aukštyje, kai jų darbo vietose neįrengtos kolektyvinės apsaugos

Page 7: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

7

priemonės, vykdyti statybos – montavimo darbus nuo pristatomų kopėčių, dirbti esant neblaiviems

ir kt.

Vykdant kritimų iš aukščio prevenciją, 2009 metais patikrinus 597 įmones bei 403

statybvietes, nustatyti daţniausi paţeidimai, kai darbuotojai (asmenys esantys statybvietėje) nedėvi

apsauginių šalmų (37 proc.), nenustatytos ir neaptvertos pavojingos zonos (43 proc.), neatitinka

teisės aktų reikalavimų naudojami pastoliai (23 proc.) bei priemonės darbo vietai paaukštinti (40

proc.).

Ataskaitiniais metais 29,4 proc. patikrintų įmonių buvo nustatyti profesinės rizikos

vertinimo pažeidimai (11 grafikas). Beveik trečdalis sunkių ir mirtinų NA darbe įvyko įmonėse,

kur nebuvo vertinta rizika ir 69,9 proc., - kur buvo vertinta rizika.

11 grafikas

29,430,1

69,9

0

10

20

30

40

50

60

70

Atvejai, kai nustatyta paţeidimų

dėl rizikos vertinimo (nuo tikrintų

įmonių)

Nevertinta prof. rizika įvyko

sunkus ar mirtinas NA

Vertinta profesinė rizika, tačiau

įvyko sunkus ar mirtinas NA

Profesinės rizikos vertinimas 2009 m. (proc.)

Proc.

76 proc. (80 atv.) sunkių ir 56 proc. (27 atv.) mirtinų NA darbe įvyko, kai buvo vertinta

profesinė rizika. Duomenys pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis (12 grafikas)

12 grafikas

Sunkių ir mirtinų NA darbe proc., kai buvo vertinta rizika, pagal

ekonominės veiklos rūšis 2009 m.

7470

64

94

83

50

100 100 100

57

86

56 55

60

50

90

100

0

100

0 0

100

0

76

0

20

40

60

80

100

120

Šalyje Apdirbamoji

gamyba

Statyba Prekyba Transportas ir

sandėliavimas

Ţemės ūkis Miškininkystė Elektros, dujų ir

vandens tiekimas

Kasyba ir karjerų

eksploatavimas

Vandens tiekimas,

nuotekų valymas

Viešasis valdymas

ir gynyba

Kitos veiklos

rūšys

Sunkūs

Mirtini

Proc

(iš

105 -

80) (iš 23

- 17) (iš 20

- 14)( iš

11 -

7)

(iš 16

- 15)

(iš 6 -

5 )

(iš 4 -

2)

( iš 1 -

1)

(iš 1 -

1)(iš 2 -

2)

(iš 7 -

4)

(iš

14 -

12)

(iš

48 -

27)

(iš 9

- 5)

(iš 10 -

6)(iš 6 -

3)

(iš 10 -

9)

(iš 1 -

1)

(iš 2 -

0)

(iš 2

- 2)

(iš 1 -

0)

(iš 3 -

0)

(iš 1

- 1)

(iš 3 -

0)

( ) - NA rizikos vertinimas

atvejais

Analizė NA darbe pagal veiksnius rodo, kad ketvirtadalio NA darbe veiksnys buvo

ţmogaus griuvimas (2008 m. – 23 proc.). Mirtinų NA darbe atvejais 29 proc. (14 atv.) darbuotojų

traumavo kelių transporto priemonės. 17 proc. darbuotojų ţuvimo veiksnys buvo daiktų, ruošinių,

krovinių kritimas, virtimas, po 10 proc. – ţmogaus nukritimas iš aukščio, į gylį bei elektros srovė.

Page 8: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

8

Sunkių NA darbe atvejais ketvirtadalio sunkiai traumuotų darbuotojų veiksnys buvo ţmogaus

nukritimas iš aukščio, į gylį, 17 proc. – ţmogaus griuvimas, 12 proc. – lekiantys daiktai, skeveldros

(13 grafikas).

13 grafikas

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas šalyje pagal rizikos veiksnius

2008 - 2009 metais

3(2%) [3(4%)] {0}

3(2%) [2(3%)] {1(2%)}

4(3%) [3(4%)] {1(2%)}

5(4%) [5(6%)] {0}

8(6%) [3(4%)] {5(10%)}

9(7%) [6(8%)] {3(6%)}

35(27%) [21(25%)] {14(29%)}

10(8%) [4(5%)] {6(13%)}

50(39%) [32(41%)]

{18(38%)}

0 10 20 30 40 50 60

Kiti veiksniai

Daiktų ir ţmonių kritimai bei griuvimai

Kelių transporto įmonė

Veikiantis įrenginys, mechanizmas

Elektros srovė

Nuskendimas

Pavojingos, kenksmingos medţiagos

Įmonės vidaus kelių transporto priemonė

Ţemių ir kitų medţiagų griūtis Daiktų ir ţmonių kritimai bei griuvimai16

(13%)

[8(10%)]

{8(16%)}

15

(12%)

[10(12%)]

{5(10%)}

7

(6%)

[6(8%)]

{1(2%)}

6

(5%)

[2(3%)]

{4(8%)}

4

(3%)

[4(5%)]

{0}

2

(2%)

[2(3%)]

{0}

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Daiktų, ruošinių,

krovinių virtimas,

kritimas iš aukščio

Žmogaus nukritimas

iš aukščio

Lekiantys ruošiniai,

skeveldros

Įrenginio,

mechanizmo

virtimas

Žmogaus griuvimas Statinio, jo dalių

griūtis

Skaičius

Skaičius

Pastaba: ( ) skliaustuose suma 2008 ir 2009 m.

[ ] skliaustuose 2008 m. duomenys

{ } skliaustuose 2009 m. duomenys

Palyginti su 2008 metais, 7 atvejais (33,3 proc.) sumaţėjo mirtinų, 18 atv. (3 kartus) sunkių

NA darbe, kai darbuotojus traumavo kelių transporto priemonė. Dėl ţemių, statinių ar jų dalių

griūties 5 atv. (28,6 proc.) maţiau sunkiai traumuoti, o mirtinas traumas nepatyrė nei vienas (2008

m. – 5) darbuotojas.

Eksploatuojant įrenginius, mechanizmus, patys pavojingiausi buvo transporteriai,

medienos pjovimo, obliavimo staklės bei presai. Dirbant prie transporterių (juos remontuojant,

valant ar kitaip aptarnaujant) įvyko 2 mirtini bei 2 sunkūs, prie medienos apdirbimo staklių - 7

sunkūs NA darbe.

Daţniausiai NA darbe įvyko dėl to, kad besisukantys, judantys įrengimų mechanizmai ar jų

dalys (velenai, grandinės, krumpliaračiai) neturėjo apsaugų arba apsaugos nebuvo sublokuotos su

pavara, todėl darbo proceso metu kliudė ir suţalojo prie jų dirbusius darbuotojus. Dėl tos pačios

prieţasties darbuotojus traumavo iš staklių išlėkusios atraiţos, ruošiniai.

Prielaidas NA darbe įvykti sudarė ne tik mechanizmų techninė būklė, bet ir organizaciniai

trūkumai - darbo drausmės, kontrolės, kaip darbuotojai laikosi nustatytų darbo tvarkos, darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų, įmonėje stoka. Nustatyta atvejų, kai buvo pavesta atlikti darbus ne

pagal turimą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, neinstruktuotiems ir neapmokytiems darbų saugos

klausimais darbuotojams. Pvz., taisydamas įrenginio kaitinimo elemento pajungimo elektros lizdą,

prisilietė prie įtampą turinčių dalių ir ţuvo plastikinių gaminių mašinų operatorius, kuris neturėjo

elektriko kvalifikacijos ir tokio pobūdţio darbai į jo pareigas neįėjo. Prie atviros elektros linijos

prisilietė ir mirtiną elektros smūgį patyrė autošaltkalvis, kuris, būdamas pavojingoje zonoje, vykdė

santechniko darbus, kurių dirbti jis neprivalėjo.

Nustatyta atvejų, kai įmonėse, ypač ţemės ūkio, nebuvo gamintojo įrenginio naudojimo

instrukcijų ir darbuotojai nebuvo supaţindinti su būtiniausiais įrenginio saugios eksploatacijos

reikalavimais.

Nelaimingų atsitikimų darbe prieţastingumas rodo, kad 2009 metais daugiausia

859 (41,4 proc.) visų NA darbe įvyko dėl prieţasčių, susijusių su asmenų veiksmais, 262 (12,6

proc.) – su technika, 245 (11,8 proc.) – su darbo organizavimu. 37,4 proc. mirtinų NA darbe

Page 9: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

9

prieţastys susijusios su darbų organizavimu, 29,2 proc. – su eismu, 16,7 proc. – su technika. Sunkių

NA darbe prieţastys, susijusios su darbų organizavimu, sudarė 43,9 proc., susijusios su technika -

18,1 proc., susijusios su asmenų veiksmais – 17,1 proc. (14 grafikas).

2009 metais įvyko 130 (6 proc.) visų, 16 (6 proc.) sunkių ir 11 (23 proc.) mirtinų NA

darbe, susijusių su eismu. Jų daugiausia įvyko transporto įmonėse. Ţuvę darbuotojai eismo įvykių

metu sudaro 3 proc. visų ţuvusiųjų gyventojų eismo įvykiuose šalyje. Nors ir stebima nelaimingų

atsitikimų darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, maţėjimo tendencija, tačiau 2009 metais 22,9

proc. ţuvusiųjų ir 12,4 proc. sunkiai traumuotų darbe buvo neblaivūs.

14 grafikas

Mirtinų, sunkių, lengvų ir visų NA darbe pasiskirstymas pagal prieţastis 2009 m. (proc.)

37,4

29,2

16,7

10,4

2,14,2

43,9

5,7

18,117,1

1,9

13,3

9,4

6,1

12,2

43,4

0,1

28,8

11,8

6,6

12,6

41,4

0,2

27,4

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Susijusios su darbo

organizavimu

Susijusios su eismu Susijusios su darbo

įrenginiais ir priemonėmis

Susijusios su asmenų

veiksmais

Susijusios su darbo

aplinka

Kitos (smurtas, stichiniai

reiškiniai ir kt.)

Mirtinų

Sunkių

Lengvų

Iš viso

Mirtini NA darbe iš viso..... - 48;

Sunkūs NA darbe iš viso. - 105;

Lengvi NA darbe iš viso.. - 1925;

Iš viso NA darbe.............. - 2078;

Proc

18

14

8

5

12

46

6

19 18

2

14

181

118

235

836

1

554

245

138

262

859

4

570

Išnagrinėjus paskutinių dviejų metų NA darbe aplinkybes nustatyta, kad iki 40 proc.NA

prieţasčių yra netinkamas darbuotojų instruktavimas ir mokymas darbuotojų saugos ir sveikatos

(toliau – DSS) klausimais. NA darbe skaičius bei procentinė išraiška nuo visų NA darbe, kai

darbuotojai buvo neinstruktuoti – 2 lentelė ir kai darbuotojai buvo neapmokyti – 3 lentelė.

2 lentelė

Metai Lengvi Sunkūs Mirtini

skaičius proc. skaičius proc. skaičius proc.

2008 87 3* 52 35** 24 30**

2009 55 3* 28 27** 19 40**

3 lentelė

Metai Lengvi Sunkūs Mirtini

skaičius proc. skaičius proc. skaičius proc.

2008 108 3* 33 22** 9 11**

2009 45 2* 23 22** 11 23**

* - duomenys, kai NA darbe tyrimą organizuoja darbdavys.

** - duomenys, kai NA darbe tiria VDI inspektorius

Darbuotojų mokymas bei instruktavimas pagal atliktus VDI tikrinimo rezultatus 4 lentelė.

4 lentelė

Laikotarpis Atlikta įmonių tikrinimų

DSS klausimais

Darbuotojų mokymo

paţeidimų atvejų dalis nuo

bendro DSS klausimais

atliktų tikrinimų skaičiaus

proc.

Darbuotojų instruktavimo

paţeidimų atvejų dalis nuo

bendro DSS klausimais

atliktų tikrinimų skaičiaus

proc.

2008 m. 11 242 9,2 23,1

2009 m. 10 910 8,6 26,0

Page 10: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

10

Per 2009 metus 40,8 proc., o 2006 – 2009 m. laikotarpį vidutiniškai 67,1 proc. lengvų NA

darbe tyrimo aktų graţinta įmonėms trūkumams pašalinti (15 grafikas). Neteisingai ištirtas lengvas

NA darbe, ypač nustatant prieţastis ir numatant atitinkamas priemones, iššaukia pakartotinus

lengvus, panašius sunkius ir mirtinus NA darbe.

15 grafikas

3245

2131

(65,6%)

3285

2276

(69,3%

3098

1987

(64,1%) 1925

1363

(70,8%)67,1%

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2006-2009 m.

Lengvų NA darbe aktų (N-1) analizė VDI skyriuose ir jų grąţinimas darbdaviams

rūkumams pašlinti

Gauta NA aktų

Graţinta NA aktų pataisymams

Graţinta NA aktų vidutiniškai

Pastebimas daugumos įmonių administracijos pareigūnų neobjektyvus poţiūris į tikrųjų

prieţasčių išaiškinimą, tiriant lengvus NA darbe (tiria įmonės dvišalė komisija), kai pagrindine NA

darbe prieţastimi daţniausiai (43,4 proc. lengvų NA darbe) nurodomi pačių nukentėjusiųjų

neteisingi veiksmai. Tiriant sunkius bei mirtinus NA darbe, kai įvykį tiria Valstybinės darbo

inspekcijos inspektorius, tokia prieţastis įvardinta tik 15 proc..

2009 metais 27 proc. mirtinas ir 31 proc. sunkias traumas patyrė darbuotojai, turintys

darbo staţą įmonėje iki metų (16 grafikas). Palyginti su 2008 metais, darbuotojų, turinčių darbo

staţą iki metų, sunkias traumas patyrusių skaičius sumaţėjo nuo 57 iki 33 arba 42 proc., o mirtinų –

nuo 35 iki 13 arba 2,7 karto, tačiau tokį darbo staţą turinčių nukentėjusių darbuotojų skaičius buvo

didţiausias. Pagrindinė prieţastis – kvalifikacijos stoka, sąlygojama nekokybiško, ypač praktinio,

mokymo.

16 grafikas

Sunkių ir mirtinų NA darbe pasiskirstymas pagal darbo staţą įmonėje 2008 - 2009 m.

30(28%)

15(14%)

10(10%)

17(16%)

33(31%)

16(34%)

1(2,0%)

9(19%)

9(19%)

13(27%)

0 5 10 15 20 25 30 35

Virš 5 metų

Virš 3 iki 5

metų

Virš 2 iki 3

metų

Virš 1 iki 2

metų

Iki 1 metų

Mirtini NA darbeSunkūs NA darbe

30(20%)

26(17%)

14(9%)

23(15%)

57(38%)

19(24%)

9(11%)

8(10%)

8(10%)

35(44%)

0204060

2009 2008 m.

Iš viso:

Mirtinų NA darbe - 48;

Sunkių NA darbe - 105;

Iš viso:

Mirtinų NA darbe - 79;

Sunkių NA darbe - 150;

3. PROFESINĖS LIGOS

Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2009 metus uţregistruota 846 profesinės

ligos 570 asmenų. Pastebimas uţregistruotų profesinių ligų maţėjimas (17 grafikas). Palyginti su

2006 metais, profesinių ligų atvejų sumaţėjo 42 proc., asmenų, kuriems pripaţintos profesinės

ligos, skaičius 44 proc.

Page 11: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

11

17 grafikas

Profesinių ligų dinamika 2006 - 2009 m.

1019

860

738

570

1447

1123

1030

846

1184

920

820

695

263203 210

151

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Asmenų sk. Viso atvejų Atvejai vyrams Atvejai moterims

Skaičius

2009 metais profesinių ligų struktūrą (18 grafikas) nulėmė profesinės jungiamojo audinio ir

skeleto raumenų sistemos (47,4 proc.), ausies (30,6 proc.) bei nervų sistemos (18,8 proc.) ligos.

Palyginti su 2008 metais, 7 proc. išaugo profesinių ligų skaičius dėl ausies ligos.

18 grafikas

Profesinių ligų struktūra 2008 - 2009 m.

51,1%

23,6%

20,5%

4,9%

47,4%

30,6%

18,8%

3,2%

0

10

20

30

40

50

60

Jungiamojo audinio ir skeleto-

raumenų sistemos ligos

Ausies ligos Nervų sistemos ligos Kitos ligos

2008 m. 2009 m.Profesinių ligų prieţastys 2008 - 2009 m. (proc.)

1,51,51,6

22,3

73,2

0,60,920,7

76,4

1,3

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Fizikiniai

veiksniai

Biomechaniniai

(ergonominiai)

veiksniai

Cheminiai

veiksniai

Pramoniniai

veiksniai,

medţiagos ir

produktai

Biologiniai

veiksniai

2008 m.

2009 m.

Proc

.

Daugiausia profesinių ligų 2009 metais lėmė fizikiniai veiksniai. Jie sukėlė 76,4 proc. (646

profesines ligas) visų uţregistruotų profesinių ligų, iš jų 40 proc. (259 profesinės ligos) buvo

sukeltos akustinio triukšmo, 60 proc. (387 profesinių ligų) visą kūną ir rankas veikianti vibracija.

Ergonominiai veiksniai 2009 metais kaip ir 2008 metais sudarė apie penktadalį (21 proc. ir

22 proc.) visų uţregistruotų profesinių ligų.

Pagal ekonomines veiklas ataskaitiniais metais daugiausia profesinių ligų nustatyta (19

grafikas) statybose – 30,9 proc. (261 atvejai), apdirbamojoje gamyboje 27,7 proc. (234 atvejai) ir

ţemės ūkyje 15,2 proc. (129 atvejai).

19 grafikas Profesinių ligų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis 2008 - 2009 m. (proc.)

14,1

2,5

3,3

6,4

15,2

27,7

30,9

16,3

2,1

3,5

8,3

18,3

30,2

21,4

0 5 10 15 20 25 30 35

Kita veikla

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

Didmeninė ir maţmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir

motociklų remontas

Transportas ir saugojimas

Ţemės ūkis, miškininkystė ir ţuvininkystė

Apdirbamoji gamyba

Statyba

2008 m.

2009 m.

2008 m. 2009 m.

PL skaičius........1030;.........846;

Proc

Page 12: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

12

4. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ

PAŢEIDIMAI IR PREVENCIJA

2009 metais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atlikta 10 910 inspektavimų. 7 296

atvejais buvo nustatyta 28 412 DSS paţeidimų ir įteikti reikalavimai juos pašalinti. Daugiausia

(34,2 proc.) DSS paţeidimų nustatyta įmonėse, kuriose dirba 10-49 darbuotojai (20 grafikas). Jose

įvyko 35 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Ketvirtadalis visų DSS paţeidimų ir mirtinų

nelaimingų atsitikimų darbe buvo įmonėse, kuriose dirba 50 – 249 darbuotojai.

20 grafikas

Darbuotojų saugos ir sveikatos paţeidimai ir mirtini NA darbe pagal įmonių dydį

2009 m. (proc.)

28,2

34,2

26,7

5,95,0

15,0

35,0

25,0

15,0

10,0

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Iki 9 darb. 10-49 darb. 50-249 darb. 250-499 darb. >500 darb.

Paţeidimai

Mirtini NA darbe

Proc.

Nustatyti DSS pažeidimai. Iš viso: - 28412;

Įvykę mirtini NA darbe. Iš viso: - 48;

Pagal įmonių ekonomines veiklas daugiausia paţeidimų nustatyta (21 grafikas) prekyboje -

23,6 proc., statyboje – 22 proc., apdirbamoje gamyboje – 21,8 proc.(iš jų: medienos-23, maisto-17,

metalo-14, tekstilės-9 proc.), transporte – 6,7 proc.

21 grafikas

DSS paţeidimai ir mirtini NA darbe pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis

2009 m. (proc.)

23,6

22 21,8

6,7

4,5

1,90,9

0,4

18,2

12,5

20,7

4,2

0

10,5

20,7

18,8

10,5

2,1

0

5

10

15

20

25

Prekyba Statyba Apdirbamoji

gamyba

Transportas ir

sandėliavimas

Ţemės ūkis Elektros, dujų ir

vandens

tiekimas

Miškininkystė Kasyba ir karjerų

eksploatavimas

Kitos

DSS paţeidimai

Mirtini NA .

Nustatyti DSS pažeidimai. Iš viso: - 28412;

Įvykę mirtini NA darbe. Iš viso: - 48;

Proc.

Įmonių, kuriose nustatyti DSS paţeidimai bei paţeidimų struktūra (22 grafikas) rodo, kad

pusė įmonių daro paţeidimus apsaugant darbuotojus nuo kenksmingų darbo aplinkos veiksnių,

trečdalis – instruktuojant darbuotojus ir privalomai tikrinant sveikatą, daugiau kaip ketvirtadalis –

vertinant profesinę riziką.

Page 13: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

13

22 grafikas

50,4

(3677)

33,5

(9519)

35

(2593)

12,8

(3652)

31,2

(2273)

10

(2833)

29,4

(2273)

11,2

(3187)

29,4

(2143)

9,2

(2621)

24,2

(1764)

9,7

(2770)4,9

(360)1,9

(535)

20,3

(1484)

6,7

(1890)

0

10

20

30

40

50

60

Dėl darbuotojų

apsaugojimo

nuo

kenksmingų

darbo aplinkos

veiksnių

Dėl darbuotojų

instruktavimo

Dėl privalomo

sveikatos

tikrinimo

Dėl profesinės

rizikos

vertinimo

Dėl darbdavio,

jo įgalioto

asmens

atestavimo

Dėl darbo

įrenginių

būklės. Iš jų:

dėl PPĮ

prieţiūros

Dėl darbuotojų

aprūpinimo

AAP

Įmonių ir jose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos paţeidimų struktūra 2009 m. (proc.)

Atvejų skaičius

Paţeidimų skaičius

Proc

.

Iš viso;

atvejų............7296;

pažeidimų....28412;

Daugiausia darbuotojų apsaugojimo nuo kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikio,

rizikos vertinimo, darbuotojų instruktavimo paţeidimų nustatyta įmonėse, kuriose dirba 10 – 49

darbuotojai.

2009 metais patikrintose įmonėse nustatyti 535 paţeidimai dėl potencialiai pavojingų

įrenginių prieţiūros, kurie sudaro 19,3 proc. visų darbo priemonių būklės ir naudojimo nustatytų

paţeidimų. Daugiausia tokių paţeidimų nustatyta apdirbamojoje gamyboje (5,1 proc. iš jų:

medienos – 22,5 proc., metalo – 14,8 proc., tekstilės – 7 proc. pramonėje), prekyboje (4,7 proc.),

statyboje (3,4 proc.).

Vykdant prevencinę veiklą, 2009 metais patikrinta 130 liftų, kuriems PPĮ Registre buvo

nurodyta, kad vėluoja jų techninės būklės tikrinimai. Išanalizavus vėlavimo prieţastis nustatyta, kad

įgaliotos įstaigos į Registro duomenų bazę laiku ar visai neįveda informacijos apie atliktą techninės

būklės tikrinimą ir to daţna prieţastis – įrenginio techninės būklės tikrinimą atliekančios įgaliotos

įstaigos pasikeitimas.

Patikrinę 32 bankrutavusias/bankrutuojančias, sumaţinusias gamybinę veiklą įmones ir 79

įmonių liftus, kuriems registro duomenų bazėje įvestas poţymis „laikinai nenaudojamas“,

inspektoriai 6-iose iš šių įmonių pareikalavo sustabdyti 14 krovininių ir 8 keleivinius liftus dėl

neatlikto techninės būklės tikrinimo

Inspektuotose įmonėse dėl norminių teisės aktų reikalavimų neatitikimo sustabdyti (23

grafikas) darbai 958 darbo vietose, tai 2,5 karto maţiau negu 2008 metais.

23 grafikas

76,8

57,4

11,9

16,7

4,8

10

1,4

7,0

0,52,2 1,0 1,2 0,4 0,6 0,2 0

3,04,8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Statyba Apdirbamoji

gamyba

Prekyba Transportas ir

sandėliavimas

Ţemės ūkis Miškininkystė Elektros, dujų ir

vandens tiekimas

Kasyba ir karjerų

eksploatavimas

Kitos

Dėl norminių teisės aktų reikalavimų neatitikimo sustabdyti darbai pagal ekonominės veiklos

rūšis 2008 - 2009 m. (proc.)

2008 m.

2009 m.

2008 m. 2009 m.

Sustabdyta darbo vietų iš viso.................2401........958;

Proc

.

Page 14: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

14

Nors bendras sustabdytų darbo vietų skaičius (958), palyginti su 2008 metais (2401), ir

sumaţėjo, tačiau santykinai daugiau jų sustabdyta apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, transporte,

ţemės ūkyje. Daugiausia (35,3 proc.) sustabdyta įmonėse, kuriose dirba 50 – 249 darbuotojai, 33,1

proc., kuriose dirba 10 – 49 darbuotojai.

III. DARBO SANTYKIŲ BŪKLĖS ANALIZĖ

5. DARBO SANTYKIUS REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŢEIDIMŲ

ANALIZĖ

Darbo teisės aktų paţeidimai. Per 2009 m. atliktas 11 981 įmonės inspektavimas darbo

įstatymų vykdymo klausimais (per 2008 m. – 11 242). Uţfiksuoti 7 039 atvejai (2008 m. – 6 600),

kur buvo nustatyti 18 788 darbo teisės aktų paţeidimai (2008 m. – 18 001) ir įteikti reikalavimai

(R1) juos pašalinti.

Daugiausia – 37,2 proc. sudaro darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo

paţeidimai, 32,3 proc. - darbo ir poilsio organizavimo paţeidimai, 25,3 proc. - darbo apmokėjimo

paţeidimai ir 5,2 proc. – kiti paţeidimai (24 grafikas).

24 grafikas Darbo įstatymų vykdymo paţeidimų pobūdis 2005 - 2009 m. proc.

27,1

43

17,1

12,8

23

41,7

16,3

18,9

23,6

39,4

20,1

16,1

36,435,2

21,8

6,6

37,2

32,3

25,3

5,2

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Darbo sutarties sudarymo,

vykdymo ir pasibaigimo

paţeidimai

Darbo ir poilsio organizavimo

paţeidimai

Darbo apmokėjimo paţeidimai Kiti paţeidimai

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Darbo sutarties sudarymo, vykdymo

ir pasibaigimo pažeidimai...........................8866......6847......5857.......6545.......6994;

Darbo ir poilsio organizavimo pažeidimai..14083....12417....9773........6341......6064;

Darbo apmokėjimo pažeidimai..................5608......4866......5183 3931.......4761;

Kiti pažeidimai...........................................4183.......5628.....3931.......1183........969;

Proc

Daugiausia 2 559 (36,6 proc.) darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo

paţeidimų nustatyta įmonėse, kurių darbuotojų skaičius yra nuo 10 iki 49, darbo apmokėjimo –

1893 (39,8 proc.), darbo ir poilsio organizavimo – 2121 (35 proc.) paţeidimai (25 grafikas).

25 grafikas

30,3

25,726,4

28,2

36,6

35

39,8

37

17,2

21,5 21,4 21

2,84,6 3,9 3,2

2,1

5,6

1,5 2,0

11

7,6 7,0

8,6

0

5

10

15

20

25

30

35

40

0-9 darb. 10-49 darb. 50-249 darb. 250-499 darb. 500 ir daugiau

darb.

Nepriskirta arba

fizinis asmuo

Darbo įstatymų vykdymo paţeidimai pagal įmonių dydį 2009 m. (proc.)

darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo paţeidimai

darbo ir poilsio organizavimo paţeidimai

darbo apmokėjimo paţeidimai

kiti paţeidimai

Darbo sutarties sudarymo, vykdymo

ir pasibaigimo pažeidimai.......................................6994;

Darbo ir poilsio organizavimo pažeidimai...............6064;

Darbo apmokėjimo pažeidimai................................4761;

Kiti pažeidimai.........................................................969;

Proc.

Pastebima tendencija, kad nuo 2005 m. labai sumaţėjo darbo ir poilsio organizavimo

paţeidimų (24 grafikas). Per 2005 m. tokių paţeidimų nustatyta 14 083, kai tuo tarpu per 2009 m. –

6064.

Page 15: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

15

Nelegalus darbas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu VDI koordinuoja

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomus nelegalaus

darbo reiškinių prevencijos ir kontrolės veiksmus. Vykdomos neteisėtos veikos (nelegalus darbas,

veika neturint verslo liudijimo, veika neįregistravus įmonės, neturint licencijos ir kita neteisėta

veika) kontrolės, duomenys pateikiami (26 grafikas).

26 grafikas

64%

(4435)

67%

(3416)62%

(2648)

52%

(2026)

71%

(3271)

22%

(1500)17%

(875)

20%

(857)

21%

(808)16%

(730)

1%

(92)

1%

(52)

1%

(38)

1%

(21)

2%

(96)

13%

(937)

14%

(734)

17%

(719)

26%

(1019)

11%

(531)

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

70,00%

80,00%

Policijos departamentas VDI Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnyba

Valstybinė mokesčių

inspekcija

Nelegalaus darbo reiškinių kontrolės koordinavimo veikla išaiškinta nelegaliai (neteisėtai)

dirbusių asmenų pagal ţinybas 2005 - 2009 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

VDI nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės klausimais per 2009 metus atliko 1 620

nelegalaus darbo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyta 730 nelegaliai dirbusių asmenų, iš kurių 13

asmenų iki 18 metų, bei 15 uţsieniečių. Uţ nelegalaus darbo naudojimą per 2009 m. darbdaviams

surašytas 231 administracinių teisės paţeidimų protokolas dėl 427 asmenų pagal ATPK 413

straipsnį (Nelegalus darbas).

Pagal ekonominės veiklos sektorius daugiausia nelegalaus (neteisėto) darbo atvejų per

2009 metus išaiškinta: statybose – 34 proc., didmeninėje/maţmeninėje prekyboje – 10 proc.,

medienos ir medienos gaminių gamyboje – 7 proc., viešbučiuose, restoranuose – 6 proc. (27

grafikas). Rizikingiausi ekonominės veiklos sektoriai ir toliau lieka tie patys: statyba, ţemės ūkis,

didmeninė ir maţmeninė prekyba, viešbučiai ir restoranai. Pastebima tendencija, kad vėl daugėja

atvejų kai nustatomas nelegalus darbas medienos ir medienos gamininių, baldų gamyboje bei

autoservisuose.

Paţymėtina, kad palyginti su 2008 metais, nustatytų nelegaliai dirbančių asmenų skaičius

sumaţėjo statyboje 2,5 proc. (2008 m. – 36,88 proc., 2009 m. – 34,38 proc.), ţemės ūkyje 6,6 proc.

(2008 m. – 12,25 proc., 2009 m. – 5,62 proc.), kitoje aptarnavimo veikloje 6,2 proc. (2008 m. – 9,78

proc., 2009 m. – 3,56 proc.). Tuo tarpu nustatomų nelegaliai dirbusių asmenų skaičius ţenkliai

išaugo medienos ir medienos gaminių gamyboje – nuo 3,71 proc. 2008 metais iki 7,40 proc. 2009

metais, baldų gamyboje – nuo 0,74 proc. iki 5,62 proc., autoservisuose – nuo 4,08 proc. iki 5,75

proc. Kituose sektoriuose nustatytų nelegalaus darbo atvejų santykiniai rodikliai pakito nedaug.

27 grafikas Nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pagal ekonominės veiklos rūšis 2007 - 2009 m. proc.

9

6

4

6

6

2

10

6

4

6

2

7

34

8

1

10

4

2

1

10

8

3

12

1

4

37

13

1

4

4

6

2

4

6

4

5

2

6

43

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Kiti veiklos sektoriai

Baldų gamyba

Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla

Autoservisas

Miškinkystė

Maisto produktų ir gėrimų gamyba

Didmeninė ir maţmeninė prekyba

Viešbučiai, restoranai

Transportas, sandėliavimas, ryšiai

Ţemės ūkis

Drabuţių siuvimas

Medienos ir medienos gaminių gamyba

Statyba

2007 m.2008 m.2009 m.

Proc

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Nustatyta nelegaliai (neteisėtai)

dirbusių asmenų...............................857......808.........730;

Page 16: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

16

Daugiausiai neteisėtai dirbančių asmenų nustatoma (28 grafikas) įmonėse – 64,25 proc.

(patikrinimų – 79,44 proc.), pas fizinius asmenis – 28,49 proc. (patikrinimų – 14,92 proc.) ir pas

ūkininkus – 7,26 proc. (patikrinimų – 5,64 proc.). Pastebima tendencija, kad 2009 m. padaugėjo

atvejų, kuomet VDI inspektoriai nustato nelegaliai dirbančius asmenis pas fizinius asmenis.

28 grafikas

79%(1395)

64%(469)

15%(262)

28%(208)

6,0%(99)

7,0%(53)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Įmonėse Pas fizinius asmenis Pas ūkininkus

Nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pagal sektorius 2009 m. proc.

Atlikta patikrinimų proc.

Išaiškinta neteisėtai (nelegaliai) dirbusiųasmenų proc.

Per 2009 metus pagal VDI pareigūnų surašytus administracinių teisės paţeidimų protokolus

teismai išnagrinėjo 174 (75,3 %) administracinių teisės paţeidimų bylas: 73 bylose (42 %) dėl 122

nelegaliai dirbusių asmenų, darbdaviams buvo skirta ATPK 413 str. 1 d. numatyta sankcija nuo 3

000 iki 10 000 litų – vidutiniškai 3 788 Lt uţ kiekvieną nustatytą nelegaliai dirbusį asmenį; 52

administracinių teisės paţeidimų bylose (29,9 %) dėl 93 asmenų skirta maţesnė nei ATPK 413 str.

numatyta administracinė nuobauda – vidutiniškai 1 037 Lt uţ kiekvieną nustatytą nelegaliai dirbusį

asmenį ir 49 bylos (28,2 proc.) dėl 80 asmenų buvo nutrauktos (29 grafikas).

29 grafikas

Bylų dėl nelegalaus darbo nagrinėjimo teismuose tendencijos 2005 - 2009 m. proc.

30%

(112)

57%

(213)

13%

(49)

36%

(121)35%

(117)

29%

(96)

22%

(62)

48%

(135)

31%

(87) 29%

(84)27%

(80)

44%

(128)

27%

(80)

32%

(93)

41%

(122)

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Skirta sankcijose numatyta nuobauda Skirta maţesnė nuobauda nei

sankcijose numatyta

Byla nutraukta

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Taikant sankcijas 2009 m. buvo įforminta 1 464 administracinių teisės paţeidimų

protokolai ir priimta 919 nutarimų skirti baudas, kurių suma iš viso 925 510 Lt. Palyginti su 2008

metais, 40 proc. maţiau surašyta protokolų (2 489), 55 proc. maţiau priimta nutarimų skirti baudas

(2 043) bei 67 proc. maţesnė skirtų baudų suma litais (2 815 321 Lt).

6 grafikas. Bylų nagrinėjimo teismuose

rezultatai

Page 17: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

17

2009 m. surašyti 589 ATP protokolai pagal ATPK 41 str. dėl darbo įstatymų, darbų saugos

ir darbo higienos norminių aktų paţeidimų, arba 62 proc. maţiau nei 2008 m. (1 553). Surašytas

381 ATP protokolas dėl reikalavimų nevykdymo (ATPK 412 str.) ir tai sudaro 26 proc. nuo visų

įformintų protokolų, kai 2008 m. jų buvo įforminta 213 ir kurie sudarė 9 proc. nuo visų tais metais

įformintų (30 grafikas).

30 grafikas

ATP protokolų struktūra (pagal atskirus paţeidimus) 2005 - 2009 m. proc.

6%

(107)4%

(68)

16%

(279)10%

(176)

2%

(42)

61%

(1047)

5%

(95)

6%

(106)

19%

(373)

7%

(128)3%

(51)

61%

(1164)

6%

(141)7%

(157)

10%

(240)6%

(140)2%

(42)

70%

(1672)

5%

(116)

13%

(330)10%

(241)9%

(213)

1%

(31)

63%

(1553)

4%

(66)

12%

(179)

15%

(231)

26%

(381)

1%

(18)

39%

(589)

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

ATPK 41 str. - Darbo

įstatymų paţeidimai

ATPK 41-1 str. -

Nelaimingų atsitikimų

tyrimo tv. paţ.

ATPK 41-2 str. -

Reikalavimų nevykdymas

ATPK 41-3 str. -

Nelegalus darbas

ATPK 41-4 str. - Darbo

uţmokesčio mokėjimo tv.

paţ.

ATPK 41-5 str. - Darbo

laiko apskaitos

paţeidimai

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Proc

Per 2009 m. VDI priėmė 919 nutarimų skirti administracinę baudą (31 grafikas), t. y.

61 proc. surašytų protokolų pasibaigė būtent darbo inspektoriaus priimtu nutarimu (2008 m. – 2 489

arba 82 proc.).

31 grafikas

VDI skirtų baudų vidutinis dydis pagal ATP paţeidimus 2005 - 2009 m.

551

917

361

629547

671

468

805

628

943

1483

557

1030

841

1411

2550

1146

1318

11371037

2040

688

1000 956

1500

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

ATPK 41 str. Darbo

įstatymų paţeidimai

ATPK 41.1 str. 1 d.

Nelaimingo atsitikimo

darbe nuslėpimas

ATPK 41.1 str. 2 d.

Nelaimingo atsitikimo

tyrimo tvarkos paţeidimai

ATPK 41.4 str. 1 d. Darbo

uţmokesčio tvarkos

mokėjimo paţeidimai

ATPK 41.5 str. 1 d. Darbo

laiko apskaitos

paţeidimai

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Litais

Darbdaviams skirtos baudos vidutinis dydis pateikiamas (32 grafikas).

Page 18: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

18

32 grafikas VDI darbdaviams skirtos baudos vidutinis dydis 2005 - 2009 m. (litais)

937

1378

1007

676551

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Lita

i

Vidutinis baudos dydis 2009 m. sumaţėjo 27 proc., nuo 1378 Lt (2008 m.) iki 1007 Lt

(2009 m.).

Skundai, pranešimai ir paklausimai. Per 2009 metus VDI gauti 12 492 skundai,

prašymai, pranešimai ir paklausimai, kuriuose buvo iškeltas 22 771 klausimas (28% daugiau nei

2008 m.). Iškeltų kausimų skaičius (33 grafikas) metai iš metų auga ir 2009 m. 100 tūkst.

darbuotojų nusiskundimų kiekis sudarė 2 2129 (2008 m. - 1 1461), t.y. 2009 m. 100 tūkst.

darbuotojų nusiskundimų gauta 45,7 proc. daugiau.

Išnagrinėtuose skunduose ir pranešimuose iškeltų klausimų didţioji dalis (94,4 proc.)

susijusi su darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų paţeidimais.

33 grafikas

7969 7142

[89,6%]

407

17790

(+2,2 karto)16237

(+2,3 karto)

[92,3%]

1136

(+ 2,8 karto)

22771

(+28%)

21490

(+32,3%)

[94,4%]

888

(-21,8%)

0

5000

10000

15000

20000

25000

2005 m. 2008 m. 2009 m.

Skundų, pranešimų ir paklausimų visetą sudarančių klausimų pokyčių tendencijos šalyje

Iškelta klausimų iš visoDarbo teisėsDarbuotojų saugos ir sveikatos

Skaičius

( ) - skliausteliuose augimas, palyginus su ankstesniais metais

[ ] - skliausteliuose proc. nuo vsų iškeltų klausimų

Pateiktų klausimų struktūra ir apimtys rodo (34 grafikas), kad reiškiantis ekonomikos

lėtėjimo tendencijoms, 2009 metais toliau didėjo inspektorių darbo krūvis, susijęs su iš darbuotojų

bei darbdavių gaunamais skundais, prašymais, pranešimais bei paklausimais, kuriuose nagrinėjamų

klausimų apimtys didėjo.

34 grafikas

6868

[38,6%]

7721

(+55,4%)

[33,9%]

4292

[24,1%]

5042

(+17,5%)

[22,1%]4470

[25,1%]

6947

(+55,4%)

[30,5%]

1817

[10,2%]

3719

(+2,0 k.)

[16,3%]

682

[3,8%]

1120

(+64,2%)

[4,9%]

57

[0,3%]

153

(+2,7 k.)

[0,7%]

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

Darbo

apmokėjimo. Iš

jų:

dėl vėlavimo ir

neatsiskaitymo

Darbo sutarties.

Iš jų:

dėl darbo

sutarties

vykdymo ir

pasibaigimo

Atostogų. Iš jų: dėl nemokamų

Skundų, pranešimų ir paklausimų darbo santykių visetą sudarnčių klausimų

pokyčių tendencijos šalyje

2008 m.

2009 m.

Skaičius ( ) - pokitis, palyginus su praeitais metais;

[ ] - proc. nuo visų darbo teisės klausimų;

Page 19: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

19

Stebima tendencija, kad vis daugiau darbuotojų savo skunduose dėl jų atleidimo iš darbo

teisingumo, kelia darbdavių primetamos valios (darbdavių vykdomo psichologinio spaudimo –

mobingo) jų atţvilgiu klausimus.

Bendra skundų didėjimo tendencija, iliustruoja tam tikrą darbo įstatymų, darbuotojų

saugos ir sveikatos darbe norminių teisės reikalavimų nesilaikymo augimą ir yra neigiamas darbo

teisinių santykių reguliavimo bei darbuotojų apsaugos jų socialinėje erdvėje rodiklis.

2009 m. gauti 3 707 individualūs paklausimai, kuriuose iškelta 9 tūkst. klausimų (35

grafikas).

35 grafikas

3003

3707

(+23,4%)

5677

9000

(+58,5%)

5413

8769

(+62%)

[97,4%]

192

163

(-5,1%)

[1,8%]

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

Gauta paklausimų Juose iškelta klausimų. Iš jų: darbo teisės darbuotojų saugos ir

sveikatos

Individualių paklausimų nagrinėjimas( ) - pokytis, lyginant su praeitais metais

[ ] - proc. nuo iškeltų klausimų

2008 m. 2009 m.

Skaičius

97,4 proc. jų sudaro darbo teisės klausimai, iš kurių 28 proc. - dėl darbo sutarties ir

įdarbinimo, 18 proc. – dėl darbo apmokėjimo, 15 proc. – dėl poilsio laiko, 15 proc. – dėl darbo laiko

(36 grafikas).

36 grafikas

5413

(100%)

8769(100%)

1424

(26%)

2459(28%)

1173

(22%)1288(15%)

1052

(19%)

1594(18%)

849

(16%)

1294(15%)

153

(3,0%)301(3,0%)

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

Iškelta darbo teisės

klausimų. Iš jų:

įdarbinimo ir darbo

sutarties

darbo laiko darbo apmokėjimo poilsio laiko darbo uţmokesčio

lengvatos, garantijos ir

kompensacijos

Paklausimuose pateiktų darbo teisės klausimų struktūra( ) - dalis darbo teisės klausimuose

2008 m. 2009 m.

Skaičius

Page 20: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

20

Paklausimų ir juose keliamų klausimų skaičius turi tendenciją augti (37 grafikas).

37 grafikas

1927

38713003

(155,8%)

5677

(146,6%)

3707

(123,4%)

9000

(158,5%)

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Gautų individualių paklausimų ir jose keliamų klausimų kitimas 2007 - 2009 m.

Gauta raštiškų paklausimų

Iškelta klausimų

Skaičius

( ) - pokytis, lyginant su praeitais metais

IV. APIBENDRINIMAI, IŠVADOS, PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

APIBENDRINIMAI

I. Nelaimingi atsitikimai darbe

1. Nelaimingų atsitikimų darbe (-37,5 proc. visų ir -39,2 proc. mirtinų) ir profesinių

ligų (-17,0 proc.) skaičius maţėjo sparčiau, negu veikiančių įmonių (-1,6 proc.)ir darbuotojų (-

14,7 proc.) skaičius.

1.1. Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius nuo 2006 metų sistemingai maţėjo 4 metus ir

palyginus su 2005 metais sumaţėjo 2,4 karto (nuo 118 iki 48).

1.2. Profesinių ligų skaičius nuo 2007 metų sistemingai maţėjo 3 metus ir palyginus su 2006

metais sumaţėjo 71,0 proc. (nuo 1447 iki 846).

1.3. Skaičiuojant šiuos rodiklius 100 000 darbuotojų (2009 m. lyginant su 2006 m.):

Mirtinų nelaimingų darbe daţnumo koeficientas (Kd) sumaţėjo 50,0 proc. (nuo 8,4 iki

4,2);

Profesinių ligų Kd sumaţėjo 40,6 proc. (nuo 103,3 iki 73,5).

2. Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių 2009 metais pavojingiausios

ekonominės veiklos rūšys buvo:

Statyba - 20,7 proc. visų mirtinų;

Transportas – 20,7 proc.

Apdirbamoji pramonė – 18,8 proc. (ypač metalo ir medienos apdorojimas, chemija,

statybinės medţiagos ir maistas);

Prekyba – 12,5 proc.;

Vandens tiekimas, nuotekų valymas – 6,3 proc.;

Miškininkystė – 4,2 proc.;

Elektros, dujų, garo tiekimas – 4,2 proc.

3. Pagal įmonių dydį (darbuotojų skaičių)daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų

(60 proc.) 2009 m. įvyko įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 500 darbuotojų. Mirtinų ir sunkių

nelaimingų atsitikimų pagal įmonių dydį analizė per 2006 – 2009 metais pateikiama 1

lentelėje:

Page 21: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

21

1 lentelė. Darbuot

ojų

skaičius

2006 2007 2008 2009 2006-2009

S M S M S M S M S Proc. M Proc. S+M Proc.

50-249 99 38 78 34 71 27 40 12 288 42,5 111 33,0 399 39,3

10-49 65 41 52 43 42 32 33 17 192 28,3 134 40,0 326 32,1

250-499 29 11 22 7 21 13 14 7 86 12,7 38 11,0 124 12,2 500 ir

daugia

u 25 10 29 11 10 4 11 5 75 11,1 30 9,0 105 10,3

1-9 10 8 13 6 6 3 8 7 37 5,4 24 7,1 61 6,0

Iš viso: 228 108 194 10

1 150 79 106 48 678 336 1015

4. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, pagal atliekamų darbų grupes,

įvykusių 2006-2009 metais, analizė pateikiama 2 lentelėje(2010 03 24 duomenys):

2 lentelė

Darbų pavadinimas 2006-2009 Procentas nuo visų

M+ S uţ 2006-2009

M S M+S

1 Statybos, statybos remonto (įvairūs) ir

susiję darbai

60 164 224 22,11

2 Automobilių, savaeigių transporto

priemonių valdymas ir vykimas jomis

92 91 183 18,07

3 Sandėliavimas, transportavimas,

pakrovimo, iškrovimo darbai

30 103 133 13,13

4 Būnant, einant teritorijoje, kelyje 26 59 85 8,39

5 Techninių priemonių, mechanizmų,

automobilių remontas ir susiję darbai

16 43 59 5,82

6 Medienos apdorojimas ir susiję darbai 6 45 51 5,03

7 Techninių priemonių, mechanizmų

aptarnavimas, prieţiūra ir susiję darbai

16 23 39 3,85

8 Elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimas,

remontas ir susiję darbai

15 17 32 3,16

9 Miško kirtimas ir susiję darbai 12 14 26 2,57

10 Metalų šaltas apdorojimas ir susiję darbai 3 12 15 1,48

11 Vertybių apsaugos (sargavimo, budėjimo

darbai)

9 5 14 1,38

12 Maisto, gėrimų gamyba ir susiję darbai 0 12 12 1,18

13 Jūreivių ir upeivių darbai (įskaitant ţvejus) 6 4 10 0,99

14 Darbas su pavojingomis, cheminėmis

medţiagomis

4 6 10 0,99

15 Geleţinkelio darbai 3 4 7 0,69

16 Ţemės ūkio darbai (išskyrus

mechanizatorių)

4 3 7 0,69

17 Ţemės ūkio mechanizatorių ir susiję darbai 6 1 7 0,69

18 Staklių, įrenginių derinimas 1 5 6 0,59

19 Lengvosios pramonės darbai 0 6 6 0,59

Page 22: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

22

20 Vandens gavybos, tiekimo, valymo ir

kanalizacijos įrenginių, tinklų aptarnavimas

ir remontas

4 2 6 0,59

21 Potencialiai pavojingų įrenginių

aptarnavimas ir remontas

2 2 4 0,39

22 Kasybos ir gavybos darbai 2 1 3 0,30

23 Metalų karštas apdorojimas 1 1 2 0,20

24 Paviršių daţymo darbai 0 2 2 0,20

25 Laboratoriniai darbai 0 1 1 0,10

26 Liejininkystė ir susiję darbai 0 1 1 0,10

27 Kiti darbai 18 50 68 6,71

Iš viso: 336 677 1013

5. Dirbant pavojingus darbus, mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe 2009

metais įvyko 60 arba 32,9 proc. visų mirtinų ir sunkių traumų šalyje.

Iš jų daugiausia:

Statybose – 17 (28,3 proc. nuo visų mirtinų ir sunkių traumų);

Apdirbamojoje pramonėje – 14 (23,3 proc.)

Prekyboje – 7 (11,7 proc.);

Transporte – 6 (10 proc.)

Miškininkystėje – 5 (8,3 proc.);

Elektros, dujų, garo tiekime – 2 (3,3 proc.).

5.1. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, dirbant pavojingus darbus (nurodytus

pavojingų darbų sąraše) 2006-2009 metais analizė pateikiama 3 lentelėje (2010 04 24 duomenys):

3 lentelė

Eil.

Nr.

Pavojingų darbų pavadinimas 2009 Iš viso 2006-2009

Pavojingų

darbų

dalis nuo

visų (M+

S) šalyje

Proc. nuo

visų

pavojingų

darbų

M S V M S V

1. Darbai statybvietėse, patvirtintų

1998 m gruodţio 24 d, 2 priede,

ir darbai su medţiagomis

turinčiomis asbesto

1 9 10 27 98 125 12,3 31,4

2. Darbai su potencialiai

pavojingais įrenginiais, jų

remontas

1 2 3 7 22 29 2,9 7,3

3. Medienos, metalų ir kitų

medţiagų apdorojimas, kai

naudojama nemechanizuota

pastūma

0 4 4 0 24 24 2,4 6,0

4. Krovinių kėlimas mechaniniais ,

iš jų savaeigiais krautuvais

3 3 6 10 14 24 2,4 6,0

5. Darbai atliekami aukščiau kaip 5

m. nuo ţemės paviršiaus,

perdengimo , pastolių ir grindų

1 4 5 8 15 23 2,3 5,8

6. Miško kirtimas ir susiję darbai 2 4 6 11 12 23 2,3 5,8

7. Krovinių kėlimas rankomis 1 3 4 3 16 19 1,9 4,8

Page 23: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

23

8. Grunto kasyba ir tvirtinimas, kiti

darbai prie aukštesnių kaip 1,5 m

šlaitų ir gilesnėse kaip 1,5 m

iškasose

1 2 3 8 9 17 1,7 4,3

9. Inkasatorių, apsaugos darbuotojų

ar budėtojų, saugančių pastatus,

patalpas

1 1 2 7 9 16 1,6 4,0

10. Darbai laivuose, iš jų ţvejybos

laivuose ir plaukiančiuose

įrenginiuose

0 2 2 5 6 11 1,1 2,8

11. Elektros, ryšių, dujotiekio,

naftotiekio ar kitų vamzdynų

įrengimo, išmontavimo darbai

1 1 2 6 5 11 1,1 2,8

12. Darbas elektros srovės

pavojingumo atţvilgiu

pavojingose ir labai pavojingose

patalpose

2 2 4 4 7 11 1,1 2,8

13. Geleţinkelio darbai 1 0 1 6 5 11 1,1 2,8

14. Darbai potencialiai sprogioje

aplinkoje

0 0 0 3 7 10 1,0 2,5

15. Darbas su pavojingomis,

cheminėmis medţiagomis

2 3 5 3 6 9 0,9 2,3

16. Kiti darbai, priskirti prie

pavojingų darbų (skraidančiuose

orlaiviuose)

1 0 1 4 5 9 0,9

17. Darbai šuliniuose, iškasose,

tuneliuose ir kituose

poţeminiuose renginiuose

0 0 0 4 3 7 0,7 1,7

18. Kiti darbai, atliekami pavojingų

darbų atlikimo vietose, išskyrus

darbus nurodytus Vyriausybės

2002 m nutarimu

0 0 0 2 4 6 0,6 1,5

19. Gaisrų gesinimas, gelbėjimo

darbai

1 1 2 1 3 4 0,4 1,0

20. Remonto ar demontavimo darbai

avariniuose statiniuose

0 0 0 1 3 4 0,4 1,0

21. Darbai su plėšriaisiais gyvūnais 0 0 0 2 1 3 0,3 0,7

22. Gręţimo darbai, išgaunant

naudingas iškasenas

0 0 0 1 1 2 0,2 0,5

23. Darbas su jonizuojančiais

spinduliuotės šaltiniais

0 0 0 0 1 1 0,1 0,25

IŠ VISO: 19 41 60 122 276 398 39,3

6. Profesinės rizikos vertinimas 2009 metais tikrintose įmonėse:

6.1. 29,4 proc. įmonių buvo visiškai nevertinusių profesinės rizikos, o 2005-2009 metų

laikotarpyje tokių įmonių vidutiniškai buvo 32,2 proc.

6.2. 30,1 proc. įmonių nevertino rizikos mirtiniems ir sunkiems nelaimingiems

atsitikimams darbe įvykti, o 2005-2009 metų laikotarpyje tokių įmonių buvo 56 proc.

6.3. 56 proc. įmonių vertino riziką mirtiniems ir sunkiems nelaimingiems atsitikimams

įvykti, tačiau išvengti jų nepavyko, o 2009 metais tokių įmonių buvo net 69,9 proc.

Page 24: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

24

6.4. Atskiruose sektoriuose (ţemės ūkis, transportas ir sandėliavimas, elektros, dujų ir

vandens tiekimas, nuotekų valymas) rizika mirtinų ir sunkių traumų atveju nebuvo vertinta nuo 86

iki 100 proc.

6.5. 39,0 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl rizikos veiksnių,

susijusių su statinių ar jų dalių, ruošinių, krovinių ar kitų daiktų, įrenginių, mechanizmų bei ţmonių

kritimu, virtimais, griuvimais ir pan., o 2006-2009 metais dėl šių veiksnių įvyko 56,1 proc. visų

mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

7. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pagal rizikos veiksnius, įvykusių

2006-2009 metais analizė pateikiama 4 lentelėje (2010.03.24 duomenys):

4 lentelė

Eil.

Nr.

Veiksnių pavadinimas 2009 Viso 2006- 2009 Proc. nuo

visų M + S

M S M+S M S M+S

1 2 12 13 14 15 16 17 18

1 Ţmogaus kritimas iš aukščio,

griuvimas

5 46 51 73 262 335 33,1

- Ţmogaus kritimas iš aukščio 5 28 33 46 181 227 22,4

- Ţmogaus griuvimas 0 18 18 27 81 108 10,7

2 Statinių, daiktų, krovinių virtimas,

kritimas

13 27 40 73 160 233 23,0

- Lekiantys daiktai, ruošiniai, skeveldros 1 13 14 12 59 71 7,0

- Daiktų, krovinių virtimas, poslinkis 7 7 14 19 49 68 6,7

- Daiktų, krovinių kritimas iš aukščio 1 4 5 16 28 44 4,3

- Įrenginio, mechanizmo virtimas 4 1 5 13 7 20 2,0

- Statinio, jo dalies griūtis 0 1 1 9 8 17 1,8

- Ţemės ir kitų medţiagų griūtis 0 1 1 4 9 13 1,3

3 Transporto priemonės 15 11 26 107 117 224 22,1

- Kelių transporto priemonė 14 8 22 101 98 199 19,6

- Įmonės vidaus kelių transporto priem. 1 3 4 5 17 22 2,2

- Stacionarios transporto priemonės 0 0 0 1 2 3 0,3

4 Veikiantis įrenginys, mechanizmas 3 8 11 21 62 83 8,2

5 Smurtas 1 2 3 6 14 20 2,0

6 Karštis, ugnis 1 1 2 3 9 12 1,2

7 Pavojingos, kenksmingos medţiagos 1 1 2 7 5 12 1,2

8 Nuskendimai 0 0 0 10 0 10 1,0

9 Sprogimas 0 0 0 3 4 7 0,7

10 Kiti 9 9 18 33 44 77 7,6

Iš viso 48 105 153 336 677 1013

8. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dėl kritimo iš aukščio 2009 metais

įvyko 33 arba 21,6 proc. nuo visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe 2009 metais

bei 55,0 proc. nuo visų pavojingų darbų.

8.1. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dėl kritimo iš aukščio 2006-2009

metais analizė pateikiama 5 lentelėje (2010.03.24 duomenys):

5 lentelė

Metai Viso Iš jų - dirbant pavojingus

darbus

Iš jų - kritimai iš

aukščio

Pavojingų

darbų proc.

nuo visų

(M + S)

Kritimų iš

aukščio

proc. nuo

visų

(M + S)

Kritimų iš

aukščio

proc. nuo

visų

pavojingų

darbų

M S M+S M S M+S M S M+S

2006 108 228 336 40 95 135 17 63 80 40,2 23,8 59,2

2007 101 194 295 36 76 112 14 50 64 38,0 21,7 57,1

2008 79 150 229 27 64 91 10 40 50 39,7 21,8 54,9

2009 48 105 153 19 41 60 5 28 33 39,2 21,6 55,0

336 677 1013 122 276 398 46 181 227 39,3 22,4 57,0

Page 25: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

25

8.2. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dėl kritimo iš aukščio skaičius sumaţėjo nuo 17 –

(2006 m.) – iki 5 – (2009 m.) arba 3,4 karto.

8,3. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumaţėjo nuo 63 – (2006 m.) iki 28 –

(2009 m.) arba 2,2 karto.

8.4. Sunkūs ir mirtini NA darbe, susiję su kritimu iš aukščio 2009 metais, sudaro 40 proc.

visų sunkių ir mirtinų įvykusių statybose.

8.5. Daţnai darbai aukštyje vykdomi neįvertinant rizikos nelaimingam atsitikimui įvykti

9. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:

9.1. 2009 metais, 23 proc. sunkių ir 23 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko,

kai darbuotojai buvo neapmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (tiria VDI darbo

inspektoriai);

9.2. Kai darbuotojai buvo neapmokyti saugos ir sveikatos klausimais įvyko 2 proc. lengvų

nelaimingų atsitikimų darbe (tiria įmonės komisija);

9.3. 2009 metais, 27 proc. sunkių ir 40 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko,

kai darbuotojai buvo neinstruktuoti (ar nepakankamai instruktuoti) tam darbui, kurį dirbo (tiria VDI

inspektoriai);

9.4. Kai darbuotojai buvo neinstruktuoti įvyko tik 3 proc. lengvų nelaimingų atsitikimų

darbe (tiria įmonės komisija).

10. Lengvų nelaimingų atsitikimų tyrimas:

10.1. 2009 metais 70,8 proc. lengvų nelaimingų atsitikimų aktų darbo inspektoriai grąţino

darbdaviams pataisymui. Vidutiniškai 2006-2009 metų laikotarpiu tokių aktų buvo grąţinta 67,1

proc.

10.2. Vienai mirtinai traumai 2009 metais tekančių lengvų nelaimingų atsitikimų (pagal

įmonės darbuotojų skaičių) statistika pateikiama 6 lentelėje (2010 05 20 duomenys):

6 lentelė

Darbuotojų skaičius Lengvų NA skaičius Mirtinų NA skaičius

Lengvų NA skaičius,

tenkantis vienam mirtinam

NA

500 ir daugiau 487 5 97,4

50-249 770 12 64,1

250-499 277 7 39,6

10-49 330 17 19,4

1-9 62 7 8,8

Iš viso 1926 48 40,1

10.3. Vienai mirtinai traumai per 2006-2009 metus tekančių lengvų nelaimingų atsitikimų

(pagal įmonės darbuotojų skaičių) statistika pateikiama 7 lentelėje (2010 05 20 duomenys):

7 lentelė

Darbuotojų skaičius Lengvų NA skaičius Mirtinų NA skaičius

Lengvų NA skaičius,

tenkantis vienam mirtinam

NA

1-9 329 24 13,7

10-49 1949 133 14,7

50-249 4637 111 41,8

250-499 1817 38 47,8

500 ir daugiau 2923 30 97,4

Iš viso 11655 336 34,7

Page 26: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

26

II. Profesinės ligos

1. 2009 m. Profesinių ligų struktūroje dominuoja profesinės jungiamojo audinio ir

skeleto raumenų sistemos (47,4 proc. ir tai yra 3,7 proc. maţiau, negu 2008 m.), ausies (30,6 proc.

arba 7,0 proc. daugiau, negu 2008 m.) ir nervų sistemos (18,8 proc. arba 1,7 proc. maţiau negu

2008 m.) ligos.

2. Daugumą (76,4 proc. arba 646 profesinės ligos) profesinių ligų lėmė fizikiniai

veiksniai.

3. Tiek 2008 m., tiek 2009 m. daugiausia profesinių ligų nustatyta: statybos (21,4 proc.-

2008 m. ir 30,9 proc. – 2009 m. arba 9,5 proc. daugiau) apdirbamosios pramonės (30,2 proc. ir 27,7

proc. arba 2,5 proc. maţiau), ţemės ūkio, miškininkystės ir ţuvininkystės (18,3 proc. ir 16,8 proc.

arba 2,1 proc. maţiau) bei transporto (8,3 proc. ir 6,4 proc. arba 1,9 proc. maţiau) sektorių įmonėse.

III. Darbo santykiai

1. Visi darbo santykius charakterizuojantys rodikliai 2009 m. lyginant su 2008 m. rodo

blogėjimo tendencijas:

2. Skundų, prašymų ir paklausimų visetą sudarantys klausimai pasiekė beveik 22,8 tūkst.

(2008 m. buvo 17,8 tūkst.), augimas - 28 proc.

3. Darbo apmokėjimo srityje 2009 m. buvo nagrinėta 7721 byla (2008 m. – 6868), dėl darbo

sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo – 6947 (2008 m. – 4470), o iš jų dėl darbo sutarties

pasibaigimo - 3719 ir palyginus su 2008 m. padaugėjo 2 kartus (buvo 1817).

4. Vienintelė pozicija, kurioje sumaţėjo (21,8 proc.) skundų, prašymų ir paklausimų

palyginus su 2008 metais, buvo darbuotojų sauga ir sveikata (nuo 1136 iki 888).

5. Ypač ryškus nagrinėjamų klausimų skaičiaus padidėjimas 2009 metais uţfiksuotas pagal

gaunamus raštiškus paklausimus: padidėjo nuo 3707 (2008 m.) iki 9000 (padidėjo 2,4 karto). Tai

paaiškinama daţnai besikeičiančiomis teisės aktų nuostatomis bei didelio masto darbuotojų

atleidimais iš darbo sunkmečio sąlygomis.

6. Sunkmetis pakoregavo ir nelegalaus darbo kontrolės rezultatus, kurie, kaip nekeista

sumenko. Nors, kaip ir ankščiau, daugiausia (34 proc.) nelegaliai dirbančių išaiškinta statybos

sektoriuje (2008 m. buvo 37 proc.), tačiau jų išaiškinimo bendras skaičius sumaţėjo 16 proc.

Konstatuotina, kad didţiulės bedarbystės metu, ţmonės, bijodami prarasti bet kokį pajamų šaltinį,

nelinkę ne tik pranešti apie tokius atvejus, kas buvo aktyviai toleruojama iki sunkmečio, bet ir

prisideda prie tokių atvejų slėpimo. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumai ir resursai šiai

kontrolei taip pat ţenkliai sumaţėjo.

7. Paţymėtina, kad ţenkliai maţiau (2k.) nelegalios veiklos atvejų 2009 m. pavyko

išaiškinti ir valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Atlyginimų mokėjimo ,,vokeliuose“

atvejų taip pat uţregistruota maţiau.

IŠVADOS, PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

Išvados, problemos ir jų sprendimo būdai parengti atsiţvelgiant į:

● nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinio saugumo aplinkybes ir prieţastis, lemiančias pasekmes

darbuotojų sveikatai, gyvybei bei darbingumui uţtikrinti;

● LR Vyriausybės pasitarimo 2010 m. kovo mėn. protokolą „Dėl verslo aplinkos gerinimo“;

● LR bei ES teisinę bazę bei egzistuojančią įmonėse, įstaigose ir organizacijose praktiką darbuotojų

saugos ir sveikatos srityje, taip pat identifikuojant pavojus bei vertinant profesinę riziką;

● tendencijas, patvirtinančias darbuotojų saugos ir sveikatos būklę per esamos padėties analizę apie

nelaimingus atsitikimus darbe per 2006-2009 m. laikotarpį ir konstatuojant, kad:

Page 27: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

27

1. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų metu ţalą sveikatai patyrė 1013 darbuotojų

(336 ţuvo, 677 patyrė sunkias traumas).

2. Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių 2009 metais pavojingiausi

ekonominės veiklos sektoriai buvo: statyba, transportas, apdirbamoji pramonė (ypač metalo ir

medienos apdorojimas, chemija, statybinės medţiagos ir maistas), prekyba, vandens tiekimas ir

nuotekų valymas, miškininkystė, elektros, dujų ir garo tiekimas. Šiuose 7 ekonominės veiklos rūšių

sektoriuose įvyko 87,4 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejų.

3. Vykdant pavojingus darbus darbe ţuvo 122 ir sunkiai suţaloti 276 (iš viso 398)

darbuotojai, kas sudaro beveik 40 proc. nuo visų ţuvusių ir sunkiai suţalotų per paskutiniuosius 4

metus:

3.1. devyniose pavojingų darbų kategorijose (iš 23 klasifikuotų), susijusiuose su statybomis,

potencialiai pavojingais įrenginiais ir jų remontu, medienos ir metalo apdorojimu, krovinių kėlimu,

darbais aukštyje, miško kirtimu, iškasose bei energetika ţuvo ar buvo sunkiai traumuoti 304

darbuotojai (76,4 proc. visų, dirbusių pavojingus darbus);

3.2. dirbant didţiausio pavojingumo darbus (sprogioje aplinkoje, su pavojingomis

cheminėmis medţiagomis, avariniuose pastatuose ar likviduojant avarijas) ţuvo ar buvo sunkiai

traumuoti 36 darbuotojai (9 proc.), kas liudija apie ţenkliai geresnį darbų saugos lygį, pavojų

identifikavimo ir profesinės rizikos vertinimo procedūrų vykdymą šiose įmonėse;

4. Atliekant darbus pagal jų grupes, iš daugiau kaip 40 klasifikuotų, 8 grupėse (statybos-

remonto, pakavimo, automobilių valdymo, techninių priemonių remonto ir aptarnavimo, medienos

apdorojimo, elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo bei remonto) sunkias ir mirtinas traumas tų

darbų atlikimo metu patyrė 806 darbuotojai (80,0 proc. nuo visų sunkiai ir mirtinai suţalotų);

5. Didţiausią ţalą sveikatai ir gyvybei pagal rizikos veiksnius turi ţmogaus kritimas iš

aukščio (22,4 proc. visų mirtinų ir sunkių traumų), kelių ir vidaus transporto priemonės (21,8 proc.),

ţmogaus griuvimas (10,7 proc.), veikiantys įrenginiai ir mechanizmai (8,2 proc.). Ţmogaus,

įrenginio, statinio ar jo dalies, medţiagų, daiktų ir pan. kritimas, griuvimas, virtimas ar poslinkis

sumoje sudaro 56,1 proc. nuo visų ţuvusių ar sunkiai traumuotų darbuotojų (iš 1013 – 568);

6. Mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai dėl kritimų iš aukščio sudaro 22,4 proc. nuo

visų mirtinų ir sunkių ir net 57 proc. nuo visų pavojingų darbų;

7. Lengvų nelaimingų atsitikimų daţnumo koeficientas Lietuvoje yra 10-12 kartų

maţesnis, negu senose ES šalyse, o vienam mirtinam nelaimingam atsitikimui tenka 35 (2006-2009

m.) ir 40 (2009 m.) lengvi nelaimingi atsitikimai (ES šalyse apie 800).

Įvertinus aukščiau įvardintas problemas, Valstybinė darbo inspekcija iš prevencinio

pobūdţio priemonių viseto išskiria:

1. Pavojų identifikavimą ir rizikos vertinimą.

2. Pavojingus darbus (ypač – darbus aukštyje).

3. Mokymą ir instruktavimą.

4. Lengvus nelaimingus atsitikimus.

5. Įmones, kuriose dirba nuo 10 iki 500 darbuotojų.

6. Darbuotojus, kurių darbo staţas įmonėje iki 1 m.

7. Metodinę pagalbą socialiniams partneriams.

Page 28: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

28

Siūlomi šie sprendimo būdai:

Eil.

Nr. Problemų identifikavimas Sprendimo būdai

1 2 3

PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS

Darbuotojų saugos ir sveikatos Agentūros rekomendacinis leidinys

„Rizikos vertinimo pagrindai“:

Kas yra pavojus?

Pavojus yra bet kas, kas gali padaryti

ţalą

Kas yra rizika?

Profesinė rizika yra suţalojimo ar ligos,

atsirandančios veikiant pavojui, tikimybė ir

sunkumas

1. Rizikos vertinimas įmonėse suprantamas

kaip vienkartinis dokumentų uţpildymas,

bet ne kaip pavojų ir juos sukeliančių

veiksnių nuolatinė stebėsena ir

identifikavimas, nes darbdavių,

specialistų ir darbuotojų mokymo metu

nepakankamai suteikiama ţinių apie

pavojų identifikavimo procedūras

(mokymo programose yra tik 3 val. ir jos

skirtos tik darbdavio pareigai organizuoti

rizikos vertinimą).

Papildyti atitinkamas mokymo programas, o

pavojų ir juos sukeliančių veiksnių nuolatinės

stebėsenos ir identifikavimo principą įteisinti

Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose.

2. Maţų ir vidutinių įmonių, įstaigų ir

organizacijų darbdaviai rizikos

vertinimui samdo brangiai kainuojančias

paslaugas, nes neturi prietaisų atlikti

instrumentinius fizikinių veiksnių

matavimus.

Plėsti VDI laboratorinių prietaisų bazę.

3. Rizikos vertinimo nuostatai nėra išsamiai

suderinti su kitais teisės aktais (DSS

vadybos OHSAS 18000 serijos

standartais, Europos Komisijos rizikos

vertinimo darbe vadovu bei Rizikos

vertinimo pagrindais, Darbuotojų

aprūpinimu AAP nuostatais ir kitais

parengtais pagal Direktyvas nuostatais).

Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose

nenumatyta rizikos lygių skirstymas į

kategorijas (labai maţa rizika, maţa

rizika, vidutinio dydţio rizika, didelė

rizika, labai didelė rizika, kaip numatyta

DSS vadybos OHSAS 18000 serijos

standartuose), kas įveda neaiškumų ką

daryti planuojant prevencines priemones

ir destrukciją tarp įmonių įdiegusių DSS

vadybos sistemą ir kitų likusių.

3.1.Harmonizuoti Profesinės rizikos vertinimo

nuostatus su DSS vadybos OHSAS 18000 serijos

standartais ir su Europos Komisijos parengtu

Rizikos vertinimo darbe vadovu bei Rizikos

vertinimo pagrindais.

3.2.Patobulinti Profesinės rizikos vertinimo

nuostatus akcentuojant rizikos vertinimo mokymo

būtinumą ir svarbą įmonėje bei tai, kad rizikos

vertinimą privalo vykdyti darbdavys ir jo paskirti

specialistai, o rizikos vertinimo samdomų

paslaugų poreikio būtinumą turi nuspręsti pats

darbdavys.

Page 29: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

29

4. Trūksta aiškių ir lengvai suprantamų bei

taikomų metodikų, rekomendacijų.

4.1.Pasinaudoti uţsienio šalyse sukurtomis ir

įdiegtomis pavojų identifikavimo ir rizikos

vertinimo kompiuterinėmis programomis jas

įdiegiant.

4.2.Pasinaudoti ES DSS Agentūros parengtomis

pavojų identifikavimo ir rizikos vertinimo

rekomendacijomis (yra apie 500) jas išverčiant į

lietuvių kalbą ir aprobuojant taikymui Lietuvoje.

4.3.Parengti ir išleisti mokomojo pobūdţio

informacinį leidinį – programėlę apie pavojų

identifikavimo ir rizikos vertinimo pagrindus ir

surengti visų šalies dirbančiųjų 2-3 val. mokymo

kursą.

4.4.VDI interneto svetainėje visą medţiagą,

susijusią su pavojų identifikavimu ir rizikos

vertinimu, surinkti į vieną sąvadą ir paskelbti

atitinkamame puslapyje.

5. Maţose įmonėse, biudţetinėse įstaigose

DSS paso pildymas nėra tikslingas.

5.1.Supaprastinti procedūrą, paso pildymą

pakeičiant darbo sąlygų gerinimo, nelaimingų

atsitikimų ir profesinių ligų prevencijos priemonių

planu.

6. Rizikos vertinimo nuostatuose

nepakankamai akcentuojamas pavojų

identifikavimas ir rizikos vertinimas

nelaimingiems atsitikimams įvykti.

6.1.Akcentuoti įmonės DSS būkles pase, nurodant

technines, organizacines, susijusias su personalu

priemones atskirai nelaimingiems atsitikimams ir

profesinėms ligoms.

PAVOJINGI DARBAI

7. Nėra nuolatinės pavojų stebėsenos ir

rizikos vertinimo sistemos (išskyrus

ypatingo pavojingumo darbus)

7.1.Priemonių, numatytų 4.1-4.5 punktuose

įgyvendinimas.

8. Neefektyvus darbuotojų, dirbančių

pavojingus darbus mokymas tuo atveju,

kai tą mokymą vykdo pats darbdavys.

8.1.Teisės aktais reglamentuoti nurodant, kas turi

teisę mokyti darbuotojus įmonėje pagal atskiras

pavojingų darbų rūšis.

8.2.Papildyti miško ruošos taisykles nuostata,

įpareigojančia girininkijas miško kirtimo sutartis

sudaryti tik su firmomis, kurių personalas

atitinkamai apmokytas, įrašant tokias sąlygas į

konkurso sąlygas.

9. Dirbant aukštyje dauguma statybinių

įmonių nesinaudoja parengtomis

rekomendacijomis dėl saugos priemonių.

9.1.Įteisinti atitinkamas rekomendacijas (įskaitant

pavojų identifikavimą ir rizikos vertinimą), kaip

privalomojo pobūdţio metodinius nurodymus.

MOKYMAS IR INSTRUKTAVIMAS

10. Šalyje per pastaruosius 5 metus mokymo

įstaigose apmokyta apie 90 tūkst. saugos

ir sveikatos specialistų ir daugiau kaip

130 tūkst. potencialiai pavojingų

įrenginių prieţiūros meistrų ir įrenginius

aptarnaujančio personalo, tačiau darbų

saugos būklės rezultatams, atrodo,

didelės teigiamos įtakos neturėjo.

10.1.Sugrieţtinti kvalifikacinius reikalavimus

atitinkamiems specialistams.

10.2.Perţiūrėti mokymo programas, akcentuojant

jose disciplinas, susijusias su mokymo poreikiais

pagal VDI Ataskaitoje, jos apibendrinime bei

priede įvardintų problemų visetą.

11. Darbuotojų mokymas kai kuriais atvejais

pakeistas instruktavimu.

11.1.Tobulinti darbuotojų instruktavimo tvarką

ir derinti ją su patobulinta DSS mokymo tvarka.

Page 30: Proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²PRQLÐ ... · Iš viso 3581 3679 3327 2078 Lengvi 3245 3384 3098 1925 Sunkūs 228 194 150 105 Mirtini 108 101 79 48 Būtina

30

LENGVI NELAIMINGI ATSITIKIMAI

12. Didelės disproporcijos pagal lengvų

nelaimingų atsitikimų skaičių tarp

Lietuvos ir kitų ES šalių.

12.1.Išanalizuoti prieţastis, skatinti darbdavius

dokumentuoti visas traumas darbe.

13. Gerinti lengvų nelaimingų atsitikimų

tyrimo kokybę, nurodant tikrąsias

prieţastis, neapsiribojant darbuotojo

paţeidimais.

13.1.Akcentuoti DSS specialistų bei kitų įmonės

pareigūnų mokymuose, tyrimo procedūrose,

seminaruose.

13.2.Parengti naują nelaimingų atsitikimų darbe

tyrimo ir apskaitos nuostatų redakciją, patikslinant

jų klasifikavimą, nustatant efektyvesnes tyrimo

procedūras, akte N-1 įrašant privalomą nuostatą

apie atliktą/neatliktą pavojų identifikavimą ir

rizikos vertinimą toje darbo vietoje, kur įvyko

nelaimingas atsitikimas.

DARBUOTOJAI, KURIŲ DARBO STAŢAS ĮMONĖJE IKI 1 M.

14. Šios kategorijos darbuotojai įmonėse

traumuojami 3-4 kartus daţniau, negu

darbuotojai, kurių darbo staţas didesnis.

Daţniausiai tai atsitinka dėl profesinių

įgūdţių stokos.

14.1.Parengti metodines rekomendacijas rizikos

vertinimui darbuotojams, kurių darbo staţas

įmonėje iki 1 metų, kaip padidintos rizikos

personalui.

PASTABOS:

1. Ši ATASKAITA buvo pristatyta trišalės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje 2010

m. geguţės 27 d.

2. Posėdyje taip pat buvo pristatyti aukščiau įvardytų problemų sprendimo būdai, kuriems iš esmės

buvo pritarta ir pasiūlyta VDI parengti konkretų teisės aktų keitimo ir optimizavimo priemonių

planą ir pateikti kitam komisijos posėdţiui.

3. Komisijos aprobuotas priemonių planas bus skelbiamas leidinyje ,,Saugus darbas“.

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius M. Pluktas

Romualdas Blėdis, tel. (8 5) 260 3393, faks. (8 5) 213 9751, el. p. [email protected]