proc 60 palyginti su 2008 m. (proc.) ²prqlÐ ... · iš viso 3581 3679 3327 2078 lengvi 3245 3384...
TRANSCRIPT
1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA
ATASKAITA APIE DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĘ BEI DARBO
ĮSTATYMŲ VYKDYMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONĖSE, ĮSTAIGOSE IR
ORGANIZACIJOSE 2009 METAIS
2010 m. geguţės 31 d. Nr. NSD – 5
Vilnius
I. BENDROJI DALIS
1. ŪKIO SUBJEKTAI, DIRBANTIEJI, ŠALIES DARBUOTOJŲ SAUGOS IR
SVEIKATOS, DARBO ĮSTATYMŲ VYKDYMO RODIKLIAI 2009 METAIS
Statistikos departamento duomenimis 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 83 201 įmonė.
Tai sudarė 47,1 proc. visų įregistruotų įmonių.
Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2010 metų sausio 1 d.
Ūkininkų ūkių registre įregistruoti 106 986 ūkiai, iš kurių 31 626 turintys daugiau kaip 10 ha
ţemės. Palyginti su 2009 metų pradţia įregistruotų ūkių sumaţėjo 0,92 proc.
Ūkio subjektuose (toliau – įmonės) dirbo apie 1 150 000 darbuotojų. Dominuoja maţos –
iki 49 darbuotojų įmonės, kurios, kaip ir 2008 metais, sudaro 93,7 proc. visų veikiančių įmonių ir
jose dirba 36,5 proc. visų darbuotojų (1 grafikas).
1 grafikas
74,7 74,4
19,0 19,3
5,6 5,6
0,4 0,4 0,24 0,3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Iki 9 darb. 10-49 darb. 50-249 darb. 250-499 darb. Daugiau kaip 500 darb.
Veikiančios įmonės pagal jų dydį (jose dirbančių darbuotojų skaičių) 2008 - 2009 m. proc.
2008 m.
2009 m.
2008 m. 2009 m.
Veikiančių įmonių skaičius šalyje....84 574;.....83 201;
Proc
Palyginti su 2008 metais, sumaţėjo (2 grafikas) veikiančių įmonių skaičius - 1,6 proc.,
dirbančiųjų jose – 14,7 proc., uţregistruotų profesinių ligų atvejų – 17,9 proc., NA darbe – 37,5
proc., iš jų: mirtinų – 39,2 proc., sunkių – 30 proc., lengvų – 37,9 proc. Mirtinų NA darbe skaičius,
tenkantis 100 tūkst. darbuotojų (toliau - daţnumas Kd) sumaţėjo – 28,8 proc.
2 grafikas Įmonių, dirbančiųjų, profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe maţėjimas,
palyginti su 2008 m. (proc.)
1,6
14,7
17,9
37,539,2
28,830
37,9
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Veikiantys ūkio
subjektai
Dirbantieji Uţregistruoti
profesinių ligų
atvejai
Nelaimingi
atsitikimai
darbe
Mirtini
nelaimingi
atsitikimai
darbe
Mirtinų
nelaimingų
atsitikimų
darbe
daţnumas Kd
Sunkūs
nelaimingi
atsitikimai
darbe
lengvi
nelaimingi
atsitikimai
darbe
Proc.
2
II. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖ
2. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE
Europos Bendrijos 2007 – 2012 m. strategijoje pabrėţiama, kad Bendrijos šalys per tą
laikotarpį turi siekti sumaţinti NA darbe daţnumą Kd 25 proc.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės strategijoje numatoma pasiekti, kad mirtinų NA darbe
daţnumas Kd sumaţėtų nuo 8,4 - 2006 m. iki 6,3 – 2012 m., o sunkių atitinkamai nuo 17,8 iki 13,4.
Šalies duomenys rodo (1 lentelė), kad, palyginti su 2006 metais, bendras NA darbe skaičius
sumaţėjo 42 proc., lengvų – 41 proc., sunkių – 54 proc., mirtinų – 2,2 karto.
1 lentelė Nelaimingų
atsitikimų darbe tipas
Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių surašyti N-1 formos aktai, skaičius
2006 m 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Iš viso 3581 3679 3327 2078
Lengvi 3245 3384 3098 1925
Sunkūs 228 194 150 105
Mirtini 108 101 79 48
Būtina paţymėti, kad lengvų NA darbe daţnumo Kd mūsų Šalyje (Kd - 167,4) yra 10 – 12
kartų maţesnis, negu senosiose ES šalyse.
Sunkių ir mirtinų NA darbe duomenys (3 grafikas) rodo šių traumų maţėjimą.
3 grafikas
Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus ir Kd kitimas 2006 - 2009 m.
108101
79
48
228
194
150
105
8,4 7,5 5,9 4,2
9,111,114,417,8
0
50
100
150
200
250
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Mirtini NA darbe Sunkūs NA darbe Mirtinų NA darbe Kd Sunkių NA darbe Kd
Skaičius
Kd -nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 000 darbuotojų
Pagal įmonių ekonominę veiklą (4 grafikas) daugiausia mirtinų NA darbe įvyko statyboje
(20,7%), transporte (20,7 %), apdirbamojoje gamyboje (18,8 %), prekyboje (12,5 %), o sunkių –
apdirbamojoje gamyboje (21,9 %), statyboje (19 %), transporte (15,2 %), prekyboje (10,5 %).
3
4 grafikas
Mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis
2009 m. (proc.)
2,1%
(1)
2,1%
(1)
2,1%
(1)
2,1%
(1)
4,2%
(2)
4,2%
(2)
4,2%
(2)
6,3%
(3)
12,5%
(6)
18,8%
(9)
20,7%
(10)
20,7%
(10)19%
(20)
15,2%
(16)
21,9%
(23)
10,5%
(11)
1,9%
(2)
3,8%
(4) 2,9%
(3)1,0%
(1)
5,7%
(6)
1,0%
(1)
1,9%
(2)
6,7%
(9)
0
5
10
15
20
25
Statyba Transportas Apdirbamoji
gamyba
Prekyba Vandens tiekimas,
nuotekų valymas
Miškininkystė Žmonių sveikatos
prižiūra
Elektros, dujų, garo
tiekimas
Žemės ūkis Kasyba Administracinė ir
aptarnavimo veikla
Viešasis valdymas,
privalomas soc.
draudimas
Mirtini NA
Sunkūs NA
33,3%
(3)26,1%
(6) 22,2%
(2)
56,6
(13)
22,2%
(2)4,3%
(1)
22,2%
(2)4,3%
(1)0
12,9%
(2)
0 00
20
40
60
Metalų
apdorojimas
Medienos
apdorojimas
Chemija Statybinės
medžiagos
Maistas Kitos
Apdirbamojoje gamyboje mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal
sektorius 2009 m. (proc.)Mirtini NA Sunkūs NA
Proc.
Šalyje iš viso:
Mirtini NA darbe........48 atv.;
Sunkūs NA darbe...105 atv.;
( ) - atvejai;
Proc
Apdirbamojoje gamyboje (4 grafikas) trečdalis mirtinų NA darbe įvyko metalo apdorojimo,
po penktadalį medienos, chemijos, statybinių medţiagos pramonės sektoriuose, o sunkių NA darbe
– daugiau kaip pusė chemijos pramonės, ketvirtadalis metalo apdorojimo, aštuntadalis maisto
pramonės sektoriuose.
Mirtini NA darbe daţniausiai (5 grafikas) įvyko kasybos ir karjerų eksploatavimo bei miškų
ūkio (po 33,3 atv.), vandens tiekimo ir nuotekų valymo (25 atv.) įmonėse, o apdirbamojoje
gamyboje (5,5 atv.) – chemijos pramonėje (25 atv.), statybinių medţiagų pramonėje (18,2 atv.).
5 grafikas
Mirtinų NA darbe daţnumas Kd (NA darbe skaičius 100 tūkst. darbuotojų) pagal įmonių
ekonominės veiklos rūšis 2009 m.
33,3 33,3
25
12,712 11,8
5,5 5,3
2,62,1
1,2
5,0
0
5
10
15
20
25
30
35
Kasybair karjerų
eksploatavimas
Miškų ūkis Vandens tiekimas,
nuotekų valymas
Transportas Statyba Elektros, dujų
garo tiekimas
Apdirbamoji
gamyba
Ţemės ūkis Prekyba Administracinė ir
aptarnavimo
veikla
Ţmonių sveikatos
prieţiūra
Viešas valdymas ir
gynyba
Mirtinų NA darbe daţnumas Kd (NA darbe skaičius 100 tūkst.
darbuotojų) apdirbamojoje gamyboje pagal sektorius 2009 m.
25
18,2
11,1
4,0
0
5
10
15
20
25
30
Cemijos pramonė Statybinės medţiagos Metalo apdorojimas Medienos apdorojimas
Skaičius
Skaičius
Daugiausia 58 proc. visų ir 60 proc. mirtinų NA darbe įvyksta įmonėse, kuriose dirba 10 – 249
darbuotojai (6 grafikas).
4
6 grafikas
4,0%
15%
18%
35%
40%
25%
14%15%
24%
10%
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Iki 9 darb. 10-49 darb. 50-249 darb. 250-499 darb. Daugiau 500 darb.
Visi ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe pagal įmonių dydį 2009 m. (proc.)
Visi NA darbe
Mirtini NA darbe
58%(1201)
(2078)58% 60%(29)
Visi NA darbe..............2078;
Mirtini NA darbe...........48;
( ) - atvejai;
Proc
76 atv.
380 atv.
821 atv.
299 atv.
502 atv.
7 atv.
17 atv.
12 atv.
7 atv.
5 atv.
Dirbant pavojingus darbus šalyje įvyko 19 mirtinų ir 64 sunkūs NA darbe. Palyginti su
2008 metais, mirtinų NA darbe skaičius sumaţėjo nuo 27 iki 19, o sunkių – nuo 64 iki 41 atvejo,
tačiau jie sudaro atitinkamai 39,6 ir 34,2 proc. visų šalyje įvykusių mirtinų ir sunkių NA darbe (7
grafikas).
7 grafikas
Sunkių ir mirtinų NA darbe, dirbant pavojingus darbus, bei jų
dalies nuo visų įvykusių šalyje sunkių ir mirtinų NA darbe
pasiskirstymas 2008 - 2009 m.
0
0
0
0
0
4(8,3%)
1(2,1%)
1(2,1%)
1(2,1%)
1(2,1%)
1(2,1%)
1(2,1%)
2(4,2%)
2(4,2%)
2(4,2%)
3(6,3%)
19(39,6%)
1(1,0%)
5(4,8%)
1(1,0%)
2(1,9%)
4(3,8%)
2(1,9%)
9(8,6%)
5(4,8%)
4(3,8%)
2(1,9%)
3(2,9%)
3(2,9%)
41(39%)
0 10 20 30 40 50
Kiti darbai
Darbai potencialiai sprogioje
aplinkoje
Darbai šuliniuose, iškasose
Mechaninis medţiagų apdirbimas be
nemechanizuotos pastūmos
Elektros, ryšių poţeminių linijų
darbai
Grunto kasyba ir tvirtinimas
Darbai, atliekami aukščiau kaip 5
metrai nuo ţemės
Darbai su PPĮ (montavimas)
Darbai, nurodyti Darboviečių
įrengimo statybvietėse nuostatų 2
priede
Krovinių kėlimas rankomis
Miško ruošos darbai
Darbas elektros srovei pavojingose
patalpose
Darbas su pavojingomis cheminėmis
medţiagomis
Krovinių kėlimas mechaniniais
savaeigiais krautuvais
Iš viso dirbant pav. darbus
Sunkūs NA darbe
Mirtini NA darbe
0
0
0
0
0
7(8,9%)
1(1,3%)
3(3,8%)
2(2,5%)
4(5,1%)
2(2,5%)
1(1,3%)
3(3,8%)
1(1,3%)
1(1,3%)
1(1,3%)
1(1,3%)
27(34,2%)
9(6,0%)
2(1,3%)
1(0,7%)
5(3,3%)
3(2,0%)
7(4,7%)
23(15,3%)
5(3,3%)
2(1,3%)
3(2,0%)
4(2,7%)
64(42,7%)
020406080
Skaičius
2008 m. 2009
Skaičiu
Šalyje Įvyko:
Mirtini NA darbe........48;
Sunkūs NA darbe.....105;
Šalyje Įvyko:
Mirtini NA darbe........79;
Sunkūs NA darbe.....150;
Skaičiu
Nemaţėja nelaimingų atsitikimų dirbant su elektrokrautuvais bei autokrautuvais. 2009
metais įmonėse įvyko 4 sunkūs ir 2 mirtini NA darbe (2008 m.- 3 ir 2). Daţniausiai NA darbe
įvyksta, virstant, krentant (nuo rampų) krautuvams arba transportuojamiems kroviniams dėl jų
5
stabilumo neuţtikrinimo. Nustatyta, kad krautuvus vairuoja saugos poţiūriu neapmokyti
darbuotojai, nes įmonėse nenumatyta krautuvo paleidimo raktelio išdavimo tvarka, kad negalėtų
krautuvą vairuoti neturintys tam teisės darbuotojai.
Taip pat pavojingas darbų baras – miško ruoša. 2009 metais įvyko 4 sunkūs ir 2 mirtini NA
darbe. Nelaimės įvyko, nes nebuvo įvertinta miško ruošos (medţių pjovimo) darbų rizika,
nesilaikoma saugaus darbo reikalavimų - pavojingoje zonoje būna ne tik medţio pjovėjai, bet ir kiti
asmenys; neparengiami pjovėjų atsitraukimo nuo virstančio medţio takai; labai retais atvejais miško
pjovimo vietose būna darbų vadovai.
Beveik kas trečias mirtinas ir kas ketvirtas sunkus NA darbe įvyko statyboje, kas ketvirtas
mirtinas ir kas penktas sunkus – apdirbamojoje gamyboje, kas dešimtas mirtinas ir sunkus –
transporte (8 grafikas).
8 grafikas
Sunkių ir mirtinų NA darbe, dirbant pavojingus darbus, pasiskirstymas pagl įmonių
ekonominės veiklos rūšis 2008 - 2009 m.
41
0
19
6(15%)
2(5%)
6(15%)
1(2%)
4(10%)
3(7%)
9(22%)
10(24%)
1(5%)
1(5%)
1(5%)
2(11%)
2(11%)
5(26%)
7(37%)
0 10 20 30 40 50
Kitos
Nekilnojamas
turtas
Prekyba
Elektros, dujų,
garo tiekimas
Transportas
Miškininkystė
Apdirbamoji
gamyba
Statyba
Iš viso
Mirtini NA darbe
Sunkūs NA darbe
00
0
0
27
5(7%)
5(8%)
1(2%)
8(15%)
2(3%)
16(25%)
27(42%)
64
2(7%)
4(12%)
1(4%)
5(18%)
15(56%)
020406080
2009 m.2008 m.
SkaičiusSkaičius
Iš viso:
Mirtinų NA - 48 atv.,dirbant pav. darbus -19 atv.(39,6%);
SunkiųNA - 105 atv.,dirbant pav. darbus - 41atv.(39(7%);
Iš viso:
Mirtinų NA - 79 atv.,dirbant pav. darbus -27 atv.(34,2%);
SunkiųNA - 150 atv.,dirbant pav. darbus - 64 atv.(42,7%);
Nelaimingi atsitikimai, vykdant pavojingus darbus, įvyko dėl to, kad darbuotojai
nebuvo apmokyti saugių darbo metodų, nebuvo supaţindinti su darbų vykdymo (technologine)
kortele arba išvis jos nebuvo, nenustatyta darbų atlikimo, jų eiliškumo tvarka, naudojamos
netinkamos arba iš vis nenaudojamos kolektyvinės apsaugos priemonės. Darbų vadovai neįvertino
grėsmių ir pavojų ypač mobiliose darbo vietose, kur darbo sąlygos keičiasi nuolat, nebuvo darbų
koordinavimo tarp įvairių kartu dirbančių įmonių, todėl dėl nesuderinamų veiksmų, dėl
organizacinių sprendinių nebuvimo atsirado rizika susiţaloti.
Dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais 2009 metais įvyko 2 sunkūs NA
darbe (2008 m. - 7), o mirtinų neįvyko nė vieno (2008m - 1). Abu sunkūs NA darbe įvyko dirbant
su kėlimo įranga (ţirkliniu keltuvu ir tiltiniu kranu) dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo:
Ţirklinis keltuvas buvo valdomas neapmokyto asmens, nepriţiūrint kompetentingam asmeniui ir
nesuvaldytas jis virto, o kartu su juo nukrito ir keltuvo platformoje dirbęs darbininkas; tiltiniu kranu
iškraunant 6 m. ilgio metalo profilius, pasirinktas netinkamas krovinio stropavimo būdas, dėl to
transportuojant krovinys prarado stabilumą ir krisdamas traumavo pavojingoje zonoje buvusį
įmonės darbuotoją.
Paţymėtina, kad kartais paskyroje –leidime numatytos konkrečios saugiam darbuotojų
darbui uţtikrinti priemonės neįgyvendinamos. Tokiu būdu, paskyra – leidimas lieka tik formaliu
dokumentu, o ne priemone darbuotojo saugai uţtikrinti.
6
Dėl kritimo iš aukščio 2009 metais įvyko 168 NA darbe, iš kurių 5 mirtini, 28 sunkūs, 135
lengvi. Tai sudaro 8 proc. visų, 27 proc. sunkių ir 10 proc. mirtinų NA darbe. Pastebimas sunkių ir
mirtinų NA darbe dėl kritimo iš aukščio maţėjimas (9 grafikas), nors bendras NA darbe, įvykusių
dėl kritimų iš aukščio, procentas (8 proc.) per pastaruosius tris metus išlieka pastovus.
9 grafikas
Sunkių ir mirtinų NA darbe skaičius dėl kritimo iš aukščio kitimas 2005 - 2009 m.
10(13%)
14(14%)
17(16%) 5
(10%)
22(19%)
40(27%)
50(26%)
63(28%)
28(27%)
55(26%)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Sunkūs NA darbe
Mirtini NA darbe
Sunkių ir mirtinų NA darbe skaičius dėl kritimo iš aukščio
statyboje kitimas 2005 - 2009 m.
22
84
30
3731
1713
96
0
5
10
15
20
25
30
35
40
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Sunkūs NA darbe Mirtini NA darbe
Skaičius
Skaičius
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Sunkių NA iš viso..................215........228.........194........150........105;
Mirtinų NA iš viso..................118........108..........101.......79...........48;
Pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis (10 grafikas) 2009 metais daugiausia sunkių NA
darbe įvyko statyboje (8 atv.), apdirbamojoje gamyboje (7 atv.), transporte (5 atv.), ţemės ir miškų
ūkyje (3 atv.), o iš 5 mirtinų - 4 atv. statyboje.
10 grafikas
Sunkių ir mirtinų NA darbe skaičius dėl kritimo iš aukščio pagal įmonių ekonominės veiklos
rūšis 2008 - 2009 m.
1(20%)
4(80%)
0,0
0,0
0,0
0,0
5(10%)
4(14,3%)
3(10,7%)
1(3,6%)
5(18%)
7(25%)
8(29%)
28(27%)
0 5 10 15 20 25 30
Kitos
Ţemės ir
miškų ūkis
Prekyba
Transportas
Apdirbamoji
gamyba
Statyba
Iš viso
Sunkūs NA
Mirtini NA
1
3
6
0,0
0,0
0,0
10(13%)
4(10%)
4(10%)
5(12,5%
)
5(12,5%
)
22(55%)
0,0
40(27%)
01020304050
2008 m. 2009 m.
Iš viso NA darbe šalyje:
sunkių.............105 atv.
mirtinų.............48 atv.
Iš viso NA darbe šalyje:
sunkių.............150 atv.
mirtinų.............79 atv.
SkaičiusSkaičius
Sunkūs ir mirtini NA darbe, susiję su kritimu iš aukščio, sudaro 40 proc. visų sunkių ir
mirtinų įvykusių statyboje. Daţnai darbai aukštyje vykdomi neįvertinant rizikos nelaimingam
atsitikimui įvykti bei darbuotojų saugai ir sveikatai darbe kylančių pavojų. Statybos įmonių vadovai
leidţia darbuotojams dirbti aukštyje, kai jų darbo vietose neįrengtos kolektyvinės apsaugos
7
priemonės, vykdyti statybos – montavimo darbus nuo pristatomų kopėčių, dirbti esant neblaiviems
ir kt.
Vykdant kritimų iš aukščio prevenciją, 2009 metais patikrinus 597 įmones bei 403
statybvietes, nustatyti daţniausi paţeidimai, kai darbuotojai (asmenys esantys statybvietėje) nedėvi
apsauginių šalmų (37 proc.), nenustatytos ir neaptvertos pavojingos zonos (43 proc.), neatitinka
teisės aktų reikalavimų naudojami pastoliai (23 proc.) bei priemonės darbo vietai paaukštinti (40
proc.).
Ataskaitiniais metais 29,4 proc. patikrintų įmonių buvo nustatyti profesinės rizikos
vertinimo pažeidimai (11 grafikas). Beveik trečdalis sunkių ir mirtinų NA darbe įvyko įmonėse,
kur nebuvo vertinta rizika ir 69,9 proc., - kur buvo vertinta rizika.
11 grafikas
29,430,1
69,9
0
10
20
30
40
50
60
70
Atvejai, kai nustatyta paţeidimų
dėl rizikos vertinimo (nuo tikrintų
įmonių)
Nevertinta prof. rizika įvyko
sunkus ar mirtinas NA
Vertinta profesinė rizika, tačiau
įvyko sunkus ar mirtinas NA
Profesinės rizikos vertinimas 2009 m. (proc.)
Proc.
76 proc. (80 atv.) sunkių ir 56 proc. (27 atv.) mirtinų NA darbe įvyko, kai buvo vertinta
profesinė rizika. Duomenys pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis (12 grafikas)
12 grafikas
Sunkių ir mirtinų NA darbe proc., kai buvo vertinta rizika, pagal
ekonominės veiklos rūšis 2009 m.
7470
64
94
83
50
100 100 100
57
86
56 55
60
50
90
100
0
100
0 0
100
0
76
0
20
40
60
80
100
120
Šalyje Apdirbamoji
gamyba
Statyba Prekyba Transportas ir
sandėliavimas
Ţemės ūkis Miškininkystė Elektros, dujų ir
vandens tiekimas
Kasyba ir karjerų
eksploatavimas
Vandens tiekimas,
nuotekų valymas
Viešasis valdymas
ir gynyba
Kitos veiklos
rūšys
Sunkūs
Mirtini
Proc
(iš
105 -
80) (iš 23
- 17) (iš 20
- 14)( iš
11 -
7)
(iš 16
- 15)
(iš 6 -
5 )
(iš 4 -
2)
( iš 1 -
1)
(iš 1 -
1)(iš 2 -
2)
(iš 7 -
4)
(iš
14 -
12)
(iš
48 -
27)
(iš 9
- 5)
(iš 10 -
6)(iš 6 -
3)
(iš 10 -
9)
(iš 1 -
1)
(iš 2 -
0)
(iš 2
- 2)
(iš 1 -
0)
(iš 3 -
0)
(iš 1
- 1)
(iš 3 -
0)
( ) - NA rizikos vertinimas
atvejais
Analizė NA darbe pagal veiksnius rodo, kad ketvirtadalio NA darbe veiksnys buvo
ţmogaus griuvimas (2008 m. – 23 proc.). Mirtinų NA darbe atvejais 29 proc. (14 atv.) darbuotojų
traumavo kelių transporto priemonės. 17 proc. darbuotojų ţuvimo veiksnys buvo daiktų, ruošinių,
krovinių kritimas, virtimas, po 10 proc. – ţmogaus nukritimas iš aukščio, į gylį bei elektros srovė.
8
Sunkių NA darbe atvejais ketvirtadalio sunkiai traumuotų darbuotojų veiksnys buvo ţmogaus
nukritimas iš aukščio, į gylį, 17 proc. – ţmogaus griuvimas, 12 proc. – lekiantys daiktai, skeveldros
(13 grafikas).
13 grafikas
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas šalyje pagal rizikos veiksnius
2008 - 2009 metais
3(2%) [3(4%)] {0}
3(2%) [2(3%)] {1(2%)}
4(3%) [3(4%)] {1(2%)}
5(4%) [5(6%)] {0}
8(6%) [3(4%)] {5(10%)}
9(7%) [6(8%)] {3(6%)}
35(27%) [21(25%)] {14(29%)}
10(8%) [4(5%)] {6(13%)}
50(39%) [32(41%)]
{18(38%)}
0 10 20 30 40 50 60
Kiti veiksniai
Daiktų ir ţmonių kritimai bei griuvimai
Kelių transporto įmonė
Veikiantis įrenginys, mechanizmas
Elektros srovė
Nuskendimas
Pavojingos, kenksmingos medţiagos
Įmonės vidaus kelių transporto priemonė
Ţemių ir kitų medţiagų griūtis Daiktų ir ţmonių kritimai bei griuvimai16
(13%)
[8(10%)]
{8(16%)}
15
(12%)
[10(12%)]
{5(10%)}
7
(6%)
[6(8%)]
{1(2%)}
6
(5%)
[2(3%)]
{4(8%)}
4
(3%)
[4(5%)]
{0}
2
(2%)
[2(3%)]
{0}
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Daiktų, ruošinių,
krovinių virtimas,
kritimas iš aukščio
Žmogaus nukritimas
iš aukščio
Lekiantys ruošiniai,
skeveldros
Įrenginio,
mechanizmo
virtimas
Žmogaus griuvimas Statinio, jo dalių
griūtis
Skaičius
Skaičius
Pastaba: ( ) skliaustuose suma 2008 ir 2009 m.
[ ] skliaustuose 2008 m. duomenys
{ } skliaustuose 2009 m. duomenys
Palyginti su 2008 metais, 7 atvejais (33,3 proc.) sumaţėjo mirtinų, 18 atv. (3 kartus) sunkių
NA darbe, kai darbuotojus traumavo kelių transporto priemonė. Dėl ţemių, statinių ar jų dalių
griūties 5 atv. (28,6 proc.) maţiau sunkiai traumuoti, o mirtinas traumas nepatyrė nei vienas (2008
m. – 5) darbuotojas.
Eksploatuojant įrenginius, mechanizmus, patys pavojingiausi buvo transporteriai,
medienos pjovimo, obliavimo staklės bei presai. Dirbant prie transporterių (juos remontuojant,
valant ar kitaip aptarnaujant) įvyko 2 mirtini bei 2 sunkūs, prie medienos apdirbimo staklių - 7
sunkūs NA darbe.
Daţniausiai NA darbe įvyko dėl to, kad besisukantys, judantys įrengimų mechanizmai ar jų
dalys (velenai, grandinės, krumpliaračiai) neturėjo apsaugų arba apsaugos nebuvo sublokuotos su
pavara, todėl darbo proceso metu kliudė ir suţalojo prie jų dirbusius darbuotojus. Dėl tos pačios
prieţasties darbuotojus traumavo iš staklių išlėkusios atraiţos, ruošiniai.
Prielaidas NA darbe įvykti sudarė ne tik mechanizmų techninė būklė, bet ir organizaciniai
trūkumai - darbo drausmės, kontrolės, kaip darbuotojai laikosi nustatytų darbo tvarkos, darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimų, įmonėje stoka. Nustatyta atvejų, kai buvo pavesta atlikti darbus ne
pagal turimą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, neinstruktuotiems ir neapmokytiems darbų saugos
klausimais darbuotojams. Pvz., taisydamas įrenginio kaitinimo elemento pajungimo elektros lizdą,
prisilietė prie įtampą turinčių dalių ir ţuvo plastikinių gaminių mašinų operatorius, kuris neturėjo
elektriko kvalifikacijos ir tokio pobūdţio darbai į jo pareigas neįėjo. Prie atviros elektros linijos
prisilietė ir mirtiną elektros smūgį patyrė autošaltkalvis, kuris, būdamas pavojingoje zonoje, vykdė
santechniko darbus, kurių dirbti jis neprivalėjo.
Nustatyta atvejų, kai įmonėse, ypač ţemės ūkio, nebuvo gamintojo įrenginio naudojimo
instrukcijų ir darbuotojai nebuvo supaţindinti su būtiniausiais įrenginio saugios eksploatacijos
reikalavimais.
Nelaimingų atsitikimų darbe prieţastingumas rodo, kad 2009 metais daugiausia
859 (41,4 proc.) visų NA darbe įvyko dėl prieţasčių, susijusių su asmenų veiksmais, 262 (12,6
proc.) – su technika, 245 (11,8 proc.) – su darbo organizavimu. 37,4 proc. mirtinų NA darbe
9
prieţastys susijusios su darbų organizavimu, 29,2 proc. – su eismu, 16,7 proc. – su technika. Sunkių
NA darbe prieţastys, susijusios su darbų organizavimu, sudarė 43,9 proc., susijusios su technika -
18,1 proc., susijusios su asmenų veiksmais – 17,1 proc. (14 grafikas).
2009 metais įvyko 130 (6 proc.) visų, 16 (6 proc.) sunkių ir 11 (23 proc.) mirtinų NA
darbe, susijusių su eismu. Jų daugiausia įvyko transporto įmonėse. Ţuvę darbuotojai eismo įvykių
metu sudaro 3 proc. visų ţuvusiųjų gyventojų eismo įvykiuose šalyje. Nors ir stebima nelaimingų
atsitikimų darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, maţėjimo tendencija, tačiau 2009 metais 22,9
proc. ţuvusiųjų ir 12,4 proc. sunkiai traumuotų darbe buvo neblaivūs.
14 grafikas
Mirtinų, sunkių, lengvų ir visų NA darbe pasiskirstymas pagal prieţastis 2009 m. (proc.)
37,4
29,2
16,7
10,4
2,14,2
43,9
5,7
18,117,1
1,9
13,3
9,4
6,1
12,2
43,4
0,1
28,8
11,8
6,6
12,6
41,4
0,2
27,4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Susijusios su darbo
organizavimu
Susijusios su eismu Susijusios su darbo
įrenginiais ir priemonėmis
Susijusios su asmenų
veiksmais
Susijusios su darbo
aplinka
Kitos (smurtas, stichiniai
reiškiniai ir kt.)
Mirtinų
Sunkių
Lengvų
Iš viso
Mirtini NA darbe iš viso..... - 48;
Sunkūs NA darbe iš viso. - 105;
Lengvi NA darbe iš viso.. - 1925;
Iš viso NA darbe.............. - 2078;
Proc
18
14
8
5
12
46
6
19 18
2
14
181
118
235
836
1
554
245
138
262
859
4
570
Išnagrinėjus paskutinių dviejų metų NA darbe aplinkybes nustatyta, kad iki 40 proc.NA
prieţasčių yra netinkamas darbuotojų instruktavimas ir mokymas darbuotojų saugos ir sveikatos
(toliau – DSS) klausimais. NA darbe skaičius bei procentinė išraiška nuo visų NA darbe, kai
darbuotojai buvo neinstruktuoti – 2 lentelė ir kai darbuotojai buvo neapmokyti – 3 lentelė.
2 lentelė
Metai Lengvi Sunkūs Mirtini
skaičius proc. skaičius proc. skaičius proc.
2008 87 3* 52 35** 24 30**
2009 55 3* 28 27** 19 40**
3 lentelė
Metai Lengvi Sunkūs Mirtini
skaičius proc. skaičius proc. skaičius proc.
2008 108 3* 33 22** 9 11**
2009 45 2* 23 22** 11 23**
* - duomenys, kai NA darbe tyrimą organizuoja darbdavys.
** - duomenys, kai NA darbe tiria VDI inspektorius
Darbuotojų mokymas bei instruktavimas pagal atliktus VDI tikrinimo rezultatus 4 lentelė.
4 lentelė
Laikotarpis Atlikta įmonių tikrinimų
DSS klausimais
Darbuotojų mokymo
paţeidimų atvejų dalis nuo
bendro DSS klausimais
atliktų tikrinimų skaičiaus
proc.
Darbuotojų instruktavimo
paţeidimų atvejų dalis nuo
bendro DSS klausimais
atliktų tikrinimų skaičiaus
proc.
2008 m. 11 242 9,2 23,1
2009 m. 10 910 8,6 26,0
10
Per 2009 metus 40,8 proc., o 2006 – 2009 m. laikotarpį vidutiniškai 67,1 proc. lengvų NA
darbe tyrimo aktų graţinta įmonėms trūkumams pašalinti (15 grafikas). Neteisingai ištirtas lengvas
NA darbe, ypač nustatant prieţastis ir numatant atitinkamas priemones, iššaukia pakartotinus
lengvus, panašius sunkius ir mirtinus NA darbe.
15 grafikas
3245
2131
(65,6%)
3285
2276
(69,3%
3098
1987
(64,1%) 1925
1363
(70,8%)67,1%
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2006-2009 m.
Lengvų NA darbe aktų (N-1) analizė VDI skyriuose ir jų grąţinimas darbdaviams
rūkumams pašlinti
Gauta NA aktų
Graţinta NA aktų pataisymams
Graţinta NA aktų vidutiniškai
Pastebimas daugumos įmonių administracijos pareigūnų neobjektyvus poţiūris į tikrųjų
prieţasčių išaiškinimą, tiriant lengvus NA darbe (tiria įmonės dvišalė komisija), kai pagrindine NA
darbe prieţastimi daţniausiai (43,4 proc. lengvų NA darbe) nurodomi pačių nukentėjusiųjų
neteisingi veiksmai. Tiriant sunkius bei mirtinus NA darbe, kai įvykį tiria Valstybinės darbo
inspekcijos inspektorius, tokia prieţastis įvardinta tik 15 proc..
2009 metais 27 proc. mirtinas ir 31 proc. sunkias traumas patyrė darbuotojai, turintys
darbo staţą įmonėje iki metų (16 grafikas). Palyginti su 2008 metais, darbuotojų, turinčių darbo
staţą iki metų, sunkias traumas patyrusių skaičius sumaţėjo nuo 57 iki 33 arba 42 proc., o mirtinų –
nuo 35 iki 13 arba 2,7 karto, tačiau tokį darbo staţą turinčių nukentėjusių darbuotojų skaičius buvo
didţiausias. Pagrindinė prieţastis – kvalifikacijos stoka, sąlygojama nekokybiško, ypač praktinio,
mokymo.
16 grafikas
Sunkių ir mirtinų NA darbe pasiskirstymas pagal darbo staţą įmonėje 2008 - 2009 m.
30(28%)
15(14%)
10(10%)
17(16%)
33(31%)
16(34%)
1(2,0%)
9(19%)
9(19%)
13(27%)
0 5 10 15 20 25 30 35
Virš 5 metų
Virš 3 iki 5
metų
Virš 2 iki 3
metų
Virš 1 iki 2
metų
Iki 1 metų
Mirtini NA darbeSunkūs NA darbe
30(20%)
26(17%)
14(9%)
23(15%)
57(38%)
19(24%)
9(11%)
8(10%)
8(10%)
35(44%)
0204060
2009 2008 m.
Iš viso:
Mirtinų NA darbe - 48;
Sunkių NA darbe - 105;
Iš viso:
Mirtinų NA darbe - 79;
Sunkių NA darbe - 150;
3. PROFESINĖS LIGOS
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2009 metus uţregistruota 846 profesinės
ligos 570 asmenų. Pastebimas uţregistruotų profesinių ligų maţėjimas (17 grafikas). Palyginti su
2006 metais, profesinių ligų atvejų sumaţėjo 42 proc., asmenų, kuriems pripaţintos profesinės
ligos, skaičius 44 proc.
11
17 grafikas
Profesinių ligų dinamika 2006 - 2009 m.
1019
860
738
570
1447
1123
1030
846
1184
920
820
695
263203 210
151
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Asmenų sk. Viso atvejų Atvejai vyrams Atvejai moterims
Skaičius
2009 metais profesinių ligų struktūrą (18 grafikas) nulėmė profesinės jungiamojo audinio ir
skeleto raumenų sistemos (47,4 proc.), ausies (30,6 proc.) bei nervų sistemos (18,8 proc.) ligos.
Palyginti su 2008 metais, 7 proc. išaugo profesinių ligų skaičius dėl ausies ligos.
18 grafikas
Profesinių ligų struktūra 2008 - 2009 m.
51,1%
23,6%
20,5%
4,9%
47,4%
30,6%
18,8%
3,2%
0
10
20
30
40
50
60
Jungiamojo audinio ir skeleto-
raumenų sistemos ligos
Ausies ligos Nervų sistemos ligos Kitos ligos
2008 m. 2009 m.Profesinių ligų prieţastys 2008 - 2009 m. (proc.)
1,51,51,6
22,3
73,2
0,60,920,7
76,4
1,3
0,0%
20,0%
40,0%
60,0%
80,0%
100,0%
Fizikiniai
veiksniai
Biomechaniniai
(ergonominiai)
veiksniai
Cheminiai
veiksniai
Pramoniniai
veiksniai,
medţiagos ir
produktai
Biologiniai
veiksniai
2008 m.
2009 m.
Proc
.
Daugiausia profesinių ligų 2009 metais lėmė fizikiniai veiksniai. Jie sukėlė 76,4 proc. (646
profesines ligas) visų uţregistruotų profesinių ligų, iš jų 40 proc. (259 profesinės ligos) buvo
sukeltos akustinio triukšmo, 60 proc. (387 profesinių ligų) visą kūną ir rankas veikianti vibracija.
Ergonominiai veiksniai 2009 metais kaip ir 2008 metais sudarė apie penktadalį (21 proc. ir
22 proc.) visų uţregistruotų profesinių ligų.
Pagal ekonomines veiklas ataskaitiniais metais daugiausia profesinių ligų nustatyta (19
grafikas) statybose – 30,9 proc. (261 atvejai), apdirbamojoje gamyboje 27,7 proc. (234 atvejai) ir
ţemės ūkyje 15,2 proc. (129 atvejai).
19 grafikas Profesinių ligų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis 2008 - 2009 m. (proc.)
14,1
2,5
3,3
6,4
15,2
27,7
30,9
16,3
2,1
3,5
8,3
18,3
30,2
21,4
0 5 10 15 20 25 30 35
Kita veikla
Kasyba ir karjerų eksploatavimas
Didmeninė ir maţmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir
motociklų remontas
Transportas ir saugojimas
Ţemės ūkis, miškininkystė ir ţuvininkystė
Apdirbamoji gamyba
Statyba
2008 m.
2009 m.
2008 m. 2009 m.
PL skaičius........1030;.........846;
Proc
12
4. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ
PAŢEIDIMAI IR PREVENCIJA
2009 metais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atlikta 10 910 inspektavimų. 7 296
atvejais buvo nustatyta 28 412 DSS paţeidimų ir įteikti reikalavimai juos pašalinti. Daugiausia
(34,2 proc.) DSS paţeidimų nustatyta įmonėse, kuriose dirba 10-49 darbuotojai (20 grafikas). Jose
įvyko 35 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Ketvirtadalis visų DSS paţeidimų ir mirtinų
nelaimingų atsitikimų darbe buvo įmonėse, kuriose dirba 50 – 249 darbuotojai.
20 grafikas
Darbuotojų saugos ir sveikatos paţeidimai ir mirtini NA darbe pagal įmonių dydį
2009 m. (proc.)
28,2
34,2
26,7
5,95,0
15,0
35,0
25,0
15,0
10,0
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Iki 9 darb. 10-49 darb. 50-249 darb. 250-499 darb. >500 darb.
Paţeidimai
Mirtini NA darbe
Proc.
Nustatyti DSS pažeidimai. Iš viso: - 28412;
Įvykę mirtini NA darbe. Iš viso: - 48;
Pagal įmonių ekonomines veiklas daugiausia paţeidimų nustatyta (21 grafikas) prekyboje -
23,6 proc., statyboje – 22 proc., apdirbamoje gamyboje – 21,8 proc.(iš jų: medienos-23, maisto-17,
metalo-14, tekstilės-9 proc.), transporte – 6,7 proc.
21 grafikas
DSS paţeidimai ir mirtini NA darbe pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis
2009 m. (proc.)
23,6
22 21,8
6,7
4,5
1,90,9
0,4
18,2
12,5
20,7
4,2
0
10,5
20,7
18,8
10,5
2,1
0
5
10
15
20
25
Prekyba Statyba Apdirbamoji
gamyba
Transportas ir
sandėliavimas
Ţemės ūkis Elektros, dujų ir
vandens
tiekimas
Miškininkystė Kasyba ir karjerų
eksploatavimas
Kitos
DSS paţeidimai
Mirtini NA .
Nustatyti DSS pažeidimai. Iš viso: - 28412;
Įvykę mirtini NA darbe. Iš viso: - 48;
Proc.
Įmonių, kuriose nustatyti DSS paţeidimai bei paţeidimų struktūra (22 grafikas) rodo, kad
pusė įmonių daro paţeidimus apsaugant darbuotojus nuo kenksmingų darbo aplinkos veiksnių,
trečdalis – instruktuojant darbuotojus ir privalomai tikrinant sveikatą, daugiau kaip ketvirtadalis –
vertinant profesinę riziką.
13
22 grafikas
50,4
(3677)
33,5
(9519)
35
(2593)
12,8
(3652)
31,2
(2273)
10
(2833)
29,4
(2273)
11,2
(3187)
29,4
(2143)
9,2
(2621)
24,2
(1764)
9,7
(2770)4,9
(360)1,9
(535)
20,3
(1484)
6,7
(1890)
0
10
20
30
40
50
60
Dėl darbuotojų
apsaugojimo
nuo
kenksmingų
darbo aplinkos
veiksnių
Dėl darbuotojų
instruktavimo
Dėl privalomo
sveikatos
tikrinimo
Dėl profesinės
rizikos
vertinimo
Dėl darbdavio,
jo įgalioto
asmens
atestavimo
Dėl darbo
įrenginių
būklės. Iš jų:
dėl PPĮ
prieţiūros
Dėl darbuotojų
aprūpinimo
AAP
Įmonių ir jose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos paţeidimų struktūra 2009 m. (proc.)
Atvejų skaičius
Paţeidimų skaičius
Proc
.
Iš viso;
atvejų............7296;
pažeidimų....28412;
Daugiausia darbuotojų apsaugojimo nuo kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikio,
rizikos vertinimo, darbuotojų instruktavimo paţeidimų nustatyta įmonėse, kuriose dirba 10 – 49
darbuotojai.
2009 metais patikrintose įmonėse nustatyti 535 paţeidimai dėl potencialiai pavojingų
įrenginių prieţiūros, kurie sudaro 19,3 proc. visų darbo priemonių būklės ir naudojimo nustatytų
paţeidimų. Daugiausia tokių paţeidimų nustatyta apdirbamojoje gamyboje (5,1 proc. iš jų:
medienos – 22,5 proc., metalo – 14,8 proc., tekstilės – 7 proc. pramonėje), prekyboje (4,7 proc.),
statyboje (3,4 proc.).
Vykdant prevencinę veiklą, 2009 metais patikrinta 130 liftų, kuriems PPĮ Registre buvo
nurodyta, kad vėluoja jų techninės būklės tikrinimai. Išanalizavus vėlavimo prieţastis nustatyta, kad
įgaliotos įstaigos į Registro duomenų bazę laiku ar visai neįveda informacijos apie atliktą techninės
būklės tikrinimą ir to daţna prieţastis – įrenginio techninės būklės tikrinimą atliekančios įgaliotos
įstaigos pasikeitimas.
Patikrinę 32 bankrutavusias/bankrutuojančias, sumaţinusias gamybinę veiklą įmones ir 79
įmonių liftus, kuriems registro duomenų bazėje įvestas poţymis „laikinai nenaudojamas“,
inspektoriai 6-iose iš šių įmonių pareikalavo sustabdyti 14 krovininių ir 8 keleivinius liftus dėl
neatlikto techninės būklės tikrinimo
Inspektuotose įmonėse dėl norminių teisės aktų reikalavimų neatitikimo sustabdyti (23
grafikas) darbai 958 darbo vietose, tai 2,5 karto maţiau negu 2008 metais.
23 grafikas
76,8
57,4
11,9
16,7
4,8
10
1,4
7,0
0,52,2 1,0 1,2 0,4 0,6 0,2 0
3,04,8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Statyba Apdirbamoji
gamyba
Prekyba Transportas ir
sandėliavimas
Ţemės ūkis Miškininkystė Elektros, dujų ir
vandens tiekimas
Kasyba ir karjerų
eksploatavimas
Kitos
Dėl norminių teisės aktų reikalavimų neatitikimo sustabdyti darbai pagal ekonominės veiklos
rūšis 2008 - 2009 m. (proc.)
2008 m.
2009 m.
2008 m. 2009 m.
Sustabdyta darbo vietų iš viso.................2401........958;
Proc
.
14
Nors bendras sustabdytų darbo vietų skaičius (958), palyginti su 2008 metais (2401), ir
sumaţėjo, tačiau santykinai daugiau jų sustabdyta apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, transporte,
ţemės ūkyje. Daugiausia (35,3 proc.) sustabdyta įmonėse, kuriose dirba 50 – 249 darbuotojai, 33,1
proc., kuriose dirba 10 – 49 darbuotojai.
III. DARBO SANTYKIŲ BŪKLĖS ANALIZĖ
5. DARBO SANTYKIUS REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŢEIDIMŲ
ANALIZĖ
Darbo teisės aktų paţeidimai. Per 2009 m. atliktas 11 981 įmonės inspektavimas darbo
įstatymų vykdymo klausimais (per 2008 m. – 11 242). Uţfiksuoti 7 039 atvejai (2008 m. – 6 600),
kur buvo nustatyti 18 788 darbo teisės aktų paţeidimai (2008 m. – 18 001) ir įteikti reikalavimai
(R1) juos pašalinti.
Daugiausia – 37,2 proc. sudaro darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo
paţeidimai, 32,3 proc. - darbo ir poilsio organizavimo paţeidimai, 25,3 proc. - darbo apmokėjimo
paţeidimai ir 5,2 proc. – kiti paţeidimai (24 grafikas).
24 grafikas Darbo įstatymų vykdymo paţeidimų pobūdis 2005 - 2009 m. proc.
27,1
43
17,1
12,8
23
41,7
16,3
18,9
23,6
39,4
20,1
16,1
36,435,2
21,8
6,6
37,2
32,3
25,3
5,2
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Darbo sutarties sudarymo,
vykdymo ir pasibaigimo
paţeidimai
Darbo ir poilsio organizavimo
paţeidimai
Darbo apmokėjimo paţeidimai Kiti paţeidimai
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Darbo sutarties sudarymo, vykdymo
ir pasibaigimo pažeidimai...........................8866......6847......5857.......6545.......6994;
Darbo ir poilsio organizavimo pažeidimai..14083....12417....9773........6341......6064;
Darbo apmokėjimo pažeidimai..................5608......4866......5183 3931.......4761;
Kiti pažeidimai...........................................4183.......5628.....3931.......1183........969;
Proc
Daugiausia 2 559 (36,6 proc.) darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo
paţeidimų nustatyta įmonėse, kurių darbuotojų skaičius yra nuo 10 iki 49, darbo apmokėjimo –
1893 (39,8 proc.), darbo ir poilsio organizavimo – 2121 (35 proc.) paţeidimai (25 grafikas).
25 grafikas
30,3
25,726,4
28,2
36,6
35
39,8
37
17,2
21,5 21,4 21
2,84,6 3,9 3,2
2,1
5,6
1,5 2,0
11
7,6 7,0
8,6
0
5
10
15
20
25
30
35
40
0-9 darb. 10-49 darb. 50-249 darb. 250-499 darb. 500 ir daugiau
darb.
Nepriskirta arba
fizinis asmuo
Darbo įstatymų vykdymo paţeidimai pagal įmonių dydį 2009 m. (proc.)
darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo paţeidimai
darbo ir poilsio organizavimo paţeidimai
darbo apmokėjimo paţeidimai
kiti paţeidimai
Darbo sutarties sudarymo, vykdymo
ir pasibaigimo pažeidimai.......................................6994;
Darbo ir poilsio organizavimo pažeidimai...............6064;
Darbo apmokėjimo pažeidimai................................4761;
Kiti pažeidimai.........................................................969;
Proc.
Pastebima tendencija, kad nuo 2005 m. labai sumaţėjo darbo ir poilsio organizavimo
paţeidimų (24 grafikas). Per 2005 m. tokių paţeidimų nustatyta 14 083, kai tuo tarpu per 2009 m. –
6064.
15
Nelegalus darbas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu VDI koordinuoja
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomus nelegalaus
darbo reiškinių prevencijos ir kontrolės veiksmus. Vykdomos neteisėtos veikos (nelegalus darbas,
veika neturint verslo liudijimo, veika neįregistravus įmonės, neturint licencijos ir kita neteisėta
veika) kontrolės, duomenys pateikiami (26 grafikas).
26 grafikas
64%
(4435)
67%
(3416)62%
(2648)
52%
(2026)
71%
(3271)
22%
(1500)17%
(875)
20%
(857)
21%
(808)16%
(730)
1%
(92)
1%
(52)
1%
(38)
1%
(21)
2%
(96)
13%
(937)
14%
(734)
17%
(719)
26%
(1019)
11%
(531)
0,00%
10,00%
20,00%
30,00%
40,00%
50,00%
60,00%
70,00%
80,00%
Policijos departamentas VDI Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnyba
Valstybinė mokesčių
inspekcija
Nelegalaus darbo reiškinių kontrolės koordinavimo veikla išaiškinta nelegaliai (neteisėtai)
dirbusių asmenų pagal ţinybas 2005 - 2009 m.
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
VDI nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės klausimais per 2009 metus atliko 1 620
nelegalaus darbo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyta 730 nelegaliai dirbusių asmenų, iš kurių 13
asmenų iki 18 metų, bei 15 uţsieniečių. Uţ nelegalaus darbo naudojimą per 2009 m. darbdaviams
surašytas 231 administracinių teisės paţeidimų protokolas dėl 427 asmenų pagal ATPK 413
straipsnį (Nelegalus darbas).
Pagal ekonominės veiklos sektorius daugiausia nelegalaus (neteisėto) darbo atvejų per
2009 metus išaiškinta: statybose – 34 proc., didmeninėje/maţmeninėje prekyboje – 10 proc.,
medienos ir medienos gaminių gamyboje – 7 proc., viešbučiuose, restoranuose – 6 proc. (27
grafikas). Rizikingiausi ekonominės veiklos sektoriai ir toliau lieka tie patys: statyba, ţemės ūkis,
didmeninė ir maţmeninė prekyba, viešbučiai ir restoranai. Pastebima tendencija, kad vėl daugėja
atvejų kai nustatomas nelegalus darbas medienos ir medienos gamininių, baldų gamyboje bei
autoservisuose.
Paţymėtina, kad palyginti su 2008 metais, nustatytų nelegaliai dirbančių asmenų skaičius
sumaţėjo statyboje 2,5 proc. (2008 m. – 36,88 proc., 2009 m. – 34,38 proc.), ţemės ūkyje 6,6 proc.
(2008 m. – 12,25 proc., 2009 m. – 5,62 proc.), kitoje aptarnavimo veikloje 6,2 proc. (2008 m. – 9,78
proc., 2009 m. – 3,56 proc.). Tuo tarpu nustatomų nelegaliai dirbusių asmenų skaičius ţenkliai
išaugo medienos ir medienos gaminių gamyboje – nuo 3,71 proc. 2008 metais iki 7,40 proc. 2009
metais, baldų gamyboje – nuo 0,74 proc. iki 5,62 proc., autoservisuose – nuo 4,08 proc. iki 5,75
proc. Kituose sektoriuose nustatytų nelegalaus darbo atvejų santykiniai rodikliai pakito nedaug.
27 grafikas Nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pagal ekonominės veiklos rūšis 2007 - 2009 m. proc.
9
6
4
6
6
2
10
6
4
6
2
7
34
8
1
10
4
2
1
10
8
3
12
1
4
37
13
1
4
4
6
2
4
6
4
5
2
6
43
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Kiti veiklos sektoriai
Baldų gamyba
Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla
Autoservisas
Miškinkystė
Maisto produktų ir gėrimų gamyba
Didmeninė ir maţmeninė prekyba
Viešbučiai, restoranai
Transportas, sandėliavimas, ryšiai
Ţemės ūkis
Drabuţių siuvimas
Medienos ir medienos gaminių gamyba
Statyba
2007 m.2008 m.2009 m.
Proc
2007 m. 2008 m. 2009 m.
Nustatyta nelegaliai (neteisėtai)
dirbusių asmenų...............................857......808.........730;
16
Daugiausiai neteisėtai dirbančių asmenų nustatoma (28 grafikas) įmonėse – 64,25 proc.
(patikrinimų – 79,44 proc.), pas fizinius asmenis – 28,49 proc. (patikrinimų – 14,92 proc.) ir pas
ūkininkus – 7,26 proc. (patikrinimų – 5,64 proc.). Pastebima tendencija, kad 2009 m. padaugėjo
atvejų, kuomet VDI inspektoriai nustato nelegaliai dirbančius asmenis pas fizinius asmenis.
28 grafikas
79%(1395)
64%(469)
15%(262)
28%(208)
6,0%(99)
7,0%(53)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Įmonėse Pas fizinius asmenis Pas ūkininkus
Nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pagal sektorius 2009 m. proc.
Atlikta patikrinimų proc.
Išaiškinta neteisėtai (nelegaliai) dirbusiųasmenų proc.
Per 2009 metus pagal VDI pareigūnų surašytus administracinių teisės paţeidimų protokolus
teismai išnagrinėjo 174 (75,3 %) administracinių teisės paţeidimų bylas: 73 bylose (42 %) dėl 122
nelegaliai dirbusių asmenų, darbdaviams buvo skirta ATPK 413 str. 1 d. numatyta sankcija nuo 3
000 iki 10 000 litų – vidutiniškai 3 788 Lt uţ kiekvieną nustatytą nelegaliai dirbusį asmenį; 52
administracinių teisės paţeidimų bylose (29,9 %) dėl 93 asmenų skirta maţesnė nei ATPK 413 str.
numatyta administracinė nuobauda – vidutiniškai 1 037 Lt uţ kiekvieną nustatytą nelegaliai dirbusį
asmenį ir 49 bylos (28,2 proc.) dėl 80 asmenų buvo nutrauktos (29 grafikas).
29 grafikas
Bylų dėl nelegalaus darbo nagrinėjimo teismuose tendencijos 2005 - 2009 m. proc.
30%
(112)
57%
(213)
13%
(49)
36%
(121)35%
(117)
29%
(96)
22%
(62)
48%
(135)
31%
(87) 29%
(84)27%
(80)
44%
(128)
27%
(80)
32%
(93)
41%
(122)
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Skirta sankcijose numatyta nuobauda Skirta maţesnė nuobauda nei
sankcijose numatyta
Byla nutraukta
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Taikant sankcijas 2009 m. buvo įforminta 1 464 administracinių teisės paţeidimų
protokolai ir priimta 919 nutarimų skirti baudas, kurių suma iš viso 925 510 Lt. Palyginti su 2008
metais, 40 proc. maţiau surašyta protokolų (2 489), 55 proc. maţiau priimta nutarimų skirti baudas
(2 043) bei 67 proc. maţesnė skirtų baudų suma litais (2 815 321 Lt).
6 grafikas. Bylų nagrinėjimo teismuose
rezultatai
17
2009 m. surašyti 589 ATP protokolai pagal ATPK 41 str. dėl darbo įstatymų, darbų saugos
ir darbo higienos norminių aktų paţeidimų, arba 62 proc. maţiau nei 2008 m. (1 553). Surašytas
381 ATP protokolas dėl reikalavimų nevykdymo (ATPK 412 str.) ir tai sudaro 26 proc. nuo visų
įformintų protokolų, kai 2008 m. jų buvo įforminta 213 ir kurie sudarė 9 proc. nuo visų tais metais
įformintų (30 grafikas).
30 grafikas
ATP protokolų struktūra (pagal atskirus paţeidimus) 2005 - 2009 m. proc.
6%
(107)4%
(68)
16%
(279)10%
(176)
2%
(42)
61%
(1047)
5%
(95)
6%
(106)
19%
(373)
7%
(128)3%
(51)
61%
(1164)
6%
(141)7%
(157)
10%
(240)6%
(140)2%
(42)
70%
(1672)
5%
(116)
13%
(330)10%
(241)9%
(213)
1%
(31)
63%
(1553)
4%
(66)
12%
(179)
15%
(231)
26%
(381)
1%
(18)
39%
(589)
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
ATPK 41 str. - Darbo
įstatymų paţeidimai
ATPK 41-1 str. -
Nelaimingų atsitikimų
tyrimo tv. paţ.
ATPK 41-2 str. -
Reikalavimų nevykdymas
ATPK 41-3 str. -
Nelegalus darbas
ATPK 41-4 str. - Darbo
uţmokesčio mokėjimo tv.
paţ.
ATPK 41-5 str. - Darbo
laiko apskaitos
paţeidimai
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Proc
Per 2009 m. VDI priėmė 919 nutarimų skirti administracinę baudą (31 grafikas), t. y.
61 proc. surašytų protokolų pasibaigė būtent darbo inspektoriaus priimtu nutarimu (2008 m. – 2 489
arba 82 proc.).
31 grafikas
VDI skirtų baudų vidutinis dydis pagal ATP paţeidimus 2005 - 2009 m.
551
917
361
629547
671
468
805
628
943
1483
557
1030
841
1411
2550
1146
1318
11371037
2040
688
1000 956
1500
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
ATPK 41 str. Darbo
įstatymų paţeidimai
ATPK 41.1 str. 1 d.
Nelaimingo atsitikimo
darbe nuslėpimas
ATPK 41.1 str. 2 d.
Nelaimingo atsitikimo
tyrimo tvarkos paţeidimai
ATPK 41.4 str. 1 d. Darbo
uţmokesčio tvarkos
mokėjimo paţeidimai
ATPK 41.5 str. 1 d. Darbo
laiko apskaitos
paţeidimai
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Litais
Darbdaviams skirtos baudos vidutinis dydis pateikiamas (32 grafikas).
18
32 grafikas VDI darbdaviams skirtos baudos vidutinis dydis 2005 - 2009 m. (litais)
937
1378
1007
676551
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Lita
i
Vidutinis baudos dydis 2009 m. sumaţėjo 27 proc., nuo 1378 Lt (2008 m.) iki 1007 Lt
(2009 m.).
Skundai, pranešimai ir paklausimai. Per 2009 metus VDI gauti 12 492 skundai,
prašymai, pranešimai ir paklausimai, kuriuose buvo iškeltas 22 771 klausimas (28% daugiau nei
2008 m.). Iškeltų kausimų skaičius (33 grafikas) metai iš metų auga ir 2009 m. 100 tūkst.
darbuotojų nusiskundimų kiekis sudarė 2 2129 (2008 m. - 1 1461), t.y. 2009 m. 100 tūkst.
darbuotojų nusiskundimų gauta 45,7 proc. daugiau.
Išnagrinėtuose skunduose ir pranešimuose iškeltų klausimų didţioji dalis (94,4 proc.)
susijusi su darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų paţeidimais.
33 grafikas
7969 7142
[89,6%]
407
17790
(+2,2 karto)16237
(+2,3 karto)
[92,3%]
1136
(+ 2,8 karto)
22771
(+28%)
21490
(+32,3%)
[94,4%]
888
(-21,8%)
0
5000
10000
15000
20000
25000
2005 m. 2008 m. 2009 m.
Skundų, pranešimų ir paklausimų visetą sudarančių klausimų pokyčių tendencijos šalyje
Iškelta klausimų iš visoDarbo teisėsDarbuotojų saugos ir sveikatos
Skaičius
( ) - skliausteliuose augimas, palyginus su ankstesniais metais
[ ] - skliausteliuose proc. nuo vsų iškeltų klausimų
Pateiktų klausimų struktūra ir apimtys rodo (34 grafikas), kad reiškiantis ekonomikos
lėtėjimo tendencijoms, 2009 metais toliau didėjo inspektorių darbo krūvis, susijęs su iš darbuotojų
bei darbdavių gaunamais skundais, prašymais, pranešimais bei paklausimais, kuriuose nagrinėjamų
klausimų apimtys didėjo.
34 grafikas
6868
[38,6%]
7721
(+55,4%)
[33,9%]
4292
[24,1%]
5042
(+17,5%)
[22,1%]4470
[25,1%]
6947
(+55,4%)
[30,5%]
1817
[10,2%]
3719
(+2,0 k.)
[16,3%]
682
[3,8%]
1120
(+64,2%)
[4,9%]
57
[0,3%]
153
(+2,7 k.)
[0,7%]
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
Darbo
apmokėjimo. Iš
jų:
dėl vėlavimo ir
neatsiskaitymo
Darbo sutarties.
Iš jų:
dėl darbo
sutarties
vykdymo ir
pasibaigimo
Atostogų. Iš jų: dėl nemokamų
Skundų, pranešimų ir paklausimų darbo santykių visetą sudarnčių klausimų
pokyčių tendencijos šalyje
2008 m.
2009 m.
Skaičius ( ) - pokitis, palyginus su praeitais metais;
[ ] - proc. nuo visų darbo teisės klausimų;
19
Stebima tendencija, kad vis daugiau darbuotojų savo skunduose dėl jų atleidimo iš darbo
teisingumo, kelia darbdavių primetamos valios (darbdavių vykdomo psichologinio spaudimo –
mobingo) jų atţvilgiu klausimus.
Bendra skundų didėjimo tendencija, iliustruoja tam tikrą darbo įstatymų, darbuotojų
saugos ir sveikatos darbe norminių teisės reikalavimų nesilaikymo augimą ir yra neigiamas darbo
teisinių santykių reguliavimo bei darbuotojų apsaugos jų socialinėje erdvėje rodiklis.
2009 m. gauti 3 707 individualūs paklausimai, kuriuose iškelta 9 tūkst. klausimų (35
grafikas).
35 grafikas
3003
3707
(+23,4%)
5677
9000
(+58,5%)
5413
8769
(+62%)
[97,4%]
192
163
(-5,1%)
[1,8%]
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
9000
Gauta paklausimų Juose iškelta klausimų. Iš jų: darbo teisės darbuotojų saugos ir
sveikatos
Individualių paklausimų nagrinėjimas( ) - pokytis, lyginant su praeitais metais
[ ] - proc. nuo iškeltų klausimų
2008 m. 2009 m.
Skaičius
97,4 proc. jų sudaro darbo teisės klausimai, iš kurių 28 proc. - dėl darbo sutarties ir
įdarbinimo, 18 proc. – dėl darbo apmokėjimo, 15 proc. – dėl poilsio laiko, 15 proc. – dėl darbo laiko
(36 grafikas).
36 grafikas
5413
(100%)
8769(100%)
1424
(26%)
2459(28%)
1173
(22%)1288(15%)
1052
(19%)
1594(18%)
849
(16%)
1294(15%)
153
(3,0%)301(3,0%)
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
9000
Iškelta darbo teisės
klausimų. Iš jų:
įdarbinimo ir darbo
sutarties
darbo laiko darbo apmokėjimo poilsio laiko darbo uţmokesčio
lengvatos, garantijos ir
kompensacijos
Paklausimuose pateiktų darbo teisės klausimų struktūra( ) - dalis darbo teisės klausimuose
2008 m. 2009 m.
Skaičius
20
Paklausimų ir juose keliamų klausimų skaičius turi tendenciją augti (37 grafikas).
37 grafikas
1927
38713003
(155,8%)
5677
(146,6%)
3707
(123,4%)
9000
(158,5%)
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
9000
2007 m. 2008 m. 2009 m.
Gautų individualių paklausimų ir jose keliamų klausimų kitimas 2007 - 2009 m.
Gauta raštiškų paklausimų
Iškelta klausimų
Skaičius
( ) - pokytis, lyginant su praeitais metais
IV. APIBENDRINIMAI, IŠVADOS, PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
APIBENDRINIMAI
I. Nelaimingi atsitikimai darbe
1. Nelaimingų atsitikimų darbe (-37,5 proc. visų ir -39,2 proc. mirtinų) ir profesinių
ligų (-17,0 proc.) skaičius maţėjo sparčiau, negu veikiančių įmonių (-1,6 proc.)ir darbuotojų (-
14,7 proc.) skaičius.
1.1. Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius nuo 2006 metų sistemingai maţėjo 4 metus ir
palyginus su 2005 metais sumaţėjo 2,4 karto (nuo 118 iki 48).
1.2. Profesinių ligų skaičius nuo 2007 metų sistemingai maţėjo 3 metus ir palyginus su 2006
metais sumaţėjo 71,0 proc. (nuo 1447 iki 846).
1.3. Skaičiuojant šiuos rodiklius 100 000 darbuotojų (2009 m. lyginant su 2006 m.):
Mirtinų nelaimingų darbe daţnumo koeficientas (Kd) sumaţėjo 50,0 proc. (nuo 8,4 iki
4,2);
Profesinių ligų Kd sumaţėjo 40,6 proc. (nuo 103,3 iki 73,5).
2. Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių 2009 metais pavojingiausios
ekonominės veiklos rūšys buvo:
Statyba - 20,7 proc. visų mirtinų;
Transportas – 20,7 proc.
Apdirbamoji pramonė – 18,8 proc. (ypač metalo ir medienos apdorojimas, chemija,
statybinės medţiagos ir maistas);
Prekyba – 12,5 proc.;
Vandens tiekimas, nuotekų valymas – 6,3 proc.;
Miškininkystė – 4,2 proc.;
Elektros, dujų, garo tiekimas – 4,2 proc.
3. Pagal įmonių dydį (darbuotojų skaičių)daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų
(60 proc.) 2009 m. įvyko įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 500 darbuotojų. Mirtinų ir sunkių
nelaimingų atsitikimų pagal įmonių dydį analizė per 2006 – 2009 metais pateikiama 1
lentelėje:
21
1 lentelė. Darbuot
ojų
skaičius
2006 2007 2008 2009 2006-2009
S M S M S M S M S Proc. M Proc. S+M Proc.
50-249 99 38 78 34 71 27 40 12 288 42,5 111 33,0 399 39,3
10-49 65 41 52 43 42 32 33 17 192 28,3 134 40,0 326 32,1
250-499 29 11 22 7 21 13 14 7 86 12,7 38 11,0 124 12,2 500 ir
daugia
u 25 10 29 11 10 4 11 5 75 11,1 30 9,0 105 10,3
1-9 10 8 13 6 6 3 8 7 37 5,4 24 7,1 61 6,0
Iš viso: 228 108 194 10
1 150 79 106 48 678 336 1015
4. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, pagal atliekamų darbų grupes,
įvykusių 2006-2009 metais, analizė pateikiama 2 lentelėje(2010 03 24 duomenys):
2 lentelė
Darbų pavadinimas 2006-2009 Procentas nuo visų
M+ S uţ 2006-2009
M S M+S
1 Statybos, statybos remonto (įvairūs) ir
susiję darbai
60 164 224 22,11
2 Automobilių, savaeigių transporto
priemonių valdymas ir vykimas jomis
92 91 183 18,07
3 Sandėliavimas, transportavimas,
pakrovimo, iškrovimo darbai
30 103 133 13,13
4 Būnant, einant teritorijoje, kelyje 26 59 85 8,39
5 Techninių priemonių, mechanizmų,
automobilių remontas ir susiję darbai
16 43 59 5,82
6 Medienos apdorojimas ir susiję darbai 6 45 51 5,03
7 Techninių priemonių, mechanizmų
aptarnavimas, prieţiūra ir susiję darbai
16 23 39 3,85
8 Elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimas,
remontas ir susiję darbai
15 17 32 3,16
9 Miško kirtimas ir susiję darbai 12 14 26 2,57
10 Metalų šaltas apdorojimas ir susiję darbai 3 12 15 1,48
11 Vertybių apsaugos (sargavimo, budėjimo
darbai)
9 5 14 1,38
12 Maisto, gėrimų gamyba ir susiję darbai 0 12 12 1,18
13 Jūreivių ir upeivių darbai (įskaitant ţvejus) 6 4 10 0,99
14 Darbas su pavojingomis, cheminėmis
medţiagomis
4 6 10 0,99
15 Geleţinkelio darbai 3 4 7 0,69
16 Ţemės ūkio darbai (išskyrus
mechanizatorių)
4 3 7 0,69
17 Ţemės ūkio mechanizatorių ir susiję darbai 6 1 7 0,69
18 Staklių, įrenginių derinimas 1 5 6 0,59
19 Lengvosios pramonės darbai 0 6 6 0,59
22
20 Vandens gavybos, tiekimo, valymo ir
kanalizacijos įrenginių, tinklų aptarnavimas
ir remontas
4 2 6 0,59
21 Potencialiai pavojingų įrenginių
aptarnavimas ir remontas
2 2 4 0,39
22 Kasybos ir gavybos darbai 2 1 3 0,30
23 Metalų karštas apdorojimas 1 1 2 0,20
24 Paviršių daţymo darbai 0 2 2 0,20
25 Laboratoriniai darbai 0 1 1 0,10
26 Liejininkystė ir susiję darbai 0 1 1 0,10
27 Kiti darbai 18 50 68 6,71
Iš viso: 336 677 1013
5. Dirbant pavojingus darbus, mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe 2009
metais įvyko 60 arba 32,9 proc. visų mirtinų ir sunkių traumų šalyje.
Iš jų daugiausia:
Statybose – 17 (28,3 proc. nuo visų mirtinų ir sunkių traumų);
Apdirbamojoje pramonėje – 14 (23,3 proc.)
Prekyboje – 7 (11,7 proc.);
Transporte – 6 (10 proc.)
Miškininkystėje – 5 (8,3 proc.);
Elektros, dujų, garo tiekime – 2 (3,3 proc.).
5.1. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, dirbant pavojingus darbus (nurodytus
pavojingų darbų sąraše) 2006-2009 metais analizė pateikiama 3 lentelėje (2010 04 24 duomenys):
3 lentelė
Eil.
Nr.
Pavojingų darbų pavadinimas 2009 Iš viso 2006-2009
Pavojingų
darbų
dalis nuo
visų (M+
S) šalyje
Proc. nuo
visų
pavojingų
darbų
M S V M S V
1. Darbai statybvietėse, patvirtintų
1998 m gruodţio 24 d, 2 priede,
ir darbai su medţiagomis
turinčiomis asbesto
1 9 10 27 98 125 12,3 31,4
2. Darbai su potencialiai
pavojingais įrenginiais, jų
remontas
1 2 3 7 22 29 2,9 7,3
3. Medienos, metalų ir kitų
medţiagų apdorojimas, kai
naudojama nemechanizuota
pastūma
0 4 4 0 24 24 2,4 6,0
4. Krovinių kėlimas mechaniniais ,
iš jų savaeigiais krautuvais
3 3 6 10 14 24 2,4 6,0
5. Darbai atliekami aukščiau kaip 5
m. nuo ţemės paviršiaus,
perdengimo , pastolių ir grindų
1 4 5 8 15 23 2,3 5,8
6. Miško kirtimas ir susiję darbai 2 4 6 11 12 23 2,3 5,8
7. Krovinių kėlimas rankomis 1 3 4 3 16 19 1,9 4,8
23
8. Grunto kasyba ir tvirtinimas, kiti
darbai prie aukštesnių kaip 1,5 m
šlaitų ir gilesnėse kaip 1,5 m
iškasose
1 2 3 8 9 17 1,7 4,3
9. Inkasatorių, apsaugos darbuotojų
ar budėtojų, saugančių pastatus,
patalpas
1 1 2 7 9 16 1,6 4,0
10. Darbai laivuose, iš jų ţvejybos
laivuose ir plaukiančiuose
įrenginiuose
0 2 2 5 6 11 1,1 2,8
11. Elektros, ryšių, dujotiekio,
naftotiekio ar kitų vamzdynų
įrengimo, išmontavimo darbai
1 1 2 6 5 11 1,1 2,8
12. Darbas elektros srovės
pavojingumo atţvilgiu
pavojingose ir labai pavojingose
patalpose
2 2 4 4 7 11 1,1 2,8
13. Geleţinkelio darbai 1 0 1 6 5 11 1,1 2,8
14. Darbai potencialiai sprogioje
aplinkoje
0 0 0 3 7 10 1,0 2,5
15. Darbas su pavojingomis,
cheminėmis medţiagomis
2 3 5 3 6 9 0,9 2,3
16. Kiti darbai, priskirti prie
pavojingų darbų (skraidančiuose
orlaiviuose)
1 0 1 4 5 9 0,9
17. Darbai šuliniuose, iškasose,
tuneliuose ir kituose
poţeminiuose renginiuose
0 0 0 4 3 7 0,7 1,7
18. Kiti darbai, atliekami pavojingų
darbų atlikimo vietose, išskyrus
darbus nurodytus Vyriausybės
2002 m nutarimu
0 0 0 2 4 6 0,6 1,5
19. Gaisrų gesinimas, gelbėjimo
darbai
1 1 2 1 3 4 0,4 1,0
20. Remonto ar demontavimo darbai
avariniuose statiniuose
0 0 0 1 3 4 0,4 1,0
21. Darbai su plėšriaisiais gyvūnais 0 0 0 2 1 3 0,3 0,7
22. Gręţimo darbai, išgaunant
naudingas iškasenas
0 0 0 1 1 2 0,2 0,5
23. Darbas su jonizuojančiais
spinduliuotės šaltiniais
0 0 0 0 1 1 0,1 0,25
IŠ VISO: 19 41 60 122 276 398 39,3
6. Profesinės rizikos vertinimas 2009 metais tikrintose įmonėse:
6.1. 29,4 proc. įmonių buvo visiškai nevertinusių profesinės rizikos, o 2005-2009 metų
laikotarpyje tokių įmonių vidutiniškai buvo 32,2 proc.
6.2. 30,1 proc. įmonių nevertino rizikos mirtiniems ir sunkiems nelaimingiems
atsitikimams darbe įvykti, o 2005-2009 metų laikotarpyje tokių įmonių buvo 56 proc.
6.3. 56 proc. įmonių vertino riziką mirtiniems ir sunkiems nelaimingiems atsitikimams
įvykti, tačiau išvengti jų nepavyko, o 2009 metais tokių įmonių buvo net 69,9 proc.
24
6.4. Atskiruose sektoriuose (ţemės ūkis, transportas ir sandėliavimas, elektros, dujų ir
vandens tiekimas, nuotekų valymas) rizika mirtinų ir sunkių traumų atveju nebuvo vertinta nuo 86
iki 100 proc.
6.5. 39,0 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl rizikos veiksnių,
susijusių su statinių ar jų dalių, ruošinių, krovinių ar kitų daiktų, įrenginių, mechanizmų bei ţmonių
kritimu, virtimais, griuvimais ir pan., o 2006-2009 metais dėl šių veiksnių įvyko 56,1 proc. visų
mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.
7. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pagal rizikos veiksnius, įvykusių
2006-2009 metais analizė pateikiama 4 lentelėje (2010.03.24 duomenys):
4 lentelė
Eil.
Nr.
Veiksnių pavadinimas 2009 Viso 2006- 2009 Proc. nuo
visų M + S
M S M+S M S M+S
1 2 12 13 14 15 16 17 18
1 Ţmogaus kritimas iš aukščio,
griuvimas
5 46 51 73 262 335 33,1
- Ţmogaus kritimas iš aukščio 5 28 33 46 181 227 22,4
- Ţmogaus griuvimas 0 18 18 27 81 108 10,7
2 Statinių, daiktų, krovinių virtimas,
kritimas
13 27 40 73 160 233 23,0
- Lekiantys daiktai, ruošiniai, skeveldros 1 13 14 12 59 71 7,0
- Daiktų, krovinių virtimas, poslinkis 7 7 14 19 49 68 6,7
- Daiktų, krovinių kritimas iš aukščio 1 4 5 16 28 44 4,3
- Įrenginio, mechanizmo virtimas 4 1 5 13 7 20 2,0
- Statinio, jo dalies griūtis 0 1 1 9 8 17 1,8
- Ţemės ir kitų medţiagų griūtis 0 1 1 4 9 13 1,3
3 Transporto priemonės 15 11 26 107 117 224 22,1
- Kelių transporto priemonė 14 8 22 101 98 199 19,6
- Įmonės vidaus kelių transporto priem. 1 3 4 5 17 22 2,2
- Stacionarios transporto priemonės 0 0 0 1 2 3 0,3
4 Veikiantis įrenginys, mechanizmas 3 8 11 21 62 83 8,2
5 Smurtas 1 2 3 6 14 20 2,0
6 Karštis, ugnis 1 1 2 3 9 12 1,2
7 Pavojingos, kenksmingos medţiagos 1 1 2 7 5 12 1,2
8 Nuskendimai 0 0 0 10 0 10 1,0
9 Sprogimas 0 0 0 3 4 7 0,7
10 Kiti 9 9 18 33 44 77 7,6
Iš viso 48 105 153 336 677 1013
8. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dėl kritimo iš aukščio 2009 metais
įvyko 33 arba 21,6 proc. nuo visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe 2009 metais
bei 55,0 proc. nuo visų pavojingų darbų.
8.1. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dėl kritimo iš aukščio 2006-2009
metais analizė pateikiama 5 lentelėje (2010.03.24 duomenys):
5 lentelė
Metai Viso Iš jų - dirbant pavojingus
darbus
Iš jų - kritimai iš
aukščio
Pavojingų
darbų proc.
nuo visų
(M + S)
Kritimų iš
aukščio
proc. nuo
visų
(M + S)
Kritimų iš
aukščio
proc. nuo
visų
pavojingų
darbų
M S M+S M S M+S M S M+S
2006 108 228 336 40 95 135 17 63 80 40,2 23,8 59,2
2007 101 194 295 36 76 112 14 50 64 38,0 21,7 57,1
2008 79 150 229 27 64 91 10 40 50 39,7 21,8 54,9
2009 48 105 153 19 41 60 5 28 33 39,2 21,6 55,0
336 677 1013 122 276 398 46 181 227 39,3 22,4 57,0
25
8.2. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dėl kritimo iš aukščio skaičius sumaţėjo nuo 17 –
(2006 m.) – iki 5 – (2009 m.) arba 3,4 karto.
8,3. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumaţėjo nuo 63 – (2006 m.) iki 28 –
(2009 m.) arba 2,2 karto.
8.4. Sunkūs ir mirtini NA darbe, susiję su kritimu iš aukščio 2009 metais, sudaro 40 proc.
visų sunkių ir mirtinų įvykusių statybose.
8.5. Daţnai darbai aukštyje vykdomi neįvertinant rizikos nelaimingam atsitikimui įvykti
9. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:
9.1. 2009 metais, 23 proc. sunkių ir 23 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko,
kai darbuotojai buvo neapmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (tiria VDI darbo
inspektoriai);
9.2. Kai darbuotojai buvo neapmokyti saugos ir sveikatos klausimais įvyko 2 proc. lengvų
nelaimingų atsitikimų darbe (tiria įmonės komisija);
9.3. 2009 metais, 27 proc. sunkių ir 40 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko,
kai darbuotojai buvo neinstruktuoti (ar nepakankamai instruktuoti) tam darbui, kurį dirbo (tiria VDI
inspektoriai);
9.4. Kai darbuotojai buvo neinstruktuoti įvyko tik 3 proc. lengvų nelaimingų atsitikimų
darbe (tiria įmonės komisija).
10. Lengvų nelaimingų atsitikimų tyrimas:
10.1. 2009 metais 70,8 proc. lengvų nelaimingų atsitikimų aktų darbo inspektoriai grąţino
darbdaviams pataisymui. Vidutiniškai 2006-2009 metų laikotarpiu tokių aktų buvo grąţinta 67,1
proc.
10.2. Vienai mirtinai traumai 2009 metais tekančių lengvų nelaimingų atsitikimų (pagal
įmonės darbuotojų skaičių) statistika pateikiama 6 lentelėje (2010 05 20 duomenys):
6 lentelė
Darbuotojų skaičius Lengvų NA skaičius Mirtinų NA skaičius
Lengvų NA skaičius,
tenkantis vienam mirtinam
NA
500 ir daugiau 487 5 97,4
50-249 770 12 64,1
250-499 277 7 39,6
10-49 330 17 19,4
1-9 62 7 8,8
Iš viso 1926 48 40,1
10.3. Vienai mirtinai traumai per 2006-2009 metus tekančių lengvų nelaimingų atsitikimų
(pagal įmonės darbuotojų skaičių) statistika pateikiama 7 lentelėje (2010 05 20 duomenys):
7 lentelė
Darbuotojų skaičius Lengvų NA skaičius Mirtinų NA skaičius
Lengvų NA skaičius,
tenkantis vienam mirtinam
NA
1-9 329 24 13,7
10-49 1949 133 14,7
50-249 4637 111 41,8
250-499 1817 38 47,8
500 ir daugiau 2923 30 97,4
Iš viso 11655 336 34,7
26
II. Profesinės ligos
1. 2009 m. Profesinių ligų struktūroje dominuoja profesinės jungiamojo audinio ir
skeleto raumenų sistemos (47,4 proc. ir tai yra 3,7 proc. maţiau, negu 2008 m.), ausies (30,6 proc.
arba 7,0 proc. daugiau, negu 2008 m.) ir nervų sistemos (18,8 proc. arba 1,7 proc. maţiau negu
2008 m.) ligos.
2. Daugumą (76,4 proc. arba 646 profesinės ligos) profesinių ligų lėmė fizikiniai
veiksniai.
3. Tiek 2008 m., tiek 2009 m. daugiausia profesinių ligų nustatyta: statybos (21,4 proc.-
2008 m. ir 30,9 proc. – 2009 m. arba 9,5 proc. daugiau) apdirbamosios pramonės (30,2 proc. ir 27,7
proc. arba 2,5 proc. maţiau), ţemės ūkio, miškininkystės ir ţuvininkystės (18,3 proc. ir 16,8 proc.
arba 2,1 proc. maţiau) bei transporto (8,3 proc. ir 6,4 proc. arba 1,9 proc. maţiau) sektorių įmonėse.
III. Darbo santykiai
1. Visi darbo santykius charakterizuojantys rodikliai 2009 m. lyginant su 2008 m. rodo
blogėjimo tendencijas:
2. Skundų, prašymų ir paklausimų visetą sudarantys klausimai pasiekė beveik 22,8 tūkst.
(2008 m. buvo 17,8 tūkst.), augimas - 28 proc.
3. Darbo apmokėjimo srityje 2009 m. buvo nagrinėta 7721 byla (2008 m. – 6868), dėl darbo
sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo – 6947 (2008 m. – 4470), o iš jų dėl darbo sutarties
pasibaigimo - 3719 ir palyginus su 2008 m. padaugėjo 2 kartus (buvo 1817).
4. Vienintelė pozicija, kurioje sumaţėjo (21,8 proc.) skundų, prašymų ir paklausimų
palyginus su 2008 metais, buvo darbuotojų sauga ir sveikata (nuo 1136 iki 888).
5. Ypač ryškus nagrinėjamų klausimų skaičiaus padidėjimas 2009 metais uţfiksuotas pagal
gaunamus raštiškus paklausimus: padidėjo nuo 3707 (2008 m.) iki 9000 (padidėjo 2,4 karto). Tai
paaiškinama daţnai besikeičiančiomis teisės aktų nuostatomis bei didelio masto darbuotojų
atleidimais iš darbo sunkmečio sąlygomis.
6. Sunkmetis pakoregavo ir nelegalaus darbo kontrolės rezultatus, kurie, kaip nekeista
sumenko. Nors, kaip ir ankščiau, daugiausia (34 proc.) nelegaliai dirbančių išaiškinta statybos
sektoriuje (2008 m. buvo 37 proc.), tačiau jų išaiškinimo bendras skaičius sumaţėjo 16 proc.
Konstatuotina, kad didţiulės bedarbystės metu, ţmonės, bijodami prarasti bet kokį pajamų šaltinį,
nelinkę ne tik pranešti apie tokius atvejus, kas buvo aktyviai toleruojama iki sunkmečio, bet ir
prisideda prie tokių atvejų slėpimo. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumai ir resursai šiai
kontrolei taip pat ţenkliai sumaţėjo.
7. Paţymėtina, kad ţenkliai maţiau (2k.) nelegalios veiklos atvejų 2009 m. pavyko
išaiškinti ir valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Atlyginimų mokėjimo ,,vokeliuose“
atvejų taip pat uţregistruota maţiau.
IŠVADOS, PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
Išvados, problemos ir jų sprendimo būdai parengti atsiţvelgiant į:
● nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinio saugumo aplinkybes ir prieţastis, lemiančias pasekmes
darbuotojų sveikatai, gyvybei bei darbingumui uţtikrinti;
● LR Vyriausybės pasitarimo 2010 m. kovo mėn. protokolą „Dėl verslo aplinkos gerinimo“;
● LR bei ES teisinę bazę bei egzistuojančią įmonėse, įstaigose ir organizacijose praktiką darbuotojų
saugos ir sveikatos srityje, taip pat identifikuojant pavojus bei vertinant profesinę riziką;
● tendencijas, patvirtinančias darbuotojų saugos ir sveikatos būklę per esamos padėties analizę apie
nelaimingus atsitikimus darbe per 2006-2009 m. laikotarpį ir konstatuojant, kad:
27
1. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų metu ţalą sveikatai patyrė 1013 darbuotojų
(336 ţuvo, 677 patyrė sunkias traumas).
2. Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių 2009 metais pavojingiausi
ekonominės veiklos sektoriai buvo: statyba, transportas, apdirbamoji pramonė (ypač metalo ir
medienos apdorojimas, chemija, statybinės medţiagos ir maistas), prekyba, vandens tiekimas ir
nuotekų valymas, miškininkystė, elektros, dujų ir garo tiekimas. Šiuose 7 ekonominės veiklos rūšių
sektoriuose įvyko 87,4 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejų.
3. Vykdant pavojingus darbus darbe ţuvo 122 ir sunkiai suţaloti 276 (iš viso 398)
darbuotojai, kas sudaro beveik 40 proc. nuo visų ţuvusių ir sunkiai suţalotų per paskutiniuosius 4
metus:
3.1. devyniose pavojingų darbų kategorijose (iš 23 klasifikuotų), susijusiuose su statybomis,
potencialiai pavojingais įrenginiais ir jų remontu, medienos ir metalo apdorojimu, krovinių kėlimu,
darbais aukštyje, miško kirtimu, iškasose bei energetika ţuvo ar buvo sunkiai traumuoti 304
darbuotojai (76,4 proc. visų, dirbusių pavojingus darbus);
3.2. dirbant didţiausio pavojingumo darbus (sprogioje aplinkoje, su pavojingomis
cheminėmis medţiagomis, avariniuose pastatuose ar likviduojant avarijas) ţuvo ar buvo sunkiai
traumuoti 36 darbuotojai (9 proc.), kas liudija apie ţenkliai geresnį darbų saugos lygį, pavojų
identifikavimo ir profesinės rizikos vertinimo procedūrų vykdymą šiose įmonėse;
4. Atliekant darbus pagal jų grupes, iš daugiau kaip 40 klasifikuotų, 8 grupėse (statybos-
remonto, pakavimo, automobilių valdymo, techninių priemonių remonto ir aptarnavimo, medienos
apdorojimo, elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo bei remonto) sunkias ir mirtinas traumas tų
darbų atlikimo metu patyrė 806 darbuotojai (80,0 proc. nuo visų sunkiai ir mirtinai suţalotų);
5. Didţiausią ţalą sveikatai ir gyvybei pagal rizikos veiksnius turi ţmogaus kritimas iš
aukščio (22,4 proc. visų mirtinų ir sunkių traumų), kelių ir vidaus transporto priemonės (21,8 proc.),
ţmogaus griuvimas (10,7 proc.), veikiantys įrenginiai ir mechanizmai (8,2 proc.). Ţmogaus,
įrenginio, statinio ar jo dalies, medţiagų, daiktų ir pan. kritimas, griuvimas, virtimas ar poslinkis
sumoje sudaro 56,1 proc. nuo visų ţuvusių ar sunkiai traumuotų darbuotojų (iš 1013 – 568);
6. Mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai dėl kritimų iš aukščio sudaro 22,4 proc. nuo
visų mirtinų ir sunkių ir net 57 proc. nuo visų pavojingų darbų;
7. Lengvų nelaimingų atsitikimų daţnumo koeficientas Lietuvoje yra 10-12 kartų
maţesnis, negu senose ES šalyse, o vienam mirtinam nelaimingam atsitikimui tenka 35 (2006-2009
m.) ir 40 (2009 m.) lengvi nelaimingi atsitikimai (ES šalyse apie 800).
Įvertinus aukščiau įvardintas problemas, Valstybinė darbo inspekcija iš prevencinio
pobūdţio priemonių viseto išskiria:
1. Pavojų identifikavimą ir rizikos vertinimą.
2. Pavojingus darbus (ypač – darbus aukštyje).
3. Mokymą ir instruktavimą.
4. Lengvus nelaimingus atsitikimus.
5. Įmones, kuriose dirba nuo 10 iki 500 darbuotojų.
6. Darbuotojus, kurių darbo staţas įmonėje iki 1 m.
7. Metodinę pagalbą socialiniams partneriams.
28
Siūlomi šie sprendimo būdai:
Eil.
Nr. Problemų identifikavimas Sprendimo būdai
1 2 3
PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS
Darbuotojų saugos ir sveikatos Agentūros rekomendacinis leidinys
„Rizikos vertinimo pagrindai“:
Kas yra pavojus?
Pavojus yra bet kas, kas gali padaryti
ţalą
Kas yra rizika?
Profesinė rizika yra suţalojimo ar ligos,
atsirandančios veikiant pavojui, tikimybė ir
sunkumas
1. Rizikos vertinimas įmonėse suprantamas
kaip vienkartinis dokumentų uţpildymas,
bet ne kaip pavojų ir juos sukeliančių
veiksnių nuolatinė stebėsena ir
identifikavimas, nes darbdavių,
specialistų ir darbuotojų mokymo metu
nepakankamai suteikiama ţinių apie
pavojų identifikavimo procedūras
(mokymo programose yra tik 3 val. ir jos
skirtos tik darbdavio pareigai organizuoti
rizikos vertinimą).
Papildyti atitinkamas mokymo programas, o
pavojų ir juos sukeliančių veiksnių nuolatinės
stebėsenos ir identifikavimo principą įteisinti
Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose.
2. Maţų ir vidutinių įmonių, įstaigų ir
organizacijų darbdaviai rizikos
vertinimui samdo brangiai kainuojančias
paslaugas, nes neturi prietaisų atlikti
instrumentinius fizikinių veiksnių
matavimus.
Plėsti VDI laboratorinių prietaisų bazę.
3. Rizikos vertinimo nuostatai nėra išsamiai
suderinti su kitais teisės aktais (DSS
vadybos OHSAS 18000 serijos
standartais, Europos Komisijos rizikos
vertinimo darbe vadovu bei Rizikos
vertinimo pagrindais, Darbuotojų
aprūpinimu AAP nuostatais ir kitais
parengtais pagal Direktyvas nuostatais).
Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose
nenumatyta rizikos lygių skirstymas į
kategorijas (labai maţa rizika, maţa
rizika, vidutinio dydţio rizika, didelė
rizika, labai didelė rizika, kaip numatyta
DSS vadybos OHSAS 18000 serijos
standartuose), kas įveda neaiškumų ką
daryti planuojant prevencines priemones
ir destrukciją tarp įmonių įdiegusių DSS
vadybos sistemą ir kitų likusių.
3.1.Harmonizuoti Profesinės rizikos vertinimo
nuostatus su DSS vadybos OHSAS 18000 serijos
standartais ir su Europos Komisijos parengtu
Rizikos vertinimo darbe vadovu bei Rizikos
vertinimo pagrindais.
3.2.Patobulinti Profesinės rizikos vertinimo
nuostatus akcentuojant rizikos vertinimo mokymo
būtinumą ir svarbą įmonėje bei tai, kad rizikos
vertinimą privalo vykdyti darbdavys ir jo paskirti
specialistai, o rizikos vertinimo samdomų
paslaugų poreikio būtinumą turi nuspręsti pats
darbdavys.
29
4. Trūksta aiškių ir lengvai suprantamų bei
taikomų metodikų, rekomendacijų.
4.1.Pasinaudoti uţsienio šalyse sukurtomis ir
įdiegtomis pavojų identifikavimo ir rizikos
vertinimo kompiuterinėmis programomis jas
įdiegiant.
4.2.Pasinaudoti ES DSS Agentūros parengtomis
pavojų identifikavimo ir rizikos vertinimo
rekomendacijomis (yra apie 500) jas išverčiant į
lietuvių kalbą ir aprobuojant taikymui Lietuvoje.
4.3.Parengti ir išleisti mokomojo pobūdţio
informacinį leidinį – programėlę apie pavojų
identifikavimo ir rizikos vertinimo pagrindus ir
surengti visų šalies dirbančiųjų 2-3 val. mokymo
kursą.
4.4.VDI interneto svetainėje visą medţiagą,
susijusią su pavojų identifikavimu ir rizikos
vertinimu, surinkti į vieną sąvadą ir paskelbti
atitinkamame puslapyje.
5. Maţose įmonėse, biudţetinėse įstaigose
DSS paso pildymas nėra tikslingas.
5.1.Supaprastinti procedūrą, paso pildymą
pakeičiant darbo sąlygų gerinimo, nelaimingų
atsitikimų ir profesinių ligų prevencijos priemonių
planu.
6. Rizikos vertinimo nuostatuose
nepakankamai akcentuojamas pavojų
identifikavimas ir rizikos vertinimas
nelaimingiems atsitikimams įvykti.
6.1.Akcentuoti įmonės DSS būkles pase, nurodant
technines, organizacines, susijusias su personalu
priemones atskirai nelaimingiems atsitikimams ir
profesinėms ligoms.
PAVOJINGI DARBAI
7. Nėra nuolatinės pavojų stebėsenos ir
rizikos vertinimo sistemos (išskyrus
ypatingo pavojingumo darbus)
7.1.Priemonių, numatytų 4.1-4.5 punktuose
įgyvendinimas.
8. Neefektyvus darbuotojų, dirbančių
pavojingus darbus mokymas tuo atveju,
kai tą mokymą vykdo pats darbdavys.
8.1.Teisės aktais reglamentuoti nurodant, kas turi
teisę mokyti darbuotojus įmonėje pagal atskiras
pavojingų darbų rūšis.
8.2.Papildyti miško ruošos taisykles nuostata,
įpareigojančia girininkijas miško kirtimo sutartis
sudaryti tik su firmomis, kurių personalas
atitinkamai apmokytas, įrašant tokias sąlygas į
konkurso sąlygas.
9. Dirbant aukštyje dauguma statybinių
įmonių nesinaudoja parengtomis
rekomendacijomis dėl saugos priemonių.
9.1.Įteisinti atitinkamas rekomendacijas (įskaitant
pavojų identifikavimą ir rizikos vertinimą), kaip
privalomojo pobūdţio metodinius nurodymus.
MOKYMAS IR INSTRUKTAVIMAS
10. Šalyje per pastaruosius 5 metus mokymo
įstaigose apmokyta apie 90 tūkst. saugos
ir sveikatos specialistų ir daugiau kaip
130 tūkst. potencialiai pavojingų
įrenginių prieţiūros meistrų ir įrenginius
aptarnaujančio personalo, tačiau darbų
saugos būklės rezultatams, atrodo,
didelės teigiamos įtakos neturėjo.
10.1.Sugrieţtinti kvalifikacinius reikalavimus
atitinkamiems specialistams.
10.2.Perţiūrėti mokymo programas, akcentuojant
jose disciplinas, susijusias su mokymo poreikiais
pagal VDI Ataskaitoje, jos apibendrinime bei
priede įvardintų problemų visetą.
11. Darbuotojų mokymas kai kuriais atvejais
pakeistas instruktavimu.
11.1.Tobulinti darbuotojų instruktavimo tvarką
ir derinti ją su patobulinta DSS mokymo tvarka.
30
LENGVI NELAIMINGI ATSITIKIMAI
12. Didelės disproporcijos pagal lengvų
nelaimingų atsitikimų skaičių tarp
Lietuvos ir kitų ES šalių.
12.1.Išanalizuoti prieţastis, skatinti darbdavius
dokumentuoti visas traumas darbe.
13. Gerinti lengvų nelaimingų atsitikimų
tyrimo kokybę, nurodant tikrąsias
prieţastis, neapsiribojant darbuotojo
paţeidimais.
13.1.Akcentuoti DSS specialistų bei kitų įmonės
pareigūnų mokymuose, tyrimo procedūrose,
seminaruose.
13.2.Parengti naują nelaimingų atsitikimų darbe
tyrimo ir apskaitos nuostatų redakciją, patikslinant
jų klasifikavimą, nustatant efektyvesnes tyrimo
procedūras, akte N-1 įrašant privalomą nuostatą
apie atliktą/neatliktą pavojų identifikavimą ir
rizikos vertinimą toje darbo vietoje, kur įvyko
nelaimingas atsitikimas.
DARBUOTOJAI, KURIŲ DARBO STAŢAS ĮMONĖJE IKI 1 M.
14. Šios kategorijos darbuotojai įmonėse
traumuojami 3-4 kartus daţniau, negu
darbuotojai, kurių darbo staţas didesnis.
Daţniausiai tai atsitinka dėl profesinių
įgūdţių stokos.
14.1.Parengti metodines rekomendacijas rizikos
vertinimui darbuotojams, kurių darbo staţas
įmonėje iki 1 metų, kaip padidintos rizikos
personalui.
PASTABOS:
1. Ši ATASKAITA buvo pristatyta trišalės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje 2010
m. geguţės 27 d.
2. Posėdyje taip pat buvo pristatyti aukščiau įvardytų problemų sprendimo būdai, kuriems iš esmės
buvo pritarta ir pasiūlyta VDI parengti konkretų teisės aktų keitimo ir optimizavimo priemonių
planą ir pateikti kitam komisijos posėdţiui.
3. Komisijos aprobuotas priemonių planas bus skelbiamas leidinyje ,,Saugus darbas“.
Lietuvos Respublikos
vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius M. Pluktas
Romualdas Blėdis, tel. (8 5) 260 3393, faks. (8 5) 213 9751, el. p. [email protected]