PROJEKTAS „EUROPA 2030“Iššūkiai ir galimybės

Svarstymų grupės ataskaitaEuropos Vadovų Tarybai

dėl „ES 2030“ ateities

LT

PROJEKTAS „EUROPA 2030“Iššūkiai ir galimybės

Svarstymų grupės ataskaitaEuropos Vadovų Tarybai

dėl „ES 2030“ ateities

2010 m. gegužės mėn.

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Ji prieinama per portalą EUROPA (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2010

ISBN 978-92-824-2706-4

doi:10.2860/97060

© Europos Sąjunga, 2010

Dizainas © Štutgarto miestas, 2010 m.

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in Belgium

SPAUSDINTA POPIERIUJE, BALINTAME NENAUDOJANT ELEMENTINIO CHLORO (ECF)

LT.indd 2 13/07/10 13:13:17

3

Gerbiamas Pirmininke ir Europos Vadovų Tarybos nariai,

turime garbės pateikti ataskaitą dėl iššūkių, su kuriais ES gali susidurti 2030 m., ir dėl jų

sprendimo būdų, kurią 2007 m. gruodžio 14 d. Briuselyje įvykusiame susitikime pateikti

paprašė Europos Vadovų Taryba.

Ataskaitoje atspindėti įvairialypės grupės, kurią sudaro skirtingų prioritetų ir interesų

turintys asmenys, darbo rezultatai. Ataskaita parengta po ilgų debatų ir diskusijų, taigi,

ji atspindi bendrą sutarimą ir kompromisą. Ne visi nariai pritaria visiems pasiūlymams,

bet kiekvienas narys pritaria didžiajai jų turinio daliai.

Dėl mūsų laikams būdingo netikrumo buvo itin sudėtinga atlikti mums pavestą užduotį.

Rengdami analizę buvome priversti remtis tik tomis ilgalaikėmis tendencijomis, kurias

paprasčiau pastebėti.

Mūsų išvados nesuteikia pasitikėjimo nei Sąjungai, nei mūsų piliečiams: pasau-

linė ekonomikos krizė, bankus gelbėjančios valstybės, visuomenės senėjimas, dėl kurio

kyla grėsmė mūsų ekonomikos konkurencingumui ir mūsų socialinių modelių tvarumui,

spaudimas mažinti sąnaudas ir atlyginimus, su klimato kaita bei didėjančia energetine

priklausomybe susijusios problemos ir besikeičiantis pasaulinis gamybos bei santaupų

pasiskirstymas; jos perkeliamos į Rytų šalis. Be to, virš mūsų valstybių pakibo terorizmo,

organizuoto nusikalstamumo ir masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmės.

Ar ES galės išlaikyti ir padidinti savo gerovės lygį šiame besikeičiančiame pasau-

lyje? Ar ji galės propaguoti ir apsaugoti Europos vertybes ir interesus?

Mūsų atsakymas yra teigiamas. ES gali būti ne tik pasyvi stebėtoja, bet ir varo-

moji jėga pasaulyje, skatinanti pasikeitimus ir diktuojanti tendencijas. Tačiau tai

bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu visi dirbsime kartu; ateities uždaviniai yra pernelyg

dideli, kad bet kuri Europos šalis galėtų juos pati išspręsti. Tai, ar mes galėsime daryti

poveikį už mūsų sienų vykstantiems įvykiams, savo ruožtu priklausys nuo mūsų gebė-

jimo užtikrinti tvirtą augimą ir vidaus sanglaudą Sąjungoje. Tokią išvadą mūsų Svars-

tymų grupė padarė po intensyvių diskusijų ir konsultacijų su daugeliu ekspertų ir institu-

cijų.

Visi mūsų nariai sutaria dėl vieno esminio dalyko: Europos istorijoje šiuo metu pasiek-

tas persilaužimo etapas. Ateities iššūkius įveiksime tik tuo atveju, jeigu visi mes

– politikai, piliečiai, darbdaviai ir darbuotojai – galėsime dirbti išvien turėdami

naują bendrą tikslą, kurį lemia dabartinės epochos poreikiai.

SVARSTYMŲ GRUPĖS NARIAI EUROPOS VADOVŲ TARYBAI

4

Nuo to laiko, kai buvo įsteigta mūsų Grupė, Europoje buvo daug svarbių įvykių, įskai-

tant dėl Lisabonos sutarties atmetimo kilusią institucinę krizę ir pastarojo meto finansų

krizę, kuri lėmė pasaulinę recesiją.

Sėkmingai ratifikavus Lisabonos sutartį galėjome baigti ilgą savistabos laikotarpį, kurio

metu Sąjunga negalėjo pakankamai dėmesio skirti pagrindinėms problemoms, turin-

čioms įtakos mūsų ateičiai.

Deja, finansų krizė, kilusi dėl mūsų finansų įstaigų veikimo ir priežiūros trūkumų, dar

nesibaigė. Padėčiai Sąjungoje, taigi – ir mūsų svarstymams, didžiulį poveikį padarė

krizės socialiniai, ekonominiai ir politiniai padariniai. Šiuo kritišku metu ES turi veikti

ryžtingai ir bendrai, išvengdama protekcionizmo pagundų.

Ši krizė, kuri prasidėjo kitoje Atlanto vandenyno pusėje, Europai padarė didesnį poveikį

nei bet kuriam kitam pasaulio regionui; jos metu išryškėjo Europos ekonomikos struk-

tūriniai trūkumai, kurie buvo žinomi jau ilgą laiką, tačiau pernelyg dažnai buvo ignoruo-

jami.

Todėl krizė suveikė kaip įspėjamasis signalas Europai, kad reikia reaguoti į besikeičiančią

tvarką pasaulyje. Kaip ir visų permainų atveju, besiformuojant naujajai tvarkai atsiras

naujų laimėtojų ir pralaimėtojų. Jeigu Europa nenori būti tarp pralaimėtojų, ji turi orien-

tuotis į ateitį ir pradėti plataus užmojo ilgalaikę reformų programą, skirtą ateinantiems

dvidešimčiai metų.

ES vadovai turi ir toliau tvirtinti priemones, kurios padėtų įveikti dabartinę krizę,

tačiau jos turi būti susietos su vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikėmis refor-

momis, kurios yra reikalingos Sąjungai. Kalbame apie Sąjungą, nes turime vieną

bendrą rinką, bendrą valiutą bei Stabilumo ir augimo paktą, o tai reiškia, kad esame

priklausomi vieni nuo kitų. Europiečiai turi įveikti šią krizę kartu, nes priešingu atveju

žlugs mūsų atitinkamos iniciatyvos.

Norėdami visapusiškai įveikti krizę, turime toliau taikyti skatinamąsias priemones, kol

mūsų valstybių ekonomika galės savarankiškai veikti. Jeigu išlaidos bus sumažintos per

anksti, mūsų ekonomikos atsigavimas gali sustoti. Mūsų pagrindinis prioritetas ir toliau

turi būti darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas. O tos valstybės narės, kurios

dėl daug kainuojančių gelbėjimo operacijų, didėjančių socialinių išlaidų ir mažėjančių

pajamų šaltinių nebegali skirti išlaidų, turės pasikliauti tuo, kad ES ir kitos valstybės

narės imsis vadovaujamojo vaidmens sudarant sąlygas ekonomikos atgaivinimui.

Jeigu norime išvengti asimetrinių sukrėtimų, atsirandančių dėl to, kad mūsų pinigų

sąjunga ir viena bendra rinka egzistuoja kartu su skirtinga įvairių šalių ekonomine

politika, būtina skubiai stiprinti ekonomikos valdymą Europos Sąjungoje. Krizės

priežastys iš esmės nebuvo susijusios su euru bei Stabilumo ir augimo paktu, tačiau šių

mechanizmų nepakako, kad krizės metu būtų užtikrinta ekonomikos konvergencija. ES

turi rasti esamo disbalanso tarp valstybių narių sprendimus nagrinėdama ir taisydama

konkurencingumo mažėjimą, kurį atspindi mokėjimų balansas ir einamosios sąskaitos

deficitai. Šie aspektai turi būti įtraukti į Sąjungos konvergencijos kriterijus; taip pat,

siekiant kovoti su nenumatytomis krizėmis, reikalinga priemonė, kuria būtų užtikrintas

piniginis stabilumas.

ES turi skubiai imtis mūsų finansų įstaigų veikimo ir priežiūros reformų, kad krizė

nepasikartotų. Šiuo metu tokios finansų įstaigos iš esmės nėra pakeitusios savo taiko-

mos praktikos, dėl kurios kilo krizė; jos tik gerokai sumažino skolinimą. Būtų pageidau-

tina, kad šios reformos būtų koordinuojamos Didžiojo dvidešimtuko (G20) narių, tačiau,

kol taip dar nėra, ES turi parengti savo reguliavimo normas ir kontrolės bei priežiūros

mechanizmus. Mūsų piliečiai tiesiog nebetoleruos dar vienos tokio masto gelbėjimo

operacijos, kurią matėme.

Žvelgiant į 2030 m. perspektyvą, europiečiams bus reikalinga itin konkurencinga ir

tvari socialinė rinkos ekonomika, kad būtų išlaikyta socialinė sanglauda ir kovo-

jama su klimato kaita.

Siekiant šio tikslo reikės parengti plataus užmojo reformų programą, kurioje būtų

nustatyti aiškūs prioritetai ir daug veiksmingesni vykdymo užtikrinimo mechanizmai, nei

galima užtikrinti taikant atvirąjį koordinavimo metodą. Atsižvelgdami į tai, darome prie-

laidą, kad Komisijos naujoji strategija „Europa 2020“ bus šių svarbių pastangų dalis.

Todėl ES turi toliau nedelsdama įgyvendinti su Lisabonos sutartimi susijusias struktūrines

reformas, kurios vis dar nėra įvykdytos. Šiuo tikslu, sukuriant veiksmingesnę paskatų

sistemą, reikės reformuoti naujosios strategijos įgyvendinimo mechanizmus, kad būtų

užtikrinta, jog tikslai, kuriuos nustato Europos Vadovų Taryba ir kitos Europos instituci-

jos, būtų faktiškai įgyvendinami.

Žmogiškasis kapitalas yra svarbiausia strateginė priemonė norint užtikrinti sėkmę

pasaulio ekonomikoje. Tačiau Europa gerokai užleido pozicijas kurdama žinių ekono-

miką. Reikės dėti koordinuotas pastangas, kad įveiktume šį atsilikimą. Valstybės narės,

padedant privačiajam sektoriui, turi sutelkti išteklius, kuriuos jos sutiko investuoti į

mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), ir reformuoti visus švietimo aspektus,

įskaitant profesinį mokymą. Be to, Sąjunga turi imtis veiksmų pasitelkdama savo pako-

reguotas biudžeto priemones, kartu geriau pasinaudodama Europos investicijų banko

ir Europos investicijų fondo teikiamomis galimybėmis. Galiausiai turime apsvarstyti gali-

mybę rasti naujų pajamų šaltinių, pavyzdžiui, nustatydami anglies dioksido mokestį.

5

6

ES turi įgyvendinti bendrą energetikos politiką, kurioje būtų numatyti vidaus bei išorės

aspektai ir kuri mums suteiks galimybę užtikrinti didesnį energijos vartojimo efekty-

vumą bei tokios rūšies taupymą, už kurį pasisakoma strategijoje „Europa 2020“, taip

pat įvairinti iš trečiųjų šalių gaunamus energijos išteklius. Be to, europiečiai turi pradėti

rimtas diskusijas dėl to, ar Europoje reikalinga saugi branduolinė energija, ir nustatyti

nuolatinės sistemos, kurią sudarytų alternatyvių energijos išteklių plėtojimo paskatos,

metmenis.

ES turi toliau vadovauti kovai su klimato kaita. Tačiau, norėdama atlikti veiksmin-

gesnį ir svarbesnį vaidmenį kuriant naująją tvarką pasaulyje, ES turi nebekartoti klaidų,

kurios buvo padarytos Kopenhagoje. Reikės parengti tikrai bendrą derybų strategiją,

kuri mums suteiktų galimybę geriau ginti mūsų interesus.

Europiečiai turi spręsti mums kilusią demografinę problemą. Jeigu nebus skubiai

imtasi veiksmų, dėl mūsų visuomenės senėjimo atsiras nepakeliamas spaudimas mūsų

pensijų, sveikatos priežiūros bei socialinės gerovės sistemoms ir bus pakenkta mūsų

ekonominiam konkurencingumui. Be kita ko, reikia imtis šių prioritetinių priemonių:

didinti moterų dalį darbo rinkoje; sudaryti palankesnes sąlygas geresniam profesinio ir

asmeninio gyvenimo derinimui; reformuoti mūsų požiūrį į išėjimą į pensiją, kad jis būtų

laikomas teise, o ne pareiga; ir plėtoti aktyvesnę imigracijos politiką, pritaikytą prie

mūsų demografinių ir darbo rinkos poreikių.

ES turi stiprinti vieną bendrą rinką, kurioje būtų atsispiriama ekonominio nacio-

nalizmo pagundoms, ir užbaigti jos sukūrimą, įtraukiant į ją paslaugas, skaitmeninę

visuomenę ir kitus sektorius, kurie gali tapti pagrindiniais ekonomikos augimo ir darbo

vietų kūrimo skatinimo veiksniais rinkoje, kurioje yra 500 milijonų naudotojų ir varto-

tojų. Stiprinant vieną bendrą rinką ir užbaigiant jos sukūrimą, kartu reikėtų geriau koor-

dinuoti mokesčius.

Europiečiai turi reformuoti darbo rinką ir modernizuoti mūsų įmonių valdymo

praktiką. Norėdami visapusiškai realizuoti technologinės revoliucijos teikiamas galimy-

bes, turime iš esmės pakeisti mūsų darbo rinkos struktūras. Kai kurios valstybės narės

jau įvykdė sėkmingas reformas, grindžiamas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garan-

tijų pusiausvyros modeliu; turime pasimokyti iš šios patirties, kartu pritaikydami ją prie

mūsų skirtingų nacionalinių aplinkybių. Nuolat kintančioje ekonomikoje turime didinti

mūsų darbuotojų galimybes įsidarbinti ir mūsų bendrovių lankstumą. Darbo jėgos

našumo didinimui turi būti teikiama pirmenybė, ir turi būti užtikrinta, kad didesnis našu-

mas būtų tiesiogiai proporcingas pajamų kiekiui.

Norint išspręsti šias problemas nereikės keisti Sutarties. Be to, vadovaujantis

mūsų įgaliojimais, ataskaitoje nėra griežtai atskiriami įvairūs galios lygiai ir nėra

tiksliai nurodyta, kuriuo lygiu reikia imtis veiksmų. Mums svarbu ne tai, kas turėtų

imtis veiksmų, o tai, kokios tinkamos veiksmų krypties, toliau nebedelsiant, reikėtų

laikytis. Tai taip pat reiškia, kad būtina skubiai įvertinti esamus biudžeto lygius ir prio-

ritetus, įskaitant tiek Sąjungos, tiek valstybių narių skiriamą finansavimą įgyvendinant

ES lygiu sutartus prioritetus. Kai plataus užmojo tikslų siekiama turint ribotus išteklius ir

silpnus įgyvendinimo mechanizmus, nusivylimas yra garantuotas.

Norint, kad ES pasiektų savo tikslus, Europos Vadovų Taryba ir Euro grupė turės

sustiprinti savo vadovaujamąjį vaidmenį, koordinuodamos veiklą su Komisija ir

Europos Parlamentu.

Imdamiesi šių reformų, turime visapusiškai pasinaudoti Lisabonos sutartyje numatyto-

mis naujomis priemonėmis, kad būtų užtikrintas didesnis piliečių dalyvavimas Sąjungos

gyvenime, veiksminga vidaus ir išorės saugumo politika, tvirtesni santykiai su mūsų

kaimynais ir galimybė atstovauti mūsų interesams užsienyje.

ES projektas turėtų tapti ir piliečių projektu. Mūsų piliečiai yra įsitikinę, – kaip rodo

tyrimai, dažnai netgi labiau nei jų vadovai – jog Sąjunga ir jos valstybės narės yra suinte-

resuotos, kad ES taptų svarbesne ir veiksmingesne pasaulinės svarbos veikėja ir laikytųsi

vieningos pozicijos stengdamasi apginti mūsų bendrus interesus.

Mūsų piliečiai reikalauja, kad Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir tero-

rizmu veiksmai būtų labiau koordinuojami, nes jie žino, kad tai – vienintelis būdas

išspręsti šiuos uždavinius tokioje erdvėje, kurioje žmonės gali laisvai judėti iš vienos vals-

tybės į kitą.

Mūsų piliečiai suvokia, kad mūsų gerovė, vystymasis ir saugumas yra susiję su mūsų

kaimynų gerove, vystymusi ir saugumu, ir kad siekdami mūsų bendrų interesų turime

plėtoti su jais itin glaudų bendradarbiavimą.

Mūsų piliečiai žino, kad mūsų užsienio politika bus stipresnė ir veiksmingesnė, jeigu

galėsime kartu veikti gindami savo interesus, o ne būsime susiskaldę, kiekvienai valsty-

bei narei, kaip praeityje, varžantis dėl pagrindinio vaidmens.

Mūsų piliečiai nori, kad Europos Sąjunga gintų jų interesus, ir todėl tikisi, kad jų sociali-

nės, pilietinės, šeimos ir darbuotojų teisės bus užtikrintos, kur jie bebūtų Sąjungos teri-

torijoje. Sąjunga taps reikšmingesnė mūsų piliečiams, jeigu bus garantuotas socialinių

teisių perkeliamumas.

Dėl visų šių priežasčių būtinas naujas Europos institucijų ir ekonominių bei socialinių

subjektų susitarimas, taip pat naujas skirtingų galios lygių – nacionalinės, regioninės ir

7

8

vietos valdžios – susitarimas. Visų pirma dėl susidariusios padėties būtinas tvirtas

politinis vadovavimas – tokios formos vadovavimas, kuris pasižymėtų tuo, kad vadovai

gebėtų vesti atvirą bei rezultatyvų dialogą su piliečiais ir valdyti palaikydami partne-

rystę. Bus itin svarbu užtikrinti mūsų piliečių paramą, ne tik tam, kad Sąjunga atlaikytų

socialinį ir ekonominį krizės poveikį, bet ir tam, kad ji imtųsi struktūrinių reformų, kurios

yra būtinos, kad Europa ateityje taptų stipresnė.

ES yra daugiau nei bendra rinka. Ji yra taip pat vertybių Sąjunga. Turėdama Europos

piliečių paramą, ES galės vadovauti veiksmams, kuriais siekiama išspręsti pagrindines

pasaulines problemas. Mūsų piliečiai, susidūrę su krize, kurios jie nesukėlė, vėl patikės

europiniu projektu tik tuo atveju, jeigu jų vadovai sąžiningai informuos juos apie ateityje

laukiančių uždavinių mastą ir jeigu jie bus paraginti dėti pastangas, kurios būtų palygi-

namos su po Antrojo pasaulinio karo Europai klestėjimą atnešusiomis pastangomis.

Su pagarba

SVARSTYMŲ GRUPĖS NARIAI

Felipe González Márquez, pirmininkas Vaira Vīķe-Freiberga, pirmininko pavaduotoja

Jorma Ollila, pirmininko pavaduotojas Lykke Friis (iki 2009 m. lapkričio mėn.)

Rem Koolhaas Richard Lambert

Mario Monti Rainer Münz

Kalypso Nicolaïdis Nicole Notat

Wolfgang Schuster Lech Wałęsa

SVARSTYMŲ GRUPĖS NARIAI EUROPOS VADOVŲ TARYBAI 3

ES TURI PASIRINKIMĄ 11

EUROPOS EKONOMINIO IR SOCIALINIO MODELIO ATNAUJINIMAS 15

ŽINIOMIS GRINDŽIAMAS AUGIMAS: GALIMYBIŲ SUTEIKIMAS INDIVIDUI 21

DEMOGRAFIJOS PROBLEMA: VISUOMENĖS SENĖJIMAS, MIGRACIJA IR INTEGRACIJA 25

ENERGETINIS SAUGUMAS IR KLIMATO KAITA: NAUJA INDUSTRINĖ REVOLIUCIJA 31

IŠORĖS IR VIDAUS SAUGUMAS: NUOLATINIS UŽDAVINYS 37

EUROPA PASAULYJE: TAPTI RYŽTINGA VEIKĖJA 43

ES IR JOS PILIEČIAI 47

ES PRIVALUMŲ PANAUDOJIMAS 51

PADĖKA 53

TURINYS

9

10

11

Pasibaigus Šaltajam karui permainos vyko kvapą gniau-

žiančiu greičiu ir mastu. Per pastaruosius dvidešimt metų

permainų buvo visose srityse: darbo, vartojimo, kelionių

įpročiai, tarpusavio santykiai, užuojautos priežastys ir

mums baimę keliantys dalykai – viskas pakito. Dauguma šių

permainų užklupo mus netikėtai. Pasaulinė finansų krizė –

tai tik paskutinis iš įvykių, kurie sukrėtė mūsų įsitikinimus ir

tikėjimo sistemas. Pirmą kartą pastarojo meto Europos isto-

rijoje plačiai paplito baimė, kad mūsų vaikai gyvens blogiau

nei jų tėvų karta. Šiandien gyvename nesaugumo amžiuje.

Dėl tokios situacijos Europos Sąjunga susiduria su prece-

dento neturinčiu iššūkiu. Beveik visą savo egzistavimo laiko-

tarpį Europos Sąjunga buvo vidaus stabilumo garantas, po

Antrojo pasaulinio karo užtikrinantis pusei Europos žemyno

taiką, demokratiją ir pakankamą gerovę. Galiausiai, pasi-

telkdama precedento neturinčios politinės ir ekonominės

integracijos procesą, ji užtikrino tai ir kitai pusei Europos

žemyno. Tokie laimėjimai sudarė sąlygas ES įgyti didžiausią

pasaulyje ekonominę galią, apimančią vieną bendrą rinką ir

valiutą. Nepaisant to, šiuo metu, kai Europos piliečių ateitis

yra kaip niekada sudėtinga ir neapibrėžta, priešingai nei

pokario metais, jie pasitinka ją neturėdami bendro tikslo.

ES praeities pasiekimai daugiausia buvo susiję su įvykiais

Europoje. Vykdant nuoseklius integracijos etapus, Europos

ES TURI PASIRINKIMĄ

12

išorės sąlygos išliko palyginti stabilios. Šiandien padėtis

kaip niekada skiriasi. Pasaulį užgriuvo sparčios permainos.

Per ateinančius dvidešimt metų ne tik susiformuos keletas

galios polių, bet pasaulio svorio centras pasistūmės į Aziją

ir į pietus, atsiras naujų viešųjų bei privačiųjų subjektų,

stiprės tarpvalstybinės institucijos. Dabartinės proble-

mos, su kuriomis susiduria Europa, kyla tiek dėl įvykių už

jos ribų, tiek dėl ES neryžtingumo į juos reaguoti. Jeigu

Sąjunga nori užsitikrinti ateitį, jai reikės pakoreguoti savo

tikslus ir politiką, kad galėtų atsilaikyti šiame sparčiai besi-

keičiančiame pasaulyje.

Reikia būti pasirengus dramatiškoms permainoms

pasaulyje

Per pastaruosius dvidešimt metų būta sukrėtimų, tačiau

tikėtina, kad ateinantys dvidešimt metų atneš dar daugiau

neramumų. Formuojasi naujas daugiapolis pasaulis,

kuriame galia yra nevienalytė, o tarptautinių įvykių dina-

mika tampa vis sudėtingesnė. ES ekonomika auga lėčiau

nei jos pagrindinių konkurentų, todėl jos sukuriamo pasau-

lio turto dalis neišvengiamai mažėja. ES ekonomika, grin-

džiama novatoriškumu ir kūrybiškumu, nuo seno rėmėsi

jos žmogiškuoju kapitalu. Tačiau dabar kiti regionai juda

pirmyn daugiau investuodami į mokslinius tyrimus, techno-

loginę plėtrą ir inovacijas. Prognozuojama, kad iki 2030 m.

Azija turėtų būti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo

priešakyje, gamindama didesnės pridėtinės vertės prekes,

galinčias pakeisti gamybos būdus ir apskritai gyvenimo

kokybę.

Besiformuojančios ekonomikos šalims siekiant pažengusių

pramoninių šalių gyvenimo lygio, didėja energijos suvar-

tojimas pasaulio mastu. Iki 2030 m. energijos paklausa

pasaulyje tikriausiai padidės 50 %, o iškastinis kuras suda-

rys 80 % pasiūlos. Priklausomybė nuo energijos importo

didės, o ES savo poreikiams patenkinti importuos beveik du

trečdalius energijos.

Be to, tikėtina, kad klimato kaita gali neigiamai paveikti

energijos ir kitų pagrindinių gamtinių išteklių prieinamumą,

taip pat yra nemažai prognozių, kad iki 2030 m. pradės

smarkiai trūkti išteklių. Padėtį, susidariusią dėl kainų nesta-

bilumo ir neužtikrinto tiekimo, apsunkins politinis nestabi-

lumas energijos išteklių turinčiose šalyse. Atsinaujinančiųjų

energijos išteklių naudojimas didės greičiau nei tradicinių

energijos išteklių naudojimas, tačiau iki 2030 m. jie vis dar

sudarys tik nedidelę visos pasaulio energijos pasiūlos dalį.

Padėtis sunkės dėl mūsų nesugebėjimo sustabdyti biologi-

nės įvairovės nykimą, o tai turės rimtų pasekmių ilgalaikiam

ekonomikos tvarumui.

Visa tai vyksta didžiulių pokyčių mūsų šalių visuomenėje

fone. Senėjančioje visuomenėje, kurioje vienam dirban-

čiam asmeniui teks beveik dvigubai daugiau vyresnių nei

65 metų amžiaus asmenų nei šiuo metu, ES valstybės

narės turės dėti daug pastangų, kad galėtų finansuoti savo

Europos Sąjungos piliečių gyvenimas 2030 m. – ateities lūkesčiai

„Įsivaizduokite, kaip 2030 m. atrodys Europos Sąjunga. Palyginti su dabartimi,ar Europos piliečių gyvenimas bus ...?“

Lengvesnis

Sunkesnis

Nei lengvesnis, nei sunkesnis

Nežinau

procentais (%)

Šaltinis: Eurobarometras 6/2009; ES 27

13

socialinės apsaugos sistemas ir išlaikyti vyresnio amžiaus

asmenis darbo rinkoje. Mažėjant darbo jėgos ir gebėjimų

vidaus pasiūlai, Europa turės pritraukti daugiau darbuotojų

migrantų, o tai turės pasekmių mūsų gebėjimui valdyti jų

integraciją į visuomenę. Galiausiai revoliucija technologijų

ir ryšių srityje keičia mūsų asmeninius bei profesinius santy-

kius, primesdama naują gyvenimo būdą ir darbo metodus

– daugeliui žmonių tampa per sunku prie to prisitaikyti.

Akivaizdu, kad ES turi pasirinkti – reforma ar

nuosmukis

Daugelį šių pokyčių paspartino dabartinė finansų ir ekono-

mikos krizė – pati sunkiausia tokio pobūdžio nuo Didžiosios

depresijos laikų, tad ES prireiks kelerių metų, kad visiš-

kai po jos atsigautų. Krizė išryškino daugumos Europos

ekonomikos sričių struktūrinius trūkumus: menką našumą,

struktūrinį nedarbą, nepakankamą darbo rinkos lankstumą,

pasenusius gebėjimus ir menką ekonomikos augimą.

Tuo pačiu metu dėl švelnesnio krizės poveikio tokiose

šalyse, kaip Kinija bei Indija, ir daug greitesnio jų atsiga-

vimo daugelis linkę laikytis ne tokio palankaus požiūrio į

pasaulio ekonomikai poveikį darančius sparčius pokyčius.

Šiuo metu nerimaujama, kad besiformuojančios ekonomi-

kos šalys, pasinaudodamos Europos struktūriniais trūku-

mais, gali realizuoti visą savo ekonomikos potencialą. Iš

tiesų, šiuo metu vykstantys ekonominių rezultatų pokyčiai

gali būti abipusiai naudingi, dėl to gali padidėti visų šalių

investicijų, prekybos ir vartojimo lygis. Tačiau ES negali

daryti prielaidos, kad likusių šalių ekonomikos augimas

būtinai bus abipusiai naudingas. Jei ES neprisitaikys prie

pasaulinės ekonomikos poreikių, egzistuoja realus pavojus,

kad santykinis Europos ekonomikos smukimas gali tapti

absoliučiu.

Po 50 metų trukusio konsolidavimo, vykdyto pasitelkiant

tiek gilinimo, tiek plėtimo priemones, ES turi iš esmės

pasirinkti. 2010 m. ES galėtų reikšti naujo etapo pradžią ir

per artimiausius 50 metų Europa galėtų įtvirtinti savo, kaip

ryžtingo pasaulinės svarbos subjekto, vaidmenį pasaulyje

arba, kitu atveju, Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų

būti nustumtos į pakraštį ir tapti vis mažiau svarbiu Azijos

žemyno vakariniu pusiasaliu.

Pasaulinio masto užmojai anaiptol neturėtų reikšti, kad

būtų vykdoma mažiau vidaus reformų: Europos Sąjunga

negalės užsitikrinti įtakos išorėje neužtikrinusi tvirto ekono-

mikos augimo ir vidaus sanglaudos visoje savo teritorijoje.

Tačiau aišku, kad dabartinėje epochoje reikia veikti pasau-

liniu mastu – tai transformacijos metas, kai atsiranda naujų

laimėtojų ir pralaimėtojų. Jeigu nenorime stoti į pralaimė-

tojų gretas, jau dabar turime imtis ryžtingų veiksmų.

Kodėl Europos Sąjunga?

Problemos, su kuriomis susiduriame šiandien, skiriasi

nuo praeities problemų, todėl reaguoti į jas reikia kitaip.

Nesvarbu, ar nagrinėsime santykinio demografinio bei

ekonominio nuosmukio, klimato kaitos ar energijos išteklių

trūkumo problemas, jas tinkamai suvokti ir spręsti galima

tik šias problemas įvertinus regioniniame ir pasauliniame

kontekste. Tai sritis, kurioje ES kaip subjektas, kuris yra

daug daugiau nei valstybių narių visuma, gali įrodyti savo

vertę. Sujungdama daugelį galios lygių – nuo pasaulinio iki

vietos lygio, ES gali geriau nei bet kuri valstybė narė atlai-

kyti didžiausius XXI amžiaus išbandymus.

Tai neįvyks automatiškai. Net jei ES ir turi būtinas struktūras

bei priemones, valstybės narės jas turi naudoti ryžtingai ir

deramam tikslui. Iš esmės, bendrą ES darbotvarkę sudaro

du pagrindiniai integruoti uždaviniai: užtikrinti mūsų socia-

linio bei ekonominio modelio tvarumą ir parengti priemo-

nes, kuriomis galima paremti bei apginti šį modelį ir mūsų

bendras vertybes bei interesus pasaulinėje arenoje. Todėl

reikėtų pritarti naujajai Komisijos darbotvarkei „Europa

2020“, tačiau galiausiai ją reikės integruoti į platesnę pers-

pektyvą.

14

Tam, kad ES taptų veiksminga ir dinamiška pasaulinės

svarbos veikėja, ji taip pat turės užtikrinti, kad solidarumas

taptų europinio projekto pagrindu. Solidarumas nėra besą-

lyginė teisė – jis priklauso nuo individualios ir kolektyvinės

atsakomybės. Iš esmės juo gali ir turi būti grindžiamas ES

politikos formavimas ir santykiai visais lygiais – asmenų

ir ištisų kartų, taip pat vietovių, regionų ir valstybių narių

santykiai.

Tačiau Europos piliečiai vis dar nenoriai ieško savo

problemų sprendimo ES. Jeigu mūsų misija bendra, politi-

kai ir piliečiai turi prisiimti atsakomybę už europinį projektą.

Jeigu vyriausybės ir toliau, kai joms tai naudinga, žvelgs į

ES ir jos institucijas kaip į svetimas ar priešiškas struktūras,

tėra nedaug vilties, kad gyventojai susitapatins su ES, o tai

yra būtina siekiant jos sėkmės. Priešingai, ES sėkmei reikia,

kad jos piliečiai vėl ją remtų, užtikrinant didesnį dalyvavimą

ir skaidrumą.

Didelės problemos 2030 m.

„Įsivaizduodami, kaip pasaulis atrodys 2030 m., pasakykite savo nuomonę, kokios bus dvi didžiausios MŪSŲ ŠALIES) problemos 2030 m.?“ (DAUGIAUSIA 2 ATSAKYMAI)

Ekonominė padėtis

Nedarbas

Nusikalstamumas

Pensijos

Aplinkos apsauga

Sveikatos priežiūros sistema

Imigracija

Kylančios kainos / infliacija

Terorizmas

Švietimo sistema

Būstas

Mokesčiai

Krašto apsauga / užsienio reikalai

Nežinau: 8 % Šaltinis: Eurobarometras 6/2009; ES 27

procentais (%)

15

Viena iš svarbiausių Europos bendrijos ypatybių yra jos

išskirtinis ekonominis ir socialinis modelis, Lisabonos sutar-

tyje vadinamas „didelio konkurencingumo socialine rinkos

ekonomika“. Egzistuoja keli šio modelio variantai, kurių

funkcionavimas kokybės požiūriu yra įvairus, tačiau jie visi

iš esmės atitinka bendrą sistemą. Šis modelis, grindžiamas

idėja, kad ekonomikos augimo reikėtų siekti rinkos priemo-

nėmis, užsibrėžus socialinius tikslus, yra labai populiarus.

Po Antrojo pasaulinio karo jis padėjo Europai tapti erdve,

kurioje egzistuoja stipri pramonė ir paslaugos bei didelis

darbo vietų kūrimo potencialas, kuris, savo ruožtu, leido

sukurti teisingą socialinės apsaugos sistemą. Taip buvo

užbaigtas pozityvus „uždaras ratas“, susiejęs solidarumą,

atsakomybę ir konkurenciją.

Tačiau, atsižvelgiant į naują vidinę ir pasaulinio masto

įtampą, šį modelį reikia iš naujo apibrėžti ir pritaikyti prie

besikeičiančių sąlygų. Per pastaruosius du dešimtmečius

ES potencialas užtikrinti ekonomikos augimą bei kurti

darbo vietas ir tokiu būdu gerinti gyvenimo kokybę, ėmė

atsilikti nuo jos pagrindinių prekybos partnerių potencialo.

Nors kai kurios valstybės narės sugebėjo įveikti šį lėtėjimą,

bendrai tokia padėtis tęsiasi lig šiol. Dabartinę finansų

ir ekonomikos krizę, atskleidusią Europos ekonomikos

struktūrinius trūkumus, galima laikyti įspėjamuoju signalu.

Susidūrusi su vis didesniu besiformuojančios ekonomikos ir

išsivysčiusių šalių konkurencingumu, ES privalo imtis naujos

drąsios reformų programos, kurios paskirtis – pasiekti

didesnį ekonominį rezultatyvumą.

Tuo pačiu dabartinis konsensusas dėl modelio priklauso

nuo nuolatinės pusiausvyros tarp jo socialinio ir rinkos

aspektų. Ši pusiausvyra ilgainiui buvo sutrikdyta, kadangi

padidėjo socialinė nelygybė. Socialinė atskirtis ir pras-

EUROPOS EKONOMINIO IR SOCIALINIO MODELIO ATNAUJINIMAS

Miesto turgus: galų gale visas verslas yra vietinis. Nuotrauka: Schubert

16

tos darbo sąlygos tebėra kai kurių ES piliečių realybė.

Šios problemos sprendimas anaiptol nereiškia ekonomi-

kos reformų pabaigos. Priešingai, naujas ryžtas didinti

ekonominį efektyvumą turi būti neatsiejamas nuo naujos

socialinės politikos. Kitaip tariant, Europos ekonominio ir

socialinio modelio tvarumas priklausys nuo mūsų gebėjimo

atkurti dinamišką pusiausvyrą tarp vystymosi ekonominių,

socialinių ir aplinkosaugos aspektų.

Siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo

Stipri ir pasauliniu mastu konkurencinga ekonomika,

kuriai būdingas didelis našumas, yra būtina gyvenimo

kokybės gerinimo sąlyga. Ekonomikos augimas vis labiau

grindžiamas technologijų raida ir didesne specializacija

vis didėjančios globalizacijos sąlygomis. Ši raida, vykstant

struktūrinių pokyčių procesui, daro poveikį darbuotojams

ir bendrovėms, taip pat rinkų veikimui ir bendrovių valdy-

mui. Skaitmeninimas suteikia daugiau galimybių naudotis

užsakomosiomis paslaugomis, o IRT revoliucija ateinančiais

dešimtmečiais gali suteikti daug našumo didinimo galimy-

bių.

ES gali paspartinti ekonomikos augimo procesą toliau

plėtodama vidaus rinką, pvz., paslaugų srityje, taip pat

kovodama su visų formų protekcionizmu ir užtikrindama,

kad Dohos derybų raundas būtų sėkmingai užbaigtas.

Negalima, užkraunant nereikalingą naštą darbo jėgai ir

bendrovėms, slopinti dinamiškų ir inovacinių paslaugų

kūrimo augimo, o verslumą ir rizikos prisiėmimą reikėtų

skatinti. Laikomės bendros vizijos, kad dėl technologijų

raidos, globalizacijos ir visuomenės senėjimo reikia skubiai

imtis struktūrinių reformų, kuriomis būtų didinamas lanks-

tumas, konkurencingumas ir dinamiškumas.

Norint sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, svarbiausia

yra reformuoti darbo rinką. Valstybės narės turėtų siekti

tobulinti tris pagrindinius savo darbo rinkų aspektus: darbo

jėgos lankstumą ir jos užimtumo garantijas (vadinamąją

„darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiaus-

vyrą“); darbo jėgos judumą; įmonių kultūrą bei valdymo

praktiką. Taip pat reikėtų didinti darbo jėgos aktyvumo lygį

(žr. skirsnį dėl demografijos).

Siekiant išlaikyti produktyvumą, vienas svarbiausių dalykų

yra darbo jėgos sugebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintan-

čios gamybos. Darbo jėgos lankstumas turi būti derina-

mas su atitinkamomis užimtumo garantijomis. Sparčiai

Profesinio mokymo ir švietimo programos – kelias į profesinę sėkmę. Nuotrauka: Hass

17

kintančiame pasaulyje reikia saugoti ne darbo vietas, o

veikiau darbo netekusius žmones, didinant jų gebėjimą

įsidarbinti iš naujo. „Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo

garantijų pusiausvyros“ koncepcija yra geriausias būdas

tokiai apsaugai užtikrinti, sudarant darbuotojams galimybę

pasinaudoti darbo rinkos permainomis kaip galimybe gauti

geresnį darbą. Šiuo požiūriu svarbiausia – sugebėjimas

visą gyvenimą įgyti bei pritaikyti gebėjimus ir sąlygos šiuos

gebėjimus perkelti iš vienos valstybės narės į kitą, taip pat

pačiose valstybėse.

Šiandien darbuotojams ir verslininkams vis dar sudėtinga

gauti ir suprasti taisykles bei reglamentus, taikomus įsidar-

binimui ar pradedant naują verslą. Nors biurokratizmo

neįmanoma visiškai uždrausti teisės aktais, ji neturėtų tapti

kliūtimi judumui. Svarbiausia būtų kartą ir visiems laikams

užtikrinti galimybę perkelti socialinės apsaugos teises iš

vienos valstybės narės į kitą. Reikia užtikrinti kvalifikacijų

pripažinimą visoje ES ir skatinti daugiakalbystę. ES taip pat

turėtų kurti naują „profesinės veiklos keitimo politiką“,

kad paskatintų darbuotojus keisti darbo vietą ir sudarytų

tam palankesnes sąlygas, taip pat remti Sąjungos socialinį

aspektą.

Galiausiai, siekiant sėkmingai atnaujinti darbo jėgos gebė-

jimus, reikia iš esmės keisti įmonių kultūrą ir vadybos prak-

tiką. Bendrovės turės labiau remti darbuotojų iniciatyvas ir

atviras inovacijas, kuriomis siekiama didinti konkurencin-

gumą pasitelkiant naujus gamybos procesus ir technologi-

jas. Jos taip pat turės skatinti įmonėje atsakomybės kultūrą.

Europos socialinių užmojų įgyvendinimas vykdant

naują tikslinę politiką

Siekiant šio naujo postūmio ekonomikos reformai turi

būti taikomos ir naujos tikslinės priemonės, kuriomis būtų

siekiama stiprinti asmens saugumą ir didinti solidarumą.

Socialinės paramos sistemos turi būti patikimai apsaugotos

nuo piktnaudžiavimo ar polinkio elgtis mažiau atsakin-

gai. Turi būti nustatyta teisių ir atsakomybės bei pareigų

pusiausvyra. Be kita ko, socialinės apsaugos sistemose

pirmenybė turėtų būti teikiama sparčiai reintegracijai į

darbo rinką, o ne ilgalaikei paramai darbingo amžiaus

asmenims.

Atsižvelgiant į dabartinį kompetencijų pasiskirstymą socia-

linės politikos srityje, pirmenybė turėtų būti teikiama aiškiai

apibrėžtiems ir bendrai sutartiems tikslams, kaip rekomen-

duojama darbotvarkėje „Europa 2020“. Valstybės narės

turėtų imtis vadovaujamojo vaidmens siekdamos panaikinti

nevienodas sąlygas, susidarančias dėl dviejų pakopų darbo

rinkų, kuriose vienos darbuotojų grupės naudojasi ilgalaikių

sutarčių teikiama apsauga, o kitos tuo tarpu yra neapsau-

gotos ir joms nuolat gresia atleidimo iš darbo pavojus.

Valstybės narės taip pat turėtų skirti pakankamai išteklių

kovai su socialine atskirtimi, skurdu bei diskriminacija dėl

lyties, pavyzdžiui, įgyvendindamos galiojančius ES teisės

aktus, kad būtų užtikrinti sutarti būtiniausi standartai.

Vykdant šią užduotį, nepaprastai svarbu suteikti daugiau

galių darbo ieškantiems asmenims ir kitiems socialiniams

partneriams. Gera pradžia būtų per Europos užimtumo

tarnybas (EURES) teikiamos informacijos gerinimas ir

e. infrastruktūros plėtimas, kad ja būtų galima naudotis

namuose, mokyklose ir įmonėse.

Užtikrindama tinkamą veiksmų koordinavimą socialinės

ir mokesčių politikos srityje, ES gali padidinti savo valsty-

bių narių galimybes siekti socialinių tikslų atsižvelgiant į

savo individualias preferencijas, nesukeliant konkurencijos

iškraipymų ir nekenkiant vienai bendrai rinkai. Siekiant ES

lygiu sutartų kovos su skurdu ir socialinės sanglaudos tikslų

reikėtų išnaudoti visas Europos investicijų banko ir Europos

socialinio fondo teikiamas galimybes.

ES taip pat turėtų prisidėti siekiant tikslo užtikrinti Europos

visuomenės sveikatą, kuri yra itin svarbus ekonominis ir

socialinis turtas, visų pirma plėtodama sveikatos priežiūros,

su gerove susijusias ir į tam tikras amžiaus grupes orientuo-

tas ūkio šakas bei paslaugas.

18

lGaliausiai, atsižvelgiant į krizę, verslo bendruomenė turėtų

prisiimti atsakomybę ir įsipareigoti vykdyti savireguliavimą

etikos, atskaitomybės, socialinio ir ekologinio informuo-

tumo, kovos su diskriminacija, mokymosi visą gyvenimą ir

nuolatinio darbo sąlygų gerinimo srityse.

Sukurti padėtį, kurioje laimi visi: naujas susitarimas

dėl vienos bendros rinkos

Pirmiau minėtos socialinės ir ekonominės priemonės turi

būti vykdomos ir remiamos visapusiškai veikiančios vienos

bendros rinkos kontekste. Vienos bendros rinkos plėtoji-

mui ilgai trukdė du vienu metu vykstantys procesai: viena

vertus, pasipriešinimas vidaus rinkos, konkurencijos bei

valstybės pagalbos taisyklių taikymui kai kuriose valstybėse

narėse; kita vertus, kitose valstybėse narėse pastebima

tendencija prieštarauti net nuosaikioms iniciatyvoms

mokesčių koordinavimo srityje, kuriomis galėtų būti geri-

namas vienos bendros rinkos veikimas ir išsklaidomas neri-

mas, kad viena bendra rinka gali kliudyti siekti socialinių

tikslų.

Nesiimant atsakomųjų veiksmų, dėl šių tendencijų padi-

dėtų mokesčių sistemų neigiamas poveikis darbo vietų kūri-

mui, o valstybės narės, spręsdamos nelygybės klausimą,

susidurtų su didesniais sunkumais. Jos taip pat sukeltų

rungtyniavimą socialinės apsaugos srityje „bendro mažiau-

sio vardiklio“ link ir sustiprintų priešiškumą integracijai.

Trumpai tariant, ekonominio ir socialinio vystymosi požiūriu

susidarytų situacija, kurioje pralaimi visi.

Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis dar labiau išryš-

kėjo, kad reikia laikytis vienos bendros rinkos taisyklių. Atsi-

traukus į ekonominio nacionalizmo pozicijas, krizę įveikti

būtų sunkiau, o Europos ekonomika taptų ne tokia konku-

rencinga. Visgi daugelyje valstybių narių – tiek visuomenės

nuomonės, tiek politinių lyderių lygiu – pernelyg dažnai

pastebimos protekcionistinės nuotaikos.

Dėl šių nepalankių aplinkybių sunku tikėtis atnaujinti vieną

bendrą rinką ar užbaigti jos kūrimą nepriėmus naujos stra-

tegijos ar susitarimo. Šį susitarimą turėtų sudaryti įsiparei-

gojimas iki nustatytų terminų išplėsti vieną bendrą rinką į

sritis, kuriose ji dar neveikia ar kuriose ji dar nepakankamai

išplėtota, visų pirma paslaugų srityje, įskaitant finansų

sektorių. Kartu turėtų būti įgyvendinamos iniciatyvos arba

net tolesnė integracija sanglaudos, socialinės ir mokesčių

politikos srityse, atsižvelgiant į poreikį didinti ES konkuren-

cingumą. Tuo pačiu metu pastangos kurti mažai anglies

dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką turi

būti derinamos su priemonėmis, kuriomis siekiama didinti

socialinę aprėptį, ypač švietimo, užimtumo, informavimo,

sveikatos ir bankininkystės paslaugų srityse.

Sustiprintas ekonomikos valdymas: siekiant stabi-

lumo ir konvergencijos

Pasaulinė finansų krizė ir didėjantys ekonominiai skirtumai

tarp valstybių narių taip pat suteikė pagrindo pozicijai, kad

Europos Sąjungoje reikia sustiprinto ekonomikos koordi-

navimo. Siekiant visos ES, ypač euro zonos, ekonominės

sėkmės ir vienybės, labai svarbu atnaujinti 10-ame dešim-

tmetyje pradėtas konvergencijos pastangas, dėl kurių taip

pat būtų išplėsta euro zona. Šios konvergencijos pastangos

turėtų būti grindžiamos tokiomis priemonėmis:

– Vadovavimą ekonominės politikos koordinavimui

pavesti Europos Vadovų Tarybai, kuri visapusiškai

atsižvelgtų į Komisijos vaidmenį ir glaudžiai bendra-

darbiautų su Europos Parlamentu, pačia Komisija ir

kitomis atitinkamomis ekonominėmis institucijomis;

stiprinti ir išplėsti Euro grupės koordinavimo užduotis,

susijusias tiek su vidiniu, tiek išoriniu pinigų sąjungos

valdymu.

– Stiprinti nacionalinių biudžetų priežiūros procedūras

siekiant užtikrinti viešųjų finansų skaidrumą ir tvarumą;

skatinti valstybes nares derinti biudžeto sudarymo

procesus ir tvarkaraščius.

19

– Stiprinti makroekonominį koordinavimą, kad jis taip

pat apimtų privačias skolas, mokėjimų balansą ir, žvel-

giant plačiau, konkurencingumui užtikrinti reikiamas

sąlygas.

– Stiprinti bendrą biudžeto patikimumą sukuriant finan-

sinę priemonę, skirtą kovai su netikėtomis krizėmis ir

asimetriniais sukrėtimais, kartu atsižvelgiant į polinkį

elgtis mažiau atsakingai.

– Stiprinti finansų įstaigų veikimą ir priežiūrą, kad būtų

kovojama su pernelyg dideliu įsiskolinimu ir rizikos

prisiėmimu.

– Stiprinti ES investavimo pastangas nustatant valstybių

narių viešųjų išlaidų investicijų dalies siektiną augimo

rodiklį; didinti Europos investicijų banko ir Europos

investicijų fondo išteklius; ir pakoreguoti Europos

reglamentavimo sistemą, kad būtų pritraukta daugiau

ilgalaikių investuotojų ir skatinama atsargi bankinin-

kystė, kuria būtų tenkinami realiosios ekonomikos

poreikiai, o ne propaguojamos finansinės spekuliacijos.

Aplinkosauginio tvarumo problema

Užduotis iš naujo apibrėžti Europos ekonominį ir socia-

linį modelį tampa dar sudėtingesnė dėl aplinkosauginio

tvarumo problemos. Atsižvelgdama į tai, ES turės persvars-

tyti ne tik klausimus, susijusius su teritorijų planavimu,

miestais ir transportu, švietimu ir vartojimo įpročiais, bet

ir savo augimo modelį. Reikia „Naujos pramonės strategi-

jos“, kurioje pirmenybė būtų teikiama naujoms ekologiš-

koms technologijoms ir tvariems pramonės procesams.

Remdama šią strategiją, ES turėtų:

– priimti Europos inovacijų aktą, kuriuo būtų supapras-

tintos finansavimo galimybės, o Europos inovacijos

ir technologijos institutui suteikta galimybė visoje ES

kurti novatoriškas jungtines programas;

– parengti Smulkaus verslo mokslinių tyrimų iniciatyvą,

kuria novatoriškoms naujoms mažosioms įmonėms

būtų suteikta galimybė dalyvauti viešojo pirkimo

rinkose;

Štutgarto naujasis Prekybos mugių centras: viena iš didžiausių pasaulyje fotovoltinės energijos gamybos sistemų ant stogo. Nuotrauka: © Dirk Wilhelmy, „Planet Energy“ ir „Projektgesellschaft Neue Messe“

20

– didinti žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto pramonės

sukuriamą pridėtinę vertę, kartu mažinant jų neigiamą

poveikį aplinkai, padidinus galimybes naudotis naujo-

mis technologijomis ir vartotojų informuotumą;

– Europos technologijos institute sukurti arba paskirti

Europos mokslinių tyrimų centrus, daugiausia dėmesio

skiriant atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos

vartojimo efektyvumui, tvaraus vystymosi ir transporto

tinklų informacinėms ir ryšių technologijoms, biotech-

nologijai ir nanotechnologijoms;

– patvirtinti strategiją dėl perėjimo prie mažai anglies

dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, siekiant

parengti 2030 m. mažai anglies dioksido į aplinką

išskiriančių technologijų ekonomikos viziją ir veiksmus,

kurių turėtų imtis ES ir valstybės narės, kad ši vizija

taptų realybe.

Lisabonos strategijos klaidų išvengimas

Jei ES yra rimtai nusiteikusi vykdyti reformas, ji turi padaryti

tinkamus valdymo struktūrų ir išteklių pakeitimus. Būtent

tokia buvo Lisabonos strategijos pamoka – jos pažadų

didinti Europos konkurencingumą įgyvendinimas užstrigo

dėl įgyvendinimo mechanizmų silpnumo. Svarbiausia,

lreikėtų stiprinti bendrų Bendrijos lygiu nustatytų gairių ir

jų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu ryšį, atsižvelgiant į galių

paskirstymą kiekvienos šalies viduje, taikant veiksmingą

tarpusavio spaudimo (nurodymo ir viešo paskelbimo)

mechanizmą, taip pat teigiamas tiek finansines, tiek kito-

kio pobūdžio paskatas. Galiausiai, vertinimo procedūrose

daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama rezultatams, o ne

įdėtoms pastangoms ar procesams.

Visa tai reikia derinti su nuoseklesniu pačios ES, Europos

investicijų banko ir valstybių narių biudžetų finansinių ište-

klių naudojimu, apjungiant lėšas, skirtas sutartiems prio-

ritetams įgyvendinti. Mums svarbiausia didžiausią dėmesį

skirti ekonomikos augimo skatinimui ir darbo vietų kūrimui.

Tai turi būti ne bet kokios darbo vietos, o tokios, kurios

yra pritaikytos žinių visuomenei, ir ne bet koks augimas, o

toks, kuris yra tvarus ir apibrėžiamas ne vien BVP. Būtent

tai užtikrins sėkmingą Europos ateitį.

21

ŽINIOMIS GRINDŽIAMAS AUGIMAS: GALIMYBIŲ SUTEIKIMAS INDIVIDUI

Per pastaruosius du dešimtmečius žiniomis grindžiamos bei

kūrybinės pramonės ir paslaugų šakos smarkiai išsiplėtė ir

tapo pagrindiniais darbo vietų ir ekonomikos dinamiškumo

ramsčiais Europoje. Laikai, kai ES konkurencinio pranašumo

rodiklis buvo išlaidos atlyginimams, seniai praėjo. Šiandien

svarbiausi kriterijai yra protas, novatoriškumas ir kūrybiš-

kumas. Būtent jie yra būsimo Europos klestėjimo garantas.

Gyvename pasaulyje, kuriam reikia ne tik didelės vertės

produktų ir rinkų, bet vis labiau reikia ir didelės vertės

gebėjimų.

Visgi šiose gebėjimų lenktynėse Europa atsilieka. Jei dabar-

tinės investavimo tendencijos nepakis, iki 2025 m. Azija

gali užimti pirmaujantį vaidmenį mokslo ir technologinės

plėtros srityje ES ir Jungtinių Valstijų sąskaita. Taip pat

prognozuojama, kad iki to laiko užsienyje mokysis beveik

milijonas studentų iš Kinijos ir Indijos, kurie, grįždami į savo

gimtąsias Azijos šalis, kartu parsiveš gabumus ir patirtį. Tai

labai skiriasi nuo palyginti nedidelio už Europos ribų studi-

juojančių Europos studentų skaičiaus. ES taip pat atsilieka

aukštojo mokslo srityje: į pirmąjį pasaulio šimtuką patenka

tik 27 jos universitetai (palyginti su 57 universitetais Jung-

tinėse Valstijose). ES taip pat menkai atstovaujama politi-

niuose, verslo ir aplinkos apsaugos debatuose, kurie vyksta

už jos ribų.

Susidūrusi su šia tendencija, ES neturi teisės ramiai ją

stebėti. Ji turi siekti geriau panaudoti žmonių gabumus –

tai bus pagrindinė strateginė priemonė užtikrinant individų

vertikalų socialinį mobilumą ir visos Europos visuomenės

pažangą. Jei ES nori įgyvendinti žinių visuomenės žadamas

galimybes, ji turi užtikrinti aukštą kompetenciją visose

švietimo proceso grandyse, nuolat stiprinti savo gyventojų

gebėjimų bazę atsižvelgdama į poreikius ir kurti socialinę,

ekonominę bei reglamentavimo aplinką, kurioje būtų suda-

rytos puikios sąlygos moksliniams tyrimams, kūrybiškumui

ir inovacijoms.

Ugdomi visi gabumai. Nuotrauka: Kunsch

22

Siekiant kompetencijos ir atitikties poreikiams: švie-

timo ir gebėjimų atnaujinimas

Pradinėje ir vidurinėje mokykloje įgyti tvirti išsilavinimo

pagrindai gali turėti didžiulę įtaką žmogaus galimybėms

tolesniame gyvenime. Pernelyg daug Europos piliečių ir

Europoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių neturi galimybės

dalyvauti aukščiausios kokybės švietimo sistemose. Reikia

skubių veiksmų šiai situacijai ištaisyti, įskaitant pelnyto

profesinio pripažinimo suteikimą mokytojams, lanksčių ir

atvirų mokymo programų, kuriomis būtų galima patenkinti

vaikų smalsumą ir skatinti kūrybiškumą, rengimą ir viešojo

švietimo sistemų, verslo bendruomenės bei visuomenės

ryšių stiprinimą.

Be to, Europos Sąjungoje taip pat nėra pakankamai aukšto

lygio universitetų – dėl to Europa nėra labai patraukli aukš-

čiausios kvalifikacijos diplomantams. ES turi ištaisyti šią

padėtį kurdama aukščiausio lygio aukštojo mokslo įstaigų,

galinčių konkuruoti su geriausiomis pasaulio aukštojo

mokslo įstaigomis, tinklą. Kompetencijos siekis neužkerta

kelio tuo pačiu metu dėti pastangas, kad universitetinį

išsilavinimą įgytų kuo daugiau asmenų, siekiant padidinti

didesnės gyventojų dalies vidutinį išsilavinimo lygį. Kompe-

tencijai užtikrinti reikalinga kritinė masė ir konkurencija, iš

esmės – studentų, universitetų ir universitetinių mokslinių

tyrimų „bendroji erdvė“.

Taip pat turi būti skatinama universitetų administracinė ir

finansinė autonomija – tai veiksmingiausias būdas priva-

Consejo Išlaidos pradinio ir vidurinio švietimo įstaigoms, palyginti su BVP

(proc., 2006 m.)la Unión Europea

Malta, Slovėnija: nėra duomenų1. 2005 m. duomenys

Kipra

sDan

ijaJu

ngtinė K

araly

stė

Belg

ijaŠv

edija

Austrija

Lenkij

aPo

rtugali

jaEs

tija

Italija

Vengrij

aLa

tvija

Airija

Liuks

emburg

asVo

kietij

aLie

tuva

Čekija

Ispan

ijaGra

ikija1

Slova

kija

Bulg

arija

Rum

unija1

Korė

jaŠv

eicar

ija

Jungtin

ės A

mer

ikos V

alstij

osAustr

alija

Mek

sika

Kanad

a1Ja

ponija

OECD vi

durkis

Nyder

landai

Suom

ija

Pran

cūzij

a

Šaltinis: Eurostatas, OECD

ES valstybės

ES 27 vidurkis

OECD šalys

23

čiam aukštojo mokslo finansavimui didinti. Dideles pajamas

gaunantys studentai, gausiantys naudą ateityje, turėtų

prisidėti prie didėjančių švietimo išlaidų, tuo tarpu studen-

tams, kuriems reikalinga finansinė parama, turėtų būti

suteiktos galimybės naudotis stipendijų ir studentų paskolų

sistema. Taip pat turi būti propaguojama universitetų

konkurencija ir reikėtų skatinti atskaitomybe bei skaidrumu

grindžiamus valdymo modelius.

Būtina iš esmės pasipriešinti universitetų sistemoms,

kuriose gyvuoja protekcionizmo ir korporatyvizmo sistema.

Dėmesys turi būti sutelktas į kitą sritį – užtikrinti, kad

universitetai turėtų daugiau ryšių su realia Europos ir liku-

sios pasaulio dalies ekonomika. Šis reformų procesas turėtų

apimti priemones, kuriomis siekiama didinti studentų

judumą, skatinant, kad daugiau asmenų dalyvautų ERAS-

MUS programoje, ir teikiant pranašumų studentams, turin-

tiems daugiau nei vienos šalies diplomą. Universitetai turi

dėti daugiau pastangų, kad diplomantai įgytų pramonei

reikalingų gebėjimų.

Iš tiesų, vienu iš pagrindinių švietimo sistemos prioritetų

turi tapti žinių pasiūlos ir paklausos neatitikties atitaisy-

mas. Tam reikės stipriai akcentuoti gebėjimų stiprinimą,

kad asmenys būtų pasirengę keisti darbo vietas ir naudotis

naujomis technologijomis bei gebėjimais. Savo ruožtu,

būtina sąlyga bus lanksčios mokymosi visą gyvenimą

kultūros kūrimas, kad asmenys bet kuriame karjeros etape

galėtų vėl imti mokytis panašiomis sąlygomis kaip jauni-

mas. „Mokymasis mokytis“ turi tapti vienu iš pagrindinių

visos švietimo sistemos principų.

Kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę: padidinti

MTTP skirtą finansavimą

Nepaisant to, kad daug kartų buvo raginta smarkiai padi-

dinti MTTP skirtą finansavimą, per pastarąjį dešimtmetį

padėtis pasikeitė palyginti nedaug: ES išlaidos vis dar

tesudaro 1,8 % BVP. Norint pasiekti strategijoje „Europa

2020“ nustatytą 3 % išlaidų skyrimo MTTP tikslą ir sukurti

„inovacijų Sąjungą“, Europai reikia suderintų pastangų. Tai

turi apimti biudžeto lėšų perskirstymą ir didesnį privačiojo

sektoriaus finansavimą. Turėtų būti plėtojami ES ikikon-

kurencinių taikomųjų tyrimų centrai (viešojo ir privačiojo

sektorių partnerystės, kuriose dalyvauja valstybės, regionai

ir privatus verslas), taip pat turėtų būti teikiama daugiau

� ����������������

� �������������!���"�#������

$�������&�����

$�����

' ��&���*+� ����-4<�=�#>�@

-F�H"J@

24

paramos tyrėjų iniciatyva vykdomiems nepriklausomiems

tyrimams, pasitelkiant Europos mokslinių tyrimų tarybą.

Siekiant šio tikslo bus nepaprastai svarbu supaprastinti

procedūras viešajam finansavimui (įskaitant iš ES fondų)

gauti. Tai būtų naudinga visų pirma mažoms dinamiškoms

įmonėms, kurios dažnai yra į ateitį nukreiptų inovacijų

varomoji jėga. Šiuo metu MVĮ sukuria pusę Europos Sąjun-

gos BVP, nors jos pasinaudoja tik 15 % MTTP programų.

Kad būtų užtikrintas nuolatinis žinių kaupimas viso moks-

linių tyrimų ir inovacijų proceso metu, reikia kurti mokslo

darbuotojų, dirbančių iš viešųjų lėšų finansuojamuose

universitetuose, ir mokslo darbuotojų, dirbančių iš privačių

lėšų finansuojamose bendrovėse, naujų formų partnerys-

tes. Visų pirma, reikia didesnio finansavimo taikomiesiems

moksliniams tyrimams, kurie būtų naudingi MVĮ.

Kompetencija turi būti pagrindinis kriterijus teikiant viešojo

sektoriaus pagalbą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu. Europos

mokslinių tyrimų tarybos vaidmuo turi būti plečiamas ir

stiprinamas, o lėšos turėtų būti skiriamos griežtai atsi-

žvelgiant į tarpusavio vertinimu nustatytą esamą arba

potencialią kompetenciją. ES taip pat turi skatinti plėtoti

Europos pavyzdinius mokslinių tyrimų centrus, tuo pačiu

užtikrindama, kad dėl šio kompetencijos sutelkimo proceso

neatsirastų „intelektinių dykumų“.

Galiausiai, Europos mokslinių tyrimų erdvė – erdvė be sienų,

kurioje dėl laisvo mokslininkų, idėjų, technologijų ir kapitalo

judėjimo būtų visapusiškai panaudojamas visas mokslinis

potencialas – turi tapti realybe. Toks „europinimas“ turi būti

bendresnio atvirumo pasauliui dalis. Žinių perdavimas šiais

laikais yra tapęs būtinu tradicinių materialiais ir kapitalo

srautais grindžiamos globalizacijos varomųjų jėgų priedu.

Reglamentavimo sistema, padedanti atkleisti nova-

toriškumą ir kūrybiškumą

Europoje neretai susiduriama su sunkumais siekiant moks-

linių tyrimų rezultatus paversti naujais produktais, naujais

patentais, nauja verslo veikla ir naujomis darbo vietomis.

Dėl konkurencijos stokos paslaugų rinkose slopinamos

inovacijos, didėja išlaidos ir ribojamas ekonomikos augi-

mas. Finansinės paslaugos, naujos kartos skaitmeninės

paslaugos, sprendimai energetikos srityje, sveikatos ir

mokymosi skatinimo paslaugos – visos jos turi didžiulį

potencialą. ES turi geras galimybes tapti viena iš lyderių

naujose paslaugų šakose, tačiau tik tuo atveju, jei paslaugų

teikėjai galės naudotis Europos masto rinka ir nauja regla-

mentavimo aplinka, kurioje išties gali klestėti novatorišku-

mas ir kūrybiškumas.

Laisvos pasaulio rinkos, kuriose gerbiamos intelektinės

nuosavybės teisės, yra būtina terpė inovacijoms. Todėl

svarbu, kad Europa toliau laikytųsi įsipareigojimo gerinti

galimybes patekti į rinkas tiek Europoje, tiek už jos ribų

(veiksmingiausia šiuo atžvilgiu – užbaigti vienos bendros

rinkos kūrimą), tiek paslaugų, tiek naujų technologijų

srityje. Tuo pačiu metu ES turi reformuoti intelektinės

nuosavybės taisykles, pvz., sukurdama aiškią Europos

patentų sistemą, kuri būti pakankamai pigi, sparčiai

veikianti ir tinkamai pagrįsta, ir kuria būtų užtikrinta veiks-

minga apsauga Europos mastu.

Šiomis aplinkybėmis taip pat bus svarbu įdiegti priemones,

kurių reikia rizikos kapitalo rinkai sustiprinti ir parengiamojo

etapo kapitalo prieinamumui padidinti. MVĮ, kurios labai

dažnai pirmauja inovacijų srityje, ypač reikia tinkamesnių

paramos mechanizmų, įskaitant galimybes naudotis rizikos

kapitalu, kad jos galėtų konkuruoti pasaulio rinkoje.

lKūrybingumu grindžiama ekonomika vystydamasi ir

toliau lenks politinius procesus, kuriais siekiama ją remti ar

reglamentuoti. Kasdien ji atveria naujus horizontus ir revo-

liucines perspektyvas. Todėl bet kokia šios srities reglamen-

tavimo sistema turi būti grindžiama lankstumu ir gebėjimu

tinkamai reaguoti. Dar svarbiau skatinti rizikos nebijančią,

verslumu grindžiamą kultūrą. Tik taip ES galės visapusiškai

pasinaudoti tyrimų bei eksperimentavimo vaisiais ir kurti

naujas darbo vietas.

25

Visuomenės senėjimo ir vidaus darbo jėgos mažėjimo deri-

nys turės drastiškų pasekmių Europai. Nesiimant atsako-

mųjų veiksmų, dėl šios tendencijos susidarys nepakeliamas

spaudimas pensijų, sveikatos apsaugos bei socialinės gero-

vės sistemoms, o ekonomikos augimas ir mokesčių sistema

patirs neigiamą poveikį. Jei Europa išties siekia kurti žinių

visuomenę, kartu su pastangomis didinti ekonominį efek-

tyvumą ir gerinti esamų gyventojų įgūdžius, dar reikia imtis

papildomų aktyvių priemonių šiai demografinei problemai

spręsti. Ne paskutinis vaidmuo čia tenka koordinuotoms

pastangoms ES paversti patrauklia vieta imigrantams. Be

migracijos ES nesugebės užpildyti būsimų darbo jėgos ir

gebėjimų trūkumų. Joje taip pat sumažės kultūrinė įvairovė

ir eksperimentavimas – kūrybiškumui ir inovacijoms būtini

veiksniai.

Europos demografinės tendencijos įgauna ilgalaikį

pobūdį

Europa pasižymi dviem demografiniais kraštutinumais:

labai ilga gyvenimo trukme ir labai mažu gimstamumu.

Daugumoje ES valstybių narių vidutinė prognozuojama

gyvenimo trukmė (šiuo metu 75 metai vyrų atveju ir

82 metai moterų atveju) per šį amžių turėtų padidėti dar

15–20 metų. Vienai moteriai tenkantis vidutinis gimstančių

vaikų skaičius yra 1,5, ir vis daugiau moterų išvis negimdo,

todėl Europos visuomenė senėja, o jos darbo jėga, kurią

sudaro Europoje gimę asmenys, mažėja. Atsižvelgiant į

dabartinį Europos vidutinį pensinį amžių (62 metai vyrų

atveju ir kiek daugiau nei 60 metų moterų atveju), jei

nebus vykdoma politika šiai tendencijai kompensuoti, per

DEMOGRAFIJOS PROBLEMA: VISUOMENĖS SENĖJIMAS, MIGRACIJA IR INTEGRACIJA

Europos gyventojų skaičiaus pokytis 2000–2050 m. ir jų dalis pasaulyje

Gyventojai (mln.)

ES 27 Pasaulio gyventojų skaičiaus dalis

Dalis (%)

Šaltinis: Eurostato gyventojų skaičiaus prognozė; JT gyventojų skaičiaus prognozė (2008 m. redakcija)

26

artimiausius 40 metų Europoje smarkiai sumažės išlaikan-

čiųjų asmenų rodiklis – keturi dirbantys asmenys turės

išlaikyti net tris pensininkus. Siekiant atsverti šias neigiamas

tendencijas, būtina imtis skubių veiksmų.

Visų pirma turėtų būti įgyvendinama šeimai palanki poli-

tika, kuria siekiama stabilizuoti ar padidinti gimstamumo

lygį. Be to, vidaus darbo jėgos sumažėjimo poveikį,

įskaitant su tuo susijusius dalykus – sveikatos priežiūros

ir pensijų sistemų finansavimą – galima iš dalies atsverti

didesniu produktyvumu. Esant stabiliam produktyvumo

augimui atsirastų galimybė peržiūrėti išteklių paskirstymą

taip, kad būtų padėta užpildyti didėjantį atotrūkį tarp

pensiją gaunančių ir įmokas mokančių asmenų.

Tačiau Europos demografinės tendencijos įgauna ilgalaikį

pobūdį, todėl šių priemonių poveikio nepakaks. Galų gale

Europos demografines problemas galima bus išspręsti tik

vykdant dvi viena kitą papildančias veiksmų grupes: didi-

nant darbo jėgos aktyvumo lygį ir įgyvendinant subalan-

suotą, sąžiningą ir aktyvią imigracijos politiką.

Darbo jėgos aktyvumo lygio didinimas: sine qua non

Pirmasis žingsnis siekiant padidinti darbo jėgos aktyvumo

lygį yra veiksmingų profesinio ir asmeninio gyvenimo

derinimo strategijų kūrimas ir įgyvendinimas (išleidimo

atostogų tvarka, nuotolinis darbas ir kt.). Šiais veiksmais

turi būti siekiama sudaryti sąlygas, kuriomis žmonės (ypač

mažų vaikų turinčios moterys ir vyresnio amžiaus asmenys)

galėtų išlikti darbo jėgos dalimi. Nors moterų gyvenimo

trukmė ilgesnė, jos anksti išeina į pensiją, o jų bendras

��� ����������������������������������!���"#���$���"������%���"

!%&'*��� +

� '%��� +���������

-/��!%��� +

27

užimtumo lygis (58,3 %) yra mažesnis nei vyrų (72,5 %).

Siekiant spręsti šį klausimą, reikės daugiau dėmesio skirti

lygioms galimybėms ir nediskriminavimui, taip pat vaikų

priežiūros programoms bei mokyklų sistemoms, skirtoms

dirbantiems tėvams padėti.

Antrasis žingsnis apims teisinių, administracinių ir kultūrinių

kliūčių šalinimą siekiant skatinti didesnį darbo jėgos judumą

ES viduje. Esminės priemonės šioje srityje – tai visapusiškas

socialinės apsaugos ir pensijų teisių perkeliamumas, geres-

nis kalbų mokymas, visiškas mokslo laipsnių ir profesinių

gebėjimų pripažinimas visoje ES ir išties nediskriminacinės

aplinkos plėtojimas visais politiniais lygiais.

Galiausiai, reikia iš esmės keisti mūsų požiūrį į išėjimą į

pensiją. Dabartinė ankstyvo išėjimo į pensiją praktika

neturėtų būti skatinama. Išėjimas į pensiją turėtų tapti gali-

mybe, o ne prievole. Darbingas amžius turėtų būti pailgin-

tas padidinant faktinį ir pagal įstatymus nustatytą pensinį

amžių. Suaugusiųjų švietimo ir mokymo programos, atly-

ginimo sistemos, darbo sąlygos ir pensijų sistemos turėtų

būti priderintos siekiant sukurti darbo rinką 50–70 metų

amžiaus asmenims, padarant vyresnių žmonių įdarbinimą ir

užimtumą patrauklesnį.

Imigracijos politika: siekiant iniciatyvaus požiūrio

Net jei būtų įmanoma visapusiškai įgyvendinti vidaus prie-

mones, kuriomis siekiama didinti dalyvavimą darbo rinkoje,

jomis nepavyks visiškai kompensuoti demografinių pokyčių

poveikį ateities darbo jėgos pasiūlai. Realybė yra ta, kad iki

2050 m., nevykstant imigracijai, nors tai ir mažai tikėtina,

ir esant pastoviam darbo jėgos aktyvumui, ES darbo jėga

sumažėtų apytikriai 68 milijonais darbuotojų. Kadangi ne

visi imigrantai tampa ekonomiškai aktyvūs, šiai spragai

užpildyti ilgainiui reikėtų apie 100 milijonų žmonių. Realiai

toks didelis skaičius per ateinančius 40 metų nėra nei

tikėtinas, nei labai pageidautinas. Nepaisant to, migrantų

darbo jėga bus vienas iš Europos darbo jėgos ir kvalifikaci-

jos trūkumo ateityje problemos sprendimo elementų, o ES

reikės suformuoti iniciatyvų požiūrį į imigraciją.

Apskritai Europoje reikėtų keisti požiūrį. Pernelyg dažnai

imigracija suvokiama kaip našta, kuri užsikraunama, o

ne kaip galimybė, kuria reikia pasinaudoti. Šiuo požiūriu

Europa gali nemažai pasimokyti iš Australijos, Kanados

ir Jungtinių Amerikos Valstijų, su kuriomis ji tiesiogiai

konkuruoja dėl talentingų ir kvalifikaciją turinčių imigrantų.

Remiantis šių šalių patirtimi, ES reikia plėtoti bendrą imigra-

cijos politiką siekiant pritraukti geriausios kvalifikacijos,

Miesto tarnybos rūpinasi migrantų poreikiais. Nuotrauka: Hass

28

talentingiausius ir didžiausią motyvaciją turinčius imigran-

tus, kartu imantis priemonių, kad būtų išvengta žmogiš-

kojo kapitalo praradimo šalyse, iš kurių jie atvyksta.

Bendroje ES imigracijos politikoje turėtų būti išdėstyta

speciali vidutinės trukmės – ilgalaikė strategija kvalifikaciją

turintiems imigrantams pritraukti. Be to, turėtų būti lengvai

prieinama aiški informacija, kuria būtų propaguojami įsikū-

rimo Europoje privalumai. Taip pat reikia sutarto bendrais

kriterijais grindžiamo metodo, taikytino imigrantų priėmi-

mui (punktais grindžiama ar vertinimo sistema), kartu atsi-

žvelgiant į konkrečius valstybių narių poreikius.

Tačiau Europai nepavyks tapti kvalifikaciją turintiems

imigrantams patrauklia vieta, jei jie nesijaus laukiami,

neturės galimybės visapusiškai dalyvauti oficialiose darbo

rinkose ir steigti savo verslą. Plataus masto integracijos

iniciatyvų reikia ES ir valstybių narių lygiu, bet ypač vietos

lygiu, nes būtent šiuo lygiu dažnai galima geriausiai nusta-

tyti ir patenkinti imigrantų ir imigrantais nesančių gyven-

tojų grupių poreikius.

Legaliai įsikūrę ES, imigrantai turėtų turėti tokias pačias

socialines teises, kaip ir ES piliečiai. Esamų imigrantų

bendruomenių potencialą padidinti darbo jėgos aktyvumą

reikėtų išnaudoti investuojant į kalbų, profesinį mokymą ir

į bendrąjį lavinimą, šias investicijas derinant su ryžtingomis

kovos su diskriminacija strategijomis. Turėtų būti panaikinta

bet kokia darbuotojų imigrantų ir jų šeimų diskriminacija.

Kalbų mokymasis kartu su mamomis. Nuotrauka: Kunsch

Žmonių judėjimas: kontrolė ir atsakomybė

Kadangi kalbama iš esmės apie vidaus sienų neturinčią

erdvę, norint užtikrinti tinkamą bendros Europos imigra-

cijos politikos veikimą, reikia patikimos ES išorės sienų

valdymo sistemos, įskaitant koordinuojamą vizų išdavimo

trečiųjų šalių piliečiams sistemą; šis klausimas toliau tekste

nagrinėjamas aptariant ES išorės ir vidaus saugumą.

Kadangi ES išorės sienas kasmet teisėtai kerta milijonai

trečiųjų šalių piliečių, taip pat itin svarbu stiprinti pačioje

ES taikomus kontrolės ir tikrinimo mechanizmus. Taip būtų

užtikrinama, kad migracijos kontrolės našta nebus vienaša-

liškai perkelta prie ES išorės sienų ir jų saugumą užtikrinan-

čioms šalims.

Reikia bendro požiūrio ir nelegalių imigrantų klausimu. ES

turi pašalinti valstybių narių politikos ir elgesio su asmeni-

mis, kurie negali teisėtai patekti į darbo rinką, skirtumus.

Tai turėtų apimti tokių nelegalių imigrantų teisių suderinimą

visoje ES, kad būtų išvengta tam tikrų patrauklumo veiks-

nių vienoje valstybėje narėje, kurie gali turėti įtakos kitai

valstybei narei.

Nelegalios migracijos klausimo sprendimas taip pat turėtų

apimti kovą su nelegalių imigrantų įdarbinimo kultūra, ypač

statybų ir žemės ūkio sektoriuose, taip pat privačiuose

namų ūkiuose; šis reiškinys vis dar pastebimas keliose

valstybėse narėse. Tam reikės, be kitų priemonių, stiprinti

vidinę darbo leidimų ir leidimų gyventi šalyje kontrolę tose

valstybėse, kuriose yra daug nelegalių imigrantų.

Tačiau patikimos išorės ir vidaus kontrolės užtikrinimas

neturėtų pakirsti ES pasiryžimo, laikantis jos pagrindinių

vertybių, toliau būti saugia vieta pabėgėliams. Europos

prieglobsčio politika reikia užtikrinti, kad politiniai pabėgė-

liai galėtų naudotis teise prašyti prieglobsčio, o jų prašymai

būtų teisingai nagrinėjami visose 27 ES valstybėse narėse.

lPastangos sustabdyti nelegalią imigraciją ir prekybą

žmonėmis taip pat turi apimti pažeidžiamų asmenų ir

bendruomenių apsaugos nuo išnaudojimo, kylančio dėl

nepriimtinos darbo praktikos, ar kitų formų neleistino elge-

sio, įskaitant prekybą žmonėmis, priemones. Tam reikalin-

gas nuolatinis imigrantų kilmės šalių ir ES dialogas, kuris

būtų nuoseklus ir papildytų ES vystymosi politiką.

Be to, ES turi pripažinti, kad migracija ir vystymasis yra

tarpusavyje susiję reiškiniai, ir formuoti politines reagavimo

priemones, kuriomis būtų visapusiškai atsižvelgiama į šią

sinergiją. Sėkminga įdarbinimo politika neišvengiamai reikš

protų nutekėjimą, o tai galėtų pakenkti imigrantų kilmės

šalių vystymuisi. ES turėtų ypatingai stengtis to išvengti,

padėdama toms šalims stiprinti žmogiškąjį kapitalą, kurio

reikia jų vystymuisi užtikrinti.

Dvišaliuose vystymosi susitarimuose turėtų būti numatytos

pastangos skatinti tvarkingą imigraciją pasitelkiant judumo

partnerystes, taip pat įdarbinimo ir readmisijos susitarimus.

Rengiant tokią politiką reikėtų atsižvelgti į galimą grįžta-

mosios migracijos, taip pat dvikrypčio judumo tarp kilmės

šalies ir priimančiosios šalies, naudą vystymuisi. Nuolatinio

ES gyventojo statusas, suteikiamas, pavyzdžiui, naudojant

ES mėlynąją kortelę, galėtų paskatinti asmenų, norinčių

ilgesniam laikui grįžti į savo kilmės šalis, apykaitinę migra-

ciją.

Galiausiai ES turėtų investuoti į kilmės šalių aukštojo

mokslo sistemas, kad būtų ugdomi įgūdžiai, kuriais

vėliau galima dalytis. Apibendrinant, turėtų būti siekiama

mokymo, o ne protų nutekėjimo.

29

30

31

ENERGETINIS SAUGUMAS IR KLIMATO KAITA: NAUJA INDUSTRINĖ REVOLIUCIJA

Jei nebus imamasi veiksmų, iki 2030 m. Europos energe-

tikos sektoriui taps būdinga auganti paklausa ir mažėjanti

pasiūla. Priklausomybė nuo aukštomis kainomis iš trečiųjų

šalių importuojamos naftos, dujų ir akmens anglių padidės

nuo dabartinio 50 % lygio iki apytikriai 60 %, o iškasti-

nis kuras gali sudaryti iki 80 % Europos energijos išteklių

derinio. Be to, šios žaliavos bus tiekiamos iš vietų, kurioms

būdingas didžiausias pasaulyje politinis nestabilumas. Atsi-

žvelgiant vien tik į mūsų šalių ekonomikos imlumą energi-

jai, pažeidžiamumo ir neramumų tikimybė yra didžiulė.

Tarytum to būtų maža, dabartinės finansų ir ekonomikos

krizės poveikis pasaulio ekonomikai gali pasirodyti juokin-

gai mažas palyginti su klimato kaitos poveikiu. Jei nebus

imtasi adekvačių priemonių, iki amžiaus pabaigos planetos

temperatūra gali pastebimai pakilti, ir dėl to išnyktų ištisi

regionai, kiltų didžiulis pabėgėlių dėl klimato kaitos antplū-

dis, o milijardai žmonių liktų be vandens. Geriausiu atveju

susidurtume su permainingais dykumėjimo, jūros lygio

kilimo, didelės sausros ir aukštesnių temperatūrų reiškiniais

ir kiekvieno iš jų atitinkamomis pasekmėmis.

Sunkumai, su kuriais susiduriame, yra milžiniški, ir į juos

reikia skubiai reaguoti, kartu dideliu mastu sutelkiant

išteklius. Pavyzdžiui, norint pasiekti dabartinius išmetamo

anglies dioksido kiekio tikslus, anglies dioksido produk-

tyvumas (BVP dalis, sukuriama dėl kiekvienos išmesto

anglies dioksido tonos) turės padidėti dešimt kartų; ir tai

91 89 92 97

81 95115

134

114125

144

166

4236

3137

2.3%

2.3%

1.6%

30

24 21

2015

555

89

21

29

2010

495

94

622

20202006

464

83

21

2327

27

83

25

3021

2.1

2.7

1.0

3.6

4.0

0.2

0.9

0.4

3.6

%

10 paveikslas

Pasibaigus ekonomikos nuosmukiui atsinaujins ilgalaikis energijos

poreikio augimas Bendras metinio augimo

koeficientas, 2006–2020 m.Šalių energijos poreikis, 2006–2020 m.

Kvadrilijonai BTU

Kitos šalysRusijaIndijaKinijaArtimieji RytaiJaponijaEuropa

Jungtinės Amerikos Valstijos

Šaltinis: McKinsey Global Institute Global Energy Demand Model 2009 McKinsey & Company

32

mes turime padaryti „tik“ per 40 metų. Todėl galima soci-

alinė, ekonominė ir politinė destabilizacija yra reali. Tačiau

norėdami įveikti šias titaniškas užduotis, negalime tiesiog

pasikliauti rinka. Vietoj to, norint pradėti „naują industrinę

revoliuciją“ reikia plataus masto valstybių veiksmų ir para-

mos. ES privalo šią problemą paversti realia galimybe.

Naujos industrinės revoliucijos nauda visuomenei ir

prekybai

Pramonės ir elgsenos pakeitimus, kurių tam reikia, užti-

krinti nebus lengva. Tačiau pagrindinė priežastis aiški.

Apskaičiuota, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekio mažinimo metinės išlaidos sudaro apytikriai

2 % pasaulinio BVP, o nesiimant veiksmų metinės išlaidos

kasmet sudarytų ne mažiau kaip 5 % pasaulinio BVP. Tuo

pačiu metu tvarios ekologiškos ekonomikos vystymas sutei-

kia daugybę įvairių techninių, verslo ir prekybos galimybių,

kuriomis reikia skubiai pasinaudoti. ES turi realią galimybę

šiose diskusijose imtis moralinio ir politinio vadovaujamojo

vaidmens, nepamirštant apčiuopiamos naudos ekonomikai

ir pramonei. Tačiau ji turi tai padaryti skubiai, kol kiti jos

neaplenkė.

Daug naudos taip pat galima gauti įgyvendinant nuose-

klią Europos energetikos politiką, be kita ko, baigiant

kurti realią ir liberalizuotą vieną bendrą rinką energetikos

sektoriuje, įgyvendinant ryžtingą Europos politiką, skirtą

investicijoms į naujas technologijas ir į pagrindines bendras

energetikos infrastruktūras, laikantis bendros pozicijos

išorės klausimais ir taikant bendrą fiskalinį požiūrį, kuriuo

būtų prisidedama prie šios investicijų politikos finansavimo.

Tai padarytų galą nacionalinių „lyderių“ apsaugos praktikai,

sudarant sąlygas atsirasti Europos „lyderiams“ ir atskirti

įmonių, kurios gamina ir (arba) tiekia elektros energiją

arba dujas, perdavimo tinklus (veiklos atskyrimas). Turi

būti pašalintos likusios kliūtys šioje srityje, visiems laikams

prijungiant „energijos salas“ prie Europos tinklo.

Daugiausia naudos iš šių pokyčių gautų Europos vartotojai.

Aukštos energijos kainos tebėra didelė našta atskiriems

namų ūkiams, sudaranti apie 15 % visų jų išlaidų. Tam

tikruose nuo energijos priklausomuose sektoriuose aukštos

energijos kainos taip pat kenkia esminiam Europos pramo-

nės konkurencingumui. ES negali likti pasyvi šių problemų

akivaizdoje. Ji turi padėti savo valstybėms narėms plėto-

dama tikrai bendrą ir integruotą energetikos politiką,

siekdama energijos vartojimo efektyvumo bei šaltinių įvairi-

nimo, spręsdama priklausomybės problemą ir kovodama su

klimato kaita.

Pradėkime nuo to, kas lengviausiai pasiekiama:

iš esmės pakeisti energijos vartojimo efektyvumą

Energijos taupymo užtikrinimas pramonės, transporto ir

statybų sektoriuose, taip pat naudojant buitinius prietaisus

– veiksmingiausias būdas mažinti išmetamą anglies diok-

sido kiekį ir priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Tokiu būdu

ES taip pat gali greičiausiai pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

Akivaizdu, kad pigiausia ir švariausia energijos rūšis yra

nesuvartota energija. Nors energijos vartojimo efektyvumo

didinimas nėra naujiena, jis turi būti išplėtotas ir įtvirtintas

kaip labai svarbus visų valstybių narių tikslas.

Todėl pagrindinis energijos vartojimo efektyvumo tiks-

las turėtų būti padidintas iki 50 % ir jį reikėtų pasiekti iki

2030 m. – šiuo metu sutartas tikslas yra 20 % iki 2020 m.

ES gali siekti šio tikslo taikydama griežtesnius buitiniams

prietaisams ir naujiems pastatams nustatytus efektyvumo

standartus, taip pat keldama platesnio užmojo tikslus,

susijusius su transporto priemonių išmetamu kiekiu. Ji taip

pat turėtų skatinti novatoriškas viešojo ir privačiojo sektorių

partnerystes investavimui į energijos vartojimo efekty-

vumą, nustatydama efektyvumo tikslus ir stebėdama, kaip

valstybės narės jų laikosi.

33

Siekiant tvaresnės elektros energijos gamybos

Reikia sparčiau ieškoti perspektyvių atsinaujinančiųjų ener-

gijos išteklių. Yra nemažai vilčių teikiančių galimybių, įskai-

tant vėjo energiją, saulės energiją ir biomasę. Europa taip

pat turėtų pradėti mažinti naftos, kaip pirminio transporto

priemonių degalų šaltinio, suvartojimą skatindama kurti

biokuro standartus ir elektros energija varomus bei hibridi-

nius automobilius. Tačiau tam, kad visa tai įvyktų, ES reikia

milžiniškų investicijų energijos tinklui tobulinti ir moder-

niems elektros energijos tinklams (pažangiesiems tinklams),

galintiems aprėpti būsimus elektros energijos šaltinius ir

kuo labiau sumažinti prarandamą elektros energijos kiekį,

kurti, galiausiai sukuriant visiškai energijos tiekimo sistemą.

Reikia tvirtais sprendimais daugeliu klausimų, kurių nebe-

galima atidėlioti, paremti anglies dioksido surinkimo ir

saugojimo (CCS) sistemų kūrimą. Tai apima atitinkamo lygio

subsidijas, teisinę sistemą ir CCS kūrimo užbaigus demons-

travimo etapą veiksmų planą. Kad būtų galima užbaigti

bandymų etapą ir pradėti eksploataciją, ES reikia vykdyti

su naujomis CO2 surinkimo ir saugaus saugojimo po žeme

technologijomis ir procesais susijusius mokslinius tyrimus,

plėtoti šias technologijas bei procesus ir juos išbandyti.

Ieškant perspektyvesnio energijos išteklių derinio, turi būti

naudojamasi ir branduoline energija. Europa negali sau

leisti atsisakyti šio svarbaus energijos šaltinio, tačiau norint

pritraukti investicijas į branduolinę energiją būtina užtikrinti

didesnį reguliavimo tikrumą, taip pat toliau plėtoti saugos

standartus. Galiausiai kitos kartos energetikos technologijų

kūrimui reikia didelių mokslinių tyrimų ir technologinės

plėtros pastangų bei novatoriškų viešojo ir privačiojo sekto-

riaus partnerysčių. ES skubiai reikia kelių esminės svarbos

projektų šioje srityje, pavyzdžiui, statyti saulės jėgaines

Šiaurės Afrikoje ir kurti vėjo jėgainių parkus Šiaurės jūroje.

ES energetinės priklausomybės nuo išorės tiekėjų

mažinimas

Pigios naftos era, atrodo, baigėsi, nes nauji tiekimo šaltiniai

yra vis labiau nutolę ir sunkiai pasiekiami, o jų eksploata-

cijos išlaidos tampa vis didesnės. Be to, ES dar ilgai bus

priklausoma nuo energijos išteklių išorės tiekėjų. Šiuo metu

iš išorės ji gauna 90 % naftos, 80 % dujų ir 50 % akmens

Vėjo energija – viena iš galimybių naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Nuotrauka: German WindEnergy Association

34

Žalios naftos importas į ES 27 pagal kilmės šalį 2007 m.

Viso žalios naftos importo kiekio dalis

Kuveitas 1,0 Kitos šalysSirijos Arabų Respublika 1,2

Meksika 1,4Venesuela 1,5

Danija 1,6Angola 1,9

Alžyras

Nigerija

Azerbaidžanas

Kazachstanas

Irakas

Jungtinė Karalystė

Irano Islamo Respublika

Saudo ArabijaLibija

Norvegija

Rusijos Federacija

Gamtinių dujų importas į ES 27 pagal kilmės šalį 2007 m.

Viso gamtinių dujų importo kiekio dalis

Kitos šalysJungtinė Karalystė 1,4Egiptas 1,5

Belgija 1,5Kataras 1,8

Libija

Nigerija

Vokietija

Nyderlandai

AlžyrasNorvegija

Rusijos Federacija

Šaltinis: Eurostatas

35

anglių. Vien tik dujų importo atveju 42 % sudaro importas

iš Rusijos. Nėra galimybės, kad ES taps energetiniu požiūriu

nepriklausoma, tačiau ji turi stengtis visomis galimomis

priemonėmis didinti savo energetinį saugumą.

Visų pirma, tebėra daug galimybių didinti dujų gamybą

Europoje. ES turėtų remti ir plėsti vidaus dujų gamybą

atverdama naujus potencialių dujų išteklių horizontus,

pašalindama licencijų išdavimo kliūtis ir sudarydama sąly-

gas investuoti į gavybą sunkiai prieinamuose rajonuose,

pavyzdžiui, Arktyje. Be to, nemažą potencialą turi tokių

netradicinių energijos išteklių, kaip uolienų porose susikau-

pusios dujos ir skalūnų alyva, plėtojimas, pavyzdžiui, Vidu-

rio ir Šiaurės Europoje.

Šias strategijas vėliau turi sutvirtinti naujos pastangos

mažinti ES pažeidžiamumą dėl išorinių sukrėtimų. Tai reiškia,

kad reikia plėtoti patikimus ir ilgalaikius santykius su pagrin-

diniais tiekėjais, ypač su Rusija, kartu įvairinant tiekimo

maršrutus ir būdus, įskaitant alternatyvius dujotiekius ir

suskystintų gamtinių dujų importo plėtojimą. Šiuo tikslu ES

reikia bendros strategijos ir tvirtos išorės politikos, kad ji

galėtų geriau apginti savo interesus tarptautinėje arenoje.

Vadovavimas kovai su klimato kaita

Su klimato kaita veiksmingai kovoti galima tik pasauliniu

lygiu. Todėl JT aukščiausiojo lygio susitikimo Kopenhagoje

rezultatai labai nuvylė – mažai tikėtina, jog jame priimto

neprivalomo susitarimo pakaks norint apsiginti nuo pasau-

lio klimato pavojingo atšilimo. Be to, Kopenhagos rezulta-

tai parodė, kad ES vis dar nėra pripažįstama kaip nepakei-

čiama pasaulinio lygio diskusijų dalyvė ir veikėja, nepaisant

jos pastangų parodyti sektiną pavyzdį prisiimant plataus

užmojo įsipareigojimą: iki 2020 m. 20 % sumažinti išmeta-

mus kiekius, kartu didinant energijos vartojimo efektyvumą

ir, taip pat 20 % – atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį.

Tai neturi reikšti, kad ES turėtų mažiau stengtis tapti lydere

kovoje su klimato kaita. Priešingai, tolesnėse derybose ES

turėtų aktyviai siekti susitarimo, kad būtų užtikrinta, jog

bus įvykdyti išsivysčiusių ir besivystančių šalių Kopenhagoje

duoti pažadai. Tai darydama ES turėtų ginti savo teisėtus

interesus, užtikrindama, kad bet kokio naujo susitarimo

rezultatai padėtų išlaikyti Europos ekonominio ir socialinio

modelio tikslus, tam pasitelkiant, pavyzdžiui, tikslinę sąlygų

laikymusi grindžiamą strategiją.

Tačiau tam, kad tai įvyktų, ES taip pat turi imtis veiklos

namuose. Tai apima jos anglies dioksido rinkos (kuri šiuo

metu yra didžiausia tokia rinka) veikimo tobulinimą. Šiuo

metu visuotinai sutariama, kad šios rinkos pagrindas

Pastatų atnaujinimas didinant energetinį efektyvumą. Nuotrauka: Görres

36

– anglies dioksido kaina – yra problemiškas, o apyvarti-

nių taršos leidimų prekybos sistemai trūksta aiškumo ir

nuspėjamumo, kurių reikia pramonei. Galiausiai turi būti

nustatyta tokia kaina, kuri turėtų dvigubą poveikį: skatintų

mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį ir tuo pačiu

skatintų investuoti į perspektyvių, naujų ir švarių technolo-

gijų kūrimą. Tai turėtų būti daroma kartu papildant rinkos

mechanizmą CO2 mokesčiais. ES turi skubiai derinti šias

fiskalines priemones, kad būtų išvengta rinkos iškraipymo,

kaip tai jau padarė kai kurios valstybės narės.

Be to, ES turi pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis,

susijusiomis su perėjimu prie mažai anglies dioksido į

aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, kurioje būtų

veiksmingai naudojami ištekliai ir kuri būtų atspari klimato

kaitai. Tai turi apimti papildomos paramos, paskatų ir tinka-

mos infrastruktūros teikimą, kad būtų sudarytos palankes-

nės sąlygos ekologiškos pramonės lyderių kūrimui. Mažai

anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekono-

mikoje atsiras daug naujų pramonės segmentų, pavyz-

džiui, elektra varomų automobilių, energijos vartojimo

efektyvumo sprendimų, efektyvaus vandens naudojimo

paslaugų, biomasės gamintojų, anglies dioksido surinkimo

ir saugojimo paslaugų teikėjų.

Šioje naujoje ekonominėje eroje gali būti gauta daug

ekonominės naudos, nes būtų perskirstytas 1 % pasaulinio

BVP. Nors ES tebėra pasaulinė lyderė, kuriai tenka 40 %

atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų eksporto

rinkos, akivaizdu, kad tiek MTTP ištekliai, tiek finansavimas

šioms technologijoms daug sparčiau skiriami Kinijoje ir

Jungtinėse Valstijose. ES turi pasirūpinti, kad jai pavyktų

įtvirtinti lyderės vaidmenį, atitinkamai padidindama skiria-

mus išteklius ir finansavimą.

Galiausiai, nereikia pamiršti žemės ūkio sektoriaus, kuriam

tenka apytikriai 14 % viso išmetamo šiltnamio efektą

sukeliančių dujų kiekio. Miškai ir dirvožemis yra natūralūs

anglies dioksido absorbentai. Sustabdžius tebevykstantį

tropinių miškų naikinimą, apsodinus mišku ribinius žemės

plotus ir sekvestruojant didesnį CO2 kiekį dirvožemyje,

tam pasitelkiant besikeičiančią žemės ūkio praktiką, būtų

padidinta anglies dioksido sekvestracija. Todėl ES turėtų

perskirti BŽŪP išteklius, kad jie būtų naudojami labiau

aplinkai palankiam žemės ūkiui ir gyvulininkystei, aktyviai

dalyvaudama atkuriant miškus tiek ES, tiek tarptautiniu

lygiu.

Miškai – svarbi kraštovaizdžio dalis ir svarbus vietos klimato veiksnys. Nuotrauka: ccvision

37

Pastaruosius dvidešimt metų stebėjome, kaip dvipolį

pasaulį ir vėlesnį trumpą Jungtinių Amerikos Valstijų „viena-

polio“ dominavimo laikotarpį palaipsniui keičia daugiapolė

sistema. Pagal šią naują pasaulio tvarką įvairūs galios

centrai koegzistuoja mažiau stabilioje aplinkoje. Neiš-

nyko ir senos grėsmės, įskaitant branduolinį ginklą, nors

ir pakeitusios formą (ginklų platinimas), taip pat atsirado

naujų grėsmių. Šios naujos nesaugumo formos, kurios

apima finansų nestabilumą, aplinkos blogėjimą, energetinę

priklausomybę, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą,

yra įvairesnės, mažiau pastebimos ir labiau nenuspėjamos

nei bet kada anksčiau.

Mūsų pažeidžiamumo suvokimą, panaikindama vidaus

ir išorės saugumo ribas, taip pat paaštrino globalizacija.

Ginkluoti konfliktai tolimame žemyne gali kelti pavojų

Europos vidaus saugumui, nes dėl jų gali kilti pabėgėlių

antplūdis. Analogiškai, silpnas Europos šalių bendradar-

biavimas teisėsaugos srityje gali kelti pavojų pastangoms

kovoti su terorizmu užsienyje. Visų rūšių saugumo rizika yra

tarpusavyje susijusi, nes dėl skurdo ir nestabilumo žlungan-

čios valstybės tampa terorizmui ir kitų rūšių nusikalstamai

veiklai palankia terpe. Todėl, norint spręsti XXI amžiaus

problemas, reikia visuotinio ir preventyvaus reagavimo, o

tai gali užtikrinti tik ES dydžio subjektas.

Kuriant Europos saugumo modelį

ES jau seniai įsipareigojo palaikyti ir plėtoti „teisingumo,

laisvės ir saugumo erdvę“, kuria siekiama palengvinti jos

piliečių kasdienį gyvenimą. Tačiau 2001 m. rugsėjo mėn.

JAV, 2004 m. kovo mėn. Madride ir 2005 m. liepos mėn.

Londone įvykdyti teroro aktai akivaizdžiai parodė, kad

terorizmo problemai ir kitoms tarpvalstybinio pobūdžio

saugumo problemoms spręsti reikia veiksmingesnių

IŠORĖS IR VIDAUS SAUGUMAS: NUOLATINIS UŽDAVINYS

ES NAVFOR: operacija Somalyje. Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.

ir labiau suderintų veiksmų ES lygiu. Šios problemos

apima prekybą žmonėmis, neteisėtą asmenų ir nelegalių

medžiagų įvežimą, pinigų plovimą, moterų ir vaikų išnau-

dojimą, stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, elektroni-

nius nusikaltimus, intelektinės nuosavybės piratavimą ir,

žinoma, korupciją.

Dabar turime imtis ryžtingų veiksmų ir įgyvendinti naują

Europos saugumo modelį. Remiantis neseniai priimtoje

Vidaus saugumo strategijoje pateikta vizija ir tikslais, pagal

šį modelį pirmenybė turėtų būti teikiama Europos piliečių

interesams, tuo pačiu sprendžiant sparčiai besirandan-

čias XXI amžiaus problemas. Pagal šią strategiją turi būti

apsaugomos asmenų teisės ir laisvės, tobulinamas valstybių

narių bendradarbiavimas ir didinamas solidarumas, sutel-

kiamas dėmesys į nesaugumo priežasčių, o ne tik pasekmių

šalinimą, teikiama pirmenybė prevencijai, šiais klausimais

sudominami piliečiai ir pripažįstama saugumo vidaus

bei išorės aspektų tarpusavio priklausomybė formuojant

„pasaulinio saugumo“ požiūrį su trečiosiomis šalimis.

Iki šiol bendrai veiklai šioje srityje kliudė valstybių narių

nenoras keistis su teisėtvarka susijusia informacija ir derinti

su tuo susijusią politiką; tai tebėra vienas iš opiausių vidaus

politikos klausimų. Tačiau šis nenoras neatitinka Europos

piliečių pageidavimų – jie nori, kad ES saugumo srityje

taptų įtakingesnė. Taip pat nepaisoma to, kad per ilgą laiką

ES yra įgijusi svarbių saugumo srities priemonių ir išteklių,

ypač pagal neseniai priimtą Lisabonos sutartį.

Bendradarbiavimo kultūros ugdymas: saugumas

kaip transnacionalinė viešoji gėrybė

Mums iškilusioms saugumo problemoms spręsti reikia

realaus visoje ES priimtino požiūrio, didelių bendradarbia-

vimo pastangų, bendrų institucijų ir tinkamo finansavimo.

Reikia naujos bendradarbiavimo kultūros daugelyje sričių,

be kita ko, teisminio bendradarbiavimo, teisėsaugos,

pasienio kontrolės, sveikatos, socialinės apsaugos ir civi-

linės saugos srityse. Tam reikės padidinti tokių veikiančių

agentūrų ir priemonių, kaip Europolas, Eurojustas, Situacijų

centras, FRONTEX ir kovos su terorizmu koordinatorius,

įgaliojimus. Taip pat reikės įsteigti naujų įstaigų, pavyzdžiui,

Europos policijos veiklos geros praktikos centrą.

Be to, pirmenybė turėtų būti teikiama šioms užduotims:

– Tobulinti keitimosi informacija, susijusia su tinklų finan-

savimu, prekybos masinio naikinimo ginklais maršru-

tais, atsigavimo po teroro aktų ir ilgalaikėmis prevenci-

nėmis priemonėmis, sistemas.

– Sukurti Europos civilių rezervinį dalinį, sudarytą iš

specialios parengties padalinių, kuriuos galima skubiai

dislokuoti ir kurie yra sudaryti pagal karinį modelį.

– Sukurti labiau integruotą išorės sienų valdymo sistemą,

sustiprinant FRONTEX veiklą europine įstaiga, kurios

specializuotas personalas galėtų padėti valstybėms

narėms.

– Pašalinti Europos prieglobsčio sistemos nenuoseklumo

atvejus, visų pirma nustatant standartinę „pabėgėlio“

apibrėžtį.

– Sukurti suvienodintą vizų politiką ir įsteigti Europos

konsulinę tarnybą, kuri būtų Europos išorės veiksmų

tarnybos (EIVT) dalis.

Pernelyg dažnai politikos formavimą šioje srityje nulemia

įvykiai, todėl reikia rasti pusiausvyrą tarp saugumo didi-

nimo ir asmens laisvių bei žmogaus teisių apsaugos. Būdai,

38

Eurokorpusas

39

kaip sukurti šių dviejų neatskiriamų elementų pusiausvyrą,

ilgainiui keisis – tai priklausys nuo aplinkybių, todėl reikia

nuolatinių politinių debatų visoje ES. Netgi tuomet, kai rizi-

kuojama saugumu, reikėtų griežtai laikytis aiškių prieigos

prie asmens duomenų ir keitimosi jais apribojimų.

Svarbiausia, ES valstybės narės turi pripažinti, kad vidaus

saugumas labai priklauso nuo saugios išorės aplinkos užti-

krinimo. Tarpvalstybinio pobūdžio saugumo problemos

nesibaigia prie ES sienų. Todėl, norint didinti Europos pilie-

čių saugumą ir laisvę, reikės imtis papildomų veiksmų už ES

ribų.

Išorės saugumas: kaip įveikti struktūrinius trūkumus

Jau daugiau kaip dešimt metų ES plėtoja svarbias priemo-

nes pagal bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP)

koncepciją. Tai – Karinis komitetas ir Karinis štabas, vykdan-

tys išankstinio įspėjimo bei strateginio planavimo funkcijas,

ir Europos gynybos agentūra. ES taip pat gali naudotis

įvairaus profilio civiliniu personalu, parengtu teikti pagalbą

vietos gyventojams konfliktų apimtose pasaulio vietose. Šie

civiliniai pajėgumai tampa vis svarbesni veikiant toje srityje,

kuri dabar plačiai vadinama „žmogiškojo saugumo“ sritimi;

ši sąvoka reiškia, kad nacionalinis ir pasaulinis saugumas

negali būti atsietas nuo asmenų gerovės ir bendruomenių,

kuriose jie gyvena.

Iki šiol ES surengė 22 stebėjimo, taikos palaikymo ir stabi-

lizavimo misijas visame pasaulyje. Šias misijas, dažnai

vykdomas bendradarbiaujant su NATO, JT ir kitomis tarp-

tautinėmis organizacijomis, palaikė dauguma Europos pilie-

čių. Tačiau, palyginus bendras ES valstybių narių karines

išlaidas (apie 50 % JAV karinio biudžeto) su rezultatais (ES

pajėgumai siųsti pajėgas į užsienį sudaro tik 10–15 % JAV

pajėgumų), akivaizdu, kad sistema turi trūkumų. ES valsty-

bės narės nesugeba maksimaliai padidinti masto poveikio

ir sinergijos, kurių reikia norint užtikrinti geriausius bendrus

veiklos rezultatus.

Apskritai ES veikla nukenčia nuo vieno svarbaus struktūri-

nio trūkumo: Europos gynybos sistemos yra iš esmės naci-

onalinio pobūdžio. Neturėdama nuosavų karinių išteklių,

ES priklauso nuo savo valstybių narių savanoriškų įnašų, o

jų dažnai nepakanka. Nacionaliniai kariniai ištekliai vis dar

dažnai grindžiami teritorinės gynybos nuo sausumos inva-

zijos principu, net ir tose valstybėse narėse, kuriose tokia

invazija yra mažai tikėtina. Apskritai nepakankamai inves-

tuojama į tokius pajėgumus, kurių reikia, kad būtų galima

reaguoti į naujas saugumo problemas (greitai dislokuoja-

mos pajėgos, strateginis oro transportas, sraigtasparniai,

ryšių priemonės, karinė policija).

Turėdama 1,8 mln. ginkluotų kareivių, t. y. puse milijono

daugiau nei JAV, ES yra nepajėgi dislokuoti 60 000 karių

greitojo reagavimo intervencinių pajėgų ir susiduria su

sunkumais, kai bendros saugumo ir gynybos politikos

(BSGP) misijai reikia surinkti 5 000 karių. Iš tiesų 70 % Euro-

pos sausumos pajėgų neturi pasirengimo veikti užsienyje,

tuo tarpu šiandien konfliktų sprendimui būtinos dislokuoja-

mos ir palaikomos ekspedicinės pajėgos.

Apskritai, BSGP misijų pobūdis ir apimtis iki šiol paprastai

būdavo nesuderinti, juos nulemdavo būtinybė, o ne bendro

plano ar strategijos laikymasis. Be to, ES neturi bendro jos

vykdomų misijų finansavimo. Nėra tinkamo naštos pasida-

lijimo tarp valstybių narių, o dėl to atsiranda nenoras daly-

vauti karinėse misijose.

Tai taip pat taikytina ir ES misijų civiliniam aspektui – šiai

veiklai paprastai dislokuojama mažiau nei pusė valstybių

narių žadėto personalo, todėl misijoms trūksta nuolatinės

parengties specializuotų dalinių ir patirties veiksmų vietoje.

Kad ištaisytų šią padėtį, ES turi paraginti valstybes nares

laikytis savo įsipareigojimų ir sudaryti realiai veikiančius

civilių specialistų – teisėjų, policininkų, inžinierių ir kitų

ekspertų – budėjimo tvarkaraščius. Tam reikėtų realiai

veikiančio ir pakankamai personalo turinčio Europos opera-

cijų štabo, kurio užduotis – planuoti, dislokuoti ir stebėti

civilines / karines operacijas užsienyje.

40

ES taip pat patiria masto ekonomijos problemą, susijusią

su jos ginklų pramonės ir technologijų rinka: Europai daug

daugiau kainuoja pagaminti žymiai mažiau produktų nei

kitoms ginklų tiekėjoms, pavyzdžiui, JAV. Todėl ES turi

sukurti vieną bendrą Europos gynybos įrangos rinką ir

vykdyti bendrus pirkimus. ES vienos bendros rinkos sėkme

gali ir turėtų būti pasinaudota ir gynybos srityje, suteikiant

daugiau įgaliojimų Europos gynybos agentūrai ir mažinant

nacionalinių rinkų apsaugos priemones, kurių vis dar yra.

Europos kolektyvinės gynybos vizija

Lisabonos sutartyje numatyta nemažai svarbių priemonių,

kurios gali padėti valstybėms narės išspręsti šias problemas.

Sutartis, kurioje numatyta novatoriška nuolatinio struk-

tūrizuoto bendradarbiavimo sistema, leidžia valstybėms

narėms veikti vienu metu ir skirtingais tempais, kad įgyven-

dintų tam tikrus tikslus, atsižvelgiant į valstybių narių norą

ir pajėgumą. Valstybių grupės pionierės dabar galės didinti

savo užmojus pajėgų dislokavimo galimybių, sąveikumo ir

tvarumo srityse, o tai sudarys joms galimybę skirti daugiau

pajėgumų BSGP, NATO, JT ir kitoms misijoms.

Pagal Lisabonos sutartį valstybės narės taip pat turėtų

turėti galimybę pašalinti trūkumus, susijusius BSGP finansa-

vimu, prašydamos naudoti „pradinį fondą“ bendroms misi-

joms finansuoti, kurios vėliau, operacijų planavimo metu,

būtų finansuojamos išmokant „neatidėliotinas lėšas“.

Tačiau, nesvarbu, ar kalbama apie BSGP misijų bendro

finansavimo didinimą, valstybių narių raginimą savanoriškai

skirti daugiau karių ar užpildyti ES strateginio planavimo

vakuumą, pagrindinis trūkumas, su kuriuo ES susiduria

Kosovo pajėgų (KFOR) karys kalba su statybininkais albanais Kosove. Nuotrauka: dpa, „picture alliance“, 2006 12 13

41

gynybos srityje, yra skirtingas valstybių narių strateginis

požiūris. Europos sostinėse vis dar nėra konsensuso dėl ES

gynybos pajėgumų stiprinimo bendro tikslo.

ES reikia susitarti dėl ilgalaikės ES gynybos vizijos, kuri

galėtų būti išdėstyta baltojoje knygoje, su aiškiai nustaty-

tais prioritetais, susijusiais su grėsmėmis, veiksmų pradė-

jimo kriterijais ir specialiai skiriamais ištekliais. Šioje vizijoje

turi būti numatytas aiškus NATO ir ES pareigų pasidaliji-

mas, grindžiamas objektyviu kiekvienos iš jų lyginamųjų

privalumų įvertinimu. Jei ES valstybės narės nesusitars dėl

praktiškai įgyvendinamos ES strateginės koncepcijos, ES

negalės rasti sprendimo dėl dabartinio atotrūkio tarp su

BSGP siejamų lūkesčių ir šiai politikai vykdyti turimų pajė-

gumų ir išteklių.

42

43

EUROPA PASAULYJE: TAPTI RYŽTINGA VEIKĖJA

Jei ES nori įgyvendinti savo plataus užmojo uždavinius, ji

turės tapti žymiai ryžtingesne tarptautinėje arenoje. Prade-

dant Europos ekonominio konkurencingumo didinimu ir

baigiant siekiu kuo greičiau sukurti žinių ekonomiką bei

užtikrinti jos piliečiams laisvę ir saugumą – įveiktini iššūkiai

yra globalaus pobūdžio ir juos išspręsti bus įmanoma tik

pasitelkiant tarptautines strategijas.

Be to, Europa ir Jungtinės Valstijos pamažu praranda įtaką,

todėl iš naujo reikia apibrėžti pačias tarptautinių įsiparei-

gojimų taisykles. Esant tokiam nepastoviam politiniam

klimatui ES nebegali sau leisti elgtis neryžtingai. Ji privalo

tapti varomąja jėga kuriant naujas pasaulinės valdysenos

taisykles, antraip ji rizikuoja būti pralenkta. Norint veikti

tikslingai, ES taip pat reikia stengtis sukurti tokią tarptau-

tinę aplinką, kurioje jai būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti

savo planus.

Europos interesų gynimas keičiantis pasaulio tvarkai

Per pastaruosius du dešimtmečius Europos šalims vis didė-

janti pasaulinė tarpusavio priklausomybė davė nemažai

naudos. Tačiau finansų krizė ir maisto bei energijos kainų

nestabilumas išryškino asimetrinės priklausomybės pavo-

jus, ypač jei ji susijusi su retų išteklių tiekėjais. Tarpusavio

priklausomybė nėra vien faktas, bet ir mūsų pasirinktas

gyvenimo ES būdas, kurio paskirtis – palengvinti įvairius

mainus.

Tačiau tarpusavio priklausomybė negali būti laikoma

savaime suprantamu dalyku. Kadangi šalys į finansų ir

ekonomikos krizę reaguoja pabrėždamos savo nepriklauso-

mumą įvairiais klausimais, deglobalizacijos rizika gali tapti

realybe. ES privalo užkirsti tam kelią, aktyviai gindama

atsakingos tarpusavio priklausomybės – kai įvairūs subjek-

tai laikosi savo įsipareigojimo užtikrinti sistemos tvarumą

– idealą.

Atsakingos tarpusavio priklausomybės gynimui savo ruožtu

reikalinga tokia tarptautinė erdvė, kurioje pagrindiniai

subjektai pritaria daugiašalės valdysenos sistemai ir sutinka

tokioje sistemoje dirbti. Tačiau konsensusas dėl šio tikslo

trapus, kadangi daugiašališkumo privalumai ne visuomet

yra akivaizdūs valstybėms, kurios nedalyvavo kuriant

po Antrojo pasaulinio karo pradėjusią veikti institucinę

struktūrą. Todėl būtina sudaryti naują svarbų susitarimą,

kuriame būtų atsižvelgta į dabartinių ir naujai atsirandančių

įtakingų valstybių susirūpinimą dėl esamų taisyklių, kartu

atkakliai pabrėžiant daugiašališkumo, įtraukties, nešališ-

kumo, tvaraus vystymosi, kolektyvinio saugumo, pagarbos

žmogaus teisėms bei teisinės valstybės principų laikymosi ir

sąžiningos prekybos praktikos svarbą.

Galiausiai, Europa konkurencingame pasaulyje klestės tik

tuo atveju, jei ji propaguos atnaujinto europinio ekono-

mikos augimo modelio, grindžiamo konkurencingumu,

socialine aprėptimi, socialine atsakomybe ir aplinkosauginiu

tvarumu, pagrindinius elementus. Kiti pasaulinės svarbos

subjektai, ypač besiformuojančios ekonomikos šalys, eis

savo keliu, todėl ES ypač svarbu daugiašalėse ir dvišalėse

diskusijose nustatyti, kokie yra jų bendri interesai ir bendri

veikimo būdai.

Atsižvelgdama į šį kontekstą, ES privalo sukurti globalią

ekonominę strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į tai, kad

euro yra antra pasaulio rezervinė valiuta, ir kurioje būtų

sprendžiamas neigiamas pasaulio ekonomikos disbalanso

poveikis Europos konkurencingumui. ES turėtų bendra-

darbiauti su partneriais, siekdama geriau subalansuotų ir

lankstesnių monetarinių santykių, ir apsvarstyti galimybę

sukurti visuotinę partnerystę, kurioje šalys, pageidaujančios

susieti savo valiutą, ją susietų ne vien su doleriu, bet ir su

valiutų krepšeliu.

Artimiausiu metu į ES darbotvarkę turėtų būti įtrauktas

prioritetas propaguoti TDO iniciatyvas, pavyzdžiui, visuo-

tinę minimalią socialinę apsaugą arba padoraus darbo

darbotvarkę, kartu užtikrinant, kad jos atitiktų rinkų atvi-

rumo principą. Ji taip pat turėtų remtis savo tvirtu įsiparei-

gojimu siekti „sąžiningos prekybos“ ir skatinti kitas pasaulio

44

šalis padaryti tą patį – kaip svarbų įnašą siekiant tarptauti-

nio solidarumo.

ES priemonių stiprinimas

Europos piliečiai pareiškė pageidavimą, kad ES prisiimtų

daugiau atsakomybės už jų interesus ir vertybes pasauli-

nėje arenoje. Tačiau kokiais galios šaltiniais ES gali remtis,

kad įvykdytų šią misiją? Valstybės narės turėtų vis geriau

suprasti, kad ES yra galios daugiklis, ir juo kliautis, o

tai padės joms pasiekti tikslų, kurių jos kitaip negalėtų

pasiekti.

Tačiau 27 valstybių narių Sąjunga, sujungusi draugėn

savo suverenumą, kad priimtų bendrus sprendimus, nėra

savaime suprantama tarptautinių santykių galiūnė. Dauge-

lis laiko trūkumu tai, kad ES sprendimai užsienio politikos

klausimais priimami vieningai. ES įtakos galia priklauso nuo

mūsų sugebėjimo įveikti nacionalinių interesų skirtumus

formuojant bendras pozicijas. Todėl Europos Sąjunga turi ir

toliau atkakliai siekti labiau koordinuoti savo veiksmus, kad

galėtų kalbėti „vienu balsu“, ar bent jau orkestruoti savo

polifoniją; o orkestruoti ją reikia nuosekliai.

Šiam procesui reikės nemažai laiko, tačiau jis privalo prasi-

dėti – tobulinant sąsajas tarp nacionalinės ir ES politikos, o

valstybėms narėms vis aktyviau dalyvaujant kolektyviniuose

veiksmuose. Valstybėms keičiantis nuomonėmis ir patirtimi,

šie mainai turėtų užtikrinti, kad įvairovė taptų ES užsienio

politikos privalumu, o ne trūkumu.

Lisabonos sutartis padėjo įvairiais būdais sustiprinti ES

užsienio politikos priemones. Pavyzdžiui, tvirtesnio bendra-

darbiavimo procedūra – nuosaikiai taikoma, ji gali veikti

tarytum paliatyvas tais atvejais, kai nuomonės svarbiais

klausimais nesutampa. Naujai steigiama Europos išorės

veiksmų tarnyba (EIVT) turėtų būti galutinai sukurta ir

turėti pakankamai personalo, kad ES galėtų (tinkamai sude-

rinusi nacionalines pozicijas) įvardyti bendrus interesus ir

formuoti bendrą politiką.

Vis dėlto tebėra nepašalinta problemos priežastis: atotrūkis

tarp ES pajėgumų tose srityse, kuriose ji yra įgaliota veikti

(ekonomika, prekyba, parama vystymuisi, konkurencijos

politika), ir to, kad trūksta realių bendrų priemonių toje

srityje, kurioje ES iš pradžių turėta kompetencija dabar

yra išplėsta, būtent, užsienio ir saugumo politikos srityje.

ES karinės ir politinės priemonės, palyginti su jos turimų

ekonominių ir teisinių priemonių įvairove, yra gerokai

silpnesnės.

ES kaip žemyno traukos centras: maksimaliai didinti

patrauklumą

Daugeliui žmonių visame pasaulyje ES tebėra svarbus

pavyzdys, alternatyvus modelis tradiciniams valstybių

tarpusavio santykiams, transnacionalinė teisinė bendruo-

menė, atnešusi klestėjimą ir sanglaudą praeityje „karštųjų“

ir „šaltųjų“ karų plėšomam regionui. Šios nekarinės prie-

monės yra didžiausias ES turtas. ES privalo tapti žemyno

centru pasitelkdama įtraukties ir dalyvavimo strategijas.

Šios strategijos itin sėkmingai naudotos visuose ES plėtros

etapuose.

ES privalo išlikti atvira potencialioms naujoms narėms iš

Europos, įvertindama kiekvieną kandidatę pagal jos pasie-

kimus ir narystės ES kriterijų įvykdymą. Faktiškai tai ir yra

„Europos tikrosios ribos“. Laikydamasi savo dalyvavimu ir

įtrauktimi grindžiamos politikos, Sąjunga privalo laikytis

savo pažadų dabartinėms oficialioms šalims kandidatėms,

įskaitant Turkiją, ir tęsti derybų procesą. Tuo pačiu metu

potencialioms būsimoms kandidatėms ji turėtų pasiūlyti

(kaip tarpinį etapą prieš pradedant stojimo derybas) įvairias

sritis apimančių susitarimų.

ES patrauklumas taip pat turi išlikti jos plėtojamos kaimy-

nystės politikos ašimi. ES privalo imtis aktyvesnių veiksmų

užtikrinant stabilumą jos artimiausioje aplinkoje, tam pasi-

telkdama dabartinę „Europos kaimynystės politiką“, „Rytų

partnerystę“ ir „Viduržemio jūros šalių sąjungą“. Šiomis

partnerystėmis reikėtų pasinaudoti, kad regione būtų

sukurta demokratijos, žmogaus teisių, vystymosi ir laisvos

prekybos erdvė. Jos taip pat turėtų sudaryti sąlygas laisvai

patekti į ES rinką ir galiausiai sukurti laisvo žmonių judėjimo

erdvę ES ir jos partnerių naudai. Be to, ES turėtų vykdyti

strateginę sambūvio, modernizavimo ir bendro regiono

kūrimo politiką su Rusija.

Atvirą ir įtraukų metodą ES taip pat turėtų taikyti ir ES

tarpvalstybiniam bendradarbiavimui su kitais regionais,

įskaitant Pietryčių Azijos valstybių asociaciją (ASEAN),

Pietų Amerikos šalių bendrąją rinką (MERCOSUR) ar Pietų

Afrikos vystymosi bendriją (SADC). Palaikydamos šiuos ir

kitus santykius, ES ir jos valstybės narės privalo atsižvelgti į

likusių pasaulio šalių supratimą, lūkesčius ir rūpesčius. Nors

ES daugelis laiko patraukliu regioninės integracijos pavyz-

džiu, ji dažnai savo potencialą švaisto prabildama globė-

jišku tonu. Privalome išmintingai elgtis su savo reputacija ir

stiprinti ES, kaip derybų partnerės, patikimumą.

Strategijų įgyvendinimas

ES išorės veiksmų poveikis labai priklausys nuo jos gebė-

jimo prisitaikyti prie daugybės iššūkių, su kuriais ji susidurs

iki 2030 m. Todėl ES ekonominės galios ir vidinės sanglau-

dos užtikrinimas bus būtina sąlyga tam, kad ES veiksmai

turėtų poveikio išorės santykių plotmėje. Tačiau apibrėžiant

ES poziciją išorės santykių srityje, politikos formavimo

proceso negali lemti vien įvykiai. Skubiai reikia bendros

Europos strateginės koncepcijos.

Ši koncepcija turėtų sujungti ES diplomatinę, karinę,

prekybos bei vystymosi politiką ir ES bendros ekonominės

politikos išorės aspektus (Ekonominė ir pinigų sąjunga

(EPS), energetika, transportas ir t. t.). Tik sujungusi visas

savo turimas priemones Sąjunga galės veikti kaip iš esmės

esamą padėtį keičianti galia ir dalyvauti iš naujo nustatant

pasaulinės valdysenos taisykles. Baltosios knygos, kuri būtų

reguliariai atnaujinama, forma parengta strateginė koncep-

cija padėtų nustatyti ilgalaikius Sąjungos prioritetus ir taptų

kasdienių išorės veiksmų orientacine sistema.

Tai galėtų būti padaryta įsteigus Europos prognozių ir anali-

zės padalinį, kuris būtų Europos išorės veiksmų tarnybos

dalis ir kuris pagal dalijimosi žvalgybine informacija principą

glaudžiai bendradarbiautų su nacionaliniais centrais. Toks

padalinys padėtų sutelkti dėmesį į poreikį nuolat peržiūrėti

45

Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton (dešinėje) vizitas Maskvoje, kur ji dalyvavo Artimųjų Rytų Ketverto susitikime. Iš kairės į dešinę: Artimųjų Rytų Ketverto atstovas Tony Blair, JAV Valstybės Sekretorė Hillary Rodham Clinton, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas ir JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-Moon. Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.

46

dabartinę politiką. Be to, prie bendros diplomatinės kultū-

ros formavimo prisidėtų Europos diplomatijos akademija.

Tik suformavusi tokį strateginį požiūrį į savo išorės reikalus

ES galės savo skiriamus didelius finansinius išteklius (lig šiol

didžiausius pasaulyje) efektyviau panaudoti politiniams

svertams sukurti. Ji turėtų pasinaudoti savo struktūriniu

pranašumu, kad vykdytų išmintingą vystymosi ir prekybos

politiką. Pavyzdžiui, ES turėtų prisidėti prie klimato kaitos

švelninimo skurdžiausiuose regionuose, kuriuos klimato

kaita paveiks labiausiai ir kurie mažiausiai prisidėjo prie

pasaulio klimato atšilimo. Ji taip pat turėtų tęsti pastangas,

kuriomis siekiama „įveikti skurdą prekyba“, ypač pasitelk-

dama žemės ūkio produktų importą. Tam reikės politiniu

požiūriu sudėtingų Europos vadovų sprendimų, įskaitant

Dohos derybų raundo užbaigimą.

Strateginis įvairialypių ES priemonių naudojimas taip pat

turėtų padėti jai veiksmingiau propaguoti demokratiją,

teisinės valstybės principus ir žmogaus teises. Reikia išmin-

tingiau vykdyti sąlygų taikymo politiką, kuri suteikia galios

demokratiniams subjektams ir atgraso nuo piktnaudžia-

vimo valdžia autoritarinius režimus. Tam reikės diskusijų

ne vien su vyriausybėmis, bet ir su pilietinės visuomenės

partneriais, įskaitant moterų ir mažumų asociacijas; prin-

cipu „iš apačios į viršų“ grindžiamų veiksmų teisinės vals-

tybės principams visame pasaulyje remti; ir nuoseklesnio

požiūrio į rinkimų stebėseną. Ateinančius du dešimtmečius

šios su valdysena susijusios užduotys privalo tapti kuo

labiau daugiašalėmis užduotimis.

Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, reikės suformuoti ES

požiūrį į pasaulinės valdysenos reformą. ES turėtų vado-

vauti reformai, kuria siekiama, kad tarptautinėms institu-

cijoms būtų suteikta daugiau įgaliojimų ir kad jos skatintų

atsakomybės pasidalijimą, kartu šiame procese propaguo-

dama savo interesus. Be kita ko, šis procesas turėtų apimti

jos atstovavimo, ypač tarptautiniuose ekonominiuose foru-

muose, supaprastinimą ir apjungimą. Kol nėra vieningo ES

atstovavimo, tarptautinėse organizacijose atstovaujamos

ES valstybės narės turėtų iš anksto suderinti savo pozicijas

ir vieningai jas ginti.

ES – didžiausia užsienio pagalbos teikėja. Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.

47

Europos integracijos istorijoje Sąjungos ir jos piliečių santy-

kiai paprastai buvo apibūdinami kaip „pasyvus konsen-

susas“. Tačiau pastaraisiais metais šie santykiai pradėjo

keistis. Europiečiai pradėjo daugiau reikalauti iš ES ir taip

pat kritiškiau vertinti jos veiklą, versdami abejoti europinio

projekto pripažinimu. Tai tapo akivaizdu po Prancūzijoje

ir Nyderlanduose, o vėliau Airijoje įvykusių referendumų,

kurių rezultatai buvo neigiami. Visuomenė vėl prisiims atsa-

komybę už ES tik tuomet, kai gyventojai neabejos, jog jų

vertybes ir interesus geriau gina Sąjunga. Šio atsakomybės

jausmo stiprinimas privalo tapti visų mūsų kolektyvinių

veiksmų varomąja jėga.

Rimtas požiūris į gerą valdymą: dalijimasis, aiškini-

mas ir įgyvendinimas

Gero valdymo įgyvendinimas neabejotinai yra galingiausia

ES priemonė užsitikrinti nuolatinį savo piliečių įsipareigo-

jimą ir dalyvavimą. Geras valdymas, grindžiamas atvirumo,

dalyvavimo, valdžios pasidalijimo, atskaitomybės, partne-

rystės ir efektyvumo principais, taip pat privalo atitikti

subsidiarumo principą (ši sąvoka reiškia, kad sprendimai

turėtų būti priimami veiksmingiausius rezultatus užtikrinan-

čiu ir kuo artimesniu piliečiams lygiu).

ES stengiasi įgyvendinti šiuos principus naudodamasi

daugiapakopio valdymo sistema, kai įvairaus lygio valdžios

institucijos dalijasi kompetencija, o ne ją paskirsto. Prakti-

koje daugiapakopio valdymo sistema – tai sistema, kurią

sudaro sutarti, privalomi ir kompleksiniai tinklai, veikiantys

tarp vietovių, regionų, nacionalinių valdžios institucijų ir ES

institucijų, o taip pat tarp darbuotojų bei verslo asociacijų

ir kitų nevyriausybinių organizacijų. Veikdami per šiuos

tinklus savo bendruomenėse ir savivaldybėse, Europos

piliečiai gali pasisakyti ES ateičiai svarbiose srityse.

Daugiapakopio valdymo sistemoje kiekviename valdžios

lygyje (Europos, nacionaliniame, regionų ir vietos) įgalioji-

mais naudojamasi neviršijant atitinkamos įstatymais nusta-

tytos atsakomybės. Iš esmės šia sistema siekiama sudaryti

tokias sąlygas, kuriomis valstybės narės, neatsižvelgiant

į jų dydį, gyventojų skaičių ar ekonominę svarbą, galėtų

vystytis drauge, tuo pačiu metu išlaikydamos pagarbą

nacionalinei kultūrai, kalboms, religijoms ir regioninėms bei

vietos ypatybėms. Tuo pačiu metu sistema gerbiama suve-

reni valstybių narių teisė savo teritorijoje spręsti dėl valdžios

decentralizavimo sąlygų.

Tai, kad piliečiai turi daug galimybių dalyvauti teisėkūros

procese, turėtų suteikti Europos Sąjungai pripažinimo ir

ES IR JOS PILIEČIAI

Europos Sąjunga 2030 m. – ateities lūkesčiai

„Ar jūs dėl Europos Sąjungos ateities esate nusiteikęs labai optimistiškai, gana optimistiškai, gana pesimistiškai ar labai pesimistiškai?“

Labai optimistiškai Labai pesimistiškai

Šaltinis: Eurobarometras 6/2009; ES 27

Gana pesimistiškai

procentais (%)

Gana optimistiškai

Nežinau: 9 %

48

lankstumo, kurių jai reikia sprendžiant dėl globalizacijos

kylančias problemas skaitmeninėje, tarpusavyje susijusioje,

į tinklus orientuotoje ir atviroje visuomenėje. Tačiau daugia-

pakopio valdymo sistema automatiškai nesuteiks visuome-

nei atsakomybės jausmo. Tai kompleksinė sistema, kurią

reikia išnaudoti, suformuoti ir, svarbiausia, apie kurią reikia

pranešti visuomenei.

Todėl, informuojant apie ES politikos formavimą, labai

reikia didesnio skaidrumo ir tikslumo. Visuomenei patei-

kiamas ES įvaizdis privalo būti harmoningas, atspindintis

pranašumus ir trūkumus, o ne idealizuotas arba pernelyg

pesimistinis vertinimas. Užuot skyrus visą dėmesį infor-

mavimo politikai, kuri kartais beveik prilysta propagandai,

būtų pageidautina informuoti apie politiką, atvirai paaiški-

nant, kas yra svarbu ir kokių yra įvairių galimybių. Nema-

žiau svarbu ir tai, kad valstybės narės privalo atsiskaityti už

tai, ką jos veikia Briuselyje ir kokių veiksmų imasi, kad būtų

įgyvendinti ES sprendimai.

Vis dėlto, galiausiai geras valdymas bus vertinamas pagal

rezultatus. ES jau atnešė savo piliečiams daug naudos –

įvedus eurą, vykdant sanglaudos politiką, bendrą žemės

ūkio politiką, Šengeno srityje – net jeigu nuopelnai už šiuos

laimėjimus ne visuomet priskiriami ES. Tačiau dar daug

reikia padaryti. Nuomonių tyrimų rezultatai nuolat rodo,

kad visuomenė daug tikisi iš ES tokiose opiose politikos

srityse, kaip saugumo, terorizmo, energetikos ir kovos su

klimato kaita politika, taip pat užsienio politikos srityje. ES

turėtų priimti šį iššūkį keldama naujus tikslus ir kurdama

labiau į rezultatus orientuotą pagrindą. Trumpai tariant, ji

turi vengti retorikos ir paprastais žodžiais paaiškinti, kokią

papildomą naudą ji teikia savo piliečių gyvenime.

Naujų Lisabonos sutarties priemonių naudojimas:

politinis pilietiškumas praktikoje

Geras valdymas ir didesnis dėmesys rezultatams yra sine

qua non sąlyga, kad piliečiai remtų ES. Tačiau vien to gali

nepakakti. Nepaisant visų ES laimėjimų praeityje, pastebi-

mas nerimą keliantis abejingumas europiniam projektui,

galbūt net nusivylimas juo. Daugiau nebegalime ignoruoti

šios problemos. Pasinaudodami visomis Lisabonos sutar-

tyje numatytomis priemonėmis turime atgaivinti ES ir jos

piliečių susitarimą, kad paskatintume visuomenės paramą

ir dalyvavimą.

Lisabonos sutartyje sustiprinta politinio pilietiškumo

koncepcija, atveriant visuomenei teisėkūros iniciatyvos gali-

mybę ir didinant nacionalinių parlamentų vaidmenį. Laikas

parodys, kiek tokios naujovės padės atsirasti europinei

viešajai erdvei, padidinti politinį sąmoningumą ir susti-

printi Sąjungos pripažinimą. Šiuo metu nėra tikros euro-

pinės politinės arenos ir tikėtina, kad politika ir toliau bus

vykdoma iš esmės nacionaliniu lygiu. Tačiau jeigu Sąjunga

nori užsitikrinti didesnį pripažinimą, ji privalo visokeriopai

stengtis skatinti Europos politinį pilietiškumą. Todėl ES

turėtų:

– Plėtoti politines teises. Galiojančios Lisabonos sutarties

nuostatos turėtų būti įtvirtintos, pirma, raginant vals-

tybes nares nacionaliniuose rinkimuose suteikti balsa-

vimo teisę kitų valstybių narių piliečiams, praėjus tam

tikram laikotarpiui nuo jų apsigyvenimo toje valstybėje

ir mokesčių mokėjimo joje pradžios, antra, „sueuropi-

nant“ rinkimus į Europos Parlamentą įvedant tarpvals-

tybinius sąrašus, ir, galiausiai, pasitelkiant nacionalinius

parlamentus kaip jungtį, kad visuomenė pradėtų daly-

vauti Europos politiniuose debatuose.

– Užtikrinti, kad rinkimai taptų reikšmingesni pilie-

čiams. Iki šiol europiniai rinkimai nesusilaukė piliečių

susidomėjimo. Norint, kad tai pasikeistų, piliečiai turi

įgyti daugiau žinių apie ES politiką, visų pirma, jie turi

gebėti solidarizuotis su Europos politikais. Būsimiems

Europos Parlamento rinkimams ES politinės partijos

turėtų pateikti iš tiesų europines programas ir išrinkti

kandidatus į Komisijos pirmininko postą.

– Užtikrinti daugiau viešumo ir skaidrumo. Tai reikalinga

tiek priimant aukšto lygio sprendimus, pavyzdžiui,

dėl nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir

vyriausiojo įgaliotinio paskyrimo, tiek kasdienėje ES

veikloje. Tai galima pasiekti įvairiais būdais, be kita

ko, sistemingiau naudojantis skaitmeniniais ištekliais

(e. valdymas), pristatant europinį aspektą viešojoje

žiniasklaidoje ir skatinant privačias žiniasklaidos prie-

mones transliuoti programas apie ES.

– Skatinti didesnę Europos dalyvaujamąją demokratiją.

Reguliarus konsultavimasis su pilietine visuomene

teisėkūros proceso metu turėtų būti savaime supranta-

mas dalykas. Todėl Komisija ir Taryba turėtų sistemin-

giau konsultuotis su Ekonomikos ir socialinių reikalų

komitetu bei Regionų komitetu.

Atsakomybės ir identifikacijos puoselėjimas:

metodas „iš apačios į viršų“

Jei norime, kad piliečiai jaustųsi visapusiškai atsakingi už

europinį projektą, reikia, kad ES vienodai suprastų savo

istoriją, kasdienes realijas ir ateitį. Istorinės ES ištakos – tai,

kad ji radosi po visiško suniokojimo pasibaigus Antrajam

pasauliniam karui – yra gerai žinomos. Šias žinias reikia

puoselėti ir propaguoti, ne vien tam, kad užkirstume kelią

praeities žiaurumų pasikartojimui, bet ir pateikti tai kaip

pavyzdį likusiam pasauliui.

Lisabonos sutartyje taip pat išsamiai nustatytos piliečių

teisės ir privilegijos, kuriomis jie gali naudotis kasdieniame

gyvenime. Šis nediskriminavimo principu grindžiamas „soci-

alinis“ Europos pilietybės aspektas, be kita ko, apima teisę

laisvai judėti, gyventi bei dirbti valstybių narių teritorijoje ir

abipusį kvalifikacijų pripažinimą.

Deja, protekcionistiniai ar korporatyvistiniai refleksai vals-

tybėse narėse vis dar nuolat kliudo ES piliečiams naudotis

šiomis teisėmis. Siekiant išspręsti šią problemą reikėtų imtis

veiksmų keturiose srityse:

– tobulinti vietos valdžios institucijų teikiamas informa-

vimo paslaugas, siekiant didesnio visuomenės infor-

muotumo apie su ES pilietybe susijusias teises ir privile-

gijas;

– sukurti specialią administracinę priemonę, kuri būtų

Europos pilietybės įrodymas ir kuria asmenys galėtų

naudotis savanoriškumo pagrindais, siekdami pasi-

naudoti su gyvenamąja vieta, užimtumu ir socialine

apsauga susijusiomis teisėmis;

2009 m. Europos piliečių aukščiausiojo lygio susitikime piliečiai iš visų 27 ES valstybių narių aptarė nacionalines rekomendacijas. Nuotrauka: Toussaint/ifok

49

50

– suteikti piliečiams galimybę pasirinkti Europos juri-

dinį statusą (vadinamoji „28-oji taisyklė“), kuris būtų

taikomas sutartimis reguliuojamiems santykiams tam

tikrose civilinės ar komercinės teisės srityse kartu su

dabartinėmis 27 nacionalinėmis taisyklėmis;

– pasinaudojant visais su tuo susijusiais Komisijos įgalio-

jimais, sukurti sistemą, pagal kurią būtų vertinamas ES

teisės poveikis, ir parengti priemones, kuriomis būtų

stiprinamas ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas ir

taikymas nacionaliniu lygiu. Šiame procese vadovau-

jamąjį vaidmenį turėtų atlikti Europos Parlamentas ir

nacionaliniai parlamentai.

Tinkamai įgyvendintos, šios priemonės padės didinti visuo-

menės teigiamą Europos teisės ir institucijų vertinimą,

tačiau savaime jos nesukurs bendrumo su ES jausmo. Jis

gali susiformuoti tik per tam tikrą laiką, ypač tarp Europos

jaunesniųjų kartų.

Mokyklos gali atlikti itin svarbų vaidmenį ugdant vaikų

identifikaciją su Europa, mokydamos juos Europos kalbų,

naudodamos vadovėlius apie Europos bendrą kultūros

paveldą ir rengdamos kursus apie Europos pilietiškumą.

Mainų programos, grindžiamos itin sėkmingu universiteto

studentams skirtos ERASMUS programos pavyzdžiu, turėtų

būti išplėstos, kad apimtų ir pradinių bei vidurinių mokyklų

moksleivių mainus. „Europos civilinė tarnyba“, sukurta ir

įgyvendinta koordinuojant veiklą su valstybėmis narėmis,

taip pat galėtų tapti jaunimo forumu, kur jie galėtų prisidėti

prie bendro intereso misijų tiek pačioje ES, tiek už jos ribų.

Mūsų visų identitetas yra daugialypis, ir jį sudaro vietos,

regioniniai bei nacionaliniai elementai. Neabejotina, kad

toks pirminis identitetas dar ilgai bus pagrindinis pilietinės

savivokos elementas. Tačiau šie elementai turi sėkmingai

koegzistuoti su besiformuojančiu „europiniu“ identitetu,

kuris būtų grindžiamas bendru ES istorijos supratimu,

praktiniais ES pilietybės teikiamais privalumais ir bendra

Europos ateities bei jos vietos pasaulyje vizija. Tik aiškiai

išdėsčius bendrą ES darbotvarkę ir jos tikslą XXI amžiuje,

susiformuos stipresnė mūsų piliečių atsakomybė už euro-

pinį projektą.

Dalyvavimas Europos Parlamento rinkimuose 1979–2009 m.

ES 9 ES 10 ES 12 ES 12 ES 15 ES 25 ES 27

Šaltinis: TNS opinion in Zusammenarbeit mit dem EP

Nemažai žmonių 2030 m. vis dar laiko labai tolima data

ir abejoja prognozių vertingumu. Tačiau nereikėtų turėti

iliuzijų. Pasaulis šiuo metu išgyvena greitų ir įvairias sritis

apimančių visuotinių pokyčių laikotarpį, kuris ir toliau darys

didelį poveikį mūsų piliečių gyvenimui. Pastarieji dvidešimt

metų galėjo būti tik užuomina to, ko galima tikėtis ateityje.

Per ateinančius dvidešimt metų neabejotinai paspartės

ir išryškės daugelis tendencijų, kurias matome šiandien.

Planuokime ilgam laikotarpiui, tačiau veikime ryžtingai

dabar – tai turi būti viena iš pagrindinių idėjų formuojant

Europos politiką dabartinėje nesaugumo epochoje.

Artimiausiu metu ES turės imtis plataus užmojo užduočių.

Jai teks suartinti ES, jos valstybes nares ir piliečius, atnau-

jinti Europos ekonominį ir socialinį modelį, kai vidinės

ir išorinės jėgos kelia pavojų jo tvarumui, sukurti žinių

visuomenę suteikiant daugiau galių individui, išgauti kuo

daugiau naudos iš besikeičiančių demografinių tendencijų

ir imigracijos, energijos trūkumą bei klimato kaitą paversti

visuomeninio ir ekonominio vystymosi galimybėmis, rasti

tinkamą laisvės ir saugumo pusiausvyrą bei padėti kurti

tokį pasaulį, kuriame būtų galima saugiai propaguoti ES

vertybes ir interesus.

Bendros užduotys ir Europos ateities vizija

Šiems tikslams ir užmojams įgyvendinti reikės, kad pasi-

keistų nacionalinių vyriausybių požiūris į ES. Jos pernelyg

dažnai nesupranta, kad šiame vis didėjančios tarpusavio

priklausomybės ir daugiapoliame pasaulyje jų ilgalaikių

interesų geriausia siekti europiniu, o ne nacionaliniu lygiu.

Jos nesugebėjo sutelkti piliečių paramos ir užtikrinti jų daly-

vavimo, o tai yra labai svarbu siekiant europinio projekto

pripažinimo. Gana dažnai valstybės narės užsisklendžia,

susitelkia vien į savo nacionalinius interesus, o tai kenkia

platesniems europiniams interesams.

ES turi nedelsiant suformuoti bendrą supratimą, kaip

įgyvendinti savo plataus užmojo darbotvarkę. Ji turi nusta-

tyti, kokių priemonių reikia norint prisitaikyti prie globali-

zacijos eros, taip pat tai, kiek kainuoja neveikimas ir kokios

yra jo implikacijos. Trumpai tariant, Europa turi pateikti

bendrą viziją, kaip ji gali užsitikrinti savo ateitį. Todėl pasi-

rinkimas aiškus: pasinaudoti ES privalumais ir panaudoti jos

kolektyvinį svorį, kad ji taptų ryžtinga ir svarbia pasaulinės

svarbos veikėja, arba puoselėti fragmentaciją ir ruoštis

absoliutaus nuosmukio galimybei pasaulyje, kuriame taisy-

kles diktuoja svarbiausieji.

Mūsų piliečių interesų labui!

Europos privalumai yra realūs. Turėdama didžiausią pasau-

lyje rinką, vykdydama ketvirtadalį pasaulio prekybos ir

būdama dviejų trečdalių paramos vystymuisi teikėja, ES

yra svarbi. ES turi bendrą infrastruktūrą, užtikrinančią

piliečiams įvairias teises, paslaugas ir galimybes. ES politika

ir programos padėjo sukurti tarpusavyje susietą politikos

erdvę, apimančią komunikacijas, transportą, socialinius

klausimus, mokslinius tyrimus ir švietimą. Formuodama

ir reguliuodama šias vadinamąsias „bendras erdves“, ES

sudaro sąlygas veikti jos piliečiams, įmonėms ir valdžios

institucijoms.

Be to, ES suvokiama kaip teigiamas dalykas. Yra nema-

žai norinčių į ją patekti – arba tapdami nariais, arba per

imigraciją. Sąjungoje puiki gyvenimo kokybė – tai rodo ir

tai, kad gyvenimo trukmė čia yra viena ilgiausių pasaulyje.

ES valdymo modelis – „valdymo partnerystė“ – yra veiks-

mingo regionalizmo pavyzdys: bendra viešoji erdvė su

sutelktu draugėn atskirų valstybių suverenumu ir gebėjimu

apibrėžti bendrus interesus, stipriomis institucijoms ir teisi-

nės valstybės principų viršenybe. Sąjunga pasižymi tvirtais

privalumais: politiniu stabilumu, tvirtu teisiniu pagrindu,

laimėjimais socialinės ir politinės sanglaudos srityje,

turtinga kultūrine ir etnine įvairove.

ES yra daugiau nei bendra rinka. Ji yra taip pat vertybių

Sąjunga, įsipareigojusi siekti pagarbos žmogaus teisėms,

taikos, laisvės ir solidarumo. Šios vertybės yra visuotinės

svarbos. Turėdama Europos piliečių, mokslininkų ir politikų

ES PRIVALUMŲ PANAUDOJIMAS

51

52

paramą visais lygiais, ES gali vadovauti veiksmams, kurių

imamasi tarptautiniu mastu siekiant išspręsti didžiausius

visuotinius uždavinius, įskaitant socialinę sanglaudą, kovą

su klimato kaita, tvarų vystymąsi ir taiką tarp tautų.

Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, ES geba mąstyti ir veikti

Europos piliečių ilgalaikių interesų labui. Valstybių narių

veiksmus dažnai varžo kasdienės politinės realijos, o tai

trukdo ilgalaikiam planavimui. Europos politikos formavimo

procesui šie trumpalaikiai trukdžiai mažiau reikšmingi, todėl

tai suteikia daugiau galimybių teikti naujus pasiūlymus.

Dabar, priėmus Lisabonos sutartį, ES savo pasiūlymams

įgyvendinti turi ir reikiamų priemonių, pavyzdžiui, tvirtesnio

bendradarbiavimo procedūrą ir supaprastintą peržiūros

procedūrą. ES gali labiau nei bet kada sutelkti dėmesį į ilga-

laikius interesus ir savo piliečių poreikius.

Taigi, klausimas, į kurį turime atsakyti, yra šis: ar galime

pasinaudoti Sąjungos privalumais mūsų visų labui? Globa-

lizacija ir naujos galių pusiausvyros pasaulyje paieška yra

puikus naujas motyvas ES imtis bendrų veiksmų. Tačiau

įtakingu subjektu pasaulinėje arenoje ES gali tapti tik turė-

dama tvirtą pamatą. Šiai misijai būtina politinė drąsa ir

kolektyvinis užmojis, tvirtas pragmatizmas ir aiškūs idealai,

dėl kurių verta kovoti. Tiek namuose, tiek užsienyje. Ties-

kime tam naują kelią. Dabar. Visi kartu.

Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.

PADĖKA

Mes, Svarstymų grupės nariai, norėtume padėkoti visiems

asmenims ir institucijoms, kurie įvairiais būdais suteikė

mums neįkainojamą paramą atliekant mums pavestą

užduotį. Ypač norėtume padėkoti:

Svarstymų grupės sekretoriatui, be kurio atsidavimo ir

veiksmingo darbo nebūtų buvę įmanoma vykdyti mūsų

veiklos: generaliniam sekretoriui Žiga Turk; specialiajam

patarėjui Max Keller-Noëllet; Nicolás Pascual de la Parte,

Noel White, Eija Kaskimo ir Gwen McLean.

Mūsų patarėjams ir asistentams už jų pasiaukojamą ir

nenuilstamą darbą: pirmininko Felipe González Márquez

specialiajam patarėjui Carlos Westendorp y Cabeza; pirmi-

ninko pavaduotojos Vaira Viķe-Freiberga patarėjui Rolands

Lappuke; pirmininko pavaduotojo Jorma Ollila patarėjai

Nina Hyvärinen; Lykke Friis patarėjui Jean Ellermann-

Kingombe; Rem Koolhaas patarėjui Stephan Petermann;

Richard Lambert patarėjai Elin Burns; Mario Monti patarėjui

Stefano Grassi; Rainer Münz patarėjui Gregor Woschnagg;

Kalypso Nicolaïdis patarėjui Lars Hoffman; Nicole Notat

patarėjui Guillaume Klossa; Wolfgang Schuster patarėju

Alexander Kreher; Lech Walesa patarėjui Andrzej Gulc-

zynski.

Visiems aukštas pareigas užimantiems asmenims,

kurie dalyvavo mūsų posėdžiuose ir dosniai dalijosi su

mumis savo patirtimi ir žiniomis: José Manuel Barroso,

Ivo Bozon, Etienne Davignon, Jacques Delors, Nikifo-

ros Diamandouros, Gérard Dumont, Joschka Fischer,

Valéry Giscard d'Estaing, Jean Dominique Giuliani, Wim

Kok, Alain Lamassoure, Pascal Lamy, Stephan Leibfried,

Lenny Mendonca, Geoff Mulgan, Jean Pisani-Ferry , Maria

João Rodrigues, André Sapir, Andreas Schleicher, Luc

Soete, Gerhard Stahl, Peter Sutherland, Antonio Vitorino,

Nick Whitney ir Jean-Pascal van Ypersele de Strihout.

Olaf Cramme ir Elena Jurado iš analitinio tinklo Policy

Network (Londonas), kurie nuodugniai parengė ir sureda-

gavo galutinę ataskaitą.

Innaxis fondui ir jo pirmininkui Carlos Álvarez Pereira, kurie

mums maloniai suteikė intraneto sistemą, skirtą susipažini-

mui su dokumentais ir ryšių palaikymui Grupėje.

Liublianos universiteto Statybos srities informatikos kate-

drai, kuri suteikė prieglobą Grupės viešai interneto svetai-

nei.

Mūsų kolegai Wolfgang Schuster, kuris, padedant jo

bendradarbiams Štutgarto mieste, kilniaširdiškai iliustravo

mūsų darbą.

Tokia pat svarbi buvo kolektyvinė ir individuali parama,

kurią gavome iš daugelio ne pelno organizacijų ir asocia-

cijų, analitinių centrų ir politikos analitikų, kurie visi speci-

alizuojasi mūsų tyrime nagrinėjamais klausimais: Europos

Komisijos Europos politinių patarėjų biuras (BEPA) (Briu-

selis), Berklio universitetas, Briuselio Europos ir pasaulio

ekonomikos laboratorija (Bruegel), Europos politikos tyrimų

centras (CEPS) (Briuselis), Karališkasis tarptautinių reikalų

institutas (Chatham House) (Londonas), Regionų komitetas,

Confrontation Europe (Briuselis), Digital Europe (Briuselis),

Europos tyrimų centras prie Sciences-Po (Paryžius), Euro-

pos klimato fondas, Europos interneto fondas, Europos

judėjimas, Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komi-

tetas, Užsienio reikalų komitetas ir Specialusis finansų,

ekonomikos ir socialinės krizės komitetas, Europos tyrimų

centras Oksfordo universitete, Europos ekonomikos ir

socialinių reikalų komitetas, Elcano karališkasis tarptautinių

ir strateginių tyrimų institutas (Madridas), Europos teleko-

munikacijų tinklų operatorių asociacija (ETNO) (Briuselis),

Europos Komisijos apklausų ir tyrimų tarnyba Eurobaro-

metras (Briuselis), EuropaNova (Paryžius), Europos užsienio

santykių taryba, Europos politikos centras (EPC) (Briuselis),

Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (Paryžius),

Europos Sąjungos stažuotojų programa, Suomijos tarptau-

tinių reikalų institutas (Helsinkis), Friends of Europe (Briuse-

lis), Fundación Alternativas (Madridas), Fundación CIDOB

(Barselona), Harvardo universitetas, Tarptautinių santykių

institutas (IDIS) (Atėnai), Jean Monnet tinklas, Navarino

iniciatyva (Salonikai), Notre Europe (Paryžius), Lisabonos

53

54

taryba (Briuselis), Andreas Papandreou vardo strateginių

ir vystymosi tyrimų institutas (ISTAME) (Atėnai), Prinstono

universitetas, Transeuropinių politinių tyrimų asociacija

(Briuselis), Šiuolaikinių Europos studijų universitetinė asocia-

cija (UACES) (Londonas).

Taip pat norėtume padėkoti mūsų kitiems bendradarbiams:

Aymeric Bourdin, Guillaume Borie, Patricia Cadeiras, Pavlos

Eleftheriadis, Jean-François Jamet, Thomas Klau, Christian

Mandl, Hartmut Mayer, Joaquin Munoz ir Claudia Schrag.

Ši padėka nebūtų užbaigta, jeigu neišreikštume savo

dėkingumo buvusiam generaliniam sekretoriui-vyriausiajam

įgaliotiniui BUSP Javier Solana, ES Tarybos generaliniam

sekretoriui Pierre de Boissieu, jo kabineto vadovui David

Galloway, generaliniam direktoriui ES Taryboje Marc

Lepoivre, taip pat vertėjams žodžiu bei raštu ir kitiems

Tarybos darbuotojams, kurie tiek daug prisidėjo, kad palen-

gvintų mūsų darbą.

Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.

Tarybos Generalinis Sekretoriatas

PROJEKTAS „EUROPA 2030“

Iššūkiai ir galimybės

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2010 — 54 p. — 21,0 x 29,7 cm

ISBN 978-92-824-2706-4

doi:10.2860/97060

LT.indd Sec1:55 13/07/10 13:13:17

KAIP ĮSIGYTI ES LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• Europos Sąjungos atstovybėse arba delegacijose. Jų adresus rasite svetainėje: http://ec.europa.eu arba

sužinosite kreipęsi faksu: +352 2929-42758.

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Prenumeruoti leidinius (pvz., metines Europos Sąjungos ofi cialiojo leidinio serijas,

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos rinkinius) galite:

• tiesiogiai iš Europos Sąjungos leidinių biuro platintojų

(http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).

LT.indd Sec1:56 13/07/10 13:13:17

QC-32-10-249-LT-C

10.2860/97060