projekto rengimo metodika
DESCRIPTION
PROJEKTO RENGIMO METODIKA. Algimantas Venckus PHARE SPP III Techninės pagalbos projekto “Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas. Projektas. Apibrėžta ir vykdytojui patikėta laikina veiklos seka, skirta - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
PROJEKTO RENGIMO METODIKA
Algimantas VenckusPHARE SPP III Techninės pagalbos projekto“Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas
Projektas
Apibrėžta ir vykdytojui patikėta laikina veiklos seka, skirtaprodukto arba paslaugos sukūrimui, turinti savą tvarkaraštįbei biudžetą:
Trukmė: laikotarpis, kurio metu turi būti įgyvendintos veiklos, pasiekti rezultatai;
Ištekliai: tiek žmogiškieji, tiek materialieji projekto ištekliai, kurie įvertinti biudžete;
Projekto apimtis: projekto veiklų, kurias reikia įgyvendinti, visuma.Gali būti teikiami projektai, kurie yra savarankiški arbasusiję su kitais projektais (pvz., vienas iš didesnioprojekto etapų).
Projektų identifikavimo būdai
Projektas identifikuojamas derinant šiuos būdus:
“Iš viršaus žemyn”: pagal BPD, BPD priedą, gaires pareiškėjams, paraiškos formas;
“Iš apačios aukštyn”: pagal tikslinių grupių problemas ir poreikius.
Bendrieji tinkamumo kriterijai
Atitikimas BPD strategijai; Atitikimas BPD priede pateikiamam
priemonės aprašymui; Atitikimas horizontaliosioms temoms
(darnus vystymas, lygios galimybės, regioninė plėtra, informacinė visuomenė)
Detalieji tinkamumo kriterijai
Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas; Programos ar jos dalies (priemonės, veiklų
grupės) tikslai ar uždaviniai; Bendrieji ir specifiniai projektų atrankos
kriterijai; Finansuojamos veiklų grupės; Įgyvendinimo vieta ir laikas.
Problemų ir uždavinių analizė
Projektas rengiamas tam tikrai problemai/ problemoms spręsti;
Problemos identifikavimas taikant požiūrį „iš apačios aukštyn” ir „iš viršaus žemyn”;
Problemos ir uždaviniai; Problemų sąsajos ir priežastiniai ryšiai:
problemų (arba uždavinių) medis.
Problemų ir uždavinių medis
Ūkio šakos poreikių netenkinanti mokslinių
tyrimų vykdymo infrastruktūra
Nedidelės sukuriamų inovacinių produktų kiekis
Nedidelis suinteresuotų studentų skaičius
Nedidelis bendradarbiavimas su verslo įmonėmis
Pasenusios mokymo programos
Finansavimo trūkumas
Nepakankama mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacija
Projekto pagrindimas
PROJEKO
PAGRINDIMA
S
Nurodykite Jūsų projekto tikslines grupes. Kodėl šioms tikslinėms grupėms reikalingas Jūsų projektas?
Aprašykite pasirinkto regiono poreikius ir problemas, susijusias su švietimu (profesiniu mokymu ar kt.)
Tikslinių grupių tipai
Vertikali projekto logika
Keturios vertikalios projekto logikos dalys: (bendrieji) tikslai, (specifiniai) uždaviniai, rezultatai ir veiklos;
Hierarchiniai “priemonės-rezultatų” ryšiai: norint pasiekti tikslus, reikia įgyvendinti uždavinius; norint įgyvendinti uždavinius, reikia gauti rezultatus, norint gauti rezultatus, reikia įvykdyti veiklas.
Vertikali projekto logika
Dalys Apibrėžimas Pavyzdžiai
Bendrieji tikslai
Ilgo laikotarpio nauda tiesioginiams ir netiesioginiams naudos gavėjams
Plėtoti Lietuvos kompetenciją mechatronikos srityje, modernizuojant esamą infrastruktūrą bei sudaryti palankias sąlygas dinamiškai taikomųjų mokslinių tyrimų plėtrai
Specifiniai uždaviniai
Vidutinio laikotarpio nauda tiesioginiams projekto naudos gavėjams
Sukurti pirmaujančių ES šalių technologinį lygmenį atitinkantį Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centrą, kuriame moderni mokymosi ir studijų infrastruktūra leis paversti naujas žinias inovatyviais mechatronikos produktais.
Rezultatai Suteiktos paslaugos, įsigyta įranga, atlikti statybos darbai
Renovuotos ir pritaikytos patalpos (1157 kv.m.); įkurtos mokomosios laboratorijos 3 vnt.; įkurtos 6 tyrimų laboratorijos; įsigyta ir sumontuota 9 laboratorijų įranga; Įkurtos 3 specializuotos auditorijos.
Veiklos Specifinės veiklos, skirtos rezultatams pasiekti
Atlikti centrinės būstinės patalpų rekonstrukciją;
Įsigyti įrangą ir įrengti centrinės būstinės ir trijų skyrių tyrimų ir mokomą-sias laboratorijas bei specializuotas auditorijas;
Skleisti informaciją visuomenei apie projekto veiklas ir pasiektus rezultatus.
“Nerūpestingai suplanuotą projektą įgyvendinti prireikia tris kart daugiau laiko, nei buvo tikėtasi.
Rūpestingai suplanuotam projektui gi įgyvendinti prireikia tik dvigubai daugiau laiko”
(Merfio dėsnis)
Projekto planavimas
Projekto planavimo etapai
Pateikti griežtą ir aiškų planą;
Identifikuoti darbus;
Apibrėžti loginę darbų seką;
Įvertinti laiko ir išteklių sąnaudas;
Pasiskirstyti atsakomybe.
Išvardyti projekto veiklas;
DIS parengimas
Projektas
1.uždavinys 3.uždavinys2.uždavinys
1.1.veikla
1.1.1 darbas 3.1.1 darbas 2.1.1 darbas
3.1.veikla2.1.veikla
1.1.2 darbas 2.1.2 darbas 3.1.2 darbas
1.2.... 2.2....
3.1.3 darbas
3.1.4 darbas
Neskaidyk darbų smulkiau, nei
reikalinga detaliam projekto planui parengti ar kontroliuoti eigą
Detalus projekto planas, veiklos
Projekto pradžia Projekto pabaiga
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. ...N m.N ketv.
I veikla, trumpas aprašymas
II veikla, trumpas aprašymas
...N veikla, trumpas aprašymas
Detalus projekto planas, veiklos
2005 metai
Veikla 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Vykdytojas (pareiškėjas, partneris, subrangovas)
Projekto mėnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
VP 1. Programinės įrangos licenzijų, kitų priemonių įsigijimas
VP 1.1. Pirkimo konkurso organizavimas
Pareiškėjas
VP 1.2. Įsigytų priemonių pateikimas
Subrangovas
VP 2. Mokymo programos įgyvendinimas
VP 2.1. Paslaugų pirkimo organizavimas
Pareiškėjas
VP 2.2. Mokymo programos įgyvendinimas
Trilypis tikslas
Už kiek?
Per kieklaiko?
Ką?
Gairės
LSMSDA
DIS
Darbųtrukmė
Tiesioginėsmedžiagų
lėšos
Betarpiškaisusijusių
darbų ryšiai
Tvarkaraštis“neriboti ištekliai”
Ištekliųpaskirstymas
Tvarkaraštis“realūs
ištekliai”
Tiesioginėsdarbolėšos
RizikosFaktorius
Projektopridėtinės (netriesioginės)
išlaidos
Biudžeto sudarymas
Darbų atlikimo tvarkos numatymas
Darbų identifikavimas
Parengiamasis planavimas Detalus planavimas
Projekto biudžetas (finansiniai
ištekliai)
Projekto rezultatų rodikliai
Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Laukiamo rezultato kiekybinė išraiška
Įgyvendinta mokymo programų Kursų skaičius, vnt. 10
Mokymo programos kursų bendra trukmė visoms 6 klausytojų grupėms, val.
354
Mechatronikos sistemų projektavimo, valdymo ir tyrimų programinę įrangą įsisavinusių tyrėjų skaičius
Tyrėjų skaičius
121
Organizuota stažuočių programų Stažuočių skaičius 5
Stažuotėse dalyvavusių asmenų skaičius
21
Bendra stažuočių trukmė, kalendorinėmis dienomis
427
Dažniausiai pasitaikančios klaidos rengiant projektus
Projektas neatitinka ar nepakankamai atitinka programos turinio ar Gairių pareiškėjams (reikalavimų pareiškėjams ir partneriams, programos tikslų ir uždavinių, atrankos kriterijų, veiklų grupių ir veiklų, t.t.);
Nenurodytos tikslinės grupės, nenurodyti arba nepagrįsti tikslinių grupių poreikiai, nėra ryšio tarp projekto problemų ir uždavinių;
Nepakankamai konkrečios vertikalios projekto logikos dalys (tikslai, uždaviniai ir rezultatai), jos painiojamos tarpusavyje;
Projekto rezultatai, pasekmės ir poveikis (jeigu įmanoma) nėra apibrėžiami kiekybiškai, nepakankamai realūs;
Nerealus projekto tvarkaraštis, nes neteisingai suderinama projekto trukmė ir apimtis, pamirštamos esminės projekto veiklos, projekte skiriasi veiklų aprašymai;
Nerealus biudžetas, kurį reikia dažnai keisti įgyvendinimo metu, nepagrindžiami projekto kaštai.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos rengiant projektus
Viešieji pirkimai
Algimantas VenckusPHARE SPP III Techninės pagalbos projekto“Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas
Perkančiosios organizacijos (PO)
Paramos gavėjai, arba jų partneriai, kurie pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą yra laikomi perkančiomis organizacijomis (savivaldybės, apskričių administracijos, universitetai ir pan.), vykdydami pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo nuostatomis bei savo vidaus patvirtintomis taisyklėmis (nuostatais, reglamentais ir pan.)
Kiti dokumentai
Poįstatyminiai teisės aktai (LRV ir VPT); Paramos sutartis; CPVA direktoriaus įsakymu patvirtintos
“Pirkimų taisyklės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjams, esantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą” (1.5 priemonei)
Pirkimų taisyklės PO (1)
Taisyklėmis turi vadovautis paramos gavėjas, jei jis yra PO;
Jei pirkimus vykdo projekto partneris, esantis PO, paramos gavėjas turi užtikrinti, kad projekto partneris taip pat laikytųsi šių taisyklių;
PO pirkimai projekto įgyvendinimui prilyginami įprastiems PO pirkimams:
Pirkimų vertė skaičiuojama, atsižvelgiant į visus panašius pirkimus, remiantis VPT patvirtinta pirkimo verčių nustatymo metodika, įskaitant pirkimus projekte;
Pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką reglamentuoja PO patvirtintos procedūros;
Pirkimų taisyklės PO (2)
...Už projekto įgyvendinimui reikalingus pirkimus atsakinga PO, už partnerio pirkimus – visais atvejais paramos gavėjas, prisiimdamas riziką, kad partnerio pirkimai bus įvykdyti netinkamai;
Taisyklės nustato tik papildomus PO įsipareigojimus, įgyvendinant projektą, susijusius su įgyvendinančios institucijos vykdoma projekto įgyvendinimo priežiūra.
Pirkimų vertė (1)
Pirkimų vertė skaičiuojama atsižvelgiant į visus panašius pirkimus, remiantis VPT patvirtinta pirkimo verčių nustatymo metodika, įskaitant ir pirkimus projekte;
Pirkimo verte laikoma numatomų vykdyti panašių sutarčių numatoma vertė tais kalendoriniais metais. Panašiomis sutartimis laikomos sutartys, kurios sudaromos tos pačios ar panašios rūšies bei paskirties) bei naudojimo prekėms ar paslaugomis įsigyti (pvz. visai įsigyjamai biuro įrangai, visiems baldams, visiems leidiniams ir pan.). Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir projekte numatyto darbų atlikimo bei projektavimo (jeigu numatyta), ir darbams atlikti reikalingų prekių ar medžiagų, numatomos vertės.
Pirkimo vertė iš projekto lėšų (kuri prisumuojama prie bendros pirkimų vertės) skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje (t.y. numatyta projekto biudžete);
Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Skaidymas į dalis galimas tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas visai pirkimo vertei.
Pirkimų vertė (2)
Projekto pirkimų planas
Pirkimų plane atsispindi visi pirkimai (taip pat ir vykdomi pagal įprastą komercinę praktiką) projektui įgyvendinti (paramos gavėjo ir partnerių, net jei vykdomi iš jų nuosavų lėšų);
Pirkimai gali būti vykdomi tik pagal iš anksto su įgyvendinančiąja institucija (Fondu, CPVA) suderintą pirkimų planą, kurį koreguoti galima tik gavus jos sutikimą.
Projekto pirkimų planas
Eil.Nr
Pirkimas projekte
Pirkimą vykdantis subjektas
Perkamas objektas
Pirkimo projekte suma
Planuojamas pirkimo vykdymo laikotarpis
Pirkimo būdas Pirkimo būdo pasirinkimo argumentai
1. Paslaugų Projekto partneris
Projektinės dokumentacijos rengimas(biudžeto eilutė ...)
34 528 lt
2005 m.gegužė - birželis
Pirkimas taikant įprastą komercinę praktiką
Perkamų paslaugų vertė neviršija 75 tūkst. litų be PVM. Bendra numatoma panašių sutarčių vertė sudarys 74 tūkst. litų be PVM
2. Prekių Paramos gavėjas
Biuro baldai(biudžeto eilutės ... ir ...)
69 056 lt
2005 m.gegužė - birželis
Supaprastintas atviras konkursas
Bendra panašių sutarčių vertė sudarys 95 000 litų be PVM
3. Prekių Paramos gavėjas
Kanceliarinės prekės(biudžeto eilutė ...)
3 452 lt Pirkimas įvykdytas 2005.03.01
Pirkimas taikant įprastą komercinę praktiką
Bendra panašių prekių pirkimo vertė sudarys 60 000 litų be PVM. 2 metų sutartis su Tiekėju pasirašyta 2004.03.01
Jau pasirašytos sutartys
Jeigu paramos gavėjas prieš projektui prasidedant turi galiojančias sutartis (pvz. su kanceliarinių prekių tiekėjais, komunalinių paslaugų teikėjais ir pan.) ir pirkimai buvo įvykdyti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, papildomai vykdyti pirkimų procedūrų nebereikia;
Turimos sutartys turi būti nurodytos pirkimų plane, nurodant sutarties pasirašymo datą.
Neperkančiosios organizacijos
Paramos gavėjai, arba jų partneriai, kurie pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą nėra laikomi perkančiomis organizacijomis (privačios įmonės ir pan.), vykdydami pirkimus privalo vadovautis:
CPVA direktoriaus įsakymu patvirtinta “Pirkimų tvarka Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjams, nesantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą” (1.5 priemonė)
Pirkimų būdo pasirinkimas
Pirkimo būdą lemia pirkimų vertė; Organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo
vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta TVARKOJE nustatytos pirkimų tvarkos. Skaidymas į dalis galimas tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas visai pirkimo vertei (pvz. 50 kompiuterių bus perkama 2 pirkimais, kiekvieną jų vykdant atviro konkurso būdu).
Pirkimų vertė
Skaičiuojama apsiribojant tik pirkimais projekte (projekto pirkimus atskiriant nuo įprastos organizacijos veiklos);
Pirkimo vertė yra nustatoma atsižvelgiant į numatomų vykdyti panašių sutarčių numatomą vertę, nepriklausomai nuo to, ar pirkimas atliekamas vieną kartą, ar keletą kartų. Panašiomis sutartimis laikomos sutartys, kurios sudaromos tos pačios ar panašios rūšies (paskirties) bei naudojimo prekėms ar paslaugoms įsigyti (pvz. visai iš projekto lėšų įsigyjamai biuro įrangai, visiems baldams, visiems leidiniams ir pan.). Praktikoje tokios paslaugos ar prekės dažnai vadinamos techniškai nedalomomis. Darbų pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į visam objektui reikalingus darbus;
Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje (t.y. numatyta projekto biudžete).
Projekto pirkimų planas
Pirkimų plane atsispindi visi pirkimai projektui įgyvendinti (subsidijos gavėjo ir partnerių, net jei vykdomi iš jų nuosavų lėšų);
Pirkimai gali būti vykdomi tik pagal iš anksto suderintą pirkimų planą, kurį koreguoti galima tik gavus įgyvendinančios institucijos sutikimą.
Paramos viešinimas
Algimantas VenckusPHARE SPP III Techninės pagalbos projekto“Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas
Dokumentai, reglamentuojantys informavimo ir viešumo reikalavimus
Europos Komisijos Reglamentas Nr. 1159/2000, Lietuvos 2004-2006 m. Bendrasis programavimo
dokumentas (BPD) ir jo priedas, Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių
fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklės.
Taisyklių taikymas
Šios taisyklės taikomos veiklai, remiamai: Europos regioninės plėtros fondo
(ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų
fondo (EŽŪOGF) Orientavimo dalies, Žuvininkystės orientavimo finansinės
priemonės (ŽOFP).
Informavimo lygmenys
BPD lygmuo: Už informavimą ir viešumą apie BPD rengimo ir
įgyvendinimo eigą atsakinga Finansų ministerija.Priemonių lygmuo: Už informavimą ir viešumą apie priskirtos BPD
priemonės įgyvendinimo eigą atsakingos tarpinės institucijos.
Projekto lygmuo: Už informavimą ir viešumą apie konkrečius projektus
atsakingi projektų vykdytojai ir įgyvendinančiosios institucijos. Numatytų informavimo ir viešumo priemonių įgyvendinimą užtikrina įgyvendinančiosios institucijos.
Reikalavimai pareiškėjams
Projektui skirta parama turi būti viešinama; Visose informavimo priemonėse turi būti
aiškiai nurodyta, kad projektas finansuojamas pagal BPD;
Paraiškoje turi būti sudarytas informavimo planas ir numatytos išlaidos, nurodant kokių priemonių bus imtasi, informuojant apie projekto įgyvendinimą.
Informavimo ir viešumo priemonės I
Skelbimų lentos, Atminimo lentos, Plakatai (stendai patalpose), Pranešimai galimiems pareiškėjams ir
projektų vykdytojams, Informacinė medžiaga, Informaciniai renginiai, Pranešimai žiniasklaidai ir kt.
Informavimo ir viešumo priemonės (2)
Paraiškos Bendrojoje (A) dalyje turi būti nurodytos paramos informavimo ir viešumo priemonės.
Jeigu parama viršija 3 mln. EUR iš ESF ar ERPF fondų privaloma iškelti skelbimų lentas projekto vykdymo metu ir atminimo lentas pasibaigus projektui.
Taikant informavimo ir viešumo priemones būtina atsižvelgti į Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisykles.
Informavimo ir viešumo priemonės (3)
Gaunamos paramos suma Viešumo priemonės
Daugiau kaip 3mln.EUR iš ESF ar ERPF fondų
Rangos darbų lentos darbų vykdymo vietose (nuimamos ne vėliau nei praėjus 6 mėn. nuo darbų pabaigos ir pakeičiamos atminimo lentomis
Daugiau kaip 3mln.EUR iš ESF ar ERPF fondų fondų
Atminimo lentos
Mažiau kaip 3 mln. EUR Nuolatiniai stendai patalpose
Mažiau kaip 3 mln. EUR Specialūs leidiniai
Mažiau kaip 3 mln. EUR Informacijos pateikimas žiniasklaidos priemonėse
Mažiau kaip 3 mln. EUR Informacijos pateikimas projekto dokumentuose
Mažiau kaip 3 mln. EUR Kitos priemonės
Skelbimų lentos Privalomai statomos
infrastruktūros plėtros projektų darbų atlikimo vietose, kai parama iš ERPF ar ESF yra didesnė nei 3 mln. eurų.
Statomos pradėjus vykdyti projekte numatytus darbus, nuimamos ne vėliau kaip po šešių mėnesių juos pabaigus.
Lentų dydis turi atitikti projekto mastą.
Atminimo lentos Atminimo lentos paprastai
kabinamos ant rekonstruotų ar naujai pastatytų administracinių pastatų, ligoninių, gamyklų, tiltų, šalikelėse ir pan.
Rekomenduojama atminimo lentų kabinimo vietas derinti su įgyvendinančiosiomis institucijomis. .
Atminimo lentos privalomos nuėmus skelbimų lentas, jeigu parama iš ESF ar ERPF fondų – didesnė nei 3 mln. eurų.
Jeigu buvo investuota į įmonių pastatus, atminimo lentos įrengiamos ne mažiau kaip vieneriems metams.
Informacinė medžiaga
Informaciniai leidiniai: lankstinukai, brošiūros, informaciniai lapeliai, biuleteniai ir kt.Elektroniniai leidiniai: tinklalapiai, duomenų bazės.
Kitos informavimo priemonės
Pranešimai žiniasklaidai (juos siūloma platinti programos ar projekto įgyvendinimo pradžioje ir pabaigoje, taip pat informuojant apie svarbius tarpinius veiksmus ar rezultatus).
Informaciniai renginiai (spaudos konferencijos, seminarai, konferencijos, parodos ir kiti renginiai).
Ženklų ir užrašų naudojimas
Visose informavimo ir viešumo priemonėse turi būti naudojami BPD ir ES ženklai. ES ženklas naudojamas kartu su užrašu „Europos Sąjunga“ (santrumpa nevartotina). Taip pat rekomenduojama nurodyti atitinkamą ES struktūrinį fondą.
Kartu su BPD ir ES ženklais gali būti naudojamas ir projekto vykdytojo ženklas.
Viešinant konkrečius projektus prie ES ženklo vietoj užrašo „Europos Sąjunga“ rašoma „Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga“. BPD ženklas naudojamas kartu su užrašu „Projektą remia Lietuvos Respublika“.
Gaminant šiuos ženklus, turi būti laikomasi nustatytų reikalavimų dėl spalvų, proporcijų ir išdėstymo.
BPD ženklas
BPD ženklą sudaro trys dalys: šviesiai mėlynas languotas kontūrinis Lietuvos žemėlapis, užrašas didžiosiomis raidėmis BPD ir apačioje po brūkšniu – pilnas dokumento pavadinimas didžiosiomis raidėmis: „BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS“.
Kai naudojami keli ženklai kartu, jie išdėstomi tokia tvarka: BPD, ES ir projekto vykdytojo. Visi ženklai turi būti vienodo aukščio, išdėstyti vienoje vertikalėje ar horizontalėje.
BPD ženklo naudojimas
Ofsetinėje spaudoje naudotini BPD ženklo variantai
Šilkografijoje ir graviruojant naudotini BPD ženklo variantai
Ant tamsaus pagrindo naudotinas BPD ženklo variantas
BPD ženklo erdvė
ES ženklas
ES ženklas yra mėlynas stačiakampis, kurio ilgis 1,5 karto didesnis už plotį, jame ratu lygiais intervalais išdėstyta 12 geltonų žvaigždžių.
Pageidautina ES ženklą spausdinti ant balto pagrindo. Reikėtų vengti daugiaspalvių pagrindų, ypač spalvų, nesiderinančių su mėlyna.
ES ženklas naudojamas kartu su užrašu „Europos Sąjunga“ arba „Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga“. Užrašas dedamas apačioje arba šalia ženklo. Taip pat galima nurodyti konkretaus ES struktūrinio fondo, iš kurio skiriama parama, pavadinimą.
ES ženklo naudojimas
ES vėliavos dydžio nustatymo ir žvaigždžių išdėstymo reikalavimai
Naudotini ES ženklo variantai
ES ženklo naudojimo klaidos
ES ženklo erdvė
ES struktūrinių fondų apibūdinimas
Informavimo ir viešumo priemonėse pageidautina apibrėžti ES struktūrinių fondų uždavinius.
Šie apibūdinimai turi būti naudojami straipsniuose, metų ataskaitose, pranešimuose žiniasklaidai, leidiniuose, kalbose ir kitur.
Prireikus pateikti ES struktūrinių fondų aprašymai gali būti trumpinami.
Europos regioninės plėtros fondo (ERPF): uždavinių aprašymai
ERPF mažina ES regionų išsivystymo ir pragyvenimo lygio skirtumus;
ERPF skatina atsiliekančių ES regionų plėtrą, ekonominę bei socialinę pertvarką;
ERPF padeda sukurti ir išsaugoti darbo vietas; ERPF investuoja į infrastruktūrą – kelius,
telekomunikacijas, energetiką; ERPF skatina smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą; ERPF skatina technologijų plėtrą.
Daugiau informacijos
Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklės: www.finmin.lt
BPD ženklas: www.finmin.lt/BPD ES ženklas:
http://europa.eu.int/abc/symbols/emblem/index_en.htm
INVESTICINIO PROJEKTO RENGIMAS
Algimantas VenckusPHARE SPP III Techninės pagalbos projekto“Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas
Projekto įgyvendinimo stadijos
1. Iki-investicinė stadija (planavimas ir sprendimo priėmimas): (1) Projekto identifikavimas (Iki-galimybių studija); (2) įvertinimas ir pagrindimas (Galimybių studija/Investicinis
projektas, Techniniai sprendimai ir sąmatos, Poveikio aplinkai vertinimas (PAV), Paraiška, kiti dokumentai);
(3) sprendimo finansuoti priėmimas.
2. Investicinė stadija: (4) finansavimas; (5) įgyvendinimas (derybos ir sutarčių pasirašymas, inžineriniai
projektai, statyba ir įrengimas, informacijos sklaida ir marketingas, mokymai);
(6) stebėsena.
3. Veiklos stadija: (7) atidavimas eksploatacijai; (8) veiklos plėtra ir naujų galimybių identifikavimas.
Projekto pagrindimo dokumentai
Galimybių studija - numatomo įgyvendinti projekto analizė pagal iš anksto nustatytus kriterijus, skirta optimalaus projekto įgyvendinimo varianto identifikavimui
Investicinis projektas - tai detalus būsimos veiklos planas, kuriame išnagrinėjami visi pagrindiniai planuojamos veiklos aspektai
Pranešimo turinys
1. Galimybių studija / Investicinis projektas – tikslas ir svarba2. Projektų pagrindimo metodika3. Investicinio projekto turinys:
• Projekto vertinimo aspektai – strateginis, teisinis, techninis, aplinkosauginis, socialinis, finansinis, ekonominis;
• Finansinio-ekonominio efektyvumo vertinimas: pinigų srauto vertinimas, kaštų-naudos analizė, ekonominė nauda;
• Projekto įgyvendinimo alternatyvos ir rizikos vertinimas.
Galimybių studijos ir Investicinio projekto tikslas ir svarba (1)
Tikslas – įvertinti visas projekto įgyvendinimo galimybes, parinkti optimaliausią (jeigu projektas ekonomiškai naudingas) ir ją visapusiškai pagrįsti
Svarba: gavus neigiamus rezultatus, atsisakoma nuo
ekonomiškai nenaudingo Projekto; ekonominiu požiūriu išrenkamas optimalus variantas; nustatomi optimalūs statybos/rekonstrukcijos ir
įrengimo darbų terminai.
Svarba:• visapusiškai pagrindžiami investavimo tikslai,
įvertinamos projekto įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai, projekto įgyvendinimo terminai bei įvertinama investicijų grąža (komercinis projektas), ekonominė projekto nauda bei kiti efektyvumo rodikliai (IP)
• esant ribotam finansavimui, sudaromi prioritetų sąrašai ekonominės naudos mažėjimo tvarka ir išrenkami ekonominiu atžvilgiu vertingiausi projektai, kurių ekonominė nauda visuomenei yra didžiausia
Galimybių studijos / Investicinio projekto tikslas ir svarba (2)
Projekto pagrindimas
Atsakoma į klausimą, kodėl būtent šis projektas, būtent šiuo metu yra būtinas, kokios ilgalaikės ir vidutinio laikotarpio problemos bus išspręstos;
Šioje fazėje turi būti trumpai aprašytas Projekto poreikis, apytikriai nustatytas darbų kiekis;
Atsakoma, kaip planuojamas projektas siejasi su
BPD nuostatomis, valstybine plėtros programa; parodoma, kaip siūlomas projektas atitinka prioritetus;
Projekto rengimo schema
Investicinio projekto turinys
3. Įvadas/Santrauka4. Pareiškėjo apibūdinimas5. Esamos situacijos analizė6. Projekto apibūdinimas7. Geriausio techninio sprendimo pasirinkimas8. Finansinė analizė9. Ekonominis įvertinimas10. Jautrumo ir rizikos analizė11. Išvados ir pasiūlymai12. Priedai (papildoma informacija, skaičiavimų detalizavimas,
Poveikio aplinkai vertinimas (jeigu reikia)) Projektas turi būti parengtas taip, kad, išskyrus labai specifinius
aspektus, būtų galima užpildyti Paraišką
2. Pareiškėjo apibūdinimas
Teisinis apibūdinimas Veiklos istorija, geografinė vieta Esama būklė (nuosavybė, valdymas veiklos,
teikiamos paslaugos) Pagrindinai valdymo organai ir valdymo principai Resursų analizė ir įvertinimas Organizacijos finansinės situacijos įvertinimas Veiklos strategija, plėtros tikslai, ateities planai
3. Esamos situacijos analizė (aplinkos apibūdinimas ir Projekto vertinimo kriterijų
atranka)
Srities, kurioje numatomas Projektas, istorija,
situacija ir plėtros perspektyvos
Projekto reikšmė ir perspektyvos, įvertinant galimas
tendencijas
Organizacijos patirtis susijusi su Projekto veikla
SWOT (Privalumai, trūkumai, grėsmės, galimybės)
Vertinimui reikalingų aspektų atranka
Pagal projekto sudėtingumą nustatoma, ar projektą reikės pagrįsti: Strateginiu aspektu Teisiniu aspektu Techniniu aspektu Finansiniu aspektu Socialiniu aspektu Ekonominiu aspektu Aplinkosauginiu aspektu
Aprašant projektą atliekama detali pasirinktų aspektų analizė
Strateginis ir teisinis aspektai
Nustatomas projekto įgyvendinimo tikslingumas tarptautiniu, šalies ir regiono mastu, nustatomi tolimieji ir artimieji tikslai;
Nurodomi Europos Sąjungos, Lietuvos ar savivaldybės priimti teisės aktai ar kiti dokumentai, kurie padeda ar trukdo įgyvendinti projektą;
Nustatomas Projekto atitikimas BPD;
Techninis aspektas
Pateikiami techniniai reikalavimai planuojamam objektui pagal jo paskirtį, eksploatacijos sąlygas
Pateikiami alternatyvūs techniniai sprendimai
Išanalizuojami techninių sprendimų privalumai ir trūkumai bei įgyvendinimo galimybės
Nustatoma alternatyvų įgyvendinimo kaina
Finansinis aspektas
Įvertinamas kaštų pasiskirstymas laike, pagal darbus, finansavimo šaltinius, sudaromas paskolos grąžinimo grafikas (jeigu reikia), kt.;
Parengiama piniginių srautų prognozė;
Atliekamas finansinis pagrindimas: paskaičiuojamas projekto atsipirkimo laikas, finansinės VGN, GDV;
Socialinis aspektas
Įvertinamas Projekto įgyvendinimo ir eksploatavimo metu sukuriamų darbo vietų skaičius;
Įvertinama alternatyvų socialinė nauda ir kaštai (netiesioginės galimybės sukurti darbo vietas);
Įvertinami žmonių kvalifikacijos, žinių lygio pokyčiai, suteikiantys naujas galimybes.
Ekonominis aspektas
Eliminuojami mokesčiai; Nustatoma projekto įgyvendinimo nauda
visuomenei: Socialinės atskirties mažinimas (socialiniai
projektai), Kvalifikacijos išaugimas (mokslas, švietimas)
Nustatoma ekonominė VGN, GDV.
Aplinkosauginis aspektas
Nustatomi aplinkosauginių sprendimų kaštai;
Įvertinama aplinkosauginių sprendimų nauda
aplinkai;
Atliekamas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kuris įvertina Projekto poveikį aplinkai (paprastai PAV pridedamas prie IP kaip priedas)
4. Projekto apibūdinimas
Projekto tikslas ir uždaviniai; Projekto sąryšis su BPD tikslais bei šalies
strategija tam tikroje šakoje; Projekto valdymas ir personalas; Projekto apibūdinimas strateginiu, teisiniu,
techniniu, finansiniu, socialiniu-ekonominiu ir aplinkosauginiu aspektu;
Investicijų struktūra, finansavimo šaltiniai, kaštai;
Projekto viešinimas bei tęstinumas;
Projekto įgyvendinimo planas
Pirkimų tipai, pirkimų planas - prekėms, paslaugoms, darbams;
Statybos darbų, įrengimų tiekimo/instaliavimo, paslaugų ypatumai;
Projekto auditas, administravimo procedūros, įvertinimas ir monitoringas;
Projekto tęstinumas ir ryšys su kitomis BPD priemonėmis;
Kiekvienam etapui (veiklai) nurodomi terminai, kada jis bus pradėtas ir užbaigtas.
5. Projekto įgyvendinimo alternatyvų palyginimas
(kiekvienai alternatyvai naudojami tie patys kriterijai)
Techniniai privalumai ir trūkumai (charakteristikos, eksploatacija, integruotumas, šiuolaikiškumas, atitikimas tikslų pasiekimo prasme, ilgaamžiškumas, diegimo specifika)
Jeigu techninė analizė neleido parinkti optimalaus varianto, taip pat vertinami
Finansiniai aspektai (Investicijos ir finansavimas, eksploatacijos savikaina, nauda pinigine išraiška, PNA, Balansas, Grynųjų pinigų srautų prognozė, efektyvumo rodikliai (GDV, VPN))
Ekonominiai aspektai (ekonominė, socialinė, aplinkosauginė nauda, efektyvumo rodikliai (EGDV, EVPN), rizikos įvertinimas)
Alternatyvų palyginimas ir optimalaus varianto pasirinkimas (naudojamas kaštų-naudos metodas apibūdintas toliau)
Finansinių resursų (kapitalo) Investavimas – reikalingo turto, kuris bus naudojamas veikloje, įsigijimas. Kokį turtą organizacija turi turėti?
Investicijų Finansavimas – tinkamas kapitalo šaltinių, naudojamų reikalingo turto įsigijimui, parinkimas. Kokiu būdu turi būti finansuojamas turtas?
Veiklos valdymas – disponuojamų (įsigytų) resursų efektyvus panaudojimas, siekiant maksimalios naudos.
Investavimas
Finansavimas
Veikla
Trys pagrindinės priimamų
sprendimų sritys
Finansinis ir ekonominis investicinio projekto vertinimas
(6-8 dalys)
Guide to cost-benefit analysis of investment projects (Investicinių projektų kaštų-naudos analizės vadovas)
http://europa.eu.int/comm/regional_policy/sources/docgener/guides/cost/guide02_en.pdf
Metodika
Kaštų-naudos analizės (KNA) esmė
Lyginamos bent dvi alternatyvos: “be projekto” ir ”su
projektu” (alternatyvų gali būti ir daugiau)
Alternatyva “be projekto” yra vertinimo atskaitos
taškas
Finansiniai ir ekonominiai rodikliai įvertina skirtumą
tarp vertinamo investicinio sprendimo ir nieko
nedarymo (alternatyvos “be projekto”)
6. Finansinė analizė
Finansinės analizės tikslas – parengti pinigų srautų prognozę tam, kad paskaičiuoti finansinius rodiklius: Finansinę grąžos normą (FGN): Finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV)
Finansinė analizė pateikia bendrą kaštų ir naudos vaizdą, įvertina pajamas ir išlaidas per projekto įgyvendinimo laikotarpį
Skaičiuojant FGDV ir FGN, vertinant pinigų įplaukas, eliminuojamos įplaukos iš projekto finansavimo resursų (ES parama, valstybės parama, paskolos);
Skaičiuojant FGDV ir FGN (investicijoms), įplaukas sudaro pardavimų pajamos, o išlaidas - veiklos sąnaudos ir investicijų išlaidos, įvertinant investicijų likutinę vertę laikotarpio pabaigoje;
Skaičiuojant FGDV ir FGN (investuotam kapitalui-be ES paramos), įplaukas sudaro pardavimų pajamos ir investicijų likutinė vertė laikotarpio pabaigoje, o išlaidas - veiklos sąnaudos, palūkanos, paskolų grąžinimas, viešojo nacionalinio ir privataus kapitalo investicijos;
Finansinės analizės žingsniai
Finansinė grynoji dabartinė vertė
Finansinė grynoji dabartinė vertė gaunama sudedant diskontuotą pinigų srautą per projekto gyvavimo laikotarpį. FGDV parodo projekto naudą skaičiuojant šios dienos pinigų verte – jeigu FGDV teigiama, vadinasi projekto finansinė nauda padengs investuoto kapitalo sumą.
nk)(1nCF
....3k)(1
3CF
2k)(12CF
1k)(11CF
ok)(1oCF
FGDV
CFi (i 1, 2, …, n) – grynas pinigų srautas atitinkamais metais,
Finansinė vidinė grąžos norma
Finansinė vidinė grąžos norma – tai diskonto norma, kuriai projekto įplaukos yra lygios projekto išmokom, t.y. FGDV 0;
Jeigu FGN didesnė už rinkoje esančią palūkanų normą, vadinasi projektas atneš naudą didesnę už kapitalo skolinimosi kaštus;
n)(1nCF....
3)(13CF
2)(12CF
1)(11CF
0)(10CF
FGDVFGNFGNFGNFGNFGN
0
Finansinės analizės rezultatai
Finansinis planas turi įrodyti projekto finansinį gyvybingumą, t.y. akumuliuotas pinigų srautas turi atitikti įmonės veiklos pobūdį (dažniausiai šis srautas būna teigiamas);
Finansinė grynoji dabartinė vertė parodo projekto naudą vertinant ją šios dienos pinigų verte – jeigu FGDV teigiama, tai reiškia kad projekto finansinė nauda padengs investuoto kapitalo sumą;
Finansinė vidinė grąžos norma, tai diskonto norma, kuriai projekto finansinė nauda yra lygi projekto kaštams, t.y. FGDV = 0. Jeigu FVGN didesnė už rinkoje esančią palūkanų normą, vadinasi projekto nauda bus didesnė nei kapitalo skolinimosi kaštai;
Finansinės analizės apibendrinimas
Diskonto norma nustatoma pagal tikėtinus kapitalo kaštus ir riziką (siūloma naudoti diskonto norma 5-8 %);
Finansinis vertinimas nustato naudą infrastruktūros savininkui;
Infrastruktūriniams nekomerciniams projektams FVGN dažniausiai yra mažesnė už 10 %, kartais neigiama. Tokiu atveju ekonominė analizė yra būtina;
FVGN daro įtaką priimant sprendimą dėl bendra-finansavimo intensyvumo.
7. Ekonominis vertinimas (1)
Neretai projektai jokių tiesioginių pajamų negeneruoja, todėl gaunama tik socialinė ir ekonominė nauda;
Ekonominis vertinimas (kitaip nei finansinis vertinimas, kuris parodo Projekto naudą investicijų savininkui) parodo Projekto įtaką regionui ar šaliai (t.y. visuomenei).
Pagrindinės taisyklės rengiant netiesioginio poveikio analizę:
Bet kokie socialiniai kaštai ar nauda, atsiradę projekto pasėkoje, privalo būti įvertinti, jeigu jie neatspindėti finansiniuose srautuose;
Vertintojas privalo identifikuoti, įvertinti ir, jeigu tik įmanoma, išreikšti šį poveikį pinigine išraiška;
Jeigu tai sunku ar neįmanoma šis poveikis turi būti įvardintas bent jau fiziniais terminais kokybiniam vertinimui;
7. Ekonominis vertinimas (2 ) Išorinio (netiesioginio) poveikio įvertinimas
7. Ekonominis vertinimas (3)Apibendrinimas
Taikomas kaštų – naudos metodas;
Atlikus ekonominį vertinimą apskaičiuojami pinigų srautų, nustatytų ne pagal rinkos vertes o pagal buhalterines vertes, įvertinami EGDV ir EVGN;
ES reikalavimas – EVGN > 5%;
Naudos/kaštų santykis taikant 5% diskonto normą – N/K > 1;
Apskaičiuojamas projekto atsipirkimo laikotarpis – t.y. kuriais metais po projekto užbaigimo ekonominė grynoji dabartinė vertė viršija 0 ribą;
8. Projekto rizikos ir scenarijų įvertinimas
Pagrindiniai rizikos tipai, rizikos priežastys, priemonės, būdai rizikai sumažinti, jos išvengti
Geriausio techninio sprendimo skirtingų variantų/scenarijų palyginimas
Rizikos, jautrumo (variantų) analizės išvados
Investicinio projekto rizika apibrėžiama kaip
projekto rezultatų nuokrypio nuo laukiamo
rezultato galimybė.
Scenarijų analizė
Nustatoma, kaip įtakotų ekonominius ir finansinius Projekto rezultatus:
- statybos ir įrengimų kainos išaugimas/sumažėjimas
- eksploatacinių kaštų išaugimas/sumažėjimas
- Projekto rezultatų sumažėjimas/padidėjimas
- diskonto normos padidėjimas/sumažėjimas
Rekomenduojama: ekonominė FGN turėtų būti nemažesnė už 5% (blogiausiu atveju - bent jau artima)
9. Pagrindinės išvados ir pasiūlymai
Projekto naudos apibendrinimas (ekonominės, socialinės, finansinės ir kt.);
Pasirinkto sprendimo argumentacija;
Projekto tęstinumas; Ar yra pareiškėjo ir jo partnerių priimtas
galutinis, projektą patvirtinantis sprendimas?
Nepakankamai pagrįsta prielaidų sistema; Vertinamas ne projektas, o visa organizacijos
veikla; Ekonominio vertinimo nebuvimas.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos