rapsų aliejaus, vitamino e, seleno bei vandenyje tirpaus ... mitybos... · rapsų aliejaus,...
TRANSCRIPT
122
Baltymo pašalinio kvapo
intensyvumas
2,33 bc 2,25 bc 2,00 ab 1,75 a 2,33 bc 2,58 C
Baltymo spalvos
vienodumas
7,00 a 7,08 a 6,67 a 6,50 a 7,00 a 6,92 A
Baltymo kietumas 5,42 a 5,00 a 5,17 a 5,67 a 5,25 a 5,33 A
Baltymo bendras skonio
intensyvumas
6,67 a 6,67 a 6,75 a 6,67 a 6,75 a 6,33 A
Baltymo pašalinio skonio
intensyvumas
1,33 a 2,00 b 1,42 a 1,33 a 1,75 ab 2,17 B
Baltymo priimtinumas 7,08 b 6,83 b 7,17 b 7,08 b 6,67 ab 6,25 A
TRYNIO
Trynio bendras kvapo
intensyvumas
7,00 a 6,92 a 6,75 a 6,92 a 6,75 a 6,67 A
Trynio pašalinio kvapo
intensyvumas
1,25 a 1,83 b 1,25 a 1,33 a 1,58 ab 1,67 Ab
Trynio spalvos
intensyvumas
2,92 a 2,67 a 2,67 a 3,00 a 2,75 a 2,75 A
Trynio kietumas 3,08 a 3,17 ab 3,25 abc 3,25 abc 3,75 bc 3,83 C
Trynio kruopėtumas 2,25 ab 2,17 a 2,25 ab 2,08 a 2,08 a 2,50 B
Bendras trynio skonio
intensyvumas
7,00 ab 6,75 a 6,83 ab 6,83 ab 7,17 b 6,67 A
Trynio pašalinio skonio
intensyvumas
1,50 a 2,00 abc 2,17 bc 1,75 ab 2,00 abc 2,50 C
Trynio liekamojo skonio
intensyvumas
4,92 a 4,75 a 4,83 a 4,67 a 4,67 a 5,08 A
Trynio priimtinumas 7,00 c 6,42 bc 6,25 ab 6,67 bc 6,58 bc 5,67 A
a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje
(p<0,05)
Seleno tipas turėjo reikšmingą įtaką bendram trynio skonio intensyvumui, kai naudotas rapsų aliejus:
neorganinio seleno atveju trynys buvo silpnesnio skonio nei naudojant organinį seleną.
Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei vandenyje tirpaus fitobiotiko Sangrovit® įtaka
penimų kiaulių produktyvumui bei mėsos kokybei
2012 – 2013 m. tiriant rapsų aliejaus maistinę vertę, nustatėme kad jame vyrauja polinesočiosios
riebalų rūgštys, kurios gali teigiamai sąlygoti kiaulių sveikatingumą bei optimizuoti pašarų konversiją.
Tačiau, polinesočiosios riebalų rūgštys pasižymi aukšta autooksidacija. Todėl, labai svarbu, naudojant
natūralius antioksidantus, kaip vitaminą E ir seleną stabilizuoti polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidaciją,
pagerinti kiaulienos maistinę vertę. Fitobiotike Sangrovit® pagrindinė veiklioji medžiaga yra sangvinarinas.
Ši medžiaga taip pat pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniu veikimu. Tyrimai apie vandenyje tirpaus
sangvinarino įtaką kiaulių produktyvumui bei produkcijos kokybei yra tik vykdomi. Todėl duomenų apie
minėtų pašarų priedų sinergetinį poveikį kiaulių produktyvumui ir mėsos kokybei yra nepakankamai. Todėl
mūsų darbo tikslas: ištirti rapsų aliejaus, vitamino E, organinio ir neorganinio seleno bei vandenyje tirpaus
fitobiotiko Sangrovit® įtaka penimų kiaulių produktyvumui bei mėsos kokybei.
Darbo metodika:
123
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir
naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei 2004 0417 Lietuvos Respublikos
maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1
– 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).
Bandymo schema. Šėrimo bandymas pradėtas su 45 dienų amžiaus 104 vnt. penimų kiaulių (Landrasų
x Jorkšyrų (motina) ir Pjetrėnų x Diurokų (tėvas)). Jo metu penimas kiaules suskirstėme į 4 grupes
(kontrolinė ir 3 tiriamosios) po 2 pakartojimus (viso 8 gardai). Kiekvienoje grupėje buvo po 26 penimas
kiaules.
Penimos kiaulės buvo laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2008/120/EB,
nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus.
Penimų kiaulių šėrimas. Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės
grupės kombinuotuosiuose pašaruose buvo 0,5 mg/kg pašaro seleno iš natrio selenito (neorganinis selenas)
+ 75 mg/kg vitamino E, I-mos tiriamosios grupės kombinuotuose pašaruose buvo įterpta 0,5 mg/kg seleno
iš natrio selenito (neorganinis selenas) + 75 mg/kg vitamino E ir per vandenį duodamas fitobiotinis
preparatas Sangrovit® (50 g/m3 vandens), II-os tiriamosios grupės – 0,5 mg/kg selenometionino (Alkosel-
organinis selenas) + 75 mg/kg vitamino E, o III-oje tiriamojoje grupėje – selenometioninas (Alkosel-
organinis selenas) sudarė 0,5 mg/kg kombinuotųjų pašarų +75 mg/kg vitaminas E ir per vandenį duodamas
fitobiotinis preparatas Sangrovit® (50 g/m3 vandens).
Kombinuotojo pašaro sudėtis pateikiama 115 lentelėje.
115 lentelė. Kombinuotojo pašaro maistingumas
Rodikliai
Sudėtis, %
I auginimo
periodas
II auginimo
periodas
III auginimo
periodas
IV auginimo
periodas
Apskaičiuota maistinė vertė
Apykaitos energija,
MJ/kg 12,71 12,88 12,70 12,67
*Baltymingumas,
proc. 19,77 18,37 17,38 15,96
*Žali riebalai, proc. 2,93 3,07 3,36 3,51
Žalia ląsteliena, proc. 3,21 3,27 3,85 4,03
Lizinas, proc. 1,10 1,11 0,96 0,77
Metioninas/cistinas,
proc. 0,74 0,68 0,61 0,52
Metioninas, proc. 0,43 0,37 0,30 0,23
Treoninas, proc. 0,80 0,73 0,55 0,50
Triptofanas, proc. 0,20 0,22 0,22 0,20
*Kalcis, proc. 1,06 1,46 1,39 1,26
*Fosforas, proc. 0,97 1,01 0,97 0,92
Natris, proc. 0,15 0,15 0,15 0,15 *analizuotos vertės
Premikso sudėtis (1kg pašaro): vit. A – 2.000.000 TV; vit. D3 – 300.000 TV; vit. K3 – 600,00 mg/kg; vit. B1 – 300,00
mg/kg; vit. B2 – 1.000,00 mg/kg; vit. B6 – 500,00 mg/kg; vit. B12 – 5.000 µg/kg; nikotino rūgštis – 4.000,00 mg/kg; pantoteno
124
rūgštis – 2.000,00 mg/kg; folio rūgštis – 160,00 mg/kg; biotinas – 24.000,00 µg/kg; cholin chloridas – 30.000,00 mg/kg; geležis
– 35.000,00 mg/kg; manganas – 10.000,00 mg/kg; cinkas – 50.000,00 mg/kg; varis – 35.000,00 mg/kg; jodas – 400,00 mg/kg;
kobaltas – 300,00 mg/kg.
Zootechniniai tyrimo parametrai:
● bandymo metu individualus penimų kiaulių kūno svoris buvo nustatytas 45, 61, 89, 121 ir 153
amžiaus dienas;
● pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienai grupei per tarpsnį 45–61, 61–89, 89–121, 121–153
ir 45–153 amžiaus dienas;
● kasdien stebimas penimų kiaulių fiziologinis stovis ir išsaugojimas.
Mėsos kokybės tyrimo metodikos:
Paskutinė 150 bandymo dieną aparatu Piglog 105 nustatytas raumeningumo procentas, gyvų kiaulių
nugaros lašinių storis (mm) matuojamas dviejuose taškuose: 1. tarp 3–4 juosmens slankstelių ir 7 cm į šoną
nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-1); 2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio kranialinės dalies (galvos) link ir
7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-2). Šiame taške matuojamas ir ilgiausiojo nugaros raumens
storis, mm. Prieš matavimą abu anatominiai taškai patepami specialiu aliejumi. Kiaulės matuojamos
fiksuotos. Lašinių storiui matuoti viename taške ultragarso sensorius laikomas apie 5 sek., o raumeningumui
– 10 sek.(Piglog 105 User guide, 1991). Raumeningumą procentais aparatas Piglog 105 apskaičiuoja pagal
jame užprogramuotą formulę. Matuojant nugaros lašinių ir ilgiausiojo nugaros raumens storį bei nustatant
raumeningumo procentą, į aparatą pirmiausia įvedama kiaulės amžius dienomis ir kūno masė.
Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 8 penimas kiaules (8 kiaulės x 4 grupės = viso
32 kiaulės) ir jos paskerstos. Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausiojo nugaros raumens (Musulus
Longissimus dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio.
α ir γ tokoferolių (vit. E) kiekis ilgiausiame nugaros raumenyje bei kiaulių kepenyse, nustatytas mėginį
ekstrahuojant absoliučiu etilo alkoholiu, vandeniu ir heksanu. HPLC analizei naudojamas heksano
sluoksnis. Analizė atliekama naudojant normalių fazių skysčių chromotografiją.
Malondialdehido (MDA) kiekio ilgiausiojo nugaros raumenyje atliktas praėjus 24 valandoms po
skerdimo ir po 3 mėn., laikant –20°C temperatūroje pagal Draper and Hadley (1990) metodiką.
Juslinių savybių tyrimai.
Iki tyrimo mėsa laikyta minus 80°C temperatūroje. 48 valandos iki tyrimo mėsa išimta iš šaldiklio ir
padėta 4 °C temperatūroje pastovioje temperatūroje, kad atšiltų. Tirti mėginiai šviežios mėsos ir 3 po
mėnesių laikymo šaldiklyje.
Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Teste dalyvavo 6 vertintojų
grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas
125
pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtose KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos
kabinose.
Mėginių, skirtų juslinei analizei, paruošimui taikyta M. C. Baublits su kolegomis (2006) aprašyta
modifikuota metodika. Atšilusi mėsa supjaustyta 2,6 cm pločio gabalėliais, kurie be druskos ir prieskonių
įvynioti į foliją. Paruošti mėginiai kepti konvekcinėje krosnyje su cirkuliuojančiu oro srautu 200°C
temperatūroje 25 min. Tada supjaustyti į 4 dalis vidutiniškai po 10-15 g gabalėlius. Gabalėliai suvynioti į
maistinę aliuminio foliją (kad neturėtų tiesioginio kontakto su indeliu), sudėti į pašildytus koduotus
plastikinius indelius, uždengti ir iki tyrimo (10-15 min.) laikyti termostate (55ºC temperatūroje).
Vertintojams vienam vertinimui buvo pateikiami du mėginio gabalėliai. Kiekvienas vertintojas kiekvieną
mėginį vertino po 2 kartus. Po 4 mėginių įvertinimo daryta 10-15 minučių pertrauka, po to mėginiai vertinti
toliau. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą Fizz calculations.
Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu
tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High
Wycombe, UK). Tiriant virtos mėsos mėginius, atlikta tekstūros profilio analizė (TPA) pagal Bourne (1978),
kuriai mėginiai paruošti taip, kad jų vidutiniai išmatavimai buvo 2,02,02,0 cm. Spaudimo jėga buvo
statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spausti iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1
kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4
matavimų). Atliekant Tekstūros profilio analizę, buvo vertinama mėginių kietumas ir tamprumas. Žalios,
virtos ir keptos mėsos tekstūra tirta taikant Warner Bratzler peilį tuo pačiu universaliu tekstūros
analizatoriumi, mėginio išmatavimai buvo 2,02,52,0 cm. Keptos mėsos mėginiai buvo ruošiami tyrimui,
taikant aukščiau aprašytą metodiką. Virtos mėsos mėginiai tekstūros ir spalvos tyrimams buvo ruošiami
taip: išpjauti 3 cm storio mėsos gabalėliai (vidutinis kiekvieno mėginio svoris siekė 200 g), jie dėti į virimo
maišelius, sandariai užrišti, po to į verdantį vandenį ir virti 25 min. Po to mėginiai išimti iš maišelių, pasverti
(virimo nuostolių įvertinimui), atvėsinti iki kambario (20 ºC) temperatūros. Tada buvo išmatuotos mėginių
spalvos charakteristikos ir paruošti mėginiai tekstūros tyrimams.
Mėginių spalvos charakteristikų instrumentinis vertinimas. Mėginių spalvingumas nustatytas
išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta CR-400. Šviesos atspindžio režime
matuoti parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB
skalę). Matavimui naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai
(LST ISO 11037:2003. Juslinė analizė). Tirtos užšaldytos, o po to defrostuotos bei virtos mėsos mėginių
spalvos charakteristikos.
Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant
virimo nuostolius (Kouba, 2003). Jie įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš virimą ir po jo, išreikšti
procentais.
Juslinės analizės statistinis duomenų įvertinimas.
126
Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai
reikšmingai skyrėsi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių
produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo
lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il,
USA, 2006).
Zootechninių duomenų statistinis įvertinimas:
Šėrimo bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA).
Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007) buvo naudojama atliekant statistinius
skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
REZULTATAI
Pagal šėrimo bandymo su penimomis kiaulėmis tirtus parametrus (individualus penimų kiaulių svoris
atskirais bandymo periodais, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais bei vidutinis paros
priesvoris) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 116, 117 ir 118 lentelėse.
116 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka penimų kiaulių svorio
dinamikai, kg
Periodai Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
45 d. amžiaus 13,75 ± 0,58
100
13,82 ± 0,92
100
13,95 ± 0,65
101
14,14 ± 0,66
103
61 d. amžiaus 23,79 ± 0,92
100
22,78 ± 1,13
96
23,58 ± 1,01
99
24,67 ± 1,02
104
89 d. amžiaus 47,92 ± 1,15
100
50,08 ± 1,46
105
48,77 ± 1,63
102
50,31 ± 1,60
105
121 d. amžiaus 82,82 ± 1,329
100
86,62 ± 1,68
105
85,69 ± 2,19
103
85,65 ± 1,91
103
153 d. amžiaus 111,52 ± 1,76
100
116,31 ± 2,07
104
115,35 ± 2,73
103
115,15 ± 2,41
103
Bandymas pradėtas, kai II tiriamosios grupės kiaulių svoris (116 lentelė) buvo 1 proc., o III tiriamosios
grupės 3 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Bandymo eigoje tiek I tiek ir II tiriamųjų grupių kiaulių
svoris sumažėjo 4 ir 1 proc., lyginant su kontroline grupe, o organinio seleno ir fitobiotinio preparato (III
tiriamoji grupė) įtakoje padidėjo 4 proc., lyginant su kontroline grupe. III tiriamosios grupės kiaulių svoris
per visą bandymą buvo 3–5 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Nuo 89 amžiaus dienos augant
kiaulėms tiriamosiose grupėse jų svoris didėjo ir iki bandymo pabaigos buvo2-5 proc. didesnis, lyginant su
kontroline grupe (p>0,05).
117 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka penimų kiaulių pašarų
sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
127
Periodai Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
45 – 61 d. amžiaus 1,78
100
1,95
109
1,81
102
1,80
101
61 – 89 d. amžiaus 2,24
100
1,88
84
2,07
93
1,98
88
89 – 121 d. amžiaus 2,59
100
2,40
93
2,45
95
2,48
96
121 – 153 d. amžiaus 3,60
100
3,62
100
3,36
93
3,49
97
45 – 153 d. amžiaus 2,72
100
2,57
95
2,56
94
2,58
95
Aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato Sangrovit® įtakoje pašarų sąnaudos 1 kg
priesvorio gauti (117 lentelė) bandymo pradžioje buvo 1 – 9 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe
(p>0,05), o bandymo eigoje nuo 61 - 121 amžiaus dienos pašarų sąnaudos tiriamosiose grupėse 7 – 16 proc.
buvo mažesnės nei kontrolinės grupės. 131 – 153 amžiaus dienas neorganinio seleno bei fitobiotinio
preparato (I tiriamoji gr.) įtakoje pašarų sąnaudos buvo vienodos, kaip ir kontrolinės grupės, o organinio
seleno (II tiriamoji gr.) ir organinio seleno + fitobiotinio preparato (III tiriamoji gr.) įtakoje pašarų sąnaudos
buvo mažesnės, atitinkamai 7 ir 3 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Pašarų sąnaudos per visą
bandymo laikotarpį buvo 5-6 proc., mažesnės nei kontrolinės grupės (p>0,05).
118 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka penimų kiaulių
vidutiniam priesvoriui per parą, kg
Periodai Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
45 – 61 d. amžiaus 0,628
100
0,558
89
0,602
96
0,658
105
61 – 89 d. amžiaus 0,862
100
0,975
113
0,900
104
0,916
106
89 – 121 d. amžiaus 1,091
100
1,142
105
1,154
106
1,104
101
121 – 153 d. amžiaus 0,897
100
0,928
103
0,927
103
0,922
103
45 – 153 d. amžiaus 0,639
100
0,670
105
0,663
104
0,660
103
Iš 118 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad bandymo pradžioje I ir II tiriamosiose grupėse, kiaules
šeriant pašarais papildytais neorganinio seleno, vit. E bei per vandenį duodant fitobiotinio preparato ir
organinio seleno bei vit. E priedų įtakoje, kiaulių priesvoris 11 ir 4 proc. buvo mažesnis, nei kontrolinės
grupės (p>0,05), o organinio seleno, vit. E ir fitobiotinio preparato įtakoje kiaulių priesvoris buvo 5 proc.
didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Antrą kiaulių auginimo periodą (61-89 amžiaus d.) visų tiriamųjų
grupių kiaulių priesvoris buvo 4 – 13 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Sekančiais kiaulių
auginimo periodais (89 – 121 ir 121 – 153 amžiaus dienomis) tiriamųjų grupių kiaulių priesvoriai buvo
128
didesni 1 – 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Taip pat tiriamųjų grupių paros priesvoriai per
visą bandymo laikotarpį buvo 5 -3 proc. didesni, nei kontrolinės grupės. Duomenys statistiškai nepatikimi.
119 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka penimų kiaulių
mėsingumui įvertinant aparatu Piglog 105 (neskiriant kiaulių pagal lytį)
Grupė Amžius,
d. Svoris, kg
Lašinių storis, mm Raumens
storis, mm
Raumeningu
mas, % 1 taškas 2 taškas
kontrolinė 153 103,5 ± 1,44
100
13,00 ± 0,76
100
12,88 ± 0,47
100
55,63 ± 2,87
100 58,79 ± 0,45
I tiriamoji 153 106,55 ± 1,20
100
13,91 ± 0,48 107
13,82 ± 0,65 107
60,64 ± 1,69 109
58,37 ± 0,71
II tiriamoji 153 106,78 ± 1,07
103
14,00 ± 1,06 108
14,56 ± 0,75 113
54,67 ± 2,95 98
57,20 ± 0,92
III tiriamoji 153 105,56 ± 1,24
102
12,11 ± 0,41 93
12,33 ± 0,56 96
57,00 ± 3,27 102
59,47 ± 0,68
Išmatavus penimų kiaulių lašinių ir raumens storius bei apskaičiavus raumeningumo procentą (119
lentelė), galime teigti, kad neorganinio seleno, vit. E bei fitobiotinio preparato (I tiriamoji gr.) ir organinio
seleno bei vit. E (II tiriamoji gr.) įtakoje lašinių storis atitinkamai buvo 7 ir 8 - 13 proc., o raumuo 9 proc. (I
tiriamoji gr.) storesni, nei kontrolinės grupės kiaulių, tačiau statistikai patikimo skirtumo nenustatyta.
Lašinių storis organinio seleno, vit. E. bei fitobiotinio preparato (III tiriamoji grupė) įtakoje buvo 7-4 proc.
plonesni, raumens storis – 2 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Raumeningumo proc. 0,68 proc.
buvo didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Duomenys statistiškai nepatikimi.
120 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka mėsos cheminei
sudėčiai, proc.
Rodiklis Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
Sausosios
medžiagos 30,02±15,01 29,26±14,63 29,89±14,94 29,24±14,62
Žali baltymai 23,72±11,86 23,05±11,52 23,95±11,97 23,16±11,58
Žali riebalai 5,11±2,55 4,97±2,49 4,80±2,40 4,88±2,44
Žali pelenai 1,06±0,53 1,11±0,56 1,10±0,55 1,06±0,53
Atlikus mėsos cheminę analizę nustatyta, kad aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato
Sangrovit® įtakoje, sausųjų medžiagų kiekis tiriamosiose grupėse sumažėjo atitinkamai 0,76, 0,13 ir 0,78
proc., žalių baltymų – 0,67-0,56 proc., žalių riebalų – 0,14, 0,31 ir 0,23 proc., lyginant su kontroline grupe,
o žalių pelenų kiekiai padidėjo atitinkamai 0,05 - 0,04 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
121 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka seleno susikaupimui
kiaulienoje, kepenyse ir pašare, μg/g
129
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė
Mėsa 0,430±0,041 0,469±0,044 1,383±0,073 1,438±0,082
Kepenys 1,613±0,118 1,532±0,051 2,094±0,163 1,949±0,205
Pašarai 0,268 0,359 0,395 0,325
Atlikus Se kiekio nustatymo tyrimą, nustatyta, kad tiriamųjų grupių kiaulių mėsoje seleno kiekis
buvo didesnis atitinkamai 0,039, 0,953 ir 1,008 μg/g, pašare atitinkamai 0,0091, 0,127 ir 0,057 μg/g lyginant
su kontroline grupe, o kiaulių kepenyse padidėjo - II tiriamojoje grupėje - 0,481 μg/g, III tiriamojoje grupėje
- 0,336 μg/g, bet sumažėjo I tiriamosios grupės kiaulių kepenyse 0,081 μg/g, lyginant su kontroline grupe.
Tiriant Se kiekį kiaulienos ilgajame nugaros raumenyje statistiškai patikimi skirtumai nustatyti lyginant
kontrolinę ir II grupę (p K-II =0,000001), kontrolinę ir III (p K-III =0,000002), I ir II (p I-II =0,000002) bei I ir
III (p I-III =0,000003) grupes.
Tiriant Se kiekį kiaulių kepenyse statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant kontrolinę ir II (p K-II
=0,043278) bei I ir II (p I-II =0,006228) grupes.
122 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka lipidų oksidacijos
laipsniui (TBARS kiekiui) kiaulių kepenyse (μmol/kg)
Periodas Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Po 24 val. 4,643±1,726 2,925±1,022 2,850±0,862 3,605±1,179
Po 3 mėn. 5,636±1,476 7,247±1,564 3,113±0,576 4,027±0,897 Nustatyti šie patikimi skirtumai:
Praėjus 3 mėn. po skerdimo: p K-2 = 0,013860, p 1-2 = 0,000545, p 1-3 = 0,003994;
Tarp laikotarpių: p 1-1 = 0,000852.
Atlikus malondialdehidų kiekio nustatymą kiaulių kepenyse, praėjus 24 val. po skerdimo nustatyta,
kad visuose tiriamosiose grupėse buvo mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Po 3 mėn. kepenis
sandėliavus, I tiriamojoje grupėje malondialdehidų kiekis padidėjo 1,611 μmol/kg, o II ir III tiriamosiose
grupėse sumažėjo 2,523 ir 1,609 μmol/kg, lyginant su kontroline grupe.
123 lentelė. Rapsų aliejaus, vit. E, Se bei fitobiotino, preparato Sangrovit įtaka penimų kiaulių
mėsos riebalų rūgščių kiekiui, proc.
Riebalų rūgštys kontrolinė I (tiriamoji) II (tiriamoji) III (tiriamoji)
SRR 38,04±0,93 40,06±0,94 39,65±0,99 40,89±1,36
MNRR 49,24±0,84 48,48±1,19 47,08±0,76 46,83±1,35
PNRR 11,78±1,32 10,46±1,20 12,11±0,11 11,13±0,31
PNRR/SRR 0,31±0,04 0,26±0,03 0,31±0,01 0,27±0,01
Iš viso n-3 0,65±0,09 0,63±0,05 0,69±0,01 0,58±0,02
Iš viso n-6 11,13±1,24 9,83±1,16 11,43±0,11 10,55±0,30
130
n-6/n-3 17,25±0,67 15,64±1,00 16,67±0,35 18,04±0,42
Aterogeniškumo indeksas 0,48±0,01 0,51±0,02 0,50±0,02 0,53±0,03
Trombogeniškumo indeksas 1,17±0,05 1,27±0,05 1,25±0,05 1,32±0,07
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
Papildant kiaulių pašarus aliejumi, vit. E, organiniu ar neorganiniu selenu bei fitobiotiniu preparatu
sočiųjų riebalų rūgščių kiekis sudarė 38,04–40,89 proc., mononesočiosios riebalų rūgštys sudarė 46,83–
49,24 proc., o n-6/n-3 santykis aliejaus, vit. E ir fitobiotiko įtakoje buvo 18,04.
124 lentelė. Aliejaus, vit. E, Se bei fitobiotino, preparato Sangrovit įtaka penimų kiaulių kepenų
riebalų rūgščių kiekiui, proc.
Riebalų rūgštys kontrolinė I (tiriamoji) II (tiriamoji) III (tiriamoji)
SRR 38,58±0,94 38,17±1,87 39,69±0,62 41,38±1,12
MNRR 27,18±2,54 27,38±4,91 31,01±0,76 14,70±1,49
PNRR 33,22±1,97 33,25±2,79 31,30±1,75 42,35±2,03
PNRR/SRR 0,86±0,05 0,87±0,03 0,85±0,05 1,02±0,07
Iš viso n-3 2,61±0,18 2,64±0,26 2,44±0,22 3,52±0,28
Iš viso n-6 30,61±1,81 30,60±2,54 28,86±1,55 38,83±1,86
n-6/n-3 11,75±0,38 11,59±0,40 11,85±0,59 11,07±0,78
Aterogeniškumo indeksas 0,35±0,02 0,36±0,03 0,40±0,02 0,27±0,03
Trombogeniškumo indeksas 1,03±0,03 1,01±0,06 0,96±0,02 1,06±0,06
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
Analizuojant riebalų rūgščių kiekio susikaupimą kiaulių kepenyse, galima teigti, kad dominavo
sočiosios riebalų rūgštys, kurios sudarė 38,17–41,38 proc., bei polinesočiosios riebalų rūgštys, jos sudarė
31,30–42,35 proc.
125 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka lipidų oksidacijos
laipsniui (TBARS kiekiui) kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje (μmol/kg)
Periodas Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Po 24 val. 0,354±0,044 0,404±0,078 3,027±2,056 1,212±1,350
Po 3 mėn. 0,532±0,122 0,482±0,036 2,176±1,785 1,152±0,992 Nustatyti šie patikimi skirtumai:
Praėjus 24 val. po skerdimo: p K-2 = 0,019699, p 1-2 = 0,021477;
Tarp laikotarpių: p K-K = 0,015311.
Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, didžiausi
pokyčiai nustatyti II ir III tiriamosiose grupėse, malondialdehidų kiekis (TBARS) atitinkamai buvo didesnis
131
2,673 ir 0,858 μmol/kg, lyginant su kontroline grupe. I tiriamojoje grupėje šis rodiklis sumažėjo nežymiai,
lyginant su kontroline grupe. Duomenys po 3 mėn. daugiausiai kito taip pat II tiriamojoje grupėje, t. y. 1,644
μmol/kg daugiau, o III tiriamojoje grupėje – 0,62 μmol/kg, lyginant su kontroline grupe.
126 lentelė. Aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka α ir γ tokoferolių kiekio
kaupimuisi kiaulienoje, mg/kg
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
α-tokoferolis 5,69±0,24 5,04±1,10 3,62±0,59 4,44±1,11
γ-tokoferolis 1,63±0,07 1,55±0,11 1,59±0,08 1,70±0,12 Lyginant tyrimų rezultatus statistiškai patikimi skirtumai gauti tik α-tokoferolių atveju: lyginant I ir II grupes p=0,035204; II ir
kontrolinę p=0,000091; III ir kontrolinę p=0,038615.
Atlikus α ir γ tokoferolių tyrimą (126 lentelė) nustatyta, kad α-tokoferolio kiekis tiriamųjų grupių
kiaulių mėsoje sumažėjo atitinkamai 11, 36 ir 22 proc., lyginant su kontrolinės grupės kiaulių mėsa. γ-
tokoferolio kiekiai I ir II tiriamųjų grupių kiaulių mėsoje buvo 5 ir 2,5 proc. mažesnis, o III tiriamosios
grupės kiaulių mėsoje 4 proc. didesnis nei kontrolinės grupės kiaulių mėsoje.
127 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka α ir γ tokoferolių kiekio
kaupimuisi kiaulių kepenyse, mg/kg
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
α-tokoferolis 13,67±1,77 18,76±5,07 14,86±2,22 13,49±3,38
γ-tokoferolis 1,26±0,15 1,28±0,36 1,40±0,12 1,43±0,07
Neorganinio seleno, vit. E ir fitobiotinio preparato įtakoje α ir γ tokoferolių kiekiai kiaulių kepenyse
nustatyti didesni atitinkamai 37 ir 2 proc., organinio seleno ir vit. E įtakoje – 9 ir 11 proc., lyginant su
kontroline grupe. Organinio seleno, vit. E ir fitobiotinio preparato įtakoje α-tokoferolio kiekis sumažėjo 1
proc., o γ-tokoferolio padidėjo 13 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistikai nepatikimi.
Juslinių mėsos tyrimų rezultatai. Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės, kuriomis
remiantis analizuoti ir tarpusavyje lyginti mėginiai. Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas
apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios
savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 –
skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.
Šviežių mėginių tyrimo rezultatai
64 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad mėsos
spalvos charakteristikos priklausė nuo pašaruose buvusio seleno tipo ir Sangrovit® priedo.
132
Pridėjus į pašarus Sangrovit® priedo, nepriklausomai nuo naudoto seleno kilmės, žalios mėsos
paviršius buvo šviesesnis, mažiau išreikšto rausvumo, virtos mėsos pjūvis buvo šviesesnis. Kitų pokyčių
kurie būtų priklausę tik nuo Sangrovit®priedo, bet nepriklausę nuo seleno kiekio nenustatyta.
Naudojant neorganinio seleno priedą pašaruose, nustatyta, kad Sangrovit® priedas lemia šiuos
pokyčius: žalia mėsa tiek pjūvyje tiek paviršiuje yra šviesesnė, mažiau išreikšto raudonumo, žalios mėsos
paviršius mažiau išreikšto gelsvumo, virtos mėsos pjūvis šviesesnis, tuo tarpu keptos mėsos pjūvis
tamsesnis. Termiškai apdorotos mėsos rausvumo ir gelsvumo charakteristikoms poveikis nenustatytas.
Naudojant organinio seleno priedą pašaruose, nustatyta, kad Sangrovit® priedas lemia šiuos pokyčius:
žalios mėsos paviršius šviesesnis, rausvumas mažiau išreikštas, tačiau aiškiau išreikštas žalios mėsos
pjūvyje gelsvumas.
128 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka instrumentiniu būdu
nustatytos kiaulienos spalvos charakteristikai
Rodiklis
Šėrimo tipas
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg neorg
Se + vit. E 75
mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg neorg
Se + vit. E 75
mg/kg +
Sangrovit®
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg org
Se+ vit. E 75
mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg org Se+
vit. E 75 mg/kg+
Sangrovit®
Žalia mėsa paviršius
L* 51,19 1,57 b 54,66 2,17 c 43,53 2,96 a 52,67 0,92 bc
a* 8,80 0,80 b 4,51 0,47 a 11,05 1,24 c 5,33 0,62 a
b* 10,52 0,74 b 7,47 0,76 a 7,67 0,62 a 8,08 0,15 a
Žalia mėsa pjūvis
L* 51,05 1,87 a 58,04 1,25 c 54,56 0,55 b 54,88 2,68 b
a* 4,96 0,62 b 2,61 0,67 a 6,00 0,31 bc 6,51 1,21 c
b* 5,12 1,09 a 4,71 0,65 a 5,39 0,22 a 7,27 1,10 b
Virta mėsa paviršius
L* 73,17 2,29 a 73,27 1,79 a 71,08 1,64 a 72,18 2,11 a
a* 1,72 0,32 a 2,40 0,58 b 2,48 0,28 b 1,98 0,27 ab
b* 11,54 0,81 a 12,72 0,66 a 10,90 0,50 a 11,87 0,36 a
Virta mėsa pjūvis
L* 74,01 0,95 b 76,82 1,38 c 70,52 0,44 a 75,80 1,13 c
a* 3,54 0,52 a 3,41 0,86 a 4,13 0,41 a 3,61 1,02 a
b* 10,30 0,54 a 10,40 0,49 a 11,38 0,42 b 10,19 0,11 a
Kepta mėsa paviršius
L* 72,07 0,49 a 70,11 1,47 a 72,88 2,18 a 72,59 2,75 a
a* 2,77 0,75 a 2,97 0,33 a 2,12 0,87 a 2,36 0,75 a
b* 13,08 0,36 a 12,33 0,75 a 13,08 1,03 a 12,45 0,96 a
Kepta mėsa pjūvis
L* 71,44 0,99 b 70,28 0,60 a 76,67 0,79 c 76,99 0,49 c
a* 4,61 0,22 b 4,79 0,68 b 3,49 0,55 a 3,45 0,34 a
b* 11,17 0,31 b 11,24 0,16 b 11,14 0,14 b 10,56 0,09 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Seleno tipo (organinis/neorganinis) įtakos spalvos charakteristikoms taip pat nenustatyta ir kitų autorių
darbuose (Svoboda, 2009).
133
129 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka mėsos drėgmės surišimo
savybės
Rodiklis
Šėrimo tipas
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg neorg
se + vit. E 75
mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg neorg
Se + vit. E 75
mg/kg +
Sangrovit®
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg org
Se+ vit. E 75
mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg org
Se+ vit. E 75
mg/kg+
Sangrovit®
Virimo nuostoliai, proc. 34,65 31,97 34,91 34,12
kepimo nuostoliai, proc. 29,78 28,59 29,89 28,29
Virimo nuostoliai nepriklausė nuo seleno tipo (65 lentelė) ir kito nuo 31,6 proc. iki 34,9 proc. Panašūs
duomenys gauti tiriant kiaulės užpakalinių kumpių mėsą (Jukna ir kt., 2006), kuomet virimo nuostoliai
atšaldytos mėsos svyravo apie 31 proc., o po 5 mėnesių laikymo minus 18 °C sumažėjo iki vidutiniškai 22
proc., nes laikymo metu sumažėjo mėsos vandeningumas. Naudojant neorganinį seleną ir Sangrovit®
nustatyti mažesni virimo nuostoliai.
Visų mėginių grupių kepimo nuostoliai svyravo artimame diapazone nuo 28,2 iki 29,9 ir nepriklausė
nuo seleno tipo ar Sangrovit® priedo.
130 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos tekstūrai
Rodiklis
Šėrimo tipas
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg neorg
se + vit. E 75
mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg neorg
Se + vit. E 75
mg/kg +
Sangrovit®
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg org
Se+ vit. E 75
mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg org
Se+ vit. E 75
mg/kg+
Sangrovit®
Virta mėsa
Kietumas, N 237,77 31,62 b 183,08 44,85 ab 201,15 14,04 ab 161,50 22,27 a
Rišlumas, santykis 0,35 0,06 a 0,40 0,05 a 0,39 0,04 a 0,41 0,01 a
Tamprumas, mm 5,01 0,65 a 5,39 0,29 a 5,48 0,42 a 5,69 0,25 a
Stangrumas 231,30 76,51 a 200,29 74,88 a 229,49 49,08 a 174,24 31,56 a
Kepta mėsa
Kietumas, N 86,62 17,99 a 83,08 16,36 a 106,32 27,78 a 89,04 22,34 a
Rišlumas, santykis 0,40 0,04 a 0,39 0,02 a 0,39 0,02 a 0,42 0,03 a
Tamprumas, mm 5,29 0,16 a 6,20 0,44 b 5,15 0,22 a 5,48 0,18 a
Stangrumas 184,98 61,42 a 198,93 43,97 a 214,19 54,89 a 208,79 64,80 a
Kietumas, WB vertė, N
Žalia mėsa 56,99 8,47 a 46,92 11,15 a 90,52 10,98 b 84,52 11,19 b
kepta mėsa
virta mėsa 73,32 29,08 ab 62,39 5,07 ab 90,61 7,96 b 57,59 9,41 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Mėginių tekstūros tyrimai (130 lentelė) instrumentiniu būdu parodė, kad mažiausias žalios mėsos
kietumas (WB vertė) buvo pirmųjų dviejų grupių, tai yra naudojant neorganinį seleną, tačiau apdorojus mėsą
termiškai, šis skirtumas išnyko.
134
Tekstūros profilio analizė patvirtino, kad iškepus mėsą, mėginiai buvo analogiško kietumo, rišlumo,
stangrumo. Išvirus mėsą, nustatyta kad seleno tipas ar Sangrovit® priedas neturėjo reikšmingo poveikio
kietumui, rišlumui ar stangrumui.
Skaitmeninės mėginių juslinio vertinimo vertės pateiktos 1 priede.
Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno tipo ar Sangrovit®
priedo įtaka (13 paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.
0,002,004,006,008,00
10,0012,0014,00
kv-bendras
kv-kiaulienos
kv-rūgštus
kv-oksidacijos
kv-pašalinis
spalva
neorgSe
neorgSe+ sangrovit
org Se
orgSe+sangrovit
13 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos kvapo ir
spalvos savybėms
Juslinis keptos mėsos tekstūros vertinimas parodė (14 paveikslas), kad seleno tipas turėjo įtakos mėsos
kietumui (p<0,01) ir rišlumui (p<0,05) bei drėgmės kiekiui (p<0,05), tačiau neturėjo įtakos kitoms savybėms
(p>0,05).
135
0,00
2,00
4,00
6,00
8,00
10,00
12,00
14,00tamprumas
kietumas
rišlumas
drėgmės kiekis
masės rišlumas
masės kietumasdrėgnumas
pluoštiškumas
susikramtymas
riebalingumas
l ikučiai
neorgSe
neorgSe+ sangrovit
org Se
orgSe+sangrovit
14
paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos tekstūros
savybėms
Vertinant kiaulių, šertų pašarais su organiniu ir neorganiniu selenu mėsos tekstūrą, literatūroje
pateikiami gana prieštaringi duomenys. M. Svoboda su kolegomis (2011) nustatė, kad nebuvo skirtumo tarp
kiaulių, šertų pašarais su organinio ar neorganinio seleno priedais, mėsos kietumo, sultingumo ir spalvos
charakteristikų.
0,00
5,00
10,00
15,00sk-bendras
sk-kiaulienos
sk-rūgštus
sk-saldus
sk-pašalinis
sk-liekamasisneorgSe
neorgSe+ sangrovit
org Se
orgSe+sangrovit
15
paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos skonio
savybėms
Skonio savybėms seleno tipo ar kiekio įtaka taip pat nenustatyta (16 pav.). Visuose mėginiuose jautėsi
aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.
136
7,00
8,00
9,00
10,00
11,00
12,00
13,00
14,00
15,00
kvapas skonis tekstūra bendras
Pri
imti
nu
mas
, b
alai
s
neorgSe
neorgSe+ sangrovit
org Se
orgSe+sangrovit
16 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos
priimtinumui
Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams, todėl ir bendras
priimtinumas vertintas vienodai (16 paveikslas).
3 mėnesius laikytų šaldiklyje mėginių tyrimo rezultatai
131 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad žalios
mėsos spalvos charakteristikų priklausomybė nuo seleno tipo ir Sangrovit® priedo buvo analogiška kaip ir
šviežios mėsos atveju.
Naudojant neorganinį seleną, pridėjus Sangrovit®, žalios ir keptos mėsos tiek pjūvis tiek paviršius
buvo šviesesnis. Pastebėta, kad pridėjus Sangrovit®, žalios mėsos paviršius vertintas kaip mažiau išreikšto
gelsvumo, tuo tarpu pjūvyje nustatyta priešinga tendencija. Tačiau matyti, kad tiriant tiek žalią, tiek
termiškai apdorotą mėsą pjūvyje, mėsos gelsvumas vertinamas kaip labiau išreikšto gelsvumo, į pašarus
pridėjus Sangrovit®, tuo tarpu, tiriant mėsos paviršiaus spalvos charakteristikas, analogiškos tendencijos
nenustatyta.
Naudojant organinį seleną ir pridėjus į pašarus Sangrovit®, nustatyta kad žalios mėsos paviršius buvo
šviesesnis, labiau išreikšto gelsvumo, keptos mėsos paviršius šviesesnis ir mažiau išreikšto gelsvumo.
131 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos spalvos
charakteristikai
Rodiklis
Šėrimo tipas
Rapsų aliejus + 0,5
mg/kg neorg Se +
vit. E 75 mg/kg
Rapsų aliejus + 0,5
mg/kg neorg Se +
vit. E 75 mg/kg +
Sangrovit®
Rapsų aliejus + 0,5
mg/kg org Se+ vit.
E 75 mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg org
Se+ vit. E 75
mg/kg+
Sangrovit®
Žalia mėsa paviršius
L* 45,27 4,71 a 66,81 2,13 c 44,59 2,16 a 55,52 0,38 b
a* 13,01 2,49 b 6,57 1,67 a 8,74 2,90 a 5,61 0,52 a
b* 12,00 0,68 b 8,27 0,58 a 8,37 0,68 a 12,40 0,37 b
Žalia mėsa pjūvis
137
L* 54,43 0,62 a 60,89 1,48 b 55,06 0,73 a 55,34 1,34 a
a* 5,38 0,30 b 8,25 0,65 c 4,53 0,32 a 5,49 0,45 b
b* 5,00 0,20 a 8,29 0,71 b 5,06 0,31 a 5,51 0,24 a
Virta mėsa paviršius
L* 74,00 0,36 a 75,77 0,66 a 73,75 2,35 a 74,88 1,35 a
a* 2,38 0,04 a 1,79 0,22 a 3,20 1,42 a 1,84 0,15 a
b* 11,26 0,56 a 11,06 0,22 a 12,24 0,92 a 12,30 0,59 a
Virta mėsa pjūvis
L* 71,99 0,15 a 73,07 1,20 a 76,22 0,67 a 73,36 1,53 b
a* 4,16 0,25 b 4,39 0,69 b 4,03 0,34 ab 3,23 0,34 a
b* 10,67 0,06 a 11,19 0,29 b 10,54 0,23 a 10,95 0,35 ab
Kepta mėsa paviršius
L* 69,48 0,46 a 72,32 1,04 b 74,04 0,76 b 76,43 1,23 c
a* 2,87 0,40 b 1,85 0,26 a 2,19 0,85 ab 2,34 0,16 ab
b* 13,48 0,88 b 14,70 0,12 c 12,93 0,74 b 11,69 0,49 a
Kepta mėsa pjūvis
L* 71,87 1,16 a 74,48 0,68 bc 75,99 0,38 c 73,01 0,84 ab
a* 4,30 0,26 a 4,52 0,49 a 4,40 0,43 a 4,05 0,53 a
b* 10,65 0,43 a 11,26 0,27 b 10,52 0,17 a 10,75 0,20 ab a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
132 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos drėgmės
surišimui
Rodiklis
Šėrimo tipas
Rapsų aliejus + 0,5
mg/kg neorg Se +
vit. E 75 mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg neorg Se
+ vit. E 75 mg/kg +
Sangrovit®
Rapsų aliejus + 0,5
mg/kg org Se+ vit.
E 75 mg/kg
Rapsų aliejus + 0,5
mg/kg org Se+ vit.
E 75 mg/kg+
Sangrovit®
Virimo nuostoliai, proc. 34,54 28,76 28,82 30,82
kepimo nuostoliai, proc. 30,58 28,95 29,75 27,62
Virimo ir kepimo nuostoliai nepriklausė nuo pašarų sudėties (132 lentelė) ir svyravo nuo 27,6 proc.
iki 34,5 proc.
133 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka instrumentinio mėsos
tekstūros tyrimui
Rodiklis
Šėrimo tipas
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg neorg
se + vit. E 75
mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg neorg
Se + vit. E 75
mg/kg +
Sangrovit®
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg org
Se+ vit. E 75
mg/kg
Rapsų aliejus +
0,5 mg/kg org
Se+ vit. E 75
mg/kg+
Sangrovit®
Virta mėsa:
Kietumas, N 107,53 19,96 a 78,19 7,64 a 95,61 17,85 a 98,65 12,80 a
Rišlumas, santykis 0,51 0,02 a 0,53 0,02 a 0,52 0,03 a 0,49 0,01 a
Tamprumas, mm 5,29 0,01 a 5,34 0,08 a 5,58 0,11 ab 5,96 0,32 b
Stangrumas 288,54 63,16 a 220,28 27,90 a 279,51 61,40 a 287,25 49,27 a
Kepta mėsa:
Kietumas, N 88,40 4,31 a 125,77 10,97 b 111,98 23,23 ab 108,59 5,57 ab
Rišlumas, santykis 0,50 0,04 a 0,52 0,02 a 0,51 0,03 a 0,51 0,01 a
138
Tamprumas, mm 5,95 0,26 b 5,41 0,17 a 5,71 0,31 ab 5,83 0,23 ab
Stangrumas 265,97 35,78 a 357,32 41,82 a 327,64 9,27 a 322,89 22,11 a
Kietumas, WB vertė, N
Žalia mėsa 101,08 3,38 b 80,48 10,56 ab 91,94 34,55 ab 58,00 13,19 a
kepta mėsa 72,57 0,58 a 58,17 3,44 a 67,19 5,62 a 70,41 18,73 a
virta mėsa 75,97 14,94 a 43,87 34,64 a 54,64 16,37 a 58,67 21,59 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Mėginių tekstūros tyrimai instrumentiniu būdu (133 lentelė) parodė, kad virtos ir keptos mėsos
kietumas, vertinamas WB verte ir leidžiantis prognozuoti kietumą mėginius pjaunant ar kandant,
nepriklausė nuo pašarų sudėties, tuo tarpu, žaliai mėsai ši priklausomybė nustatyta. Naudojant organinį
Seleną ir Sangrovit®, priedą, nustatyta kietumo vertė buvo mažesnė, nei naudojant tik neorganinį seleną,
tačiau nenustatyta, kad seleno tipas būtų turėjęs reikšmingą įtaką mėsos kietumui.
Tekstūros profilio analizė parodė (133 lentelė), kad aiškaus poveikio, kurį būtų galima sieti su seleno
tipo ar Sangrovit®, priedo buvimu nenustatyta. Matyti, kad nepriklausomai nuo terminio apdorojimo
(virimas ar kepimas) mėginių rišlumas ir stangrumas nesiskyrė.
Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno tipo ar Sangrovit®
priedo įtaka (17 paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.
0,00
5,00
10,00
15,00kv-bendras
kv-kiaulienos
kv-rūgštus
kv-oksidacijos
kv-pašalinis
spalvaneorgSe
neorgSe+ sangrovit
org Se
orgSe+sangrovit
17 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos kvapo ir
spalvos savybėms
Juslinis keptos mėsos tekstūros juslinis vertinimas parodė (18 paveikslas), kad seleno tipas ar
Sangrovit®priedas turėjo reikšmingos įtakos mėsos kietumui (p<0.05). Kitoms tekstūros savybėms
reikšmingo seleno tipo ar Sangrovit® priedo poveikio nenustatyta (2 priedas).
139
0,00
2,00
4,00
6,00
8,00
10,00
12,00
14,00tamprumas
kietumas
rišlumas
drėgmės kiekis
masės rišlumas
masės kietumasdrėgnumas
pluoštiškumas
susikramtymas
riebalingumas
l ikučiai
neorgSe
neorgSe+ sangrovit
org Se
orgSe+sangrovit
18 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos tekstūros
savybėms
Skonio savybėms seleno tipo ar Sangrovit® priedo įtaka taip pat nenustatyta (19 pav.). Visuose
mėginiuose jautėsi aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.
0,00
5,00
10,00
15,00sk-bendras
sk-kiaulienos
sk-rūgštus
sk-saldus
sk-pašalinis
sk-liekamasisneorgSe
neorgSe+ sangrovit
org Se
orgSe+sangrovit
19 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos skonio
savybėms
140
7,00
8,00
9,00
10,00
11,00
12,00
13,00
14,00
15,00
kvapas skonis tekstūra bendras
Pri
imti
nu
mas
, b
alai
s
neorgSe
neorgSe+ sangrovit
org Se
orgSe+sangrovit
20 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos
priimtinumui
Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams (p>0,05), todėl ir
bendras priimtinumas vertintas vienodai (20 paveikslas). Kaip matyti iš gautų duomenų, seleno tipas ar
Sangrovit® priedas neturėjo neigiamos įtakos skonio, kvapo ir tekstūros savybėms, kurios lemia mėsos
priimtinumą, net išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje.
Rapsų ir saulėgrąžų išspaudų bei organinio Se Alkosel® R397 įtaka galvijų prieauglio
produktyvumui bei mėsos kokybei
Mėsa yra vienas vertingiausių produktų. Joje yra baltymų, angliavandenių, riebalų, taip pat riebiųjų
riebalų rūgščių, amino rūgščių, riebaluose ir vandenyje tirpstančių vitaminų, mineralinių medžiagų ir
mikroelementų. Žmogaus organizmui mėsa, kaip maisto produktas yra labai vertingas gerai virškinama ir
jos maisto medžiagos lengvai pasisavinamos. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi, sultinga, skani, aukštos
biologinės vertės, pasižyminti geromis kulinarinėmis savybėmis mėsa (Jukna, 2004). Mitybos specialistų
duomenimis, pastaraisiais metais būdingas didelis su maistu suvartojamas sočiųjų riebalų rūgščių (SRR)
kiekis, lyginant su polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) kiekiu. Tačiau omega n-3 PNRR suvartojimas
sumažėjo, o omega n-6 PNRR padidėjo. Todėl mitybos specialistų keliamas klausimas, kokiais būdais
galima būtu reguliuoti riebalų rūgščių sudėtį mėsoje (Corino, 2008). Viena iš galimybių padidinti omega n-
3 RR naudojimą, įterpti į gyvulių racioną produktus, turinčius daug α-linoleno rūgšties (18:03 n-3), tokius
141
kaip sėmenų, rapsų, šaltalankių sėklas, sėklų aliejų, arba jų šalutinius produktus, tokius kaip išspaudos arba
rupiniai (Scollan et al., 2001).
Atliktais tyrimais su gyvuliais nustatyta, kad penimų buliukų šėrimas kombinuotaisiais pašarais su
rapsų išspaudomis arba rupiniais nepablogino jų augimo, skerdenų bei mėsos kokybės (Jatkauskas,
Vrotniakienė, 1995). Tačiau penimo galvijų prieauglio augimui, pašarų sunaudojimui, gautos produkcijos
kiekiui ir kokybei įtakos turi ne tik įvairūs baltymų papildai bei pašarų deriniai, bet ir galvijų šėrimo
gausumas (pašarų davinio energetinė vertė), skerdžiamų gyvulių amžius, svoris ir kiti veiksniai (Schwarz,
2005). Kuo intensyviau penimi buliukai auginti, tuo mažesnės būna pašarų sąnaudos produkcijos vienetui
gauti, geresnė skerdenos bei mėsos kokybė ( Bendikas ir kt., 2006).
Darbo tikslas – ištirti rapsų ir saulėgrąžų išspaudų bei organinio seleno( Alkosel® R397) įtaką buliukų
produktyvumui, skerdenų bei jautienos kokybei, ištirti rapsų bei saulėgrąžų išspaudų ir Alkosel priedų įtaką
pašaruose jautienos juslinėms spalvos ir tekstūros savybėms.
Tyrimo objektas ir metodai.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir
naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei 2004-04-17 Lietuvos
Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų
gerovės” Nr. B1 – 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).
Bandymas su mėsai auginamu galvijų prieaugliu atliktas 2012-2013 m. jų šėrimui naudojant
skirtingos sudėties kombinuotuosius pašarus su rapsų ir saulėgrąžų išspaudomis bei (Se)- Alkosel® R397
papildu. Bandymui buvo parinkti sveiki gyvuliai. Buliukai į analogines grupes suskirstyti atsižvelgiant į
kilmę, amžių ir svorį. Jie buvo laikomi vienodomis sąlygomis pririšti, girdomi iš automatinių girdyklų.
Bandymo laikotarpiu abiejų grupių buliukai gavo vienodą kiekį drėgnų apėmingų pašarų mišinių ir
kombinuotojo pašaro. Tarp grupių skyrėsi tik kombinuotojo pašaro sudėtis (134 lentelė). Drėgni apėmingi
pašarų mišiniai pagaminti Zago, KING FEEDER įranga. Bandymo metu jie buliukams buvo sveriami
grupiniu būdu, o kombinuotieji pašarai - individualiai kiekvienam buliukui. Gyvuliai buvo šeriami du kartus
per parą. Bandymų schema pateikta 70 lentelėje.
134 lentelė. Bandymo schema
Grupė
Buliukų svoris, kg
Buliukų šėrimo charakteristika Bandymo
pradžioje
Bandymo
pabaigoje
Kontrolinė
grupė (n=11) 210,0 432,0
Drėgnų apėmingų žolinių pašarų mišinys iki
soties, kombinuotas pašaras su rapsų
išspaudomis po 3,6 kg/d.
Tiriamoji
grupė (n=11) 208,0 434,0
Drėgnų apėmingų žolinių pašarų mišinys iki
soties, kombinuotasis pašaras su saulėgrąžų
142
išspaudomis ir selenu (Se) Alkosel® R397 po 3,6
kg/d
Kiekvieną savaitę buvo atliekami duodamų pašarų ir jų likučių kontroliniai svėrimai. Svoriui
nustatyti, svėrimo būdu, buliukai buvo sveriami individualiai, bandymo pradžioje, viduryje ir bandymo
pabaigoje. Remiantis svėrimo duomenimis, buvo apskaičiuotas buliukų prieaugis per laikotarpį kg ir g per
parą, taip pat pašarų sąnaudos 1 kg prieaugio.
Bandymui naudotų kombinuotųjų pašarų sudėtis ir maistinė vertė pateikta 135 lentelėje.
135 lentelė. Kombinuotojo pašaro sudėtis, maistingumas ir energetinė vertė
Rodikliai
Grupės
Kontrolinė
grupė
Tiriamoji
grupė
Miežių miltai, proc. 30,0 45,0
Kviečių miltai, proc. 30,0 13,97
Avižiniai miltai, proc. 10,0 10,0
Kvietrugių miltai, proc. 10,0 10,0
Rapsų išspaudos, proc. 17,0 -
Saulėgrąžų išspaudos, proc. - 18,03
Mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 proc. 3,00 -
Mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 +
selenu (Alkosel® R397) proc. - 3,00
1kg pašaro yra:
Sausų medžiagų, kg/kg 0,922 0,928
Žalių baltymų, g 153,3 155,6
Žalių riebalų, g 33,8 15,1
Žalia ląsteliena, g 52,73 70,3
Apykaitos energijos MJ/kg 11,07 10,75 Mineralinio vitamininio papildo Vita-Prem G-24 premikso sudėtis: vitaminas A T.V.18,000; vitaminas D T.V.3,600; vitaminas E mg 90,00;
manganas mg 150,00 cinkas mg 150,00; varis mg 36,00; jodas mg 4,20; selenas chelatinis mg 0,75 kobaltas/Co mg 1,50.
Tiriamąjį kombinuotąjį pašarą sudarė 45,0 proc. miežių miltai, 13,97 proc. kviečių miltai, po 10 proc.
avižų ir kvietrugių miltai –18,03 proc., saulėgrąžų išspaudos -3 proc., mineralinis vitamininis papildas Vita-
Prem G-24+ Alkosel® R397, o kontrolinis pašaras skyrėsi tuo, kad į jį buvo pridėta 15,0 proc. mažiau miežių
miltų, 16,03 proc. daugiau kviečių miltų ir vietoje saulėgrąžų išspaudų pridėta 17 proc. rapsų išspaudų, ir
panaudotas mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24.
Alkosel® R397 – tai neaktyvus mielių (Saccharomyces cerevisiae NCYC R397) produktas, būtino
mikroelemento seleno šaltinis, kuriame yra lengvai pasisavinama natūrali organinė seleno forma – L (+)
selenometioninas. L (+) selenometioninas gaunamas auginant mieles terpėje, turinčioje nustatyta kiekį
143
seleno. Gyvos mielių ląstelės absorbuoja selena ir paverčia jį L (+) selenometioninu ir kitais seleno turinčiais
baltymais. Bendras Se kiekis 2000–2400 ppm.
Pašarų mėsos ir kepenų cheminės sudėties tyrimų metodai.
Bandymo metu, jo pradžioje, viduryje ir pabaigoje buvo imami pašarų mėginiai cheminės sudėties ir
energetinės vertės nustatymui. Pašarų ir mėsos cheminės sudėties bei kokybės tyrimai atlikti LSMU
Gyvulininkystės instituto Chemijos laboratorijoje standartiniais tyrimų metodais. Pašaruose nustatėme:
sausųjų medžiagų kiekį – kaitinant mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio (AOAC-1990); žalių
baltymų kiekį – Kjeldalio metodu (AOAC, 1990); žalių riebalų kiekį – ekstrahavimo su petrolio eteriu
metodu, panaudojant Soxtherm 416/HY 16/6 įrangą (Gerhardt, Vokietija) (AOAC, 1990); žalią ląstelieną –
su FIBERCAP 2021 (Foss Electric, Švedija (AOAC,1990); pelenus – sudeginus mėginius mufelinėje
krosnyje 500-550ºC temperatūroje (AOAC, 1990); kalcį – atominės absorbcijos spektrometru Perkin Elmer
603 (JAV) panaudojant cezio chloridą ir aliuminio nitratą (AOAC-1990); fosforą – fotometriniu metodu,
panaudojant „molibdovanato“ reagentą (AOAC-1990). Pagal pašarų cheminės sudėties duomenis buvo
apskaičiuota pašarų energetinė vertė galvijams (AE, MJ/kg) pagal formulę:
AE=(17,46xVB+31,23xVR+13,65xVL+14,78xVNEM)/100000 (Jeroch et al., 1999).
Bandymų pabaigoje atlikome buliukų kontrolinį skerdimą. Buvo paskersta 21 buliukas. Mėsos kokybės
nustatymui iš kiekvienos grupės atrinkome po 6 buliukus analogus ir iš kairės skerdenų puseles buvo paimti
ilgiausiojo nugaros raumens bei kepenų pavyzdžiai. LSMU Gyvulininkystės instituto Chemijos
laboratorijoje nustatėme ilgiausio nugaros raumens mėsos ir kepenų fizinę ir cheminę sudėtį.
Statistinis duomenų įvertinimas.
Tyrimų duomenys buvo apskaičiuoti programinių paketu ,,Statistica“ (7versija). Duomenų skirtumai
tarp grupių laikomi patikimais, kai P<0,05.
Juslinių savybių tyrimai
Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Teste dalyvavo 6 vertintojų
grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas
pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos
kabinose. Mėginių jusliniam tekstūros savybių vertinimui buvo pasirinkta metodika, naudota Baublits su
kolegomis (2006).
Iki tyrimo mėsa laikyta minus 22°C temperatūroje. 48 valandos iki tyrimo mėsa išimta iš šaldiklio
ir padėta pastovioje 4 °C temperatūroje, kad atšiltų. Jautiena juslinei analizei ruošta, taikant Baublits su
kolegomis (2006) aprašytą modifikuotą metodiką: pašalinti paviršiuje matomi riebalai, plėvės, skersai
raumenų atpjautas 15 mm storio pjausnys, kuris įvyniotas į maistinę aliuminio foliją. Kepta konvekcinėje
144
krosnyje su garo padavimu (METOS CHEF40) 200 °C temperatūroje 20 min. Iškepus mėsą, kiekvienas
kepsnys supjaustytas į 8 gabaliukus. Kiekvienam vertintojui ruoštas mėginys tokiu būdu: 2 gabaliukai
keptos karštos mėsos suvynioti į foliją, tada dėti į plastikinį indelį, koduotą 3 skaičiais, indeliai uždengti ir
įdėti į termostatą 55°C temperatūroje iki tyrimo pradžios, kol bus pateikti vertintojui.
Vertintojams vienam vertinimui buvo pateikiami du mėginio gabalėliai. Kiekvienas vertintojas
kiekvieną mėginį vertino po 2 kartus. Po 4 mėginių įvertinimo daryta 10-15 minučių pertrauka, po to
mėginiai vertinti toliau. Duomenys surinkti, taikant programą Fizz Network ir analizuoti, taikant programą
Fizz calculations.
Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu
tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High
Wycombe, UK). Tekstūros analizei buvo tiriami žalios, virtos ir keptos (mėginiai tyrimui buvo ruošti
analogiškai kaip juslinei analizei) mėsos mėginiai. Tiriant virtos ir keptos mėsos mėginius, atlikta tekstūros
profilio analizė (TPA) pagal Bourne (1978), kuriai mėginiai paruošti taip, kad jų vidutiniai išmatavimai
buvo 2,02,02,0 cm. Spaudimo jėga buvo statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spausti iki 50 1,
suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros
parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4 matavimų). Atliekant tekstūros profilio analizę, buvo vertinama
mėginių kietumas, rišlumas, stangrumas ir tamprumas. Žalios, virtos ir keptos mėsos mėginių tekstūra tirta,
taikant Warner Bratzler peilį tuo pačiu universaliu tekstūros analizatoriumi, mėginio išmatavimai buvo
2,02,52,0 cm. Virtos mėsos mėginiai tekstūros ir spalvos tyrimams buvo ruošiami taip: išpjauti 3 cm
storio mėsos gabalėliai (vidutinis kiekvieno mėginio svoris siekė 200 g), jie dėti į virimo maišelius, sandariai
užrišti, dėti į verdantį vandenį ir virti 25 min. Po to mėginiai išimti iš maišelių, pasverti (virimo nuostolių
įvertinimui), atvėsinti iki kambario (20 ºC) temperatūros. Tada buvo išmatuotos mėginių spalvos
charakteristikos ir paruošti mėginiai tekstūros tyrimams.
Mėginių spalvos charakteristikų instrumentinis vertinimas. Mėginių spalvingumas nustatytas,
išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti
parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę).
Matavimui naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai2.
Tirtos užšaldytos, o po to defrostuotos bei virtos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.
Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant
virimo ir kepimo nuostolius (Kouba, 2003). Nuostoliai įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš
virimą/kepimą ir po jo, išreikšti procentais.
Statistinis duomenų įvertinimas.
145
Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė, taikytas Stjudento kriterijus, kuris leido nustatyti, ar
produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo
lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il,
USA, 2006).
REZULTATAI
136 lentelė. Kombinuotojo pašaro su rapsų ir saulėgrąžų išspaudomis riebalų rūgščių sudėtis
proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio
SRR – sočiosios riebalų rūgštys, MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys, PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys *p<0,05;
**p< 0,01; ***p< 0,001; * tendesija 0,05< p<0,01
Mėsai auginami buliukai bandymo metu gavo skirtingą kombinuotąjį pašarą: kontrolinė grupė - su rapsų
išspaudomis, o tiriamoji - su saulėgrąžų išspaudomis ir Alkosel® R397. Ištyrus kombinuotojo pašaro riebalų
Rodikliai
Grupės
p –
reikšmės Kontrolinė
(su rapsų
išspaudomis)
Tiriamoji
(su saulėgrąžų
išspaudomis)
Riebalų rūgščių kiekis proc. nuo viso RR kiekio:
C16:0 12,63±0,68 17,40±0,37** 0,012
C16:1n-9 0,08±0,01 0,11±0,01 0,079
C16:1n-7 0,51±0,21 0,54±0,40 0,776
C18:0 1,97±0,10 2,38±0,45 0,227
C18:1n-9 36,43±1,93 21,60±3,91** 0,005
C18:1n-7 3,10±0,09 1,14±0,18*** 0,001
C18:2n-6 35,06±1,55 49,55±2,40** 0,003
C18:3 n-3 6,05±0,37 3,40±1,02** 0,016
C20:0 0,32±0,01 0,19±0,02** 0,008
C20:1 n-9 0,95±0,03 0,61±0,24 0,088
C20:4n-6 0,34±0,29 0,34±0,33 0,789
C22:1n9 0,43±0,17 0,11±0,06* 0,03
C22:4n-6 0,21±0,22 0,81±1,45 0,440
Riebalų rūgščių kiekis proc. nuo viso RR kiekio:
SRR suminis kiekis 15,99±0,85 21,03±0,48** 0,011
MNRR suminis kiekis 41,75±2,00 24,28±4,00** 0,004
PNRR suminis kiekis 42,24±2,60 54,63±4,38** 0,006
PNRR/SRR santykis 2,65±0,28 2,60±0,25 0,648
n-6 suminis
kiekis
35,73±1,94 50,83±3,03** 0,002
n-3 suminis
kiekis
6,50±0,73 3,81±1,38** 0,015
(n-6)/(n-3)
santykis
5,51±0,37 14,27±4,86 0,064
146
rūgščių sudėtį, proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio matome, kad palmitino (C16:0) - 4,77 proc., o linolo
(C18:2n-6) - 14,49 proc. buvo daugiau (p<0,01), tuo tarpu oleino (C18:1 n-9) – 14,83 proc. (p<0,01), vakeno
(C18:1n-7) – 1,96 proc., (p<0,001), linoleno (C18:3 n-3) – 2,65 proc., (p<0,01), arachino (C20:0) - 0,13
proc. (p<0,01), buvo mažiau tiriamosios grupės kombinuotajame pašare su saulėgrąžų išspaudomis ir
Alkosel® R397. Ištyrus kombinuotųjų pašarų riebalų rūgščių suminį kiekį ir santykį proc. nuo suminio
riebalų rūgščių kiekio, SRR suminis kiekis 5,04 proc., (p<0,01) PNRR suminis kiekis - 12,39 proc., n-6
suminis kiekis - 15,10 proc. (p<0,01), MNRR suminis kiekis 17,47 proc., (p<0,01), PNRR/SRR santykis -
0,05 proc., n-3 suminis kiekis - 2,69 proc. (p<0,01) didesnis kombinuotojo pašaro su rapsų išspaudomis. (n-
6)/(n-3) geresnis kombinuotojo pašaro su rapsų išspaudomis ir buvo 6,0 o kombinuotojo pašaro su
saulėgrąžų išspaudom ir Alkosel® R397 buvo 14,0 (duomenys 136 lentelėje).
Nuo bandymo pradžios tiriamosios grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su saulėgrąžų
išspaudomis ir (Se) Alkosel® R397, priaugo 226 kg, o kontrolinės grupės, šerti kombinuotuoju pašaru su
rapsų išspaudomis atitinkamai - 222 kg, tai yra 4 kg arba 1,8 proc. mažiau. Paros prieaugis buvo tiriamosios
grupės 1314,00 g , o kontrolinės 1291,00 g, arba 1,8 proc., daugiau negu kontrolinės grupės. Buliukų augimo
ir pašarų sunaudojimo duomenys pateikti 137 lentelėje.
137 lentelė. Buliukų augimas ir pašarų sąnaudos
Rodikliai
Grupė
Kontrolinė grupė
(n=11)
Tiriamoji grupė
(n=11)
Buliukų svoris, kg:
Bandymo pradžioje (235 d.) 210,0±15,6 208,0±16,3
Bandymui pabaigoje ( 407 d.) 432,00±18,4 434,00±16,6
Prieaugis per parą g 1290,00±0,04 1314,00±0,05
Per 172 dieną buliukui sušerta, kg:
Drėgnas apėmingas pašarų mišinys 2387 2405
Kombinuotasis pašaras su rapsų išspaudomis 619 -
Kombinuotasis pašaras su saulėgrąžų išspaudomis - 619
su pašarais gavo:
Apykaitos energijos MJ/kg 13774,6 13628,8
Žalių baltymų, kg 186,1 188,2
1 kg prieaugio sunaudota:
Apykaitos energijos MJ/kg 62,03 60,30
Žalių baltymų g 838,09 832,71
Per bandymo laikotarpį (172 d.) drėgnųjų apėmingų pašarų mišinio tiriamosios grupės buliukams
sušerta 2405 kg, kontrolinės grupės -2387 kg, o kombinuotųjų pašarų atitinkamai abiems grupėms po 619
147
kg. Per 172 dienas 1 buliukas šertas iki soties drėgnais apėmingais pašarų mišiniais jų suėdė atitinkamai:
tiriamosios - 13,98 kg ir kontrolinės grupės - 13,88 kg per parą. Tiriamosios grupės buliukai, kurie gavo
kombinuotąjį pašarą su saulėgrąžų išspaudomis ir (Se) Alkosel® R397 suėdė 0,7 proc. daugiau drėgnų
apėmingų pašarų mišinių, negu buliukas gavęs kombinuotąjį pašarą su rapsų išspaudomis. Kombinuotojo
pašaro abiejų grupių buliukai suėdė vienodai- po 3,6 kg per parą 1 kilogramui priaugti apykaitos energijos
(MJ/kg) sunaudojo tiriamoji grupė 2,8 proc., o žalių baltymų 0,6 proc., mažiau negu kontrolinės grupės
buliukai (137 lentelė).
Pasibaigus bandymui abiejų grupių buliukai buvo paskersti. Iš jų buvo atrinkta po 6 vnt. geriausiai
augusius buliukų analogus. Kontrolinės grupės buliukų svoris prieš skerdimą buvo 453,5 kg, tiriamosios
457,3 kg, arba 0,8 proc. mažesnis. Skerdenų svoris buvo 0,3 kg didesnis tiriamosios grupės, o skerdenų
išeiga 0,22 proc., buvo didesnė kontrolinės grupės buliukų. Buliukų kontrolinio skerdimo duomenys pateikti
138 lentelėje.
138 lentelė. Buliukų kontrolinio skerdimo duomenys
Rodikliai
Grupės
Kontrolinė grupė
(n=6)
Tiriamoji grupė
(n=6)
Buliuko svoris prieš skerdimą kg 453,5±13,5 457,3±17,2
Skerdenos svoris kg 210,6±9,4 210,9±9,1
Skerdenos išeiga proc. 46,35±1,0 46,13±1,3
Raumeningumo klasė P P
Riebumo klasė 2,3±0,2 2,3±0,2
Pagal SEUROP skerdenų klasifikaciją abiejų grupių buliukų skerdenos priskirtos P raumeningumo
klasei. Pagal skerdenų pasidengimą riebalais skerdenos buvo 2 riebumo klasės. Riebalų susikaupimas
skerdenose buvo pakankamas. Taigi, galima teigti, kad skirtingas buliukų šėrimas, kontrolinės grupės
buliukus šeriant kombinuotaisiais pašarai su rapsų išspaudomis, o tiriamosios - su saulėgrąžų išspaudomis
ir (Se) Alkosel® R397, esminės įtakos skerdenų išeigai bei raumeningumo ir riebumo klasei neturėjo.
Skerdenų morfologinės sudėties duomenys pateikti 139 lentelėje. Kairiosios skerdenų puselės svoris
buvo kontrolinės - 105,14 kg, tiriamosios -105,23 kg, iš jų raumenys sudarė atitinkamai 75,64 ir 75,67 proc.,
kaulai - 21,19 ir 21,34 proc., kremzlės ir sausgyslės- 3,12 ir 3,17 proc. Skirtingas buliukų šėrimas esminės
įtakos skerdenų morfologiniai sudėčiai neturėjo.
139 lentelė. Skerdenų morfologinė sudėtis
148
Rodikliai
Grupė
Kontrolinė grupė
(n=6)
Tiriamoji grupė
(n=6)
Kairiosios puselės skerdenos svoris 105,14±4,7 105,53±4,6
Raumenys ir riebalai:
kg 79,44±4,00 79,67±3,40
proc. 75,64±2,29 75,54±0,57
Kaulai:
kg 22,35±2,90 22,58±1,40
proc. 21,19±2,24 21,34±0,65
Kremzlės ir sausgyslės
kg 3,35±0,40 3,28±0,20
proc. 3,17±0,35 3,12±0,20
Ištyrus buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminę sudėtį (140 lentelė), kai buliukai buvo šeriami
skirtingais kombinuotaisiais pašarais, nustatėme, kad tiriamosios grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį
pašarą su saulėgrąžų išspaudom ir (Se) Alkosel® R397 ilgiausiajame nugaros raumenyje buvo sausųjų
medžiagų 1,32 proc., baltymų 0,79 proc., riebalų 0,22 proc., pelenų 0,05 proc., daugiau negu kontrolinės
grupės.
140 lentelė. Buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminė sudėtis, proc.
Rodikliai
Grupės
Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6)
Sausos medžiagos 23,40±0,81 24,72±0,22
Baltymai 21,19±0,85 21,98±0,45
Riebalai 1,07±0,12 1,29±0,24
Pelenai 0,93±0,04 0,98±0,02
Mėsos, pH 5,7±0,23 5,6±0,25
141 lentelė. Seleno įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) buliukų ilgiausiame nugaros
raumenyje (μmol/kg).
Periodas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Šviežios (atšaldytos) mėsos 0,24±0,10 0,26±0,09
3 mėn. šaldytos mėsos 0,37±0,18 0,47±0,21
149
Šeriant buliukus kombinuotaisiais pašarais kontrolinę grupę su rapsų išspaudomis , o tiriamąją su
saulėgrąžų išspaudomis ir Alkosel® R397, duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį šviežios (atšaldytos)
mėsos buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje, bei 3 mėn. šaldytos mėsos įtakai neturėjo.
142 lentelė. Seleno įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) buliukų kepenyse (μmol/kg).
Periodas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Šviežios (atšaldytos) kepenys 1,66±0,12 1,43±0,142
3 mėn. šaldytos kepenys 1,79±0,03 2,17±0,34*
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Atlikus seleno įtaką buliukų kepenų lipidų oksidacijos laipsniui, pokyčiai nustatyti trys mėn. laikytų
kepenų mėginiuose. Didesnis jis buvo buliukų kepenyse gavusių kombinuotąjį pašarą su saulėgrąžų
išspaudomis ir Alkosel® R397. Lyginant su kontroline grupe, šis rodiklis didėjo 0,38 karto (p<0,05).
143 lentelė. Seleno įtaka buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje μg/g SM
Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė
Selenas 0,79±0,12 0,88±0,12
Analizuojant duomenis apie kombinuotųjų pašarų įtaką kontrolinės su rapsų išspaudomis o tiriamosios
su saulėgrąžų išspaudomis ir Alkosel® R397 įtaka susikaupimui buliukų ilgiausiajame nugaros raumenyje,
pokyčiai nenustatyti.
Atlikus ilgiausiojo nugaros raumens mėsos pH tyrimus nustatėme, kad po skerdimo praėjus 24 val.
mėsos pH buvo kontrolinės grupės 5,7, o tiriamosios - 5,6 vienetai, statistiškai patikimų skirtumų tarp grupių
nenustatyta.
Jeigu nustatant buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminę sudėtį sausų medžiagų, baltymų, riebalų
ir pelenų buvo daugiau tiriamosios grupės buliukų mėsos mėginiuose, tai ištyrus buliukų kepenys sausų
medžiagų - 0,25 proc., baltymų - 0,5 proc., buvo daugiau kontrolinės grupės (kombinuotasis pašaras su
rapsų išspaudomis) buliukai kepenyse, duomenys 144 lentelėje.
144 lentelė. Buliukų kepenų cheminė sudėtis, proc.
Rodikliai
Grupės
Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6)
Sausos medžiagos 27,80±0,27 27,55±0,31
Baltymai 19,26±0,38 18,76±0,28
Riebalai 1,71±0,11 1,71±0,07
150
Rodikliai
Grupės
Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6)
Pelenai 1,09±0,08 1,15±0,04
Riebalų kiekis abiejų grupių buvo vienodas, o pelenų kiekis 0,06 proc., buvo didesnis tiriamosios
grupės buliukų, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su saulėgrąžų išspaudom ir (Se) Alkosel® R397 (144
lentelė).
Tyrimais nustačius RR kiekį jautienos ilgiausiame nugaros raumenyje, šeriant buliukus kombinuotais
pašarais su rapsų bei saulėgrąžų su (Se) Alkosel® R397 išspaudomis, statistiškai patikimas rodiklis gautas
RR kiekis arachido (C20:0) 0,03 proc. (p<0,05). Tarp kitų RR kiekio buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje
statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta. Apibendrinant rezultatus, kai buliukai buvo šeriami skirtingais
kombinuotaisiais pašarais su rapsų bei saulėgrąžų išspaudom ir (Se) Alkosel® R397, didelių skirtumų nerasta
analizuojant SRR suminį kiekį, MNRR suminį kiekį, bei PNRR suminį kiekį. Omega n-6/n-3 santykis tiek
kontrolinės, tiek tiriamosios grupės buliukų raumenyje buvo vienodas. Duomenys pateikti 145 lentelėje.
145 lentelė. Ilgiausiojo nugaros raumens riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio riebalų rūgščių
kiekio
Rodikliai Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6) P
Riebalų rūgščių kiekis, proc. nuo viso RR kiekio:
C14:0 1,53±0,10 1,54±0,12 0,92
C14:1 n-5 0,34±0,03 0,33±0,05 0,91
C15:0 0,22±0,01 0,21±0,01 0,68
C16:0 24,21±0,41 25,10±0,77 0,33
C16:1 n-7-trans 0,29±0,01 0,27±0,01 0,16
C16:1 n-9 0,21±0,01 0,18±0,01 0,07
C16:1 n-7 2,90±0,18 3,02±0,20 0,67
C17:0 0,75±0,03 0,70±0,03 0,34
C17:1 n-9 0,60±0,03 0,57±0,04 0,56
C18:0 15,69±0,57 14,60±0,45 0,16
C18:1 n-9-trans 0,82±0,08 0,70±0,07 0,28
C18:1 n-9 38,87±0,65 38,82±0,71 0,95
C18:1 n-7 1,32±0,13 1,24±0,13 0,70
C18:2 n-6-trans 0,25±0,03 0,27±0,05 0,81
C18:2 n-6 4,43±0,26 4,63±0,54 0,74
C18:3 n-6 0,05±0,01 0,05±0,01 0,88
C18:3 n-3 0,71±0,03 0,66±0,03 0,33
C20:0 0,10±0,01 0,07±0,002* 0,01
C20:1 n-9 0,21±0,01 0,19±0,02 0,45
C20:2 n-6 0,04±0,01 0,05±0,01 0,26
C20:3 n-6 0,29±0,02 0,32±0,05 0,63
C20:3 n-3 0,03±0,01 0,03±0,01 0,87
C20:4 n-6 1,33±0,10 1,53±0,32 0,56
C20:5 n-3 0,03±0,03 0,10±0,04 0,31
C22:0 0,08±0,01 0,09±0,01 0,48
151
*
duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
IA– ateroskrozinis indeksas
IT– trombozinis indeksas
Analizuojant buliukų kepenų gautus rezultatus, kai jie buvo šerti skirtingais kombinuotaisiais pašarais
- kontrolinė grupė gavusi rapsų išspaudas, o tiriamoji saulėgrąžų išspaudas su (Se) Alkosel® R397,
tiriamosios grupės buliukų palmitoleino (C16:1 n-7) riebalų rūgšties buvo 0,11proc., o eikozoeno (C20:1 n-
9) - 0,09 proc., daugiau (p<0,05). Suminis n-3 RR kiekis buvo 1,2 proc., didesnis kontrolinės grupės buliukų
gavusiu kombinuotąjį pašarą su rapsų išspaudomis (p<0,05), todėl ir n-6/n-3 santykis buvo geresnis
kontrolinės grupės (p<0,05). Kepenų riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio
duomenys pateikti 146 lentelėje.
146 lentelė. Kepenų riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio.
C22:4 n-6 0,13±0,01 0,16±0,02 0,28
C22:5 n-3 0,42±0,04 0,43±0,08 0,87
C22:6 n-3 0,07±0,01 0,08±0,02 0,66
SRR suminis kiekis 42,60±0,74 42,35±0,96 0,83
MNRR suminis kiekis 45,76±0,53 45,49±1,01 0,81
PNRR suminis kiekis 7,87±0,41 8,41±1,14 0,66
Kitos rūgštys 3,75±0,19 3,74±0,59 0,98
trans-izomerai 1,37±0,07 1,25±0,02 0,16
PNRR/SRR 0,18±0,01 0,20±0,03 0,64
n-3 1,27±0,08 1,32±0,17 0,83
n-6 6,59±0,34 7,09±0,97 0,64
n-6/n-3 5,18±0,15 5,38±0,29 0,55
IA 0,56±0,01 0,58±0,02 0,66
IT 2,52±0,09 2,49±0,16 0,88
Rodikliai Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6)
P
Riebalų rūgščių kiekis, proc. nuo viso RR kiekio:
C14:0 0,33±0,04 0,35±0,05 0,74
C14:1 n-5 0,13±0,01 0,14±0,01 0,35
C15:0 0,22±0,01 0,20±0,01 0,20
C16:0 8,73±0,38 8,47±0,36 0,63
C16:1 n-7-trans 0,24±0,01 0,25±0,01 0,61
C16:1 n-9 0,92±0,05 1,03±0,02 0,10
C16:1 n-7 0,97±0,03 1,08±0,02* 0,03
C17:1 n-9 35,57±0,30 35,82±0,32 0,58
C18:1 n-9 0,94±0,02 1,01±0,04 0,20
C18:2n-6 10,04±0,23 10,62±0,57 0,37
C18:3 n-6 0,14±0,01 0,17±0,04 0,52
C18:3 n-3 1,25±0,03 1,16±0,11 0,46
C20:1 n-9 0,30±0,02 0,39±0,03* 0,04
C20:2 n-6 3,31±0,08 3,56±0,27 0,39
C20:3 n-3 9,58±0,27 9,65±0,82 0,94
C20:4 n-6 0,79±0,04 0,77±0,09 0,87
152
*
duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
IA– ateroskrozinis indeksas
IT– trombozinis indeksas
Instrumentinio spalvos, tekstūros ir drėgmės surišimo savybių vertinimo rezultatai
147 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad žalios
mėsos paviršiaus spalvos charakteristikoms pašarų sudėtis reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). Tuo tarpu
žalia mėsa pjūvyje skyrėsi šviesumo L* charakteristika. Rapsų priedas pašaruose padidino žalios mėsos
pjūvio šviesumo L* vertę (p<0,05), lyginant su saulėgrąžų priedu. Raudonumo ir gelsvumo
charakteristikoms pašarų sudėties įtaka nebuvo reikšminga.
Termiškai apdorojus mėsą, t. y., kepant ir verdant, šis skirtumas išnyko (147 lentelė) ir nenustatyta,
kad termiškai apdorotos mėsos spalvos charakteristikoms pašarų priedai būtų turėję reikšmingą įtaką
(p>0,05).
147 lentelė. Šviežios mėsos spalvos charakteristikų vidutinės vertės
Spalvos
charakteristika
Šėrimo tipas p vertė
su rapsais su saulėgrąžomis ir
Alkosel® R397
vidurkis SD vidurkis SD
Žalia mėsa paviršius
L* 30,62 1,35 31,01 0,60 0,165
a* 9,79 0,98 9,47 0,13 0,526
b* 3,45 1,38 2,24 0,36 0,235
Žalia mėsa pjūvis
L* 31,34 1,98 28,76 0,71 0,037
a* 13,15 2,19 10,16 0,54 0,660
b* 4,54 1,57 2,47 0,81 0,540
Virta mėsa paviršius
L* 53,93 2,53 53,02 1,84 0,844
C20:5 n-3 0,34±0,03 0,37±0,04 0,57
C22:2 n-6 1,56±0,04 1,56±0,08 0,96
C22:5 n-3 2,06±0,12 1,74±0,17 0,17
SRR suminis kiekis 46,23±0,28 46,35±0,57 0,84
MNRR suminis kiekis 14,46±0,32 14,54±0,55 0,90
PNRR suminis kiekis 34,87±0,28 34,78±1,00 0,93
Kitos rūgštys 4,4300,18 4,30±0,07 0,55
trans-izomerai 1,300,01 1,52±0,06* 0,007
PNRR/SRR 0,75±0,01 0,75±0,03 0,94
n-3 8,88±0,24 7,68±0,26* 0,008
n-6 25,98±0,18 27,10±0,81 0,21
n-6/n-3 2,93±0,09 3,53±0,10* 0,001
IA 0,20±0,01 0,20±0,01 0,86
IT 1,04±0,02 1,12±0,04 0,10
153
a* 4,48 0,16 4,18 0,29 0,678
b* 14,96 0,51 15,05 0,36 0,461
Virta mėsa pjūvis
L* 58,66 55,41 2,47 0,45 0,482
a* 7,27 0,58 11,04 1,60 0,384
b* 11,85 0,08 12,28 0,03 0,174
Kepta mėsa paviršius
L* 52,80 2,21 55,62 1,37 0,899
a* 7,09 0,66 6,73 0,41 0,931
b* 14,49 0,06 14,76 0,40 0,351
Kepta mėsa pjūvis
L* 56,78 1,37 56,67 1,17 0,088
a* 9,41 0,62 9,71 0,88 0,161
b* 12,94 0,22 12,93 0,41 0,037
Išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje minus 22 ºC temperatūroje (80 lentelė), galvijų, šertų
pašarais su rapsų priedu žalia mėsa pjūvyje ir paviršiuje buvo šviesesnė (p<0,05), labiau išreikšto
raudonumo (p<0,05) ir gelsvumo (p<0,01). Išvirus mėsą, jos paviršiaus ir pjūvio spalvos charakteristikos
nesiskyrė (p>0,05). Keptoje mėsoje reikšmingos pašarų sudėties įtakos nenustatyta nei vertinant mėsos
paviršių nei pjūvį.
148 lentelė. 3 mėnesius sandėliuotų mėginių spalvos charakteristikų vidutinės vertės
Spalvos
charakteristika
Šėrimo tipas
p vertė su rapsais su saulėgrąžomis ir
Alkosel® R397
vidurkis SD vidurkis SD
Žalia mėsa paviršius
L* 39,78 0,37 32,28 4,34 0,026
a* 14,59 1,38 10,42 1,51 0,045
b* 8,12 0,27 5,07 1,29 0,009
Žalia mėsa pjūvis
L* 41,60 2,76 30,52 0,51 0,019
a* 14,14 0,04 10,34 0,43 0,042
b* 6,29 0,78 3,21 0,21 0,006
Virta mėsa paviršius
L* 50,10 4,71 49,59 4,93 0,561
a* 6,95 0,37 7,15 1,52 0,513
b* 15,22 1,15 15,01 1,57 0,064
Virta mėsa pjūvis
L* 58,89 2,37 58,16 0,43 0,401
a* 6,41 0,29 7,61 0,40 0,631
b* 12,84 0,28 13,94 0,73 0,757
Kepta mėsa paviršius
L* 50,14 2,82 46,02 2,02 0,175
a* 6,99 1,11 7,44 0,41 0,317
b* 13,30 0,90 13,04 0,80 0,159
154
Kepta mėsa pjūvis
L* 55,19 0,09 55,87 3,84 0,770
a* 7,33 0,07 7,87 0,63 0,132
b* 13,49 0,19 13,61 0,39 0,605
Pastebėta tendencija, kad virimo nuostoliai priklausė nuo pašarų sudėties (149 lentelė) ir šviežiai
mėsai svyravo nuo 39,25 proc. iki 29,8 proc., o rapsais papildytais pašarais šertų galvijų šviežia mėsa
verdant prarado net 39 proc. drėgmės, tuo tarpu pašarus papildžius saulėgrąžomis virimo nuostoliai siekė
29 proc.. Šie duomenys nesutampa su ankstesniame tyrime mūsų nustatytais duomenimis, kai rapsais
papildytais pašarais šertų galvijų mėsos virimo nuostoliai buvo apie 29 proc.. Kepimo nuostoliai abiem
grupėms nustatyti apie 30 proc.
Sandėliuojant mėsą šaldiklyje, pakito jos vandens surišimo savybės: kepimo nuostoliai mėsos su
rapsų priedu buvo 40 proc. (ankstesniuose tyrimuose nustatyta kad kepimo nuostoliai apie 38,95 proc.), o
su saulėgrąžų priedu apie 37 proc. Lyginant su šviežiais mėginiais, pastebima tendencija, kad kepimo
nuostoliai padidėjo. Lyginant virimo nuostolius, matyti, kad galvijų, šertų pašarais su rapsų priedu,
nuostoliai didesni, kaip ir šviežios mėsos atveju.
149 lentelė. Mėsos mėginių drėgmės surišimo savybės
Rodiklis
Šėrimo tipas
su rapsais su saulėgrąžomis ir
Alkosel® R397
Šviežia mėsa
Kepimo nuostoliai, proc. 30,22 28,13
Virimo nuostoliai, proc. 39,25 29,93
3 mėnesius laikyta mėsa
Kepimo nuostoliai, proc. 40,16 37,81
Virimo nuostoliai, proc. 41,00 35,43
Mėginių tekstūros tyrimai parodė, kad šviežios žalios, keptos ar virtos mėsos kietumas, nustatomas
pjaunant mėginį (WB vertė), nepriklausė nuo pašarų sudėties (150 lentelė).
Atliekant tekstūros profilio analizę (TPA) virtai ir keptai mėsai, nustatyta (150 lentelė), kad kietumu,
stangrumu ir tamprumu jautienos mėginiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Šeriant galvijus saulėgrąžų
priedu papildytais pašarais, kepta mėsa buvo labiau rišli (p<0,05) nei šeriant pašarais su rapsų, tačiau virtai
mėsai ši tendencija nenustatyta.
150 lentelė. Šviežių mėsos mėginių tekstūros savybių vidutinės vertės
Rodiklis, Šėrimo tipas
p vertė su rapsais
su saulėgrąžomis ir Alkosel® R397
Kietumas, WB vertė, N Žalia mėsa 148,76 40,65 155,60 49,23 0,946
155
kepta mėsa 37,50 4,71 48,59 0,27 0,196
virta mėsa 70,23 14,23 55,23 10,23 0,563
Kepta mėsa
Kietumas, N 85,34 8,77 127,15 7,98 0,176
Rišlumas, santykis 0,47 0,02 0,54 0,02 0,005
Tamprumas, mm 5,67 0,23 6,06 0,44 0,230
Stangrumas 226,23 2,58 421,63 74,73 0,174
Virta mėsa
Kietumas, N 82,71 9,19 78,14 6,21 0,109
Rišlumas, santykis 0,43 0,00 0,48 0,04 0,325
Tamprumas, mm 5,24 0,23 5,34 0,07 0,717
Stangrumas 186,69 8,40 148,35 5,24 0,157
3 mėnesius laikytos mėsos kietumas, išreiškiamas WB verte, nepriklausė nuo pašarų sudėties (151
lentelė). Atliekant tekstūros profilio analizę, nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp keptų ir virtų mėginių
kietumo, rišlumo, tamprumo ir stangrumo.
151 lentelė. Instrumentinio 3 mėnesius laikytos mėsos tekstūros tyrimo duomenys
Rodiklis Šėrimo tipas p vertė
su rapsais su saulėgrąžomis ir Alkosel® R397
vidurkis SD vidurkis SD
Kietumas, WB vertė, N
Žalia mėsa 132,56 25,36 139,89 15,56 0,568
kepta mėsa 59,23 5,69 75,26 6,99 0,369
virta mėsa 94,91 9,21 75,78 8,51 0,487
Kepta mėsa
Kietumas, N 103,01 8,83 82,57 9,25 0,051
Rišlumas, santykis 0,40 0,09 0,46 0,04 0,412
Tamprumas, mm 5,56 0,98 5,72 0,39 0,811
Stangrumas 268,75 38,53 186,88 61,79 0,123
Virta mėsa
Kietumas, N 110,78 9,56 69,98 16,65 0,168
Rišlumas, santykis 0,44 0,01 0,42 0,01 0,321
Tamprumas, mm 5,24 0,24 5,62 0,47 0,552
Stangrumas 204,78 20,56 166,14 48,55 0,255
Juslinių savybių įvertinimas
Pradiniame juslinių tyrimų etape buvo atrinktos juslinės savybės, kuriomis remiantis analizuoti ir
tarpusavyje lyginti mėginiai.
Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių
pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 –
tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį
skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.
156
Vertinant jusliškai šviežios keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) pašarų sudėties įtaka
(20 paveikslas a) bendro, jautienos ar oksidacijos kvapo intensyvumui. Skaitmeninės mėginių juslinio
vertinimo vertės pateiktos 3 priede. Pašalinio, nebūdingo termiškai apdorotai jautienai kvapo nei viename
iš tirtų šviežios mėsos mėginių nenustatyta, todėl ir preliminarus mėginių kvapo priimtinumo vertinimas
nepriklausė nuo pašarų sudėties (21 paveikslas b).
a)
b)
21 paveikslas. Šviežios a) ir 3 mėn. sandėliuotos b) jautienos kvapo ir spalvos savybės.
Sandėliuojant mėsą 3 mėnesius, nenustatyta reikšminga pašarų sudėties įtaka mėsos kvapo
intensyvumui ar pašaliniam (nebūdingam) kvapui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad termiškai apdorotos
mėsos kvapo savybėms rapsų ir saulėgrąžų įtaka vienoda.
02468
101214kv-bendras
kv-jautienos
kv-oksidacijoskv-pašalinis
spalva
su rapsais
su saulėgrąžomis
02468
10121416
kv-bendras
kv-jautienos
kv-oksidacijoskv-pašalinis
spalva
su rapsais
su saulėgrąžomis
157
Juslinis šviežios keptos mėsos tekstūros vertinimas parodė (22 paveikslas a), kad pašarai neturėjo
reikšmingos įtakos kietumui, rišlumui, sultingumui ar kitoms tirtoms savybėms, ką patvirtino ir
instrumentiniai šviežios mėsos tyrimai.
a)
b)
22 paveikslas. Šviežios a) ir 3 mėn. sandėliuotos b) jautienos tekstūros savybės
Vertinat jusliškai 3 mėnesius sandėliuotos mėsos tekstūros savybes (22 paveikslas b), mėginiai
reikšmingai skyrėsi kietumu (skaitinės reikšmės pateiktos 4 priede) ir pluoštiškumu. Galvijų, šertų pašarais
su rapsų priedu, mėsa vertinta kaip kietesnė (p<0,05). Analogiška tendencija nustatyta vertinant mėginio
kietumą po 10 krimstelėjimų, šis mėginys taip pat buvo labiau pluoštiškas, reikėjo daugiau laiko ir pastangų
0
5
10
15tamprumas
kietumas
rišlumas
drėgmės kiekis
gurgždumas
masės rišlumas
masės kietumas
drėgnumas
pluoštiškumas
susikramtymas
riebalingumas
likučiai
su rapsais
su saulėgrąžomis
0
5
10
15tamprumas
kietumas
rišlumas
drėgmės kiekis
gurgždumas
masės rišlumas
masės kietumas
drėgnumas
pluoštiškumas
susikramtymas
riebalingumas
likučiai
su rapsais
su saulėgrąžomis
158
jį sukramtyti. Kitoms jusliniu metodu vertintoms tekstūros savybėms pašarų sudėties įtaka nebuvo
statistiškai reikšminga (p>0,05) (4 priedas), tą patvirtino ir keptos mėsos tekstūros profilio analizė.
a)
b)
23 paveikslas. Šviežios a) ir 3 mėn. sandėliuotos b) jautienos skonio savybės
Skonio savybėms naudoti pašarų priedai neturėjo reikšmingos įtakos (23 pav.) vertinant tiek šviežius
(24 paveikslas a), tiek 3 mėnesius sandėliuotus mėginius (24 paveikslas b). Visuose mėginiuose jautėsi
aiškiai išreikštas jautienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.
a)
0
5
10
15sk-bendras
sk-jautienos
sk-rūgštus
sk-saldus
sk-pašalinis
sk-liekamasis
su rapsais
su saulėgrąžomis
0
5
10
15sk-bendras
sk-jautienos
sk-rūgštus
sk-saldus
sk-pašalinis
sk-liekamasis
su rapsais
su saulėgrąžomis
159
b)
24 paveikslas. Šviežios a) ir 3 mėn. sandėliuotos b) jautienos priimtinumo vertės
Visų tirtų šviežių ir 3 mėnesius sandėliuotų mėginių kvapas ir skonis buvo vienodai priimtini
vartotojams (24 paveikslas). Kaip matyti, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp 3 mėnesius laikytos mėsos
tekstūros priimtinumo. Naudotas rapsų priedas turėjo neigiamą įtaką mėsos priimtinumui, ką galima
paaiškinti padidėjusiu tirtųjų mėginių kietumu ir pluoštiškumu. Tai sumažino ir bendrą šio mėginio
priimtinumą.
Geležies sulfatų ir glicinatų panaudojimas viščiukų broilerių lesinime
Geležies trūkumas yra pasaulinė problema, ši problema yra ypač paplitusi tarp kūdikių bei nėščiųjų
moterų (Stoltzfus, 2001; Zhao, 2010). Geležies trūkumas kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams gali
būti susijęs su intelektualiniu išsivystymu, kuris gali būti negrįžtamas. Geležis yra gyvybiškai svarbus
elementas, reikalingas daugelio fermentų, hemoglobino bei deguonies elektronų pernašai. Ankstesni atlikti
tyrimai parodė, kad organinės kilmės mineralai yra lengviau absorbuojami nei neorganinės kilmės
mineralai, mineralai esantys oksidų ar sulfatų formoje (Wedekind et al., 1992; Aoyagi and Baker, 1993; Ao
et al., 2006).
1
3
5
7
9
11
13
15
priimt- kvapas priimt - skonis priimt- tekstūra priimt - bendras
su rapsais
su saulėgrąžomis
1
3
5
7
9
11
13
15
priimt- kvapas priimt - skonis priimt- tekstūra priimt - bendras
su rapsais
su saulėgrąžomis
160
Funkcionalioji paukštiena yra vertingas maistinių medžiagų šaltinis vartotojams, kuri kuriama
atitinkamai pagal sveikos mitybos reikalavimus, fiziologinius organizmo poreikius, kad palaikytų optimalią
žmonių sveikatą. (Grashorn, 2007). Todėl kuriant funkcionaliuosius paukštininkystės produktus gali būti
naudojami įvairūs lesalų priedai kaip mikroelementai, vitaminai, fitobiotinės medžiagos, padidintos
maistinės vertės pašarinės žaliavos ir kt. Vienas iš svarbių mikroelementų žmonių mityboje yra geležis
(Khan, Naz, 2013).
Geležis yra svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse
vykstančiose biocheminėse reakcijose. Būdama raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – baltymo
hemoglobino sudėtyje, geležis dalyvauja pernešant deguonį. Žmogaus organizme yra apie 3–5 g geležies,
daugiau nei du trečdaliai – hemoglobine. Raumenų baltymo mioglobino sudėtyje esanti geležis dalyvauja
deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Geležis taip pat įeina į kai kurių fermentų sudėtį, dalyvaudama
neuromediatorių sintezėje, yra būtina normaliai centrinės nervų sistemos veiklai.
Atlikus daugelį in vivo tyrimų su gyvūnais, nustatyta, kad per pastaruosius metus dėl santykinai didelio
geležies absorbuojamo efektyvumo iš maisto produktų turi labai mažą įsisavinimą žmonėms (Patterson et
al., 2008). Tačiau geležies rezorbcijos lygį lemia daugelis faktorių, kaip fitatų, oksalatų koncentracijos bei
mikroelementų (cinko, vario ir mangano) kiekiai.
Geležis ypač svarbi, nes ji medžiagų apykaitoje atlieka svarbią funkciją. Geležis yra hemoglobino ir
mioglobino sudėtyje, dalyvauja deguonies transportavime, be to, geležis yra įvairių citochromų
kofermentas. Paukščių lesaluose, esant geležies trūkumui, išnyksta paukščių apetitas, išsivysto anemija,
sumažėja atsparumas ligoms (Gružauskas ir kt., 2005). Šis mikroelementas yra labai svarbus ir žmonių
mityboje. Geležies trūkumas žmonių mityboje nustatomas apie 50 proc. besivystančių ir 10 proc.
išsivysčiusių šalių gyventojams. Šis sutrikimas dažnesnis tarp vaikų ir reprodukcinio amžiaus moterų
(Jaskovikienė, 2006). Todėl paukštienoje, kiaušiniuose, naudojant lesalus su įvairia geležies koncentracija
bei forma, norima padidinti geležies kiekį. Tačiau geležies transferacija iš lesalų į paukštieną ar kiaušinius
yra sudėtingas procesas. Geležies transferacija priklauso nuo naudojamos geležies formos, jos dozavimo
lesaluose, fitatų koncentracijos pašarinėse žaliavose, kalcio, fosforo, magnio, cinko ir vitamino E kiekių,
lesalų gamybos technologijos, paukščių fiziologinio stovio. Duomenys apie geležies transferaciją iš lesalų į
paukštieną yra labai prieštaringi, daugeliu atvejų sunkiai pavyksta praturtinti paukštininkystės produktus
didesniu geležies kiekiu.
Darbo tikslas – ištirti geležies sulfatų bei geležies glicinatų įtaką viščiukų broilerių produktyvumui,
virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.
Darbo metodika
161
Moksliniai tyrimai atliekami laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir
naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR
valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems
mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-
22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų
naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Viščiukų broilerių laikymo ant gilaus kraiko, girdymo iš stacionarių girdytuvių sąlygos atitiko ES
Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt) .
Atlikimo laikas 2012 m. gegužės – 2012 m. liepos mėn.
Atlikimo vieta. AB “Vilniaus paukštynas” ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos
akademijos paukštidė.
Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–35 dienų amžiaus Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais.
1000 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 5 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-ais kiekvienos
grupės pakartojimais.
Pirmoji grupė kontrolinė, likusios – tiriamosios. I grupės viščiukai broileriai buvo lesinami su
standartiniais kombinuotaisiais lesalais . Į II grupės standartinius kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 70
mg geležies sulfato ir 72 mg geležies glicinato. Į III grupės standartinius kombinuotuosius lesalus – 144 mg
geležies glicinato. Į IV grupės lesalus buvo įterpta 150 mg geležies sulfato. V grupės lesalai buvo papildyti
72 mg geležies glicinatu.
Geležies glicinatas yra cheminis junginys. Jis yra naudojamas geležies trūkumo organizme
sumažinimui bei pramoniniams tikslams. Geležies glicinatas yra birūs, šviesios spalvos milteliai, gerai
tirpstantys vandenyje.
Geležies sulfatas yra cheminis junginys, kurio formulė yra FeSO4. Naudojamas geležies trūkumai
organizme sumažinti bei pramoniniam taikymui. Geležies sulfatas gerai tirpsta vandenyje. Milteliai rusvos
spalvos, rūgštoko kvapo.
Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių
auginimo rekomendacijas (NRC, 2004). Bandymo schema pateikta 152 lentelėje.
152 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Grupė
I
kontrolinė
grupė
II
tiriamoji
grupė
III
tiriamoji
grupė
IV
tiriamoji
grupė
V
tiriamoji
grupė
Standartinis kombinuotasis
lesalas + 70 mg geležies sulfato + - - - -
Standartinis kombinuotasis
lesalas + 70 mg geležies sulfato
+72 mg geležies glicinato
- + - - -
162
Standartinis kombinuotasis
lesalas + 144 mg geležies
glicinato
- - + - -
Standartinis kombinuotasis
lesalas + 150 mg geležies
sulfato
- - - + -
Standartinis kombinuotasis
lesalas + 72 mg geležies
glicinato
- - - - +
Kombinuotąjį lesalą sudarė: kviečiai, sojų rupiniai, kukurūzai, augalinis aliejus bei įvairios
mineralinės medžiagos.
153 lentelė. Kombinuotųjų lesalų maistingumo rodikliai
Rodikliai I grupė II grupė III grupė IV grupė V grupė
Apykaitos energija, MJ/kg 13,06 13,05 13,05 13,05 13,05
*Žali baltymai, proc. 20,99 20,99 20,99 20,99 20,99
*Žali riebalai, proc. 5,45 5,45 5,45 5,45 5,45
Žalia ląsteliena, proc. 2,42 2,42 2,42 2,42 2,42
Žali pelenai, proc. 4,19 4,19 4,22 4,22 4,22
Lizinas, proc. 1,24 1,23 1,24 1,24 1,24
Metioninas + cistinas, proc. 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90
Triptofanas, proc. 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26
Linolinė rūgštis, proc. 2,61 2,61 2,61 2,61 2,61
Treoninas, proc. 0,83 0,82 0,83 0,83 0,83
Metioninas, proc. 0,64 0,64 0,64 0,64 0,64
*Kalcis, proc. 0,88 0,88 0,89 0,89 0,89
*Fosforas, proc. 0,42 0,42 0,42 0,42 0,42
Natris, proc. 0,16 0,16 0,16 0,16 0,16
*analizuotos vertės
Premikso sudėtis: Ca - 3,45 proc., P – 0,67 proc., Mg – 0,12 proc., lizinas – 0,71 proc., metioninas – 0,39 proc.,
metioninas+cistinas – 0,7 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. A – 11.000 TV, vit. D3 – 2.500 TV, vit. E –
90,000 mg/kg, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/kg,
nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas – 100,00 μg/kg, cholino
chloridas – 399,00 mg/kg, manganas – 100,00 mg/kg, cinkas – 60,00 mg/kg, varis – 6,00 mg/kg, jodas – 0,50 mg/kg, selenas –
0,20 mg/kg, kobaltas – 0,10 mg/kg.
Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai:
1) viščiukų broilerių kūno svoris (1, 7, 21 ir 35 amžiaus dieną);
2) viščiukų broilerių lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (1, 7, 21 ir 35 amžiaus dieną);
3) gaištamumas (stebimas ir fiksuojamas nuolatos).
163
Fiziologinių ir kraujo biocheminių tyrimų metodikos
Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 5
grupės = viso 25 paukščiai), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas
(Close et al., 1997) ir buvo atlikti šie tyrimai:
1) kraujo serume buvo nustatyti šie rodikliai: geležies koncentracija, feritino kiekis (geležies atsargų),
hemoglobino kiekis, morfologinė kraujo sudėtis (bendras kraujo tyrimas, kepenų fermentai: AST, ALT,
gama-GT, šarminė fosfatazė, bilirubinas).
2) nustatytas aklosios žarnos trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (acto, propiono, sviesto rūgščių)
kiekis skysčio chromatografijos metodu (HPLC system; Varian Inc., USA).
3) aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis buvo nustatomas Foss-Tecator metodu ASN
3302.
Mėsos kokybės tyrimų metodikos
4) mėsos išpjaustymas pagal Dissection of Poultry Carcasses, INRA (2000).
5) išmatuota krūtinės ir šlaunų raumenų pH 0, 24, 48 ir 72 val. pHmetru InoLab pH 730.
6) sausųjų medžiagų kiekis krūtinės ir šlaunies raumenyse pagal Naumann C. et al. (1993) metodiką.
7) viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunies raumenų bendras riebalų, baltymų ir pelenų kiekis.
8) mėsos lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) po 0 dienų ir po 3 mėnesių (imami 5 mėginiai
iš kiekvienos grupės, viso 25 mėginiai), pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;
9) viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių kiekis buvo nustatytas po skerdimo, po 3 mėn.,
laikant –20°C temperatūroje pagal Folch et al. (1957) metodiką.
10) trans ir cis riebalų rūgščių izomerai krūtinės raumenyse buvo nustatyti dujų chromatografu
Shimadzu GC-2010 po skerdimo, po 3 mėn., laikant –20°C temperatūroje. Cheminės analizės buvo
atliekamos LSMU VA Gyvulininkystės institute;
11) Fe nustatymas viščiukų broilerių kojų ir krūtinės raumenyse nustatomas atominės absorbcijos
spektrometru kaip atomizacijos šaltinį naudojant acitileno-oro liepsną.;
12) riebalų rūgštys ir TBARS kepenyse tyrimai bandymo pabaigoje po 0 dienų ir po 3 mėnesių (5vnt
iš grupės), pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;
13) viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunies raumenų juslinių savybių tyrimai, 0 dienų ir po 3 mėn., kurių
metu buvo taikomas juslinių savybių profilio testas. Bus nustatyti šie rodikliai: bendras kvapo intensyvumas,
virto viščiuko kvapo intensyvumas, kito kvapo intensyvumas, spalvos intensyvumas, kietumas,
susikramtymas, sultingumas (drėgnumas), pluoštiškumas, pojūtis burnoje, virto viščiuko skonis, kito skonio
intensyvumas, liekamojo skonio intensyvumas, bendras priimtinumas, po 0 mėn.ir 3 mėn., laikant mėginius
-20 °C temperatūroje.
164
14) mėsos tekstūros instrumentinis vertinimas (kietumas, adheziškumas, rišlumas, tąsumas,
tamprumas, stangrumas), po 0 mėn.ir 3 mėn., laikant mėginius -20 °C temperatūroje.
15) įvertintas mėsos spalvos intensyvumas, defrostavimo ir virimo nuostoliai, po 0 mėn.ir 3 mėn.,
laikant mėginius -20 °C temperatūroje.
Statistinis rezultatų įvertinimas:
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta „STATISTICA“ versija 6,0 statistiniu paketu. Statistiškai
reikšmingi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės
buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
REZULTATAI
154 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių kūno masei, g
Bandymo
tarpsnis
dienomis
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
IV tiriamoji
grupė
1 42,55±0,10
100
42,32±0,09
100
42,38±0,11
100
42,32±0,10
100
42,59±0,11
100
8 168,00±2,05
100
167,96±2,11
100
160,76±1,94*
96
169,13±1,96
101
170,34±1,75
101
21 988,35±8,31
100
980,03±8,11
99
1004,76±8,81
102
975,98±8,49
99
991,98±9,36
100
35 2465,55±27,08
100
2496,36±22,75
101
2494,54±20,27
101
2478,44±19,80
101
2484,26±21,42
101
*-duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Analizuojant duomenis apie geležies sulfato bei glicinato įtaką viščiukų broilerių kūno masei, 8-ą
amžiaus dieną, didžiausi pokyčiai nustatyti II tiriamojoje grupėje, t.y. 4 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su
kontroline grupe. III ir IV tiriamosiose grupėse šis rodiklis padidėjo 1 proc. (p>0,05), likusiose grupėse-
nekito. 21-ą amžiaus dieną viščiukų broilerių kūno masė I ir III tiriamosiose grupėse sumažėjo po 1 proc.
(p>0,05), II tiriamojoje grupėje padidėjo 2 proc. (p>0,05), likusiose grupėse nekito. Analizuojant duomenis
35-ą amžiaus dieną, visose tiriamosiose grupėse viščiukų broilerių kūno masė padidėjo 1 proc. (p>0,05),
lyginant su kontroline grupe.
155 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio
gauti (kg)
165
Bandymo
tarpsnis
dienomis
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
IV tiriamoji
grupė
1-8 1,21±0,03 1,14*±0,03 1,16±0,03 1,08*±0,02 1,17±0,05
9-21 1,32±0,03 1,36±0,08 1,28±0,01 1,32±0,04 1,27±0,03
22-35 1,81±0,07 1,73±0,06 1,80±0,04 1,77±0,06 1,81±0,05
1-35 1,45±0,04 1,41±0,06 1,41±0,03 1,39±0,04 1,42±0,04
*-duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Duomenys apie geležies sulfato bei glicinato įtaką viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg
priesvorio gauti yra pateikti 4lentelėje. Analizuojant I bandymo tarpsniu, t.y. 1-8 amžiaus dieną, lesalų
sąnaudos visose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 11 proc. (p<0,05) iki 3 proc. (p>0,05), lyginant su
kontroline grupe. Antruoju bandymo periodu, t.y. 9-21-ą amžiaus dieną, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio
gauti, III tiriamojoje grupėje buvo tokios pat kaip ir kontrolinėje grupėje, IV ir II tiriamosiose grupėse
sumažėjo atitinkamai 4 ir 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe, o I tiriamojoje grupėje padidėjo 3
proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant lesalų sąnaudas 35-ą amžiaus dieną, didžiausias
pokytis pastebėtas I tiriamojoje grupėje, t.y. 4 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. III
tiriamojoje grupėje 2 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe, likusiose grupėse šis rodiklis kito
nežymiai. Per visą auginimo periodą, t.y. 1-35-ą amžiaus dieną, viščiukų broilerių lesalų sąnaudos 1 kg
priesvorio gauti didžiausias pokytis nustatytas III tiriamojoje grupėje, t.y. 4 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant
su kontroline grupe. I ir II tiriamosiose grupėse šis rodiklis sumažėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline
grupe, likusiose grupėse šis rodiklis kito nežymiai.
156 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc.
Bandymo
tarpsnis
dienomis
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
IV tiriamoji
grupė
1-8 98,00 99,50 98,00 100,00 99,00
9-21 98,50 97,00 96,50 98,50 99,00
22-35 95,00 95,50 96,50 95,50 95,50
1-35 97,16 97,33 97,00 98,00 97,83
Geležies sulfatas bei glicinatas viščiukų broilerių išsaugojimui pirmuoju bandymo tarpsniu, t.y. 1-8-
ą amžiaus dieną esminės įtakos neturėjo, išskyrus II tiriamąją grupę, kurioje šis rodiklis sumažėjo 2 proc.
(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Antruoju bandymo periodu, t.y. 9-21-ą amžiaus dieną, didžiausias
viščiukų broilerių gaištamumas buvo II tiriamojoje grupėje, t.y. 3,5 proc. (p>0,05). Mažiausias gaištamumas
166
buvo IV tiriamojoje grupėje. Analizuojant paskutinį bandymo tarpsnį, t.y. 22-35-ą amžiaus dieną didžiausias
gaištamumas buvo I, III ir IV tiriamosiose grupėse, t.y. po 4,5 proc. (p>0,05). Gaištamumas per visą
bandymo periodą, t.y. 1-35-ą amžiaus dienas mažiausias viščiukų broilerių gaištamumas buvo III tiriamojoje
grupėje, t.y. 2 proc. (p>0,05). Didžiausias gaištamumas nustatytas II tiriamojoje grupėje, t.y. 3 proc.
(p>0,05).
157 lentelė. Geležies sulfato bei glicinato įtaka viščiukų broilerių kraujo rodikliams
Rodiklis Grupė
Kontrolinė
grupė
I II III IV
Geležis 21,19±3,40 17,78±1,73 22,58±8,25 18,74±2,16 19,49±1,37
Feritinas 0,50±0,00 0,50±0,00 0,50±0,00 0,50±0,00 0,50±0,00
GOT
(AST)
217,56±8,17 346,78*±73,22 254,49±65,07 256,48±26,07 296,67*±28,55
GPT(ALT) 0,93±0,25 2,23±1,10 1,23±0,76 1,47±0,32 2,87*±0,54
Gama-GT 22,97±2,55 20,20±1,87 17,63±3,03 24,10±2,53 21,53±2,75
Šarminė
fosfotazė
6162,71±3262,46 5624,81±2370,82 4270,09±2246,51 4946,53±1405,26 4273,81±1926,20
Bendras
bilirubinas
1,00±0,14 1,17±0,15 0,73±0,23 0,93±0,18 0,87±0,39
*-duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Analizuojant duomenis apie geležies koncentraciją kraujyje didžiausia jos koncentracija nustatyta II
tiriamojoje grupėje, t.y. 7 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusiose tiriamosiose
grupėse šis rodiklis sumažėjo nuo 16 iki 8 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Feritino kiekis
kraujyje visose tiriamosiose grupėse išliko vienodas. Aspartataminotransferazė (GOT) statistiškai patikimi
rezultatai gauti I ir IV tiriamosiose grupėse, atitinkamai 59 ir 36 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su
kontroline grupe. Alaninaminotransferazės (GPT) didžiausias kiekis gautas IV tiriamojoje grupėje, t.y. 3
kartus daugiau, lyginant su kontroline grupe. Gama gliutamiltransferazės GGT) kiekis kraujyje statistiškai
patikimų rezultatų nenustatyta. Analizuojant duomenis apie šarminės fosfatazės koncentraciją kraujyje,
didžiausi jos kiekiai nustatyti kontrolinėje grupėje, visose tiriamosiose grupėse šis kraujo rodiklis turėjo
tendenciją mažėti. Bendro bilirubino kiekis kraujyje visose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją mažėti
atitinkamai 27 iki 7 proc. (p>0,05), o I tiriamojoje grupėje šis rodiklis padidėjo 17 proc. (p>0,05), lyginant
su kontroline grupe.
158 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai
167
Rodiklis Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
IV tiriamoji
grupė
Gyvo paukščio
svoris, g
1978,42±79,06
100
1984,06±75,92
100
2009,44±129,23
102
1871,36±65,45
95
1810,02±135,11
92
Pilnai skrostos
skerdienos masė, g
1381,52±39,55
100
1569,10*±59,64
114
1505,11*±44,02
109
1362,28±73,58
99
1441,35±88,30
104
Sparnelių masė, g 136,39±7,31
100
147,82±5,90
108
148,04±3,29
109
136,20±7,40
100
138,08±9,91
101
Širdies masė su
riebalais, g
11,62±0,66
100
11,25±0,57
97
10,29*±0,41
89
10,84±0,81
93
11,10±1,29
96
Kepenų masė, g 48,19±2,06
100
53,45±2,43
111
47,97±1,83
100
51,67±3,59
107
59,33*±5,13
123
Skrandžio (be
kutikulos) su
riebalais masė, g
25,14±1,20
100
24,63±1,43
98
27,47±1,03
109
24,33±1,30
97
29,60*±1,37
117
Skrandžio (be
kutikulos) be
riebalais masė, g
18,48±1,37
100
18,67±0,91
101
19,03±1,18
103
18,99±0,85
103
21,50±1,70
116
Kojų raumenų masė
su oda ir kaulais, g
431,82±20,97
100
479,5428,12
111
435,63±14,69
101
411,06±20,94
95
457,33±11,18
106
Šlaunelių raumenų
masė (su kaulu ir
oda), g
247,28±14,22
100
282,93±18,58
114
243,35±10,83
98
233,83±13,30
95
254,93±12,08
103
Blauzdelių raumenų
masė (su kaulu ir
oda), g
184,12±8,51
100
196,30±10,95
107
187,13±8,16
102
176,81±8,51
96
184,26±10,38
100
Kojų raumenų masė
be kaulų ir odos, g
281,23±21,69
100
342,07*±16,44
122
283,65±10,10
101
281,54±21,34
100
293,92±13,87
105
Šlaunelių masė (be
kaulo ir odos),
170,75±16,57
100
210,38*±10,13
123
167,28±8,79
98
169,75±10,95
99
178,96±6,77
105
Blauzdelių raumenų
masė (be kaulų ir
oda), g
110,47±6,97
100
131,69*±7,62
119
116,37±3,72
105
111,79±11,04
101
114,96±7,60
104
Krūtinės masė su
oda, g
397,69±10,35
100
483,03*±19,58
121
433,60±33,82
109
420,56±29,23
106
439,37±50,11
110
Krūtinės raumenų
masė be odos, g
359,29±9,31
100
439,92*±17,86
122
389,89±35,57
109
380,18±22,49
106
403,99±43,84
112
Abdominalinių
riebalų masė, g
19,71±4,43
100
15,92±3,05
81
15,32±3,45
78
11,75*2,25
60
12,87±4,84
65
168
Odos ir poodinių
riebalų masė, g
106,77±9,96
100
123,52±8,13
116
120,20±6,58
113
98,63±8,25
92
107,74±11,83
101
Krūtinės keteros
ilgis, cm
8,90±0,57
100
11,10*±1,02
125
9,36±0,39
105
9,70±0,65
109
9,30±0,49
104
Šlaunikaulio ilgis,
cm
7,50±0,25
100
7,70±0,22
103
8,60±0,69
115
7,94±0,13
106
7,80±0,38
104
Blauzdikaulio ilgis,
cm
10,3±0,22
100
10,8±0,22
105
10,2±0,65
99
10,62±0,50
103
10,58±0,21
103
Karkaso masė su
kaulu ir raumenų
likučiais, g
357,16±11,21
100
407,38*±21,57
114
405,89*±13,89
114
345,09±23,29
97
368,20±14,73
103
Krūtinės raumenų
išeiga, %
26,03±0,44
100
28,07*±0,85
108
25,83±1,87
99
27,92*±0,77
107
27,78±1,92
107
Pilnai skrostos
skerdenos išeiga, %
70,20±3,54
100
79,63*±5,00
113
75,66±4,13
108
72,86±3,49
104
80,44*±5,60
115
Kojų raumenų
išeiga,%
20,28±1,05
100
21,78±0,30
107
18,84±0,34
93
20,66±0,92
102
20,47±0,51
101
Riebalu išeiga, % 1,43±0,32
100
1,03±0,21
72
1,04±0,24
72
0,89*±0,23
62
0,95±0,43
67
Skerdienos
mėsingumo rodiklis
(M)
31,98±2,26
100
35,19±2,13
110
31,44±1,82
98
30,88±1,97
97
32,86±2,03
103
Mėsos kvapas Būdingas paukštienai kvapas
*-duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Analizuojant duomenis apie viščiukų broilerių gyvą svorį, II tiriamojoje grupėje jis padidėjo 2 proc.
(p>0,05), o III ir IV tiriamosiose grupėse sumažėjo atitinkamai 5 ir 8 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline
grupe. Pilnai skrostos skerdenos masė II ir III tiriamosiose grupėse padidėjo atitinkamai 14 ir 9 proc.
(p<0,05), lyginant su kontroline grupe, likusiose grupėse esminių skirtumų nenustatyta. Viščiukų broilerių
sparnelių masė turėjo tendenciją didėti, t.y. nuo 1 iki 9 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
Analizuojant duomenis apie širdies masę su riebalais, visose tiriamosiose grupėse šis rodiklis sumažėjo nuo
11 proc. (p<0,05) iki 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių kepenų svoris
didžiausias buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y. 23 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.
Likusiose grupėse statistiškai reikšmingų rezultatų nenustatyta. Skrandžio (be kutikulos) su riebalais
patikimi skirtumai nustatyti tik IV tiriamojoje grupėje, t.y. 17 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline
grupe. Tarp skrandžio (be kutikulos) be riebalų, kojų raumenų masės (su oda ir kaulais), šlaunelių raumenų
masės (su oda ir kaulais), odos ir poodinių riebalų masės, šlaunikaulio ilgio, blauzdikaulio ilgio, kojų
169
raumenų išeigos ir skerdenos mėsingumo rodiklis statistiškai patikimų tarp grupių skirtumų nenustatyta.
Karkaso masė su raumenų likučiais I ir II tiriamosiose grupėse padidėjo 14 proc. (p<0,05), III tiriamojoje
grupėje sumažėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Krūtinės raumenų išeiga didžiausia
nustatyta I ir III tiriamosiose grupėse, atitinkamai 8 ir 7 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Pilnai
skrostos skerdenos išeiga didžiausia nustatyta I ir IV tiriamosiose grupėse, atitinkamai 13 ir 15 proc.
(p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių riebalų išeiga visose tiriamosiose grupėse
sumažėjo nuo 38 iki 28 proc., lyginant su kontroline grupe.
159 lentelė. Geležies sulfato bei glicinato įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų pH
Laiko
tarpsnis
valandomis
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
IV tiriamoji
grupė
0 val. 5,987±0,10 5,956±0,06 5,992±0,04 5,816±0,10 5,856±0,07
24 val. 6,030±0,11 5,972±0,07 6,019±0,06 5,794±0,09 5,884±0,08
48 val. 6,081±0,12 6,021±0,11 6,241±0,08 5,832±0,11 5,936±0,08
72 val. 6,133±0,16 6,488±0,35 6,382±0,15 5,989±0,21 6,082±0,08
Analizuojant duomenis apie geležies sulfato ir glicinato įtaką viščiukų broilerių krūtinės raumenų
pH, po 0 val. visose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 0,005 iki 0,171 punkto, lyginant su kontroline grupe.
Vėlesniuoju bandymo periodu, t.y. po 24 val. taip pat visose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 0,011 iki
0,236 punkto, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant duomenis po 48 val. didžiausi pokyčiai nustatyti
III tiriamojoje grupėje, t.y. 0,249 punkto (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Paskutiniuoju
bandymo periodu, t.y. po 72 val. didžiausi pokyčiai nustatyti I ir II tiriamosiose grupėse, atitinkamai0,355
ir 0,249 punkto daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusiose tiriamosiose grupėse viščiukų broilerių
krūtinės raumens pH kito nežymiai.
160 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių šlaunelių raumenų pH
Laiko
tarpsnis
valandomis
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
IV tiriamoji
grupė
0 val. 5,976±0,04 5,903±0,03 5,934±0,04 5,869±0,06 5,916±0,08
24 val. 6,042±0,07 5,990±0,07 5,950±0,02 5,871±0,09 5,847±0,03
48 val. 6,153±0,12 6,066±0,09 6,076±0,09 6,434±0,44 5,911±0,06
72 val. 6,398±0,18 7,038±0,83 6,256±0,28 6,064±0,22 6,294±0,14
Analizuojant duomenis apie viščiukų broilerių šlaunelių raumenų pH kitimą, pirmuoju bandymo
tarpsniu, visose tiriamosiose grupėse pH turėjo tendenciją mažėti nuo 0,06 iki 0,107 punkto (p>0,05),
170
lyginant su kontroline grupe. Antruoju bandymo tarpsniu, t.y. po 24 val. pH taip pat visose tiriamosiose
grupėse sumažėjo nuo 0,052 iki 0,195 punkto (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Po 48 val. viščiukų
broilerių šlaunelių raumenų pH III tiriamojoje grupėje padidėjo 0,281 punkto (p>0,05), lyginant su
kontroline grupe. Likusiose tiriamosiose grupėse šis rodiklis kito nežymiai. Paskutiniuoju bandymo
tarpsniu, t.y. po 72 val. šlaunelių raumenų pH I tiriamojoje grupėje padidėjo 0,64 punkto (p>0,05), lyginant
su kontroline grupe. Kitose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją mažėti.
161 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių geležies susikaupimui krūtinės ir
kojų raumenyse, mg/kgSM
Rodiklis Grupė
I
(kontrolinė)
II III IV V
Krūtinės
raumenyse
30,34±5,71 27,62±6,89 27,96±1,89 27,13±8,48 31,17±5,42
Šlaunelėse 37,75±0,80 38,34±4,07 40,82±3,61 42,10±4,15 38,59±4,65
Didžiausias geležies susikaupimas viščiukų broilerių krūtinės raumenyse buvo nustatytas V grupėje,
t.y. 3 proc. Daugiau nei kontrolinėje grupėje (p>0,05), likusiose tiriamosiose grupėse šis rodiklis turėjo
tendenciją mažėti, t.y. nuo 8 iki 11 proc. (p>0,05).
Analizuojant duomenis apie geležies susikaupimą viščiukų broilerių šlaunelių raumenyse, visose
tiriamosiose grupėse šis rodiklis padidėjo nuo 2 iki 12 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
162 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių
kiekiui proc. nuo viso riebalų rūgščių kiekio, proc. (šviežioje mėsoje)
Riebalų rūgštis I grupė
(kontrolinė)
II grupė III grupė IV grupė V grupė
Miristino 0,41±0,02 0,47±0,04 0,42±0,03 0,41±0,01 0,39±0,02
Miristoleino 0,10±0,01 0,13±0,04 0,10±0,02 0,11±0,02 0,09±0,02
Pentadekano 0,08±0,02 0,08±0,01 0,07±0,01 0,16±0,20 0,07±0,01
Palmitino 19,89±0,26 20,77±1,37 20,95±1,00 20,05±1,23 19,94±0,57
Heksadekaeno 0,36±0,01 0,35±0,03 0,33±0,03 0,29±0,04 0,32±0,02
Palmitoleino 3,43±0,35 4,05±0,93 3,71±0,63 3,60±0,54 3,34±0,38
Margarino 0,10±0,01 0,12±0,02 0,12±0,03 0,11±0,02 0,10±0,02
Heptadekaeno 0,06±0,01 0,07±0,01 0,06±0,11 0,10±0,04 0,04±0,01
Stearino 6,38±0,66 6,10±0,66 6,37±0,40 6,40±0,69 6,35±0,45
Oleino 35,99±1,40 34,99±1,40 36,87±1,78 37,10±1,57 36,47±0,53
Vakeno 1,90±0,12 1,95±0,17 1,83±0,19 1,64±0,35 1,86±0,19
Linolo 29,75±1.03 29,20±1,67 28,65±2,04 30,13±1,50 30,28±1,49
171
Eikozoeno 0,38±0,02 0,37±0,02 0,38±0,04 0,35±0,03 0,37±0,02
Eikozodieno 0,48±0,07 0,47±0,20 0,50±0,15 0,38±0,03 0,54±0,10
Arachidono 2,04±0.53 1,67±1,02 1,80±0,73 2,38±1,83 1,89±0,71
Dokozotetraeno 0,66±0,15 0,55±0,33 0,63±0,29 0,52±0,12 0,68±0,28
Dokozopentaeno 0,17±0,05 0,16±0,13 0,14±0,18 0,16±0,08 0,16±0,08
Dokozoheksaeno 0,12±0,05 0,08±0,06 0,11±0,06 0,11±0,06 0,11±0,04
Miristino riebalų rūgšties kiekis II grupėje buvo nustatytas didžiausias, t.y. 0,06 proc. daugiau,
lyginant su kontroline grupe (p>0,05), likusiose grupėse kito nežymiai. Panaši tendencija buvo nustatyta ir
su miristoleino riebalų rūgšties kiekiu. Didžiausias pentadekaeno riebalų rūgšties kiekis buvo nustatytas IV
grupėje, t.y. 0,08 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Geležies sulfato ir glicinato mišinys,
naudojamas viščiukų broilerių lesaluose padidino palmitino (0,88 proc.), palmitoleino (0,62 proc.) riebalų
rūgščių kiekius, tačiau sumažino šių riebalų rūgščių koncentraciją: stearino (0,28 proc.), oleino (1,0 proc.),
linolo (0,55 proc.), arachidono (0,37 proc.), likusių riebalų rūgščių kiekiai kito nežymiai (p>0,05). Į lesalus
įterpus geležies glicinato 144mg/kg lesalų (III grupė) padidino šių riebalų rūgščių kiekius: palmitino (1,06
proc.), palmitoleino (0,28 proc.), oleino (0,88 proc.), bet sumažino šias: linolo (1,10 proc.), arachidono (0,24
proc.), likusios kito nežymiai (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Padidintas geležies sulfato kiekis, t.y.
150mg/kg lesalo (IV grupė) padidino oleino (1,11 proc.), linolo (0,38 proc.), arachidono (0,34 proc.), bet
sumažino vakeno (0,26 proc.) riebalų rūgščių kiekius. Analizuojant gautus duomenis, kai lesalai buvo
papildyti tik geležies glicinatu 72 mg/kg lesalų (V grupė) padidėjo oleino (0,48 proc.), linolo (0,53 proc.),
bet sumažėjo arachidono (0,15 proc.) riebalų rūgščių kiekiai viščiukų broilerių mėsoje, likusios riebalų
rūgštys kito nežymiai.
163 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka riebalų rūgščių koncentracijai (%)(šviežioje mėsoje)
Riebalų
rūgštis
I grupė
(kontrolinė)
II grupė III grupė IV grupė V grupė
SRR 27.07±0.70 27.75±1.23 28.12±0.94 27.36±0.60 27.03±0.57
MNRR 35.89±0.92 36.73±3.19 36.46±2.70 35.08±2.79 35.70±1.23
PNRR 34.90±0.52 33.68±2.87 33.38±2.59 35.09±1.89 35.11±1.23
PNRR/SRR 1.29±0.05 1.22±0.15 1.19±0.12 1.28±0.09 1.30±0.07
trans-
isomerai
0.17±0.03 0.21±0.04 0.20±0.05 0.18±0.05 0.18±0.01
n-6 33.68±0.53 32.53±2.64 32.27±2.46 34.01±1.81 34.01±1.14
n-3 1.22±0.06 1.16±0.27 1.11±0.22 1.08±0.10 1.10±0.13
(n-6)/(n-3) 27.65±1.57 28.98±4.35 29.84±4.73 31.62±1.62* 31.12±2.55*
172
IA 0.30±0.01 0.32±0.02 0.33±0.02 0.31±0.01 0.30±0.01
IT 0.69±0.03 0.72±0.05 0.74±0.03 0.71±0.01 0.70±0.02
h/H 3.21±0.08 3.04±0.24 3.00±0.17 3.17±0.17 3.22±0.11
IP 47.70±2.60 44.42±7.90 45.06±6.09 47.87±8.20 47.08±4.39
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p>0,05
Didžiausia sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) koncentracija buvo nustatyta III grupėje, kurioje į lesalus
buvo įterpta 144mg geležies glicinato, t.y. 1,05 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) kiekis didžiausias buvo nustatytas II grupėje, kurioje buvo įterpta
70 mg geležies sulfato ir 72 mg geležies glicinato, t.y. 0,84 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausias – IV
grupėje, kurioje buvo įterpta 150 mg geležies sulfato, t.y. 0,81 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline
grupe. Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis didžiausias buvo nustatytas V grupėje, kurioje buvo įterpta 72
mg geležies glicinato, t.y. 0,21 proc. daugiau, o mažiausias – III grupėje, t.y. 1,52 proc., lyginant su
kontroline grupe (p>0,05). Trans-izomerai kito nežymiai. n-6 riebalų rūgščių kiekis, II ir III grupėse
sumažėjo, atitinkamai 1,15 ir 1,41 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse padidėjo vienodai, t.y. 0,33 proc.
(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. n-3 riebalų rūgščių kiekis visose tiriamosiose grupėse turėjo
tendenciją mažėti, t.y. nuo 0,06 proc. iki 0,14 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Riebalų rūgščių
santykis n-6 ir n-3 visose tiriamosiose grupėse padidėjo, t.y. nuo 1,33 proc. iki 3,97 proc. (p<0,05), lyginant
su kontroline grupe. Aterogeniškumo (IA) ir trombogeniškumo (IT) indeksai kito nežymiai. Padidinus
geležies kiekį hipocholesteremijos indeksas (h/H) sumažėjo nuo 0,04 proc. iki 0,21 proc. (p>0,05), lyginant
su kontroline grupe. Peroksidavimosi indeksas (IP) turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 0,62 proc. iki 3,28
proc. (p>0,05), tik IV grupėje padidėjo 0,17 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
164 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių
kiekiui proc. nuo viso riebalų rūgščių kiekio, proc. (po 3 mėn. sandėliavimo)
Riebalų rūgštis I grupė
(kontrolinė)
II grupė III grupė IV grupė V grupė
Miristino 0,48±0,07 0,44±0,04 0,44±0,03 0,41±0,02 0,43±0,03
Miristoleino 0,14±0,03 0,10±0,03 0,11±0,01 0,10±0,01 0,10±0,01
Pentadekano 0,08±0,01 0,08±0,01 0,07±0,01 0,07±0,01 0,07±0,01
Palmitino 21,38±1,06 20,07±0,98 20,59±1,02 19,78±0,86 19,83±0,85
Heksadekaeno 0,36±0,02 0,35±0,02 0,35±0,04 0,31±0,03 0,34±0,03
Palmitoleino 4,46±0,54 3,68±0,81 3,97±0,51 3,71±0,43 3,67±0,45
Margarino 0,13±0,02 0,12±0,02 0,12±0,02 0,10±0,02 0,12±0,01
Heptadekaeno 0,06±0,01 0,06±0,01 0,06±0,01 0,06±0,01 0,06±0,01
173
Stearino 6,19±0,36 6,42±0,69 6,19±0,22 6,44±0,80 5,89±0,24
Oleino 31,15±0,29 29,06±1,63 30,50±1,55 29,85±1,90 30,02±1,85
Vakeno 2,08±0,11 1,88±0,17 1,85±0,18 1,74±0,18 1,86±0,10
Linolo 27,25±1,08 29,84±1,08 28,91±2,02 30,18±1,32 31,08±1,44
Eikozoeno 0,38±0,02 0,39±0,04 0,40±0,02 0,40±0,05 0,39±0,02
Eikozodieno 0,32±0,05 0,50±0,14 0,45±0,12 0,36±0,03 0,45±0,09
Arachidono 1,40±0,44 1,90±0,76 1,55±0,44 1,95±1,40 1,47±0,36
Dokozotetraeno 0,51±0,18 0,83±0,38 0,60±0,18 0,46±0,15 0,52±0,15
Dokozopentaeno 0,11±0,04 0,17±0,08 0,12±0,04 0,14±0,07 0,12±0,04
Dokozoheksaeno 0,07±0,03 0,10±0,06 0,09±0,03 0,08±0,05 0,08±0,02
Analizuojant riebalų rūgščių kiekius viščiukų broilerių krūtinės raumenyse po 3 mėn. sandėliavimo,
miristino riebalų rūgšties kiekiai didžiausi buvo nustatyti kontrolinėje grupėje (kur lesalas buvo papildytas
70mg FeSO4), o likusiose grupėse sumažėjo nuo 0,04 iki 0,07 proc. (p>0,05). Panaši tendencija pastebėta
ir palmitino riebalų rūgščių kiekiuose, ji didžiausia išliko kontrolinėje grupėje, likusiose sumažėjo
atitinkamai nuo 0,79 iki 1,6 proc. (p>0,05). Į lesalus įterpus tiek organinės, tiek neorganinės geležies bei
padidinus jos kiekius, nepadidino šių riebalų rūgščių kiekių: palmitoleino (sumažėjo nuo 0,49 iki 0,79 proc.,
lyginant su kontroline grupe (p>0,05)), oleino (sumažėjo nuo 0,65 iki 2,09), vakeno (sumažėjo nuo 0,2-0,34
proc. (p>0,05)). 70mg FeSO4 įterptas į lesalus (kontrolinė grupė) sumažino šių riebalų rūgščių kiekius:
linolo nuo 1,66 iki 3,83 proc. (p>0,05), arachidono- nuo 0,07 iki 0,55 proc. (p>0,05). Geležies sulfatas kartu
su geležies glicinatu (II grupė), padidino linolo riebalų rūgščių kiekį 2,59 proc. (p>0,05), eikozodieno – 0,18
proc. (p>0,05), arachidono – 0,5 proc. (p>0,05), dokozotetraeno – 0,32 proc. (p>0,05), bet sumažino šias:
palmitino – 1,31 proc. (p>0,05), palmitoleino – 0,78 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Padidintas
geležies glicinato kiekis (144 mg, III grupė) padidino šių riebalų rūgščių kiekį: linolo -1,66 proc. (p>0,05),
tačiau sumažino šias: palmitino – 0,79 proc. (p>0,05), palmitoleino 0,49 proc. (p>0,05), oleino – 0,65 proc.
(p>0,05), vakeno – 0,23 proc. (p>0,05), likusiųjų riebalų rūgščių kiekiai kito nežymiai. Padidintas FeSO4
kiekis (150mg, IV grupė) padidino šių riebalų rūgščių kiekius: stearino – 0,25 proc. (p>0,05), linolo – 2,93
proc. (p>0,05), arachidono – 0,55 proc. (p>0,05), bet sumažino šias: palmitino -1,6 proc. (p>0,05),
palmitoleino – 0,75 proc. (p>0,05), oleino – 1,3 proc. (p>0,05), vakeno – 0,34 proc. (p>0,05). Lesalus
papildžius tik geležies glicinatu (72mg, V grupė) padidėjo šių riebalų rūgščių kiekis linolo -3,83 proc.
(p>0,05), bet sumažėjo šios: palmitino – 1,55 proc. (p>0,05), palmitoleino 0,79 proc. (p>0,05), staerino –
0,3 proc. (p>0,05), oleino – 1,13 proc. (p>0,05), vakeno – 0,22 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe,
kurioje buvo įterpta 70mg FeSO4. Likusios riebalų rūgštys tarp grupių kito nežymiai.
174
165 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių
krūtinės raumenyse (%) po 3 mėn. sandėliavimo
Riebalų
rūgštis
I grupė
(kontrolinė)
II grupė III grupė IV grupė V grupė
SRR 28,45±0,94 27,31±1,12 27,58±1,05 27,04±0,37 26,51±0,96
MNRR 38,82±0,78 35,75±2,12 37,42±2,03 36,41±2,25 36,63±2,16
PNRR 31,19±1,36 34,99±1,47 33,29±2,52 34,64±1,30 35,23±1,91
PNRR/SRR 1,10±009 1,28±0,09 1,21±0,13 1,28±0,04 1,33±0,10
trans-
isomerai
0,22±0,02 0,25±0,03 0,22±0,02 0,26±0,12 0,20±0,02
n-6 30,15±1,28 33,75±1,36 32,16±2,41 33,56±1,23 34,10±1,80
n-3 1,05±0,09 1,24±0,15 1,13±0,14 1,08±0,10 1,13±0,12
(n-6)/(n-3) 28,86±1,17 27,53±2,61 28,65±2,33 31,23±2,10* 30,41±2,15*
IA 0,33±0,02 0,31±0,02 0,32±0,02 0,30±0,01 0,30±0,02
IT 0,75±0,04 0,70±0,04 0,71±0,04 0,70±0,01 0,67±0,03
h/H 2,92±0,20 3,16±0,21 3,08±0,18 3,25±0,10 3,28±0,21
IP 40,61±3,33 47,62±5,49 43,81±4,40 45,80±6,17 45,10±3,63
*-duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Analizuojant riebalų rūgščių koncentraciją viščiukų broilerių krūtinės raumenyse, po sandėliavimo
3 mėn., nustatyta, kad sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) koncentracija didžiausia buvo kontrolinėje grupėje,
likusiose tiriamosiose sumažėjo nuo 0,87 iki 1,94 proc. (p>0,05). Mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR)
koncentracija taip pat didžiausia buvo nustatyta kontrolinėje grupėje, tiriamosiose sumažėjo nuo 1,40 iki
3,07 proc. (p>0,05). Polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) koncentracija mažiausia buvo nustatyta
kontrolinėje grupėje, o tiriamosiose padidėjo nuo 2,10 iki 4,04 proc. (p>0,05), o šių rūgščių santykis kito
nuo 0,11 iki 0,23 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant omega 6 koncentraciją,
nustatyta, kad kontrolinėje grupėje ji buvo mažiausia, t.y. tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 2,01 iki 3,95
proc. (p>0,05), omega 3 taip pat mažiausias kiekis buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, o tiriamosios
padidėjo nuo 0,03 iki 0,19 proc. (p>0,05). Šių rūgščių santykis mažiausias buvo II grupėje, o likusiose buvo
nustatytas didesnis, t.y. nuo 0,21 iki 2,37 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Aterogeniškumo (IA)
ir trombogeniškumo (IT) indeksai kito nežymiai. Hypercholesteremijos indeksas (h/H) mažiausias buvo
nustatytas kontrolinėje grupėje, likusiose grupėse padidėjo nuo 0,16 iki 0,33 proc. (p>0,05),
peroksidavimosi indeksas (IP) taip pat mažiausias buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, tiriamosiose
padidėjo nuo 3,2 iki 7,01 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
175
166 lentelė. Geležies sulfatų ir gliginatų įtaką MDA kiekiui viščiukų broilerių raumenyse μmol/kg
Kontrolinė
grupė
I II III IV
0 mėn
krūtinėlė 0,334±0,044 0,346±0,162 0,376±0,056 0,414±0,142 0,464±0,070
šlaunelės 0,402±0,049 1,090±0,390 0,978±0,350 1,078±0,355 1,398±0,818
3 mėn
krūtinėlė 0,236±0,059 0,250±0,050 0,332±0,108 0,378±0,197 0,348±0,111
šlaunelės 0,524±0,164 0,646±0,332 1,532±0,369 1,018±0,363 1,856±0,619
Nustačius MDA koncentraciją krūtinėlės raumenyse 0 laikotarpiu statistiškai patikimas skirtumas
gautas tik lyginant kontrolinėje ir IV grupėse (p=0,007965). Šio laikotarpio šlaunelėse patikimi skirtumai
gauti lyginant kontrolinę ir III (p=0,004450), ko ir IV (p=0,006553), I ir III (p=0,002928) bei I ir IV
(p=0,026444) grupes.
Praėjus po skerdimo 3 mėn. MDA koncentracijos patikimai skyrėsi tik šlaunelių raumenyse: tarp I
ir II (p=0,000521), I ir III (p=0,024044), I ir IV (p=0,001648), I ir II (p=0,004012), I ir V(p=0,004886) bei
IV ir V (p=0,031095) grupių.
Lyginant MDA koncentraciją atitinkamų grupių paukščių krūtinėlės ir šlaunelių raumenyse 0
laikotarpyje patikimai išsiskyrė I (p=0,049013), II (p=0,004295), III (p=0,005261), IV (p=0,004659) bei V
(p=0,034637) grupėse. Praėjus po skerdimo 3 mėn. patikimai išsiskyrė I (p=0,006051), II (p=0,030001), III
(p=0,000115), IV (p=0,008468) bei V (p=0,000680) grupių tyrimo rezultatai.
Lyginant MDA susikaupimą krūtinėlės ir šlaunelių raumenyse iš karto ir praėjus 3 mėn. po skerdimo
statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I grupės krūtinėlės (p=0,017620) ir III grupės šlaunelių
raumenis (p=0,040874).
167 lentelė. Geležies sulfate ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių kepenų riebalų rūgščių sudėčiai
(šviežios)
Riebalų rūgštis I grupė
(kontrolinė)
II grupė III grupė IV grupė V grupė
Miristino 0,37±0,03 0,21±0,03* 0,28±0,06 0,48±0,06 0,43±0,06
Miristoleino 0,07±0,01 0,04±0,01 0,05±0,01 0,11±0,04 0,12±0,04
Pentadekano 0,28±0,08 0,27±0,03 0,32±0,02 0,20±0,17 0,24±0,03
Palmitino 20,89±1,05 17,33±0,73* 18,60±0,97 24,37±2,24 22,48±1,39
Heksadekaeno 0,29±0,05 0,30±0,06 0,27±0,04 0,28±0,05 0,28±0,05
Palmitoleino 1,84±0,32 1,10±0,20 1,08±0,35 2,69±0,86 2,87±0,99
176
Margarino 0,14±0,01 0,15±0,01 0,18±0,03 0,14±0,03 0,13±0,02
Heptadekaeno 0,05±0,01 0,05±0,01 0,06±0,04 0,05±0,01 0,05±0,01
Stearino 18,16±0,86 20,18±1,71 20,02±1,59 16,14±1,37 16,34±1,80
Oleino 19,57±3,33 14,45±0,93 13,19±2,55 23,61±3,07 21,31±2,58
Vakeno 1,59±0,09 1,34±0,10 1,29±0,23 1,49±0,19 1,80±0,38
Linolo 21,96±1,96 24,65±1,09 24,84±2,20 20,11±3,61 21,22±1,39
Eikozoeno 0,39±0,02 0,39±0,08 0,36±0,06 0,39±0,05 0,43±0,03
Eikozodieno 0,69±0,08 0,88±0,14 1,00±0,17 0,59±0,14 0,68±0,07
Arachidono 8,34±1,07 11,58±0,76 11,58±2,18 5,49±1,27 6,88±1,52
Dokozotetraeno 0,69±0,07 0,93±0,06* 1,15±0,18 0,51±0,14 0,62±0,14
Dokozopentaeno 0,18±0,01 0,26±0,03 0,30±0,12 0,13±0,06 0,13±0,03
Dokozoheksaeno 0,47±0,04 0,73±0,12 0,66±0,18 0,30±0,08 0,40±0,23
*- duomenys statisti6kai patikimi, kai p<0.05
Didžiausias miristino riebalų rūgšties kiekis šviežiose kepenyse buvo nustatytas IV grupėje, kurioje
buvo IV grupėje, kurioje buvo įterpta 150mg FeSO4, t.y. padidėjo 0,11 proc. (p>0,05), o II grupėje (70mg
FeSO4+72mg geležies glicinato) sumažėjo 0,16 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Palmitino
riebalų rūgšties kiekis didžiausias taip pat buvo nustatytas IV grupėje, t.y. 3,48 proc. (p>0,05), o mažiausias
II grupėje, t.y. 3,56 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant palmitoleino riebalų rūgščių
kiekį, V grupėje padidėjo 1,03 proc. (p>0,05), kurioje buvo įterpta 72 mg Fe glicinato, o mažiausias- III
grupėje, t.y. 0,76 proc. (p>0,05), kurioje buvo įterpta 144 mg Fe glicinato. Stearino riebalų rūgščių kiekis
didžiausias buvo nustatytas II grupėje, t.y. 2,06 proc. (p>0,05), o mažiausias – IV grupėje, t.y. 2,02 proc.
(p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Didžiausi oleino riebalų rūgščių kiekiai buvo nustatyti IV
grupėje, t.y. 4,04 proc. (p>0,05), o mažiausi – III grupėje, t.y. 6,38 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline
grupe. Linolo riebalų rūgščių kiekiai mažiausi buvo nustatyti IV grupėje, t.y. 1,85 (p>0,05), o didžiausi –
2,88 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Likusios riebalų rūgtys kito nežymiai.
168 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka riebalų rūgščių koncentracijai kepenyse (%) po 0 mėn.
sandėliavimo
Riebalų
rūgštis
I grupė
(kontrolinė)
II grupė III grupė IV grupė V grupė
SRR 40,12±0,56 38,42±1,35 39,63±1,75 41,54±0,94 39,91±1,10
MNRR 24,01±3,22 17,89±1,17 16,48±3,01 28,81±3,92 27,05±3,87
PNRR 33,98±3,42 41,07±1,33 41,39±2,27 28,50±4,51 31,66±3,00
PNRR/SRR 0,85±0,10 1,07±0,07 1,05±0,08 0,69±0,12 0,79±0,07
177
trans-
isomerai
0,25±0,04 0,31±0,06 0,28±0,05 0,23±0,04 0,25±0,02
n-6 32,83±3,34 39,48±1,22 39,93±2,06 27,59±4,30 30,67±2,82
n-3 1,15±0,09 1,59±0,15* 1,46±0,28 0,91±0,22 0,99±0,22
(n-6)/(n-3) 28,61±1,44 24,93±1,80 28,02±3,84 30,63±3,01 31,74±4,58
IA 0,39±0,02 0,31±0,02* 0,34±0,03 0,46±0,05 0,41±0,03
IT 1,24±0,03 1,13±0,06 1,20±0,09 1,32±0,07 1,23±0,06
h/H 2,54±0,13 3,15±0,14* 2,86±0,22 2,14±0,27 2,35±0,17
IP 67,97±7,29 88,10±4,72* 88,47±10,06* 51,75±8,40 60,42±9,27
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekis šviežiose kepenyse, didžiausia buvo nustatyta IV grupėje, t.y.
1,42 proc. (p>0,05), o mažiausi II grupėje, t.y. 1,70 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
Analizuojant mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) kiekius, didžiausi pokyčiai nustatyti IV grupėje, t.y.
4,8 proc. (p>0,05) daugiau, o II grupėje – 6,12 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.
Polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) IV grupėje buvo nustatytas mažiausias, t.y. 5,48 proc. (p>0,05), o
didžiausias – III grupėje, t.y. 7,41 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant šių riebalų
rūgščių santykį (PNRR/SRR), nustatyta, kad mažiausias jis buvo IV grupėje, t.y. 0,16 proc. (p>0,05), o
didžiausias – II grupėje, t.y. 0,22 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Trans-izomerai tarp
grupių kito nežymiai. n-6 riebalų rūgščių kiekis IV ir V grupėje buvo mažesnis, atitinkamai 5,24 ir 2,16
proc. (p>0,05), o II ir III didesnis – 6,65 ir 7,1 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Didžiausias n-
3 riebalų rūgščių kiekis buvo nustatytas taip II grupėje, t.y. 0,44 proc. (p<0,05), o mažiausias – IV grupėje,
t.y. 0,24 proc. 9p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant šių riebalų rūgščių santykį (n-6/n-3)
nustatyta, kad mažiausias jis buvo II grupėje, t.y. 3,68 proc. 9p>0,05), o didžiausias V grupėje, t.y. 3,13
proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Aterogeniškumo indeksas (IA) II ir III grupėje sumažėjo,
atitinkamai 0,08 ir 0,05 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėje padidėjo, atitinkamai 0,07 ir 0,02 proc. (p>0,05),
lyginant duomenis su kontroline grupe. Trombogeniškumo (IT) ir hypercholesteremijos indeksai (h/H) kito
nežymiai. Peroksidavimosi indeksas (IP) II ir III grupėse padidėjo 20,13 ir 20,50 proc. (p<0,05), o IV ir V
grupėse sumažėjo, atitinkamai 16,22 ir 7,55 (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
169 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka riebalų rūgščių koncentracijai kepenyse (%) po 3 mėn.
sandėliavimo
Riebalų rūgštis I grupė
(kontrolinė)
II grupė III grupė IV grupė V grupė
Miristino 0,45±0,12 0,22±0,02 0,24±0,08 0,43±0,03 0,39±0,04
178
Miristoleino 0,06±0,01 0,05±0,01 0,07±0,02 0,12±0,04 0,13±0,02*
Pentadekano 0,33±0,07 0,28±0,03 0,29±0,03 0,18±0,02 0,21±0,02
Palmitino 20,20±0,96 17,67±0,60 18,01±1,03 23,55±1,91* 21,76±1,04*
Heksadekaeno 0,33±0,02 0,31±0,09 0,25±0,04 0,27±0,06 0,25±0,05
Palmitoleino 1,64±0,30 1,32±0,25 1,09±0,31 2,51±0,85 2,81±0,68
Margarino 0,17±0,01 0,15±0,02 0,18±0,03 0,13±0,04 0,14±0,01
Heptadekaeno 0,05±0,01 0,05±0,01 0,10±0,01 0,04±0,01 0,05±0,01
Stearino 18,48±1,13 19,14±1,70 20,31±1,14 16,98±1,51 16,70±1,10
Oleino 18,34±2,69 15,36±2,68 13,78±2,22 23,76±3,54 22,72±2,68
Vakeno 1,54±0,11 1,36±0,14 1,26±0,21 1,50±0,22 1,83±0,28
Linolo 22,02±1,70 25,00±1,27 24,27±1,85 19,59±3,83 20,79±2,10
Eikozoeno 0,41±0,04 0,39±0,12 0,39±0,05 0,42±0,08 0,48±0,04
Eikozodieno 0,74±0,09 0,82±0,09 1,01±0,16 0,61±0,13 0,69±0,05
Arachidono 9,20±0,68 10,96±1,21 11,62±1,98 5,69±1,25* 6,18±0,78*
Dokozotetraeno 0,86±0,08 0,99±0,20 1,23±0,24 0,61±0,12 0,75±0,12
Dokozopentaeno 0,22±0,02 0,27±0,06 0,31±0,13 0,15±0,07 0,13±0,01*
Dokozoheksaeno 0,54±0,02 0,72±0,13 0,69±0,18 0,33±0,08 0,35±0,15
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Analizuojant miristino riebalų rūgšties kiekį kepenyse po 3 mėn sandėliavimo, nustatyta, kad šios
riebalų rūgšties kiekis buvo didžiausias kontrolinėje grupėje, o likusiose turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo
0,02 iki 0,23 proc. (p>0,05). Didžiausias palmitino riebalų rūgšties kiekis buvo nustatytas IV grupėje, t.y.
3,35 proc. (p<0,05), o mažiausias – II grupėje, t.y. 2,53 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
Palmitoleino riebalų rūgštis, II ir III grupėse sumažėjo atitinkamai 0,32 ir 0,55 proc. (p>0,05), o IV ir V
grupėse padidėjo, atitinkamai 0,87 ir 1,21 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Stearino riebalų
rūgščių kiekis II ir III grupėse padidėjo 0,66 ir 1,83 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse sumažėjo 1,5 ir 1,78
proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Oleino riebalų rūgščių kiekiui didžiausią įtaką turėjo padidintas
FeSO4 kiekis (IV grupė), t.y. 5,42 proc. (p>0,05), o geležies glicinato ir sulfato mišinys, šios riebalų rūgšties
kiekį sumažino 2,98 proc. (p>0,05) lyginant su kontroline grupe. Tačiau prieštaringi rezultatai gauti,
analizuojant linolo riebalų rūgščių koncentraciją sandėliuotose 3 mėn. Kepenyse, t.y. IV grupėje – sumažėjo
2,43 proc. (p>0,05), o II grupėje padidėjo net 2,98 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Didžiausias
arachidono riebalų rūgšties kiekis buvo nustatytas III grupėje, t.y. 2,42 proc. (p>0,05), o mažiausias – IV
grupėje, t.y. 3,51 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Likusiųjų riebalų rūgščių kiekis, tarp grupių
skyrėsi labai nežymiai.
179
170 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka riebalų rūgščių koncentracijai kepenyse (%) po 3 mėn.
sandėliavimo
Riebalų
rūgštis
I grupė
(kontrolinė)
II grupė III grupė IV grupė V grupė
SRR 39,95±0,87 37,75±1,66 39,28±0,69 41,51±0,55 39,49±0,50
MNRR 22,55±2,50 19,00±3,12 17,08±2,70 28,82±4,44 28,46±3,45
PNRR 35,34±2,44 41,74±2,23 41,04±2,61 28,43±4,73* 30,67±3,05*
PNRR/SRR 0,89±0,07 1,08±0,07 1,05±0,07 0,69±0,12* 0,78±0,08*
trans-
isomerai
0,23±0,02 0,24±0,02 0,22±0,02 0,25±0,05 0,24±0,01
n-6 34,06±2,41 39,16±2,12 39,47±2,38 27,43±4,52 29,67±2,92
n-3 1,28±0,09 1,57±0,17 1,57±0,31 1,00±0,22* 1,01±0,17*
(n-6)/(n-3) 26,72±2,39 25,06±2,28 25,64±3,50 27,63±1,60 29,88±3,44
IA 0,38±0,02 0,31±0,01* 0,33±0,02 0,44±0,04 0,39±0,02
IT 1,22±0,04 1,10±0,08 1,17±0,05 1,32±0,04 1,21±0,02
h/H 2,61±0,13 3,12±0,16 2,96±0,17 2,21±0,23 2,44±0,13*
IP 73,08±4,56 85,90±6,96 88,91±10,17 52,84±8,49* 57,36±6,15*
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Didžiausia sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) koncentracija buvo nustatyta IV grupėje, kurioje buvo
įterpta 150mg FeSO4, t.y. 1,56 proc. daugiau (p>0,05), o mažiausias – II grupėje, kurioje buvo įterpta
geležies sulfato ir glicinato mišinys, t.y. 2,2 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.
Mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) kiekis II ir III grupėse sumažėjo, atitinkamai 3,55 ir 5,47 proc.
(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) kiekis, II ir III grupėse
padidėjo, atitinkamai 6,4 ir 5,7 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse – sumažėjo, t.y. 6,91 ir 4,67 proc. (p<0,05),
lyginant su kontroline grupe. O šių rūgščių santykis (PNRR/SRR), statistiškai reikšmingi skirtumai gauti IV
ir V grupėse, kuriose šis rodiklis sumažėjo 0,2 ir 0,11 proc. (p<0,05). Omega 6 riebalų rūgščių kiekis II ir
III grupėse padidėjo nuo 5,1 iki 5,41 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse sumažėjo 6,63 ir 4,39 proc. (p>0,05),
lyginant su kontroline grupe. Omega 3 riebalų rūgščių koncentracija II ir III grupėse išliko vienodas, t.y.
padidėjo 0,29 proc. (p>0,05) , o IV ir V grupėse sumažėjo, t.y. 0,28 ir 0,27 proc. (p<0,05). O šių rūgščių
santykis (n-6/n-3) didžiausias buvo nustatytas V grupėje, kurioje buvo įterpta 72mg geležies glicinato, t.y.
3,16 proc. (p>0,05), likusiose tiriamosiose grupėse šis santykis išliko panašus. Aterogeniškumo (IA),
trombogeniškumo (IT) ir hypercholesteremijos santykiai (h/H) tarp grupių išliko panašūs. Peroksidavimosi
indeksas (IP) didžiausias buvo nustatytas III grupėje, t.y. 15,83 proc., o mažiausias – IV grupėje, t.y. 20,24
proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
180
Juslinių savybių įvertinimas
Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės, kuriomis remiantis analizuoti ir tarpusavyje
lyginti mėginiai.
Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių
pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 –
tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį
skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.
171 lentelė. Mėginių juslinės savybės bei jų apibūdinimai
Savybė Aprašymas Bendras kvapo
intensyvumas
Bendro kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo
intensyvumas
Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas
Kito kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. kvapo intensyvumas
Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, mažas – spalva blyški, didelis – ryški.
Kietumas Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama,
spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant
produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.
Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukmė reikalingi sukramtyti kąsnį iki tinkamo nuryti.
Sultingumas (drėgnumas) Vertinama produkto sugebėjimas išskirti sultis jį kramtant
Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį kramtant, kiekis
Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį,
dantenas ir dantis.
Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas
Kito skonio intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas
Liekamojo skonio
intensyvumas
Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje ir
kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas
Šviežios mėsos tyrimai
Šviežios žalios mėsos tyrimai parodė, kad krūtinėlės mėginių šviesumas L* nesiskyrė (p>0,05), tuo
tarpu gelsvumo koordinatė b* penktos grupės mėginių buvo didesnė nei pirmosios ir antrosios grupių,
penktos grupės mėginių rausvumas buvo didesnis (p<0,05) nei antrosios grupės mėginių (172 lentelė).
Išvirus mėginius, jų gelsvumas nesiskyrė (p>0,05), o rausvumui ir šviesumui pašarų sudėtis turėjo
reikšmingą įtaką (172 lentelė). Trečios grupės mėginiai buvo šviesesni nei pirmosios grupės (p<0,01).
Pirmos, antrosios ir ketvirtosios grupių virti mėginiai pasižymėjo didesniu rausvumu (p<0,05).
172 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių spalvos charakteristikos
Spalvos Lesalų priedas
charakte
ristika
+ 70 mg geležies
sulfato
+ 70 mg geležies
sulfato +72 mg
geležies glicinato
+ 144 mg geležies
glicinato
+ 150 mg geležies
sulfato
+ 72 mg geležies
glicinato
1 2 3 4 5
173 174 175 176 177
Žalia mėsa
181
L* 46,13 a 48,33 a 48,40 a 46,39 a 49,30 a
a* 3,62 ab 2,66 a 4,04 ab 4,95 ab 3,92 b
b* 5,28 a 6,40 ab 8,19 bc 7,13 abc 8,76 c
Virta mėsa
L* 76,21 a 78,58 ab 83,06 b 78,25 ab 77,39 ab
a* 3,33 b 3,23 b 2,16 a 3,26 b 2,21 a
b* 13,26 a 12,07 a 12,88 a 13,41 a 12,37 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Kojų raumenų mėginių žalios mėsos šviesumas L* ir rausvumas a* bei virtų mėginių rausvumas a*
ir gelsvumas b* nepriklausė (p>0,05) nuo pašarų sudėties (173 lentelė). Nustatyta, kad pirmosios grupės
žalios mėsos mėginiai buvo mažiau gelsvi (p<0,01) nei ketvirtos grupės, bei ketvirtos grupės virti mėginiai
buvo šviesesni nei pirmos ir trečios grupės mėginiai.
173 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos kojų raumenų mėginių spalvos charakteristikos
Spalvos Lesalų priedas
charakte
ristika
+ 70 mg geležies
sulfato
+ 70 mg geležies
sulfato +72 mg
geležies glicinato
+ 144 mg geležies
glicinato
+ 150 mg geležies
sulfato
+ 72 mg geležies
glicinato
1 2 3 4 5
178 179 180 181 182
Žalia mėsa
L* 50,01 a 48,27 a 49,08 a 47,46 a 49,45 a
a* 9,37 a 9,17 a 9,10 a 9,98 a 8,25 a
b* 7,88 a 9,72 ab 9,29 ab 10,96 b 9,09 ab
Virta mėsa
L* 71,80 a 75,74 ab 70,43 a 81,70 b 74,24 ab
a* 4,82 a 3,56 a 5,82 a 5,02 a 4,17 a
b* 14,43 a 14,07 a 14,53 a 14,03 a 12,95 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Mėginių virimo nuostoliai krūtinėlėms vidutiniški buvo nuo 29,5 % iki 31,9 %, o šlaunelėms nuo
36,5 % iki 37,5% (5 lentelė) ir nepriklausė nuo naudotų geležies preparatų priedų pašaruose.
174 lentelė. Krūtinės ir kojų raumenų virimo nuostoliai, proc., priklausomai nuo priedų kiekio pašaruose
Mėginys Lesalų priedas
+ 70 mg
geležies sulfato
+ 70 mg
geležies sulfato
+72 mg
geležies
glicinato
+ 144 mg
geležies
glicinato
+ 150 mg
geležies sulfato
+ 75 mg geležies glicinato
1 2 3 4 5
krūtinėlės 29,46 30,59 31,41 31,00 31,95
šlaunelės 37,48 36,95 36,95 37,09 36,47
Šviežia krūtinėlių mėsa kvapo savybių intensyvumu (175 lentelė) nesiskyrė (p>0,05). Mėginių
tekstūros savybėms nustatyta reikšminga priedų įtaka. Naudojant 150 mg geležies sulfato (IV grupė) arba
182
75 mg geležies glicinato, mėsa buvo mažiau sultinga (p<0,05) nei naudojant kitokį priedų kiekį. Šių grupių
mėginių mėsa taip pat buvo mažiau riebalinga burnoje nei pirmosios grupės (su 75 mg geležies glicinato).
Kitos juslinės kvapo ir tekstūros savybės nepriklausė naudotų pašarų sudėties, todėl visų mėginių skonio,
kvapo, tekstūros ir bendras priimtinumas buvo vienodas.
175 lentelė. Geležies preparatų priedo pašaruose įtaka šviežių krūtinės raumenų juslinėms savybėms
Spalvos Lesalų priedas
charakteristika + 70 mg geležies
sulfato
+ 70 mg geležies
sulfato +72 mg
geležies glicinato
+ 144 mg geležies
glicinato
+ 150 mg geležies
sulfato
+ 75 mg geležies
glicinato
173 174 175 176 177
1 2 3 4 5
Bendras kvapo
intensyvumas
116,55 a 114 a 116,55 a 112,05 a 112,8 a
Viščiuko
kvapas
111,15 a 110,7 a 108,45 a 103,65 a 106,35 a
Pašalinis
kvapas
21,15 a 25,8 a 32,85 a 23,25 a 25,5 a
Spalvos
intensyvumas
52,8 a 48,6 a 56,4 a 71,25 a 55,05 a
Kietumas 75,75 a 71,85 a 75,45 a 84,75 a 82,35 a
Pluoštiškumas 88,35 a 84,6 a 76,65 a 91,65 a 89,4 a
Sultingumas 55,2 b 49,65 b 48 b 37,95 a 32,4 a
Susikramtymas 86,25 a 81 a 80,7 a 92,1 a 91,65 a
Gurgždumas 72,3 a 64,35 a 62,25 a 76,65 a 71,25 a
Pojūtis burnoje 36,9 b 33,9 ab 30,75 ab 28,95 a 28,8 a
Bendras
skonio
intensyvumas
107,4 a 104,25 a 109,8 a 108,15 a 107,85 a
Skonio
sodrumas
91,2 a 94,35 a 96,6 a 95,1 a 91,8
Viščiuko
skonis
103,8 a 106,05 a 106,35 a 106,35 a 103,95 a
Pašalinis
skonis
27,9 a 25,35 a 22,65 a 24,3 a 27,15 a
Liekamasis
skonis
75,45 a 78,9 a 79,35 a 79,05 a 76,35 a
Kvapo
priimtinumas
123,3 a 122,25 a 119,55 a 120,15 a 121,05 a
Skonio
priimtinumas
113,7 a 117,15 a 116,7 a 114,3 a 110,55 a
Tekstūros
priimtinumas
116,85 a 117,15 a 118,05 a 103,2 a 107,25 a
Bendras
priimtinumas
118,05 a 118,65 a 119,7 a 111,9 a 113,25 a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Šviežių kojų raumenų mėginių juslinės savybės (176 lentelė) nepriklausė (p>0,05) nuo pašaruose
naudoto geležies tipo (organinis, neorganinis) bei jo kiekio ir jų kvapo, tekstūros ir skonio savybių
intensyvumai buvo analogiški. Tai lėmė ir vienodą visų mėginių priimtinumą.
183
176 lentelė. Geležies preparatų priedo pašaruose įtaka šviežių kojų raumenų juslinėms savybėms
Spalvos Lesalų priedas
charakteristika + 70 mg geležies
sulfato
+ 70 mg geležies
sulfato +72 mg
geležies glicinato
+ 144 mg
geležies glicinato
+ 150 mg
geležies sulfato
+ 75 mg geležies
glicinato
178 179 180 181 182
1 2 3 4 5
Bendras kvapo
intensyvumas
114,45 a 116,25 a 114,9 112,95 a 116,1
a
Viščiuko kvapas 106,2 a 106,35 a 105 a 105,15 a 95,85 a
Pašalinis kvapas 22,35 a 23,55 a 24,45 a 25,5 a 24,7 a
Spalvos
intensyvumas
84,9 a 88,8 a 82,2 a 91,5 a 95,55 a
Kietumas 63,3 a 63,45 a 73,65 a 60,15 a 69,9 a
Pluoštiškumas 60,9 a 66,6 a 63,9 a 57 a 62,4 a
Sultingumas 79,05 a 70,2 a 67,05 a 72,3 a 64,95 a
Susikramtymas 79,5 a 77,55 a 81,75 a 74,25 a 78,6 a
Gurgždumas 62,25 a 59,85 a 64,35 a 54,6 a 71,1 a
Pojūtis burnoje 60,3 a 59,1 a 60 a 66 a 60,45 a
Bendras skonio
intensyvumas
108,9 a 108,6 a 106,65 a 108,9 a 106,5 a
Skonio
sodrumas
96,9 a 93,75 a 97,2 a 94,65 a 93 a
Viščiuko skonis 103,05 a 103,2 a 102,45 a 102,15 a 99,9 a
Pašalinis skonis 21,3 a 25,05 a 22,65 a 30,75 a 32,55 a
Liekamasis
skonis
76,5 a 77,4 a 74,55 a 77,85 a 73,05 a
Kvapo
priimtinumas
118,8 b 118,65 b 115,2 b 118,05 b 98,25 a
Skonio
priimtinumas
117,3 b 115,05 b 114,9 b 113,4 b 104,4 a
Tekstūros
priimtinumas
113,1 a 114,45 a 110,85 a 115,2 a 106,95
a
Bendras
priimtinumas
117 b 115,5 b 117 b 116,85 b 105,45
a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
3 mėn laikytos mėsos tyrimai
Išlaikius užšaldytus mėginius 3 mėnesius minus 18°C temperatūroje, nustatyta daugiau skirtumų tarp
grupių vertinant žalios bei virtos mėsos mėginių spalvos charakteristikas (177 lentelė).
Ketvirtos ir penktos grupių žali mėginiai buvo šviesesni (p<0,05) nei kitų grupių. Didžiausias
rausvumas (a*) buvo penktos grupės, o mažiausias pirmos ir ketvirtos grupių. Pirmos ir antros grupių
mėginiai buvo mažiau gelsvi (p<0,01).
177 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių spalvos charakteristikos
184
Spalvos Lesalų priedas
charakte
ristika
+ 70 mg geležies
sulfato
+ 70 mg geležies
sulfato +72 mg
geležies glicinato
+ 144 mg geležies
glicinato
+ 150 mg geležies
sulfato
+ 72 mg geležies
glicinato
252 253 254 255 256
1 2 3 4 5
Žalia mėsa
L* 44,79 a 44,34 a 44,17 a 47,11 b 48,04 b
a* 1,40 a 2,45 b 2,48 b 1,80 a 3,17 c
b* 4,44 a 5,12 a 6,75 b 6,81 b 6,82 b
Virta mėsa
L* 82,48 c 81,04 bc 76,54 a 79,59 b 80,54 b
a* 2,74 a 3,37 ab 4,07 c 3,20 ab 3,48 bc
b* 11,03 a 12,15 b 13,67 c 12,38 b 11,18 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Virtos mėsos mėginiuose neliko žalios mėsos mėginiams nustatytos tendencijos (177 lentelė).
Pirmosios grupės mėginiai buvo šviesiausi (p<0,05), o tamsiausias buvo trečios grupės mėginys. Trečios
grupės rausvumo ir gelsvumo charakteristikos buvo didesnės nei likusių grupių (p<0,010).
178 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos kojų raumenų mėginių spalvos charakteristikos
Spalvos Lesalų priedas
charakte
ristika
+ 70 mg geležies
sulfato
+ 70 mg geležies
sulfato +72 mg
geležies glicinato
+ 144 mg geležies
glicinato
+ 150 mg geležies
sulfato
+ 72 mg geležies
glicinato
257 258 259 260 261
1 2 3 4 5
Žalia mėsa
L* 49,44 a 49,28 a 50,81 a 50,11 a 51,33 a
a* 5,59 a 9,13 c 8,37 bc 8,64 bc 7,01 ab
b* 5,80 a 7,46 a 7,56 a 5,90 a 7,48 a
Virta mėsa
L* 71,37 b 70,51 ab 71,82 b 68,13 a 71,65 b
a* 2,99 a 3,61 ab 4,85 b 4,70 b 3,91 ab
b* 14,69 ab 14,41 ab 13,52 a 15,20 b 15,03 b a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Defrostacijos nuostoliai (179 lentelė) labai skyrėsi tarp grupių ir svyravo gana plačiose ribose:
krūtinėlėms nuo 6,9% iki 11,6%, šlaunelėms nuo 5,2% iki 6,8 %. Mažiausi defrostacijos nuostoliai
krūtinėlių mėginiams buvo nustatyti antrai ir ketvirtai grupei, o šlaunelių - ketvirtai grupei. Tačiau, būtina
pažymėti, kad tiriamųjų mėginių masė buvo labai maža, tai sąlygojo didesnį paviršiaus plotą ir galėjo lemti
didesnius nuostolius ir/ar galimas tyrimų paklaidas.
Virimo nuostoliai varijavo siaurame intervale nuo 27,8 % iki 31% krūtinėlėms ir nuo 35,2 % iki 37,7
% šlaunelėms (179 lentelė).
179 lentelė. Krūtinėlės ir kojų raumenų virimo ir defrostacijos nuostoliai, proc., priklausomai nuo priedų
kiekio pašaruose
185
Mėsos rūšis Lesalų priedas
+ 70 mg geležies
sulfato
+ 70 mg geležies
sulfato +72 mg
geležies glicinato
+ 144 mg geležies
glicinato
+ 150 mg geležies
sulfato
+ 72 mg geležies
glicinato
1 2 3 4 5
virimo nuostoliai
krūtinėlės 27,85 29,57 29,83 31,00 29,25
šlaunelės 36,79 36,18 35,22 36,99 37,74
defrostacijos nuostoliai
krūtinėlės 9,38 6,88 11,65 7,95 11,53
šlaunelės 5,77 6,32 6,48 5,19 6,84
3 mėnesius laikytų šaldiklyje krūtinės raumenų mėginių juslinės savybės nepriklausė nuo pašarų
sudėties ir visų grupių mėginių vertintų skonio, kvapo ir tekstūros savybių intensyvumas buvo panašus (180
lentelė). Tai lėmė ir vienodą mėginių priimtinumą.
180 lentelė. Geležies preparatų priedo pašaruose įtaka krūtinės raumenų juslinėms savybėms
Spalvos Lesalų priedas
charakteristika + 70 mg geležies
sulfato
+ 70 mg geležies
sulfato +72 mg
geležies glicinato
+ 144 mg geležies
glicinato
+ 150 mg geležies
sulfato
+ 72 mg geležies
glicinato
252 253 254 255 256
1 2 3 4 5
Bendras kvapo
intensyvumas
115,13 a 115,25 a 117,63 a 119,25 a 119,5 a
Viščiuko
kvapas
110,38 a 106,88 a 111,75 a 110,5 a 111 a
Pašalinis
kvapas
19,13 a 23,25 a 21,38 a 23 a 20,88 a
Spalvos
intensyvumas
36 a 49,75 a 46,88 a 48,63 a 52,88 a
Kietumas 62 a 64,63 a 68 a 76,38 a 73,25 a
Pluoštiškumas 73,88 a 78 a 73,5 a 80,38 a 82,5 a
Sultingumas 56,63 a 51 a 51 a 45,38 a 47,75 a
Susikramtymas 93,13 a 90,63 a 90,13 a 97,38 a 98 a
Gurgždumas 56,75 a 48,63 a 48,75 a 48,75 a 46,13 a
Pojūtis burnoje 32,75 a 30,13 a 29,25 a 28,13 a 30,38 a
Bendras
skonio
intensyvumas
108,63 a 108,75 a 109,25 a 112,38 a 111,63 a
Skonio
sodrumas
104,38 a 102,63 a 105,75 a 106,88 a 103,5 a
Viščiuko
skonis
104,63 a 105,13 a 104,88 a 105,63 a 102,38 a
Pašalinis
skonis
18,13 a 19,75 a 19,38 a 18,25 a 19,88 a
Liekamasis
skonis
76,75 a 79,88 a 74,88 a 79,25 a 76,25 a
Kvapo
priimtinumas
119,88 a 116,25 a 120,38 a 117,75 a 118,13 a
Skonio
priimtinumas
117,38 a 113,38 a 115,38 a 117,38 a 113,13 a
186
Tekstūros
priimtinumas
113,88 a 110,75 a 114,5 a 104,88 a 101,75 a
Bendras
priimtinumas
116,88 a 112,25 a 118,63 a 114,88 a 110,88 a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Analogiška tendencija nustatyta ir tiriant kojų raumenų juslines savybes. 181 lentelėje pateikti
tirtųjų mėginių jusliniai profiliai rodo, kad naudotos pašarų kompozicijos neturėjo reikšmingos įtakos 3
mėnesius šaldiklyje laikytų kojų raumenų mėginių juslinių savybių intensyvumui (p>0,05) ir jų
priimtinumui (p>0,05).
181 lentelė. Geležies preparatų priedo pašaruose įtaka kojų raumenų juslinėms savybėms
Spalvos Lesalų priedas
charakteristika + 70 mg geležies
sulfato
+ 70 mg geležies
sulfato +72 mg
geležies glicinato
+ 144 mg
geležies glicinato
+ 150 mg
geležies sulfato
+ 72 mg geležies
glicinato
257 258 259 260 261
1 2 3 4 5
Bendras kvapo
intensyvumas
115,88 a 116,5 a 117 a 116,5 a 115,13 a
Viščiuko kvapas 106,38 a 104,75 a 108,63 a 109,63 a 104,25 a
Pašalinis kvapas 27,13 a 27,75 a 27,5 a 25,13 a 27 a
Spalvos intensyvumas 81,13 a 84,38 a 81,63 a 89,88 a 80 a
Kietumas 62,25 a 60,5 a 64,38 a 59,63 a 68 a
Pluoštiškumas 58 a 57,63 a 62,75 a 61,88 a 69,5 a
Sultingumas 74,75 a 80,63 a 72,13 a 73,13 a 72,38 a
Susikramtymas 85,88 a 84,38 a 85,63 a 86,13 a 90,13 a
Gurgždumas 58 a 65,75 a 59,25 a 57,38 a 64,38 a
Pojūtis burnoje 59,88 a 61,25 a 56,88 a 58,5 a 58,75 a
Bendras skonio
intensyvumas
109,63 a 111,38 a 108,88 a 113,13 a 110,25 a
Skonio sodrumas 105,38 a 105,88 a 104,63 a 108 a 106,38 a
Viščiuko skonis 105,13 a 105,13 a 103 a 108,13 a 106,5 a
Pašalinis skonis 24,75 a 21,75 a 21,25 a 21,13 a 20,75 a
Liekamasis skonis 77,38 a 80,63 a 78,75 a 77,5 a 77,75 a
Kvapo priimtinumas 110,88 a 107,75 a 110,25 a 118,5 a 115,63 a
Skonio priimtinumas 114,25 a 114 a 110,38 a 116,38 a 114,38 a
Tekstūros priimtinumas 111,75 a 112,75 a 108,75 a 114,13 a 108,5 a
Bendras priimtinumas 113,5 a 114,5 a 110,38 a 119,63 a 114,25 a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
182 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių trumpųjų grandinių riebalų rūgščių
(TGRR) kiekiui aklųjų žarnų turinyje, μmol/g
187
Grupė Acto r. Propiono r. Sviesto r.
I (kontrolinė) 89,93±18,02 9,73±2,82 26,15±11,82
II 86,74±20,61 8,39±5,79 22,25±15,25
III 102,98±18,77 12,59±0,50 33,65±9,05
IV 91,10±12,13 13,98±4,91 26,58±3,90
V 87,57±15,58 11,57±4,83 28,06±7,94
Didžiausias acto rūgšties susikaupimas viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje buvo nustatytas III
grupėje, t.y. 14,5 proc. (p>0,05), o mažiausias – II grupėje, t.y. 3,19 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su
kontroline grupe. Didžiausi propiono rūgšties kiekiai buvo nustatyti IV grupėje, kurioje buvo įterpta 150
mg FeSO4, t.y. 1,4 karto daugiau (p>0,05), o mažiausias II grupėje, kurioje buvo įterpta geležies sulfato ir
glicinato mišinio t.y. 14 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant sviesto rūgšties
kiekius, didžiausi pokyčiai nustatyti III grupėje, kurioje buvo įterpta 144 mg geležies glicinato, t.y. 1,3 karto
daugiau (p>0,05), o mažiausia – II grupėje, t.y. 15 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.
183 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių amoniakinio azoto kiekiu aklųjų
žarnų turinyje, mg/%
Rodiklis Grupė
I (kontrolinė) II III IV V
Amoniakinis
azotas
237,90±41,59 204,31±21,12* 399,75±34,52* 301,00±55,42* 197,04±18,01*
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Amoniakinio azoto koncentracija aklųjų žarnų turinyje didžiausia buvo nustatyta III grupėje, kurioje
buvo įterpta 144 mg geležies glicinato, t.y. 1,7 karto daugiau (p<0,05), o mažiausia amoniakinio azoto
koncentracija buvo nustatyta V grupėje, kurioje buvo įterpta 72 mg geležies glicinato, t.y. 17 proc. (p<0,05)
mažiau, lyginant su kontroline grupe.
Geležies sulfatų ir glicinatų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime
Pastaruoju metu geležies stoka yra dažniausiai pasitaikantis mitybos trūkumas visame pasaulyje.
Geležis yra svarbus mineralinis elementas, dalyvaujantis įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse
vykstančiose biocheminėse reakcijose. Geležis įeina į daugelio fermentų sudėtį, svarbi neurologiniams
procesams, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
188
Siekiant apsaugoti žmones nuo geležies trūkumo ar anemijos vis dažniau kiaušinių kokybei gerinti
naudojami įvairūs geležies junginiai (Wharton, 1999). Kiaušinių praturtinimas geležimi gali būti efektyvi
strategija todėl, kad kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra geležies tokie kaip mėsa gali būti netinkami
arba nepasiekiami daugeliui žmonių dėl geležies stokos pavojaus (pavyzdžiui, vegetarai, pagyvenę žmonės
ar žmonės atstovaujantys žemesniam ekonominiam sluoksniui). Tokiu atveju ši strategija gali būti laikoma
veiksmingesniu pasirinkimu negu kitų maisto produktų praturtinimas geležimi (Revell and Hughes, 2009;
Wharton,1999).
Žmogaus organizme yra apie 3–5 g geležies, daugiau nei du trečdaliai – hemoglobine. Raumenų
baltymo mioglobino sudėtyje esanti geležis dalyvauja deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Geležis
taip pat įeina į kai kurių fermentų sudėtį, dalyvaudama neuromediatorių sintezėje, yra būtina normaliai
centrinės nervų sistemos veiklai.
Maisto produktai, be savo pagrindinės funkcijos, gali atlikti ir profilaktinę-gydomąją funkciją. Tai
funkcinės paskirties maisto produktai (funkcionalusis maistas), praturtini priedais, turinčiais biologiškai
aktyvių medžiagų. Maisto produktas gali tapti funkcionaliuoju padidinant natūralaus maisto komponento
kiekį (pvz., padidinant mineralinių medžiagų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų kiekį), papildant
komponentais, kurių maiste natūraliai nėra, bet pasižyminčiais naudingomis savybėmis (pvz., prebiotikais);
pašalinant žalingą komponentą (pvz., sukeliantį alergiją baltymą); pakeičiant nepageidaujamą komponentą,
dažniausiai - makroelementą, kurio suvartojama per daug ir kuris pasižymi žalingu poveikiu (pvz., natrį,
sočiąsias riebalų rūgštis), kitu komponentu, turinčiu gydomųjų savybių (pvz., gliukozaminas, cikorijų ar
topinambų inulinas ir kt.); pagerinant maisto medžiagų pasisavinimą arba modifikuojant maisto
komponentus, kurių naudingas poveikis yra žinomas (Jarienė, Danilčenko, 2012).
Mityboje esanti riebalų sudėtis (polinesočiosios, sočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys)
tiesiogiai įtakoja riebalų rūgščių kiekį, sukaupiamą organizmo riebaluose. Polinesočiosios rūgštys sąlygoja
mažesnį riebalų atsidėjimą organizme, negu mononesočiosios ar sočiosios riebalų rūgštys. Kadangi vištos
natūraliai turi teigiamą energijos balansą, riebalų rūgštys gautos su mityba kūno riebaluose atsideda
nepakitusios. Todėl vištos kūno riebalų sudėtis atspindi su mityba gautų riebalų sudėtį (Cherian, Poureslami,
2012).
Atlikus daugelį in vivo tyrimų su gyvūnais nustatyta, kad geležis santykinai pasižymi rezorbcijos
laipsniu. Panašiai geležies pasisavinimas vyksta ir žmogaus organizme (Patterson et al., 2008). Geležies
rezorbcijos lygį gyvūnų ir žmonių organizme lemia daugelis faktorių, kaip fitatų, oksalatų koncenteracijos,
mikroelementų (cinko, vario ir mangano) kiekiai, geležies priedų kilmė bei jos kiekis pašaruose ar žmonių
maiste.
Darbo tikslas – ištirti geležies sulfatų bei geležies glicinatų įtaką vištų dedeklių produktyvumui,
virškinimo procesams ir kiaušinių kokybei.
189
Darbo metodika
Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 28 savaičių amžiaus Lohman Brown linijų
derinio 60 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 5 grupes, kiekvienoje po 12 vištų. I grupės
dėsliosios vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Į II grupės standartinius
kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 70 mg geležies sulfato ir 72 mg geležies glicinato. Į III grupės
standartinius kombinuotuosius lesalus - 144 mg geležies glicinato. Į IV grupės lesalus buvo įterpta 150 mg
geležies sulfato ir V grupės lesalus buvo įterpta 72 mg geležies glicinato.
Lesinimo bandymo metu vištos laikytos individualiuose narveliuose su stacionaria girdytuve ir
lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai lesinti kombinuotaisiais lesalais po 125g per
parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohmann Brown linijų
derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com).
Geležies glicinatas yra cheminis junginys. Jis yra naudojamas geležies trūkumui organizme
sumažinimui bei pramoniniams tikslams. Geležies glicinatas yra birūs, šviesios spalvos milteliai, gerai
tirpstantys vandenyje.
Geležies sulfatas yra cheminis junginys, kurio formulė yra FeSO4. Naudojama geležies trūkumai
organizme sumažinti bei pramoniniam taikymui. Geležies sulfatas gerai tirpsta vandenyje. Milteliai rusvos
spalvos, rūgštoko kvapo.
184 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Grupė
I
kontrolinė
grupė
II
tiriamoji
grupė
III
tiriamoji
grupė
IV
tiriamoji
grupė
V
tiriamoji
grupė
Standartinis kombinuotasis lesalas
+ 70 mg geležies sulfato
+ - - - -
Standartinis kombinuotasis lesalas
+ 70 mg geležies sulfato +72 mg
geležies glicinato
- + - - -
Standartinis kombinuotasis lesalas
+ 144 mg geležies glicinato
- - + - -
Standartinis kombinuotasis lesalas
+ 150 mg geležies sulfato
- - - + -
Standartinis kombinuotasis lesalas
+ 72 mg geležies glicinato
- - - - +
185 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis, proc.
Komponentai Sudėtis
Kviečiai 60,38
190
Kvietiniai miltai 10,00
Saulėgrąžų rupiniai 5,00
Sojų rupiniai 16,00
Lydyti taukai 1,20
Druska 0,21
Monokalcio fosfatas 0,98
Paš. kalkakmenis gran. 8,22
Metioninas 88 hidroksi analogas 0,16
Santoquin 0,02
Natrio sulfatas 0,06
Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,50
Lesalų kokybiniai rodikliai, 1 kg
Apykaitos energija, MJ/kg 11,40
Baltymingumas 17,00
Žali riebalai 3,12
Žalia ląsteliena 3,28
Žali pelenai 12,16
Kalcis* 3,45
Fosforas (bendr.) * 0,67
Fosforas (įsisav.) 0,42
Natris* 0,13
Magnis 0,12
Kalis 0,72
Chloras 0,17
NaCl 0,22
Lizinas* 0,71
Metioninas* 0,39
Metioninas+cistinas* 0,70
Triptofanas 0,22
Treoninas 0,55
* Analizuotos vertės Premikso sudėtis: Ca – 3,45 proc., P – 0,67 proc., Na – 0,13 proc., lizinas – 0,71 proc., metioninas – 0,39 proc.,
metioninas+cisternas – 0,70 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. E – 40,00mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit.
D3 – 2,500 TV, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/ kg,
nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas -100,00 μg/kg, cholino
chloridas – 399,00 mg/kg, geležis – 70,00 mg/kg, manganas – 100,00 mg/kg, cinkas – 60,00 mg/kg, varis – 6,00 mg/kg, jodas –
0,50 mg/kg, selenas – 0,20 mg/kg, kobaltas – 0,10 mg/kg.
Lesinimo bandymo metu tirti parametrai:
1. Nustatomas individualus vištų kūno svoris;
191
2. Sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;
3. Gauta kiaušinių masės 1 vištai;
4. Vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo
aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;
5. Apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;
6. Kiaušinių skirstymas pagal svorio kategorijas;
7. Stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.
Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos
Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti
daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio
lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru
„MITUTOYO“.
Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų metodikos
Kiaušinių juslinės savybės nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės
analizės laboratorijoje.
Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta
vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų
juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumui įvertinti ir
visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant
matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis
kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų
intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.
Teste dalyvavo 6 vertintojų grupė. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1.
Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės
laboratorijos kabinose.
Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui
Kiaušiniai buvo sudėti į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai virti 10 min. Išvirtas
kiaušinis 10 min. laikytas šaltame vandenyje, tada nuluptas lukštas. Baltymas perpjautas pusiau ir išimtas
trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalintas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.
Į plastikinius indelius dėta viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais dangteliais.
Neutralizavimo medžiagos
Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo
bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietinė duona.
192
Mėginių pateikimo vertintojams tvarka ir vertinimas
Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo
planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 3 mėginiai, po
to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai buvo vertinami toliau.
Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 7 žingsnių graduotoje skaitmeninėje
skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 –
pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.
Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui
Mėginio paruošimui taikyta modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987) metodika
atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. Atsargiai
atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius cilindro
formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įdėjus į specialią
laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Toliau taikyta minėtuose straipsniuose aprašyta metodika.
Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron
3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). Mėginiai spausti iki 50 proc., suspaudimo greitis
1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė
reikšmė iš 3).
Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos
Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC
system (Varian Inc., USA);
Geležies koncentracija kiaušinyje nustatoma atominės absorbcijos spektrometru kaip atomizacijos
šaltinį naudojant acitileno-oro liepsną;
Kiaušinių riebalų rūgščių izomerai buvo nustatyti dujų chromatografu Shimadzu GC-2010, mėginius
ruošiant pagal Folch et al. (1957) metodiką. Apskaičiuoti aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksai.
Cheminės analizės buvo atliekamos LSMU VA Gyvulininkystės institute;
Kiaušinių trynių lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) po 0 dienų ir po 28 dienų, pagal Draper
and Hadley (1990) metodiką;
Kiaušiniuose buvo nustatomas pigmentų α- ir β-karotinoidų, likopeno, luteno ir zaeksantino kiekiai;
Bandymo pabaigoje dėsliosios vištos buvo paskerstos pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos
rekomendacijas (Close et al., 1997).
Kraujo serume buvo nustatyti šie rodikliai: geležies koncentracija, feritino kiekis (geležies atsargų),
hemoglobino kiekis, morfologinė kraujo sudėtis (bendras kraujo tyrimas) kepenų fermentai: AST, ALT,
gama-GT, šarminė fosfatazė, bilirubinas).
Cheminės sudėties, riebalų rūgščių ir TBARS tyrimai vištų dedeklių kepenyse.
193
Statistinis rezultatų įvertinimas:
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta „STATISTICA“ versija 6,0 statistiniu paketu. Statistiškai
reikšmingi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės
buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
REZULTATAI
Pagal lesinimo bandymo rezultatus su vištomis dedeklėmis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai
bandymų rezultatai, kurie pateikti 186-191 lentelėse.
186 lentelė. Vištų svoriai, g
Vištų amžius
savaitėmis
Grupės
I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
Bandymo
pradžia
1897,91±38,31 1832,09±50,82 1792,38±59,64 1718,15±35,40 1745,58±35,23
28-30 1841,45±58,49 1822,90±28,84 1850,48±35,11 1765,30±33,14 1792,90±30,36
30-32 1866,79±61,10 1855,70±28,61 1887,18±35,97 1803,40±32,03 1825,60±31,53
32-34 1904,62±63,92 1910,70±30,21 1923,43±36,46 1830,40±30,91 1859,00±32,48
34-36 1944,75±63,47 1967,30±31,08 1978,71±35,57 1898,90±31,54 1908,10±32,82
Analizuojant duomenis apie vištų dedeklių svorio dinamiką bandymo pradžioje didžiausias svoris
buvo kontrolinėje grupėje, likusiose grupėse vištų dedeklių svoris buvo 3-9 proc. mažesnis, lyginant su
kontroline grupe (p>0,05). Pirmuoju bandymo periodu, t.y. 28-30 vištų dedeklių amžiaus savaitę, išliko
panaši tendencija kaip ir bandymo pradžioje. 30-32 vištų dedeklių amžiaus savaitę, jų svoris II grupėje
sumažėjo 1 proc., o IV ir V grupėse, atitinkamai 3 ir 2 proc., tačiau III grupėje šis rodiklis padidėjo 1 proc.,
lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 32-34 vištų dedeklių amžiaus savaitę, vištų svoris IV ir V grupėse
sumažėjo, atitinkamai 4 ir 2 proc., III grupėje padidėjo 1 proc., lyginant su kontroline grupe. Statistiškai
patikimų skirtumų nenustatyta. Paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 34-36 vištų dedeklių amžiaus savaitę
šis rodiklis turėjo panašią tendenciją kaip ir praeitą savaitę. Analizuojant duomenis per visą bandymo
laikotarpį, vištų dedeklių svoris atitiko Lohmann Brown linijų derinio augimo rekomendacijas.
187 lentelė. Bendras lesalų sunaudojimas, g
Vištų
amžius
savaitėmis
Grupės
I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
28-30 1679±28,54
100
1695±13,90
101
1709±17,51
102
1710±9,23
102
1659±18,6
99
30-32 1708±21,75
100
1656±20,80
97
1713±18,46
100
1708±21,80
100
1703±21,90
100
194
32-34 1667±44,34
100
1599±60,10
96
1666±16,50
100
1669±18,50
100
1627±43,70
98
34-36 1696±27,85
100
1671±32,40
99
1697±22,40
100
1704±23,60
100
1580±42,20
93
28-36 1687,50±30,62
100
1655,25±31,60
98
1696,25±18,72
101
1697,75±18,28
101
1642,25±31,60
98
Bendras lesalų sunaudojimas pirmuoju bandymo periodu, t.y. 28-30 vištų dedeklių amžiaus savaitę
tik V grupėje sumažėjo 1 proc., o likusiose grupėse padidėjo 1-2 proc., lyginant su kontroline grupe
(p>0,05). Antruoju bandymo tarpsniu, t.y. 30-32 vištų dedeklių amžiaus savaitę bendras lesalų sunaudojimas
sumažėjo tik II grupėje 3 proc., likusiose grupėse – šis rodiklis nekito, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Vėlesniuoju bandymo periodu, lesalų sąnaudos sumažėjo II ir V grupėje, atitinkamai 4 ir 2 proc., lyginant
su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta. 34-36 vištų amžiaus savaitę šis rodiklis taip
pat sumažėjo tik II ir V grupėje, atitinkamai 1 ir 7 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per visą
bandymo periodą, šis rodiklis II ir V grupėje sumažėjo 2 proc., o III ir IV tiriamojoje grupėje po 1 proc.,
lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
189 lentelė. Vištų dėslumas, vnt. (Sudėtų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.)
Vištų amžius
savaitėmis
Grupės
I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
28-30 12±0,23
100
12±0,27
100
12±0,30
100
13±0,24
108
13±0,23
108
30-32 13±0,50
100
12±0,47
92
14±0,19
108
13±0,33
100
13±0,38
100
32-34 13±0,30
100
13±0,43
100
13±0,42
100
13±0,20
100
13±0,54
100
34-36 12±0,43
100
13±0,39
108
13±0,20
108
13±0,33
108
12±0,42
100
28-36 50±0,37
100
50±0,39
100
52±0,28
104
52±0,28
104
51±0,39
102
Analizuojant vištų dėslumo duomenis (189 lentelė), matyti, kad pirmuoju bandymo periodu 28-30
vištų dedeklių amžiaus savaitę, vištų dėslumas IV ir V tiriamosiose grupėse padidėjo 8 proc., lyginant su
kontroline grupe (p>0,05). 30-32 vištų amžiaus savaitę, vištų dėslumas II grupėje sumažėjo 8 proc., o III
grupėje padidėjo 8 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Sekančiu bandymo periodu, vištų dėslumas
visose tiriamosiose grupėse buvo toks pat kaip ir kontrolinėje grupėje. Statistiškai patikimų skirtumų
nenustatyta. Paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 34-36 vištų amžiaus savaitę, šis rodiklis II, II ir IV grupėje
padidėjo 8 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį vištų dėslumas padidėjo
2-4 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
190 lentelė. Kiaušinių dėjimo intensyvumas, proc.
195
Vištų amžius
savaitėmis
Grupės
I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
28-30 88,0±1,70 89,0±1,90 89,0±2,10 90,0±1,71 91,0±1,60
30-32 91,0±3,60 88,0±3,30 98,0±1,30* 94,0±2,33 92,0±2,70
32-34 90,0±2,10 91,0±3,10 94,0±3,00 95,0±1,40* 92,0±3,90
34-36 88,0±3,10 93,0±2,80 93,0±1,40 92,0±2,33 87,0±3,00
28-36 89,3±2,63 90,3±2,78 93,5±1,95 92,8±1,94 90,5±2,80
*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant kiaušinio dėjimo intensyvumo rezultatus (190 lentelė) matyti, kad bandymo pradžioje
didžiausias kiaušinio dėjimo intensyvumas buvo V grupėje, t.y. 3 proc. didesnis, lyginant su kontroline
grupe (p>0,05). Likusiose grupėse šis rodiklis padidėjo 1-2 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 30-
32 vištų amžiaus savaitę kiaušinių dėjimo intensyvumas II grupėje sumažėjo 3 proc. (p>0,05), III grupėje
padidėjo 7 proc. (p<0,05), IV ir V grupėse – 3 ir 1 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. 32-34 vištų
amžiaus savaitę, vištų dėslumas padidėjo nuo 1 iki 5 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
Paskutiniuoju bandymo periodu vištų dėslumas V grupėje sumažėjo 1 proc., o likusiose grupėse padidėjo 4-
5 proc., lyginant duomenis su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo periodą, 28-36 vištų amžiaus
savaitę, vištų dėslumas visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 1 iki 4,2 proc. (p>0,05), lyginant su
kontroline grupe.
191 lentelė. Vidutinis kiaušinio svoris, g
Vištų amžius
savaitėmis
Grupės
I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
28-30 70,5±1,71
100
67,4±1,25
96
70,3±0,89
100
70,1±2,77
99
65,9±2,34
94
30-32 66,6±1,39
100
69,7±2,65
105
66,5±0,64
100
66,4±1,47
100
64,1±2,19
96
32-34 66,0±1,17
100
65,4±2,23
99
65,6±0,80
99
65,2±0,80
99
68,7±3,21
104
34-36 68,1±1,37
100
66,3±2,65
97
66,5±0,64
98
65,0±0,80*
96
68,7±3,34
101
28-36 67,8±1,41
100
67,2±2,20
99
67,2±0,74
99
66,7±1,46
99
66,9±2,77
99 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Geležies glicinatų ir sulfatų įtakoje vištų dedeklių vidutinis kiaušinio svoris, pirmuoju periodu, t.y.
28-30 amžiaus savaitę sumažėjo nuo 1 iki 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Antruoju bandymo
periodu, t.y. 30-32 amžiaus savaitę II tiriamojoje grupėje vidutinis kiaušinio svoris padidėjo 5 proc., o V
grupėje sumažėjo 4 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 32-34 vištų amžiaus savaitę, vidutinis
196
kiaušinio svoris V grupėje padidėjo 4 proc., o likusiose grupėse sumažėjo 1 proc., lyginant duomenis su
kontroline grupe (p>0,05). Paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 34-36 amžiaus savaitę, vidutinis kiaušinio
svoris turėjo tendenciją mažėti, II ir III grupėje atitinkamai 3 proc. ir 2 proc. (p>0,05), IV grupėje 4 proc.
(p<0,05), o V grupėje padidėjo 1 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Tačiau per visą bandymo
laikotarpį visose tiriamosiose grupėse vidutinis kiaušinio svoris sumažėjo 1 proc., lyginant su kontroline
grupe (p>0,05).
192 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg
Vištų amžius
savaitėmis
Grupės
I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
28-30 1,96±0,08
100
2,06±0,04
105
1,96±0,04
100
1,97±0,05
101
2,10±0,09
107
30-32 2,00±0,04
100
2,08±0,08
104
1,90±0,04*
95
2,01±0,07
101
2,08±0,08
104
32-34 2,06±0,07
100
1,99±0,04
97
1,97±0,08
96
1,95±0,04
95
1,96±0,08
95
34-36 2,08±0,07
100
2,15±0,12
103
1,96±0,04
94
2,05±0,06
98
2,05±0,08
98
28-36 2,02±0,07
100
2,07±0,07
102
1,95±0,05
96
2,00±0,06
99
2,05±0,08
101
Geležies glicinatų ir sulfatų įtaka lesalų sąnaudoms 1kg kiaušinių masės pagaminti, visose
tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją didėti, atitinkamai nuo 1 iki 7 proc., lyginant su kontroline grupe
(p>0,05). 30-32 vištų amžiaus savaitę šis rodiklis III grupėje sumažėjo 5 proc. (p<0,05), o likusiose grupėse
padidėjo 1-4 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Vėlesniuoju bandymo periodu, t.y. 32-34 vištų
amžiaus savaitę lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti visose tiriamosiose grupėse sumažėjo,
atitinkamai nuo 3 iki 5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Analizuojant duomenis paskutiniuoju
bandymo periodu, šis rodiklis II grupėje padidėjo 3 proc., tačiau likusiose grupėse lesalų sąnaudos 1kg
kiaušinių masės pagaminti, sumažėjo nuo 2 iki 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per visą
bandymo periodą analizuojamas rodiklis III ir IV grupėse sumažėjo atitinkamai 4 ir 1 proc., o II ir V grupėse
padidėjo, atitinkamai 2 ir 1 proc., lyginant duomenis su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.
Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai
193 lentelė. 30 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis I
(kontrolinė)
grupė
II
(tiriamoji)
grupė
III
(tiriamoji)
grupė
IV
(tiriamoji)
grupė
V
(tiriamoji)
grupė
Kiaušinio svoris, g 65,36±1,59 64,56±1,73 66,54±1,18 66,43±1,43 64,75±1,94
197
Lukšto stiprumas,
kg/m2
3,569±0,22 3,604±0,41 3,958±0,25 3,448±0,32 3,581±0,39
Baltymo aukštis, mm 7,70±0,33 7,89±0,69 7,76±0,36 7,36±0,60 6,73±0,83*
Hafo vienetas 85,95±2,20 86,43±4,54 85,81±2,17 82,84±3,73 76,29±7,45
Trynio spalvos
intensyvumas, balais
2,73±0,25 2,67±0,25 2,50±0,20 2,80±0,26 2,60±0,23
Lukšto svoris, g 5,848±0,23 5,637±0,14 5,944±0,17 5,412±0,32 5,697±0,24
Lukšto
storis,
mm
Smailiajame
gale
0,37±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01 0,32±0,02* 0,33±0,02
Viduryje 0,34±0,01 0,33±0,02 0,36±0,01 0,32±0,02 0,33±0,02
Bukajame
gale
0,36±0,01 0,33±0,01* 0,35±0,01 0,31±0,02* 0,33±0,02
Analizuojant duomenis apie kiaušinių kokybinius rodiklius, kiaušinio svorį II ir V grupėse šis rodiklis
sumažėjo 1 proc. (p>0,05), o III ir IV grupėse – padidėjo 2 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline
grupe. Lukšto stiprumas III grupėje padidėjo 11 proc. (p>0,05), o IV grupėje sumažėjo 3 proc. (p>0,05),
lyginant su kontroline grupe. Likusiose grupėse kito nežymiai. Baltymo aukštis II ir III grupėse padidėjo 1-
2 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse sumažėjo 4 ir 13 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.
Hafo vienetas II grupėje padidėjo 1 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse sumažėjo 4 ir 11 proc. (p>0,05),
lyginant su kontroline grupe. Trynio spalvos intensyvumas bei kiaušinio lukšto svoris, statistiškai patikimų
skirtumų nenustatyta. Kiaušinio lukšto storis įvairiose kiaušinio lukšto dalyse, statistiškai patikimi skirtumai
gauti II ir IV grupėse (p<0,05), likusiose grupėse esminių skirtumų nenustatyta.
194 lentelė. 32 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis I
(kontrolinė)
grupė
II
(tiriamoji)
grupė
III
(tiriamoji)
grupė
IV
(tiriamoji)
grupė
V
(tiriamoji)
grupė
Kiaušinio svoris, g 68,52±1,64 66,76±1,94 65,43±1,07 65,74±1,46 67,55±1,42
Lukšto stiprumas,
kg/m2
3,108±0,16 3,390±0,23 3,445±0,17 3,328±0,29 3,637±0,39*
Baltymo aukštis, mm 6,54±0,89 8,97±0,36* 6,25±0,80 7,60±0,73* 7,89±0,82*
Hafo vienetas 70,73±8,43 92,58±1,99* 70,79±8,20 82,80±6,33* 83,69±7,50*
Trynio spalvos
intensyvumas, balais
2,27±0,20 2,56±0,31 2,67±0,23* 2,40±0,17 2,50±0,27
Lukšto svoris, g 5,917±0,19 5,660±0,21 5,788±0,14 5,558±0,14 5,865±0,27
Lukšto
storis,
mm
Smailiajame
gale
0,31±0,01 0,31±0,01 0,33±0,01 0,35±0,01* 0,37±0,02*
Viduryje 0,31±0,01 0,31±0,01 0,32±0,01 0,33±0,01 0,35±0,02
Bukajame
gale
0,31±0,01 0,31±0,01 0,32±0,01 0,33±0,01 0,33±0,02
198
Kiaušinio svoris visose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 1 iki 5 proc. (p>0,05), lyginant su
kontroline grupe. Kiaušinio lukšto stiprumas visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 7 iki 17 proc.
(p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio baltymo aukštis III grupėje sumažėjo 4 proc. (p>0,05),
likusiose grupėse šis rodiklis turėjo tendenciją didėti atitinkamai nuo 16 iki 37 proc. (p<0,05), lyginant su
kontroline grupe. Hafo vienetas taip pat visose tiriamosiose grupėse didėjo, atitinkamai nuo 18 iki 31 proc.
(p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Didžiausias trynio spalvos intensyvumas nustatytas III grupėje – 18
proc. (p<0,05), mažiausias – kontrolinėje grupėje. Lukšto svoris didžiausias buvo kontrolinėje grupėje,
likusiose grupėse turėjo tendenciją mažėti. Analizuojant duomenis apie lukšto storį, didžiausi pokyčiai
nustatyti V grupėje, t.y. 13 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.
195 lentelė. 34 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis I
(kontrolinė)
grupė
II
(tiriamoji)
grupė
III
(tiriamoji)
grupė
IV
(tiriamoji)
grupė
V
(tiriamoji)
grupė
Kiaušinio svoris, g 64,71±1,65 65,02±1,63 65,80±1,36 65,01±1,39 65,58±1,17
Lukšto stiprumas,
kg/m2
3,159±0,23 3,698±0,18 3,714±0,20* 3,874±0,28* 4,133±0,24*
Baltymo aukštis, mm 7,55±0,56 7,92±0,46 7,57±0,65 7,30±0,73 6,72±0,72
Hafo vienetas 84,76±3,46 87,28±2,61 84,13±3,95 81,49±5,72 77,64±5,79
Trynio spalvos
intensyvumas, balais
2,50±0,28 2,20±0,14 2,20±0,21 2,50±0,24 2,60±0,17
Lukšto svoris, g 5,562±0,16 5,711±0,16 5,888±0,19 5,688±0,17 6,011±0,10
Lukšto
storis,
mm
Smailiajame
gale
0,36±0,01 0,37±0,01 0,36±0,01 0,37±0,01 0,38±0,01*
Viduryje 0,34±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01 0,37±0,01*
Bukajame
gale
0,33±0,01 0,35±0,01 0,35±0,01 0,35±0,01 0,37±0,01*
Analizuojant duomenis apie kiaušinio svorio dinamiką, visose grupėse jis buvo didesnis nuo 1 iki 2
proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio lukšto stiprumo statistiškai patikimi skirtumai gauti
III, IV ir V grupėse (p<0,05). Kiaušinio baltymo aukštis IV grupėje sumažėjo 3 proc. (p>0,05), V – 11 proc.
(p>0,05), o II grupėje padidėjo 5 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Hafo vienetas turėjo
tendenciją mažėti nuo 1 iki 8 proc. (p>0,05), o II grupėje padidėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline
grupe. Didžiausias trynio spalvos intensyvumas nustatytas V grupėje, t.y. 4 proc. (p>0,05), o mažiausias –
II ir III grupėse, t.y. 12 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Lukšto svoris visose tiriamosiose
grupėse buvo didesnis, lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio lukšto storis didžiausias nustatytas V
grupėje, t.y. 9 proc. (p<0,05), o mažiausias – kontrolinėje grupėje.
196 lentelė. 36 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
199
Rodiklis I
(kontrolinė)
grupė
II
(tiriamoji)
grupė
III
(tiriamoji)
grupė
IV
(tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
Kiaušinio svoris, g 65,53±1,58 65,77±1,79 67,23±1,27 66,89±3,20 63,98±1,20
Lukšto stiprumas,
kg/m2
3,330±0,20 3,490±0,22 4,107±0,22* 3,407±0,35 4,419±0,25*
Baltymo aukštis, mm 6,20±0,83 6,88±0,89 5,62±0,67 6,48±0,77 6,45±0,29
Hafo vienetas 70,38±7,66 76,68±8,35 67,60±6,08 73,02±7,49 78,15±2,12
Trynio spalvos
intensyvumas, balais
2,33±0,15 2,60±0,23 2,42±0,24 2,08±0,16 2,09±0,17
Lukšto svoris, g 5,621±0,31 5,689±0,19 5,960±0,16 5,832±0,29 6,289±0,16*
Lukšto
storis,
mm
Smailiajame
gale
0,31±0,01 0,32±0,01 0,33±0,01 0,33±0,02 0,36±0,01*
Viduryje 0,31±0,01 0,32±0,01 0,33±0,01 0,32±0,01 0,35±0,01*
Bukajame
gale
0,29±0,01 0,31±0,01 0,32±0,01* 0,31±0,01 0,32±0,01*
Kiaušinio svoris V grupėje sumažėjo 2 proc. (p>0,05), o likusiose grupėse padidėjo nuo 2 iki 3 proc.
(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Lukšto stiprumas visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 2 iki 33
proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Mažiausias baltymo aukštis nustatytas III grupėje, t.y. 9 proc.
(p>0,05), o didžiausias – II grupėje, t.y. 11 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Hafo
vienetas taip pat mažiausias buvo III grupėje – 4 proc. (p>0,05), likusiose grupėse turėjo tendenciją didėti
nuo 4 iki 11 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas IV ir V
grupėje sumažėjo 10 proc. (p>0,05), o II ir III grupėse padidėjo, atitinkamai 12 ir 4 proc. (p>0,05), lyginant
su kontroline grupe. Didžiausias kiaušinio lukšto svoris nustatytas V grupėje, t.y. 12 proc. (p<0,05), o
mažiausias – kontrolinėje grupėje. Lukšto storis didžiausias nustatytas V grupėje – 13 proc. (p<0,05),
didesnis lyginant su kontroline grupe.
197 lentelė. Vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai per visą bandymo laikotarpį
Rodiklis I
(kontrolinė)
grupė
II
(tiriamoji)
grupė
III
(tiriamoji)
grupė
IV
(tiriamoji)
grupė
V
(tiriamoji)
grupė
Kiaušinio svoris, g 66,03±1,62 65,53±1,77 66,25±1,22 66,02±1,87 65,47±1,43
Lukšto stiprumas,
kg/m2
3,292±0,20 3,546±0,26 3,806±0,21* 3,514±0,31 3,943±0,32*
Baltymo aukštis, mm 7,00±0,65 7,92±0,60 6,80±0,62 6,85±0,71 6,95±0,67
Hafo vienetas 77,96±5,44 85,74±4,37 77,08±5,10 80,04±5,82 78,94±5,72
Trynio spalvos
intensyvumas, balais
2,46±0,22 2,51±0,23 2,45±0,22 2,45±0,21 2,45±0,21
Lukšto svoris, g 5,737±0,22 5,674±0,18 5,895±0,17 5,623±0,23 5,965±0,19
Smailiajame
gale
0,34±0,01 0,34±0,01 0,34±0,01 0,34±0,02 0,36±0,02
200
Lukšto
storis,
mm
Viduryje 0,33±0,01 0,33±0,01 0,34±0,01 0,33±0,01 0,35±0,02
Bukajame
gale
0,32±0,01 0,33±0,01 0,34±0,01 0,33±0,01 0,34±0,02
Kiaušinio lukšto svoris mažiausias nustatytas V ir II grupėse, atitinkamai 1 proc. (p>0,05), lyginant
su kontroline grupe. Likusiose grupėse šis rodiklis nekito. Kiaušinio lukšto stiprumas didžiausias nustatytas
V grupėje – 20 proc. (p<0,05) ir III grupėje – 16 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Per visą
bandymo periodą kiaušinio baltymo aukštis mažiausias buvo III grupėje – 3 proc. mažiau (p>0,05), o
didžiausias II – 13 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Hafo vienetas turėjo panašią
tendenciją kaip ir baltymo aukštis, mažiausias buvo III grupėje 1 proc. (p>0,05) mažiau, o didžiausias II
grupėje – 10 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas
kito nežymiai. Kiaušinio lukšto svoris II ir IV grupėse turėjo tendenciją mažėti, atitinkamai 1 ir 2 proc.
(p>0,05), o III ir IV grupėje padidėjo, atitinkamai 3 ir 4 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
Analizuojant duomenis apie kiaušinio lukšto storį įvairiose kiaušinio dalyse, statistiškai patikimų skirtumų
nenustatyta.
198 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų dedeklių kraujo rodikliams
Rodiklis I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
Geležis
(µmol/l)
66,76±1,09 73,47±6,47 74,72±11,37 86,42±1,22* 82,31±5,75*
Feritinas
(µg/l)
0,50±0,01 0,50±0,01 0,50±0,01 0,50±0,01 0,50±0,01
GGT (U/l) 18,27±5,66 15,37±3,96 17,67±1,82 22,10±2,69 25,00±7,00*
GOT (U/l) 174,64±21,68 161,78±13,42 154,36±14,87 169,28±18,36 151,39±16,73
GPT (U/l) 1,60±0,49 2,17±0,95* 1,20±0,62 1,43±0,87 1,80±0,70
Šarminė
fosfotazė
(U/l)
4104,97±2320,9 2825±1708,6 1032,10±111,8 611,95±369,4 1674,85±777,0
Bendras
bilirubinas
(µmol/l)
1,70±0,01 1,70±0,01 1,70±0,01 1,70±0,01 1,70±0,01
Tiesioginis
bilirubinas
(µmol/l)
0,81±0,01 0,81±0,01 0,81±0,01 0,81±0,01 0,81±0,01
Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų dedeklių geležies koncentracijai kraujyje didžiausi pokyčiai
nustatyti IV ir V grupėse, atitinkamai 29 proc. (p<0,05) ir 23 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline
grupe. Mažiausias kiekis nustatytas kontrolinėje grupėje. Feritino koncentracijai geležies sulfatas ir
glicinatas jokios įtakos neturėjo. γ gliutamiltransferazės kiekis IV ir V grupėje padidėjo 21 proc. (p>0,05) ir
37 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Likusiose grupėse turėjo tendenciją mažėti nuo 3 iki 15
201
proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Aspartataminotransferazės kiekis didžiausias buvo nustatytas
kontrolinėje grupėje. Alaninaminotransferazės kiekis labiausiai kito II grupėje, t.y. 36 proc. (p<0,05)
daugiau nei kontrolinėje grupėje. Likusiose grupėse statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta. Šarminės
fosfotazės kiekiai didžiausi nustatyti kontrolinėje grupėje. Bendro bei tiesioginio bilirubino kiekiui kraujyje
nei geležies glicinatas, nei geležies sulfatas jokios įtakos neturėjo.
199 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų dedeklių kiaušinių cheminei sudėčiai
Grupė Sausosios
medžiagos, proc.
Baltymai, proc. Riebalai, proc. Pelenai, proc.
I (kontrolinė
grupė)
52,74±0,13 16,46±0,20 32,13±0,25 1,64±0,08
II tiriamoji
grupė
52,40±0,38 17,42±0,48 31,35±0,70 1,72±0,10
III tiriamoji
grupė
50,79±0,37 16,49±0,42 30,53±0,46 1,50±0,11
IV tiriamoji
grupė
51,48±0,69 17,14±0,41 30,88±0,67 1,55±0,40
V tiriamoji
grupė
52,15±0,93 17,28±0,22 31,52±1,35 1,81±0,08
Analizuojant duomenis apie geležies glicinatų ir sulfatų įtaką vištų dedeklių kiaušinių sausųjų
medžiagų kiekį, didžiausias kiekis nustatytas kontrolinėje grupėje, likusiose grupėse turėjo tendenciją
mažėti, atitinkamai nuo 1 iki 1,95 proc. (p>0,05). Didžiausias baltymų kiekis nustatytas II grupėje, t.y. 0,96
proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Didžiausias riebalų kiekis nustatytas kontrolinėje
grupėje, o mažiausias – III grupėje, t.y. 1,6 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Daugiausia
pelenų nustatyta II grupėje 0,08 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausias – III grupėje -0,14 proc. (p>0,05)
mažiau, lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
200 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka geležies koncentracijai kiaušinių tryniuose mg/g
Rodiklis I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
Geležis 167,00±12,42 145,26±3,80 147,66±9,50 157,84±4,84 161,27±3,27
Analizuojant duomenis apie geležies koncentraciją vištų dedeklių kiaušinių tryniuose (200 lentelė),
didžiausias pokytis nustatytas II grupėje, t.y. 21,74 mg/g mažiau, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Likusiose grupėse geležies sulfatų ir glicinatų įterpimas į vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus geležies
koncentraciją kiaušinių tryniuose sumažino nuo 5,73 mg/g iki 19,34 mg/g, lyginant su kontroline grupe
Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
201 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka cholesterolio kiekiui kiaušinių tryniuose mg/g
202
Rodiklis I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
Cholesterolis 10,27±1,21 11,31±1,04 11,32±0,81 11,16±1,06 11,13±0,39
Analizuojant duomenis apie cholesterolio kiekį vištų dedeklių kiaušinių tryniuose (201 lentelė),
nustatyta, kad minėtas rodiklis visose tiriamosiose grupėse buvo didesnis nuo 0,86 mg/g iki 1,05 mg/g,
lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
202 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka pigmentų kiekiui kiaušinio trynyje, μg/g
Pigmentas Grupė
I II III IV V
Liuteinas 2,27±0,31 1,84±0,09* 1,87±0,30 1,70±0,41* 1,69±0,24*
Zeaksantinas 0,22±0,02 0,20±0,03 0,19±0,04 0,18±0,04 0,18±0,01*
*-duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Analizuojant liuteino koncentraciją kiaušinio trynyje, nustatyta, kad didžiausi jo kiekiai buvo
kontrolinėje grupėje, o likusiose turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 18 iki 26 proc. (p<0,05), o pigmento
zeaksantino taip pat didžiausi kiekiai buvo nustatyti kontrolinėje grupėje, likusiose sumažėjo nuo 9 iki 18
proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
Lyginant liuteino kiekius tarp grupių gauti statistiškai patikimi skirtumai: p 1-2 = 0,018020; p 1-4 =
0,038141 ir p 1-5 = 0,011210. Zeaksantino atveju statistiškai patikimas skirtumas gautas lyginant 1 ir 5 grupes
(p 1-5 = 0,009653).
203 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų kiaušinių trynio riebalų rūgščių kiekiui proc. nuo
viso riebalų rūgščių kiekio
Riebalų rūgštis I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III
(tiriamoji)
grupė
IV
(tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
Miristino 0,25±0,01 0,24±0,02 0,27±0,03 0,25±0,02 0,26±0,02
Miristoleino 0,10±0,01 0,11±0,01 0,12±0,01 0,12±0,01 0,13±0,01
Pentadekano 0,05±0,01 0,05±0,01 0,05±0,01 0,06±0,01 0,07±0,01
Palmitino 23,65±0,89 23,36±1,10 23,28±0,52 24,16±0,83 24,10±0,96
trans-
palmitoleino
0,03±0,01 0,03±0,01 0,04±0,01 0,04±0,01 0,04±0,01
Heksadekaeno 0,63±0,08 0,60±1,56 0,72±0,08 0,61±0,11 0,63±0,09
Palmitoleino 2,20±0,37 2,30±0,32 2,36±0,10 2,38±0,11 2,68±0,60
Margarino 0,17±0,04 0,17±0,02 0,20±0,01 0,19±0,02 0,19±0,03
Heptadekaeno 0,11±0,02 0,11±0,01 0,13±0,01 0,12±0,01 0,12±0,01
Stearino 7,72±0,29 7,69±0,51 7,76±0,52 7,68±0,22 7,07±0,39
Elaido 0,09±0,01 0,08±0,01 0,10±0,01 0,11±0,01 0,10±0,01
203
Oleino 35,99±1,40 34,99±1,40 36,87±1,78 37,10±1,57 36,47±0,53
Vakeno 4,68±0,57 4,55±0,25 3,16±0,39 2,19±0,31 3,05±0,83
Linolo 20,18±1,80 21,55±0,59 20,19±1,11 20,56±0,84 20,76±1,76
γ-linoleno 0,08±0,02 0,08±0,01 0,08±0,02 0,10±0,01 0,10±0,03
α-linoleno 0,68±0,30 0,73±0,24 0,99±0,35 0,51±0,06 0,57±0,05
Eikozoeno 0,17±0,02 0,18±0,02 0,20±0,02 0,21±0,02 0,21±0,02
Eikozodieno 0,15±0,02 0,18±0,01 0,17±0,02 0,18±0,02 0,19±0,02
Arachidono 1,74±0,07 1,70±0,08 1,68±0,15 1,90±0,18 1,79±0,12
Dokozotetraeno 0,13±0,03 0,11±0,02 0,14±0,04 0,16±0,04 0,15±0,02
Dokozopentaeno 0,10±0,03 0,08±0,04 0,14±0,07 0,09±0,02 0,09±0,03
Dokozoheksaeno 0,56±0,14 0,59±0,16 0,79±0,21 0,57±0,03 0,56±0,08
Analizuojant duomenis apie miristino riebalų rūgščių koncentraciją kiaušinio trynyje, ji kito nežymiai.
Labiausiai iš visų riebalų rūgščių kiekio kito palmitino IV ir V grupėje padidėjo atitinkamai 0,51 ir 0,45
proc. (p>0,05), o II ir III grupėse sumažėjo – 0,29 ir 0,37 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline
grupe. Taip pat palmitoleino riebalų rūgščių kiekis padidėjo nuo 0,10 iki 0,48 proc., lyginant su kontroline
grupe (p>0,05).. Stearino riebalų rūgščių kiekis kiaušinio trynyje III grupėje padidėjo 0,04 proc. (p>0,05),
o likusiose grupėse sumažėjo nuo 0,03 iki 0,65 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.
Analizuojant oleino riebalų rūgšties kiekį II grupėje sumažėjo 1 proc. (p>0,05), o kitose tiriamosiose grupėse
padidėjo nuo 0,48 iki 1,11 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Vakeno riebalų rūgšties
mažiausias kiekis nustatytas, t.y. 2,49 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. O didžiausias
šios riebalų rūgšties kiekis nustatytas kontrolinėje grupėje. Linolo riebalų rūgšties kiekis kiaušinio trynyje
visose grupėse padidėjo nuo 0,38 iki 1,37 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. α-linoleno kiekis
mažiausias nustatytas IV grupėje, t.y. 0,17 proc. (p>0,05), o didžiausias III grupėje – 0,31 proc. (p>0,05)
daugiau, lyginant su kontroline grupe. Arachidono riebalų rūgšties kiekis kito nuo 0,04 iki 0,16 proc.
(p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusių riebalų rūgščių kiekiai kiaušinio trynyje kito labai
nežymiai.
204 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų kiaušinių riebalų rūgščių koncentracijai,
proc.
Riebalų
rūgštis
Grupė
I (kontrolinė) II III IV V
SRR 31,87±0,68 31,55±1,34 31,61±0,63 32,37±0,86 31,73±0,83
MNRR 44,01±1,97 42,96±1,60 43,69±1,64 42,87±1,47 43,44±1,31
PNRR 23,75±2,29 25,17±0,81* 24,36±1,44 24,21±1,01 24,34±1,90
204
PNRR/SRR 0,75±0,08 0,80±0,04 0,77±0,05 0,75±0,03 0,77±0,08
trans-
izomerai
0,14±0,01 0,14±0,01 0,17±0,01* 0,17±0,01* 0,17±0,01*
n-6 22,40±1,85 23,76±0,63 22,39±1,17 23,03±0,94 23,11±1,81
n-3 1,35±0,48 1,41±0,45 1,97±0,59* 1,19±0,09 1,23±0,15
(n-6)/(n-3) 17,80±4,27 17,98±4,65 12,32±4,00* 19,46±1,02 18,90±1,91
IA 0,36±0,02 0,36±0,02 0,36±0,01 0,38±0,02 0,37±0,02
IT 0,85±0,05 0,83±0,07 0,80±0,05 0,88±0,03 0,85±0,04
h/H 2,70±0,13 2,75±0,17 2,74±0,08 2,60±0,12 2,63±0,15
IP 35,73±3,64 37,13±2,03 38,47±2,80 36,66±1,68 36,42±2,53
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Didžiausia sočiųjų riebalų rūgščių koncentracija kiaušinio trynyje yra gauta, vištų dedeklių lesalus
papildžius 150 mg geležies sulfatu, t.y. 0,5 proc. (p>0,05), daugiau, lyginant su kontroline grupe.
Mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis didžiausias išliko kontrolinėje grupėje, likusiose turėjo tendenciją
mažėti, t.y. nuo 0,32 iki 1,14 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Priešinga tendencija buvo
nustatyta, analizuojant polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, t.y. visose tiriamosiose grupėse šis rodiklis
padidėjo, atitinkamai nuo 0,61 iki 1,42 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Polinesočiųjų ir sočiųjų
riebalų rūgščių santykis kito nežymiai. Omega 6 riebalų rūgščių kiekis kiaušinio trynyje, padidėjo nuo 0,63
iki 1,36 proc. (p>0,05), o omega 3 II ir III grupėse padidėjo – 0,06-0,62 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse
sumažėjo – 0,16 – 0,20 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių
santykis III grupėje sumažėjo 5,48 proc. (p<0,05), o likusiose turėjo tendenciją didėti nuo 0,18 iki 1,66 proc.
(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Aterogeniškumo, trombogeniškumo bei hypercholesteremijos
indeksai tarp grupių kito nežymiai, peroksidavimosi indeksas visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 0,69
iki 2,74 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
205 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) kiaušinių
trynyje, μmol/kg
Rodiklis I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė Kiaušinių
tryniai po 24
val.
0,140±0,032 0,136±0,040 0,128±0,018 0,150±0,037 0,156±0,036
Kiaušinių
tryniai po 28
dienų
0,128±0,030 0,144±0,026 0,156±0,029 0,160±0,014 0,152±0,044
205
Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. vištų dedeklių kiaušinių trynyje (205 lentelė),
didžiausias pokytis nustatytas V grupėje, t.y. 1,11 karto daugiau, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Likusiose grupėse geležies sulfatų ir glicinatų įterpimas į vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus esminės
įtakos minėtam rodikliui neturėjo (p>0,05). Duomenys po 28 dienų daugiausiai kito IV grupėje – 1,25 karto,
likusiose grupėse 1,13-1,22 karto daugiau, lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų
nenustatyta.
206 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka geležies koncentracijai vištų dedeklių kepenyse mg/g
Rodiklis I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
Geležis 321,41±8,95 745,59±29,30* 897,57±19,25* 381,49±1,21** 678,44±28,19* *duomenys statistiškai patikimi, p<0,001
**duomenys statistiškai patikimi, p<0,005
Analizuojant duomenis apie geležies koncentraciją vištų dedeklių kepenyse (206 lentelė), didžiausias
pokytis nustatytas II, III ir V grupėje, atitinkamai 424,18 mg/g (p<0,001), 576,16 (p<0,001) ir 357,03 mg/g
(p<0,001) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusioje IV grupėje geležies koncentracija vištų dedeklių
kepenyse buvo 60,08 mg/g didesnė, lyginant su kontroline grupe (p<0,005).
207 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų dedeklių kepenų riebalų rūgščių sudėčiai, proc.
Riebalų rūgštis Grupė
I (kontrolinė) II III IV V
Miristino 0,27±0,02 0,29±0,02 0,37±0,05 0,25±0,01 0,28±0,02
Palmitino 21,65±0,86 22,59±0,44 24,53±0,37 21,51±0,19 21,86±0,91
Heksadekaeno 0,56±0,04 0,60±0,14 0,49±0,01 0,51±0,01 0,63±0,09
Palmitoleino 1,42±0,35 1,82±0,30 3,06±0,09 1,43±0,08 2,08±0,22
Margarino 0,22±0,01 0,21±0,02 0,18±0,01 0,22±0,01 0,20±0,01
Stearino 12,17±1,07 11,75±1,53 8,83±0,32 13,53±0,28 11,14±0,27
Oleino 30,48±3,71 33,18±3,74 35,19±0,51* 28,61±0,44 34,11±2,29
Vakeno 1,37±0,04 1,44±0,09 1,69±0,02 1,42±0,03 1,55±0,01
Linolo 21,94±1,86 19,91±1,15 19,52±0,91 21,14±0,29 19,80±0,61
Eikozotrieno 0,36±0,09 0,26±0,07 0,17±0,01 0,35±0,01 0,24±0,03
Arachidono 5,26±1,35 4,19±0,87 2,74±0,04 6,33±0,28 4,33±0,30
Dokozoheksaeno 1,23±0,35 0,90±0,10 0,52±0,02 1,36±0,06 0,91±0,06
SRR 34,50±0,42 34,98±1,97 34,10±0,45 35,69±0,23 33,65±0,96
PNRR 30,06±3,82 26,43±2,10 23,99±0,97* 30,52±0,49 26,39±0,98
206
MNRR 34,26±4,10 37,44±4,02 40,95±0,57* 32,36±0,53 28,39±0,98*
Trans-izomerai 0,17±0,02 0,13±0,03 0,18±0,01 0,14±0,03 0,15±0,02
PNRR/SRR 0,87±0,11 0,76±0,04 0,70±0,04 0,86±0,02 0,78±0,02
n-3 1,85±0,43 1,44±0,09 1,06±0,02 1,94±0,07 1,45±0,08
n-6 28,21±3,40 24,99±2,01 22,93±0,98* 28,58±0,42 24,94±0,90
n-6/n-3 15,69±2,55 17,35±0,71 21,69±1,15* 14,73±0,34 17,19±0,45
IA 0,35±0,01 0,37±0,02 0,40±0,01 0,36±0,01 0,35±0,02
IT 0,93±0,03 0,97±0,08 0,96±0,02 0,97±0,01 0,92±0,04
h/H 2,81±0,10 2,65±0,14 2,43±0,05 2,76±0,03 2,79±0,17
IP 57,55±10,68 48,33±5,56* 38,45±1,06* 62,34±1,73* 48,53±2,28*
*-duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Didžiausia miristino riebalų rūgščių sudėtis vištų dedeklių kepenyse buvo nustatyta III grupėje,
kurioje buvo įterpta 144 mg geležies glicinato, t.y. 0,10 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausia IV grupėje
(buvo į lesalus įterpta 150 mg geležies sulfato), t.y. 0,02 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.
Padidintas geležies glicinato kiekis lesaluose (III grupė) padidino palmitino 3,88 proc. (p>0,05),
palmitoleino – 1,64 proc. (p>0,05), oleino – 4,71 proc. (p<0,05), vakeno – 0,32 proc. (p>0,05),
mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekį – 6,69 proc. (p<0,05), omega6 ir omega 3 santykį – 6 proc. (p<0,05),
tačiau sumažino šių riebalų rūgščių kiekius: heksadekaeno – 0,07 proc. (p>0,05), stearino – 3,34 proc.
(p>0,05), linolo – 2,42 proc. (p>0,05), eikozotrieno – 0,19 proc. (p>0,05), arachidono - 2,52 proc. (p>0,05),
dokozotetraeno – 0,71 proc. (p>0,05), polinesočiųjų rieablų rūgščių kiekį – 6,07 (p<0,05), omega 3 – 0,79
proc. (p>0,05), omega 6- 5,28 proc. (p<0,05), h/H - 0,38 proc. (p>0,05) ir peroksidavimosi indeksą – 19,1
proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Padidintas geležies sulfato kiekis lesaluose turėjo įtakos šių
riebalų rūgščių padidėjimui: stearino – 1,36 proc. (p>0,05), vakeno – 0,05 proc. (p>0,05), arachidono – 1,07
proc. (p>0,05), dokozotetraeno – 0,13 proc. (p>0,05), sočiųjų riebalų rūgščių kiekį – 1,19 proc. 9p>0,05),
polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį – 0,46 proc. (p>0,05), omega 3 – 0,09 proc. (p>0,05), omega 6 – 0,37
proc. (p>0,05) ir peroksidavimosi indeksą – 4,79 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Geležies
sulfato ir glicinato mišinys (II grupė), turėjo šių riebalų rūgščių kiekio didėjimui: palmitino – 0,94 proc.
(p>0,05), palmitoleino – 0,4 proc. (p>0,05), oleino – 2,7 proc. (p>0,05), sočiųjų riebalų rūgščių kiekis –
0,48 proc. (p>0,05), mononesočiųjų riebalų rūgščių – 3,18 proc. (p>0,05), omega 6 ir omega 3 riebalų
rūgščių santykį 1,66 proc. (p>0,05), tačiau sumažino šias riebalų rūgštis: stearino – 0,42 proc. (p>0,05),
linolo – 2,03 proc. (p>0,05), eikozotrieno – 0,10 proc. (p>0,05) arachidono – 1,07 proc. (p>0,05),
dokozoheksaeno – 0,33 proc. (p>0,05), polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį – 3,63 proc. (p>0,05), omega 3
– 0,41 proc. (p>0,05), omega 6 – 3,22 proc. (p>0,05), hypercholesteremijos indeksą – 0,16 proc. (p>0,05)
bei peroksidavimosi indeksą – 9,22 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.
207
208 lentelė. Geležies glicinatų ir sulfatų įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS) kepenyse, μmol/kg
Rodiklis Grupės
I (kontrolinė) II III IV V
Šviežios
kepenys
0,94±0,09 1,34±0,08* 1,32±0,25* 0,86±0,12 1,04±0,14
Sandėliuotos 3
mėn.
1,40±0,13 1,16±0,23 1,73±0,34 1,34±0,19 1,42±0,08
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Didžiausia TBARS reikšmė vištų dedeklių šviežiose kepenyse buvo nustatyta, naudojant lesaluose
geležies sulfato ir glicinato mišinį (II grupė), t.y. 1,42 karto (p<0,05), o mažiausias – IV grupėje, kurioje
buvo įterpta 150 mg geležies sulfato, t.y. 9 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.
Analizuojant TBARS susikaupimą kepenyse po 3 mėn. sandėliavimo, nustatyta, kad didžiausia reikšmė
gauta III grupėje (144 geležies glicinato), t.y. 24 proc. (p<0,05) daugiau, o mažiausia – II grupėje, t.y. 17
proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.
Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimai
Instrumentiniai šviežių kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė (126 lentelė), kiaušinių baltymo
tekstūra mažai priklausė nuo naudojamo geležies preparato kiekio, o daugiau priklausė nuo to kokia yra
naudojamo priedo kokybinė sudėtis. pvz. kai lesaluose buvo 144 mg geležies organinėje būklėje, baltymas
buvo kietesnis ir labiau stangrus nei naudojant 150 mg organinio ir neorganinio geležies mišinį. Baltymo
rišlumas ir tamprumas nepriklausė nuo to kokios kilmės geležies preparatas naudotas.
Naudojant 144 mg geležies glicinato, trynys buvo kiečiausias ir labiausiai stangrus, tuo tarpu kitų
grupių trynio tekstūros savybės buvo gana artimos (p>0,05) (209 lentelė).
209 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms
instrumentiniu metodu
Mėginys
Savybė
I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V
(tiriamoji)
grupė
BALTYMO
Kietumas 9,37 ab 9,15 ab 10,70 b 7,53 a 8,49 ab
Rišlumas 0,56 a 0,49 a 0,47 a 0,45 a 0,45 a
Tamprumas 7,98 a 7,67 a 7,30 a 7,54 a 7,47 a
Stangrumas 41,85 b 33,76 ab 37,16 ab 25,65 a 28,42 a
TRYNIO
Kietumas 18,67 a 18,46 a 22,38 b 18,51 a 16,43 a
Rišlumas 0,45 a 0,48 a 0,51 a 0,43 a 0,44 a
Tamprumas 6,19 a 5,86 a 6,87 a 5,83 a 5,59 a
Stangrumas 51,48 a 50,97 a 78,48 b 47,25 a 42,90 a
a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
208
Instrumentiniai laikytų kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė (210 lentelė), kad kiečiausias
baltymas buvo tuo atveju, kai lesaluose naudotas mažiausias kiekis geležies sulfato. Nors likusių grupių
kiaušinių baltymo kietumas nesiskyrė (p>0,05), tačiau stangrumas svyravo gana plačiose ribose ir skirtumai
nustatyti. Mažiausiai stangrus buvo 3 grupės baltymas, labiausiai stangrūs-pirmos ir antros grupės baltymai.
28 dienas sandėliuotų kiaušinių baltymo tamprumui lesalų sudėtis įtakos neturėjo, taigi pasitvirtino
šviežiems kiaušiniams nustatyta tendencija.
210 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka 28 dienas sandėliuotų kiaušinių tekstūros savybėms,
nustatytoms instrumentiniu metodu Mėginys
Savybė I (kontrolinė)
grupė
II (tiriamoji)
grupė
III (tiriamoji)
grupė
IV (tiriamoji)
grupė
V (tiriamoji)
grupė
BALTYMO
Kietumas 15,03 b 11,86 a 9,45 a 11,11 a 10,39 a
Rišlumas 0,50 ab 0,59 b 0,41 a 0,57 b 0,58 b
Tamprumas 7,83 a 7,87 a 7,19 a 7,53 a 7,86 a
Stangrumas 58,38 c 54,90 c 37,69 a 47,26 b 47,63 b
TRYNIO
Kietumas 13,39 a 18,10 a 19,50 a 13,04 a 17,47 a
Rišlumas 0,45 a 0,50 a 0,50 a 0,40 a 0,41 a
Tamprumas 6,20 a 7,05 a 6,76 a 5,81 a 5,51 a
Stangrumas 37,08 a 63,67 a 66,27 a 31,59 a 43,47 a
a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Trynio tekstūros savybėms (210 lentelė) skirtingos sudėties ir kiekio priedų įtaka nenustatyta.
Juslinės šviežių kiaušinių baltymo ir trynio savybės buvo labai artimos, nenustatyta, kad naudoti
priedai būtų pakeitę kvapą, skonį , tekstūrą ar spalvą. Mūsų gauti duomenys prieštarauja vyraujančiai
nuomonei (Chen , 2008), kad naudojami geležies preparatai gali turėti įtaką kiaušinio trynio spalvai. Kiti
tyrimai (Paik, 2009) parodė, kad geležies priedas pašaruose turėjo reikšmingą įtaką kiaušinio lukšto spalvai,
tačiau trynio spalvai įtakos nepadarė nei geležies metionino chelatas, nei geležies –sojos proteinatas.
211 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų lesaluose įtaka šviežių kiaušinių juslinėms savybėms ir
priimtinumui
Mėginys
Savybė
I
(kontrolinė)
grupė
II
(tiriamoji)
grupė
III
(tiriamoji)
grupė
IV
(tiriamoji)
grupė
V
(tiriamoji)
grupė
BALTYMO
Bendras kvapo intensyvumas 7,36 a 7,73 a 7,55 a 7,55 a 7,82 a
Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,45 a 1,27 a 1,55 a 1,27 a 1,36 a
Spalvos vienodumas 7,64 a 7,73 a 7,55 a 7,64 a 7,73 a
Kietumas 4,64 a 4,73 a 4,00 a 4,09 a 4,27 a
Bendras skonio intensyvumas 6,73 a 6,73 a 6,73 a 6,73 a 6,82 a
Pašalinio skonio intensyvumas 1,09 a 1,18 a 1,18 a 1,09 a 1,18 a
Priimtinumas 6,55 a 6,18 a 6,18 a 7,00 a 6,36 a
TRYNIO
Trynio bendras kvapo intensyvumas 6,64 a 6,55 a 6,82 a 6,91 a 6,73 a
209
Trynio pašalinio kvapo intensyvumas 1,09 a 1,00 a 1,00 a 1,00 a 1,00 a
Trynio spalvos intensyvumas 2,55 a 2,64 a 2,82 a 3,18 a 2,45 a
Trynio kietumas 4,27 a 4,09 a 5,00 a 4,73 a 4,09 a
Trynio kruopėtumas 2,45 a 3,18 a 2,45 a 2,91 a 2,45 a
Bendras trynio skonio intensyvumas 7,18 a 7,00 a 7,09 a 7,00 a 7,00 a
Trynio pašalinio skonio intensyvumas 1,64 b 1,18 a 1,64 a 1,45 a 1,36 a
Trynio liekamojo skonio intensyvumas 4,00 a 4,55 a 4,36 a 4,18 a 4,27 a
Trynio priimtinumas 7,18 a 7,09 a 7,45 a 7,18 a 7,18 a
a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
28 dienas sandėliuotų kiaušinių juslinės savybės nesiskyrė (p>0,05). Taigi, laikymo metu neatsirado
pašalinis nebūdingas virtam kiaušiniui skonis ar kvapas, todėl galima teigti, kad geležies preparatų kiekis ir
sudėtis neturėjo neigiamos įtakos juslinėms savybėms.
212 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų lesaluose įtaka 28 dienas sandėliuotų kiaušinių juslinėms
savybėms ir priimtinumui
Mėginys
Savybė
I
(kontrolinė)
grupė
II
(tiriamoji)
grupė
III
(tiriamoji)
grupė
IV
(tiriamoji)
grupė
V
(tiriamoji)
grupė
BALTYMO
Bendras kvapo intensyvumas 7,00 a 6,83 a 7,08 a 6,83 a 7,25 a
Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,58 a 1,92 a 1,67 a 1,75 a 1,50 a
Spalvos vienodumas 7,75 a 7,58 a 7,08 a 7,75 a 7,67 a
Kietumas 5,75 a 6,17 a 5,75 a 5,83 a 5,25 a
Bendras skonio intensyvumas 6,75 a 7,08 a 7,00 a 6,75 a 6,92 a
Pašalinio skonio intensyvumas 1,33 a 1,83 a 1,50 a 1,33 a 1,42 a
Priimtinumas 7,33 a 7,42 a 7,67 a 7,50 a 7,33 a
TRYNIO
Trynio bendras kvapo intensyvumas 6,58 a 6,67 a 6,58 a 6,17 a 6,67 a
Trynio pašalinio kvapo intensyvumas 1,33 a 1,42 a 1,17 a 1,33 a 1,33 a
Trynio spalvos intensyvumas 3,08 a 3,08 a 3,33 a 3,08 a 3,08 a
Trynio kietumas 4,58 a 4,17 a 4,33 a 4,25 a 4,58 a
Trynio kruopėtumas 3,83 a 3,67 a 3,50 a 3,42 a 3,58 a
Bendras trynio skonio intensyvumas 7,00 a 7,00 a 7,17 a 6,75 a 7,17 a
Trynio pašalinio skonio intensyvumas 1,50 a 1,75 a 1,83 a 1,83 a 1,58 a
Trynio liekamojo skonio intensyvumas 5,58 a 5,83 a 5,92 a 6,00 a 5,50 a
Trynio priimtinumas 7,17 a 7,00 a 6,92 a 6,92 a 7,25 a
a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Įvairių aliejų, likopeno ir antioksidantų panaudojimas dėsliųjų vištų
lesinime
Likopenas yra sintetinamas iš augalų bei mikroorganizmų. Nustatyta, kad likopenas geba imobilizuoti
laisvuosius radikalus ir tai naudinga paukščiams, nes laisvieji radikalai paukščio organizme susidaro streso,
210
greito augimo, intensyvios medžiagų apykaitos bei reprodukcijos pasėkoje (Englmaierová et al., 2011). Be
to, likopenas yra svarbus antioksidantų gamyboje (Sahin et al., 2008; Ševcíková et al., 2008). Įrodyta, kad
likopenas ir kiti karotinoidai veikia kaip pro-oksidantai ir antioksidantai, priklausomai nuo kiekio bei dozės
vartojimo.
Likopenas veikia kaip antioksidantas, efektyviai mažina oksidacinę žalą DNR, vėžinėms ląstelėms, o
ypatingai į prostatos vėžio ląsteles (Wertz et al., 2004; Stacewicz-Sapuntzakis, Bowen, 2005). Likopenas
gali sulėtinti ląstelių augimą, ypač baltyminių ląstelių (Wertz et al., 2004) ir didinti tarpinių jungčių ryšį,
kuris kontroliuoja ląstelių proliferaciją (Campbell et al., 2004), tačiau ši veikimo mechanizmą gali įtakoti
daugelis veiksnių.
Iš sintetinių oksidantų yra naudojami butilhidroksitoluenas (BHT), butilintas hidroksianizolas ir jų
deriniai (Shahidi, 2000). Sintetiniai fenolio antioksidantai (butilintas hidroksianizolas (BHA),
butilhidroksitoluenas (BHA) ir propilo galatas), efektyviai slopina oksidacinius procesus. Kai kurie
vitaminai (askorbo rūgštis ir alfa tokoferolis), daug prieskoninių augalų (rozmarinnas, čiobrelis, šalavijas,
bazilikas, pipirai, gvazdikėliai, cinamonas, muskato riešutas) ir augalų ekstraktai (arbata, vynuogių
kauliukai) savyje turi daug antioksidacinių medžiagų (Hinneburg et al., 2006). Natūralūs ir sintetiniai
antioksidantai gali veiksmingai kovoti su laisvaisiais radikalais, sugerti UV spindulius (100-400 nm) ir
chelato junginius paversti metalais, to pasėkoje yra sustabdoma oksidacinė žala maisto produktų kvapui ir
skoniui (Lobo et al., 2010).
Polinesočiosios riebalų rūgštys pagal atliekamą fiziologinę funkciją žmogaus organizme yra vienos iš
svarbiausių funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių. Šių rūgščių žmogaus organizmas nesintetina ir jas privalu
gauti su maistu (Liutkevičius ir kt., 2008). Polinesočiosios riebalų rūgštys aktyviai dalyvauja ląstelių
medžiagų apykaitoje ir yra vienos iš būtiniausių nervų ląstelių komponentų, dalyvauja reguliuojant
cholesterolio kiekį žmogaus organizme. Jos gali sumažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį
organizme, taip pat sumažina tikimybę sirgti išeminėmis širdies ligomis (Astrauskienė ir kt., 2011).
Rapsų panaudojimą melžiamų karvių mityboje riboja gliukozinolatų, fitino rūgšties, taninų bei
sinapino kiekiai. Minėtos antimitybinės medžiagos gali neigiamai veikti baltymų virškinamumą, bloginti
pašaro skonines savybes. Šių antimitybinių medžiagų mažinimui yra naudojami įvairūs rapsų selekcijos
metodai bei pašarų gamybos technologiniai būdai. Nežiūrint minėtų antimitybinių faktorių, rapsai pasižymi
gera riebalų rūgščių sudėtimi bei aukšta energetine verte. Taip pat pastaruoju metu, gaminat
funkcionaliuosius gamybos produktus, pradėta naudoti sėmenų išspaudas.
Rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę lemia genetiniai, klimatiniai veiksniai bei jų apdorojimo
technologijos. Išsamių tyrimų apie rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę ir jų panaudojimą melžiamų
karvių mityboje Lietuvoje atlikta mažai.
Aliejai yra dažnai naudojami paukščių mityboje, siekiant pagerinti pašarų energetinę vertę, aprūpinti
jų organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, taip pat dėl lesalo skoninių savybių bei pasisavinamumo
211
ir kt. (Al-Daraji HJ, 2011). Skirtingi aliejai pasižymi įvairiu riebalų rūgščių kiekiu. Linų sėmenų aliejus yra
svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, turintis 44,6-51,6 proc. linolo rūgšties (Chen et al., 2006).
Sėmenų aliejus labiausiai vertinamas dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, jame yra daug įvairių vitaminų,
provitamino A, mineralinių medžiagų, fermentų. Įrodyta, kad riebalų rūgštys omega – 3 ir omega – 6 labai
svarbios sveikatai. Jei jų trūksta, organizmas lėčiau auga, silpnėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta
oda, sutrinka cholesterolio apykaita, tunkama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita. Polinesočiosios
riebalų rūgštys yra svarbios žmonių bei gyvūnų sveikatai. Linų sėklos yra naudojamos kaip žaliava išspaudų
gamyboje, kurios yra turtingos ląsteliena, baltymais ir riebalais. Sėmenų aliejus yra daugiausiai turintis
polinesočiųjų riebalų rūgščių (PUFA) ir nepakeičiamų riebalų rūgščių, tokių kaip 56,6 proc. linoleno
rūgšties [ω-3 (C18: 3 cis 9,12,15) ir 13,2 proc. linolo rūgšties [ω- 6 (C18: 2 cis 9,12)], taip pat 17,8 proc.
mononesočiųjų riebalų rūgščių (MUFA) oleino rūgšties [ω-9 (C18: 1 cis 9) (Otranto et al., 2010).
Saulėgrąžų aliejus yra vienas iš labiausiai paplitusių kultivuojamų aliejinių augalų visame pasaulyje.
Be to, šis aliejus gali būti naudojamas kaip linolo rūgšties šaltinis (Zollitsh et al., 1997; Sanz et al., 1999).
Nustatyta, kad saulėgrąžų aliejus bei jo šalutiniai gamybos produktai padidino paukščių produktyvumą bei
sumažino lesalų sąnaudas (Tavernari et al., 2008).
Įvairių aliejų ir likopeno panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime
Mokslinėje literatūroje yra žinomos daugiau nei 700 karotinoidų rūšių, bet tik 6 jų formos yra
aptinkamos maisto produktuose, kraujyje ir organizmo audiniuose, tai: α-likopenas, β-likopenas, β-
kriptoksantinas, liuteinas, zeaksantinas ir karotinas (Borel et al., 2007).
Pastaraisiais dešimtmečiais, maisto pramonė ir vartotojai yra labai suinteresuoti į funkcionaliuosius
maisto produktus, nes jų potenciali nauda žmonių sveikatai, viršija jų pagrindinę maistinę vertę. Pomidorai
yra antra svarbiausia daržovė pagal derlių pasaulyje. Su jais susijusių atliekų kiekis yra maždaug iki 50000
tonų per metus, o tai sudaro rimtą atliekų perdirbimo problemą, kuri turi neigiamą poveikį aplinkai.
Pomidorų šalutiniuose produktuose gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, daugiausia likopeno, su
kuriuo buvo atlikta daug in vitro ir in vivo mokslinių tyrimų, ko pasėkoje buvo įrodyta likopeno
antioksidacinės, hipolipideminės ir antikarcinogeninės savybės (Viuda-Martos et al., 2014).
Įrodyta likopeno nauda reprodukcinėms savybėms (Gupta, Kumar, 2002; Ateşşahin et al., 2006; Uysal,
Bucak, 2007).
Pomidorai yra mėgstamas maisto produktas, nes jame gausu antioksidantų (Maiani et al., 2009; Anese
et al., 1999), be to, geba sumažinti lipidų oksidaciją, apsaugo nuo tam tikrų rūšių vėžio, gali užkirsti kelią
smegenų degeneracijai bei kataraktai ir padeda išlaikyti psichinę funkciją priklausomai nuo žmogaus
amžiaus (Lisa, 2002). Pomidoruose yra likopeno, kuris tyrimais įrodyta, kad vyrai, kurie valgo daugiau
pomidorų turi mažesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu (Lisa, 2002; Campbell et al., 2004). Be to, buvo
pastebėta likopeno prevencija širdies ir kraujagyslių ligoms (Kohlmeier et al., 1997; Rissanen et al., 2001;
212
Rissanen et al., 2003; Ševčíková et al., 2008), odos vėžiui ir oksidaciniam stresui (Basu, Imrhan, 2007;
Porrini et al., 2005). Taip pat yra pastebėta, kad likopenas didina DTL- cholesterolio kiekį ir mažina MTL-
cholesterolio kiekį kraujyje (Napolitano et al., 2007).
Darbo tikslas - ištirti lipidų oksidacinius procesus, kai į vištų dedeklių lesalus įterpiami įvairūs aliejai ir
likopenas, jų įtaką vištų dedeklių produktyvumui, virškinimo procesams ir kiaušinių kokybei.
Darbo metodika
Lesinimo bandymas
Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų
derinio 42 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 6 grupes, kiekvienoje po 7 vištas.
Lesinimo bandymo schema pateikta 1 lentelėje. I grupės dėsliosios vištos buvo lesintos lesalais su
saulėgrąžų aliejaus priedu; į II grupės lesalus buvo įterpta rapsų aliejaus, į III grupės lesalus – sėmenų
aliejaus, į IV grupės lesalus - saulėgrąžų aliejaus ir likopeno, į V grupės lesalus - rapsų aliejaus ir likopeno,
į VI grupės lesalus - sėmenų aliejaus ir likopeno. Standartinių kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas
pateikta 214 lentelėje.
213 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Grupė
I
kontrolinė
II
kontrolinė
III
kontrolinė
I
tiriamoji
II
tiriamoji
III
tiriamoji
Standartiniai kombinuotieji
lesalai + saulėgrąžų aliejus
(4,5%) + - - - - -
Standartiniai kombinuotieji
lesalai + rapsų aliejus (4,5 %) - + - - - -
Standartiniai kombinuotieji
lesalai + sėmenų aliejus (4,5
%) - - + - - -
Standartiniai kombinuotieji
lesalai + saulėgrąžų aliejus (4
%) + likopenas 25 g/kg
lesalų)
- - - + - -
Standartiniai kombinuotieji
lesalai + rapsų aliejus (4,0 %)
+ likopenas (25 g/kg lesalų) - - - - + -
Standartiniai kombinuotieji
lesalai + sėmenų aliejus (4,0
%) + likopenas (25 g/kg
lesalų)
- - - - - +
Likopeno yra 0,5 g/kg lesale veikliosios medžiagos
213
214 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas (proc.)
Komponentų pavadinimas %
Kviečiai 70,37
Sojų rupiniai 13,90
Pašarinis kalkakmenis 8,22
Saulėgrąžų rupiniai 5,00
Monokalcio fosfatas 0,98
Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,5 proc. 0,50
Krakmolas 0,40
Druska NaCl Extra 0,21
Metioninas 88 hidroksi analogas 0,20
Pentacid liquid 0,10
Natrio sulfatas 0,06
Lizinas 0,03
ROVABIO EXEL LC2 0,01
Finaze EC 0,01
Apskaičiuotos vertės:
Apykaitos energija paukščiams (MJ/kg)
10,99
Žali baltymai* 17,02
Žali riebalai* 1,83
Žalia ląsteliena 3,30
Žalia pelenai 12,06
Kalcis* 3,45
Fosforas* 0,64
Įsisavinamas fosforas 0,41
Natris 0,13
Magnis 0,11
Kalis 0,68
Chloras 0,19
Druska 0,227
Krakmolas 42,77
Cukrus 3,46
Lizinas 0,68
Metioninas 0,41
Metioninas+cistinas 0,71
Triptofanas 0,22
Treoninas 0,51
*Analizuotos vertės
Premikso sudėtis: vit. A – 11.000 TV., vit. D3 – 2.500 TV., vit. E – 40 mg/kg, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit.
B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg, nikotininė rūgštis – 55,0 mg/kg, pantoteninė rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas – 100,00 μg,
cholino chloridas – 399,00 mg/kg, cholinas – 1495,989 mg/kg, Mn – 100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00 mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg,
Co – 0,10 mg/kg.
Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su
stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami
granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų
grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas
(www.isapoultry.com).
214
2.1. Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai:
aliejų (saulėgrąžų, rapsų, sėmenų) kokybinių rodiklių (drėgnio ir lakiųjų medžiagų kiekis,
rūgštingumas (laisvųjų riebalų rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį, rūgščių ir peroksidų skaičius) tyrimai (3
lentelė)
kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris;
skaičiuojamas dužusių kiaušinių skaičius;
stebimas kiaušinių užterštumas bei nestandartinių kiaušinių kiekis;
kas 14 dienų:
nustatomas individualus vištų kūno svoris, bandymo pradžioje ir pabaigoje;
sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;
kiaušinių masė 1 vištai;
vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo
aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;
apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;
stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.
Bandymo pabaigoje tirti šie parametrai:
Fiziologinių ir kraujo biocheminių tyrimų metodikos:
kraujo serume nustatomi šie rodikliai: cholesterolis, DTL-cholesterolis, MTL-cholesterolis,
trigliceridai, GOT, GPT, imunoglobulinai A, E, G ir M;
aklosios žarnos turinio trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių (TGRR) kiekis nustatytas skysčių
chromatografijos metodu, HPLC sistema (Varian Inc., USA);
Cheminių tyrimų metodikos:
Aliejų tyrimų metodikos
LST EN ISO 662:2001
Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Drėgmės ir lakiųjų medžiagų nustatymas (tapatus ISO
662:1998)
LST EN ISO 660:2009
Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Rūgščių skaičiaus ir rūgštingumo nustatymas
LST EN ISO 3960:2010
cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system
(Varian Inc., USA) (imami 5 kiaušiniai iš kiekvienos grupės, viso 30 kiaušinių);
215
kiaušinio trynyje nustatomas lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) po 1 ir 28 dienų (imami 5
kiaušiniai iš kiekvienos grupės, 30 kiaušinių 1 dienos tyrimams ir 30 kiaušinių 28 dienų tyrimams, viso 60
kiaušinių) pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;
TBARS tyrimai vištų dedeklių kepenyse bandymo pabaigoje (5vnt iš grupės, viso 30 mėginių);
kiaušinio trynyje nustatytas pigmentų β-karotinoidų, likopeno, liuteino ir zaeksantino kiekiai;
bandymo pabaigoje nustatytos šviežių ir 28 dienų šaldytuve palaikytų kiaušinių juslinės ir tekstūros
savybės.
Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos
Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti
daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio
lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru
„MITUTOYO“.
Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos
Kiaušinių juslinės savybės buvo nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės
analizės laboratorijoje, taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų
grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms
savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų
produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant
matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis
kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų
intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.
Teste dalyvavo 6 vertintojai. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas
uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės laboratorijos
kabinose.
Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo
planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to
vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.
Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui
Kiaušiniai sudedami į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai verdami 10 min. Išvirtas
kiaušinis 10 min. laikomas šaltame vandenyje, tada nulupamas lukštas. Baltymas perpjaunamas pusiau ir
išimamas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalinamas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.
216
Į plastikinius indelius dedama viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais
dangteliais.
Neutralizavimo medžiagos
Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudojamas beskonis, bekvapis kambario temperatūros
vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietine duona.
Mėginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas
Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo
planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to
vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.
Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 7 žingsnių graduotoje skaitmeninėje
skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 –
pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.
Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui
Mėginio paruošimui taikoma modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987)
metodika atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms.
Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius
cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įdėjus į
specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Mėginių tekstūros savybės vertinamos
universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Macine Instron 3343 (Instron Engineering Group. H
igh Wycombe. UK). Mėginiai spaudžiami iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN.
Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3).
Statistinis duomenų įvertinimas
Tyrimų rezultatai buvo įvertintas statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi
skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti
statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Vertinant kiaušinių juslinių savybių rezultatus, buvo atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad
vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, buvo taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leidžia
nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai
skirsis, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė buvo atlikta statistiniu paketu „SPSS for
Windows“, versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
REZULTATAI
217
Analizuojant drėgnio ir lakiųjų medžiagų kiekį tarp skirtingų aliejų (215 lentelė), didžiausias buvo
nustatytas sėmenų aliejuje, o tarp saulėgrąžų ir rapsų aliejaus nesiskyrė.
215 lentelė. Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Peroksidų skaičiaus nustatymas
Rodiklis Rezultatas išplėstinė neapibrėžtis* Tyrimo
metodo
žymuo 1 (saulėgrąžų
aliejus)
2 (sėmenų
aliejus)
3 (rapsų
aliejus)
Drėgmės ir lakiųjų medžiagų
kiekis, proc. 0,100,04 0,090,03 0,070,02 LST EN ISO
662:2001, p.8
Rūgštingumas (laisvųjų riebalų
rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį,
proc.
0,030,001 0,320,015 0,040,002 LST EN ISO
660:2009,
p.9.1
Rūgščių skaičius, mg KOH/g 0,070,003 0,630,029 0,090,004
Peroksidų skaičius, mekv/kg 3,6 3,7 1,4 LST EN ISO
3960:2010 N N- neakredituotas metodas
* pateikta išplėstinė neapibrėžtis apskaičiuota standartinę neapibrėžtį padauginus iš aprėpties daugiklio K=2, kuris, esant
normaliam skirstiniui atitinka apytikriai 95 proc. pasikliovimo lygmenį.
Analizuojant duomenis apie drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekį tirtuose skirtinguose aliejuose (215
lentelė), didžiausi kiekiai buvo nustatyti saulėgrąžų aliejuje, mažiausi kiekiai – rapsų aliejuje. Rūgštingumas
pagal oleino rūgštį, didžiausi pokyčiai pastebėti sėmenų aliejuje, t.y. 0,29 proc. daugiau nei saulėgrąžų
aliejuje ir 0,28 proc. daugiau nei rapsų aliejuje. Analizuojant duomenis apie rūgščių skaičių, didžiausias jų
kiekis taip pat nustatytas sėmenų aliejuje, likusieji aliejai, t.y. saulėgrąžų aliejuje rūgščių skaičius buvo
11,11 proc. mažesnis, ir rapsų aliejuje rūgščių skaičius buvo 14,29 proc. mažesnis, lyginant su sėmenų
aliejumi.
Peroksidų skaičius mažiausias buvo rapsų aliejuje. Tarp sėmenų ir saulėgrąžų aliejaus, šis rodiklis kito
nežymiai.
216 lentelė. Aliejų riebalų rūgščių sudėtis
Trumpinys Riebalų rūgštis Rapsų aliejus Saulėgrąžų aliejus Sėmenų aliejus
C12:0 Laurino Neidentifikuota
C14:0 Miristino 0,04 0,05 0,04
C15:0 Pentadekano 0,03 0 0
C16:0 Palmitino 3,92 5,72 5,19
C16:1 n-7-trans Palmitelaido Neidentifikuota
C16:1 n-9 Palmitoleno 0,04 0,02 0,03
C16:1 n-7-cis Heksadekaeno 0,17 0,10 0,07
C17:0 Margarino 0,04 0,03 0,05
C17:1 Margarinoleno 0,12 0,03 0,03
C18:0 Stearino 1,74 2,80 4,30
C18:1 n-9-trans Elaido 0,04 0,02 0
C18:1 n-9-cis Oleino 59,47 31,57 19,56
C18:1 n-7 Vakeno 2,39 0,39 0,63
C18:2 n-6-trans Linolelaido 0,06 0,29 0,06
C18:2 n-6-cis Linolo 21,50 57,50 17,84
C18:3 n-6 γ-linoleno 0,16 0 0,16
C18:3 n-3 α-linoleno 7,53 0,14 51,41
218
C20:0 Arachido 0,52 0,21 0,14
C20:1 n-9 Eikozoeno 1,36 0,17 0,15
C20:2 n-6 Eikozodieno 0,06 0,02 0,01
C20:3 n-3 Eikozotrieno 0,02 0,03 0,05
C20:4 n-6 Arachidono Neidentifikuota
C22:0 Begeno 0,32 0,62 0,17
C22:1 n-9 Eruko 0,18 0 0
C24:0 Lignocerino 0,16 0,25 0,10
C24:1 n-9 Nervono 0,13 0,04 0,03
C22:4 n-6 Eikozotetraeno Neidentifikuota
SRR sočiųjų rūgščių suminis kiekis
6,77 9,69 9,99
MNRR mononesočiųjų rūgščių suminis kiekis
63,90 32,32 20,49
PNRR polinesočiųjų rūgščių suminis kiekis
29,33 57,98 69,53
trans-izomerai suminis kiekis 0,09 0,31 0,06
n-6 PNRR suminis kiekis 21,77 57,81 18,07
n-3 PNRR suminis kiekis 7,56 0,17 51,45
n-6/n-3 2,88 333,19 0,35
h/H 22,98 15,57 17,13
AI 0,04 0,07 0,06
TI 0,08 0,19 0,05
IP 38,64 58,96 121,65
Duomenys apie aliejų riebalų rūgščių sudėtį pateikti 216 lentelėje. Analizuojant gautus tyrimų
rezultatus apie palmitino riebalų rūgšties kiekį įvairiuose aliejuose, didžiausias šios riebalų rūgšties kiekis
gautas saulėgrąžų aliejuje, t.y. 5,72 proc. mažiausias- rapsų aliejuje, t.y. 3,92 proc. Heksadekaeno riebalų
rūgšties kiekis mažiausias buvo sėmenų aliejuje, didžiausias – rapsų aliejuje. Analizuojant duomenis apie
stearino riebalų rūgšties kiekį, didžiausias kiekis nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 4,30 proc., mažiausias –
rapsų aliejuje, t.y. 1,74 proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio. Oleino riebalų rūgšties kiekis didžiausias
nustatytas rapsų aliejuje, o mažiausias – sėmenų aliejuje. Vakeno riebalų rūgšties kiekis mažiausias buvo
saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,39 proc., didžiausias – rapsų aliejuje, t.y. 2,39 proc. nuo suminio riebalų rūgščių
kiekio. Analizuojant duomenis apie linolo riebalų rūgšties kiekį didžiausias kiekis nustatytas saulėgrąžų
aliejuje, t.y. 57,50 proc., mažiausias – sėmenų aliejuje – 17,84 proc. Duomenys apie α-linoleno riebalų
rūgštį, didžiausi skirtumai pastebėti sėmenų aliejuje, t.y. 51,54 proc., mažiausi – saulėgrąžų aliejuje, t.y.
0,14 proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio. Analizuojant duomenis apie begeno riebalų rūgštį, mažiausias
skirtumas nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 0,17 proc., didžiausias – saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,62 proc. Tarp
kitų riebalų rūgščių didelių skirtumų nepastebėta, arba jos liko neidentifikuotos. Apibendrinant didžiausias
sočiųjų riebalų kiekis nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 9,99 proc., mažiausias – rapsų aliejuje, t.y. 6,77 proc.
Mononesočiųjų rūgščių suminis kiekis didžiausias kiekis nustatytas rapsų aliejuje, t.y. 63,90 proc.,
mažiausias – sėmenų aliejuje, t.y. 20,49 proc. Analizuojant duomenis apie polinesočiųjų rūgščių suminį
kiekį, didžiausia koncentracija nustatyta sėmenų aliejuje, t.y. 69,53 proc., mažiausias – rapsų aliejuje, t.y.
29,33 proc. Duomenys apie riebalų rūgščių n-6 ir n-3 santykį įvairiuose aliejuose, labiausiai kito saulėgrąžų
aliejuje, t.y. 333,19, mažiausi pokyčiai nustatyti sėmenų aliejuje, t.y. 0,35. n-6 suminis kiekis, didžiausias
219
buvo saulėgrąžų aliejuje, t.y. 57,81, mažiausias- sėmenų aliejuje, t.y. 18,07. Analizuojant duomenis apie n-
3 suminį riebalų rūgščių kiekį, didžiausi pokyčiai nustatyti sėmenų aliejuje, t.y. 51,45, mažiausi – saulėgrąžų
aliejuje, t.y. 0,17.
216 lentelė. Vištų svoriai, g
Grupė Bandymo pradžia
(30 amž. sav.)
Bandymo pabaiga
(37 amž. sav.)
I kontrolinė 1705,29±61,09 1773,80±83,87
II kontrolinė 1876,43±110,84 1787,00±114,16
III kontrolinė 1863,29±80,64 1934,41±104,63
I tiriamoji 1759,14±79,57 1833,87±114,91
II tiriamoji 1744,86±46,16 1677,65±100,32
III tiriamoji 1762,86±72,37 1666,42±64,48
Vištų svorių duomenys pateikti 4 lentelėje. Analizuojant duomenis tarp bandymo pradžios ir bandymo
pabaigos I kontrolinėje ir I tiriamojoje grupėse vištų svoris padidėjo 4 proc. (p>0,05). II tiriamojoje grupėje,
minėtas rodiklis, sumažėjo 7 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe, o bandymo pabaigoje, sumažėjo
6 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. III tiriamojoje grupėje, bandymo pradžioje vištų svoris buvo
5 proc. (p>0,05) mažesnis, o bandymo pabaigoje – 14 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
217 lentelė. Bendras lesalų sunaudojimas, g
Grupė Vištų amžius savaitėmis
30-31 32-33 34-35 36-37 30-37
I kontrolinė 1619±47,73 1581±39,08 1534±33,46 1609±50,04 1586±42,58
II kontrolinė 1630±33,17 1640±10,69 1580±52,28 1611±38,01 1615±33,54
III kontrolinė 1669±11,43 1646±17,84 1619±34,68 1656±21,17 1648±21,28
I tiriamoji 1644±35,71 1564±61,56 1574±75,97 1617±64,83 1600±59,52
II tiriamoji 1660±20,00 1654±12,12 1646±23,90 1602±70,33 1641±31,59
III tiriamoji 1670±10,00 1654±12,12 1671±27,77 1657±20,26 1663±17,54
Analizuojant vištų dedeklių bendrą lesalų sunaudojimą (217 lentelė) nustatyta, kad 30-31 vištų
amžiaus savaitę, I ir II tiriamosiose grupėse šis rodiklis buvo 2 proc. didesnis (p>0,05), lyginant su I ir II
kontrolinėmis grupėmis (p>0,05), o III tiriamojoje grupėje šis rodiklis buvo toks pats kaip ir III kontrolinėje
grupėje. 32-33 vištų amžiaus savaitę, bendras lesalų suvartojimas I kontrolinėje grupėje sumažėjo, o II
220
tiriamojoje grupėje padidėjo 1 proc. (p>0,05), lyginant su I ir II kontrolinėmis grupėmis. Analizuojant
bendrą lesalų sunaudojimą trečiuoju bandymo periodu, t.y. 34–35 vištų amžiaus savaitę, nustatyta, kad I, II
ir III tiriamosios grupėse minėtas rodiklis buvo atitinkamai 3, 4 ir 3 proc. didesnis lyginant su I, II ir III
kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Paskutiniuoju bandymo periodu (36-37 amžiaus savaitę) šis rodiklis I
tiriamojoje grupėje buvo 0,5 proc. (p>0,05) didesnis, II tiriamojoje grupėje - 0,6 proc. mažesnės (p>0,05),
o III tiriamojoje buvo vienodos, lyginant duomenis atitinkamai su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis. Bendras
lesalo sunaudojimas per visą bandymo periodą, visose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją didėti,
atitinkamai I tiriamojoje padidėjo 1 proc. (p>0,05), II tiriamojoje -2 proc. (p>0,05) ir III tiriamojoje -1 proc.
(p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
218 lentelė. Vidutinis kiaušinio svoris, g
Grupė Vištų amžius savaitėmis
30-31 32-33 34-35 36-37 30-37
I kontrolinė 57,12±1,02 60,90±0,99 58,02±1,10 61,68±2,11 59,43±1,31
II kontrolinė 58,32±1,21 61,36±2,35 56,69±1,95 62,71±2,54 59,77±2,01
III kontrolinė 61,08±2,91 64,69±2,58 56,09±2,94 63,59±4,44 61,36±3,22
I tiriamoji 59,41±1,58 63,36±1,31 59,90±1,38 65,07±3,03 61,94±1,83
II tiriamoji 58,32±1,85 60,89±1,22 57,01±2,08 61,72±1,68 59,49±1,71
III tiriamoji 58,27±1,94 63,16±2,31 65,04±3,18* 62,58±1,34 62,26±2,19
Analizuojant vidutinio kiaušinio svorį (6 lentelė), galima pastebėti, kad pirmuoju bandymo periodu, t.
y. 30–31 vištų amžiaus savaitę, I tiriamojoje grupėje šis rodiklis padidėjo 4 proc. (p>0,05), lyginant su I
kontroline grupe; II tiriamojoje grupėje, lyginant su II kontroline grupe vidutinio kiaušinio svorio pokyčių
nenustatyta, o III tiriamojoje grupėje jis buvo 5 proc. didesnis (p>0,05), lyginant su III kontroline grupe.
Antruoju bandymo periodu, t. y. 32–33 vištų amžiaus savaitę, I tiriamojoje grupėje, lyginant su I kontroline
grupe nustatyta ta pati svorio padidėjimo tendencija, t. y. vidutinis kiaušinio svoris buvo 4 proc. didesnis,
tuo tarpu, kai II ir III tiriamosiose grupėse šis rodiklis buvo atitinkamai 1 ir 2 proc. mažesnis, lyginant su II
ir III kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Trečiuoju bandymo periodu, t. y. 34–35 vištų amžiaus savaitę, I
tiriamojoje grupėje kiaušinio svoris padidėjo 3 proc. (p>0,05), II tiriamojoje - 1 proc. (p>0,05), o III
tiriamojoje - 14 proc. (p<0,05), atitinkamai lyginant su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis. Paskutiniuoju
bandymo periodu (36–37 vištų amžiaus savaitė) šis rodiklis I tiriamojoje grupėje buvo 5 proc.
didesnis(p>0,05), lyginant su I kontroline grupe, o II ir III tiriamosiose grupėse – 2 proc. mažesnis, lyginant
su II ir III kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Vidutinis kiaušinio svoris, per visą bandymo laikotarpį, I
tiriamojoje grupėje padidėjo 4 proc. (p>0,05), II tiriamojoje sumažėjo 0,5 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje
grupėje, minėtas rodiklis padidėjo 1 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
221
219 lentelė. Vištų dedeklių kiaušinių dėjimo intensyvumas, proc.
Grupė Vištų amžius savaitėmis
30-31 32-33 34-35 36-37 30-37
I kontrolinė 85,71±12,62 81,43±13,27 88,57±3,19 94,64±3,95 87,59±8,26
II kontrolinė 80,61±8,54 92,86±4,12 85,71±5,83 90,48±4,81 87,42±5,83
III kontrolinė 77,14±12,22 70,00±9,24 85,36±7,24 87,50±5,19 80,00±8,47
I tiriamoji 77,55±10,84 86,90±8,19 83,33±11,55 85,71±14,60 83,37±11,30
II tiriamoji 82,65±5,80 84,69±5,69 76,53±7,28 83,93±3,95 81,95±5,68
III tiriamoji 88,78±5,29* 85,71±5,83* 82,15±6,25 85,71±3,50 85,59±5,22
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Vištų dedeklių kiaušinių dėjimo intensyvumo duomenys pateikti 219 lentelėje. Pirmuoju bandymo
periodu, t. y. 30–31 vištų amžiaus savaitę šis rodiklis I tiriamojoje grupėje sumažėjo 8,16 proc., lyginant su
I kontroline grupe (p>0,05),o II ir III tiriamosiose grupėse atitinkamai padidėjo 2,04 proc. (p>0,05) ir 11,64
proc. (p<0,05), lyginant su II ir III kontrolinėmis grupėmis. 32–33 vištų amžiaus savaitę kiaušinių dėjimo
intensyvumas I tiriamojoje grupėje buvo 5,47 proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su I kontroline grupe, II
tiriamojoje grupėje - 8,17 proc. mažesnis (p>0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje - 15,71
proc. (p<0,05) padidėjo, lyginant duomenis su III kontroline grupe. Nuo 34 vištų amžiaus savaitės iki
bandymo pabaigos, t. y. 37 vištų amžiaus savaitės I, II ir III tiriamosiose grupėse nustatytas 1,79–9,18 proc.
sumažėjęs kiaušinių dėjimo intensyvumas, lyginant su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Kiaušinių
dėjimo intensyvumas, per visą bandymo periodą, I tiriamojoje grupėje sumažėjo 4,22 proc. (p>0,05), II
tiriamojoje grupėje taip pat sumažėjo 5,47 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis, turėjo
atvirkštinę tendenciją, t. y. padidėjo 5,59 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
220 lentelė. Vištų dėslumas (sudėtų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą), vnt.
Grupė Vištų amžius savaitėmis
30-31 32-33 34-35 36-37 30-37
I kontrolinė 11±2,13 10±2,27 11±1,93 9±2,74 41±9,07
II kontrolinė 11±1,20 13±0,58 12±0,82 12±1,31 48±3,91
III kontrolinė 10±1,97 7±2,00 9±2,10 12±0,73 38±6,80
I tiriamoji 11±1,52 11±1,71 10±2,09 11±2,28* 43±7,60
II tiriamoji 12±0,84 12±0,80 11±1,02 10±1,57* 45±4,23
III tiriamoji 12±0,74* 12±0,82* 11±1,02* 11±1,15 46±3,73*
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
222
Analizuojant vištų dėslumo duomenis (220 lentelė), nustatyta, kad 30–31 vištų amžiaus savaitę, I
tiriamojoje ir I kontrolinėje grupėse minėtas rodiklis buvo vienodas, o II ir III tiriamosiose grupėse –
atitinkamai 1 ir 2 kiaušiniais (8 ir 17 proc.) (p>0,05) didesnis, lyginant su II ir III kontrolinėmis grupėmis,
Antruoju bandymo periodu, t. y. 32–33 vištų amžiaus savaitę šis rodiklis I ir II tiriamosiose grupėse padidėjo
1 kiaušiniu (8 proc. (p>0,05)), o III tiriamojoje grupėje – 5 kiaušiniais (42 proc.) (p<0,05), lyginant
duomenis su kontrolinėmis grupėmis. 34–35 vištų amžiaus savaitę vištų dėslumas I ir II tiriamosiose grupėse
buvo 1 kiaušiniu t. y. 8 proc. (p>0,05) mažesnis, lyginant su I ir II kontrolinėmis grupėmis, o III tiriamojoje
grupėje - 2 kiaušiniais t. y. 18 proc. (p<0,05) didesnis, lyginant su III kontroline grupe. Analizuojant
paskutinio bandymo periodo (36–37 vištų amžiaus savaitės) dėslumo duomenis, nustatyta, kad I tiriamojoje
grupėje padidėjo 2 kiaušiniais (18 proc.) (p>0,05), o II tiriamojoje - sumažėjo 2 kiaušiniais (17 proc.
(p<0,05)), lyginant su I ir II kontrolinėmis grupėmis. III tiriamojoje grupėje sudėtų kiaušinių skaičius
sumažėjo 1 kiaušiniu, t. y. 9 proc. (p>0,05), lyginant su III kontroline grupe. Vištų dėslumas per visą
bandymo periodą, I tiriamojoje grupėje padidėjo 2 kiaušiniais, t. y. 5 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje
sumažėjo 3 kiaušiniais, t. y. 6 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje, minėtas rodiklis padidėjo 8 kiaušiniais, t. y.
21 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
221 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg
Grupė Vištų amžius savaitėmis
30-31 32-33 34-35 36-37 30-37
I kontrolinė 2,12±0,66 2,06±0,08 2,33±0,11 2,30±0,14 2,20±0,25
II kontrolinė 2,26±0,11 2,11±0,16 2,45±0,25 2,45±0,44 2,32±0,24
III kontrolinė 2,32±0,07 2,23±0,08 2,43±0,19 2,33±0,30 2,33±0,16
I tiriamoji 2,17±0,06 1,90±0,06 2,12±0,19 2,58±0,68 2,19±0,25
II tiriamoji 2,33±0,12 2,25±0,09 2,48±0,20 2,50±0,34 2,39±0,19
III tiriamoji 2,22±0,17 2,06±0,13 2,28±0,18 2,45±0,17 2,25±0,16
Analizuojant lesalų sąnaudas 1 kg kiaušinių masės pagaminti (221 lentelė), nustatyta, kad pirmame
bandymo periode I tiriamojoje grupėje jos buvo 2 proc. (p>0,05), II tiriamojoje – 3 proc. (p>0,05) didesnės,
o III – 5 proc. mažesnės (p>0,05), atitinkamai lyginant su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis. Antruoju
bandymo periodu (32–33 amž. sav.) lesalų sąnaudos I ir III tiriamosiose grupėse sumažėjo po 8 proc.
(p>0,05), o II tiriamojoje – padidėjo 6 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis grupėmis. 34–35
vištų amžiaus savaitę šis rodiklis I ir III tiriamosiose grupėse buvo 10 ir 7 proc. mažesnės (p>0,05), o II
kontrolinėje grupėje - 1 proc. (p>0,05) didesnės, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Paskutiniuoju
bandymo periodu lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti I, II ir III tiriamosiose grupėse buvo 2–
11 proc. didesnės (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės
223
pagaminti, per visą bandymo periodą, I tiriamojoje grupėje, sumažėjo 0,5 proc. (p>0,05), II tiriamojoje
padidėjo 3 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis, sumažėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant
su kontroline grupe.
Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai
Kiaušinių kokybinių rodiklių duomenys pateikti 222-226 lentelėse.
222 lentelė. 31 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis
I
kontrolinė
grupė
II
kontrolinė
grupė
III
kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III
tiriamoji
grupė
Kiaušinio
svoris, g
60,57±1,29 61,57±1,66 65,01±2,42 64,53±1,78 59,97±0,91 62,67±2,64
Lukšto
stiprumas, N
32,31±2,19 27,94±3,42 30,55±1,60 30,86±2,46 34,94±1,85* 32,78±3,64
Baltymo
aukštis, mm
7,01±0,51 6,53±0,91 7,90±0,51 6,90±0,66 6,54±0,88 6,90±0,50*
Hafo vienetas 83,03±3,54 76,79±6,99 87,16±2,89 81,37±3,77 78,04±7,53 81,71±3,19
Trynio spalvos
intensyvumas,
balais
1,86±0,24 2,43±0,28 3,57±1,08 8,14±0,15* 8,14±0,15* 8,43±0,22*
Lukšto svoris, g 5,36±0,19 5,30±0,32 5,47±0,17 5,28±0,11 5,74±0,14 5,64±0,37
Lukš-
to
storis,
mm
Smailia
jame
gale
0,26±0,01 0,27±0,02 0,31±0,02 0,28±0,02 0,24±0,01 0,34±0,03*
Vidury
je
0,27±0,01 0,28±0,03 0,31±0,03 0,28±0,02 0,24±0,01 0,37±0,03*
Bukaja
me
gale
0,26±0,01 0,25±0,03 0,29±0,03 0,27±0,03 0,23±0,02 0,41±0,08*
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant kiaušinio svorį, pastebėta, kad bandymo pradžioje, t. y. 31 amž. sav. I tiriamojoje grupėje
minėtas rodiklis buvo 6 proc. (p>0,05) didesnis, o II ir III tiriamosiose grupėse atitinkamai 3 ir 4 proc.
(p>0,05) mažesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Atvirkštinė tendencija nustatyta analizuojant
kiaušinio lukšto tvirtumą, kai minėtas rodiklis I tiriamojoje grupėje buvo 5 proc. mažesnis, o II ir III
tiriamosiose – atitinkamai 20 (p<0,05) ir 7 proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis.
Baltymo aukštis I tiriamojoje grupėje sumažėjo 2 proc. (p>0,05), II kontrolinėje ir II tiriamojoje grupėse
nekito, III tiriamojoje, šis rodiklis sumažėjo 14 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su III kontroline grupe.
224
Hafo vienetas tarp I tiriamojoje grupėje sumažėjo 2 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje sumažėjo 2 proc.
(p>0,05), o III tiriamojoje grupėje sumažėjo 7 proc. (p>0,05), lyginant su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis.
Trynio spalvos intensyvumas žymiai kito I, II ir tiriamosiose grupėse padidėjo maždaug 4 kartus (p<0,05),
lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Lukšto svoris kito nežymiai. Lukšto storio duomenys, statistiškai
patikimi rezultatai gauti III tiriamojoje grupėje, visose kiaušinio lukšto dalyse, lyginant duomenis su III
kontroline grupe.
223 lentelė. 33 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis
I
kontrolinė
grupė
II
kontrolinė
grupė
III
kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III
tiriamoji
grupė
Kiaušinio svoris,
g
60,68±1,18 61,17±2,62 63,25±4,15 64,03±3,35 61,56±2,30 68,43±2,88
Lukšto
stiprumas, N
30,96±3,80 28,14±1,78 24,28±5,87 24,21±5,26* 29,64±4,42 30,52±3,46*
Baltymo aukštis,
mm
8,14±0,80 6,60±0,90 7,30±0,77 7,18±0,65 3,86±0,77* 6,00±0,50*
Hafo vienetas 90,04±2,32 77,69±8,47 84,23±4,29 83,10±5,08 52,86±8,59* 72,80±5,23*
Trynio spalvos
intensyvumas,
balais
2,60±0,45 2,29±0,31 4,00±0,82 7,00±0,82* 8,00±0,00* 8,75±0,29*
Lukšto svoris, g 5,305±0,22 5,368±0,33 5,145±0,89 5,378±0,10 5,421±0,43 6,161±0,25*
Lukšto
storis,
mm
Smailia
jame
gale
0,32±0,01 0,31±0,01 0,30±0,03 0,29±0,03 0,31±0,02 0,33±0,03
Vidury
je
0,33±0,01 0,32±0,02 0,31±0,03 0,30±0,02 0,32±0,02 0,33±0,02
Bukaja
me
gale
0,31±0,01 0,30±0,01 0,29±0,04 0,31±0,02 0,30±0,02 0,33±0,02
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant kiaušinio svorio duomenis, pastebėta, kad 33-ią vištų amžiaus savaitę, I tiriamojoje
grupėje minėtas rodiklis buvo 5 proc. (p>0,05) didesnis, o II ir III tiriamosiose grupėse, atitinkamai 1 ir 8
proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Kiaušinio lukšto tvirtumas I tiriamojoje
grupėje sumažėjo 28 proc. (p<0,05), o II ir III tiriamosiose grupėse, minėtas rodiklis padidėjo, atitinkamai
5 (p>0,05) ir 20 proc. (p<0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Baltymo aukštis I tiriamojoje grupėje
sumažėjo 13 proc. (p>0,05), II tiriamojoje taip pat sumažėjo 1,7 karto (p<0,05), o III tiriamojoje, minėtas
rodiklis sumažėjo 22 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis grupėmis. Hafo vienetas I
225
tiriamojoje grupėje sumažėjo 8 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje sumažėjo 47 proc. (p<0,05), o III
tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis, sumažėjo 16 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis
grupėmis. Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas I tiriamojoje grupėje padidėjo beveik 3 kartus (p<0,05),
šis rodiklis tiek I, tiek II, tiek III tiriamosiose grupėse buvo žymiai didesnis, ko pasėkoje buvo į lesalus
terptas likopenas. Kiaušinio lukšto storis, III tiriamojoje grupėje, buvo 16 proc. (p<0,05) didesnis, lyginant
su III kontroline grupe. Rezultatuose apie kiaušinio lukšto storį tarp grupių esminių skirtumų nenustatyta.
224 lentelė. 35 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis
I
kontrolinė
grupė
II
kontrolinė
grupė
III
kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III
tiriamoji
grupė
Kiaušinio svoris,
g
60,25±1,53 61,24±2,58 60,68±3,87 62,27±1,30 59,40±1,68 59,18±3,06
Lukšto
stiprumas, N
24,90±1,54 27,65±2,62 25,36±5,57 32,33±3,05* 34,43±1,88* 31,22±6,03
Baltymo aukštis,
mm
7,88±1,27 5,06±0,66 6,28±1,34 7,40±0,35 7,68±0,52* 7,25±0,75
Hafo vienetas 84,13±11,53 67,91±5,21 73,80±12,41 85,85±2,24 87,76±2,93* 84,78±4,38
Trynio spalvos
intensyvumas,
balais
1,50±0,2
4 1,57±0,22 3,60±4,45 6,50±0,93* 8,20±0,22* 8,17±0,18*
Lukšto svoris, g 5,019±0,21 5,416±0,46 5,228±0,58 5,439±0,34 5,625±0,22 5,585±0,33
Lukšto
storis,
mm
Smailia
jame
gale
0,32±0,02 0,34±0,02 0,32±0,03 0,35±0,01 0,35±0,02 0,36±0,01*
Vidury
je
0,33±0,01 0,35±0,02 0,33±0,03 0,35±0,02 0,36±0,01 0,37±0,37*
Bukaja
me
gale
0,31±0,01 0,33±0,02 0,30±0,02 0,35±0,01 0,36±0,02* 0,35±0,01
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Kiaušinio svorio duomenys I tiriamojoje grupėje padidėjo 3 proc. (p>0,05), o II tiriamojoje grupėje,
minėtas rodiklis sumažėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. III tiriamojoje grupėje, kito
nežymiai. Kiaušinio lukšto stiprumas I tiriamojoje grupėje padidėjo net 23 proc. (p<0,05), II tiriamojoje 20
proc. (p<0,05) ir III tiriamojoje padidėjo 19 proc. (p<0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Baltymo
aukščio duomenys I tiriamojoje grupėje kito nežymiai, II tiriamojoje grupėje minėtas rodiklis padidėjo net
34 proc. (p<0,05), o III tiriamojoje grupėje padidėjo 13 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.
226
Hafo vienetas I tiriamojoje grupėje kito nežymiai, o II ir III tiriamosiose grupėse šis rodiklis turėjo
tendenciją didėti, atitinkamai 23 (p<0,05) ir 13 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.
Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas II tiriamojoje grupėje, buvo 5,2 karto (p<0,05) didesnis, lyginant su
II kontroline grupe, mažiausias šis rodiklis buvo nustatytas I kontrolinėje grupėje. Kiaušinio lukšto svoris
kito nežymiai. Lukšto storis III tiriamojoje grupėje, buvo 11 proc. (p<0,05) didesnis, lyginant su III
kontroline grupe, likusiose grupėse minėtas rodiklis kito nežymiai.
225 lentelė. 37 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis
I
kontrolinė
grupė
II
kontrolinė
grupė
III
kontrolinė
grupė
I
tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Kiaušinio svoris,
g
61,36±1,88 59,80±2,76 63,10±3,93 64,54±3,65 60,34±3,58 63,24±2,14
Lukšto
stiprumas, N
28,02±2,63 31,91±2,19 31,32±3,95 28,06±4,22 30,70±5,35 41,76±10,50*
Baltymo aukštis,
mm
5,76±1,01 7,24±0,20 5,08±1,17 7,06±0,87* 5,22±1,00 6,90±0,48
Hafo vienetas 69,72±11,5
5 84,72±1,36 65,20±10,99 82,92±5,86 67,50±10,25 80,30±3,76
Trynio spalvos
intensyvumas,
balais
1,80±0,55 1,80±0,42 2,40±0,27 8,80±0,22* 8,40±0,27* 8,60±0,27*
Lukšto svoris, g 5,457±0,23 5,624±0,35 5,641±0,59 5,311±0,37 5,426±0,59 5,919±0,22
Lukšto
storis,
mm
Smailia
jame
gale
0,33±0,02 0,36±0,01 0,34±0,03 0,33±0,03 0,38±0,01* 0,38±0,01
Vidury
je
0,34±0,02 0,36±0,01 0,35±0,03 0,33±0,02 0,37±0,01 0,37±0,01
Bukaja
me
gale
0,31±0,02 0,36±0,01 0,33±0,03 0,32±0,02 0,36±0,02* 0,36±0,01
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
37-ą vištų amžiaus savaitę, didžiausias kiaušinio svoris buvo nustatytas I tiriamojoje grupėje, t. y. 5
proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su I kontroline grupe. Mažiausias kiaušinio svoris buvo nustatytas II
kontrolinėje grupėje. Kiaušinio lukšto stiprumas didžiausias buvo nustatytas III tiriamojoje grupėje, t. y. 25
proc. (p<0,05) daugiau, lyginant duomenis su III kontroline grupe, mažiausi I kontrolinėje ir I tiriamojoje
grupėse. Baltymo aukštis didžiausias buvo nustatytas I tiriamojoje grupėje, t. y. 23 proc. (p<0,05), lyginant
su I kontroline grupe, mažiausias – III kontrolinėje grupėje. Didžiausias Hafo vienetas buvo nustatytas II
kontrolinėje grupėje, mažiausias – III kontrolinėje grupėje. Trynio spalvos intensyvumas didžiausias buvo
227
nustatytas I tiriamojoje grupėje, t. y. beveik 5 kartus daugiau, lyginant duomenis su I kontroline grupe,
mažiausias- I ir II kontrolinėse grupėse. Didžiausias lukšto svoris buvo nustatytas III tiriamojoje grupėje, t.
y. 5 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su III kontroline grupe, mažiausias- I tiriamojoje grupėje, t. y. 3 proc.
(p>0,05) daugiau, lyginant su I kontroline grupe. Analizuojant duomenis apie lukšto storį didžiausi pokyčiai
buvo nustatyti II ir III tiriamosiose grupėse, mažiausias – I kontrolinėje grupėje.
226 lentelė. Per visą bandymo laikotarpį vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis
I
kontrolinė
grupė
II
kontrolinė
grupė
III
kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II
tiriamoji
grupė
III
tiriamoji
grupė
Kiaušinio svoris,
g
60,72±1,47 60,95±2,40 63,01±3,93 63,84±2,52 60,32±2,12 63,56±2,14
Lukšto
stiprumas, N
29,05±2,00 28,91±2,51 27,90±3,95 28,86±3,75 32,43±3,37 41,06±2,71
Baltymo aukštis,
mm
7,20±1,96 6,36±2,19 6,64±1,92 7,13±0,63 5,83±0,79 6,76±1,24
Hafo vienetas 81,73±1,40 76,78±3,99 77,60±2,58 83,31±4,24 71,54±7,33 70,90±5,71
Trynio spalvos
intensyvumas,
balais
1,94±0,42 2,02±0,31 3,39±1,19 7,61±0,53 8,19±0,16 8,49±0,38
Lukšto svoris, g 5,284±0,24 5,432±0,37 5,374±0,85 5,355±0,23 5,527±0,35 5,389±1,31
Lukšto
storis,
mm
Smailia
jame
gale
0,31±0,16 0,32±0,02 0,31±0,11 0,32±0,02 0,33±0,02 0,33±0,06
Vidury
je
0,32±0,01 0,33±0,02 0,31±0,11 0,32±0,02 0,34±0,02 0,33±0,09
Bukaja
me
gale
0,29±0,01 0,32±0,02 0,29±0,10 0,32±0,02 0,32±0,02 0,32±0,02
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Kiaušinio svorio duomenys, naudojant saulėgrąžų aliejų su likopenu (I tiriamoji grupė) padidėjo 5
proc. (p>0,05), rapsų aliejų su likopenu (II tiriamoji grupė), sumažino 1 proc. (p>0,05), o naudojant sėmenų
aliejų (III tiriamoji grupė), minėtas rodiklis padidėjo 1 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis
grupėmis. Kiaušinių kokybinių rodiklių parametrams per visą bandymo laikotarpį, naudojamas likopenas su
sėmenų aliejumi (III tiriamoji grupė) kiaušinio lukšto stiprumą padidino net 47 proc. (p<0,05), rapsų aliejus
su likopenu (II tiriamoji grupė)- 12 proc. (p>0,05). Baltymo aukštis didžiausias buvo lesaluose naudojant
tik saulėgrąžų aliejų (I kontrolinė grupė). Hafo vienetas aukščiausias buvo nustatytas, naudojant saulėgrąžų
aliejų kartu su likopenu (I tiriamoji grupė), o mažiausias- naudojant sėmenų aliejų su likopenu (III tiriamoji
228
grupė). Saulėgrąžų aliejus su likopenu (I tiriamoji grupė), kiaušinio trynio spalvos intensyvumą padidino
3,92 karto (p<0,05), rapsų aliejus su likopenu (II tiriamoji grupė)- net 4,05 karto (p<0,05), o sėmenų aliejus
su likopenu (III tiriamoji grupė)- 2,50 karto (p<0,05). Naudojant saulėgrąžų aliejų kartu su likopenu (I
tiriamoji grupė) lukšto svoris padidėjo 1 proc. (p>0,05), o rapsų aliejų su likopenu (II tiriamoji grupė)- 5
proc. (p<0,05). Kitiems kiaušinių kokybiniams rodikliams esminių skirtumų nenustatyta.
227 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka kiaušinių cheminiai sudėčiai, proc.
Grupė Sausosios
medžiagos, proc.
Baltymai, proc. Riebalai, proc. Pelenai, proc.
I kontrolinė 51,22±0,38 18,82±0,65 30,51±0,70 1,73±0,06
II kontrolinė 51,03±0,23 18,38±0,21 30,79±0,30 1,81±0,05
III kontrolinė 51,78±0,78 18,73±0,49 31,18±0,52 1,63±0,06
I tiriamoji 51,08±0,39 18,67±0,34 30,36±0,40 1,71±0,04
II tiriamoji 51,62±0,30 18,81±0,56 30,69±0,73 1,77±0,03
III tiriamoji 52,19±0,20 18,92±0,45 31,42±0,30 1,75±0,06
Didžiausia sausųjų medžiagų koncentracija buvo nustatyta tarp II kontrolinės ir II tiriamosios grupės,
t.y. 0,59 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausia – tarp I kontrolinės ir I tiriamosios, t.y. 0,14 proc. (p>0,05)
mažiau, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Panaši tendencija gauta ir analizuojant baltymų kiekį kiaušinio
trynyje, t.y. didžiausias baltymų kiekis nustatytas tarp II-ųjų grupių – 0,43 proc. daugiau (p>0,05), o
mažiausias – tarp II-ųjų grupių – 0,14 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Riebalų
didžiausias kiekis buvo nustatytas tarp III-ųjų grupių, t.y. 0,24 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausias – tarp
II-ųjų grupių – 0,10 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Pelenų kiekis kiaušinio
trynyje kito labai nežymiai. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
228 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka cholesterolio kiekiui kiaušinių tryniuose mg/g
Grupė Cholesterolio koncentracija, mg/g
I kontrolinė 10,45±0,84
II kontrolinė 9,35±0,53
III kontrolinė 8,11±2,26
I tiriamoji 9,78±0,40
II tiriamoji 7,62±0,83*
III tiriamoji 8,33±0,79
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
229
Cholesterolio koncentracija kiaušinio trynyje I tiriamojoje grupėje sumažėjo 6 proc. (p>0,05), II
tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis sumažėjo net 19 proc. (p<0,05), o III tiriamojoje grupėje, buvo
nustatyta atvirkštinė tendencija, t.y. cholesterolio kiekis šioje grupėje padidėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su
kontrolinėmis grupėmis.
229 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka seleno susikaupimui kiaušinių tryniuose, μg/g SM
Rodiklis I
(kontrolinė)
II III IV V VI
Selenas 1,347±0,101 1,136±0,067* 1,203±0,098 1,013±0,080* 1,017±0,108 1,058±0,118
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Duomenys apie seleno susikaupimą kiaušinio tryniuose yra pateikti 18 lentelėje. Didžiausias seleno
susikaupimas buvo nustatytas I grupėje. Likusiose grupėse šis rodiklis turėjo tendenciją mažėti nuo 11 iki
25 proc. (p<0,05)
Statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I ir II (p=0,004681), I ir IV (p=0,000409), I ir V
(p=0,001067), I ir VI (p=0,003136), II ir IV (p=0,030009), III ir IV (p=0,009959) bei III ir V (p=0,021350)
grupes.
230 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka MDA koncentracijai kiaušinių tryniuose, (mol/kg)
Grupė Švieži kiaušiniai Sandėliuoti 28 dienas
I kontrolinė 0,77±0,16 0,33±0,03
II kontrolinė 0,75±0,04 0,30±0,03
III kontrolinė 0,90±0,14 0,32±0,05
I tiriamoji 0,39±0,05* 0,33±0,03
II tiriamoji 0,46±0,06* 0,30±0,03
III tiriamoji 0,39±0,05* 0,32±0,04
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Viena pagrindinių priežasčių kodėl mėsos ar kiaušinių kokybė pablogėja yra lipidų oksidacija (Wood
et al., 2003; Rey et al., 2004), kuri pasireiškia skonio, spalvos, tekstūros bei maistinės vertės
nepageidaujamais pokyčiais ir galimais toksiniais junginiais, tokiais kaip malondialdehidų kiekiai ir lipidų
peroksidacija (Del Rio et al., 2005; Czauderna et al., 2011).
Šviežiuose kiaušiniuose malondialdehidų koncentracija didžiausia buvo nustatyta III kontrolinėje
grupėje, t. y. 2,3 (p<0,05) karto daugiau, lyginant su III tiriamąja grupe. Mažiausia malondialdehidų
koncentracija buvo nustatyta I ir III tiriamosiose grupėse, t. y. atitinkamai 1,97 ir 2,3 karto (p<0,05) mažiau,
lyginant su I ir III kontrolinėmis grupėmis.
Sandėliuotuose 28 dienas kiaušiniuose malondialdehidų koncentracija tarp grupių nekito.
230
231 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka pigmentinėms medžiagoms kiaušinio trynyje, μg/g
Grupė Liuteinas Zeaksantinas Likopenas
I kontrolinė 1,218±0,12 0,150±0,01
II kontrolinė 1,308±0,17 0,148±0,01
III kontrolinė 1,540±0,19 0,154±0,01
I tiriamoji 1,395±0,22 0,145±0,01 1,103±0,01
II tiriamoji 1,413±0,18 0,156±0,01 1,236±0,01
III tiriamoji 1,923±0,29* 0,189±0,02* 1,598±0,02
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Liuteino kiekis kiaušinio trynyje I tiriamojoje grupėje padidėjo 13 proc. (p>0,05), II tiriamojoje
grupėje, minėtas rodiklis padidėjo 7 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje grupėje padidėjo 20 proc. (p<0,05),
lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Pigmentinės medžiagos zeaksantino, I tiriamojoje grupėje sumažėjo 3
proc. (p>0,05), o II ir III tiriamosiose grupėse nustatyta atvirkštinė tendencija, t. y. šis rodiklis padidėjo
atitinkamai 5 (p>0,05) ir 19 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis grupėmis. Analizuojant
likopeno susikaupimą kiaušinio trynyje tarp III tiriamojoje grupėje padidėjo net 3,36 karto (p<0,05),
lyginant duomenis su III kontroline grupe. Tiek I, tiek II ir III kontrolinėse grupėse šios pigmentinės
medžiagos kiaušinio trynyje nenustatyta.
232 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka vištų dedeklių kiaušinių riebalų rūgščių
koncentracijai, proc.
Riebalų
rūgštis
Grupės
I kontrolinė II
kontrolinė
III
kontrolinė
I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
SRR 32,11±0,80 31,00±1,03 29,34±0,27 32,34±0,60 30,17±0,69 30,01±0,83
MNRR 39,67±1,38 43,67±2,50 43,55±1,23 42,81±2,03 46,22±0,55 44,61±1,85
PNRR 27,44±1,54 24,72±1,47 26,77±1,19 24,31±1,88 23,27±0,68 25,13±1,24
PNRR/SRR 0,86±0,06 0,80±0,04 0,91±0,04 0,75±0,06 0,77±0,04 0,84±0,03
Trans-
izomerai
0,15±0,01 0,13±0,01 0,13±0,02 0,13±0,01 0,13±0,01 0,13±0,02
n-3 1,24±0,24 1,65±0,15 7,18±0,50 2,30±0,34 3,22±0,46 7,32±0,82
n-6 26,20±1,37 23,07±1,37 19,59±0,93 22,02±1,68 20,05±0,53 17,81±1,04
n-6/n-3 21,69±3,42 14,00±1,01 2,74±0,20 9,69±1,15 6,34±0,98 2,46±0,33
AI 0,36±0,01 0,34±0,02 0,29±0,01 0,35±0,01 0,33±0,01 0,32±0,01
231
TI 0,87±0,04 0,80±0,03 0,54±0,01 0,81±0,03 0,70±0,03 0,56±0,03
h/H 2,77±0,10 2,95±0,16 3,35±0,07 2,78±0,10 2,97±0,13 3,09±0,05
IP 38,63±2,08 36,95±1,07 47,40±2,73 37,53±1,44 38,09±0,82 45,54±2,99
Analizuojant sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekį, visose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją didėti,
bet labiausiai padidėjo tarp I-ųjų grupių, t.y. 0,23 proc. (p>0,05), lyginant su I kontroline grupe.
Mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) koncentracija kiaušinio trynyje taip pat visose tiriamosiose grupėse
padidėjo, t.y. nuo 1,06 iki 3,14 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Priešinga tendencija
buvo nustatyta, analizuojant polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) koncentracija, pastebėta, kad šios riebalų
rūgštys sumažėjo visose tiriamosiose grupėse, t.y. nuo 1,45 iki 3,13 proc. (p>0,05), o šių rūgščių santykis
(PNRR/SRR) taip pat sumažėjo, nuo 0,03 iki 0,09 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.
Omega 3 (n-3) kiekis didžiausias buvo nustatytas lesalus papildžius sėmenų aliejumi ir likopenu
(IIIkontrolinė ir III tiriamoji grupės), o didžiausias padidėjimas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės buvo
nustatytas tarp II-ųjų grupių, t.y. 1,57 proc. (p>0,05), lyginant su II kontroline grupe. Omega 6 (n-6) visose
tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 1,78 iki 4,18 proc. (p>0,05). Šių rūgščių santykis (n-6/n-3) didžiausias
išliko I kontrolinėje grupėje. Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai kito nežymiai.
Peroksidavimosi indeksas (IP) tarp I-ųjų grupių sumažėjo 1.10 proc. (p>0.05), tarp II-ųjų padidėjo 1.14
proc. (p>0.05), o tarp III-ųjų sumažėjo – 1,86 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.
233 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka malondialdehidų koncentracijai vištų kepenyse, μmol/kg
Grupė Šviežios vištų kepenys Sandėliuotos 3 mėn. vištų
kepenys
I kontrolinė 0,66±0,02 1,36±0,39
II kontrolinė 0,54±0,07 1,52±0,53
III kontrolinė 0,36±0,03 1,88±0,59
I tiriamoji 0,40±0,02* 0,97±0,36*
II tiriamoji 0,37±0,02* 1,23±0,48*
III tiriamoji 0,32±0,05* 1,56±0,28*
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant malondialdehidų koncentraciją šviežiose vištų dedeklių kepenyse I tiriamojoje grupėje,
šis rodiklis sumažėjo 39 proc. (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje minėtas
rodiklis sumažėjo 31 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje sumažėjo 11
proc. (p<0,05), lyginant su III kontroline grupe. Sandėliuotuose 3 mėnesius vištų dedeklių kepenyse I
tiriamojoje grupėje sumažėjo 29 proc. (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje šis
232
rodiklis sumažėjo 19 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje, minėtas
rodiklis sumažėjo 17 proc. (p<0,05), lyginant su III kontroline grupe.
234 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka vištų dedeklių kepenų riebalų rūgščių koncentracijai,
proc.
Riebalų
rūgštis
Grupė
I kontrolinė II
kontrolinė
III
kontrolinė
I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
SRR 32,30±1,42 32,52±1,60 31,28±1,60 33,24±0,94 32,66±1,34 32,00±1,45
MNRR 35,13±2,61 39,13±4,48 37,52±2,54 36,85±1,87 40,49±2,98 40,15±4,90
PNRR 31,09±2,85 27,44±3,18 30,60±1,58 28,88±2,32 25,95±2,44 27,33±3,59
Trans-
izomerai
0,36±0,04 0,14±0,01 0,12±0,02 0,35±0,03 0,17±0,02 0,14±0,02
PNRR/SRR 0,97±0,12 0,84±0,08 0,98±0,06 0,87±0,09 0,80±0,08 0,85±0,09
n-3 1,71±0,23 3,56±0,99 8,76±0,93 1,70±0,63 2,88±0,52 6,74±0,43
n-6 29,38±2,84 23,88±2,23 21,84±1,54 27,18±1,80 23,07±2,04 20,59±3,60
n-6/n-3 17,46±3,33 6,99±1,33 2,52±0,36 17,48±5,09 8,15±1,12 3,07±0,60
AI 0,32±0,02 0,32±0,03 0,29±0,02 0,33±0,03 0,32±0,04 0,32±0,02
TI 0,85±0,05 0,76±0,04 0,55±0,03 0,89±0,06 0,80±0,04 0,62±0,04
h/H 3,14±0,17 3,12±0,30 3,44±0,27 3,01±0,25 3,17±0,39 3,10±0,21
IP 54,21±5,48 58,53±16,60 68,74±8,18 50,97±9,56 57,28±6,50 57,78±14,93
Analizuojant įvairių aliejų ir likopeno įtaka vištų dedeklių kepenų riebalų sudėčiai nustatyta, kad
sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekis visose tiriamosiose grupėse padidėjo, t.y. tarp I-ųjų – 0,94 proc.
(p>0,05), tarp II – ųjų – 0,14 proc. (p>0,05), o tarp III-ųjų – 0,72 proc. (p>0,05), daugiau lyginant su
kontrolinėmis grupėmis. Panaši tendencija nustatyta ir mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui kepenyse, t.y.
visose tiriamosiose grupėse padidėjo, atitinkamai nuo 1,36 iki 2,63 proc. (p>0,05). Priešingas rezultatas
gautas analizuojant polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) kiekį, t.y. ji sumažėjo nuo 1,49 iki 3,27 proc.
(p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Trans-izomerų kiekis kito nežymiai. Polinesočiųjų ir sočiųjų
riebalų rūgščių santykis (PNRR/SRR), visose tiriamosiose grupėse taip pat sumažėjo, t.y. nuo 0,04 iki 0,13
proc. (p>0,05). Lesalus papildžius įvairiais aliejais ir likopenu sumažėjo omega 3 riebalų rūgščių (n-3)
kiekis vištų dedeklių kepenyse, t.y. nuo 0,01 iki 2,02 proc. (p>0,05), omega 6 (n-6) – nuo 0,81 iki 2,2 proc.
(p>0,05), o šių rūgščių santykis (n-6/n-3) padidėjo, atitinkamai nuo 0,02 iki 1,16 proc. (p>0,05).
Aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksai (AI ir TI) visose grupėse išliko panašus. Peroksidavimosi
233
indeksas (IP) visose tiriamosiose grupėse sumažėjo, tarp I-ųjų – 3,24 proc. (p>0,05), tarp II – ųjų – 1,25
proc. (p>0,05), o tarp III – ųjų – net 10,96 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.
235 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekiui vištų dedeklių
aklųjų žarnų turinyje μmol/g
Grupė Acto r. Propiono r. Sviesto r.
I kontrolinė 74,59±9,25 28,12±4,70 9,91±5,05
II kontrolinė 58,53±8,74 22,12±5,78 9,28±7,71
III kontrolinė 75,28±44,06 37,74±17,34 17,23±16,37
I tiriamoji 63,74±22,98 29,37±8,11 10,49±10,38
II tiriamoji 66,34±14,47 29,98±7,73* 8,82±3,63
III tiriamoji 70,60±13,04 34,25±6,12 13,40±4,54
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Acto rūgšties kiekis vištų dedeklių aklojoje žarnoje I tiriamojoje grupėje sumažėjo 15 proc. (p>0,05),
lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje padidėjo 13 proc. (p>0,05), lyginant su II kontroline
grupe. III tiriamojoje šis rodiklis sumažėjo 6 proc. (p>0,05), lyginant su III kontroline grupe. Analizuojant
propiono rūgšties kiekį vištų dedeklių aklosios žarnos turinyje, I tiriamojoje grupėje, šis rodiklis padidėjo 4
proc. (p>0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, padidėjo 36 proc. (p<0,05), lyginant
su II kontroline grupe, o III tiriamojoje sumažėjo 9 proc. (p>0,05), lyginant su III kontroline grupe. Sviesto
rūgšties kiekiai aklojoje žarnoje, I tiriamojoje grupėje padidėjo 6 proc. (p>0,05), lyginant su I kontroline
grupe, II tiriamojoje grupėje sumažėjo 5 proc. (p>0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje
grupėje, minėtas rodiklis sumažėjo 22 proc. (p<0,05), lyginant su III kontroline grupe.
236 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka vištų dedeklių kraujo rodikliams
Kraujo
rodiklis
Grupės
I kontrolinė II kontrolinė III
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
Cholesterolis,
mmol/l
2,71±1,19 2,29±0,38 2,77±0,57 2,17±0,17* 2,53±0,43 2,04±0,16*
DTL-
cholesterolis,
mmol/l
0,44±0,46 0,26±0,10 0,46±0,26 0,23±0,04* 0,34±0,14* 0,17±0,03*
MTL-
cholesterolis,
mmol/l
0,07±0,04 0,15±0,03 0,10±0,03 0,07±0,01 0,06±0,03* 0,07±0,01*
234
Trigliceridai 14,90±12,43 9,20±3,57 15,53±7,20 9,53±1,34* 12,23±3,76* 8,23±0,98*
GOT 174,83±3,94 161,73±16,94 153,07±6,56 148,03±2,38* 215,3±46,74* 158,00±11,59
GPT 0,93±0,66 1,47±0,29 1,37±0,41 2,10±1,10* 2,03±0,47* 1,63±0,36
Bendras IgA 0,42±0,00 0,42±0,00 0,42±0,00 0,42±0,00 0,42±0,00 0,42±0,00
Bendras IgE 0,10±0,00 0,10±0,00 0,10±0,00 0,10±0,00 0,10±0,00 0,10±0,00
Bendras IgG 1,84±0,00 1,84±0,00 1,84±0,00 1,84±0,00 1,84±0,00 1,84±0,00
Bendras IgM 0,4±0,00 0,4±0,00 0,4±0,00 0,4±0,00 0,4±0,00 0,4±0,00
*-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant cholesterolio koncentraciją vištų dedeklių kraujyje, I tiriamojoje grupėje sumažėjo 20
proc. (p<0,05), lyginant duomenis su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, šis rodiklis padidėjo 10 proc.
(p>0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje, sumažėjo 26 proc. (p<0,05), lyginant
duomenis su III kontroline grupe. DTL-cholesterolio kiekis I tiriamojoje grupėje sumažėjo 48 proc.
(p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, šis rodiklis padidėjo 31 proc. (p<0,05),
lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje minėtas rodiklis sumažėjo net 73 proc. (p<0,05),
lyginant duomenis su III kontroline grupe. MTL-cholesterolio kiekis kraujyje I tiriamojoje grupėje nekito,
II tiriamojoje grupėje sumažėjo 60 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje
šis rodiklis sumažėjo 30 proc. (p<0,05), lyginant su III kontroline grupe. Trigliceridų kiekis kraujyje I
tiriamojoje grupėje, sumažėjo 36 proc. (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje,
padidėjo 33 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, III tiriamojoje grupėje, sumažėjo net 47 proc.
(p<0,05), lyginant duomenis su III kontroline grupe. Analizuojant GOT kiekį kraujyje, I tiriamojoje grupėje,
šis rodiklis sumažėjo 15 proc. (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, minėtas
rodiklis padidėjo 33 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje, padidėjo 3
proc. (p>0,05), lyginant duomenis su III kontroline grupe. GPT kiekiai vištų dedeklių kraujyje, I tiriamojoje
grupėje, padidėjo 2,26 karto (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, padidėjo 1,38
karto (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje padidėjo 1,19 karto (p<0,05),
lyginant duomenis su III kontroline grupe. Duomenys apie bendrą imunoglobulinų koncentraciją kraujyje
nei tarp kontrolinių, nei tarp tiriamųjų grupių nepakito.
Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių vertinimas
Šviežių kietai virtų kiaušinių tekstūros savybės priklausė nuo naudotų lesalų sudėties (238 lentelė).
Lyginant , saulėgrąžų , rapsų aliejaus ir sėmenų aliejaus įtaką matyti (237 lentelė), kad kietai virto baltymo
ir trynio tekstūros savybėms poveikis buvo nereikšmingas (p>0,05). Kai prie aliejaus lesaluose pridėtas
likopenas, tik rapsų aliejaus atveju baltymas tapo minkštesnis, mažiau rišlus ir stangrus.
235
Trynio kietumui naudotų lesalų sudėtis įtakos neturėjo, o štai kitoms savybėms įtaka buvo
reikšminga. Naudojant gryną rapsų aliejų, trynys buvo mažiau rišlus, tamprus ir stangrus (p<0,001) nei
pridėjus likopeno. Analogiška tendencija nustatyta ir naudojant kitos rūšies aliejus (237 lentelė).
Tiriant laikytus kiaušinius (238 lentelė), nustatyta, kad prie sėmenų aliejaus pridėjus likopeno
baltymas tapo minkštesnis (p<0,01) ir mažiau stangrus. Tuo tarpu naudojant kitos rūšies aliejų tokio
dėsningumo nenustatyta.
Trynių tekstūros savybės buvo gana artimos ir kietumas nepriklausė nuo lesalų sudėties. Virto
kiaušinio spalvos charakteristikų instrumentiniai tyrimai parodė, kad šviežių kiaušinių baltymo spalva
praktiškai nepriklausė nuo lesalų sudėties (238 lentelė), tačiau likopeno priedas reikšmingai paveikė trynio
spalvos intensyvumą. Pridėjus likopeno, nepriklausomai nuo aliejaus rūšies trynio gelsvumo (b*) koordinatė
padidėjo apie 10 vienetų. tai aiškiai parodo ir ΔE vertė, kuri yra didesnė nei 4 vienetai.
Analogiška tendencija nustatyta ir tiriant laikytų mėginių spalvos charakteristikas. Tiesa, šiuo atveju
reikia atkreipti dėmesį, kad buvo gana dideli trynio spalvos svyravimai grupės viduje, nuo „blyškaus“ trynio,
kurio vidutinės spalvos charakteristikos buvo (L* =92,40±0,04, a* =-5,45±0,09, b* =26,30±0,16) iki
ryškaus trynio, kurio vidutinės spalvos charakteristikos buvo (L* =89,39±0,52, a* =-0,27±0,84, b*=
30,74±0,95).
Juslinėms savybėms likopeno priedas lesaluose praktiškai neturėjo, išskyrus trynio spalvą. pridėjus
likopeno į lesalus trynio spalva vertinta kaip intensyvesnė nei naudojant gryno aliejaus priedą lesaluose, tiek
vertinant šviežius (240 lentelė), tiek laikytus (241 lentelė) mėginius.
236
237 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu
Grupės
Savybė I kontrolinė II kontrolinė III kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
BALTYMO
Kietumas 7,12± 0,86 bcd 7,16± 2,37 bcd 7,60± 2,29 cd 8,19± 0,97 cd 4,01± 1,37 ab 8,10± 1,37 cd
Rišlumas 0,54± 0,03 abc 0,54± 0,02 abc 0,52± 0,11 ab 0,41± 0,14 a 0,52± 0,08 ab 0,60±0,01 bc
Tampruma
s
7,30± 0,30 bc 7,64± 0,28 bc 6,99± 0,40 abc 6,72± 1,00 ab 7,35± 0,32 bc 7,56± 0,33 bc
Stangrumas 27,87± 2,69 ab 30,18± 11,54 ab 28,50± 11,38 ab 23,74± 11,75 ab 14,58± 3,75 a 37,13± 7,61 b
TRYNIO
Kietumas 24,82 ±1,11 a 22,91±4,37 a 22,41±5,27 a 18,02±2,8 a 24,02±8,59 a 20,95±1,02 a
Rišlumas 0,50±0,02 bc 0,59±0,02 cd 0,60±0,03 cd 0,47±0,03 abc 0,39±0,08 ab 0,44±0,05 abc
Tampruma
s
7,12±0,33 b 7,17±0,01 b 6,39±0,39 ab 6,73±0,23 ab 5,51±0,82 a 6,12±0,57 ab
Stangrumas 89,06±2,90 ab 95,51±14,51 b 85,91±21,05 ab 58,10±14,85 ab 59,21±37,18 ab 57,62±14,35 ab
a, b, c, d – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
238 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka laikytų kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu
Grupės
Savybė I kontrolinė II kontrolinė III kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
BALTYMO
Kietumas 9,89±1,45 ab 10,87±1,45 abc 14,55±1,25 c 8,36±0,47 ab 8,96±2,66 ab 8,18±0,53 ab
Rišlumas 0,50±0,04 a 0,52±0,03 a 0,51±0,03 a 0,54±0,03 ab 0,52±0,02 a 0,64±0,02 b
Tampruma
s
8,04±0,13 bc 8,10±0,25 bc 8,52±0,85 bc 7,82±0,23 abc 8,55±1,03 c 7,51±0,28 ab
Stangrumas 40,09±8,57 a 45,86±9,14 ab 63,21±11,18 b 35,48±3,69 a 39,53±11,71 a 39,18±2,87 a
TRYNIO
Kietumas 20,23±0,80 a 19,07±5,29 a 24,06±2,05 a 20,06±4,64 a 23,84±0,54 a 21,38±0,3 a
Rišlumas 0,60±0,02 d 0,58±0,01 bcd 0,41±0,02 a 0,62±0,03 d 0,56±0,03 bcd 0,57±0,00 bcd
Tampruma
s
7,19±0,06 bc 7,17±0,13 bc 6,11±0,16 a 6,82±0,47 abc 7,35±0,12 c 7,22±0,09 bc
Stangrumas 86,97±4,96 ab 79,81±24,39 ab 60,10±0,26 ab 85,05±21,19 ab 97,79±5,19 b 88,33±0,04 ab
a, b, c, d – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
237
239 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka šviežių kiaušinių spalvos charakteristikoms, nustatytoms instrumentiniu metodu
Mėginys Savybė I kontrolinė II kontrolinė III kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
BALTYMO L* 95,29±0,90 b 90,61±2,72 a 94,74±1,09 ab 93,92±1,31 a 91,96±0,70 a 94,28±0,57 a
a* -4,53±0,10 a -5,05±0,41 a -4,56±0,15 a -4,93±0,90 a -4,49±0,45 a -4,56±0,33 a
b* 8,36±1,21 a 11,23±4,82 a 7,54±0,47 a 11,31±9,69 a 8,20±2,18 a 6,22±1,25 a
ΔE - - - 1,54 1,68 1,53
TRYNIO L* 92,31±0,64 bc 91,16±1,97 ab 92,31±1,02 bc 88,97±0,28 a 88,35±0,65 a 91,58±1,00 ab
a* -6,08±1,20 a -6,39±0,51 a -5,23±0,71 ab -0,13±0,97 c 0,19±0,71 c -0,04±0,53 c
b* 23,99±0,74 a 27,46±1,84 b 27,6±1,05 b 41,2±0,80 d 36,36±0,80 c 36,15±0,68 c
ΔE - - - 5,33 6,46 4,19
a, b, c, d – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05) ΔE apskaičiuotas kaip kontrolinį imant mėginį tik su aliejumi
240 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka laikytų kiaušinių spalvos charakteristikoms, nustatytoms instrumentiniu metodu
Grupė Savybė I kontrolinė II kontrolinė III kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
BALTYMO L* 92,00±1,65 bc 91,13±1,04 abc 90,65±0,53 ab 90,62±1,22 ab 90,21±0,16 ab 90,78±1,19 ab
a* -5,19±0,22 bc -5,69±0,61 ab -4,64±0,38 b -6,08±0,59 ab -6,39±0,02 a -5,53±0,10 abc
b* 8,86±1,46 cd 8,49±0,12 cd 5,46±1,97 ab 6,57±1,04 bc 9,74±0,10 d 6,66±1,72 bc
ΔE - - - 1,86 1,52 1,52
TRYNIO L* 91,69±0,64 a 88,23±5,38 a 91,71±0,82 a 89,39±1,39 a 89,04±0,17 a 89,04±1,06 ab
a* -6,56±1,00 a -6,06±0,50 a -5,68±0,28 a -0,05±0,65 c 1±0,30 c 1,33±0,83 c
b* 22,70±2,37 a 22,84±0,94 a 31,28±3,08 cd 34,61±1,52 cd 35,08±0,47 d 35,35±2,21 c
ΔE - - - 5,75 6,67 6,26
a, b, c, d – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
ΔE apskaičiuotas kaip kontrolinį imant mėginį tik su aliejumi
238
241 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka šviežių kiaušinių juslinėms savybėms ir priimtinumui
Mėginys
Savybė I kontrolinė II kontrolinė III kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
BALTYMO
Bendras kvapo intensyvumas 7,92 a 7,33 a 7,33 a 7,75 a 7,33 a 7,50 a
Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,50 a 1,67 a 1,42 a 1,33 a 1,42 a 1,50 a
Spalvos vienodumas 7,33 a 7,50 a 7,33 a 7,33 a 7,50 a 7,50 a
Kietumas 4,75 ab 4,83 ab 5,50 b 5,00 ab 3,75 a 4,83 ab
Bendras skonio intensyvumas 7,33 a 7,17 a 7,00 a 7,58 a 7,17 a 7,33 a
Pašalinio skonio intensyvumas 1,25 a 1,33 a 1,08 a 1,17 a 1,17 a 1,33 a
Priimtinumas 6,92 a 6,92 a 7,08 a 7,17 a 6,67 a 6,92 a
TRYNIO
Trynio bendras kvapo
intensyvumas 7,00 a 6,67 a 6,58 a 6,83 a 7,08 a 6,83 a
Trynio pašalinio kvapo
intensyvumas 1,17 a 1,42 a 1,17 a 1,08 a 1,17 a 1,25 a
Trynio spalvos intensyvumas 3,42 a 3,50 a 3,67 a 5,67 b 7,33 c 6,67 c
Trynio kietumas 4,17 a 3,83 a 4,42 a 4,33 a 4,58 a 3,83 a
Trynio kruopėtumas 4,00 a 2,92 a 3,50 a 3,83 a 3,17 a 3,17 a
Bendras trynio skonio
intensyvumas 7,25 a 7,08 a 7,08 a 7,25 a 7,75 a 7,50 a
Trynio pašalinio skonio
intensyvumas 1,25 a 1,33 a 1,67 a 1,83 a 1,33 a 1,50 a
Trynio liekamojo skonio
intensyvumas 5,58 a 5,92 a 5,50 a 6,17 a 6,00 a 5,75 a
Trynio priimtinumas 7,17 a 7,08 a 6,92 a 6,92 a 7,25 a 7,17 a a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
239
242 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka laikytų kiaušinių juslinėms savybėms ir priimtinumui
Mėginys
Savybė I kontrolinė II kontrolinė III kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
BALTYMO
Bendras kvapo intensyvumas 7,58 a 7,50 a 7,92 a 7,67 a 7,58 a 7,83 a
Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,58 a 1,58 a 1,83 a 1,58 a 1,25 a 1,92 a
Spalvos vienodumas 7,50 a 7,83 a 7,58 a 7,58 a 7,83 a 7,67 a
Kietumas 5,00 a 5,17 a 5,17 a 5,17 a 4,83 a 5,00 a
Bendras skonio intensyvumas 7,33 a 7,33 a 7,42 a 7,75 a 7,33 a 7,58 a
Pašalinio skonio intensyvumas 1,17 a 1,25 a 1,33 a 1,42 a 1,17 a 1,25 a
Priimtinumas 7,17 a 7,33 a 7,33 a 7,17 a 7,42 a 7,17 a
TRYNIO
Trynio bendras kvapo
intensyvumas 7,08 a 7,17 a 7,17 a 7,25 a 6,75 a 7,08 a
Trynio pašalinio kvapo
intensyvumas 1,08 a 1,42 a 1,25 a 1,17 a 1,25 a 1,25 a
Trynio spalvos intensyvumas 3,58 a 3,58 a 3,83 a 6,42 c 5,75 c 5,92 c
Trynio kietumas 4,25 a 4,25 a 4,08 a 4,50 a 4,50 a 4,17 a
Trynio kruopėtumas 3,42 a 3,67 a 3,17 a 3,58 a 3,75 a 3,83 a
Bendras trynio skonio
intensyvumas 7,25 a 7,42 a 7,17 a 7,50 a 7,50 a 7,33 a
Trynio pašalinio skonio
intensyvumas 1,42 a 1,42 a 1,25 a 1,75 a 1,75 a 1,83 a
Trynio liekamojo skonio
intensyvumas 5,67 a 5,83 a 5,75 a 6,00 a 5,92 a 5,92 a
Trynio priimtinumas 6,75 a 6,83 a 7,08 a 7,00 a 7,08 a 7,00 a a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
240
Saulėgrąžų aliejaus ir antioksidantų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime
Oksidacinis ląstelių ir audinių pažeidimas skatina senėjimo procesus ir chroniškų ligų
vystymąsi žmogaus organizme, įskaitant vėžį ir širdies ir kraujagyslių ligas, kurios tampa viena
pagrindinių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse, ko pasėkoje buvo skatinama prevencija
antioksidantų papildams. Šiandien daugiau nei pusę dideles pajamas gaunančių šalių žmonės
išleidžia pinigus antioksidantų papildams, tikėdamiesi pagerinti savo sveikatą, neutralizuoti
senėjimo procesus ir pašalinti žalingų įpročių padarytą žalą (Bjelakovic et al., 2014).
Antioksidantai yra vitaminai ar maistinės medžiagos, kurios gali padėti siekiat užkirsti kelią
žalingam oksidaciniam poveikiui jūsų organizmo audiniams ir organams (Fang et al., 2002).
Apsaugo žmogaus kūną nuo laisvųjų radikalų susidarymo (Valko et al., 2006).
Oksidacija yra natūralus medžiagų apykaitos rezultatas, bet pavyzdžiui laisvieji radikalai gali
pažeisti svarbias biomolekules (lipidus, baltymus, nukleorūgštis) žmonių ir gyvūnų organizmuose.
Oksidacijos lygis didėja, kai stipriai veikiami oksiduotų lipidų ar prooksidantų, pažeistos jautrios
polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR) ir mažai vartojami maisto produktai, praturtinti
antioksidacinėmis medžiagomis (Morrissey et al., 1998; Smet et al., 2008).
Laisvieji radikalai susidaro medžiagų apykaitos proceso pasėkoje. Oksiduotos riebalų rūgštys yra
absorbuojamos žarnyne, kurios paskatina lipidų peroksidaciją audiniuose (Penumetcha et al.,
2000; Lobo et al.,2010).
Riebalų rūgščių oksidacija sumažina produktų kokybę, neigiamai veikia jų skonį, kvapą,
spalvą ir tekstūrą. Todėl yra svarbu naudoti aktyvius antioksidantus ir apsaugoti produktų kokybę
(Hofstrand 2008; Mandal et al., 2009; Kong et al., 2010; Yanishlieva et al., 2006). Antioksidantai
gali būti naudojami maisto pramonėje kaip maisto, gėrimų ir maisto pakuočių konservantai ir vis
labiau jie yra įtraukiami į maisto produktus ir gėrimus, siekiant padidinti jų pardavimus, nes yra
suvokiama antioksidantų nauda sveikatai (Finley et al., 2011; Alin, Hakkarainen et al., 2011).
Yra daug prieštaringų nuomonių dėl sintetinių oksidantų naudojimo maisto produktams, nes
tiek BHT, tiek BHA skatina kovą su kancerogeninėmis medžiagomis (Baszczyk et al., 2013).
Kaip alternatyva sintetiniams antioksidantams gali būti naudojami natūralūs, gauti iš
natūralių šaltinių, nes jie yra labiau pageidaujami, kadangi vartotojas suvokia, kad jis saugus ir
sveikas (Borek, 2004; Fasseas et al., 2007; Li et al., 2010).
Metabolizmo metu gyvūninės kilmės ląstelės gali gaminti reaktyvųjį deguonį, kuris gali
sukelti oksidacinę žalą audiniams. Yra atlikta daug tyrimų, nustatant maistinių medžiagų poveikį
241
viščiukų broilerių ir vištų dedeklių antioksidacinei sistemai (Arshad et al., 2011; Tavarez et al.,
2011; Karadas et al., 2006; Hu et al, 2011).
Saulėgrąžų aliejus yra labiau linkęs oksiduotis, taip yra dėl jame esančių polinesočiųjų
riebalų rūgščių (Elliott, 1990), lipidų oksidacija saulėgrąžų aliejuje gali ne tik sukelti karstelėjusį
kvapą, bet ir nemalonius skonio ir spalvos pokyčius, ko pasėkoje gali sumažėti produkto kokybė
ir saugumas.
Darbo tikslas - ištirti lipidų oksidacinius procesus, naudojant saulėgrąžų aliejų ir
antioksidantą, jų įtaką vištų dedeklių produktyvumui, virškinimo procesams ir kiaušinių kokybei.
TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI
Lesinimo bandymas
Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown
linijų derinio 30 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes, kiekvienoje po 15 vištas.
Lesinimo bandymo schema pateikta 27 lentelėje. I grupės dėsliosios vištos buvo lesinamos lesalais
su saulėgrąžų aliejaus priedu; į II grupės lesalus buvo įterpta saulėgrąžų aliejaus ir antioksidanto.
Standartinių kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas pateikta 244 lentelėje.
243 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Grupė
I grupė (kontrolinė) II grupė (tiriamoji)
Standartiniai kombinuotieji
lesalai + saulėgrąžų aliejus
(4,5%) + -
Standartiniai kombinuotieji
lesalai + saulėgrąžų aliejus (4,5
%) + antioksidantas (0,15 g/kg
lesalų)
- +
244 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas (proc.)
Komponentų pavadinimas grupė
Kviečiai 70,37
Sojų rupiniai 13,90
Pašarinis kalkakmenis 8,22
Saulėgrąžų rupiniai 5,00
Monokalcio fosfatas 0,98
242
Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,5 proc. 0,50
Krakmolas 0,40
Druska NaCl Extra 0,21
Metioninas 88 hidroksi analogas 0,20
Pentacid liquid 0,10
Natrio sulfatas 0,06
Lizinas 0,03
ROVABIO EXEL LC2 0,01
Finaze EC 0,01
Apskaičiuotos vertės:
Apykaitos energija paukščiams (MJ/kg)
10,99
Žali baltymai* 17,02
Žali riebalai* 1,83
Žalia ląsteliena 3,30
Žalia pelenai 12,06
Kalcis* 3,45
Fosforas* 0,64
Įsisavinamas fosforas 0,41
Natris 0,13
Magnis 0,11
Kalis 0,68
Chloras 0,19
Druska 0,227
Krakmolas 42,77
Cukrus 3,46
Lizinas 0,68
Metioninas 0,41
Metioninas+cistinas 0,71
Triptofanas 0,22
Treoninas 0,51
*Analizuotos vertės
Premikso sudėtis: vit. A – 11.000 TV., vit. D3 – 2.500 TV., vit. E – 40 mg/kg, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 –
7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg, nikotininė rūgštis – 55,0 mg/kg, pantoteninė rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75
mg/kg, biotinas – 100,00 μg, cholino chloridas – 399,00 mg/kg, cholinas – 1495,989 mg/kg, Mn – 100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00
mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg, Co – 0,10 mg/kg.
Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x
50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai
buvo lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros
sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo
rekomendacijas (www.isapoultry.com).
Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai: