· reikalauja didelių išlaidų. kai kurie lėktuvų gamintojai naudoja automobilinius variklius,...
TRANSCRIPT
1
2
3
4
5
TURINYS
ĮVADAS ........................................................................................................................................... 8
PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA .................................. 10
1. ANALITINĖ DALIS ................................................................................................................. 11
1.1 Aviacijoje naudojamų vidaus degimo variklių apžvalga ............................................. 11
1.2 Lengviesiems orlaiviams naudojami vidaus degimo varikliai ir jų charakteristikos ... 13
1.2.1 „Rotax“ firmos varikliai ............................................................................................ 13
1.2.2 „Limbach“ aviaciniai varikliai .................................................................................. 16
1.3 Aviacijoje naudojami automobiliniai varikliai ............................................................ 18
1.4 Alternatyva aviaciniams varikliams ............................................................................ 21
2. PROJEKTINĖ DALIS ............................................................................................................. 23
2.1. Metinė darbų apimtis .................................................................................................. 23
2.2 Automobilinių variklių pritaikymo tinkančio lengvajai aviacijai skyriaus metinis
darbų imlumas ............................................................................................................................. 24
2.3. Darbininkų skaičiaus skaičiavimas ............................................................................. 24
2.4 Postų skaičiaus skaičiavimas ....................................................................................... 25
2.5 Technologinė įranga .................................................................................................... 26
2.6. Gamybinių patalpų plotai ......................................................................................... 28
2.8 „Subaru“ automobilio įurškimo sistemos keitimas į karbiuratorinę ............................ 30
2.9 Variklio rėmo konstrukcija ir aprašymas ..................................................................... 32
2.10. Variklio tvirtinimo kaiščių skaičiavimas .................................................................. 33
2.11. Suvirinimo siūlės skaičiavimas................................................................................. 34
3. DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA ......................................................................................... 35
3.1. Bendri reikalavimai .................................................................................................... 35
3.2. Darbų sauga atliekant variklio pritaikymo darbus ...................................................... 36
3.3. Patalpos apšvietimo ir ventiliacijos skaičiavimas ....................................................... 42
3.4. Priešgaisrinė sauga ...................................................................................................... 44
3.5. Gamtos sauga .............................................................................................................. 45
4. EKONOMINĖ DALIS .............................................................................................................. 46
4.1. Investicijos ir finansavimas ........................................................................................ 46
4.2. Projektuojamojo remonto skyriaus išlaidų apskaičiavimas ........................................ 48
4.2.1. Kintamosios išlaidos ................................................................................................ 48
6
4.2.2. Pastoviosios išlaidos ................................................................................................ 50
4.3. Projektuojamojo remonto skyriaus pajamų prognozavimas ....................................... 54
4.4. Grynojo pelno, investicijų atsipirkimo laiko ir finansinių rodiklių apskaičiavimas ... 55
PROJEKTO REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................ 58
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS .......................................................................................... 59
LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................ 60
7
8
ĮVADAS
Šiuo metu vis daugiau lėktuvai yra prieinama plačiajai visuomenei. Kai kurie juos perka,
kiti gamina juos patys, juos užregistruoja CAA ir jie tampa legalūs. Didelė bėda aviacijoj yra
varikliai. Sertifikuoti aviacijai varikliai yra brangūs, juos sunku gauti, o techninė priežiūra
reikalauja didelių išlaidų. Kai kurie lėktuvų gamintojai naudoja automobilinius variklius, juos
minimaliai modifikuojant. Dažniausia naudojami yra „Subaru“ automobilių varikliai, nes jie
puikiai tinka savo forma, svorio ir galios santykiu. Daugeliui pavienių gamintojų trūksta
kompetencijos juos patikimai pritaikyt aviacijai, todėl reikia įmonės, kurios tuo užsiimtų.
Problema: Kaip tinkamai pritaikyti automobilinius variklius aviacijoje
Baigiamojo projekto objektas – Automobilinio variklio pritaikymas lengvajai aviacijai
Projektavimo tikslas – suprojektuoti pritaikymo automobilinių variklių lengvajai
aviacijai skyrių
Minėtam tikslui pasiekti, keliami tokie uždaviniai:
1) Išanalizuoti literatūrą apie esamus variklius;
2) Atlikti technologinius projektuojamojo skyriaus skaičiavimus;
3) Sudaryti reduktoriaus pritaikymo automobilių varikliui ir „Subaru“ automobilio
variklio įpurškimo sistemos pakeitimo į karbiuratorinę technologijas;
4) Suprojektuoti variklio rėmą
5) Parinkti naujausią įrangą skyriaus projektavimui;
6) parengti darbų saugos reikalavimus;
7) Apskaičiuoti finansinius – ekonominius rodiklius;
8) Apibendrinti projektavimo rezultatus ir padaryti išvadas.
Projektavimo metodai:
1) Atliekant literatūros šaltinių lyginamąją analizę, siekiama parinkti geriausią įrangą
variklių skyriui ir racionaliai ją išdėstyti;
2) Inžineriniais skaičiavimais siekiama pagrįsti projektuojamo skyriaus darbų apimtį;
3) Projektinį metodą numatoma naudoti projektuojant variklių skyrių.
Projektavimo eiga bus vykdoma pagal keliamus uždavinius. Pirmiausia bus atlikta
lyginamoji literatūros šaltinių analizė. Rezultatas – variklių skyriaus projektavimas. Antrasis
žingsnis – apskaičiuota darbų apimtis. Rezultatas – darbininkų skaičius ir reikalinga įranga.
9
Rezultatas – variklių skyriaus brėžiniai. Pabaigoje bus apibendrinti rezultatai ir padarytos
išvados.
Baigiamojo projekto teorinė reikšmė – Išanalizuoti esamus sertifikuotus aviacijai
variklius, ir modifikuotus automobilinius variklius.
Praktinė nauda – modifikuotą variklį pasiūlyti mėgėjiškai konstruojantiems lėktuvus ir
įsteigtoms gaminančius lėktuvus įmonėms.
10
PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA
1. B.Merkys Aviaciniai stūmokliniai vidaus degimo varikliai. Mokomoji knyga. - Vilnius.
2012-113 psl.
Knygoje nagrinėjami aviaciniai varikliai, jų techninės charakteristikos, pritaikymas.
Baigiamajame projekte ši medžiaga naudojama analitinėje dalyje.
2. Tilindis V. Autoserviso įmonių technologinio projektavimo pagrindai. Mokomoji
knyga.-Vilnius. 2006-93 psl.
Knygoje supažindinama su įmonės organizacine struktūra, gamybos valdymu,
technologine skaičiuote, technologinių įrengimų skaičiavimo ir parinkimo principais,
pagrindiniai rodikliai, projekto techninis vertinimas.
Baigiamajame projekte pagal šią medžiagą apskaičiuota įmonės, skyriaus gamybinė
programa, darbininkų skaičius, parinkti įrengimai, apskaičiuoti gamybiniai plotai.
3. Dulevičius J. Mašinų elementai: skaičiavimai ir konstravimas. Kaunas. 2001-458 psl.
Knygoje pateikiami įvairūs mašinų elementai ir jų skaičiavimo būdai.
Baigiamajame projekte pagal šią knygą apskaičiuota konstrukcinė dalis.
4. Ramonienė R., Bakutienė V., Inžinerinės grafikos pagrindai. Mokomoji knyga. Šiauliai,
2007-152 psl.
Knygoje pateikiami mašinų gamybos elementų braižymas, pjūviai, surinkimo brėžinių
braižymo taisyklės, naujausi standartai taikomi įvairioms detalėms ir junginiams žymėti.
Baigiamajame projekte pagal šioje knygoje pateiktus reikalavimus atlikta grafinė
projekto dalis-brėžiniai.
5. Rekštienė S. Baigiamųjų darbų ekonominės dalies rengimo metodiniai nurodymai.
Pateikta išlaidų, savikainos, pelno, pinigų srautų, finansinių-ekonominių rodiklių
skaičiavimo metodika.
6. P. Panzera. Alternative Engines Vol 4. Hanford CA. 2002 – 350 psl.
Knygoje aprašomas automobilinių variklių pritaikymas aviacijoje. Pateikiami
brėžiniai, schemos, paveikslai.
Baigiamajame projekte ši medžiaga naudojama analitinėje dalyje, bei sudarant
technologijas.
11
1. ANALITINĖ DALIS
Norint suprojektuoti automobilinio variklio pritaikymo lengvajai aviacijai postą,
reikia gerai išanalizuoti automobilių variklius, jų perdarymo technologijas, bei išanalizuoti ir
palyginti juos su naudojamais aviaciniais varikliais.
1.1 Aviacijoje naudojamų vidaus degimo variklių apžvalga
Kad lėktuvas gerai ir saugiai skristų, propelerio statinė trauka, kuri priklauso nuo
variklio galingumo, turi sudaryti mažiausiai trečdalį skridimo svorio, kai propelerio statinė
trauka yra mažesnė, lėktuvas sunkiai kyla, jo vertikalus kilimo greitis saugiam skridimui jau
nepatenkinamas, jis darosi nesaugus.
Aviacijoje yra naudojami varikliai su įvairiai išdėstytoms alkūninių velenų schemomis.
Tokiomis kaip žvaigždiniai varikliai, jų šiuo metu galima sutikti plačiai sportininkų
pamėgtame lėktuve „JAK-52“ (1.1 pav.)
Variklis yra „M14“ modelio (1.2 pav.) Variklio techniniai duomenys pateikti (1.1 lent.)
1.1 pav. Sportinis lėktuvas „JAK – 52“ 1.2 pav. Žvaigždinis variklis „M14“
Variklio tūris 10160
Variklio galia 268 kw/2900 aps/min
Variklio svoris 214 kg
Kuro tipas Aviacinis AVGAS
Kuro sistema Karbiuratorius
12
Kuro sąnaudos ~100 l sportiniame rėžime
Cilindrų skaičius 9
Aušinimo tipas Oras
1.1 lentelė Variklio „M14“ techniniai duomenys
Aviacinis Čekiškas variklis „Walter M 332“ (1.3 pav.) Šio variklio cilindrai išdėstyti
eilėje ir yra apversti, jo techninės charakteristikos pateiktos (1.2 lent.)
Šis variklis buvo naudojamas Čekiškuose lėktuvuose „L-40 Meta Sokol“ (1.4 pav.) Ir
daugelyje kitų eksperimentinės klasės orlaiviuose visoje Europoje. Taip šis variklis
naudojamas Rolando Kalinausko pagamintame eksperimentinės klasės orlaivyje „RK 3
Volungė“ (1.5 pav.)
1.3 pav. Čekiškas aviacinis variklis „Walter M332“ 1.4 pav. Čekiškas lėktuvas „L - 40“
13
1.5 pav. Lėktuvas „RK 3 Volungė“ Su „Walter M332“ varikliu
Variklio tūris 3980
Variklio galia 104 kw/2700 aps/min
Variklio svoris 102 kg
Kuro tipas Benzinas
Kuro sistema Žemo slėgio įpurškimas
Kuro sąnaudos 18 - 20 l/h
Cilindrų skaičius 4
Aušinimo tipas Oras
1.2 lent. Čekiško aviacinio variklio „Walter M332“ techniniai duomenys
1.2 Lengviesiems orlaiviams naudojami vidaus degimo varikliai ir jų charakteristikos
1.2.1 „Rotax“ firmos varikliai
Didėjant ekologiniams reikalavimams, tobulėjo ir varikliai. Šiais laikais aviaciniai
varikliai yra žymiai tobulesni už buvusius žvaigždinius, opozicinius, eilinius variklius.
Šiuolaikiniai varikliai naudoja daug mažiau kuro, turi žymiai mažesnį tūrį, bet išgauna tą pačią
galią, kaip ir senos kartos varikliai.
Keturtakčiai benzininiai varikliai plačiai naudojami nedidelio kėlimo svorio, lėtai
skrendančiuose orlaiviuose.
Labiausiai orlaiviuose paplitę varikliai yra „ROTAX“ firmos, Dviviečiuose orlaiviuose
dažniausiai naudojami „ROTAX 912“ varikliai (1.6 pav.) Jie yra keturtakčiai, keturių cilindrų,
14
opoziciniai, dviejų karbiuratorių, kurie pašildomi per aušinimo sistemą, aušinami skysčiu,
„šlapiu“ karteriu, varikliai, jų techninė charakteristika pateikta (1.3 lentelėje). Kaip ir
kiekvienam varikliui reikalinga vienokia ar kitokia techninė priežiūra, techninės priežiūros
pateiktos (1.4 lentelėje).
Variklio galia 69kw/5500
aps/min
Variklio darbinis tūris
1352
Kuro sąnaudos 27 ltr/h
Masė 64 kg
Naudojamas kuras Aviacins
Reduktorius Krumpliaratinis 2,43:1
1.3 lentelė „ROTAX 912“ pagrindinės techninės charakteristikos
Patikros Atliekami darbai
valandos
Variklio valymas; Vizualinė variklio patikra; Variklio pakabos
apžiūra;
25 val. Reduktoriaus patikrinimas; Tepalo lygio tikrinimas; Tepalo keitimas;
Oro filtro patikrinimas; Karbiuratorių patikrinimas; Variklio darbo bandymai
Variklio valymas; Vizualinė variklio patikra; Variklio pakabos
apžiūra;
50 Reduktoriaus patikrinimas; Tepalo lygio tikrinimas; Tepalo keitimas;
ir Oro filtro patikrinimas; Karbiuratorių patikrinimas; Variklio darbo bandymai
100 val. Žvakių keitimas
Variklio valymas; Vizualinė variklio patikra; Variklio pakabos
apžiūra;
200 Reduktoriaus patikrinimas; Tepalo lygio tikrinimas; Tepalo keitimas;
ir Oro filtro patikrinimas; Karbiuratorių patikrinimas; Variklio darbo bandymai
600 val. Aušinimo sistemų valymas; Karbiuratorių sklendžių valymas; žvakių keitimas;
15
aukštos įtampos laidų keitimas; Kompresijos tikrinimas
1.4 lentelė “Rotax 912” Techninės priežiūros reglamentai
Papildomai ROTAX rekomenduoja kiekvienos apžiūros metu patikrinti:
Patikrinti variklio skyriaus dangtį dėl perkaitimo požymių.
Patikrinti išmetimo sistemą dėl gedimų, įskaitant cilindrų galvas dėl įtrūkimų ir
defektų.
Patikrinti kuro filtrą dėl užterštumo. Apžiūrėti jį dėl dalelių įskaitant kuro linijų
medžiagos, sandarinimų komponentų, sidabro ( galimi variklio darbo pertrūkiai).
Patikrinti akumuliatoriaus įkrovimą, elektrolito tankį.
Patikrinti tepalo užterštumą. Daryti tepalo analizę.
Patikrinti radiatorių, tepalo radiatorių ir žarnas dėl sugedimo, įskaitant įtrūkimus ir
dažų nusilupimus.
Patikrinti propelerį dėl sugedimo ir išsibalansavimo. Atlikti dinaminį balansavimą
įskaitant propelerio tako patikrinimą.
1.6 pav. Keturtaktis „Rotax 912“
Šis „ROTAX“ firmos variklis yra sertifikuotas aviacijai, gaminamas Austrijoje,
dažniausiai jie naudojami tokiems orlaiviams kaip „Diamond DA20“, „Pipstrel Sinus“ ir k.t.
Kaip ir kiekvienas variklis netikėtai genda, taip ir šiam varikliui eksploatacijos metu buvo
rimtų gedimų, nors jam ir buvo atlikta techninė priežiūra pagal reikalavimus, dažniausiai
pasitaikę gedimai tai yra užsinešę karbiuratoriai kai per alsuoklio žarną, patenka tepalas į oro
16
filtrą. Buvo įvykių kada nutrūko švaistiklis, bei pradegė stūmokliai, „iššaudė“ žvakes.
Trūkusios karbiuratorių membranos, taip variklis praranda galią ir gali iššaukti katastrofas.
1.2.2 „Limbach“ aviaciniai varikliai
„Limbach“ aviaciniai varikliai (1.7 pav.), yra keturių cilindrų, opoziciniai, vieno
magneto, mišriu aušinimu: cilindrai aušinami oru, bet papildomai aušinamas ir tepalas, „sausiu
karteriu“ (turi atskirą tepalo talpą, iš kurios tepalas, tepalo siurbliu tiekiamas į variklį, o iš
variklio kitas siurblys gražinta tepalą į tepalo talpą), šis variklis turi vieną karbiuratorių, kuris
stovi pritvirtintas prie karterio, iš kurio jungiamaisiais vamzdžiais, kurie išeina iš karterio
šonų, sujungti su cilindrais, taip šildomas kuras. Propelerio mova tvirtinama tiesiogiai prie
smagračio.
Variklio techninės charakteristikos pateiktos (1.5 lentelėje). Taip pat šiam varikliui būtina
reglamentuota techninė priežiūra, kuri pateikta (1.6 lentelėje).
1.7 pav. Keturtaktis „Limbach 2000“ variklis
17
Variklio galia 59kw/3400 aps/min
Variklio tūris 1994
Naudojamas kuras 98 benzinas
Kuro sąnaudos (teorinės) 12 ltr/h
Variklio svoris 76,5 kg
Reduktorius Nėra
1.5 lentelė „Limbach 2000“ techninė informacija
Patikros Atliekami darbai valandos
5 val. Naujo
arba Patikrinti vožtuvų tarpelius; Tepalo lygį ir švarumą;
po kapitalinio remonto
Patikrinti kuro ir tepimo sistemas; Išvalyti variklį; Pakeisti tepalo ir kuro filtrus;
25 Pakeisti tepalą; Patikrinti vožtuvų tarpelius; Patikrinti kompresiją; ir Išvalyti ir patikrinti uždegimo žvakes; Patikrinti diržą ir jo įtempėjus;
50 val. Sutepti magneto movą; Patikrinti veržles, varžtus, kaiščius, užraktus; Procedūra tokia pati kaip ir 25 ir 50 val. Ir papildomos procedūros:
patikrinti karbiuratoriaus diafragmas; Patikrinti ir jei reikia sureguliuoti uždegimo kampą;
100 val. Išvalyti tepalo siurblį
Procedūra atliekama tokia pati, kaip ir 25, 50 ir 100 valandų, ir papildomos procedūros:
Pakeisti floatacinį vožtuvą; Patikrini akseleratoriaus sklendę; Patikrinti vožtuvų kotelius.
600 val.
1.6 lentelė „Limbach 2000“ variklio techninė priežiūra
Šis variklis gaminamas Vokietijoje „Limbach Flugmotoren” kompanijoje, šis variklis
buvo pradėtas gaminti 1980 metais.
18
Variklis plačiai naudojamas tokiuose orlaiviuose kaip: „KR II“; „Jodel D-18“;
„Dragonfly“; „Q2“.
Nors šis variklis gaminamas rimtoje aviacinių variklių kompanijoje, bet kaip ir
kiekvienas variklis jis genda. Buvo pastebėta tokių gedimų kaip lūžęs alkūninis velenas, nes
jau iš gamyklos buvo išėjęs su prastai balansuotu smagračiu. Nuo perkaitimo trūkę cilindrai,
pradegę vožtuvai, sutrūkę išmetimo vamzdžiai.
1.3 Aviacijoje naudojami automobiliniai varikliai
Automobiliniai varikliai gali būti kaip alternatyva aviaciniams varikliams, jie yra
žymiai pigesni, jų techninė priežiūra yra lengvesnė, nors ją reik atlikti dažniau, negu aviacinių.
Plačiai paplitęs variklis eksperimentinėje aviacijoje yra „VW Beatle“ (1.8 pav) Jie yra
keturių cilindrų, opoziciniai, oru aušinami varikliai. Naudojami dažniausiai dviviečiuose
orlaiviuose, šie varikliai yra alternatyva „Limbach“ varikliams. Jie yra panašūs aušinimo
sistema, kuro sistema bei komponuote. „VW“ variklio techniniai duomenys pateikti (1.7 lent.)
Šis „VW“ variklis, yra įmontuotas į lietuvio Rolando Jurkšo sukonstruotame biplane
„JR-2“ (1.9 pav.)
1.8 pav. Aviacijai pritaikytas „VW“ variklis
Variklio darbinis tūris 2180
Variklio galia 50kw/3400 aps/min
Variklio svoris 72 kg
19
Kuro tipas Automobilinis benzinas
Kuro sistema Karbiuratorius
Kuro sąnaudos 13 l/h
Cilindrų skaičius 4
Aušinimo tipas Oras
1.7 lentelė „VW“ aviacinio variklio techniniai duomenys
1.9 pav. Eksperimentinis biplanas „JR-2“ su „VW“ variklis
Kitas plačiai naudojamas vienviečiams orlaiviams ar moto-sklandytuvams yra „Trabant“
automobilio variklis (1.9 pav.) Jis yra dviejų cilindrų, dvitaktis, oru aušinamas variklis. Šis
variklis yra alternatyva aviaciniam varikliams „Rotax 503“ (1.10 pav.). „Trabant“ variklio
techniniai duomenys pateikti (1.8 lent.) „Rotax 503“ variklio techniniai duomenys pateikti (1.9
lent.)
20
1.9 pav. Automobilio „Traban“ aviacinis variklis 1.10 pav. „Rotax 503“ aviacinis variklis
Variklio tūris 595
Variklio galia 26kw/4200 aps/min
Variklio svoris ~36 kg
Kuro tipas Benzinas
Kuro sistema Karbiuratorius
Kuro sąnaudos ~9 l/h
Cilindrų skaičius 2
Aušinimo tipas Oras
1.8 lentelė „Trabant“ variklio techniniai duomenys
Variklio tūris 497
Variklio galia 37 kw/6500 aps/min
Variklio svoris 49 kg
Kuro tipas Benzinas
Kuro sistema Karbiuratorius
Kuro sąnaudos 13 l/h
Cilindrų skaičius 2
Aušinimo tipas Oras
1.9 lentelė „Rotax 503“ techniniai duomenys
21
1.4 Alternatyva aviaciniams varikliams
Mano siūlomas variklis kaip alternatyva yra „Subaru“ automobilio variklis (1.11 pav.)
ir (1.12 pav.) jis yra opozicinis, skysčiu aušinamas, jo techninė charakteristika pateikta (1.10
lentelėje). Jis pranašesnis už automobilio „VW Beatle“ variklį, svorio ir galios santykiu.
Aušinimo sistema skysčiu yra patogesnė, ir lengvesnė už aušinimą oru, nes oru aušinamam
varikliui, reik pagaminti sudėtingą aušinimo oro srauto valdymo sistemą, kuri valdoma
mechaniškai iš lėktuvo kabinos, sekant variklio temperatūros prietaisus, arba automatiškai, kai
valdo šia sistemą termostatas.
„Subaru“ variklis gali būti kaip alternatyva brangiam aviaciniam varikliui „Rotax 912“,
Už aviacinį variklį „Rotax 912“ automobilio „Subaru“ variklis pranašesnis eksploatacine ir
paties variklio kaina bei detalių kainomis.
Norint jį eksploatuoti kaip jėgainę lėktuvui, reikia padaryti kelias modifikacijas:
Pakeisti įpurškimo sistemą į karbiuratorių
Išlengvinti ir subalansuoti smagratį
Pritaikyti reduktorių
Pagaminti šiam varikliui tvirtinimą prie lėktuvo
Pritaikyti aušinimo sistemą
Atlikus šias modifikacijas, variklis yra paruoštas eksploatacijai. Daugelis aviacijos
konstruktorių gaminančių eksperimentinės klasės lėktuvus, jų atsisako ir naudoja brangius
aviacinius variklius, nes jiems trūksta žinių, neturi reikiamų sąlygų, bei laiko jiems
modifikuoti, bet įmonė kuri užsiima tokių variklių modifikacija, juos sugeba modifikuoti taip,
kad jie būtų patikimi. Šį variklį jau naudoja lėktuvams, vienas lėktuvo pavyzdys yra „Kitfox“
(1.13 pav.), jis yra dvivietis, aukštasparnis, metalinės konstrukcijos, dengtas drobe.
Variklio tūris 1781
Variklio galia 65kw/5400
aps/min
Naudojamas kuras 95 automobilinis
Kuro sąnaudos ~16 l/h
22
Variklio svoris 80 kg
Reduktorius krumpliaratinis
1.10 lentelė „Subaru“ variklio techniniai duomenys
1.11 pav. Modifikuotas automobilio „Subaru“ variklis
1.12 pav. Modifikuotas automobilio „Subaru“ variklis su pritaikyta aušinimo
sistema
23
1.13pav. Lėktuvas „Kit Fox“ su automobilio „Subaru“ varikliu
2. PROJEKTINĖ DALIS
Technologinėje dalyje apskaičiuojama: metinė įmonės, skyriaus darbų apimtis,
darbininkų skaičius, parenkami technologiniai įrengimai, apskaičiuojamas skyriaus gamybinis
plotas. Sudaryta automobilinio variklio modifikavimo į aviacinį technologija.
2.1. Metinė darbų apimtis
Metinė darbų apimtis T, žm.h skaičiuojama taip:
hžmtLN
T
.1000
, (2.1)
čia N – aptarnaujamų automobilių skaičius per metus, vnt., L – metinė vieno automobilio rida,
km, t – vienam automobiliui skirtas darbų imlumas kmhžm
1000
. .
N = 80 automobilių,
L = 15000 km,
t = 2,8 žmh/1000 km
24
T = = 3360 žmh.
2.2 Automobilinių variklių pritaikymo tinkančio lengvajai aviacijai skyriaus metinis
darbų imlumas
hžmbT
T dd
.
100, (2.2)
čia db – procentai, tenkantys visiems darbams nuo bendro darbų imlumo.
T d = = 672 žmh.
2.3. Darbininkų skaičiaus skaičiavimas
Darbo vietos metinis darbo laiko fondas paskaičiuojamas pagal formulę:
švpšviškdv TTDDDF )( , (2.3)
čia kD – kalendorinių dienų skaičius per metus, išD – išeiginių dienų skaičius per metus, švD
– šventinių dienų skaičius per metus, pT – darbo trukmė per dieną, h, švT – darbo dienos
sutrumpinimas prieš šventinę dieną.
dvF =(366-105-9) 8-9=2007 h
Technologiškai būtinas darbininkų skaičius:
dv
dt F
TP , (2.4)
25
P t = = 0,34
Priimama 1 darbininkas
Darbininko matinis darbo laiko fondas h:
pįvatdvdarb TDDFF )( , (2.5)
čia atD – atostogų dienų skaičius per metus, d., įvD – darbo dienos praleistos dėl įvairių
priežasčių per metus, d.
dF =2007-(28+8) 8=1719 h.
Sąrašinis darbininkų skaičius:
.darb
ds F
TP (2.6)
= = 0,39
Priimama 1 darbininkas.
2.4 Postų skaičiaus skaičiavimas
Postų skaičius paskaičiuojamas pagal formulę:
vidp
p
PF
TX
; (2.7)
čia - automobilių atvykimo netolygumo koeficientas; Pvid - vidutinis darbininkų dirbančių
26
poste skaičius; Tp - posto metinis darbų imlumas; Fp - posto metinis darbo laiko fondas (val);
CTDF pamddp ; (val.)
čia Ddd. - darbo dienų skaičius metuose; Tpam - pamainos ilgis; C - pamainų skaičius;
- posto darbo laiko išnaudojimo koeficientas;
Fp=253 8 1 0,9=1821.6
16.1821
2.1672
X = 0,44
Postų skaičių priimama 1 postas.
2.5 Technologinė įranga
Technologinė įranga pateikta 2.1 lentelėje.
2.1 lentelė. Technologinės įrangos žiniaraštis
Eil.
Nr.
Įrengimo
pavadinimas ir
modelis
Trumpa tech.
charakteristika
Matmenys,
mm
Kiekis,
vnt.
Galia,
kW
Grindų
užimamas
plotas, m 2
Kaina,
Lt
1 Galandinimo
staklės DOS 125
Disko skersmuo
125 400x200 1 0,8 0,08 550
2 Koloninės
gręžimo staklės - 470x400 1 1,1 0,19 6000
3 Kombinuotos
tekinimo staklės
- 2800x1240 1 6,5 3,47 6900
4 Variklių remonto
stendas
- 1000x1500 1 - 1,5 1200
5 Vežimėlis
varikliams
- 1300x1000 1 - 1,3 1200
27
6 Suvirinimo
aparatas
„Ergus“
TIG suvirinimo
aparatas, su
nelydžiu
volframo
elektrodu
230x400 1 4,5 0,1 17500
7 Atliekų dėžė - 1500x1500 1 - 2,25 300
8 Kampinio
pjovimo mašina
BOSCH
- - 1 0,6 - 780
9 Autošaltkalvio-
darbastalis
Su spaustuvais 1400x500 1 - 0,7 1900
10 Hidraulinis
presas
Galia 40 tonų
1890x940 1 - 1,78 2500
11 Įrenginys
detalėms plauti
ELEHBIM 5903
Talpa 40 1. 800x350 1 1,4 2,8 1200
12 Atidirbtos alyvos
bakas
- 800x800 1 - 0,64 800
13 Kompresorius 8 atmosferų 1700x500 1 2,5 0,9 1050
14 Lentyna Savos gamybos 4000x1000 1 - 4 500
15 Įrankių
vežimėlis - 720x470 1 - 0,53 1500
16 Šiukšlių dėžė - 500x500 1 - 0,25 200
17 Priešgaisrinis
stendas Savos gamybos 300x300 2 - 0,18 1000
18 Sijinis kranas Keliamoji galia
– 7,5 t - 1 6 - 15000
Viso: 23,4 20,67 61580
28
2.6. Gamybinių patalpų plotai
Tpaįrsk KnFFF )( (2.7)
čia : aF - automobilio užimamas plotas (m )
aF = b · l (2.8)
Automobilio matmenys pateikiami šiek tiek mažesni negu aukščiausios klasės
automobilių.
b - automobilio plotis; (m)
b- l,8m;
l - automobilio ilgis; (m)
l - 4,2m;
aF =1,8 · 4,2 =7,56 ( 2m )
pn - postų skaičius;
įrF - įrengimų užimamas grindų plotas ( 2m )
įrF = 27,37 2m ;
TK - tankumo koeficientas ( TK =2 - 4,5)
Priimama:
TK = 2,5
skF = (20,67 + 7,56 · 1)· 2,5 = 70,58 2m
Skyriaus plotas priimamas: skF = 70,58 2m ;
Paskaičiavus plotą, reikia parinkti patalpos ilgį ir plotį. Pageidautina, kad šie matmenys
dalintūsi iš 3. Priimtas braižymui plotas gali skirtis nuo paskaičiuoto ploto, bet ne daugiau kaip
kai patalpa yra iki 100 ir kai patalpa yra virš 100
Priimu, kad automobilinio variklio pritaikymo tinkančio lengvajai aviacijai skyriaus
matmenys yra 9x9 = 81
= 14,77%
14,77 < 20%
Skyriaus plotis – 9 m
Skyriaus ilgis – 9 m
29
2.7 Reduktoriaus pritaikymo technologija
2.2 lentelė. Reduktoriaus pritaikymo technologija
Operacijos numeris
Technologinio proceso pavadinimas
Įrenginio pavadinimas
Proceso schema
1
Nuimamas smagratis Pneumatinis veržlesukis ir 16mm galvutė
2
Nutekinamas smagratis Tekinimo staklės
3
Išfrezuojamos smagratį kiaurymės
Frezavimo staklės
4
Subalansuojamas smagratis
Balansavimo staklės
5
Išlengvintas ir subalansuotas
smagratis uždedamas atgal ant variklio
Pneumatinis veržlesukis su 16mm galvute
30
Operacijos numeris
Technologinio proceso pavadinimas
Įrenginio pavadinimas
Proceso schema
6 Guminio dempferio
prijungimas
Pneumatinis veržlesukis su 16
mm galvute
7 Reduktoriaus
uždėjimas
Pneumatinis veržlesukis su 13
mm galvute
2.8 „Subaru“ automobilio įurškimo sistemos keitimas į karbiuratorinę
Kadangi variklis daug patikimesnis yra su karbiuratorium, o ne įpurškimu, nes taip
nelieka sudėtingos įpurškimo sistemos, ir sumažėja galimybė sugesti purkštukų elektrinei ar
mechaninei daliai.
Įpurškimo sistemos keitimas į karbiuratorinę pateikta 2.3 lentelėje.
2.3 lentelė. „Subaru“ automobilio įpurškimo sistemos keitimas į karbiuratorinę technologija
Operacijos numeris
Technologinio proceso pavadinimas
Įrenginio pavadinimas
Proceso schema
1
Nuimamas įsiurbimo kolektorius
Veržleraktis su 13 galvute
31
Operacijos numeris
Technologinio proceso pavadinimas
Įrenginio pavadinimas
Proceso schema
2
Išvalomi įsiurbimo kanalai
Specialus valiklis, gręmžtuvas
3
Išimami purkštuvai Veržliasukis su 10mm galvute
4
Užsandarinami purkštuvų kanalai
Specialūs sandarikliai
5
Uždedamas įsiurbimo kolektorius pritaikytas
karbiuratoriui ir uždedamas
karbiuratorius
Veržliasukis su 10 mm ir 13 mm
galvute
32
2.9 Variklio rėmo konstrukcija ir aprašymas
2.1 pav. Variklio laikantysis rėmas
Variklio laikantysis rėmas (2.1 pav.) reikalingas lėktuvo varikliui laikyti, jį veikia dvi
apkrovos: variklio sunkio jėga ir variklio traukos jėga, todėl jos turi būti standus ir
pakankamai tvirtas. Jis suvirintas iš kvadratinių ir apvalių vamzdžių. Prie rėmo variklis
tvirtinamas specialiomis guminėmis pagalvėmis (2.2 pav.)
.
2.2 pav. Variklio tvirtinimo pagalvės
33
2.10. Variklio tvirtinimo kaiščių skaičiavimas
1. Kaiščių plieno mechaninių charakteristikų parinkimas
s
Plieno markė: Bendros paskirties E295;
Plieno stiprumo riba: ;
Plieno takumo riba: .
Leistinieji tangentiniai įtempimai:
2. Kaiščio skersmens skaičiavimas
Kaiščio skersmuo apskaičiuojamas pagal formulę:
4 rreik
all
Fd
z i
; (2.9)
čia i – kirpimo pjūvių skaičius vienai ašelei; z – ašelių skaičius.
Kaiščius veikianti jėga G, variklio svorio jėga lygi: G =
G =
Kaiščius veikianti jėga F, traukos jėga F lygi:
d
Kaiščius veikia kintama apkrova F; apkrova lygi:
f
Priimama atsargos koeficientas 1,5
F = 1470,266 1,5 = 2205,399
Duomenys skaičiavimui: i = 2; z = 4; F=2205,399 N; 30all .
34
(2.10)
Standartinis kaiščio skersmuo yra
3. Kaiščio kerpamojo stiprumo skaičiavimas
Ašelės stiprumas apskaičiuojamas pagal formulę:
2
4
s allreik
F
dz i
;
(2.11)
.
2.11. Suvirinimo siūlės skaičiavimas
1. Kampinės siūlės suvirintos jungties tikrinamasis skaičiavimas
Kampinės siūlės atliekamas užleistinės, tėjinės ir kampinės suvirintosios jungtys.
Kampinės siūlės pagrindinis dydis – siūlės statinis a
Suvirinimo siūlės leistinųjų įtempimų didumas priklauso nuo siūlės kokybės, siūlę
veikiančios išorinės apkrovos kitimo pobūdžio, siūlės tipo ir jos deformacijos rūšies,
jungiamųjų elementų medžiagų.
Suvirinimo siūlės kokybė – B
Suvirinimo siūlės plienas St – 52 , kintama apkrova
Suvirinimo siūlės leistinieji tangentiniai kirpimo įtempimai
0,7 allF
a l
; (2.12)
a - suvirinimo siūlės statinis; l – suvirinimo siūlės perimetras (bendras ilgis); F – siūlę
veikianti jėga.
35
Parinkta vidutinė suvirinimo kokybė. Suvirinama medžiaga plienas St - 52. Leistinieji
įtempimai all = 70 MPa. Suvirinimo siūlės ilgis l=62.8mm, statinis a=3mm. Suvirinimo siūlę
veikianti jėga F=2205,399N.
(2.13)
3. DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA
Šioje darbo dalyje pateikti darbų saugos ir ekologijos reikalavimai projektuojant
automobilinio variklio pritaikymas lengvajai aviacijai. Paskaičiuotas apšvietimas, ventiliacija.
3.1. Bendri reikalavimai
Priimant darbuotoją į darbą, yra sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartis yra darbuotojo
ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos,
specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje
nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą
darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo
įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95
straipsnis).
Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis
sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir
darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas
lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo
žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau
darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties
egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą
(darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat
darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo
kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė.
36
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo
sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti
asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais
darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys
nesutarė kitaip.
3.2. Darbų sauga atliekant variklio pritaikymo darbus
l. Šaltkalviai - remontininkai, ardydami, surinkdami ir dirbdami šaltkalvystės darbus,
dažniausiai gali susižeisti nuo išsprūdusios detalės, įrankio, besisukančio, daikto, pajudėjusios
mašinos, užkritusio agregato, parvirtusio įrenginio, atšokusios skeveldros, elektros srovės, taip
pat pargriuvę, nukritę ir pan.
2. Šaltkalvis - remontininkas turi būti instruktuotas visose darbo vietose ir išklausęs
saugumo technikos periodinį instruktažą ne daugiau kaip prieš 6 mėn. Kartą per metus jis
egzaminuojamas iš darbo apsaugos. Šaltkalvis - remontininkas, skiriamas dirbti naujais
įrengimais (kėlimo transporto mechanizmais), turi būti papildomai supažindintas su tų
įrengimų (mechanizmų) konstrukcija ir saugiais darbo metodais. Dirbant elektros įrankiais
arba įrenginiais, reikia turėti pirmą saugumo technikos kvalifikacinę grupę.
3. Šaltkalvis - remontininkas turi dirbti tik tą darbą, kurį nurodė dirbtuvių vedėjas arba
tiesioginis darbo vadovas. Gavus užduotį, reikia apgalvoti saugius darbo atlikimo būdus ir
pasirinkti saugiausią. Jeigu kyla neaiškumų, kreiptis į dirbtuvių vedėją arba darbo vadovą, kad
paaiškintų.
4. Darbo vieta, atsižvelgiant į technologinį procesą, turi būti tinkamai įrengta (sutvarkyta)
šildomoje patalpoje, kad batų patogu ir saugu dirbti. Čia turi būti saugaus darbo priemonių
(darbastalių, stendų, padėklų, atramų, kopėčių, spintų, kėlimo - transporto mechanizmų) ir
įrankių. Jei tenka gultis ant drėgno betono ar žemės, reikia patiesti guminį kilimėlį arba
naudoti specialų vežimėlį - gultą. Jei grindys šaltos (kietos), reikia stovėti ant medinių
grotelių.
5. Saugaus darbo laidas yra tvarkingų įrankių komplektas:
37
plaktuko pentis turi būti iškili, nenudaužyta, o kietos, sausos medžiagos kotas užkaltas
plieniniu rantytu pleištu;
dildžių, atsuktuvų, pjūklelių ir kitų aštrių įrankių kotai turi būti su metaliniais žiedais;
daužymo įrankių (kirstukų, žymeklių, muštuvų) kalamasis galas turi būti be šerpetų
(atplaišų); ilgesni kaip 15 cm daužymo įrankiai silpniau perduoda smūgius delnui;
raktai turi atitikti veržlių ir varžtų galvučių matmenis, neturėti įtrūkimų ir atplaišų;
raktų žiočių briaunos turi būti lygiagrečios;
spaustuvai turi būti gerai įtvirtinti ant darbo stalo, ne arčiau kaip 1 m vienas nuo kito;
kitų darbo vietų apsaugai prie stalo pritvirtinamas apsauginis tinklas; dirbant iš abiejų
pusių, tinklas tvirtinamas stalo viduryje, o dirbant iš vienos pusės, - šone, kur yra kita
darbo vieta arba praėjimas.
6. Rekonstruotus (po kapitalinio remonto) ar naujai pagamintus įrengimus (prietaisus,
įrankius, mechanizmus) galima eksploatuoti, kai juos išbando ir priima ūkio vadovo paskirta
komisija ir leidžia ūkio vyriausiasis inžinierius.
7. Šaltkalvis - remontininkas turi laikyti savo darbo vietą švarią ir tvarkingą, neužkrauti
praėjimų. Grindys turi būti lygios ir sausos. Slidžias vietas reikia pabarstyti pjuvenomis ar
smėliu.
Prieš darbo pradžią:
8. Šaltkalvis - remontininkas turi apsirengti tvarkingu ir švariu medvilniniu kombinezonu,
turėti pirštines ir apsauginius akinius. Darbo drabužiai neturi varžyti judesių ir kliūti už
išsikišimų. Visos drabužių saugos turi, būti užsegtos, skvernai neatsilapoję. Trumpi plaukai
pridengiami kepure, o ilgi - skarele.
9. Sutvarkyti darbo vietą ir patikrinti, ar yra pavojingų zonų apsauga, ar gerai pritvirtinti
įžeminimo laidai, ar tinkami darbui įrankiai, prietaisai ir kiti įrengimai. Netvarkingus įrankius
(prietaisus, įrengimus) pakeisti naujais. Apie pastebėtus gedimus pranešti dirbtuvių vedėjui
arba darbo vadovui.
Darbo metu:
10. Ardant, surenkant ir atliekant kitus šaltkalvystės darbus, neleidžiama spartinti darbo,
pažeidžiant saugaus darbo reikalavimus. Jokia racionalizacija nepriimtina, jeigu dėl jos
pažeidžiamas darbo saugumas.
11. Darbo metu draudžiama kalbantis atitraukti kitų darbininkų dėmesį nuo jų tiesioginio
darbo.
38
12. Ardyti, surinkti arba atlikti kitus šaltkalvystės darbus leidžiama, tik pastačius
remontuojamą mašiną (agregatą) ant specialių stendų (padėklų, atramų, darbastalių ir pan.) ir
patikimai įtvirtinus, kad nekryptų ar nevirstų. Turi būti pakankamai vietos laisvai prieiti prie
visų mašinos dalių (praėjimas turi būti ne siauresnis kaip 70 cm).
13. Pakėlus automobilį, keltuvą reikia užfiksuoti, kad jis savaime nenusileistų. Draudžiama
remontuoti domkratu pakeltą mašiną, nepadėjus po ja specialių patikimų atramų. Negalima
tam tikslui naudoti pasitaikiusių plytų, padangų ar kitų daiktų.
14. Jeigu reikia dirbti po pakeltu savivartės (mašinos, priekabos) kėbulu, kėbulas
atremiamas specialia standžia sija. Negalima kėbulo remti atsitiktiniais daiktais arba dirbti po
neparemtu kėbulu.
15. Draudžiama valyti užsikimšusius mazgus ir atlikti bet kurią remonto (reguliavimo)
operaciją, veikiant mašinai (sukantis detalėms).
16. Dirbant aukščiau kaip 1,5 m nuo grindų, reikia stovėti ant specialių atramų arba
kilnojamų skečiamų kopėčių. Draudžiama dirbti, stovint ant pristatomų, nepritvirtintų kopėčių
arba ant atsitiktinių daiktų (dėžių, lentų, išsikišusių mašinos dalių ir pan.).
17. Elektros laidai, besisukančios mechanizmų dalys, duobės grindyse ir kitos
pavojingos vietos turi būti patikimai uždengtos.
18. Dirbti stovint ant žemės po atvirais elektros laidais leidžiama tik su sąlyga, kad
atstumas tarp atvirų laidų, ir mašinos paviršiaus bet kurioje padėtyje būtų ne mažesnis kaip 1,5
m. Toks pat atstumas turi būti ir nuo mašinos keliamosios dalies paviršiaus arba naudojamo
įrankio (strypo).
19. Draudžiama dirbti (būti) patalpoje, į kurią, veikiant vidaus degimo varikliui, patenka
išmetamosios dujos.
20. Esant nepakankamam bendram bei vietiniam apšvietimui, galima naudoti nešiojamas
elektros lempas, ne daugiau kaip 36 V įtampos. Nešiojamoji lempa turi turėti nuimamą
apsauginį sietelį ir kablį. Lempa kabinama taip, kad nešviestų tiesiai į akis (neakintų).
21. Elektros srovę nešiojamosios lempos turi gauti iš transformatoriaus su atskiromis
pirminėmis ir antrinėmis (įžemintomis) apvijomis. Draudžiama elektros įtampą šiam tikslui
žeminti autotransformatoriumi ar kitokiais varžynais. Žemos įtampos rozetės turi skirtis nuo
aukštos įtampos. Ant jų reikia užrašyti įtampos dydį voltais.
22. Prieš nuimant agregatus (variklį, pavarų dėžę, hidrosiurblį ir pan.), reikia iš jų išleisti
tepalą, (skysčius) į tam skirtą tarą. Draudžiama pilti tepalą (skysčius) ant dirvos ar grindų.
39
Netyčia ant grindų palietą tepalą (skysčius, degalus) reikia užberti pjuvenomis arba smėliu.
Prisigėrusias tepalo (degalų, skysčių) pjuvenas reikia supilti į metalinę dėžę su dangčiu.
23. Atsukant arba prisukant veržlias, draudžiama naudoti didesnių už veržlę matmenų
raktus, dėti metalines plokšteles tarp rakto ir veržlės, veržti prailgintu raktu (vamzdžiu arba
kitu raktu), vartoti tepaluotus raktus, kalti plaktuku per raktus ir pan.
24. Įrankiams nešti (laikyti) reikia turėti specialią dėžę arba krepšį. Negalima įrankių
laikyti kišenėse, dėti juos ant pasitaikiusių išsikišimų, vamzdžių ir pan.
25. Ardant bei surenkant sunkiai nuimamas (nejudamų sujungimų) bei spyruokliuojančias
detales, reikia naudoti specialius nuimtuvus ir presus. Jeigu jų naudoti negalima, tai šiam
reikalui tinka strypeliai su variniais antgaliais ir plaktukas su varine pentimi.
26. Uždedant nuimtuvą, reikia gerai įstatyti menteles, kad traukiant jos nenusprūstų.
27. Spyruoklės nuimamos ir uždedamos tik specialiais prietaisais, kurie neleidžia netikėtai
išsitiesti suspaustai spyruoklei.
28. Su kirstuku ar kitu daužymo įrankiu reikia dirbti, užsidėjus apsauginius metalinio
tinklo arba nedūžtamo stiklo akinius.
29. Kalant plaktuku (kūju), reikia būti ypač atidžiam, kad nesuduotum sau per pirštus,
nesužeistum šalia stovinčio darbininko, neužkliudytum detalių ir t.t. Kalant kūju, kotą reikia
laikyti iš šono, o ne prieš save.
30. Surenkant mašinas, varžtų skylučių sutapimą jungiamose detalėse galima tikrinti
specialiu montavimo raktu arba virbu. Draudžiama kiaurymių sutapimą tikrinti pirštu.
31. Nuimant arba tvirtinant sunkias detales, kad jos neužkristų, reikia naudoti specialias
atramas – vežimėlius arba kėlimo mechanizmus. Ilgos detalės nuimamos (uždedamos),
pritaikant jas kitam darbininkui.
32. Agregatus ir detales, sunkesnes kaip 20 kg, reikia kelti kėlimo mechanizmais – kranais,
telferiais, skrysčiais ir pan. Judantys kėlimo mechanizmai turi turėti ribotuvus (maksimalaus
krūvio kėlimo, galinius riedėjimo išjungėjus ir kt.). Ant kėlimo mechanizmo turi būti užrašyta
leistina kėlimo galia ir sekančio bandymo data. Kėlimo mechanizmai techniškai apžiūrimi
kartą per metus, o statiškai ir dinamiškai išbandomi kartą per 3 metus (retai naudojami - kartą
per 5 metus).
33. Pagrindiniai saugaus darbo reikalavimai, dirbant su kėlimo - transporto mechanizmais,
yra šie:
a) kėlimo - transporto mechanizmai turi būti eksploatuojami pagal "Kėlimo kranų
įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles";
40
b) prie kėlimo mechanizmo kabinti detalę galima tik standartiniu kabinimo prietaisu
(griebtuvu, replėmis, stropu, kabliu) ir tik už specialių vietų; draudžiama kabinti detalę
atsitiktiniais trosais arba viela;
c) prieš keliant, reikia įsitikinti, ar keliamos detalės neiškris, neužklius už ko nors, įspėti
darbininkus, kad pasitrauktų;
d) detalę galima kelti tik vertikaliai; Leidžiama nukrypti nuo vertikalios kėlimo linijos
ne daugiau kaip 5 laipsnius;
e) kelti, arba perkelti (transportuoti) detalę reikia iš lėto, be trūkčiojimų, keliama detalė
neturi suktis, siūbuoti, jos atstumas nuo kelyje sutinkamų paviršių turi būti ne mažesnis
kaip 0,5 m;
f) draudžiama:
prilaikyti arba taisyti keliamą automobilį rankomis;
kelti didesnio už leistiną svorį automobilį;
palikti pakeltą automobilį darbo pertraukos metu;
leisti valdyti kėlimo mechanizmą neapmokytam darbininkui.
34. Ten, kur negalima naudoti kėlimo - transporto mechanizmų, sunkioms detalėms
transportuoti reikia turėti vežimėlius.
35. Rankomis nešamų (keliamų) detalių svoris vyrams turi būti ne didesnis kaip 30 kg,
moterims - 10 kg, vaikinams (16 - 18 metų) - 10 kg. Sunkesnės detalės rankomis keliamos
arba stumiamos, tik prižiūrint atsakingam administracijos darbuotojui (dirbtuvių vedėjui,
inžinieriui). Prieš ridenamą detalę stovėti draudžiama.
36. Darbo vietoje nuimtas detales arba mazgus reikia sudėti į lentyną. Smulkios detalės
kraunamos į dėžes, o sunkios - ant apatinių lentynų. Detales reikia krauti taip, kad jos
nejudėtų, nekristų ir nekliūtų praeinantiems. Draudžiama dėti detales ant lentynos (padėklų,
stalo) krašto, mėtyti jas ant grindų.
37. Remonto zonoje draudžiama naudoti atvirą ugnį ir plauti detales benzinu. Plovimo
vonioje detales galima valyti žibalu ar dyzeliniu degalų.
38. Drožles nuo agregatų (mašinų, detalių) reikia šluoti šepečiu. Draudžiama pūsti jas
suspaustu oru arba šluoti ranka.
39. Sureguliuotas (sumontuotas) mazgas turi būti saugus jį eksploatuojant. Negalima
palikti neužveržtų varžtų, išsikišusių dalių, neuždengtų pavojingų vietų ir pan.
41
40. Įvykus nelaimingam atsitikimui, apie įvykį reikia tuoj pat pranešti dirbtuvių vedėjui.
Šaltkalvis - remontininkas turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą susižeidusiajam.
Po darbo:
41. Baigęs darbą, šaltkalvis - remontininkas turi:
sutvarkyti darbo vietą, nušluoti drožles ir atliekas;
vartotas šluostymo medžiagas sudėti į metalinę dėžę su dangčiu ir padėti gaisrui
nepavojingoje vietoje
(tepaluoti skudurai gali savaime užsidegti); susirinkus didesniam skudurų
(pjuvenų) kiekiui, jie sudeginami;
nuvalyti ir sudėti, į vietą naudotus įrankius ir mechanizmus;
patikrinti, ar surinkti visi raktai bei kiti naudoti įrankiai;
elektros įrankius priduoti į sandėlį;
darbo drabužius išvėdinti ir sukabinti į darbo drabužiams skirtą spintelę;
neleidžiama darbo drabužių palikti darbo vietoje arba neštis juos į namus;
nusiplauti rankas šiltu vandeniu su muilu;
išeinant išjungti visus elektros įrenginius ir užgesinti šviesą;
informuoti dirbtuvių vedėją apie darbe pastebėtus trūkumus ir saugaus darbo
pažeidimo grėsmę.
Darbuotojo veiksmai ypatingais atvejais:
53. Įvykus avarijai, nedelsiant pranešti darbo vadovui. Iki tyrimo pradžios išsaugoti įvykio
vietą tokią, kokia ji buvo avarijos metu, jei tai nekelia pavojaus žmonių gyvybei.
54. Kilus gaisrui, iškviesti ugniagesius tel. 112, pradėti gaisrą gesinti turimomis
priemonėmis ir nedelsiant informuoti padalinio vadovą apie gaisrą.
55. Darbuotojas privalo mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
Darbuotojo veiksmai baigus darbą:
56. Išimti atramas iš po krovinio.
57. Nuleisti keltuvą.
58. Surinkti darbo įrankius ir sudėti į spintelę ar lentyną.
59. Sutvarkyti hidraulinį keltuvą.
60. Persirengti savais drabužiais, nusiprausti veidą ir rankas.
61. Apie visus trūkumus, pastebėtus darbo metu, pranešti darbo vadovui.
42
3.3. Patalpos apšvietimo ir ventiliacijos skaičiavimas
Apšvietimas gali būti natūralus ir dirbtinis. Natūraliam apšvietimui langų plotas (FL)
apskaičiuojamas pagal formulę:
FL = Fgr · k, (m2); (3.1)
čia Fgr – skyriaus grindų plotas, (m2); k – natūralaus apšvietimo koeficientas, ( k = 0,3 ).
FL= 81 x 0,3 = 24,3m2.
Žinant patalpos aukštį (H) galima apskaičiuoti lango aukštį.
Lango aukštis: hL= H – (h1+ h2), (m); (3.2)
H – atstumas nuo grindų iki lubų, ( H=7,5 m); h1 – atstumas nuo grindų iki lango apačios,
(h1 = 1,2 m); h2 – atstumas nuo lango viršaus iki lubų, (h2 = 0,5 m).
hL = 7,5 – (1,2 + 0,5)= 5,8 m
Visų langų plotis (L) nustatomas iš formulės:
)m(,h
FL
l
L (3.3)
.
Pasirinkus lango plotį (b), langų skaičius (nL) nustatomas pagal formulę:
nL= L / b, (3.4)
43
b – lango plotis , m. b = 2,4 m.
= 1,74;
Priimame 2 langus.
Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas. Skaičiavimo būdu nustatomas lempų skaičius
dirbtiniam skyriaus apšvietimui. Bendram apšvietimui lempų skaičius parenkamas pagal ,,vatų
metodą”. Skyriaus apšvietimui bendras šviesos galingumas (S) nustatomas pagal formulę:
S = Fgr So , (w); (3.5)
Fgr skyriaus grindų plotas, m2; So lyginamasis šviesos galingumas , w/m2 . So= 10.
S = 81 x 10 = 810 W
Pasirikus lempos galingumą apskaičiuoju lempų skaičių NL
NL = S / SL; (3.6)
SL- vienos lempos galingumas, W.
= 8,1;
Priimame 9 šviestuvus.
Duomenis surašau į 3.1 lentelę.
44
3.1 lentelė. Apšvietimo skaičiavimo suvestinė
Patalpos pavadinimas
Plotas m2
Langų skaičius
Lempų galingumas, W
Lempų sk. Pasirinktų šviestuvų markė A
pska
ičiu
ota
s
Pri
imta
s
Aps
kaič
iuo
ta
Pri
imta
Variklių pritaikymo
skyrius 81 1,74 2 100 8,1 8 ПBЛП
Ventiliacija remonto patalpose gali būti natūrali ir priverstinė. Natūrali ventiliacija
vyksta pro viršulangius arba orlaides, langus, duris. Priverstinė ventiliacija būna:
ištraukiamoji, paduodamoji, priverstinė ir mišri. Priverstinė ventiliacija paprastai įrengiama
tuose skyriuose kuriuose pagal sanitarinius – higieninius reikalavimus oro apykaitų skaičius
per valandą turi būti ne mažiau kaip 3, o tose patalpose, kuriose oro apykaitos skaičius yra
mažesnis kaip 3, yra įrengiama natūrali ventiliacija.
3.4. Priešgaisrinė sauga
Transporto priemonės patalpose, stovėjimo aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant
tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m.
Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam transporto priemonių remontui ir
techninei priežiūrai. Jose turi būti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems kuro ir degalų
filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai turi būti išpilami į
metalinius indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose. Išlietus ypač degius, labai degius ir
degius skysčius būtina užpilti smėliu ar pjuvenomis ir pašalinti į tam skirtą vietą.
Transporto priemonėse privalomų gesintuvų skaičius nustatomas pagal šių priešgaisrinių
taisyklių reikalavimus.
Individualiame garaže (bokse) galima laikyti ne daugiau kaip 40 l automobilių kuro ir ne
daugiau kaip 10 l tepalų. Tokį automobilių kuro kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje
metalinėje taroje, o tepalus – tam skirtoje sandarioje taroje.
Garažuose bei transporto priemonių stovėjimo aikštelėse draudžiama:
dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus,
taip pat plauti detales ypač degiais, labai degiais ir degiais skysčiais. Šie darbai turi
būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose aikštelėse;
45
laikyti transporto priemones neuždengus dangteliais jų degalų bakų;
užkrauti vartus ir įvažas arba juos užstatyti transporto priemonėmis;
pilti degalus į transporto priemones kuro bakus ir kitas talpyklas;
laikyti ir eksploatuoti transporto priemones esant netvarkingai kuro ir elektros sistemai;
šildyti variklius atvira ugnimi (deglais, lituojamosiomis lempomis), atliekant remonto
ir kitus darbus, pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais;
baigus darbą, palikti tepaluotas medžiagas bei išsiliejusius skysčius;
sandėliuoti degias medžiagas ir degių dujų balionus.
Transporto priemonių apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos.
Garažuose ir remonto boksuose, kuriuose yra apžiūrų duobės ir rūsiai, draudžiama
laikyti automobilius su dujine įranga.
Įrengti vienoje patalpoje agregatų remonto ir akumuliatorių įkrovimo barus draudžiama.
Akumuliatorinės baterijos turi būti įkraunamos tam tikslui skirtose vietose. Tose vietose
turi būti mechaninė vėdinimo sistema, įrengta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Akumuliatoriai turi būti eksploatuojami ir įkraunami laikantis nustatytų reikalavimų.
Panaudoti akumuliatoriai turi būti laikomi uždaruose rūgštims ir korozijai atspariuose
induose.
Skyriuje, kai plotas 50 m2 turi būti mažiausiai vienas gesintuvas. Rekonstruojamame
lengvųjų automobilių važiuoklės remonto skyriaus plotas 182 m2, todėl reikalingi 4 milteliniai
10 l gesintuvai.
3.5. Gamtos sauga
Automobilinio variklio pritaikymas lengvajai aviacijai skyriuje reikia laikytis šių
reikalavimų:
panaudoti tepaluoti skudurai dedami į skudurų dėžę.
skyriuje naudojami išmetamų dujų nutraukėjai.
didelis dėmesys skiriamas automobilių apžiūrėjimui, kad iš variklio ir pavarų dėžės
nesiskverbtų tepalai ar kiti cheminiai skysčiai.
Taisomos detalės plaunamos tik detalių plovimo vonioje.
Gerai sureguliuoti ventiliacijos sistemose oro filtrus.
Degių skysčių ir kitų chemikalų nepilti ant žemės.
46
4. EKONOMINĖ DALIS
Šioje darbo dalyje pateikti ekonominiai projektuojamo lengvųjų automobilių kėbulų
remonto skyriaus įkūrimo kaštų skaičiavimai.
4.1. Investicijos ir finansavimas
Numatoma apskaičiuoti investicijų poreikį, prognozuojamas išlaidas, pajamas, pelną, bei
projekto atsipirkimo laiką.
Verslui pradėti reikalingos investicijos bei finansavimas parodyti 4.1 lentelėje.
4.1 lentelė. Verslo projekto investicijų poreikis ir finansavimas
Investicijų poreikis ir paskirstymas, Lt Verslo projekto kaštai (investicijos) Lt Verslo projekto finansavimas Lt I. Įmonės steigimo kaštai: 1000,0 III. Nuosavas kapitalas: 31340
II. Turto įsigijimo kaštai: 2.1 Ilgalaikis turtas 2.2 Trumpalaikis turtas
56450,05230,0
IV. Skolintas kapitalas: 4.1. Ilgalaikė banko paskola 4.2. Trumpalaikė banko paskola
31340
Viso II skyriaus: 61680,0 Viso IV skyriaus: 31340,0Iš viso (I+II): 62680,0 Iš viso (III+IV): 62680,0
Verslo projekto kaštai (investicijos)
I. Įmonės rekonstrukcijos kaštai:
UAB laikinojo vardo rezervavimas, registravimas VĮ „Registrų centras“, įmonės
steigimo dokumentų parengimas, įmonės antspaudo gamyba, kuras ir kiti įmonės steigimo
kaštai vidutiniškai sudaro apie 1000,0 Lt.
II. Turto įsigijimo kaštai:
Ilgalaikio turto įsigijimui apskaičiuoti, pasinaudokite informacija, esančia 4.2 lentelėje.
Lentelėje pateikiamas tik ilgalaikis turtas, t.y. toks turtas, kurio naudingo eksploatavimo laikas
ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Priskiriant turtą ilgalaikiam atsižvelgiama ir į jo vertę.
Jeigu turtas naudojamas labai ilgai, bet jo vertė įmonei nereikšminga, toks turtas nebus
laikomas ilgalaikiu. Todėl įmonės vadovai patys pasirenka, nuo kurios sumos turtas bus
laikomas ilgalaikiu. Biudžetinėms įstaigoms tokią minimalią sumą nustato tų įstaigų savininkė
47
– valstybė. Šiuo metu ta suma lygi 1000 Lt. Tai reiškia, kad kiekvienas turtas, kurio įsigijimo
vertė – 1000 Lt ar didesnė, turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui.
4.2 lentelė. Ilgalaikis turtas
Pavadinimas Vnt.
skaičius
Vertė, Lt Vieneto kaina, Lt
Suma, Lt (vnt. skaičius * vnt. kaina)
Pastatai 81 500,0 Lt/
40500,0
Kombinuotos tekinimo staklės 1 6900,0 6900,0 Variklio remonto stendas 1 1200,0 1200,0 Variklio vežimėlis 1 1200,0 1200,0 Suvirinimo aparatas 1 17500,0 17500,0 Autošaltkalvio darbastalis 1 1900,0 1900,0 Hidraulinis presas 1 2500,0 2500,0 Įrenginys detalėm plauti 1 1200,0 1200,0 Kompresorius 1 1050,0 1050,0 Įrankių vežimėlis 1 1500,0 1500,0 Priešgaisrinis stendas 1 1700,0 1700,0 Sijinis kranas 1 15000,0 15000,0 Viso išleista ilgalaikiui turtui, Lt 56450,0
Trumpalaikis turtas (4.3 lentelė) – tai toks turtas, kuris paprastai sunaudojamas per
santykinai trumpą įmonės veiklos laikotarpį (dažniausiai per metus).
4.3 lentelė. Trumpalaikis turtas
Pavadinimas Suma, Lt Kanceliarinės prekės 100,0 Apyvartiniai kapitalas (grynieji pinigai) 2000,0 Galandimo staklės 550,0 Atliekų dėžė 300,0 Kampinio pjovimo mašina 780,0 Atidirbtos alyvos bakas 800,0 Lentyna 500,0 Šiukšlių dėžė 200,0 Viso išleista trumpalaikiui turtui, Lt 5230,0
Verslo projekto finansavimas
Finansavimas vykdomas iš nuosavų ir skolintų (banko paskola) lėšų.
48
4.2. Projektuojamojo remonto skyriaus išlaidų apskaičiavimas
Ekonominiams skaičiavimams naudojami technologinėje projekto dalyje gauti duomenys:
automobilių skaičius – 80 aut.
metinė darbų apimtis – 672 žmh.
darbininkų skaičius – 1 darb.
pasirinkta įranga, įrengimai – 23,4 kW.
projektuojamojo objekto plotas – 81 m².
Įmonė, pagaminusi tam tikrą kiekį produkcijos arba realizavusi tam tikras paslaugas, turi
piniginių išlaidų. Bendrosios išlaidos (TC - total costs) - tai visos piniginės išlaidos, susijusios
su produkcijos pagaminimu arba tam tikrų paslaugų realizavimu. Trumpuoju laikotarpiu
bendrąsias išlaidas sudaro kintamosios ir pastoviosios išlaidos. Pastoviosios išlaidos (FC -
fixed costs) - tai įmonės išlaidos, kurios per visą trumpąjį laikotarpį nekinta keičiant
gaminamos produkcijos apimtį; išlaidos, kurios nesikeičia keičiantis gamybos apimčiai (pvz.
administracijos darbo užmokestis, palūkanos už paskolas ir pan.). Kintamosios išlaidos (VC -
variable costs) - tai įmonės išlaidos, kurios keičiasi, keičiantis gamybos apimčiai (pvz. išlaidos
žaliavoms ir medžiagoms, technologinei energijai, darbininkų darbo užmokesčiui ir pan.).
4.2.1. Kintamosios išlaidos
1. Išlaidos medžiagoms ir atsarginėms dalims. Įmonėje klientas už medžiagas
sunaudotas remontui moka atskirai, todėl skaičiuojant projektuojamo objekto išlaidas jos
neįtraukiamos.
2. Išlaidos pagrindinių darbininkų darbo užmokesčiui. Darbininko valandinis tarifinis
atlygis priklauso nuo darbų sudėtingumo grupės, darbininko kategorijos, atlikto darbo kiekio,
darbų kokybės, gautų pajamų. Minimalų valandinį tarifinį atlygį ir minimalią algą nustato
vyriausybė. Darbdavys nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio moka 31 proc. darbininko
socialiniam draudimui.
Metinė darbų apimtis, metinis darbo laiko fondas, darbininkų skaičius apskaičiuojamas
projekto technologinėje dalyje,.
Pagrindinių darbininkų darbo užmokesčio skaičiavimas pateiktas 4.4 lentelėje.
49
4.4 lentelė. Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis
Rodiklio pavadinimas Matavimo vnt. Reikšmė 1. Metinė darbų apimtis žm.h 672 2. Metinis darbo laiko fondas h 2007 3. Apskaičiuotas darbininkų skaičius žm. 1 4. Vidutinis tarifinis atlygis Lt/h 12,0 5. Tiesioginis darbo užmokestis Lt 8064,0 6. Papildomas darbo užmokestis Lt 806,4 7. Pilnas darbo užmokestis Lt 8870,4 8. Vidutinis 1 darb. darbo užmokestis Lt/mėn. 739,2 9. Socialinis draudimas Lt 2749,82 10. Bendras darbo užmokestis Lt 11620,2
3. Išlaidos energijai (technologiniams tikslams).
Išlaidos elektros energijai. Išlaidos elektros energijai apskaičiuojamos pagal formulę:
E = Qs · kp · kap · Tef. (kWh), (4.1)
čia Qs – visų įrengimų variklių galingumas, kW; kp – panaudojimo koeficientas; kap –
apkrovimo koeficientas; Tef. – įrengimų darbo laiko fondas, h (iš technologinės dalies);
Qs = 23,4 kW; kp = 0,4; kap = 0,7; Tef = 1821,6 h (iš technologinės dalies);
E = 23,4· 0,4 · 0,7 · 1821,6 = 11935,12 kWh;
Iel. = E · 1kWh tarifas (Lt), (2013 m.- 0,501 Lt/kWh); (4.2)
Iel. = 11935,12 · 0,501 = 5979,49 Lt.
Išlaidos vandeniui. Išlaidos vandeniui apskaičiuojamos pagal formulę:
Iv. = Qv. · 1 m3 tarifas (Lt), (4.3)
Qv. – poreikis vandens metams, m3 (2013 m.- 7,0 Lt/m3); Qv. = 50 m3;
50
Iv. = 50 · 7,0= 350,0 Lt
Iš viso išlaidų energijai technologiniams tikslams:
Ie. = Iel. + Iv. (Lt) (4.4)
Ie. =5979,49 + 350,0 = 6329,49 Lt.
4.2.2. Pastoviosios išlaidos
1. Išlaidos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui ir soc. draudimui.
Administrcijos darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos pateikiamos 4.5 lentelėje.
4.5 lentelė. Išlaidos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui ir soc. draudimui
Pareigos Etatas Alga, Lt Metinis darbo užmokestis,
Lt
Socialinis draudimas, Lt
Bendras darbo užmokestis, Lt
Darbų vadovas 1 2200,0 26400,0 8184,0 34584,0 Buhalterė 0,5 2000,0 12000,0 3720,0 15720,0 Iš viso: 38400,0 11904,0 50304,0
Metinis darbo užmokestis apskaičiuojamas kaip etato, algos ir 12 mėn. sandauga. Socialinis
draudimas sudaro 31 proc. nuo metinio darbo užmokesčio.
2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos. Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas
laipsniškai nusidėvi (išskyrus žemę). Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo
naudojimo laikotarpį ir kiekvienais metais nurašoma kaip nusidėvėjimo išlaidos. Įmonė gali
pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo
skaičiavimas pateikiamas 4.6 lentelėje.
51
4.6 lentelė. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Turto pavadinimas Kiekis Vieneto kaina, Lt Suma, Lt Nusidėvėjimas
% Suma, Lt
1 2 3 4 5 6
1. Pastatas 81 m2
500 Lt/ m2
40500,0 (5%) 2025,0
Iš viso pastato nusidėvėjimas: 40500,0 2025,0
2. Įrengimai: (10%)
Koloninės gręžimo staklės 1 6000,0 6000,0 10% 600,0 Kombinuotos tekinimo staklės 1 6900,0 6900,0 10% 690,0 Variklio remonto stendas 1 1200,0 1200,0 10% 120,0 Variklio vežimėlis 1 1200,0 1200,0 10% 120,0 Suvirinimo aparatas 1 17500,0 17500,0 10% 1750,0 Autošaltkalvio darbastalis 1 1900,0 1900,0 10% 190,0 Hidraulinis presas 1 2500,0 2500,0 10% 250,0 Įrenginys detalėms plauti 1 1200,0 1200,0 10% 120,0 Kompresorius 1 1050,0 1050,0 10% 105,0 Įrankių vežimėlis 1 1500,0 1500,0 10% 150,0 Priešgaisrinis stendas 1 1700,0 1700,0 10% 170,0 Sijinis kranas 1 15000,0 15000,0 10% 1500,0 Iš viso įrengimų nusidėvėjimas: 96950,0 10% 7670,0
3. Išlaidos patalpų išlaikymui.
Patalpų apšvietimo išlaidos. Patalpų apšvietimo išlaidos apskaičiuojamos pagal
formulę:
Iapš. = W · F · Tapš. · ke · h (Lt), (4.5)
Iapš. = 0,06 · 81 · 1821,6 · 0,75 · 0,501 = 3326,5 Lt
čia W – santykinis apšvietimo galingumas, kW/m2 ( W = 0,06 kW/m2 (normatyvas)); F –
patalpos plotas, m2 ; Tapš. – apšvietimo valandų skaičius, h; h – 1kwh tarifas, Lt/kWh (2013
m.- 0,501 Lt/kWh); ke – koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas.
52
Patalpos šildymo išlaidos. Patalpos šildymo išlaidos apskaičiuojamos pagal formulę:
Iš. = F · Tš · h (Lt), (4.6)
Iš. = 81 · 6 · 8 = 3888 Lt
čia F – patalpos plotas, m2 (iš 2.6 lentelės); Tš – šildymo trukmė, mėn. (Tš = 6 mėn.); h = 8
Lt/mėn./1 m2 (normatyvas).
Iš viso išlaidų patalpų išlaikymui:
Ip. = Iapš. + Iš. (Lt), (4.7)
Ip. = 3326,5 + 3888 = 7214,5 Lt
4. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms apskaičiuojamos
pagal formulę:
Ipag.m. = Įr.v. · 0,01 (Lt), (4.8)
čia Įr.v. – įrengimų įsigyjimo išlaidos, Lt (iš 4.6 lentelės).
Ipag.m. = 56450,0 · 0,01 = 564,5 Lt
Skiriama 1 proc. nuo įrengimų vertės.
5. Išlaidos įrengimų einamajam remontui. Išlaidos įrengimų einamajam remontui
apskaičiuojamos pagal formulę:
Įe.r. = Įr.v. · 0,03 (Lt) , (4.9)
Įe.r. = 56450,0 · 0,03 = 1693,5 Lt
čia Įr.v. – įrengimų įsigyjimo išlaidos, Lt (iš 4.6 lentelės).
53
Skiriama 3 proc. nuo įrengimų vertės.
6. Išlaidos darbų saugai. Išlaidos darbų saugai apskaičiuojamos pagal formulę:
Id.s. = Darb. sk. · 100,0 Lt, (4.10)
Id.s. = 1 · 100,0 = 100 Lt
7. Išlaidos palūkanoms. Išlaidos palūkanoms apskaičiuojamos pagal formulę:
Ip. = N · i, (Lt) (4.11)
čia N – paskolos dydis, Lt (iš 4.1 lentelės, 4.1), i – rinkos palūkanų norma, proc.
pvz., 6%.
Ip. = 31340 · 0,06 = 1880,4 Lt
Projektuojamojo remonto skyriaus visos išlaidos pateikiamos 4.7 lentelėje.
4.7 lentelė. Projektuojamojo remonto skyriaus išlaidų suvestinė
Išlaidų pavadinimas Suma, Lt 1. Kintamosios išlaidos: 1.1. Išlaidos pagrindinių darbininkų darbo užmokesčiui 8870,4 1.2. Socialinis draudimas 2749,82 1.3. Išlaidos energijai (technologiniams tikslams) 6329,49 Iš viso kintamųjų išlaidų: 17949,71 2. Pastoviosios išlaidos: 2.1. Išlaidos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui 38400,0 2.2. Socialinis draudimas 11904,0 2.3. Išlaidos patalpų išlaikymui 7214,5 2.4. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms 564,5 2.5. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos 7670,02.6. Išlaidos darbų saugai 100,0 2.7. Išlaidos įrengimų einamajam remontui 1693,5 2.8. Palūkanos 1880,4 2.9. Kitos išlaidos 5000,0
Išlaidų pavadinimas Suma, Lt Iš viso pastoviųjų išlaidų: 74426,9 Projektuojamo objekto bendrosios išlaidos (savikaina), ( kintamosios + pastoviosios)
92376,61
54
4.1 paveisle pateiktas visų projektuojamo skyriaus išlaidų diagrama. Iš jos matyti, kad
didžiausias išlaidas sudaro: išlaidos pagrindinių darbininkų darbo užmokesčiui, išlaidos
administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui ir išlaidos patalpų išlaikymui.
4.1 pav. visų projektuojamo skyriaus išlaidų diagrama
4.3. Projektuojamojo remonto skyriaus pajamų prognozavimas
4.8 lentelėje apskaičiuojamos prognozuojamos pajamos be PVM bei pajamos su PVM.
Pajamos be PVM – tai savikainos ir pelno suma; pajamas su PVM gaunamos pridėjus
pridėtinės vertės mokestį (2013 m. – 21 proc.).
55
4.8 lentelė. Prognozuojamos projektuojamo remonto skyriaus pajamos
Paslauga Kintamosios
išlaidos, Lt
Pastoviosios išlaidos,
Lt
Projektuojamo objekto
savikaina Lt Pelnas
Pajamos (be PVM)
Pajamos su PVM
% Lt Lt % Lt
Remonto darbai
17949,71 74426,9 92376,61 30 27712,98 120089,59 21 %
145308,4
Įmonė, kuri tiekia prekes ir/ar teikia paslaugas, tampa PVM mokėtoja ir privalo
įsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), kai atlygis už patiektas prekes ir/ar
suteiktas paslaugas per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100 000 Lt. PVM tarifas 2013
m. – 21 proc. Paslaugos kainos nustatymas pateiktas 4.9 lentelėje.
4.9 lentelė. Paslaugos kainos skaičiavimas
Rodikliai Mato vnt. Reikšmė Pajamos iš paslaugų (su PVM) Lt 145308,4 Planuojama darbų apimtis žmh 672 Vidut. paslaugos kaina su PVM Lt/h 216,23
Vidutinės paslaugos kaina su PVM gaunama pajamas su PVM padalinant iš
planuojamos darbų apimties.
4.4. Grynojo pelno, investicijų atsipirkimo laiko ir finansinių rodiklių apskaičiavimas
4.10 lentelėje pateikiami grynojo pelno ir investicijų atsipirkimo laiko skaičiavimai.
4.10 lentelė. Grynasis pelnas ir investicijų atsipirkimo laikas
Straipsniai Reikšmė 1. Pajamos be PVM, Lt 120089,59 2. Savikaina, Lt (iš 2.8 lentelės) 92376,61 3. Pelnas iki apmokestinimo, Lt [3] = [1] – [2] 27712,98 4. Mokesčiai, Lt 4156,94 5. Grynasis pelnas, Lt [5] = [3] – [4] 23556,04 6. Kapitalas (investicijos), Lt (iš 2.1 lentelės) 62680,0 7. Investicijų atsipirkimo laikas, metų dalis [6] : [5] 2,7
56
1. Pajamos be PVM – (žr. 2.8 lentelę).
2. Savikaina – (žr. 2.8 lentelę).
3. Pelnas iki apmokestinimo – tai pajamų be PVM ir savikainos skirtumas.
4. Mokesčiai, Lt 15% nuo peno iki apmokestinimo.
5. Grynasis pelnas – tai pelno iki apmokestinimo ir mokamų mokesčių skirtumas.
6. Kapitalas (investicijos) atkeliamas iš 2.1 lentelės.
7. Investicijų atsipirkimo laikas = kapitalas/metinis grynasis pelnas.
Verslo praktikoje optimalu, kai investicijos atsiperka vidutiniškai per 3 metus.
Finansiniai rodikliai
1. Grynasis pelningumas (net profit margin):
NPM = NP/S · 100%
NPM = 23556,04 / 120089,59 · 100% = 19,61 %
NPM - grynasis pelningumas (net profit margin);
NP – grynasis pelnas (net profit) (iš 2.10 lentelės);
S – pajamos (sales) (iš 2.10 lentelės).
Grynasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui.
2. Turto pelningumas (return on assets): ROA = NP/TA · 100%
ROA = 23556,04 / 61680 · 100% = 38,19%
ROA - turto pelningumas (return on assets);
NP – grynasis pelnas (net profit) (iš 2.10 lentelės);
TA – visas turtas (total assets) (iš 2.1 lentelės: ilgalaikio ir trumpalaikio turto suma).
Turto ir nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai, skirtingai nei anksčiau aptartieji, parodo
grąžą, tenkančią įvairioms investicijoms. Turto pelningumo rodiklis parodo, kiek vienam turto
litui tenka grynojo pelno.
3. Nuosavo kapitalo pelningumas (return on equity): ROE = NP/E · 100%
ROE = 23556,04 / 31340 · 100% = 75,162 %
ROE - nuosavo kapitalo pelningumas (return on equity);
NP – grynasis pelnas (net profit) (iš 2.10 lentelės);
E – nuosavas kapitalas (equity) (iš 2.1 lentelės).
57
Rodiklis, atspindintis savininko investicijų pelningumą ir visų įmonėje priimamų finansų
valdymo sprendimų bendrą poveikį jam, yra nuosavo kapitalo pelningumas.
4. Skolos ir nuosavybės santykis arba finansinis svertas (debt-to-equity ratio): DER = TD/E
DER = 31340 / 31340 = 1
DER - skolos ir nuosavybės santykis (debt-to-equity ratio);
TD – visos skolos (total debts) (iš 2.1 lentelės: banko paskola);
E – nuosavas kapitalas (equity) (iš 2.1 lentelės).
Finansinis svertas parodo įmonės įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Aukštas rodiklis
byloja apie svarius palūkaninius mokėjimus ir dėl to atsirandančią riziką palūkanų normų
svyravimams; kylančios palūkanų normos reiškia mažėjantį pelningumą. Kuo didesni skolos ir
finansinio sverto rodikliai, tuo didesnė finansinė rizika, tuo mažesnis įmonės stabilumas.
Išvados.
Ekonominėje dalyje skaičiavimai patvirtino, kad automobilinių variklių pritaikymo
lengvajai aviacijai skyriaus kūrimas apsimokės ekonomiškai. Investicijos atsipirks per 2 metus
ir 7 mėnesius. Kaina su PVM – 216,23 Lt/h. Grynasis pelnas – 23556,04 Lt. Kapitalas –
62680,0 Lt.
58
PROJEKTO REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame baigiamajame projekte išnagrinėta problema: kaip su minimaliomis sąnaudomis
įkurti techninius reikalavimus atitinkantį automobilinių variklių pritaikymo tinkančio lengvajai
aviacijai skyrių.
Analitinėje dalyje pateikta aviacijoje naudojamų aviacinių, bei automobilinių variklių
konstrukcija, pagrindinės techninės charakteristikos.
Projektinėje dalyje apskaičiuota: metinė įmonės, skyriaus darbų apimtis, darbininkų
skaičius, parinkti technologiniai įrengimai, apskaičiuotas skyriaus gamybinis plotas. Sudaryta
automobilinio variklio pritaikymo tinkančiai lengvajai aviacijai technologija.
Darbų saugos ir ekologijos dalyje pateikti darbų saugos ir ekologijos reikalavimai
projektuojant automobilinių variklių pritaikymo tinkančių lengvajai aviacijai skyriui.
Paskaičiuotas apšvietimas, ventiliacija.
Ekonominėje dalyje pateikti ekonominiai automobilinių variklių pritaikymo tinkančiai
lengvajai aviacijai skyriaus įkūrimo kaštų skaičiavimai. Skaičiavimai patvirtino, kad skyriaus
kūrimas apsimokės ekonomiškai. Investicijos atsipirks per 2 metus ir 7 mėnesius. Kaina su
PVM – 216,23 Lt/h. Grynasis pelnas – 23556,04 Lt. Kapitalas – 62680,0 Lt.
59
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Šiame baigiamajame projekte atliktas automobilinių variklių pritaikymo lengvajai
aviacijai skyriaus projektavimas, aprašyti aviacijoje naudojami aviaciniai bei automobiliniai
varikliai ir jų techninės charakteristikos, sudaryta variklių pritaikymo aviacijai technologija,
suprojektuotas variklių tvirtinimo rėmas.
Įgyvendinus užsibrėžtus uždavinius, galima daryti tokias išvadas:
Išanalizavus aviacijoje naudojamus variklius, buvo pasirinktas tinkamiausias
automobilio variklis,
Atlikus technologinius projektuojamo automobilinių variklių pritaikymo
lengvajai aviacijai skyriaus skaičiavimus nustatyta, kad skyrius užims 81 m2
plotą. Jame bus įkurtas vienas postas, kuriame dirbs 1 darbininkas.
Automobilinių variklių pritaikymo lengvajai aviacijai technologinės linijos
metinio darbų imlumas – 672 žm.h.
Sudarytos reduktoriaus pritaikymo ir „subaru“ automobilio variklio įpurškimo
sistemos keitimas į karbiuratorinę.
Suprojektuotas automobilinio variklio tvirtinimo rėmas.
Parengti darbų saugos ir ekologijos reikalavimai.
Ekonominiai skaičiavimai parodė, kad skyriaus kūrimas apsimokės
ekonomiškai. Investicijos atsipirks per 2 metus ir 7 mėnesius. Kaina su PVM –
216,23 Lt/h. Grynasis pelnas – 23556,04 Lt. Kapitalas – 62680,0 Lt.
Rekomendacijos.
Įkuriant, automobilinių variklių pritaikymo lengvajai aviacijai skyrius,
rekomenduojama naudotis šiame baigiamajame projekte pateiktus projektinius ir ekonominius
skaičiavimus. Atliekamų darbų efektyvumui padidinti rekomenduojama naudotis sudarytomis
reduktoriaus pritaikymo ir variklio įpurškimo sistemos keitimo į karbiuratorinę
technologijomis.
60
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. B.Merkys Aviaciniai stūmokliniai vidaus degimo varikliai. Mokomoji knyga. - Vilnius.
2012-113 psl.
2. Tilindis V. Autoserviso įmonių technologinio projektavimo pagrindai. Mokomoji knyga.-
Vilnius. 2006-93 psl.
3. Dulevičius J. Mašinų elementai: skaičiavimai ir konstravimas. Kaunas. 2001-458 psl.
4. Ramonienė R., Bakutienė V., Inžinerinės grafikos pagrindai. Mokomoji knyga. Šiauliai,
2007-152 psl.
5. R. Kalinauskas, Z. Kižys. Lengvų lėktuvų projektavimas. Prienai. 2001 – 57 psl.
6. P. Panzera. Alternative Engines Vol 4. Hanford CA. 2002 – 350 psl.
Internetiniai šaltiniai:
1. http://subaruavia.narod.ru/index.html (2013.04.08) 2. http://stratus2000.homestead.com/files/stratusnew/index.htm (2013.04.08) 3. http://www.eaa.org/experimenter/articles/2010-02_propulsions.asp (2013.04.08) 4. http://www.foxcon.com/Subaru-EA81.html (2013.04.08) 5. http://www.sdsefi.com/aircraft.html (2013 04 11) 6. http://manosparnai.lt/e107_plugins/forum/forum_viewtopic.php?3896.0 (2013.05.21)
7. http://www.reaa.ru/cgi-bin/yabb/YaBB.pl?num=1267335302/all (2012.05.21)